PRANEŠIMAS dėl Europos centrinio banko 2005 metų ataskaitos
12.10.2006 - (2006/2206(INI))
Ekonomikos ir pinigų politikos komitetas
Pranešėja: Pervenche Berès
PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS
dėl Europos centrinio banko 2005 metų ataskaitos
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į Europos centrinio banko 2005 m. metinę ataskaitą,
– atsižvelgdamas į EB sutarties 113 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Europos centrinių bankų sistemos bei Europos centrinio banko statuto 15 straipsnį,
– atsižvelgdamas į savo 1998 m. balandžio 2 d. rezoliuciją dėl demokratinės atskaitomybės trečiuoju Ekonomikos ir pinigų sąjungos (EPS) etapu[1],
– atsižvelgdamas į savo 2005 m. liepos 5 d. balsavimą, kuriuo buvo atmestas pasiūlymas dėl rezoliucijos dėl Europos centrinio banko 2004 m. metinės ataskaitos,
– atsižvelgdamas į savo 2006 m. balandžio 4 d. rezoliuciją dėl Europos ekonomikos padėties: 2006 m. parengiamasis pranešimas dėl bendrųjų ekonomikos politikos gairių[2],
– atsižvelgdamas į savo 2006 m. gegužės 17 d. rezoliuciją dėl viešųjų finansų Ekonominėje ir pinigų sąjungoje[3],
– atsižvelgdamas į 2006 m. liepos 12 d. Komisijos komunikatą „Metinis pranešimas apie euro zoną“ (COM(2006)0392),
– atsižvelgdamas į savo 2003 m. kovo 13 d. rezoliuciją dėl Europos centrinio banko rekomendacijos dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo dėl Europos centrinių bankų sistemos ir Europos centrinio banko statuto 10.2 straipsnio taisymo[4],
– atsižvelgdamas į savo 2006 m. kovo 14 d. rezoliuciją dėl Tarptautinio valiutos fondo strategijos peržiūros[5],
– atsižvelgdamas į Europos centrinio banko pranešimus dėl finansinio stabilumo ir dėl euro zonos finansinės integracijos,
– atsižvelgdamas į 2006 m. gegužės 5 d. Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pirmininkės laišką Ekonomikos ir finansų ministrų tarybos pirmininkui dėl Europos centrinio banko Vykdomosios valdybos narių skyrimo tvarkos,
– atsižvelgdamas į 2006 m. birželio mėn. Eurosistemos ekonomines prognozes,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 106 straipsnį ir 112 straipsnio 1 dalį,
– atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą (A6‑0349/2006),
A. pripažindamas visišką Europos centrinio banko (ECB) ir Europos centrinių bankų sistemos (ECBS) nepriklausomumą,
B. kadangi pagrindinis ECB ir ECBS tikslas – užtikrinti kainų stabilumą, remiant Europos bendrijos bendrąją ekonomikos politiką, kaip apibrėžta EB sutarties 2 straipsnyje, kadangi EB sutarties 105 straipsnyje nustatyta, kad pinigų politika, „nepažeisdama kainų stabilumo tikslo“, turėtų padėti siekti Bendrijos tikslų,
C. kadangi 2005 m. euro zonos bendrasis vidaus produktas (BVP) išaugo 1,4 proc., tai yra mažiau negu 2004 m., kai augimas sudarė 1,8 proc., o infliacijos lygis euro zonoje buvo 2,2 proc., panašiai kaip 2004 m. 2,1 proc.,
D. kadangi valstybės narės negalėjo vienodai pasinaudoti stipriu pasaulio ekonomikos augimu 2005 m.; kadangi, be kitų priežasčių, taip galėjo atsitikti dėl padidėjusių naftos kainų ir nepalankiai kitusių užsienio valiutų kursų: 2005 m. gruodžio mėn. euras kainavo per 1,17 dolerio (palyginti su maksimaliu lygiu – 1,36 dolerio), o prognozuojamas tam tikras ekonominis pakilimas: Komisija prognozuoja, kad 2006 m. ekonomika paaugs 2,5 proc. ir 2007 m. – 2,3 proc., o infliacijos lygis lengvai viršys 2 proc.,
E. kadangi ECB Valdančioji taryba, dvejus su puse metų nekeitusi 2 proc. sudariusių pagrindinių palūkanų normų, 2005 m. gruodžio 1 d., kovo 2 d., birželio 8 d., 2006 m. rugpjūčio 3 d. ir spalio 5 d. palaipsniui jas padidino 25 baziniais punktais, ir kadangi tiek nominaliųjų, tiek realiųjų palūkanų normų lygis išlieka žemas,
F. kadangi pastaraisiais mėnesiais keletas trečiųjų šalių centrinių bankų paskelbė ketinimą padidinti savo užsienio valiutos atsargų dalį eurais,
G. kadangi 2005 m. padidėjo pasaulio ekonomikos disbalansas iš esmės dėl padidėjusio JAV mokėjimų balanso deficito, pasiekusio 6,4 proc. BVP,
H. kadangi ECB 2005 metų ataskaitose nurodyta, kad grynasis pelnas buvo lygus nuliui, kadangi visas perviršis atidėtas,
I. kadangi ECB atlieka pagrindinį vaidmenį užtikrinant tinkamą Europos valiutų kurso mechanizmo veikimą ir kovojant su infliacija,
J. kadangi Europos Parlamentas noriai padeda stiprinti ECB vaidmenį ir tarptautinį autoritetą tarptautinėje arenoje,
Ekonominė ir finansinė raida
1. pabrėžia, kad dabartiniam ekonominiam pagyvėjimui būdingas metinis 2,5 proc. realiojo BVP augimas ir vidaus paklausos indėlis, kuris antrąjį 2006 m. trimestrą sudarė 2,1 proc.; pažymi, kad dabartinį ekonomikos augimą palaiko darbo, finansų ir produktų rinkų nacionalinės reformos ir investicijų programos; mano, kad palūkanų normas reikėtų didinti atsargiai, nelėtinant ekonomikos augimo; atkreipia dėmesį į riziką, susijusią su euro keitimo kurso ir naftos kainų didėjimu, t. y. veiksniais, iš dalies sąlygojusiais silpną augimą 2005 m.; džiaugiasi, kad ECB daugiausia dėmesio skiria pagrindiniam savo tikslui pasiekti – kainų stabilumui išlaikyti; taip pat mano, jog ECB tinkamai reagavo į 2005 metų ekonominę ir finansinę raidą, padidindamas palūkanų normą infliacijos lygiui pasiekus 2,6 proc. 2005 m. rugsėjo mėn.;
2. pabrėžia, kad ECB turi aiškiai suvokti pavojus, kuriuos augimui kelia nuolatinis palūkanų normų didinimas esant dabartiniam ekonominiam pagyvėjimui; pažymi, kad valstybės narės, skatindamos ekonomikos pagyvėjimą, privalo įgyvendinti būtinas struktūrines reformas ir investicinę veiklą; mano, kad palūkanų normos strategiją veikia pažanga, padaryta konsoliduojant valstybių narių viešojo sektoriaus finansus;
3. pažymi, kad per 2003–2005 m. laikotarpį buvo taikomos itin žemos 2 proc. palūkanų normos, kad pagyvėtų ekonomika; ragina ECB toliau laikytis savo pareigos užtikrinti tokį vidutinio laikotarpio ir tolesnių infliacijos lūkesčių lygį, kuris atitiktų kainų stabilumą; pabrėžia, kad ECB turi atidžiai stebėti naftos ir turto kainų kitimą, taip pat nuolatinį perviršio likvidumą;
4. pažymi, kad būtina tęsti valstybių narių pradėtą biudžeto konsolidavimo procesą, siekiant užtikrinti ilgalaikį ekonomikos augimą, tačiau taip pat nepamiršti investuoti į ateities iššūkius priimti pasirengusią visuomenę; tai patvirtina dabartinė TVF pasaulio ekonomikos apžvalga; mano, kad tolesnė pažanga įgyvendinat reformas euro zonai priklausančiose valstybėse narėse išlieka lemiamas veiksnys, padėsiantis užtikrinti ilgalaikį ekonomikos augimą;
5. pažymi, kad 2001 m. pabaigoje ir 2003 m. pradžioje ryškėjo panašūs ekonominio pagyvėjimo ženklai, kokie pastebimi ir dabar, tačiau po jų nesulaukta ilgalaikio augimo; pažymi, kad Komisijos ir Eurosistemos duomenimis, 2006 m. ekonomika lengvai pagyvės, o 2007 m. jos raida sulėtės; mano, kad bet koks euro zonos ekonomikos augimo potencialo didėjimas priklauso nuo valstybių narių struktūrinių reformų ir atidžiai vykdomos investicinės veiklos; pripažįsta, kad konkurencija ES rinkose ir aukštas užimtumo lygis yra ekonomikos augimo varomoji jėga ir kad nereikėtų riboti jos indėlio didinant efektyvumą ir skatinant naujoves; atkreipia dėmesį į dabartinį 2006 m. ekonominį pagyvėjimą ir pabrėžia, kad būtina griežtai konsoliduoti biudžetą siekiant kuo daugiau laimėti iš šios palankios padėties;
6. mano, kad euro zonos ekonomikos augimo potencialo didėjimas priklauso nuo tolesnio nuoseklaus reformų programos įgyvendinimo;mano, kad atsižvelgiant į demografinius pokyčius reikia stiprinti socialinės apsaugos sistemas; mano, kad Europos makroekonomikos dialogai, skirti nacionalinių reformos programų pamatiniams punktams apibrėžti, yra pagrindinės priemonės; mano, kad svarbu išlaikyti ECB nepriklausomumą;
7. mano, kad skirtumai euro zonos viduje, kur esama ekonomikos augimo skirtumų (siekusių 4,5 proc. 2005 m.) ir infliacijos lygio skirtumų (siekusių 2,7 proc. 2005 m.), ilgainiui kelia didžiausią pavojų valiutų kurso mechanizmui (VKM);
8. pažymi, kad didėja turto kainų tikslinimo, atliekamo atsižvelgiant į sparčiai ir tolygiai didėjusias kainas pastaraisiais metais, rizika; norėtų aiškesnės ECB politikos aktyvų, ypač turto, kainų kitimo atžvilgiu; mano, kad aiškesnė pozicija ilgainiui padėtų išvengti spekuliacijų burbulo;
9. džiaugiasi, kad 2005 m. balandžio 29 d. Kipras, Latvija ir Malta ir 2005 m. lapkričio 25 d. Slovakija prisijungė prie valiutų kurso mechanizmo (VKM II); pritaria minčiai, kad eurą turėtų įsivesti visos valstybės narės; mano, kad būtina skirti visą reikiamą dėmesį valstybių narių statistikos duomenų, susijusių su konvergencijos kriterijais, tikslumui ir patikimumui; ragina kitas valstybes nares nedelsiant imtis priemonių, siekiant įvykdyti prisijungimo prie euro zonos kriterijų reikalavimus;
10. pažymi, kad pinigų politikos perdavimo mechanizmas euro zonos valstybėse narėse skiriasi: kai kurias šalis labiau veikia itin didelės skolos kintamosiomis palūkanų normomis; ragina ECB ir Komisiją išanalizuoti šiuos skirtumus ir pateikti pasiūlymų, kaip būtų galima palengvinti pinigų politikos įgyvendinimą; Europos ekonomikos atsigavimo perspektyva pagerės, jei principo „vienybė įvairovėje“ bus laikomasi tiek socialinėje, tiek ekonomikos politikoje;
11. pabrėžia, kad esama pavojaus, kad skubus tarptautinės pusiausvyros stokos koregavimas gali sąlygoti euro keitimo kurso kilimą, palyginti su JAV doleriu; pabrėžia, kad sutartyje numatyta, jog atsakomybė už keitimo kurso politiką tenka Tarybai, tačiau joje nenurodyta, kaip šie įgaliojimai įgyvendinami; ragina Eurogrupę, Tarybą ir ECB nuosekliai vykdyti savo įgaliojimus ir stiprinti savo veiksmų keitimo kurso politikos srityje koordinavimą;
12. pažymi, kad ECB pritaria stabilumo ir augimo pakto prevencinių priemonių stiprinimui, tačiau ne kartą kritiškai vertino galimą koreguojamųjų šio pakto priemonių sušvelninimą, tokios pozicijos laikosi ir visi kiti euro zonos centriniai bankai, kai kurie iš jų išreiškė aiškią kritiką šiuo klausimu;
Pinigų politika
13. mano, kad ECB turėtų taikyti aiškesnę ir nuoseklesnę pinigų politiką, ypač nustatydamas dviejų pagrindinių politikos ramsčių, t. y. pinigų kiekio (P3) ir bet kurios kitos svarbios informacijos apie būsimą infliacijos raidą, santykinę reikšmę ir jų tarpusavio ryšį; mano, kad aiškios ir skaidrios taisyklės, nustatančios, kaip šie du ramsčiai veikia operacinius sprendimus pinigų politikos srityje, padarytų ECB politiką lengviau prognozuojamą ir efektyvesnę;
14. pabrėžia būtinybę išaiškinti ECB įgaliojimus, kaip nustatyta EB sutarties 105 straipsnio 1 dalyje; ypač ragina ECB aiškiai ir nuosekliai paaiškinti, kaip ir kokiomis priemonėmis ECB ketina įvykdyti EB sutartyje numatytą pareigą remti bendrosios ekonomikos politikos kryptis Bendrijoje tuo pačiu metu užtikrinant kainų stabilumą; pažymi, kad EB sutartyje kainų stabilumo tikslas aiškiai skiriamas nuo bendrosios ekonomikos politikos krypčių rėmimo tikslo ir kad šių dviejų tikslų negalima laikyti vienas kitą pakeičiančiais, jei tikrąja prasme aiškinama 105 straipsnio 1 dalis;
Finansų stabilumas ir integracija
15. džiaugiasi, kad ECB paskelbė pirmąją euro zonos finansų integracijos ataskaitą, kadangi ji svarbi ir pinigų politikos informacijos sklaidai, ir finansų stabilumui; pažymi, kad ECB nuomone, vykdant finansų integraciją reikia integruoti rinkos infrastruktūras, ypač atsiskaitymo sistemas, pažymi, kad ECB ketina sukurti nuosavą atsiskaitymo infrastruktūrą;
16. kritiškai vertina tai, kad įstatymų leidėjui dar nepradėjus veikti, ECB susitiko su Europos vertybinių popierių rinkos priežiūros institucijų komitetu dėl antrojo lygio priemonių;
17. kaip ir ECB nuogąstauja dėl specialiosios paskirties fondų ir pažymi, kad specialiosios paskirties fondų kontrolė iš esmės vykdoma netiesiogiai per bankus, kurie yra kitos sandorio šalys; pažymi, kad mažai žinoma apie šių fondų veikimą, nors jų prieiga prie rinkų neribojama; pažymi, kad šių fondų vertinimas dažnai būna itin nepagrįstas ir nepadeda investuotojams susidaryti aiškios nuomonės apie jų akcijas ir raidą; mano, kad Europos Sąjunga turėtų ryžtingai skatinti pasauliniu mastu, ypač dėl įvykių JAV, vykstančias diskusijas dėl būtinybės geriau kontroliuoti specialiosios paskirties fondų veiklą; taigi ragina ECB nuodugniai išnagrinėti šį klausimą;
18. ragina Komisiją atidžiau stebėti finansų rinkų kitimo poveikį makroekonominei euro zono padėčiai;
19. atkreipia dėmesį į pavojus, kuriuos finansų rinkos stabilumui kelia tarpvalstybinis bendrovių jungimasis; taigi ragina ECB atlikti analizę, ypatingą dėmesį skiriant galutinio skolintojo klausimui, ir pateikti atitinkamas analizes per 2007 m. dialogą pinigų klausimais;
20. susidomėjęs laukia ECBS likvidumo valdymą pagerinsiančios ir efektyvumo suteiksiančios integruotos sistemos TARGET II įgyvendinimo; ragina ECBS parengti išsamų, skaidrų ir tvirtą teisinį pagrindą, pagal kurį ateityje veiks TARGET II;
21. ragina ECB imtis priemonių dėl nuolat aukšto P3 dydžio (8,8 proc. 2006 m. gegužės mėn., kai 2005 m. gruodžio mėn. jis sudarė 7,4 proc.), palyginti su 4,5 proc. ilgalaikiu kontroliniu dydžiu; ypač atkreipia dėmesį į smarkiai padidėjusį apyvartoje esančių grynųjų pinigų ir vienadienių indėlių kiekį, nerimauja, kad tokio padidėjimo ilgainiui nebus galima išlaikyti; ragina ECB atidžiai ištirti hipotekos rinkos ir bendrovių susijungimo bei įsigijimo paskolų sandorių raidą ir galimą poveikį sisteminei rizikai, vartotojų pasitikėjimui ir palūkanų normų raidai;
22. apgailestauja, kad ECB, kaip ir Taryba, nemanė, jog reikia informuoti Parlamentą apie Susitarimo memorandumą dėl finansinių krizių valdymo;
Išorinis euro vaidmuo
23. primena savo prašymą siekti vieningai atstovauti euro zonai tarptautinėse finansinėse institucijose, kad būtų galima ginti jos interesus taip, kaip reikia atsižvelgiant į jos ekonominę reikšmę;
24. susidomėjęs pažymi, kad kai kurie centriniai bankai paskelbė ketinantys padidinti savo atsargas eurais; ragina ECB atidžiai stebėti šiuos veiksmus ir metiniame pranešime apie tarptautinį euro vaidmenį pateikti kiekybinius duomenis ir ištirti šio proceso poveikį valiutų kursams;
Banknotai
25. pažymi, kad apyvartoje esančių euro banknotų vertė toliau sparčiai augo ir 2005 m. padidėjo 12,8 proc.; pažymi, kad labiausiai daugėja didelės vertės, ypač 500 eurų, kupiūrų: jų skaičius padidėjo 20,9 proc.; ragina ECB išnagrinėti šio spartaus augimo priežastis ir išanalizuoti minėtomis kupiūromis atliekamų operacijų pobūdį ir paklausos pasiskirstymą pagal šalis, siekiant nustatyti galimus pavojus;
26. mano, kad pirmoji banknotų, ant kurių nevaizduojami žmonės, gyvūnai, peizažai ar paminklai, karta ugdo šaltą pinigų integracijos įvaizdį ir skatina europiečius atitolti nuo euro; ragina ECB numatyti ant antrosios kartos banknotų vaizduoti gyvūnus, peizažus, europiečių kūrinius ar Europos asmenybes, dėl kurių bendrai sutarta; ragina ECB Parlamentui pateikti savo nuomonę šia tema;
Demokratinė kontrolė
27. džiaugiasi, kad ECB aiškiai pritarė ratifikavimui Konstitucijos projekto, kuriame išvardytos pagrindinės tiek su pinigų, tiek su ekonomikos ir mokesčių politikos ramsčiais susijusios ekonominės ir pinigų sąjungos politikos sudedamosios dalys; pabrėžia, kad ratifikavimo procesas neturi jokios įtakos pinigų sąjungos veikimui ir nepažeidžia euro stabilumo; ragina ECB ir toliau garantuoti euro patikimumą ir užtikrinti kainų stabilumą – neinfliacinės makroekonominės aplinkos, kuri būtų palanki ekonominiam augimui ir darbo vietų kūrimui, būtiną sąlygą;
28. mano, kad įrodytas Europos centrinio banko ir Vykdomosios valdybos narių skyrimo procedūros, nepriklausomumo pagrįstumas; pabrėžia, kad Sutarties 112 straipsnio 2 dalies b punkte numatyta, jog ECB Vykdomosios valdybos nariai renkami iš asmenų, turinčių pripažintą autoritetą ir profesinę patirtį pinigų ar bankinėje srityje; taip pat pabrėžia, kad jų tautybė neturi lemiamos įtakos ir kad jie turi būti vertinami pagal griežtus Sutarties kriterijus ir kvalifikaciją; mano, kad siekiant ex post kontrolės efektyvumo, svarbu užtikrinti Vykdomojoje valdyboje atstovaujamų profilių įvairovę;
29. ragina Tarybą ir toliau taikyti Vykdomosios valdybos narių skyrimo procedūrą; pabrėžia, kad yra pasirengusi iki kito Vykdomosios valdybos narių skyrimo 2010 m. kartu su kitomis institucijomis ieškoti būdų, kaip būtų galima patobulinti šią procedūrą;
30. mano, kad Parlamento ir ECB dialogas pinigų klausimais buvo sėkmingas ir kad jį reikėtų tęsti; pabrėžia, kad ECB ex post atsakomybės laikymasis turi lemiamos reikšmės finansų rinkų dalyvių pasitikėjimui, taigi ir rinkų stabilumui; svarbu, kad ECB Vykdomosios valdybos ir Valdančiosios tarybos nariai laikytųsi vienodos pozicijos atstovaudami ECB; pritaria tikslingai ECB informavimo politikai Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos atžvilgiu; pabrėžia, kad raginimas gerinti ECB komunikacijos politiką negali būti atsietas nuo ECB ir jo įstaigų nepriklausomumo išsaugojimo; vis dėlto primena, kad jis ragino kasmet skelbti ne tik atskirų šalių, bet ir į JAV federalinių rezervų ataskaitą „Beige Book“ panašią regioninę ir tarpvalstybinę atitinkamų tendencijų apžvalgą, suteiksiančią ECB galimybę paveikti diskusijas dėl produktyvumo tendencijų ir kainų bei atlyginimų perspektyvos; ragina ECB ištirti galimybę skelbti protokolų santraukas;
31. pabrėžia, kad ECB patikimumas taip pat priklauso nuo optimalaus jo sprendimo procesų skaidrumo; todėl ragina po ECB Valdančiosios tarybos posėdžių skelbti šių posėdžių protokolų santraukas, kuriose būtų aiškiai išdėstyti priimtų sprendimų argumentai ir nurodytos priežastys, kodėl šie sprendimai buvo priimti; pabrėžia, kad tokio pobūdžio informacijos pateikimas neturėtų pakeisti iš karto po sprendimų pinigų klausimais priėmimo ECB pirmininko pateikiamos informacijos, suteikiančios svarbius ir aktualius duomenis ir stebėtojams, ir rinkos dalyviams; mano, kad toks skaidrumas yra itin svarbus, kadangi taip rinkos dalyviai gali geriau įvertinti ECB pinigų politiką;
32. pabrėžia, kad nepritarė nuo 2003 m. taikomai Valdančiosios tarybos sprendimams taikomai rotacinei balsavimo teisių tvarkai, nes ji per daug sudėtinga; mano, kad, atsižvelgiant į būsimą euro zonos plėtrą, reikia nustatyti tvarką, kuri būtų nešališka ir efektyvi; primena savo rezoliuciją, kurioje ragina įsteigti iš devynių narių susidedančią ECB tarybą, kuri būtų atsakinga už pinigų politiką, ir taip pakeisti dabartinę sudėtingą sistemą ir išvengti dar sudėtingesnio sprendimo ateityje; ragina atitinkamai pakeisti EB sutarties nuostatas;
33. ragina ECB savo komunikacijos strategijoje skirti daugiau dėmesio ECB pirmininko klausymams Europos Parlamento ekonomikos ir pinigų politikos komiteto posėdžiuose;
ECB valdymas
34. pažymi, kad nuo 1999 m. ECB darbuotojų skaičius stipriai ir tolygiai augo (per šį laikotarpį jis padidėjo 86 proc.); pažymi, kad ECB nurodė, jog keletą mėnesių 2005 m. darbuotojų skaičius nekito, tačiau per 2005 m. vis tiek išaugo 3,5 proc.; pažymi, kad ECB pabrėžė savo ryžtą didinti savo vidinį efektyvumą; mano, kad šis tikslas pagirtinas, ir tikisi, kad ilgainiui pavyks jį įgyvendinti, ypač ilgą laiką nekeičiant darbuotojų skaičiaus;
35. pabrėžia, kad ECB ir centriniai nacionaliniai bankai turi deramai siekti kokybiško dialogo ir informacijos skaidrumo ir Personalo komiteto posėdžių metu pripažinti profesines sąjungas;
36. mano, kad darbuotojų ir jų profesinių sąjungų įtraukimas į su jais susijusių sprendimų priėmimą ir aukšto lygio socialinis dialogas padėtų atsirasti bendrai kultūrai Eurosistemoje ir ECBS;
37. pažymi, kad visas 992 mln. eurų ECB perviršis 2005 m. buvo atidėtas siekiant apsisaugoti nuo užsienio valiutos kurso rizikos, palūkanų normos rizikos ir kintančios aukso kainos rizikos, o tai rodo, kad grynojo pelno nėra; pažymi, kad atidėta suma bus tikrinama kasmet; konstatuoja, kad numatomos naujosios ECB buveinės statybos sąnaudos – 850 mln. eurų; prašo ECB tiksliau nurodyti tikslus, kuriems numatytos nuosavos ir atidėtos lėšos, ir laikytis tokios biudžeto politikos, kuri užtikrintų, jog apsisaugota nuo gresiančios rizikos, ir leistų pasiekti tinkamų finansinių rezultatų;
o
o o
38. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Eurogrupės pirmininkui, Tarybai, Komisijai ir Europos centriniam bankui.
AIŠKINAMOJI DALIS
Savo rezoliucijoje dėl ECB metinės ataskaitos Europos Parlamentas vertina Centrinio banko veiklą. Po septynerių euro gyvavimo metų ir visiškai atnaujinus ECB Vykdomosios valdybos sudėtį, pranešėja pabrėžia ECB ex ante ir ex post demokratinės kontrolės būtinybę šiais metais.
Ekonominė ir finansinė raida 2005 m.
2005 m. euro zonoje BVP apimtis išaugo 1,4 proc. – mažiau negu 2004 m. (1,8 proc.). Pirmąjį 2005 m. pusmetį veikla buvo vykdoma vidutiniu ritmu, vėliau, antrąjį pusmetį, ji augo sparčiau. 2005 m. infliacija pasiekė 2,2 proc., tai yra panašų į 2004 m. lygį (2,1 proc.). Dėl pastovaus atlyginimų dydžio energetikos išteklių kainų didėjimas nesukėlė vidinio infliacinio spaudimo.
Po dvejų su puse metų, per kuriuos buvo išlaikyta pastovi 2 proc. palūkanų norma, 2005 m. gruodžio 1 d., 2006 m. kovo 2 d., birželio 8 d. ir rugpjūčio 3 d. Valdančioji taryba nusprendė padidinti vykdomosios valdybos narių atlyginimus 25 baziniais punktais. Šie sprendimai buvo motyvuoti galimu naftos kainų kilimo neigiamu poveikiu atlyginimams, atsižvelgiant į spartų kreditų populiarėjimą.
Eurosistemos ekonominėse prognozėse konstatuojamas tam tikras atsikuriantis augimas: nuo 1,8 iki 2,4 proc. 2006 m. ir nuo 1,3 iki 2,3 proc. 2007 m.. Toks atsigavimas atrodo gana trapus, ir tai liudija plati vertinimų skalė bei galimas veiklos sulėtėjimas 2007 m.
Pranešėja nori pabrėžti TVF ir EBPO pareiškimus, kuriuose raginama palūkanų normą euro zonoje keisti atsargiai, atsižvelgiant į tai, kad ekonominis atsigavimas prasidėjo neseniai, į jo lygį bei atsparumą. Abi institucijos nurodo daug veiksnių, galinčių kelti pavojų dar sunkiai įsibėgėjančiam pakilimui, pvz., didelę euro keitimo kurso ir naftos kainų kaitą, iš dalies sąlygojusią silpną ekonomikos augimą 2005 m.
2005 m. tarptautinėje ekonomikoje padidėjo pasaulinio masto svyravimai, visų pirma JAV mokėjimo balanso deficitas, išaugęs iki 6,4 proc. BVP. Šie svyravimai kelia didžiausią riziką, kadangi jų kaita gali sukelti spartų euro keitimo kurso kilimą, palyginti su doleriu. Spartus ir didelis euro vertės didėjimas stipriai paveiktų Europos ekonomikos augimą. Euro zona turėtų kaip galėdama geriau tam pasirengti. Pranešėja mano, kad turėtų būti išaiškinta euro keitimo kurso reikšmė finansų politikoje ir nurodytos Tarybos priemonės, kuriomis ji ketina vykdyti šioje srityje jai tenkančias pareigas.
Būtina stiprinti ekonomikos ir finansų koordinavimą, ir pranešėja nori priminti, kad tinkamo politinių priemonių paketo, kurio trūko nuo pat euro įvedimo, sukūrimas yra ryškėjančio ekonomikos atsigavimo sąlyga. Augimo potencialo didėjimas priklauso ir nuo tinkamo makroekonomikos reguliavimo. Taigi pranešėja linkusi remti Eurogrupės dedamas pastangas skatinti aktyvesnį Tarybos, ECB ir socialinių partnerių makroekonominį dialogą.
Finansinis stabilumas ir integracija
Pranešėja džiaugiasi ECB indėliu vykdant euro zonos finansinės integracijos priežiūrą ir užtikrinant finansų stabilumą.
2005 m. ECB paskelbė naują pranešimą dėl euro zonos finansinės integracijos, kuriame nurodyta tam tikra grupė rodiklių. Jis rodo, kad skirtingų rinkos sektorių integracijos laipsnis nevienodas: valiutų, valstybės vertybinių popierių, privataus sektoriaus obligacijų rinkos labai integruotos; pažanga pasiekta akcijų rinkose; bankų rinkos, ypač mažmeniniai bankai, labai atsilieka. ECB pabrėžia, kad finansų rinka negali būti visiškai integruota neintegravus rinkos infrastruktūrų, ypač kompensavimo ir atsiskaitymo infrastruktūrų, mano, kad šioje srityje reikalinga didelė pažanga, ir tikisi, kad bus imtasi teisėkūros iniciatyvų. Pranešėja visiškai remia šią poziciją.
Kalbant apie finansinį stabilumą, ECB mano, kad euro zonos finansų sistema tapo solidesnė, tačiau pabrėžia grėsmę, susijusią su specialiosios paskirties fondais, pasižyminčiais neskaidrumu ir savavališku savo pozicijų vertinimu, nesudarančiu investuotojams tikslaus jų rezultatų vaizdo. Pranešėja ragina ECB geriau prižiūrėti specialiosios paskirties fondus ir mano, kad reguliuojant specialiosios paskirties fondus didžiausią dėmesį reikėtų skirti finansų stabilumui užtikrinti.
Pranešėja mano, kad pastaraisiais metais itin dažnas finansų sektoriaus rizikos perkėlimas privatiems asmenims turi būti atidžiai stebimas. Ypač svarbu įvertinti jo makroekonominius padarinius.
Banknotai
Nuo pat popierinių euro banknotų įvedimo apyvartoje esančių banknotų vertė nenustojo labai sparčiai augusi, ir 2005 m. šio augimo tempas pasiekė 12,8 proc. Ypač padaugėjo didelės vertės, būtent 500 eurų, kupiūrų: 2005 m. jų skaičius padidėjo 20,9 proc. O dėl pinigų plovimo ir sukčiavimo pavojaus, pranešėjos nuomone, būtų naudinga, kad ECB išanalizuotų šį didelį augimą sukėlusius veiksnius ir įvertintų su jais susijusią riziką.
ECB valdymas
Pranešėja, pritardama savo komiteto pirmininko pareiškimams, laikosi nuomonės, kad ECB valdymas turi būti pavyzdinis, taigi džiaugiasi, kad ECB pareiškė ketinanti didinti savo vidinį efektyvumą.
ECB darbuotojų skaičius nuo 1999 m. padidėjo 86 proc. Dalis šio augimo, be abejonės, paaiškinama tuo, kad institucija sukurta neseniai. Vis dėlto buvo juntama būtinybė valdyti darbuotojų skaičių, pasireiškusi laikinu jo įšaldymu 2005 m., nors jis nenustojo augęs ir per metus padidėjo 3,5 proc. Pranešėja mano, kad ECB vidinio efektyvumo didinimo tikslas laikui bėgant turėtų konkretėti, t. y. turėtų būti siekiama stabilizuoti darbuotojų skaičių ir palaikyti skaidrų socialinį dialogą.
2005 m. ECB finansinis rezultatas buvo nulinis, kadangi ECB perviršį atidėjo siekdamas apsisaugoti nuo keitimo kurso, palūkanų normų ir aukso kainos kitimo rizikos. Be to, ECB naujoji buveinė, preliminariais duomenimis, kainuos 850 mln. eurų. Pranešėja mano, kad ECB turi vykdyti tokią finansinę politiką, kuri padėtų pasiekti atitinkamų finansinių rezultatų.
Demokratinė kontrolė
EPS veikia jau septynerius metus, ir tai pakankamas laikas, kad galėtume įvertinti ECB bei pateikti pasiūlymų dėl būtinų demokratinės kontrolės, tenkančios Parlamento kompetencijai, patobulinimų.
Demokratinė kontrolė vykdoma dviem lygmenimis: ex ante – ECB Vykdomosios valdybos skyrimo procedūros metu ir ex post – per ECB sprendimų kontrolę. Būtina stiprinti abi šias sudedamąsias dalis. Jūsų pranešėja siūlo priemonių, kurios yra riboto masto, tačiau kartu gali realiai pagerinti demokratinės kontrolės procesą.
Kalbant apie ECB Vykdomosios valdybos skyrimo tvarką, ją pakeitus pasitvirtino, kad didžiosios šalys (Prancūzija, Vokietija, Italija, Ispanija) de facto pasisavino vieną vietą, o mažosioms šalims liko kitos dvi. Tokia praktika neatitinka EB sutarties prasmės (ECBS ir ECB statuto 112 straipsnio b dalies ir 11.2 straipsnio).
Atstovavimas šioms keturioms didžiosioms šalims faktiškai riboja Tarybos pasirinkimą pasiūlymų teikimo etapu. Norėdamos užtikrinti, kad jų kandidatai būtų paskirti, šios šalys siūlo standartinio profilio asmenis, tai yra tarnautojus ar centrinių bankų vadovus, todėl ECB Vykdomosios valdybos sudėtis kur kas labiau vienalytė negu kitų centrinių bankų. Taigi Vykdomojoje valdyboje atstovaujamų profilių įvairovė yra viena iš atviro ir vaisingo dialogo, palaikomo atliekant ex post kontrolę, sąlygų.
Dėl šios priežasties Tarybos pasiūlymų teikimo etapas turėtų tapti atviresnis, reikia siekti platesnių diskusijų ir skaidrumo. Esama įvairių būdų. Pranešėjos nuomone, pasiekti, kad esama praktika labiau atitiktų Sutarties nuostatas, lengva: siekiant, kad renkamasi būtų iš tiesų atvirai, mažiausio šalių skaičiaus siūlomas kandidatūrų sąrašas turėtų būti viešai pateiktas ir skaidriai aptartas. Tada Tarybos pasiūlymas būtų pagrįstas diskusijomis dėl mažiausiai trijų keleto šalių pateiktų kandidatūrų.
Greta atvirumo ir skaidrumo, būtinų Tarybos pasiūlymo teikimo etapu, reikėtų sustiprinti Europos Parlamento vaidmenį, suteikiant jam įgaliojimą tvirtinti Vykdomosios valdybos narių kandidatūras, kaip jau daroma daugelyje šalių, pvz., Jungtinėse Valstijose. Toks įgaliojimas dar labiau paskatintų Tarybą rengiant pasiūlymą rengti iš tiesų atviras diskusijas.
Ex post demokratinę kontrolę irgi būtina gerinti. Dialogas valiutų klausimais ECB pateikiant metinę ataskaitą Europos Parlamentui ir ECB pirmininkui keturis kartus per metus dalyvaujant Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto posėdžiuose, be abejo, prisidėjo prie pinigų politikos sprendimų motyvavimo. ECB konferencijos, organizuojamos priėmus sprendimus pinigų politikos klausimais, irgi pagirtinos. Vis dėlto reikia pripažinti, kad šios priemonės labiau priskirtinos ECB ryšių politikai, o ne tikram prisiimtos atsakomybės įgyvendinimui.
Visame pasaulyje analogų neturintis ECB savarankiškumas pateisina su pinigais susijusių sprendimų skaidrumo didinimą ne tik ECB palaikant santykius su Europos Parlamentu ir visas komunikacijos formas, kurių ECB gali imtis aiškindamas savo sprendimus, bet ir sprendimų dėl pinigų politikos priėmimo skaidrumą. Pranešėja dar kartą pabrėžia, kad Valdančioji taryba sprendimus turėtų priimti balsuodama, kaip numatyta Protokolo 10 straipsnyje, ir ragina skelbti visų Valdančiosios tarybos posėdžių protokolų santraukas, kuriose turėtų būti pateikiamos pareikštos nuomonės, balsavimo rezultatai ir mažumos nuomonės. Be to, pranešėja mano, kad Europos Parlamentui, kaip Tarybai ir Komisijai, turėtų būti atstovaujama Valdančiosios tarybos posėdžiuose.
Pranešėja primena, kad 2003 m. priimta rotacinio balsavimo tvarka, taikoma priimant ECB Valdančiosios tarybos sprendimus, yra netinkama, kadangi yra pernelyg sudėtinga, ir ragina atsižvelgiant į būsimą euro zonos plėtrą nustatyti nešališką ir efektyvią tvarką.
Dėl ankstesnių Europos Parlamento raginimų, į kuriuos nebuvo atsižvelgta, ir patirtį, įgytą per septynerius euro gyvavimo metus, pranešėja mano, kad reikia išnaudoti Sutarties dėl Konstitucijos Europai peržiūros procesą. Taigi pranešėja mano, kad į reikalavimus dėl Vykdomosios valdybos narių skyrimo procedūros skaidrumo, Europos Parlamento teisės tvirtinti kandidatūras, ECB sprendimų priėmimo proceso skaidrumo, Europos Parlamento atstovavimo Valdančiojoje taryboje turės atsižvelgti ne tik atitinkamos institucijos: juos turi atspindėti ir nauja Sutarties dėl Konstitucijos Europai projekto redakcija.
- [1] OL C 138, 1998 5 4, p. 177.
- [2] Tą dieną priimti tekstai 2006 4 4, P6_TA(2006)0214.
- [3] Tą dieną priimti tekstai, 2006 5 17, P6_TA (2006)0124.
- [4] OL C 61 E, 2004 3 10, p. 374.
- [5] Tą dieną priimti tekstai, 2006 3 14, P6_TA(2006)0076.
PROCEDŪRA
|
Pavadinimas |
Europos centrinio banko 2005 m. metinė ataskaita |
|||||||||||
|
Procedūros numeris |
||||||||||||
|
Atsakingasis komitetas |
ECON |
|||||||||||
|
Nuomonę teikiantis(-ys) komitetas(-ai) |
|
|
|
|
|
|||||||
|
Nuomonė nepareikšta |
|
|
|
|
|
|||||||
|
Glaudesnis bendradarbiavimas |
|
|
|
|
|
|||||||
|
Pranešėjas(-ai) |
Pervenche Berès |
|
||||||||||
|
Pakeistas (-i) pranešėjas (-ai) |
|
|
||||||||||
|
Svarstymas komitete |
30.5.2006 |
20.6.2006 |
12.9.2006 |
2.10.2006 |
|
|||||||
|
Priėmimo data |
10.10.2006 |
|||||||||||
|
Galutinio balsavimo rezultatai |
+ - 0 |
23 0 15 |
||||||||||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai |
Zsolt László Becsey, Pervenche Berès, Sharon Bowles, Udo Bullmann, Ieke van den Burg, David Casa, Jan Christian Ehler, Jonathan Evans, Jean-Paul Gauzès, Robert Goebbels, Donata Maria Assunta Gottardi, Benoît Hamon, Gunnar Hökmark, Karsten Friedrich Hoppenstedt, Sophia in 't Veld, Wolf Klinz, Christoph Konrad, Guntars Krasts, Kurt Joachim Lauk, Andrea Losco, Astrid Lulling, Gay Mitchell, Joseph Muscat, John Purvis, Alexander Radwan, Bernhard Rapkay, Dariusz Rosati, Eoin Ryan, Antolín Sánchez Presedo, Manuel António dos Santos, Peter Skinner, Margarita Starkevičiūtė, Sahra Wagenknecht |
|||||||||||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) |
Werner Langen, Alain Lipietz, Antonis Samaras, Charles Tannock, Corien Wortmann-Kool |
|||||||||||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (178 straipsnio 2 dalis) |
|
|||||||||||
|
Pateikimo data |
12.10.2006 |
|||||||||||
|
Pastabos (pateikiamos tik viena kalba) |
|
|||||||||||