PRANEŠIMAS dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, nustatančios Bendrijos veiksmų jūrų aplinkos politikos srityje pagrindus(Jūrų strategijos direktyva)

24.10.2006 - (COM(2005)0505 – C6‑0346/2005 – 2005/0211(COD)) - ***I

Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetas
Pranešėja: Marie-Noëlle Lienemann

Procedūra : 2005/0211(COD)

Procedūros eiga plenarinėje sesijoje

Dokumento priėmimo eiga :

A6-0373/2006

Pateikti tekstai :

A6-0373/2006

Debatai :

PV 13/11/2006 - 17
CRE 13/11/2006 - 17

Balsavimas :

PV 14/11/2006 - 9.15
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P6_TA(2006)0482

EUROPOS PARLAMENTO TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PROJEKTAS
AIŠKINAMOJI DALIS
Žuvininkystės komiteto NUOMONĖ
PROCEDŪRA

EUROPOS PARLAMENTO TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PROJEKTAS

dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, nustatančios Bendrijos veiksmų jūrų aplinkos politikos srityje pagrindus

(Jūrų strategijos direktyva)

(COM(2005)0505 – C6‑0346/2005 – 2005/0211(COD))

(Bendro sprendimo procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

– atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2005)0505)[1],

– atsižvelgdamas į EB sutarties 251 straipsnio 2 dalį ir į 175 straipsnio 1 dalį, pagal kuriuos Komisija jam pateikė pasiūlymą (C6‑0346/2005),

– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 51 straipsnį,

– atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pranešimą ir Žuvininkystės komiteto nuomonę (A6‑0373/2006),

1. pritaria Komisijos pasiūlymui su pakeitimais;

2. ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą ketina keisti iš esmės arba pakeisti jį nauju tekstu;

3. paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.

Komisijos siūlomas tekstas	Parlamento pakeitimai
Pakeitimas 1 1a konstatuojamoji dalis (nauja)
	(1a) Europą supa keturios jūros – Viduržemio, Baltijos, Šiaurės ir Juodoji, ir du vandenynai – Atlanto ir Arkties.
Pakeitimas 2 1b konstatuojamoji dalis (nauja)
	(1b) Bendrijos žemės teritorija iš tiesų yra pusiasalis, turintis tūkstančių kilometrų ilgio krantus, o Bendrijos jūrų teritorija yra didesnė už jos sausumos teritoriją.
Pakeitimas 3 1c konstatuojamoji dalis (nauja)
	(1c) Akivaizdu, kad reikalavimas dėl natūralių jūrų išteklių ir ekologinių jūrų paslaugų, pvz., atliekų absorbcijos, yra per didelis, ir kad Bendrija privalo sumažinti savo daromą poveikį ir Bendrijos vidaus vandenyse, ir už Bendrijos teritorijos esančiuose jūrų vandenyse.
Pakeitimas 4 1d konstatuojamoji dalis (nauja)
	(1d) Atsižvelgiant į ypatingą Baltijos jūros ekosistemos jautrumą dėl jos uždarumo ir druskingumo, prie Baltijos jūros esančios valstybės narės turėtų nedelsiant spręsti svarbias Baltijos jūros problemas, pvz., eutrofikaciją, invazinių rūšių veisimą ir /nustatytas normas viršijančią žvejybą.
Pakeitimas 5 2a konstatuojamoji dalis (nauja)
	(2a) Būtina nustatyti integruotu požiūriu pagrįstą teminę jūrų aplinkos strategiją, į kurią turėtų būti įtraukti, jei tinka, kokybiniai ir kiekybiniai tikslai ir tvarkaraščiai, kuriais remiantis bus įmanoma palyginti ir įvertinti numatytas priemones. Veiksmai, skirti strategijai įgyvendinti, turėtų atitikti subsidiarumo principą. Taip pat reikėtų apsvarstyti galimybę aktyviau dalyvauti suinteresuotoms šalims ir geriau panaudoti įvairias Bendrijos finansavimo priemones, tiesiogiai ar netiesiogiai susijusias su jūrų aplinkos apsauga.
Pagrindimas
Jūrų aplinkos strategijoje turėtų būti numatytas horizontalusis požiūris, kurį taikant būtų aprėpiamos visos politikos sritys, tiesiogiai ar netiesiogiai susijusios su jūrų aplinka. Reikėtų apsvarstyti, kaip teisingai panaudoti ir susieti įvairias finansines priemones ir subsidiarumo principą.
Pakeitimas 6 2b konstatuojamoji dalis (nauja)
	(2b) Strategijos plėtojimo ir įgyvendinimo tikslas turėtų būti ekosistemos išsaugojimas. Pagal šį požiūrį turėtų būti atsižvelgiama į biogeografines sritis, kurias ketinama saugoti, ir į žmonių veiklą, kuri daro poveikį jūrų aplinkai.
Pakeitimas 7 2c konstatuojamoji dalis (nauja)
	(2c) Būtina ir toliau nustatyti biologinius ir aplinkos apsaugos tikslus ir pamatines sistemas, atsižvelgiant į Tarybos 1992 m. gegužės 21 d. direktyvą 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos (Natūralių buveinių direktyva)¹, 2000 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2000/60/EB, nustatančią Bendrijos veiksmų vandens politikos srityje pagrindus², ir kitus tarptautiniu mastu sutartus tikslus.
	OL L 206, 1992 7 22, p. 7. ² OL L 327, 2000 12 22, p. 1.
Pakeitimas 8 4 konstatuojamoji dalis
(4) Norint pasiekti tuos tikslus, reikia skaidrios ir darnios teisės aktų sistemos, kuri sudarytų bendrą veiksmų pagrindą ir dėl kurios įgyvendinami veiksmai būtų koordinuojami, nuoseklūs ir tinkamai sujungti su veiksmais pagal kitus Bendrijos teisės aktus bei tarptautinius susitarimus.	(4) Norint pasiekti tuos tikslus, reikia skaidrios ir darnios teisės aktų sistemos, kurioje būtų apibrėžta sąvoka „gera aplinkos būklė“ ir kuri būtų susijusi su bendrosios žuvininkystės politikos principais, kuri sudarytų bendrą veiksmų pagrindą ir dėl kurios įgyvendinami veiksmai būtų koordinuojami, nuoseklūs ir tinkamai sujungti su veiksmais pagal kitus Bendrijos teisės aktus bei tarptautinius susitarimus.
Pagrindimas
Sąvoka „gera aplinkos būklė“ turėtų būti apibrėžiama direktyvoje, o ne vėliau, jau vykstant komitologijos procedūrai.
Pakeitimas 9 6 konstatuojamoji dalis
(6) Todėl tikslinga, kad kiekviena valstybė narė jai priklausantiems Europos vandenims parengtų jūrų strategiją, kurioje, nors strategija skirta saviems vandenims, būtų atsižvelgta į bendrą atitinkamo jūrų regiono perspektyvą. Jūrų strategijomis turėtų būti pasiekta, kad būtų vykdomos priemonių programos, skirtos gerai ekologinei būklei pasiekti.	(6) Todėl tikslinga, kad vieno jūros regiono valstybės narės užtikrintų, kad būtų sukurta viena bendra regionui ar subregionui skirta, jų jurisdikcijai ar suverenumui priklausančių vandenų jūrų strategija. Kiekviena valstybė narė jai priklausantiems Europos vandenims parengtų jūrų strategiją, kurioje, nors strategija skirta saviems vandenims, būtų atsižvelgta į bendrą atitinkamo jūrų regiono perspektyvą. Jūrų strategijomis turėtų būti pasiekta, kad būtų vykdomos priemonių programos, skirtos gerai ekologinei būklei pasiekti.
Pagrindimas
Šis pakeitimas yra suderintas su 14 pranešėjos pakeitimu, kuriame pabrėžiama, kad valstybės narės turėtų sukurti vieną bendrą regionui ar subregionui skirtą jūrų strategiją.
Pakeitimas 10 8a konstatuojamoji dalis (nauja)
	(8a) Atsižvelgiant į laivininkyste ir žvejyba besiverčiančių tautų interesųsą veiką, jų laivus bei veiklą jūrų aplinkoje, būtina koordinuoti pastangas, kad būtų galima apsaugoti jūrų aplinką nuo pavojų, susijusių su šių laivų, plaukiojančių su registracijos šalies vėliavomis, veikla jūrų regionuose. Jei jūrų regionuose veiklą vykdo trečiųjų šalių laivai, valstybės narės turėtų koordinuoti savo pastangas ir apsaugoti jūrų aplinką, pasitelkdamos veikiančias organizacijas ir institucijas.
Pagrindimas
Šalių laivai, plaukiojantys valstybės narės vandenyse, išmetamais teršalais ir kitais veiksmais gali itin pakenkti jūrų aplinkai. Siekdamos tai koordinuoti, valstybės narės turėtų naudotis veikiančiomis institucijų struktūromis.
Pakeitimas 11 10a konstatuojamoji dalis (nauja)
	(10a) Reikėtų nustatyti racionalų požiūrį į tai, kaip turėtų būti visiškai įgyvendinami „Natura 2000“ tinklo tikslai jūrų aplinkos srityje. Į šį požiūrį reikėtų įtraukti pasiūlymus pritaikyti Natūralių buveinių direktyvos priedus, susijusius su jūrų natūraliomis buveinėmis ir gyvūnų rūšimis, ir pagal jį turėtų būti taikomos ir pritaikomos techninės ir finansinės priemonės.
Pagrindimas
Atsižvelgiant į Natūralių buveinių direktyvą, svarbu „Natura 2000“ tinklo veikloje didžiausią dėmesį skirti jūrų aplinkai siekiant nustatyti naujus kriterijus ir atitinkamas technines ir finansines įgyvendinimo priemones.
Pakeitimas 12 11a konstatuojamoji dalis (nauja)
	(11a) Būtina pakviesti kaimynines valstybes dalyvauti šiame procese ir plėtoti partnerystę su jomis, ypač Baltijos jūros, Viduržemio jūros ir Juodosios jūros regionuose, atsižvelgiant į, inter alia, partnerystės iniciatyvas, pradėtas atsižvelgiant į 2002 m. Jungtinių Tautų pasaulio vadovų susitikimą tvariojo vystymosi klausimais.
Pagrindimas
Jūrų aplinkos išsaugojimo strategiją reikėtų vertinti iš pasaulinės perspektyvos. Taigi šios strategijos sėkmė taip pat priklausys nuo to, ar dalyvaus trečiosios šalys.
Pakeitimas 13 11b konstatuojamoji dalis (nauja)
	(11b) Taip pat reikėtų atsižvelgti į biologinę įvairovę ir jūrų mokslinių tyrimų, susijusių su labiausiai nutolusių regionų giliųjų vandenų aplinka, potencialą ir pagal konkrečias programas parengti mokslinius tyrimus siekiant geriau apibūdinti giliųjų vandenų ekosistemas.
Pagrindimas
Jau paaiškėjo, kad informacijos apie giliųjų vandenų aplinką stygius yra didelis trūkumas sprendžiant keletą su šia tema susijusių klausimų. Svarbu paskatinti parengti mokslinius tyrimus siekiant geriau apibūdinti giliųjų vandenų ekosistemas, iš kurių daugelis yra visai nežinomos.
Pakeitimas 14 11c konstatuojamoji dalis (nauja)
	(11c) Siekdamos veiksmingai saugoti jūrų aplinką, valstybės narės turėtų sukurti sistemas ir pagrindus, kurie sudarytų sąlygas tvarkyti jūrų reikalus įvairiuose sektoriuose. Taigi nustatant jūrų vandenų statusą reikėtų atsižvelgti ne tik į aplinkos apsaugos elementą – gamtos mokslai turėtų būti suderinti su ekonomine, socialine ir administracine šio sektoriaus plėtra.
Pagrindimas
Taikant naujus jūrų apsaugos principus, reikėtų atsisakyti tradicinio skirstymo į sektorius. Aplinkos, mokslo, sveikatos, komercijos ir pramonės sektoriuose būtina atsižvelgti į klausimus, kurie tradiciškai priklausė kitiems sektoriams.
Pakeitimas 15 12 konstatuojamoji dalis
(12) Kadangi pagal jūrų strategijas vykdomos priemonių programos bus veiksmingos tik tada, jeigu jos bus parengtos remiantis tvirtomis žiniomis apie jūrų aplinkos būklę tam tikroje teritorijoje ir kuo labiau pritaikytos prie atitinkamų vandenų poreikių kiekvienos valstybės narės atveju ir atsižvelgiant į bendrą atitinkamo jūrų regiono perspektyvą, būtina numatyti nacionaliniu lygiu parengti atitinkamą informacija pagrįsto politikos formavimo sistemą.	(12) Kadangi pagal jūrų strategijas vykdomos priemonių programos bus veiksmingos ir maksimaliai ekonomiškos tik tada, jeigu jos bus parengtos remiantis tvirtomis mokslinėmis žiniomis apie jūrų aplinkos būklę tam tikroje teritorijoje ir kuo labiau pritaikytos prie atitinkamų vandenų poreikių kiekvienos valstybės narės atveju ir atsižvelgiant į bendrą atitinkamo jūrų regiono perspektyvą, būtina numatyti nacionaliniu lygiu parengti atitinkamą informacija pagrįsto politikos formavimo sistemą, apimančią jūrų tyrimus ir stebėseną.
Pagrindimas
Siekiant, kad politikos nustatymas būtų kuo tikslesnis ir ekonomiškas, turėtų būti pabrėžiama mokslo ir mokslinių tyrimų svarba.
Pakeitimas 16 13 konstatuojamoji dalis
(13) Pradėdamos šiuos pasiruošimus valstybės narės visame jūrų regione turėtų imtis savo jūrų vandenų savybių analizės, nustatydamos svarbiausius pavojus ir poveikį tiems vandenims, jų ekonominį ir socialinį panaudojimą bei išlaidas, patiriamas dėl jūrų aplinkos blogėjimo.	(13) Pradėdamos šiuos pasiruošimus valstybės narės visame jūrų regione turėtų imtis savo jūrų vandenų savybių ir veikimo analizės, nustatydamos svarbiausius pavojus ir poveikį tiems vandenims, jų ekonominį ir socialinį panaudojimą bei išlaidas, patiriamas dėl jūrų aplinkos blogėjimo.
Pagrindimas
Svarbu analizuoti ne tik jūrų vandenų savybes, bet ir vandenų praktinį veikimą.
Pakeitimas 17 14a konstatuojamoji dalis (nauja)
	(14a) Bendrija turėtų sudaryti būtinas sąlygas siekdama, kad valstybės narės turėtų naudos iš universitetuose, kuriuose dėstomi jūrų mokslai, atliekamų mokslinių tyrimų ir sukauptų kokybiškų žinių. Taigi mokslinę ir techninę informaciją, reikalingą šios direktyvos nustatytiems įvairiems etapams įgyvendinti, reikėtų gauti iš patikimų šaltinių, taip pat turėtų būti užtikrintas tvarus pakrančių vietovių, kuriose paprastai yra įsikūrę tokie mokymo centrai, vystymasis.
Pagrindimas
Europos universitetai, kuriuose dėstomi jūrų aplinkos mokslai, kaupiamos aukštos kokybės žinios, kuriomis reikėtų pasinaudoti. Šiuos universitetus taip pat reikėtų remti siekiant užtikrinti tvarų pakrančių vietovių vystymąsi. Taigi tuo pat metu galima siekti dviejų tikslų: skatinti tvarų pakrančių vietovių vystymąsi ir gauti informaciją, būtiną direktyvai taikyti.
Pakeitimas 18 14b konstatuojamoji dalis (nauja)
	(14b) Parama jūrų aplinkos moksliniams tyrimams turėtų būti nustatyta Septintojoje bendrojoje mokslinių tyrimų ir plėtros programoje.
Pagrindimas
Europos universitetai, kuriuose dėstomi jūrų aplinkos mokslai, kaupiamos aukštos kokybės žinios, kuriomis reikėtų pasinaudoti. Šiuos universitetus taip pat reikėtų remti siekiant užtikrinti tvarų pakrančių vietovių vystymąsi. Taigi tuo pat metu galima siekti dviejų tikslų: tvaraus pakrančių vietovių vystymosi ir gauti informaciją, būtiną direktyvai taikyti.
Pakeitimas 19 17a konstatuojamoji dalis (nauja)
	(17a) Siekiant planuoti priemonių programas, jas įgyvendinti ir valdyti, gali prireikti nemažų išlaidų. Atsižvelgdama į tai, kad priemonių programos yra būdas siekti direktyvos tikslų, Bendrija turėtų prisidėti prie valstybių narių išlaidų, patirtų ruošiant, įgyvendinant ir koordinuojant minėtąsias programas, atlyginimo.
Pagrindimas
Priemonių programos yra pagrindinė priemonė direktyvos tikslui pasiekti; jos turi poveikį Bendrijos lygmeniu ir todėl reikėtų įtraukti nuostatą dėl to, kad Bendrija turi prisidėti prie valstybių narių išlaidų atlyginimo.
Pakeitimas 20 26 konstatuojamoji dalis
(26) Tikslinga, kad Komisija pateiktų pirmąją vertinimo ataskaitą apie šios direktyvos įgyvendinimą per dvejus metus nuo visų priemonių programų gavimo ir, bet kuriuo atveju, ne vėliau kaip iki 2021 m. Tolesnės Komisijos ataskaitos turėtų būti skelbiamos kas šešerius metus.	(26) Tikslinga, kad Komisija pateiktų pirmąją vertinimo ataskaitą apie šios direktyvos įgyvendinimą per dvejus metus nuo visų priemonių programų gavimo ir, bet kuriuo atveju, ne vėliau kaip iki 2017 m. Tolesnės Komisijos ataskaitos turėtų būti skelbiamos kas šešerius metus.
Pakeitimas 21 28 konstatuojamoji dalis
(28) Priemonių, reglamentuojančių žvejybos valdymą, galima imtis tik bendrosios žvejybos politikos kontekste, kaip nustatyta 2002 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 2371/2002 dėl žuvų išteklių apsaugos ir tausojančio naudojimo pagal Bendrąją žuvininkystės politiką, ir remiantis mokslinėmis konsultacijomis, todėl jos nenagrinėjamos šioje direktyvoje. Radioaktyviųjų medžiagų naudojimo sąlygojamos spinduliuotės ir emisijos kontrolė reglamentuojama Euratomo sutarties 30 ir 31 straipsniais, todėl ji nenagrinėjama šioje direktyvoje.	(28) Priemonių, reglamentuojančių žvejybos valdymą, galima imtis, inter alia, bendrosios žvejybos politikos kontekste, kaip nustatyta 2002 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 2371/2002 dėl žuvų išteklių apsaugos ir tausojančio naudojimo pagal Bendrąją žuvininkystės politiką, ir remiantis mokslinėmis konsultacijomis, todėl jos taip pat nagrinėjamos šioje direktyvoje. Radioaktyviųjų medžiagų naudojimo sąlygojamos spinduliuotės ir emisijos kontrolė reglamentuojama Euratomo sutarties 30 ir 31 straipsniais, todėl ji nenagrinėjama šioje direktyvoje.
Pagrindimas
Žvejybos veikla iš esmės veikia jūrų aplinką, todėl jai turėtų būti taikoma ši direktyva.
Pakeitimas 22 28a konstatuojamoji dalis (nauja)
	(28a) Vykdant bendrąją žuvininkystės politikos reformą, ateityje reikėtų atsižvelgti į žvejybos poveikį aplinkai ir šios direktyvos tikslus.
Pagrindimas
Netvari žvejyba yra vienas didžiausios grėsmės Europos jūroms atvejų.
Pakeitimas 23 29a konstatuojamoji dalis (nauja)
	29a) Valstybių narių veiksmai turi būti grindžiami atsargumo principu ir į ekosistemą nukreiptu požiūriu.
Pakeitimas 24 1 straipsnis
Direktyva nustatoma jūrų strategijų, skirtų jūrų aplinkos gerai ekologinei būklei pasiekti [ne vėliau kaip iki 2021 m.] ir užtikrinti nuolatinę tos aplinkos apsaugą ir išsaugojimą bei blogėjimo prevenciją, rengimo principai.	Direktyva nustatomi principai, kuriuos taikydamos valstybės narės turi pasiekti gerą jūrų aplinkos ekologinę būklę ne vėliau kaip iki 2017 m. ir imtis priemonių, kuriomis:
Šioje direktyvoje „ekologinė būklė“ reiškia bendrą jūrų vandenų aplinkos būklę, atsižvelgiant į juos sudarančių jūrų ekosistemų struktūrą, funkciją ir procesus bei natūralius fiziografinius, geografinius ir klimato veiksnius bei fizines ir chemines sąlygas, įskaitant susidarančias dėl žmogaus veiklos atitinkamoje teritorijoje.	a) užtikrinama jūrų aplinkos apsauga ir išsaugojimas arba leidžiant ją atkurti, arba, jei įmanoma, atkuriant jūrų biologinės įvairovės ir jūrų ekosistemų funkcionavimą, procesus ir struktūrą;
	b) užkertamas kelias jūrų aplinkos taršai ir palaipsniui ji mažinama siekiant užtikrinti, kad jūrų biologinei įvairovei, jūrų ekosistemoms, žmogaus sveikatai ar teisėtam naudojimuisi jūromis nebūtų poveikio ar didelės rizikos;
	c) ribojama veikla jūrų aplinkoje ilgą laiką ir taip, kad nebūtų kenkiama būsimų kartų naudojimui ir veiklai, taip pat jūrų ekosistemų pajėgumams reaguoti į gamtos ar žmonių sukeltus pasikeitimus.
Pakeitimas 25 2 straipsnis
Ši direktyva taikoma visiems Europos vandenims jūros pusėje nuo pagrindinės linijos, nuo kurios matuojamas teritorinių vandenų plotis, besitęsiantiems iki teritorijos, kurioje valstybės narės turi suverenumą arba jurisdikciją, tolimiausios ribos, įskaitant visų tų vandenų dugną ir po juo esantį gruntą, toliau − „Europos jūrų vandenys“.	Ši direktyva taikoma visiems Europos jūrų vandenims ir joje atsižvelgiama į poreikį užtikrinti jūrų aplinkos kokybę asocijuotose šalyse ir šalyse kandidatėse.
Pakeitimas 26 2a straipsnis (naujas)
	2a straipsnis
	Esamos pareigos, įsipareigojimai ir iniciatyvos
	Ši direktyva taikoma nepažeidžiant:
	a) esamų valstybių narių ar Bendrijos pareigų ir įsipareigojimų Bendrijos ar tarptautiniu lygiu saugoti Europos jūrų vandenų aplinką; ir
	b) valstybių narių kompetencijos veikiančiose tarptautinių institucijų struktūrose.
Pagrindimas
Šiuo pakeitimu siekiama išaiškinti valstybių narių vaidmenį Europos regioninių jūrų konvencijų požiūriu.
Pakeitimas 27 2b straipsnis (naujas)
	2b straipsnis
	Apibrėžtys
	Šioje direktyvoje:
	1) „Europos jūrų vandenys“ – visi Europos vandenys nuo pagrindinės linijos, nuo kurios matuojamas teritorinių vandenų plotis, besitęsiantys iki teritorijos, kurioje valstybės narės turi suverenumą arba jurisdikciją, tolimiausios ribos, įskaitant visų tų vandenų dugną ir po juo esantį gruntą; ir visi potvynio vandenys, kurie yra valstybėje narėje ar šalia jos ir nuo kurių matuojamas teritorinių vandenų atstumas, taip pat bet kokia sausumos dalis ar jūros dugnas, kurį nuolat ar protarpiais apsemia tie vandenys;
	2) „ekologinė būklė“ – bendra aptariamų vandenų aplinkos būklė, atsižvelgiant į:
	a) juos sudarančių jūrų ekosistemų struktūrą, veiklą ir procesus;
	b) sudėtines dalis, sąlygas ir veiksnius, nesvarbu ar jie būtų akustiniai, biologiniai, cheminiai, klimato, geografiniai, geologiniai, fiziniai ar fiziografiniai, kurie susiję tarp savęs ir lemia a punkte minimų jūrų ekosistemų sąlygas, produktyvumą, kokybę ir būklę.
	b punkte minimos sudėtinės dalys, sąlygos ir veiksniai apima tas sudėtines dalis, sąlygas ir veiksnius, kurie atsiranda dėl žmonių veiklos, nesvarbu, ar ši veikla atliekama Europai priklausančiuose jūrų vandenyse, ar už jų ribų;
	3) „gera ekologinė būklė“ – aplinkos būklė, kai:
	a) ją sudarančių jūrų ekosistemų struktūra, veikla ir vystymasis leidžia šioms ekosistemoms funkcionuoti natūraliu, save palaikančiu būdu. Jūrų ekosistemos išlaiko savo natūralų gebėjimą atsikurti po didesnių aplinkos pokyčių;
	b) visa žmogaus veikla ir aptariamoje srityje, ir už jos ribų,tvarkoma taip, kad bendras spaudimas jūrų ekosistemoms suderinamas su gera ekologine būkle. Jūrų paslaugų ir išteklių naudojimo ir kita veikla, vykdoma jūrų aplinkoje, neperžengia lygio, išlaikančio ekologinę pusiausvyrą pagal geografinę skalę, tinkamą naudoti atliekant vertinimus. Išlaikomas būsimų kartų vartojimo ir veiklos jūrų aplinkoje potencialas;
	c) saugoma jūrų biologinė įvairovė ir ekosistemos, vengiama jų pablogėjimo, galimas jų atkūrimas ir atsižvelgiant į galimybių ribas atkuriama jų veikla, vystymasis bei struktūra;
	d) tarša ir energija, įskaitant ir triukšmą, jūrų aplinkoje nuolatos mažinami siekiant užtikrinti, kad būtų sumažintas poveikis ar rizika jūrų biologinei įvairovei, jūrų ekosistemoms, žmonių sveikatai ar teisėtam jūrų naudojimui; ir
	e) patenkinamos visos sąlygos, išvardytos I priede;
	4) „tarša“ – dėl žmonių veiklos atsiradęs tiesioginis ar netiesioginis medžiagų ar energijos patekimas į jūrų aplinką, dėl kurio atsiranda ar gali atsirasti pražūtingos pasekmės, pavyzdžiui, žalai jūrų biologinei įvairovei ir jūrų ekosistemoms, pavojus žmonių sveikatai ir kliūtys teisėtam jūros naudojimui.
	5) „jūrų saugomos teritorijos“ – teritorijos, kuriose ribojama ar uždrausta veikla, kuri nustatyta kaip daranti didelį spaudimą ir (arba) poveikį jūrų aplinkai. Jūrų saugomas teritorijas Jūrų strategijos rengimo metu nustato valstybės narės; jos yra jūrų teritorijos planavimo sistemos, kuri yra suderinta Bendrijos, regioniniu ir subregioniniu lygmenimis ir atitinka Bendrijos tarptautinius įsipareigojimus, dalis.
Pakeitimas 28 3 straipsnio 1 dalis
1. Valstybės narės, įgyvendindamos šioje direktyvoje nustatytas pareigas, tinkamai atsižvelgia į tai, kad joms priklausantys Europos jūrų vandenys sudaro neatskiriamą šių jūrų regionų dalį:	1. Valstybės narės įgyvendina šią direktyvą, atsižvelgdamos į šiuos jūrų regionus:
a) Baltijos jūros;	a) Baltijos jūros;
b) Šiaurės Rytų Atlanto vandenyno;	b) Šiaurės Rytų Atlanto vandenyno;
c) Viduržemio jūros.	c) Viduržemio jūros;
	ca) Juodosios jūros.
Pakeitimas 29 3 straipsnio 2 dalies įvadinė dalis
2. Siekdamos atsižvelgti į tam tikro regiono specifiką, valstybės narės, įgyvendindamos šią direktyvą, gali padalyti 1 dalyje nurodytus jūrų vandenis su sąlyga, kad tokie padalijimai atitinka šiuos jūrų subregionus:	2. Siekdamos atsižvelgti į tam tikro regiono specifiką, valstybės narės, įgyvendindamos šią direktyvą, gali padalyti 1 dalyje nurodytus jūrų vandenis su sąlyga, kad laikomasi tarptautinių susitarimų ir kad tokie padalijimai atitinka šiuos jūrų subregionus:
Pagrindimas
Tarptautinė jūrų tyrinėjimo taryba jau aiškiai nustatė ribas, kurių laikomasi nustatant bendrą leistiną žuvininkystės sektoriaus sugaunamą kiekį. Bet koks smulkesnis jūrų subregionų suskirstymas turėtų atspindėti esamas ribas siekiant, kad jis būtų veiksmingas.
Pakeitimas 30 3 straipsnio 2 dalies b punkto ii papunktis
(ii) Adrijos jūroje jūrų vandenis, kuriuose Italija ir Slovėnija turi suverenumą arba jurisdikciją;	(ii) Adrijos jūroje jūrų vandenis, kuriuose Italija, Slovėnija ir Kroatija turi suverenumą arba jurisdikciją;
Pagrindimas
Reikia atsižvelgti į Kroatijos padėtį Adrijos subregione.
Pakeitimas 31 3 straipsnio 2a dalis (nauja)
	2a. Suinteresuotos valstybės narės vėliausiai iki [2017 metų] pasiekia gerą ekologinę Europos vandenų būklę kiekviename jūrų regione, sukurdamos ir įgyvendindamos to regiono jūrų strategiją pagal šios direktyvos nuostatas.
	Valstybės narės steigia atitinkamus savo Europos jūrų vandenų valdymo padalinius kiekviename jūrų regione ar subregione. Steigiant valdymo padalinius, kai reikia, atsižvelgiama į jau veikiančius valdymo, stebėsenos ir informavimo padalinius ir tai numatoma atitinkamoje jūrų strategijoje.
	Valstybės narės praneša Komisijai apie bet kokį įsteigtą valdymo padalinį iki datos, nurodytos 23 straipsnio 1 dalies pirmoje pastraipoje.
Pakeitimas 32 4 straipsnio -1 dalis (nauja)
	-1. Valstybės narės pasiekia gerą ekologinę būklę, sukurdamos ir įgyvendindamos jūrų strategijas.
Pakeitimas 33 4 straipsnio įžanginė dalis
Kiekviena valstybė narė kiekvieno atitinkamo jūrų regiono atžvilgiu parengia jūrų strategiją jai priklausantiems Europos jūrų vandenims laikydamasi tokio veiksmų plano:	1. Valstybės narės, kurių teritorijos patenka į vieną jūrų regioną, užtikrina, kad būtų parengta viena bendra vieno regiono ar subregiono jūrų strategija, skirta jų suverenumui ar jurisdikcijai priklausantiems to regiono vandenims. Kiekviena valstybė narė kiekvieno atitinkamo jūrų regiono atžvilgiu parengia jūrų strategiją jai priklausantiems Europos jūrų vandenims laikydamasi tokio veiksmų plano:
Pakeitimas 34 4 straipsnio a punktas
a) Rengimas:	a) Rengimas:
i) atitinkamų vandenų dabartinės ekologinės būklės ir žmogaus veiklos poveikio atitinkamiems vandenims pradinis vertinimas, kuris turi būti baigtas vėliausiai [po 4 metų nuo įsigaliojimo datos] pagal 7 straipsnį;	i) atitinkamų vandenų dabartinės ekologinės būklės ir žmogaus veiklos poveikio atitinkamiems vandenims pradinis vertinimas, kuris turi būti baigtas vėliausiai [po 2 metų nuo įsigaliojimo datos] pagal 7 straipsnį;
ii) atitinkamų vandenų geros ekologinės būklės nustatymas, kuris turi būti atliktas vėliausiai [po 4 metų nuo įsigaliojimo datos] pagal 8 straipsnio 1 dalį;	ii) atitinkamų vandenų geros ekologinės būklės nustatymas, kuris turi būti atliktas vėliausiai [po 2 metų nuo įsigaliojimo datos] pagal 8 straipsnio 1 dalį;
iii) tam tikrų aplinkos apsaugos tikslų nustatymas vėliausiai [po 5 metų nuo įsigaliojimo datos] pagal 9 straipsnio 1 dalį;	iii) tam tikrų aplinkos apsaugos tikslų nustatymas vėliausiai [po 3 metų nuo įsigaliojimo datos] pagal 9 straipsnio 1 dalį;
iv) nuolatinio tikslų vertinimo ir atnaujinimo stebėsenos programos parengimas ir įgyvendinimas vėliausiai [po 6 metų nuo įsigaliojimo datos], jei nenurodyta kitaip atitinkamuose Bendrijos teisės aktuose, pagal 10 straipsnio 1 dalį;	iv) nuolatinio tikslų vertinimo ir atnaujinimo stebėsenos programos parengimas ir įgyvendinimas vėliausiai [po 3 metų nuo įsigaliojimo datos], jei nenurodyta kitaip atitinkamuose Bendrijos teisės aktuose, pagal 10 straipsnio 1 dalį;
Pakeitimas 35 4 straipsnio b punktas
b) Priemonių programos:	b) Priemonių programos:
i) priemonių programos, skirtos gerai ekologinei būklei pasiekti, parengimas vėliausiai iki 2016 m. pagal 12 straipsnio 1, 2 ir 3 dalis;	i) priemonių programos, skirtos gerai ekologinei būklei pasiekti, parengimas vėliausiai iki 2012 m. pagal 12 straipsnio 1, 2 ir 3 dalis;
ii) (i) punkte numatytos programos pradėjimas įgyvendinti ne vėliau kaip 2018 m. pagal 12 straipsnio 6 dalį.	ii) (i) punkte numatytos programos pradėjimas įgyvendinti ne vėliau kaip 2014 m. pagal 12 straipsnio 6 dalį.
Pakeitimas 36 4 straipsnio 1a ir 1b dalys (naujos)
	1a. Jei vieno jūros regiono ar subregiono valstybės narės sutaria greičiau nei nurodyta įgyvendinti 1 dalies a ir b punktų veiksmus, jos apie šį pakeistą tvarkaraštį praneša Komisijai ir toliau atitinkamai veikia.
	Tų valstybių narių pastangas pagerinti aplinką, verčiant teritoriją bandomąja, turi atitinkamai remti ES.
	a ir b punktųnuostatos nekliudo valstybėms narėms išlaikyti griežtesnių apsaugos priemonių ar jas įdiegti .
Pakeitimas 37 4 straipsnio 1b dalis (nauja)
	1b. Valstybės narės sukuria atitinkamus mechanizmus, kurie užtikrintų, kad 1 dalyje, atsižvelgiant į 7, 8, 9, 10 ir 12 straipsnius, numatytos priemonės būtų sukurtos ir įgyvendintos pagal 5 straipsnį, parengiant vieną bendrą, kiekvienam regionui skirtą jūrų strategiją ir bendrą pranešimą dėl šiuose straipsniuose nurodytų dalių.
	Valstybės narės ar kompetentinga valdžios institucija per tris mėnesius Komisijai ir suinteresuotoms valstybėms narėms pateikia pranešimus.
Pakeitimas 38 4 straipsnio 1c dalis (nauja)
	1c. Baltijos jūros regionas galėtų būti bandomoji teritorija įgyvendinant jūrų strategiją. Pagal Helsinkio konvenciją (angl. HELCOM) rengiamas Baltijos jūros veiksmų planas galėtų būti naudinga priemonė naudojant Baltijos jūrą kaip bandomąją teritoriją ir įgyvendinant jūrų strategiją.
	Baltijos jūros regiono valstybės narės, remdamosi 12 straipsnio 1 dalies i ir ii punktais ir siekdamos geros Baltijos jūros regiono ekologinės būklės, vėliausiai iki 2010 m. parengia Baltijos jūros regionui skirtą bendrą priemonių programą.
Pagrindimas
Gerai žinoma, kad atsižvelgiant į ekologinę Baltijos jūros būklę reikalingos skubios priemonės. Aštuonios iš devynių aplink Baltijos jūrą esančių valstybių yra Europos Sąjungos narės. Taigi Baltijos jūros regionas galėtų būti tinkama bandomoji teritorija įgyvendinant jūrų strategiją.
Pakeitimas 39 4a straipsnis (naujas)
	4a straipsnis
	Jūrų saugomos teritorijos
	1. Kiekvieno regiono ar subregiono strategijose valstybės narės nmato priemones, skirtas jūrų saugomomis teritorijomis nustatytoms sritims.
	Jei reikia, valstybės narės į savo regionų ar subregionų strategijas taip pat įtraukia priemones, skirtas įkurti uždariems jūrų gamtos rezervatams, labiausiai pažeidžiamoms jūrų ekosistemoms ir biologinei įvairovei apsaugoti ir išsaugoti.
	2. Priemonių programą rengianti valstybė narė be kitų priemonių į ją įtraukia erdvinės apsaugos priemones, įskaitant (bet neapsiribojant) specialias draustinių teritorijas pagal Direktyvą 92/43EEB, specialias saugomas teritorijas pagal 1979 m. balandžio 2d. Tarybos Direktyvą 79/409 EB dėl laukinių paukščių apsaugos² ir saugomas jūrų teritorijas, apibrėžtas Biologinės įvairovės konvencijos šalių dalyvių konferencijos sprendime VII/5, taip pat kitas priemones pagal bet kuriuos tarptautinius ar regioninius susitarimus, kuriuose dalyvauja Bendrija.
	3. Valstybės narės užtikrina, kad, nustatant šias teritorijas būtų prisidedama prie suderinto ir pavyzdinio jūrų saugomų teritorijų tinklo sukūrimo (jis turi būti sukurtas vėliausiai iki 2012 m.); šį tinklą turi sudaryti pakankamo dydžio teritorijos, visiškai apsaugotos nuo gavybos pramonės, inter alia, siekiant apsaugoti neršimą, jauniklių auginimą ir maitinimą, taip pat siekiant išsaugoti ar atkurti ekosistemų vientisumą, struktūrą ir veikimą.
	4. Valstybės narės įsteigia vieną ar kelis tokių jūrų saugomų teritorijų registrus, kurie įforminami bent po trejų metų nuo šios Direktyvos įsigaliojimo.
	5. Visuomenė gali naudotis registre (-uose) esančia informacija.
	6. Jūrų saugomų teritorijų registrai, skirti kiekvienam jūrų regionui ar subregionui, persvarstomi ir atnaujinami.
	^_____ ²OL L 103, 1979 4 25, p. 1

Pakeitimas 40 5 straipsnio antraštinė dalis
Koordinavimas ir bendradarbiavimas	Koordinavimas su trečiosiomis šalimis.
Pagrindimas
Šalys, kurios neturi priėjimo prie jūros, ir šalys, kurių laivai plaukioja valstybės narės vandenyse, savo teršalais, išmetamais žemyne ir iš laivų, gali itin pakenkti tų vandenų ekologinei būklei. Direktyvoje numatoma, kad valstybės narės, jei tikslinga ir tinkama, turėtų naudotis veikiančiomis institucijų struktūromis ir tarpusavyje koordinuoti veiksmus.
Pakeitimas 41 5 straipsnio 1 dalis
1. Šios direktyvos tikslais valstybės narės, kurių jūrų vandenys yra tame pačiame jūrų regione arba subregione, koordinuoja savo veiksmus.	1. Šios direktyvos tikslais valstybės narės, kurių jūrų vandenys yra tame pačiame jūrų regione arba subregione, bendradarbiauja ir koordinuoja savo veiksmus.
Jei tikslinga ir taikytina, valstybės narės naudoja esamas institucines struktūras, įsteigtas tame jūrų regione arba subregione.	Jei tikslinga ir taikytina, valstybės narės naudoja esamas institucines struktūras, įsteigtas tame jūrų regione arba subregione, ir, kiek įmanoma, ten priimtas programas ir priemones, kurios atitinkamai pataisomos, ypač siekiant suderinti jas su 18 straipsniu.
Pakeitimas 42 5 straipsnio 2 dalies 1 pastraipa
2. Šios direktyvos tikslais valstybės narės kiekviename jūrų regione arba subregione deda visas pastangas siekdamos koordinuoti savo veiksmus su trečiosiomis šalimis, turinčiomis suverenumą arba jurisdikciją vandenyse tame pačiame regione arba subregione.	2. Jūrų strategijos nustatymo ir įgyvendinimo tikslais valstybės narės deda visas pastangas siekdamos koordinuoti savo veiksmus su:
	a) trečiosiomis šalimis, turinčiomis suverenumą arba jurisdikciją atitinkamo jūrų regiono jūrų teritorijose;
	b) trečiosiomis šalimis, kurių laivai, plaukiojantys su jų vėliava, vykdo veiklą atitinkamame jūrų regione, ir
	c) trečiosiomis šalimi, kurios neturi priėjimo prie jūros, bet kurių teritorijose yra konkrečių ar išsklaidytų taršos šaltinių, kurie upėmis ar per atmosferą teršia atitinkamą jūrų regioną.
Pagrindimas
Šalys, kurios neturi priėjimo prie jūros, ir šalys, kurių laivai plaukioja valstybės narės vandenyse, savo teršalais, išmetamais žemyne ir iš laivų, gali itin pakenkti tų vandenų. ekologinei būklei. Direktyvoje numatoma, kad valstybės narės, jei tikslinga ir tinkama, turėtų naudotis veikiančiomis institucijų struktūromis ir tarpusavyje koordinuoti veiksmus.
Pakeitimas 43 5 straipsnio 2 dalies 2a pastraipa (nauja)
	Komisija ir valstybės narės, atsižvelgdamos į tarptautinius ir regioninius susitarimus, kuriuos ES sudarė su organizacijomis ir trečiosioms šalimis, kurios turi suverenumą ar jurisdikciją
	- vandenyse, kurie ribojasi su Europos jūrų vandenimis,
	- laivuose, kurie vykdo veiklą Europos jūrų vandenyse, ir
	- žemėje, iš kurios gali būti teršiami Europos jūrų vandenys,
	skatina jas patvirtinti jūrų strategijų priemones ir programas, suderintas su II ir III skyrių nuostatomis.
Pagrindimas
Būtina skatinti tarptautinį bendradarbiavimą su trečiosiomis šalimis, tarptautinėmis ir regioninėmis organizacijomis, siekiant, kad jos patvirtintų jūrų strategijas, apimančias regionus ar subregionus, kurių dalis yra Europos jūrų vandenys.
Pakeitimas 44 5 straipsnio 2a dalis (nauja)
	2a. Komisija iki 2007 m. nustato aplinkos apsaugos kriterijus reglamentuojančią sistemą, siekdama užtikrinti, kad būtų konsultuojamasi su visomis atitinkamomis suinteresuotomis šalimis prieš jūrų aplinkoje pradedant vykdyti pagrindinius infrastruktūros projektus.
Pagrindimas
Tai, kad trūksta geresnio poveikio įvertinimo ir koordinavimo, rodo planai tiesti dujotiekį per Baltijos jūrą iš Viborgo, esančio Rusijai priklausančioje Suomijos įlankos dalyje, į Vokietijoje esantį Greifsvaldą. Aplinkos apsaugą reglamentuojančiuose ES teisės aktuose yra per mažai taisyklių, kurios išaiškintų, ką, prieš rengiant tokius infrastruktūros projektus, reikia padaryti aplinkos apsaugos požiūriu. Kokie yra minimalūs ES aplinkos apsaugos reikalavimai suinteresuotam subjektui, kuris, pvz., ketina tiesti vamzdį jau smarkiai užterštoje jūroje, kurią statybos metu padaryta žala arba avarija gali aplinkos požiūriu suniokoti? Be to, dugne turės būti suardytos nuodingos nuosėdos; dugne taip pat yra nuo pasaulinių karų laikų likusių gyvybei pavojingų liekanų, įskaitant tūkstančius pusiau surūdijusių minių ir cheminių ginklų.
Pakeitimas 45 5 straipsnio 2b dalis (nauja)
	2b. ES parama, pvz., parama pagal žemės ūkio politiką, gali būti skiriama tik tiems suinteresuotiems subjektams, kurie gali įrodyti, kad vykdydami veiklą jie išmes subalansuotą kiekį organinių medžiagų, t. y. kad jie neišleis didelių kiekių organinių nuotekų į vandens telkinius.
Pagrindimas
Keliolikai ES jūrų išteklių itin kenkia eutrofikacijos procesas. Siekiant nuoseklios ES politikos ir teisės aktų, būtina užtikrinti, kad parama pagal Bendrąją žemės ūkio politiką ir kita parama nebūtų naudojama tiesiogiai ar netiesiogiai naikinant svarbius ES išteklius.
Pakeitimas 46 6 straipsnio pavadinimas
Kompetentingos institucijos	Kompetentingos nacionalinės institucijos
Pakeitimas 47 7 straipsnio 1 dalies įžanginė dalis
1. Valstybės narės atlieka savo Europos jūrų vandenų pradinį vertinimą, kurį sudaro:	1. Valstybės narės atlieka savo kiekvieno jūrų regiono Europos jūrų vandenų pradinį vertinimą, kurį sudaro:
Pakeitimas 48 7 straipsnio 1 dalies a punktas
a) tų vandenų pagrindinių savybių ir dabartinės ekologinės būklės analizė, pagrįsta neišsamiu aspektų sąrašu, pateiktu II priedo 1 lentelėje, ir apimanti buveinių tipus, biologinius komponentus, fizines ir chemines savybes bei hidromorfologiją;	a) tų vandenų pagrindinių savybių, funkcijų ir dabartinės ekologinės būklės analizė, pagrįsta neišsamiu aspektų sąrašu, pateiktu II priedo 1 lentelėje, ir apimanti buveinių tipus, biologinius komponentus, fizines ir chemines savybes bei hidromorfologiją;
Or. en
Pagrindimas
Svarbu analizuoti ne tik jūrų vandenų savybes, bet ir vandenų praktinį veikimą.
Pakeitimas 49 7 straipsnio 1 dalies b punktas
b) pagrindinių pavojų ir poveikio, įskaitant žmogaus veiklą, tų vandenų savybėms ir ekologinei būklei analizė, pagrįsta neišsamiu aspektų sąrašu, pateiktu II priedo 2 lentelėje, ir apimanti kokybinį ir kiekybinį įvairių pavojų derinį bei pastebimas tendencijas;	b) pagrindinių pavojų ir poveikio, įskaitant žmogaus veiklą, tų vandenų ekologinei būklei analizė:
	i) kuri pagrįsta neišsamiu aspektų sąrašu, pateiktu [II] priedo 2 lentelėje;
	ii) kuri apima bendrą ir sąveikaujantį poveikį, taip pat pastebimas tendencijas ir
	iii) kurioje atsižvelgiama į susijusius vertinimus, parengtus pagal galiojančius Europos teisės aktus.
Pakeitimas 50 7 straipsnio 2 dalis
2. 1 dalyje nurodytoje analizėje atsižvelgiama į su pakrančių, tarpiniais ir teritoriniais vandenimis susijusius aspektus, kuriems taikomos Direktyvos 2000/60/EB atitinkamos nuostatos, kad būtų galima parengti išsamų jūrų aplinkos būklės vertinimą.	2. 1 dalyje nurodytoje analizėje atsižvelgiama į su pakrančių, tarpiniais ir teritoriniais vandenimis susijusius aspektus, kuriems taikomos Direktyvos 2000/60/EB, taip pat 1991 m. gegužės 21d. Tarybos Direktyvos 91/271/EEB dėl miesto nuotekų valymo¹, 2006 m. vasario 15 d. Europos Parlamento irTarybos Direktyvos 2006/7/EB dėl maudyklų vandens kokybės valdymo, panaikinančios Direktyvą 76/160/EEB², ir siūlomos direktyvos dėl aplinkos kokybės standartų ir išmetamų teršalų kontrolės vandens politikos srityje³ atitinkamos nuostatos, kad būtų galima parengti išsamų jūrų aplinkos būklės vertinimą. ______________ ¹OL L135, 1991 5 30, p. 40. ²OL L 64, 2006 3 4, p. 37. ³COM(2006)0397.
Pagrindimas
II priede apibūdintų elementų įvertinimas siekiant nustatyti gerą ekologinę būklę ir 1 dalyje nurodyta analizė turėtų patobulinti ir papildyti jau galiojančius ir būsimus teisės aktus, siekiant išvengti darbų dubliavimosi.
Pakeitimas 51 7 straipsnio 2a dalis (nauja)
	2a. Valstybės narės, rengdamos kiekvieno jūrų regiono vertinimus pagal 1 dalį, pasitelkia 4 straipsnio 1a dalyje numatytą bendradarbiavimą ir deda visas pastangas siekdamos užtikrinti, kad:
	a) jų vertinimo metodai būtų suderinti su kitų tam pačiam regionui priklausančių valstybių narių metodais;
	b) būtų atsižvelgiama į tarpvalstybinius veiksnius ir aplinkybes;
	c) būtų atsižvelgiama į tam pačiam jūrų regionui priklausančių valstybių narių nuomones.
Pakeitimas 52 7 straipsnio 2b dalis (nauja)
	2b. Atlikus pradinį vertinimą gauti duomenys ir informacija ne vėliau kaip per tris mėnesius po vertinimo atlikimo turi būti pasiekiama Europos aplinkos agentūrai ir atitinkamoms regioninėms jūrų ir žvejybos organizacijoms bei susitarimų dalyviams, kad juos galima būtų naudoti atliekant visos Europos jūrų būklės vertinimus, ypač atliekant 19 straipsnio 2 dalies b punkte numatytą jūrų aplinkos būklės vertinimą.
Pakeitimas 53 8 straipsnio 1 dalis
1. Remdamosi pagal 7 straipsnio 1 dalį atliktu pradiniu vertinimu valstybės narės kiekvienam atitinkamam jūrų regionui nustato Europos jūrų vandenų geros ekologinės būklės savybes, remdamosi 3 dalyje numatytais bendrais kokybės deskriptoriais, kriterijais ir standartais.	1. Remdamosi pagal 7 straipsnio 1 dalį atliktu pradiniu vertinimu valstybės narės kiekvienam atitinkamam jūrų regionui nustato konkrečias Europos jūrų vandenų geros ekologinės būklės savybes, remdamosi -I ir II prieduose numatytais bendrais kokybės deskriptoriais, kriterijais ir standartais.
Jos atsižvelgia į II priede išvardytus aspektus, ypač į buveinių tipus, biologinius komponentus, fizines ir chemines savybes, hidromorgfologiją.	Jos, be kita ko, atsižvelgia į -I ir II prieduose išvardytus aspektus, buveinių tipus, biologinius komponentus, fizines ir chemines savybes ir hidromorfologiją.
Pakeitimas 54 8 straipsnio 3 dalis
3. Komisija, pasitarusi su visomis suinteresuotosiomis šalimis, laikydamasi [22 straipsnio 2 dalyje] nurodytos tvarkos ir remdamasi II priedu, ne vėliau kaip iki [2 metų nuo įsigaliojimo datos] nustato bendrus kokybinius deskriptorius, išsamius kriterijus ir standartus, skirtus gerai ekologinei būklei pripažinti.	Išbraukta.
Pakeitimas 55 9 straipsnio 1 dalis
1. Remdamosi pagal 7 straipsnio 1 dalį atliktu pradiniu vertinimu valstybės narės kiekvieno atitinkamo jūrų regiono atžvilgiu nustato išsamius aplinkos apsaugos tikslus ir susijusius rodiklius visiems savo Europos jūrų vandenims, atsižvelgdamos į neišsamų savybių sąrašą, pateiktą III priede.	1. Remdamosi pagal 7 straipsnio 1 dalį atliktu pradiniu vertinimu valstybės narės kiekvieno atitinkamo jūrų regiono atžvilgiu kartu nustato bendrus išsamius aplinkos apsaugos tikslus, skirtus vėliausiai iki [2017 m.] gerai ekologinei būklei pasiekti ir susijusius rodiklius visiems savo Europos jūrų vandenims, atsižvelgdamos į neišsamų savybių sąrašą, pateiktą III priede.
Nustatydamos tuos uždavinius ir rodiklius valstybės narės atsižvelgia į tai, kad tų pačių vandenų atžvilgiu nuolat taikomi esami aplinkos apsaugos tikslai, nustatyti nacionaliniu, Bendrijos arba tarptautiniu lygiu.	Nustatydamos tuos uždavinius ir rodiklius valstybės narės atsižvelgia į tai, kad tų pačių vandenų atžvilgiu nuolat taikomi esami aplinkos apsaugos tikslai, nustatyti nacionaliniu, Bendrijos arba tarptautiniu lygiu, taip pat užtikrina, kad būtų atsižvelgiama į tarpvalstybinius veiksnius ir aplinkybes.
Pagrindimas
Šis pakeitimas yra suderintas su bendros jūrų strategijos jūrų regionams ar subregionams koncepcija, kurią pasiūlė pranešėja. Juo siekiama užtikrinti, kad kiekvienam jūrų regionui ar subregionui būtų patvirtintas bendras tikslų ir rodiklių rinkinys, ir tai turėtų skatinti darną, vienodas konkurencijos sąlygas ir palengvinti aplinkos būklės stebėseną ir įvertinimą visame regione. Jūrų aplinkos, labiau nei sausumos aplinkos, atveju. būtina atsižvelgti į tarpvalstybinius veiksnius ir aplinkybes.
Pakeitimas 56 10 straipsnio 1 dalies 2 pastraipa
Tos programos atitinka jūrų regionus arba subregionus ir yra pagrįstos vertinimo ir stebėsenos nuostatomis, nustatytomis atitinkamuose Bendrijos teisės aktuose arba pagal tarptautinius susitarimus.	Tos programos atitinka jūrų regionus arba subregionus ir yra pagrįstos vertinimo ir stebėsenos nuostatomis, nustatytomis atitinkamuose Bendrijos teisės aktuose, ypač Direktyvose 79/409/EEB ir 92/43/EEB, arba pagal tarptautinius susitarimus arba Bendrijos iniciatyvomis dėl erdvinės duomenų infrastruktūros ir PASSS (angl. GMES, Pasaulinės aplinkos ir saugumo stebėjimo sistemos), ypač jūrų tarnybų darbe, kiek šie reikalavimai susiję su valstybių narių pirmiau minėto jūrų regiono Europos jūrų vandenimis.
Pagrindimas
Siekiama šią direktyvą suderinti su Paukščių ir Buveinių direktyvomis.
Pakeitimas 57 10 straipsnio 2 dalis
2. Valstybės narės praneša apie stebėsenos programas Komisijai ne vėliau kaip po trijų mėnesių nuo jų sukūrimo.	2. Valstybės narės, atsižvelgdamos į pirmiau minėtą 1 dalį, parengia kiekvienam jūrų regionui ar subregionui skirtas stebėsenos programas ir koordinavimo tikslais, privalo imtis veiksmų ir užtikrinti, kad:
	a) stebėsenos metodai valstybėse narėse būtų suderinti ir pagrįsti aiškiai apibrėžtais bendrais tikslais;
	b) būtų atsižvelgiama į atitinkamus tarpvalstybinius veiksnius ir aplinkybes.
Pagrindimas
Šio pakeitimo tikslas – pagerinti pagal šias programas vykdomų tikrinimų koordinavimą ir suderinamumą. Jo tikslas – užtikrinti, kad stebėsenos etapo metu būtų atsižvelgiama į tarpvalstybinį poveikį ir veiksnius.
Pakeitimas 58 10 straipsnio 3a dalis (nauja)
	3a. Vykdant šias stebėsenos programas gauti duomenys ir informacija ne vėliau kaip per tris mėnesius po to, kai programos bus įgyvendintos, turi būti pasiekiama Europos aplinkos agentūrai ir atitinkamoms regioninėms jūros ir žvejybos organizacijoms bei susitarimų dalyviams, kad juos galima būti naudoti atliekant visos Europos jūrų būklės vertinimus, ypač atliekant 19 straipsnio 2 dalies b punkte numatytą jūrų aplinkos būklės vertinimą.
Pakeitimas 59 10a straipsnis (naujas)
	10a straipsnis Jūrų tarša
	Valstybės narės patvirtina priemones ir programas, skirtas jūrų taršai atsekti ir nustatyti.
Pakeitimas 60 12 straipsnio 1 dalies 2 pastraipa
Tos priemonės turi būti parengtos remiantis pagal 7 straipsnio 1 dalį atliktu pradiniu vertinimu ir pagal 9 straipsnio 1 dalį iškeltais aplinkos apsaugos tikslais bei atsižvelgiant į V priede išvardytus priemonių tipus.	Tos priemonės turi būti parengtos remiantis pagal 7 straipsnio 1 dalį atliktu pradiniu vertinimu ir pagal 9 straipsnio 1 dalį iškeltais aplinkos apsaugos tikslais, atsižvelgiant į V priede išvardytus priemonių tipus, svarbius tarpvalstybinius veiksnius ir aplinkybes, ir yra pagrįstos šiais aplinkos apsaugos principais:
	i) atsargumo principu, prevencinių veiksmų principu, principu, kad žala aplinkai pirmiausia turi būti atitaisyta prie taršos šaltiniu ir principu „moka teršėjas“;
	ii) ekosistemų principu.
Pagrindimas
Atskira nuoroda apie ES išsaugojimo politikos aplinkos apsaugos principus turėtų sustiprinti jų taikymą, ja siekiama suderinamumo su platesnėmis ES aplinkos politikos kryptimis.
Pakeitimas 61 12 straipsnio 1 dalies 2a pastraipa (nauja)
	Valstybės narės priima sprendimą dėl priemonių pagal 10a straipsnį dėl jūrų taršos atsekamumo ir nustatymo.
Pagrindimas
Būtina sudaryti sąlygas patvirtinti priemones dėl jūros taršos atsekamumo ir nustatymo, siekiant, kad taršos šaltinis būtų nustatomas nedelsiant ir būtų veiksmingai su juo tvarkomasi.
Pakeitimas 62 12 straipsnio 1a dalis (nauja)
	1a. Valstybių narių priemonių programose numatytos ir erdvinės priemonės. Šios priemonės yra (bet jomis neapsiribojama) specialios draustinių teritorijos pagal Direktyvą 92/43EEB, specialios saugomos teritorijas pagal Direktyvą 79/409 EB ir saugomos jūrų teritorijos, apibrėžtos Biologinės įvairovės konvencijos šalių dalyvių konferencijos sprendime VII/5, taip pat kitos priemonės pagal bet kuriuos tarptautinius ar regioninius susitarimus, kuriuose dalyvauja Bendrija.
	Valstybės narės užtikrina, kad šiomis priemonėmis būtų prisidedama prie suderinto ir pavyzdinio jūrų saugomų teritorijų sukūrimo vėliausiai iki 2012 m. Šiam tinklui priklausiančios teritorijos turi būti pakankamo dydžio, visiškai apsaugotos nuo gavybos pramonės, siekiant, inter alia, apsaugoti neršimą, jauniklių priežiūrą ir maitinimą, ir išlaikyti ar atkurti ekosistemų vientisumą, struktūrą ir funkcionavimą.
Pakeitimas 63 12 straipsnio 2 dalis
2. Valstybės narės įtraukia pagal 1 dalį parengtas priemones į priemonių programą, atsižvelgdamos į priemones, kurių reikalaujama pagal atitinkamus Bendrijos teisės aktus arba tarptautinius susitarimus.	2. Valstybės narės įtraukia pagal 1 dalį parengtas priemones į priemonių programą, atsižvelgdamos į priemones, kurių reikalaujama pagal atitinkamus Bendrijos teisės aktus arba tarptautinius susitarimus. Valstybės narės tinkamai atsižvelgia į naudą, gaunamą įgyvendinant Direktyvą 91/271/EEB, Direktyvą 2006/7/EB, taip pat siūlomą direktyvą dėl aplinkos kokybės standartų ir išmetamų teršalų kontrolės vandens politikos srityje, iš dalies keičiančią Direktyvą 2000/60/EB.
Pagrindimas
Vandens pagrindų direktyvoje ir su ja susijusioje direktyvoje dėl aplinkos kokybės standartų ir išmetamų teršalų kontrolės vandens politikos srityje, persvarstytoje Maudyklų direktyvoje ir Miesto nuotekų direktyvoje, nustatytų standartų laikymasis ypač teigiamai paveiks jūrų aplinką ir padės pasiekti Jūrų strategijos direktyvos aplinkos apsaugos tikslus. Geresnis priemonių koordinavimas ir suderintas taikymas sumažins priemonių kartojimo ar nevykdymo galimybes, užtikrins suderintą priemonės taikymą visoje teritorijoje ir leis suderinti įgyvendinimo trukmę.
Pakeitimas 64 12 straipsnio 2a dalis (nauja)
	2a. Į priemonių programą turi būti įtraukta:
	a) priemonės, susijusios su teritoriniais, tarpiniais ir pakrančių vandenimis, kaip apibrėžiama Direktyvoje 2000/60/EB; ir
	b) jūrų saugomų teritorijų apsaugos priemonės, kaip apibrėžiama 4a straipsnyje.
Pakeitimas 65 12 straipsnio 6a dalis (nauja)
	6a. Pasikonsultavusi su suinteresuotomis šalimis, Komisija vėliausiai [po trejų metų nuo šios direktyvos įsigaliojimo], remdamasi [22 straipsnio 2 dalimi], patvirtina išsamius gero vandenynų valdymo principų taikymo kriterijus ir standartus.
Pagrindimas
Svarbu patvirtinti aiškius kriterijus ir standartus, kurie nurodytų, ką tiksliai reiškia gero vandenynų valdymo principai, siekiant, kad valstybės narės žinotų, kuo remtis rengiant šiais principais pagrįstas strategijas.
Pakeitimas 66 13 straipsnis
Specialios teritorijos	Išimtys
1. Kai valstybė narė nustato teritoriją jai priklausančiuose Europos jūrų vandenyse, kurioje dėl bet kurios iš toliau išvardytų priežasčių aplinkos apsaugos tikslai negali būti pasiekti priemonėmis, kurių imasi ta valstybė narė, ji aiškiai nurodo tą teritoriją savo priemonių programoje ir pateikia Komisijai įrodymus, būtinus jos požiūriui pagrįsti:	1. Kai valstybė narė, parengusi 12 straipsnio 1 dalyje numatytą priemonių programą, nustato, kad tam tikrais atvejais dėl bet kurios iš toliau išvardytų priežasčių aplinkos apsaugos tikslai ir gera ekologinė būklė negali būti pasiekti priemonėmis, kurių imasi ta valstybė narė, ji aiškiai nurodo tuos atvejus savo priemonių programoje ir pateikia Komisijai paaiškinimus, būtinus jos požiūriui pagrįsti:
	a) šiai valstybei narei aplinkos apsaugos tikslas nėra aktualus, atsižvelgiant į ypatybes, dėl kurių šis tikslas nėra svarbus;
	c) teisė priimti minimas priemones pagal Bendrijos teisę nepriklauso išimtinai šiai valstybei narei;
	c) teisė priimti minimas priemones pagal tarptautinę teisę nepriklauso išimtinai šiai valstybei narei;
a) kitos valstybės narės arba trečiosios šalies veiksmai arba neveikimas;	ca) kitos valstybės narės, trečiosios šalies arba Europos Bendrijos ar kitos tarptautinės organizacijos veiksmai arba neveikimas;
b) natūralios priežastys arba force majeure	cb) natūralios priežastys arba force majeure;
	cc) klimato kaita;
c) jūrų vandenų fizinių savybių pakeitimai arba pakitimai, kuriuos sąlygojo veiksmai, kurių visų pirma imamasi dėl visuomenės interesų, viršesnių už neigiamą poveikį aplinkai.	cd) jūrų vandenų fizinių savybių pakeitimai arba pakitimai, kuriuos sąlygojo veiksmai, kurių visų pirma imamasi dėl prioritetinių visuomenės interesų, viršesnių už neigiamą poveikį aplinkai.
Tačiau atitinkama valstybė narė imasi atitinkamų ad hoc priemonių, kad užkirstų kelią tolesniam paveiktų jūrų vandenų būklės blogėjimui ir sušvelnintų neigiamą poveikį atitinkamame jūrų regione.	2. Kiekviena valstybė narė, kuri remiasi 1 dalies b, c, ca, cb ir cc punktais, į savo priemonių programą įtraukia atitinkamas ad hoc priemones, kurios yra suderinamos su Bendrijos ir tarptautine teise, siekiant sumažinti mastą, kuriuo neįmanoma užtikrinti geros Europos jūrų vandenų ekologinės būklės atitinkamame jūrų regione.
2. 1 dalies c punkte nurodytos situacijos atveju valstybės narės užtikrina, kad pakeitimai arba pakitimai visiškai nesunaikintų arba nesutrukdyti siekti geros ekologinės būklės atitinkamame jūrų regione.	3. Kiekviena valstybė narė, kuri remiasi 1 dalies cd punktu, užtikrina, kad pakeitimai arba pakitimai visiškai nesunaikintų arba nesutrukdytų siekti geros ekologinės būklės atitinkamame jūrų regione.
3. 1 dalies antrojoje pastraipoje nurodytos ad hoc priemonės yra priemonių programos neatsiejama dalis.	3a. Kai valstybė narė remiasi 1 dalies b punkte nurodyta priežastimi ir kai Komisija patvirtina tos priežasties tikrumą, Komisija, atsižvelgdama į savo kompetencijos ribas, nedelsdama imasi visų būtinų priemonių siekdama užtikrinti, kad būtų pasiektas atitinkamas aplinkos apsaugos tikslas.
Pakeitimas 67 18 straipsnio 1a dalis (nauja)
	1a. Remdamosi 1 dalimi, valstybės narės, kai įmanoma, įtraukia suinteresuotas šalis į valdymo institucijas ar struktūras, įskaitant regionines jūrų konvencijas, mokslines patariamąsias įstaigas ir regionines patariamąsias tarybas (RPT).
Pagrindimas
Kai konsultavimosi procesą galima palengvinti pasinaudojant veikiančiomis institucijomis, tai turėtų būti padaryta. Dialogą su žvejybos pramonės atstovais turėtų koordinuoti regioninės (žvejybos) patariamosios tarybos, konsultavimasis su mokslo bendruomene turėtų būti vykdomas pasitelkiant Tarptautinę jūrų tyrinėjimų tarybą (TJTT) ir regionines konvencijas.
Pakeitimas 68 18 straipsnio 1a dalis (nauja)
	1a. Valstybės narės įsteigia konsultavimui ir nuolatiniam keitimuisi informacija skirtą instituciją, kurioje dalyvautų atitinkamos vietos valdžios institucijos, ekspertai, NVO ir visi atitinkamo jūrų regiono ar subregiono naudotojai. Ši institucija turėtų būti tiesiogiai susieta su regioninėmis patariamosiomis žvejybos tarybomis, kurias remia ES.
Pagrindimas
Šio pakeitimo tikslas – užtikrinti informacijos skaidrumą.
Pakeitimas 69 19 straipsnio 1 dalies 1 pastraipa
1. Komisija paskelbia pirmąją vertinimo ataskaitą apie šios direktyvos įgyvendinimą per dvejus metus nuo visų priemonių programų gavimo ir, bet kuriuo atveju, ne vėliau kaip 2021 m.	1. Komisija paskelbia pirmąją vertinimo ataskaitą apie šios direktyvos įgyvendinimą per dvejus metus nuo visų priemonių programų gavimo ir, bet kuriuo atveju, ne vėliau kaip 2017 m.
Pakeitimas 70 19 straipsnio 1a dalis (nauja)
	1a. Komisija paskelbia [praėjus 4 metams nuo įsigaliojimo datos] ataskaitą, kurioje aptaria prieštaravimus ar papildymus tobulinant šią direktyvą ir 2a straipsnyje nurodytas pareigas ir įsipareigojimus.
	Ši ataskaita turi būti pateikta Europos Parlamentui ir Tarybai.
Pagrindimas
Šio pakeitimo tikslas – užtikrinti, kad būtų nustatyti bet kokie veikiančių Bendrijos politikos programų, pvz., bendrosios žvejybos politikos ir gamtos išsaugojimo politikos pakeitimų prieštaravimai, ir būtų pateikti visi reikalingi papildymai.
Pakeitimas 71 19 straipsnio 2a dalis (nauja)
	2b. Praėjus [dvejiems metams nuo šios direktyvos įsigaliojimo], Komisija praneša apie Bendrijai svarbių Arkties vandenyno vandenų jūrų aplinkos būklę ir, jei reikia, pasiūlo Europos Parlamentui ir Tarybai atitinkamas jų apsaugos priemones dėl pasirengimo paskelbti Arktį saugoma teritorija (panašiai, kaip Antarktidą), kuri būtų apibrėžiama kaip „taikiems tikslams ir mokslui skirtas gamtos draustinis“.
	Valstybės narės, kurių Europos jūrų vandenys yra ir Arkties vandenyno vandenys, pateikia pradinį šių vandenų įvertinimą Arkties tarybai.
Pagrindimas
Arkties vandenynas yra unikali ekosistema. Reikia atidžiai įvertinti povojus, kylančius dėl dabartinio ir būsimo vandenyno naudojimo regione, ypač atsižvelgiant į klimato kaitos poveikį, dėl kurio vis daugiau regiono dalių tampa regionais, padengtais ne ledu, o vandeniu.
Pakeitimas 72 20a straipsnis (naujas)
	20a straipsnis
	Praėjus [24 mėn. po šios direktyvos įsigaliojimo] Komisija pateikia ataskaitą, kurioje aptariama pažanga steigiant pasaulinį saugomų teritorijų tinklą ir laiko bei teritorijų apribojimai, skirti sudaryti sąlygoms auginti jauniklius, remdamasi įsipareigojimais pagal Biologinės įvairovės konvencijos sprendimą VII/5, taip pat dėl Bendrijos įnašo kuriant šį tinklą.
	Šiuo pagrindu Komisija, laikydamasi Sutartyje numatytų procedūrų, siūlo bet kokias papildomas Bendrijos priemones, reikalingas pavyzdiniam jūrų saugomų teritorijų tinklui apsaugoti iki 2012 m.
Pagrindimas
Europos bendrija, kaip Biologinės įvairovės konvencijos dalyvė, yra įsipareigojusi iki 2012 m. apsaugoti pavyzdinį jūrų saugomų teritorijų tinklą ir nustatyti laiko bei teritorijų apribojimus, kurie sudarytų sąlygas auginti jauniklius. Kurdama Bendrijos saugomų teritorijų tinklą, Komisija įvertina Bendrijos įnašą kuriant pasaulinį jūrų saugomų teritorijų tinklą ir, jei reikia, siūlo kitas priemones.
Pakeitimas 73 20 straipsnis
Komisija persvarsto šią direktyvą iki [15 metų nuo įsigaliojimo datos] ir prireikus pasiūlo būtinus pakeitimus.	1. Komisija persvarsto šią direktyvą iki [10 metų nuo įsigaliojimo datos] ir prireikus pasiūlo būtinus pakeitimus Europos Parlamentui ir Tarybai dėl:
	a) priemonių, kaip geriau užtikrinti gerą Europos jūrų vandenų ekologinę būklę, jeigu tai nebuvo pasiekta iki 2017 m.;
	a) priemonių, kaip geriau išsaugoti gerą Europos jūrų vandenų ekologinę būklę, jeigu tai nebuvo pasiekta iki 2017 m.;
	2. Komisija ypač atsižvelgia į 19 straipsnio 1 dalyje minimą pirmąją vertinimo ataskaitą.
Pakeitimas74 20a straipsnis (naujas)
	20a straipsnis
	Bendrijos finansavimas
	1. Atsižvelgiant į tai, kaip svarbu nustatyti jūrų strategiją, ši direktyva nuo 2007 m. įtraukiama į Bendrijos finansines priemones.
	2. Valstybių narių parengtas programas bendrai finansuoja ES pagal esamas finansines priemones.
Pakeitimas 75 21 straipsnio 1 dalis
1. II, III ir IV priedai suderinami su moksline ir technine pažanga laikantis [22 straipsnio 2 dalyje] nurodytos tvarkos, atsižvelgiant į 16 straipsnio 2 dalyje nustatytus jūrų strategijų persvarstymo ir atnaujinimo laikotarpius.	1. II, III ir IV priedai suderinami su moksline ir technine pažanga laikantis [22 straipsnio 2a dalyje] nurodytos tvarkos, atsižvelgiant į 16 straipsnio 2 dalyje nustatytus jūrų strategijų persvarstymo ir atnaujinimo laikotarpius.
Pagrindimas
Pagal naujas komitologijos nuostatas (2006 m. liepos 17 d. Tarybos sprendimą 2006/5/12/EB), būtina patvirtinti svarstomus teisės aktus. Jūrų strategijos direktyvos atveju, pritaikant II, III, IV priedus mokslinei ir techninei pažangai, turi būti taikoma nauja reglamentavimo ir priežiūros procedūra, kadangi tai yra bendrojo pobūdžio priemonės, skirtos pakeisti neesminius pagrindinės priemonės elementus pagal Sprendimą 2006/512/EB.
Pakeitimas 76 21 straipsnio 2 dalies įžanginė dalis
2. Jei būtina, Komisija gali, laikydamasi [22 straipsnio 2 dalyje] nustatytos tvarkos, priimti:	Jei būtina, Komisija gali, laikydamasi [22 straipsnio 2a dalyje] nustatytos tvarkos, priimti:
Pagrindimas
Pagal naujas komitologijos nuostatas (2006 m. liepos 17 d. Tarybos sprendimą 2006/5/12/EB), būtina patvirtinti svarstomus teisės aktus. Jūrų strategijos direktyvos atveju, pritaikant II, III, IV priedų standartus, taip pat pritaikant techninius formatus duomenų perdavimui ir apdorojimui (įskaitant statistinius ir kartografinius duomenis), turi būti taikoma nauja reglamentavimo ir priežiūros procedūra. Tai yra bendrojo pobūdžio priemonės, skirtos pakeisti neesminius pagrindinės priemonės elementus pagal Sprendimą 2006/512/EB.
Pakeitimas 77 22 straipsnio 2a dalis (nauja)
	2a. Darant nuorodą į šią straipsnio dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB, iš dalies pakeisto Sprendimu 2006/512/EB, 5a ir 7 straipsniai.
Pagrindimas
Pagal naujas komitologijos nuostatas (2006 m. liepos 17 d. Tarybos sprendimą 2006/5/12/EB), būtina patvirtinti svarstomus teisės aktus. Šiuo pakeitimu Jūrų strategijos direktyvai pritaikoma nauja reglamentavimo ir priežiūros procedūra.
Pakeitimas 78 22a straipsnis (naujas)
	22a straipsnis
	Už Europos jūrų vandenų teritorijos ribų esantys vandenys
	Europos Parlamentas ir Taryba arba Taryba prireikus priima Bendrijos priemones, kuriomis siekiama pagerinti vandenų, esančių už Europos jūrų vandenų teritorijos ribų, ekologinę padėtį, jeigu įmanoma tai padaryti kontroliuojant Bendrijos arba valstybių narių kompetencijai priklausiančią veiklą.
	Šios priemonės priimamos remiantis Komisijos prieš [4 metus nuo šios direktyvos įsigaliojimo] pateiktais pasiūlymais ir vadovaujantis Sutartyje numatyta tvarka.
Pakeitimas 79 23 straipsnio 1 dalies 1 pastraipa
1. Valstybės narės priima įstatymus ir kitus teisės aktus, kurie, įsigalioję ne vėliau kaip iki [trejų metų nuo įsigaliojimo datos], įgyvendina šią direktyvą. Jos nedelsdamos pateikia Komisijai tų nuostatų tekstus bei tų nuostatų ir šios direktyvos koreliacinę lentelę.	1. Valstybės narės priima įstatymus ir kitus teisės aktus, kurie, įsigalioję ne vėliau kaip iki [dvejų metų nuo įsigaliojimo datos], įgyvendina šią direktyvą. Jos nedelsdamos pateikia Komisijai tų nuostatų tekstus bei tų nuostatų ir šios direktyvos koreliacinę lentelę.
Pakeitimas 80 I priedas (naujas)
	–I PRIEDAS
	2b ir 8 straipsniuose numatytos sąlygos
	a) remiantis kryptinga informacija, išsaugoma (jeigu tendencijos nekinta) ir atkuriama (jeigu jau buvo užregistruota mažėjimo tendencija) jūrų regiono biologinė įvairovė, įskaitant ekosistemas, arealus ir rūšis, ypatingą dėmesį skiriant tiems, kurie yra žmonių veiklos padarinių labiausiai pažeidžiami dėl tam tikrų ekologinių ypatybių: trapumo, jautrumo, lėto gausėjimo, mažo vaisingumo, ilgaamžiškumo, padėties už paplitimo zonos ribų, menko genetinio srauto ir genetiškai skirtingų šalutinių populiacijų;
	b) visi gyvieji jūrų ištekliai yra atkuriami ir palaikomi tokiu lygiu, kuris užtikrintų ilgalaikę rūšių gausą ir kuris padėtų išsaugoti jų visišką reprodukcinį pajėgumą; jos pasiskirstymas pagal amžių ir dydį parodo gerą išteklių būklę;
	c) žmogaus veikla neturi (iš esmės) paveikti rūšių, kurios nėra tiesiogiai naudojamos, pasiskirstymo ir kiekio;

	d) sumažinami neigiami žvejybos padariniai jūros aplinkai, įskaitant poveikį jūros dugnui ir atsitiktinai pagaunamas nenumatytas rūšis ir jaunas žuvis;
	e) smulkių vadinamųjų pašarinių žuvų rūšių, priskiriamų žemiausiajam mitybos grandinės lygmeniui, populiacijų dydis yra ilgalaikis, ypač atsižvelgiant į jų svarbą nuo jų priklausomiems plėšrūnams, įskaitant komercinę vertę turinčias žuvis, ir ilgalaikiam ekosistemų išsaugojimui bei jų išteklių pagrindui;
	e) sintetinių medžiagų koncentracija yra artima nuliui;
	f) dėl žmogaus veiklos atsiradusių ekotoksinių medžiagų (įskaitant sintetines ir chemines medžiagas, kurios sutrikdo hormonų veiklą) yra artima nuliui ir užtikrinama, kad jos tiesiogiai ar netiesiogiai nepaveiktų aplinkos ar žmonių sveikatos;
	g) natūraliai atsiradusių ekotoksinių medžiagų koncentracija yra artima natūraliam ekosistemos lygiui;
	h) iš upės ir sausumos šaltinių, vandens ūkių, kanalizacijos nuotekų ir kitų šaltinių atnešamos organinės taršos ir trąšų poveikis nekenksmingas aplinkai, žmogaus sveikatai ir nepažeidžia teisėto jūrų ir pakrančių naudojimo;
	i) eutrofikacija, kurią sukelia, pvz., organinių medžiagų, pvz., forforo ir azoto teršalai, yra sumažinta iki tokio lygio, kuris nesukelia žalingo poveikio, pvz., biologinės įvairovės praradimo, ekosistemos nykimo, žalingo dumblių žydėjimo ir deguonies trūkumo dugno vandenyse;
	j) poveikis jūros ir pakrančių ekosistemoms, įskaitant padarinius arealui ir rūšims, kurių atsidanda dėl jūros dugno, po juo esančio grunto ar sėslių rūšių tyrinėjimų ir eksploatacijos, buvo visiškai sumažintas ir neigiamai neveikia bentoso ir susijusių ekosistemų struktūrinio ir ekologinio vientisumo;
	k) atliekų kiekis jūros ir pakrančių aplinkoje sumažintas iki tokio lygio, kad jos nekelia pavojaus jūrų rūšims ir arealams, žmogaus sveikatai ir pakrančių bendruomenių saugumui bei ūkiui;
	l) sustabdyta nuolatinė tarša nafta iš naftos platformų ir naftotiekių ir nuodingo gręžinių dumblo naudojimas ir visiškai sumažinta atsitiktinė tarša šiomis medžiagomis;
	m) žalinga pramoninė tarša ir laivų tarša pašalinta ir avarijų, kurių metu galima tarša, galimybė visiškai sumažinta;
	n) draudžiama tikslingai auginti egzotinių rūšių jūrų ir pakrančių aplinkoje, o atsitiktinis augimas visiškai sumažintas ir kaip galimas tokio augimo šaltinis pašalinti balasto vandenys. Auginant žuvis draudžiama veisti naujas rūšis (įskaitant egzotines ir genetiškai modifikuotas rūšis) prieš tai neatlikus išankstinio poveikio tyrimo;
	o) visiškai sumažintas žmogaus statybų poveikis jūrų rūšims ir arealams ir panaikintas šių statybų neigiamas poveikis bentoso ir susijusių ekosistemų struktūriniam ir ekologiniam vientisumui, jūrų ir pakrančių rūšių ir arealų gebėjimui pritaikyti savo paplitimo vietą atsižvelgiant į klimato kaitą;
	p) garso tarša, kurią sukelia, pvz., laivų ir povandeninė garso įranga, yra visiškai sumažinta, siekiant apsisaugoti nuo bet kokio žalingo poveikio jūrų gyvūnijai, žmonių sveikatai ar teisėtam jūrų ir pakrančių naudojimui;
	q) uždrausta bet koks anglies dioksido laikymas jūros dugne ir po juo esančiame grunte, nebent pagal tarptautinę teisę tam yra duotas leidimas; atliekamas išnkstinis poveikio aplinkai vertinimas pagal Direktyvos 85/338/EEB ir atitinkamų tarptautinių konvencijų nuostatas; taip pat reguliariai vykdoma stebėsena ir kontrolė;
	r) nuolatinės (tikslingos) jūros vandens sluoksnio arba jūros dugno (po juo esančio grunto) taršos bet kokiais skysčiais arba dujomis ir taršos kietomis medžiagomis problemos sprendžiamos vykdant poveikio įvertinimą; jei ketinama teršti, dėl leidimų išdavimo sprendžiama iš anksto;
	s) kiekviename regione dalis nuo galimai žalingos žmogaus veiklos saugomos jūrų teritorijos, taip pat tų teritorijų ekosistemų įvairovė yra pakankami, kad būtų veiksmingai prisidedama prie regioninio ir pasaulinio jūrų saugomų teritorijų tinklo sukūrimo.

[1] OL C ... / Dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje.

AIŠKINAMOJI DALIS

1. Įvadas

Europos bendrija turi imtis griežtos jūrų aplinkos apsaugos politikos, siekdama užkirsti kelią naujiems biologinės įvairovės praradimams, jūrų aplinkos blogėjimui bei atkurti jūrų ekosistemos pusiausvyrą. Ši politika turi būti vertinama kaip bendras Europos jūrų aplinkos apsaugos ir išsaugojimo planas, kuriame būtų atsižvelgiama į visus esamus pavojus bei nustatomi aiškūs veiksmai ir veiklos tikslai.

Du trečdalius mūsų planetos dengia jūrų vandenys. Jūrų aplinka saugo gyvybės išteklius, o jų ekosistema atlieka būtinas funkcijas, pvz., klimato reguliavimo, maisto medžiagų perdirbimo, atliekų pasisavinimo bei deguonies gamybos. Jūrų ekosistemos taip pat sudaro 80 proc. visos planetoje esančios gyvybės, kas lemia tai, jog jūros aplinka yra vienas iš mūsų socialinės ir ekonominės gerovės bei sveikatos pagrindų.

Europą supa keturios jūros ir du vandenynai. Nuo Juodosios jūros (uždaros) iki Šiaurės Rytų Atlanto vandenyno (atviro) vandenys jungia įvairių rūšių ekosistemas ir apima daugelį biogeografinių regionų. Europos pakrantė driekiasi 100 000 km, o Bendrijos jūrų teritorija yra didesnė nei jos žemės teritorija. Mažiausiai 16 proc. Europos Sąjungos piliečių gyvena pakrantėse ir didžioji jų dalis yra priklausoma nuo jūros, nes ten dirba, arba jūra jiems yra poilsio vieta, sporto aplinka, maisto ar įkvėpimo šaltinis.

Jūros ekosistemos griovimas itin akivaizdus visose pasaulio dalyse ir Europos jūros šiuo požiūriu nėra išimtis. Pavojai dažnai yra tarpvalstybinio pobūdžio ir iš esmės susiję su viršijančia normas žvejyba, žalinga žvejybos praktika, atliekų ir teršalų išmetimu į jūrą, su laivų sukeliamo garso žalingu poveikiu, jūrų transporto infrastruktūromis, tankerių iškrovimu ir povandeniniais akustiniais aparatais, taip pat su invazinėmis rūšimis, klimato kaita, skaldos gavyba, naftos gręžiniais bei pakrančių urbanizacija. Uždarų ar iš dalies uždarų jūrų atveju, pvz., Juodojoje, Baltijos ir Viduržemio jūrose, užteršimo rizika yra ypač didelė.

Normas viršijanti žvejyba, žalingos žvejybos technikos naudojimas ir globalinė klimato kaita yra laikomi didžiausiais pavojais, gresiančiais pasaulio jūrų aplinkai, nors komercinės žuvų atsargų Europoje lygis yra kritinis. Žuvininkystės ekonomika remiasi jūrų ekosistemų būkle ir jų gebėjimu atsikurti. Numanomas dviejų trečdalių plėšriųjų rūšių, pvz., tunų ir kardžuvių, išnaikinimas per paskutiniuosius 50 metų aiškiai rodo, kaip skubiai turi būti imtasi jūros biologinės įvairovės apsaugos priemonių. Eutrofikacija (teršimas maistingosiomis medžiagomis), pakrančių plėtra bei daugelis veiklos, priklausomos nuo jūros, rūšių kartu su jūrų ekosistemų prasta padėtimi yra tiesioginės ekologinio kapitalo, kurį saugo jūros aplinka, susilpnėjimo priežastys.

Jūros išteklių bei ekosistemų nauda aplinkai bei jų socialinė ir ekonominė nauda yra akivaizdi. O sugriautų ekosistemų funkcijų atkūrimo sąnaudos, palyginti su ekosistemų apsaugos sąnaudomis, yra gerokai didesnės. Tačiau šiuo metu esamų priemonių, skirtų pavojų ir rizikos, gresiančios Europos jūroms, kontrolei ir mažinimui, neefektyvumas yra visuotinai pripažįstamas. Iki šiol vykdomos politikos sektorinis pobūdis lėmė politikos, teisės aktų, programų bei nacionalinių, regioninių ir tarptautinių veiksmų planų perpildymą, o tai neleido nustatyti vienodos valdymo tvarkos. Pažanga, pasiekta įgyvendinant nacionaliniu lygmeniu valstybių narių individualiai taikytas priemones, buvo apsunkinta dėl kitų to paties jūros regiono valstybių vėlavimo. Be to, tarptautinis bendradarbiavimas, ypač pagal Regioninę jūrų konvenciją (angl. Regional Seas Convention), davė mažai rezultatų, kadangi nėra daug galimybių priversti laikytis šios konvencijos bei trūksta kontrolės jos nepasirašiusioms šalims; šie dalykai apsunkina konvencijos veiksmingumą bei galimybę pasiekti sutartų tikslų.

Pasiūlymas dėl Jūrų strategijos direktyvos yra pateiktas laiku ir laukiamas, jis turėtų leisti suvienodinti ir sustiprinti esamą Europos jūrų aplinkos apsaugos politiką. Jos efektyvumas ateityje lems Europos jūrų būklę, ir ji turi potencialą, kuris reikalingas aplinkos apsaugos pagrindams, būtiniems tvariam jūrų išteklių ir funkcijų naudojimui Europoje ir už jos ribų, užtikrinti. Dėl šios priežasties šiame pranešime pateikiama keletas pakeitimų, kuriais siekiama sustiprinti Komisijos pasiūlymą siekti užsibrėžtų ambicingų, tačiau esminių uždavinių, kadangi siūloma tvarka nėra nei pakankamai reikli siekiamų tikslų požiūriu, nei pakankamai aiški, kad būtų iš tiesų veiksminga bendradarbiavimo tarp valstybių narių ar net trečiųjų šalių užmezgimo srityje, kad pakaktų pasiekti jame numatytų tikslų.

Europos Komisija taip pat pasiūlė, kad Jūrų strategijos direktyva sudarytų naujos Europos jūrų politikos, kuri šiuo metu svarstoma ir dėl kurios kitais metais bus paskelbta žalioji knyga, aplinkos apsaugos ramstį. Taigi tik sustiprinta direktyva galės būti pakankamas ilgalaikės Europos jūrų politikos pagrindas.

2. Pasiūlymo apibendrinimas

Teminė Europos jūrų aplinkos apsaugos ir išsaugojimo strategija, kaip priemonė, skirta pasiekti minėtoje programoje nustatytus tikslus, buvo numatyta ES šeštojoje Bendrijos aplinkosaugos veiksmų programoje, kurią 2002–2012 m. laikotarpiui patvirtino Taryba ir Parlamentas. Komisijos pasiūlymas dėl Jūrų strategijos direktyvos (COM(2005)505) buvo patvirtintas 2005 m. spalio mėn. ir jis yra sudedamoji teminės Europos jūrų aplinkos apsaugos ir išsaugojimo strategijos dalis. Prieš ją patvirtinant, trejus metus vyko konsultacijos, buvo paskelbtas Komisijos komunikatas „Siekiant strategijos, skirtos apsaugoti ir tausoti jūrų aplinką“ (KOM(2002)539).

Direktyva siekiama pašalinti Europos aplinkos apsaugos politikos, kuri yra sutelkta ties teritorijų valdymu, spragas, pasiūlant strategijų, skirtų iki 2021 m. pasiekti gerą ekologinę būklęį, rengimo tvarką.

Šiuo tikslu direktyva nustato tam tikrą skaičių valdymo vienetų, įgaunančių „Europos jūrų regionų“ formą, kuriems valstybės narės privalo parengti jūrų strategijas, kurių tikslas – atlikti pradinį valstybių jūrų aplinkos vertinimą, nustatyti aplinkos apsaugos tikslus, įdiegti einamųjų vertinimų kontrolės bei reguliaraus tikslų pakartotinio įvertinimo programą, parengti priemonių, leidžiančių pasiekti gerą ekologinę būklę, programą. Valstybės narės taip pat turi nustatyti gerą ekologinę jų jurisdikcijai priklausančių vandenų būklę lemiančius veiksnius.

Direktyva taip pat nustatoma keletas išimčių, kurių atveju, vykdant direktyvoje numatytus veiksmus, bus neįmanoma pasiekti geros ekologinės būklės. Kai veiksmai yra įmanomi, direktyva iš valstybių narių reikalaujama, kad šios aktyviai bendradarbiautų tarpusavyje ir su susijusiomis trečiosiomis šalimis tam, kad būtų pasiekta gera ekologinė būklė.

3. Pranešėjo komentarų apibendrinimas

Pranešėjo tikslas buvo sutrumpinti įgyvendinimo terminą, užtikrinti, kad gera ekologinė būklė būtų griežtai ir ambicingai apibrėžta, kad veiklos strategijas efektyviai įgyvendintų jūrų regionai ir subregionai, kad bendradarbiavimas tarp valstybių narių bei trečiųjų šalių būtų efektyvus ir atitiktų galiojančias tarptautines konvencijas ir susitarimus.

4. Detalus siūlomų pakeitimų komentaras

Pasiūlymo dėl direktyvos 1 straipsnyje nustatoma jūrų strategijų, „skirtų gerai jūrų aplinkos ekologinei būklei pasiekti“, rengimo tvarka. Tačiau tai nereiškia, kad direktyva valstybės narės įpareigojamos pasiekti gerą ekologinę būklę. Taigi, atsižvelgdamas į spartų jūrų aplinkos blogėjimą, pranešėjas pateikė pakeitimus, skirtus šiam tikslui, pagrįstam valstybių narių pareiga pasiekti gerą ekologinę būklę, sustiprinti, tuo pat metu numatant tam tikras išimtis. Šios išimtys būtinos atvejams, kuomet jūrų vandenų aplinkos statusas nepatenka į susijusių valstybių narių išimtinę kompetenciją ar kontrolę.

Pavyzdžiui, atvejis, kuomet valstybės narės dalijasi savo kompetencija su Europos bendrija ar tarptautine organizacija, arba kuomet jūros aplinkos pablogėjimas yra nulemtas pavojų, kurių iš dalies ar visiškai negali kontroliuoti valstybės narės (pvz., klimato kaita).

Pranešėjas pasilieka prie savo siekio parengti geros ekologinės būklės koncepciją tokiu būdu, kad būtų apibrėžtos tam tikslui skirtų priemonių rūšys. Pakeitimuose iš dalies atsižvelgiama į dalyvaujančių šalių konsultacijų išvadas, ypač susijusias su sutartais tikslais saugoti nuo žalingo poveikio ir užkirsti jam kelią bei sudaryti sąlygas jūrų ekosistemų regeneracijai ir atkūrimui, užkirsti kelią teršimui bei išsaugoti jūrines paslaugas, prekes ir visą kitą veiklą tvaraus lygmens, kuris leistų jomis naudotis ir ateinančioms kartoms bei nesumažintų jūrų ekosistemų gebėjimo prisitaikyti prie natūralių bei žmogaus sukeltų pasikeitimų. Be to, pakeitimai atspindi siekį perkelti laiko požiūriu geros ekologinės būklės apibrėžimą, kadangi juose numatomos sąlygos, leidžiančios tai padaryti.

Atsižvelgiant į tai, kad didžioji dalis pavojų ar net visi pavojai, gresiantys jūrų aplinkai, yra tarpvalstybinio pobūdžio, gera Europos jūrų regionų ekologinė būklė gali būti pasiekta tik jei valstybės narės bendradarbiaus arba derins tarpusavio veiksmus bei veiksmus su trečiosiomis šalimis.

Nuostatos, susijusios su projektu, buvo sugriežtintos ir parengtos, kai tai pasirodė esą būtina, įskaitant ir reikalavimą valstybėms narėms sukurti mechanizmus, padėsiančius palengvinti vienodos ir koordinuotos jūrų strategijos bei bendro kiekvieno regiono pranešimo užbaigimą.

Atsižvelgiant į numatomą Rumunijos ir Bulgarijos įstojimą į Europos Sąjungą, Juodoji jūra buvo įtraukta kaip vienas iš regionų, kuriam turi būti taikoma siūloma direktyva. Be to, pranešėjas norėjo įtvirtinti nuorodą į Arkties regioną bei kitus tarptautinius ir išorės jūrų vandenis, kuri Parlamento svarstymuose galės būti išplėsta ir patikslinta, siekiant galimo priemonių, saugančių šiuos vandenis, tęstinumo.

Daugelis iš šių vandenų išliko nepaliesti ir sudaro ypač trapią ekosistemą. Tačiau esantys ar galintys kilti pavojai, pvz., normas viršijanti žvejyba, toksinė tarša, kurią lemia ekotoksinių medžiagų gabenimas ilgais atstumais, klimato kaita, lemianti jūrų paviršiaus temperatūros kilimą ir ledynų tirpimą, augantis išteklių naudojimas, įskaitant ir naftą bei gamtines dujas, gali turėti sunkių padarinių šioms ekosistemoms. Šie vandenys, tarp kurių Arkties vandenynas nėra mažiausioji dalis, yra Europos ekonominei erdvei susirūpinimą kelianti tema.

Galima pridurti, kad jūrų saugomų teritorijų (angl. Marine Protected Areas, MPAs) nustatymas yra svarbi priemonė, ilgą laiką sauganti jūrų ekosistemas, biologinę jūrų įvairovę bei stiprinanti jūrų ekosistemų tvarumą.

Direktyvoje turi būti pripažintas, sukurtas ir užtikrintas visiškas Europos teisės aktų ir tarptautinių susitarimų patobulinimas. Pakeitimais patikslinamas šių susitarimų įgyvendinimo ir direktyvos suderinamumas.

Taip pat Komisijos numatytas veikimo terminas yra per ilgas, atsižvelgiant į klausimo skubumą. Komisija numatė, kad tikslas yra iki 2021 m. pasiekti gerą ekologinę būklę, o pranešėjas siūlo šį terminą perkelti į 2017 m. ir pateikia siūlymų dėl įvairių numatytų etapų sutrumpinimo: pradinis vertinimas bei geros ekologinės būklės nustatymas galėtų būti atliktas per 2, o ne per 4 metus, aplinkos apsaugos tikslų bei stebėsenos programos įgyvendinimas – per 3 metus vietoj 5 ir 6 metų, priemonių programos parengimas – 2012 m. vietoj 2016 m. bei programos vykdymo pradžia 2014 m. vietoj 2018 metų.

(COD)

Žuvininkystės komiteto NUOMONĖ (7.9.2006)

pateikta Aplinkos apsaugos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetui

dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, nustatančios Bendrijos veiksmų jūrų aplinkos politikos srityje pagrindus(Jūrų strategijos direktyva)
(COM(2005)0505 – C6‑0346/2005 – 2005/0211(COD))

Nuomonės referentas: Ioannis Gklavakis

TRUMPAS PAGRINDIMAS

Atskiros strategijos plėtra pagal šeštąją aplinkosaugos veiksmų programą, kuria siekiama pagerinti jūrų aplinką, yra svarbi Komisijos iniciatyva, kuri atitinka bendros žuvininkystės politikos tikslus.

Skubiai reikia plėtoti integruotą jūrų apsaugos politiką, nes įvairių rūšių tarša ir biologinės įvairovės nykimas prisideda prie to, kad blogėja jūrų aplinkos būklė ir šis procesas pastaraisiais metais tik suintensyvėjo nepaisant to, kad buvo dedamos pastangos jam sustabdyti. Iki šiol plėtota politika, pagal kurią buvo siekiama spręsti teršalų ir jūrų ekosistemų blogėjimo problemas, buvo fragmentiška, neintegruota, todėl labai dažnai šios politikos sričių tikslai tarpusavyje nesiderino. Komisijos sprendimas sujungti aplinkos apsaugos, žuvininkystės, laivybos, transporto, žemės ūkio, mokslinių tyrimų ir regioninės plėtros politikos sričių politiką į bendrą struktūrą yra greita reakcija į problemą, kuriai skirta jūrų strategijos direktyva.

Pasiūlytos direktyvos poveikio vertinime[1] padarytos išvados, kad jūrų teršalai iš veiklos sausumoje ir jūroje galiausiai daro tiesioginę arba netiesioginę įtaką žuvininkystei. Ypač jūrų teršalai transformuoja jūrų ekosistemas: keičia jų biologines sudėtines dalis, įvairius maisto grandinės etapus ir taip veikia žuvų populiacijas. Lygiai taip pat vandenų tarša tam tikrais teršalais veikia žuvų sveikatą ir reprodukciją, net dar blogiau – veikia žmonių sveikatą, jei valgomos tokios taršos paveiktos žuvys.

Panašių rezultatų gauta ištyrus Baltijos jūrą, Juodąją jūrą, Šiaurės Rytų Atlantą ir Viduržemio jūrą žemės ūkio, pramoninių ir miestų atliekų požiūriu. Jūrų ekosistemai ypač kenkia nafta, ištekanti dėl vis dažniau jūrose įvykstančių avarijų. Daugeliu atvejų dėl naftos dėmių pakrančių žvejyba visiškai nutraukiama ilgam laikui. Dėl šios priežasties išauga žvejybos ir su ja susijusios veiklos išlaidos. Šio sektoriaus darbuotojai dabar reikalauja imtis veiksmų.

Tačiau dėl tarpvalstybinio jūrų aplinkos pobūdžio neįmanoma pasiekti geros jūrų aplinkos būklės įgyvendinant politiką vien tik Bendrijos lygmeniu; reikia imtis priemonių ir regionų lygmeniu. Visos su tuo susijusios valstybės turi bendradarbiauti, siekdamos suderinti savo pastangas ir politiką, kurią jos įgyvendina savo jūrų regionuose. Tokio bendradarbiavimo metu ir atsižvelgiant į kiekvieno regiono ypatybes turi būti surinkti biologiniai duomenys, kiek įmanoma laikantis bendrų standartų. Tai leis atlikti labai išsamų kiekvieno regiono poreikių vertinimą, palyginti mokslinių tyrimų rezultatus ir geriau įvertinti strategijos įtaką.

Dar vienas svarbus nagrinėtinas klausimas yra strategijos priemonių finansavimas. Buvo apskaičiuota, kad administracinės išlaidos per pirmuosius dvejus metus sieks 90 milijonų eurų, tuo tarpu po pirmųjų dvejų metų išlaidos sumažės iki 70 milijonų eurų per metus. Ginčytina lieka tai, kad nenurodoma, kokį priemonių, kurių turėtų imtis valstybės narės, finansavimo metodą reikėtų taikyti.

Galiausiai, pažeidžiamiausiems jūrų regionams turės būti skiriamas ypatingas dėmesys. Šiuose regionuose veikiančios valstybės narės greičiausiai turės atlikti platesnius tyrimus, nei tie, kurie nurodyti šioje direktyvoje, o tai taip pat pareikalaus didesnių išlaidų.

Išvados:

Dėl jūrų ir vandenynų biologinės įvairovės svarbos ekonomikos plėtrai ir socialinei gerovei būtina plėtoti jūrų aplinkos strategiją.

Atlikus strategijos įtakos vertinimą matyti, kad žvejyba yra tiesiogiai veikiama įvairialypės jūrų vandenų taršos, kurią lemia žmogaus veikla. Taigi turi būti pabrėžiama abišalė bendrosios žuvininkystės politikos ir strategijos priklausomybė. Ši direktyva turi tapti tolesnės Bendrijos politikos jūrų aplinkos srityje pagrindu.

Svarbu tai, kad pagal strategiją valstybėms narėms suteikiama lankstumo, atsižvelgiant į Europos jūrų regionų įvairovę. Tačiau derėtų nustatyti bendrus biologinių duomenų rinkimo standartus. Jūrų moksliniai tyrimai padės tai padaryti. Norint pasiekti galutinį tikslą, tai yra, gerą jūrų aplinkos būklę iki 2021 m., reikia bendrai dėti pastangas ir stebėti, kaip įgyvendinama ši strategija, bei įvertinti jos rezultatus.

Be to, dera pabrėžti, kad vienas iš pagrindinių bendros žuvininkystės politikos tikslų – pasiekti žuvininkystės ir aplinkos apsaugos tikslų pusiausvyrą. Į šią trapią pusiausvyrą turi būti atsižvelgta kiekvienoje Bendrijos politikos, turinčios įtakos žuvininkystei, srityje; šis principas nedelsiant turi būti pritaikytas šioje strategijoje.

PAKEITIMAI

Žuvininkystės komitetas ragina atsakingą Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetą į savo pranešimą įtraukti šiuos pakeitimus:

Komisijos siūlomas tekstas[2]	Parlamento pakeitimai
Pakeitimas 1 3a konstatuojamoji dalis (nauja)
	(3a) Būtina nustatyti integruotu požiūriu pagrįstą teminę jūrų aplinkos strategiją, į kurią turėtų būti įtraukti, jei tinka, kokybiniai ir kiekybiniai tikslai ir tvarkaraščiai, remiantis kuriais bus įmanoma palyginti ir įvertinti numatytas priemones. Veiksmai, skirti strategijai įgyvendinti, turėtų atitikti subsidiarumo principą. Taip pat reikėtų apsvarstyti galimybę aktyviau dalyvauti suinteresuotoms šalims ir geriau panaudoti įvairias Bendrijos finansavimo priemones, tiesiogiai ar netiesiogiai susijusias su jūrų aplinkos apsauga.
Pagrindimas
Jūrų aplinkos strategijoje turėtų būti numatytas horizontalusis požiūris, kurį taikant būtų aprėpiamos visos politikos sritys, tiesiogiai ar netiesiogiai susijusios su jūrų aplinka. Reikėtų apsvarstyti, kaip teisingai panaudoti ir susieti įvairias finansines priemones ir subsidiarumo principą.
Pakeitimas 2 3b konstatuojamoji dalis (nauja)
	(3b) Strategijos plėtojimo ir įgyvendinimo tikslas turėtų būti ekosistemos išsaugojimas. Pagal šį požiūrį turėtų būti atsižvelgiama į biogeografines sritis, kurias ketinama saugoti, ir į žmonių veiklą, kuri daro poveikį jūrų aplinkai.
Pakeitimas 3 3c konstatuojamoji dalis (nauja)
	(3c) Būtina ir toliau nustatyti biologinius ir aplinkos apsaugos tikslus ir pamatines sistemas, atsižvelgiant į Tarybos 1992 m. gegužės 21 d. direktyvą 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos (Natūralių buveinių direktyva)[3], Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2000/60/EB, nustatančią Bendrijos veiksmų vandens politikos srityje pagrindus[4], ir kitus tarptautiniu mastu sutartus tikslus.
	OL L 206, 1992 7 22, p. 7. ² OL L 327, 2000 12 22, p. 1.
Pakeitimas 4 4 konstatuojamoji dalis
(4) Norint pasiekti tuos tikslus, reikia skaidrios ir darnios teisės aktų sistemos, kuri sudarytų bendrą veiksmų pagrindą ir dėl kurios įgyvendinami veiksmai būtų koordinuojami, nuoseklūs ir tinkamai sujungti su veiksmais pagal kitus Bendrijos teisės aktus bei tarptautinius susitarimus.	(4) Norint pasiekti tuos tikslus, reikia skaidrios ir darnios teisės aktų sistemos, susijusios su bendrosios žuvininkystės politikos principais, kuri sudarytų bendrą veiksmų pagrindą ir dėl kurios įgyvendinami veiksmai būtų koordinuojami, nuoseklūs ir tinkamai sujungti su veiksmais pagal kitus Bendrijos teisės aktus bei tarptautinius susitarimus.
Pakeitimas 5 4 konstatuojamoji dalis
(4) Norint pasiekti tuos tikslus, reikia skaidrios ir darnios teisės aktų sistemos, kuri sudarytų bendrą veiksmų pagrindą ir dėl kurios įgyvendinami veiksmai būtų koordinuojami, nuoseklūs ir tinkamai sujungti su veiksmais pagal kitus Bendrijos teisės aktus bei tarptautinius susitarimus.	(4) Norint pasiekti tuos tikslus, reikia skaidrios ir darnios teisės aktų sistemos, įskaitant sąvokos „gera aplinkos būklė“ apibrėžimą, kuri sudarytų bendrą veiksmų pagrindą ir dėl kurios įgyvendinami veiksmai būtų koordinuojami, nuoseklūs ir tinkamai sujungti su veiksmais pagal kitus Bendrijos teisės aktus bei tarptautinius susitarimus.
Pagrindimas
Sąvoka „gera aplinkos būklė“ turėtų būti apibrėžiama direktyvoje, o ne vėliau, vykstant komitologijos procedūrai.
Pakeitimas 6 10a konstatuojamoji dalis (nauja)
	(10a) Reikėtų nustatyti racionalų požiūrį į tai, kaip turėtų būti visiškai įgyvendinami tinklo „Natura 2000“ tinklo tikslai jūrų aplinkos srityje. Į šį požiūrį turėtų būti įtraukiami pasiūlymai pritaikyti Natūralių buveinių direktyvos priedus, susijusius su jūrų natūraliomis buveinėmis ir gyvūnų rūšimis, ir pagal jį turėtų būti taikomos ir pritaikomos techninės ir finansinės priemonės.
Pagrindimas
Atsižvelgiant į Natūralių buveinių direktyvą, svarbu tinklo „Natura 2000“ veikloje didžiausią dėmesį skirti jūrų aplinkai siekiant nustatyti naujus kriterijus ir atitinkamas technines ir finansines įgyvendinimo priemones.
Pakeitimas 7 11a konstatuojamoji dalis (nauja)
	(11a) Būtina pakviesti kaimynines valstybes dalyvauti šiame procese ir plėtoti partnerystę su jomis, ypač Baltijos jūros, Viduržemio jūros ir Juodosios jūros regionuose, atsižvelgiant į, inter alia, partnerystės iniciatyvas, pradėtas remiantis 2002 m. Jungtinių Tautų Pasaulio vadovų susitikimo tvariojo vystymosi klausimais, veikla.
Pagrindimas
Jūrų aplinkos išsaugojimo strategiją reikėtų vertinti iš pasaulinės perspektyvos. Taigi šios strategijos sėkmė taip pat priklausys nuo to, ar dalyvaus trečiosios šalys.
Pakeitimas 8 11b konstatuojamoji dalis (nauja)
	(11b) Taip pat reikėtų atsižvelgti į biologinę įvairovę ir jūrų mokslinių tyrimų, susijusių su labiausiai nutolusių regionų giliųjų vandenų aplinka, potencialą ir pagal konkrečias programas parengti mokslinius tyrimus siekiant geriau apibūdinti giliųjų vandenų ekosistemas.
Pagrindimas
Jau paaiškėjo, kad informacijos apie giliųjų vandenų aplinką stygius yra didelis trūkumas sprendžiant keletą su šia tema susijusių klausimų. Svarbu paskatinti parengti mokslinius tyrimus siekiant geriau apibūdinti giliųjų vandenų ekosistemas, daugelio kurių visai nepažįstama.
Pakeitimas 9 13a konstatuojamoji dalis (nauja)
	(13a) Bendrija turėtų sukurti būtinas sąlygas siekdama, kad valstybės narės turėtų naudos iš jūrų mokslams skirtuose universitetuose atliekamų mokslinių tyrimų ir kuriamų žinių kokybės. Taigi mokslinę ir techninę informaciją, reikalingą šios direktyvos nustatytiems įvairiems etapams įgyvendinti, reikėtų gauti iš patikimų šaltinių, taip pat turėtų būti užtikrintas tvarus pakrančių vietovių, kuriose paprastai yra įsikūrę tokie mokymo centrai, vystymasis.
Pagrindimas
Jūrų aplinkos mokslams skirti Europos universitetai kuria aukštos kokybės žinias, kuriomis reikėtų pasinaudoti. Šiuos universitetus taip pat reikėtų remti siekiant užtikrinti tvarų pakrančių vietovių vystymąsi. Taigi tuo pat metu galima siekti dviejų tikslų: tvaraus pakrančių vietovių vystymosi ir gauti informaciją, būtiną direktyvai taikyti.
Pakeitimas 10 13b konstatuojamoji dalis (nauja)
	(13b) Parama jūrų aplinkos moksliniams tyrimams turėtų būti nustatyta Septintojoje bendrojoje mokslinių tyrimų ir plėtros programoje.
Pagrindimas
Jūrų aplinkos mokslams skirti Europos universitetai ir mokslinių tyrimų laboratorijos kuria aukštos kokybės žinias, kuriomis reikėtų pasinaudoti. Šiuo universitetus taip pat reikėtų remti siekiant užtikrinti tvarų pakrančių vietovių vystymąsi. Taigi tuo pat metu galima siekti dviejų tikslų: tvaraus pakrančių vietovių vystymosi ir gauti informaciją, būtiną direktyvai taikyti.
Pakeitimas 11 16a konstatuojamoji dalis (nauja)
	(16a) Priemonių programoms planuoti, įgyvendinti ir valdyti gali prireikti nemažų išlaidų. Atsižvelgdama į tai, kad priemonių programos yra būdas siekti direktyvos tikslų, Bendrija turėtų prisidėti prie valstybių narių išlaidų ruošiant, įgyvendinant ir koordinuojant minėtąsias programas atlyginimo.
Pagrindimas
Priemonių programos yra pagrindinė priemonė direktyvos tikslui pasiekti; jos turi poveikį Bendrijos lygmeniu ir todėl reikėtų įtraukti nuostatą dėl to, kad Bendrija turi prisidėti atlyginant valstybių narių išlaidas.
Pakeitimas 12 30a konstatuojamoji dalis (nauja)
	(30a) Būtina įtraukti šios direktyvos įgyvendinimo ekonomines ir socialines išlaidas.
Pakeitimas 13 1 straipsnio antraštinė dalis
Dalykas	Dalykas ir taikymo sritis
Pakeitimas 14 1 straipsnio 2 dalis
Šioje direktyvoje „ekologinė būklė“ reiškia bendrą jūrų vandenų aplinkos būklę, atsižvelgiant į juos sudarančių jūrų ekosistemų struktūrą, funkciją ir procesus bei natūralius fiziografinius, geografinius ir klimato veiksnius bei fizines ir chemines sąlygas, įskaitant susidarančias dėl žmogaus veiklos atitinkamoje teritorijoje.	Šioje direktyvoje „ekologinė būklė“ reiškia bendrą jūrų vandenų aplinkos būklę, atsižvelgiant į juos sudarančių jūrų ekosistemų struktūrą, funkciją ir procesus bei akustinius, biologinius, cheminius, geologinius, natūralius fiziografinius, geografinius ir klimato veiksnius, kurie turi įtakos ir lemia jūrų ekosistemų sąlygas, produktyvumą, kokybę ir būklę. Atsižvelgiama ir į sudedamąsias dalis, sąlygas bei veiksnius, susidarančius dėl žmogaus veiklos.
	„Gera aplinkos būklė“ yra tada, kai atitinkami Europos jūrų vandenys atitinka visas Ia priede išdėstytas šiems vandenims taikomas sąlygas.
Pagrindimas
Pagal šį pakeitimą praplečiama veiksnių, į kuriuos reikia atsižvelgti vertinant jūrų aplinką, grupė ir pabrėžiama, kad žmogaus veikla už atitinkamo jūrų regiono ribų gali turėti poveikio jūrų aplinkos būklei. Be to, pakeitime pateikiamas „geros aplinkos būklės“ sąvokos apibūdinimas, kuris plačiau paaiškinamas naujajame siūlomame 1(a) priede.
Pakeitimas 15 3 straipsnio 2 dalies įvadinė dalis
2. Siekdamos atsižvelgti į tam tikro regiono specifiką, valstybės narės, įgyvendindamos šią direktyvą, gali padalyti 1 dalyje nurodytus jūrų vandenis su sąlyga, kad tokie padalijimai atitinka šiuos jūrų subregionus:	2. Siekdamos atsižvelgti į tam tikro regiono specifiką, valstybės narės, įgyvendindamos šią direktyvą, gali padalyti 1 dalyje nurodytus jūrų vandenis su sąlyga, kad laikomasi tarptautinių susitarimų ir kad tokie padalijimai atitinka šiuos jūrų subregionus:
Pagrindimas
Tarptautinė jūrų tyrinėjimo taryba jau aiškiai nustatė ribas, kurios naudojamos nustatant bendrus leistinus žuvininkystės sektoriaus sugavimus. Bet koks smulkesnis jūrų subregionų suskirstymas turėtų atspindėti esamas ribas siekiant, kad jis būtų veiksmingas.
Pakeitimas 16 7 straipsnio 2a dalis (nauja)
	2a. Kiekvieno jūrų regiono vertinimą atlieka valstybės narės ir, jei įmanoma, vadovaujasi suderinta metodologija, atsižvelgdamos į 21 straipsnio nuostatas.
Pagrindimas
Kiekvieno jūrų regiono statuso įvertinimas priklauso nuo duomenų surinkimo, kaip nurodyta II priede. Įvertinimą reikėtų atlikti vadovaujantis bendrais standartais, kad išvados būtų patikimos ir palygintinos.
Pakeitimas 17 19 straipsnio 1 dalies 2a pastraipa (nauja)
	Komisija išnagrinėja direktyvos finansinius padarinius ir bendro finansavimo galimybę, pirmenybę teikdama pažeidžiamiausiems regionams.
Pagrindimas
Gavusi visas priemonių programas, Komisija gali įvertinti direktyvos finansinius padarinius ir galimybę bendrai finansuoti valstybių narių priemones, ypač pažeidžiamiausiuose regionuose.
Pakeitimas18 IVa skyriaus (naujo) 20a straipsnis (naujas)
	IVa skyrius
	Finansavimo mechanizmai
	20a straipsnis
	Bendras finansavimas
	Valstybių narių parengtas programas bendrai finansuoja ES pagal Ketvirtojoje bendrijos paramos koncepcijoje numatytas finansines priemones.
Pakeitimas 19 IVb skyriaus (naujo) 20b straipsnis (naujas)
	IVb skyrius
	Bendrijos finansavimas
	20b straipsnis
	Įtraukimas į Bendrijos biudžetus
	Atsižvelgiant į tai, kaip svarbu nustatyti jūrų strategiją, ši direktyva nuo 2007 m. įtraukiama į Bendrijos biudžetus.
Pakeitimas 20 IVc skyriaus (naujo) 20c straipsnis (naujas)
	IVc skyrius
	Finansavimas
	20c straipsnis
	Finansavimo kriterijai
	1. Valstybių narių pateiktos programos bus bendrai finansuojamos Bendrijos, atsižvelgiant į šiuos kriterijus:
	(a) išskirtinių ekonominių zonų dydį skirtingose valstybėse narėse;
	(b) biogeografinių regionų, kuriems taikoma programa, batimetrinius požymius ir
	(c) socialinį ir ekonominį pagal programą siūlomų priemonių poveikį.
Pakeitimas 21 Ia priedas (naujas)
	Ia priedas
	Sąvokos „gera aplinkos būklė“ apibrėžtis pagrįsta tvaraus vystymosi principais.
	Ji apima, bet neapsiriboja šiuo principu:
	komerciniais tikslais naudojamų žuvų ir vėžiagyvių populiacijos turėtų likti saugiose biologinėse ribose, o žvejybos veiklos poveikis jūrų aplinkai turėtų būti sumažintas iki minimumo.
Pagrindimas
Sąvoka „gera aplinkos būklė“ turėtų būti apibrėžta direktyvoje.

PROCEDŪRA

Pavadinimas	Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, nustatančios Bendrijos veiksmų jūrų aplinkos politikos srityje pagrindus (Jūrų strategijos direktyva)
Nuorodos	COM(2005)0505 – C6-0346/2005 – 2005/0211(COD)
Atsakingasis komitetas	ENVI
Nuomonę pateikė: Paskelbimo plenariniame posėdyje data	PECH 15.11.2005
Glaudesnis bendradarbiavimas - pranešimo plenarinėje sesijoje data
Autorius (-ė) Paskyrimo data	Ioannis Gklavakis 14.12.2005
Pakeistas nuomonės referentas
Svarstymas komitete	23.2.2006		20.6.2006
Priėmimo data	28.8.2006
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	17 0 0
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Iles Braghetto, Luis Manuel Capoulas Santos, Paulo Casaca, Zdzisław Kazimierz Chmielewski, Carmen Fraga Estévez, Alfred Gomolka, Heinz Kindermann, Henrik Dam Kristensen, Albert Jan Maat, Rosa Miguélez Ramos, Philippe Morillon, Willi Piecyk, Dirk Sterckx, Struan Stevenson, Margie Sudre
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)	Dorette Corbey ir Carl Schlyter
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (178 straipsnio 2 dalis)
Pastabos (pateikiamos tik viena kalba)	...

[1] SEC(2005)1290.
[2] Dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje.
[3]
[4]

PROCEDŪRA

Pavadinimas		Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos nustatančios Bendrijos veiksmų jūrų aplinkos politikos srityje pagrindus (Jūrų strategijos direktyva)
Nuorodos		COM(2005)0505 – C6-0346/2005 – 2005/0211(COD)
Konsultavimosi su EP data		24.10.2005
Atsakingas komitetas Paskelbimo plenariniame posėdyje data		ENVI 15.11.2005
Nuomonę teikiantis(-ys) komitetas(-ai) Paskelbimo plenariniame posėdyje data		PECH 15.11.2005		TRAN 15.11.2005
Nuomonė (-ės) nepareikšta (-os) Nutarimo data		TRAN 22.11.2005
Glaudesnis bendradarbiavimas Paskelbimo plenariniame posėdyje data
Pranešėjas(-ai) Paskyrimo data		Marie-Noëlle Lienemann 14.12.2005
Pakeistas (-i) pranešėjas (-ai)
Supaprastinta procedūra – nutarimo data
Teisinio pagrindo užginčijimas JURI nuomonės pareiškimo data
Numatytų lėšų keitimas BUDG nuomonės pareiškimo data
Konsultacija su Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu – plenariniame posėdyje priimto nutarimo data
Konsultacija su Regionų komitetu – plenariniame posėdyje priimto nutarimo data
Svarstymas komitete		30.5.2006	13.9.2006		10.10.2006
Priėmimo data		10.10.2006
Galutinio balsavimo rezultatai	+ – 0	52 0 1
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai		Adamos Adamou, Georgs Andrejevs, Liam Aylward, Irena Belohorská, John Bowis, Frieda Brepoels, Hiltrud Breyer, Martin Callanan, Chris Davies, Avril Doyle, Mojca Drčar Murko, Anne Ferreira, Karl-Heinz Florenz, Matthias Groote, Cristina Gutiérrez-Cortines, Satu Hassi, Jens Holm, Mary Honeyball, Marie Anne Isler Béguin, Caroline Jackson, Dan Jørgensen, Eija-Riitta Korhola, Urszula Krupa, Aldis Kušķis, Marie-Noëlle Lienemann, Linda McAvan, Marios Matsakis, Roberto Musacchio, Riitta Myller, Péter Olajos, Vittorio Prodi, Guido Sacconi, Karin Scheele, Carl Schlyter, Horst Schnellhardt, Richard Seeber, Kathy Sinnott, Bogusław Sonik, María Sornosa Martínez, Antonios Trakatellis, Evangelia Tzampazi, Thomas Ulmer, Marcello Vernola, Anja Weisgerber, Åsa Westlund, Anders Wijkman
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)		Bairbre de Brún, Hélène Goudin, Henrik Lax, Miroslav Mikolášik, Amalia Sartori, Pál Schmitt, Bart Staes
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (178 straipsnio 2 dalis)		Fausto Correia
Pateikimo data		24.10.2006
Pastabos (pateikiamos tik viena kalba)		...

Teisinė informacija - Privatumo politika