PRANEŠIMAS dėl Šiaurės dimensijai skirtos Baltijos jūros regiono strategijos
18.10.2006 - (2006/2171(INI))
Užsienio reikalų komitetas
Pranešėjas: Alexander Stubb
EUROPOS PARLAMENTO TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PROJEKTAS
dėl Šiaurės dimensijai skirtos Baltijos jūros regiono strategijos
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į savo 2005 m. lapkričio 16 d. rezoliuciją dėl Šiaurės dimensijos[1],
– atsižvelgdamas į Šiaurės dimensijos politikai nuo 2007 m. skirtos politinės deklaracijos ir bendrojo politikos dokumento plėtojimo gaires,
– atsižvelgdamas į Komisijos 2006 m. birželio 2 d. paskelbtą 2005 m. metinę Šiaurės dimensijos veiksmų plano (SEC(2006)0729) įgyvendinimo pažangos ataskaitą,
– atsižvelgdamas į 2004–2006 m. Antrąjį Šiaurės dimensijos veiksmų planą, patvirtintą 2003 m. spalio 16–17 d. Briuselyje vykusiame Europos Vadovų Tarybos susitikime,
– atsižvelgdamas į Šeštojo Baltijos jūros regiono valstybių aukščiausio lygio susitikimo, vykusio 2006 m. birželio 8 d. Reikjavike, pirmininko išvadas,
– atsižvelgdamas į Europos aplinkos agentūros Konsultacinio komiteto rezoliuciją ir 2006 m. birželio 25 d. pranešimą dėl Šiaurės dimensijos politikos ateities,
– atsižvelgdamas į Europos Parlamento Baltijos šalių intergrupės darbo rezultatus,
– atsižvelgdamas į Europos Baltijos jūros regiono strategiją, kurią priėmė Europos Parlamento Baltijos tarpfrakcinė darbo grupė,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto pranešimą ir į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto nuomonę (A6-0367/2006),
A. kadangi Šiaurės dimensija sudaro plačią sistemą, apimančią visus šiaurės regionus, t. y. Baltijos jūros ir Barenco regionus ir Arktį, ir visas išorės ir vidaus politikos sritis,
B. kadangi Šiaurės dimensijos politika gali padėti skatinti regioninį ir tarpvalstybinį bendradarbiavimą siekiant tolesnio ekonominio augimo ir surasti bendrą atsaką į visiems rūpimas problemas, bet iki šiol nebuvo pasinaudota galimybe išnaudoti visą jos potencialą įvairioms regionui būdingoms problemoms spręsti,
C. kadangi Baltijos jūros regionas – tai istoriškai svarbūs Vakarus ir Rytus jungiantys vartai, todėl jam turi būti skiriama daugiausia dėmesio plėtojant naująją Šiaurės dimensijos politiką,
D. kadangi po 2004 m. plėtros Baltijos jūra beveik tapo Europos Sąjungos vidaus jūra, vadinamoji mare nostrum, ir kadangi Baltijos jūros strategija gali padėti kaip reikšmingas dokumentas, kuriame iš naujo įvertinama Šiaurės dimensijos aprėptis ir veikla bei aptariami po plėtros įvykę pokyčiai,
E. kadangi Baltijos jūros strategija galėtų reikšmingai prisidėti siekiant geresnio regionų institucijų darbo koordinavimo Baltijos jūros regione,
Šios rezoliucijos tikslas
1. Šia rezoliucija siekiama:
a. paremti Šiaurės dimensijos politiką ir Baltijos jūros regioną pripažinti prioritetiniu savo politikos regionu, nors vis dėlto pabrėžiant Arkties politikai teikiamą paramą, įskaitant bendradarbiavimą su Norvegija ir Islandija; skatinti didesnę regionų integraciją Baltijos jūros regione, kuris sudaro perspektyvią ir dinamišką platesnio Europos ekonominio ir politinio regiono dalį;
b. optimaliai išnaudoti dinamiškos Baltijos jūros regiono šalių ekonomikos galimybes ir sistemingai kurti jam vieno iš patraukliausių ir kompetentingiausių pasaulio regionų vardą;
c. padėti pagerinti Baltijos jūros regiono, kuris šiuo metu yra viena iš labiausiai užterštų jūros zonų pasaulyje, ekologinę būklę; sumažinti taršą ir eutrofikaciją bei užkirsi kelią tolesniam naftos ir kitų toksiškų bei kenksmingų medžiagų išleidimui;
Atsižvelgdamas į tai, teikia šiuos pasiūlymus:
2. ragina Komisiją parengti pasiūlymą dėl Baltijos jūros regionui skirtos ES strategijos siekiant sustiprinti vidinį Šiaurės dimensijos ramstį, aptarti horizontaliu lygmeniu skirtingus regionų bendradarbiavimo aspektus, skatinti sąveiką ir vengti įvairių regioninių įstaigų ir organizacijų funkcijų dubliavimosi; kviečia Komisiją ir valstybes nares suderinti savo administracijų atsakomybę, kad kuriant ir įgyvendinant Šiaurės dimensijos politiką būtų taikoma horizontalioji koncepcija;
3. remia Baltijos jūros valstybių tarybos darbą; siūlo dar prieš Europos Vadovų Tarybos vasaros susitikimą suorganizuoti metinį Baltijos jūros šalių aukščiausio lygio susitikimą; išreiškia paramą Baltijos jūros šalių parlamentų konferencijos; regiono nacionalinių parlamentų pirmininkų kasmetinio susitikimo ir greitai vyksiančio Šiaurės dimensijos parlamentinio forumo darbui;
4. pabrėžia, kad į Baltijos jūros strategiją yra įtrauktos priemonės, kurias įgyvendins vien tik Europos Sąjunga ir jos valstybės narės, ir priemonės, kurios bus įgyvendintos bendradarbiaujant su Rusija;
5. siekdamas skaidrumo ir nuoseklumo ragina Baltijos jūros strategijai skirti atskirą biudžeto eilutę, greičiausia pagal Europos kaimynystės ir partnerystės priemonę, kurioje šalia dabartinio Šiaurės dimensijos finansavimo, kurį teikia Europos Sąjunga, valstybės narės, trečiosios šalys, Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas, Europos investicijų bankas, Šiaurės investicijų bankas ir kt., būtų numatyta papildomai lėšų; pabrėžia, kad strategijai turi būti skiriama reikalingų lėšų pagal visas atitinkamas biudžeto eilutes siekiant, kad būtų įgyvendinti jos tikslai.
6. pažymi, kad už Baltijos jūros taršą kartu atsakingos Rusija ir valstybės narės; pažymi, kad jūrų aplinkos apsauga, ypač atsižvelgiant į eutrofikacijos mažinimą, yra vienas iš svarbiausių klausimų, į kurį reikėtų atsižvelgti diegiant Sąjungos žemės ūkio ir struktūrines programas regione; su džiaugsmu pažymi, kad Tarptautinė jūrų organizacija beveik visam Baltijos jūros regionui suteikė ypač jautrios jūrų zonos statusą; siūlo sukurti ekologiniu požiūriu reprezentacinių ir vertingų jūrų ir pakrančių saugomų zonų tinklą;
7. atkreipia dėmesį į tai, kad įvykus didelei naftos katastrofai, kurią gali sukelti naftos transportavimas arba jos telkinių žvalgymas ir eksploatavimas, Baltijos jūroje gali būti sunaikinta visa jūrų augalija ir gyvūnija; ragina gerinti koordinacinį darbą, kad būtų užkirstas kelias tokioms nelaimėms, o įvykus avarijai susitarti dėl bendro kovos su jos padariniais mechanizmo; laikosi nuomonės, kad nustatant naftos tanklaivių klasifikacijos normas būtina atsižvelgti į regiono sąlygas, pavyzdžiui, ledo storį žiemos metu;
8. pabrėžia, kad būtina apsaugoti ir didinti Baltijos regiono žuvų išteklius; prašo Komisiją parengti išsamų planą, skirtą natūraliems lašišų ištekliams Baltijos jūros vandens baseino sistemoje atkurti ir juos išsaugoti, tam panaudojant visas neršti tinkamas upes;
9. pabrėžia, kad reikia mažinti regiono energetinį priklausomumą nuo Rusijos ir ragina regiono valstybes nares ištirti galimybes sukurti bendrą energijos rinką; ragina Komisiją, valstybes nares ir partnerius skatinti bendrus energijos efektyvumo ir atsinaujinančių energijos išteklių projektus atsižvelgiant į regionų kaip bioenergijos šaltinių potencialą ir skatinti biomasės, saulės, vėjo ir vandens energijos naudojimą; remia Baltijos jūros regiono bendradarbiavimą energetikos srityje;
10. ragina laikytis požiūrio, kuris būtų grindžiamas teisingumu ir bendra atsakomybe vykdant energijos politiką nacionaliniu lygmeniu, kad strateginiai sprendimai, pvz., naujų energijos tinklų tiesimas, būtų priimami pasikonsultavus su tomis ES valstybėmis narėmis partnerėmis, kurias jie gali paveikti;
11. pabrėžia, kad tinkamas poveikio aplinkai įvertinimas turėtų būti būtina sąlyga pradedant vykdyti su energijos infrastruktūra susijusius projektus, siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi tarptautinių aplinkos apsaugos standartų; šiuo požiūriu ragina Rusiją ratifikuoti Espoo pasirašytą Konvenciją dėl poveikio aplinkai vertinimo tarpvalstybiniame kontekste;
12. primena Baltijos jūros kaip vienijančio faktoriaus regione vaidmenį; siūlo naują programą, kuri būtų pavadinta „Baltijos jūra be sienų“, skirtą palengvinti netrukdomą regiono sienų kirtimą, įskaitant tarp valstybių narių ir Rusijos; pritaria Baltijos jūros greitkelio, iki 2010 m. sujungsiančio Baltijos jūros regioną su valstybėmis narėmis Vidurio ir Vakarų Europoje, statybai;
13. mano, kad siekdamos įvykdyti savo įsipareigojimą mažinti Baltijos jūros taršą, valstybės narės turėtų turėti teisę naudoti arba įvesti daug griežtesnes nei ES siūlomos apsaugos priemones;
14. pripažįsta, kad suintensyvėjo eismas jūroje, daugiausia dėl sparčiai augančios Rusijos ekonomikos; jūrų saugą vertina kaip vieną iš opiausių regiono klausimų; siūlo palaipsniui plėsti bendras laivų eismo valdymo ir informacijos sistemas (angl. VTMIS), kurios apimtų ne tik Suomijos įlanką, bet ir visą Baltijos jūrą; pabrėžia, kad reikia bendro susitarimo siekiant greitai įgyvendinti Tarptautinės jūrų organizacijos suteiktą Baltijos jūros kaip ypatingai jautrios jūrų zonos (angl. PSSA) klasifikaciją, įskaitant viengubo korpuso naftos gabenimo priemonių uždraudimą;
15. siūlo išplėsti transeuropinį Šiaurės trikampio tinklą, kad jis apimtų visą regioną, ir Barenco jūros koridoriaus bei Botnijos įlankos koridoriaus kelių ir geležinkelių srautus įtraukti į transeuropinio tinklo sistemą (angl. TEN); ragina įgyvendinti „Rail Baltica“ projektą; numato greitojo traukinio vėžę, sujungsiančią visą regioną;
16. ragina iki 2013 m. įgyvendinti turintį pirmenybę „Via Baltica“ greitkelį, jungsiantį Baltijos jūros regioną su Centrinės ir Vakarų Europos valstybėmis narėmis; pabrėžia Europos finansavimo svarbą projektui įgyvendinti;
17. pripažįsta, kad daugumos regiono šalių rinkos yra sąlyginai mažos, o tai daugeliu atvejų lemia žemą konkurencijos lygį; pabrėžia ypatingą šio regiono valstybių narių ekonominę tarpusavio priklausomybę; ragina visiškai įgyvendinti keturias pagrindines laisves (laisvą asmenų, prekių ir kapitalo judėjimą bei steigimosi laisvę) tarp regionui priklausančių ES valstybių narių;
18. pažymi, kad dėl Kaliningrado srities anklavo, apsupto Europos Sąjungai priklausančių šalių, statuso reikalaujama atsakingo regioninių valdžios institucijų, Rusijos Federacijos ir Europos Sąjungos bendradarbiavimo; ragina Rusijos Federaciją ir Europos Sąjungą ištirti galimybę Kaliningrado sričiai ilgainiui suteikti atviresnio ir mažiau militarizuoto bandomojo regiono, turinčio geresnę prieigą prie vidaus rinkos, statusą; pabrėžia poreikį visiškai įgyvendinti laivybos laisvę Baltijos jūroje, įskaitant Vyslos įlanką ir Kaliningrado įlanką ir laisvą praėjimą per Pilavos ir Baltijos sąsiaurius;
19. atkreipia dėmesį, kad Šiaurės dimensijos partnerystė visuomenės sveikatos ir socialinės gerovės (angl. NDPHS) srityje turėtų tapti praktiškesnė kovojant su dauguma ligų ir tobulinant bei skatinant tausojantį sveikatą ir keliantį socialinį pasitenkinimą gyvenimo būdą; ragina Rusijos Federaciją ir ES ištirti galimybes Kaliningrado sritį praktiškai įtraukti į Šiaurės dimensijos partnerystės visuomenės sveikatos ir socialinės gerovės srityje veiklą;
20. pabrėžia, kad Kaliningrado sritis vis dar išlieka anklavas, kenčiantis nuo daugelio socialinių, ekonominių ir ekologinių problemų, pvz. didelės ekologinės rizikos, kurią kelia karinių bazių ir ginklų buvimas regione, nemažos sveikatos rizikos ir didelio organizuoto nusikalstamumo bei narkomanijos;
21. ragina Baltijos jūros regioną aktyviai remti programas, nukreiptas į naujų meistriškumo formų ir ryšių kūrimą bei tarptautinio judumo ir kultūrinių mainų programų skatinimą;
22. pritaria studentų mainams regione; siūlo, kad regiono universitetai formuotų tinklus, ir pritaria darbo paskirstymui, kad būtų skatinami kompetencijos centrai, galintys konkuruoti tarptautiniu lygmeniu;
23. yra susirūpinęs, kad rytine regiono siena naudojamasi kaip kanalu vykdant didelio masto organizuotus nusikaltimus, ypač verčia nerimauti prekyba žmonėmis ir narkotikų kontrabanda; ragina į darbą šiais klausimais aktyviau įtraukti Europolą ir stiprinti bendradarbiavimą ES ir tarpvyriausybiniu lygmenimis;
24. pabrėžia būtinybę imtis dvigubai daugiau pastangų siekiant sustiprinti rytinės sienos kontrolės veiksmingumą, ypač atnaujinti esamą infrastruktūrą ir skatinti legalų sienos kirtimą bei prašo, kad Europos išorės sienų fondas suteiktų tam reikalingų lėšų;
°
° °
25. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.
- [1] Priimti tekstai, P6_TA(2005)0430.
AIŠKINAMOJI DALIS
Šiaurės dimensijos (ŠD) koncepciją iškėlė Suomija. 1999 m. antroje pusėje, kai ES pirmininkavo Suomija, ši koncepcija buvo vienas iš dėmesio centrų. Pirmininkaujant Danijai 2002 m. šis klausimas ir toliau galėjo būti laikomas prioritetiniu, tačiau savo svarbą jis prarado pirmininkaujant po Suomijos pirmininkavusioms valstybėms, kai daugiau dėmesio buvo skiriama Viduržemio jūros ir Šiaurės regionams.
ŠD tikslai išdėstyti Šiaurės dimensijos veiksmų planuose. Pirmąjį veiksmų planą 2000–2003 m. laikotarpiu patvirtino Feiroje posėdžiavusi Europos Vadovų Taryba 2000 m. birželio mėn. Jame daugiausia dėmesio skiriama aplinkai, branduolinei saugai, kovai su organizuotu nusikalstamumu ir Kaliningrado klausimui.
Antrasis Šiaurės dimensijos veiksmų planas 2004–2006 m. laikotarpiu priimtas 2003 m. spalio mėn. Jame numatytos penkios bendros prioritetinės kryptys: ekonomika, žmogiškieji ištekliai, aplinka, tarpvalstybinis bendradarbiavimas ir teisingumas bei vidaus reikalai. Kaliningradas ir Arkties regionas minimi kaip specialių poreikių regionai.
2006 m. antroje pusėje ŠD politika, būdama didžiausiu prioritetu ES pirmininkaujančios Suomijos užsienio reikalų programoje, vėl atsidūrė ES darbotvarkės pradžioje. Šiuo laikotarpiu bus peržiūrėta šios politikos politinė ir institucinė struktūra, nes 2006 m. pabaigoje nustos galioti Antrasis Šiaurės dimensijos veiksmų planas ir turės įsigalioti bendrasis dokumentas, apibrėžiantis naują ŠD politiką po 2006 m. Svarbiausia, kad ši politika turės būti suderinta su keturiomis bendromis erdvėmis, dėl kurių susitarta ES ir Rusijos aukščiausio lygio susitikime, vykusiame 2005 m. gegužės mėn. Maskvoje. Susitarimą dėl naujos ŠD politinės deklaracijos ir bendrojo politikos dokumento tikimasi pasirašyti ES ir Rusijos aukščiausio lygio susitikime, kuris vyks 2006 m. lapkričio 24 d. Helsinkyje, o įsigalioti jis turėtų 2007 metais.
ŠD politika gali prisidėti prie strateginio regioninio bendradarbiavimo ir ekonomikos augimo platesniame ŠD regione skatinimo. Tačiau kol kas ji daugiausia buvo sutelkta į regionus, esančius ne Europos Sąjungoje, ypač į Rusiją, ir Partnerystę aplinkos apsaugos srityje (iš tiesų Sankt Peterburgo vandens valymo įrenginiai gali būti laikomi didžiausiu šios politikos laimėjimu).
Baltijos jūros regionas
Po ES plėtros 2004 m. Baltijos jūra beveik tapo Europos Sąjungos vidaus jūra, vadinamąja mare nostrum. Su Baltijos jūra ribojasi devynios šalys, iš jų aštuonios – ES valstybės narės, likusi – Rusijos Kaliningrado sritis ir Sankt Peterburgo sritis. Visose šiose aštuoniose ES valstybėse narėse kartu paėmus gyvena trečdalis visų Sąjungos gyventojų ir pagaminama vienas trečdalis jos BVP.
Ekonomika: galimybė tapti dinamiškiausiu Europos regionu
Baltijos plėtros forumo duomenimis, Baltijos jūros regionas pagal konkurencingumo indeksą pirmauja, palyginti su kitais trimis maždaug to paties dydžio regionais: Vidurio Europos regionu (Austrija, pietrytinė Vokietijos dalis, Čekija, Vengrija, Slovėnija, Slovakija ir pietinė Lenkijos dalis), Britų salomis ir Iberijos pusiasaliu. Pastaraisiais metais šis regionas tokiais pagrindiniais rodikliais kaip gerovės augimas, darbo produktyvumo augimas ir mokslinės inovacijos pralenkė kitus minėtuosius Europos regionus. Pagrindinės stipriosios vietos – tvirta fizinė infrastruktūra, kvalifikuota darbo jėga, žemas korupcijos lygis, didelis mokslinių tyrimų sektorius ir stipri mokslo sistema.
Tačiau konkurencinis potencialas ne visiškai realizuotas. Gerovė regione mažesnė nei kituose minėtuose regionuose. Regione veikia tik 27 iš 500 greitai augančių bendrovių, įtrauktų į „Europe 500“ sąrašą. Tai sudaro tik apie 10,5 proc. visų 25 ES valstybių narių BVP.
Dėl istorinio pasidalijimo praėjusiame šimtmetyje šiandien tarp Baltijos jūros valstybių matoma didelių ekonominių skirtumų. Šių didžiulių skirtumų panaikinimas turi būti vienas pagrindinių šios strategijos tikslų, nes jei šis klausimas nebus sprendžiamas, kvalifikuotos darbo jėgos nutekėjimas iš šių šalių gali labai pakenkti jų tolesniam vystymuisi.
Pasirodo, kad pagrindinė regiono silpnoji vieta yra žemas vidaus konkurencinis spaudimas. Nei viena šio regiono valstybių neturi pakankamai didelės rinkos, kad galėtų skatinti reikalingą konkurencingumo jausmą. Vienintelis šios problemos sprendimas – regiono integracijos didinimas.
Aplinka: Baltijos jūros gelbėjimas
Baltijos jūros ekosistema labai pažeidžiama, nes pati jūra yra sekli, jos vanduo keičiasi lėtai ir yra labai užterštas. Jūra intensyviai naudojama, nes jos baseine gyvena 85 milijonai žmonių, o jūrų transportas yra vienas intensyviausių visame pasaulyje. Baltijos jūros vanduo sūrokas. Joje veisiasi ir gėlavandenės, ir jūrinės rūšys, daugumai jų sąlygos jūroje tuoj pasieks kraštutines ribas, laikomas arti išnykimo ribos. Pagrindiniai aplinkosauginiai iššūkiai Baltijos jūrai – tai eutrofikacija, patvarieji teršalai, pvz., dioksinas, PCB ir organiniai alavo junginiai, nevietinės invazinės rūšys, tyčiniai neteisėti išmetalai iš laivų, didėjantis su nafta susijusių avarijų eksploatuojant naftos telkinius pavojus, sparčiai augantis naftos transportas ir branduolinė sauga. Gelbėti Baltijos jūrą – ypatingos svarbos uždavinys visoms regiono šalims.
Kultūra ir švietimas
Siekiant, kad Baltijos jūros regionas būtų laikomas darniu ir glaudžiu ES regionu, svarbu spręsti kultūros ir pilietinės visuomenės klausimą. Švietimas – sektorius, turintis lemiamos reikšmės tvariam regiono vystymuisi, pasižymintis stipriomis sąsajomis regione ir noru bendradarbiauti. Konkrečiau – kompetencijos centrų sukūrimas ir mokslinių tyrimų ir plėtros institucijų globojimas visame regione padėtų sukurti pagrindą tolesnei pažangai siekiant Europos ekonomikai keliamų tikslų, nustatytų Lisabonos darbotvarkėje. Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas mokslinių inovacijų skatinimui.
Norėdama paskatinti regiono išorinį orientuotumą, ES turi remti informuotumo apie turtingą regiono paveldą didinimą visoje ES.
Saugumas
Baltijos jūros regione labai pagerėjo saugumo aplinka. Tai sietina su ES ir NATO plėtra, taip pat su santykiniu Rusijos vidaus politikos stabilizavimusi ir jos augančia ekonomika. Tačiau tarp Rusijos ir Baltijos valstybių išlieka pastebima įtampa, kuri yra tiesioginis pusę šimtmečio trukusios totalitarinės sovietų okupacijos padarinys. Pageidautina sumažinti šiuos politinius nesutarimus.
Nors tradicinė grėsmė saugumui regione sumažėjo, vadinamojo švelnaus saugumo pavojai kelia didžiausią grėsmę saugumui. Opiausios saugumo problemos yra aplinkosauginės, ekonominės ir socialinės, nepamirštant ir organizuoto nusikalstamumo.
Būtinas ir glaudus ES valstybių narių tarpusavio bendradarbiavimas energetikos saugumo srityje.
Šiaurės dimensijai skirta Baltijos jūros regiono strategija
Pranešėjas mano, kad Baltijos jūros regionas, kaip istoriškai svarbūs vartai, jungiantys Vakarus ir Rytus, turėtų būti naujosios ŠD politikos centre. Siūloma Baltijos jūros strategija sustiprintų esamą ES ŠD politikos programą ir galėtų būti didžiulis indėlis iš naujo įvertinant ŠD aprėptį ir veiklą, kad būtų atsižvelgta į politinės aplinkos pokyčius ir sprendžiamos Baltijos jūros regionui būdingos problemos.
Be to, siūloma strategija daugybei regione veikiančių organizacijų galėtų būti naudinga kaip visa apimanti koncepcija ir todėl padėtų padidinti sinergiją. Nepaisant šiuo metu dedamų pastangų, daug kas dubliuojama, todėl būtina gerinti koordinavimą tarp regioninių institucijų.
Strategija turi tris pagrindinius tikslus: paremti ŠD, padaryti Baltiją svarbiausiu ŠD dėmesio centru ir didinti informuotumą apie Baltijos jūrą, ypač aplinkos apsaugos klausimais.
Šiems tikslams pasiekti pranešėjas siūlo įvairias konkrečias iniciatyvas, kurių pagrindinės yra šios:
1) paraginti Komisiją parengti pasiūlymą dėl Baltijos jūros regionui skirtos ES strategijos;
2) iškelti pasiūlymą dar prieš Europos Vadovų Tarybos vasaros susitikimą suorganizuoti metinį Baltijos jūros šalių aukščiausio lygio susitikimą;
3) paraginti Baltijos jūros strategijai skirti atskirą ES biudžeto eilutę, galbūt pagal Europos kaimynystės ir partnerystės priemonę;
4) paraginti apsvarstyti jūrų aplinkos apsaugos klausimą įgyvendinant Sąjungos žemės ūkio ir struktūrines programas regione;
5) paraginti įvesti bendrą didelių naftos avarijų prevencijos ir kovos su jų padariniais mechanizmą;
6) iškelti pasiūlymą sukurti ekologiniu požiūriu reprezentacinių ir vertingų jūrų ir pakrančių saugomų zonų tinklą;
7) paraginti mažinti regiono priklausomybę nuo Rusijos energetikos, išnagrinėti galimybę sukurti bendrą energetikos rinką ir vykdyti bendrus energijos efektyvumo ir atsinaujinančių energijos išteklių projektus;
8) paraginti priimti naują programą „Baltijos jūra be sienų“, skirtą padėti užtikrinti sklandų sienų kirtimą regione;
9) paremti svarbių infrastruktūros projektų, tokių kaip Baltijos jūros greitkelis, kūrimą, „Rail Baltica“ projekto įgyvendinimą ir „Via Baltica“ automagistralės tiesimą;
10) paraginti įgyvendinti laisvą prekių, paslaugų, žmonių ir kapitalo judėjimą tarp regiono valstybių narių;
11) paraginti Rusijos Federaciją ir Europos Sąjungą ištirti galimybę Kaliningrado sričiai ilgainiui suteikti bandomojo regiono, turinčio geresnę prieigą prie vidaus rinkos, statusą;
12) raginti aktyviai remti studentų mainus, kultūrinių mainų programas, universitetų tinklus;
13) paraginti aktyviau įtraukti Europolą ir stiprinti bendradarbiavimą tokiais klausimais, kaip organizuotas nusikalstamumas ir prekyba žmonėmis bei narkotikais.
Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto NUOMONĖ (10.10.2006)
pateikta Užsienio reikalų komitetui
dėl Šiaurės dimensijai skirtos Baltijos jūros regiono strategijos
(2006/2171(INI))
Nuomonės referentas: Giles Chichester
PASIŪLYMAI
Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetas ragina atsakingą Užsienio reikalų komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:
1. mano, kad Baltijos jūros regiono šalių bendradarbiavimo energetikos srityje struktūra (BASREC) gali būti naudinga įgyvendinant Šiaurės dimensijos (ŠD) politikos kryptis energetikos srityje, visų pirma šiais klausimais:
- naftos ir dujų gabenimas ir tiekimas iš Šiaurės dimensijos valstybių tiekėjų ES valstybėms narėms,
- gausių regiono gamtinių dujų išteklių eksploatavimas,
- dviejų europinės reikšmės dujotiekų projektų, t. y. „North Transgas“ ir Jamalo – Europos dujotiekių, išlaidų ir naudos įvertinimas,
– abiejų šių projektų poveikio aplinkai ne tik ES, bet ir Rusijos teritorijose įvertinimas;
- energijos tiekimo saugumo užtikrinimas stiprinant ryšius su trečiosiomis šalimis,
- naujų Šiaurės dimensijos valstybių – Rusijos, Norvegijos ir Islandijos – integravimas į ES vidaus energijos rinkas;
– laipsniškas tiesioginio pastatų šildymo elektra keitimas šildymo sistemomis, kurių pagrindas – vanduo ir biomasė, taip pat šiluminių siurblių naudojimas siekiant taupyti energiją ir tinkamai naudoti esamas hidroelektrines;
2. pabrėžia visų pirma dviejų technologinių problemų, su kuriomis susiduria ŠD valstybės energetikos srityje, svarbą: naftos išteklių tolimiausiuose Šiaurės regionuose eksploatavimas atsižvelgiant į numatytą įprastą naftos kainą, t. y. apie 50 dolerių už barelį, ir anglies dvideginio išskyrimas ir saugojimas, įskaitant ir CO2 naudojimą naftai išgauti;
3. pabrėžia tolesnio vėjo jėgainių jūrose eksploatavimo ir įvairių iš vandens bangų gautos energijos galimybių išbandymo ir pateikimo svarbą;
4. remia mokslinių tyrimų įgyvendinimo gaires, kurioms neseniai pritarė už mokslą ir mokslinius tyrimus atsakingas Europos Komisijos narys Janezas Potočnikas ir Rusijos švietimo ir mokslo ministras Andrejus Fursenko, siekdami išplėsti bendrą erdvę;
5. ragina visas Šiaurės dimensijos valstybes ir kitas su ŠD kūrimu susijusias suinteresuotas šalis, ypač Rusiją, atsižvelgti į dvi svarbias ES programas: Europos navigacinę palydovinę sistemą GALILEO ir Europos oro eismo naujos kartos valdymo sistemą SESAR; mano, kad dalyvaudamos šiose programose ŠD valstybės sustiprintų Šiaurės dimensijos erdvės tvarų augimą ir konkurencingumą;
6. ragina parengti tolesnio bendradarbiavimo su Rusija, įskaitant ir Šiaurės dimensijos erdvei priklausantį Barenco jūros regioną, energetikos klausimais strategiją, kurioje būtų paisoma savitarpiškumo ir skaidrumo principų ir siekiama, kad Rusija ratifikuotų Energetikos chartijos sutartį ir Tranzito protokolą;
7. rimtai nuogąstauja dėl iš Rusijos tiekiamų dujų deficito po 2010 m. dėl to, kad gali pritrūkti investicijų, kurios būtinos Rusijai siekiant įgyvendinti su tiekimu susijusius įsipareigojimus Europos Sąjungai; taip pat baiminasi, kad neužtikrinus geresnio investicijų saugumo ir nediskriminuojamo elgesio ES bendrovių atžvilgiu šios investicijos gali ir nepasiekti Rusijos.
PROCEDŪRA
|
Pavadinimas |
Šiaurės dimensijai skirta Baltijos jūros regiono strategija |
||||||
|
Procedūros numeris |
|||||||
|
Atsakingasis komitetas |
AFET |
||||||
|
Nuomonę pateikė: |
ITRE |
||||||
|
Glaudesnis bendradarbiavimas – pranešimo plenarinėje sesijoje data |
|
||||||
|
Autorius (-ė) |
Giles Chichester |
||||||
|
Pakeistas nuomonės referentas |
|
||||||
|
Svarstymas komitete |
|
|
|
|
|
||
|
Priėmimo data |
10.10.2006 |
||||||
|
Galutinio balsavimo rezultatai |
+: –: 0: |
34 0 0 |
|||||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai |
Joan Calabuig Rull, Pilar del Castillo Vera, Giles Chichester, Lena Ek, Adam Gierek, Norbert Glante, András Gyürk, Fiona Hall, David Hammerstein Mintz, Rebecca Harms, Ján Hudacký, Romana Jordan Cizelj, Werner Langen, Anne Laperrouze, Pia Elda Locatelli, Nils Lundgren, Eugenijus Maldeikis, Eluned Morgan, Reino Paasilinna, Miloslav Ransdorf, Herbert Reul, Mechtild Rothe, Paul Rübig, Esko Seppänen, Britta Thomsen, Catherine Trautmann, Claude Turmes, Nikolaos Vakalis |
||||||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) |
Alexander Alvaro, Jan Christian Ehler, Lambert van Nistelrooij, Francisca Pleguezuelos Aguilar, Vittorio Prodi |
||||||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (178 straipsnio 2 dalis) |
Rosa Miguélez Ramos |
||||||
|
Pastabos (pateikiamos tik viena kalba) |
... |
||||||
PROCEDŪRA
|
Pavadinimas |
Šiaurės dimensijai skirta Baltijos jūros regiono strategija |
|||||||||||
|
Procedūros numeris |
||||||||||||
|
Atsakingas komitetas |
AFET |
|||||||||||
|
Nuomonę teikiantis(-ys) komitetas(-ai) |
ITRE |
|
|
|
|
|||||||
|
Nuomonė nepareikšta |
REGI |
|
ENVI |
|
|
|||||||
|
Glaudesnis bendradarbiavimas |
|
|
|
|
|
|||||||
|
Pranešėjas(-ai) |
Alexander Stubb |
|
||||||||||
|
Pakeistas (-i) pranešėjas(-ai) |
|
|
||||||||||
|
Svarstymas komitete |
12.9.2006 |
|
10.10.2006 |
|
|
|||||||
|
Priėmimo data |
10.10.2006 |
|||||||||||
|
Galutinio balsavimo rezultatai |
+ - 0 |
55 0 1 |
||||||||||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai |
Angelika Beer, Panagiotis Beglitis, Marco Cappato, Simon Coveney, Ryszard Czarnecki, Giorgos Dimitrakopoulos, Jas Gawronski, Maciej Marian Giertych, Ana Maria Gomes, Alfred Gomolka, Richard Howitt, Jana Hybášková, Ioannis Kasoulides, Bogdan Klich, Helmut Kuhne, Joost Lagendijk, Vytautas Landsbergis, Edward McMillan-Scott, Willy Meyer Pleite, Francisco José Millán Mon, Pasqualina Napoletano, Annemie Neyts-Uyttebroeck, Raimon Obiols i Germà, Tobias Pflüger, Mirosław Mariusz Piotrowski, Lydie Polfer, Michel Rocard, Raül Romeva i Rueda, José Ignacio Salafranca Sánchez-Neyra, Jacek Emil Saryusz-Wolski, György Schöpflin, Gitte Seeberg, Konrad Szymański, Antonio Tajani, Charles Tannock, Paavo Väyrynen, Inese Vaidere, Ari Vatanen, Jan Marinus Wiersma, Luis Yañez-Barnuevo García, Josef Zieleniec |
|||||||||||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) |
Alexandra Dobolyi, Árpád Duka-Zólyomi, Hélène Flautre, Michael Gahler, Tunne Kelam, Miguel Angel Martínez Martínez, Yiannakis Matsis, Achille Occhetto, Rihards Pīks, Aloyzas Sakalas |
|||||||||||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (178 straipsnio 2 dalis) |
Elspeth Attwooll, Christopher Beazley, Hanna Foltyn-Kubicka, Toomas Savi, Diana Wallis |
|||||||||||
|
Pateikimo data |
18.10.2006 |
|||||||||||
|
Pastabos (pateikiamos tik viena kalba) |
|
|||||||||||