PRANEŠIMAS dėl hipotekinių kreditų Europos Sąjungoje
19.10.2006 - (2006/2102(INI))
Ekonomikos ir pinigų politikos komitetas
Pranešėjas: John Purvis
Rengėjas (*): Manuel Medina Ortega, Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetas
(*) Glaudesnis bendradarbiavimas tarp komitetų – Darbo tvarkos taisyklių 47 straipsnis
EUROPOS PARLAMENTO TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PROJEKTAS
dėl hipotekinių kreditų Europos Sąjungoje
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į Komisijos žaliąją knygą „Hipotekiniai kreditai ES“ (COM(2005)0327),
– atsižvelgdamas į Baltąją knygą „2005–2010 m. finansinių paslaugų politika“ (COM(2005)0629),
– atsižvelgdamas į Europos centrinio banko (ECB) valdančiosios tarybos 2006 m. gruodžio 1 d. atsakymą dėl Žaliosios knygos „Hipotekiniai kreditai ES“,
– atsižvelgdamas į 1989 m. gruodžio 15 d. antrąją Tarybos direktyvą 89/646/EEB, keičiančią Direktyvą 77/780/EEB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su kredito įstaigų veiklos pradėjimu ir vykdymu, derinimo[1],
– atsižvelgdamas į Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą dėl kredito institucijų veiklos perėmimo ir vykdymo (Kapitalo reikalavimų direktyva)[2] ir į direktyvą dėl investicinių firmų ir kredito institucijų kapitalo pakankamumo[3],
– atsižvelgdamas į Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2002/65/EB dėl nuotolinės prekybos vartotojams skirtomis finansinėmis paslaugomis[4],
– atsižvelgdamas į 2000 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2000/31/EB dėl kai kurių informacinės visuomenės paslaugų, ypač elektroninės komercijos, teisinių aspektų vidaus rinkoje[5],
– atsižvelgdamas į pakeistą pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl vartojimo kredito sutarčių, iš dalies keičiančią Tarybos direktyvą 93/13/EB (COM(2005)0483),
– atsižvelgdamas į pakeistą Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl steigimosi laisvės ir laisvo paslaugų teikimo hipotekinių kreditų srityje (COM(1987)0255),
– atsižvelgdamas į savo Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą bei į Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto ir Teisės reikalų komiteto nuomones (A6-0370/2006),
A. kadangi hipotekinių kreditų rinka yra didelė ir sparčiai auga ir hipotekiniai kreditai sudaro itin svarbią ES ekonominės ir socialinės struktūros dalį,
B. kadangi kai kuriose Europos Sąjungos šalyse nekilnojamo turto rinka išaugo precedento neturinčiu mastu, dėl to statybos sektoriaus veikla tapo necikliška ir tai buvo svarbiausias veiksnys, padėjęs užtikrinti vystymąsi ir užimtumą per ekonominį nuosmukį Europoje 2000-2005 m.,
C. kadangi dėl istoriškai mažesnių palūkanų normų hipotekinis skolinimasis stipriai išaugo, ypač tose šalyse, kuriose jis buvo pagrįstas pasitikėjimu, paskatinusiu ekonomikos augimą,
D. kadangi Europos vartotojų apsauga turi būti svarbiausias veiksnys imantis bet kokių teisės aktų leidybos veiksmų, susijusių su hipotekiniais kreditais, kurie daugeliui ES piliečių yra didžiausias jų gyvenime finansinis įsipareigojimas, darantis ilgalaikį poveikį jų gyvenimo lygiui ir finansiniam stabilumui,
E. kadangi esant skaidresnėms pagrindinėms prieinamų hipotekinių produktų savybėms bus galima padidinti ne tik rinkos veiksmingumą, bet ir ES kredito gavėjų, svarstančių galimybę sudaryti hipotekinio kredito sutartį kitoje valstybėje narėje, pasitikėjimą ir suteikti jiems galimybę priimti iš esmės apsvarstytą sprendimą,
F. kadangi, siekiant suteikti vartotojams galimybę veiksmingiau pasinaudoti pasirinkimo laisve, kai jie ima hipotekinius kreditus tarpvalstybiniu lygmeniu, reikia sukurti jiems prieigą prie kaip įmanoma išsamesnės ir paprastesnės informacijos, kuri kiekvienu atskiru atveju suteikiama standartine forma, kad jie turėtų galimybę palyginti kreditų suteikimo įvairiose valstybėse narėse sąlygas,
G. kadangi tikslinės priemonės, skirtos produktų ir paslaugų įvairovei didinti, plėtoti galimybėms jais naudotis ir kurti integruotai finansavimo rinkai, galėtų padidinti rinkos efektyvumą, masto ekonomiką ir įvairovę, mažinti skolinimosi išlaidas ir taip daryti teigiamą įtaką Europos ekonomikai,
H. kadangi tarpvalstybinių kreditų teikimo atvejais suteikus hipotekinių kreditų teikėjams galimybę naudotis klientų kreditingumo duomenų bazėmis būtų galima itin sustiprinti veiklos teikiant hipoteka užtikrintas paskolas konkurencingumą ir kurti bendrąją Europos hipotekų rinką,
I. kadangi integruota hipotekų rinka palengvins darbuotojų mobilumą,
J. kadangi, nors tai ir stebina, hipotekinių kreditorių arba vartotojų organizacijų spaudimas dėl tarpvalstybinio kreditavimo, fiziškai nesteigiant įmonių pavienių valstybių rinkose, plėtros yra nedidelis,
K. kadangi didelės rinkos kliūtys iki šiol neleido padidinti tarpvalstybinės hipotekinių kreditų pasiūlos, kuri šiuo metu sudaro mažiau kaip 1 proc. visos ES hipotekų rinkos,
L. kadangi sprendžiant daugelį svarbių klausimų Bendrija neturi jokios arba turi tik ribotą kompetenciją ir kadangi būtina laikytis subsidiarumo ir proporcingumo principų,
M. kadangi hipotekų makleriai gali atlikti svarbų vaidmenį, remdamiesi patirtimi, susijusia su hipotekiniais produktais savo vidaus rinkoje ir kitų valstybių narių rinkose, skatindami tarpvalstybinę veiklą ir susiedami vartotojus ir užsienio bei vietos finansines institucijas,
N. kadangi dėl susiklosčiusių skirtingų teisinių, mokestinių, reguliavimo ir vartotojų apsaugos sąlygų skirtingose valstybėse narėse siūlomų produktų įvairovė ir pobūdis, platinimo struktūra, kreditų trukmė ir finansavimo instrumentai labai skiriasi,
O. kadangi hipotekinių kreditų rinkos yra vienos sudėtingiausių rinkų, kadangi skirtingų valstybių teisinės sistemos ir finansavimo kultūra, žemės sklypų ir žemės registro tvarkymas, daiktinė teisė, kredito sutarčių teisė, vertinimo reikalavimai, priverstinius pardavimus reglamentuojanti teisė, perfinansavimo rinkos ir kt. labai skiriasi, tačiau kartu esama glaudaus šių sričių vidinio ryšio,
P. kadangi dar egzistuoja tam tikros diskriminacinės mokestinės kliūtys, kurios trukdo naudotis bendrąja hipotekinių kreditų rinka ir kai kuriais atvejais netgi gali prieštarauti ES teisės aktams;
Q. kadangi tarp hipotekų rinkos, makroekonomikos politikos ir ypač vykdomos pinigų politikos yra tiesioginis ryšys,
R. kadangi hipotekų rinkos nepastovumas gali turėti įtakos gyvenamųjų būstų statybos ir ekonomikos ciklams ir taip kelti nuolatinę riziką,
S. kadangi, siekiant užtikrinti didesnį ES hipotekinių kreditų rinkos veiksmingumą ir konkurencingumą, visų pirma reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kaip įgyvendinama ir ar veiksminga 2001 m. kovo 1 d. Komisijos rekomendacija dėl informacijos, kurią vartotojams turi pateikti skolintojai siūlydami būsto paskolas[6] (Būsto paskolų teikimo elgesio kodeksas), ir kaip naudojamas Europos standartinis informacijos lapas (angl. ESIS), kuriuo siekiama užtikrinti, kad vartotojai apie būsto paskolas gautų skaidrią informaciją ir kad ją būtų galima palyginti,
T. kadangi matyti, kad minėtasis Būsto paskolų teikimo elgesio kodeksas buvo nevienodai sėkmingai taikomas valstybėse narėse ir nebuvo išspręsta bendro pobūdžio problema, susijusi su tuo, kad nėra bendro teisinio pagrindo,
Įžanga
1. pripažįsta, kad toliau tikslingai integruojant ES hipotekų rinką vartotojai galėtų turėti daugiau naudos;
2. mano, jog svarbiausia, kad bet kokie veiksmai ES lygmeniu, susiję su Europos hipotekinių kreditų rinka, visų pirma duotų tiesioginės naudos piliečiams, kaip hipotekinių kreditų gavėjams, ir galimybė gauti hipotekinius kreditus būtų užtikrinta didesniam galimų kredito gavėjų skaičiui, įskaitant klientus, kurių kreditingumo lygis žemas arba duomenys apie ankstesnius kreditus nėra išsamūs, darbuotojus, turinčius terminuotą darbo sutartį, ir pirmą kartą perkančius klientus;
3. pritaria Komisijos ketinimui konsultuotis ir primygtinai reikalauja įgyvendinti visus konkrečius pasiūlymus, atsižvelgiant į jų ekonominio ir socialinio poveikio įvertinimą;
4. džiaugiasi ligšiolinėmis Komisijos pastangomis laikytis geresnio reglamentavimo taisyklių; vis dėlto primena Komisijai, kad bet kokios išvados turi būti plataus masto konsultacijų rezultatas;
5. atkreipia dėmesį į daugelį Žaliojoje knygoje nurodytų kliūčių, su kuriomis susiduriama kuriant bendrąją mažmeninę ES hipotekinių kreditų rinką, ir ragina Komisiją pagrindinį dėmesį skirti tikslinėms priemonėms, padėsiančioms pasiekti didžiausią naudą kaip įmanoma aktyviau skatinant į rinką orientuotas iniciatyvas;
6. įspėja Komisiją, kad pastangos suderinti pačius produktus gali lemti teisinį nesuderinamumą ir taip turėti neigiamos įtakos šiam sektoriui;
7. primygtinai reikalauja, kad jokie ES veiksmai netrukdytų konkurencijai ir naujovėms, ypač produktų, papildomų paslaugų ir finansavimo metodų srityse;
Būsto paskolų teikimo elgesio kodeksas ir ikisutartinė informacija
1. ragina imtis veiksmų siekiant suderinti nuostatas, reglamentuojančias ikisutartinę informaciją, kuri būtina tam, kad skolininkas galėtų priimti visapusiškai apsvarstytą sprendimą dėl galimo hipotekos sutarties pasirašymo;
2. primygtinai reikalauja, kad tokia ikisutartinė informacija būtų tiksli bei suprantama, kad būtų užtikrintas pagrįstas pasirinkimas ir kad vartotojas, atsižvelgdamas į gautą informaciją, galėtų susidaryti aiškesnį ir bendresnį pagrindinių hipotekos sutarties sąlygų vaizdą; pabrėžia, kad kai skolintojas nusprendžia pasiūlyti suteikti kreditą kitoje valstybėje narėje, ši informacija kuo skubiau turi būti pateikiama skolininkui ta kalba, kuri yra pripažinta skolininko gyvenamosios vietos valstybės narės oficialia kalba;
3. mano, kad Būsto paskolų teikimo elgesio kodeksas ir Europos standartinis informacijos lapas yra svarbūs, bet jų nepakanka siekiant tinkamai saugoti po įvairias valstybes nares judančių piliečių, norinčių įsigyti nekilnojamojo turto kitoje valstybėje narėje, ekonominius interesus; ragina Komisiją ateityje savanorišką Būsto paskolų teikimo elgesio kodeksą padaryti privalomą;
Finansavimas
11. mano, kad bendros, atviros ir darnios finansavimo rinkos kūrimas yra svarbiausias prioritetas, kadangi tai paskatins efektyvumą, padės tarptautiniu mastu paskirstyti kreditų riziką, pagerins finansavimo ir kapitalo paskirstymo sąlygas, sumažins skolinimosi išlaidas; pripažįsta rinkos skatinamo iniciatyvų integravimo svarbą ir galimybes šioje srityje;
12. pažymi, kad neįmanoma kurti bendros antrinės hipotekų rinkos be laipsniško nacionalinių teisės aktų nuostatų dėl sutarčių suderinimo;
13. pritaria nuostatai sudaryti hipotekinio finansavimo ekspertų grupę ir siūlo nuodugniai išanalizuoti įvairią nacionalinę reguliavimo ir teisinę patirtį, kuri turi įtakos hipotekoms;
14. mano, kad kapitalo reikalavimų direktyvos nuostatos dėl padengtų obligacijų ir hipoteka garantuotų vertybinių popierių teikia daug finansavimo galimybių;
15. siūlo, kad įvairūs standartiniai Europos hipotekų paketai, įvertinti kredito reitingais atsižvelgiant į jų pobūdį, galėtų būti parduodami kapitalo rinkose, taip skatinant investicinių hipotekų antrinių rinkų plėtrą;
16. ragina Komisiją atkreipti dėmesį į augančią pagal šariato teisę reglamentuojamą hipotekų rinką ir užtikrinti, kad bet kokiuose teisės aktuose būtų atsižvelgiama į šios rinkos reikalavimus;
17. pripažįsta, kad hipotekos draudimas yra svarbus mažinant kreditų teikėjų riziką ir suteikiant galimybę jais naudotis didesniam kreditų gavėjų skaičiui;
Mažmeninė rinka
18. ragina Komisiją išnagrinėti esamas kliūtis, trukdančias kreditų teikėjams pasinaudoti teise laisvai teikti paslaugas arba steigimosi kitose valstybėse narėse laisve, ir tai, ar vadinamoji bendro intereso išlyga nėra naudojama tarpvalstybinei veiklai stabdyti;
19. remia Komisijos veiksmus, kuriais siekiama palengvinti finansines paslaugas teikiančių įmonių tarpvalstybinius susiliejimus ir įsigijimus, užtikrinant, kad kuriant platinimo tinklus būtų atsižvelgta į įvairių regionų padėtį ir poveikį mažesnėms finansų rinkoms, bet primena, kad vien tai neskatins šio sektoriaus rinkos integracijos;
20. mano, kad hipotekinių kreditų rinkos atvėrimas ne kredito institucijoms, jei jos tinkamai prižiūrimos, padidins konkurenciją ir produktų įvairovę;
21. pripažįsta, kad kredito tarpininkai, pavyzdžiui, hipotekų brokeriai, gali atlikti naudingą funkciją, padėdami vartotojams pasinaudoti konkurencingais hipotekiniais kreditais, kuriuos suteikia savos šalies ir kitų šalių kreditoriai, ir ragina Komisiją konsultuotis dėl tinkamos tokių operatorių reguliavimo aplinkos bei parengti atitinkamą pasiūlymą;
22. skatina Komisiją išnagrinėti kreditų perkėlimo į kitas valstybes kliūtis, ištirti Europos hipotekos, kaip įkeitimo priemonės, galimybes, taip pat apsvarstyti lydimąsias garantijas;
23. skatina Komisiją išnagrinėti kreditų perkėlimo į kitas valstybes kliūtis ir nustatyti priemones, kurios palengvintų hipotekinių paskolų perkėlimo galimybes;
24. mano, kad teikiant bet kokius pasiūlymus šiuo klausimu prireikus reikia pateikti poveikio vertinimą, įskaitant teisinius aspektus ir atlikus išsamius lyginamuosius teisės tyrimus, taip pat ekonominius ir socialinius aspektus, vadovaujantis metodais, kurie rekomenduojami pagal 2006 m. gegužės 29 d. Konkurencingumo tarybos patvirtintas poveikio įvertinimo gaires;
25. ragina Komisiją skatinti perskaičiuojamų hipotekinių kreditų ir hipotekinių kreditų mokant rentą visą gyvenimą sistemas, užtikrinant viešumą ir karrtu deramai atsižvelgiant į konfidencialumo ir poveikio trečiosioms šalims klausimus;
26. mano, kad labiau tikėtina, jog į rinką ateis nauji kreditoriai, jei nacionalinės teisės normos jiems leis pasiūlyti išankstinio grąžinimo galimybę už išlaidoms proporcingą kainą arba keisti palūkanų normas, atsižvelgiant į rinkos sąlygas ir riziką, ir mano, kad apribojimai šiais aspektais gali sutrukdyti rinkos plėtrai finansavimo, naujų produktų ir skolinimo didesnės rizikos kreditų gavėjams aspektais;
27. mano, kad ES standartas, apibrėžiantis metinės procentinės normos dydį ir apskaičiavimą, turėtų apimti tik kreditoriaus patirtas išlaidas ir turėtų būti užtikrinta galimybė jas palyginti su kitose valstybėse narėse siūlomais produktais, kuriems suteikiami tokie patys terminai; vis dėlto mano, kad kreditų gavėjai taip pat turėtų būti iš anksto informuojami apie visas kitas svarbias išlaidas, pvz., notaro ir žemės registracijos mokesčius bei visų teisminių procedūrų ir vertinimo mokesčius, kai informacija apie šias išlaidas yra vieša; mano, kad kai tokia informacija nėra vieša, reikia nurodyti apytikrį išlaidų dydį;
28. pritaria tam, kad skolintojas turi turėti galimybę pateikti vartotojui visą informaciją apie kitas skolininkui teksiančias su sandoriu susijusias išlaidas ir teisinius įsipareigojimus, pvz., mokesčiai už teisines paslaugas, registravimo, administravimo ir aptarnavimo mokesčiai ir kt.;
29. mano, kad skolintojas privalo pateikti ne tik tikslią informaciją apie metinę procentinę normą, bet ir informaciją apie kitus mokesčius arba išlaidas, susijusias su jo veikla, pvz., išlaidas, patirtas nagrinėjant prašymą, lėšų skyrimo mokestis, mokestis už išankstinį visą arba dalinį išmokėjimą ir t. t.;
30. pripažįsta interneto, kaip hipotekinių kreditų rinkodaros priemonės, galimybes ir rekomenduoja Komisijai jas toliau nagrinėti;
Teisinės, mokestinės ir praktinės kliūtys
31. ragina Komisiją išanalizuoti teisines ir reguliavimo kliūtis, trukdančias visos Europos hipotekinių kreditų finansavimo rinkos plėtrai;
32. ragina Komisiją nustatyti būsimų savo pasiūlymų taikymo sritį ir apriboti ją hipotekinėmis sutartimis ir jų garantijomis (fiksuotais nekilnojamojo turto mokesčiais), siekiant, kad būtų išvengta bet kokio pasiūlymo dėl Direktyvos dėl vartotojų kreditų sutarčių (COM(2005)0483) nuostatų kartojimo;
33. ragina Komisiją imtis priemonių, kurios padėtų užtikrinti gerą antrinės hipotekų rinkos funkcionavimą ir sukurti teisinę bazę, skirtą atlikti veiksmingoms vertybinių popierių operacijoms, ir kurios visų pirma padėtų nustatyti veiksnius, kurie, taikant galiojančias teisines perfinansavimo priemones, neleidžia pasiekti norimo tikslo, atsižvelgiant į skirtingas skolinimosi laiduojant turtu teisines tradicijas ir būdų įvairovę;
34. pritaria hipotekinių kreditų diskusijų grupės nuomonei, kad teisė, reglamentuojanti hipotekinio kredito sutartis, kuri bus nustatyta pagal būsimą reglamentą dėl sutartinėms prievolėms taikytinos teisės (Roma I) (2005/0261(COD)), neturi būti suderinta su teise, reglamentuojančia hipotekos lakštus, ir kad hipotekos lakštų atveju turėtų būti taikomas principas dėl turto buvimo vietos teisės (lot. lex rei sitae);
35. sutinka su Komisija, kad hipotekinių kreditų sutartims taikytinos teisės klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į 1980 m. Romos konvencijos dėl sutartinėms prievolėms taikytinos teisės persvarstymą;
36. pabrėžia išsamių ir patikimų klientų kreditingumo duomenų bazių svarbą ir ragina Komisiją skatinti jų pertvarkymo procesą visose valstybėse narėse vadovaujantis nuosekliu standartu;
37. ragina Komisiją sudaryti sąlygas nediskriminacinei tarpvalstybinei prieigai prie klientų kreditingumo duomenų bazių, pirmiausia siekiant paskatinti kreditorius eiti į naujas rinkas;
38. pripažįsta, kad reikėtų turėti prieigą ir prie teigiamų, ir prie neigiamų kreditingumo duomenų, laikantis pagrįstų privatumo apsaugos reikalavimų;
39. pritaria pastangoms pagerinti ir pritaikyti teisės aktus, taikomus priverstinių pardavimų procedūroms;
40. remia Komisijos pasiūlymą taikyti vadnamąją priverstinio pardavimo procedūrų trukmės ir išlaidų taškų lentelę;
41. siūlo, kad vertintojų profesinės institucijos turėtų bendradarbiauti siekdamos patvirtinti aukštos kokybės suderintus ES turto vertinimo standartus;
42. pabrėžia, kad labai svarbu, jog kreditoriai turėtų galimybę lengvai gauti išsamią ir tikslią informaciją apie hipotekos įkeitimą ir nuosavybės teises;
43. pritaria prieigos prie žemės registrų skatinimui, kai to nedraudžia esami įstatymai, ir remia visas pastangas nacionalinėmis priemonėmis suderinti šių registrų informacinę vertę ir ragina gerinti esamą Europos žemės informacijos tarnybos (angl. EULIS) sistemą;
44. remia veiksmus, kuriais siekiama panaikinti diskriminuojamąsias mokestines kliūtis, pavyzdžiui, kai skirtingai traktuojami vietiniai ir užsienio kreditoriai ir taikomi skirtingi valstybiniai mokesčiai;
45. ragina Komisiją apsvarstyti, kaip tarvalstybinių hipotekų atveju suderinti įvairius mokesčių už hipotekos palūkanas išskaitymo metodus visoje ES;
Sisteminiai, makroekonominiai ir rizikos klausimai
46. ragina Komisiją ir Europos centrinį banką stebėti ir analizuoti potencialią riziką, kurią kelia augančios hipotekinės skolos ir hipotekiniai kreditai, finansuojami kapitalo rinkų;
Išvada
47. daro išvadą, kad vykdant tolesnę, gerai apgalvotą ES hipotekų rinkos integraciją, galima pasiekti didesnės naudos ir vartotojams, ir ekonomikai;
* *
*
48. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Europos centriniam bankui ir valstybių narių vyriausybėms.
AIŠKINAMOJI DALIS
Hipotekinio kredito rinkos
Iki 2004 m. pabaigos išduoti hipotekiniai kreditai sudarė 4,7 mlrd. eurų arba 45 proc. viso ES BVP[1]. Per pastaruosius 5 metus vidutinis metinis hipotekinių kreditų augimas sudarė 8,5 proc. Jais buvo finansuojama auganti būsto rinka, o kai kuriose šalyse skolinamos lėšos už įkeistą turtą, pavyzdžiui, pensijoms finansuoti. Hipotekinio finansavimo sektorius yra vienas iš sektorių, kuris, kaip prognozuojama, per artimiausius 15 metų dar augs.
Integracija
Be kitos galimos naudos, kurios suteiktų didesnė ES hipotekų rinkos integracija, hipotekiniai kreditoriai ir finansuotojai pasinaudotų masto ekonomika ir diversifikavimo galimybėmis. Tai sustiprintų konkurenciją, padidintų efektyvumą bei pasirinkimą vartotojams ir sumažintų išlaidas. Žmonėms, kurie šiuo metu negali patekti į būsto rinką, turėtų būti suteikta daugiau galimybių. Labiau integruota ES hipotekų rinka galėtų padėti didinti darbo jėgos mobilumą, finansuoti pensijas.
Būstas daugeliui žmonių yra didžiausias pirkinys jų gyvenime, o su tuo susijusi hipoteka yra didžiausias finansinis įsipareigojimas. Hipotekos skola dėl išlaidų būstui daro įtaką vartotojų paklausai ir visai ekonomikai. Todėl didesnė integracija galėtų paveikti visą ES ekonomiką ir pusiausvyrą tarp išlaidų būstui ir kitoms prekėms bei investavimo pasirinkimo. Kapitalo efektyvumo didinimas ir kredito rizikos mažinimas yra susiję su Lisabonos darbotvarkėje numatytais ekonominiais ir socialiniais tikslais.
Integracijos trūkumas
Žaliojoje knygoje teigiama, kad ES hipotekinių kreditų rinkos yra menkai integruotos, nurodoma, kad trūksta tarpvalstybinio kreditavimo, skirtingų valstybių siūlomų produktų įvairovės. Ankstesnės iniciatyvos leidžia bankams lengviau vykdyti tarpvalstybinę veiklą (pavyzdžiui, steigiant filialus), tačiau mažmeninės rinkos integracija yra vis dar nepakankama. Finansinių paslaugų veiksmų plane didžiausias dėmesys buvo skiriamas didmeninėms rinkoms.
Tarp skirtingų valstybių narių egzistuoja daug skirtumų, kurie atspindi skirtingas jų socialines, teisines ir fiskalines sąlygas.[2] Vyrauja tendencija, kad nuosavame būste gyvenančių žmonių skaičius yra didesnis pietinėse ir rytinėse šalyse. Hipotekiniai kreditai naujosiose valstybėse narėse sudaro palyginti nedidelę dalį, nors jose, regis, yra vystoma dinamiška būsto rinka. Hipotekos skola sudaro nuo 111 proc. VP Nyderlanduose iki 2,3 proc. BVP Slovėnijoje[3].
„London Ecnomics“ studijoje keliama problema, kad hipotekos arba vidaus kredito sąvokos nėra pakankamai apibrėžiamos visose valstybėse narėse. Kai kurios šalys hipotekos sąvoką apibrėžia kaip paskolą, užtikrintą turtu, kitos šalys būsto paskoloms garantuoti taiko asmenines garantijas.
Egzistuoja didelė produktų, paskirstymo struktūrų, paskolų trukmės ir finansavimo mechanizmų įvairovė. Nesuderinamos fiskalinės sąlygos, taip pat papildomi kontrolės arba apsaugos nuo rizikos reikalavimai, kuriuos nustato nacionalinės kontrolės institucijos, apsunkina įėjimą į naujas rinkas, dėl to patiriama daugiau išlaidų. Be to, nacionalinėms būsto rinkoms yra būdingi dideli socialiniai ir kultūriniai skirtumai.
Finansavimas
Šiuo metu visos Europos lygiu veikiančios finansavimo rinkos nėra. Dėl teisinių, mokestinių ir reguliavimo kliūčių ji veikia fragmentiškai. Hipotekos dažniausiai finansuojamos iš smulkių santaupų. Mažiau kaip 40 proc. hipotekų finansuojamos per kapitalo rinkas, nors ši tendencija iškilo visai neseniai.[4] Švedija ir Vokietija turi dideles hipotekos obligacijų rinkas, Danijoje hipotekos institucijos išleidžia hipotekos obligacijas visai hipotekinio kredito vertei. Stipriausios hipoteka užtikrintų vertybinių popierių rinkos yra Nyderlanduose, Ispanijoje, Italijoje, Jungtinėje Karalystėje, Airijoje ir Belgijoje, tačiau kitose šalyse jų nėra[5].
FSAP sudarė gerą pagrindą dinamiškesniam ir konkurencingesniam Europos finansinių paslaugų sektoriui, kuriame taikomos modernesnės taisyklės, investuotojų apsauga ir skaidrumas. Eurozona suteikė galimybę sukurti tokią valiutos zoną, kurioje kreditų gavėjai ir kreditoriai nesusiduria su valiutos keitimo rizika ir kurioje besivystančios kapitalo rinkos greitai tapo stiprios, lanksčios ir likvidžios.
Žalioji knyga
Žaliojoje knygoje analizuojami galimi tolesnės integracijos privalumai, pagrindinis dėmesys skiriamas šioms Forumo grupės pranešime pabrėžtoms sritims: vartotojų apsaugai, teisiniams klausimas (įskaitant apmokestinimą), užstatams ir finansavimui.
2007 m. pradžioje Komisija ketina išleisti Baltąją knygą, kurioje būtų pateiktos konsultacijų metu padarytos išvados bei siūlomos iniciatyvos. Visų pasiūlymų tikslas – sustiprinti konkurenciją ir rinkos efektyvumą. Joje nebus teikiama pirmenybė jokiai konkrečiai finansavimo sistemai, produktams ar institucijoms.
Pranešėjo nuomonė
Vasario 22 d. vykusio komiteto seminaro metu paaiškėjo, kad nei sektoriaus, nei vartotojų grupių atstovai neišreiškė didelio susidomėjimo tuo, kad hipotekiniai kreditai būtų intensyviau išduodami kitose valstybėse. Nėra tikėtina, kad kreditų gavėjai pirktų prekes užsienyje arba įsigytų hipoteką, imdami kreditą iš užsienio kreditoriaus, nebent jų produktai būtų remiami arba jiems būtų taikomos žinomos apsaugos priemonės savo šalyje. Kreditoriai nereiškia didelio susidomėjimo skolinimu kitose šalyse, pabrėždami vidaus rinkos išmanymo svarbą.
Realaus poreikio, kad būtų priimta bendra, harmonizuojanti direktyva, nėra. Vietos kultūra ir tradicijos padėjo suformuoti nacionalinėse rinkose siūlomų produktų formą ir pobūdį, nėra tikėtina, kad vartotojai pageidautų esminės rinkos pertvarkos ir, žinoma, nenorėtų, kad sumažėtų produktų pasirinkimas arba vartotojų apsaugos standartai, bet harmonizavimas gali turėti tokios įtakos. Sektoriaus požiūriu visiškas harmonizavimas būtų brangus, ypač vartotojų informavimo ir konsultavimo srityse. Taip pat priešinimasis integracijai, pagrįstai abipusiu pripažinimu, nesukūrus lygesnių sąlygų. Prieš 20 metų Komisijos pateiktas pasiūlymas dėl teisės akto, kuriuo buvo siekiama sukurti laisvą hipotekinių kreditų rinką, grindžiamą abipusiu pripažinimu, niekada nebuvo priimtas dėl nesutarimų Taryboje.
„London Economics“ savo studijoje nustatė, kad kreditorius vis dėlto domina plėtra į užsienio rinkas, naudojantis brokerių paslaugomis arba steigiant pavaldžias įmones ar filialus[6]. Nepaisant to, dėl techninių kliūčių kreditoriai nesiryžta net ir tokiu būdu pasinaudoti bendra rinka.
ES veiksmai turi atnešti naudos plačiosios visuomenės nariams: tiesiogiai hipotekinių kreditų gavėjams arba visai ekonomikai, ją sustiprindami. Mes turėtume siekti sukurti tokias sąlygas, kurios skatintų didesnę kreditorių, įsikūrusių skirtingose valstybėse narėse, konkurenciją, kad būtų plėtojama europinė hipotekinio kredito rinka, siūlanti didelę produktų įvairovę konkurencingomis kainomis. Mes turime saugotis, kad mūsų veiksmai nepakenktų šiam augančiam sektoriui. Tik jei yra realių galimybių pagerinti esamą padėtį ir jei nauda nusveria išlaidas, turėtume imtis teisėkūros veiksmų. Todėl turėtų būti atliekamas tolesnis konkrečių priemonių, kurias siūloma įgyvendinti ateityje, poveikio vertinimas.
Pranešėjas pirmenybę teiktų konkrečių kliūčių, su kuriomis susiduria kreditoriai, įeidami į naujas ES šalių rinkas, šalinimui. Jei įmanoma, pirmenybė turėtų būti teikiama savireguliavimui, o ne teisėkūrai, ir bet kurioje iniciatyvoje turėtų visapusiškai dalyvauti ir sektoriaus, ir vartotojų grupių atstovai.
Finansavimas
Antrinė hipotekos vertybinių popierių rinka turėtų būti veiksmų ES lygiu prioritetu. Bendros finansavimo rinkos sukūrimas atneštų greitų ir reikšmingų rezultatų, panašu, kad tam pritaria daugelis. Finansavimas iš kapitalo rinkų turi didelį augimo potencialą, ypač kai kuriose valstybėse narėse. Dėl didesnės apimties, likvidumo, įvairovės ir sudėtingumo hipoteka taptų pigesnė, atsirastų daugiau lankstesnių ir įvairesnių produktų.
Hipotekos finansavimo ekspertų grupė jau pradėjo dirbti, tikimasi, kad savo išvadas ji pateiks 2006 m. lapkričio mėn. Padengtų obligacijų ir hipoteka užtikrintų vertybinių popierių augimas pastaraisiais metais rodo, kad rinka jau eina ta linkme. Tačiau imantis veiksmų ES lygiu turėtų būti labiau išnaudojamos kapitalo rinkos. Pranešėjas norėtų pasiūlyti ekspertų grupei panagrinėti, kaip sukurti standartinius mišrių Europos hipotekų su žinomomis charakteristikomis paketus, kuriuos būtų galima vertinti kredito reitingais ir prekiauti kapitalo rinkose.
Mažmeninė rinka
Šiuo metu kai kuriose valstybėse narėse kapitalo rinkose skolintis ir (arba) siūlyti hipotekos produktus gali tik „bankai“. Pranešėjas mano, kad tokia tvarka turėtų būti liberalizuota, kad į rinką galėtų įeiti indėlių nepriimančios institucijos. Jungtinėje Karalystėje tai turėjo tiesioginės įtakos konkurencijos lygiui ir rinkos išbaigtumui. Nors į pagrįstas abejones būtina atsižvelgti, visos taisyklės turi buti proporcingos ir nediskriminuojančios.
Europos hipoteka – tai galimybė susilpninti sąsają tarp hipotekos užstato ir hipotekos sutarties. Ji galėtų tapti europine priemone, palengvinančia skolinimą kitose valstybėse ir apimančia keletą turto rūšių. Todėl jos galimybes būtina įvertinti nuodugniau.
Skirtingose šalyse taikomos skirtingos išankstinio grąžinimo ir išlaidų sąlygos. Taisyklės, kurios apriboja kreditoriaus ir kredito gavėjo laisvę sulygti dėl išankstinio grąžinimo sąlygų ir mokesčių, gali kenkti konkurencijai ir trukdyti europinės finansavimo rinkos plėtrai. Didžiausių galimų palūkanų normų ribos ir kintančios normos taip pat gali riboti naujų produktų plėtrą arba skolinimą rizikingesniems kredito gavėjams.
Kad galėtų palyginti produktus, kredito gavėjai turi žinoti tikslias išlaidas ir sąlygas. Direktyvoje 2002/65/EB dėl nuotolinės prekybos vartotojams skirtomis finansinėmis paslaugomis reikalaujama, kad tiekėjas nurodytų vartotojui bendrą kainą bei informuotų jį apie visas papildomas išlaidas, kurios mokamos ne tiekėjui ir yra nustatomos ne tiekėjo. Pirmenybė turėtų būti teikiama ES hipotekų metinės procentinės normos standartui.
Internetinė bankininkystė sparčiai plinta. Iki šiol jos vaidmuo hipotekoms buvo nedidelis, tačiau ateityje greičiausiai augs. Todėl mes turime žinoti apie visas teisines kliūtis, kurios gali trukdyti plėtrai ateityje. Pavyzdžiui, elektroninės komercijos direktyvoje reikalaujama, kad nacionalinės vyriausybės garantuotų, kad sutartys, sudaromos elektroninėmis priemonėmis, turėtų teisinę galią, tačiau joje neminimos sutartys, kuriomis sukuriamos arba perduodamos teisės į nekilnojamąjį turtą.
Teisinės, mokestinės ir praktinės kliūtys
Reikia aiškiau nurodyti, kokia teisė yra taikoma kredito sutarčiai ir hipotekos lakštui. Hipotekos lakštui yra taikoma lex rei sitae.
Kreditoriai mieliau ateina į rinką, jei jie turi prieigą prie duomenų apie klientus bei hipotekos užstatus ir nuosavybės teises ir turi aiškesnę informaciją apie juos. Turi būti suteikta nediskriminuojama prieiga ir prie teigiamų, ir prie neigiamų duomenų apie kreditų gavėjus, tuo pat metu laikantis asmens privatumo reikalavimų.
Priverstinio pardavimo vėlavimas sukuria problemų kreditoriams, todėl itin svarbu, kad būtų skatinamos trumpesnės ir ne tokios brangios priverstinio pardavimo procedūros. Tai būtų galima išspręsti naudojant „taškų lentelės“ sistemą.
Kreditoriams yra būtinas kokybiškas turto vertinimas pagal nuoseklius standartus. Todėl optimalus sprendimas būtų sukurti bendrus vertinimo standartus. Juos kurti ES lygiu turėtų būti siūloma atitinkamoms profesinėms institucijoms.
Būtina nustatyti ir šalinti mokestines kliūtis hipotekų išdavimui kitose valstybėse. Ryškiausi skirtumai pasireiškia apskaičiuojant neapmokestinamąsias pajamas iš palūkanų už hipotekas. Nepasiekus sutarimo šiuo esminiu klausimu, hipotekų palūkanoms, kurios mokamos kitų valstybių narių kreditoriams už turtą, esantį pirmojoje valstybėje narėje, turėtų būti taikoma bent jau mokesčių lengvata.
Sisteminiai, makroekonominiai ir rizikos klausimai
Dabartinė hipotekinio finansavimo sistema vien jau pagal savo potencialią apimtį sudaro reikšmingą ES ekonominio ir socialinio sektoriaus dalį. Aišku, kad atitinkamos institucijos (pvz., ECB, Komisija, valstybių narių vyriausybės ir reguliuojančios institucijos) turi stebėti pokyčius, kurie gali sukelti sisteminių finansinio arba socialinio pobūdžio sunkumų. Tačiau tokioje apžvalgoje didžiausias dėmesys turi būti skiriamas rinkos efektyvumui, kad būtų išsaugota reikalinga pusiausvyra. Biurokratinis ir teisinis kišimasis turi būti kuo mažesnis.
Biurokratijos ir bereikalingų apribojimų taikymo procese reikėtų vengti.
6.10.2006
VIDAUS IR VARTOTOJŲ APSAUGOS KOMITETO (*) NUOMONĖ
teikiama Ekonomikos ir pinigų politikos komitetui
dėl Žaliosios knygos apie hipotekinius kreditus ES
Nuomonės referentas(*): Manuel Medina Ortega
(*) Glaudesnis bendradarbiavimas tarp komitetų pagal Darbo tvarkos taisyklių 47 straipsnį
PASIŪLYMAI
Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetas ragina atsakingą Ekonomikos ir pinigų politikos komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:
A. kadangi Komisijos žaliojoje knygoje dėl hipotekinių kreditų ES (COM(2005)0327) įvertinama, ar reikia Bendrijos teisės aktų, kurių tikslas – toliau skatinti Europos hipotekinių kreditų rinkos integraciją siekiant didesnio ES konkurencingumo;
B. kadangi vietisesnė hipotekinių kreditų rinka suteiktų galimybę veiksmingiau taikyti ekonominius masinės gamybos pranašumus, sumažinti išlaidas ir pagaliau duotų naudos vartotojams bei paspartintų Europos ekonomikos vystymąsi ir šitaip paskatintų tolesnius veiksmus siekiant Lisabonos tikslų įgyvendinimo;
C. kadangi atvira, veiksminga ir labiau integruota hipotekinių kreditų rinka atitinktų poreikius, susijusius su didėjančiu darbo jėgos ir piliečių judumu vidaus rinkoje;
D. kadangi Europos vartotojų apsauga turi būti svarbiausias veiksnys imantis bet kokių teisės aktų leidybos veiksmų, susijusių su hipotekiniais kreditais, kurie daugeliui ES piliečių yra didžiausias jų gyvenime finansinis įsipareigojimas, darantis ilgalaikį poveikį jų gyvenimo lygiui ir finansiniam stabilumui;
E. kadangi esant skaidresnėms pagrindinėms prieinamų hipotekinių produktų savybėms bus galima padidinti ne tik rinkos veiksmingumą, bet ir ES skolininkų, svarstančių galimybę sudaryti hipotekinio kredito sutartį kitoje valstybėje narėje, pasitikėjimą ir suteikti jiems galimybę priimti iš esmės apsvarstytą sprendimą;
F. kadangi siekiant suteikti vartotojams galimybę efektyviau pasinaudoti pasirinkimo laisve, kai jie ima hipotekinius kreditus tarpvalstybiniu lygmeniu, jiems turi būti prieinama visa išsami ir paprasta informacija, kuri kiekvienu išskirtiniu atveju suteikiama standartine forma, kad jie turėtų galimybę palyginti kreditų suteikimo sąlygas įvairiose valstybėse narėse;
G. kadangi vis dar labai skiriasi valstybių narių teisinės sistemos ir verslo kultūra, ypač atsižvelgiant į nuostatas, reglamentuojančias sritis, kurioms netaikomi ES teisės aktai, pvz., įvykdymo užtikrinimo tvarka, turto nuosavybės teisės aktai, žemės registrai, sutarčių sąlygos ir t. t.;
H. kadangi didelės rinkos kliūtys iki šiol neleido padidinti tarpvalstybinės hipotekinių kreditų pasiūlos, kuri šiuo metu sudaro mažiau kaip 1 proc. visos ES hipotekos rinkos;
I. kadangi hipotekos makleriai gali atlikti svarbų vaidmenį, remdamiesi patirtimi, susijusia su hipotekiniais produktais savo vidaus rinkoje ir kitų valstybių narių rinkose, skatindami tarpvalstybinę veiklą ir susiedami vartotojus ir užsienio bei vietos finansines institucijas;
J. kadangi siekiant didesnio ES hipotekinių kreditų rinkos veiksmingumo ir konkurencingumo galbūt pirmiausia reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kaip įgyvendinama 2001 m. kovo 1 d. Komisijos rekomendacija dėl informacijos, kurią vartotojams turi pateikti skolintojai siūlydami būsto paskolas[7] (Būsto paskolų teikimo elgesio kodeksas) bei kaip naudojamas Europos standartinis informacijos lapas (angl. ESIS), kuriuo siekiama užtikrinti, kad vartotojai apie būsto paskolas gautų skaidrią informaciją ir kad ją būtų galima palyginti;
K. kadangi matyti, kad minėtasis Būsto paskolų teikimo elgesio kodeksas buvo nevienodai sėkmingai taikomas valstybėse narėse ir nebuvo išspręsta bendro pobūdžio problema, susijusi su tuo, kad nėra bendro teisinio pagrindo;
1. pripažįsta, kad toliau tikslingai integruojant ES hipotekų rinką vartotojai galėtų turėti daugiau naudos;
2. sutinka su Komisija, kad hipotekinių kreditų sutartims taikytinos teisės klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į 1980 m. Romos konvencijos dėl sutartinėms prievolėms taikytinos teisės persvarstymą;
3. ragina Komisiją imtis priemonių, kad būtų sukurta veikianti antrinė hipotekos rinka ir efektyvios prekybos teisinis pagrindas, pavyzdžiui, skolinimą atskiriant nuo su juo susijusių garantinių užstatų;
4. džiaugiasi pastangomis pagerinti ir sureguliuoti teisės aktus, taikomus priverstinių pardavimų procedūroms;
5. ragina imtis veiksmų suderinti nuostatas, reglamentuojančias ikisutartinę informaciją, kuri būtina tam, kad skolininkas galėtų priimti visapusiškai apsvarstytą sprendimą dėl hipotekos sutarties pasirašymo;
6. primygtinai reikalauja, kad tokia ikisutartinė informacija būtų tiksli bei suprantama, kad būtų užtikrintas pagrįstas pasirinkimas ir kad vartotojas galėtų susidaryti kuo aiškesnį ir bendresnį infromacijos, sudarančios hipotekos sutarties pagrindą, vaizdą; pabrėžia, kad kai skolintojas nusprendžia pasiūlyti suteikti kreditą kitoje valstybėje narėje, ši informacija kuo greičiau turi būti pateikiama skolininkui ta kalba, kuri yra pripažinta skolininko gyvenamosios vietos valstybės narės oficialia kalba;
7. mano, kad esamas savanoriškas Būsto paskolų teikimo elgesio kodeksas ir Europos standartinis informacijos lapas yra svarbūs, bet jų nepakanka siekiant tinkamai saugoti po įvairias valstybes nares judančių piliečių, norinčių įsigyti nekilnojamojo turto kitoje valstybėje narėje, ekonominius interesus; ragina Komisiją ateityje savanorišką Būsto paskolų teikimo elgesio kodeksą padaryti privalomą;
8. įspėja Komisiją, kad pastangos suderinti pačius produktus gali lemti teisinį nesuderinamumą ir taip turėti neigiamos įtakos šiam sektoriui;
9. ypač ragina nustatyti bendrus ES standartus, taikomus metinės mokesčių procentinės normos skaičiavimo bazei, nes tai yra pagrindinis kriterijus, suteikiantis vartotojams galimybę veiksmingai lyginti bendras hipotekinių kreditų išlaidas; vis dėlto mano, kad nuostata dėl bendrųjų išlaidų apima tik tas išlaidas, kurias patiria skolintojas;
10. mano, kad skolintojas privalo pateikti ne tik tikslią informaciją apie metinę procentinę mokesčių normą (MPN), bet ir informaciją apie kitus mokesčius arba išlaidas, susijusias su jo veikla, pvz., išlaidas, patirtas nagrinėjant prašymą, lėšų skyrimo mokestis, mokestis už išankstinį visą arba dalinį išmokėjimą ir t. t.;
11. pritaria tam, kad skolintojas turi turėti galimybę pateikti vartotojui visą informaciją apie kitas skolininkui teksiančias pinigų pervedimo išlaidas ir teisinius įsipareigojimus (notaro, registravimo ir administravimo arba tvarkymo mokesčiai ir t. t.);
12. pripažįsta, kad reikia toliau svarstyti išankstinio grąžinimo klausimą; ragina Komisiją parengti pasiūlymų, kaip pagerinti vartotojų informavimą apie išankstinį grąžinimą ir išankstinio grąžinimo mokestį;
13. ragina Komisiją įvertinti kintantį tarpininkų (paskolų brokerių) vaidmenį, ir tai, kaip jie padeda vartotojams gauti tikslią ir išsamią informaciją;
14. ragina griežtai laikytis visų galiojančių ES duomenų apsaugos teisės aktų atliekant bet kokius veiksmus, susijusius su skolininko kreditingumo rizikos vertinimu, ir saugant tokius duomenis bet kokio tipo duomenų bazėje;
15. pritaria prieigos prie žemės registrų skatinimui, kai to nedraudžia esami įstatymai, ir remia visas pastangas nacionalinėmis priemonėmis suderinti šių registrų informacinę vertę bei ragina gerinti esamą EULIS sistemą;
16. ragina valstybes nares sukurti su hipotetiniais kreditais susijusią diferencijuotą įvykdymo užtikrinimo tvarkos įgyvendinimo sistemą, siekiant atsižvelgti į vartotojų asmenines ir socialines aplinkybes; pritaria Komisijos pasiūlymui parengti suvestinę, kurioje būtų pateikiama informacija apie priverstinio pardavimo procedūrų išlaidas ir trukmę valstybėse narėse, ir ją nuolat naujinti, taip pat ragina Komisiją nuolat svarstyti šios priemonės veiksmingumą;
17. džiaugiasi Komisijos pastangomis geriau laikytis taisyklių reikalavimų; vis dėlto primena Komisijai, kad bet kokios išvados turi būti visapusiškų konsultacijų rezultatas;
18. ragina Komisiją išnagrinėti, kaip būtų galima toliau derinti pagrindinius hipotekinių kreditų rinkos aspektus, turinčius ypatingą reikšmę ES vartotojams, įskaitant bendrus ES metinės mokesčių procentinės normos skaičiavimo bazės standartus ir privalomosios informacijos, kuri turėtų būti pateikta galimam skolininkui kartu su pasiūlymu dėl hipotekos kredito, sąrašą.
PROCEDŪRA
|
Pavadinimas |
Žalioji knyga apie hipotekinius kreditus ES |
||||||
|
Procedūros numeris |
|||||||
|
Atsakingas komitetas |
ECON |
||||||
|
Nuomonę pateikė |
IMCO 18.5.2006 |
||||||
|
Glaudesnis bendradarbiavimas - pranešimo plenarinėje sesijoje data |
18.5.2006 |
||||||
|
Autorius (-ė): |
Manuel Medina Ortega 7.3.2006 |
||||||
|
Pakeistas nuomonės referentas (-ė) |
|
||||||
|
Svarstymas komitete |
20.2.2006 |
18.4.2006 |
30.5.2006 |
19.6.2006 |
11.7.2006 |
||
|
|
13.9.2006 |
5.10.2006 |
|
|
|
||
|
|
|
||||||
|
Priėmimo data |
5.10.2006 |
||||||
|
Galutinio balsavimo rezultatai |
+: -: 0: |
33 0 0 |
|||||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai |
Charlotte Cederschiöld, Janelly Fourtou, Evelyne Gebhardt, Malcolm Harbour, Anna Hedh, Kurt Lechner, Arlene McCarthy, Toine Manders, Manuel Medina Ortega, Béatrice Patrie, Zita Pleštinská, Giovanni Rivera, Zuzana Roithová, Luisa Fernanda Rudi Ubeda, Heide Rühle, Andreas Schwab, József Szájer, Marianne Thyssen, Jacques Toubon, Bernadette Vergnaud, Glenis Willmott |
||||||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) |
Maria Badia I Cutchet, Simon Coveney, Benoît Hamon, Joel Hasse Ferreira, Filip Andrzej Kaczmarek, Gisela Kallenbach, Syed Kamall, Othmar Karas, Joseph Muscat, Gary Titley, Diana Wallis |
||||||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (178 straipsnio 2 dalis) |
Sharon Bowles, Den Dover, Harald Ettl, John Purvis |
||||||
|
Pastabos (pateikiamos tik viena kalba) |
... |
||||||
- [1] Europos hipotekos federacijos 2005 m. spalio 12 d. spaudos pranešimas.
- [2] Ten pat.
- [3] Europos hipotekos federacijos 2005 m. spalio 12 d. spaudos pranešimas.
- [4] Hipotekinių kreditų diskusijų grupės pranešimas, 2004 m.
- [5] „London Economics“ studija, 2005 m. rugpjūčio mėn.
- [6] Ten pat.
- [7] OL L 69, 2001 3 10, p. 25.
TEISĖS REIKALŲ KOMITETO NUOMONĖ (4.10.2006)
teikiama Ekonomikos ir pinigų politikos komitetui
dėl hipotekinių kreditų ES (Žalioji knyga)
(2006/2102(INI))
Nuomonės referentas: Kurt Lechner
PASIŪLYMAI
Teisės reikalų ragina atsakingą Ekonomikos ir pinigų politikos komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:
A. kadangi hipotekinių kreditų rinkos yra vienos sudėtingiausių rinkų, kadangi skirtingų valstybių teisinės sistemos ir finansavimo kultūra, žemės sklypų ir žemės registro tvarkymas, daiktinė teisė, kredito sutarčių teisė, vertinimo reikalavimai, priverstinius pardavimus reglamentuojanti teisė, perfinansavimo rinkos ir kt. labai skiriasi, tačiau kartu tarp šių sričių esama glaudaus vidinio ryšio,
B. kadangi Bendrijai nesuteikta jokia arba suteikta tik ribota teisė spręsti daugelį svarbių klausimų ir kadangi būtina laikytis subsidiarumo bei proporcingumo principų,
C. kadangi tarpusavyje nesusijusios taisyklės gali sukelti didelių bendros sistemos, kuriai daro įtaką valstybės narės, trikdžių,
D. kadangi valstybių narių įstatymų leidėjai turėtų geriau užtikrinti didelį naujoviškos hipotekinių kreditų rinkos lankstumą,
1. pritaria, kad Komisija Žaliojoje knygoje pirmiausia nagrinėja klausimą, ar privaloma, kokiu lygiu privaloma ir ar galima imtis teisėkūros priemonių;
2. mano, kad elgesio kodeksas šiuo metu neturėtų būti pakeistas privalomais Europos teisės aktais;
3. mano, kad europinė privalomo informacijos ir konsultacijų teikimo tvarka vartotojui nėra tinkama dėl skirtingų kreditavimo poreikių;
4. mano, kad teisės aktų dėl išankstinio grąžinimo suvienodinimas kenkia produktų įvairovei ir netarnauja vartotojo interesams;
5. pritaria įstatyminei tvarkai dėl metinės procentinės normos;
6. sutinka, kad hipotekinių kreditų sutartims taikytinos teisės klausimas turėtų būti įtrauktas peržiūrint 1980 m. Romos konvenciją dėl sutartinėms prievolėms taikytinos teisės;
7. pritaria siekiui pagerinti ir suderinti priverstinius pardavimus reglamentuojančią teisę;
8. pritaria, kad būtų skatinama prieiga prie žemės registrų, jei tam neprieštarauja teisės aktai;
9. ragina Komisiją imtis priemonių, kurios padėtų užtikrinti gerą antrinės hipotekinės rinkos funkcionavimą ir sukurti teisinę bazę veiksmingoms vertybinių popierių operacijoms, ir kurios visų pirma padėtų nustatyti veiksnius, kurie, taikant galiojančias teisines perfinansavimo priemones, neleidžia pasiekti norimo tikslo, atsižvelgiant į skirtingas skolinimosi laiduojant turtu teisines tradicijas ir būdų įvairovę.
PROCEDŪRA
|
Pavadinimas |
Hipotekiniai kreditai ES (Žalioji knyga) |
||||||
|
Procedūros numeris |
|||||||
|
Atsakingas komitetas |
ECON |
||||||
|
Nuomonę teikiantis komitetas |
JURI |
||||||
|
Glaudesnis bendradarbiavimas – paskelbimo plenariniame posėdyje data |
|
||||||
|
Nuomonės referentas: |
Kurt Lechner |
||||||
|
Pakeistas nuomonės referentas |
|
||||||
|
Svarstymas komitete |
21.6.2006 |
12.9.2006 |
|
|
|
||
|
Priėmimo data |
3.10.2006 |
||||||
|
Galutinio balsavimo rezultatai |
+: –: 0: |
20 0 0 |
|||||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai |
Maria Berger, Rosa Díez González, Bert Doorn, Monica Frassoni, Giuseppe Gargani, Piia-Noora Kauppi, Klaus-Heiner Lehne, Katalin Lévai, Antonio López-Istúriz White, Hans-Peter Mayer, Aloyzas Sakalas, Francesco Enrico Speroni, Andrzej Jan Szejna, Diana Wallis, Rainer Wieland, Jaroslav Zvěřina et Tadeusz Zwiefka |
||||||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) |
Jean-Paul Gauzès, Luis de Grandes Pascual, Kurt Lechner, Toine Manders et Marie Panayotopoulos-Cassiotou |
||||||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (178 straipsnio 2 dalis) |
|
||||||
|
Pastabos (pateikiamos tik viena kalba) |
... |
||||||
PROCEDŪRA
|
Pavadinimas |
Hipotekiniai kreditai Europos Sąjungoje |
|||||||||||
|
Procedūros numeris |
||||||||||||
|
Atsakingas komitetas |
ECON |
|||||||||||
|
Paskelbimo apie suteikiamus įgaliojimus per plenarinį posėdį data (45 str.) |
18.5.2006 |
|||||||||||
|
Paskelbimo apie suteikiamus įgaliojimus per plenarinį posėdį data (39 str.) |
|
|||||||||||
|
Komitetai, į kuriuos kreiptasi dėl nuomonės |
EMPL |
IMCO |
JURI |
|
|
|||||||
|
Nuomonė nepateikta |
EMPL |
|
|
|
|
|||||||
|
Glaudesnis bendradarbiavimas |
IMCO |
|
|
|
|
|||||||
|
Pranešėjas(-ai) |
John Purvis 5.9.2005 |
|
||||||||||
|
Pakeistas(-i) pranešėjas(-ai) |
|
|
||||||||||
|
Svarstymas komitete |
18.4.2006 |
20.5.2006 |
12.9.2006 |
|
|
|||||||
|
Priėmimo data |
10.10.2006 |
|||||||||||
|
Galutinio balsavimo rezultatai |
+: –: 0: |
41 1 0 |
||||||||||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai |
Zsolt László Becsey, Pervenche Berès, Sharon Bowles, Udo Bullmann, Ieke van den Burg, David Casa, Jan Christian Ehler, Jonathan Evans, Jean-Paul Gauzès, Robert Goebbels, Donata Maria Assunta Gottardi, Benoît Hamon, Gunnar Hökmark, Karsten Friedrich Hoppenstedt, Sophia in 't Veld, Wolf Klinz, Christoph Konrad, Guntars Krasts, Kurt Joachim Lauk, Andrea Losco, Astrid Lulling, Gay Mitchell, Joseph Muscat, John Purvis, Alexander Radwan, Dariusz Rosati, Eoin Ryan, Antolín Sánchez Presedo, Manuel António dos Santos, Peter Skinner, Margarita Starkevičiūtė, Sahra Wagenknecht |
|||||||||||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) |
Katerina Batzeli, Harald Ettl, Ona Juknevičienė, Werner Langen, Alain Lipietz, Baroness Sarah Ludford, Charles Tannock, Corien Wortmann-Kool |
|||||||||||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (178 straipsnio 2 dalis) |
Christopher Heaton-Harris, Luis Herrero-Tejedor |
|||||||||||
|
Pateikimo data |
19.10.2006 |
|||||||||||
|
Pastabos (pateikiamos tik viena kalba) |
|
|||||||||||