Pranešimas - A6-0450/2006Pranešimas
A6-0450/2006

    PRANEŠIMAS dėl „Sveikos mitybos ir fizinio aktyvumo skatinimas: antsvorio, nutukimo ir chroniškų ligų prevencija Europos Sąjungoje“

    6.12.2006 - (2006/2231 (INI))

    Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetas
    Pranešėjas: Frédérique Ries

    Procedūra : 2006/2231(INI)
    Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
    Dokumento priėmimo eiga :  
    A6-0450/2006

    EUROPOS PARLAMENTO TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PROJEKTAS

    dėl „Sveikos mitybos ir fizinio aktyvumo skatinimas: antsvorio, nutukimo ir chroniškų ligų prevencija Europos Sąjungoje“

    (2006/2231(INI))

    Europos Parlamentas,

    –   atsižvelgdamas į Žaliąją knygą „Sveikos mitybos ir fizinio aktyvumo skatinimas: antsvorio, nutukimo ir chroniškų ligų prevencija Europos Sąjungoje“ (COM(2005)0637),

    –   atsižvelgdamas į 2004 m. gegužės mėn. Pasaulio sveikatos asamblėjos 57-ojoje sesijoje priimtą Pasaulinę mitybos, fizinio aktyvumo ir sveikatos strategiją,

    –   atsižvelgdamas į Tarybos 2000 m. gruodžio 14 d. rezoliuciją dėl sveikatos ir mitybos (2001/C 20 23.01),

    –   atsižvelgdamas į Užimtumo, socialinės politikos, sveikatos ir vartotojų reikalų Tarybos 2005 m. birželio 3d. išvadas dėl nutukimo, mitybos ir fizinės veiklos,

    –   atsižvelgdamas į neoficialų 2005 m. rugsėjo 19 ir 20 d. vykusį ES už sporto reikalus atsakingų ministrų susitikimą, kuriame pirmininkaujanti Didžioji Britanija pasiūlė sukurti darbo grupę sporto ir sveikatos klausimams nagrinėti,

    –   atsižvelgdamas į mokslininkų kvietimą, paskelbtą 2006 m. rugsėjo 3–8 d. Sidnėjuje vykusiame 10-ajame tarptautiniame kongrese nutukimo klausimu (ICO 2006),

    ­   atsižvelgdamas į pirmininkaujančios Suomijos surengtos aukšto lygio konferencijos „Visų politikos sričių palaikoma sveikatos apsauga“ išvadas,

    –   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

    –   atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pranešimą ir į Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto nuomonę (A6-0450/2006),

    A. kadangi per pastaruosius 30 metų itin padidėjo nutukusių žmonių skaičius Europos Sąjungoje, kadangi šio reiškinio augimo tempai yra tokie patys, kaip ir Jungtinėse Amerikos Valstijose praėjusio amžiaus paskutinio dešimtmečio pradžioje, ir kadangi šiandien apie 27 proc. vyrų ir 38 proc. moterų Europoje yra laikomi turinčiais antsvorio arba nutukusiais,

    B.  kadangi didėjantis nutukimo, ypač vaikų, paplitimas ne tik neapsiriboja ES ir kitomis turtingomis šalimis, bet ir dramatiškai auga kai kuriose besivystančiose šalyse;

    C. kadangi 25 ES valstybėse narėse yra daugiau kaip penki milijonai nutukusių vaikų ir kadangi augimo lygis kelia nerimą, nes kiekvienais metais nutunka apie 300 000 vaikų,

    D. kadangi tyrimai parodė, kad neįgalių žmonių nutukimo rizika yra didesnė dėl įvairių veiksnių, tarp jų patofiziologinių energijos metabolizmo pakitimų ir kūno raumenų atrofijos bei fizinės veiklos trūkumo,

    E.  kadangi daugelio gyventojų energetinis suvartojimas nekinta nuo šeštojo dešimtmečio, nors pasikeitus gyvenimo būdui sumažėjo fizinės veiklos bei fizinio darbo ir sumažėjo energetinis poreikis, todėl nebeliko pusiausvyros tarp poreikių ir suteikiamos energijos,

    F.  kadangi daugeliu projektų ir tyrimų buvo patvirtinta, kad nutukimui atsirasti turi įtakos ankstyvosios priežastys, susijusios su socialine ir ekonomine aplinka, ir kadangi ši liga dažnesnė šeimose, turinčiose mažas pajamas ir nepakankamą išsilavinimą,

    G. kadangi, rengiant ES veiksmų planą dėl sveikos gyvensenos skatinimo, atitinkamas dėmesys turėtų būti skirtas įvairiems valstybėse narėse egzistuojantiems mitybos įpročiams ir vartojimo būdams,

    H. kadangi PSO 2005 m. pranešime dėl sveikatos Europoje remiantis tyrimais įrodyta, kad dažniausia mirties ir ligų priežastis yra septyni pagrindiniai rizikos veiksniai, o šeši iš jų (padidėjęs kraujospūdis, padidėjęs cholesterolio kiekis, aukštas kūno masės indeksas, nepakankamas vaisių ir daržovių vartojimas, fizinės veiklos trūkumas ir per didelis alkoholio vartojimas) yra susiję su mityba bei fiziniu aktyvumu, ir kadangi svarbu veikti vienodai vertinant šiuos sveikatą nulemiančius veiksnius, kad būtų užkirstas kelias dideliam ligų skaičiui ir mirtingumui,

    I.   kadangi sveika mityba turi būti laikoma tokia, kuri turi tam tikras kokybines ir kiekybines savybes, pvz., energinę vertę atsižvelgiant į individualius poreikius ir visada atsižvelgiant į mitybos principus,

    J.   kadangi vis dėlto Sąjunga, vadovaudamasi Sutarčių suteiktomis galiomis, turi atlikti esminį vaidmenį vartotojų apsaugos srityje propaguodama sveiką mitybą ir vaisių bei daržovių vartojimą, t. y. srityje, kurioje Bendrijos veiksmai būtinai papildys valstybių narių, regionų ir Europos miestų veiksmus populiarinant fizinę veiklą ir sportą,

    K. kadangi su antsvorio problemomis, kurios sudaro tarp 4 ir 7 proc. valstybių narių bendrųjų išlaidų sveikatos apsaugai, susijusios ligos daro socialinį ir ekonominį poveikį žinant, kad bendros nutukimo sąnaudos, atsižvelgiant į didėjančią nedarbo, laikino nedarbo ir invalidumo riziką, nebuvo tiksliai moksliškai įvertintos,

    L.  kadangi dauguma valstybių narių įdiegė politiką, kuria vadovaujantis siekiama kovoti su nutukimo problemomis ir pakelti gyventojų sveikatos lygį, o kai kurios vyriausybės priėmė tam tikras draudimo priemones tose srityse, kuriose kitos vyriausybės pasirinko skatinimo kelią;

    M. kadangi kai kurios valstybės narės priėmė, pavyzdžiui, sprendimą apriboti užkandžių automatų panaudojimą arba netgi juos uždrausti mokyklose, nes yra maža pasiūla ir nedaug parduodama mažai cukraus turinčių gėrimų, vaisių, daržovių ir vadinamųjų dietinių produktų,

    N. kadangi, viena, pradiniame etape Europos nealkoholinių gėrimų gamintojai neseniai patys prisiėmė įsipareigojimų sumažinti prekių pasiūlą vaikams iki 12 metų sudarant palankias sąlygas įsigyti įvairesnių gėrimų mokyklose, o, kita, dvi greito maitinimo srities didžiausios įmonės įsipareigojo nurodyti maistingumą etiketėse ant mėsainių ir gruzdintų bulvyčių pakuočių,

    O. susidomėjęs nagrinėja įvairias daugelio Europos mažmenininkų vykdomas iniciatyvas, skirtas skatinti sveiką mitybą, įskaitant sveikų produktų pasiūlos didinimą, lengviau suprantamą mitybinės informacijos ženklinimą ir reklamos kampanijas, kad būtų padidintas informuotumas apie sveikos mitybos ir reguliarių fizinių pratimų veiklos naudą,

    P.  kadangi ši Žalioji knyga – tai vienas iš bendrų Europos lygmeniu inicijuotų veiksmų kovojant su sveikatai pavojingiausiais veiksniais, iš kurių blogi mitybos įpročiai ir fizinės veiklos trūkumas kartu su rūkymu ir dažnu alkoholio vartojimu sukelia širdies bei kraujagyslių ligas (jos yra pagrindinė vyrų ir moterų mirtingumo Europos Sąjungoje priežastis), kai kurių rūšių vėžį, kvėpavimo takų ligas, osteoporozę ir 2 tipo diabetą, kurie didina spaudimą nacionalinėms sveikatos apsaugos sistemoms,

    Q. kadangi 2006 m. rugsėjo 11 d. Komisija pateikė viešos apklausos, vykusios priėmus Žaliąją knygą, rezultatus, pagal kuriuos palankiai vertinami Sąjungos veiksmai, apimantys įvairią Bendrijos politiką ir skiriantys ypatingą dėmesį vaikams ir jaunimui,

    R.  kadangi įgyvendinant įvairią bendrą politiką arba papildant 25 valstybių narių įgyvendinamus veiksmus Bendrijos pareiga atlikti aktyvų vaidmenį rengiant vartotojų informavimo ir supažindinimo su nutukimo problema, vaisių ir daržovių vartojimo padidinimo įgyvendinant Bendrąją žemės ūkio politiką, mokslinių tyrimų, švietimo ir sporto projektų finansavimo kampanijas ir priimant naujus ar pakeistus teisės aktus, turinčius realų poveikį Europos piliečių sveikai mitybai.

    Kova su nutukimu. Ar tai politinis prioritetas?

    1.   džiaugiasi Komisijos įsipareigojimu siekti kiekybiniu ir kokybiniu požiūriu sveikos mitybos ir fizinės veiklos bei kovoti su nutukimu ir pagrindinėmis su mityba susijusiomis ligomis; ragina, kad tai nuo šiol būtų laikoma politiniu prioritetu Europos Sąjungoje ir jos valstybėse narėse;

    2.  pripažįsta, kad nutukimas susijęs su daugeliu veiksnių ir todėl reikalingas holistinis požiūris įtraukiant daug skirtingų politikos sričių;

    3.  nepaisydamas daugelio valstybių narių susitelkimo, karčiai apgailestauja, kad su nutukimu susiduria vis daugiau gyventojų ir kad bloga mityba bei fizinis neaktyvumas galėtų tapti pirma išvengiama mirtingumo priežastimi (vietoj rūkymo), jei ši tendencija ir toliau išliks;

    4.   rekomenduoja visoms valstybėms narėms nutukimą oficialiai pripažinti chroniška liga, kad nebūtų jokio nutukusių žmonių niekinimo ir diskriminavimo ir kad jiems būtų užtikrinta galimybė gauti tinkamą gydymą pagal jų nacionalines sveikatos apsaugos sistemas;

    5.   džiaugiasi PSO Europos ministrų konferencijos 2006 m. lapkričio 15–17 d., Stambule metu priimta kovos su nutukimu chartija, pabrėžia ambicingos veiksmų programos, siekiant kontroliuoti šį išplitusį reiškinį, rengimo svarbą, ir ragina Komisiją ir valstybes nares nustatyti intervencijų pagal šią programą įgyvendinimo ir prioritetų suteikimo grafiką;

    6.   be išlygų remia 2005 m. kovo mėn. pradėtą įgyvendinti Europos veiklos programą, skirtą tinkamai mitybai, fiziniam aktyvumui ir sveikatai skatinti ("Platforma"), ir džiaugdamasis pritaria Sveikatos ir vartotojų apsaugos generalinio direktorato patvirtintam metodui, t. y. nuolatinio dialogo su pramonės sektoriais, nacionalinėmis valdžios institucijomis ir nevyriausybinėmis organizacijomis metodui;

    7.   džiaugiasi suinteresuotųjų šalių jau pasiūlytais savanoriškais programos „Platforma“ įsipareigojimais; pabrėžia poreikį užtikrinti, kad savanoriški įsipareigojimai, numatyti programoje „Platforma“, būtų veiksmingai stebimi, ir ragina Komisiją parengti aiškius vertinimo kriterijus; pažymi, kad ypač svarbus yra patikimas įvertinimas siekiant užtikrinti, jog galėtų būti nustatyta atitinkama pažanga ir sudarytos sąlygos apsvarstyti tolesnius ES veiksmus ar teisės aktų pasiūlymus, jei tai būtų reikalinga; prašo Komisiją kasmet teikti Europos Parlamentui pasiekimų įgyvendinant programą „Platforma“ ataskaitas;

    8.  prašo Komisijos atlikti atitinkamų politikos pasiūlymų poveikio įvertinimą, kad būtų nustatytas jų poveikis visuomenės sveikatos, kovos su nutukimu ir mitybos sričių tikslams; rekomenduoja, kad šis „sveikatos arba nutukimo patikrinimas“ būtų atliktas visų pirma žemės ūkio politikos, mokslinių tyrimų programų, energetikos politikos, reklamos ir maisto produktų politikos atžvilgiu;

    9.  pažymi, kad nors šiuo metu Programoje dalyvauja daug suinteresuotųjų šalių, jos linkusios daugiausia dėmesio skirti nutukimo problemos „energijos indėlio“ aspektui; todėl ragina suinteresuotąsias šalis, susijusias su „energijos panaudojimo“ aspektu, pvz., kompiuterinių žaidimų gamintojus, sporto draugijas ir transliuotojus, labiau įsitraukti į diskusiją ir apsvarstyti galimybę prisiimti panašius įsipareigojimus;

    10. mano, kad šiandien daugelyje Europos pramonės sektorių dominuojanti tendencija imtis konkrečių priemonių, siekiant perorientuoti prekybinę pasiūlą vaikams ir įdiegti jiems skirtų maisto produktų ir gėrimų maistingumo ženklinimą, – tai žingsnis teigiama linkme;

    11. ragina valstybes nares nustatyti rentabilias galimybes jų sveikatos paslaugų ir industrijos partneriams taip, kad būtų gerinimas pacientų supratimas bei kontroliuojama jų mityba, taip pat sumažinta su nutukimu susijusi ekonominė našta; mano, kad ypatingas dėmesys turėtų būti atkreiptas į sistemas, skirtas žmonėms, gyvenantiems socialine ir ekonomine prasme skurdžiose bendruomenėse;

    12. tikisi, kad Komisija netrukus Baltojoje knygoje pasiūlys praktines priemones, siekiant vėliausiai nuo 2015 m. sumažinti antsvorį turinčių ir nutukusių žmonių skaičių;

    Informuoti vartotoją nuo pat vaikystės

    13. mano, kad bet kokia nutukimo prevencijos ir priežiūros politika turėtų būti skirta visai gyvenimo trukmei, t. y. nuo prenatalinio laikotarpio iki vyresnio amžiaus. Be to, mano, kad ypatingą dėmesį reikia skirti vaikystei, t. y. gyvenimo laikotarpiui, kurio metu įgyjama didelė dalis mitybos įpročių;

    14. ragina valstybes nares pripažinti, kad pagrindinė priemonė užkertant kelią antsvoriui ir nutukimui yra švietimas apie mitybą ir sveikatą, pradedamas nuo jauniausio amžiaus;

    15. mano, kad sveikatos specialistai atlieka svarbų vaidmenį propaguodami sveikos mitybos ir reguliarios fizinės veiklos naudą sveikatai, ypač asmenims, pvz., turintiems didelį pilvo srities nutukimą, kurie ypač rizikuoja susirgti 2 tipo diabetu, širdies ir kraujagyslių ligomis ir turėti kitokių sveikatos sutrikimų;

    16. primena, kad mokykla – tai vieta, kur vaikai praleidžia daugiausia laiko, ir todėl būtina, kad mokyklose, ypač mokyklų valgyklose, būtų raginama formuoti vaikų skonį ir jie būtų skatinami nuolat užsiimti fizine veikla, bei būtų remiamas sveiko gyvenimo būdas, ypač siekiant priešintis laiko, skirto fiziniam lavinimuisi ES mokyklose, mažėjimui; todėl ragina Komisiją parengti priemones, kurios skatintų mokyklose geriausią praktiką, pagal kurią būtų atsižvelgiama į veiksmingiausias iniciatyvas šviečiant vaikus, supažindinant juos su sveika mityba ir tiekiant aukštus mitybos standartus atitinkančius maisto produktus;

    17. ragina valstybes nares suteikti pakankamai lėšų maitinimui mokyklose, kad mokyklos galėtų pateikti šviežią maistą, geriausia – iš chemikalų nenaudojančio arba vietinio žemės ūkio produktų, ir nuo jaunų dienų skatintų diegti sveikos mitybos įpročius;

    18. mano, kad valstybės narės turėtų būti raginamos užtikrinti, jog vaikai turėtų pakankamas sąlygas mokyklose sportuoti ir užsiimti fizine veikla; ragina valstybes nares ir jų vietos valdžios institucijas planuojant mokyklų buvimo vietas apsvarstyti sveiko ir aktyvaus gyvenimo būdo skatinimą, kad jos būtų steigiamos arčiau bendruomenių, kurioms jos reikalingos, taip suteikiant vaikams galimybę eiti į mokyklą pėsčiomis arba važiuoti dviračiu, o ne mašina ar autobusu;

    19. ragina ES nealkoholinių gėrimų gamintojus kuo greičiau įgyvendinti įsipareigojimus, kuriuos 2005 m. gruodžio 20 d. jie prisiėmė savo elgesio kodekse, ypač savo įsipareigojimą, kuriuo siekiama sumažinti prekybinę veiklą pradinėse mokyklose;

    20. mano, kad užkandžių automatai koledžuose ir licėjuose, kai juos leidžiama įrengti, turėtų būti įrengti pagal sveikos mitybos taisykles;

    21. smerkia dažnas ir aktyvias tik vaikams skirtų maisto produktų reklamos ir populiarinimo televizines kampanijas ir pabrėžia, kad tokia prekybinė praktika neskatina sveikos mitybos įpročių ir nuo šiol turi būti ribojama ES lygmeniu, t. y. pakartotinai persvarstant Televizijos be sienų direktyvą; ragina visoje ES įvesti kontrolės priemones, apribojančias vaikams skirtą maisto produktų, kuriuose yra daug riebalų, cukraus ir druskos, reklamą per televiziją, visų pirma tuo laiku, kai televiziją žiūri daug vaikų; be to, pabrėžia, kad neabejotinai įrodyta, kad reklama per televiziją turi poveikio vaikų nuo dvejų iki vienuolikos metų amžiaus trumpalaikiam mitybos būdui; tačiau mano, kad tėvams tenka individuali atsakomybė, kadangi jie priima galutinį sprendimą, kokius produktus pirkti; vis dėlto pažymi, kad apklausų rezultatai rodo, jog dauguma tėvų pageidauja aiškių nesveiko maisto vaikams reklamos apribojimų;

    22. ragina Komisiją kaip ES veiklos programos „Platforma“ dalį parengti savanoriškai ir (arba) savireguliavimo būdu įgyvendinamus įsipareigojimus, skirtus nutraukti maisto produktų, kuriuose yra daug riebalų, cukraus ir druskos, reklamą vaikams per televiziją, tačiau ragina Komisiją teikti pasiūlymus dėl teisės aktų, jei savireguliavimo priemonės rezultatai būtų nepatenkinami;

    23. primena, kad šių svarstymų metu neturėtų būti taikoma išimtis naujoms reklamos vaikams formoms, pvz., siunčiamoms į mobiliuosius telefonus teksto žinutėms, žaidimams internetu ir žaidimų platformų finansavimui;

    24. mano, kad būtina laiku konkretizuoti vadinamąjį džentelmenišką susitarimą tarp Komisijos ir Europos žiniasklaidos, kuriuo remiantis įvairiose žiniasklaidos priemonėse (televizijoje, kine, internete ir videožaidimuose) apie vaikams skirtus produktus būtų privaloma žaismingai pateikti informaciją, susijusią su sveikata, ir siekti supažindinti Europos jaunimą su sportinės veiklos ir vaisių bei daržovių vartojimo svarba norint išlikti sveikiems;

    25. pripažįsta Europos maisto saugos tarnybos vaidmenį pateikiant pasiūlymus ir rekomendacijas dėl mitybos;

    26. mano, kad žiniasklaida (televizija, radijas, internetas) yra svarbesnė negu bet kada pedagoginė priemonė, padedanti išmokti sveikos mitybos, ir ji turi duoti praktiškų patarimų vartotojams, kad jie galėtų rasti pusiausvyrą tarp kasdienio kalorijų vartojimo ir energijos eikvojimo, ir galiausiai užtikrinti pasirinkimo laisvę;

    27. laiko svarbiu ženklu būsimą reglamentą dėl teiginių apie maisto produktų maistingumą ir sveikatingumą, kuris pagaliau leis vartotojui gauti patikimą, nemelagingą ir nuoseklią informaciją apie maisto produktų maistines savybes, ypač tų maisto produktų, kuriuose daug cukraus, druskos ir kai kurių riebalų; pažymi, kad šis reglamentas būtų įgyvendintas tokiu būdu, kuris vis dėlto skatintų ir suteiktų galimybę maisto ir gėrimų gamybos įmonėms atnaujinti ir pagerinti savo produktus; dėl to mano, kad, atsižvelgiant į šį reglamentą, didžiausiu prioritetu turėtų tapti Europos maisto saugos agentūros tikslas parengti mitybos profilius remiantis pačiais naujausiais gautais duomenimis, be to, tai turi būti atlikta glaudžiai bendradarbiaujant su vartotojų NVO ir maisto operatoriais, įskaitant mažmenininkus;

    28. pažymi, kad didėja visuomenės ir mokslininkų susirūpinimas dėl dirbtinių transriebiųjų rūgščių poveikio žmogaus sveikatai, ir atkreipia dėmesį į kai kurių nacionalinių (Kanados, Danijos) ir regioninių (Niujorko miesto) valdžios institucijų pastangas pašalinti transriebiąsias rūgštis iš žmogaus mitybos; ragina ES imtis veiksmų sumažinti transriebiųjų rūgščių suvartojimą;

    29. mano, kad svarbu kuo greičiau keisti 1990 m. rugsėjo 24 d. Tarybos Direktyvą 90/496/EB dėl maisto produktų maistingumo ženklinimo[1], kad į ją būtų įtrauktas bent jau reikalavimas nurodyti maistines medžiagas ir jų kiekį bei riebalų kilmę, be to, įtraukti į ją pramonės atstovų ir vartotojų asociacijų rekomendacijas, nes tai atitiktų Europos Sąjungos teisės aktų supaprastinimo ir derinimo tikslus;

    30. yra labai susidomėjęs keliose valstybėse narėse maistą gaminančių įmonių, mažmenininkų ar valstybinių įstaigų įdiegtomis maisto ženklinimo sistemomis, siekiant supaprastinti teiginius apie maistingumą; pripažįsta tokių ženklinimo sistemų, taip pat sveiką pasirinkimą skatinančių simbolių svarbą, kai juos vertina vartotojai ir lengva juos naudoti; primena, kad moksliniai tyrimai patvirtina, jog sistemos, kuriose, naudojant interpretavimo elementus, nurodomas maistinių medžiagų kiekis, duoda daugiausia naudos vartotojams pasirenkant sveikesnius dalykus; ragina Komisiją, pasinaudojus šia patirtimi ir moksliniais tyrimais, parengti ir įdiegti bendrą visai ES maistingumo ženklinimo pakuotės priekinėje dalyje sistemą ir pabrėžia, kad norint vartotojams pateikti nuoseklius teiginius būtinas tam tikras sutarimas šiose srityje ir kad tokie teiginiai turi būti moksliškai pagrįsti;

    31. pažymi, kad vartotojų švietimas – geriausia priemonė, kurios neįmanoma pakeisti pernelyg supaprastintomis sistemomis (kurių poveikis net gali kirstis su siekiamais tikslais);

    Įtraukti mitybą ir fizinę veiklą į įvairią Bendrijos politiką

    32.  mano, kad produkto sudėties pakeitimas yra svarbi priemonė siekiant sumažinti riebalų, cukraus ir druskos dalį mūsų suvartojamame maiste, ir pritaria kelių gamintojų ir mažmenininkų daromiems žingsniams šia linkme; pažymi, kad tik 5% visiškai savanoriškų pagal Programą prisiimtų įsipareigojimų yra susiję su produktų kūrimu; ragina Komisiją, valstybes nares, gamintojus, mažmenininkus ir maisto ir gėrimų tiekėjus taikyti platesnes priemones, siekiant užtikrinti, kad gamintojai, mažmenininkai ir maisto ir gėrimų tiekėjai mažintų riebalų, cukraus ir druskos kiekį maiste; ragina gamintojus keisti produkto sudėtį, t. y. ne vien tik gaminti naujas kartais brangesnes jų rūšis, o prioritetiniu laikyti uždavinį sumažinti riebalų, cukraus ir druskos kiekį jau esančiose kasdienio vartojimo produktų rūšyse;

    33. pabrėžia, jog svarbu siekti žmonėms sudaryti sąlygas sąmoningai rinktis, ką valgyti ir kiek treniruotis;

    34. mano, kad svarbiausia, jog sveikos mitybos ir fizinės veiklos skatinimas būtų ne vien tik Komisijos Sveikatos ir vartotojų apsaugos generalinio direktorato, bet ir Žemės ūkio, Transporto, Užimtumo, Mokslinių tyrimų, Švietimo ir sporto generalinių direktoratų, kurie įgyvendina įvairią Bendrijos politiką ar programas, turinčias poveikio su mityba susijusiai sveikatai, politinis prioritetas; reikalauja, kad Komisija atliktų atitinkamų politinių pasiūlymų poveikio vertinimus, kad būtų nustatytas jų poveikis visuomenės sveikatos ir mitybos sričių tikslams, visų pirma Bendrajai žemės ūkio politikai;

    35. džiaugdamasis pritaria daugelio projektų dėl nutukimo finansavimui, numatytam dabartinėje Bendrijos veiklos programoje sveikatos apsaugos klausimu (2003–2008), ir mano, kad antroje programoje (2007–2013) svarbiausia pamatyti ilgalaikius biudžetus ir pabrėžti, kad būtina populiarinti tarp vaikų, jaunimo ir žmonių su negalia sveiką gyvenimo būdą;

    36. pabrėžia, kad informavimo kampanijos nėra geriausia priemonė, siekiant, kad atitinkama informacija pasiektų socialiu ir ekonominiu požiūriais nuskriaustų žmonių grupes; mano, kad reikėtų pritaikyti veiksmus prie vietos poreikių ir vykdyti bendruomenių lygmeniu, be to, reikėtų užmegzti tiesioginius ryšius bei glaudų bendradarbiavimą tarp vietos mokyklų, vaikų darželių, visų bendrosios praktikos gydytojų ir sveikatos tarnybų; primena, kad šių veiksmų įvertinimas gyvybiškai svarbus siekiant suprasti, ar jie daro pageidaujamą poveikį;

    37. ragina naudoti struktūrinius fondus investicijoms į infrastruktūrą socialiu ir ekonominiu požiūriais atsilikusiose srityse, siekiant palengvinti fizinę veiklą ir saugų transportą, pvz., į dviračių takus, ir skatinti žaidimus gryname ore saugioje aplinkoje; skatina valstybes nares investuoti, kad būtų pasiekti šie tikslai;

    38. prašo Komisijos bendradarbiaujant su valstybių narių atsakingomis ministerijomis arba regionais dalyvauti įgyvendinant programas „Sportas mokykloje“ eksperimentinėse įstaigose;

    39. ragina Komisiją įvertinti, kokio masto problemą netinkama mityba ir judėjimo stoka sudaro pagyvenusiems žmonėms, ir apsvarstyti, kokių tolesnių priemonių turėtų būti imtasi, siekiant šiuo atžvilgiu padėti šiai svarbiai, tačiau kartais nepastebėtai, Bendrijos žmonių grupei;

    40. ragina valstybes nares ir darbdavius skatinti savo darbuotojus dalyvauti geros savijautos palaikymo ir fizinėje veikloje, ypač moteris, kurios darbe susiduria su monotoniškomis užduotimis, dėl kurių galima susirgti chroniškomis ligomis;

    41. pripažįsta darbdavių vaidmenį propaguojant sveiką gyvenseną darbuotojams; primena, kad darbo jėgos sveikata, taigi ir našumas, turėtų būti įmonių socialinės atsakomybės strategijos dalis; mano, kad šiuo metu sukurtas Europos aljansas už socialinę atsakomybę skatins pasikeitimą gera praktika šioje srityje;

    42. nėra abejingas 10-ajame tarptautiniame kongrese nutukimo klausimu paskelbtam mokslininkų kvietimui suintensyvinti mokslinius tyrimus siekiant geriau suprasti genetinių ir gyvenimo būdo veiksnių, sukeliančių ligas, sąveiką;

    43. taigi džiaugiasi, kad Bendrija finansuoja Šeštosios pamatinės mokslinių technologijų plėtros ir demonstravimo programos teminio prioriteto „Maisto kokybė ir sauga“ 9 projektus, kuriuose numatomi nauji kovos su nutukimu būdai, pvz., susikoncentruojant ties specialia amžiaus grupe ar nagrinėjant genetinių, elgesio veiksnių ir sotumo būsenos sąveiką;

    44. prašo, kad įgyvendinant Europos bendrijos septintąją bendrąją mokslinių tyrimų, technologijų plėtros ir demonstravimo veiklos programą į kovą su nutukimu ir toliau būtų ne tik nukreiptas tarpvalstybinis mokslininkų bendradarbiavimas mitybos, žemės ūkio ir biotechnologijos srityse, bet ir kad šią kovą būtų galima laikyti mokslinių tyrimų tema, svarbia ne vienos srities mokslininkams;

    45.  pabrėžia, jog svarbu nustatyti (visų pirma pagal amžiaus grupes ir socialines ir ekonomines klases) palyginamus sveikatos būklės rodiklius, ypač susijusius su maistinių medžiagų suvartojimo kiekiais, fiziniu aktyvumu ir tukimu;

    46. yra labai susirūpinęs, kad Europoje vis mažiau suvartojama vaisių ir daržovių dėl aukštų produktų kainų ir nepakankamos informacijos apie tikrąją dietos naudą, tai labiausiai liečia Europos gyvenančias mažas pajamas turinčias šeimas;

    47. ragina Komisiją pateikti pasiūlymą dėl programos ir teisės aktų, kuriuose būtų numatytos galimybės pasinaudoti geriausiais maistinių medžiagų ir kitų naudingų maisto komponentų šaltiniais ir kurie suteiktų Europos vartotojams galimybę pasirinkti jų individualiai gyvensenai ir sveikatai tinkamiausią mitybą;

    48. susirūpinęs pranešimais, kad paskutiniais dešimtmečiais sumažėjo Europoje išauginamų vaisių ir daržovių maistingumas, ragina Komisiją ir Tarybą persvarstant 2008 m. bendrą žemės ūkio politiką imtis būtinų veiksmų siekiant, kad kaimo plėtros politikos programoje maisto produktų maistingumo vertė būtų laikoma svarbiu kriterijumi ir gerinama maisto gamybos kokybė bei skatinama sveika mityba;

    49. pageidauja, kad būtų kuo labiau suderinama Bendroji žemės ūkio politika ir Europos Sąjungos inicijuotos sveikatos politika, prašo Komisijos griežtai kontroliuoti, kad Europos Sąjungos subsidijomis, suteiktomis kai kuriems pramonės sektoriams, jokiais būdais nebūtų finansuojamos reklaminės kampanijos, kuriose palankiai pristatomi labai kaloringi produktai;

    50. ragina Komisiją užtikrinti, kad Bendrijos subsidijos, skirtos tam tikroms pramonės šakoms, nebūtų panaudotos didelio kaloringumo produktų reklamai;

    51. mano, kad būtina reformuoti Bendrąją vaisių ir daržovių rinkų organizaciją siekiant, be kita ko, vėl skatinti vartoti didelės dietinės vertės produktus. Be to, yra įsitikinęs, kad skatinančioji politika (kainų mažinimas, mokestinės lengvatos, kitų rūšių subsidijos) yra palanki sistemai, grindžiamai didesniu kaloringų produktų apmokestinimu (angl. „fat tax“), dėl kurios galiausiai ypač nukentėtų kuklias pajamas gaunančios Europos šeimos;

    52. kviečia Pasaulio sveikatos organizaciją pateikti Europos Parlamentui savo dabartinius pasvarstymus apie nutukimą;

    53. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybėms narėms ir PSO.

    • [1]  OL L 276, 1990 10 6, p.40. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos Direktyva 2003/120/EB (OL L 333, 2003 12 20, p.51)

    AIŠKINAMOJI DALIS

    „Geri maitinimosi įpročiai – tarsi taupomoji knygelė. Norint sulaukti pelno, reikia ilgai investuoti“.

    Simone Lemieux, Kvebeko Lavalio universiteto Mitybos ir funkcinių maisto produktų instituto profesorė, 2005 m.

    Europos piliečius palietusi nutukimo ir antsvorio epidemija mus skatina skambinti pavojaus varpais. Galime pateikti iškalbingų skaičių, paimtų iš labai naudingos nuomonės savo iniciatyva, 2005 m. parengtos Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto, kuris pats įkvėpimo sėmėsi iš Pasaulio sveikatos organizacijos ir Tarptautinės nutukimo darbo grupės ataskaitų:

    -          25 ES valstybėse narėse antsvorį turi 14 milijonų vaikų, iš kurių 3 milijonai pripažinti nutukusiais;

    -          daugelyje ES valstybių narių antsvorį turi daugiau kaip pusė suaugusių gyventojų; 20–30 proc. suaugusiųjų laikomi nutukusiais;

    -          turinčių antsvorį ir nutukusių vaikų Europoje kasmet padaugėja daugiau kaip 400 000; šią problemą 25 ES valstybių narių mastu patiria beveik kas ketvirtas vaikas;

    -          Šiaurės Europos šalyse antsvorį turi 10–20 proc. vaikų, o Pietų Europoje, Jungtinėje Karalystėje ir Airijoje – 20–35 proc.;

    Taigi nutukimas yra realija, verčianti mus teigti, kad vis dažniau gatvėje prasilenkiame ar eilėje prie bilietų į kiną stovime su žmonėmis, turinčiais didelį antsvorį. Ši realija dar labiau jaudina dėl to, kad vis dažniau paliečia Europos vaikus ir paauglius.

    Žinoma, visuomet atsiras tvirtinančių, kad tai tik fobija, susijusi su naujaisiais estetikos standartais, o ne tikra XXI amžiaus „civilizacijos liga“. Iš tiesų nutukimas (jo nereikia painioti su antsvoriu ar keletu nereikalingų kilogramų), kaip, beje, ir anoreksija (irgi nesutapatintina su paprasčiausiu lieknumu ar nedideliu liesumu), yra didžiulė fizinės sveikatos problema.

    Vis dėlto visuose gyventojų sluoksniuose gerokai labiau paplitęs nutukimas, didinantis mirtingumo nuo tokių patologijų kaip antrojo tipo diabetas, hipertonija ir širdies ligos riziką.

    Tad reikia pasidžiaugti, kad 2005 m. gruodžio mėn. paskelbdama Žaliąją knygą Komisija pradėjo diskusiją šia tema, verčiančia mus apgalvoti geriausias kovos su nutukimu priemones ir skatinti sveiką maitinimąsi bei reguliarią fizinę veiklą.

    Ši iniciatyva pratęsia 2005 m. kovo mėn. paskelbtą Europos veiklos programą, skirtą tinkamai mitybai, fiziniam aktyvumui ir sveikatai skatinti, kurioje dalyvauja pramonės sektorių atstovai, valstybių valdžios institucijos ir NVO; visiems veiksmams vadovauja GD SANCO.

    Be to, pranešėja džiaugiasi šio susitarimo atvirumu bei novatoriškumu ir tikisi, kad jis padės nustatyti būsimų bendrų veiksmų Europos Sąjungos mastu didžiąsias gaires.

    O dėl fizinio aktyvumo, kuris sudaro pusę problemos, taigi ir pusę jos sprendimo (prisiminkime garsiąsias 30 kasdienio fizinio aktyvumo minučių, rekomenduojamas daugelio praktikuojančių gydytojų), pranešėja nori iškart pažymėti, kad švietimas ir sportas yra visų pirma šalies ar regiono kompetencijos dalykai.

    Nors sporto lavinamąją reikšmę pripažino Europos Vadovų Taryba 2000 m. gruodžio mėn. Nicoje įvykusiame susitikime, o 2004-ieji netgi paskelbti Europos švietimo per sportą metais, Sąjungos veiksmų laukas šioje srityje gana ribotas.

    Žinoma, reikia išbandyti tam tikras galimybes: organizuoti fizinio aktyvumo aktualinimo kampanijas įvairiose žiniasklaidos priemonėse bei visų 25 valstybių narių švietimo ministerijų ir EUPEA (angl. European physical education association) teminę partnerystę, o visų pirma – į fizinio aktyvumo aspektą atsižvelgti regionų politikoje.

    Lygiai taip pat svarbu pabrėžti, kad vietos valdžios institucijų atsakas į šią mūsų laikų ligą yra vėlyvas. Reikia pažymėti, kad, priešingai negu visuotinai manoma, nutukimas paplitęs ne tik pramoninėse šalyse, bet ir tarp kitų gyventojų, pvz., Azijoje, Okeanijoje (o Melanezijos ir Mikronezijos regionuose pasiektas rekordinis jo mastas) ar Viduržemio jūros baseino šalyse.

    Pirmąjį prevencinį kovos su nutukimu projektą Europos Komisija finansavo 1998 m., bendradarbiaudama su Kretos universitetu. Pirmoji iš valstybių narių nacionalinį mitybos ir sveikatos planą 2000 m. pradėjo įgyvendinti Prancūzija. Beje, tais pačiais metais Taryba priėmė pirmąją savo rezoliuciją sveikatos ir mitybos klausimais.

    Nuo tada dauguma valstybių narių ėmėsi priemonių, siekdamos nuo pat vaikystės skatinti sveiką mitybą ir reguliarią fizinę veiklą.

    Mitybos srityje jos ėjo arba teisėkūros, arba Veiklos programos nurodytu keliu, arba naudojosi abiem priemonėmis. Jos apsirūpino reikiamomis lėšomis ir pasiūlė gausybę skatinamųjų kontrolės ir net draudimo priemonių.

    Valstybių lygmeniu buvo imtasi veiksmų įvairiausiose srityse:

    -          kai kurie maisto produktai ženklinti specialiomis etiketėmis (Jungtinėje Karalystėje, Suomijoje ir Švedijoje naudotos „food signposting“ sistemos),

    -          kai kuriose (Prancūzijos, Jungtinės Karalystės) mokymo įstaigose pastatyti arba pašalinti gėrimų ir maisto produktų automatai,

    -          imta reguliuoti tiesioginę reklamą jaunesniems negu 12 metų vaikams (25 ES valstybėse narėse ji kontroliuojama, o Švedijoje uždrausta),

    -          imtasi patiekalams gaminti mokyklų valgyklose naudojamų maisto produktų ir papildų kontrolės (Latvijos vyriausybė priėmė sprendimą nuo 2006 m. lapkričio 1 d. uždrausti vaikams tiekti maisto produktus ir gėrimus, kurių sudėtyje yra dirbtinių priedų, dažiklių ar kofeino),

    -          imta riboti augalinių riebalų, kurių sudėtyje yra vandenilio, arba didelės trans riebiųjų rūgščių koncentracijos margarino naudojimą produktų gamyboje (Danija 2003 m. priėmė įstatymą, kuriuo mažinamas leistinas trans riebiųjų rūgščių kiekis).

    Pranešėja sąmoningai nusprendė kaip pavyzdžius paminėti valstybių narių veiksmus, pagrįstus „prevencijos ir draudimo“ principu. Remdamasi šiais pavyzdžiais, pranešėja gali atkreipti dėmesį į dabartinį įstatymų leidėjo polinkį su nutukimu kovoti griežtomis priemonėmis: arba uždraudžiant tam tikras maisto produktų sudedamąsias dalis, arba įspėjant vartotoją dėl labai kaloringų gaminių.

    Be to, pranešėja mano, kad dar per anksti pateikti laikiną ar galutinį skirtingos nacionalinės politikos vertinimą, kadangi daugelis minėtų priemonių ką tik pradėtos taikyti!

    Beje, tai pirmoji priežastis, skatinanti nesiūlyti taikyti vieno iš 5 pirmiau minėtų veiksmų Europos lygmeniu. Kita priežastis – pranešėja teikia pirmenybę atviriems ir pozityviems pasiūlymams, nelabai suderinamiems su draudimo logika. Dirbant su vaikais, pastaroji nelabai veiksminga, turint omenyje gana stiprų jų polinkį nepaisyti draudimų.

    Be to, santykių kūrimo filosofija pagrįsta skatinimu, o ne draudimu vartoti tam tikrus maisto produktus.

    Pranešėja pripažįsta ir tai, kad būtina atsisakyti politinio korektiškumo, vedančio į neveikimą: kas šiandien dar gali manyti, kad nėra mitybos požiūriu gerų ir blogų maisto produktų!

    Ji nori aiškiai pareikšti neabejojanti, kad esama sveikų dietinių maisto produktų ir prastos kokybės kaloringų maisto produktų, ir kad kaip tik pirmieji, o ypač vaisiai ir daržovės, kurių vartojimas jau daugiau kaip dešimtmetį sparčiai mažėja ir kurių svarba sveikatai visiems žinoma, turėtų tapti Europos Sąjungos skatinamosios politikos objektu.

    O dėl bendrosios žemės ūkio politikos, pranešėja pritaria kritinėms pastaboms dėl jos neefektyvumo. Dabartinė BŽŪP yra pasenusi, reikia pradėti esminę reformą ir pateikti atsakymus į įvairių žemės ūkio sričių gamintojų bei vartotojų klausimus, siekiant, kad maistas būtų sveikas, įvairus ir atitiktų mitybos reikalavimus.

    Kaip bendro vaisių ir daržovių rinkos organizavimo šalininkė, pranešėja siūlo naują Europos politiką, kurios vienas iš tikslų būtų šio tipo dietinių maisto produktų vartojimo didinimas. Be to, ji įsitikinusi, kad skatinamoji politika (kainų bei mokesčių mažinimas, subsidijos) būtų tinkamesnė negu didesnis kaloringų produktų apmokestinimas (angl. fat tax), dėl kurio galų gale nukentėtų kukliausiai gyvenančios Europos šeimos.

    Taigi, pranešėjos nuomone, keleto Bendrijos politinių priemonių panaudojimas vienu metu dėl didelio dalyvių skaičiaus galbūt yra sunkiausiai įgyvendinama, bet geriausia tiesioginio poveikio priemonė, galinti suteikti Europai pridėtinę vertę kovoje už maitinimosi įpročių ir apskritai gyvenimo būdo pasikeitimą.

    Šis daugiaplanį požiūrį Taryba tiesiogiai atskleidė 2000 m. gruodžio 14 d. rezoliucijoje, kurios 12 punkte pabrėžiama: „didelė Bendrijos politikos dalis, ypač visuomenės sveikatos, žemės ūkio, žuvininkystės, mokslinių tyrimų, transporto, vartotojų ir vidaus rinkos apsaugos politika, lemia, kad valstybių mitybos politika gali būti efektyvi tik tokiu atveju, jei, nustatant ir įgyvendinant Bendrijos politiką šioje srityje, bus atsižvelgiama į mitybos sveikatos aspektus“.

    Todėl suformuluota daug konkrečių pasiūlymų, susijusių su įvairiomis Europos Sąjungos politinės veiklos sritimis. Pavyzdžiui:

    -          Europos bendrijos septintojoje bendrojoje mokslinių tyrimų, technologijų plėtros ir demonstravimo veiklos pagrindų programoje svarbu ne tik numatyti tradicinį aprūpinimo maisto produktais, žemės ūkio ir biotechnologijų finansavimą, bet ir remti kitų veiksnių mokslinius tyrimus, taigi finansuoti tarpdisciplininius (socialinius ekonominius, sveikatos) projektus;

    -          garso ir vaizdo ryšių bei vartotojų apsaugos politikos srityje pranešėja siūlo Komisijai sudaryti džentelmenišką susitarimą su Europos žiniasklaidos pramone, kad į vaikams skirtą produkciją būtų privaloma įrašyti, naudojant į įvairias informacijos laikmenas – televiziją, kiną, internetą, vaizdo žaidimus, sveikatinamojo ir žaidybinio pobūdžio įrašų, kuriais būtų siekiama perteikti Europos jaunimui sportavimo ir vaisių bei daržovių vartojimo svarbą norint išlikti geros sveikatos;

    -          o dėl švietimo ir sporto, Komisija turi lėšų, kad bendradarbiaudama su kompetentingomis valstybių narių ar regionų ministerijomis, „eksperimentinėse“ įstaigose galėtų įgyvendinti programas „Sportas mokykloje“ ir metų pradžioje pasirinktų mokyklų mokiniams padovanotų ES logotipu paženklintus krepšius su minimaliu sporto reikmenų rinkiniu (sportbačiais, trumpikėmis, marškinėliais);

    -          dėl struktūrinių fondų veiklos: juk Sąjungos ekonominė ir socialinė sanglauda yra pagrindinis Europos kūrimo tikslas. Atsižvelgiant į didesnį nutukimo paplitimą vargingiausiuose gyventojų sluoksniuose, gyvybiškai svarbu tiek miesto zonose, tiek užmiestyje populiarinti sveiką gyvenimo būdą, panaudojant Europos socialinio fondo (ESF) ir Europos regioninės plėtros fondo (ERPF) lėšas, skirtas 2007–2013 m. laikotarpiui.

    Išvada – kova su nutukimu tik prasideda. Ji turi tapti visų valstybių narių, o visų pirma – Europos politiniu prioritetu. Sąjunga turi svarbų kozirį, kuriuo gali pasinaudoti derindama Bendrijos politiką su kasdieniais piliečių lūkesčiais sveikatos ir bendrosios gyvenimo kokybės srityje:

    geras maitinimasis turi būti pripažintas tokiu pat svarbiu gyvenimo įpročiu, prisidedančiu prie sveikatos gerinimo, kaip ir fiziniai pratimai bei nerūkymas.

    MOTERŲ TEISIŲ IR LYČIŲ LYGYBĖS KOMITETONUOMONĖ (15.11.2006)

    pateikta Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetui

    dėl sveikos mitybos ir fizinio aktyvumo skatinimo: antsvorio, nutukimo ir chroniškų ligų prevencijos Europos Sąjungoje
    (2006/2231(INI))

    Nuomonės referentė: Anna Hedh

    PASIŪLYMAI

    Moterų teisių ir lyčių lygybės komitetas ragina atsakingą Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

    A.     kadangi mergaitės linkusios būti labiau nepatenkintos savo fizine išvaizda nei berniukai, ir dėl to gali atsirasti tokių valgymo sutrikimų kaip anoreksija ir bulimija,

    B.     kadangi dėl daugybės veiksnių, pavyzdžiui, profesinių reikalavimų ir pareigų namų ūkyje, vis sunkiau į kasdieninę veiklą integruoti fizinius užsiėmimus,

    C.     kadangi sportas yra svarbi natūralaus socializacijos proceso dalis ir kadangi jis vaidina šviečiamąjį vaidmenį ir skatina teigiamas vertybes bei asmens vystymąsi,

    D.     kadangi nėštumas ir menopauzė yra du kritiniai moterų viršsvorio susidarymo etapai ir kadangi šiems dviem svarbiems moters gyvenimo įvykiams nacionalinės sveikatos tarnybos skiria nepakankamai dėmesio, ypač patariant dėl mitybos,

    E.     kadangi su nutukimu susijęs mirtingumas ne toks dažnas tarp moterų, kadangi sergamumo paplitimas ir su sveikata susijusios gyvenimo kokybės problemos yra kelis kartus dažnesnės tarp moterų ir kadangi dėl šios priežasties moterys dažniau susiduria su nutukimo pasekmėmis ir mažiau nei vyrai , ir fiziškai, ir emociškai, toleruoja dėl nutukimo atsirandantį fizinės sveikatos pablogėjimą ,

    F.     kadangi daugeliui moterų grupių, ypač gyvenančioms skurde, sudėtinga pradėti gyventi sveikiau,

    1.   ragina Komisiją toliau plėtoti lytimi grindžiamą požiūrį į su nutukimu ir antsvoriu susijusias sąlygas, mitybą ir fizinį aktyvumą, ypač renkant duomenis, skleidžiant pažangiąją patirtį ir Bendrijos lygmeniu kuriant komunikacijos strategijas;

    2.   nurodo, kad mokyklos – tai vieta, kuri gali būti panaudota darant teigiamą įtaką vaikų ir jaunimo elgesiui; pabrėžia, kad turėtų būti skatinama mokyklų valgyklose tiekti šviežią maistą, pageidautina iš organinių ar regioninių žemės ūkio produktų;

    3.   ragina valstybes nares įtraukti į pradinio lavinimo programas mitybos ir fizinio aktyvumo sritį kaip privalomą kasdien dėstomą dalyką, o į vidurinio lavinimo programas – namų ekonomiką; ragina Komisiją skatinti įvairių Europos švietimo programų atstovus šiose srityse keistis pažangiąja patirtimi;

    4.   pabrėžia tai, kad mokyklos vaidina svarbų vaidmenį darant įtaką vaikų ir jaunimo gyvenimo būdui; siūlo į mokyklų programas įtraukti vartotojų švietimo, mitybos ir fizinio aktyvumo dalykus ir kviesti studentus šioje veikloje dalyvauti;

    5.   ragina valstybes nares remti informavimo kampanijas, kurios skatintų, motyvuotų ir leistų asmenims mesti svorį sveikiau maitinantis ir dalyvaujant fizinėje veikloje;

    6.   siūlo, kad valstybės narės, kurdamos savo nacionalines sveikatos strategijas, atsižvelgtų į galimybę skatinti pacientams skirti fizinę veiklą kaip prevencinę priemonę, padedančią kovoti su sveikatos problemomis, susijusiomis su nutukimu, kaip svorio palaikymo priemonę arba kaip svorio numetimo priemonę; ragina Komisiją remti valstybių narių keitimąsi pažangiąja patirtimi šioje srityje;

    7.   ragina valstybes nares, regionines ir vietos valdžios institucijas bei sporto asociacijas skatinti, remti ir organizuoti visiems prieinamą fizinio aktyvumo ir sporto veiklą ir užtikrinti, kad mergaitėms ir moterims būtų suteiktos lygios galimybės naudotis sporto infrastruktūra ir veikla kaip ir vyrams, atsižvelgiant į skirtingus moterų ir vyrų poreikius;

    8.   ragina valstybes nares ir darbdavius skatinti savo darbuotojus dalyvauti geros savijautos palaikymo ir fizinėje veikloje, ypač moteris, kurios darbe susiduria su monotoniškomis užduotimis, dėl kurių galima susirgti chroniškomis ligomis;

    9.   ragina valstybes nares toliau informuoti sveikatos priežiūros specialistus apie su svoriu susijusias problemas ir sąlygas, įskaitant jų psichologines ir (arba) fiziologines priežastis, siekiant pagerinti pacientų gydymą;

    10. ragina valstybes nares ir Komisiją informuoti visuomenę apie sveikos mitybos ir reguliaraus fizinio aktyvumo naudą bei galimus sėslaus gyvenimo būdo pavojus sveikatai;

    11. pabrėžia žiniasklaidos vaidmenį informuojant apie valdymo įpročius; ragina valstybes nares bendradarbiauti su žiniasklaida skatinant sveikesnę mitybą;

    12. ragina socialinius partnerius ir darbdavius sukurti darbo aplinką, kuri padėtų užsiimti fizine veikla ir taip padidintų našumo lygį;

    13. ragina visus maisto ir mitybos pramonės sektorius – nuo gamintojo iki vartotojo – dalyvauti nuolatinėse diskusijose ir prisiimti atsakomybę įgyvendinant šiose diskusijose priimamus sprendimus, ypač kalbant apie lytimi grindžiamus mokslinius tyrimus, taikomąją veiklą ir informaciją apie mitybą.

    PROCEDŪRA

    Pavadinimas

    Sveikos mitybos ir fizinio aktyvumo skatinimas: antsvorio, nutukimo ir chroniškų ligų prevencijos Europos Sąjungoje

    Procedūros numeris

    2006/2231(INI)

    Atsakingas komitetas

    ENVI

    Nuomonę pateikė
      Paskelbimo plenariniame posėdyje data

    FEMM
    28.9.2007

    Nuomonės referentas (-ė)

      Paskyrimo data

    Anna Hedh
    12.9.2006

    Pakeistas nuomonės referentas (-ė)

     

    Svarstymas komitete

    19.10.2006

    13.11.2006

     

     

     

    Priėmimo data

    13.11.2006

    Galutinio balsavimo rezultatai

    +:

    –:

    0:

    23

    -

    -

    Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

    Edit Bauer, Hiltrud Breyer, Maria Carlshamre, Ilda Figueiredo, Věra Flasarová, Lívia Járóka, Piia-Noora Kauppi, Rodi Kratsa-Tsagaropoulou, Siiri Oviir, Marie Panayotopoulos-Cassiotou, Marie-Line Reynaud, Teresa Riera Madurell, Raül Romeva i Rueda, Amalia Sartori, Eva-Britt Svensson, Anne Van Lancker, Corien Wortmann-Kool, Anna Záborská

    Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

    Lidia Joanna Geringer de Oedenberg, Anna Hedh,, Zita Pleštinská.

    Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (178 straipsnio 2 dalis)

    Albert Deß, Viktória Mohácsi

    Pastabos (pateikiamos tik viena kalba)

    ...

    PROCEDŪRA

    Title

    dėl „Sveikos mitybos ir fizinio aktyvumo skatinimas: antsvorio, nutukimo ir chroniškų ligų prevencija Europos Sąjungoje“

     

    Procedūros numeris

    2006/2231(INI)

    Atsakingas komitetas
      Paskelbimo plenariniame posėdyje data

    ENVI
    28.9.2006

    Nuomonę teikiantis(-ys) komitetas(-ai)  Paskelbimo plenariniame posėdyje data

    EMPL
    28.9.2006

    IMCO
    28.9.2006

    FEMM

    12.10.2006

     

     

    Nuomonė nepareikšta
      Sprendimo priėmimo data

    EMPL
    18.1.2006

    IMCO

    4.10.2006

     

     

     

    Glaudesnis bendradarbiavimas
      Paskelbimo plenariniame posėdyje data

     

     

     

     

     

    Pranešėjas
      Paskyrimo data

    Frédérique Ries

    29.11.2005

     

    Pakeistas (-i) pranešėjas (-ai)

     

     

    Svarstymas komitete

    3.10.2006

    27.11.2006

     

     

     

    Priėmimo data

    27.11.2006

    Galutinio balsavimo rezultatai

    +

    -

    0

    42

    5

    0

    Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

    Adamos Adamou, Georgs Andrejevs, Irena Belohorská, Johannes Blokland, John Bowis, Frieda Brepoels, Martin Callanan, Dorette Corbey, Chris Davies, Mojca Drčar Murko, Edite Estrela, Jill Evans, Anne Ferreira, Karl-Heinz Florenz, Matthias Groote, Françoise Grossetête, Cristina Gutiérrez-Cortines, Satu Hassi, Gyula Hegyi, Jens Holm, Dan Jørgensen, Christa Klaß, Marie-Noëlle Lienemann, Jules Maaten, Linda McAvan, Roberto Musacchio, Riitta Myller, Péter Olajos, Miroslav Ouzký, Vittorio Prodi, Frédérique Ries, Guido Sacconi, Karin Scheele, Richard Seeber, Kathy Sinnott, Bogusław Sonik, Antonios Trakatellis, Marcello Vernola, Anja Weisgerber

    Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

    Margrete Auken, Pilar Ayuso, Philip Bushill-Matthews, Christofer Fjellner, Kartika Tamara Liotard, Miroslav Mikolášik, Ria Oomen-Ruijten, Alojz Peterle

    Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (178 straipsnio 2 dalis)

     

    Pateikimo data

    6.12.2006

    Pastabos
    (pateikiamos tik viena kalba)