PRANEŠIMAS dėl Žaliosios knygos „Europos Sąjungos tausios, konkurencingos ir saugios energetikos strategija“

28.11.2006 - (2006/2113(INI))

Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetas
Pranešėja: Eluned Morgan

Procedūra : 2006/2113(INI)

Procedūros eiga plenarinėje sesijoje

Dokumento priėmimo eiga :

A6-0426/2006

Pateikti tekstai :

A6-0426/2006

Debatai :

PV 14/12/2006 - 3
CRE 14/12/2006 - 3

Balsavimas :

PV 14/12/2006 - 6.35
CRE 14/12/2006 - 6.35
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P6_TA(2006)0603

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS
UŽSIENIO REIKALŲ KOMITETO NUOMONĖ
PROCEDŪRA
VYSTYMOSI KOMITETO NUOMONĖ
PROCEDŪRA
TARPTAUTINĖS PREKYBOS KOMITETO NUOMONĖ
PROCEDŪRA

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

dėl Žaliosios knygos „Europos Sąjungos tausios, konkurencingos ir saugios energetikos strategija“

(2006/2113(INI))

Europos Parlamentas,

– atsižvelgdamas į Komisijos Žaliąją knygą „Europos Sąjungos tausios, konkurencingos ir saugios energetikos strategija“ (COM(2006)0105)[1],

– atsižvelgdamas į Komisijos ir vyriausiojo įgaliotinio parengtą bendrą dokumentą apie energetikos politikos išorės aspektus, kuris 2006 m. birželio 15–16 d. buvo pateiktas Europos Vadovų Tarybai,

– atsižvelgdamas į savo 2005 m. kovo 8 d. antrojo svarstymo metu priimtą poziciją, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą dėl prieigos prie gamtinių dujų perdavimo tinklų sąlygų[2],

– atsižvelgdamas į savo 2005 m. spalio 26 d. pirmojo svarstymo metu priimtą poziciją dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, nustatančio bendrąsias taisykles dėl Bendrijos finansinės paramos suteikimo transeuropinių transporto tinklų ir energetikos srityse ir iš dalies keičiančio Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2236/95[3],

– atsižvelgdamas į savo 2005 m. gruodžio 13 d. antrojo svarstymo metu priimtą poziciją, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą dėl energijos galutinio vartojimo efektyvumo ir energetikos paslaugų, panaikinančią Tarybos direktyvą 93/76/EEB[4],

– atsižvelgdamas į savo 2006 m. balandžio 4 d. antrojo svarstymo metu priimtą poziciją, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą, nustatantį transeuropinių energetikos tinklų gaires ir panaikinantį Sprendimą Nr. 96/391/EB ir Sprendimą Nr. 1229/2003/EB[5],

– atsižvelgdamas į savo 2006 m. gegužės 18 d. poziciją dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo dėl Energijos bendrijos sutarties sudarymo Europos bendrijos vardu[6],

– atsižvelgdamas į savo 2005 m. lapkričio 16 d. poziciją dėl pasiūlymo dėl Tarybos reglamento dėl prie Akto dėl Čekijos Respublikos, Estijos, Kipro, Latvijos, Lietuvos, Vengrijos, Maltos, Lenkijos, Slovėnijos ir Slovakijos stojimo sąlygų pridedamo protokolo Nr. 9 dėl Bohunice V1 atominės elektrinės Slovakijos Respublikoje įgyvendinimo[7],

– atsižvelgdamas į savo 2005 m. lapkričio 16 d. rezoliuciją dėl atominių elektrinių išmontavimui skirtų finansinių išteklių naudojimo[8],

– atsižvelgdamas į 2005 m. lapkričio 16 d. rezoliuciją dėl „Kaip užkirsti kelią pasaulio klimato kaitai“[9]

– atsižvelgdamas į savo 2004 m. gruodžio 14 d. poziciją dėl Tarybos direktyvos, įpareigojančios valstybes nares išlaikyti minimalias žaliavinės naftos ir (arba) naftos produktų atsargas (kodifikuota redakcija)[10],

– atsižvelgdamas į savo 2005 m. liepos 5 d. pirmojo svarstymo metu priimtą poziciją dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl priemonių siekiant užtikrinti elektros energijos tiekimo saugumą ir investicijas į infrastruktūrą[11],

– atsižvelgdamas į savo 2006 m. liepos 5 d. poziciją dėl pasiūlymo dėl Tarybos direktyvos dėl radioaktyviųjų atliekų ir panaudoto branduolinio kuro gabenimo priežiūros ir kontrolės[12],

– atsižvelgdamas į savo 2006 m. vasario 14 d. rezoliuciją su rekomendacijomis Komisijai dėl šildymo ir aušinimo naudojant atsinaujinančius energijos išteklius,[13]

– atsižvelgdamas į savo 2005 m. rugsėjo 29 d. rezoliuciją dėl atsinaujinančių energijos išteklių dalies Europos Sąjungoje ir konkrečių veiksmų pasiūlymų[14],

– atsižvelgdamas į savo 2006 m. kovo 23 d. rezoliuciją dėl energijos tiekimo saugumo Europos Sąjungoje[15],

– atsižvelgdamas į savo 2006 m. liepos 1 d. rezoliuciją dėl energijos vartojimo efektyvumo arba kaip mažesnėmis sąnaudomis sutaupyti daugiau energijos (Žalioji knyga)[16],

– atsižvelgdamas į 2006 m. kovo 23–24 d. Europos Vadovų Tarybai pirmininkaujančios valstybės išvadas dėl Žaliosios knygos apie Europos energetikos politiką patvirtinimo Europos Vadovų Taryboje bei 2006 m. birželio 15–16 d. išvadas dėl Komisijos ir vyriausiojo įgaliotinio bendrojo dokumento dėl energetikos saugumo išorės aspektų,

– atsižvelgdamas į viešo svarstymo procedūros metu vykusius svarstymus, kuriuos 2006 m. rugsėjo 12 d. šiuo klausimu surengė Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetas,

– atsižvelgdamas į Sutartį dėl Konstitucijos Europai, pagal kurią energija yra sritis, kurioje kompetencija yra dalijamasi su valstybėmis narėmis,

– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

– atsižvelgdamas į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto ataskaitą ir Užsienio reikalų komiteto, Vystymosi komiteto, Tarptautinės prekybos komiteto, Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto, Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto, Transporto ir turizmo komiteto ir Regioninės plėtros komiteto nuomones (A6-0426/2006),

1. džiaugiasi Komisijos žaliąja knyga „Europos Sąjungos tausios, konkurencingos ir saugios energetikos strategija“, tačiau pabrėžia, kad reikia pripažinti, jog nuolat keičiasi platesnės pasaulio energetikos rinkos sąlygos, ir pažymi, kad svarbu gamintojo perspektyvą papildyti sisteminiu požiūriu, pagal kurį būtų atsižvelgiama į gamybą, paskirstymą ir vartojimą siekiant vystyti Europos energetikos politiką, kiek įmanoma užtikrinančią prieinamą energiją iš nedidelį anglies dvideginio kiekį išskiriančių išteklių trumpuoju laikotarpiu ir iš visai anglies dvideginio neišskiriančių šaltinių vidutiniu laikotarpiu bei iš vietinių rinkos mechanizmus atitinkančių šaltinių, tuo pat metu saugant aplinką ir kovojant su klimato kaita bei skatinant energijos efektyvumą;

2. pabrėžia, kad Komisija žaliojoje knygoje konstatavo, jog norint Europoje užtikrinti ilgalaikį energijos tiekimą, į Europos energetikos rinką reikia investuoti 1 trilijoną eurų; taip pat pažymi, kad negalima daryti prielaidos, jog šie ištekliai bus finansuojami iš visuomeninių lėšų, todėl svarbu įtraukti Europos Sąjungos energetikos pramonės operatorius toliau siekiant sutarimo dėl energetikos politikos;

3. ragina 2007 m. pavasario Europos Vadovų Tarybą patvirtinti veiksmų planą, kuriame turėtų būti bent jau šie elementai: energetikos politikoje vartotojams skiriamas didžiausias dėmesys, radikali ES prekybos išmetamųjų teršalų leidimais sistemos (PITLS) reforma siekiant skatinti rinką investuoti į mažai anglies dvideginio išmetančią ekonomiką, kuri turėtų vadovautis nustatytu tikslu ES išmetamuosius anglies turinčius teršalus iki 2020 m. sumažinti iki tam tikro dydžio, įskaitant tikslą iki 2020 m. 25 proc. energijos vartoti iš atsinaujinančių šaltinių ir privalomą automobilių išmetamųjų teršalų tikslinį rodiklį, pastebimas energetinio efektyvumo pokytis, tvirtesni konkurencijos politikos teisės aktai, energijos tinklų nuosavybės atskyrimas, minimalios privalomos gairės, nustatytos reguliuojančioms institucijoms, įskaitant jų paskyrimo procedūrą, nepriklausomybė, skaidrumas ir atskaitomybė, ambicinga švarių energetikos technologijų mokslinių tyrimų ir plėtros strategija, bendra užsienio energetikos politikos strategija ir visiškas visų dabartinių ES energetikos teisės aktų įgyvendinimas;

Tausumas

Klimato kaita

4. pripažįsta, kad klimato kaita kelia rimtų problemų, reikalaujančių neatidėliotinų ES veiksmų; mano, kad 2050 m. ES didžioji energijos dalis turės būti gaunama iš anglies dvideginio neišskiriančių šaltinių arba gaminama naudojant technologijas, kurios sulaiko šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą, didžiausią dėmesį skiriant energijos taupymui, vartojimo efektyvumui ir atsinaujinančios energijos šaltiniams, ir kad dėl to reikia išdėstyti aiškią programą šiam tikslui pasiekti; ragina ES vadovus iki kitų metų susitarti dėl privalomojo 2020 m. CO₂ tikslo ir preliminaraus 2050 m. CO₂ tikslo, laikantis 2 C° tikslo, ir toliau mano, kad:

a. Komisija turėtų pasiūlyti persvarstyti PITLS, įskaitant ekonomiškai priimtiną PITLS kreditų valdymą, pavyzdžiui, progresyvų postūmį link aukcionų organizavimo ar produkcija grindžiamo gairių nustatymo; PITLS sistema turėtų būti grindžiama kruopščiu ekonominiu ir poveikio aplinkai įvertinimu, išsamiu skirstymo metodų vertinimu, plačiu lanksčių mechanizmų panaudojimu ir baudų sistemos peržiūra;

b. antruoju PILTS finansavimo laikotarpiu (2008–2012 m.) finansiniai ištekliai turėtų būti skiriami taip, kad modernizuojant energijos gamybos įrenginius būtų imamasi veiksmų mažinti išmetamą CO₂ kiekį ir energijos suvartojimą;

c. viršutinė riba ir prekybos išmetamųjų teršalų leidimais sistema turėtų būti išplečiama tarptautiniu mastu ir veikti ilgiau nei dabar;

d. į PILTS turėtų būti įtraukiami papildomi didžiųjų energijos vartotojų sektoriai, įskaitant visas krovinių transporto rūšis; atlikus poveikio įvertinimą turėtų būti parengta išmetamųjų teršalų iš laivų mažinimo strategija ir kuo greičiau sukurta atskira sistema, skirta aviacijai;

e. žinodamas išmetamųjų teršalų sertifikatų kainų kintamumą, ragina Komisiją apsvarstyti galimybes sušvelninti padėtį; šios galimybės turėtų apimti pasitikėjimo skatinimą rinkoje didinant jos skaidrumą, pvz., laiku ir vienodai skelbiant išmetamųjų teršalų duomenis visoje ES, ir platesnį Kioto protokolo lankstumo priemonių naudojimą (bendrą įgyvendinimą ir švarios plėtros mechanizmą) siekiant padidinti rinkos likvidumą;

f. ragina Komisiją iki 2007 m. išnagrinėti, kaip toliau reikėtų derinti nacionalinius skirstymo metodus ir kaip būtų galima supaprastinti ir padaryti skaidresniais PILTS metodus, laikantis vertybinių popierių rinkos taisyklių;

5. primena 2005 m. lapkričio 16 d. rezoliuciją „Kaip užkirsti kelią pasaulio klimato kaitai“, kurioje išsivysčiusios šalys raginamos bendrais veiksmais labai sumažinti išmetamuosius teršalus, pradedant nuo 30 proc. iki 2020 m. ir baigiant 60–80 proc. iki 2050 m.; pabrėžia, kad Europos Sąjungos kovos su klimato kaita strategija turėtų būti grindžiama privalomais šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo mažinimo tikslais; ragina valstybes nares įtraukti išorines sąnaudas, įskaitant skiriamas kovai su klimato kaita, į energijos gamybos kainą ir pašalinti ydingas iniciatyvas, pvz., iškastinio kuro subsidijavimą;

Moksliniai tyrimai, plėtra ir naujovės

6. ragina 2007 m. kovo mėn. įvyksiančią pavasario Europos Vadovų Tarybą užtikrinti, kad būsimoji Europos energetikos politika būtų paremta ambicinga mokslinių tyrimų ir plėtros strategija energetikos srityje, įskaitant pakankamą valstybinį finansavimą ir stiprias iniciatyvas padidintam mokslinių tyrimų ir plėtros finansavimui iš privačių subjektų, įvykdant bendrus socialinės atsakomybės įsipareigojimus; skatina valstybes nares išdėstyti strategiją, skirtą padidinti nacionalinius mokslinių tyrimų energetikos srityje biudžetus, ypač peržiūrint EB biudžetą įpusėjus jo vykdymo laikotarpiui Europos bendrijos septintosios mokslinių tyrimų, technologijų plėtros ir demonstravimo veiklos pagrindų programoje (7PP) ir Efektyvaus energijos vartojimo programoje; ragina parengti Europos strateginį energetikos technologijų planą ir tikisi, kad jo turinys apims mokslinių tyrimų sritis, didžiausią dėmesį skiriant naujoms energijos technologijoms viduriniuoju ir ilguoju laikotarpiais, įskaitant tam tikrą energijos saugojimą;

Energijos efektyvumas ir taupymas

7. ragina Komisiją užtikrinti, kad įnašas, padarytas taikant vandenilį ir kuro elementus siekiant pagreitinti perėjimą nuo grindžiamos iškastiniu kuru prie veiksmingos ir mažai CO₂ išmetančios energetikos ir transporto sistemos, atsispindėtų ES trumpalaikės energijos ir transporto politikos veiksmuose ir ją įgyvendinančių institucijų požiūryje;

8. primena, kad ES privalo išlikti pagrindinė veikėja tokiose iniciatyvose kaip Tarptautinė partnerystė vandenilio ekonomikos labui (angl. IPHE)[17] arba Tarptautinis termobranduolinis eksperimentinis reaktorius (angl. ITER)[18];

9. ragina Komisiją ir valstybes nares sukurti klimatui ir aplinkai palankių naujovių planą, grindžiamą ne tik technologinėmis naujovėmis, bet ir vystymosi strategijomis, skirtomis didinti geriausių turimų technologijų ir organizacinių patobulinimų, pvz., logistikos sektoriuje, skverbimąsi į rinką;

10. ragina Komisiją atlikti energijos auditą turimose technologijų platformose siekiant pagerinti žinių koordinavimą ir keitimąsi jomis;

11. pažymi, kad mokslo tyrimai energetikos technologijų srityje – tai svarbus žingsnis kelyje į eksporto rinkų atvėrimą; taigi ragina Komisiją toliau remti mokslo tyrimus visų energijos šaltinių atžvilgiu (įprastinių, branduolinių ir atsinaujinančių), kad Europos Sąjunga galėtų ne tik panaudoti tokius mokslinius tyrimus savo pačios tikslams įgyvendinti ES valstybėse narėse, bet ir atverti eksporto rinkas;

Investicijos

12. primena, kad siekiant užtikrinti energijos tiekimą Europoje reikia didelių investicijų į elektros ir dujų infrastruktūrą; prašo Komisijos:

a) padėti kurti investicijoms palankią atmosferą;

b) užtikrinti, kad rinkose būtų galimybė pateikti investuotojams teisingą informaciją apie investavimą;

13. kadangi elektros tinklai turės būti pritaikyti prie didėjančios energijos iš atsinaujinančių šaltinių dalies ir decentralizuotos gamybos, ragina Komisiją ir valstybes nares toliau skatinti reikiamų informacijos ir komunikacijų technologijų mokslinius tyrimus;

14. ragina įtraukti suinteresuotus regioninius subjektus į energetikos klausimus, kadangi daugelio problemų sprendimas glūdi investicijose regioniniu ir miestų lygmeniu, ypač sprendimai, kuriais teikiama pirmenybė įvairių ir atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimui; pabrėžia MVĮ verslininkų galimybes investavus į energetiką ir vaidmenį, kurį investicijos į tausią energiją (t. y. biomasę, biokurą ir centrinį šildymą) gali atlikti vykdant regioninę ir miestų plėtrą; todėl prašo valstybes nares ir Komisiją į šiuos klausimus įtraukti regionines ir vietos institucijas siekiant dar tvirčiau įsipareigoti skatinti atsinaujinančių energijos šaltinių dalį visoje energijoje;

15. atkreipia dėmesį į pasienio regionų problemas, kylančias dėl to, kad skiriasi nacionalinė energetikos politika, trūksta informacijos valstybių narių energetikos paslaugų teikėjams ir nėra suderintos ES energetikos politikos;

16. pabrėžia atsinaujinančios energijos technologijų skatinimo ir vystymosi daromą teigiamą poveikį naujų, ilgalaikių ir aukštos kvalifikacijos darbo vietų kūrimui;

Tiekimo saugumas

Energijos efektyvumas ir taupymas

17. ragina Tarybą ir Komisiją patvirtinti priemones, kuriomis būtų siekiama, kad iki 2020 m. ES taptų energijos vartojimo požiūriu efektyviausia ekonominė organizacija pasaulyje, ir nustatyti, kad energijos vartojimo efektyvumo priemonės taptų horizontaliuoju prioritetu visuose ES politikos sektoriuose; ragina Komisiją užtikrinti, kad būtų laiku įgyvendinamos EB direktyvos šioje srityje, ir ragina Tarybą patvirtinti pasiūlymus energijos vartojimo efektyvumo veiksmų plane, o valstybes nares – naudotis pažangiausia patirtimi kaip pagrindu rengiant nacionalinius energijos vartojimo efektyvumo planus, kurie turėtų būti pateikti iki 2007 m. birželio mėn.; ragina Komisiją skirti pakankamai personalo visais lygmenimis, kad veiksmų plane siūlomi veiksmai virstų konkrečiais veiksmais; primena, kad jeigu valstybės narės visiškai įgyvendintų esamus ES teisės aktus, būtų pasiektas ES tikslas iki 2020 m. sutaupyti 20 proc. energijos; ragina Komisijos pirmininką remti visuotinį energijos efektyvumo susitarimą;

18. nurodo, kad yra daug žadančių technologijų, kurias galima panaudoti bendros šilumos ir energijos gamybos ir aušinimo procesuose, ir kad centrinis šildymas teikia infrastruktūrą ir būsimiems atsinaujinantiems energijos šaltiniams;

19. primena, kad 40 proc. visos ES energijos yra naudojama pastatuose ir kad yra daug galimybių sumažinti šį vartojimą planuojant naujus bei atnaujinant senus pastatus; ragina Komisiją persvarstyti esamą pastatų direktyvą, kad būtų įtraukti pastatai, nepatenkantys į 1000 m² ribą; ragina Komisiją užtikrinti, kad visos ES institucijos taptų pavyzdžiu iki 2012 m. pasiekdamos anglies dvideginio požiūriu neutralią būklę; mano, kad valstybės narės turėtų įsipareigoti užtikrinti, kad tokiu pavyzdžiu taptų ir visos nacionalinės valdžios institucijos ir kad iki 2015 m. šis tikslas būtų pasiektas ir vietos bei regioninės valdžios pastatų atžvilgiu; ragina Komisiją įgyvendinti programą siekiant ES panaudoti inertiškus ir energiją gaminančius namus ir pastatus;

20. ragina Komisijos Pirmininką surengti valstybių narių didžiausių miestų atstovų susitikimą, kuriame jie apsikeistų patirtimi vykdant energijos naudojimo mažinimo projektus siekiant sumažinti miesto energijos suvartojimą bei padaryti jį veiksmingesniu; mano, kad reikia dėti rimtas pastangas, siekiant padidinti iš bendros šildymo, energijos ir aušinimo gamybos bei centrinio šildymo gaunamą energiją; priduria, kad šios technologijos galėtų padidinti biomasės ir biokuro naudojimą, ir pabrėžia, kad centrinis šildymas teikia infrastruktūrą ir būsimiems atsinaujinantiems energijos šaltiniams; mano, kad Komisija, spręsdama šį klausimą, turėtų glaudžiai dirbti su Regionų komitetu;

21. ragina Komisiją vėliausiai iki 2007 m. pavasario pateikti įgyvendinimo priemones, susijusias su energiją taupančiais produktais pagal 2005 m. liepos 6 d. Europos bendrijos ir Tarybos Direktyvą 2005/32/EB, nustatančią ekologinio projektavimo reikalavimų energiją vartojantiems gaminiams nustatymo sistemą (EUP direktyvą)[19];

22. prašo Komisijos padėti pramonei sukurti ir išvystyti išradingas matavimo ir kainų apskaičiavimo sistemas, galimai per nuotoliniais mechanizmais valdomą efektyvią matavimo sistemą; ragina Komisiją atlikti išsamią šių priemonių ekonominės naudos analizę atsižvelgiant į vartotojų elgesio pasikeitimus;

23. mano, kad didinant energijos vartojimo efektyvumą didelį vaidmenį atlieka apmokestinimas; yra įsitikinęs, kad reikėtų dėti pastangas siekiant padaryti valstybių narių nacionalines mokesčių sistemas palankias energijos taupymo praktikai;

24. atkreipia Komisijos dėmesį, kad ES struktūrinius fondus, ypač naujosiose valstybėse narėse, reikia panaudoti didelio masto pastatų šiluminei izoliacijai modernizuoti – tai padės žymiai sumažinti energijos suvartojimą ir išmetamą CO₂ kiekį;

25. ragina parengti išsamią ES transporto sektoriaus strategiją, kuri padėtų palaipsniui panaikinti iškastinio kuro naudojimą, sumažinti ES priklausomybę nuo naftos ir palaipsniui transporto srityje pradėti naudoti švarius energijos šaltinius; pritaria perėjimui prie efektyviausiai energiją naudojančių ir neteršiančių transporto rūšių, kuris žymia dalimi turėtų būti pasiekiamas priimant naujus teisės aktus, įskaitant teisės aktų įgyvendinimą automobilių pramonėje, hibridinių ir visiškai elektrinių transporto priemonių skatinimą skverbtis į rinką;

26. pabrėžia, kad daugybė nuošalių ir atokiausių regionų turi didelį atsinaujinančių energijos šaltinių potencialą, kuris susijęs su jų geografinėmis ar klimato ypatybėmis (saulės šviesa, vėjas, biomasė, vėjo energija); tikisi, kad ši puiki galimybė bus išnaudota, ypač siekiant aktyviai prisidėti prie Kioto uždavinių įvykdymo;

27. ragina Komisiją ir valstybes nares patvirtinti praktines priemones, gerinančias mažų ir vidutinių įmonių energijos vartojimo efektyvumą, įskaitant priemones, didinančias informuotumą, ir veiksmus, skirtus užtikrinti lengviau prieinamą finansavimą, įskaitant finansavimą iš struktūrinių fondų, ERPB ir EIB, kad šios įmonės galėtų investuoti į energijos vartojimo mažinimą;

28. tikisi, kad trečiosiose šalyse bus skatinamas didesnis energijos vartojimo efektyvumas, ir pritaria Komisijos pasiūlymui siekti patvirtinti tarptautinį susitarimą dėl energijos vartojimo efektyvumo;

29. laikosi požiūrio, kad gairių nustatymo sistema, dėl kurios buvo susitarta direktyvoje siekiant galutinio energijos vartojimo efektyvumo, yra ekonominiu požiūriu racionali, nebiurokratinė ir veiksminga priemonė padidinti energijos vartojimo efektyvumą, ir siūlo daugiau naudoti šią sistemą kituose energijos sektoriuose; prašo Komisijos stengtis paspartinti bendrų ES lygmens gairių nustatymą visose reikiamose srityse remiantis sektoriniais energijos vartojimo efektyvumo rodikliais pagal Direktyvos dėl energijos galutinio vartojimo efektyvumo ir energetinių paslaugų (2006/32/EB) 16 straipsnį;

Energijos šaltinių derinys

30. mano, kad visokeriopas energijos šaltinių plėtimas bei didesnis vietinių šaltinių naudojimas ir decentralizuota energijos gamyba padidins tiekimo saugumą, tačiau pripažįsta tai, kad vienos valstybės narės sprendimai dėl energijos šaltinių derinimo gali padaryti įtakos tiekimo saugumui kitoje valstybėje narėje; mano, kad ES priklausomybė nuo riboto skaičiaus energijos gamintojų ir tiekimo maršrutų kelia rimtą pavojų ES stabilumui ir klestėjimui; džiaugiasi, kad sukurtas mechanizmas, padėsiantis užtikrinti greitą solidarumą ir pagalbą valstybėms narėms, kurios susiduria su sunkumais po to, kai buvo padaryta žala jų infrastruktūrai;

31. mano, kad gyvybiškai svarbu Europos energetikos strategiją grįsti kuo didesniu subsidiarumu ir kad sprendimai dėl energijos šaltinių derinio turėtų likti ES valstybių narių prerogatyva;

32. džiaugiasi dėl 2006 m. liepos mėn. pristatyto TREN GD didelio efektyvumo ir didelės atsinaujinančių energijos šaltinių dalies scenarijaus ir ITRE užsakyto bei tam pačiam komitetui spalio 9 d. pateikto tyrimo dėl tiekimo saugumo; todėl ragina Komisiją, 2007 m. sausio mėn., kaip planuota, peržiūrint energetikos padėtį, pagrindu laikyti abu scenarijus;

33. prašo Komisiją ir valstybes nares, atsižvelgiant į trumpalaikes ir vidutinio laikotarpio sąnaudas, teikti prioritetą toms energijoms formoms, kurios mažina būtinybę naudoti importuojamą kurą, ypač iškastinį, palankioms aplinkai, tausioms ir dėl gamybos decentralizavimo bei kitų priežasčių mažinančioms nuolatinio tiekimo sutrikimų riziką;

34. ragina Komisijos Pirmininką įgyvendinti planą kas mėnesį paskelbti Europos naftos ir naftos produktų biržų, importo ir eksporto duomenis, suskirstytus pagal produkto tipą (žaliavinė nafta, nafta, dyzelinas, mazutas, kiti produktai); mano, kad šie duomenys (kurie turėtų būti vieši, kaip yra Jungtinėse Valstijose) suteiktų aiškesnį vaizdą apie spaudimą pasaulio rinkai ir aiškų vaizdą apie Europos vartojimą, sumažintų operatorių blaškymąsi pagal Amerikos biržas ir taip padėtų bent iš dalies stabilizuoti naftos kainas;

35. ragina Komisiją surengti skaidrią ir objektyvią diskusiją dėl būsimo energijos šaltinių derinio, atsižvelgiant į visų formų energijos privalumus ir trūkumus, įskaitant ekonomines ir ekologines sąnaudas ir padarinius;

36. ragina Komisiją iki 2008 m. pabaigos užbaigti naująją ES energetikos ir transporto modeliavimo priemonę; mano, kad toks „nuo atskiro prie bendro“ modelis turėtų būti plėtojamas glaudžiai bendradarbiaujant su Komisijos tarnybomis, TEA ir valstybių narių vyriausybėmis ir skirtas integruoti visus statistinius Europos energetikos ir transporto duomenis, kad šis modelis pakeistų daugelį įvairiose Komisijos tarnybose šiandien taikomų modelių ir suderintų energetikos statistiką visoje Europoje; taip pat mano, kad šis modelis turėtų priklausyti viešajai sričiai, kad, kaip dabar yra JAV, jį galėtų pagal pareikalavimą panaudoti įvairūs suinteresuoti subjektai, kurdami įvairius ES energetikos ateities scenarijus;

37. siūlo, kad ES, siekdama padidinti visokeriopą energijos šaltinių išplėtimą, sukurtų ilgalaikę stabilią politinę sistemą, kad būtų sukurta reikalingos sąlygos investicijoms; mano, kad tokioje sistemoje turėtų būti numatytas ES tikslas energijos vartojimo efektyvumą iki 2020 m. padidinti bent 20 proc., ir prašo Komisijos pasiūlyti atsinaujinančių energijos šaltinių suderintų palaikymo schemų galimybių sistemą kaip atsinaujinančios energijos šaltinių gairių dalį ir taip pat nustatyti privalomus atsinaujinančių šaltinių tikslus atskiriems sektoriams, kad iki 2020 m. būtų pasieka 25 proc. atsinaujinančių šaltinių dalis gaminant pirminę energiją, ir Tarybos ir Komisijos lygiu parengti gaires, skirtas iki 2040 m. pasiekti 50 proc. proc. atsinaujinančių šaltinių dalį, iki 2020 m. 30 proc. ir iki 2050 m. 60–80 proc. sumažinti CO₂.

38. pabrėžia, kad poreikis pakeisti dabartinį energijos gamybos derinį yra ne našta, o galimybė: naudojant saulės, vėjo, biomasės, vandens arba geoterminę ir kitų rūšių energiją bus lengviau įvykdyti Kiote ir pagal JT bendrąją klimato kaitos konvenciją prisiimtus įsipareigojimus Europoje stiprinti naujoves, kurti darbo vietas ir didinti konkurencingumą;

39. mano, kad į siūlomą Strateginę energetikos apžvalgą (SEA) turėtų būti įtrauktas siūlomos energijos tiekimo stebėjimo tarnybos (kuri neturėtų būti nepriklausoma tarnyba) darbas ir kad šioje apžvalgoje turėtų būti reguliariai analizuojamas tiekimo saugumas; mano, kad SAE turėtų būti pateikiama energetikos srities problemų, su kuriomis susiduria ES, strateginę analizę, įskaitant išorinius aspektus; skatina Komisiją naudoti SEA, siekiant sukurti formulę, leidžiančią valstybėms narėms analizuoti skirtingų politikos nuomonių apie aplinką, tiekimo patikimumą, konkurencingumą ir darbo vietų kūrimą kompromisus ir tokiu būdu sumažinti riziką; džiaugiasi Komisijos pastangomis atlikti išsamų subsidijų ir visų energijos šaltinių sąnaudų tyrimą, įskaitant SEA išorės išlaidų įtraukimą taikant gyvavimo ciklo ir „nuo šaltinio iki automobilio“ metodus; prašo, kad šis tyrimas būtų publikuojamas siekiant su juo supažindinti visuomenę; siūlo Europos lygmeniu atlikti vidutinio laikotarpio ir ilgalaikę pasiūlos ir paklausos prognozę siekiant įvardyti investicijų, ypač į gamybą, poreikius ir plėsti operatorių profilį; siūlo ekonominio efektyvumo analizėje didžiausias dėmesys būtų skiriamas kiekvieno energijos šaltinio įnašui į tris ES energetikos tikslus – tiekimo saugumą, konkurencingumą ir aplinkos tvarumą;

40. mano, kad SEA taip pat turėtų apimti prekybos klausimus, t. y. joje turėtų būti analizuojamas tarptautinio bendradarbiavimo ir jau pasirašytų ar planuojamų pasirašyti ilgalaikių sutarčių poveikis ir vertinamas verslo, nacionalinių ir ES vykdomų politikos priemonių nuoseklumas;

41. primena, kad nafta yra svarbiausias pirminis ES energijos šaltinis, kurio atžvilgiu ES beveik visiškai priklauso nuo importo; apgailestauja, kad Komisijos žaliojoje knygoje tam skiriama nepakankamai dėmesio; ragina Komisiją ir valstybes nares atsižvelgti į poreikį mažinti naftos vartojimą, priklausomybę nuo importo ir išmetamą CO₂ kiekį;

42. primygtinai reikalauja, kad Komisija sukurtų sistemingą požiūrį į skystų bei dujinių biodegalų, ypač biodegalų, naudojamų transporte, gamybą, paskirstymą, vartojimą ir patekimą į rinką, įskaitant šių procesų ekonominius, ekologinius ir technologinius aspektus, kad būtų padidintos galimybės naudoti biodegalus bei skatinama prekyba jais; primygtinai reikalauja visiškai įgyvendinti esamus privalomus teisės aktus; ragina Komisiją pašalinti technines ir administracines kliūtis, susijusias su maišymo lygiais, ir užtikrinti skirtingų politikos sričių, pvz., transporto, žemės ūkio prekybos, suderinamumą ir kad būtų pripažįstamas ir skystas, ir dujinis biokuras kaip galimybė transporto sektoriui, o ne vien kaip elektros energijos gamybai skirtas kuras; ragina valstybes nares atsižvelgti į privalomą ir išsamią sertifikatų sistemą, kurią įdiegs Komisija ir kuri visais etapais sudarytų sąlygas tvariai biokuro gamybai, įskaitant bendrą per produkto gyvavimo ciklą išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio pusiausvyrą, kuri būtų taikoma Europos Sąjungoje pagamintam arba importuotam biokurui;

43. ragina Komisiją kuo greičiau pateikti pasiūlymą dėl direktyvos dėl šildymo ir aušinimo iš atsinaujinančių energijos šaltinių ir primena savo 2006 m. vasario 14 d. rezoliuciją, kurioje pateikiamos rekomendacijos Komisijai ir Tarybai dėl šildymo ir aušinimo iš atsinaujinančių energijos šaltinių;

44. ragina Komisiją vidutinės trukmės laikotarpiu pripažinti svarbų iškastinio kuro vaidmenį ir prašo atlikti tolesnius tyrimus, susijusius su anglies dvideginio intensyvumo mažinimu pagal CO₂ mažinimo iki 2° C tikslą; mano, kad tai turėtų skatinti nuolat modernizuoti įrenginius ir didinti jų efektyvumą, kurti naujos kartos dujofikacija ir bendra elektros energijos ir cheminių medžiagų gamyba grindžiamus įrenginius, skatinti tolesnį su anglimis, dujomis ir nafta susijusio anglies dioksido surinkimo ir laikymo ekonominio metodo kūrimą remiantis nulinio išskyrimo iškastinio kuro elektrinių Europos technologijų platformos sprendimais ir panaikinti ES teisės aktų sudaromas kliūtis;

45. ragina Komisiją ir valstybes nares pripažinti socialinę ir ekonominę vietinių ES energijos šaltinių svarbą ir skatinti juos plėtoti ir taip Europoje didinti energijos tiekimo saugumą;

46. apgailestauja, kad žaliojoje knygoje per mažai dėmesio skiriama priklausomybės nuo naftos mažinimui, nes naftos produktai Europos Sąjungoje – vis dar svarbiausias pirminis energijos šaltinis ir ES beveik visiškai priklauso nuo importo;

47. ragina Komisiją įgyvendinti transeuropinius energijos tinklus ir parengti prioritetų susiejimo planą atsižvelgiant į pastaruoju metu atnaujintą sprendimą, nustatantį tam tikras gaires transeuropiniams energetikos tinklams, nepamirštant suskystintų gamtinių dujų priėmimo ir pakartotinio dujinimo infrastruktūros ir saugojimo įrenginių; taip pat mano, kad visiems energijos šaltiniams, įskaitant atsinaujinančius, turi būti užtikrinta prieiga prie energetinių sistemų sąžiningomis ir nediskriminacinėmis sąlygomis , siekiant toliau integruoti rinkas ir užtikrinti energijos tiekimo saugumą; mano, kad atviros jūros vėjo energijos įrenginiai pirmiausiai turėtų būti integruoti į regioninę energetinę sistemą ir galiausiai – į transeuropinį energijos tinklą;

48. prašo Komisiją ypač apsvarstyti, ar nereikėtų plėtoti jūra grindžiamų atsinaujinančių energijos šaltinių (atviros jūros vėjo, bangų, potvynio energijos), ypač Šiaurės jūroje, Baltijos jūroje, Airijos jūroje, Viduržemio jūroje, ir saulės energijos, ypač Viduržemio jūros regione, siekiant užtikrinti, kad šie šaltiniai patektų į 2007 m. Atsinaujinančios energijos planą ir būtų greitai ir išsamiai plėtojami;

49. mano, kad branduolinės energijos klausimai yra Europos politinių diskusijų dėl energijos įvairovės dalis; pripažįsta dabartinę branduolinės energijos svarbą tam tikrose valstybėse narėse siekiant išsaugoti elektros tiekimo patikimumą, kadangi branduolinė energija yra vienas iš energijos šaltinių, padedančių išvengti anglies dvideginio teršalų; mano, kad sprendimai, ar branduolinės energijos gamyba ir toliau turėtų būti svarbi kai kuriose valstybėse narėse, gali būti priimami tik valstybių narių lygmeniu, remiantis subsidiarumo principu;

50. ragina Komisiją imtis branduolinės energijos plėtojimo valstybėse narėse klausimo atsižvelgiant ir į šios technologijos naudą (mažai kinta gamybos sąnaudos ir neišmetama CO2), ir į pavojus, susijusius su branduolinių elektrinių buvimu (gedimus ir atliekų šalinimą);

51. atkreipia dėmesį į tai, kad atsižvelgiant į didelę Europos Sąjungos priklausomybę nuo importo ypač svarbu didinti kilmės šalių ir tranzito maršrutų įvairovę;

52. pripažįsta, kad priimant sprendimus dėl energijos šaltinių derinio sudarymo turi būti atsižvelgiama į konkrečias nacionalines ir regionines aplinkybes; todėl mano, kad atsinaujinantys energijos šaltiniai turi būti skatinami remiantis geografinėmis, klimatinėmis ir ekonominėmis sąlygomis;

Tiekimo saugumo infrastruktūra ir investicijos

53. ragina valstybes nares įgyvendinti politinius įsipareigojimus plėtoti trūkstamas energijos tiekimo tinklo dalis, ypatingą dėmesį skiriant izoliuotiems ES regionams, pvz., Baltijos valstybėms; primena investicijų reikalingumą siekiant šio tikslo ir prašo Komisijos investicijoms palankią atmosferą, siekiant užtikrinti, kad rinkose būtų galimybė pateikti investuotojams teisingą informaciją apie investavimą; ragina valstybes nares ir Komisiją, prieš patvirtinant būsimas dideles investicijas į infrastruktūrą, pvz., planuojamą Šiaurės Europos vamzdyną – „Šiaurės srautą“, išsamiai apsvarstyti aplinkosaugos aspektus;

54. laikosi požiūrio, kad lemiamas veiksnys skatinant atsinaujinančius energijos šaltinius turėtų būti ne tik nauda aplinkai, bet ir ekonominis efektyvumas, kad finansinė našta galutiniam vartotojui būtų kuo mažesnė;

Išorės aspektai

55. mano, kad bendra ES pozicija vykdant dialogą su trečiosiomis šalimis padidins ES galimybę derėtis su energiją gaminančiomis ir vartojančiomis šalimis ir kad už energetiką atsakingas Komisijos narys turėtų laikytis gerai apibrėžtų įgaliojimų, pagal kuriuos numatyta ilgalaikė Europos energetikos planavimo vizija;

56. ragina valstybes nares, siekiant geresnio bendradarbiavimo su ES institucijomis, sudaryti prioritetų sąrašą ir nustatyti sritis, kuriose jos yra pasiekusios susitarimą dėl išorinės energijos politikos, įskaitant:

a) klimato kaitos tikslus, energijos vartojimo efektyvumo tikslus ir atsinaujinančių technologijų kūrimą,

b) žmogaus teises ir socialinį dialogą, siekiant nustatyti bendros socialinės atsakomybės standartus šioje srityje ir ES, ir JT lygmenimis,

c) energetikos sektoriaus įtraukimą į visus naujus ES prekybos ir tarptautinius susitarimus, pripažįstant abipusiškumo principą, skaidrumą ir teisės viršenybę,

d) informacijos biržos, kurioje būtų skelbiama informacija apie pagrindines sutartis dėl dujų arba energetikos infrastruktūros pardavimo, sukūrimą ES lygmeniu keitimuisi informaciją su trečiosiomis šalimis,

e) visokeriopą naftos ir dujų tiekimo ir tranzito maršrutų išplėtimą, pripažįstant ES kaimynystės politiką;

57. ragina Komisiją ir valstybes nares remti energiją gaminančių šalių investicijas į Europos Sąjungą ir jų planus čia įgyti rinkos dalį tik laikantis abipusiškumo principo, t. y. jeigu užtikrinamas investicijų saugumas tose šalyse ir sukurti strategiją, apimančią geriausių turimų technologijų perkėlimą sukuriant tarptautinėmis taisyklėmis grindžiamą stabilią sistemą investicijoms ir naudojantis esamais forumais, pvz., PPO ir dvišaliais ekonominiais susitarimais;

58. mano, kad ES yra gyvybiškai svarbu išlikti lydere tęsiant kovą prieš klimato kaitą ir siekiant, kad Kioto protokolo tikslai būtų pasiekti; mano, kad būtina įtraukti ES pastangas plėtojant atsinaujinančios ir ekologiškos energijos išteklius bei tausias ir veiksmingas technologijas visais išorės politikos lygmenimis, laikantis pasaulinės tvarios plėtros darbotvarkės numatytos 2002 m. Johanesburge;

59. pabrėžia, kad reikia sukurti bendrą energetikos politiką siekiant reglamentuoti vidaus rinką bei išorinius aspektus atsižvelgiant į politinius ir ekonominius visų valstybių narių interesus;

60. pabrėžia, kad svarbu parengti Europos energijos bendrijos steigimo sutartį;

61. atsižvelgdamas į parengtą žaliąją knygą, džiaugiasi nauja Komisijos iniciatyva atlikti „gamtinių išteklių valdymo ir Komisijos išorės santykių konflikto tarpusavio ryšių” tyrimą ir, visų pirma, pabrėžia energijos saugumo ir klimato saugumo sąsajas;

62. prašo Komisiją didžiausiu ES išorės energetikos politikos tikslu laikyti priklausomybės nuo iškastinio kuro, kurį tiekia keletas didelių tiekėjų, mažinimą ir naudoti įvairesnius energijos šaltinius; ir mano, kad šiuo tikslu Parlamentui ir Tarybai turėtų būti pateiktas ilgalaikis planas su orientacinėmis datomis;

63. pabrėžia tai, kad tapo neišvengiama nauja energiją vartojančių šalių politinio dialogo ir bendradarbiavimo forma, ypač su JAV, Kinija, Indija ir Japonija; pažymi, kad panašus pagrindinių energiją vartojančių ir gaminančių šalių dialogas tapo reikalingas siekiant sukurti pasaulinį požiūrį į energetiką; tiki, kad šios naujos pasaulinio energetikos srities dialogo formos turėtų būti skirtos padaryti pasaulines energetikos rinkas stabilias, saugias ir skaidrias ir kartu nuolat didinti švarių energijos šaltinių naudojimą ir energijos vartojimo efektyvumą;

64. ragina Komisiją ir Tarybą kurti strateginę partnerystę energetikos srityje su tokiomis šalimis kaip Kinija, Indija, Pietų Afrika, Brazilija ir Meksika, siekiant padėti joms finansiškai vystyti tvarios energetikos strategiją ir taip užtikrinti jų dalyvavimą stengiantis mažinti klimato kaitą;

65. ragina Komisiją skirti dėmesio artimesniam bendradarbiavimui ne vien su Rusija, bet intensyviau bendradarbiauti ir su kitomis energiją eksportuojančiomis šalimis, ypač OPEC šalimis; teigiamai vertina planuojamą Europos lygmens energijos bendrijos sukūrimą;

66. ragina Komisiją ir valstybes nares rimtai atsižvelgti į realų iš Rusijos tiekiamų dujų stygiaus pavojų po 2010 metų dėl investicijų trūkumo, besaikio nutekinimo ir energijos švaistymo Rusijos vidaus rinkoje; primygtinai reikalauja, kad valstybės narės aiškiai pasakytų, kad tam tikros reikalingos investicijos būtų suteiktos, jei joms būtų suteikta daugiau saugumo, nes investuojama bus tik tada, kai bus pasirašytos ilgalaikės sutartys; primygtinai reikalauja, kad valstybės narės ir Sąjunga diskusijose su Rusija dėl energetikos reikalautų, kad Rusija pasirašytų Tranzito protokolą ir Energetikos chartiją, kurios yra reikalingos siekiant užtikrinti būsimas labai reikalingas užsienio investicijas į Rusijos energetikos infrastruktūrą ir užtikrinti būsimą tinkamą dujų tiekimą į ES;

67. pažymi, kad neoficialaus Europos Vadovų Tarybos susitikimo Lahti metu susitarta, kad Energetikos chartijos principai ir Didžiojo aštuoneto išvados turi būti įtrauktos į būsimą ES ir Rusijos susitarimą, kuris, be kita ko, turėtų apimti:

a) priemonių sistemą, panašią į PPO, kaip spręsti ginčus dėl ES, Rusijos ir (arba) atskirų investuotojų,

b) abipusį galimybių naudotis infrastruktūra suteikimą,

c) konkurencijos taisykles, ribojančias neatsietos pusiau monopolinės įmonių patekimą į Europos vidaus rinką,

d) techninių gedimų trečiosiose šalyse, darančių poveikį tarptautiniam tiekimui į ES valstybes nares, klausimo sprendimą;

68. pabrėžia, kad nepakankamas energijos tiekimo saugumas ir klimato apsauga dažnai sukelia tarptautines krizes ir konfliktus, kurie daro poveikį demokratijai, žmonių teisėms ir skurdui;

69. pažymi, kad dėl praeitų metų žiemą kai kurių valstybių narių patirtos nesėkmės dujų rinkoje kai kurios pramonės įmonės persikėlė kitur; mano, kad dėl to būtina išnagrinėti galimybes skatinti valstybių narių solidarumą ir apsvarstyti, kaip spręsti šį klausimą skubos tvarka, siekiant užtikrinti veiksmingą esamų ir būsimų dalyvių veikimą;

70. ragina ES siekti įtraukti PPO nuostatas dėl prekybos energija, siekiant, kad ši organizacija taptų tarptautiniu tarpininku, kuris gebėtų išspręsti problemas, susijusias su ginčais dėl energijos tiekimo ir paskirstymo;

71. mano, kad ES privalo su atitinkamomis šalimis sukurti decentralizuotos energetikos sprendimus, pritaikytus kaimo vietovėms;

72. ragina Komisiją išnagrinėti ir spręsti techninių gedimų trečiosiose šalyse, darančių poveikį tarptautiniam tiekimui į ES valstybes nares, pvz., naftos tiekimo iš „Družba“ naftotiekio sutrikimų, klausimą;

73. pabrėžia poreikį ES dujų rinkoje sukurti didesnę įvairovę ieškant būdų užtikrinti didesnį energijos tiekimą tiesiogiai iš gamintojų Centrinėje Azijoje, t. y. Kazachstane, Azerbaidžane, Turkmėnistane ir Uzbekistane;

74. ragina imtis veiksmų siekiant užtikrinti, kad būtų toliau kuriama Europos energijos bendrija (angl. PEEC), išplečiama Energijos bendrijos sutartis į ją įtraukiant Turkiją ir ištiriama galimybė Mašreko ir Magrebo šalims prisijungti prie PEEC;

Bendroji energetikos rinka ir konkurencingumas

75. ragina valstybes nares pripažinti, kad ES energetikos rinka vis dar nėra visiškai liberalizuota ir kad privalu tai visiškai įgyvendinti; mano, kad reikalinga aiški ir stabili politinė programa ir konkurencinga bei sąžininga energijos rinka, siekiant sukurti aukšto laipsnio energetinę nepriklausomybę, ilgalaikį tiekimo stabilumą, efektyvumą, aplinkosauginį jautrumą ir tiekimo saugumą; taigi ragina Komisiją ir valstybes nares atidžiai įvertinti reglamentavimo poreikį atsižvelgiant į šias aplinkybes;

76. pažymi, kad valstybės narės energijos rinkos liberalizavimą skatino įvairiomis politikos priemonėmis ir kad skirtumų galima pastebėti ir jų teisinėse sistemose;

77. ragina 2007 m. kovo mėn. rengiamame pavasario Europos Vadovų Tarybos susitikime numatyti platesnę bendrų Europos interesų energetikos srityje viziją, kad pagal aiškią politinę programą, kurios dabar trūksta, būtų baigta kurti vidaus rinka;

78. ragina Komisiją pasinaudoti savo galiomis, numatytomis Darbo tvarkos taisyklių 86 straipsnio 3 dalyje, siekiat stiprinti jos pastangas remti konkurenciją dujų tiekimo tinklų sektoriuje ir skatinti operatorius atverti dujų rinką naujiems dujų tiekėjams;

79. džiaugiasi, kad Komisija atliko energetikos sektoriaus tyrimą; ragina Komisiją užsiimti priverstinio vykdymo veiksmais, įskaitant baudas, prieš įmones, nesilaikančias konkurencijos taisyklių; ragina Komisiją persekioti valstybes nares, kurios pernelyg saugo nacionalinius energetikos lyderius ir bando iš naujo nustatyti žemesnes nei rinkos galutines kainas arba bando blokuoti įmonių susijungimus ir įsigijimus, o tai daro žalą vidaus rinkos kūrimuisi; prašo Komisijos pateikti gaires dėl tinkamos formos ilgalaikių tiekimo sutarčių ir sąlygų, kuriomis priimtini susitarimai;

80. mano, kad valstybės narės ir regionai turėtų užtikrinti, jog siekiant apsaugoti vartotojus nuo monopolijos rinkoje poveikio maži bei vidutiniai energijos gamintojai ir dideli gamintojai rinkoje turėtų vienodas galimybes;

81. ragina Komisiją vertinant nacionalinius lėšų paskirstymo planus (NLPP) pripažinti netinkamais su NLPP susijusius rinkos iškraipymus ir reikalauti suderinti NLPP, kurių dauguma šiuo metu pažeidžia „teršėjas moka“ principą;

82. ragina Komisiją nutraukti energijos kainų reguliavimą, nes tai kenkia atvirai energetikos rinkai; visų pirma ragina ES Komisiją atkreipti dėmesį į reguliuojamų energijos kainų sistemas, nes jos kenkia ne tik ES energetikos rinkai, bet ir kitų sričių prekių rinkai; pripažįsta, kad ES energijai imlioms pramonės šakoms galėtų prireikti priimti specialias priemones, tačiau jų taikymas turėtų būti koordinuojamas Europos mastu; todėl reikalauja, kad Konkurencijos generalinis direktoratas susitartų dėl kriterijų, apibrėžiančių energijai imlias pramonės šakas, ir taikytų šiuos kriterijus vertinant atskirų valstybių narių energijos imlių pramonės šakų tvarką;

83. ragina Komisiją imtis tolesnių veiksmų, siekiant susitelkti į energijos rinką;

84. siūlo labai padidinti valstybių narių reguliuojančių institucijų, kurios turėtų būti visiškai nepriklausomos nuo vyriausybės ir pramonės, galias ir jas suderinti, o tai galėtų būti pasiekta parengiant bendras skaidrumo, atskleidimo ir atskaitingumo taisykles, kurių vykdymas būtų stebimas Komisijos ir kasmet Parlamento, bei nustatyti minimalias privalomas reguliuojančių institucijų skyrimo procedūros gaires; mano, kad nacionaliniams energijos reguliuotojams turėtų būti suteikiama teisė teikti patarimus valstybių narių konkurencijos institucijoms ir užtikrinti, kad energetikos įmonės būtų įstatymiškai įpareigotos teikti energijos taupymo patarimus vartotojams;

85. ragina Komisiją parengti nacionalinių reguliavimo institucijų įgaliojimų ir nepriklausomumo apžvalgą ir tik po to parengti rekomendacijas dėl suderintų teisės aktų ES vidaus rinkai reguliuoti;

86. prašo valstybių narių suteikti nacionalinėms reguliuojančioms institucijoms ES lygmeniu sutartas galias, suteikiančias jiems priemones vykdyti tarptautinį elektros ir dujų perdavimą, įskaitant energetinės sistemos prieigą nediskriminuojančiomis sąlygomis, perdavimo tarifus, pajėgumų išdėstymą, perkrovos valdymo pirkimus ir tinklo valdymą bei aiškų energijos rinkos konkursų grafiką; mano, kad nacionalinės reguliuojančios institucijos taip pat turėtų reikalauti, kad tinklo operatoriai veiktų atsižvelgdami į Europos vartotojų interesus; mano, kad prieš įsteigiant Europos reguliuojančią instituciją turėtų būti suderintos valstybių narių reguliuojančių institucijų atsakomybės sritys siekiant užtikrinti didesnį veiksmų, skirtų pagerinti rinkos darbą, nuoseklumą;

87. ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti geresnį perdavimo sistemos operatorių (PSO) bendradarbiavimą, ypač tokiose srityse kaip tarptautinių pajėgumų paskirstymas, skaidrumas, vienos dienos rinkos, energetikos tinklų planavimas ir investicijos, susijusios su regioninių rinkų kūrimu; prašo Komisijos kartu su perdavimo sistemos operatoriais parengti Europos energetikos tinklo kodeksą;

88. ragina Komisiją pateikti sprendimus dėl problemų, susijusių su siuntimo sistemų operatorių (TSO) nepriklausomybe ir (arba) interesų konfliktais bei veiklos skaidrumu; teikti pasiūlymus, kurie sudarytų galimybes TSO veikti kaip rinkos skatintojoms, ir suderinti tarptautines nuostatas dėl TSO kaip tarpvalstybinių tiekėjų;

89. ragina Komisiją užtikrinti, kad valstybės narės griežtai laikytųsi Direktyvos Nr. 2001/77/EB 7 straipsnio 6 dalyje apibrėžtų nuostatų, t.y. kad operatoriai netaikytų vienaip ar kitaip diskriminuojančių perdavimo mokesčių už elektros iš atsinaujinančių energijos šaltinių, ypač elektros, pagamintos iš atsinaujinančių energijos šaltinių periferijos regionuose, pvz., salų ir menkai apgyvendintuose regionuose, tiekimą tinkle; taip pat ragina Komisiją imtis tolesnių veiksmų, siekiant užtikrinti, jog būtų nutraukta dabar egzistuojanti diskriminacija valstybių narių viduje;

90. ragina Komisiją ir valstybes nares nuodugniai įvertinti klausimą, ar, siekiant užtikrinti vienodas galimybes, iš tikrųjų reikia įkurti Europos energetikos tinklų centrą, kai jau dabar yra daug institucijų, kuriomis galima būtų remtis;

91. ragina Komisiją labiau remti rinkos dalyvius, dirbančius keliose ES valstybėse narėse, ir ypač atskirų valstybių narių rinkos dalyvius ir tuo pačiu suteikti daugiau galimybių tiekėjams iš salų ir nutolusių regionų pasinaudoti žemyno energetine sistema;

92. ragina Komisiją tiksliai išnagrinėti esamas problemas suteikiant planavimo leidimą pasieniuose ir pateikti ataskaitą Europos Parlamentui; ragina valstybes nares suteikti planavimo leidimą pasieniuose per ketverių metų laikotarpį nuo prašymo pateikimo; priduria, kad vienas iš būdų tai pasiekti prireikus gali būti teisės aktų priėmimas;

93. mano, kad regioninių energetikos rinkų kūrimas pagreitintų ES energetikos rinkų integraciją ir kad jokiomis aplinkybėmis neturėtų kilti papildomų kliūčių visų energetikos rinkų integracijai;

94. ragina Komisiją daugiau dėmesio skirti su rinka susijusioms paramos teikimo priemonėms riboto tarpvalstybinio energijos paskirstymo atveju; pajamos iš su sunkumais susijusių sričių turėtų būti skirtos tarpvalstybiniams tinklams kurti;

95. ragina Komisiją suteikti prioritetą gerai veikiančiai suderintai regioninei elektros rinkai sukurti iki 2009 m. siekiant iki 2012 m. integruoti rinkas, turinčias didžiausią potencialą vystytis Europos lygmeniu, ir paankstinti bendros Europos energijos rinkos ir energetinės sistemos sukūrimą;

96. pažymi, kad tarpvalstybiniams ryšiams užmegzti bus reikalingos specialios priemonės, pvz., lengvatinis lėšų skyrimas arba lengvatiniai mokesčiai; ragina ES greitai kurti transeuropinių energetikos tinklų (TET) projektus; pažymi, kad trūkstamų TEN sukūrimas padidintų tiekimo saugumą ir sudarytų sąlygas užbaigti vidaus rinkos kūrimą;

97. mano, kad reikėtų atidėti galimą reguliavimo sistemos išplėtimą ir geriau paspartinti esamų EB taisyklių įgyvendinimą valstybėse narėse; mano, kad turėtų būti svarstoma galimybė taikyti papildomas priemones, pavyzdžiui, energijos tinklų nuosavybės atskyrimą, tik tuomet, kai praktikoje nepasiteisina esamuose teisės aktuose numatyti mechanizmai, susiję su vidaus rinka; pabrėžia, kad svarbu padidinti reguliavimo efektyvumą ir užtikrinti tinkamą bei nuoseklų nuostatų, susijusių su esamose direktyvose numatytos veiklos atskyrimu, įgyvendinimą;

98. ragina valstybe nares visiškai (pagal raidę ir dvasią) įgyvendinti elektros ir dujų direktyvose numatytas atskyrimo nuostatas; džiaugiasi, kad Komisija pradėjo pažeidimų procedūras siekiant, jog būtų įgyvendintos direktyvų nuostatos;

99. mano, kad Komisija turėtų pateikti išsamią dujų strategiją, kurioje būtų nagrinėjamas poreikis sumažinti dujų vartojimą, prieigos užtikrinimas trečiosioms šalims numatant ekonomišką ir veiksmingą dujų naudojimą, visokeriopas tiekimo ir tranzito maršrutų išplėtimas ir pagerinta dujų infrastruktūra (pvz., dujų saugojimas, suskystintų gamtinių dujų įrengimai ir trūkstami dujų centrai), taip pasirengiant pradėti naudoti biokurą, ir poreikis kai kuriose valstybėse narėse pakeisti dujų tekėjimo kryptį, ir kurioje būtų aptariamas saugojimo ir išteklių klausimas atlikus kruopščią ekonominio efektyvumo analizę atsižvelgiant į fizinius ir ekonominius dujų sektoriaus suvaržymus;

100. ragina Komisiją parengti pasiūlymus dėl Gamtinių dujų direktyvos, kurie būtų suderinti su atitinkamais teisės aktais, skirtais biokurui ir vandeniliui;

101. ragina Komisiją pasiūlyti stambaus energijos vartotojo apibrėžtį; ragina Komisiją atkreipti ypatingą dėmesį į ES stambius energijos vartotojus, konkuruojančius pasaulinėje rinkoje;

102. ragina Komisiją pasinaudoti savo galiomis sprendžiant konkurencijos klausimus ir pakeisti išlygas, susijusias su dabartiniu rinkos padalijimu tarp dujų gamintojų ir nacionalinių energijos tiekėjų ES, draudžiančią nacionaliniams energijos tiekėjams parduoti atliekamas dujų gamintojų dujas kitose ES rinkose, taip pat ragina ją įvertinti ilgalaikių tiekimo sutarčių, kurios atima iš kitų tiekėjų galimybę patekti į rinką, teisinį pagrįstumą;

Energijos stoka ir vartotojų teisės

103. mano, kad vartotojams bet kurioje ateities energetikos politikos srityje turi būti skiriamas pagrindinis dėmesys ir kad energijos trūkumas turėtų būti aiškiau išreiškiamas Komisijos pasiūlymuose; primena, kad vartotojai, ypač valstybinės valdžios institucijos, kurios turi tapti pavyzdžiu šioje srityje, taip pat turi įsipareigojimų energijos taupymo atžvilgiu; pripažįsta svarbų išradingojo matavimo ir kainos apskaičiavimo vaidmenį didinant vartotojų informuotumą, kaip ir kodėl naudojama energija, ir taip keičiant vartotojų elgesį; ragina Komisiją ir Tarybą pasiūlyti priemones, kurios padėtų mažas pajamas gaunantiems namų ūkiams taupyti energiją, taip sumažinant sąskaitas už elektrą ir pagerinant jų padėti kylant kainoms ateityje;

104. reikalauja rengti kampanijas, kurių tikslas – šviesti žmones ir keisti jų elgseną, siekiant tausesnio Europos piliečių judumo;

105. reikalauja, kad vietos ir regionų valdžios institucijoms pagal visas Europos finansavimo schemas, ypač Europos struktūrinių fondų, Septintąją pagrindų programą, programą „Pažangi energetika Europai“, ir apskritai visas regionines ir finansines priemones, numatytas pagal 2007–2013 m. sanglaudos politiką, taip pat ir veiklai, susijusiai su EIB, būtų teikiama integruota ir nuolatinė parama energijos naudojimo efektyvumo ir tausumo priemonėms vykdyti;

106. ragina Komisiją parodyti susidomėjimą atsinaujinančiais energijos šaltiniais ir energijos taupymu pabrėžiant šias priemones visose struktūrinio ir sanglaudos fondų finansuojamuose iniciatyvose (integravimas) ir ypač Europos regioninės plėtros fondo iniciatyvose, skirtose visiems Sąjungos regionams, programų rengimo laikotarpiu 2007–2013 m., ir parengti pasiūlymą, kaip panaikinti energijos taupymo pažangos apribojimą, kuris įvyko dėl 3 proc. ribos energijos vartojimo efektyvumo išlaidoms iš šių fondų, ir apsvarstyti galimybę iki 2013 m. panaikinti šią ribą;

107. dar kartą patvirtina savo nuomonę, kad būtina žmonėms tiekti energiją siekiant patenkinti jų elementarius poreikius ir kad energijos tiekimas turi būti užtikrintas; taigi prašo valstybių narių energiją reguliuojančių institucijų užtikrinti, kad būtų laikomasi visuotinių aptarnavimo įsipareigojimų ir kad pažeidžiami ir neturtingi vartotojai būtų tinkamai ginami;

108. pritaria tam, kad energetikos politikos tikslai būtų įtraukiami į viešųjų sutarčių sudarymo kriterijus, jei tai gali padaryti sutartis sudaranti institucija, ir tai būtų pagrįsta atitinkamai paraiškai konkursui ir nepažeidžia sąžiningos konkurencijos kriterijų;

109. pabrėžia, kad svarbu, jog vartotojai galėtų lengvai susipažinti su kainomis ir pasirinkimo galimybėmis, kad galėtų lengvai pakeisti energijos tiekėją ir turėtų teisę kreiptis į reguliuojančias institucijas valstybėse narėse;

Plėtra

110. prašo Komisijos ir Tarybos pripažinti, kad pasaulyje 2 milijardai žmonių neturi galimybės pasinaudoti pagrindinėmis energetikos paslaugomis ir kad ES turėtų nustatyti politinę kryptį, skirtą sušvelninti šią padėtį ir pasiekti Tūkstantmečio vystymosi tikslus;

111. palankiai vertina Visuotinio energijos efektyvumo ir atsinaujinančios energijos fondo iniciatyvą, kuri sudaro dalį bendro politinio įsipareigojimo remti plėtrą;

112. pabrėžia, kad ES ir jos valstybės narės, siekdamos skatinti fiskalinį skaidrumą, turi panaudoti diplomatinius, paramos ir prekybos ryšius su energiją tiekiančiomis šalimis; ragina Komisiją oficialiai paremti ir skatinti Skaidrumo iniciatyvą gavybos pramonės srityje ir parengti strategiją, skirtą SIGPS ir Bendros socialinės atsakomybės sistemos principams diegti visuose su trečiosiomis šalimis sudaromuose susitarimuose; mano, kad šių susitarimų nuostatomis turėtų būti remiamas pilietinės visuomenės, kaip nepriklausomo iš energijos gaunamų biudžeto pajamų valdymo kontrolierės, vaidmuo;

113. mano, kad ES priemonių poveikį labai sustiprintų tvirta užsienio politika, kuria būtų siekiama įtikinti visas išvystytos pramonės šalis kovoti su klimato kaita, ir daugelio programų, kuriomis siekiama skatinti švarią ir efektyvią energiją, įtraukimas į Europos Sąjungos vystymosi politiką;

114. be to, mano, kad Sąjunga kartu su „pažangiausiomis“ besivystančiomis šalimis turėtų ištirti būdus, kaip sudaryti joms galimybę atlikti pasaulyje didesnį vaidmenį kovojant su pasauliniu atšilimu, pvz., taikant plačiau orientuotą švarios plėtros mechanizmą ir patvirtinant politiką ir priemones, skatinančias švarią plėtrą, kartu taikant sektorinį požiūrį, galbūt įskaitant tikslus, kurie skatintų plėsti pasaulio anglies rinką, ir kad ES taip pat turėtų apsvarstyti, kokių veiksmų imtis siekiant stiprinti pasaulio solidarumą sprendžiant klimato kaitos poveikio, ypač neturtingiausioms šalims, klausimą;

115. pabrėžia, kad vystytis ekonomiškai yra visų besivystančių šalių teisė; vis dėlto pažymi, kad besivystančios šalys neturi kartoti pramoninių valstybių teršimo praktikos, todėl ragina skirti didesnį dėmesį technologiniam bendradarbiavimui ir pajėgumų stiprinimui tvarios energetikos srityje, taip pat pasauliniams efektyvumo standartams, kurie skirti energiją naudojantiems produktams;

116. reikalauja labiau remti turimos ilgalaikės vietinės energijos ir decentralizuotų energijos tinklų, ypač besivystančiose šalyse, naudojimą, pavyzdžiui, perduodant žinias ir technologijas, siekiant užtikrinti prieigą prie energijos, tausoti išteklius, kurti darbo vietas, mažinti priklausomybę ir prisidėti prie funkcionuojančių rinkos ūkių plėtros;

° °

117. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

[1] Dar nepaskelbta OL.
[2] OJ C 320E, 2005 12 15, p. 14.
[3] Tą dieną priimti tekstai, P6_TA(2005)0403.
[4] Tą dieną priimti tekstai, P6_TA(2005)0496.
[5] Tą dieną priimti tekstai, P6_TA(2006)0118.
[6] Tą dieną priimti tekstai, P6_TA(2006)0219.
[7] Tą dieną priimti tekstai, P6_TA(2005)0429.
[8] Tą dieną priimti tekstai,, P6_TA(2005)0432.
[9] Priimti tekstai, P6_TA(2005)0433.
[10] OJ C226E, 2005.9.15, p.22.
[11] OJ C157E, 2006.7.6, p.61.
[12] Tą dieną priimti tekstai, P6_TA(2006)0300.
[13] Tą dieną priimti tekstai, P6_TA(2006)0058
[14] Tą dieną priimti tekstai, P6_TA(2005)0365.
[15] Tą dieną priimti tekstai, P6_TA(2006)0110,.
[16] Tą dieną priimti tekstai, P6_TA(2006)0243.
[17] www.iphe.net
[18] www.iter.org
[19] OL L 191, 2005 7 22, p. 29.

UŽSIENIO REIKALŲ KOMITETO NUOMONĖ (12.10.2006)

pateikta Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetui

dėl Europos Sąjungos tausios, konkurencingos ir saugios energetikos strategijos. Žalioji knyga
(2006/2113(INI))

Nuomonės referentas: Josef Zieleniec

PASIŪLYMAI

Užsienio reikalų komitetas ragina atsakingą Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1. pritaria siekiui sukurti visapusišką ir tvarią bendrą Europos energetikos politiką ir pabrėžia, kad į šią politiką būtinai reikia įtraukti strateginės svarbos, nuoseklią ir tikslingą išorės energetikos politiką, kaip jau buvo pabrėžta Komisijos ir Europos Sąjungos generalinio sekretoriaus / vyriausiojo įgaliotinio dokumente dėl „Europos interesus energetikos srityje atitinkančios išorės politikos“;

2. primena, kad pasaulio ekonominiame ir politiniame gyvenime vyksta žymūs pokyčiai, kurie, lydimi staigiai padidėjusio energijos poreikio ir pabrangusios žalios naftos, sukurs tokią situaciją, kai energijos rinką lems pagrindinių pasaulio veikėjų strateginiai interesai, o geopolitinei valdžios pusiausvyrai įtaką darys kova dėl energijos;

3. primena, kad žymi pasaulio naftos ir dujų išteklių dalis sutelkta nestabiliuose regionuose ir autoritarinių vyriausybių valdomose valstybėse; pabrėžia, kad dėl sunkiai prognozuojamos politinės aplinkos ir dėl to, kad atitinkamose valstybėse nėra demokratijos ir negerbiamos žmogaus teisės didėja rizika, jog bus netinkamai elgiamasi su užsienio investuotojais ir energijos vartotojais ir bus trukdoma plėtoti tvirtus ilgalaikius santykius; pažymi, kad ES ir jos energijos tiekėjai yra pasaulinės energijos rinkos dalis, kurioje jie yra vienas nuo kito priklausomi;

4. pabrėžia, kad dabartinis ES pažeidžiamumas ir stiprus priklausomumas energetikos srityje nuo valstybių su autoritariniais režimais daro didelę žalą patikimos, veiksmingos ir nuoseklios bendros užsienio ir saugumo politikos plėtojimui ir ypač vertybių, kuriomis grindžiamas ES kūrimas, pagarbai, rėmimui ir skatinimui;

5. mano, kad ES priklausomumas nuo nedidelio skaičiaus energijos gamintojų ir jos tiekimo kelių kelia rimtą pavojų ES stabilumui ir gerovei; išreiškia susirūpinimą, kad tai silpnina ES galimybes veiksmingai skatinti pagarbą tarptautinėms taisyklėms, stabilizuoti padėtį pasaulyje ir skatinti teisinės valstybės principo taikymą energiją gaminančiose valstybėse;

6. mano, kad užtikrinti prognuozuojamą pasaulinės energijos rinką ir energijos tiekimo saugumą – tai ne tik ekonominės ar aplinkosauginės svarbos klausimas, visų pirma tai strateginės svarbos problema, turinti rimtų politinių padarinių;

7. mano, kad gyvybiškai svarbu, jog ES rengiama bendra energetikos politika sustiprintų ES, kaip pasaulinės veikėjos galias ir patikimumą, sudarytų sąlygas jai aktyviai dalyvauti formuojant pasaulinę energijos rinką, užtikrintų reikiamus energijos išteklius, skatintų tvarią plėtrą taikant abipusiškumo principą santykiuose su trečiosiomis šalimis, ir pagerintų savarankiško apsirūpinimo energija galimybes; ragina valstybes nares imtis reikiamų veiksmų, siekiant sudaryti sąlygas tokiai bendrai politikai;

8. pritaria Komisijos pasiūlymui persvarstyti ES energetikos strategiją; tačiau ragina, kad būtų nutarta ne dėl veiksmų plano, o dėl visavertės Europos energetikos strategijos, kurioje būtų numatyti konkretūs tikslai, įsipareigojimai ir veiksmai, užtikrinantys bendrų priemonių įgyvendinimą, stiprinantys valstybių narių tarpusavio solidarumą, o taip pat ir ES bei išorės valstybių solidarumą, ir užtikrinantys nuoseklią visos ES veiklą išorės energetikos srityje bei veiklą, susijusią su valstybių narių energetikos politika;

9. ragina Komisiją ir Tarybą po pirmojo ES energetikos strategijos persvarstymo pradėti spartų politinį procesą, kurio tikslas būtų parengti Europos energetikos strategiją, kuri būtų pirmas žingsnis į visiškai veiksmingą bendrą energetikos politiką; reikalauja tinkamai atsižvelgti į Europos Parlamento požiūrį;

10. atkreipia dėmesį į poreikį mažinti ES priklausomumą nuo naftos ir dujų; pritaria Komisijos pasiūlymui iškelti bendrą strateginį tikslą ir nustatyti, kiek mažiausiai turi būti naudojama energijos gautos iš saugių ir mažai anglies dvideginio išskiriančių energijos šaltinių; pažymi, kad šis tikslas turėtų būti įtrauktas į Europos energetikos strategiją; pabrėžia, kad turi būti sukurtas tvarkaraštis, kuriame būtų nurodoma kada turi būti pasiekti atitinkami tikslai dėl ES energetikos priklausomumo artimiausiais dešimtmečiais;

11. kadangi ES šiuo metu negali savarankiškai apsirūpinti energija, mano, kad ES energijos strategija turi būti grindžiama energijos šaltinių, tiekėjų, tiekimo kelių ir tarptautinių investicijų įvairove, tam, kad būtų galima geriau prognozuoti pokyčius pasaulinės energijos rinkoje, atsižvelgiant į pasaulinę tarpusavio priklausomybę;

12. pabrėžia, kad vienu iš svarbiausių strategijos ramsčių turėtų būti bendras požiūris į ES aprūpinimo nafta ir dujomis infrastruktūros kūrimą, užtikrinant valstybių narių priimtų strateginių sprendimų koordinavimą; pritaria tiekiamos energijos geografinės kilmės ir tranzito kelių įvairovei;

13. pažymi, kad plečiant nacionalinių elektros ir dujų sektorių infrastruktūrų tarpusavio sujungimą stiprinamas ES gebėjimas imtis priemonių nepaprastųjų padėčių atvejais; ragina Komisiją tiek pagilinti ir išplėtoti tyrimą ir įvertinimą dėl valstybių narių ir regionų pažeidžiamumo dėl energijos tiekimo, kad šis tyrimas būtų konkrečių priemonių plano pagrindas, siekiant pašalinti technines energijos tiekimo į ES kliūtis;

14. ragina Komisiją glaudžiai bendradarbiaujnt su valstybėmis narėmis parengti programą, pagal kurią būtų remiamas dujų saugojimo įrenginių, kurie būtini energijos saugumui užtikrinti tiekimo nutrūkimo atveju, kūrimas;

15. pritaria valstybių narių bendradarbiavimui energijos tiekimo pertrūkių prevencijos klausimais ir rengiantis energijos tiekimo krizių atvejams; pabrėžia, kad reikia turėti veiksmingą, vientisą ES veiklos sistemą nepaprastųjų padėčių atvejais;

16. pritaria Energijos bendrijos steigimo sutarties projektui, kuris atliktų esminį vaidmenį stabilizuojant Pietryčių Europą, atveriant energijos rinkas ir užtikrinant tranzito kelių Europoje saugumą; ragina Komisiją laipsniškai išplėsti Energijos bendriją, apimant Norvegiją ir Turkiją ir visas šalis, dalyvaujančias Europos kaimynystės politikoje;

17. ragina ES užmegzti aktyvų dialogą su valstybėmis – didžiosiomis naftos ir dujų vartotojomis, visų pirma su JAV, taip pat su Japonija, Kinija ir Indija, siekiant sukurti stabilią ir prognozuojamą pasaulinę energijos rinką, kurioje būtų vadovaujamasi rinkos taisyklėmis; ragina ES siekti įtraukti PPO nuostatas dėl prekybos energija, siekiant, kad ši organizacija taptų tarptautiniu tarpininku, kuris gebėtų išspręsti problemas, susijusias su ginčais dėl energijos tiekimo ir paskirstymo; mano, kad Rusijos narystė PPO bus naudinga užtikrinant tiekimo sutarčių sudarymo skaidrumą ir jų vykdymo patikimumą bei gerinant investicinę aplinką;

18. ragina Komisiją derybų su Rusija ir Ukraina metu geriau apsvarstyti energetikos saugumo klausimą;

19. mano, kad ES yra gyvybiškai svarbu išlikti lydere tęsiant kovą prieš klimato kaitą ir siekiant, kad Kijoto protokolo tikslai būtų pasiekt; mano, kad būtina įtraukti ES pastangas plėtojant atsinaujinančios ir ekologiškos energijos išteklius bei tausias ir veiksmingas technologijas visais išorės politikos lygmenimis, laikantis pasaulinės tvarios plėtros darbotvarkės numatytos 2002 m. Johanesburge;

20. pabrėžia, kad būtina stiprinti santykius su pagrindinėmis energiją tiekiančiomis šalimis remiantis skaidria abipusiškai naudinga strategija; pritaria ES ir Rusijos dialogui energetikos srityje, kuriame atsižvelgiama į būtinas Rusijos ir Europos energetikos infrastruktūros investicijas, atsižvelgiant į tai, kad bus laikomasi teisės viršenybės principo ir rinkos taisyklių, kad būtų užtikrintas ir tiekimo, ir paklausos patikimumas. tačiau pabrėžia, kad siekiant užtikrint dialogo veiksmingumą, svarbiausia yra laikytis nuoseklios politikos, pagrįstos valstybių narių veiksmų glaudžiu koordinavimu ir siekti iš ties tikros partnerystės pagrįstos bendromis vertybėmis;

21. supranta, kad dalyvavimo rinkoje abipusiškumas ir vadovavimasis rinkos taisyklėmis – tai pagrindiniai bendradarbiavimo energetikos srityje principai; todėl laikosi nuomonės, kad dalyvavimo rinkoje abipusiškumo principas negali būti taikomas esant tokiai padėčiai, kai Rusijos energijos rinką kontroliuoja valstybės monopolis, veikiantis kaip valstybinės valdžios interesų instrumentas; šiuo atžvilgiu ragina Rusiją veikti vadovaujantis savo įsipareigojimais dėl atvirumo, skaidrumo ir sąžiningos konkurencijos ir kuo skubiau ratifikuoti 1991 m. Energetikos chartijos sutartį; todėl mano, kad ES ir Rusijos santykiai energetikos srityje turėtų būti atnaujintos Partnerystės ir bendradarbiavimo sutarties neatskiriama dalimi.

PROCEDŪRA

Pavadinimas	Europos Sąjungos tausi, konkurencinga ir saugi energetikos strategija. Žalioji knyga
Procedūros numeris	2006/2113(INI)
Atsakingas komitetas	ITRE
Nuomonę pateikė Paskelbimo per plenarinį posėdį data	AFET 15.6.2006
Glaudesnis bendradarbiavimas - paskelbimo plenariniame posėdyje data
Nuomonės referentas (-ė) Paskyrimo data	Josef Zieleniec 21.6.2006
Pakeistas nuomonės referentas (-ė)
Svarstymas komitete	14.9.2006		10.10.2006
Priėmimo data	10.10.2006
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	48 2 4
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Angelika Beer, Panagiotis Beglitis, Monika Beňová, Simon Coveney, Ryszard Czarnecki, Giorgos Dimitrakopoulos, Jas Gawronski, Maciej Marian Giertych, Ana Maria Gomes, Alfred Gomolka, Richard Howitt, Jana Hybášková, Ioannis Kasoulides, Bogdan Klich, Helmut Kuhne, Vytautas Landsbergis, Edward McMillan-Scott, Willy Meyer Pleite, Francisco José Millán Mon, Pasqualina Napoletano, Annemie Neyts-Uyttebroeck, Raimon Obiols i Germà, Cem Özdemir, Tobias Pflüger, Lydie Polfer, Michel Rocard, Raül Romeva i Rueda, José Ignacio Salafranca Sánchez-Neyra, Jacek Emil Saryusz-Wolski, György Schöpflin, Gitte Seeberg, Hannes Swoboda, Konrad Szymański, Antonio Tajani, Paavo Väyrynen, Ari Vatanen, Jan Marinus Wiersma, Luis Yañez-Barnuevo García, Josef Zieleniec
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)	Alexandra Dobolyi, Árpád Duka-Zólyomi, Hélène Flautre, Michael Gahler, Tunne Kelam, Miguel Angel Martínez Martínez, Yiannakis Matsis, Rihards Pīks, Aloyzas Sakalas, Inger Segelström
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (178 straipsnio 2 dalis)	Elspeth Attwooll, Christopher Beazley, Hanna Foltyn-Kubicka, Toomas Savi, Diana Wallis
Pastabos (pateikiamos tik viena kalba)	...

VYSTYMOSI KOMITETO NUOMONĖ (5.10.2006)

pateikta Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetui

dėl Europos Sąjungos tausios, konkurencingos ir saugios energetikos strategijos. Žalioji knyga
(2006/2113(INI))

Nuomonės referentas: Anders Wijkman

PASIŪLYMAI

Vystymosi komitetas ragina atsakingą Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

A. kadangi pagrindinė sąlyga Tūkstantmečio vystymosi tikslams (TVT) pasiekti yra tai, kad neturtingi žmonės turėtų prieigą prie švarios ir įperkamos energijos tiekimo paslaugų; ir kadangi mažas pajamas gaunančios šalys yra ypač veikiamos sparčiai didėjančių naftos kainų,

B. kadangi klimato kaita kelia rimtą grėsmę skurdo mažinimui daugumoje mažas pajamas gaunančių šalių, ypač dėl greitai didėjančių gamtinių pavojų, pvz., didelių audrų, potvynių ir sausros; ir kadangi pramoninės šalys labiausiai atsakingos už šiltnamio efektą sukeliančių dujų, išmetamų į atmosferą, kaupimąsi, todėl jos privalo imtis iniciatyvos mažinti klimato kaitą ir taip pat finansiškai padėti mažas pajamas gaunančioms šalims prisitaikyti prie klimato kaitos,

C. kadangi energijos saugumas ir klimato saugumas turi derėti ir kadangi Europos energijos ir klimato saugumas labai priklauso nuo didelę ekonomiką turinčių šalių, pvz., Kinijos ar Indijos, pasirinktų sprendimų; kadangi klimato kaitos mažinimas gali būti tiktai veiksmingas, jei besivystančios šalys, ypač didelės ir sparčiai augančios ekonomikos, pvz., Kinijos ir Indijos, aktyviai dalyvautų pažabojant šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą,

1. pabrėžia, kad vystytis ekonomiškai yra visų besivystančių šalių teisė; vis dėlto pažymi, kad besivystančios šalys neturi kartoti pramoninių valstybių teršimo praktikos, todėl ragina skirti didesnį dėmesį technologiniam bendradarbiavimui ir pajėgumų stiprinimui tvarios energetikos srityje, taip pat pasauliniams efektyvumo standartams, kurie skirti energiją naudojantiems įrenginiams;

2. pabrėžia, kad įgyvendindama energijos išteklių įvairovės didinimo strategiją Europos Sąjunga turi laikytis savo bendradarbiavimo ir vystymosi politikos pamatinių principų: kovos su skurdu, skaidrumo, tvaraus vystymosi ir padoraus darbo skatinimo; prašo, kad, remiantis 2000 m. birželio 23 d. Kotonu susitarimo 32 straipsniu, įgyvendinant Afrikos, Karibų jūros ir Ramiojo vandenyno šalių (AKR) ir ES partnerystę šiam požiūriui būtų teikiama pirmenybė;

3. pabrėžia, kad nepakankamas energijos tiekimo saugumas ir klimato apsauga dažnai sukelia tarptautines krizes ir konfliktus, kurie daro poveikį demokratijai, žmonių teisėms ir skurdui;

4. ragina Komisiją ir Tarybą ES vystomojo bendradarbiavimo srityje užtikrinti, kad pirmenybė būtų teikiama prieigai prie veiksmingų ir atsinaujinančių energetikos technologijų, tuo pat metu ragina šalis partneres, rengiant kovos su skurdu strategijas, pirmenybę teikti tvariajai energetikai;

5. ragina Komisiją ir Tarybą kurti strateginę partnerystę energetikos srityje su tokiomis šalimis kaip Kinija, Indija, Pietų Afrika, Brazilija ir Meksika, siekiant padėti joms finansiškai vystyti tvarios energetikos strategiją ir taip užtikrinti jų dalyvavimą stengiantis mažinti klimato kaitą;

6. pabrėžia, kad daugelyje besivystančių šalių yra puikios išankstinės atsinaujinančių technologijų vystymo sąlygos ir kad tokių technologijų plėtra būtų veiksmingas būdas susidoroti su sparčiai didėjančiomis importuojamos naftos kainomis, mažinti neigiamą tradicinių degalų poveikį sveikatai ir aplinkai, taip pat plėsti eksporto rinkas; siūlo, kad plėtros bankai, įskaitant EIB, eksporto kredito agentūras, Pasaulio aplinkos fondą (angl. GEF), Švarios plėtros mechanizmą (angl. CDM) ir t. t., vystant tvarius natūralius šaltinius šalyse partnerėse labiausiai remtų didelio masto etanolio ir biodyzelino gamybą ir kitas atsinaujinančias technologijas;

7. pažymi, kad biodegalų gamybai dideles galimybes teikia tokie augalai kaip drambliažolė (lot. Miscanthus sinensis) ir braivėlis (lot. Jatropha), ypač dėl to fakto, kad šių rūšių augalai gerai auga nederlingose žemėse ir jiems reikia mažai vandens, ir ragina Komisiją, Tarybą ir šalis partneres remti pastangas toliau vystyti šias galimybes;

8. pabrėžia skaidrumo svarbą valdant gavybos pramonę; ragina Komisiją, Tarybą ir šalis partneres skatinti mokesčių skaidrumą, gerą vadovavimą, taip pat šių pajamų naudojimo demokratinę kontrolę valdant iš energijos gaunamas pajamas, be to, ragina Komisiją ir valstybes nares aiškiai ir viešai paremti gavybos pramonės skaidrumo iniciatyvą;

9. pabrėžia, kad Europos Sąjungos priklausymas nuo energijos importo neturi keisti jos pozicijos dėl demokratijos ir žmogaus teisių padėties kilmės ir tranzito šalyse.

PROCEDŪRA

Pavadinimas	Europos Sąjungos tausi, konkurencinga ir saugi energetikos strategija. Žalioji knyga
Procedūros numeris	2006/2113(INI)
Atsakingasis komitetas	ITRE
Nuomonė pareikšta: Paskelbimo per plenarinį posėdį data	DEVE 18.5.2006
Glaudesnis bendradarbiavimas - pranešimo plenarinėje sesijoje data
Nuomonės referentas: Paskyrimo data	Anders Wijkman 11.7.2006
Pakeistas nuomonės referentas
Svarstymas komitete	28.8.2006		25.9.2006	3.10.2006
Priėmimo data	3.10.2006
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	27 0 0
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Margrete Auken, Alessandro Battilocchio, Margrietus van den Berg, Danutė Budreikaitė, Marie-Arlette Carlotti, Thierry Cornillet, Nirj Deva, Alexandra Dobolyi, Michael Gahler, Filip Andrzej Kaczmarek, Glenys Kinnock, Maria Martens, Miguel Angel Martínez Martínez, Gay Mitchell, Luisa Morgantini, José Javier Pomés Ruiz, Horst Posdorf, Frithjof Schmidt, Jürgen Schröder, Anna Záborská, Mauro Zani
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai	Milan Gaľa, Manolis Mavrommatis, Anne Van Lancker, Ralf Walter, Anders Wijkman, Gabriele Zimmer
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (178 straipsnio 2 dalis)
Pastabos (pateikiamos tik viena kalba)

TARPTAUTINĖS PREKYBOS KOMITETO NUOMONĖ (10.10.2006)

teikiama Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetui

dėl Europos Sąjungos tausios, konkurencingos ir saugios energetikos strategija. Žalioji knyga.
(2006/2113(INI))

Nuomonės referentas: Helmuth Markov

PASIŪLYMAI

Tarptautinės prekybos komitetas ragina atsakingą Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1. 1. pabrėžia tvaraus energijos naudojimo, sąžiningos konkurencijos, sąžiningos prieigos prie išteklių ir tiekimo patikimumo pasaulinę dimensiją ir iš to kylančią būtinybę imtis daugiašalių energijos politikos veiksmų, ypač tarptautinėms organizacijoms, pvz., Tarptautinei energetikos agentūrai, EBPO, PPO, Tarptautiniam pinigų fondui ir Pasaulio bankui; ragina Komisiją, Tarybą ir valstybes nares ES vidaus ir išorės veiksmais siekti visų pirma minėtose organizacijose pasaulinės darbotvarkės ir bendros strategijos, kuri būtų paremta išsamiu pasaulinės energetikos ir klimato padėties įvertinimu ir kuria būtų siekiama energijos taupymo ir našumo, naudoti decentralizuotus atsinaujinančius energijos šaltinius, atsieti energijos paklausą nuo ekonomikos augimo ir skatinti jos tausų vystymąsi visame pasaulyje; šiuo atžvilgiu ragina Komisiją ir valstybes nares ypatingą dėmesį skirti įvairinimo, decentralizacijos ir energijos naudojimo efektyvumo aspektams; ryžtingai pritaria tikslui sukurti visapusę, bendrą Europos energetikos politiką ir pabrėžia, kad joje turi būti vientisa, strategiška ir sutelkta išorės dimensija, įskaitant prekybos politiką;

2. pritaria paslaugų rinkos energetikos sektoriuje laipsniškam atvėrimui, ypač tarptautinių prekybos taisyklių ir drausmės priemonių visiškam pritaikymui naftos ir gamtinių dujų sektoriuose;

3. pabrėžia, kad tarptautinė prekybos sistema ir prekybos susitarimai atlieka svarbų vaidmenį kuriant stabilią ir prognozuojamą reguliavimo sistemą, siekiant padidinti investicijas ir sukurti tinkamą aplinką naujiems, novatoriškiems sprendimams energetikos srityje dalyvaujant tiek valstybės, tiek privačioms įmonėms;

4. atkreipia dėmesį į tai, kad tradicinių energijos šaltinių baigtinumas, labai didelis arba didėjantis energijos naudojimas didžiosiose pramoninėse ir kylančios ekonomikos šalyse gali lemti brangimą, kuris neigiamai paveiks gamybos sąnaudas, vertės kūrimą, eksporto kainas ir prekybos balansą; todėl mano, kad energijos tiekimo srityje būtina pereiti prie atsinaujinančių ir kitų alternatyvių energijos šaltinių, mažesnio nuostolingumo energijos perdavimo, intensyviau remti naujų technologijų ir energetikos infrastruktūrų tolesnę plėtrą;

5. pritaria biodegalų gamybos ir naudojimo plėtimui, visų pirma tų biodegalų, kurie gaunami pramoniniu būdu perdirbant žemės ūkio produktus, taip pat antrosios kartos biodegalų, siekiant sumažinti energetinį ES priklausomumą ir paremti vystymąsi ir užimtumą.

6. mano, kad į energijos taupymo ir energijos tiekimo sutartis turi būti aiškiai įtraukiamas viso paketo, kuriame, vadovaujantis veiksmingumo ir sąnaudų taupymo kriterijais, būtų sujungiami įvairūs energijos šaltiniai, tiekimas;

7. mano, kad Kioto protokolo nesilaikymas arba jo neratifikavimas dėl įtakos gamybos sąnaudoms ir prekybos mastui lemia gana neigiamų veiksnių ES ekonomikai atsiradimą; ragina, kad PPO sistemoje būtų atsižvelgiama į klimato ir aplinkos apsaugos susitarimus; pabrėžia, kad privaloma užtikrinti griežtą tarptautinių ir Europos saugumo taisyklių atominių elektrinių statybos ir darbo srityse įgyvendinimą;

8. mano, kad būtina labai stengtis nuo 2012 metų įvesti tarptautinį aplinkos apsaugos režimą;

9. ragina Komisiją parengti strategijas, kurių pagrindu galima būtų kurti pridėtinę vertę eksportuojant technologijas energijos taupymo ir energijos naudojimo efektyvumo srityse, tokiu būdu sukuriant darbo vietų Europoje;

10. ragina Komisiją siekti, kad PPO priimtų konkrečias taisykles dėl energetikos rinkos skaidrumo bei dėl valstybės paramos ir kitų prekybą iškreipiančių priemonių, siekdama skatinti sąžiningą konkurenciją; prašo, kad Komisija ir valstybės narės pateiktų pasiūlymus dėl kainų nustatymo mechanizmo pasauliniu lygiu sukūrimo ir pateiktų Europos Parlamentui pasaulinės energetikos rinkos stebėjimo sistemos sukūrimo patogumo ir ekonominio pagrįstumo įvertinimą;

11. prašo Komisiją pateikti pasiūlymą dėl tarptautinio susitarimo dėl energijos naudojimo efektyvumo ir skatinti jo priėmimą;

12. pažymi, kad mokslo tyrimai energetikos technologijų srityje – tai svarbus žingsnis kelyje į eksporto rinkų atvėrimą; todėl ragina Komisiją toliau remti mokslo tyrimus visų energijos šaltinių atžvilgiu (įprastinių, branduolinių ir atsinaujinančių), kad Europos Sąjunga galėtų ne tik panaudoti tokius mokslo tyrimus savo pačios tikslams įgyvendinti ES valstybėse narėse, bet ir atverti eksporto rinkas;

13. laikosi nuomonės, kad prekyba emisijos kvotomis gali pagerinti energijos naudojimo sąmoningumą, jeigu pateikiamos iš tiesų tausoti energiją skatinančios viršutinės emisijos ribos, jeigu joje dalyvauja pagrindinės ekonomikos sritys ir jeigu prekyba emisijos kvotomis nesukelia rinkos iškraipymų, o emisijos kvotos paprasčiausiai nėra perkeliamos iš vienos vietos į kitą;

14. mano, kad Energetikos chartija galėtų būti išeities taškas kuriant tarptautinės prekybos ir investicijų energetikos sektoriuje reguliavimo sistemą;

15. pritaria reikalavimui atsieti dujų kainas nuo žalios naftos kainų raidos;

16. pabrėžia būtinybę remti decentralizuotą energijos tiekimą trumpa energijos tiekimo grandine, kurioje būtų naudojami esami vietiniai šaltiniai, įskaitant biomasės naudojimą ir biodegalų vystymą, nes tai padėtų mažinti priklausomybę nuo importo ir apriboti pagrįstas energijos politikos intervencines sąnaudas;

17. mano, kad atominės energetikos ateitis turi būti glaudžiai susijusi su patikima strategija vidaus ir išorės lygiu, kad galima būtų spręsti branduolinės medžiagos saugumo, radiacinės saugos ir bendrų mokslo tiriamųjų programų, skirtų patikimam branduolinių atliekų laidojimui, klausimus;

18. primena, kad ES privalo išlikti pagrindinė žaidėja tokiose iniciatyvose kaip Tarptautinė partnerystė vandenilio ekonomikos labui arba Tarptautinis termobranduolinis eksperimentinis reaktorius;

19. reikalauja naudoti turimą ilgalaikę vietinę energiją ir decentralizuotus energijos tinklus, ypač besivystančiose šalyse, be to, intensyviau remti tokį naudojimą perduodant žinias ir technologijas, nes taip galima užtikrinti prieigą prie energijos, tausoti išteklius, kurti darbo vietas, mažinti priklausomybę ir prisidėti prie funkcionuojančių rinkos ūkių plėtros;

20. ragina ES institucijas ir valstybes nares kaip galima greičiau užmegzti dialogą ir glaudų bendradarbiavimą su visomis šalimis stambiomis vartotojomis ir gamintojomis, visų pirma JAV, Indija, Kinija, Japonija ir Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos šalimis, siekiant sukurti veiksmingas ir darnias sistemas ir bendrijas, kurios turėtų padėti kurti stabilesnę, labiau prognozuojamą, skaidresnę ir nediskriminuojančią, visuotinėmis taisyklėmis besivadovaujančią rinką;

21. primygtinai reikalauja, kad Komisija principingai reikalautų laikytis visuotinių paslaugų teikimo prievolių tiek pasiūlymų, tiek pageidavimų, susijusių su energetikos paslaugomis pagal paslaugų teikimo susitarimus dvišaliu ir daugiašaliu lygiu, požiūriu;

22. ragina Komisiją paspartinti Transeuropinių tinklų programos, kurios tikslas – pagerinti tinklų sujungimo galimybes tarp ES ir kaimyninių valstybių, įskaitant Rusiją, MEDA programos valstybes ir Kaspijos jūros regionus, įgyvendinimą, vadovaujantis bendra energijos išteklių eksploatavimo ir jos perdavimo infrastruktūros įvertinimo strategija;

23. atkreipia dėmesį į tai, kad suskystintųjų gamtinių dujų naudojimas gali būti labai naudingas siekiant energetikos tikslų, ir ragina Komisiją skatinti iniciatyvas, kurios užtikrintų tinkamą jų gamybos vystymą ES ir trečiosiose šalyse;

24. pritaria Komisijos požiūriui, kad Europa dar nėra sukūrusi visiškai konkurencingų energetikos vidaus rinkų ir kad dabartinių tendencijų pagrindu vis labiau koncentruosis ES energijos importas, ir kad tarptautiniu mastu smarkiai kyla energijos kainos; taigi reikalauja vykdyti intensyvią reglamentavimo panaikinimo proceso stebėseną europinėje energijos rinkoje; tačiau atkreipia dėmesį į poreikį sukurti atsinaujinantiems energijos šaltiniams palankią sistemą;

25. pritaria Komisijos dujų ir elektros energijos rinkos sektoriaus informacinei tarnybai; pažymi, kad padidėjusi koncentracija ES vidaus rinkoje gali dar labiau padidinti esamus iškraipymus ir pareikalauti patobulinti valstybių narių ir ES galimybes reguliavimo srityje, kad galima būtų užtikrinti vartotojų teises ir atitiktį ES energijos vartojimo efektyvumo nuostatai;

PROCEDŪRA

Pavadinimas	Europos Sąjungos tausios, konkurencingos ir saugios energetikos strategija. Žalioji knyga.
Procedūros numeris	2006/2113(INI)
Atsakingas komitetas	ITRE
Nuomonę pateikė Paskelbimo plenariniame posėdyje data	INTA 18.5.2006
Glaudesnis bendradarbiavimas - pranešimo plenarinėje sesijoje data	NE
Nuomonės referentas (-ė) Paskyrimo data	Helmuth Markov 18.4.2006
Pakeistas nuomonės referentas (-ė)
Svarstymas komitete	11.7.2006		11.9.2006
Priėmimo data	3.10.2006
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	20 4 1
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Jean-Pierre Audy, Françoise Castex, Giulietto Chiesa, Christofer Fjellner, Béla Glattfelder, Jacky Henin, Sajjad Karim, Alain Lipietz, Erika Mann, Helmuth Markov, David Martin, Georgios Papastamkos, Godelieve Quisthoudt-Rowohl, Robert Sturdy, Gianluca Susta, Johan Van Hecke, Daniel Varela Suanzes-Carpegna, Zbigniew Zaleski
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)	Panagiotis Beglitis, Margrietus van den Berg, Danutė Budreikaitė, Małgorzata Handzlik, Pierre Jonckheer, Zuzana Roithová, Antolín Sánchez Presedo
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (178 straipsnio 2 dalis)
Pastabos (pateikiamos tik viena kalba)	...

3.10.2006

EKONOMIKOS IR PINIGŲ POLITIKOS KOMITETO NUOMONĖ

pateikta Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetui

dėl Europos Sąjungos tausios, konkurencingos ir saugios energetikos strategijos. Žalioji knyga

(2006/2113(INI))

Nuomonės referentas: Jan Christian Ehler

PASIŪLYMAI

Ekonomikos ir pinigų politikos komitetas ragina atsakingą Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1. remia Komisijos požiūrį į energetikos politiką, kuris grindžiamas tuo, kad ekonominio konkurencingumo sąlyga yra stabili ir patikima reglamentavimo sistema, kurioje pripažįstami rinkos mechanizmai;

2. pritaria integruotai energetikos politikos strategijai, kurioje vienodai kreipiamas dėmesys į energijos tiekimo saugumo, konkurencingumo ir aplinkos apsaugos tikslus;

3. pabrėžia, kad sukūrus ES energetikos vidaus rinką, numatant ją išplėsti ir įtraukti valstybes, kurios nėra ES narės, galima iš esmės prisidėti prie saugaus tiekimo;

4. ragina valstybes nares neieškoti išeičių tenkinant numanomus nacionalinius poreikius, susijusius su saugiu tiekimu, kurie kenkia Europos vidaus rinkos veikimui;

5. pabrėžia ypatingą veiksmingų reglamentavimo sistemų ir nacionalinių konkurencijos bei rinkos priežiūros valdžios institucijų, turinčių atitinkamą galią apsaugoti nuo dominavimo rinkoje ir nustatyti veikiančią vidaus rinką, siekiant užtikrinti prieinamas energijos kainas, svarbą; pabrėžia paramą Komisijos sektorių tyrimams ir ragina Komisiją iki galo išnaudoti visas prieinamas priemones sprendžiant konkurencijos teisės nesilaikymo klausimus;

6. pažymi, kad didelę dalį dabartinės mokesčių naštos sudaro energetikos išlaidos, ir todėl pabrėžia, kad Europos pramonės konkurencingumas turėtų būti paremtas įgyvendinant energetikos politikos tikslus, pvz.: gerinant energetikos veiksmingumą arba skatinant atsinaujinančius energijos šaltinius, taip pat naudojant atitinkamas teigiamo skatinimo priemones, pavyzdžiui, taikant vadinamuosius „žaliuosius mokesčius“;

7. mano, kad pagrindinis tikslas yra mažinti ES išlaidas importuojamoms alyvoms, siekiant sušvelninti didesnių tarptautinių energijos kainų poveikį ES ekonomikai ir jos piliečiams;

8. ragina nustatyti skaidrios konkurencijos taisykles energetikos sektoriuje kaip būdą konkurencijai skatinti;

9. mano, kad, būtų tinkama, atidėti galimą reglamentavimo sistemos išplėtimą, o vietoj to reikėtų skatinti valstybes nares pagreitint esamų EB teisės aktų įgyvendinimą; mano, kad tolesnės reglamentavimo priemonės turėtų būti svarstomos tik tada, jei esamuose vidaus rinkos teisės aktuose numatyti mechanizmai faktiškai nepasiteisina;

10. pažymi, kad netikslinga kurti naujas institucijas Europos Sąjungos lygmeniu, jei dubliuojasi jų kompetencija ir sukuriama nauja biurokratija arba kai uždavinius gali išspręsti valstybių narių institucijos ar jau esami tinklai; todėl ragina Komisiją aktyviai dalyvauti gerinant minėtų struktūrų veikimą;

11. konstatuoja, kad naudojant naujas technologijas, nediskriminuojamai ir labiau remiant mokslinius tyrimus ir plėtrą, siekiant naudoti konkurencingą aplinką tausojančią technologiją, reikia numatyti, kad ši veikla iš esmės padėtų užtikrinti energijos tiekimo saugumą ir prieinamas energijos kainas;

12. mano, kad būtina kuo skubiau pagerinti elektrinės pajėgumo ir energijos tiekimo infrastruktūros investicijų sąlygas, supaprastinant ir suvienodinant tvirtinimo procedūras bei suvienodinant teisės procedūras; taigi pabrėžia, kad decentralizuota energijos infrastruktūra ir gamyba gali pagerinti energijos teikimo saugumą ir turi būti skatinama energetikos politikos strategijose;

13. įspėja dėl valstybės kontroliuojamo tiekimo apribojimo, kurį lemia atskirų energijos šaltinių diskriminavimas; atkreipia dėmesį į tokių veiksmų priešingą poveikį saugiam tiekimui, energijos kainoms ir konkurencijai;

14. pritaria tam, kad energetikos politikos tikslai būtų įtraukiami į viešųjų sutarčių sudarymo kriterijus, jei tai gali padaryti sutartis sudaranti institucija, ir tai būtų pagrįsta atitinkamai paraiškai konkursui ir jei tai nepažeidžia sąžiningos konkurencijos kriterijų;

15. pažymi, kad dėl praeitų metų žiemą kai kurių valstybių narių patirtos nesėkmės dujų rinkoje kai kurios pramonės įmonės persikėlė kitur; mano, kad dėl to būtina skatinti valstybių narių solidarumą ir spręsti šį klausimą skubos tvarka, siekiant užtikrinti veiksmingą esamų ir būsimų dalyvių veikimą; pažymi, kad tinkamas rinkos veikimas ir abišalė parama, atsiradus tiekimo pertrūkiams, būtina tarp valstybių narių, ir tam būtina nustatyti reikiamus kriterijus, nes tai gali sukelti išlaidų.

PROCEDŪRA

Pavadinimas	Europos Sąjungos tausi, konkurencinga ir saugi energetikos strategija. Žalioji knyga
Procedūros numeris	2006/2113(INI)
Atsakingas komitetas	ITRE
Nuomonė pateikta Paskelbimo plenariniame posėdyje data	ECON 18.5.2006
Glaudesnis bendradarbiavimas – paskelbimo per plenarinį posėdį data
Nuomonės referentas (-ė) Paskyrimo data	Jan Christian Ehler 18.5.2006
Pakeistas nuomonės referentas
Svarstymas komitete	12.9.2006		2.10.2006
Priėmimo data	3.10.2006
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	36 1 0
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Zsolt László Becsey, Pervenche Berès, Sharon Bowles, Udo Bullmann, Ieke van den Burg, Jan Christian Ehler, Elisa Ferreira, Jean-Paul Gauzès, Robert Goebbels, Donata Gottardi, Benoît Hamon, Gunnar Hökmark, Karsten Friedrich Hoppenstedt, Sophia in 't Veld, Piia-Noora Kauppi, Wolf Klinz, Christoph Konrad, Guntars Krasts, Andrea Losco, Astrid Lulling, Cristobal Montoro Romero, John Purvis, Alexander Radwan, Eoin Ryan, Antolín Sánchez Presedo, Margarita Starkevičiūtė, Ivo Strejček, Lars Wohlin.
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)	Satu Hassi, Sergej Kozlík, Alain Lipietz, Jules Maaten, Vladimír Maňka, Thomas Mann, Sérgio Marques, Gilles Savary, Andreas Schwab.
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (178 straipsnio 2 dalis)
Pastabos (pateikiamos tik viena kalba)	...

11.10.2006

APLINKOS, VISUOMENĖS SVEIKATOS IR MAISTO SAUGOS KOMITETO NUOMONĖ

teikiama Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetui

dėl Žaliosios knygos apie Europos Sąjungos tausios, konkurencingos ir saugios energetikos strategiją

2006/2113(INI))

Nuomonės referentė: Evangelia Tzampazi

PASIŪLYMAI

Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos ragina atsakingą Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1. džiaugiasi Žaliąja knyga apie Europos Sąjungos tausios, konkurencingos ir saugios energetikos strategiją;

2. pabrėžia, kad Europos Sąjunga įsipareigojo siekti klimato kaitos stabilizavimo, taigi ir to, kad pasaulinis temperatūros padidėjimas nebūtų didesnis nei +2°C, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu;

3. primena poreikį sukurti bendros Europos energetikos politikos teisinį pagrindą, kuris užtikrintų saugią, prieinamą, decentralizuotą efektyviai naudojama ir aplinką saugančia energija pagrįstą ekonomiką; primygtinai laikosi nuomonės, kad transportas – tai pagrindinis tokios tausios energetikos politikos komponentas, todėl jam būtina skirti visą dėmesį;

4. atsižvelgdamas į tai, kad dabar valstybėse narėse yra 25 atskiros energetikos reguliavimo institucijos, ragina Komisiją baigti tikrinti reguliavimo institucijų paskirtį visose valstybėse narėse ir pateikti išsamų potencialaus poreikio turėti Europos energetikos reguliavimo instituciją įvertinimą;

5. pabrėžia, kad pastaruoju metu naudojant iškastinį kurą energijai gaminti neigiamai veikiamas klimatas, bet svarbiausia – tai lemia šių išteklių trūkumą ir išeikvojimą, o valstybės narės tampa energetiškai priklausomos nuo eksporto iš ne ES šalių; taigi reikalauja, kad pasiūlyti veiksmų planai, susiję ir su energijos vartojimo efektyvumu, ir su tausia, konkurencinga ir saugia energetika, būtų pakankamai ambicingi ir skatintų iki 2020 m. sumažinti energijos sunaudojimą 20 proc., kad juos papildytų stebėsenos ir kontrolės priemonės ir kad jie derėtų tarp savęs;

6. pabrėžia, kad energetikos saugumas ir klimato saugumas turi būti neatskiriami ir kad visų bandymų įvairinti energijos tiekimą metu pirmenybė turi būti teikiama energijos naudojimo efektyvumui ir mažai anglies dvideginio išskiriančioms alternatyvioms energijos rūšims, teikiant pirmenybę atsinaujinantiems energijos šaltiniams;

7. pabrėžia, kad energetikos ir klimato saugumas Europos Sąjungoje labai priklauso nuo tokių šalių, kaip JAV, Kinija, Indija ir kt., vystymosi, ir ragina Komisiją ir Tarybą dėti daugiau pastangų, siekiant įtraukti šias šalis į klimato kaitos mažinimo procesą; mano, kad viena iš svarbių iniciatyvų būtų finansiškai padėti besivystančioms šalims, tokioms kaip Kinija ir Indija, investuoti į veiksmingesnes ir mažai anglies dvideginio išskiriančias energetikos technologijas;

8. pažymi, kad žemės šiluminė energija bei bangų energija Europoje, kaip ir kitur, turi milžinišką potencialą energijos tiekimo požiūriu, tad turėtų būti aktyviai siekiama naudoti šių rūšių energiją;

9. primena, kad būtina gilinti tiek pramonės darbuotojų, tiek piliečių žinias racionalaus energijos naudojimo ir bereikalingo energijos eikvojimo prevencijos srityse, ir ragina pradėti platesnio masto informavimo ir švietimo kampanijas šiais klausimais; taip pat ragina propaguoti atsinaujinančius energijos šaltinius;

10. ragina į Europos energetikos strategiją įtraukti ambicingus tikslus, siekiant naudojamų energijos rūšių deriniuose laipsniškai didinti mažai anglies dvideginio išskiriančių energijos šaltinių dalį; palaiko idėją susitarti dėl bendro strateginio uždavinio – siekti nustatyti minimalų saugių ir mažai anglies dvideginio išskiriančių energijos šaltinių kiekį visuose ES energijos rūšių deriniuose;

11. pažymi, kad dėl Europos Sąjungos priklausomybės nuo importuojamos energijos jau gerokai sumažėjo ir, jei nebus imtasi ryžtingų priemonių remti vietos energijos išteklių vystymą ir vartojimą, ir toliau mažės Europos Sąjungos nepriklausomybė priimant sprendimus kitose politikos srityse;

12. atsižvelgdamas į parengtą Žaliąją knygą, džiaugiasi nauja Komisijos iniciatyva atlikti „gamtinių išteklių valdymo ir Komisijos išorės santykių konflikto tarpusavio ryšių” tyrimą ir, visų pirma, pabrėžia energijos saugumo ir klimato saugumo sąsajas;

13. primena, kad 40 proc. ES energijos sunaudojama pastatuose; remia idėją išplėsti dabartinę pastatų direktyvą, kad ši apimtų visus pastatus; atsižvelgiant į tai, prašo Komisiją įvertinti galimybę sukurti visos Europos vadinamąją „baltųjų sertifikatų“ sistemą energijos naudojimo efektyvumo srityje;

14. ragina šioje strategijoje skirti deramą dėmesį transporto sektoriui;

15. ragina iki 2012 m. nustatyti privalomus tikslinius reikalavimus automobilių išmetamam CO2, t. y. 120 g/km; mano, kad šie tiksliniai reikalavimai turėtų būti kas antri metai toliau mažinami ne mažiau kaip 10 g/km, kol 2020 m. bus pasiekta viršutinė riba – 80 g/km visoms kelių transporto priemonėms;

16. ragina Komisiją ne vėliau kaip iki 2007 m. pavasario pateikti įgyvendinimo priemones, skatinančias gaminti gaminius, pasižyminčius didelėmis energijos taupymo galimybėmis, kaip numatyta direktyvoje dėl energiją vartojančių gaminių (Europos Parlamento ir Tarybos 2005 m. liepos 6 d. Direktyva 2005/32/EB, nustatanti ekologinio projektavimo reikalavimų energiją vartojantiems gaminiams nustatymo sistemą, OL L 191, 2005 7 22, p. 29);

17. mano, kad kelia nerimą tai, jog Europos Sąjungos nustatytų tikslų – iki 2010 m. padidinti atsinaujinančios energijos šaltinių naudojimą – visos valstybės narės tikriausiai neįvykdys; ragina Komisiją imtis reikiamų priemonių, kad numatyti tikslai būtų pasiekti;

18. primygtinai tvirtina, kad reikalingos didesnės, ypač naujųjų valstybių narių, pastangos mokslinių tyrimų ir technologijų demonstravimo srityje dar efektyviau skatinant ir plėtojant atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimą; pabrėžia, kaip svarbu panaudoti mokesčių priemones siekiant skatinti naudoti biodegalus transporto sektoriuje, o tai gali tapti alternatyviu pajamų šaltiniu kai kuriose Europos Sąjungos kaimo vietovėse;

19. atsižvelgdamas į tai mano, kad reikėtų taip derinti paramą elektrai iš atsinaujinančių energijos šaltinių gaminti, kad minėti šaltiniai visų pirma būtų naudojami labiausiai tam tinkamomis gamtinėmis sąlygomis pasižyminčiose vietovėse; mano, kad, dabartinėmis žiniomis, geriausia galimybė būtų Europos teisės akto, įpareigojančio naudoti atsinaujinančią energiją, priėmimas, tačiau galėtų būti apsvarstytos ir kitų sistemų kūrimo galimybės;

20. tikisi, kad Žaliojoje knygoje pateiktas atsinaujinančios energijos šaltinių planas pasirodys ambicingas, pabrėžiantis mokslinių tyrimų svarbą ir jame bus pateiktos kasmečių pasiektų tikslų vertinimo priemonės;

21. ragina apsvarstyti galimybę užtikrinti iš atsinaujinančių šaltinių gaunamos energijos patekimą į tinklą ir suteikti jam pirmenybę; ragina suderinti veiksmus, kuriais būtų siekiama sukurti palankesnę sistemą energijos mikrogamybai ir apsvarstyti galimą decentralizuotos gamybos naudą;

22. atkreipia dėmesį į didelę pirminės energijos paklausą ir į dideles taupymo galimybes, susijusias su pastatų šildymu, todėl pritaria Komisijos nario Andrio Piebalgso pareiškimui, kad jis iki 2006 m. pabaigos pateiks direktyvą dėl aplinkos tausojamųjų šildymo sistemų;

23. primena, kad kai kuriais atvejais atsinaujinantys energijos šaltiniai jau šiandien yra konkurencingi ir jiems tik reikia suteikti pradinį finansavimą arba panaikinti kliūtis, trukdančias patekti į rinką, o ten, kur vis dar taikomos aukštesnės kainos, reikia labiau akcentuoti su kitų energijos šaltinių naudojimu susijusią riziką, pvz., išskiriantį CO2 ar žaliavų importą iš politiškai nestabilių regionų;

24. primena, kad ilgalaikei energijos šaltinių įvairinimo strategijai vienodų galimybių sukūrimas bus naudingas, t. y. bus užtikrinama, kad energijos šaltinių palyginimas bus atliekamas jų išorės išlaidas (atliekas, elektrinių uždarymą, išteklių išeikvojimą) visiškai įtraukiant į vidaus sąnaudas ir atsižvelgiant į atitinkamą naudą aplinkai;

25. ragina Komisiją parodyti savo suinteresuotumą tiek atsinaujinančios energijos šaltinių, tiek energijos taupymo klausimais ir įtraukti šias politikos sritis į visus veiksmus, kurie daugiausia finansuojami iš struktūrinių ir sanglaudos fondų, o ypač į tuos, kurie finansuojami iš Europos regioninės plėtros fondo, skirto visiems be išimties Sąjungos regionams, atsižvelgiant į jų specifinius bruožus, kito programos laikotarpio metu (2007–2013);

26. pabrėžia poreikį suformuluoti ambicingesnius prekybos taršos leidimais direktyvos persvarstymo tikslus, į ją žiūrint kaip į sudėtinę Klimato kaitos skyriuje suformuluotos strategijos dalį;

27. ragina Komisiją 2010 m. pateikti veiksmų, kurie buvo pasiūlyti 25 dalyje, tarpinį įvertinimą, o programos laikotarpio pabaigoje – galutinį ex post vertinimą;

28. mano, kad Europos Sąjungos veiksmų poveikį žymiai sustiprintų tvirta išorės politika, kuria siekiama įtikinti visas pramonines valstybes įsitraukti į kovą su klimato kaita, ir švarios, efektyviai naudojamos energijos programų įtraukimas į Sąjungos plėtros politiką.

TRUMPAS PAGRINDIMAS

Dar niekada nuo aštuntojo dešimtmečio energetikos krizės energijos klausimai nebuvo tokie svarbūs politinėje ir socialinėje darbotvarkėje. Energetikos sektoriuje vykstantys pokyčiai yra reikšmingi ir esminiai, jie nurodo visų šalių ilgalaikę ekonomikos kryptį. Neturint ilgalaikio energetikos plano Sąjungai iškils pavojus būti atsakingai už skausmingus naujos energetikos eros pradžios padarinius.

Socialiniu lygmeniu viešojo dialogo metu daugiausia dėmesio skiriama aukštoms naftos kainoms (kurių sumažėjimas iki ankstesnių metų žemo lygio nenumatomas). Vien tik energetikos lygmeniu įvairiose srityse vyksta ekspertų diskusijos. Pagrindiniai ginčai kyla dėl to, ar argono gamyba pasiekė maksimumą ir ar naftos gavybos apimtys per ateinantį dešimtmetį pasieks aukščiausią ribą. Tačiau šios diskusijos santykinai apribojo ilgalaikio planavimo svarbą. Todėl nuomonės referentė mano, kad labai svarbu sukurti bent jau bendrąją išorės energetikos politiką. Europa turi kovoti su bereikalingu energijos eikvojimu visose srityse. Devintojo dešimtmečio pradžioje, iškart po antrojo „naftos šoko“, Europa ėmė ypač stengtis taupyti energiją ir tai lėmė apytikriai 10 proc. mažesnį naftos suvartojimą EBPO šalyse per trejus metus, tuo pat metu išlaikant ekonomikos augimą. Kyla būtinas ir visuotinis poreikis apriboti energijos eikvojimą ir naudoti energiją racionaliai, jeigu norime perėjimą į naują energetikos erą padaryti mažiau skausmingą ir kartu apsaugoti aplinką. Aukštos naftos ir dujų kainos išryškina poreikį stengtis energiją naudoti racionaliai. Tokios pastangos artimiausiu metu ES sukurtų 100 000 darbo vietų (energetikos kontrolierių, elektrikų, pastatų izoliacijos ir atnaujinimo specialistų ir kt.).

Taip pat ES galėtų sutaupyti iki 20 proc. dabar suvartojamos energijos statybos, transporto ir pramonės srityje. Pusė šio kiekio būtų sutaupyta valstybėms narėms pritaikius dabartinę Europos teisinę sistemą. Likusi dalis – priėmus novatoriškus sprendimus. Štai dėl ko mes raginame Europos Komisiją kuo mažiau toleruoti faktus, kai valstybės narės netaiko teisės aktų dėl efektyvaus energijos vartojimo pastatuose.

Šis tikslas – sutaupyti iki 20 proc. energijos – pasak nuomonės referentės, turėtų būti privalomas visoms valstybėms narėms. Taip pat visose valstybėse narėse išlieka privaloma iki galo perkelti ir taikyti esamų direktyvų nuostatas dėl statybų, bendros elektros energijos ir šilumos gamybos, ekologinių projektų, energijos efektyvumo, elektros prietaisų ženklinimo etiketėmis nurodant jų suvartojamą elektros energijos kiekį. Be to, Komisija yra raginama išspręsti patalpų oro kondicionavimo prietaisų ženklinimo etiketėmis klausimą.

Atsižvelgiant į tai, kad viešieji pastatai irgi prisideda prie energijos eikvojimo, šis klausimas turi būti sprendžiamas nuolat atliekant kasmečius energijos suvartojimo patikrinimus ir jų rezultatus viešai skelbiant tam, kad geriau būtų vykdoma valstybės kontrolė. Manoma, kad būtina sukurti nepriklausomą instituciją, kuri būtų atsakinga už energijos taupymo plano priežiūrą, sektų ir tikrintų kaip vykdomi įsipareigojimai, kylantys iš Bendrijos tikslo iki 20 proc. sumažinti energijos suvartojimą. Be to, nuomonės referentė mano, kad būtina kasmet skelbti anksčiau minėto vertinimo rezultatus ir įsipareigoti apie tai informuoti Europos Komisiją ir Europos Parlamentą.

Nuomonės referentė džiaugiasi pastangomis transporto sektoriuje taupyti kurą naudojant hibridinius arba „STOP ir START“ variklius; tačiau ji mano, kad šios pastangos turėtų apimti ir kitas automobilių dalis, pvz., oro kondicionavimo sistemas. Taigi ji ragina automobilių pramonę, pasikonsultavus su Europos Komisija, imtis šio klausimo remiantis savanoriškais susitarimais.

Vis dėlto ES turi galią taikyti naudingas priemones šiems politiniams uždaviniams įgyvendinti Europos lygmeniu, ir šios priemonės yra struktūriniai fondai. Nuomonės referentė mano, kad kiekvieną kartą pastatų statybai arba bet kokiai intervencijai į statybos sektorių skiriant lėšas iš Regioninės plėtros fondo turi būti atsižvelgta į pastatų energetines savybes, taip pat ir į galimybę naudoti vidaus energijos šaltinius (geoterminius, bioklimatinius ir pan.).

Tad Europos Komisija raginama, kad pasitelkdama struktūrinius fondus ne tik toliau reikalautų racionaliai naudoti energiją, bet ir skatintų naudoti atsinaujinančios energijos šaltinius visuose Europos regionuose.

Taip remiami Lisabonos tikslai, stiprinama energijos naudojimo vidaus rinka ir taip pat skatinama tarptautinė ES konkurencingumo pozicija pasitelkiant sektorių, kuriame ES atlieka pagrindinį vaidmenį.

PROCEDŪRA

Pavadinimas	Europos Sąjungos tausi, konkurencinga ir saugi energetikos strategija. Žalioji knyga
Procedūros numeris	2006/2113(INI)
Atsakingas komitetas	ITRE
Nuomonę pateikė Paskelbimo plenariniame posėdyje data	ENVI 18.5.2006
Glaudesnis bendradarbiavimas - pranešimo plenarinėje sesijoje data
Autorius (-ė): Paskyrimo data	Evangelia Tzampazi 16.5.2006
Pakeistas nuomonės referentas (-ė)
Svarstymas komitete	13.9.2006		10.10.2006
Priėmimo data	10.10.2006
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	44 1 0
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Georgs Andrejevs, Liam Aylward, Irena Belohorská, Johannes Blokland, John Bowis, Frieda Brepoels, Dorette Corbey, Avril Doyle, Mojca Drčar Murko, Jill Evans, Anne Ferreira, Matthias Groote, Satu Hassi, Gyula Hegyi, Jens Holm, Mary Honeyball, Caroline Jackson, Dan Jørgensen, Christa Klaß, Eija-Riitta Korhola, Urszula Krupa, Marie-Noëlle Lienemann, Peter Liese, Linda McAvan, Riitta Myller, Péter Olajos, Miroslav Ouzký, Karin Scheele, Horst Schnellhardt, Richard Seeber, Bogusław Sonik, María Sornosa Martínez, Antonios Trakatellis, Evangelia Tzampazi, Thomas Ulmer, Marcello Vernola, Anja Weisgerber, Åsa Westlund, Anders Wijkman
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)	María del Pilar Ayuso González, Hélène Goudin, Kartika Tamara Liotard, Caroline Lucas, Bart Staes
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (178 straipsnio 2 dalis)	Fausto Correia
Pastabos (pateikiamos tik viena kalba)	...

12.10.2006

TRANSPORTO IR TURIZMO KOMITETO NUOMONĖ

pateikta Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetui

dėl ES tausios, konkurencingos ir saugios energetikos strategijos. Žalioji knyga.

(2006/2113(INI))

Nuomonės referentas: Hannu Takkula

PASIŪLYMAI

Transporto ir turizmo komitetas ragina atsakingą Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1. pažymi, kad su transporto sektoriumi susijęs beveik trečdalis visos Europos Sąjungos energijos paklausos ir šis sektorius pagal energijos poreikio augimą užimą antrą vietą tarp Europos Sąjungos sektorių; todėl mano, kad, siekiant užtikrinti tausų energijos naudojimą transporto sektoriuje, būtina imtis konkrečių priemonių, kad būtų efektyviau naudojama energija visuose transporto sektoriuose; primena, kad, jeigu nebus imtasi esminių pakeitimų, keleivinio transporto veikla ir toliau plėsis visose, ypač kelių transporto ir aviacijos, srityse;

2. pabrėžia didelę transporto sektoriaus priklausomybę nuo kuro, pagaminto iš naftos, ypač benzino, dyzelinio kuro ir žibalo, kurie kartu patenkina 98 % transporto sektoriaus energijos poreikių; pažymi, kad šių rūšių kuras daugiausia importuojamas iš trečiųjų šalių, todėl kyla abejonių dėl tiekimo patikimumo ir tvarumo; pažymi, kad energijos naudojimo efektyvumo didinimą, kuris Komisijos žaliojoje knygoje pripažįstamas kaip svarbiausias uždavinys, būtina visų pirma užtikrinti transporto sektoriuje, nes 80 % sunaudojamų degalų tenka kelių transportui, kuriam būtina suteikti absoliučią pirmenybę;

3. laikosi nuomonės, kad teks didinti į dyzelinį kurą ir benziną dedamų priedų procentą ir prireikus, jeigu bus pradėti naudoti pirmos kartos biodegalai, padaryti tai privalomu reikalavimu;

4. taigi mano, kad transporto sektoriui tenka svarbus vaidmuo siekiant, kad Europos Sąjungoje energijos tiekimas ir naudojimas būtų tvarus, konkurencingas ir saugus, atsižvelgiant į galimybę artimiausiu metu konkrečiai ir pagrįstai sumažinti naudojimą bei į galimybę vidutinės trukmės laikotarpiu veiksmingai ir tvariai pagerinti infrastruktūrą; pažymi, kad, norint pasiekti pramonės konkurencingumą Europos lygmeniu, reikalingas integruotas energetikos strategijos ir transporto politikos vystymas;

5. džiaugiasi, kad Sąjungos institucijos ėmėsi teisėkūros ir kitų iniciatyvų, kurios padėjo pagerinti energijos naudojimo intensyvumą (pirminės energijos sąnaudų kiekis, tenkantis BVP vienetui) transporto sektoriuje; atitinkamai ragina imtis priemonių, kuriomis būtų propaguojama Europos energijos sąnaudų mažinimo ir alternatyvios energijos naudojimo programa, visų pirma transporto sektoriuje, kuri būtų taikoma ne tik kelių, bet ir oro bei jūrų transportui;

6. primena, kad šios iniciatyvos apima priemones, padėsiančias padidinti transporto sistemos atitiktį aplinkos apsaugos reikalavimams („Marco Polo II“), sunkiasvorių krovininių transporto priemonių apmokestinimą už naudojimąsi tam tikromis infrastruktūromis, trumpųjų nuotolių jūrų laivybos skatinimą, priemones, skirtas transportavimui vidaus vandens keliais palengvinti („Naiades“), CARS 21 iniciatyvą, padėsiančią pagreitinti mažiau kuro naudojančių transporto priemonių kūrimą, transporto priemonių apmokestinimo tvarkos pertvarkymą, skatinant naudoti mažiau kuro eikvojančias transporto priemones, taip pat priemones, kurios palengvintų biodegalų diegimą ir naudojimą transporto sektoriuje, „bendro Europos dangaus“ ir SESAR sistemos sukūrimą, dėl kurio sumažėtų aviacinio žibalo naudojimas, įskaitant Europos prekybos išmetamųjų teršalų leidimais sistemoje dalyvaujančią aviaciją, ir „Galileo“ projektą, kuris padėtų pagerinti eismo reguliavimą;

7. reikalauja, kad tolesnės pažangos būtų siekiama nuosekliai plėtojant transeuropinius transporto tinklus, ypač geležinkelius, vidaus vandens kelius ir trumpųjų nuotolių jūrų laivybą; tinkamai suderinant būsimą visų transporto rūšių plėtrą ir skatinant mokslo tyrimus bei technologijų naujoves tam, kad būtų padidintas kuro naudojimo veiksmingumas, sumažinta priklausomybė nuo perdirbtos naftos produktų bei sumažinti nuostoliai, sprendžiant su transporto perkrovimu ir orlaivių „sulaikymu“ susijusias problemas, tęsiant mažiau energijos bei alternatyvų kurą naudojančių transporto priemonių mokslinius tyrimus ir taikant priemones, kurios skatintų rinktis mažiau energijos naudojantį ir aplinką tausojantį viešąjį bei privatų transportą, ypač miestuose;

8. mano, kad didesnis aviacijos našumas ir trumpesnis skrydžio laikas, mažiau kuro bei mišrų kurą naudojančių transporto priemonių, kuriose, pvz., išnaudojamos kuro elementų technologijos ir biodegalų teikiamos galimybės, kūrimas ir naudojimas, be to, geležinkelio krovinių sektoriaus tolesnis vystymas, įskaitant nustatytus optimalesnius krovinių vežimo apkrovos koeficientus apskritai, padės saikingiau ir efektyviau naudoti energiją;

9. reikalauja rengti kampanijas, kurių tikslas – šviesti žmones ir keisti jų elgseną, siekiant tausesnio Europos piliečių judumo;

PROCEDŪRA

Pavadinimas	Europos Sąjungos tausi, konkurencinga ir saugi energetikos strategija. Žalioji knyga
Procedūros numeris	2006/2113(INI)
Atsakingasis komitetas	ITRE
Nuomonę pateikė: Paskelbimo per plenarinį posėdį data	TRAN 18.5.2006
Glaudesnis bendradarbiavimas – pranešimo plenarinėje sesijoje data
Autorius (-ė) Paskyrimo data	Hannu Takkula 21.3.2006
Pakeistas nuomonės referentas
Svarstymas komitete	14.9.2006		9.10.2006
Priėmimo data	10.10.2006
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	37 1 0
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Gabriele Albertini, Etelka Barsi-Pataky, Philip Bradbourn, Paolo Costa, Michael Cramer, Arūnas Degutis, Petr Duchoň, Saïd El Khadraoui, Robert Evans, Emanuel Jardim Fernandes, Roland Gewalt, Luis de Grandes Pascual, Ewa Hedkvist Petersen, Jeanine Hennis-Plasschaert, Stanisław Jałowiecki, Georg Jarzembowski, Dieter-Lebrecht Koch, Rodi Kratsa-Tsagaropoulou, Jörg Leichtfried, Bogusław Liberadzki, Eva Lichtenberger, Patrick Louis, Erik Meijer, Robert Navarro, Seán Ó Neachtain, Josu Ortuondo Larrea, Willi Piecyk, Reinhard Rack, Dirk Sterckx, Ulrich Stockmann, Georgios Toussas, Marta Vincenzi, Corien Wortmann-Kool
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)	Zsolt László Becsey, Den Dover, Elisabeth Jeggle, Sepp Kusstatscher, Rosa Miguélez Ramos
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (178 straipsnio 2 dalis)
Pastabos (pateikiamos tik viena kalba)	...

7.11.2006

REGIONINĖS PLĖTROS KOMITETO NUOMONĖ

pateikta Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetui

dėl ES tausios, konkurencingos ir saugios energetikos strategijos. Žalioji knyga.

(2006/2113(INI))

Nuomonės referentas: Oldřich Vlasák

PASIŪLYMAI

Regioninės plėtros komitetas ragina atsakingą Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1. ragina Komisiją dėti pastangas siekiant parengti bendrą koncepciją energetikos politikos, kuri leistų užtikrinti visiškai tvarias, konkurencingas vidaus rinkas, tiekimo saugumą ir mažas kainas vartotojams bei visuotinę prieigą, ir pabrėžia, kad tokia politika turi apimti tausų, suderintą, strateginį ir konkretų subnacionalinį komponentą;

2. ragina Komisiją, valstybes nares, regionus ir kitus susijusius partnerius tiek kaip nacionalinių strateginių orientacinių struktūrų dalį, tiek kaip veiklos programas, skirtas 2007– 2013 m. laikotarpiui, ir remiantis su Parlamentu suderintomis strateginėmis gairėmis, veiksmingai išnaudoti galimybes, kurios, siekiant remti Europos tausios, konkurencingos ir saugios energetikos strategiją, jiems sudaromos vykdant sanglaudos politiką;

3. ragina Komisiją, remiantis šia Europos strategija, į rengiamą ketvirtąją sanglaudos ataskaitą įtraukti pasiūlymus, ypatingą dėmesį skiriant saugiai prieigai prie energijos ir įvairių šaltinių, tausiam bei efektyviam energijos naudojimui, kaip papildomam ekonominės, socialinės ir regioninės sanglaudos rodikliui; todėl ragina Komisiją skatinti, kad projektuose, susijusiuose su efektyviu energijos naudojimu ir atsinaujinančių energijos šaltinių rėmimu, dalyvautų ir veiktų EIB ir būtų naudojamos naujos priemonės sanglaudai finansuoti (JASPERS, JEREMIE ir JESSICA);

4. mano, kad būtina išsamiai įvertinti esamas energetikos politikos priemones ir patirtį Europos lygmeniu ir tai, kaip šias priemones ir patirtį taiko valstybės narės, ir tik tuomet siūlyti naujas taisykles ir institucijas, jei tai reikalinga;

5. apgailestauja, kad siūloma energetikos politika daugiausia orientuota į tiekimo aspektą, o energijos naudojimo efektyvumui strategijoje nėra skiriama pakankama svarba; reikalauja, kad kuriant bendrą energetikos politiką aiški pirmenybė būtų teikiama energijos naudojimo efektyvumui, kuris ir dabar gali padėti gana daug sutaupyti, atsinaujinantiems ir decentralizuotiems energijos šaltiniams, ypač jei tai susiję su įranga ir technologijomis, kuriomis naudojasi miestų ūkių įstaigos ir namų ūkiai; teigia, kad kuriant bendrąją energetikos politiką taip pat reikia sukurti sąlygas, kurios trumpuoju ir vidutiniu laikotarpiu leistų sparčiau ir veiksmingiau taikyti naujas technologijas;

6. mano, kad siekiant geriau subalansuoto energijos gamybos pasiskirstymo ir naudojimo ES teritorijoje bei norint užtikrinti geresnį ekonominės veiklos ir gyventojų pasiskirstymą, regioninis lygmuo turėtų būti neatskiriama Europos Sąjungos energetikos politikos dalis;

7. pabrėžia, kad daugybė nuošalių ir atokiausių regionų turi didelį atsinaujinančių energijos šaltinių potencialą, kuris susijęs su jų geografinėmis ar klimato ypatybėmis (saulės šviesa, vėjas, biomasė, vėjo energija); tikisi, kad ši puiki galimybė bus išnaudota, ypač siekiant aktyviai prisidėti prie Kioto uždavinių įvykdymo;

8. pabrėžia vietos ir regionų valdžios institucijoms tenkantį pagrindinį vaidmenį ir potencialų vaidmenį, kurį jos galėtų atlikti pristatant ir taikant priemones, susijusias su atsinaujinančių energijos šaltinių ir energijos taupymo technologijų diegimu vykdant projektus, kuriems skiriama Bendrijos ir valstybių lėšų, pavyzdžiui, priemones, susijusias su pastatų energetiniu naudingumu, pasinaudojant visais energijos naudojimo efektyvumo privalumais pagal Pastatų direktyvą[1]; ragina vietos ir regionų valdžios institucijas naudoti energijos požiūriu veiksmingiausią infrastruktūrą ir paslaugas, pavyzdžiui, išorinio apšvietimo ir viešojo transporto sistemoje;

9. reikalauja, kad vietos ir regionų valdžios institucijoms pagal visas Europos finansavimo schemas, ypač Europos struktūrinių fondų, Septintąją pagrindų programą, programą „Pažangi energetika Europai“, ir apskritai visas regionines ir finansines priemones, numatytas pagal 2007–2013 m. sanglaudos politiką, taip pat ir veiklai, susijusiai su EIB, būtų teikiama integruota ir nuolatinė parama energijos naudojimo efektyvumo ir tausumo priemonėms vykdyti;

10. ragina Komisiją, remiantis struktūriniu dialogu, paskelbti pranešimą apie vietos ir regionų valdžios institucijų vaidmenį energetikos politikoje, ypatingą dėmesį skiriant energijos naudojimo efektyvumui, anglies dioksido (CO₂) neišskiriantiems atsinaujinantiems ir (arba) decentralizuotiems energijos šaltiniams, tausiam transportui ir energetikos politikos urbanistiniam aspektui;

11. ragina Komisiją visiškai remti tinkamai veikiančią dujų ir elektros energijos vidaus rinką, kuri atneštų naudos visiems Europos piliečiams, ypač siekiant nutraukti buvusių tiekėjų monopolininkų dominavimą; be to, ragina glaudžiau sujungti valstybių dujų ir elektros energijos rinkas, nes tai būtų ypač naudinga Europos Sąjungos pasienio regionams.

PROCEDŪRA

Pavadinimas	Europos Sąjungos tausi, konkurencinga ir saugi energetikos strategija. Žalioji knyga
Procedūros numeris	2006/2113(INI)]
Atsakingas komitetas	ITRE
Nuomonė pateikta Paskelbimo plenariniame posėdyje data	REGI 18.5.2006
Glaudesnis bendradarbiavimas – paskelbimo per plenarinį posėdį data
Nuomonės referentas (-ė) Paskyrimo data	Oldřich Vlasák 11.7.2006
Pakeistas nuomonės referentas
Svarstymas komitete	4.10.2006
Priėmimo data	6.11.2006
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	24 2 0
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Stavros Arnaoutakis, Elspeth Attwooll, Jean Marie Beaupuy, Rolf Berend, Jana Bobošíková, Graham Booth, Bernadette Bourzai, Ambroise Guellec, Gábor Harangozó, Konstantinos Hatzidakis, Mieczysław Edmund Janowski, Tunne Kelam, Miroslav Mikolášik, Francesco Musotto, Lambert van Nistelrooij, Jan Olbrycht, Markus Pieper, Francisca Pleguezuelos Aguilar, Elisabeth Schroedter, Grażyna Staniszewska, Margie Sudre, Oldřich Vlasák
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)	Jan Březina, Mojca Drčar Murko, Emanuel Jardim Fernandes
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (178 straipsnio 2 dalis)	Chris Davies
Pastabos (pateikiamos tik viena kalba)	...

PROCEDŪRA

Pavadinimas	Europos Sąjungos tausi, konkurencinga ir saugi energetikos strategija. Žalioji knyga
Procedūros numeris	2006/2113(INI)
Atsakingas komitetas Paskelbimo per plenarinį posėdį data	ITRE 18.5.2006
Nuomonę teikiantis(-ys) komitetas(-ai) Paskelbimo plenariniame posėdyje data	AFET 15.6.2006		DEVE 18.5.2006		INTA 18.5.2006		ECON 18.5.2006	ENVI 18.5.2006
	TRAN 18.5.2006		REGI 18.5.2006
Nuomonė nepareikšta Sprendimo priėmimo data
Glaudesnis bendradarbiavimas Paskelbimo plenariniame posėdyje data
Pranešėjas(-ai) Paskyrimo data	Eluned Morgan 20.3.2006
Pakeistas (-i) pranešėjas (-ai)
Svarstymas komitete	13.7.2006			2.10.2006		9.10.2006	23.10.2006
Priėmimo data	23.11.2006
Galutinio balsavimo rezultatai	+ - 0	34 0 3
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Šarūnas Birutis, Jan Březina, Jerzy Buzek, Giles Chichester, Lena Ek, Nicole Fontaine, David Hammerstein Mintz, Rebecca Harms, Romana Jordan Cizelj, Pia Elda Locatelli, Eugenijus Maldeikis, Eluned Morgan, Angelika Niebler, Reino Paasilinna, Miloslav Ransdorf, Vladimír Remek, Herbert Reul, Paul Rübig, Andres Tarand, Britta Thomsen, Patrizia Toia, Catherine Trautmann, Claude Turmes, Nikolaos Vakalis, Alejo Vidal-Quadras
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai	Gabriele Albertini, Alexander Alvaro, Ivo Belet, Zdzisław Kazimierz Chmielewski, Neena Gill, Matthias Groote, Pier Antonio Panzeri, Manuel António dos Santos, Esko Seppänen, Antonios Trakatellis
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs pavaduojantis narys (178 straipsnio 2 dalis)	Esther Herranz García, Francisco José Millán Mon
Pateikimo data	28.11.2006
Pastabos (pateikiamos tik viena kalba)

[1] 2006 m. balandžio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva dėl energijos galutinio naudojimo efektyvumo ir energetinių paslaugų 2006/32/EB, panaikinanti Tarybos direktyvą 93//76/EEB (OL L 114, 2006 4 27, p. 64)

Teisinė informacija - Privatumo politika