dėl moterų ir merginų diskriminacijos švietimo srityje

(2006/2135(INI))

Europos Parlamentas,

–    dar kartą patvirtindamas EB sutarties 2, 13, 141 straipsniuose, taip pat 3 straipsnio 2 dalyje ir 137 straipsnio 1 dalies i punkte išdėstytus principus,

–    atsižvelgdamas į 2000 m. paskelbtą Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją ir ypač į jos 23 straipsnį,

–    atsižvelgdamas į 1950 m. paskelbtą Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją,

–    atsižvelgdamas į 2005 m. birželio 1  d. Komisijos komunikatą „Nediskriminavimas ir lygios galimybės visiems – pagrindų strategija“ (COM(2005)0224),

–    atsižvelgdamas į 2004 m. vasario 19  d. (COM(2004)0115) ir į 2005 vasario 14  d. COM(2005(0044) Komisijos komunikatus dėl vyrų ir moterų lygybės,

–    atsižvelgdamas į 2006 m. vasario 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos rekomendaciją dėl tolesnio Europos bendradarbiavimo užtikrinant aukštojo mokslo kokybę (2006/143/EB)(1),

–    atsižvelgdamas į 2003 m. vasario 5 d. Komisijos komunikatą „Universitetų vaidmuo žinių Europoje“ (COM(2003)0058),

–    atsižvelgdamas į 1998 m. rugsėjo 24 d. Tarybos rekomendaciją dėl Europos bendradarbiavimo užtikrinant aukštojo mokslo kokybę (98/561/EB)(2),

–    atsižvelgdamas į Europos Tarybos rekomendacijas ir ypač į 2006 m. birželio 8–9 d. Stokholme vykusioje šeštojoje Europos Tarybos Ministrų konferencijoje vyrų ir moterų lygybės klausimais priimtą rezoliuciją ir veiksmų planą,

–    atsižvelgdamas į 1992 m. Atėnuose vykusioje Europos Tarybos Ministrų konferencijoje moterų vadovių klausimu priimtą deklaraciją, kurioje pažymima, kad moterys yra pusė žmonijos potencialaus talento ir žinių,

–    atsižvelgdamas į 2005 m. vasario 4 d. Liuksemburge vykusioje Europos Tarybos Ministrų konferencijos lyčių lygybės klausimu priimtą deklaraciją,

–    atsižvelgdamas į 1948 m. gruodžio 10 d. Jungtinių Tautų Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją,

–    atsižvelgdamas į Tūkstantmečio vystymosi tikslus (TVT), ypač į trečią tikslą – skatinti lyčių lygybę ir daugiau teisių suteikti moterims, nes tai, be kitų sąlygų, yra būtina sąlyga siekiant lygybės visais išsilavinimo lygiais ir visose darbo srityse,

–    atsižvelgdamas į 1999 m. patvirtintą JT konvencijos dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims (angl. CEDAW) Fakultatyvinį protokolą, kuriame pažymima, kad valstybės dalyvės jurisdikcijoje esantys asmenys ar asmenų grupės, laikantys save nukentėjusiais nuo tos valstybės dalyvės padarytų bet kurių Konvencijoje išdėstytų teisių pažeidimų, gali pateikti pranešimus Moterų diskriminacijos panaikinimo komitetui,

–    atsižvelgdamas į 1995 m. rugsėjo mėn. Pekine vykusią Ketvirtąją pasaulio moterų konferenciją, jos metu patvirtintą deklaraciją ir veiksmų pagrindus ir su ja susijusius vėlesnius dokumentus, priimtus paskesnių Jungtinių Tautų specialiųjų sesijų „Pekinas +5“ ir „Pekinas +10“ metu, dėl tolesnių veiksmų ir iniciatyvų įgyvendinant 2000 m. birželio 9 d. Pekino konferencijoje patvirtintą Pekino deklaraciją ir 2005 m. kovo 11 d. Pekino konferencijoje patvirtintus veiksmų pagrindus,

–    atsižvelgdamas į dokumentą „Moterų ir vyrų lygybė: įnašas į veiksmų Europos lygiu organizavimą 2004–2005 m.“,

–    atsižvelgdamas į 2000 m. birželio 7 d. Komisijos komunikatą „Rengiant Bendrijos pagrindų strategiją lyčių klausimais (2001–2005 m.)“ (COM(2000)0413),

–    atsižvelgdamas į Kultūros ir švietimo komiteto bei Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto pranešimus ir kalbas,

–    atsižvelgdamas į 2006 m. kovo 1 d. Komisijos komunikatą „Moterų ir vyrų lygybės gairės (2006–2010 m.)“ (COM(2006)0092),

–    atsižvelgdamas į UNESCO programos „Švietimas visiems“ 2003–2004 m., 2005 m. ir 2006 m. visuotinės stebėsenos ataskaitas,

–    atsižvelgdamas į 2005 m. balandžio 28 d. Europos Parlamento rezoliucijos dėl romų padėties Europos Sąjungoje(3) ir 2006 m. birželio 1 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl romų tautybės moterų padėties Europos Sąjungoje(4),

–    atsižvelgdamas į 2005 m. vasario 2 d. Sofijoje pasirašytą Deklaraciją dėl romų integracijos dešimtmečio (2005–2015 m.),

–    atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

–    atsižvelgdamas į Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto pranešimą (A6‑0416/2006),

A.  kadangi, remiantis valstybių narių statistika, moterų, turinčių antrosios pakopos studijų laipsnį, yra mažiau nei vyrų, kadangi pranešama, kad įvairiose sistemose dėl su lytimi susijusių apribojimų mažiau moterų nei vyrų skiria laiko visą gyvenimą trunkančiam mokymuisi,

B.   kadangi namų ūkio ir su šeima susijusius darbus vis dar dažniausiai atlieka moterys ir todėl laikas, kuris joms lieka tolesniam mokymuisi ir mokymuisi visą gyvenimą, labai ribotas,

C.  kadangi jauniems žmonėms iš mažas pajamas turinčių šeimų itin sunku siekti išsilavinimo, ypač aukštojo išsilavinimo, ir dėl to tradiciškai į mokslus dažniau leidžiami berniukai,

D.  kadangi akivaizdi pažanga, padaryta lyčių lygybės švietimo srityje atžvilgiu, labiausiai susijusi su teigiamais kiekybiniais pasikeitimais, t. y. moterų, gaunančių galimybę siekti įvairių lygių išsilavinimo, skaičiaus padidėjimu, tačiau nevykstant atitinkamiems kokybiniams pasikeitimams, susijusiems su studijų ir specialybių pasirinkimu, labiausiai dėl visuomenės požiūrio į lytis ir tradicinių lyčių vaidmenų,

E.   kadangi išsilavinimas – tai svarbi Europos vertybė, pagrindinė teisė ir pagrindinė socialinės integracijos priemonė; kadangi visuomenėje ir toliau išlieka sunkumų ir tam tikrų išankstinių nuomonių išsilavinusių moterų atžvilgiu ir kadangi išsilavinusios moterys dažnai neranda progų įgyvendinti savo galimybes profesiniame ir visuomeniniame gyvenime,

F.   kadangi tam tikrų kultūrų šalyse tradicinės ir religinės nuostatos vis dar trukdo merginoms ir jaunoms moterims siekti išsilavinimo,

G.  kadangi žiniasklaidoje nuolat teigiami lyčių stereotipai, stiprinantys tradicinį moterų įvaizdį,

H.  kadangi nacionalinių mažumų, ypač romų mažumos, merginų ir jaunų moterų ar merginų ir jaunų moterų iš imigrantų grupių galimybės siekti išsilavinimo yra ypač ribotos ir (arba) dažnai šios merginos ir moterys patiria diskriminaciją ir atskyrimą mokyklose, įskaitant taisomojo mokymo programas, esant nedaug išteklių, nemotyvuotą ir nemokytą personalą, skurdžią infrastruktūrą ir netinkamas šviečiamąsias programas bei testavimo metodus,

I.    kadangi daugelis valstybių narių neturi pakankamo biudžeto švietimui, bet tuo pat metu moterys sudaro didžiąją mokytojų dalį,

1.   nurodo, kad mergaičių ir moterų švietimas ir mokymas yra žmogaus teisė ir pagrindinė visiško naudojimosi visomis kitomis socialinėmis, ekonominėmis, kultūrinėmis ir politinėmis teisėmis dalis;

2.   džiaugiasi dėl to, kad vidutiniškai aštuonios iš dešimties valstybių narių aukštojo mokslo įstaigose studijuojančių mergaičių baigia studijas, taip pat dėl to, kad, statistikos duomenimis, aukštojo išsilavinimo įgijimo srityje abiejų lyčių galimybės yra vienodos ir moterų motyvacija didesnė, jeigu jų neriboja su lytimi susijusios priežastys;

3.   nurodo, kad švietimo ir tyrimų srityse mokslus baigia daugiau moterų nei vyrų (59 proc.), tačiau jų dalis nuolat mažėja joms siekiant karjeros – nuo 43 proc. įgijusių daktaro laipsnį tik iki 15 proc. įgijusių profesoriaus laipsnį;

4.   džiaugiasi dėl to, kad pagal JT Tūkstantmečio projektą buvo imtasi kelių praktinių priemonių siekiant sumažinti lyčių nelygybę siekiant išsilavinimo ir kad valstybėse narėse atvirai diskutuojama dėl vienodų abiejų lyčių galimybių siekti išsilavinimo;

5.   džiaugiasi Lisabonos strategijoje numatytomis universitetinių švietimo sistemų reformomis, ypač tomis, kurios susijusios su visą gyvenimą trunkančiu mokymusi, kuris jaunoms moterims suteikia galimybę toliau mokytis;

6.   džiaugiasi Komisijos 2000 m. paskelbtu pranešimu dėl švietimo mokyklose kokybės, kuriame analizuojama 16 rodiklių, įskaitant galimybę siekti išsilavinimo lyties požiūriu;

7.   džiaugiasi planuotu Lyčių lygybės instituto įsteigimu; viena jo funkcijų turėtų būti abiejų lyčių galimybių siekti išsilavinimo stebėsena atskirose valstybėse narėse ir visame pasaulyje;

8.   siūlo vertinti politiką vienodų galimybių siekiant išsilavinimo srityje pagal lyčių požiūriu diferencijuotą statistiką, siekiant labiau pabrėžti ir išspręsti nelygybės problemą siekiant galimybės įgyti ar įgyjant tam tikrą aukštesnę akademinę kvalifikaciją, įskaitant aukštesnės pakopos studijas ir mokslinius tyrimus, taip pat visą gyvenimą trunkančio mokymosi srityje;

9.   ragina valstybes nares sudaryti sąlygas moterims ir vyrams, prižiūrintiems vaikus, ir tėvams, kurie dėl motinystės ar tėvystės nutraukė kvalifikacijos įgijimą, įgyti išsilavinimą;

10. siūlo pradėti dialogą su socialiniais partneriais siekiant juos motyvuoti sudaryti palankias sąlygas suteikiant daugiau galimybių mokymąsi nutraukusioms ir nedaug kvalifikacijų turinčioms moterims siekti išsilavinimo ir visą gyvenimą trunkančio mokymosi;

11.  nurodo, kad moterų ir vyrų atlyginimų atotrūkis išlieka nepriimtinai didelis, ir nėra reikšmingų ženklų, kad jis mažėja; nurodo, kad moterys uždirba vidutiniškai 15 proc. mažiau nei vyrai, o taip yra dėl to, kad nesilaikoma vienodo darbo užmokestį reglamentuojančių teisės aktų ir dėl struktūrinės nelygybės, tokios kaip darbo rinkos susiskaldymas, darbo pobūdžio skirtumų, galimybės mokytis ir lavintis, pagal lytį atliekamų vertinimų ir darbo užmokesčio sistemų bei stereotipų;

12.  ragina Komisiją ir valstybes nares naudoti visas įmanomas priemones siekiant panaikinti įprastus stereotipus, kurių laikantis moterys yra diskriminuojamos darbovietėse, o tai ypač akivaizdu mokslo ir technologijų srityje, kurioje dirba labai nedaug moterų, taip pat ragina skirti ypatingą dėmesį lyčių klausimams, taip pat nuolat vykdyti stebėseną ir vertinti duomenis;

13.  ragina valstybes nares skatinti moterų galimybes gauti atsakingus postus, susijusius su sprendimų priėmimu, viešosiose ir privačiose įmonėse, ypatingą dėmesį skiriant akademiniams postams;

14. ragina Komisiją skatinti lygybės ir lygių galimybių mergaitėms švietimo srityje principus plėtojant santykius su trečiosiomis šalimis ir ypač kuriant savo kaiminystės ir pagalbos vystymuisi politiką;

15.  ragina valstybes nares stiprinti mokytojų moterų padėtį aukštesniuose švietimo sistemos ir sprendimų švietimo klausimais priėmimo lygmenimis, kuriuose vis dar daugumą sudaro vyrai;

16.  pabrėžia poreikį reformuoti visų lygių švietimo programas ir mokyklų vadovėlių turinį; siūlo, kad mokytojų ir kitų švietimo darbuotojų mokymas vyktų pagal suderintus lyčių politikos reikalavimus ir kad lyčių politikos klausimai būtų įtraukti į mokytojų mokymą pedagogikos ir kituose fakultetuose;

17.  siūlo Komisijai ir valstybėms narėms įgyvendinti politiką, pagal kurią nacionalinės, etninės ir kultūrinės mažumos, o ypač romų mažuma, galėtų siekti kokybiško išsilavinimo, taip pat vienodų sąlygų vaikinams ir merginoms siekiant išsilavinimo, įskaitant ikimokyklines ir parengiamąsias programas, ypatingą dėmesį skiriant daugiakultūriam požiūriui, kuris palengvintų jaunų moterų ir merginų iš mažumų ir imigrantų grupių integraciją į įprastinę švietimo sistemą, kad būtų išvengta dvigubos diskriminacijos;

18.  ragina Tarybą, Komisiją ir valstybes nares imtis visų reikalingų veiksmų siekiant užtikrinti imigrančių moterų ir mergaičių teisių apsaugą ir kovoti su diskriminacija, kurią jos patiria savo kilmės bendruomenėje, atsisakyti visų kultūrinio ir religinio reliatyvizmo formų, kurių laikantis galėtų būti pažeistos pagrindinės moterų teisės;

19.  siūlo valstybėms narėms remti informacijos apie lygias galimybes siekti išsilavinimo visais lygiais skleidimą, ypač tarp pažeidžiamų bendruomenių, siekiant panaikinti visų formų išankstinį nusistatymą, kuris daro įtaką merginų ir moterų galimybėms siekti išsilavinimo;

20. siūlo valstybėms narėms pritaikyti studijas dirbančių jaunų žmonių ir žmonių, o ypač merginų ir moterų, kurios rūpinasi mažais vaikais ar yra motinystės atostogose, poreikiams; mano, kad panaudojant dabartines technines galimybes galima rasti atitinkamą išeitį;

21. ragina dėti didesnes pastangas siekiant pripažinti talentingas merginas ar moteris ir suteikti joms didesnę paramą;

22. džiaugiasi, kad buvo įgyvendintos ES fondų, taip pat kitų sektorių, įskaitant nepelno sektorių, lėšomis, finansuojamos švietimo programos ir jomis naudojamasi, siekiant skatinti merginų ir jaunų moterų iš socialiai nuskriaustų šeimų išsilavinimą; ypač džiaugiasi tuo, kaip naudojamasi veikiančiomis programomis ir paramos fondais, taip pat naujų rėmimo formų paieška; tuo pat metu pabrėžia poreikį investuoti į jaunimo švietimą visose valstybėse narėse atsižvelgiant į reikmes ateityje;

23. siūlo valstybėms narėms pasinaudoti lyčių lygybės aspektų įvertinimo sudarant biudžetus priemone ir taip kompensuoti neteisybę lyčių požiūriu, pirmiausia naudą teikiant švietimo sričiai;

24. siūlo, kad valstybės narės sukurtų ir stebėtų nacionalinę švietimo politiką, kuri leistų visoms mergaitės, taip pat berniukams, pradėti, tęsti ir baigti privalomą mokslą užtikrinant, kad jie mokytųsi tol, kad pasieks minimalų teisės aktuose numatytą amžių, nuo kurio galima patekti į darbo rinką;

25. nurodo svarbią būtinybę tiksliai vertinti statistikos duomenis lyčių klausimais, taip pat kitais įvairialypės diskriminacijos, pavyzdžiui, etniniu pagrindu, aspektais, ypač atsižvelgiant į tai, kad ne visada yra diferencijuotų pagal lytį, ypač vaikų ir jaunimo, statistikos duomenų; mano, kad tai turėtų būti vienas iš naujojo Lyčių lygybės instituto uždavinių;

26. ragina valstybes nares skatinti žiniasklaidą teigiamai pristatyti lyčių kategorijas ir pateikti pagarbos vertą moterų ir vyrų įvaizdį, kuriame nebūtų išankstinių ar iškreipiančių nuostatų, kuriomis viena ar kita lytis būtų menkinama ar nuvertinama;

27. pabrėžia poreikį pritaikyti naujas technologijas moterų išsilavinimo srityje, pvz., nuotolinio mokymosi galimybę naudojant kompiuterių technologijas;

28. ragina valstybes nares ir Komisiją imtis priemonių, kad būtų įveiktas atotrūkis tarp lyčių galimybių naudotis skaitmeninėmis technologijomis atsižvelgiant į Lisabonos strategiją, siekiant išplėsti informacinę visuomenę taikant priemones, kuriomis skatinama vyrų ir moterų lygybė, imantis veiksmų, kuriais siekiama suteikti moterims lengvesnę prieigą, skatinant elektroninių pajėgumų įsigijimą, vykdant programas, apimančias specialius veiksmus, padėsiančius įtraukti pažeidžiamų grupių moteris, ir veiksmus, skirtus skirtumams tarp miesto ir kaimo vietovių sumažinti;

29. siūlo valstybėms narėms rengti lankstesnes suaugusiųjų švietimo ir visą gyvenimą trunkančio mokymosi programas, kad dirbančios moterys ir motinos galėtų tęsti savo mokslus pagal jų dienotvarkes atitinkančias programas, taip suteikiant moterims daugiau galimybių siekti išsilavinimo ir dalyvauti alternatyviose švietimo programose, kad jos galėtų tapti labiau nepriklausomos ir reikšmingai dalyvauti visuomenės gyvenime, toliau skatinant lyčių lygybę;

30. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) OL L 64, 2006 3 4, p. 60. (2) OL L 270, 1998 10 7, p. 56. (3) OL C 45 E, 2006 2 23, p. 129. (4) Priimti tekstai, 2006 6 1, P6_TA(2006)0244.

Europos Sąjungos plėtra apima ne tik socialinį, kultūrinį ir ekonominį aspektus, bet ir sudaro sunkumų sprendžiant lyčių lygybės problemas įvairiuose Europos regionuose. Šie klausimai aiškiai nurodyti tarp Lisabonos strategijos prioritetų. Savo pranešime sutelkiu dėmesį į išsilavinimo įgijimo vertę ir išsilavinimo raidą visą gyvenimą siekiant realizuoti savo gebėjimus visuomenėje. Nors seniai žinoma, kad moterys ir merginos ne mažiau gabios nei vyrai ir berniukai įgyjant išsilavinimą, esama daugelio priežasčių, kodėl moterys ir merginos turi mažiau galimybių siekti išsilavinimo, ypač aukštojo, ir visą gyvenimą trunkančio mokymosi. Šios priežastys dažnai vertinamos kaip natūralios ir susijusios su moters prigimtimi. Vis dėlto Europos visuomenė yra pakankamai kultūriniu ir ekonominiu požiūriu išsivysčiusi, kad galėtų labai sumažinti, jei ne panaikinti objektyvias kliūtis, nulemtas moters biologinio ir šeimos vaidmens, jau neminint kliūčių, kurių sudaroma dėl giliai įsišaknijusių tradicijų ir išankstinių nuostatų dėl religijos ar lyties.

A.     Pagrindinė informacija apie moterų ir merginų padėtį siekiant išsilavinimo

Atsižvelgiant į lygias abiejų lyčių galimybes, esama septynių pagrindinių veiksnių, dėl kurių randasi moterų ir merginų diskriminacija siekiant išsilavinimo: 1) ekonominės aplinkybės, kai socialiai nuskriaustose šeimose teikiama pirmenybė berniukų išsilavinimui; 2) lytimis pagrįstas išankstinis nusiteikimas renkantis studijų sritį; 3) lytimis grindžiamos objektyvios priežastys, mažinančios galimybę užbaigti mokslus; 4) lytimis grindžiamos priežastys, neleidžiančios jaunoms moterims kelti kvalifikacijos lygį įgyjant aukštąjį išsilavinimą; 5) visuomenės išankstinis nusiteikimas prieš išsilavinusias moteris; 6) žemesnis moterų, turinčių aukštąjį išsilavinimą, profesinio pripažinimo lygis; 7) kai kuriose šalyse – religiniai prietarai, užkertantys moterims kelią realizuoti savo gebėjimus visuomenėje; 8) sunkumai, susiję su merginų ar jaunų moterų iš imigrantų grupių ar etninių ar tautinių mažumų galimybėmis siekti išsilavinimo.

2004 m. aštuonios iš dešimties merginų, studijavusių auštojo mokslo ES valstybių narių įstaigose, baigė savo mokslus. Šis skaičius didesnis nei vaikinų, iš kurių baigė tik trys ketvirtadaliai viso skaičiaus. Tai rodo, kad atsižvelgiant į santykį su išsilavinimu, palyginti su berniukais ar vaikinais, merginos nėra nei mažiau motyvuotos, nei mažiau gabesnės. Tačiau merginų ir moterų, tęsiančių mokslus ar siekiančių akademinės karjeros, dalis mažėja. Atsižvelgiant į tai, kad universitetinio lygio išsilavinimą turinčių moterų ir vyrų santykis yra 59 proc. ir 41 proc., moterų, turinčių daktaro laipsnį, yra tik 43 proc., ir vos 15 proc. turi profesoriaus titulą. Šie skaičiai rodo žymią lyčių nelygybę visą gyvenimą trunkančio mokymosi srityje. Panaši padėtis ir pabaigusių universitetines studijas, taip pat moterų, siekiančių tolesnio išsilavinimo, nepriklausančių akademinei sričiai, o tai patvirtina, kad abu reiškiniai turi tas pačias priežastis, kylančias dėl užsitęsusios lyčių nelygybės.

Tarp „natūralių“ priežasčių, dėl kurių ribojamos moterų galimybės siekti aukštojo išsilavinimo, akademinės kvalifikacijos ir visą gyvenimą trunkančio mokymosi, yra buvimas motina ir šeimos turėjimas. Šių dviejų veiksnių vertinimas kaip objektyvių kliūčių – tai įprastas neteisingas lygių galimybių supratimas beveik visose valstybėse narėse, ir tai iš tiesų yra pasaulinis reiškinys. Be to, toks požiūris būdingas ir vyrams, ir moterims.

Kai kuriais atvejais rūpinimasis vaikais ir šeima yra veiksnys, mažinantis moterų suinteresuotumą tęsti mokymosi procesą. Daugelis moterų, padariusių mokymosi pertrauką dėl motinystės, vėliau atsisako minties tęsti mokymąsi.

Nepaisant ES politikos, kuria siekiama pagerinti šeimų socialinę padėtį, vis dar didelis procentas šeimų, dėl kurių padėties jų vaikams atimama galimybė siekti aukštojo išsilavinimo. Gaila, tačiau ne visada galima ištaisyti šią nepalankią socialinę padėtį naudojantis valstybės parama ar ES fondais stipendijų, subsidijų, paskolų ar kitų formų pagalba. Socialiai nuskriaustose šeimose vyrauja nuomonė, kad išsilavinimas yra prabanga, kurios jos negali sau leisti. Laikantis tradicinių išankstinių nuostatų dėl abiejų lyčių, dažnai pirmenybė teikiama berniukams, o ne mergaitėms.

Renkantis mokymosi sritį dėl daugybės prietarų apie „natūralius“ abiejų lyčių gebėjimus, manoma, kad berniukai labiau už mergaites gabūs techniniams dalykams. Taigi vis dar yra sričių, kuriose viena lytis dominuoja kitos atžvilgiu. Šis požiūris taip pat lemia vėlesnį profesinį pasirinkimą, nes vis dar egzistuoja stereotipai, nusakantys, kokios profesijos išskirtinai tinkamos vyrams ir kokios – moterims.

Prie šito dar prisideda labai paplitusi nuomonė, kad „tipinės“ moteriškos profesijos yra blogiau apmokamos. Šis stereotipas siejamas su tokiomis profesijomis, kaip antai medicinos sesers ar pradinės arba vidurinės mokyklos mokytojos. Tokios lyčių nelygybės pasitaiko daugelyje profesijų.

Atsižvelgiant į moterų išsilavinimą, didelė diskriminacijos problema yra išsilavinusių ir kvalifikuotų moterų užimama pozicija profesinėje aplinkoje. Darbo vietoje vyrai į moteris žvelgia kaip į potencialią grėsmę, galinčią išstumti juos iš lyderio padėties. Tai taip pat susiję su tradiciniu vyro, kaip daugiau uždirbančio šeimos maitintojo, suvokimu. Į moterį, siekiančią aukštesnės pozicijos profesinėje aplinkoje, ir todėl didesnio užmokesčio, žvelgiama kaip į laužančią taisykles ir atimančią iš vyrų galimybes.

Panaši problema yra ir išsilavinusios moters, kuriai sekasi, padėtis šeimoje. Šioje srityje taip pat dažnai nugali nuomonė, kad iš dviejų partnerių geriau sekasi vyrui. Net ir dauguma moterų šį modelį priima kaip įprastą ir siekia išvengti problemų. Tokie partnerių nesutarimai, dažnai užmaskuota forma, būna svarbi santykių žlugimo priežastis. Moteris atsiduria sunkioje padėtyje, dėl kurios dažnai ryžtasi atsisakyti savo karjeros ir aukštojo išsilavinimo.

Nors jaunoms moterims ar merginoms, siekiančioms išsilavinimo, ir nėra teisinių suvaržymų ES valstybėse narėse, kliūčių iškyla ten, kur įtaką daro religinės tradicijos ir dogmatiški postulatai, arba ten, kur abi lytys nevienodai interpretuoja įsišaknijusias tradicijas. Toks požiūris ypač akivaizdus Europos kaimo vietovėse, regionuose, kuriuose stiprūs religiniai įsitikinimai, ir šalyse, kuriose lygių galimybių klausimui skiriama per mažai dėmesio.

Studentų judumas yra vienas iš išsilavinimo galimybes ribojančių veiksnių. Studijuojant aukštosiose mokyklose visų pirma būtinas ir dažnai reikalingas mobilumas. Čia taip pat, palyginti su berniukais ir vyrais, veiksniai jaunoms moterims ir merginoms nepalankūs. Daugelyje Europos šalių merginoms ir jaunoms moterims vis dar sunku taip pat laisvai, kaip vaikinams ar vyrams, vienoms keliauti. Į moteris ir merginas gali būti žiūrima kaip į seksualinius objektus arba jos gali tapti smurto aukomis.

Merginų ir jaunų moterų iš imigrantų grupių ar etninių ar tautinių mažumų galimybės siekti išsilavinimo yra ribotos. Taip dažnai atsitinka, kadangi daugelyje švietimo įstaigų mokymasis tų grupių kalbomis yra kiekybiniu požiūriu ribojamas ir todėl tai nelaikoma tiesiogine diskriminacija. Tačiau jeigu šioms grupėms priklausantys žmonės mokyklose yra mokomi svetima kalba, jie atsiduria nepalankioje padėtyje dėl kalbinių priežasčių. Tai ypač opi problema romų tautybės žmonėms tam tikrose valstybėse narėse, nes romų švietimo sistemos nėra, ir romų vaikai turi mokytis kita nei gimtąja kalba.

B.     Bendrijos politika, susijusi su jaunų moterų ir merginų, siekiančių gauti išsilavinimą, diskriminacija

Vyrų ir moterų lygybės principas yra pagrindinis Bendrijos principas, nustatytas Sutarties 2 straipsnyje bei 3 straipsnio 2 dalyje ir išaiškintas Europos Bendrijų Teisingumo Teismo sprendimuose. Pagal Sutartį vyrų ir moterų lygybė yra vienas iš ypatingų Bendrijos užduočių ir tikslų, ir Bendrija aktyviai skatina šią lygybę visose Bendrijos veiklos srityse.

Komisija, be kitų dokumentų, išleido 2006–2010 m. moterų ir vyrų lygybės gaires, kurių 5 skyriuje yra nuoroda į lyčių stereotipų pašalinimą švietimo, mokymo ir kultūros srityse. Dokumente nurodoma, kad ES valstybėse narėse lygių galimybių darbe klausimu toliau linkstama nepaisyti įsišaknijusių stereotipų. Pagal šį pranešimą ES politikoje privaloma atkreipti dėmesį į tai, kad, atsižvelgiant į merginų bei jaunų moterų diskriminaciją švietimo srityje, su lyčių stereotipais reikia pradėti kovą nuo vaikystės. Taigi lygių galimybių politika pradedama įgyvendinti mokyklos aplinkoje ir skleidžiama šeimose. Siekiant šio tikslo turėtų būti pritaikytas mokytojų ir švietimo darbuotojų mokymas pedagogikos ir kituose fakultetuose. Ruošiant būsimus pedagogus profesiniam gyvenimui, ypač didelį dėmesį reikia skirti lyties klausimams. Švietimo ir mokymo sistema privalo suteikti jaunimui, neatsižvelgiant į lytį, atitinkamą ir harmoningą išsilavinimą, į lyties klausimą taip pat turi būti atsižvelgiama sudarant turinį ir rengiant vadovėlius visose mokymo įstaigose ir pagal visas programas.

Šiame pranešime daugiausia dėmesio skiriama labiausiai pastebimiems jaunų moterų ir merginų, siekiančių išsilavinimo, diskriminacijos aspektams. Pranešėja žino, kad ES nėra vieninga lyties klausimų supratimo ir sprendimo požiūriu, ir šie skirtumai atsiranda dėl kultūrinių tradicijų bei religijos. Nors šie regionų skirtumai dėl teigiamų poslinkių visose ES valstybėse narėse mažėja, jie padidės artimiausioje ateityje, į ES įstojus naujoms valstybėms. Įstojus šioms naujosioms valstybėms narėms, lyčių klausimai neabejotinai įgis naujų ir sudėtingų aspektų, nes tai daugiausia bus Balkanų šalys, kuriose kultūrinė ir religinė padėtis sudėtinga. Taigi pranešėja mano, kad Europos Sąjungoje bus vis svarbiau tinkamai spręsti lyčių klausimus, įskaitant ir švietimo sektoriaus klausimus.