PRANEŠIMAS dėl Baltosios knygos dėl Europos komunikacijos politikos
16.10.2006 - (2006/2087(INI))
Kultūros ir švietimo komitetas
Pranešėjas: Luis Herrero-Tejedor
PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS
dėl Baltosios knygos dėl Europos komunikacijos politikos
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Baltoji knyga dėl Europos komunikacijos politikos“ (COM(2006)0035),
– atsižvelgdamas į EB sutarties antrąją dalį,
– atsižvelgdamas į EB sutarties 195, 211 ir 308 straipsnius,
– atsižvelgdamas Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 11, 41, 42 ir 44 straipsnius,
– atsižvelgdamas į 2001 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais[1],
– atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Komisijos komunikacijos su Europa gerinimo veiksmų planas“ (SEC(2005)0985),
– atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Komisijos indėlis svarstymo laikotarpiu ir jam pasibaigus: D planas (demokratija, dialogas ir diskusijos)“ (KOM(2005)0494),
– atsižvelgdamas į savo 2002 m. kovo 13 d. rezoliuciją dėl Komisijos komunikato dėl naujos bendradarbiavimo struktūros vykdant su Europos Sąjungos informacijos ir komunikacijos politika susijusią veiklą[2],
– atsižvelgdamas į savo 2003 m. balandžio 10 d. rezoliuciją dėl Europos Sąjungos informacijos ir komunikacijos strategijos[3],
– atsižvelgdamas į savo 2005 m. gegužės 12 d. rezoliuciją dėl Europos Sąjungos informacijos ir komunikacijos strategijos įgyvendinimo[4],
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Kultūros ir švietimo komiteto pranešimą ir į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto bei Konstitucinių reikalų komiteto nuomones (A6‑0365/2006),
A. kadangi komunikacija yra svarbi tiek dalyvaujamosios, tiek ir atstovaujamosios demokratijos sudėtinė dalis,
B. kadangi, dėl šios priežasties, viena iš ES demokratijos sudėtinių dalių stipriųjų pusių susijusi su europinio masto komunikacijos struktūromis, kurios sieja institucijas su piliečiais,
C. kadangi teisė į informaciją ir žodžio laisvė turėtų sudaryti Europos demokratijos pagrindą, kuriuo būtų grindžiamos Europos ir nacionalinio lygmens politinės sistemos, ir todėl kiek įmanoma daugiau informacijos turėtų būti teikiama visuomenei,
D. kadangi europinių rinkimų ir referendumų patirtis yra ta, kad apie ES reikalus informuotieji ir jais besidomintieji buvo linkę dalyvauti minėtuose rinkimuose ir referendumuose, o tie, kurie šios informacijos stokojo, buvo mažiau linkę juose dalyvauti,
E. kadangi šiuo metu nesama konsoliduotos europinės viešosios sferos, tačiau esama labai aktyvių nacionalinių viešųjų sferų, šios nacionalinės viešosios sferos labai skiriasi diskusijų apie europinius reikalus mastu ir jų diskusijų turiniu,
F. kadangi būtų padaryta svarbi pažanga, jei valstybinėse viešosiose sferose europiniai reikalai būtų akivaizdžiau atspindimi,
G. kadangi siekant sukurti Europos viešąją sferą pirmiausia reikėtų panaikinti nacionalinių sferų izoliaciją pasitelkiant Europos komunikacijos veiksmus, o tai glaudžiai susiję su visos Europos ar bent jau su tarpvalstybinėmis žiniasklaidos struktūromis,
H. kadangi akivaizdu, jog piliečiai nepakankamai informuojami apie europinius reikalus, kaip tai atsispindi įvairių Eurobarometro apklausų rezultatuose,
I. kadangi komunikacija taip pat susijusi su skaidrumu, supaprastintomis procedūromis, pilietybe ir bendromis vertybėmis,
J. pažymi, kad Europos klausimai ir Bendrijos teisės aktų pridėtinė vertė retai nagrinėjami per nacionalinius debatus, o valstybių narių politikai dažnai sau prisiskiria nuopelnus už sėkmingus europinius pavyzdžius, tačiau tie patys politikai skuba kritikuoti Europos Sąjungą, dažnai už politikos klaidas, kurios daromos nacionaliniu lygmeniu,
K. kadangi 2006 m. birželio mėn. įvykusio Europos Vadovų Tarybos susitikimo metu institucinė reforma vėl buvo įtraukta į darbotvarkę,
I. kadangi 2006 m. birželio 15–16 d. įvykusio Europos Vadovų Tarybos susitikimo metu Konstitucijos reforma vėl buvo įtraukta į darbotvarkę,
L. kadangi apmąstymų laikotarpio tikslas – padaryti Sąjungą demokratiškesnę ir veiksmingesnę ir vėl ją susieti su piliečiais,
Komunikacijos politika ir Europos viešoji sfera
1. džiaugiasi, kad buvo pristatyta Baltoji knyga, ir pritaria Komisijos ketinimams paversti komunikacijos politiką nepriklausoma politika, turinčia savo turinį;
2. mano, kad būtina pagerinti ES ir jos piliečių komunikaciją; taigi remia bandymą nuodugniai išnagrinėti, kaip bendraujama su piliečiais; pabrėžia, kad geresnė komunikacija negali padėti ištaisyti ne iki galo parengtos politikos, tačiau gali padėti suprasti vykdomą politiką;
3. džiaugiasi, kad Komisija pripažįsta, jog bet kokia komunikacija yra neatskiriama nuo savo turinio ir kad tai turėtų būti dvikryptis procesas, kurio metu išklausoma piliečių nuomonės, tačiau apgailestauja, kad šiais Baltosios knygos pradžioje nurodytais principais nieko konkrečiai nepaaiškinama; taigi ragina Komisiją patikslinti, kaip ji ketina atsižvelgti į piliečių nuomonę, ir siūlo, kad būtų įtrauktos galimos kitų institucijų iniciatyvos, pavyzdžiui, Agoros, kurią Parlamentas nusprendė įsteigti konsultacijoms su pilietinės visuomenės atstovais prieš priimant sprendimus, iniciatyva;
4. primygtinai ragina Komisiją remti kūrimą Europos viešosios sferos, kurią visų pirma formuotų valstybinė, vietos ir regioninė žiniasklaida, tačiau drauge ragina nepamiršti, kokie svarbūs yra solidūs nacionaliniai ir regioniniai laikraščiai bei televizijos naujienos, pakankamai dėmesio skiriančios europiniams reikalams; ir todėl ragina valstybes nares skatinti nacionalinius garso ir vaizdo kanalus atitinkamai informuoti piliečius apie Europos lygmeniu vykdomą politiką;
5. pažymi, kad Europos komunikacijos politikos tikslas turėtų būti ne kurti komunikacijos sferą, kuri konkuruotų su valstybių viešosiomis sferomis, o veikiau glaudžiai susieti valstybines diskusijas su ES masto diskusijomis;
6. primygtinai ragina Komisiją nustatant Bendrijos politiką atsižvelgti į konkrečius pasiūlymus, pateiktus Parlamento 2005 m. gegužės 12 d. rezoliucijoje dėl ES informacijos ir komunikacijos strategijos;
Bendrų principų apibrėžimas
7. remia abipusio ES ir piliečių bendravimo idėją, nes taip bendraujant būtų norima ir galima geriau išgirsti, ką piliečiai nori pasakyti apie Europą; vis dėlto mano, kad idėja, jog piliečiai turėtų tapti dialogo skatinamąja jėga, yra nepriimtina, nes ne jie turėtų ieškoti informacijos, o informacija jų;
8. mano, kad nedera reikalauti, jog Parlamentas priimtų elgesio kodeksą, kuris reglamentuotų jo bendravimą su ES piliečiais;
9. ragina Komisiją pateikti bendruosius principus, kurie galėtų reglamentuoti Europos institucijų bendradarbiavimą komunikacijos srityje, nustatantį tarpinstitucinio susitarimo projektą;
10. primygtinai ragina Komisiją išnagrinėti galimybę remiantis EB sutarties 308 straipsniu pradėti įgyvendinti gerai parengtą Bendrijos informacijos ir komunikacijos programą, skirtą Europai, siekiant patobulinti dabartines šios srities tarpinstitucinės partnerystės priemones; pažymi, kad jei Komisija pateiktų atitinkamą pasiūlymą, Parlamentas turėtų aktyviai dalyvauti apibrėžiant ir nustatant tikslų programos turinį ir taikymo sritį;
11. mano, kad siekiant nustatyti Europos komunikacijos politikos taikymo sritį reikėtų aiškiau nurodyti Pagrindinių teisių chartijoje apibrėžtus principus ir vertybes;
12. primena, kad Pagrindinių teisių chartijoje jau apibrėžta piliečių teisė gauti ir skleisti informaciją ir kad bet kokia nauja galima priemonė turės nepažeisti Parlamento, kaip išrinktos asamblėjos, išimtinių teisių, ypač jo teisės laisvai kreiptis į visos Sąjungos piliečius; ragina komitetą, atsakingą už konstitucinius reikalus, ištirti, kokio pobūdžio ir turinio gali būti tokios tarpinstitucinės priemonės;
13. pabrėžia Konstitucijos Europai svarbą, nes ji užtikrina didesnį politinį ir demokratinį Europos Sąjungos pobūdį bei daro ją patrauklesnę piliečiams; primena apie Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos politinę atsakomybę šiame procese.
Stiprinant piliečių vaidmenį
14. džiaugiasi Komisijos pareikštu noru visais lygmenimis skleisti Europos idėją, t. y. kalbėti apie europinius reikalus valstybiniu, regioniniu ir vietos lygmenimis siekiant decentralizuoti idėją ir pabrėžia būtinybę užtikrinti, kad tokia komunikacija vyktų labai reguliariai; džiaugiasi Komisijos veiksmų planu ir tikisi, kad jis bus greitai įgyvendintas;
15. mano, kad piliečiams artimos Europos administracijos, galinčios remti daugybę Europos Sąjungos informacijos punktų, tobulėjimas prisidėtų prie svarbių tiesioginių Sąjungos ir jos piliečių ryšių formavimo, ypač gerinant piliečių prieigą prie jiems skirtų Europos iniciatyvų ir programų; pažymi, kad Komisijos ir Europos Parlamento informacijos biurai valstybėse narėse atlieka svarbų vaidmenį šiame procese; taip pat pažymi, kad būtina dar kartą iš esmės apsvarstyti šių informacijos biurų iki šiol atliktą darbą, nes jų politika ir ryšiai su visuomene neatitinka piliečių interesų ir šiuo tikslu naudojamos priemonės galėtų būti panaudotos daug efektyviau; taigi pageidauja, kad informacijos biurai veiktų aktyviau ir būtų mažiau biurokratiški;
16. palankiai vertina 2005 m. lapkričio mėn. Komisijos pradėtą iniciatyvą dėl skaidrumo, kurioje pabrėžiama, jog aukštos skaidrumo srities normos yra bet kurios šiuolaikinės administracijos teisėtumo sudėtinės dalys; Europos Sąjungos piliečiai turi teisę į veiksmingas, atsakingas ir pasirengusias tarnauti valstybės institucijas;
17. mano, kad regionai ir miestai yra tinkamiausia aplinka skleisti Europos idėją tarp piliečių, ir ragina įgyvendinant būsimąją komunikacijos politiką įtraukti Regionų komitetą;
18. remia idėją valstybių ir regionų parlamentuose plėtoti diskusijas;
19. ragina valstybių narių parlamentus griežčiau prižiūrėti vyriausybių darbą, kurį jos atlieka Taryboje, ir taip ugdyti ES institucijų sąmoningumą ir demokratinę atskaitomybę;
20. pabrėžia, kad valstybių narių parlamentai turėtų pasistengti kuo nuodugniau domėtis Europos teisėkūros projektais daug ankstesniame sprendimo priėmimo etape;
21. atkreipia dėmesį į 2005 m. gegužės 6–7 d. vykusiai Europos Sąjungos parlamentų pirmininkų konferencijai pirmininkavusios valstybės išvadas, kuriose valstybių narių parlamentai buvo raginami kasmet, geriau per plenarinę sesiją, rengti debatus dėl Komisijos metinės teisėkūros ir darbo programos,
22. pabrėžia, kad svarbu rengti tarpparlamentinius forumus dėl Europos ateities, vienas iš kurių turėtų būti skirtas Romos sutarčių pasirašymo 50 metų jubiliejui paminėti; ragina, kad įgyvendinant Europos komunikacijos politiką būtų atsižvelgta į Europos piliečių atstovų diskusijas;
23. pabrėžia su ES integracija susijusio pilietinio ugdymo svarbą, nes turėti tam tikrą supratimą apie Europą yra būtina sėkmingo abišalio bendradarbiavimo su ES sąlyga, galinti prisidėti prie Europos pilietiškumo suvokimo;
24. apgailestauja, kad buvo sumažinta parama, skiriama sektorinėms programoms, turinčioms dauginamąjį poveikį, pvz., Leonardo da Vinci, Socrates ir Erasmus, nes jas įgyvendinant pabrėžiamas europinis lygmuo ir palengvinamas tarpvalstybinių tinklų kūrimas;
25. mano, kad siekiant pritraukti piliečius, svarbu, bendradarbiaujant su regioninėmis ir vietos institucijomis, geriau bendrauti ir parodyti ES sprendimų svarbą ir poveikį kasdieniam gyvenimui; siūlo, kad reikėtų itin kreipti dėmesį į tai, kad piliečiai nuolat būtų informuojami apie konkrečius regioninius ir vietos projektus, kuriuose dalyvavo ES, siekiant, kad bendras Europos projektas būtų vertinamas palankiai;
26. mano, kad rengiant diskusijas reikėtų atsižvelgti į ypatingus neįgaliųjų ir mažumų grupių, taip pat skirtingų šalių ir jų regionų dalyvių bei specialių tikslinių grupių poreikius ir į skirtingą jų veiklos pobūdį; pabrėžia, kad daugiau dėmesio reikėtų skirti susijusios ir atsižvelgiant į regionų specifiką parinktos informacijos perdavimui nustatytai tikslinei auditorijai, taip stengiantis priartinti europinius klausimus prie piliečių kasdienio gyvenimo;
27. palankiai vertina kai kurių Komisijos atstovybių bei nacionalinių valdžios institucijų iniciatyvas bendradarbiauti informacinėse kampanijose Europos Sąjungos tema; pažymi, kad panašus bendradarbiavimas galėtų padėti užmegzti artimesnius piliečių ir institucijų ryšius;
28. ragina Komisiją užtikrinti, kad ankstyvuoju politikos kūrimo etapu būtų konsultuojamasi su susijusiais veikėjais ir visuomene; mano, kad pagrindiniai pasiūlymai galėtų būti papildyti dar vienu skyriumi, į nuostatas dėl poveikio tyrimo įtraukiant nuorodą, kaip rengiant pasiūlymą buvo atsižvelgta į piliečių interesus; pabrėžia, kad reikėtų aiškiau apibrėžti konsultacijų su visuomene poveikį ES sprendimų priėmimo procesui,
29. ragina Komisiją parengti dinamišką ir įtikinamą komunikacijos politiką, pagal kurią užuot daugiausia informavus apie pasiektus galutinius sutarimus, būtų labiau siekiama pranešti apie įvairiais sprendimų priėmimo etapais priimamų sprendimų raidą; mano, kad Sąjungos komunikacijos politikos tikslas – siekti, kad piliečiai turėtų aiškų supratimą, kaip kuriama Europos teisė;
Darbas su žiniasklaida ir naujomis technologijomis
30. pabrėžia žiniasklaidos, kaip tarpininkės, nuomonės formuotojos ir idėjų skleidėjos piliečiams Europos viešojoje sferoje, kurią Komisija siekia išplėtoti, svarbą; atsižvelgiant į tai ragina Komisiją palaikyti konkrečias iniciatyvas, tokias kaip diskusijų forumai Europos kultūros ir politikos klausimais, kuriuose dokumentai būtų pateikiami įvairiomis kalbomis, kad Europos Sąjungos piliečiai galėtų gausiai dalyvauti ir diskutuoti;
31. pabrėžia, kad informuotas pilietis yra veikiančios dalyvaujamosios demokratijos sistemos pagrindas;
32. prašo Komisiją kaip įmanoma tiksliau nustatyti, kokį vaidmenį jį skirtų žiniasklaidai, ir pabrėžia būtinybę rasti būdą, kaip į komunikacijos politiką aktyviau įtraukti valstybinę, regioninę ir vietos žiniasklaidą, taip pat kaip komunikacijos grandinės sudėtinė dalis turi būti numatytas kreipimasis ir į alternatyvias žiniasklaidos priemones;
33. mano, kad turi būti stiprinamas tarpvalstybinis bendradarbiavimas Europos politikos klausimais tarp regioninių ir vietos žiniasklaidos priemonių; mano, kad europinis bendradarbiavimas tarp žiniasklaidos priemonių ir žurnalistų yra naudingas informavimui apie Europos Sąjungą, ir ragina Komisiją biudžeto lėšomis įkurti Europos žurnalistikos (tyrimo) fondą, kuris remtų projektus, kuriuose žurnalistai iš daugelio valstybių narių kartu gilintųsi į Europos temą ir perkeltų ją į įvairias vietos ir regionines situacijas;
34. džiaugiasi, kad buvo atsisakyta pasiūlymo kurti ES naujienų agentūrą;
35. rekomenduoja Komisijai bendraujant su piliečiais ir žiniasklaida vartoti aiškią ir glaustą kalbą ir kad Komisija tai visada darytų kilmės arba gyvenamosios vietos valstybės narės oficialiąja kalba; mano, kad ES žargonas veikiau didina atotrūkį tarp ES institucijų ir piliečių, negu jį mažina;
36. rekomenduoja reguliariai rengti Europos institucijų, ypač Europos Parlamento, ir žiniasklaidos keitimąsi nuomonėmis komunikacijos klausimais;
37. mano, jog paprastai Komisija ir išimtinais atvejais valstybės narės yra atsakingos už tai, kad būtų teikiama objektyvi, patikima ir nešališka informacija apie Europos politikos kryptis, kuri būtų gerai parengtų diskusijų pagrindas; todėl ragina valstybes nares pagerinti savo tarnautojų informavimą apie Europos lygmeniu vykdomą politiką;
38. džiaugiasi, kad naujųjų technologijų požiūriu Baltoji knyga atitinka paskutinį EP pranešimą dėl ES informacijos ir komunikacijos strategijos;
39. džiaugiasi Komisijos pasiūlymais geriau naudoti naujas komunikacijos technologijas, tačiau ragina, kad būtų imamasi priemonių siekiant išvengti, kad „skaitmeninis lūžis“ dar labiau neužkirstų kelio daliai piliečių naudotis prieiga prie informacijos apie Sąjungą; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad siekiant bendro tikslo reikia integruoti komunikacijos priemones, būdingas skirtingoms institucijoms, pavyzdžiui, būsimą Europos Parlamento internetinę televiziją („Web TV“), ir tai daryti nepažeidžiant jų savarankiškumo; taip pat pabrėžia, kad tradicinėms žiniasklaidos priemonėms, pavyzdžiui, televizijai, taip pat reikia suteikti daugiau reikšmės;
Europos viešosios nuomonės analizė
40. prašo Komisiją informuoti Parlamentą apie vykdytų konsultacijų įvertinimą
41. abejoja, ar reikia tuoj pat steigti Europos viešosios nuomonės stebėjimo tarnybą, ir mano, kad prieš imantis vykdyti tokią užduotį reikėtų labiau koordinuojant naudoti jau turimus duomenis ir išteklius;
42. pažymi, kad negali būti patenkinamos komunikacijos politikos, jei nėra žinoma ES piliečių turimos informacijos spragų, susijusių su Bendrijos veiksmais arba su institucijomis ir procedūromis, kurias taikant įgyvendinama ši politika; taigi ragina, kad Eurobarometro personalas būtų atsakingas už tai, kad būtų atliktas išsamus ir specialus nuomonės tyrimas siekiant tiksliai nustatyti, kaip gerai yra informuoti Bendrijos piliečiai atsižvelgiant į jų kilmės šalį, socialinę ir profesinę kategoriją bei politinę orientaciją;
Darbas drauge
43. prašo Komisijos parengti konkrečius komunikacijos politikos įgyvendinimo pasiūlymus ir įvertinti jų teisinį bei finansinį poveikį;
44. mano, kad Tarpinstitucinės grupės informacijos klausimais darbas turėtų būti išnagrinėtas ir turėtų būti išsiaiškinta, ar jį galima pagerinti; Ši grupė visų pirma turėtų būti politinio pobūdžio ir atlikti užtikrinamąją funkciją, o jos narių skaičius turėtų būti sumažintas, kad ji galėtų efektyviau veikti;
45. pabrėžia būtinybę aktyviau įtraukti visos Europos politines partijas ir jų rinkimų apygardas į dialogą ES klausimais;
46. ypatingą reikšmę teikia politinių partijų vaidmeniui visais lygmenimis remiant parlamentinę demokratiją; apgailestauja, kad tarptautinių politinių partijų pajėgumas išlieka neišnaudotas; apgailestauja, kad daugelis nacionalinių politinių partijų nenori konkrečiai ir aiškiai įtraukti Europos aspektą; ragina politines partijas, formuojant savo politiką ir vykdant rinkimų kampanijas, atsižvelgti į ES politikos klausimus ir piliečių vardu skatinti tikrą politinį pasirinkimą Europos ateities tema;
47. pabrėžia, kad vykdant komunikacijos politiką reikia atsižvelgti į ypatingą Europos reikalų ritmą, neįtrauktą į nacionalinės politikos sričių darbotvarkes, ir ši politika negali būti vystoma atskirai nuo kitų specialių Europos Sąjungos politikos sričių ir priemonių, kurių vykdymo grafikas yra atskiras; taigi mano, kad Komisija, Taryba ir Parlamentas privalo susitarti dėl pagrindinių klausimų, galinčių ypač dominti Europos visuomenę, svarstymo tvarkaraščio, siekiant sutelkti jų komunikacijos pastangas į šiuos klausimus;
48. ragina institucijas įvertinti galimybę įkurti antro lygio koordinavimo grupę, siekiant koordinuoti konkrečius GII nustatytų krypčių įgyvendinimo veiksmus; šioje grupėje būtų atstovaujama įvairiems kompetentingų institucijų generaliniams direktoratams, į jos sudėtį įeitų Europos Parlamento komitetų atstovai;
49. dar kartą pakartoja, kad piliečiai suvokia Europos Sąjungą kaip vieną vienetą ir nežino institucinių subtilybių, kad reikia kartu koordinuoti kiekvienos institucijos komunikacijos politikos sritis ir kad tai daryti reikia nepažeidžiant kiekvienos iš institucijų atsakomybės sričių ir savarankiškumo; pakartotinai ragina plenarinio posėdžio metu, siekiant priimti bendrą deklaraciją dėl šios politikos tikslų ir priemonių, rengti metines plataus masto tarpinstitucines diskusijas;
50. pritaria nuostatai stiprinti Europos ir nacionalinių bei regioninių institucijų dialogą ir rengti bendras viešas jų diskusijas; pabrėžia, kad svarbu remti komunikaciją įgyvendinant iniciatyvas, paremtas plačiosios visuomenės komunikacijos gairėmis, pavyzdžiui, kultūrinas programas (literatūrinės ar kino premijos), sporto įvykius ir t. t.; pažymi, kad plėtojant komunikaciją reikia atsižvelgti į strateginę gairę, skirtą tikslinėms auditorijoms, pavyzdžiui, universitetams, vietos ir regioninės valdžios institucijoms ar profesiniams susivienijimams;
51. pritaria nuostatai stiprinti ombudsmeno vaidmenį padarant skaidrumą įtikinamesnį;
52. pažymi, kad tradiciškai PRINCE programa buvo grindžiama Komisijos ir valstybių narių bendradarbiavimu; jau savo paskutiniame pranešime dėl Europos Sąjungos komunikacijos strategijos Europos Parlamentas pabrėžė Parlamento dalyvavimo nustatant PRINCE programos prioritetus būtinybę; todėl mano, kad Europos Parlamento narius reikėtų įtraukti į pagal šią programą organizuojamas priemones;
53. rekomenduoja padidinti esamoms programoms, skirtoms geresnei Europos integracijos idėjos sklaidai, pvz., „Visą gyvenimą trunkantis mokymasis“, „Jaunimas“, „Piliečiai Europai“, „Žiniasklaida“, „Kultūra“, skiriamus asignavimus, su sąlyga, kad bus iki galo atsižvelgta į atskirų programų tikslus;
54. palaiko šiuo metu egzistuojančių penkių programos PRINCE biudžeto eilučių pakeitimą vienintele programa, kurią administruotų komunikacijos generalinis direktoratas, kadangi tai suteiktų daugiau lankstumo ir būtų vienas pagrindinis atstovas
55. pažymi, kad Europos Sąjungos teikiama finansinė parama turi būti labiau matoma ir kad reikia, jog kiekviena pagal Europos Sąjungos programas finansuojama institucija, susivienijimas ar projektas privalėtų viešai skelbti šį faktą;
56. pabrėžia, kad, aktyvus valstybių narių dalyvavimas būtinas, norint sėkmingai bendrauti, taigi ragina valstybes nares rasti techninių ir finansinių priemonių, siekiant prisidėti prie jungtinių ES pastangų komunikacijos srityje;
57. ragina valstybes nares tinkamai ir greitai perkelti Bendrijos teisės aktus ir visiems ES piliečiams užtikrinti vienodo lygio teises, kaip numatyta Bendrijos teisės aktuose; ragina Komisiją aktyviau siekti, kad būtų taikomos Bendrijos teisės aktų nuostatos; ragina Komisiją, siekiant informuoti piliečius apie jų teisę į teisingumą ir žalos atlyginimą, jeigu jų teisės pažeidžiamos, bendradarbiauti su valstybių narių vyriausybėmis.
58. ragina Komisiją plėtojant privilegijuotus ryšius su vadinamaisiais transnacionalinio pašaukimo partneriais, tokiais, kaip besiformuojančios Europos pilietinės visuomenės organizacijos, Europos politinės partijos ir žurnalistai, geriau nusistatyti prioritetus renkantis partnerius komunikacijos srityje; pripažįsta, kad svarbu įtraukti komunikacijos priemones, skirtas jaunimui, siekiant didinti Europos pilietiškumo apimtį;
59. pabrėžia, kad būtina priimti ir tobulinti Baltojoje knygoje numatytas strategijas ir pagrindines sritis, atsižvelgiant į Europos visuomenės ir valstybių narių tarpusavio diskusijas;
60. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Regionų komitetui, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.
AIŠKINAMOJI DALIS
2006 m. vasario mėn. Komisija paskelbė Baltąją knygą dėl Europos komunikacijos politikos. Jos tikslas buvo atremti Konstitucinės sutarties atmetimo referendumų Prancūzijoje ir Nyderlanduose metu sukeltą poveikį ir užkirsti kelią bendram euroskepticizmo plitimui.
Baltojoje knygoje Komisija apibrėžia naujosios Europos komunikacijos politikos, skirtos panaikinti atotrūkį tarp Europos Sąjungos ir jos piliečių, esmę. Šioje ataskaitoje pranešėjas pateiks savo komentarus dėl Baltojoje knygoje Komisijos pristatytų siūlymų.
1. Bendrų principų apibrėžimas
Komisija siūlė parengti elgsenos komunikacijos srityje kodeksą, t. y. bendras taisykles Europos institucijoms, nacionaliniams organams ir kitoms organizacijoms sukuriant komunikacijos politikos pagrindą. Pranešėjas mano, kad tai ne tik iš esmės neteisinga, bet ir nepageidautina dėl to, kad tai būtų netinkamas tikrosios teisinės bazės pakaitalas. Faktiškai Europos institucijos neturi teisinės bazės Bendrijos ataskaitoms konkrečiai informacijos ir komunikacijos srityje. Dėl to Komisiją pernelyg dažnai būtų galima kaltinti tuo, kad ji kišasi į jos kompetencijai nepriklausančias sritis, arba netgi tuo, kad ji skleidžia propagandą. Tačiau geriausias būdas to išvengti – nekurti komunikacijos politikos elgsenos kodekso pagrindu, o siekti vienbalsio valstybių narių sprendimo Europos Vadovų Tarybos susitikimų metu, nes tokiu atveju, kaip numatyta EB sutarties 308 straipsnyje, bus galima sukurti tikrąjį teisinį pagrindą.
Be to, ES institucijų elgsenos taisyklių kūrimas galėtų turėti neigiamų padarinių dėl to, kad sumažėtų galimybių reikšti nepriklausomą ir savarankišką nuomonę. Todėl pranešėjas nemano, kad Parlamentui reikėtų kurti kodeksą, kuriame būtų nurodyta, kaip jis turėtų bendrauti su Europos piliečiais.
2. Sąlygų piliečiams sudarymas
Atsižvelgiant į tai, kad Europos viešosios sferos nėra, institucijos privalo naudotis priemonėmis, kurios leistų kuo didesniam Europos piliečių skaičiui gauti informaciją. Jeigu Europos Sąjunga nori būti išklausyta, ji turi iškelti Europos klausimus nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmeniu. Tačiau neprotinga tikėtis, kad piliečių dalyvavimą ir dialogą inicijuotų jie patys. Būtų beprasmiška atidžiai klausytis, ką nori pasakyti piliečiai, jeigu jie yra prastai informuoti. Kad jų indėlis būtų naudingas, Europos institucijos turi rasti būdus perteikti visą informaciją, kurios gali prireikti piliečiams, kad jie pradėtų dalyvauti Europos projekte ir susieti save su juo. Pirmiausia turi būti pateikta informacija, antraip neįmanoma pareikšti jokios nuomonės. Arba bent jau naudingos nuomonės. Todėl ES informacijos ir komunikacijos politika turi remtis bendru principu, kad ne piliečiai turi ieškoti informacijos, o informacija turi ieškoti piliečių.
3. Darbas su žiniasklaida ir naujomis technologijomis
Baltojoje knygoje pernelyg pabrėžiama, kad bendravimą su piliečiais galima koordinuoti institucijų iniciatyvomis. Todėl daugiau remiamasi naujomis technologijomis negu tradicinėmis žiniasklaidos priemonėmis. Kartais atrodo, kad Baltojoje knygoje pernelyg menkai įvertintas žiniasklaidos poveikis visuomenei.
Pranešėjas mano, kad reikėtų sudaryti prioritetinių priemonių sąrašą sutelkiant dėmesį, pvz., į geresnes žurnalistų darbo sąlygas Europos institucijose, informacijos srities specialistų mokymą, geresnius tiesioginius komunikacijos būdus ir pan.
4. Europos viešosios nuomonės analizė
Komisija siūlo sukurti nacionalinės nuomonės tyrimų ekspertų tinklą, kuriuo būtų patogiau keistis pažangiąja praktika ir kurti sinergiją. Tačiau pranešėjas mano, kad reikėtų labiau koordinuotai naudoti turimus išteklius siekiant didžiausios naudos. Informacija ir pažangiąja praktika galima keistis nekuriant naujos Europos viešosios nuomonės stebėjimo tarnybos. Iš tikrųjų tarnybos steigimas artimiausiu metu duotų abejotinos naudos, nes prieš imantis tokių veiksmų pirmiausia reikėtų visiškai atsižvelgti į jau surinktus duomenis.
5. Bendradarbiavimas
Itin svarbu, kad ES informacijos ir komunikacijos politikoje dalyvautų valstybės narės. Be jų būtų praktiškai neįmanoma perteikti jokios informacijos. Reikėtų atidžiau klausytis to, kas sakoma, siekiant užtikrinti, jog informacija yra naudinga piliečiams ir aprėpia skirtingus jų rūpesčius. Turėtume gerai paaiškinti, ką Europa gali padaryti kiekvienam piliečiui. Turime rasti būdą tvirčiau pareikšti savo nuomonę dėl informacijos ir komunikacijos politikos regioniniu ir vietos lygmeniu. Tokios suinteresuotosios šalys kaip politinės partijos turi sugebėti suburti piliečius, kad jie palaikytų Europos politiką, ir todėl atlieka itin svarbų vaidmenį.
Pranešėjas mano, kad Parlamentas, Komisija ir Taryba turėtų suaktyvinti savo trišalį dialogą ir tam turėtų glaudžiau koordinuoti savo veiklą.
Vienintelis forumas, kur Komisijos ir Parlamento informacijos ir komunikacijos tarnybos gali sukurti bendras idėjas, yra institucijų informacijos grupė. Jos pagrindinė užduotis yra nustatyti PRINCE programos prioritetus. Bet kokios į šią programą neįtrauktos iniciatyvos laikomos konkrečiomis priemonėmis ir įgyvendinamos raginant Komisijai arba Parlamentui atitinkamai. Pranešėjas mano, kad PRINCE programa turėtų apimti daugiau prioritetinių sričių ir kiekviena institucija turėtų imtis konkrečių veiksmų tik tuomet, kai jie būtini. Be to, institucijų grupės pobūdis turėtų būti pirmiausia politinis, o didesniam jos veiklos veiksmingumui užtikrinti reikėtų sumažinti narių skaičių.
Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto NUOMONĖ (18.9.2006)
pateikta Kultūros ir švietimo komitetui
dėl Baltosios knygos dėl Europos komunikacijų politikos
(2006/2087 (INI))
Nuomonės referentas: Michael Cashman
PASIŪLYMAI
Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetas ragina atsakingą Kultūros ir švietimo komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:
A. kadangi teisė į informaciją ir žodžio laisvė turėtų sudaryti Europos demokratijos pagrindą, kuriuo būtų grindžiamos Europos ir nacionalinio lygmens politinės sistemos, ir todėl kiek įmanoma daugiau informacijos turėtų būti teikiama visuomenei,
B. kadangi demokratinis dalyvavimas yra kertinis politinio proceso akmuo, ir tai turėtų tiesiogiai atsispindėti formuojant Sąjungos politiką,
C. kadangi skaidrumas ir atvirumas yra būtinos komunikacijos sąlygos, o tokia komunikacija – tai dvišalis dialogas su Europos piliečiais, kuris sudaro esminį demokratijos elementą ir yra būtinas viešiems debatams skatinti,
D. kadangi „apmąstymų periodo“ tikslas – padaryti Sąjungą demokratiškesnę ir veiksmingesnę ir vėl ją susieti su piliečiais,
E. pažymi, kad retai kada Europos klausimai ir Bendrijos teisės aktų „pridėtinė vertė“ nagrinėjami per nacionalinius debatus, o valstybių narių politikai dažnai sau prisiskiria nuopelnus už Europos „sėkmės pavyzdžius“, tačiau tie patys politikai skuba kritikuoti Europos Sąjungą, dažnai už politikos klaidas, kurios daromos nacionaliniu lygmeniu,
1. ragina Komisiją užtikrinti, kad ankstyvuoju politikos kūrimo etapu būtų konsultuojamasi su susijusiais veikėjais ir visuomene; mano, kad pagrindiniai pasiūlymai galėtų būti papildyti dar vienu skyriumi, į nuostatas dėl poveikio tyrimo įtraukiant nuorodą, kaip rengiant pasiūlymą buvo atsižvelgta į piliečių interesus; pabrėžia, kad reikėtų aiškiau apibrėžti konsultacijų su visuomene poveikį ES sprendimų priėmimo procesui,
2. mano, kad skaidrumas ir visuomenės galimybė susipažinti su dokumentais yra vienas esminių ramsčių, galinčių užtikrinti bendravimą su piliečiais ES ir jos veiklos klausimais ir užpildyti dabartinę spragą; ragina Komisiją surengti ES institucijų ir kitų Europos veikėjų diskusijas, per kurias būtų siekiama išnagrinėti galimybę viešoje duomenų bazėje skelbti nuomones arba pakeitimus dar prieš juos galutinai priimant; mano, kad norint sukurti bendrą duomenų bazę reikia sujungti esamas viešąsias duomenų bazes ir jas padaryti kuo patogesnes vartotojui; mano, kad siekiant įgyvendinti šiuos tikslus galima būtų panaudoti sprendimų priėmimo procesui stebėti skirtą Prelex duomenų bazę;
3. mano, kad turėtų būti skelbiama visos Tarybos, Komisijos ir Europos Parlamento komitetų darbotvarkės ir dokumentai bei aiškiai suprantama pagrindinė informacija; pabrėžia, kad visuomenė turėtų turėti galimybę nesunkiai susipažinti su šia informacija, ypač internetu, taip pat skelbiant tokius dokumentus ir tiesiogiai transliuojant posėdžius,
4. ragina Komisiją parengti dinamišką ir įtikinamą komunikacijos politiką, pagal kurią užuot daugiausia informavus apie pasiektus galutinius sutarimus, būtų labiau siekiama pranešti apie įvairiais sprendimų priėmimo etapais priimamų sprendimų raidą; mano, kad Sąjungos komunikacijos politikos tikslas – siekti, kad piliečiai turėtų aiškų supratimą, kaip kuriama Europos teisė;
5. ragina valstybių narių parlamentus griežčiau prižiūrėti vyriausybių darbą, kurį jos atlieka Taryboje, ir taip ugdyti ES institucijų sąmoningumą ir demokratinę atskaitomybę;
6. ragina valstybes nares per nacionalinius debatus pabrėžti europinį aspektą ir taip atkreipti piliečių dėmesį į Europos darbotvarkės klausimus,
7. mano, kad rengiant diskusijas reikėtų atsižvelgti į ypatingus neįgaliųjų, taip pat skirtingų šalių ir jų regionų dalyvių bei specialių tikslinių grupių poreikius ir į skirtingą jų veiklos pobūdį; pabrėžia, kad daugiau dėmesio reikėtų skirti susijusios ir atsižvelgiant į regionų specifiką parinktos informacijos perdavimui nustatytai tikslinei auditorijai, taip stengiantis priartinti europinius klausimus prie piliečių kasdienio gyvenimo;
8. ragina valstybes nares tinkamai ir greitai perkelti Bendrijos teisės aktus ir visiems ES piliečiams užtikrinti vienodo lygio teises, kaip numatyta Bendrijos teisės aktuose; ragina Komisiją aktyviau siekti, kad būtų taikomos Bendrijos teisės aktų nuostatos; ragina Komisiją, siekiant informuoti piliečius apie jų teisę į teisingumą ir žalos atlyginimą, jeigu jų teisės pažeidžiamos, bendradarbiauti su valstybių narių vyriausybėmis.
PROCEDŪRA
|
Pavadinimas |
Baltoji knyga dėl Europos komunikacijos politikos |
||||||
|
Procedūros numeris |
|||||||
|
Atsakingas komitetas |
CULT |
||||||
|
Nuomonė pateikta |
LIBE |
||||||
|
Glaudesnis bendradarbiavimas – paskelbimo plenariniame posėdyje data |
|
||||||
|
Nuomonės referentas (-ė) |
Michael Cashman |
||||||
|
Pakeistas nuomonės referentas |
|
||||||
|
Svarstymas komitete |
12.7.2006 |
13.9.2006 |
|
|
|
||
|
Priėmimo data |
13.9.2006 |
||||||
|
Galutinio balsavimo rezultatai |
+: –: 0: |
35 2 0 |
|||||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai |
Alexander Alvaro, Alfredo Antoniozzi, Mihael Brejc, Michael Cashman, Charlotte Cederschiöld, Carlos Coelho, Fausto Correia, Panayiotis Demetriou, Agustín Díaz de Mera García Consuegra, Kinga Gál, Patrick Gaubert, Lilli Gruber, Timothy Kirkhope, Ewa Klamt, Magda Kósáné Kovács, Wolfgang Kreissl-Dörfler, Barbara Kudrycka, Stavros Lambrinidis, Henrik Lax, Sarah Ludford, Jaime Mayor Oreja, Claude Moraes, Lapo Pistelli, Martine Roure, Ioannis Varvitsiotis, Stefano Zappalà, Tatjana Ždanoka |
||||||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) |
Marco Cappato, Bárbara Dührkop Dührkop, Maria da Assunção Esteves, Anne Ferreira, Ignasi Guardans Cambó, Sophia in 't Veld, Hubert Pirker, Antonio Tajani, Kyriacos Triantaphyllides |
||||||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (178 straipsnio 2 dalis) |
Thomas Wise |
||||||
|
Pastabos (pateikiamos tik viena kalba) |
|
||||||
Konstitucinių reikalų komiteto NUOMONĖ (5.10.2006)
pateikta Kultūros ir švietimo komitetui
dėl Baltosios knygos dėl Europos komunikacijos politikos
2006/2087(INI)
Nuomonės referentas: Gérard Onesta
PASIŪLYMAI
Konstitucinių reikalų komitetas ragina atsakingą Kultūros ir švietimo komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:
1. džiaugiasi, kad buvo pristatyta Baltoji knyga, ir pritaria Komisijos ketinimams paversti komunikacijos politiką nepriklausoma politika, turinčia savo turinį;
2. džiaugiasi, kad Komisija pripažįsta, jog bet kokia komunikacija yra neatskiriama nuo savo turinio ir kad tai turėtų būti dvikryptis procesas, kurio metu išklausoma piliečių nuomonės, tačiau apgailestauja, kad šiais Baltosios knygos pradžioje nurodytais principais nieko konkrečiai nepaaiškinama; taigi ragina Komisiją patikslinti, kaip ji ketina atsižvelgti į piliečių nuomonę, ir tuo tikslu siūlo, kad būtų įtrauktos galimos kitų institucijų iniciatyvos, pavyzdžiui, institucijos „Agora“, kurią Parlamentas nusprendė įsteigti konsultacijoms su pilietinės visuomenės atstovais prieš priimant sprendimus, iniciatyva;
3. pažymi, kad negali būti patenkinamos komunikacijos politikos, jei nėra žinoma ES piliečių turimos informacijos spragų, susijusių su Bendrijos veiksmais arba su institucijomis ir procedūromis, kurias taikant įgyvendinama ši politika; taigi ragina, kad Eurobarometro personalas būtų atsakingas už tai, kad būtų atliktas išsamus ir specialus nuomonės tyrimas, siekiant tiksliai nustatyti, kaip gerai yra informuoti Bendrijos piliečiai atsižvelgiant į jų kilmės šalį, socialinę ir profesinę kategoriją bei politinę orientaciją;
4. pabrėžia, kad svarbu rengti tarpparlamentinius forumus dėl Europos ateities, vienas iš kurių turėtų būti skirtas Romos sutarčių pasirašymo 50 metų jubiliejui paminėti; ragina, kad įgyvendinant Europos komunikacijos politiką būtų atsižvelgta į Europos piliečių atstovų diskusijas;
5. pritaria tam, kad būtų aptarta nauja tarpinstitucinė priemonė, kurią įgyvendinant gali dalyvauti valstybės narės ir kurioje apibrėžiami Europos komunikacijos politikos principai; vis dėlto mano, kad turi būti atidžiai apsvarstyta šios priemonės – elgesio įstatų ar normų – tikroji paskirtis atsižvelgiant į tai, ką ši priemonė garantuos piliečiams, ir į tai, kokius įsipareigojimus turėtų prisiimti institucijos ir valstybės narės;
6. primena, kad Pagrindinių teisių chartijoje jau apibrėžta piliečių teisė gauti ir skleisti informaciją ir kad bet kokia nauja galima priemonė turės nepažeisti Parlamento, kaip išrinktos asamblėjos, išimtinių teisių, ypač jo teisės laisvai kreiptis į visos Sąjungos piliečius; ragina Konstitucinių reikalų komitetą ištirti, kokio pobūdžio ir turinio gali būti tokios tarpinstitucinės priemonės;
7. pabrėžia, kad vykdant komunikacijos politiką reikia atsižvelgti į ypatingą Europos reikalų ritmą, neįtrauktą į nacionalinės politikos sričių darbotvarkes, ir ši politika negali būti vystoma atskirai nuo kitų specialių Europos Sąjungos politikos sričių ir priemonių, kurių vykdymo grafikas yra atskiras; taigi mano, kad Komisija, Taryba ir Parlamentas privalo susitarti dėl pagrindinių klausimų, galinčių ypač dominti Europos visuomenę, svarstymo tvarkaraščio, siekiant sutelkti jų komunikacijos pastangas į šiuos klausimus;
8. dar kartą pakartoja, kad piliečiai suvokia Europos Sąjungą kaip vieną vienetą ir nežino institucinių subtilybių, kad reikia kartu koordinuoti kiekvienos institucijos komunikacijos politikos sritis ir kad tai daryti reikia nepažeidžiant kiekvienos iš institucijų atsakomybės sričių ir savarankiškumo; pakartotinai ragina plenarinio posėdžio metu, siekiant priimti bendrą deklaraciją dėl šios politikos tikslų ir priemonių, rengti metines plataus masto tarpinstitucines diskusijas;
9. pabrėžia, kad būtina priimti ir tobulinti Baltojoje knygoje numatytas strategijas ir pagrindines sritis, atsižvelgiant į Europos visuomenės ir valstybių narių tarpusavio diskusijas;
10. pritaria nuostatai stiprinti Europos ir nacionalinių bei regioninių institucijų dialogą ir rengti bendras viešas jų diskusijas; pabrėžia, kad svarbu remti komunikaciją įgyvendinant iniciatyvas, paremtas plačiosios visuomenės komunikacijos gairėmis, pavyzdžiui, kultūrinas programas (literatūrinės ar kino premijos), sporto įvykius ir t. t.; pažymi, kad plėtojant komunikaciją reikia atsižvelgti į strateginę gairę, skirtą tikslinėms auditorijoms, pavyzdžiui, universitetams, vietos ir regioninės valdžios institucijoms ar profesiniams susivienijimams;
11. pažymi, kad Europos Sąjungos teikiama finansinė parama turi būti labiau matoma ir kad reikia, jog kiekviena pagal Europos Sąjungos programas finansuojama institucija, susivienijimas ar projektas privalėtų viešai skelbti šį faktą;
12. džiaugiasi Komisijos pasiūlymais geriau naudoti naujas komunikacijos technologijas, tačiau ragina, kad būtų imamasi priemonių siekiant išvengti, kad „skaitmeninis lūžis“ dar labiau neužkirstų kelio daliai piliečių naudotis prieiga prie informacijos apie Sąjungą; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad siekiant bendro tikslo reikia integruoti komunikacijos priemones, būdingas skirtingoms institucijoms, pavyzdžiui, būsimą Europos Parlamento internetinę televiziją („Web TV“), ir tai daryti nepažeidžiant jų savarankiškumo; taip pat pabrėžia, kad tradicinėms žiniasklaidos priemonėms, pavyzdžiui, televizijai, taip pat reikia suteikti daugiau reikšmės;
13. apgailestauja, kad dabartinė informacijos politika neįvykdo savo tikslo ir nepasiekia Europos piliečių; taigi pabrėžia, kad reikia ieškoti kitų kelių, ypač rengiant specialias žurnalistines programas televizijoje; pritaria idėjai skleisti Europos žinias pagal „Universum“ programų modelį;
14. ragina Komisiją plėtojant privilegijuotus ryšius su vadinamaisiais transnacionalinio pašaukimo partneriais, tokiais, kaip besiformuojančios Europos pilietinės visuomenės organizacijos, Europos politinės partijos ir žurnalistai, geriau nusistatyti prioritetus renkantis partnerius komunikacijos srityje; pripažįsta, kad svarbu įtraukti komunikacijos priemones, skirtas jaunimui, siekiant didinti Europos pilietiškumo apimtį;
15. ypatingą reikšmę teikia politinių partijų vaidmeniui visais lygmenimis remiant parlamentinę demokratiją; apgailestauja, kad tarptautinių politinių partijų pajėgumas išlieka neišnaudotas; apgailestauja, kad daugelis nacionalinių politinių partijų nenori konkrečiai ir aiškiai įtraukti Europos aspektą; ragina politines partijas, formuojant savo politiką ir vykdant rinkimų kampanijas, atsižvelgti į ES politikos klausimus ir piliečių vardu skatinti tikrą politinį pasirinkimą Europos ateities tema;
16. pabrėžia esminį žiniasklaidos vaidmenį vykdant komunikaciją Europos klausimais ir pabrėžia, kad būtina nustatyti specifines bendradarbiavimo su ja formas, griežtai nepažeidžiant jos nepriklausomybės ir redakcinio savarankiškumo; mano, kad reikia labai didinti turimų priemonių skaičių siekiant prisidėti prie Europos reikalų srityje besispecializuojančių žurnalistų, ypač regioninės ir vietos spaudos, paruošimo; taip pat mano, kad institucijų reklama yra gera priemonė, siekiant supažindinti plačiąją visuomenę su politiniu Europos centru, be to ši reklama taip pat yra svarbus diskusijų su žiniasklaida objektas;
17. pabrėžia, kad svarbu komunikacijos politiką susieti su Europos Sąjungos finansuojamomis aktyvaus pilietiškumo programomis, kurios dar labiau pagreitina komunikacijos procesą;
18. mano, kad piliečiams artimos Europos administracijos, galinčios remti daugybę Europos Sąjungos informacijos punktų, tobulėjimas prisidėtų prie svarbių tiesioginių Sąjungos ir jos piliečių ryšių formavimo, ypač gerinant piliečių prieigą prie jiems skirtų Europos iniciatyvų ir programų; pažymi, kad Komisijos ir Europos Parlamento informacijos biurai valstybėse narėse atlieka svarbų vaidmenį šiame procese; taip pat pažymi, kad būtina dar kartą iš esmės apsvarstyti šių informacijos biurų iki šiol atliktą darbą, nes jų politika ir ryšiai su visuomene neatitinka piliečių interesų ir šiuo tikslu naudojamos priemonės galėtų būti panaudotos daug efektyviau; taigi pageidauja, kad informacijos biurai veiktų aktyviau ir būtų mažiau biurokratiški;
19. pabrėžia Konstitucijos Europai svarbą, nes ji užtikrina didesnį politinį ir demokratinį Europos Sąjungos pobūdį bei daro ją patrauklesnę piliečiams; primena apie Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos politinę atsakomybę šiame procese.
PROCEDŪRA
|
Pavadinimas |
Baltoji knyga dėl Europos komunikacijos politikos |
||||||
|
Procedūros numeris |
|||||||
|
Atsakingas komitetas |
CULT |
||||||
|
Nuomonę teikiantis komitetas |
AFCO |
||||||
|
Glaudesnis bendradarbiavimas – paskelbimo plenariniame posėdyje data |
|
||||||
|
Nuomonės referentas: |
Gérard Onesta |
||||||
|
Pakeistas nuomonės referentas: |
|
||||||
|
Svarstymas komitete |
2.5.2006 |
12.7.2006 |
12.9.2006 |
|
|
||
|
Priėmimo data |
5.10.2006 |
||||||
|
Galutinio balsavimo rezultatai |
+: –: 0: |
17 1 1 |
|||||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai |
Carlos Carnero González, Richard Corbett, Panayiotis Demetriou, Andrew Duff, Maria da Assunção Esteves, Ingo Friedrich, Bronisław Geremek, Genowefa Grabowska, Ignasi Guardans Cambó, Jo Leinen, Íñigo Méndez de Vigo, Rihards Pīks, Johannes Voggenhuber, Bernard Piotr Wojciechowski |
||||||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) |
Jean-Louis Bourlanges, Ashley Mote, Gérard Onesta, Georgios Papastamkos, Reinhard Rack, György Schöpflin |
||||||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (178 straipsnio 2 dalis) |
|
||||||
|
Pastabos (pateikiamos tik viena kalba) |
|
||||||
PROCEDŪRA
|
Pavadinimas |
Baltoji knyga dėl Europos komunikacijos politikos |
|||||||||||
|
Procedūros numeris |
||||||||||||
|
Atsakingas komitetas |
CULT |
|||||||||||
|
Nuomonę teikiantis(-ys) komitetas(-ai) |
LIBE 6.4.2006 |
AFCO |
|
|
|
|||||||
|
Nuomonė nepareikšta |
|
|
|
|
|
|||||||
|
Glaudesnis bendradarbiavimas |
|
|
|
|
|
|||||||
|
Pranešėjas (-ai) |
Luis Herrero-Tejedor |
|
||||||||||
|
Pakeistas (-i) pranešėjas (-ai) |
|
|
||||||||||
|
Svarstymas komitete |
29.5.2006 |
|
|
|
|
|||||||
|
Priėmimo data |
9.10.2006 |
|||||||||||
|
Galutinio balsavimo rezultatai |
+ - 0 |
29 1 0 |
||||||||||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai |
Maria Badia I Cutchet, Ivo Belet, Guy Bono, Marielle De Sarnez, Marie-Hélène Descamps, Jolanta Dičkutė, Hanna Foltyn-Kubicka, Milan Gaľa, Vasco Graça Moura, Lissy Gröner, Luis Herrero-Tejedor, Ruth Hieronymi, Bernat Joan i Marí, Manolis Mavrommatis, Ljudmila Novak, Doris Pack, Zdzisław Zbigniew Podkański, Pál Schmitt, Nikolaos Sifunakis, Hannu Takkula, Helga Trüpel, Thomas Wise, Tomáš Zatloukal |
|||||||||||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) |
Ignasi Guardans Cambó, Gyula Hegyi, Mary Honeyball, Reino Paasilinna, Sérgio Sousa Pinto, Grażyna Staniszewska |
|||||||||||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (178 straipsnio 2 dalis) |
Harald Ettl |
|||||||||||
|
Pateikimo data |
16.10.2006 |
|||||||||||
|
Pastabos (pateikiamos tik viena kalba) |
|
|||||||||||