PRANEŠIMAS dėl Komisijos komunikato dėl plėtros strategijos ir pagrindinių iššūkių 2006–2007 m.

29.11.2006 - (2006/2252(INI))

Užsienio reikalų komitetas
Pranešėjas: Elmar Brok

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

dėl Komisijos komunikato dėl plėtros strategijos ir pagrindinių iššūkių 2006–2007 m.

(2006/2252(INI))

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą dėl plėtros strategijos ir pagrindinių iššūkių 2006–2007 m. (COM(2006)0649),

–   atsižvelgdamas į savo 2006 m. rugsėjo 27 d. rezoliuciją dėl Turkijos pažangos rengiantis narystei¹,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto pranešimą (A6‑0436/2006),

A. kadangi Europos Sąjunga yra bendromis vertybėmis ir bendrai siekiamais tikslais pagrįstas politinis projektas,

B.  kadangi Europos Sąjunga pavirto į demokratinių valstybių politinę sąjungą, kuri laikosi demokratinių normų ir siekia plėtoti tvirtą demokratinę kultūrą,

C. kadangi narystės Europos Sąjungoje perspektyva neabejotinai paskatino reformas, sutvirtino demokratiją, padidino pagarbą žmogaus teisėms ir stabilumą kaimyninėse šalyse,

D. kadangi ES turi veikti remdamasi savo neatšaukiamu įsipareigojimu demokratijai ir atsižvelgdama į tai, kad demokratija veikia tik tuomet, kai žmonės – Europos piliečiai – pripažįsta ir remia jos plėtrą priimant naujas valstybes nares ir jų piliečius,

E.  kadangi Europos Parlamentas kartu su valstybių parlamentais ir remiamas regionų ir vietos valdžios institucijų bei pilietinės visuomenės organizacijomis gali prisidėti prie plėtros proceso skaidrumo ir atskaitomybės didinimo ir taip padidinti visuomenės sutarimą šiuo klausimu,

F.  kadangi plėtra neturėtų kenkti politiniam projekto pobūdžiui, atvirkščiai, plėtra turi prisidėti prie Europos integracijos proceso ir prie dar artimesnės Europos žmonių sąjungos, kaip tai numatyta Sutartyje; ji turėtų skatinti taiką, saugumą, demokratiją ir Europos klestėjimą,

G. kadangi svarstant Sąjungos ateitį būtina atsižvelgti į Sąjungos gebėjimą priimti naujus narius,

H. kadangi 1993 m. birželio mėn. Kopenhagos susitikime paskelbtoje deklaracijoje „Sąjungos gebėjimas priimti naujus narius išlaikant integracijos tempą“ buvo paminėtas kaip svarbi aplinkybė,

I.   kadangi valstybės narės ir ES institucijos turi drąsiai imtis spręsti institucinius, finansinius ir politinius klausimus, kuriais grindžiamas Sąjungos gebėjimas priimti naujas valstybes nares,

J.   kadangi būtina atlikti išsamią visų aspektų, kurie dėl padidėjusio narių skaičiaus gali turėti įtakos Sąjungos sanglaudos politikai ir jos finansams, analizę,

K. kadangi gebėjimas priimti naujus narius yra kintanti sąvoka, kurią reikia nuolat persvarstyti atsižvelgiant į naujas aplinkybes,

L.  kadangi gebėjimas priimti naujus narius yra paremtas objektyviais kriterijais ir siejamas su konkrečiomis problemomis, todėl ši sąvoka neturėtų būti painiojama su visuomenės naujos plėtros poveikio suvokimu,

M. kadangi gebėjimas priimti naujus narius nėra naujas valstybėms narėms taikomas kriterijus, o sėkmingos plėtros ir Europos integracijos proceso gilinimo sąlyga; atsakomybė už gebėjimo priimti naujus narius gerinimą priklauso Sąjungai, o ne šalims kandidatėms,

N. kadangi stojančios šalys ir šalys kandidatės privalo laikytis Kopenhagos kriterijų ir visų kitų įsipareigojimų, numatytų ES sutartyse ir dvišaliuose susitarimuose,

1.  pritaria Komisijai, kad anksčiau vykę plėtros etapai buvo sėkmingi, jie sustiprino Europos Sąjungą skatindami jos ekonominį augimą, stiprindami vaidmenį pasaulyje ir skatindami naujų ES politikos krypčių kūrimą, ir kad šie plėtros etapai paskatino demokratiją, taiką ir Europos klestėjimą; primena, kad tai buvo grindžiama didele parama anksčiau vykusiems plėtros etapams, kaip pradinio Europos integracijos tikslo – iš naujo suvienyti Europos žemyną po XX a. politinio susiskaldymo – įgyvendinimo priemonei;

2.  vis dėlto pastebi, kad galima pasimokyti iš patirties, ypač to, kad kiekvieną šalį būtina vertinti atsižvelgiant į jos pačios privalumus ir dėl jos narystės būtina derėtis laikantis tvarkaraščio, pagrįsto veiksmingu Kopenhagos kriterijų laikymusi, ir to, kad būtina vengti per anksti nustatyti galutinės narystės datą;

3.  mano, kad reikėtų atsižvelgti į šias pamokas siekiant pagerinti plėtros proceso kokybę ir padidinti skaidrumą;

4.  mano, kad Sąjunga turėtų laikytis savo įsipareigojimų šalims, kurioms jau buvo suteikta narystės perspektyva, jeigu šios šalys laikysis Kopenhagos kriterijų siekiant ES narystės ir įgyvendins iš jų kylančius įsipareigojimus; pabrėžia, kad pagarba šiems įsipareigojimams yra stipri paskata šioms šalims vykdyti reformas;

5.  pritaria tam, kad ES plėtros strategijos pagrindiniai principai yra konsolidavimas, sąlygiškumas ir informavimas; mano, kad prieš prisiimant tolesnius įsipareigojimus plėstis reikės labiau nuodugnios negu bet kada Sąjungos gebėjimo priimti naujus narius analizės instituciniu, finansiniu ir politiniu aspektais;

6.  taigi apgailestauja, kad Komisija nepateikia pakankamai nuodugnios problemų, kurias būtina išspręsti prieš Sąjungai pradedant naują plėtrą, analizės;

7.  mano, kad skyrius dėl Sąjungos gebėjimo priimti naujus narius yra nepatenkinamas atsakymas į Parlamento prašymą pateikti „pranešimą, kuriame būtų nustatyti šios koncepcijos principai“[1];

8.  mano, kad Sąjungos gebėjimas priimti naujus narius iš esmės priklauso nuo trijų ramsčių: Sąjungos institucijų ir jų teisėtumo bei galėjimo veiksmingai ir demokratiškai veikti ir priimti sprendimus naujomis sąlygomis, Sąjungos finansinių išteklių ir bendro jų paskirstymo siekiant ekonominės ir socialinės sanglaudos ir išsiplėtusios Sąjungos gebėjimo siekti savo bendrų tikslų;

9.  primena, kad atsakomybė už gebėjimo priimti naujus narius gerinimą priklauso Sąjungai, o ne šalims kandidatėms,

10. mano, kad Europos Sąjunga gali tik tuomet tikėtis, kad jos piliečiai teigiamai vertins plėtrą, kai jie matys, kad Europa duoda teigiamų rezultatų; todėl pabrėžia, kad gebėjimas priimti naujus narius negali būti vertinamas atskirai nuo ES gebėjimo veikti; mano, kad plėtra turėtų būti laikoma Europos piliečių darbotvarkės dalimi ir apie ją turėtų būti atitinkamai informuojama;

11. mano, kad Sąjunga gali tinkamai veikti tik tuomet, kai visos jos narės gerbia bendras vertybes, kylančias iš europinės tapatybės;

12. mano, kad nepajėgumas užtikrinti, jog ES gebėjimas priimti naujus narius atitiktų jos plėtros darbotvarkę, gali susilpninti Sąjungą tiek iš vidaus, tiek iš išorės ir sumažinti naudą, kurią atneša didėjantis narių skaičius, ir kad to negalima kompensuoti išorės dydžiu;

13. kritikuoja Komisiją dėl paviršutiniško požiūrio į konstitucinius aspektus ir atkreipia dėmesį į atitinkamą Parlamento Konstitucinių reikalų komiteto pranešimą šiuo klausimu;

14. primena Parlamento 2006 m. sausio 19 d. rezoliucijoje dėl apmąstymų laikotarpio² pateiktus raginimus ir dar kartą patvirtina, kad po to, kai įstos Bulgarija ir Rumunija, Nicos sutartyje nėra numatyta jokio tinkamo tolesnės plėtros pagrindo;

15. todėl ragina valstybių ir vyriausybių vadovus iki 2008 m. pabaigos užbaigti konstitucinį procesą, kaip 2006 m. paskelbė Europos Vadovų Taryba, siekiant užtikrinti, kad Sąjunga veiktų veiksmingiau, skaidriau ir demokratiškiau, nes tai yra būtina kitų plėtros etapų sąlyga;

16. primena valstybių ir vyriausybių vadovams apie jų pareigą iki kitų Europos Parlamento rinkimų užbaigti šį procesą siekiant išvengti delsimo dabar vykstančiose derybose dėl narystės;

17. pabrėžia, kad, nepriklausomai nuo naujų plėtros etapų, Sąjungos institucinė pertvarka yra būtina per se, ir ji turi būti vykdoma griežtai ir skubiai;

18. patvirtina, kad derybos dėl narystės toliau vyks atsižvelgiant į kiekvieno derybų partnerio pažangą ir pasiekimus;

19. pritaria ir remia Komisijos įsipareigojimą gerinti stojimo proceso kokybę užtikrinant, kad jis būtų skaidresnis ir vykdomas labiau atsižvelgiant į gaires bei nuolat atliekant poveikio vertinimus svarbiausiose politikos srityse ir svarbiausiais proceso etapais;

20. mano, kad planuojamos 2008–2009 m. Sąjungos biudžeto persvarstymo metu turi būti atsižvelgiama į būsimą dabartinių kandidatų ir potencialių kandidatų integraciją;

21. pabrėžia, kad Komisijos komunikate nuodugniai nevertinami būsimos plėtros finansiniai aspektai, ir ragina Komisiją prieš bet kurią būsimą plėtrą pateikti aiškius ir patikimus vertinimus;

22. kartoja, kad šios diskusijos apima sudėtingus pasirinkimo būdus, įskaitant Sąjungos bendros politikos keitimą ir naują išteklių paskirstymą valstybėms narėms;

23. mano, kad būtina imtis skubių priemonių dėl būsimos plėtros finansinio poveikio, kurio sudėtingumą netiesiogiai pripažino valstybių ir vyriausybių vadovai, kai jie atsisakė įtraukti jį į 2007–2013 m. finansinę perspektyvą; ragina Bendrųjų reikalų ir ECOFIN tarybas surengti bendras diskusijas šiuo klausimu;

24. pabrėžia, kad derybose dėl stojimo didesnė nei iki šiol pirmenybė turėtų būti skiriama Kopenhagos Vadovų tarybos susitikime nustatytų politinių kriterijų laikymuisi, įskaitant teisinės valstybės sritį, ir kad tarp šių kriterijų ir bendro derybų tempo būtų nustatytas tiesioginis ryšys;

25. šiuo požiūriu pritaria tam, kad į dabartinę derybų darbotvarkę buvo įtrauktas skyrius dėl teisminių ir pagrindinių teisių, kuris apima ir politinius klausimus, nes tai padės ES institucijoms nuodugniai stebėti pažangą šiose pagrindinėse srityse;

26. primena, kad visos institucijos, įskaitant patį Europos Parlamentą, anksčiau buvo pernelyg atlaidžios ir per mažai griežtos, ypač klausimais dėl pažangos teisingumo, korupcijos ir pagrindinių teisių srityje ankstyvuoju derybų laikotarpiu ; įsipareigoja aktyviau dalyvauti stojimo proceso priežiūroje, ypač atidžiai stebėti šio proceso politinius aspektus, ir ragina Tarybą elgtis taip pat ir šalims kandidatėms pateikti aiškias ir išsamiai pagrįstas rekomendacijas, o ne paprasčiausiai konstatuoti techninę derybų pažangą;

27. primena, kad per Salonikuose vykusį Europos Vadovų Tarybos susitikimą Vakarų Balkanų šalims buvo pasiūlyta aiški narystės ES perspektyva; mano, kad siekiant sutvirtinti stabilumą ir taiką regione reikia išlaikyti šią perspektyvą; primena toms šalims, kad jos bus vertinamos atsižvelgiant į kiekvienos privalumus ir kad jie padės nustatyti šių šalių integracijos į ES tempą;

28. pritaria 2006 m. lapkričio 13 d. Tarybos sprendimui patvirtinti derybų mandatą rengti derybas su Vakarų Balkanų šalimis dėl vizų suteikimo palengvinimo ir readmisijos sutarčių, kaip pirmąjį žingsnį siekiant paskatinti šiose šalyse ir ES gyvenančių žmonių bendravimą;

29. teigiamai vertina šalies kandidatės Kroatijos daromą nuolatinę pažangą siekiant narystės ES ir ragina abiejų šalių derybininkus išlaikyti šiose derybose pasiektą tempą siekiant greitai jas užbaigti;

30. teigiamai vertina 2006 m. Komisijos parengtą Turkijos pažangos ataskaitą , kurioje teigiama, kad reformos Turkijoje tęsiamos, tačiau pabrėžiama, kad jų tempas sulėtėjo ir aiškiai nurodomi reformų proceso trūkumai, kurie buvo išdėstyti 2006 m. rugsėjo 27 d. Europos Parlamento rezoliucijoje dėl Turkijos pažangos rengiantis narystei; pabrėžia, kad įtraukiama ir tai, jog, kaip reikalaujama 2005 m. rugsėjo 21 d. ES deklaracijoje, Turkija turėtų ratifikuoti ir visiškai įgyvendinti 2005 m. liepos mėn. jos pasirašytą EB ir Turkijos asociacijos susitarimo papildomą protokolą, pagal kurį susitarimo taikymo sritis išplečiama į dešimt naujųjų valstybių narių;

31. remia Tarybai pirmininkaujančios Suomijos pastangas siekti rasti sprendimą, kaip išeiti iš dabartinės aklavietės, ir ragina Turkiją konstruktyviai bendradarbiauti siekiant užtikrinti, kad iki 2006 m. pabaigos Papildomas protokolas būtų visiškai įgyvendinamas;

32. ragina Tarybą naujų įsipareigojimų imtis tik nuodugniai įvertinus jų institucinius, finansinius, politinius bei socialinius ir ekonominius padarinius; todėl ragina Komisiją pateikti visapusišką poveikio vertinimą, kai ji svarsto naujas paraiškas dėl narystės ir kai ji teikia rekomendacijas pradėti arba užbaigti derybas;

33. reikalauja, kad Parlamento pritarimo būtų prašoma ne tik užbaigus derybų procesą, bet ir prieš pradedant derybas;

34. pabrėžia, kad, kadangi ES toliau vykdo ir pradeda naujas plėtros derybas su Balkanų šalimis, kova su joms būdinga korupcija ir regioniniais organizuoto nusikalstamumo tinklais taps labai svarbiu kelio link narystės etapu; todėl griežtai pataria sustiprinti dabartines plėtros finansines priemones ir iš naujo nustatyti jų naudojimo tikslus siekiant, kad svarbiausia prioritetinė sritis būtų kova su korupcija ir organizuotu nusikalstamumu, ypatingą dėmesį skiriant teismų sistemos reformai, viešojo administravimo sistemos gebėjimų stiprinimui ir tarpvalstybinio bendradarbiavimo gerinimui;

35. primena valstybių narių vyriausybėms ir valstybių parlamentams, kad jie yra atsakingi už tinkamą visuomenės informavimą apie anksčiau vykusių plėtros etapų privalumus ir su būsimais plėtros etapais susijusius pavojus ir kad jie turėtų nurodyti visuomenei savo sprendimų, vienbalsiai priimamų plėtros proceso metu, priežastis;

36. todėl ragina Komisiją dirbti kartu su valstybėmis narėmis, Europos Parlamentu ir valstybių parlamentais siekiant veiksmingiau informuoti visuomenę apie plėtros darbotvarkę, taip didinant proceso skaidrumą;

37. teigiamai vertina Tarybos rekomendaciją, kad visuomenei būtų suteikta galimybė susipažinti su analitinio acquis nagrinėjimo (angl. screening) ataskaitomis, derybų pradžios gairėmis ir galutine ES bendrąja pozicija;

38. ragina Komisiją pateikti tikslesnę „sustiprintos kaimynystės politikos“ apibrėžtį ir išsamiai nurodyti, ką apims toks santykių pobūdis;

39. kartoja savo ankstesnį raginimą Komisijai ir Tarybai pateikti visoms Europos šalims, kurios šiuo metu neturi narystės perspektyvų, siūlymus palaikyti artimus dvišalius ar daugiašalius santykius su ES, atsižvelgiant į jų ypatingus poreikius ir interesus; pabrėžia, kad kiekviena šalis, turinti narystės perspektyvą, galėtų prisidėti prie šios daugiašalės struktūros, ir tai būtų tarpinis žingsnis į visišką narystę;

40. šiuo požiūriu ragina Komisiją ir Tarybą apsvarstyti galimybę, kaip sustiprintos kaimynystės strategijos dalį, įsteigti ES ir Juodosios jūros regiono šalių bendriją siekiant užmegzti stiprius dvišalius ar daugiašalius ekonominius ir politinius ES ir Europos kaimynystės politikoje dalyvaujančių šalių ryšius, ypatingą dėmesį skiriant laisvai prekybai, kaip Vidurio Europos laisvos prekybos susitarimo atveju, investicijoms, energetiniam saugumui ir migracijos politikai;

41. mano, kad visos anksčiau paminėtos galimybės, apimančios platų veiklos galimybių spektrą, galėtų tapti realia ir patraukia galimybe, neatmetant visiškos narystės, šalims partnerėms suteikti stabilią ilgalaikę institucionalizuotų santykių su ES perspektyvą ir užtikrinti paskatas, būtinas siekiant skatinti vidaus reformas minėtose šalyse;

42. ragina Komiją ir Tarybą apsvarstyti Bendrijos pagalbos moduliavimą atsižvelgiant į paramą gaunančių valstybių pažangą vykdant integracijai į Europą reikalingas reformas;

43. pabrėžia, kad nors Rusija nėra nei kandidatė įstoti į ES, nei Europos kaimynystės politikoje dalyvaujanti šalis, santykiai su didžiausia ES kaimyne yra labai svarbūs bet kokios būsimos ES plėtros strategijos požiūriu; šiuo požiūriu ragina ES toliau dėti pastangas siekiant sukurti ypatingą ir visa apimančią partnerystę su Rusija, kuri apimtų ir prekybą bei energetiką, o ypač – žmogaus teisių ir demokratizavimo klausimus;

44. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

• [1]  2006 m. kovo 16 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Komisijos 2005 m. plėtros strategijos dokumento, Priimti tekstai P6_TA(2006)0096, 5 straipsnis.

PROCEDŪRA

Pavadinimas

dėl Komisijos komunikato dėl plėtros strategijos ir pagrindinių iššūkių 2006–2007 m.

Procedūros numeris

2006/2252(INI)

Atsakingas komitetas         Paskelbimo apie suteikiamus įgaliojimus plenariniame posėdyje data

AFET 29.11.2006

Nuomonę teikiantis(-ys) komitetas(-ai)         Paskelbimo plenariniame posėdyje data

Nuomonė nepareikšta         Nutarimo data

Pranešėjas:         Paskyrimo data

Elmar Brok 17.10.2006

Svarstymas komitete

22.11.2006

Priėmimo data

23.11.2006

Galutinio balsavimo rezultatai

+ - 0

44 5 4

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Panagiotis Beglitis, Bastiaan Belder, André Brie, Elmar Brok, Philip Claeys, Véronique De Keyser, Giorgos Dimitrakopoulos, Alfred Gomolka, Klaus Hänsch, Richard Howitt, Anna Ibrisagic, Georgios Karatzaferis, Helmut Kuhne, Vytautas Landsbergis, Francisco José Millán Mon, Pierre Moscovici, Pasqualina Napoletano, Baroness Nicholson of Winterbourne, Tobias Pflüger, Mirosław Mariusz Piotrowski, Paweł Bartłomiej Piskorski, Bernd Posselt, Raül Romeva i Rueda, Jacek Emil Saryusz-Wolski, György Schöpflin, Gitte Seeberg, Marek Siwiec, István Szent-Iványi, Antonio Tajani, Paavo Väyrynen, Jan Marinus Wiersma, Luis Yañez-Barnuevo García, Josef Zieleniec

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

Laima Liucija Andrikienė, Francisco Assis, Alexandra Dobolyi, Árpád Duka-Zólyomi, Carlo Fatuzzo, Kinga Gál, Milan Horáček, Tunne Kelam, Jaromír Kohlíček, Alexander Lambsdorff, Jaime Mayor Oreja, Íñigo Méndez de Vigo, Doris Pack

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (178 straipsnio 2 dalis)

Adamos Adamou, Pilar Ayuso, Panayiotis Demetriou, Antonio López-Istúriz White, Marios Matsakis, Neil Parish, Kyriacos Triantaphyllides

Pateikimo data

29.11.2006