PRANEŠIMAS dėl pasiūlymo dėl Tarybos reglamento dėl svetimų ir vietovėje nerandamų rūšių naudojimo akvakultūrai

10.10.2006 - (KOM(2006)0154 – C6‑0137/2006 – 2006/0056(CNS)) - *

Žuvininkystės komitetas
Pranešėjas: Philippe Morillon

EUROPOS PARLAMENTO TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PROJEKTAS

dėl pasiūlymo dėl Tarybos reglamento dėl svetimų ir vietovėje nerandamų rūšių naudojimo akvakultūrai

(COM(2006)0154 – C6‑0137/2006 – 2006/0056(CNS))

(Konsultavimosi procedūra)

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Tarybai (KOM(2006)0154)[1],

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 37 straipsnį, pagal kurį Taryba kreipėsi į Parlamentą dėl konsultacijos (C6‑0137/2006),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 51 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Žuvininkystės komiteto pranešimą (A6‑0331/2006),

1.  pritaria Komisijos pasiūlymui su pakeitimais;

2.  ragina Komisiją atitinkamai pakeisti savo pasiūlymą pagal EB sutarties 250 straipsnio 2 dalį;

3.  ragina Tarybą pranešti Parlamentui, jei ji ketina nukrypti nuo teksto, kuriam pritarė Parlamentas;

4.  ragina Tarybą dar kartą konsultuotis su Parlamentu, jei ji ketina iš esmės keisti Komisijos pasiūlymą;

5.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.

Komisijos siūlomas tekstas	Parlamento pakeitimai
Pakeitimas 1 5a konstatuojamoji dalis (nauja)
	5a) Akvakultūra yra ne tik potencialus svetimų rūšių platinimo vandens terpėje šaltinis. Kita veikla, pvz., inter alia, balastinio vandens naudojimas ir prekyba dekoratyvinėmis žuvimis, galbūt yra svarbesnė pavojaus aplinkai požiūriu ir todėl reikalauja ypatingų valdymo priemonių. Reikėtų sukurti išsamias strategijas, kaip integruotai kovoti su svetimų rūšių problema. Vis dėlto iki tol, kol bus įgyvendinta tokia strategija, reikėtų patvirtinti sektorines priemones, pvz., tas, kurios siūlomos šiame reglamente.
Pagrindimas
Kadangi pavojus aplinkai yra labai įvairaus pobūdžio, reikėtų sukurti išsamias ir integruotas strategijas svetimų rūšių platinimo vandens terpėje problemai spręsti, skirtas ypač tokiai sektorinei pramonės veiklai, kuri gali būti tokio pavojaus šaltinis.
Pakeitimas 2 5b konstatuojamoji dalis (nauja)
	5b) Reikėtų plėtoti konkrečias strategijas, skirtas kovoti su genetiškai modifikuotų rūšių introdukcija į ES žuvų auginimo sektorių, ir kontroliuoti apvaisintų kiaušinėlių judėjimą.
Pagrindimas
Būtina apsisaugoti nuo galimybės, kad genetiškai modifikuotos žuvys galėtų ištrūkti į jūrų aplinką ir veistis kartu su vietos rūšimis. Be to, labai svarbu užtikrinti, kad reglamentas būtų taikomas ir importui iš už ES ribų, ir apvaisintų kiaušinėlių judėjimui ES viduje. Tai, kad jauni tunai perkeliami auginti iš žvejybos plotų į tolimas vietoves, pagal šio reglamento nuostatas taip pat gali kelti pavojų.
Pakeitimas 3 8a konstatuojamoji dalis (nauja)
	8a) Reikėtų atsižvelgti į tai, kad paprastai nereikia atlikti išankstinio tų svetimų arba vietovėje nerandamų rūšių, kurios laikomos saugiuose uždaruose akvakultūros objektuose, judėjimo pavojaus aplinkai įvertinimo, kai pavojus ištrūkti labai mažas.
Pakeitimas 4 9a konstatuojamoji dalis (nauja)
	9a) Kai kurios svetimos rūšys ilgą laiką plačiai naudojamos akvakultūroje ir patirtis parodė, kad susijęs pavojus aplinkai yra minimalus. Su tuo susijusi veikla turėtų būti vertinama diferencijuotai ir ją plėsti skatinama neužkraunant jokios papildomos administracinės naštos.
Pagrindimas
Nevietinės rūšys, kurios seniai įsitvirtino ir paplito Bendrijoje, turi būti vertinamos kitaip, jei jos nesukelia jokių žinomų neigiamų padarinių.
Pakeitimas 5 9b konstatuojamoji dalis (nauja)
	(9b) Atsižvelgiant į finansinius ir institucinius padarinius susijusioms šalims, reikia nustatyti tinkamą pereinamąjį laikotarpį tarp šios direktyvos įsigaliojimo ir įgyvendinimo.

Pakeitimas 6

2 straipsnio 4a dalis (nauja)

	4a. Šiame reglamente atsižvelgiama į tai, kad iš uždarų akvakultūros objektų, apibrėžtų 3 straipsnio 3 dalyje, kyla mažesnis ištrūkimo pavojus.

Pagrindimas

Sausumoje įkurtos, uždaros ir recirkuliacija pagrįstos akvakultūros sistemos biologiniu požiūriu yra labai saugios. Akvakultūroje auginamų organizmų ištrūkimo iš šių sistemų pavojus yra nedidelis[2]. Be to, šie objektai yra nepriklausomi nuo atvirų vandens šaltinių.

Pakeitimas 7 2 straipsnio 5a dalis (nauja)
	Šis reglamentas, išskyrus 3 ir 4 straipsnius, netaikomas rūšims, kurios daugiau kaip 30 metų buvo plačiai naudojamos akvakultūroje, ir jei buvo įrodyta, kad jų ištrūkimas į natūralią aplinką nekelia pavojaus aplinkai.
	Pagal Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 30 straipsnio 3 dalyje nustatytą procedūrą ir remdamasi mokslinėmis žiniomis, Komisija sudaro tokių rūšių sąrašą iki tol, kol įsigalios šis reglamentas.
Pagrindimas
Kai kurios nevietinės rūšys, kurios Europoje buvo įveistos prieš dešimtmečius, dabar yra labai paplitusios ir Bendrijoje tradiciškai naudojamos akvakultūroje (pvz., vaivorykštinis upėtakis, didžioji austrė, karpis). Jei šios rūšys nesukelia jokių žinomų neigiamų padarinių, joms iš principo neturėtų būti taikomos šio reglamento nuostatos.
Pakeitimas 8 5 straipsnis
Valstybės narės paskiria kompetentingas institucijas, kurios turi užtikrinti, jog bus laikomasi šio reglamento reikalavimų („kompetentingas institucijas“). Kiekviena kompetentinga institucija paskiria jai padėsiantį konsultacinį komitetą, kurį sudarys atitinkami biologijos ir ekologijos sričių ekspertai („konsultacinį komitetą“).	Valstybės narės paskiria kompetentingas institucijas, kurios turi užtikrinti, jog bus laikomasi šio reglamento reikalavimų („kompetentingas institucijas“). Kiekviena kompetentinga institucija paskiria jai padėsiantį konsultacinį komitetą, kurį sudarys atitinkami biologijos ir ekologijos sričių ekspertai („konsultacinį komitetą“). Kai atsakomybė, susijusi su akvakultūros veiklos valdymu, buvo perduota regioniniams ar subregioniniams organams, tokias kompetentingas institucijas ir konsultacinius komitetus gali skirti minėtieji regioniniai ir subregioniniai organai.
Pagrindimas
Šio pakeitimo tikslas – sudaryti sąlygas tam, kad kai kuriose valstybėse narėse, atsižvelgiant į jų institucinę ir regioninę institucinę sąrangą, būtų keletas kompetentingų institucijų ir konsultacinių komitetų.
Pakeitimas 9 6 straipsnio 1 dalis
1. Ketinantieji imtis vandens organizmo introdukcijos arba perkėlimo prašo priimančiosios valstybės narės kompetentingos institucijos leidimo. Paraiškos gali būti pateikiamos kartotiniam judėjimui, numatytam per ne ilgesnį kaip penkerių metų laikotarpį.	1. Ketinantieji imtis vandens organizmo introdukcijos arba perkėlimo prašo priimančiosios valstybės narės kompetentingos institucijos leidimo. Paraiškos gali būti pateikiamos kartotiniam judėjimui, numatytam per ne ilgesnį kaip septynerių metų laikotarpį.
Pagrindimas
Numatytas maksimalus penkerių metų laikotarpis yra per trumpas, nes neatsižvelgiama į tam tikrų rūšių reprodukcijos ciklus, taip pat į laiką, reikalingą investicijoms atsipirkti.
Pakeitimas 10 10 straipsnio 1 dalis
1. Pareiškėjas raštu informuojamas apie sprendimą išduoti arba neišduoti leidimą per pagrįstą laikotarpį ir bet kokiu atveju ne vėliau kaip per vienerius metus nuo paraiškos pateikimo dienos.	1. Pareiškėjas raštu informuojamas apie sprendimą išduoti leidimą arba jo neišduoti per pagrįstą laikotarpį ir bet kokiu atveju ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo paraiškos pateikimo dienos.
Pagrindimas
Numatytas vienų metų laikotarpis yra nepagrįstai ilgas ir neatitinka sektoriaus poreikių.
Pakeitimas 11 12 straipsnis
Bet kuriuo metu kompetentinga institucija gali atšaukti leidimą, jeigu įvyksta nenumatyti įvykiai, turintys neigiamą poveikį aplinkai arba vietinėms populiacijoms.	Bet kuriuo metu kompetentinga institucija gali atšaukti leidimą, jeigu įvyksta nenumatyti įvykiai, turintys neigiamą poveikį aplinkai arba vietinėms populiacijoms. Bet koks leidimo atšaukimas turi būti moksliškai pagrįstas.
Pagrindimas
Jei kompetentinga institucija atšaukia leidimą, tai turi būti pagrįsta moksline informacija.
Pakeitimas 12 25 straipsnio 1a pastraipa (nauja)
	Jis taikomas...*
	____________________ * Praėjus dvylikai mėnesių nuo jo įsigaliojimo datos.
Pagrindimas
Atsižvelgiant į finansines ir institucines pasekmes pareiškėjams ir valstybių narių įstaigoms reikėtų numatyti atitinkamą pereinamąjį laikotarpį.

• [1]  Dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje.
• [2]  Jungtinės darbo grupės mokslinis pranešimas apie recirkuliacijos sistemas, kurį paruošė Verreth, Martins, Eding ir Schneider (2005).

AIŠKINAMOJI DALIS

I.      Komisijos pasiūlymas

Šis pasiūlymas dėl reglamento taikomas svetimų rūšių introdukcijai ir vietovėje nerandamų rūšių perkėlimui, naudojant tas rūšis Bendrijos akvakultūrai.

Šios rūšys gali būti ekonomiškai naudingos Europos akvakultūrai ir įvairovės požiūriu, ir dėl savo savybių, kurios gali lemti tai, kad šios rūšys labiau tiks veisti žvejybai, o ne auginti vietoje. Vis dėlto, anot Komisijos, dėl jų introdukcijos į Europos ekosistemas kai kuriais atvejais biologinė įvairovė sumažėjo. Taigi šio klausimo sprendimas yra svarbus etapas, kai į bendrąją žuvininkystės politiką (BŽP) įtraukiamas rūpinimasis aplinkos apsauga.

Šio pasiūlymo pagrindas yra leidimų svetimų rūšių introdukcijai ir vietovėje nerandamų rūšių perkėlimui, siekiant naudoti šias rūšis Bendrijos akvakultūrai, sistemos įgyvendinimas nacionaliniu lygmeniu. Siūlomose priemonėse numatoma, kad introdukcijos ar perkėlimo prašymai bus pateikiami atsakingai priimančiosios valstybės narės institucijai, o nacionalinis patariamasis komitetas įvertins, ar siūloma introdukcija yra įprasta, ar ne. Neįprastos introdukcijos atveju turės būti atliktas rizikos aplinkai įvertinimas (RAĮ). Leidimai bus išduodami atlikti tik tokius perkėlimus, kurie bus pripažinti keliantys nedidelę riziką. Jei bus pripažinta, kad rizika yra vidutinė arba didelė, patariamasis komitetas kartu su pareiškėju aiškinsis, ar nėra tinkamų procedūrų ar technologijų, galinčių sumažinti riziką iki priimtino lygio.

Pasiūlyme numatytos su neįprastais perkėlimais susijusios karantino procedūros, o kai kuriais atvejais atsakingos nacionalinės valdžios institucijos taip pat gali pareikalauti, kad prieš pateikiant plačiajai prekybai būtų atliktas „bandomasis išleidimas“. Atsakinga institucija gali išduoti leidimą tik tuo atveju, jei rizikos įvertinimas, pritaikius galimas jos sumažinimo priemones, leidžia daryti išvadą, kad rizika aplinkai yra žemo lygio. Kiekvienas atsisakymas išduoti leidimą turi būti moksliškai pagrįstas.

Siūlomame reglamente taip pat nustatomi tam tikri reikalavimai, susiję su nenumatytų atvejų planais, stebėsenos procedūromis ir nacionalinių registrų tvarkymu.

Pasiūlymas netaikomas vandens organizmų perkėlimams valstybėse narėse, išskyrus kai kuriuos 2 straipsnio 2 dalyje numatytus atvejus. Vis dėlto nukrypdamos nuo 2 dalies valstybės narės gali nuspręsti, kad šis reglamentas taikomas perkėlimams jų teritorijoje ir kitais atvejais.

Pasiūlymo 11 straipsnyje numatyta speciali konsultavimosi su suinteresuotomis šalimis ir leidimo patvirtinimo procedūra, kai siūlomas organizmo perkėlimas gali turėti arba tikrai turi poveikį aplinkai kitose valstybėse narėse.

Bet kuriuo metu kompetentinga institucija gali atšaukti leidimą, jeigu įvyksta nenumatytų įvykių, turinčių neigiamą poveikį aplinkai arba vietinėms populiacijoms (12 straipsnis).

Priemonės, numatytos šiame pasiūlyme, grindžiamos Tarptautinės jūrų tyrimų tarybos (ICES) priimtu Jūrų organizmų introdukcijos ir perkėlimo praktikos kodeksu, Europos vidaus vandenų žuvininkystės konsultacinės komisijos (EIFAC) Praktikos kodeksu, Jūrų ir gėlųjų vandenų organizmų introdukcijos ir perkėlimo įvertinimo procedūrų vadovu, taip pat Kanados nacionaliniu vandens organizmų introdukcijos ir perkėlimo kodeksu ir galiojančiomis Bendrijos biologinės įvairovės apsaugos priemonėmis.

Savo 2001 m. priimtame Biologinės įvairovės veiksmų plane žvejybai (KOM(2001)0162) Komisija įsipareigojo ištirti bendrą nevietinių rūšių introdukcijos poveikį aplinkai. Bendrijos 2002 m. Europos akvakultūros tvariosios plėtros strategijoje (KOM(2002)511 galutinis) buvo įtvirtintas įsipareigojimas pasiūlyti valdymo taisykles, skirtas galimiems neigiamiems šių perkėlimų rezultatams.

Šiame pasiūlyme numatytos priemonės atitinka kituose Bendrijos teisės aktuose nustatytus reikalavimus, tarp jų ir akvakultūros gyvūnams ir jų produktams taikomus gyvūnų sveikatos reikalavimus, apsaugos priemonių nuo augalams ir augaliniams produktams kenksmingų organizmų įvežimo į Bendriją ir išplitimo joje (13 straipsnis) reikalavimus ir jų nepažeidžia.

II.     Pranešėjo komentarai

Pranešėjas teigiamai vertina Bendrijos tvarkos, skirtos užtikrinti tinkamą vandens aplinkos apsaugą nuo rizikos, susijusios su svetimų rūšių naudojimu akvakultūrai, rengimą. Ši tvarka yra svarbi Europos akvakultūros – augančio sektoriaus, kuriam būtina veisiamų rūšių įvairovė, siekiant pritaikyti produkciją atsižvelgiant į rinkos sąlygas ir reikalavimus, plėtrai.

Taigi būtina užkirsti kelią ir sutrukdyti neigiamai biologinei sąveikai, įskaitant genetinius pokyčius, su vietinėmis populiacijomis ir apriboti netikslinių rūšių paplitimą ir kitokį neigiamą poveikį.

Vis dėlto pranešėjas mano, kad kai kurioms svetimoms rūšims, kurios prieš daugelį dešimtmečių buvo perkeltos į Europą, šis siūlomas reglamentas neturėtų būti taikomas, jei jos nedaro žinomo neigiamo poveikio.

Iš tiesų kai kurios ne vietinės kilmės rūšys pastaruoju metu yra labai paplitusios ir priklauso tradiciškai Bendrijos akvakultūroje naudojamoms rūšims (pvz., vaivorykštinis upėtakis, didžioji austrė, karpis).

Pranešėjas siūlo, kad Komisija, vadovaudamasi Tarybos reglamento (EB) Nr. 2371/2002 30 straipsnio 3 dalimi ir remdamasi turimais moksliniais duomenimis, patvirtintų rūšių, kurioms šis reglamentas nebūtų taikomas, sąrašą.

Kita vertus, pranešėjas mano, kad I priede pateikiamas sąrašas gali pasirodyti per detalus ir atgrasinti galimus pareiškėjus. Taigi jis siūlo 6 straipsnio 2 dalies pakeitimą, kuriame numatoma galimybė patariamiesiems komitetams nereikalauti kai kurios informacijos, numatytos I priede, atsižvelgiant į objektų savybes (pvz., atviri arba uždari akvakultūros objektai), susijusias rūšis (pvz., mažos rizikos rūšys) ir ankstesnę patirtį (pvz., daugelį metų veikiantys objektai, nedarantys žinomo neigiamo poveikio).

Kitais pakeitimais siekiama:

- pailginti maksimalų leidimų galiojimo laiką; iš tikrųjų maksimalus penkerių metų laikotarpis yra nepakankamas – neapima kai kurių rūšių reprodukcijos ciklo ir laiko, būtino, kad atsipirktų įdėtos investicijos;

- sutrumpinti laikotarpį, per kurį turi būti priimtas sprendimas išduoti leidimą ar atsisakymas jį išduoti, kadangi vienų metų terminas neatrodo protingai nustatytas ir neatitinka sektoriaus poreikių;

- leisti, kad nacionaliniu lygmeniu veiktų keletas atsakingų institucijų ir keli patariamieji komitetai, jei toks sprendimas labiau atitinka kiekvienos valstybės narės institucinę sąrangą;

- užtikrinti pakankamą laikotarpį tarp siūlomo reglamento įsigaliojimo ir įgyvendinimo, kad adaptacijos periodas būtų tinkamas.

Pranešėjas taip pat siūlo įtraukti konstatuojamąją dalį, skirtą pabrėžti, kad akvakultūra nėra nei vienintelis, nei pats svarbiausias svetimų rūšių introdukcijos į vandens aplinką šaltinis ir kad požiūris į šį klausimą turi būti integruotas ir globalus, atsižvelgiant į riziką, susijusią su kitais veiklos sektoriais.

PROCEDŪRA

Pavadinimas	Pasiūlymas dėl Tarybos reglamento dėl svetimų ir vietovėje nerandamų rūšių naudojimo akvakultūrai
Nuorodos	COM(2006)0154 – C6-0137/2006 – 2006/0056(CNS)
Konsultavimosi su Parlamentu data	2.5.2006
Atsakingas komitetas   Paskelbimo plenariniame posėdyje data	PECH 15.5.2006
Nuomonę teikiantis(-ys) komitetas(-ai)   Paskelbimo plenariniame posėdyje data	ENVI 15.5.2006
Nuomonė nepareikšta   Sprendimo priėmimo data	ENVI 3.5.2006
Glaudesnis bendradarbiavimas   Paskelbimo plenariniame posėdyje data
Pranešėjas (-ai)   Paskyrimo data	Philippe Morillon 3.5.2006
Pakeistas (-i) pranešėjas (-ai)
Supaprastinta procedūra – nutarimo data  Sprendimo priėmimo data
Teisinio pagrindo užginčijimas   JURI nuomonės pareiškimo data
Numatytų lėšų keitimas   BUDG nuomonės pareiškimo data
Parlamentas pasikonsultuos su Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu – per plenarinį posėdį paskirta data
Parlamentas pasikonsultuos su Regionų komitetu – per plenarinį posėdį paskirta data
Svarstymas komitete	11.7.2006		28.8.2006
Priėmimo data	3.10.2006
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	17 0 0
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Stavros Arnaoutakis, Elspeth Attwooll, Iles Braghetto, David Casa, Paulo Casaca, Zdzisław Kazimierz Chmielewski, Carmen Fraga Estévez, Alfred Gomolka, Pedro Guerreiro, Ian Hudghton, Rosa Miguélez Ramos, Philippe Morillon, Seán Ó Neachtain, Catherine Stihler, Margie Sudre, Daniel Varela Suanzes-Carpegna
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)	Josu Ortuondo Larrea ir Carl Schlyter
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (178 straipsnio 2 dalis)
Pateikimo data	10.10.2006
Pastabos (pateikiamos tik viena kalba)	...