Pranešimas - A6-0333/2006Pranešimas
A6-0333/2006

PRANEŠIMAS dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo dėl specialiosios programos, pagal kurią įgyvendinama Europos atominės energijos bendrijos (Euratomas) septintoji branduolinių tyrimų ir mokymo veiklos pagrindų programa (2007–2011)

10.10.2006 - (COM(2005)0445 – C6‑0386/2005 – 2005/0190(CNS)) - *

Tarptautinės prekybos komitetas
Pranešėjas: Umberto Guidoni

Procedūra : 2005/0190(CNS)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga :  
A6-0333/2006

EUROPOS PARLAMENTO TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PROJEKTAS

dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo dėl specialiosios programos, pagal kurią įgyvendinama Europos atominės energijos bendrijos (Euratomas) septintoji branduolinių tyrimų ir mokymo veiklos pagrindų programa (2007–2011)

(COM(2005)0445 – C6‑0386/2005 – 2005/0190(CNS))

(Konsultavimosi procedūra)

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą dėl Tarybos sprendimo (COM(2005)0445)[1],

–   atsižvelgdamas į EB steigimo sutarties 7 straipsnį, pagal kurį Taryba konsultavosi su Parlamentu (C6‑0386/2005),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 51 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto pranešimą ir Biudžeto komiteto nuomonę (A6‑0333/2006),

1.  pritaria Komisijos pasiūlymui su pakeitimais;

2.  mano, kad siūlomame teisės akto projekte nurodyta orientacinė finansinė suma turi atitikti didžiausią naujo daugiamečio finansinio plano 1a eilutės ribą, ir pabrėžia, kad dėl metinės sumos bus nuspręsta metinės biudžeto sudarymo procedūros metu, atsižvelgiant į 2006 m. gegužės 17 d. tarpinstitucinio susitarimo 38 punkto nuostatas.

3.  ragina Komisiją atitinkamai pakeisti savo pasiūlymą pagal Euratomo sutarties 119 straipsnio antrą dalį;

4.  ragina Tarybą pranešti Parlamentui, jei ji ketina nukrypti nuo teksto, kuriam pritarė Parlamentas;

5.  ragina Tarybą dar kartą konsultuotis su Parlamentu, jei ji ketina iš esmės keisti Komisijos pasiūlymą;

6.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.

Komisijos siūlomas tekstasParlamento pakeitimai

Pakeitimas 1

12 konstatuojamoji dalis

(12) Reikėtų imtis atitinkamų priemonių siekiant užkirsti kelią pažeidimams ir sukčiavimui ir būtinų veiksmų susigrąžinti prarastas lėšas, kurios buvo neteisingai išmokėtos ar panaudotos, remiantis 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentu (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento, 2002 m. gruodžio 23 d. Komisijos reglamentu (EB, EURATOMAS) Nr. 2342/2002, nustatančiu išsamias finansinio reglamento įgyvendinimo taisykles, ir kitais paskesniais pakeitimais, 1995 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentu (EB, EURATOMAS) Nr. 2988/95 dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos 1996 m. lapkričio 11 d. Tarybos reglamentu (EB, Euratomas) Nr. 2185/96 dėl Komisijos atliekamų patikrinimų ir inspektavimų vietoje siekiant apsaugoti Europos Bendrijų finansinius interesus nuo sukčiavimo ir kitų pažeidimų ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1074/1999 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų.

(12) Reikėtų imtis atitinkamų priemonių siekiant užkirsti kelią pažeidimams ir sukčiavimui ir būtinų veiksmų susigrąžinti prarastas lėšas, kurios buvo neteisingai išmokėtos ar panaudotos, remiantis 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentu (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento, 2002 m. gruodžio 23 d. Komisijos reglamentu (EB, EURATOMAS) Nr. 2342/2002, nustatančiu išsamias finansinio reglamento įgyvendinimo taisykles, ir kitais paskesniais pakeitimais, 1995 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentu (EB, EURATOMAS) Nr. 2988/95 dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos 1996 m. lapkričio 11 d. Tarybos reglamentu (EB, Euratomas) Nr. 2185/96 dėl Komisijos atliekamų patikrinimų ir inspektavimų vietoje siekiant apsaugoti Europos Bendrijų finansinius interesus nuo sukčiavimo ir kitų pažeidimų ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1074/1999 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų.

 

Visos lėšos, susigrąžintos pagal šioje konstatuojamoje dalyje minėtus reglamentus, turėtų būti skiriamos Pagrindų programos veiklai vykdyti.

Pakeitimas 2

3 straipsnis

Pagal Pagrindų programos 3 straipsnį specialiajai programai įvykdyti reikia 2 553 milijonų eurų, iš kurių 15 % skiriama Komisijos administracinėms išlaidoms.

 

Pagal Pagrindų programos 3 straipsnį specialiajai programai įvykdyti reikia 2 553 milijonų eurų, iš kurių mažiau nei 15 % skiriama Komisijos administracinėms išlaidoms.

Pagrindimas

Atliekant mokslinius tyrimus ir perkėlus administraciją į šalis, kuriose sąnaudos mažesnės, iš to paties biudžeto būtų galima daugiau investuoti į pačius tyrimus ir (arba) plėsti tyrimų infrastruktūrą. 6 proc. sudaro kitų programų administracinėms išlaidoms padengti skiriamą sumą.

Pakeitimas 3

3 straipsnio 1a dalis (nauja), tekstas eina po lentelės

 

Komisija imasi visų būtinų priemonių siekdama patikrinti, ar visi finansuojami veiksmai veiksmingi ir laikomasi Finansinio reglamento nuostatų.

Pakeitimas 4

3 straipsnio 1b dalis (nauja)

 

Bendra programos administracinių išlaidų, įskaitant vykdomosios agentūros vidaus ir valdymo išlaidas, suma turėtų būti proporcinga atitinkamoje programoje numatytiems uždaviniams, ir dėl šių išlaidų turi būti priimtas biudžeto valdymo ir teisėkūros institucijų sprendimas.

Pagrindimas

Vykdomajai agentūrai skirti asignavimai turėtų atitikti elgesio kodekso nuostatas dėl vykdomosios agentūros įkūrimo ir Tarybos reglamentą Nr.58/2003, nustatantį vykdomųjų įstaigų, kurioms pavedamos tam tikros Bendrijos programų valdymo užduotys, įstatus. Tai užtikrins tinkamą šios programos veiksmų finansavimą.

Pakeitimas 5

3 straipsnio 1c dalis (nauja)

 

Biudžeto asignavimai naudojami vadovaujantis patikimo finansų valdymo principu, konkrečiai – ekonomiškumo, našumo ir veiksmingumo principais, taip pat proporcingumo principu.

Pakeitimas 6

4 straipsnio 1 dalis

1. Visi pagal šią specialiąją programą atliekami mokslo tyrimai turi būti vykdomi laikantis pagrindinių etikos principų.

1. Visi pagal šią specialiąją programą atliekami mokslo tyrimai turi būti vykdomi laikantis pagrindinių etikos principų. Pagrindinis tyrimų tikslas – padėti užtikrinti, kad taikiais tikslais naudojama branduolinė energija būtų saugesnė (sauga) ir kad ji nebūtų naudojama kariniais tikslais (saugumas).

Pagrindimas

Atsižvelgiant į naujausius įvykius būtina, kad vykdant branduolinės energijos tyrimus būtų įtraukti ir su sauga bei saugumu susiję klausimai.

Pakeitimas 7

5a straipsnis (naujas)

 

5a straipsnis

 

Komisija iš anksto pateikia biudžeto institucijai informaciją, jei ji ketina nukrypti nuo metinio biudžeto pastabose ir priede numatytų išlaidų paskirstymo.

Pagrindimas

Ši procedūra buvo nustatyta po to, kai 1999 m. spalio mėn. buvo pasiektas Biudžeto komiteto ir Komisijos susitarimas. Nuomonės referentė mano, kad ir toliau reikėtų laikytis šios procedūros siekiant pagerinti vėlesnį 7-osios bendrosios programos specialiosioms programoms skirtų lėšų panaudojimą.

Pakeitimas 8

6 straipsnio 3 dalis

3. Darbo programoje bus apibrėžti kriterijai, kuriais remiantis bus vertinamos netiesioginės veiklos pagal finansavimo schemas paraiškos ir atrenkami projektai. Bus vadovaujamasi šiais kriterijais: kompetencija, poveikis ir įgyvendinimas; papildomi reikalavimai, svertiniai koeficientai ir reikalaujamas balų skaičius gali būti tiksliau apibrėžti ar papildyti.

3. Darbo programoje bus apibrėžti kriterijai, kuriais remiantis bus vertinamos netiesioginės veiklos pagal finansavimo schemas paraiškos ir atrenkami projektai. Bus vadovaujamasi šiais kriterijais: kompetencija, tvarumo skatinimas, poveikis ir įgyvendinimas; papildomi reikalavimai, svertiniai koeficientai ir reikalaujamas balų skaičius gali būti tiksliau apibrėžti ar papildyti.

Pagrindimas

Atrinkti projektai turi atitikti tvarumo kriterijus ir ES Lisabonos strategijoje nustatytus tikslus.

Pakeitimas 9

7 straipsnio 1a dalis (nauja)

 

1a. Komisija parengia vertinimo ataskaitą, kurioje pateikia finansų valdymo patikimumo įvertinimą ir programos biudžeto bei ekonominio valdymo veiksmingumo ir tvarkingumo įvertinimą.

Pakeitimas 10

7 straipsnio 3 dalis

3. Komisija reguliariai informuoja komitetą apie bendrą specialiosios programos įgyvendinimo pažangą ir apie visus pagal šią programą finansuojamus MTTP veiksmus.

3. Komisija reguliariai informuoja komitetą apie bendrą specialiosios programos įgyvendinimo pažangą ir apie visus pagal šią programą finansuojamus MTTP veiksmus.

 

Šia informacija turi būti galima bet kada naudotis ir paprašius ji turi būti teikiama Europos Parlamentui, Regionų komitetui, Europos ekonominių ir socialinių reikalų komitetui arba Europos ombudsmenui.

Pagrindimas

Atrodo, jog Europos ombudsmenas, būdamas tinkamo Bendrijos institucijų funkcionavimo ir jos politikos priemonių įgyvendinimo garantas, yra asmuo, galintis užtikrinti, kad būtų deramai taikomas Bendrosios programos 5 straipsnis, susijęs su pagrindinių etikos principų laikymusi pagal programą vykdant visą mokslinių tyrimų veiklą. Siekiant kuo didesnio skaidrumo, kitos paminėtos institucijos turėtų būti taip pat informuojamos apie specialiosios programos veiklos raidą ir finansavimą.

Pakeitimas 11

Priedo 1 dalies įvadinės dalies 1a pastraipa (nauja)

 

Nemažinant ES dedamų pastangų, kurias ji ir toliau turėtų dėti atsinaujinančių energijos šaltinių mokslinių tyrimų srityje, branduolinė energija gali būti labai svarbi siekiant saugaus ir tvaraus ES aprūpinimo energija.

Pagrindimas

Šiuo pakeitimu siekiama pabrėžti ES ryžtą atlikti atsinaujinančių energijos šaltinių mokslinius tyrimus, kurie gali ir turi būti derinami su pastangomis gauti energiją iš švarių ir saugių šaltinių, pvz., vykstant branduolio sintezei, kai naudojama ITER sistema.

Pakeitimas 12

Priedo 1 dalies 2 pastraipa

Ilgainiui branduolio sintezė gali tapti beveik neribotu švarios energijos tiekimo šaltiniu; ITER yra esminis tolesnis žingsnis šiam galutiniam tikslui pasiekti. Todėl ITER projekto įgyvendinimas dabartinėje ES strategijoje užima pagrindinę vietą, taigi jis turi būti remiamas solidžia ir tikslinga Europos MTTP programa, skirta pasirengti ITER eksploatavimui ir išplėtoti technologijas bei sukaupti žinias, kurių prireiks jam veikiant šiame etape ir vėliau.

 

Ilgainiui branduolio sintezė gali tapti beveik neribotu švarios energijos tiekimo šaltiniu; ITER yra svarbus tolesnis žingsnis šiam galutiniam tikslui pasiekti. Todėl ITER projekto įgyvendinimas dabartinėje ES strategijoje užima pagrindinę vietą, taigi jis turi būti remiamas solidžia ir tikslinga Europos MTTP programa, skirta pasirengti ITER eksploatavimui ir išplėtoti technologijas bei sukaupti žinias, kurių prireiks jam veikiant šiame etape ir vėliau.

 

Pakeitimas 13

Priedo 2 dalies 2.1 skirsnio paantraštės „Veikla“ ii punkto 1 pastraipa, įvadinė dalis

Tikslinės fizikos ir technologijų programos tikslas – konsoliduoti ITER projekto alternatyvas ir pasirengti greitam ITER reaktoriaus paleidimui, reikšmingai sumažinant laiko sąnaudas ir lėšas, kurių reikia pagrindiniams ITER projekto tikslams pasiekti. Ji bus įgyvendinta pasitelkus koordinuotą eksperimentinę, teorinę ir modeliavimo veiklą naudojant JET įrenginius ir kitą įrangą asociacijose ir leis Europai daryti reikalingą įtaką ITER projektui bei vaidinti svarbų vaidmenį jo eksploatavime. Šią programą sudarys:

Tikslinės fizikos ir technologijų programos tikslas – konsoliduoti ITER projekto alternatyvas ir pasirengti greitam ITER reaktoriaus paleidimui, reikšmingai sumažinant laiko sąnaudas ir lėšas, kurių reikia pagrindiniams ITER projekto tikslams pasiekti. Ji bus įgyvendinta pasitelkus koordinuotą eksperimentinę, teorinę ir modeliavimo veiklą naudojant JET įrenginius, magnetinio izoliavimo prietaisus (tokamakus, stelaratorius ir priešingo lauko izoliatorius (angl. RFP), jau esančius arba konstruojamus visose valstybėse narėse) ir kitą įrangą asociacijose ir leis Europai daryti reikalingą įtaką ITER projektui bei vaidinti svarbų vaidmenį jo eksploatavime. Šią programą sudarys:

Pagrindimas

ES sintezės programos veikla bus iki galo apibrėžta, jei bus paminėti magnetinio izoliavimo prietaisai (tokamakai, stelaratoriai ir priešingo lauko izoliatoriai (angl. RFP).

Pakeitimas 14

Priedo 2 dalies 2.1 skirsnio paantraštės „Veikla“ v punkto 3a įtrauka (nauja)

– patentų kūrimo skatinimą.

Pagrindimas

Norint skatinti mokslinius tyrimus ir žmogiškųjų išteklių mokymą reikia daugiau patentų. Jei jų padaugėtų, tai rodytų, kad programos tikslai įgyvendinami tinkamai.

Pakeitimas 15

Priedo 2 dalies 2.2 skirsnio 1 pastraipa

Netiesioginė veikla bus vykdoma toliau nurodytose penkiose pagrindinėse veiklos srityse. Tačiau programoje yra svarbių sąsajų, todėl reikia tinkamai užtikrinti skirtingų veiklos rūšių sąveiką. Šiuo atžvilgiu esminis dalykas yra parama mokymui ir mokslinių tyrimų infrastruktūroms. Mokymo poreikiai turi sudaryti pagrindinį ES lėšomis finansuojamų projektų šiame sektoriuje aspektą; šie poreikiai ir parama infrastruktūroms bus esminiai sprendžiant kompetencijos branduolinėje srityje klausimą

Visoje Europos Sąjungos branduolių skilimo mokslinių tyrimų veikloje sauga ir saugumas bus svarbiausi aspektai. Ypač bus siekiama padaryti generatorių konstrukcijas saugesnes (sauga) ir išvengti jų panaudojimo kariniais arba teroristiniais tikslais (saugumas). Netiesioginė veikla bus vykdoma toliau nurodytose penkiose pagrindinėse veiklos srityse. Tačiau programoje yra svarbių sąsajų, todėl reikia tinkamai užtikrinti skirtingų veiklos rūšių sąveiką. Šiuo atžvilgiu esminis dalykas yra parama mokymui ir mokslinių tyrimų infrastruktūroms. Mokymo poreikiai turi sudaryti pagrindinį ES lėšomis finansuojamų projektų šiame sektoriuje aspektą; šie poreikiai ir parama infrastruktūroms bus esminiai sprendžiant kompetencijos branduolinėje srityje klausimą.

Pagrindimas

Būtina atsižvelgti į du aspektus: saugą, susijusį su įrenginių darbu, ir saugumą, kad būtų galima išvengti bet kokio pobūdžio piktnaudžiavimo.

Pakeitimas 16

Priedo 2 dalies 2.2 skirsnio 1 pastraipa

Netiesioginė veikla bus vykdoma toliau nurodytose penkiose pagrindinėse veiklos srityse. Tačiau programoje yra svarbių sąsajų, todėl reikia tinkamai užtikrinti skirtingų veiklos rūšių sąveiką. Šiuo atžvilgiu esminis dalykas yra parama mokymui ir mokslinių tyrimų infrastruktūroms. Mokymo poreikiai turi sudaryti pagrindinį ES lėšomis finansuojamų projektų šiame sektoriuje aspektą; šie poreikiai ir parama infrastruktūroms bus esminiai sprendžiant kompetencijos branduolinėje srityje klausimą

Netiesioginė veikla bus vykdoma toliau nurodytose penkiose pagrindinėse veiklos srityse. Tačiau programoje yra svarbių sąsajų, todėl reikia tinkamai užtikrinti skirtingų veiklos rūšių sąveiką. Šiuo atžvilgiu esminis dalykas yra parama mokymui, mokslinės ir technologinės informacijos mainams, mokslinių tyrimų infrastruktūroms. Mokymo poreikiai turi sudaryti pagrindinį ES lėšomis finansuojamų projektų šiame sektoriuje aspektą; šie poreikiai ir parama infrastruktūroms bus esminiai sprendžiant kompetencijos branduolinėje srityje klausimą.

Pagrindimas

Mokymai turi vykti kartu su informavimo veikla, pirmiausia ir svarbiausia - mokslinių ir technologinių duomenų mainai.

Pakeitimas 17

Priedo 2 dalies 2.2 skirsnio paantraštės „Veikla“ ii punkto 1 įtrauka

– Branduolinių objektų sauga: MTTP, susiję su saugiu esamų objektų ir objektų, kurie bus pastatyti ateityje, eksploatavimu, visų pirma su elektrinių eksploatavimo trukmės įvertinimu ir valdymu, saugos kultūra, pažangiais saugos įvertinimo metodais, skaitmeninio imitavimo priemonėmis, instrumentų sistema ir kontrole, rimtų avarijų prevencija ir jų padarinių sušvelninimu, panaši veikla, susijusi su žinių valdymo optimizavimo ir priežiūros kompetencija.

 

– Branduolinių objektų sauga: MTTP, susiję su saugiu esamų objektų ir objektų, kurie bus pastatyti ateityje, eksploatavimu, visų pirma su elektrinių eksploatavimo trukmės įvertinimu ir valdymu, saugos kultūra (kiek galima labiau sumažinant žmogiškųjų ir organizacinių klaidų riziką), pažangiais saugos įvertinimo metodais, skaitmeninio imitavimo priemonėmis, instrumentų sistema ir kontrole, rimtų avarijų prevencija ir jų padarinių sušvelninimu, panaši veikla, susijusi su žinių valdymo optimizavimo ir priežiūros kompetencija.

Pagrindimas

Be žmogiškųjų klaidų rizikos dar reikėtų paminėti ir vadinamąsias organizacines klaidas, nes būtina nurodyti, kad net ir labai patikimuose įrenginiuose gamybos proceso organizacijos grandinėje atsiradusios klaidos gali būti labai pavojingos ir sukelti avarijas.

Pakeitimas 18

Priedo 2 dalies 2,2 skirsnio paantraštės „Tikslai“ iii punkto 2 pastraipa

Pagrindinis šių mokslinių tyrimų tikslas bus išspręsti prieštaringą pavojaus, kurį kelia mažos ir ilgai trunkančios spinduliuotės dozės, problemą. Šio mokslinio ir politinio klausimo išsprendimas turėtų svarbų poveikį kaštams ir (arba) sveikatai spinduliuotę naudojant medicinoje ir pramonėje.

Pagrindinis šių mokslinių tyrimų tikslas bus išspręsti prieštaringą pavojaus, kurį kelia mažos ir ilgai trunkančios spinduliuotės dozės, problemą. Šio mokslinio klausimo išsprendimas turėtų svarbų poveikį sąnaudoms ir (arba) sveikatai spinduliuotę naudojant medicinoje ir pramonėje.

Pakeitimas 19

Priedo 2 dalies 2.2 skirsnio v punkto paantraštė „Tikslai“

Atsižvelgiant į poreikį visuose branduolio dalijimosi ir radiacinės saugos sektoriuose išlaikyti būtiną aukštą žmogiškųjų išteklių kompetencijos lygį ir ypač į galimą jos poveikį gebėjimui išlaikyti dabartinį aukštą branduolinės saugos lygį, programos tikslai bus remti, naudojant įvairias priemones, mokslinės kompetencijos ir patirties sektoriuje skleidimą. Šiomis priemonėmis siekiama užtikrinti tinkamą kvalifikaciją turinčių mokslo darbuotojų ir technikų skaičių, pvz. pasitelkiant glaudesnį ES mokymo institucijų bendradarbiavimą, kad visų valstybių narių darbuotojai turėtų vienodą kvalifikaciją, arba gerinant studentų ir mokslo darbuotojų mokymo ir mobilumo galimybes. Tik tikrai europietišku požiūriu galima užtikrinti būtiną skatinantį poveikį bei aukštojo mokslo ir mokymo darną ir palengvinti naujosios kartos mokslo darbuotojų mobilumą bei reaguoti į inžinierių, kurie susidurs su rytojaus mokslo ir technologijų uždaviniais vis labiau integruotame branduoliniame sektoriuje, poreikį kelti kvalifikaciją.

 

Atsižvelgiant į poreikį visuose branduolio dalijimosi ir radiacinės saugos sektoriuose išlaikyti būtiną aukštą žmogiškųjų išteklių kompetencijos lygį ir ypač į galimą jos poveikį gebėjimui išlaikyti dabartinį aukštą branduolinės saugos lygį, programos tikslai bus remti, naudojant įvairias priemones, mokslinės kompetencijos ir patirties sektoriuje skleidimą. Šiomis priemonėmis siekiama kaip galima anksčiau užtikrinti tinkamą kvalifikaciją turinčių mokslo darbuotojų ir technikų skaičių, pvz. pasitelkiant glaudesnį ES mokymo institucijų bendradarbiavimą, kad visų valstybių narių darbuotojai turėtų vienodą kvalifikaciją, arba gerinant studentų ir mokslo darbuotojų mokymo ir mobilumo galimybes. Tik tikrai europietišku požiūriu galima užtikrinti būtiną skatinantį poveikį bei aukštojo mokslo ir mokymo darną ir palengvinti naujosios kartos mokslo darbuotojų mobilumą bei reaguoti į inžinierių, kurie susidurs su rytojaus mokslo ir technologijų uždaviniais vis labiau integruotame branduoliniame sektoriuje, poreikį kelti kvalifikaciją.

Pagrindimas

ocialinio ir techninio požiūrio branduoliniai įrenginiai neabejotinai taps saugesni. Kad būtų galima tai pasiekti, būtina turėti reikiamų specialistų.

Pakeitimas 20

Priedo 2 dalies 2.2 skirsnio paantraštė „Veikla“ v punkto 1 įtrauka

Mokymas: Nacionalinių programų koordinavimas ir bendrųjų mokymo branduolinėje srityje poreikių tenkinimas naudojant įvairias priemones, įskaitant konkurencingas priemones, kaip dalis bendrosios paramos žmogiškiesiems ištekliams visose teminėse srityse. Parama teikiama mokymo kursams ir mokymo tinklams.

– Mokymas: Nacionalinių programų koordinavimas ir bendrųjų mokymo branduolinėje srityje poreikių tenkinimas naudojant įvairias priemones, įskaitant konkurencingas priemones, kaip dalis bendrosios paramos žmogiškiesiems ištekliams visose teminėse srityse. Parama teikiama mokymo kursams ir mokymo tinklams. Be to, atsižvelgiant į specialiosios programos „Žmonės“ tikslus ir kitą veiklą, susijusią su specialistų mokymu, bus skatinama siekti, kad gabūs jaunuoliai branduolinės energijos pramonę laikytų patrauklia sritimi, su kuria vertėtų sieti savo karjerą ateityje.

Pagrindimas

Šiuo metu gabiausieji linkę pasirinkti kitas darbo sritis, kurios socialiai vertinamos labiau negu branduolių skilimas. Šią tendenciją būtina keisti, nes gerų specialistų trūkumas greitai gali būti branduolinės energetikos nepatikimumo priežastis ir kelti didelių saugos problemų.

Pakeitimas 21

Priedo 3a dalis (nauja)

 

3a. SKLAIDA

 

Informacija apie branduolinę energiją turi būti skleidžiama vykstant mainams tarp gyventojų ir jų atstovų, organizuojant daugiametes kampanijas, kuriomis siekiama padidinti gyventojų supratimą apie branduolinę energiją, taip pat skatinti diskusijas ir palengvinti sprendimų priėmimą. Kad šios kampanijos būtų kuo veiksmingesnės, jos bus rengiamos naudojant socialinių mokslų metodikas.

 

 

Pagrindimas

Kad gyventojai geriau suprastų veiklą, kuri vykdoma pagal specialią „Euratomo“ programą, apie šią veiklą reikia tinkamai pranešti, aiškinant branduolinės energijos svarbą ir skatinant visuomenės diskusijas.

  • [1]  OL C … Dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje.

AIŠKINAMOJI DALIS

Pranešėjas džiaugiasi Komisijos pasiūlymu dėl šios specialiosios programos, kurioje netiesioginė mokslinių tyrimų veikla išskirta į du teminius prioritetus:

1.  branduolio sintezės energijos mokslinius tyrimus ir

2.  branduolio dalijimąsi ir radiacinės saugą.

Branduolio sintezės energijos mokslinių tyrimų gairės

Pranešėjas, pritardamas pagrindiniam pranešėjui dėl 7-osios bendrosios programos, mano, kad ES turėtų kuo geriau panaudoti branduolio sintezės teikiamas galimybes. Tokiu būdu ilgainiui būtų sukurtas iš esmės neišsenkantis, aplinkosaugos požiūriu priimtinas ir ekonomiškai konkurencingas energijos šaltinis, ir tai nemažai prisidėtų prie tvariosios ir saugios energijos tiekimo sukūrimo. Dėl to pranešėjas mano, kad, atsižvelgiant į branduolio sintezę, reikia laikytis vadinamojo „paspartinto“ modelio, kuris apimtų papildomas savanoriškas valstybių narių įmokas, skirtas tam tikriems specialiems projektams, stengiantis kuo labiau sutrumpinti komercinės branduolio sintezės jėgainės sukūrimo laiką.

Siekiant gauti branduolio sintezės energiją svarbiausias yra ITER reaktorius. Pernai birželio mėn. po ilgų derybų dėl ITER vietovės pasirinkimo šešios šalys (ES, JAV, Rusija, Japonija, Kinija ir Korėja) pagaliau pasirašė tarptautinį susitarimą dėl ITER.

Šiose sudėtingose derybose visos Europos institucijos ir valstybės narės, siekdamos, kad pasirinkta vieta būtų Europoje (Kadaraše, Prancūzijoje), kitų šalių atžvilgiu prisiėmė didžiulius įsipareigojimus dėl programų ir biudžeto. Paskutiniu metu Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos (ITRE) komitetas ne kartą yra pareiškęs, kad ES privalo tvirtai tęsti savo strategiją dėl reaktoriaus kūrimo ir išlaikyti pirmaujantį vaidmenį pasaulyje branduolio sintezės energijos tyrimų srityje. Taigi ITRE komitetas pakartotinai ragino Komisiją ir Tarybą priimti visus reikalingus sprendimus (be abejo, įskaitant ir tinkamą visų reikalingų programų ir veiklos programų finansavimą), kurie užtikrintų, kad ITER tikrai būtų statomas Europoje.

Kadangi pasiektas teigiamas šių derybų rezultatas (ES buvo pasirinkta ITER projekto vieta) dabar tiek šioje, tiek kitose pagrindų programose reikia atitinkamų nuoseklių sprendimų ir priemonių.

Tarptautiniame susitarime dėl ITER numatytas išlaidų pasidalijimas ir ITER komponentų pirkimo pasiskirstymas tarp šalių rodo aiškius įsipareigojimus projekto šaliai – ES. Dėl to, kaip ir siūlo Komisija, reikia atitinkamo ITER statybos biudžeto.

Be to, pastačius ITER, reikės atitinkamo skaičiaus kvalifikuotų Europos mokslininkų, taip pat aukšto fizikos ir technologijų žinių lygio, kad reaktorių būtų galima visiškai ir veiksmingai naudoti. Todėl statant ITER reikia tinkamai remti Europos branduolio sintezės programą, vadinamąją lydinčiąją programą, biudžeto ir valdymo požiūriu.

Atsižvelgdamas į tai, pranešėjas teikia šias rekomendacijas:

· Visiškas visos Europos branduolio sintezės programos rėmimas. Svarbu išlaikyti tvirtą tyrimų programą, kuri užtikrintų, kad ITER skiriamos investicijos apsimokėtų. Dėl to Komisija turėtų vengti žymiai mažinti biudžetą.

1.  Reikalinga ITER Europos agentūra. Kaip siūlo Komisija, ji bus įkurta kaip bendroji įmonė pagal Euratomo sutartį. Pranešėjas sutinka, kad ši agentūra suteiktų Euratomui priemonių sumokėti savo tarptautinius įsipareigojimus pagal ITER susitarimą ir prisidėti prie ITER ir platesnės veiklos su Japonija. Ši agentūra taip pat turėtų būti atsakinga už visos ITER statybą remiančios veiklos, kuri numato Komisijos pasiūlymo priedo paantraštėje „ITER sukūrimas“, valdymą ir administravimą. Pranešėjas, kaip ir beveik visa branduolio sintezės tyrimų bendrija, yra įsitikinęs, kad ITER statyba yra toks didelis uždavinys, jog jį įgyvendinti reikia bent dešimt metų, šiam tikslui sukurta struktūra, kuria išskirtinai siekiama geriausiu būdu ir greičiausiai sukurti ITER.

2.  Turi būti tęsiama stipri lydinčioji tyrimų programa, turinti jai skirtą biudžetą. Siekiant kuo geriau panaudoti pastatytą ITER ir išlaikyti Europos pirmavimą branduolio sintezės fizikos ir technologijos srityje, kaip nurodyta Komisijos pasiūlymo priede, statant ITER turi būti išlaikyta drąsi tyrimų programa (lydinčioji programa). Pranešėjas mano, kad ši programa turi būti atitinkamai remiama, nustatant atitinkamą asignavimų sumą bendrame branduolio sintezės biudžete, kaip siūlo bendrasis pranešėjas savo pranešimo projekte dėl 7-osios Euratomo pagrindų programos.

3.  Lydinčiąją tyrimų programą turėtų valdyti ne ITER agentūra. Pritardamas beveik visos branduolio sintezės bendrijos nuomonei, pranešėjas mano, kad visos Komisijos pasiūlymo priede nurodytos (t. y. visos 1 straipsnyje nepaminėtos) lydinčiosios tyrimų programos veiklos, įskaitant demonstracinio branduolio sintezės reaktoriaus ir kitų įrenginių galimos statybos pasiruošimo veiklas, turi būti įgyvendinamos ir valdomos atskirai nuo ITER agentūros. Visų šių veiklos rūšių atžvilgiu turi būti išlaikomas toks pat valdymas kaip ir ankstesnėse pagrindų programose, įskaitant asociacijų susitarimus ir Europos sintezės plėtros sutartį. Iš esmės pranešėjas yra visiškai įsitikinęs, kad integruotas požiūris į branduolio sintezės tyrimo veiklą ir ligšiolinis visiškas Branduolio sintezės asociacijų dalyvavimas valstybėse narėse lėmė sėkmingą tikros Europos tyrimų erdvės branduolio sintezės srityje sukūrimą ir padėjo ES tapti pasaulio branduolio sintezės fizikos ir technologijos srities lydere.

4.  Didžiausias Europos branduolio sintezės tyrimo prietaisas JET turi visiškai veikti. Nors JET sunaudoja beveik pusę lydinčiosios programos biudžeto, labai svarbu garantuoti jėgainės patikimumą reguliariais jos mokslinių rezultatų įvertinimais.

5.  Turi būti išlaikytas pirmaujantis ES vaidmuo pasaulyje branduolinės sintezės energijos tyrimų srityje. ITER statyba Europoje savaime negarantuos ES lyderės vaidmens pasaulyje. Bendram sėkmingam ITER naudojimui ir ypač veiksmingam ES dalyvavimui ITER eksperimentinėje veikloje reikalinga grynai Europos MTTP, kurioje dalyvautų visos valstybės narės. Pranešėjas pritaria Komisijos pasiūlymui dėl MTTP veiklos rengiant ITER veikimą naudojant magnetinio izoliavimo toroidinius įtaisus, kurie jau sukurti arba kuriami visose valstybėse narėse. Šių įtaisų naudojimas statant ITER (statyba truks dešimtmetį) leis pagerinti žinias apie daugelį su ITER susijusių dalykų ir taps svarbiausiu sėkmingą eksperimentinę ITER veiklą rodančiu elementu. Tačiau pranešėjas mano, kad į šią programą įtrauktų įtaisų apžvalga, paremta bendrais moksliniais argumentais, turi būti atliekama pradėjus įgyvendinti 7-ąją pagrindų programą.

6. Turi būti užtikrinami tinkami žmogiškieji ištekliai. Siekiant sukurti ITER reikia gerokai padidinti Euratomo biudžetą, dar svarbiau – reikia daugiau tinkamai parengto personalo. Pranešėjas mano, kad, norėdama patenkinti šį poreikį, ES privalo ne tik numatyti aukšto lygio mokymo programas, įskaitant Europos sintezės fizikos ir inžinerijos daktaro laipsnio įsteigimą, bet sutelkti dėmesį į mokslines programas, kurios užtikrintų tinkamą naujos kartos fizikų ir inžinierių mokymą.

7. Turi būti tvirtai remiamas paspartintas perėjimas prie branduolio sintezės energijos. Pranešėjas tvirtai mano, kad siekiant gauti branduolio sintezės energiją reikia laikytis vadinamojo „paspartinto“ modelio, kad kuo anksčiau būtų pasiektas tikslas pastatyti demonstracinį branduolio sintezės reaktorių (DEMO). Dėl to pranešėjas mano, kad reikia daugiau dėmesio skirti Komisijos pasiūlymo priedo poskyryje „Reagavimas į naujus ir nenumatytus poreikius“ numatytai tyrimo veiklai. Tačiau, pranešėjo nuomone, turi būti sukurtos strategijos, įskaitant ir papildomas savanoriškas valstybių narių biudžeto įmokas, skirtas specialiems projektams, siekiant reaguoti į pokyčius tinkamai ir laiku bei pasiruošti pradėti kuo daugiau tyrimo veiklų vienu metu, taip trumpinant komercinės branduolio sintezės jėgainės sukūrimo laiką, jei didės energijos krizė.

Branduolio dalijimosi ir radiacinės saugos gairės

Kadangi Euratomo biudžeto ištekliai šiuo metu riboti, pranešėjas mano, kad, siekdama užtikrinti saugesnį esančių reaktorių naudojimą, ES turėtų suteikti pirmenybę su sauga ir atliekų tvarkymu susijusiai tyrimų veiklai finansuoti.

Reaktorių sistemos. Pranešėjas mano, kad vykdant veiklą susijusią su reaktorių sistemomis mažesnė svarba turėtų būti teikiama tikslui „ištirti pažangesnių technologijų teikiamas galimybes naudoti dar saugesnę, ekonomiškesnių išteklių ir konkurencingesnę branduolinę energiją“. Naujos kartos reaktorių tyrimus glaudžiai bendradarbiaudamos su privačiu sektoriumi galėtų geriau atlikti valstybės narės.

Bendrosios įmonės, veikiančios branduolio dalijimosi ir radiacinės saugos srityje. Pranešėjas mano, kad bendrosios įmonės pagal Euratomo sutartį turėtų džiuginti, kai jos iš tikrųjų pagerina pagal savo atsakomybės sritį vykdomų veiklų veiksmingumą ir mokslinių rezultatų kokybę. Todėl pranešėjas pripažįsta, kad bendrosios įmonės radioaktyviųjų atliekų tvarkymo srityje, kaip siūlo Komisija, galėtų iš tikrųjų sudaryti geresnes sąlygas saugesnėms ir veiksmingesnėms radioaktyviųjų atliekų tvarkymo technologijoms vystyti.

Biudžeto komiteto NUOMONĖ (23.6.2006)

pateikta Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetui

dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo dėl specialiosios programos, pagal kurią įgyvendinama Europos atominės energijos bendrijos (Euratomas) septintoji branduolinių tyrimų ir mokymo veiklos pagrindų programa (2007–2011 m.)
(COM(2005)0445 – C6‑0386/2005 – 2005/0190(CNS))

Nuomonės referentė: Marilisa Xenogiannakopoulou

TRUMPAS PAGRINDIMAS

1. Pagrindiniai pasiūlymo aspektai

Šis specialiosios programos pasiūlymas apima tą patį laikotarpį kaip ir Pagrindų programa, t. y. 2007–2011 m., kuri atitinkamai paremta Euratomo sutarties 7 straipsniu. Remiantis to straipsnio antra pastraipa mokslinių tyrimų programos sudaromos ne ilgesniam kaip penkerių metų laikotarpiui. Taigi šis pasiūlymas nėra tai pačiai trukmei kaip EB specialiosios programos.

Komisija siūlo, kad, išskyrus tam tikras aplinkybes, šios specialiosios Euratomo programos būtų atnaujinamos 2012–2013 m. laikotarpiui remiantis numatyta teisės aktų leidybos procedūra.

Prie šio sprendimo pridedamoje teisės aktų leidybos finansinėje pažymoje, apimančioje ir 2012–2013 m., yra nurodomas poveikis biudžetui ir žmogiškieji bei administraciniai ištekliai.

Komisija ketina įsteigti vykdomąją agentūrą ir jai pavesti atlikti tam tikrus specialiosios programos įgyvendinimui reikalingus uždavinius.

Šioje specialiojoje programoje yra numatyti šie du teminiai prioritetai:

· Branduolių sintezės energijos moksliniai tyrimai: sukaupti žinių pagrindą ITER projektui ir sukurti ITER kaip pagrindinį etapą kuriant jėgainių reaktorių prototipus, kurie būtų saugūs, tvarūs, tausojantys aplinką ir ekonomiški. Šis teminis prioritetas taikomas šioms veiklos sritims:

– ITER sukūrimas;

– parengiamieji MTTP ITER veikimui;

– technologinis pasirengimas DEMO elektrinei;

– MTTP veikla ilgalaikės perspektyvos atžvilgiu;

– žmogiškieji ištekliai, švietimas ir mokymas;

– infrastruktūra;

– reagavimas į naujus ir nenumatytus poreikius.

· Branduolio dalijimasis ir radiacinė sauga: skatinti saugiai naudoti ir eksploatuoti branduolio dalijimąsi ir kitą spinduliuotės naudojimą pramonėje ir medicinoje. Šis teminis prioritetas taikomas šioms veiklos sritims:

– radioaktyviųjų atliekų tvarkymas;

– reaktorių sistemos;

– radiacinė sauga;

– parama mokslinių tyrimų infrastruktūroms ir galimybių jomis naudotis didinimas;

– žmogiškieji ištekliai ir mokymas, įskaitant mobilumą.

Šioje specialiojoje programoje yra svarbių naujovių, į kurias, įgyvendinant programą, reikia atkreipti ypatingą dėmesį:

–    tvirtesnis požiūris į nacionalinių mokslinių tyrimų programų branduolio dalijimosi ir radiacinės saugos srityje koordinavimą;

–    bendras ITER realizavimas tarptautinėje struktūroje, Euratomo bendrosios įmonės ITER įgyvendinimui įkūrimas ir tolesnis integruotos Europos branduolio sintezės energijos mokslinių tyrimų veiklos koordinavimo stiprinimas;

–    numatytas tikslingesnis tarptautinis bendradarbiavimas pagal kiekvieną specialios bendradarbiavimo veiklos, kuri bus nustatyta darbo programose, temą remiantis tarptautinio bendradarbiavimo strateginiu požiūriu;

–    kiekvienoje temoje numatytas elementas, leidžiantis lanksčiai reaguoti į naujus poreikius ir nenumatytus politikos poreikius, o įgyvendinimas bus grindžiamas patirtimi, įgyta vykdant 6-osios pagrindų programos schemas „Mokslo parama politikai“, „Naujos ir besikuriančios mokslo sritys ir technologijos“, taip pat IRT srities schemą „Naujos ir besikuriančios mokslo sritys ir technologijos“.

Per šios specialiosios programos trukmę, įskaitant jos numatytą pratęsimą iki 2013 m., gali atsirasti galimybių įsteigti realiai veikiančias bendrąsias įmones, pavyzdžiui radioaktyviųjų atliekų tvarkymo srityje. Komisijos tarnybos Tarybai pateiks tokių įmonių steigimo pasiūlymus tinkamu laiku.

2. Nuomonės referentės rekomendacijos

Siekdama nuoseklumo nuomonės referentė siūlo tuos pačius pakeitimus visoms 7 specialiosioms mokslinių tyrimų programoms.

Standartinis pakeitimas yra susijęs su daugiamete finansine struktūra ir poreikiu laikytis 1a antraštinės dalies aukščiausios ribos.

Kiti pasiūlyti pakeitimai apima gero finansų valdymo principą ir veiksmingą veiksmų, finansuojamų pagal specialiąją programą, įgyvendinimą.

Nuomonės referentė mano, kad, siekiant patobulinti Bendrijos finansuojamos mokslinių tyrimų veiklos finansinę priežiūrą, Komisija turėtų reguliariai informuoti biudžeto valdymo instituciją apie specialiųjų programų įgyvendinimą ir iš anksto pranešti apie ketinimą nukrypti nuo išlaidų paskirstymo, nustatyto bendrajame biudžete.

PAKEITIMAI

Biudžeto ragina atsakingą Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetą į savo pranešimą įtraukti šiuos pakeitimus:

Teisėkūros rezoliucijos projektas

Pakeitimas 1

1a dalis (nauja)

1a. mano, kad siūlomame teisės akto projekte nurodyta orientacinė finansinė suma turi atitikti didžiausią naujo daugiamečio finansinio plano 1a eilutės ribą, ir pabrėžia, kad dėl metinės sumos bus nuspręsta metinės biudžeto sudarymo procedūros metu, atsižvelgiant į 2006 m. gegužės 17 d. tarpinstitucinio susitarimo 38 punkto nuostatas.

Pagrindimas

Standartinis pakeitimas.

Pasiūlymas dėl sprendimo

Komisijos siūlomas tekstas[1]Parlamento pakeitimai

Pakeitimas 2

3 straipsnio 1a dalis (nauja)

 

Komisija imasi visų būtinų veiksmų siekdama patikrinti, ar visi finansuojami veiksmai vykdomi veiksmingai ir laikantis Finansinio reglamento nuostatų.

Pakeitimas 3

3 straipsnio, 1b dalis (nauja)

 

Bendra programos administracinių išlaidų, įskaitant vykdomosios agentūros vidaus ir valdymo išlaidas, suma turėtų būti proporcinga atitinkamoje programoje numatytiems uždaviniams, ir dėl šių išlaidų turi būti priimtas biudžeto valdymo ir teisės aktų leidybos institucijų sprendimas.

Pagrindimas

Vykdomajai agentūrai skirti asignavimai turėtų atitikti elgesio kodekso nuostatas dėl vykdomosios agentūros įkūrimo ir Tarybos reglamentą Nr.58/2003, nustatantį vykdomųjų agentūrų, kurioms pavedamos tam tikros Bendrijos programų valdymo užduotys, įstatus. Tai padės užtikrinti tinkamą šios programos veiksmų finansavimą.

Pakeitimas 4

3 straipsnio 1c dalis (nauja)

 

Biudžeto asignavimai naudojami vadovaujantis patikimo finansų valdymo principu, konkrečiai – ekonomiškumo, našumo ir veiksmingumo principais, taip pat proporcingumo principu.

Pakeitimas 5

5a straipsnis (naujas)

 

5a straipsnis

 

Komisija iš anksto pateikia biudžeto institucijai informaciją, jei ji ketina nukrypti nuo metinio biudžeto pastabose ir priede išdėstytų išlaidų paskirstymo.

Pagrindimas

Ši procedūra buvo nustatyta po to, kai 1999 m. spalio mėn. buvo pasiektas Biudžeto komiteto ir Komisijos susitarimas. Nuomonės referentė mano, kad ir toliau reikėtų laikytis šios procedūros siekiant gauti geresnę paskesnę informaciją apie tai, kaip panaudojamos 7-osios pagrindų programos specialiosioms programoms skirtos lėšos.

Pakeitimas 6

7 straipsnio, 1a dalis (nauja)

 

Vertinimo ataskaitoje pateikiamas finansų valdymo patikimumo įvertinimas. Joje taip pat pateikiamas programos biudžeto ir ekonominio valdymo veiksmingumo ir tvarkingumo įvertinimas.

PROCEDŪRA

Pavadinimas

Pasiūlymas dėl Tarybos sprendimo dėl specialiosios programos, pagal kurią įgyvendinama Europos atominės energijos bendrijos (Euratomas) septintoji branduolinių tyrimų ir mokymo veiklos pagrindų programa (2007–2011 m.)

Nuorodos

COM(2005)0445 – C6-0386/2005 – 2005/0190(CNS)

Atsakingas komitetas

ITRE

Nuomonę pateikė:
  Paskelbimo plenariniame posėdyje data

BUDG
17.11.2005

Glaudesnis bendradarbiavimas – paskelbimo plenariniame posėdyje data

 

Autorius(-ė)
  Paskyrimo data

Marilisa Xenogiannakopoulou
20.9.2004

Pakeistas nuomonės referentas

 

Svarstymas komitete

22.6.2006

 

 

 

 

Priėmimo data

22.6.2006

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

14

2

0

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Herbert Bösch, Simon Busuttil, Bárbara Dührkop Dührkop, Markus Ferber, Ingeborg Gräßle, Nathalie Griesbeck, Anne E. Jensen, Wiesław Stefan Kuc, Janusz Lewandowski, Vladimír Maňka, Antonis Samaras, Esko Seppänen, Nina Škottová, Helga Trüpel, Yannick Vaugrenard, Ralf Walter

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

 

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (178 straipsnio 2 dalis)

 

Pastabos (pateikiamos tik viena kalba)

...

  • [1]  OL C 49, 2006 02 28, p. 37.

PROCEDŪRA

Pavadinimas

Pasiūlymas dėl Tarybos sprendimo dėl specialiosios programos, pagal kurią įgyvendinama Europos atominės energijos bendrijos (Euratomas) septintoji branduolinių tyrimų ir mokymo veiklos pagrindų programa (2007–2011)

Nuorodos

COM(2005)0445 – C6-0386/2005 – 2005/0190(CNS)

Konsultavimosi su Parlamentu data

14.11.2005

Atsakingas komitetas
  Paskelbimo plenariniame posėdyje data

ITRE
17.11.2005

Nuomonę teikiantis(-ys) komitetas(-ai)
  Paskelbimo plenariniame posėdyje data

BUDG
17.11.2005

EMPL
17.11.2005

ENVI
17.11.2005

 

 

Nuomonė nepareikšta
  Sprendimo priėmimo data

EMPL
5.10.2005

ENVI

29.11.2005

 

 

 

Glaudesnis bendradarbiavimas
  Paskelbimo plenariniame posėdyje data

 

 

 

 

 

Pranešėjas(-ai)
  Paskyrimo data

Umberto Guidoni
5.10.2005

 

Pakeistas (-i) pranešėjas(-ai)

 

 

Supaprastinta procedūra – nutarimo data  Sprendimo priėmimo data

 

Teisinio pagrindo užginčijimas
  JURI nuomonės pareiškimo data

 

 

 

Numatytų lėšų keitimas
  BUDG nuomonės pareiškimo data

 

 

 

Konsultacija su Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu – plenariniame posėdyje priimto nutarimo data

 

Konsultacija su Regionų komitetu – plenariniame posėdyje priimto nutarimo data

 

Svarstymas komitete

31.1.2006

21.2.2006

3.5.2006

30.5.2006

19.6.2006

Priėmimo data

3.10.2006

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

38

4

2

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Šarūnas Birutis, Philippe Busquin, Jerzy Buzek, Jorgo Chatzimarkakis, Giles Chichester, Den Dover, Nicole Fontaine, Adam Gierek, Umberto Guidoni, András Gyürk, Fiona Hall, David Hammerstein Mintz, Rebecca Harms, Erna Hennicot-Schoepges, Ján Hudacký, Romana Jordan Cizelj, Werner Langen, Anne Laperrouze, Vincenzo Lavarra, Pia Elda Locatelli, Eluned Morgan, Reino Paasilinna, Umberto Pirilli, Miloslav Ransdorf, Vladimír Remek, Teresa Riera Madurell, Mechtild Rothe, Paul Rübig, Andres Tarand, Patrizia Toia, Catherine Trautmann, Claude Turmes, Nikolaos Vakalis, Alejo Vidal-Quadras Roca, Dominique Vlasto

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

Jean-Pierre Audy, María del Pilar Ayuso González, Avril Doyle, Edit Herczog, Peter Liese, Erika Mann, Lambert van Nistelrooij, Vittorio Prodi, John Purvis

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (178 straipsnio 2 dalis)

 

Pateikimo data

10.10.2006

 

Pastabos (pateikiamos tik viena kalba)

...