Pranešimas - A6-0386/2006Pranešimas
A6-0386/2006

PRANEŠIMAS dėl prašymo ginti Gérardo Onestos imunitetą ir privilegijas

7.11.2006 - (2006/2121(IMM))

Teisės reikalų komitetas
Pranešėjas: Klaus-Heiner Lehne

Procedūra : 2006/2121(IMM)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga :  
A6-0386/2006
Pateikti tekstai :
A6-0386/2006
Debatai :
Priimti tekstai :

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO SPRENDIMO

dėl prašymo ginti Gérardo Onestos imunitetą ir privilegijas

(2006/2121(IMM))

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Monicos Frassoni prašymą ginti Gérardo Onestos imunitetą 3-iajame Tulūzos baudžiamųjų bylų apeliaciniame teisme (Prancūzija) vykstančiame baudžiamajame procese, pateiktą 2006 m. gegužės 17 d. ir paskelbtą 2006 m. gegužės 31 d. plenariniame posėdyje,

–   susipažinęs su Gérardo Onestos paaiškinimais, pateiktais pagal Darbo tvarkos taisyklių 7 straipsnio 3 dalį,

–   atsižvelgdamas į 1965 m. balandžio 8 d. Protokolo dėl Europos Bendrijų privilegijų ir imunitetų 9 ir 10 straipsnius bei į 1976 m. rugsėjo 20 d. Akto dėl Europos Parlamento narių rinkimų remiantis tiesiogine visuotine rinkimų teise 6 straipsnio 2 dalį,

–   atsižvelgdamas į Europos Bendrijų Teisingumo Teismo 1964 m. gegužės 12 d. ir 1986 m. liepos 10 d. sprendimus[1],

–   atsižvelgdamas į Prancūzijos Respublikos Konstitucijos 26 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 6 straipsnio 3 dalį ir 7 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto pranešimą (A6‑0386/2006),

A. kadangi Gérardas Onesta yra Europos Parlamento narys, išrinktas per 2004 m. birželio 10–13 d. vykusius šeštuosius tiesioginius rinkimus, ir kadangi Parlamentas 2004 m. gruodžio 14 d. patikrino jo įgaliojimus[2],

B.  kadangi Europos Parlamento sesijų metu Parlamento nariai savo valstybės teritorijoje naudojasi imunitetais, kurie toje valstybėje suteikiami parlamento nariams, ir kadangi imunitetu negali naudotis narys, užkluptas darantis nusikaltimą; kadangi tai negali sukliudyti Europos Parlamentui pasinaudoti savo teise atšaukti vieno iš narių imunitetą[3],

C. kadangi minėtuoju atveju taikytina nuostata – Prancūzijos Konstitucijos 26 straipsnio antra pastraipa, pagal kurią negalima dėl baudžiamosios arba administracinės teisės pažeidimo suimti parlamento narį arba kitaip atimti arba suvaržyti jo laisvę, jei asamblėjos, kurios narys jis yra, biuras nedavė tam sutikimo; kadangi toks sutikimas nėra būtinas akivaizdaus nusikaltimo arba kito pažeidimo (lot. flagrante delicto) atveju arba paskelbus galutinį kaltinąmąjį nuosprendį,

D. kadangi Tulūzos baudžiamųjų bylų apeliacinis teismas skyrė Gérardui Onestai trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmę – griežtesnę, nei skiriama kitiems kaltinamiesiems, ir kadangi minėtasis teismas pagrindė šį kitokį savo sprendimą tuo, jog, būdamas parlamento narys, Gérardas Onesta turi daug daugiau būdų už kitus piliečius pasiekti, kad jo balsas būtų išgirstas politinėje arenoje, ypač jei tai daro remiamas kitų išrinktų savo partijos narių, savo frakcijos parlamente ir, prireikus, žiniasklaidos, nes, pasak minėtojo Prancūzijos teismo, turi puikių bendravimo įgūdžių,

E.  kadangi tai, jog Gérardas Onesta nubaustas griežčiau tik turint mintyje jo, kaip parlamento nario, statusą, – akivaizdus renkamų politikų diskriminavimas, nes galima susidaryti įspūdį, kad dėl to, jog renkami politikai turi kitų ir veiksmingesnių priemonių nuomonei reikšti, jiems neleidžiama dalyvauti viešose demonstracijose taip, kaip tai daro kiti piliečiai, ir kadangi tai skatintų daryti nepriimtiną išvadą, jog parlamento nariams leidžiama veikti tik politinėse asamblėjose, o už jų ribų jie turi mažiau teisių ir priemonių nuomonei reikšti nei kiti piliečiai,

F.  kadangi tai, jog Prancūzijos institucijos diskriminuojamai taikė flagrante delicto nuostatą tik parlamento nariams (iš daugiau kaip 400 dalyvavusių asmenų), yra procedūrinis pažeidimas, kurio vienintelis tikslas – apeiti Protokolą dėl privilegijų ir imunitetų,

G. kadangi G. Onesta, jo paties teigimu, siekė atkreipti dėmesį į tai, kad Europos Teisingumo Teismo sprendimu Prancūzija neperkėlė į nacionalinę teisę Europos Palamento priimtos Direktyvos 2001/18/EB,

H. kadangi sprendžiamas klausimas itin keblus ir jo sprendimo pasekmės Europos Parlamento prerogatyvoms nepriimtinos, nes tenka labai apgailestauti dėl diskriminuojamojo minėtojo Prancūzijos teismo požiūrio ir su juo susijusio politinio šališkumo Gérardo Onestos pilietinių teisių atžvilgiu;

I.   kadangi G. Onesta, pasinaudojęs visomis teisių gynimo priemonėmis savo šalyje, bet kuriuo atveju galės kreiptis į Europos Žmogaus Teisių Teismą Strasbūre, ir Europos Parlamentas jau svarsto paramos priemones,

J.   kadangi bet koks politinis vieno iš Europos Parlamento narių persekiojimas yra pasikėsinimas į Europos Parlamento, kaip demokratiškai Europos žmonių renkamos politinės institucijos, vientisumą ir Parlamento negerbimas ir kadangi Europos Parlamentas, kaip demokratinė institucija, turi ginti savo prerogatyvas, pasinaudodamas visomis turimomis priemonėmis,

1.  apgailestauja dėl to, kad, esant dabartinei padėčiai, pagal 1965 m. balandžio 8 d. Protokolą dėl Europos Bendrijų privilegijų ir imunitetų Europos Parlamentui nesuteikiama galimybių imtis privalomų veiksmų siekiant apginti Gérardą Onestą, ir todėl nusprendžia neginti jo imuniteto.

  • [1]  Byla 101/63, Wagner prieš Fohrmann ir Krier, 1964 m. Rink. p. 195 ir byla 149/85, Wybot prieš Faure ir kitus, 1986 m. Rink. p. 2391.
  • [2]  Europos Parlamento sprendimas dėl įgaliojimų patikrinimo (OL C 226 E, 2005 9 15, p. 51).
  • [3]  1965 m. balandžio 8 d. Protokolo dėl Europos Bendrijų privilegijų ir imunitetų 10 straipsnis.

AIŠKINAMOJI DALIS

I.         FAKTAI

2005 m. liepos 25 d. apie 400 žmonių susirinko Manvilyje (miestelis netoli Prancūzijos miesto Tulūzos), kur ketino surengti demonstraciją prieš genetiškai modifikuotus maisto produktus, ir sunaikino apie 13 tūkst. kv. m. ploto kukurūzų lauką.

Nors demonstracijoje dalyvavo tiek daug žmonių, Tulūzos prokuratūra nusprendė pareikšti kaltinimus tik devyniems demonstracijos dalyviams, iš kurių dviem – Europos Parlamento nariui Gérardui Onestai ir parlamento nariui Noëliui Mamère'ui – taikyta speciali (pažeidėjų, užkluptų darant nusikaltimą) procedūra.

Tulūzos baudžiamųjų bylų apeliacinio teismo (pranc. troisième Chambre des appels correctionnels), kurio kompetencijai priklausė minėtasis klausimas, 2005 m. lapkričio 15 d. nuosprendžiu G. Onestai skirta trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmė ir jam nurodyta padengti teismo išlaidas, sumokėti kompensaciją nukentėjusiesiems ir padengti išlaidas, kurias nukentėjusieji patyrė dalyvaudami teismo procese ir dėl atstovavimo teismo proceso metu.

Nors vienas kaltinamasis buvo išteisintas, kitiems buvo skirtos nuo dviejų iki keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmės ir jie buvo įpareigoti sumokėti kompensaciją nuketėjusiesiems bei atlyginti nukentėjusiųjų patirtą žalą.

Europos Parlamento narė Monica Frassoni 2006 m. kovo 22 d. parašė laišką Pirmininkui J. Borrelliui, siekdama pasmerkti prieštaringą ir akivaizdžiai diskriminuojamąjį požiūrį, kurio G. Onestos (ir N. Mamère'o, kiek tai buvo su juo susiję) atžvilgiu laikėsi minėtasis teismas. Pirmininkas J. Borrellis vėliau perdavė šį laišką Teisės reikalų komitetui, siekdamas užtikrinti, kad minėtasis klausimas būtų nuodugniai išnagrinėtas.

Savo laiške M. Frassoni atkreipė dėmesį į tai, kad:

· tik devyni iš 400 demonstracijos dalyvių buvo patraukti atsakomybėn ir tik dviem iš jų (Europos Parlamento nariui G. Onestai ir parlamento nariui N. Mamère'ui) taikyta pažeidėjų, užkluptų darant nusikaltimą, procedūra; esą iš karto pavyko nustatyti tik pastarųjų dviejų asmenų tapatybę, nors demonstracijoje dalyvavo labiau žinomas José Bové;

· tik Europos Parlamento nariui G. Onestai ir parlamento nariui N. Mamère'ui skirtos ilgesnės nei visiems kitiems kaltinamiesiems laisvės atėmimo bausmės, išskyrus J. Bové, kuris, teismo požiūriu, yra nuolatinis pažeidėjas;

· siekdamas pagrįsti G. Onestos ir N. Mamère'o kaltinamąjį nuosprendį, minėtasis Prancūzijos teismas nurodė, kad „būdami parlamento nariai, jie turi daug daugiau būdų už kitus piliečius pasiekti, kad jų balsas būtų išgirstas politinėje arenoje, ypač jei tai daro remiami kitų išrinktų savo partijos narių, savo frakcijos parlamente ir, prireikus, žiniasklaidos, nes turi puikių bendravimo įgūdžių“;

· Tulūzos baudžiamųjų bylų apeliacinis teismas prieštaravo tradiciniam požiūriui, kurio Prancūzijos teismai laikėsi panašių demonstracijų atžvilgiu, kai kaltinamieji buvo išteisinami manant, kad jų veiksmai buvo būtini siekiant išvengti pavojaus (pranc. état de nécessité).

Pasak M. Frassoni, dėl visų šių užtektinai aiškių aspektų galima teigti, jog minėtasis teismas nusprendė nubausti G. Onestą ir N. Mamère'ą griežčiau tik dėl to, kad jie yra parlamento nariai, o tai rodo šališką ir diskriminuojamąjį požiūrį.

M. Frassoni, remdamasi Darbo tvarkos taisyklių 6 straipsnio 3 dalimi, 2006 m. gegužės 16 d. parašė naują laišką Pirmininkui J. Borrelliui ir oficialiai paprašė ginti G. Onestos privilegijas ir imunitetą. Pirmininkas galiausiai pritarė M. Frassoni iniciatyvai, ir per 2006 m. gegužės 31 d. plenarinį posėdį buvo oficialiai paskelbta apie imuniteto ir privilegijų gynimo procedūrą.

II.       TEISĖS NORMOS IR BENDROS PASTABOS DĖL EUROPOS

PARLAMENTO NARIŲ IMUNITETO

Kaip žinoma, Protokolo dėl Europos Bendrijų privilegijų ir imunitetų (PPI)[1] 9 ir 10 straipsniuose numatyta:

9 straipsnis

Europos Parlamento nariai negali būti apklausiami, sulaikomi ar traukiami atsakomybėn dėl einant pareigas pareikštos nuomonės ar balsavimo.

10 straipsnis

Europos Parlamento nariai sesijų metu naudojasi:

a) savo valstybės teritorijoje – imunitetais, kurie toje valstybėje yra suteikiami parlamento nariams;

b) visų kitų valstybių narių teritorijose – imunitetu nuo bet kokios sulaikymo priemonės ir patraukimo atsakomybėn.

Imunitetas taip pat galioja nariams vykstant į Europos Parlamento susitikimų vietą arba grįžtant iš jos.

Imunitetu negali naudotis narys, užkluptas darantis nusikaltimą, taip pat joks imunitetas negali sukliudyti Europos Parlamentui pasinaudoti savo teise atšaukti vieno iš narių imunitetą.

Kalbant apie 9 straipsnio taikymą, reikėtų paminėti, kad G. Onestai pareikšti kaltinimai nesusiję su pareikšta nuomone ar balsavimu einant savo, kaip Europos Parlamento nario, pareigas: remiantis nusistovėjusiu požiūriu ir Teisės reikalų komiteto praktika, PPI 9 straipsnyje numatyta teisinė neliečiamybė susijusi tik su „nuomonėmis“ ir „balsavimu“, o ne su fiziniais veiksmais, net jei pastaraisiais ir siekiama pareikšti nuomonę.

Kalbant apie 10 straipsnį, kadangi G. Onestai pareikšti kaltinimai susiję su Prancūzijoje, kurios pilietis jis tuo metu buvo, atliktais veiksmais, taikytina tik ta dalis, pagal kurią: „Europos Parlamento nariai sesijų metu naudojasi: a) savo valstybės teritorijoje – imunitetais, kurie toje valstybėje yra suteikiami parlamento nariams“.

Prancūzijos Parlamento nario imuniteto taikymo sritis labai panaši į Europos Parlamento taikomą pagal PPI.

Prancūzijos Konstitucijos 26 straipsnyje numatyta:

26 straipsnis

Parlamento narys negali būti traukiamas atsakomybėn, apklausiamas, suimamas, sulaikomas ar teisiamas už vykdant pareigas išreikštą nuomonę ar balsavimą.

Negalima dėl baudžiamosios arba administracinės teisės pažeidimo suimti parlamento narį arba kitaip atimti arba suvaržyti jo laisvę, jei asamblėjos, kurios narys jis yra, biuras tam nesuteikė sutikimo. Toks sutikimas nėra būtinas akivaizdaus nusikaltimo arba kito pažeidimo (lot. flagrante delicto) atveju arba paskelbus galutinį kaltinamąjį nuosprendį.

Jei asamblėja reikalauja, parlamento nario sulaikymas, laisvės atėmimas arba suvaržymas arba jo traukimas atsakomybėn yra sustabdomas iki asamblėjos sesijos pabaigos.

Asamblėja turi nevaržomą teisę, esant reikalui, surengti papildomą posėdį, skirtą pirmesnės pastraipos taikymui apsvarstyti.

III.      SIŪLOMO SPRENDIMO PAGRINDIMAS

Remiantis minėtaisiais faktais ir turimais dokumentais, reikia daryti išvadą, kad teisiniu požiūriu G. Onestos atvejis negali būti laikomas imuniteto, kurį Europos Parlamentas turėtų ginti, atveju. Taigi G. Onestos bylai turėtų būti taikomi Prancūzijos įstatymai.

Minėtasis Prancūzijos Konstitucijos 26 straipsnis negali kelti grėsmės G. Onestos, kaip parlamento nario, prerogatyvoms: pirma, jis nebus suimtas ir jo laisvė nebus kitaip atimta arba suvaržyta, nes nuosprendžio G. Onestai vykdymas atidėtas vadovaujantis Prancūzijos baudžiamojo kodekso 132-29 ir 132-38 straipsniuose išdėstytomis sąlygomis; antra, nors teismas įpareigojo G. Onestą sumokėti civiliniams ieškovams, šiuo atveju Prancūzijos Konstitucijos 26 straipsnis netaikomas.

Vis dėlto turi būti pabrėžta, jog minėtoji Tulūzos baudžiamųjų bylų apeliacinio teismo nuosprendžio dalis, pagal kurią G. Onesta buvo nubaustas griežčiau tik turint mintyje jo, kaip Parlamento nario statusą, – akivaizdus renkamų politikų diskriminavimas, nes galima susidaryti įspūdį, kad dėl to, jog renkami politikai turi kitų ir veiksmingesnių priemonių reikšti nuomonę, jiems neleidžiama dalyvauti viešose demonstracijose taip, kaip tai daro kiti piliečiai; tai skatintų daryti nepriimtiną išvadą, jog parlamento nariai gali veikti tik politinėse asamblėjose, o už jų ribų turi mažiau laisvių ir priemonių reikšti nuomonę nei kiti piliečiai.

IV.      IŠVADOS

Vadovaudamasis pirmiau išdėstytomis aplinkybėmis, Teisės reikalų komitetas, išklausęs G. Onestą ir išnagrinėjęs jo imuniteto gynimo ir negynimo priežastis, mano, kad prašymas ginti Gérardo Onestos imunitetą ir privilegijas nepatenka į 1965 m. balandžio 8 d. Protokolo dėl Europos Bendrijų privilegijų ir imunitetų taikymo sritį.

  • [1]  Prie originalių sutarčių pridėti protokolai yra pirminės Bendrijos teisės dalis ir turi tą patį teisinį statusą kaip ir sutartys. Sprendime dėl bylos, susijusios su Bendrijų pareigūnų atsakomybe dėl nuosavybės mokesčių, paaiškinta, kad PPI nuostatų pažeidimas yra įsipareigojimų pagal sutartis pažeidimas (1988 m. vasario 24 d. sprendimas, Komisija prieš Belgiją, byla 260/86, rink. p. 966).

PROCEDŪRA

Pavadinimas

Prašymas ginti Gérardo Onestos imunitetą ir privilegijas

Procedūros numeris

2006/2121(IMM)

Prašymas ginti imunitetą

               Pateikė*
  Prašymo pateikimo data
  Paskelbimo plenariniame posėdyje data
*Pateikiamas tik viena kalba


Monica Frassoni
17.5.2006
31.5.2006

Atsakingas komitetas
  Paskelbimo plenariniame posėdyje data

JURI
31.5.2006

Pranešėjas (-ai)
  Paskyrimo data

Klaus-Heiner Lehne
19.4.2006

Pakeistas (-i) pranešėjas (-ai)

 

Svarstymas komitete

21.6.2006

11.9.2006

2.10.2006

24.10.2006

 

Priėmimo data

24.10.2006

Galutinio balsavimo rezultatai

 

+

-

0

17
0
0

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Maria Berger, Carlo Casini, Giuseppe Gargani, Klaus-Heiner Lehne, Alain Lipietz, Hans-Peter Mayer, Aloyzas Sakalas, Gabriele Stauner, Diana Wallis, Tadeusz Zwiefka

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Jean-Paul Gauzès, Kurt Lechner, Eva Lichtenberger, Manuel Medina Ortega, Marie Panayotopoulos-Cassiotou

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (178 straipsnio 2 dalis)

Guido Podestà, Riccardo Ventre, Stefano Zappalà

Pastabos
(pateikiamos tik viena kalba)