PRANEŠIMAS dėl biomasės ir biodegalų strategijos
12.10.2006 - (2006/2082(INI))
Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetas
Pranešėjas: Werner Langen
EUROPOS PARLAMENTO TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PROJEKTAS
dėl biomasės ir biodegalų strategijos
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „ Biomasės naudojimo veiksmų planas“ (COM(2005)0628),
– atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „ES biodegalų strategija“ (COM(2006)0034),
– atsižvelgdamas į 2001 m. rugsėjo 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2001/77/EB dėl elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių šaltinių skatinimo elektros vidaus rinkoje[1]1,
– atsižvelgdamas į 2003 m. gegužės 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2003/30/EB dėl biodegalų arba kitų atsinaujinančių degalų vartojimo transporto sektoriuje skatinimo[2]2,
– atsižvelgdamas į savo 2006 m. vasario 14 d. rezoliuciją dėl šildymo ir vėsinimo, vykdomo iš atsinaujinančių energijos šaltinių[3]3,
– atsižvelgdamas į savo Darbo taisyklių 45 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto pranešimą ir į Žemės ūkio ir kaimo plėtros, Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos, Tarptautinės prekybos bei Transporto ir turizmo komitetų nuomones (A6-0347/2006),
A. kadangi ilgainiui biomasę kaip energijos šaltinį reikėtų naudoti vis intensyviau ir ji turėtų būti panaudojama kaip galima plačiau, visų pirma miškininkystės, žemės ūkio ir atliekų tvarkymo srityse,
B. kadangi tvariai spręsti energetikos problemas galima tik iš esmės pagerinus energijos efektyvumą, ją taupant ir kartu plėtojant atsinaujinančius energijos šaltinius;
C. kadangi prioritetą turinčios biomasės panaudojimo galimybės glūdi elektros gamybos, šildymo ir aušinimo, vandenilio ir metano gamybos bei degalų gamybos srityse, o taip pat chemijos, maisto, popieriaus ir medienos pramonės šakose,
D. kadangi biomasė atsinaujinančių energijos šaltinių tarpe yra vienintelė anglies turinti medžiaga ir todėl reikia atkreipti dėmesį ne tik į energetinį suvartojimą, bet ir į anglies turinčių produktų gamybą,
E. kadangi intensyvesnis biomasės vartojimas žymiai prisidėtų prie trejų pagrindinių energetikos politikos tikslų, t. y. tiekimo saugumo, konkurencingumo ir tvarios aplinkos apsaugos, įgyvendinimą sumažinant šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį,
F. kadangi bioenergijos naudojimo būdas ir pasėlių pasirinkimas lems, ar vartojant bioenergiją bus sumažintas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis,
G. kadangi transporto sektoriuje išmetama daugiau negu 20 proc. šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio, nors šis sektorius neįtrauktas į prekybos išmetamųjų teršalų leidimais sistemą; kadangi manoma, kad išmetamųjų teršalų kiekis per keletą ateinančių metų ir toliau didės ir kadangi biokuras yra vienas iš būdų tobulinti šio sektoriaus ekologiškumą,
H. kadangi biomasė galėtų sumažinti priklausomybę nuo išorinių energijos šaltinių ir kaimo vietovėse padėtų panaudoti naujas ekonominio vystymosi ir užimtumo galimybes,
I. kadangi kai kurios valstybės narės nesilaiko 2003 m. gegužės 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/30/EB dėl skatinimo naudoti biokurą ir kitą atsinaujinantį kurą transporte ir užsibrėžia labai mažus tikslus,
J. kadangi šiuo metu vartojant biomasę vis dar iškyla logistinių ir techninių kliūčių, kurios susijusios su palyginti žema energetine verte, decentralizuotu tiekimu, panaudojamų medžiagų skirtingumu bei degalų sinteze,
K. kadangi antros kartos biodegalai (biomasę perdirbant į skystį gaminami degalai) užtikrina daug didesnius energetinio suvartojimo pajėgumus, nei pirmos kartos biodegalai (augalinis aliejus, biodyzelis, etanolis),
L. kadangi pagal Bendrijos teisės aktus, kuriais reglamentuojama benzino kokybė, draudžiama naudoti mišinius, kuriuose yra daugiau negu 5 proc. bioetanolio,
M. kadangi antrosios kartos biodegalų gamybos technologijos jau egzistuoja bei nuolat didėja aukštos kokybės degalų poreikis, o infrastruktūra ir varomoji technika taip pat egzistuoja,
N. kadangi pasauliniu mastu anglies turinčių produktų gamyba gali būti pradėta (remiantis ekonominiu pagrindu) naudojantis sintezės degalais, ką įrodė pavyzdžiai Pietų Afrikoje ir Trinidade; tačiau gaminant antrosios kartos biokurą neturi būti kliudoma gaminti pirmosios kartos kurą, kurio gamybą valstybės narės inicijavo remdamosi direktyva 2003/30/EB,
O. kadangi tvirtinant ES masto politiką, pagal kurią siekiamą skatinti naudoti biomasę, būtinas integruotas požiūris, kuris atvertų konkurenciją visų rūšių vartojimo srityse,
P. kadangi biomasės naudojimo veiksmų planas remiantis subsidiarumo principu valstybėms narėms palieka būtiną sprendimų priėmimo laisvę ir lankstumą nustatant savus tikslus ir politines bei bioenergetikos skatinimo priemones, jeigu jų vykdoma politika neiškreipia konkurencijos tarp valstybių narių,
Q. kadangi išlaidų efektyvumas ir tvarumas yra svarbūs principai siekiant ekologiškai ir protingai remti bioenergetiką, kuri ne tik užtikrintų aukšto lygio aplinkos apsaugą, bet ir remtųsi ekonomiškai patvariu, ilgalaikiu finansavimo pagrindu,
R. kadangi, siekiant įgyvendinti aplinkos apsaugos tvarumo tikslus ir sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, reikia užtikrinti, kad per bendrą biokuro eksploatacijos ciklą, pradedant laukais ir baigiant kuro baku, įskaitant transportavimą, būtų išmetama daug mažiau anglies junginių negu išmetama deginant iškastinį kurą,
S. kadangi vietinės biomasės gamybos ir jos įvežimo klausimas turėtų būti vertinamas atsižvelgiant į tai, kad nuosavo biomasės sektoriaus plėtra ES turėtų būti skatinama, taip pat atsižvelgiant į galimas papildomas žemės ūkio pajamas,
T. kadangi vystantis Europos biokuro sektoriui atsiveria galimybės perkelti biokuro technologijas į besivystančias šalis, kurios kenčia dėl kylančių naftos kainų,
U. kadangi aiškių aplinkos apsaugos normų ir apsauginių nuostatų, ypač biokuro sektoriuje, trūkumas gali turėti didelį neigiamą poveikį, pvz., gali būti naikinama daugiau atogrąžų miškų žymiai nesumažinant šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio,
V. kadangi galiojančios Europos Sąjungos teisinės nuostatos turėtų būti patikrintos siekiant užtikrinti efektyvesnį biomasės naudojimą,
W. kadangi būtina surasti subalansuotą prekių gamybos ir energijos vartojimo derinį, o energetinis panaudojimas yra tik viena iš daugelio biomasės panaudojimo galimybių,
X. kadangi cheminis produktų iš gyvulinės kilmės riebalų ir augalinių aliejų panaudojimas yra konkurencinga ekonomikos šaka, kuria neturėtų būti rizikuojama,
Y. kadangi pramoninis medienos ir šalutinių jos produktų kaip medžiagų panaudojimo būdas yra konkurencingas sektorius; jame kuriamos darbo vietos ir vertė, kuria neturėtų būti rizikuojama,
Z. kadangi ne Europos šalys ėmėsi intensyvių veiksmų skatinti naudoti biokurą ir jau pasiekė aukštą skverbties į kuro rinką lygį,
1. pritaria abiems Komisijos komunikatams dėl biomasės naudojimo veiksmų plano ir dėl ES biodegalų strategijos;
2. pritaria Komisijos biomasės naudojimo būklės bei kliūčių tolimesniam jos paplitimui energetikos sektoriuose vertinimo ataskaitai;
3. yra įsitikinęs, kad atsižvelgiant į Lisabonos strategiją Europos Sąjungos biokuro naudojimo skatinimo strategija turi būti įgyvendinama siekiant efektyvumo ir tvarumo, o priemonės neturi sukelti neproporcingai didelių administracinių sąnaudų;
4. mano, kad regioniniu, nacionaliniu ir Europos lygmeniu būtina sukurti skaidrią ir atvirą biomasės ir biokuro rinką, kuri atitiktų tvarios gamybos standartus, bendros, skaidrios ir konkurencingos energijos rinkos principus ir kurią būtų galima integruoti į Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) sistemą;
5. laikosi požiūrio, kad tarpiniu laikotarpiu valstybių narių ir Europos Sąjungos lygmeniu biokuro gamintojams reikia nuoseklios investicijų ir kainų politikos, kuri užtikrintų, kad investicijos atsipirks per tinkamą laikotarpį;
6. ragina Komisiją siekti sukurti Europos biomasės rinką, o valstybes nares – pašalinti kliūtis atskirų valstybių narių narėse ir tarpvalstybiniu lygmenimis;
7. tikisi, kad Biomasės naudojimo veiksmų planas ir pateiktas komunikatas dėl biodegalų strategijos yra konkrečių ir produktyvių veiksmų pagrindas;
8. ragina Komisiją persvarstyti Biomasės naudojimo veiksmų plane nustatytus šilumos, elektros energijos ir biokuro gamybos tikslus, atsižvelgiant į konkurencingumo, efektyvumo ir energijos išeigos kiekviename sektoriuje aspektus;
9. mano, kad Komisija turėtų pakartotinai apsvarstyti visus veiksmų planus ir direktyvas, atsižvelgiant į racionalią bioenergetikos ir biodegalų gamybą ir panaudojimą, ypač augalininkystės, miškininkystės ir atliekų tvarkymo srityse;
10. pritaria Komisijai, kad, naudojant biomasę stacionariuose įrenginiuose, pvz., elektros energijos gamybos, šildymo ir aušinimo įrenginiuose, gali būti padarytas optimalus įnašas siekiant nustatytų ES šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo tikslų; todėl ragina, pasinaudojant atitinkamomis priemonėmis, suderintomis su Kioto tikslais ir ilgalaikiu klimato sureguliavimo tikslu (2 °C), remti išlaidų atžvilgiu efektyvią ir tvarią biomasės gamybą ir naudojimą elektros energijos, vandenilio ir metano gamybos, transporto, o taip pat šildymo ir aušinimo srityse; šiuo požiūriu ragina skirti ypatingą dėmesį centrinio šildymo tinklų rekonstrukcijai;
11. mano, kad pagalba ir parama, skiriama su biomase susijusioms atsinaujinančios energijos rūšims, ilgainiui neturėtų iškreipti konkurencijos dėl žaliavų;
12. mano, kad sudarant savanoriškus susitarimus galima užtikrinti spartesnį vystymąsi ir aktyvesnį biomasės ir biokuro naudojimą; ragina valstybes nares ir Komisiją skatinti naudoti biomasę energijai gaminti ir taikyti aplinkosaugos reikalavimus ne kuro pasirinkimui, o išmetamiems teršalams;
13. mano, kad, atsižvelgiant į rinkos mastą ir biomasės panaudojimo galimybes, būtų itin tikslinga Europos lygmeniu kurti iš medienos gaunamos biomasės rinką, nors jau pastebimas rinkos trūkumas ir kylančios kainos; atsižvelgdamas į tai, pritaria Komisijos ketinimui kuo skubiau pateikti miškininkystės veiksmų planą;
14. vis dėlto mano, kad, naudojant miško biomasę, neturi būti didinamas pavojus natūraliems miškams, stabdomas istoriškai per daug išnaudotų miškų atsikūrimas arba plečiamos vienarūšių kultūrų ar egzotiškų rūšių plantacijos; mano, kad reikia skatinti taip naudoti miško biomasę, kad būtų gerinama ekologinė miškų kokybė;
15. ragina valstybes nares biomasei skiriamą finansinę paramą susieti ne su įrenginių dydžiu, o su efektyvumu, indėliu užtikrinant daug geresnę šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio pusiausvyrą ir pastebima nauda aplinkai ir tiekimo saugumui, atsižvelgiant į papildomumo principą ir paramos, reikalingos padėti tam tikros biomasės rūšiai įsitvirtinti rinkoje, mastą;
16. ragina valstybes nares visų pirma skatinti energijos gamybą, ūkininkams ir įmonėms, naudojančioms biomasę energijai gaminti, sudarant tiekimo grandinės sutartis;
17. tikisi, kad valstybės narės, vadovaudamosi struktūrinės ir žemės ūkio politikos nuostatomis, įgyvendins iniciatyvas siekiant skatinti investicijas į klimato požiūriu efektyviausią biomasės ir biokuro gamybą ir naudojimą, ypač atsižvelgdamos į tinkamą aplinkai, pritaikytą prie regionų ir tradicinę įvairovę; mano, kad dėl įgyvendinant šias iniciatyvas jokiomis aplinkybėmis neturi būti išstumiama tvari vietos maisto gamyba;
18. tikisi, kad valstybės narės parengs nacionalinius veiksmų planus biomasės klausimais, reikiamu laiku juos suderins su savo pačių struktūrinėmis ir žemės ūkio politikos priemonėmis ir konkrečiai nustatytu periodiškumu atnaujins šiuos nacionalinius veiksmų planus; be to, tikisi, kad valstybės narės dės visas pastangas siekdamos įgyvendinti Direktyvos 2003/30/EB tikslus;
19. ragina Komisiją patikrinti biomasės ir biokuro tvarumą visose naudojimo srityse, taikant mokslinio įvairių importuotos ir ES gaminamos biomasės rūšių „nuo šaltinio iki kuro bako“ palyginimo metodą, paskelbti suderinamumo su Bendrijos teisynu ataskaitą ir iki 2007 m. pabaigos pateikti atitinkamą pranešimą Parlamentui ir Tarybai;
20. ragina Komisiją ir valstybes nares, didėjant biomasės naudojimui energijai gaminti, užtikrinti, kad būtų paisoma gamtos išsaugojimo, kraštovaizdžio valdymo, kaimo vietovių administravimo ir miško valdymo interesų ir apribojimų;
21. tikisi, kad Komisija, atlikusi strateginį poveikio aplinkai vertinimą, pateiks pasiūlymus dėl ekonomiško ir tvaraus biomasės naudojimo šildymui ir aušinimui skatinimo ir viešajame, ir privačiajame sektoriuose;
22. mano, kad atsižvelgiant į netolygų atliekų biomasės poreikį svarbu, jog bioenergija neturėtų būti naudojama tik siekiant atliekų deginimą skatinti labiau, negu kitas išteklius tausojančias pasirinktis, pvz., pakartotinį naudojimą, perdirbimą ar kompostavimą;
23. tikisi, kad siekiant užtikrinti efektyvų energijos vartojimą persvarsčius teisės aktus, susijusius su atliekų tvarkymu, palengvės galimybė kurui naudoti perdirbamas atliekas, kurių kaip medžiagos negalima vėliau perdirbti, įskaitant šalutinius produktus, gaunamus gaminant žemės ūkio maisto produktus, išskyrus pagamintus tose vietovėse, kuriose vyksta dykumėjimas; vis dėlto pažymi, kad tai turėtų būti daroma su sąlyga, jog nekils kliūčių iš naujo panaudoti perdirbamas medžiagas;
24. ragina Komisiją panaikinti visas įmanomas Bendrijos teisės aktuose numatytas kliūtis, kad būtų leista ir skatinama biodujų gamyba iš fermentuoto mėšlo ir organinių atliekų;
25. ragina pradėti tiekti biodujas į dujų tinklus ir jas šiais tinklais transportuoti nediskriminuojančiomis sąlygomis, kur techniškai įmanoma jas įleisti ir saugiai tiekti į gamtinių dujų sistemą;
26. tikisi, kad įgyvendinant bendrą žemės ūkio politiką bus supaprastintos bioenergijos gamybos ir naudojimo administracinės procedūros ir kad jas taikys visos valstybės narės;
27. pabrėžia, kad pagal bendros žemės ūkio politikos reformą yra numatyta parama siekiant skatinti auginti energetinius augalus;
28. pabrėžia, kad siekiant tvaraus biomasės naudojimo būtina skatinti tokį biomasės naudojimo būdą, kuris atsižvelgiant į pagrindinių žemės ūkio žaliavų kilmės vietą būtų artimiausias, kad būtų išvengta energijos nuostolių dėl transportavimo; taigi ragina Komisiją ir valstybes nares skirti finansinę paramą kaimo vietovių plėtrai siekiant pertvarkyti kaimo vietovėse esančių valstybinių įstaigų šildymo sistemas, kad jose būtų galima naudoti bioenergiją;
29. ragina pripažinti ir skatinti energijos gamybą deginant pasėlių, pvz., javų, biomasę;
30. džiaugiasi, kad Komisija pabrėžia Bendrijos javų intervencinių atsargų naudojimo svarbą gaminant bioenergiją; atkreipia dėmesį į tai, kad taip bus galima sumažinti eksportui skirtų intervencinių javų kiekį ir taip ES galės lengviau įvykdyti pagal PPO taisykles prisiimtus įsipareigojimus; todėl ragina Komisiją rasti atitinkamų skatinamųjų priemonių, kad būtų užtikrinta, jog kaip galima didesnis kiekis intervencinių javų būtų sunaudota šiuo būdu;
31. pritaria Komisijos komunikate nurodytam tikslui toliau skatinti naudoti atsinaujinančią energiją, įskaitant biokurą, taip pat ir transporto sektoriuje, nevaržant valstybių narių laisvės pasirinkti kitas atsinaujinančios energijos technologijas ir tuos sektorius bei taikymo būdus, kai biomasė labiausiai mažina šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir duoda didžiausią energetinę išeigą;
32. ragina valstybes nares naudojant mokesčių ir akcizų sistemą skatinti biokurą, sudarant patrauklesnes sąlygas jį gaminti ir naudoti; ragina Komisiją skatinti valstybes nares aktyviau remti suderintą politiką šioje srityje;
33. ragina Komisiją palaikant dialogą su naftos ir dujų bendrovėmis bei automobilių gamintojais gerinti ekologiškų transporto priemonių prieinamumą, biokuro platinimą ir jo prieinamumą vartotojams;
34. ragina Komisiją pašalinti nepagrįstas kliūtis biomasei ir biokurui patekti į rinką nekeliant pavojaus aplinkos ir sveikatos apsaugos tikslams, kuriais šios priemonės grindžiamos;
35. pritaria Komisijos ketinimui nuosekliai skatinti mokslinius tyrimus ir vystymą, ypač gaminant antrosios kartos biokurą, ir palengvinti šių priemonių įgyvendinimą dideliu mastu; atkreipia dėmesį į Septintąją bendrąją mokslinių tyrimų programą bei ragina Tarybą ir Komisiją pritarti Parlamento pasiūlymui, kad du trečdaliai energetikos mokslinių tyrimų finansavimo būtų skiriama atsinaujinančios energijos moksliniams tyrimams;
36. mano, kad antrosios kartos biokuras teikia daugiau energijos negu pirmosios kartos biokuras;
37. mano, kad būtina kuo skubiau nustatyti techninius biokuro naudojimo standartus ir iš naujo apsvarstyti 1998 m. spalio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 98/70/EB dėl benzino ir dyzelinių degalų (dyzelino) kokybės ir jos ryšį su biokuro naudojimu nepakenkiant aplinkos ir sveikatos apsaugos tikslams, kuriais šios priemonės buvo grindžiamos; pabrėžia, kad esami standartai turi būti pritaikomi arba Direktyva 98/70/EB iš dalies keičiama tik tuomet, kai Komisija įvertins, koks poveikis oro kokybei daromas įmaišius didesnę biokuro dalį į benziną ir dyzeliną;
38. primygtinai ragina iš naujo apsvarstyti galiojantį standartą EN 14214 siekiant įtraukti naujas biomasės formas;
39. norėtų, kad būtų aiškiai apibrėžiamos įvairios antrosios kartos biokuro rūšys siekiant, kad tiriant poveikį aplinkai būtų galima atskirti miškininkystės produktus nuo produktų, gaminamų iš lignoceliuliozės atliekų ir organinės kilmės sąvartynų atliekų bei neapdorotų gyvulinės ir augalinės kilmės medžiagų;
40. pritaria nuostatai kurti biokuro technologijų platformą kartu su visais technologijų teikėjais, dalyvaujančiais kuriant, gaminant, apdorojant ir galutinai naudojant energetinius augalus;
41. tikisi, kad Komisija, remdamasi Europos Parlamento per pirmąjį svarstymą patvirtinta pozicija dėl Septintosios bendrosios mokslinių tyrimų programos, deramai atsižvelgs į tai, kad, skatinant mokslinius tyrimus, būtų siekiama daugiau naudoti biomasę centralizuoto šildymo ir aušinimo sistemoms;
42. primygtinai ragina valstybes nares kuo skubiau nurodyti savo nacionalines gaires bioenergijos klausimais, kurios turėtų atitikti jų nacionalinius Kioto tikslus ir ilgalaikį 2°C klimato sureguliavimo tikslą, dėl kurio buvo susitarta ES lygmeniu;
43. prašo Komisijos sukurti privalomą ir išsamią sertifikatų sistemą, kurią diegiant visais etapais būtų sudarytos sąlygos tvariai biokuro gamybai, įskaitant auginimo ir perdirbimo stadijų standartus ir bendrą per produkto gyvavimo ciklą išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio pusiausvyrą, kuri būtų taikoma Europos Sąjungoje pagamintam arba importuotam biokurui;
44. ragina Komisiją remti Pasaulinės aplinkos ir saugumo stebėjimo sistemos (angl. GMES) sukūrimą ir naudojimą siekiant stebėti žemės naudojimą gaminant bioetanolį, kad būtų užkirstas kelias naikinti drėgnuosius atogrąžų miškus ir kitas neigiamas poveikis aplinkai;
45. pripažįsta, kad vis labiau didėjanti palmių aliejaus gamyba gali padaryti poveikį natūraliems miškams ir tradicinei maisto gamybai, gali būti prarasta biologinė įvairovė, kilti konfliktai dėl žemės ir būti išmetamas didelis šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis; taigi ragina Komisiją uždrausti ES vartoti iš palmių aliejaus pagamintą biokurą;
46. tikisi, kad visi su biomase susiję tikslai visos Europos mastu bus nustatyti vadovaujantis sutartu ES tikslu iki 2020 m. vartoti 25 proc. atsinaujinančios energijos;
47. pritaria ES klimato tikslus atitinkančioms politikos kryptims, priemonėms ir nuostatai naudoti alternatyvias technologijas transporto srityje;
48. ragina Komisiją imtis priemonių biokuro srityje ir rasti kompromisą tarp automobilių pramonės ir naftos sektoriaus atstovų, laikantis principo „biokuras – automobiliams, o ne automobiliai – biokurui“;
49. ragina įgyvendinti aštuntąją CARS 21 grupės rekomendaciją, pagal kurią antrosios kartos biokuro gamybos technologija teikia labai daug vilčių siekiant sumažinti transporto priemonių anglies dioksido emisiją;
50. produktų ir technologijų skatinimo aspektu rekomenduoja atsižvelgti į galimą biokuro naudojimą visose transporto priemonėse;
51. mano, jog siekiant užtikrinti, kad biokuras būtų naudojamas tam tikruose pasirinktuose sektoriuose, pvz., žemės ūkio ir miškininkystės, laivybos ir vietos visuomeninio transporto, būtų tikslinga skatinti jį naudoti taikant ilagalaikes mokesčių paskatas, grindžiamas deramos sertifikavimo sistemos laikymusi, jei naudojami ekologiškai švarūs degalai;
52. ragina Komisiją, įgyvendinant Bendrijos akcizo mokesčių sistemos reformą, visose valstybėse narėse skatinti naudoti biokuro ir tradicinių degalų mišinius;
53. pabrėžia tokių priemonių, kaip atleidimas nuo mokesčių, taikymo svarbą, tačiau ragina Komisiją atsižvelgti į galimus rinkos iškraipymus;
54. pritaria Komisijos ketinimui, atsižvelgiant į PPO derybas, priimti aiškias nuostatas (ypač dėl deramos ir nuoseklios prekybos ir muitų sistemos sukūrimo), kuriomis vadovaujantis būtų sudarytos sąlygos plėtoti Europos biokuro sektorių;
55. ragina Komisiją dar daugiau dėmesio skirti neprekybinio pobūdžio sąlygų pripažinimui sudarant būsimą PPO susitarimą; pažymi, kad tai ES leistų užtikrinti, jog importuotas biokuras atitiks tam tikrus tvarumo kriterijus, ypač aplinkosaugos srityje;
56. pažymi, kad dabar biodegalais prekiaujama pasaulinėse rinkose ir kad Europos Sąjunga šioje srityje dar nėra ekonomiškai nepriklausoma; vis dėlto mano, kad absoliučią pirmenybę reikia teikti vidaus produkcijos propagavimui;
57. mano, kad pagal Europos strategiją siekiant tvarios plėtros, ypač energetikos sektoriuje, tam tikram laikotarpiui reikėtų nustatyti priimtiną bioetanolio importo į ES skvarbos koeficientą ir nustatant jį atsižvelgti į laipsnišką Bendrijos produkcijos vystymą;
58. ragina Komisiją kuo griežčiausiai atmesti bet kokius PPO derybų prekybos ir aplinkos klausimais metu pateiktus pasiūlymus įtraukti bioetanolį į aplinkos tausojamųjų produktų, kuriems panaikinami arba sumažinami muito mokesčiai, sąrašą;
59. mano, kad iki 2007 m. pabaigos Komisija būtinai turėtų pateikti pranešimą apie biokuro gamybos ir eksporto sąlygas svarbiausiose šalyse gamintojose;
60. ragina Komisiją Biomasės naudojimo veiksmų plane toliau skatinti tyrinėti iš biomasės gaminamą plastmasę ir atlikti mokslinius tyrimus siekiant geriau suvokti, kaip per eksploatacijos ciklą ji padeda taupyti iškastinį kurą, sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir sutaupyti energiją antrinio panaudojimo operacijų, išskyrus kompostavimą, metu;
61. ragina Komisiją apsvarstyti, ar nevertėtų kaip bandomąjį projektą sukurti atsinaujinančios energijos parkų, kuriuose energijos poreikiai būtų tenkinami iš įvairių tarpusavyje derinamų atsinaujinančios energijos šaltinių, pvz., biomasės, vėjo ir saulės energijos;
62. įsitikinęs, kad siekiant naudoti biokurą būtina visuomenės parama, ir pažymi, kad visuomenė labai susirūpinusi ekologiškomis genų technologijomis; mano, kad energetiškai naši biomasė turi būti ekologiškai saugi ir neturi kelti tikro ar numanomo pavojaus genetiškai nemodifikuoto maisto gamybai; įsitikinęs, kad atranka pagal požymius (angl. Marked Assisted Selection), leidžianti gerinti augalus taikant „sumanios selekcijos būdą“, t. y. kryžminti panašių rūšių augalus, o ne juos genetiškai modifikuoti įtraukiant svetimus genus, turi būti pagrindinė priemonė plėtojant energetiškai našios ir ekologiškos biomasės gamybą;
63. ragina visas valstybes nares numatyti tinkamas priemones, kuriomis būtų siekiama skatinti tvariai auginti energetinius augalus nekenkiant maisto gamybai ir palengvinti tvarų papildomos žemės ūkio ir miško biomasės prieinamumą ir panaudojimą;
64. ragina Komisiją pirminiame žemės ūkio sektoriuje ypatingą dėmesį skirti nedideliems biokuro projektams, pvz., mobiliam distiliavimui ir fermentavimui, nes jie gali būti labai svarbūs tolimesniam pirminių šalutinių produktų perdirbimui;
65. mano, kad pagal Bendrosios žemės ūkio politikos (§60) 2 antraštinės dalies 1 ramstį numatytos biudžeto išmokos ir Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai lėšos turėtų būti skiriamos skatinti naudoti biomasę energijai gaminti;
66. mano, kad šį tikslą galima pasiekti pirmenybę teikiant tų biomasės pritaikymo būdų moksliniams tyrimams, kūrimui ir parodomajai veiklai, kurie davė didžiausių ir sąnaudų požiūriu efektyviausių šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo ir energijos taupymo rezultatų, taip pat kuriant specialias rinkas siekiant didinti pelningumą pasitelkiant informavimo kampanijas; ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas ieškoti visoms suinteresuotoms šalims naudingų sprendimų, suderinant biomasės gamybą su gyvenamų plotų atkūrimu, mažai sąnaudų reikalaujančia žemės ūkio veikla ir aplinkai palankiu žemės valdymu;
67. ragina žymiai padidinti 1,5 mln. hektarų didžiausią garantuotą plotą, numatytą taisyklėse dėl paramos energetiniams augalams auginti, ir užtikrinti, kad parama būtų skiriama visoms pasėlių rūšims, bet daugiausia dėmesio turi būti skiriama energetiškai efektyviausioms rūšims;
68. primygtinai ragina Komisiją panaikinti nekultivuojamus žemės plotus ir sukurti naujas priemones siekiant skatinti auginti energetinius augalus;
69. nurodo, kad atsinaujinančios žaliavos turi būti auginamos atsižvelgiant į pažangiąją patirtį ir turi būti taikomi paramos susiejimo reikalavimai;
70. ragina Komisiją papildyti paramos sistemų biokuro gamybai tinkančių energetinių augalų sąrašą, kad vietos ir regioniniu mastu būtų užtikrinama labiausiai tinkamų energetinių augalų atranka ir skatinamas mėšlo fermentavimas;
71. prašo Komisijos panaikinti kliūtis auginti energetinius augalus naujosiose valstybėse narėse, kuriose taikoma supaprastinta išmokų sistema atskiriems plotams;
72. ragina sukurti bendras taisykles Europos lygmeniu, kad biomasės naudojimui energijai gaminti būtų teikiama pirmenybė ir tose šalyse, kuriose bioenergija dar nenaudojama;
73. įsitikinęs, kad tvari biodegalų gamyba ir naudojimas, įskaitant smulkaus masto auginimą ir auginimą vykdant integruotas kaimo plėtros politikos priemones, itin naudingi besivystančioms šalims ir technologijų perdavimo šioms trečiosioms šalims aspektu, taip pat mano, kad Europos Sąjungą turėtų skatinti bioenergijos technologijų eksportą; vis dėlto laikosi požiūrio, kad ši politika turi būti subalansuota ir kad pastangos turėtų būti sutelktos į tas šalis, kurios tenkina savo energijos poreikius, o ne vien plečia savo eksporto pajėgumus;
74. ragina Komisiją parengti specialią iniciatyvą, skirtą skatinti ūkininkų, visuomenės ir vietos administracinių institucijų darbuotojų informacinį mokymą ir gilinti jų žinias apie biomasės ir biokuro naudojimą;
75. mano, kad biomasės ir biokuro gamyba tikrai gali padėti siekti Europos tikslo, t. y. kontroliuoti klimato kaitą;
76. ragina Komisiją kiek įmanoma greičiau pateikti pasiūlymą dėl direktyvos dėl šilumos ir aušinimo gavybos iš atsinaujinančių energijos šaltinių ir primena savo 2006 m. vasario 14 d. rezoliuciją su rekomendacijomis Komisijai dėl šildymo ir vėsinimo naudojant atsinaujinančius energijos išteklius[4];
77. pabrėžia, kad reikėtų parengti ES masto informavimo apie biomasę ir biokurą strategiją;
78. atsižvelgdamas į ilgalaikę konkurencingos Europos Sąjungos biokuro rinkos skatinimo strategiją, ragina sukurti patikimą verslo aplinką investuotojams ir gamintojams, ypač mokestinių paskatų požiūriu;
79. atsižvelgiant į politikos ir ekonomikos klausimus, ragina daugiau dėmesio skirti bendradarbiavimui ir biodegalų rinkos integracijai Europos Sąjungoje ir kaimyninėse Europos šalyse, ypač remiantis specialiais partnerystės susitarimais;
80. mano, kad, įgyvendinant „Pažangios energetikos Europai“ programą, bus lengviau remti vietos projektus, susijusius su energijos taupymu ir deramu gamtos išteklių naudojimu;
81. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.
- [1] 1 OL L 283, 27.10.2001, p .33
- [2] 2 OL L 123, 17.5.2003, p .42
- [3] 3 Priimti tekstai, P6_TA-PROV(2006)0058.
- [4] Priimti tekstai, P6_TA (2006)0058.
PAGRINDIMAS
2006 m. pavasarį ES Komisija pateikė Žaliąją knygą dėl Europos Sąjungos energetikos politikos, kurios pagrindiniai tikslai – konkurencingumas, tvarumas ir tiekimo saugumas.
Atsižvelgiant į tai, taip pat atkreiptinas dėmesys į biomasės naudojimo veiksmų planą ir ES biokuro strategiją. Be abejo, svarbi šių tikslų įgyvendinimo sudedamoji dalis – biomasė. Šiuo metu jau maždaug pusė Europos Sąjungoje naudojamos atsinaujinančios energijos gaminama iš biomasės.
Biomasės naudojimo veiksmų plane turi būti pateikiamos biomasės naudojimą šildymui, elektros energijos gamybai ir transportui skatinančios priemonės, taip pat bendrosios priemonės, skirtos biomasei tiekti, finansuoti ir moksliniams tyrimams.
Kartu atliekamas poveikio įvertinimas. Remdamasi specifiniu poveikio įvertinimu ir Parlamento nuomonėmis, Komisija turi pateikti savo pasiūlymus.
Šiuo metu iš biomasės gaunama energija tenkina 4 proc. ES energijos poreikio. Iki 2010 m. tokios energijos gamyba turėtų išaugti daugiau nei du kartus – nuo 69 Mtoe[1] 2003 m. iki maždaug 185 Mtoe 2010 m. Komisijos vertinimu, biomasės naudojimas iki 2010 m. gali augti iki maždaug 150–187 Mtoe.
Biomasės naudojimo skatinimas neprieštarauja suformuluotiems tikslams iki 2010 m turėti 12 proc. ES atsinaujinančios energijos, kurią sudaro elektros energijos gamybos sektorius (21 proc.) ir biokuras (5,75 proc.).
Biomasės naudojimo išlaidos ir nauda
Biomasė yra vienintelis anglies šaltinis tarp atsinaujinančios energijos rūšių, todėl ji ypač svarbi anglies turinčių produktų gamybai. Taigi reikia apsvarstyti energetinį šios alternatyvos naudojimą. Energetinis naudojimas padės diversifikuoti energijos aprūpinimą Europoje ir gali sumažinti priklausomybę nuo importuojamos energijos. Be to, reikia atsižvelgti į pastebimą šiltnamio dujų išmetimo sumažinimą, kai biomasė bus naudojama šildyti ir aušinti, transporte, elektrai gaminti. Taip bus sukurta naujų darbo vietų, skirtingais vertinimais jų bus 200 000–300 000. Didesnis biomasės naudojimas gali būti naudingas pirmiausia kaimo vietovėms. Laisvanoriškų susitarimų su energetikos ūkiu, mineralinės alyvos pramone, automobilių pramone, žemės, atliekų ir miškų ūkiais pagrindu taip pat galima paspartinti biomasės plėtrą ir pasiekti didesnį jos panaudojimą. Konkretūs tikslai ir įstatymų normos valstybėse narėse, kaip rodo patirtis, veiksmingi tik praėjus ilgesniam įgyvendinimo laikotarpiui.
Biomasė šilumos gamybai
Biomasės naudojimas gyvenamiesiems ir pramonės pastatams šildyti nesudėtingai įgyvendinamas ir, palyginti su kitu kuru, įrengimus ir kurą nebrangu įsigyti. Šiuo metu įmanoma taikyti medienos ir švarių atliekų perdirbimo į standartizuotas granules metodus, užtikrinančius atitinkamą vartotojų aprūpinimą. Šilumos gamyba turi plėtros galimybių, jos jau ryškėja šiandien augant biomasės rinkai. Todėl Komisija privalo užtikrinti, kad valstybėse narėse būtų paspartintas Bendrijos teisės dėl mišrios šiluminės ir elektros energetikos 2004/8/EB įgyvendinimas. Biomasės katilų namų ūkiams pajėgumas gerinamas kartu su direktyvos dėl ekologiško projektavimo 2005/32/EB perkėlimu į nacionalinę teisę.
Biomasė centralizuotam šildymui
Milijonai ES piliečių naudojasi centralizuoto šildymo tinklais. Siekiama plėtoti naujus centralizuoto tiekimo šilumos įrengimus. ES Komisija teisėtai ragina valstybes nares centralizuotą šildymą įtraukti į prekių ir paslaugų, kurioms valstybės narės gali taikyti sumažintą PVM tarifą (KOM (2003) 397), sąrašą, kaip tai daroma taikant sumažintą PVM dydį gamtinėms dujoms ir elektros energijai. Be to, reikia sukurti biodujų įvedimo į dujų aprūpinimo tinklus galimybes, siekiant skatinti biodujų įrengimų realizaciją ir plėtojimą.
Elektros energija iš biomasės
Iš biomasės, taikant įvairias technologijas, galima išgauti elektros energiją. Biomasė, kaip papildomas degimo produktas, gali būti sumaišoma su anglimi ar dujomis. Taip centrinėse didžiosiose energijos jėgainėse, pvz., Danijos ar Suomijos, veiksmingai taupomos sąnaudos. Vis dėlto gaminant elektrą atsiradusi šiluma turi būti naudojama mišriuose elektros ir šiluminės energijos įrengimuose. Todėl valstybės narės ir Komisija turi remti tokį dvigubą naudojimą. Iš esmės direktyva dėl elektros, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių, yra biomasės naudojimo elektros energijos gamybai (2001/77/EB) pagrindas.
Biokuras
Pagal biokuro direktyvą 2003/30/EB visos ES valstybės narės turi siekti nustatytų rinkos dalių biokurui: 2005 m. – 2 proc., 2010 m. – 5,75 proc.
Šiuo metu apie 90 proc. biokuro gaminama iš vietinių žaliavų, importuojama tik 10 proc. Iš 97 mln. ha galimo ES25 pasėlių ploto biokuro žaliavos gamybai naudojama tik 1,8 mln. ha (2005 m.). Biodyzelino dalis sudaro 70–80 proc. bendro biokuro sunaudojimo.
Pažymėtini dideli biokuro įsitvirtinimo rinkoje skirtumai atskirose valstybėse narėse. Iš esmės reikia pastebėti, kad biokuro dalis rinkoje visose 25 ES valstybėse narėse 2005 m. buvo mažesnė nei 2 proc.
Kai kurios valstybės narės, remdamos biokuro naudojimą, taiko galimybę neapmokestinti biokuro, kai tai kontroliuojama kaip valstybės parama. Be to, mineralinės alyvos gamybos įmonėms nustatyta daug mokestinių prievolių, įpareigojančių į įprastą kurą įmaišyti didesnę procentinę biokuro dalį. Tai rodo, kad biokuro direktyvai įgyvendinti naudojami du mechanizmai: 1) mokestinės lengvatos, 2) biokuro įmaišymo į įprastą kurą prievolės.
Nustatytas tam tikro biokuro priemaišų kure santykis gali išspręsti sudėtingą klausimą dėl mokestinių lengvatų, todėl turėtų būti taikomas visoje Europos Sąjungoje. Iš esmės pirmenybė ilgainiui teiktina antrosios kartos biokurui. Džiugina, kad įkurta bendra su pramone technologinė biokuro platforma.
Importo ir eksporto pusiausvyra
Biokuru dabar prekiaujama visoje pasaulio rinkoje. ES negali izoliuotai patenkinti vidaus poreikių. Vis dėlto reikia pažymėti, kad svarbiausia remti vidaus gamybą.
Siekiant iki 2010 m. pasiekti didesnę biokuro rinkos dalį (5,75 proc.), galimi įvairūs sprendimai.
Gali būti taikomos šios priemonės:
1. EN14214 standarto pakeitimas taip, kad gaminant biodyzeliną būtų leidžiama naudoti daugiau augalinio aliejaus.
2. Patekimo į rinką sąlygų, taikomų bioetanolio importui, sukūrimas, siekiant sudaryti galimybę Europos vidaus pramonės plėtrai.
3. Biokuro direktyvos pakeitimas ir priderinimas prie mokslinių tyrimų plėtros lygio.
4. Parama besivystančioms šalims (atsižvelgiant į PPO ir perkeliant Europos technologijas).
Be to, reikia peržiūrėti atitinkamas normas dėl kuro kokybės. Taip pat turi būti pašalintos techninės kliūtys (kalbant apie naftotiekius su etanolio ir skystojo kuro mišiniais).
Ilgainiui reikia atsižvelgti į tai, kad etanolis gali sumažinti dyzelino paklausą Europoje. Tai ypač gerai paveiktų Europos rinką, nes bioetanolio gamybos pajėgumas didesnis nei biodyzelino gamybos. Todėl reikia remti etanolio, papildančio dyzelino paklausą, naudojimą. Atitinkamai gali būti pertvarkomas dyzelinis variklis, siekiant užtikrinti 95 proc. etanolio naudojimą tokiuose varikliuose. Dėl to būtina pakeisti EN 14214 standartą.
Iš esmės reikia apsvarstyti, kaip biodyzelino gamyboje metanolį leisti pakeisti etanoliu. Tai būtų įmanoma priėmus atitinkamą normą.
Komisija turi sukurti sertifikavimo procedūrą, kad būtų užtikrinta tvari biokuro gamyba, nesvarbu, ar jis buvo pagamintas Europos Sąjungoje, ar įvežtas. Be to, Komisija iki 2007 m. pabaigos privalo pateikti pranešimą, kuriame būtų išanalizuotos ir įvertintos svarbiausių šalių gamintojų biokuro gamybos ir eksporto sąlygos.
Bendroji žemės ūkio politika (BŽŪP)
Reforma sudarė galimybę remti energetinių (nemaistinių) augalų gamybą. Ateityje tokius nemaistinius augalus reikia dar geriau ištirti, siekiant užtikrinti veiksmingesnį pasėlių plotų naudojimą (genų technologija). Gausesnis energetinių augalų sodinimas žemdirbiams gali būti papildomas pajamų šaltinis, tačiau tai nepakeis maisto produktų ar pašarų gamybos. Regioniniu ir vietos lygiu turi būti sprendžiama, kokius energetinius augalus sodinti.
Europos žemės ūkio fondą reikia atverti biomasei, skirtai energetiniam naudojimui, remti, o nustatytą didžiausią garantinį plotą energetinių augalų auginimo paramai gauti padidinti daugiau kaip 1,5 mln. ha.
Miškininkystė
Šiuo metu 35 proc. ES medienos lieka nepanaudota. Todėl ES Komisija turi skubiai pateikti miškininkystės veiksmų planą.
Atliekos
Šiuo metu peržiūrima atliekų pagrindų direktyva. Būtina nedelsiant remti atliekų perdirbimo ir recirkuliacijos metodus. Be to, reikia užtikrinti perdirbamų atliekų naudojimo kurui palengvinimą. Ta pati nuostata taikoma ir šalutiniams žemės ūkio maisto produktų gamybos produktams.
Logistika
Gerinti tiekimo grandinę, ypač prekybos granulėmis ir drožlėmis, jau buvo pradėta remiant programą ,,Pažangios energijos rūšys“. Vis dėlto dar trūksta valstybių narių veiksmų siekiant įtvirtinti veikiančią ES rinką ilgalaikiu požiūriu.
Valstybės narės turėtų pateikti nacionalinius biomasės veiksmų planus, siekdamos užtikrinti kiekvienos indėlį įgyvendinant Europos energetikos politikos tikslus, pvz., tiekimo saugumą, konkurencingumą ir tvarumą.
Parama
Finansinė ES parama biomasės naudojimui remiamuose regionuose gali būti vykdoma per struktūrinius ir sanglaudos fondus. Būtinas integruotas sprendimas, kuris optimaliai suderintų ES paramos ir valstybių narių galimybes.
Ypač reikia užtikrinti paramą moksliniams tyrimams ir plėtrai, kad ilgainiui geriau ir veiksmingiau būtų galima naudoti biomasę kaip kurą gaminant elektros energiją, šildant ir aušinant, taikant ją pažangiuose energijos tinkluose, biomoksluose ir biotechnologijoje, nemaistinių metodų prasme, biorafinerijos planuose ir gaminant antrosios kartos biokurą.
Išvada
Biomasės naudojimo rėmimas ir plėtojimas Europos Sąjungoje turi labai daug galimybių. Vis dėlto biomasė negali būti vienintelis būsimo ES energijos aprūpinimo sprendimas.
Be energetinio perdirbimo, reikia sudaryti galimybę visoms kitoms naudojimo rūšims. Nėra vieno kelio, užtikrinančio didesnį biomasės ir biokuro naudojimą. Todėl ES ir valstybių narių uždavinys – optimalų naudojimą palikti konkurencijai, sukuriant bendras naudojimo pagrindų sąlygas.
- [1] Mln. tonų naftos atitikmuo.
Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto NUOMONĖ (13.9.2006)
pateikta Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetui
dėl ES biomasės ir biokuro strategijos
(2006/2082(INI))
Nuomonės referentas: Willem Schuth
PASIŪLYMAI
Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitetas ragina atsakingą Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:
1. mano, kad biomasės ir atsinaujinančios energijos gamyba prisideda prie energetinės priklausomybės mažinimo, susijusio tiek su naftos, tiek su biomasės importu; skatina energijos šaltinių įvairinimą, kaip nurodyta Komisijos Žaliosios knygos dėl energijos tiekimo patikimumo rekomendacijose (COM(2000)0769), tačiau atkreipia dėmesį į tai, kad kartu turi vykti išsami diskusija apie mūsų naudojamą energiją ir apie gyvenimo būdą bei apie gamybos metodus, siekiant veiksmingesnio (naudojant daugiau atsinaujinančios energijos) ir pirmiausia mažesnio energijos sunaudojimo; pabrėžia, kad visomis bioenergijos srityje įgyvendinamomis priemonėmis turi būti siekiama sustabdyti klimato kaitą;
2. mano, kad iškastinio kuro pakaitalai suteiks ekonominių alternatyvų ir bus susiję su ekologiniais ir socialiniais aspektais;
3. mano, kad biomasės ir biokuro gamyba tikrai gali padėti siekti Europos tikslo – sustabdyti klimato kaitą;
4. pabrėžia, kad pagal BŽŪP reformą yra numatyta parama už energetinius augalus;
5. pabrėžia potencialą, kurį teikia žemės ūkio šalutinių produktų, miškininkystės produktų ir atliekų naudojimas šilumos, aušinimo, kuro ir elektros energijos gamybai; tačiau mano, kad biomasės ir biokuro gamyba negali atstoti pagrindinės žemės ūkio funkcijos – maisto produktų gamybos;
6. mano, kad Komisija turėtų skatinti biomasės ir biodegalų gamybą iš įvairių organinių atliekų, pavyzdžiui, miškininkystės, nuotekų valymo, buitinių ir maistinių aliejų atliekų;
7. ragina Komisiją panaikinti visas įmanomas Bendrijos teisiniuose dokumentuose numatytas kliūtis, kad būtų leista ir skatinama biodujų gamyba iš fermentuoto mėšlo ir organinių atliekų;
8. pabrėžia, kad naudojant šalutinius žemės ūkio produktus, energetinius augalus ir miškininkystės produkciją bei atliekas būtina atsižvelgti į energijos efektyvumą ir tvarios plėtros aspektus; taigi laikosi nuomonės, kad šių produktų efektyviausias panaudojimo būdas visų pirma turėtų būti šildymui gauti;
9. pabrėžia rinkos mechanizmų, užtikrinančių, kad biomasės energijos šaltiniai taptų konkurencingi (išbraukta), svarbą;
10. ragina Komisiją imtis papildomų veiksmų, kad būtų parengti atsinaujinančių žaliavų standartai ir nuostatos dėl paramos, kurie galiotų visoje ES, kad būtų skatinamas atsinaujinančių energijos šaltinių vidaus rinkos kūrimas;
11. mano, kad transporto sektoriuje vietoj naftos produktų naudojamo biokuro kokybę turi kontroliuoti kompetentingos laboratorijos ir kad Europoje neturi būti apmokestinamos ir savanaudiškiems tikslams naudojamos investicijos, skirtos degalų kokybę kontroliuojančių laboratorijų technologiniam atnaujinimui;
12. pabrėžia, kad būtina skirti lėšų specialiems biokuro testams; investicijoms numatytas struktūrinių fondų ir Sanglaudos fondo lėšas naudoti ne tik investicijoms, bet ir šių gaminių kokybę padedančioms užtikrinti infrastruktūroms;
13. ragina Komisiją kiek įmanoma greičiau pateikti pasiūlymą dėl direktyvos dėl šilumos ir aušinimo gavybos iš atsinaujinančių energijos šaltinių ir primena savo 2006 m. vasario 14 d. rezoliuciją su pasiūlymais Komisijai dėl šilumos ir aušinimo gavybos iš atsinaujinančių energijos šaltinių[1] bei ECOFIN tarybos sprendimą, suteikiantį valstybėms narėms galimybę iš atsinaujinančių energijos šaltinių gaminamam ir šildymui naudojamam biokurui taikyti mažesnį pridėtinės vertės mokesčio tarifą;
14. pabrėžia, kad, turėtų būti sukurta geriausia biomasės naudojimo teisinė aplinka siekiant padidinti tvarią biomasės gamybą ekologiniu, ekonominiu ir aprūpinimo maistu tarptautiniu mastu aspektais ir užtikrinti veiksmingą jos naudojimą, pavyzdžiui, skatinant kogeneraciją;
15. mano, kad Bendrijos kaimo plėtrai skirtos lėšos galėtų padidinti atsinaujinančios energijos vartojimą ir užkirsti kelią klimato kaitai; vis dėlto pabrėžia, kad kaimo plėtrai skirti pinigai turi būti tinkamai panaudojami ekonominei kaimo vietovių ir jų gamtos išteklių plėtrai bei jų ekologinio saugumo užtikrinimui; vis dėlto pabrėžia, kad valstybės narės turi apsvarstyti nuostatas dėl paramos ar mokesčių lengvatas pagal savo nacionalines kaimo plėtros programas ir kitus biudžeto asignavimus;
16. remia 2006 m. kovo mėn. padarytas Europos Vadovų Tarybos išvadas, kuriose numatyta iki 2015 m. 15 proc. padidinti atsinaujinančios energijos dalį, o biokuro dalį – 8 proc.;
17. ragina Komisiją pirminiame žemės ūkio sektoriuje ypatingą dėmesį skirti nedideliems biokuro projektams, pvz., mobiliam distiliavimui ir fermentavimui, nes jie gali būti labai svarbūs tolimesniam pirminių ir šalutinių produktų perdirbimui;
18. mano, kad biodegalų gamybos srityje turi būti numatytos priemonės infrastruktūrų plėtrai skatinti, kad būtų galima sparčiau investuoti lėšas į perdirbimo įrenginius, o kai biologinių žaliavų perdirbimo įmonės susijusios su energetinių augalų auginimu, turi būti numatyti būdai, kaip šiuos gaminius greitai pristatyti galutiniam vartotojui;
19. mano, kad ES biokuro rinkos sukūrimas sumažintų Europos apsirūpinimo energija priklausomybę ir atvertų alternatyvių pajamų šaltinių ne tik mūsų žemdirbiams, bet ir visai kaimo ekonomikai;
20. pabrėžia, kad siekiant tvaraus biomasės naudojimo būtina skatinti tokį naudojimo būdą, kuris atsižvelgiant į pagrindinių žemės ūkio žaliavų kilmės vietą būtų priimtinausias, kad būtų išvengta energijos nuostolių dėl transportavimo; todėl ragina Komisiją ir valstybes nares skirti finansinę paramą kaimo vietovių plėtrai siekiant pertvarkyti kaimo vietovėse esančių valstybinių įstaigų šildymo sistemas, kad jose būtų galima naudoti bioenergiją;
21. mano, kad svarbu suderinti 2003 m. gegužės 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/30/EB dėl skatinimo naudoti biokurą ir kitą atsinaujinantį kurą transporte[2] (Biokuro direktyva) įgyvendinimą visose valstybėse narėse;
22. remia Komisijos ketinimą iki 2006 m. pabaigos peržiūrėti Direktyvoje 98/70/EB dėl degalų kokybės[3] numatytus biokuro kiekio benzine ir dyzeliniuose degaluose apribojimus, trukdančius plačiau naudoti biokurą;
23. pabrėžia, kad svarbu, jog pirminiai su atsinaujinančios energijos šaltiniais susiję tikslai, numatyti Biokuro direktyvoje, būtų privalomi, ir primygtinai reikalauja nustatyti naujus, ambicingesnius ilgalaikius tikslus laikotarpiui iki 2020 m., siekiant užtikrinti investuotojų pasitikėjimą ir ilgalaikę paramą šioje srityje investuojantiems ūkininkams ir verslininkams; pirminiai tikslai turi būti nustatyti atlikus išsamią tvaraus biodegalų gamybos potencialo analizę, jie turi būti sietini su veiksmingomis aplinkosaugos priemonėmis;
24. pabrėžia Biokuro direktyvoje numatyto privalomo ir iki 2010 m. siektino 5,74 proc. kiekio svarbą;
25. mano, kad ES turėtų siekti sukurti privalomą, o ne savanorišką biokuro naudojimo skatinimo sistemą, ir siūlo taikyti nuostatą dėl biokuro privalomojo 5,74 proc. kiekio, kuris turėtų būti įmaišomas į visus iškastinius degalus;
26. pabrėžia, kad privalomojo procentinio kiekio nustatymas neturėtų reikšti, kad bus panaikintos arba apribotos galiojančios biokuro gamybai ES taikomos lengvatos;
27. mano, kad tolesnės mokesčių lengvatos, investicijų dotacija, muitai ir panašios priemonės yra perspektyvūs būdai skatinti naudoti biokurą; primygtinai siūlo, skatinant kultūrų auginimą, kontroliuoti jų įtaką žemės ūkiui ir biologinei įvairovei ir numatyti šias priemones pakankamai ilgam laikotarpiui, kad būtų užtikrinamas pramonės pasitikėjimas ir skatinamos investicijos;
28. mano, kad pirmiausia būtina pakeisti 1998 m. spalio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 98/70/EB dėl benzino ir dyzelinių degalų (dyzelino) kokybės, kuria iš dalies pakeičiama Tarybos Direktyva 93/12/EEB[4], nustatytas technines specifikacijas, ypač etanolio, eterio, oksigenito, garų slėgio, biodyzelino procentinio kiekio apribojimus, kad tradiciniuose degaluose biokuro dalis galėtų viršyti 5 proc.;
29. ragina Komisiją, įgyvendinant Bendrijos akcizo mokesčių sistemos reformą, kai kuriose valstybėse narėse skatinti naudoti biokuro ir tradicinių degalų mišinius;
30. pabrėžia tokių priemonių, kaip mokesčių lengvatos, taikymo svarbą, ragina Komisiją stebėti rinkos iškraipymus ir kovoti su jais;
31. ragina Komisiją apsvarstyti skaidrios viešosios ES duomenų bazės sukūrimo galimybes; ši bazė apimtų pažangiąją patirtį, susijusią su biomasės (atsinaujinančių žaliavų ir organinių žemės ūkio ir miškininkystės žaliavų) naudojimu biokuro, šilumos ir elektros energijos gamybai, ir duomenis apie panaudotų žaliavų kilmę ir jų ekologinius padarinius klimatui, siekiant atlikti procesų naudingumo analizę ir kad pasiteisinusios vertingiausios iniciatyvos būtų skleidžiamos visoje ES;
32. pritaria Komisijos iniciatyvai dėl Biokuro technologijų platformos vystymo ir Komisijos paramai, skiriamai „BioXchange“ projektams, t. y. biokuro internetinei rinkai, kurioje dalyvautų tiek Europos biomasės pardavėjai, tiek pirkėjai;
33. mano, kad moksliniai tyrimai ir plėtra biomasės ir biokuro srityje turi apimti ir didelius projektus, skirtus vidutinės trukmės parodomosioms programoms, ir pagrindinių, mažai ištirtų ir perspektyviomis laikytinų gamtos sričių, ypač pirolizės, biotechnologijų ir genų mutacijos, mokslinius tyrimus;
34. primygtinai ragina Komisiją panaikinti nekultivuojamus žemės plotus ir sukurti naujas energetinių augalų auginimo paskatas;
35. nurodo, kad atsinaujinančios žaliavos turi būti auginamos laikantis tinkamos praktikos ir kad turi būti taikomi paramos susiejimo reikalavimai;
36. ragina Komisiją papildyti paramos sistemų biokuro gamybai tinkančių energetinių augalų sąrašą, kad vietos ir regioniniu mastu būtų užtikrinama labiausiai tinkamų energetinių augalų atranka ir skatinamas mėšlo fermentavimas;
37. mano, kad šioje srityje turi būti parengta energetinių augalų auginimo skatinimo strategija ir numatytos paskatas tiems, kurie naudoja tinkamas augalų rūšis, pritaikytas specifinėms dirvožemio bei klimato sąlygoms ir duodančias greitą derlių, kad būtų užtikrinamas įvairesnis žemės sklypų naudojimas ir atsižvelgiama į žemės ūkio daugiafunkcionalumo principą;
38. pritaria Komisijos iniciatyvai, kad BŽŪP paramos programos būtų taikomos cukraus, iš kurio gaunamas bioetanolis, gamybai;
39. prašo Komisijos panaikinti energetinių augalų naudojimo naujosiose valstybėse narėse kliūtis taikant supaprastintas išmokų sistemas atskiroms sritims;
40. reikalauja, kad Komisija užtikrintų visą paramą antrosios kartos biokuro moksliniams tyrimams ir plėtrai kartu su parama moksliniams tyrimams, pavyzdžiui, pirmosios kartos biokurui skirtų javų selekcijos ir patobulintos jų auginimo metodikos kūrimui;
41. mano, kad atsižvelgiant į ilgalaikę perspektyvą, kai kuro elementuose naudojamas vandenilis taps viena iš elektros energijos gamybos alternatyvų ir bus naudojamas kaip žaliava skystojo kuro gamyboje, technologijų platformose turėtų būti numatyta teisė pasirinkti įvairias žaliavas;
42. pritaria ES sertifikatų sistemos įdiegimui, kad būtų užtikrinama ne tik gaminių kokybė, bet ir būtiniausių su ekologine ir socialine atsakomybe susijusių reikalavimų laikymasis; siūlo, kad bet kuri sertifikavimo sistema tiek viduje pagamintam, tiek įvežtam biokurui būtų taikoma nediskriminaciniu būdu ir kad biokuro gamyba ir naudojimas būtų naudingi aplinkai pasaulio mastu;
43. primygtinai ragina Komisiją užtikrinti, kad trečiosiose šalyse būtų be išlygų laikomasi pasiteisinusios socialinės politikos, susijusios su draudimu išnaudoti darbo jėgą ir vaikus cukranendrių plantacijose;
44. mano, kad labai svarbu pasiteisinusią ekologinę politiką įgyvendinti trečiosiose šalyse, pavyzdžiui, Brazilijoje, kurioje dėl cukranendrių naikinamos didžiulės natūralios, ekologiškai jautrios teritorijos, būtent Cerrado ir Mata Atlântica, kurios yra labai svarbios siekiant išsaugoti rūšių įvairovę;
45. ragina Komisiją dar daugiau dėmesio skirti su prekyba nesusijusiems klausimams, kurie taps PPO susitarimo dalimi; pažymi, kad tai ES leistų užtikrinti, jog importuotas biokuras atitiks tam tikrus tvarumo kriterijus, ypač aplinkosaugos srityje;
46. pabrėžia biokuro importo valdymo Bendrijos mastu svarbą ir prašo Komisijos apsvarstyti biokuro, importuojamo iš trečiųjų šalių, patekimo į rinką sąlygas, kad būtų sudarytos galimybės ES biokuro pramonės vystymuisi ir konkurencingumui taikant aukštus aplinkosaugos standartus;
47. mano, kad valdyti biokuro importą Bendrijos mastu būtina tik tuomet, jei dėl ekologinio ir socialinio dempingo iškils grėsmė Europos biokuro pramonės konkurencingumui;
48. ragina Komisiją stebėti biokuro, ekologiškos elektros energijos, šildymo ir aušinimo paklausos poveikį pagrindinių žaliavų ir šalutinių produktų kainoms, jo vartojimo kitose pramonės šakose galimybes ir poveikį maisto produktų tiekimui ir kainoms ES ir besivystančiose šalyse, o kylant kainoms, kai vargingesnėse šalyse arba gyventojų sluoksniuose atsiranda maisto produktų stygius, – nedelsiant taikyti reguliavimo priemones;
49. ragina Komisiją, taikant tinkamas paskatas, paspartinti biodujų tiekimą į dujų tinklus ir biodujų naudojimą kurui, kad dar labiau sumažėtų priklausomybė nuo energijos importo;
50. ragina Komisiją neskatinti intensyvaus ir gausaus energetinių augalų auginimo, nes tai turėtų neigiamų ekologinių, ekonominių ir socialinių pasekmių bei prieštarautų Europos tvarios plėtros strategijai;
51. pabrėžia, kad reikėtų parengti ES masto informavimo apie biomasę ir biokurą strategiją;
52. ragina Komisiją parengti ir paremti bandomąją pirmosios ir antrosios kartos biokuro naudojimo programą;
53. mano, kad Europos Sąjungoje prieš įgyvendinant cukraus sektoriaus reformą ir atsisakant auginti cukrinius runkelius turi būti nuodugniai išanalizuota esamo biokuro iš cukrinių runkelių ir kitų alternatyvių kultūrų gamybos potencialo didinimo galimybė;
54. ragina Komisiją imtis priemonių biokuro srityje ir rasti kompromisą tarp automobilių pramonės ir naftos sektoriaus atstovų, laikantis principo „biokuras – automobiliams, o ne automobiliai – biokurui“.
PROCEDŪRA
|
Pavadinimas |
ES biomasės ir biokuro strategija |
||||||
|
Procedūros numeris |
|||||||
|
Atsakingasis komitetas |
ITRE |
||||||
|
Nuomonę pateikė: |
AGRI |
||||||
|
Glaudesnis bendradarbiavimas - pranešimo plenarinėje sesijoje data |
- |
||||||
|
Autorius (-ė) |
Willem Schuth |
||||||
|
Pakeistas nuomonės referentas |
- |
||||||
|
Svarstymas komitete |
25.4.2006 |
21.6.2006 |
12.9.2006 |
|
|
||
|
Priėmimo data |
12.9.2006 |
||||||
|
Galutinio balsavimo rezultatai |
+: –: 0: |
38 - - |
|||||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai |
Vincenzo Aita, Marie-Hélène Aubert, Peter Baco, Thijs Berman, Niels Busk, Luis Manuel Capoulas Santos, Giuseppe Castiglione, Joseph Daul, Albert Deß, Gintaras Didžiokas, Carmen Fraga Estévez, Duarte Freitas, Jean-Claude Fruteau, Ioannis Gklavakis, Lutz Goepel, Bogdan Golik, Friedrich-Wilhelm Graefe zu Baringdorf, Esther Herranz García, Elisabeth Jeggle, Heinz Kindermann, Stéphane Le Foll, Kartika Tamara Liotard, Albert Jan Maat, Mairead McGuinness, Rosa Miguélez Ramos, Neil Parish, María Isabel Salinas García, Agnes Schierhuber, Willem Schuth, Czesław Adam Siekierski, Csaba Sándor Tabajdi, Marc Tarabella, Kyösti Virrankoski, Janusz Wojciechowski, Andrzej Tomasz Zapałowski |
||||||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) |
Bernadette Bourzai, Zdzisław Zbigniew Podkański, Armando Veneto |
||||||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (178 straipsnio 2 dalis) |
- |
||||||
|
Pastabos (pateikiamos tik viena kalba) |
- |
||||||
Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto NUOMONĖ (18.9.2006)
pateiktas Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetui
dėl biomasės ir biokuro strategijos
(2006/2082(INI))
Nuomonės referentas: Liam Aylward
PASIŪLYMAI
Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetas ragina atsakingą Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:
1. džiaugiasi, kad buvo parengtas veiksmų planas dėl biomasės ir ES biokuro strategija; pabrėžia, kad, siekiant kovoti su klimato kaita ir sumažinti į atmosferą išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, reikia sukurti sąnaudų požiūriu veiksmingas galimybes naudoti daugiau biomasės energijos; mažinti priklausomybę nuo baigtinio naftos ištekliaus; skatinti ES tvarią ir prieinamą energijos pasiūlą ir didinti tiekimo saugumą, technologijų ir ekonomikos raidą;
2. yra tvirtai įsitikinęs, kad toliau gaminant ir plėtojant biomasę ir biokurą bus skatinamas Europos konkurencingumas ir darbo rinka;
3. pabrėžia, kad skatinant biomasę ir biokurą, bus lengviau vystytis kaimo vietovėms; pabrėžia, kad būtent mažiems ir vidutiniams žemės ir miškų ūkiams naudojant biomasę energijos gamybai, be maisto gamybos, atsivers ir naujų galimybių;
4. mano, kad šį tikslą galima pasiekti pirmenybę teikiant tų biomasės pritaikymo būdų moksliniams tyrimams, kūrimui ir parodomajai veiklai, kurie davė didžiausių ir sąnaudų požiūriu efektyviausių šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo ir energijos taupymo rezultatų; ir kuriant specialias rinkas, kad didėtų pelningumą, pasitelkiant informavimo kampanijas; ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas ieškoti visoms suinteresuotoms šalims naudingų sprendimų, suderinant biomasės gamybą su gyvenamų plotų atkūrimu, mažai sąnaudų reikalaujančia žemės ūkio veikla ir aplinkai palankiu žemės valdymu;
5. pritaria Komisijai, kad naudojant biomasę stacionariuose įrenginiuose, pvz., elektros energijos gamybos, šildymo ir vėsinimo įrenginiuose, gali būti padarytas optimalus įnašas siekiant nustatytų ES tikslų – mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį;
6. pabrėžia, kad bet koks energetinių augalų auginimas neturi kelti grėsmės Europos ir trečiųjų šalių gebėjimui siekti prioritetinių tikslų, pvz., stabdyti bioįvairovės nykimą, išsaugoti miškus, išvengti dirvožemio kokybės blogėjimo ir gerinti ekologinę vidaus vandens telkinių būklę;
7. būgštauja dėl to, kad gali didėti šiuo metu pasaulio rinkoje prieinamų pigiausių pagrindinių pasėlių poreikis, ir kad dėl šios priežasties gali labai padidėti tropinių miškų naikinimo ir kitų biologine įvairove pasižyminčių ekosistemų naikinimo mastas; todėl prašo tausiajam vidaus rinkoje auginamų ir importuojamų energetinių augalų auginimui ir bioenergijos gamybai pradėti taikyti privalomą sertifikavimą;
8. pabrėžia, kad gaminant bioenergiją visada reikia atsižvelgti į tinkamą žemės ūkio patirtį ir nedaryti įtakos vietinei maisto produktų gamybai ES ir trečiosiose šalyse; mano, kad skatinamosios priemonės turi būti numatytos tik efektyviausiems ir daugiausiai privalumų aplinkos apsaugos ir klimato kaitos požiūriu turintiems bioenergijos panaudojimo būdams;
9. ragina Komisiją prieš nustatant gamybos reikalavimus importuotam biokurui ištirti, ar tie reikalavimai atitinka Pasaulio prekybos organizacijos taisykles;
10. pažymi, kad naudojant medienos biomasę, neturi būti labiau kenkiama miškams; šis naudojimas turi būti skatinamas taip, kad būtų didinama ekologinė miškų kokybė; pabrėžia, kad miškininkystės tvarumo negali būti siekiama vien tik kertant mažiau negu atsodinant, o į biologinę įvairovę nekreipiant dėmesio; mano, kad, gaminant biomasę, didelės gamtinės vertės buveinių – nemelioruotų pievų, pelkių, pusiau natūralių stepių ir Viduržemio jūros regiono krūmynų – sąskaita neturi būti plečiami dirbtiniai miškų plotai;
11. ragina Komisiją ir valstybes nares pirmenybę skirti tam, kad būtų pasirenkami ir skatinami tie biologiniai komponentai, kurie užtikrina veiksmingiausią anglies pusiausvyrą ir energetiniu požiūriu yra efektyviausi; mano, kad Komisija turi skubiai parengti tyrimą apie jų energetinį gyvavimo ciklą „nuo sėklos iki rato“ ir pagrindinį dėmesį skirti biologinio perdirbimo, antros kartos biokuro ir pasėlių optimizavimo sričių moksliniams tyrimams neribojant pirmos kartos biokuro ir tolesnio jo plėtojimo;
12. pabrėžia, kad siekiant didesnio aplinkai naudingo efektyvumo reikia kuo daugiau bioenergijos produktų naudoti gaminant šilumos ir elektros energiją;
13. ragina Komisiją pateikti pastabas dėl visų sąnaudų ir naudos, tikėtinos skatinant gaminti biomasę ES viduje ir išorėje;
14. mano, kad atsižvelgiant į netolygų atliekų biomasės poreikį svarbu, jog bioenergija neturėtų būti naudojama tik siekiant atliekų deginimą skatinti labiau, negu kitas išteklius tausojančias pasirinktis, pvz., pakartotinį naudojimą, perdirbimą ar kompostavimą;
15. mano, kad reikalavimas transporto priemonėse naudoti biokurą neturėtų pakeisti efektyvaus kuro naudojimo reikalavimo; tikisi, kad automobilių pramonė padarys viską, kad iki 2008 ar 2009 metų pasiektų 140 g CO2/km rodiklį; ragina Komisiją stebėti pažangą ir imtis papildomų priemonių iki 2010 m. Europos Sąjungoje pasiekti 120g/km rodiklį;
16. pabrėžia, kad veiksminga ir sėkminga energijos politika, apimanti nacionalinių energetikos rinkų atvėrimą, įmanoma tik ją koordinuojant Europos ir tarptautiniu lygmeniu; džiaugiasi, kad Komisija pritarė, jog reikia pradėti taikyti koordinuotą požiūrį; pabrėžia, kad valstybėms narėms reikalingas lankstumas tam, kad galėtų pagal ES planą plėtoti savo veiklos kryptis; ragina valstybes nares skatinti kurti nacionalinius veiklos, susijusios su biomase, planus, apimančius daug biomasės pavertimo energija galimybių, statyti biomasę naudojančias katilines ir pirmenybę teikti investicijoms į energetiką iš struktūrinių ir sanglaudos fondų; pripažįsta, kad siekiant remti biomasės ir biokuro sritį labai svarbūs yra viešieji pirkimai ir mokesčių lengvatų suteikimas;
17. ragina valstybes nares ieškoti pažangiosios patirties atvejų, kai atviru koordinavimo metodu skatinama gaminti ir naudoti biomasę ir biokurą, ir šiuos atvejus lyginti tarpusavyje;
18. ragina Komisiją pasiūlyti reikiamų teisės aktų ir reglamentavimo priemonių, kad būtų pasiektas sutartas ES rodiklis – iki 2020 m. naudoti 25 proc. atsinaujinančios energijos – ir pašalintos nepagrįstos kliūtys biomasei ir biokurui patekti į rinką;
19. mano, kad, įgyvendinant Pažangios energetikos Europai programą, bus lengviau remti vietos projektus, susijusius su energijos taupymu ir deramu gamtos išteklių naudojimu.
TRUMPAS PAGRINDIMAS
In order to increase the share of renewable energy in Europe and to reduce the oil-dependency the European Commission urges through the EU Biomass action plan (COM(2005)628) and the Communication on the EU Strategy for bio fuels (COM(2006)34), to improve the production and use of bio-energy in Europe and in third countries.
The main aim of the Action Plan on Biomass is to reach the target of 150 mtoe (million tonnes of oil equivalent) by 2010, more than double of the rate of 2003 (69 mtoe).
Development of this type of energy, mostly obtained by cereal, sugar, oil seed crops, waste oils, wood and wood residues will lead, following the action plan, to an increase of 5% of the share of renewable energy use within the EU to the 6% reduction of imported energy reliance and, would allow a CO2 emissions reduction of 209 mt per year with important benefits for the air quality.
Use and production of biomass is expected to play a significant role in employment (250 000 people) mostly in rural areas as well as in energy price reduction.
The EU plan provides a wide set of measures (31 actions) to improve the development of biomass production and use mainly in three areas: transport, electricity and heating.
Member States have to play an important role in extending the use of biomass, by providing national biomass action plans as well as tax exemptions and public procurement procedures.
Concerning biofuels, the EU Strategy proposes to promote the production of a wide range of products derived from biological material (vegetal oils and animal fats) which is used in a liquid form especially as a replacement of fossil fuel, within the EU and in third countries (also as an alternative for developing countries affected by the sugar regime cuts). It provides a series of measures to improve cost-effective production and in particular second generation raw products for biofuels as well as financing research directed to optimise crop production.
The Commission initiative is focused mainly on increasing the demand for biofuels by setting obligations requiring fuel supply companies to incorporate a given percentage of biofuels in the fuel they place on the market. National targets shares for Member states and stricter infringements procedures are inserted on the same purpose.
Your draftsman appreciates the approach taken by the Commission with regard to the aim and the measures of the bio-fuel Strategy and the Biomass Action Plan and in particular welcomes the opportunity for EU Member States to work together in demonstrating leadership to its constituents in a time of instability regarding energy supply and climate change.
A proper intervention is needed now, in order to provide Europe with an effective alternative and clean Energy policy including exploiting efficient bio-energy.
This would allow some important environmental benefits like GHG emissions cuts as well as the reduction of fossil fuel dependency. Another important aspect of this kind of energy generation is that its production can be obtained by small scale processors at urban and rural level. This important characteristic enables small communities in Europe and in third countries to produce their own energy by using natural resources provided by their own territory.
These district scaled plants provide important savings on transport costs which are fairly unsustainable in some third developing countries and also, indirectly, on air pollution produced by means of transport.
As the Commission proposes, it is important to act on the demand side, increasing the need of bio-energy, by setting obligations and target rather than providing generalized subsidies to "energy crops".
To ensure more efficient production and use, research on second generation biofuels should be enhanced. These new technologies offer the possibility of using a wider range of agricultural and forest waste as raw material and could lower the pressure on land as well as the need for biofuel imports. Therefore incentives and tax exemptions should address these kinds of more cost-efficient productions.
Nevertheless, to take full advantage of bio-energy, the Commission and all relevant actors should take the following serious concerns into account:
First of all, we need to ensure that bio-energy production should not create environmental harm. This strategy and the derived increase of demand of bio-energy may entail some risks like overexploitation of grounds, e.g. by setting-aside good practices like rotation of crops; as well as the destruction of forest and ecosystem especially in third countries, mainly in tropical areas. Monocultures induced by external demands in developing countries may cause devastating forest clearance, with environmentally but also socially destructive effects like it happened for example, as outlined by many NGO's, in South East Asia for the palm oil industry.
Therefore, in order to ensure the sustainability of the production of bio-energy a mandatory environmental certification is needed which could be the appropriate tool to control the environmental impact of plantations. This may be the only way we can avoid the creation of solely a cost-oriented market which would encourage destructive and unsustainable practices mostly in third countries.
In addition, it should not be underestimated that environmental certification could guarantee EU production against an unfair competition, based on environmentally unsustainable production in third countries. The EU should improve its effort to make sure that also at international level and especially within the WTO such kind of certification should be considered admissible.
A second concern is unclear definition of biomass in the legislation of some Member States. Inorganic waste can be considered as such. It should be made clear that the simple by-product of waste incineration should not as such be considered as biomass.
Thirdly, as far as the impact of this strategy on agriculture and CAP reform is concerned, it should be stressed that some measures are taken in order to support crops destined to biodiesel feedstock: in particular by allowing them to be cultivated in non set-aside land as well as by providing energy crop payments as a special investment for energy crops grown on non set-aside land.
Nevertheless the agricultural production of biofuels should not affect soil fertility and therefore should always comply with good environmental practices and sustainable cultivation methods.
Your draftsman welcomes the initiative of organizing the European Biomass Conference and Exhibition, the 15th edition of which will be held in Berlin in May 2007, as a unique opportunity to gather all actors involved in the development of a sustainable production of biomass. In this regard we would suggest that the Committee on the Environment, Public Health and Food Safety should participate in this important workshop in order to be updated on the recent developments in this field.
Finally, the Renewable Energy Project is a project tailor-made for the European Union. Just as the Common Market and the Introduction of the Euro were necessary, but a pipedream for many at the time, Renewable Energy Common Policy is next. In a world of high oil prices, increasing dependency on a few external non-stable suppliers, new concerns relating to long-term availability of fossil fuels and the urgency of new greenhouse gas emissions, this can no longer be a pipedream but an urgent reality. We need long-term, well thought through sustainable policy on Renewable Energy and we need to provide leadership now.
PROCEDŪRA
|
Pavadinimas |
Biomasės ir biokuro strategija |
||||||
|
Procedūros numeris |
|||||||
|
Atsakingasis komitetas |
ITRE |
||||||
|
Nuomonę pateikė: |
ENVI |
||||||
|
Glaudesnis bendradarbiavimas - pranešimo plenarinėje sesijoje data |
|
||||||
|
Autorius (-ė) |
Liam Aylward |
||||||
|
Pakeistas nuomonės referentas |
|
||||||
|
Svarstymas komitete |
12.7.2006 |
|
|
|
|
||
|
Priėmimo data |
13.9.2006 |
||||||
|
Galutinio balsavimo rezultatai |
+: 49 –: 1 0: 0 |
|
|||||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai |
Adamos Adamou, Georgs Andrejevs, Liam Aylward, Irena Belohorská, John Bowis, Frieda Brepoels, Martin Callanan, Dorette Corbey, Chris Davies, Avril Doyle, Mojca Drčar Murko, Edite Estrela, Anne Ferreira, Matthias Groote, Françoise Grossetête, Gyula Hegyi, Caroline Jackson, Dan Jørgensen, Christa Klaß, Eija-Riitta Korhola, Holger Krahmer, Urszula Krupa, Aldis Kušķis, Marie-Noëlle Lienemann, Peter Liese, Jules Maaten, Linda McAvan, Marios Matsakis, Riitta Myller, Péter Olajos, Miroslav Ouzký, Dimitrios Papadimoulis, Vittorio Prodi, Dagmar Roth-Behrendt, Guido Sacconi, Richard Seeber, Kathy Sinnott, Jonas Sjöstedt, Bogusław Sonik, María Sornosa Martínez, Antonios Trakatellis, Thomas Ulmer, Anja Weisgerber, Anders Wijkman |
||||||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) |
Bairbre de Brún, Hélène Goudin, Rebecca Harms, Jutta D. Haug, Miroslav Mikolášik, Bart Staes, Claude Turmes, Thomas Wise |
||||||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (178 straipsnio 2 dalis) |
|
||||||
|
Pastabos (pateikiamos tik viena kalba) |
... |
||||||
Tarptautinės prekybos komiteto NUOMONĖ (21.9.2006)
pateikta Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetui
dėl biomasės ir biokuro veiksmų plano
(2006/2082(INI))
Nuomonės referentas: Jean-Pierre Audy
PASIŪLYMAI
Tarptautinės prekybos komitetas ragina atsakingą Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:
1. pažymi, kad Europos Sąjunga (ES) labai vėluoja naudoti ir gaminti biodegalus, o tai yra labai svarbios tarptautinės prekybos sudėtinės dalys;
2. pabrėžia, kad gerai paruošta ilgalaikio biomasės naudojimo veiksmų skatinimo strategija gali būti labai naudinga ir padėti mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą, vystyti naujas prekių realizavimo rinkas pertvarkant žemės ūkio produktų, ypač antrosios kartos biodegalų gamybą, mažinti energetinę ES priklausomybę, skatinti augimą ir užimtumą ir ES, ir kituose pasaulio regionuose, ypač besivystančiose šalyse;
3. mano, kad, siekiant šių tikslų, turėtų būti plėtojama Europos biodegalų pramonei skirta politika ir skatinama didinti šių produktų naudojimą ES; vis dėlto pabrėžia, jog neapgalvotas, nekontroliuojamas ir intensyvus biodegalų auginimas, gamyba ir importas gali turėti neatitaisomų padarinių aplinkai;
4. pažymi, kad importuoti bioetanolį yra geras sprendimas poveikio klimatui požiūriu;
5. pažymi, kad dabar biodegalais prekiaujama pasaulinėse rinkose ir kad Europos Sąjunga šioje srityje dar nėra ekonomiškai nepriklausoma; vis dėlto mano, kad absoliučią pirmenybę reikia teikti vidaus produkcijos propagavimui;
6. pabrėžia, kad tarp būtinų išankstinių sąlygų vystant stiprią ir dinamišką Europos biodegalų pramonę, yra sąlyga, kad būtina, norint užtikrinti ES pagamintų biodegalų konkurencingumą, sukurti tinkamą ir suderintą prekybos, akcizų ir muitų sistemą;
7. mano, kad pagal Europos strategiją siekiant tvarios plėtros, ypač energetikos sektoriuje, tam tikram laikotarpiui reikėtų nustatyti priimtiną bioetanolio importo į ES skvarbos koeficientą ir nustatant jį atsižvelgti į laipsnišką Bendrijos produkcijos vystymą, ir kad atsižvelgiant į vystymo politikos imperatyvą, minėtasis koeficientas turėtų būti nustatomas atsižvelgiant į prekybos ir muitų politiką;
8. pažymi, kad esamomis sąlygomis ES bioetanolio gamybos sąnaudos didesnės, nei daugelyje kitų pagrindinių šalių gamintojų, įskaitant Braziliją ir Jungtines Valstijas; vis dėlto nurodo, kad šios šalys konkurencingos dėl gausaus ilgalaikio subsidijų skyrimo ir visuomenės remiamų programų, taip pat kad, pavyzdžiui, Brazilijos konkurencingumo pagrindas – ginčytina socialinė ir aplinkosaugos praktika;
9. mano, kad kai imamasi priemonių bioetanolio paklausai ES skatinti, kai kuriais atvejais būtinai naudojamos valstybės lėšos arba daroma įtaka Bendrijos ir jos valstybių narių biudžetams, o atliekant tokius veiksmus negalima teikti pirmenybės tiktai importuojamiems produktams;
10. pabrėžia būtinybę apvarstyti, ar Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) derybų dėl prieigos prie žemės ūkio rinkos metu bioetanolis būtų pagrįstai vertinamas kaip jautrioji prekė, ir, jei būtų priimtas atitinkamas sprendimas, netaikyti jam numatytų tarifų mažinimo formulių;
11. ragina Komisiją kuo griežčiausiai atmesti bet kokius PPO derybų prekybos ir aplinkos klausimais metu pateiktus pasiūlymus įtraukti bioetanolį į aplinkos tausojamųjų produktų, kuriems panaikinami arba sumažinami muito mokesčiai, sąrašą;
12. pažymi, kad kai kurios besivystančios šalys turi puikių galimybių konkuruoti su viso pasaulio šalimis biodegalų gamybos ir pardavimo srityje, tačiau kartu reikia nustatyti tam tikrus degalų kokybės standartus; mano, kad, norint sukurti tikrą pasaulinę rinką, reikia pašalinti techninio ar kitokio pobūdžio komercines kliūtis;
13. ragina Komisiją atsargiai vesti derybas dėl mūsų MERCOSUR šalių partnerių pateikiamų prašymų dėl bioetanolio privilegijuoto patekimo į Bendrijos rinką ES ir šios zonos dvišalių derybų metu; mano, jog būtina, kad visi su energetikos rinka susiję klausimai tarptautiniu lygmeniu būtų aptariami tokiuose daugiašaliuose forumuose kaip PPO, kad būtų užtikrintas didesnis skaidrumas, ir kad, kaip numatyta būsimojoje bendrojoje energetikos politikoje, pirmiausia būtų atsižvelgiama į Sąjungos bendrąjį interesą;
14. mano, kad taikant Bendrųjų lengvatų sistemas (BLS ir BLS+) reikia siekti vieno tikslo – labiausiai pažeidžiamų šalių ekonominės plėtros, o bioetanolio gamybos srityje laikytis būsimos bendrosios energetikos politikos tikslų, ir ragina Komisiją, esant reikalui, visuomet imtis atitinkamų gradavimo priemonių, remiantis kriterijais, numatytais 2005 m. birželio 27 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 980/2005 dėl bendrųjų tarifų lengvatų sistemos taikymo[1];
15. pritaria Komisijos pastangoms remti biodegalų pramonę besivystančiose šalyse ir šioje srityje potencialą turinčiuose regionuose, kur vietos produkcija galėtų padėti ilgam laikui sumažinti skurdą; vis dėlto mano, kad ši politika turėtų būti darni ir kad šiomis pastangomis visų pirma turėtų būti siekiama patenkinti šių šalių vidinius energetikos poreikius, o ne išimtinai susitelkti dėmesį į jų eksporto pajėgumų vystymą;
16. mano, kad visuose partnerystės, laisvos prekybos ir lengvatiniuose susitarimuose Europos Sąjunga turėtų pabrėžti atvirų biodegalų rinkų formavimąsi; mano, kad skaidrios, integruotos ir atviros nacionalinės, Europos ir tarptautinės rinkos užtikrins ilgalaikę tvariąją sektoriaus plėtrą; ragina Komisiją tuo remiantis vertinti visus lengvatinius šios srities susitarimus;
17. ragina daugiau dėmesio atsižvelgiant į politikos ir ekonomikos klausimus skirti bendradarbiavimui ir biodegalų rinkų integracijai Europos Sąjungoje ir kaimyninėse Europos šalyse, ypač specialių partnerystės susitarimų pagrindu;
18. ragina Komisiją atidžiai ištirti galimybę jungtinėje nomenklatūroje sukurti atskirą specialią bioetanolio ir bioetanolio pagrindu sukurtų produktų tarifo poziciją ar sudėtinę poziciją, kad būtų galima geriau suvokti tikrąją importo statistiką ir užtikrinti, kad būtų taikoma atitinkama muito kategorija;
19. skatina Komisiją ir valstybes nares būti itin budrias sukčiavimo ar bioetanoliui taikomų muito mokesčių vengimo klausimu ir ypač prižiūrėti, kad būtų laikomasi nustatytų taisyklių bei tarifų klasifikacijos ir neleisti piktnaudžiauti tam tikrais muito mokėjimo laikino atidėjimo režimais;
20. pabrėžia, jog Bendrijos įmonės prireikus gali pasinaudoti prekybos gynybos priemonėmis (antidempingo ir antisubsidijų teismo procesai ir apsauga) tam, kad apsigintų nuo nesąžiningos ar pernelyg didelės importo konkurencijos; pabrėžia, kad sąvoka „akivaizdus vėlavimas kuriant pramonę“ ypač tiesiogiai susijusi su besikuriančia pramone, pvz., bioetanolio pramone, kai nustatoma žala vykstant minėtiesiems teismo procesams;
21. ragina Komisiją iki 2007 m. balandžio 1 d. pateikti pranešimą apie bioetanolio gamybos ir eksporto sąlygas ES nepriklausančiose šalyse, kuriose bioetanolio pagaminama daugiausia, kad Parlamentas galėtų įvertinti, ar šių šalių importuojami produktai sąžiningai konkuruoja su Bendrijos produktais; ragina, kad šiame pranešime dėmesys būtų sutelkiamas į subsidijų programas ir kitokią valstybės paramą socialiniais ir su aplinka susijusiais šios pramonės veiklos aspektais;
22. ragina Komisiją, ypač remiantis Aplinkos ir saugumo pasaulinės stebėsenos sistema (GMES), sukurti biodegalų sertifikavimo sistemą, kuri būtų naudojama ES, siekiant užtikrinti, kad jų gamyba atitiktų galiojančius aplinkos apsaugos standartus ir kad šie produktai neturėtų jokio neigiamo poveikio aplinkai;
23. ragina Komisiją parengti sertifikavimo tvarką, pagal kurią būtų leidžiama tausojamoji biodegalų gamyba, neatsižvelgiant į tai, ar šie biodegalai būtų gaminami Europos Sąjungoje, ar importuojami;
24. pabrėžia, jog ES, nustatydama aplinkos ir socialinės apsaugos normas, rodo pavyzdį pasaulio mastu, ir skatina Komisiją remti šias normas prekiaujant su trečiosiomis šalimis, kad būtų galima kiek galima daugiau padidinti biodegalų gamybos ilgalaikiškumą ir racionalizuoti biodegalų gamybos sąnaudas šiose šalyse;
25. mano, kad Komisija ypatingą dėmesį turėtų skirti logistikos lygmeniui, įskaitant pasaulinę logistiką ir saugumą; mano, kad į tai reikia atsižvelgti ES energijos išteklių tvarumo poveikio vertinime; ragina Komisiją tokį vertinimą atlikti laiku;
26. ragina Komisiją išaiškinti valstybės paramos teikimo taisykles ir skatinti atleisti nuo mokesčių, siekiant remti biodegalų gamybos plėtrą ES;
27. džiaugiasi, kad Komisija pabrėžia Bendrijos javų intervencinių atsargų sunaudojimo svarbą gaminant bioenergiją; atkreipia dėmesį į tai, kad taip bus galima sumažinti eksportui skirtų intervencinių javų kiekį ir taip ES galės lengviau įvykdyti PPO prisiimtus įsipareigojimus; todėl ragina Komisiją rasti atitinkamų skatinamųjų priemonių, kad būtų užtikrinta, jog kaip galima didesnis kiekis intervencinių javų būtų sunaudota šiuo būdu;
28. mano, kad Europos žemės ūkio fondo veikla turėtų būti išplėsta, kad apimtų skatinimą naudoti biomasę energijos gamybos tikslais, ir kad vadovaujantis paramos tokios srities gamybai skyrimo tvarka, didžiausią garantuotą plotą reikėtų padidinti iki daugiau kaip 1,5 milijono ha;
29. mano, jog siekiant užtikrinti, kad dirbami plotai būtų panaudojami efektyviai ir ekonomiškai, pirmenybė Europos Sąjungoje turėtų būti teikiama tolesniems nemaistinių augalų moksliniams tyrimams;
30. mano, kad Komisija turėtų pakartotinai apsvarstyti visus veiksmų planus ir direktyvas, atsižvelgiant į racionalią bioenergetikos ir biodegalų gamybą ir panaudojimą, ir kad tai turėtų būti daugiausia daroma augalininkystės, miškininkystės ir atliekų tvarkymo srityse;
31. mano, kad būtinybė gaminti biodegalus gali būti suvokiama tiktai kaip dalis logiškos ir praktiškos maisto produktų gamybos ir energijos srities jungties; šie veiksmai ypač aktualūs, atsižvelgiant į būsimą pasaulinį maisto gamybos stygių; ragina Komisiją iškelti šį klausimą tarptautinėse derybose.
PROCEDŪRA
|
Pavadinimas |
Biomasės ir biokuro strategija |
||||||
|
Procedūros numeris |
|||||||
|
Atsakingas komitetas |
ITRE |
||||||
|
Nuomonę pateikė |
INTA |
||||||
|
Nuomonės referentas (-ė): |
Jean-Pierre Audy |
||||||
|
Svarstymas komitete |
3.5.2006 |
19.6.2006 |
11.7.2006 |
|
|
||
|
Priėmimo data |
11.9.2006 |
||||||
|
Galutinio balsavimo rezultatai |
+: –: 0: |
20 3 1 |
|||||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai |
Jean-Pierre Audy, Daniel Caspary, Giulietto Chiesa, Christofer Fjellner, Béla Glattfelder, Jacky Henin, Alain Lipietz, Caroline Lucas, Erika Mann, Helmuth Markov, Georgios Papastamkos, Godelieve Quisthoudt-Rowohl, Tokia Saïfi, Peter Šťastný, Johan Van Hecke, Daniel Varela Suanzes-Carpegna, Zbigniew Zaleski |
||||||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) |
Jorgo Chatzimarkakis, Robert Goebbels, Maria Martens, Antolín Sánchez Presedo, Margrietus van den Berg, Mauro Zani |
||||||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (178 straipsnio 2 dalis) |
Filip Kaczmarek (pavaduojantis Robert Sturdy) |
||||||
- [1] OL L 169, 2005 6 30, p. 1.
Transporto ir turizmo komiteto NUOMONĖ (15.9.2006)
pateikta Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetui
dėl biomasės ir biokuro strategijos
(2006/2082(INI))
Nuomonės referentė: Marta Vincenzi
PASIŪLYMAI
Transporto ir turizmo komitetas ragina atsakingą Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:
– mano, kad reikėtų nustatyti gaires, kuriomis remiantis ateityje bus nustatomos energetikos politikos kryptys ir kurios padėtų išvengti konkretiems sektoriams būdingų veiksmų ar investavimo į prieštaringus projektus;
– pabrėžia, kad dėl to, jog nagrinėjamas biomasės vietinės gamybos ir importo klausimas, nereikia pamiršti savarankiško Europos Sąjungos biomasės sektoriaus plėtros skatinimo aspekto,
– ragina, siekiant įgyti investuotojų pasitikėjimą, nustatyti naujus ilgalaikius biokuro panaudojimo ir skatinimo tikslus, siekiančius iki 2020 m.;
– yra įsitikinęs, kad atsižvelgiant į Lisabonos strategiją Europos Sąjungos biokuro naudojimo skatinimo strategija turi būti įgyvendinama siekiant efektyvumo ir tvarumo, o priemonės neturi sukelti neproporcingai didelių administracinių sąnaudų;
– norėtų, kad būtų toliau plėtojama aštuntoji CARS 21 grupės rekomendacija, pagal kurią antrosios kartos biokuro gamybos technologija teikia labai daug vilčių siekiant sumažinti transporto priemonių anglies dioksido emisiją;
– pabrėžia, kad ir toliau reikia gerinti energijos efektyvumą;
– pabrėžia būtinybę Europos Sąjungoje pradėti taikyti CO2 grindžiamą kuro mokestį siekiant sukurti geresnę to kuro, kurį naudojant dėl geresnės CO2 pusiausvyros labiau mažinamas išmetamas CO2 kiekis, mokestinę padėtį;
– norėtų, kad būtų aiškiai apibrėžiamos įvairios antrosios kartos biokuro rūšys siekiant, kad tiriant poveikį aplinkai būtų galima atskirti miškininkystės produktus nuo produktų, gaminamų iš lignoceliuliozės atliekų ir organinės kilmės sąvartynų atliekų bei neapdorotų gyvulinės ir augalinės kilmės medžiagų;
– atkreipia dėmesį į tai, kad reikia kuo skubiau nustatyti techninius biokuro standartus ir persvarstyti esamą direktyvą, reglamentuojančią kuro kokybę, siekiant sudaryti galimybes didinti biokuro dalį benzine ir dyzeline;
– atkreipia dėmesį į tai, kad antrosios kartos biokuras (BTL) teikia daugiau energijos negu pirmosios kartos biokuras;
– mano, kad siekiant, jog biokuras būtų naudojamas transporto priemonėse, remti Europos biokuro technologijų platformos sukūrimą;
– tikisi, kad valstybės narės skatins su teisinėmis struktūrinės ir žemės ūkio politikos nuostatomis suderinamas investicijas į biomasės, naudojamos transporte, gamybą;
– produktų ir technologijų skatinimo požiūriu rekomenduoja atsižvelgti į galimą biokuro naudojimą visose transporto priemonėse;
– pabrėžia, kad siekiant, jog biokuro sektorius būtų konkurencingas ir būtų užtikrinamas augimas atviros rinkos, kurioje vartotojai galėtų patys rinktis, kelių dešimtmečių pereinamuoju laikotarpiu reikėtų sukurti stabilią informavimo sistemą;
– turėdamas mintyje ilgalaikę konkurencingos Europos Sąjungos biokuro rinkos skatinimo strategiją, ragina sukurti patikimą verslo aplinką investuotojams ir gamintojams, ypač mokestinių paskatų požiūriu;
– rekomenduoja aiškiai apibrėžti alternatyvaus kuro gamybos žemės ūkio sektoriuje būdus, ir jų intensyvesnės gamybos poveikį;
– siekdamas užtikrinti minimalius biokuro gamybos ekonomiškumo, ekologiškumo ir socialinius standartus, remia Europos sertifikavimo sistemos sukūrimą ir taikymą; pabrėžia, kad tokia sistema turėtų būti taikoma ir Sąjungoje pagamintam, ir iš trečiųjų šalių importuojamam biokurui;
– pabrėžia, jog reikia ES lygiu vykdyti informavimo apie biomasę ir biokurą politiką;
PROCEDŪRA
|
Pavadinimas |
Biomasės ir biokuro strategija |
||||||
|
Procedūros numeris |
|||||||
|
Atsakingas komitetas |
ITRE |
||||||
|
Nuomonę teikiantis(-ys) komitetas(-ai) |
TRAN |
||||||
|
Glaudesnis bendradarbiavimas – paskelbimo plenariniame posėdyje data |
|
||||||
|
Nuomonės referentas: |
Marta Vincenzi |
||||||
|
Pakeistas nuomonės referentas: |
|
||||||
|
Svarstymas komitete |
02.5.2006 |
20.6.2006 |
12.9.2006 |
|
|
||
|
Priėmimo data |
13.9.2006 |
||||||
|
Galutinio balsavimo rezultatai |
+: –: 0: |
39 0 0 |
|||||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai |
Gabriele Albertini, Margrete Auken, Philip Bradbourn, Michael Cramer, Arūnas Degutis, Christine De Veyrac, Petr Duchoň, Saïd El Khadraoui, Robert Evans, Emanuel Jardim Fernandes, Luis de Grandes Pascual, Ewa Hedkvist Petersen, Jeanine Hennis-Plasschaert, Stanisław Jałowiecki, Georg Jarzembowski, Dieter-Lebrecht Koch, Jörg Leichtfried, Fernand Le Rachinel, Bogusław Liberadzki, Eva Lichtenberger, Erik Meijer, Robert Navarro, Seán Ó Neachtain, Janusz Onyszkiewicz, Josu Ortuondo Larrea, Willi Piecyk, Luís Queiró, Reinhard Rack, Gilles Savary, Renate Sommer, Dirk Sterckx, Ulrich Stockmann, Armando Veneto, Marta Vincenzi |
||||||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) |
Zsolt László Becsey, Helmuth Markov, Willem Schuth, Luis Yañez-Barnuevo García |
||||||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (178 straipsnio 2 dalis) |
Brian Simpson |
||||||
|
Pastabos (pateikiamos tik viena kalba) |
... |
||||||
PROCEDŪRA
|
Pavadinimas |
Biomasės ir biokuro strategija |
|||||||||||
|
Procedūros numeris |
||||||||||||
|
Atsakingas komitetas |
ITRE
|
|||||||||||
|
Nuomonę teikiantis (-ys) komitetas (-ai) |
AGRI |
ENVI |
INTA 6.4.2006 |
TRAN 6.4.2006 |
|
|||||||
|
Nuomonė nepareikšta |
|
|
|
|
|
|||||||
|
Glaudesnis bendradarbiavimas |
|
|
|
|
|
|||||||
|
Pranešėjas(-ai) |
Werner Langen |
|
||||||||||
|
Pakeistas (-i) pranešėjas (-ai) |
|
|
||||||||||
|
Svarstymas komitete |
25.4.2006 |
13.7.2000 |
2.10.2006 |
|
|
|||||||
|
Priėmimo data |
3.10.2006 |
|||||||||||
|
Galutinio balsavimo rezultatai |
+ - 0 |
28 0
|
||||||||||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai |
Pilar del Castillo Vera, Jorgo Chatzimarkakis, Giles Chichester, András Gyürk, David Hammerstein Mintz, Erna Hennicot-Schoepges, Fiona Hall, Rebecca Harms, Romana Jordan Cizelj, Werner Langen, Anne Laperrouze, Vincenzo Lavarra, Reino Paasilinna, Eugenijus Maldeikis, Miloslav Ransdorf, Vladimír Remek, Mechtild Rothe, Paul Rübig, Andres Tarand, Catherine Trautmann, Nikolaos Vakalis, Lambert van Nistelrooij, Alejo Vidal-Quadras, |
|||||||||||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) |
Pilar Ayuso, Manuel António dos Santos, Satu Hassi, Peter Liese, John Purvis |
|||||||||||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (178 straipsnio 2 dalis) |
|
|||||||||||
|
Pateikimo data |
12.10.2006 |
|||||||||||
|
Pastabos (pateikiamos tik viena kalba) |
|
|||||||||||