PRANEŠIMAS dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl atliekų

15.12.2006 - (KOM(2005)0667 – C6‑0009/2006 – 2005/0281(COD)) - ***I

Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetas
Pranešėjas: Caroline Jackson

Errata/Addenda

• ERR01 (PDF - 103 KB)
• ERR01 (DOC - 38 KB)

EUROPOS PARLAMENTO TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PROJEKTAS

dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl atliekų

(KOM(2005)0667 – C6‑0009/2006 – 2005/0281(COD))

(Bendro sprendimo procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2005)0667)[1],

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 251 straipsnio 2 dalį ir į 175 straipsnio 1 dalį, pagal kurias Komisija jam pateikė pasiūlymą (C6‑0009/2006),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 51 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos politikos komiteto pranešimą ir į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto nuomonę (A6‑0466/2006),

1.  pritaria Komisijos pasiūlymui su pakeitimais;

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą ketina keisti iš esmės arba pakeisti jį nauju tekstu;

3.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.

Komisijos siūlomas tekstas	Parlamento pakeitimai
Pakeitimas 1 1a–1c konstatuojamosios dalys (naujos)
	(1a) Pirmasis visų atliekų politikos krypčių tikslas turėtų būti siekis sumažinti neigiamą atliekų susidarymo ir tvarkymo įtaką žmonių sveikatai ir aplinkai. Atliekas reguliuojančiais teisės aktais taip pat turėtų būti siekiama sumažinti išteklių naudojimą ir didinti praktinį atliekų hierarchijos taikymą.
	(1b) Savo 1997 m. vasario 24 d. rezoliucijoje Taryba patvirtino, kad atliekų prevencija turi būti atliekų tvarkymo pirmasis prioritetas ir kad energijos atgavimui iš atliekų turi būti taikomas pakartotinis naudojimas bei medžiagų perdirbimas, kadangi šiuo metu ekologiniu požiūriu tai yra geriausios išeitys;
	(1c) Šeštojoje Bendrijos aplinkosaugos veiksmų programoje patvirtinama ši kryptis, siekiant labai sumažinti bendrą susidarančių atliekų kiekį ir nustatyti po to siektinus uždavinius.
Pagrindimas
Nustatant atliekų tvarkymo tikslą turėtų būti atsižvelgta į atliekų susidarymo ir tvarkymo poveikį ir jis turėtų padėti sumažinti išteklių naudojimą. Taigi nustatyta atliekų hierarchija turėtų būti taikoma praktikoje, siekiant užtikrinti turimų politikos tikslų tęstinumą.
Siekiama priminti nustatytą penkių veiksmų atliekų tvarkymo hierarchiją, kuri pradedama prioritetiniu veiksmu – prevencija ir tęsiama nurodant geriausius sprendimus, padedančius išvengti aplinkos taršos.
Primenama Europos Parlamento ir Tarybos patvirtinta šeštoji Bendrijos aplinkosaugos veiksmų programa, apimanti atliekų prevenciją, siekiant pabrėžti bendro sumažinimo ir uždavinių nustatymo svarbą.
Pakeitimas 2 6a konstatuojamoji dalis (nauja)
	(6a) Ypač būtina kuo greičiau pertvarkyti dabartinę gamybos ir vartojimo sistemą. Pagrindinis tikslas – pakeisti vartojimą taip, kad jis taptų darnesnis, ir kuo labiau suderinti žaliavos gavybos, gamybos ir gaminio projektavimo procesus su natūraliais procesais ir modeliais,
Pakeitimas 3 6b konstatuojamoji dalis (nauja)
	(6b) visuomenė pirmiausia priklauso nuo produktų, sudarytų iš įvairių medžiagų, t. y. biologinių, mineralinių ir sintetinių medžiagų, kurios dažnai jungiamos gaminant mišrias medžiagas. Tokios medžiagos turėtų būti naudojamos taip, kad pasibaigus minėtųjų produktų naudingumo laikotarpiui, jie netaptų nevertingomis atliekomis,
Pakeitimas 4 10a konstatuojamoji dalis (nauja)
	(10a) teisės aktais dėl atliekų turėtų būti siekiama sumažinti gamtinių išteklių naudojimą ir skatinti taikyti atliekų hierarchiją.
Pagrindimas
Atliekų hierarchija turėtų būti atliekų politikos pagrindas, kadangi ji pagrįsta aplinkos apsaugos principais. Taigi taikant hierarchiją prisidedama prie aplinkos apsaugos, veiksmingo gamtos išteklių naudojimo ir priklausomybės nuo energijos mažinimo, skatinant atliekų gamybos mažinimą ir esminį atliekų perdirbimą.
Pakeitimas 5 11 konstatuojamoji dalis
(11) Turėtų būti įtraukta pakartotinio naudojimo apibrėžtis, kad būtų paaiškinta, kokią sferą bendrojoje atliekų apdorojimo srityje užima ši operacija, ir koks yra medžiagų ar produktų, atitinkančių atliekų apibrėžtį, pakartotinio naudojimo vaidmuo. Pakartotinio naudojimo apibrėžtis neturėtų apimti atliekomis nevirstančių produktų pakartotinio naudojimo, todėl turėtų būti susijusi tik su veikla, dėl kurios pakartotinai naudojami atliekomis tapę produktai ar sudėtinės dalys.	(11) Turėtų būti įtraukta pakartotinio naudojimo apibrėžtis, kad būtų paaiškinta, kokią sferą visoje ES atliekų tvarkymo politikoje užima ši operacija. Ši apibrėžtis turi būti pateikta taip, kad apimtų visas pakartotinio naudojimo operacijas, kurios veikiančiuose ES teisės aktuose, susijusiuose su specifinėmis produktų atliekomis, yra apibrėžtos kaip pakartotinio naudojimo.
Pagrindimas
Pateikiant naujas apibrėžtis pagrindų direktyvoje dėl atliekų reikia atsižvelgti į produktų specifinių atliekų direktyvose esamas apibrėžtis (t. y. į sąvokos „pakartotinis naudojimas“ apibrėžtis, pateiktas Direktyvos 94/62/EB dėl pakuočių ir pakuočių atliekų 3 straipsnio 5 dalyje, Direktyvos 2000/53/EB dėl eksploatuoti netinkamų transporto priemonių 2 straipsnio 6 dalyje ir Direktyvos 2002/96/EB dėl elektros ir elektroninės įrangos atliekų 3 straipsnio d punkte).
Pakeitimas 6 13 konstatuojamoji dalis
(13) Naudojimo ir šalinimo apibrėžtis reikia pakeisti, kad tarp šių dviejų sąvokų būtų aiškesnis skirtumas, paremtas faktišku poveikio aplinkai skirtumu, o dar tiksliau tuo, ar dėl tokios operacijos ekonomikoje naudojamas gamtinių išteklių pakaitalas, ar ne. Be to, būtina papildomai numatyti koregavimo mechanizmą, kad būtų galima išsiaiškinti padėtį tais atvejais, kai minėtą skirtumą sunku nustatyti praktiškai, arba kai, veiklą klasifikavus kaip naudojimą, tai neatitinka tikrojo operacijos poveikio aplinkai.	(13) Utilizavimo ir galutinio šalinimo apibrėžtis reikia pakeisti, kad tarp šių dviejų sąvokų būtų aiškesnis skirtumas, paremtas faktiniu poveikio aplinkai ir sveikatai skirtumu, ir tuo, ar dėl tokios operacijos ekonomikoje naudojamas vertesnis gamtinių išteklių pakaitalas, ar ne. Be to, būtina papildomai numatyti koregavimo mechanizmą, kad būtų galima išsiaiškinti, kokiu atveju veiklą klasifikavus kaip utilizavimą, tai neatitinka tikrojo operacijos poveikio aplinkai.
Pagrindimas
Taip pat reikia apsvarstyti ir poveikį sveikatai. Kai siekiama atskirti utilizavimą ir galutinį šalinimą, gamtinių išteklių pakeitimas atliekomis turi būti vertesnis, o ne bet koks pakeitimas. Taisymo priemonė naudojant komitologijos procedūrą gali būti taikoma tik veiksmų prieš tariamą utilizavimą atveju, o ne specialiems skirtumams tarp utilizavimo ir galutinio šalinimo nustatyti.

Pakeitimas 7

14a konstatuojamoji dalis (nauja)

	(14a) Siekiant paaiškinti kai kuriuos atliekų apibrėžties aspektus, būtų naudinga nurodyti, kada medžiaga, kuri yra gamybos ar gavybos procesų rezultatas, net jei ji nėra pagrindinis šių procesų tikslas, ir kurios turėtojas neketina jos išmesti, bet ją būtina naudoti, tampa šalutiniu produktu. Komisija turėtų parengti aiškinamąsias gaires, pagristas esama jurispridencija. Jei to nepakanka, Komisija, esant reikalui, ir, ypač atsižvelgusi į aplinkos apsaugos ir sveikatos apsaugos aspektus bei jurisprudencijoje įvirtintus atvejus, turėtų teikti teisėkūros pasiūlymus, kuriuose būtų pateikti aiškūs kriterijai, kaip kiekvienu atveju nustatyti, kada tokioms medžiagoms netaikoma atliekų apibrėžtis. Nesant tokių ES lygmeniu patvirtintų priemonių ar Europos lygmeniu taikytinos jurisprudencijos, atitinkamos medžiagos turi būti toliau laikomos atliekomis.

Pakeitimas 8

15 konstatuojamoji dalis

(15) Išlaidos turėtų būti paskirstomos taip, kad jos būtų faktinės atliekų gamybos ir tvarkymo išlaidos, patirtos saugant aplinką.	(15) Išlaidos turėtų būti paskirstomos taip, kad jos būtų faktinės atliekų gamybos ir tvarkymo išlaidos, patirtos saugant aplinką. Čia turi būti taikomi principas „teršėjas moka“ ir gamintojo atsakomybė. Ypač individuali gamintojo atsakomybė yra priemonė, kurią galima naudoti atliekų prevencijai, pakartotiniam naudojimui ir perdirbimui skatinti, užtikrinant, kad gamintojai atsižvelgs į savo produktų daromą poveikį būvio ciklo metu ir jam pasibaigus ir kurs tinkamą gaminio projektą.

Pagrindimas

Anksčiau sukurtos atliekų prevencijos programos nepateisino lūkesčių. Aiškiai pabrėžiant gamintojo atsakomybę ir principą „teršėjas moka“, siekiama atsižvelgti į didelę atliekų prevencijos svarbą. Reikia atsisakyti priemonių, dėl kurių atsiranda didesnė administracinė našta ir didesnės išlaidos negaunant proporcingos ekologinės pridėtinės vertės.

6EAP tiesiogiai raginama „toliau ugdyti gamintojo atsakomybės jausmą“, be to, šis principas jau įtrauktas į kitus atliekų teisės aktus, iš kurių galima paminėti WEEE direktyvą ir direktyvą dėl eksploatuoti netinkamų transporto priemonių.

Pakeitimas 9 16a konstatuojamoji dalis (nauja)
	(16a) Išlaikydamos reikalingą aplinkos apsaugos lygį valstybės narės turi užtikrinti kainų požiūriu pakankamas ir veiksmingas galimybes tvarkyti atliekas, kurių atsiranda dėl perdirbimo veiksmų, pripažįstant svarbų perdirbimo įrenginių indėlį mažinant galutiniam saugojimui skirtų atliekų kiekį. Tokios likusios atliekos sudaro didelę kliūtį toliau didinti perdirbimo pajėgumus, o kompetentingos institucijos turėtų imtis visų reikalingų veiksmų, siekdamos atliekas perdirbančios visuomenės tikslo.
Pagrindimas
Perdirbant daugiau atliekų atsiranda daugiau perdirbimo atliekų, apie kurias irgi reikia pagalvoti prieš pereinant prie „atliekas perdirbančios visuomenės“.
Pakeitimas 10 18 konstatuojamoji dalis
(18) Siekiant patobulinti atliekų prevencijos veiklos valstybėse narėse metodus ir palengvinti keitimąsi geriausia šios srities patirtimi, reikia sugriežtinti su atliekų prevencija susijusias nuostatas ir įvesti reikalavimą, kad valstybės narės rengtų atliekų prevencijos programas, didžiausią dėmesį skirdamos esminiam poveikiui aplinkai ir atsižvelgdamos į visą būvio ciklą. Tokiais tikslais ir priemonėmis turėtų būti siekiama nutraukti ryšį tarp ekonomikos augimo ir su atliekų gamyba susijusio poveikio aplinkai. Suinteresuotosios šalys ir plačioji visuomenė turėtų turėti galimybę dalyvauti rengiant programas, o po to jomis naudotis, kaip numatyta Europos Parlamento ir Tarybos Direktyvoje 2003/35/EB.	(18) Siekiant patobulinti atliekų prevencijos veiklos valstybėse narėse metodus ir palengvinti keitimąsi geriausia šios srities patirtimi, reikia patvirtinti su atliekų prevencija susijusius Bendrijos tikslus ir priemones ir nustatyti reikalavimą, kad valstybės narės rengtų atliekų prevencijos programas, didžiausią dėmesį skirdamos esminiam poveikiui aplinkai ir atsižvelgdamos į visą būvio ciklą. Tokiais tikslais ir priemonėmis turėtų būti siekiama nutraukti ryšį tarp ekonomikos augimo ir atliekų susidarymo bei su atliekų gamyba susijusio poveikio aplinkai ir sveikatai, siekiant sumažinti bendrą susidarančių atliekų kiekį, jų kenksmingumą ir neigiamą poveikį. Vietos ir regionų valdžios institucijos ir suinteresuotosios šalys bei plačioji visuomenė turėtų turėti galimybę dalyvauti rengiant programas, o po to jomis naudotis, kaip numatyta Europos Parlamento ir Tarybos Direktyvoje 2003/35/EB.
Pagrindimas
Atliekų kiekio augimas išlieka netvarus ir didina atliekų tvarkymo naštą visose ES valstybėse narėse (ypač naujosiose valstybėse narėse).
Prevencijos tikslų Bendrijos lygmeniu reikia labiau nei bet kada anksčiau, taip pat, jų reikalaujama šeštojoje aplinkosaugos veiksmų programoje. Be to, nepakanka nutraukti ryšį tarp ekonomikos augimo ir poveikio aplinkai naudojant santykinius terminus, nes bendras poveikis aplinkai dėl to vis tiek gali didėti. Priemonės turėtų lemti absoliutų atliekų susidarymo ir atitinkamų neigiamų pasekmių mažėjimą.
Pakeitimas 11 18a konstatuojamoji dalis (nauja)
	(18a) Pavojingos atliekos skiriamos pagal jų pavojingumo ir rizikos kriterijus. Dėl to jos turi būti reglamentuojamos pagal griežtas specifikacijas, siekiant panaikinti arba kiek įmanoma sumažinti dėl netinkamo jų tvarkymo daromą neigiamą poveikį aplinkai ir keliamą riziką žmogaus sveikatai ir saugumui. Dėl savo pavojingų savybių pavojingas atliekas reikia tinkamai tvarkyti, tam naudojant specialias ir pritaikytas surinkimo ir apdorojimo būdus, ypatingą kontrolę ir paskirtas atliekų sekimo priemones. Visi pavojingas atliekas tvarkantys subjektai privalo turėti atitinkamą kvalifikaciją ir būti gavę tinkamą mokymą.
Pagrindimas
Reikia panaikinti dabartinę direktyvą dėl pavojingų atliekų, o ne aiškinti ją paliekant spragų, susijusių su pavojingų atliekų tvarkymo mažesniais reikalavimais. Taigi labai svarbu pabrėžti šį dalyką konstatuojamoje dalyje.
Pakeitimas 12 19 konstatuojamoji dalis
(19) Tam tikros atliekų tvarkymo nuostatos, nustatytos 1991 m. gruodžio 12 d. Tarybos direktyvoje 91/689/EEB dėl pavojingų atliekų, turėtų būti iš dalies pakeistos pašalinant pasenusią medžiagą ir supaprastinant tekstą. Siekiant supaprastinti Bendrijos teisės aktus, jos turėtų būti įtrauktos į šią direktyvą. Tam, kad taptų aiškiau, kaip veikia draudimas maišyti atliekas, būtų apsaugota aplinka ir žmonių sveikata, Direktyvoje 91/689/EEB nustatytas draudimo maišyti atliekas išimtis turėtų būti galima taikyti tik tokiais atvejais, kai maišymas yra geriausia turima technologija, kaip apibrėžta Direktyvoje 96/61/EB. Todėl Direktyva 91/689/EEB turėtų būti panaikinta.	Išbraukta.
Pagrindimas
Pakeitimas suderinamas su 22 ir 24 straipsniais.
Pakeitimas 13 20 konstatuojamoji dalis
(20) Tarybos direktyvoje 1975 m. birželio 16 d. 75/439/EEB dėl naudotų alyvų šalinimo prioritetu įvardintas regeneravimas nebėra neabejotinai naudingas aplinkai, ta direktyva turėtų būti panaikinta. Vis dėlto, kadangi atskirai rinkti naudotas alyvas vis dar nepaprastai svarbu, kad galima būtų tinkamai jas tvarkyti ir užkirsti kelią žalai, kuri galėtų būti padaryta aplinkai dėl netinkamo tų alyvų šalinimo, įsipareigojimas dėl naudotų alyvų rinkimo turėtų būti įtrauktas į šią direktyvą. Todėl Direktyva 75/439/EEB turėtų būti panaikinta.	Išbraukta.
Pagrindimas
Paiūlymas panaikinti direktyvą dėl naudotų alyvų šalinimo labai prieštarauja Komisijos paskelbtam tikslui ES tapti „atliekas perdirbančia visuomene“. Naudotos alyvos regeneravimas duoda ekonominės naudos ir dėl to jo tęstinumui turi būti suteikta pirmenybė. Teisės aktų „supaprastinimas“ neturėtų kelti painiavos, kai pagrindų teisės aktai sujungiami su specialiais sektoriaus teisės aktais. Daugelis kitų atliekų srautų dabar yra reglamentuojami specialiomis direktyvomis, ir tai nesikeis. Taigi tai taip pat turi būti taikoma ir direktyvai dėl alyvų atliekų šalinimo.
Pakeitimas 14 1 straipsnis
Šia direktyva nustatomos priemonės, kuriomis siekiama sumažinti bendrą poveikį aplinkai, susijusį su išteklių naudojimu, atliekų gamyba ir tvarkymu.	Šia direktyva nustatomos priemonės, kuriomis siekiama iki minimumo sumažinti bendrą poveikį aplinkai ir sveikatai, susijusį su atliekų gamyba ir tvarkymu, ir padėti mažinti išteklių naudojimą.
Tais pačiais tikslais į ją įtraukiama nuostata, pagal kurią valstybės narės pirmumo tvarka turi imtis atliekų gamybos ir jos žalingumo prevencijos ar sumažinimo priemonių ir, antra, atliekų naudojimo priemonių pasitelkiant pakartotinio naudojimo, perdirbimo ir kitus naudojimo būdus.	Šiais tikslais valstybės narės ir Bendrija, kaip įprasta, imasi priemonių šia pirmumo tvarka:
	(1) atliekų prevencija ir mažinimas,
	2) atliekų pakartotinis naudojimas,
	(3) atliekų grąžinamasis perdirbimas,
	(4) kiti utilizavimo būdai,
	(5) saugus ir aplinką tausojantis atliekų galutinis šalinimas.
	Jei būvio ciklo įvertinimai bei sąnaudų ir naudos analizės aiškiai rodo, kad tam tikram atliekų srautui apdoroti geriau tinka koks nors kitas būdas, valstybės narės gali nukrypti nuo 2 dalyje nurodytos pirmumo tvarkos. Tokie įvertinimai turi būti pateikti viešai ir juos turi persvarstyti nepriklausomos mokslo institucijos. Turi būti vykdomos konsultacijos ir užtikrinamas įvairiašalis skaidrus procesas, kuriame dalyvautų suinteresuotosios šalys ir piliečiai. Prireikus Komisija parengs tokių įvertinimų ir analizių taikymo gaires.
Pagrindimas
Būvio ciklo įvertinimų (BCĮ) priemonėse negalima atsižvelgti į daugelį aspektų: atskirai atliekamo surinkimo mokomojo poveikio ar naudos biologinei įvairovei dėl mažesnės išteklių gavybos. Taigi labai svarbu naudojant tokias priemones išlaikyti atsargų požiūrį, kad nustatyta hierarchija nebūtų taikoma pernelyg tiesmukai. Vis dėlto nukrypimai nuo hierarchijos turėtų būti pavieniai. Kai gaunamos naudos įrodymai yra neabejotini, ir siekiant užtikrinti visišką skaidrumą, labai svarbu, kad įvertinimai būti skelbiami viešai ir juos iš naujo apsvarstytų nepriklausoma mokslinė institucija, remdamasi atitinkamomis rekomendacijomis, kaip nurodyta naujame siūlomame Va priede.
Pakeitimas 15 2 straipsnis
Ši direktyva netaikoma į atmosferą išskiriamiems dujų išmetalams.	Ši direktyva netaikoma:
	– į atmosferą išskiriamiems dujų išmetalams,
	– iškastoms neužterštoms medžiagoms, kurios būdamos natūralios savo būklės gali būti panaudotos toje pačioje arba kitoje vietoje.
1. Ji netaikoma tam tikriems toliau išvardytų atliekų kategorijų aspektams, kuriems jau taikomi kiti Bendrijos teisės aktai:	1. Ji netaikoma tam tikriems toliau išvardytų atliekų kategorijų aspektams, kuriems jau taikomi kiti Bendrijos teisės aktai:
a) radioaktyviosioms atliekoms;	a) radioaktyviosioms atliekoms;
b) atliekoms, susidarančioms žvalgant, išgaunant, apdorojant ir sandėliuojant mineralinius išteklius, ir atliekoms, susidarančioms dėl karjerų veiklos;	b) atliekoms, susidarančioms žvalgant, išgaunant, apdorojant ir sandėliuojant mineralinius išteklius, ir atliekoms, susidarančioms dėl karjerų veiklos;
c) gyvūnų skerdenoms, išmatoms ir kitoms žemės ūkyje naudojamoms gamtinėms, nepavojingoms medžiagoms;	c) gyvūnų išmatoms ir kitoms žemės ūkyje naudojamoms gamtinėms, nepavojingoms medžiagoms;
d) nuotekoms, išskyrus skystas atliekas;	d) nuotekoms, išskyrus skystas atliekas;
e) nebetinkamais naudoti pripažintiems sprogmenims;	e) nebetinkamais naudoti pripažintiems sprogmenims;
	ea) gyvūnų skerdenoms arba gyvulinės kilmės šalutiniams produktams, kurių naudojimą reglamentuoja Reglamentas (EB) Nr. 1774/2002, nepažeidžiant šios direktyvos taikymo biologinių atliekų, kuriose yra gyvulinės kilmės šalutinių produktų, netinkamų naudoti dėl sveikatos priežasčių ir todėl laikomų atliekomis, apdorojimui;
f) neiškastam užterštam dirvožemiui.	f) neiškastam užterštam dirvožemiui.
2. Ji netaikoma gyvūnų skerdenoms arba gyvūninės kilmės šalutiniams produktams, kurių naudojimą reglamentuoja Reglamentas (EB) Nr. 1774/2002, nepažeidžiant šios direktyvos taikymo apdorojant biologines atliekas, kuriose yra gyvūninės kilmės šalutinių produktų.
	2a. Siekiant skatinti tam tikrų medžiagų grąžinamąjį perdirbimą, Komisija per dvejus metus nuo šios direktyvos įsigaliojimo datos pateikia pasiūlymą šiuo tikslu.
3. Ji netaikoma išmatoms, šiaudams ir kitoms žemės ūkyje naudojamoms nepavojingoms gamtinėms medžiagoms, naudojamoms ūkininkaujant arba energijos gamybai iš biomasės tokiais procesais arba metodais, kurie nedaro žalos aplinkai ir nekelia grėsmės žmogaus sveikatai.	3. Ši direktyva netaikoma išmatoms, šiaudams ir kitoms nepavojingoms gamtinėms medžiagoms, naudojamoms ūkininkaujant arba energijos gamybai iš biomasės tokiais procesais arba metodais, kurie nedaro žalos aplinkai ir nekelia grėsmės žmogaus sveikatai. Ši direktyva taikoma kanalizacijos dumblui, išskyrus atvejus, kai jis naudojamas žemės ūkyje, nepažeidžiant 1986 m. birželio 12 d. Tarybos direktyvos 86/278/EEB dėl aplinkos apsaugos ir ypač dirvožemio apsaugos, kai kanalizacijos dumblas naudojamas žemės ūkyje1, nuostatų.
4. 2 dalyje minimos „gyvūnų skerdenos“ – tai žuvę gyvūnai, išskyrus paskerstus gyvūnus, taip pat gyvūnai, užmušti siekiant sunaikinti epizootines ligas, laikantis žemės ūkyje nusistovėjusios tvarkos.	4. 1ea dalyje minimos „gyvūnų skerdenos“ – tai žuvę gyvūnai, išskyrus paskerstus gyvūnus, taip pat gyvūnai, užmušti siekiant sunaikinti epizootines ligas, laikantis žemės ūkyje nusistovėjusios tvarkos.
	1 OL L 181, 1986 7 4, p. 6. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Tarybos Reglamentu (EB) Nr. 807/2003 (OL L 122, 2003 5 16, p. 36).
Pagrindimas
Kasmet rangovai ES teritorijoje pekelia daugiau nei 1000 milijonų tonų iškastų medžiagų. Kai medžiaga dar kartą panaudojama toje pačioje vietoje, viešosios institucijos paprastai jos nelaiko atliekomis, bet tai tebėra „neformali“ veikiančių teisės aktų interpretacija, kurios ne visuomet laikėsi Teismas.
Vis dėlto kai tos pačios medžiagos, skirtos panaudoti tokiems pat tikslams kitoje vietoje, perkeliamos, jos pagal Bendrijos apibrėžtį visuomet laikomos atliekomis. Dėl to susijusioms įmonėms tenka didelės papildomos išlaidos ir administracinė našta dėl tolesnio naudojimo ar šalinimo, o tai atspindi statybų kainos.
Taigi reikėtų iš direktyvos taikymo srities išbraukti gamtines medžiagas, kurios yra neužterštos ir būdamos natūralios būklės gali būti panaudotos toje pačioje ar kitoje vietoje.
Gyvūnų skerdenos arba gyvūninės kilmės šalutiniai produktai taip pat yra atliekos, tačiau jie neturėtų patekti į šios direktyvos taikymo sritį. Toliau aiškinama, kad į reglamento dėl gyvūninės kilmės šalutinių produktų taikymo sritį turi patekti gyvulinės kilmės šalutiniai produktai ir ne tik tie, kurie pagal šį reglamentą yra „skirti naudojimui“.
Siekiant panaudoti dumblą žemės ūkyje, jo perdirbimui, prieš tai atitinkamai apdorojus, neturėtų būti taikoma ši direktyva, kadangi jam jau taikoma Tarybos direktyva 86/278/EEB dėl aplinkos, ypač dirvožemio, apsaugos. Ši direktyva taikoma dumblo apdorojimui, kai išvengiama bet kokio galimo neigiamo poveikio dirvožemiui, augalams, gyvūnams ir žmonėms. Reikėtų išvengti direktyvų dubliavimosi.
Remiama Komisijos atliekų prevencijos ir grąžinamojo perdirbimo teminėje strategijoje pateikta ilgalaikė atliekas perdirbančios visuomenės vizija. Tačiau nei šioje direktyvoje, nei teminėje strategijoje nėra jokių konkrečių priemonių, skirtų grąžinamajam perdirbimui skatinti. Taigi reikia šioje direktyvoje nurodyti, kad Komisija per dvejus metus nuo šios direktyvos įsigaliojimo pradžios turėtų pateikti pasiūlymą, kuriuo bus siekiama skatinti tam tikrų medžiagų grąžinamąjį perdirbimą, pvz., horizontaliojo grąžinamojo perdirbimo direktyvą arba kelias direktyvas dėl tam tikrų atliekų srautų.
Pakeitimas 16 3 straipsnio a punktas
a) „atliekos“ – tai bet kokia medžiaga ar daiktas, kurį turėtojas išmeta, ketina išmesti ar turi išmesti;	a) „atliekos“ – tai bet kokia medžiaga ar daiktas, kurį turėtojas išmeta, ketina išmesti ar turi išmesti;
	visos atliekų kategorijos išvardytos Europos atliekų kataloge (EWC), kaip nurodyta Komisijos sprendime 2000/532/EB.1
	1 OL L 226, 2000 9 6, p. 3. Sprendimas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Tarybos sprendimu 2001/573/EB (OL L 203, 2001 7 28, p. 18).
Pagrindimas
Siekiant aiškumo reikia nurodyti Europos atliekų katalogą.
Pakeitimas 17 3 straipsnio d punktas
d) „tvarkymas“ – tai atliekų surinkimas, vežimas, naudojimas ir šalinimas, taip pat tokių operacijų ir šalinimo vietų priežiūra;	d) „tvarkymas“ – tai atliekų surinkimas, vežimas, apdorojimas, utilizavimas ir galutinis šalinimas, taip pat tokių operacijų ir galutinio šalinimo vietų priežiūra;
Pagrindimas
Apdorojimas yra atliekų tvarkymo proceso dalis ir gali būti atskiras utilizavimo ir galutinio šalinimo veiksmas.
Pakeitimas 18 3 straipsnio ea punktas (naujas)
	ea) „atskiras surinkimas“ – tai atliekų surinkimas, kai atliekų srautai surūšiuojami pagal medžiagas ir vežami atskirai;
Pagrindimas
Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad bus įdiegtos atskiro surinkimo sistemos, kurias naudojant bus užtikrinamas namų ūkio atliekų surinkimas tokiu būdu, kuris atitinka tinkamo perdirbimo sektoriaus kokybės standartus.
Pakeitimas 19 3 straipsnio eb punktas (naujas)
	(eb) „prevencija“ – tai bet kokie veiksmai, kurių imamasi prieš tai, kai produktai ar medžiagos tampa atliekomis, ir kuriais siekiama sumažinti atliekų gamybą ar jų žalingumą; ji taip pat apima žalingumo mažinimą taikant pavojingų medžiagų naudojimo produktuose apribojimus ir visus veiksmus, skirtus pavojingų medžiagų susidarymo, pernešimo ir paplitimo prevencijai atliekų tvarkymo metu;
Pakeitimas 20 3 straipsnio f punktas
f) „pakartotinis naudojimas“ – tai bet kokia naudojimo operacija, kurios metu anksčiau atliekomis tapę produktai ar sudėtinės dalys vėl naudojami tam pačiam tikslui, kuriam buvo sukurti;	f) „pakartotinis naudojimas“ – tai produktų arba jų sudėtinių dalių, atliekų arba ne atliekų, naudojimas, prieš tai jų neapdorojus, neįskaitant valymo arba taisymo, tuo pačiu tikslu, kuriam jie buvo sukurti;
Pagrindimas
Komisijos apibrėžtis netinkama, nes ji apima tik pakartotinį atliekomis virtusių produktų naudojimą. Vis dėlto pakartotinai panaudoti gali būti ir produktai, kurie iš vartotojo tiesiai sunčiami pakartotiniam naudotojui, todėl jie niekada nėra virtę atliekomis.
Pakeitimas 21 3 straipsnio g punktas
g) „perdirbimas“ – tai atliekų naudojimas tos pačios arba kitos paskirties produktų ar medžiagų gamybai. Jis neapima energijos gamybos;	g) „grąžinamasis perdirbimas“ – tai atliekose esančių medžiagų perdirbimas gamybos proceso metu, kai iš jų pagaminami tos pačios arba kitos paskirties nauji produktai ar medžiagos, arba jos yra sudėtinė šių naujų produktų ar medžiagų dalis. Jis apima organinių medžiagų perdirbimą, tačiau neapima, inter alia, energijos atgavimo, pavertimo medžiagomis, skirtomis naudoti kaip kurą, procesų, susijusių su deginimu arba naudojimu kaip energijos šaltinio, įskaitant cheminę energiją, ir užpildymo operacijų;
Pakeitimas 22 3 straipsnio ga punktas (naujas)
	(ga) „utilizavimas“ – tai galutinio atliekų apdorojimo procesas, kuris atitinka šiuos kriterijus:
	1) šio proceso metu atliekos naudojamos vietoj kitų išteklių, kurie būtų naudojami tuo pačiu tikslu;
	2) šio proceso metu atliekos naudojamos įmonėje arba plačiau ūkyje pakeičiant kitus išteklius ir taip naudojamos išties naudingais tikslais;
	3) procesas atitinka tam tikrus svarbius našumo kriterijus, nustatytus remiantis 5 straipsnio 2 dalimi;
	4) šio proceso metu naudojant atliekas kaip kitų išteklių pakaitalą mažinamas neigiamas poveikis aplinkai;
	5) šio proceso metu užtikrinama, kad teršalai nepatenktų į gaminį, ir mažinamas pavojingų medžiagų susidarymas, perdavimas ir plitimas šio proceso metu;
	6) šio proceso metu pirmenybė teikiama žmogaus sveikatos ir aplinkos apsaugai.
Pakeitimas 23 3 straipsnio h punktas
h) „naudotos mineralinės alyvos“ – tai bet koks mineralinės kilmės tepalas ar pramoninės alyvos, jau nebetinkamos naudoti pagal pirminę paskirtį, visų pirma naudotos vidaus degimo variklių ir pavarų dėžių alyvos, mineralinės tepimo alyvos, turbinų ir hidraulinės alyvos;	h) „naudota alyva“ – tai bet kokie mineralinės, sintetinės ar biologinės kilmės tepalai ar pramoninė alyva, jau nebetinkamos naudoti pagal pirminę paskirtį, visų pirma naudota vidaus degimo variklių ir pavarų dėžių alyva, tepimo alyva, turbinų ir hidraulinė alyva;
Pagrindimas
Į šį apibrėžimą iš esmės turėtų būti įtraukta visos naudotos alyvos rūšys. Geriau vartoti platų apibrėžimą. Dažnai tepalo ir pramoninės alyvos pagrindas yra sintetinės medžiagos, o kai kuriais atvejais – augalinis aliejus. Šis apibrėžimas užtikrina, kad būtų įtraukti visų rūšių tepalai ir pramoninė alyva.
Pakeitimas 24 3 straipsnio i punktas
i) „apdorojimas“ – tai naudojimas arba šalinimas.	i) „apdorojimas“ – tai utilizavimas arba galutinis šalinimas, įskaitant prieš utilizavimą arba prieš galutinį šalinimą atliekamas tarpines apdorojimo operacijas, pvz., perpakavimą, pasikeitimą, sujungimą, maišymą arba sandėliavimą;
Pagrindimas
Reikalinga išsamesnė ir informatyvesnė apibrėžtis.
Pakeitimas 25 3 straipsnio ia punktas (naujas)
	ia) „galutinis šalinimas“ – tai bet kokia utilizavimo ar pakartotinio naudojimo sąlygų neatitinkanti procedūra ir bent jau I priede išvardytos procedūros. Atliekant visas galutinio šalinimo operacijas pirmenybė teikiama žmogaus sveikatos ir aplinkos apsaugai.
Pagrindimas
Atsižvelgiant į šios direktyvos svarbą turėtų būti apibrėžta ir „galutinio šalinimo“ sąvoka. Geriau visas apibrėžtis pateikti 3 straipsnyje, o ne išsklaidyti jas 3–5 straipsniuose, kaip Komisijos pasiūlyme. Visoje direktyvoje turi būti pabrėžiama, kad pirmenybė teikiama sveikatos ir aplinkos apsaugai.
Pakeitimas 26 3 straipsnio ib punktas (naujas)
	ib) „energijos atgavimas“ – tai degių atliekų naudojimas kaip kuro energijai gaminti, šias atliekas tiesiogiai deginant su kitomis atliekomis arba kuru, ar be jų, tačiau atgaunant šilumą. Atliekų deginimas, kurio metu daugiau energijos sunaudojama nei gaunama, nėra laikomas energijos atgavimu;
Pagrindimas
Siekiant, kad direktyva būtų tinkamai įgyvendinama, 3 straipsnyje reikia pateikti tikslų „energijos atgavimo“ apibrėžimą. Pagal siūlomą apibrėžimą energijos atgavimas laikomas operacija, kurios metu degios atliekos naudojamos kaip kuras energijai gaminti. Kad būtų atskirtos sąvokos „atgavimas“ ir „galutinis šalinimas“, pasiūlyme nurodoma, jog procesas gali būti laikomas energijos atgavimo procesu tik tada, jei jo našumas rodo, kad iš atliekų gaminama energija.
Pakeitimas 27 3 straipsnio ic punktas (naujas)
	ic) „prekiautojas“ – bet kuris asmuo, atliekantis pagrindinį vaidmenį perkant ir paskui parduodant atliekas, įskaitant tuos prekiautojus, kurie nepradeda valdyti atliekų fiziškai;
Pagrindimas
Prekiautojai minimi 25 straipsnyje. Apibrėžtis paimta iš Reglamento dėl atliekų vežimo.
Pakeitimas 28 3 straipsnio id punktas (naujas)
	id) „tarpininkas“ – tai bet kuris asmuo, organizuojantis atliekų panaudojimą ar šalinimą kitų vardu, įskaitant tuos tarpininkus, kurie nepradeda valdyti atliekų fiziškai;
Pagrindimas
Tarpininkai minimi 25 straipsnyje. Apibrėžtis paimta iš Reglamento dėl atliekų vežimo.
Pakeitimas 29 3 straipsnio ie punktas (naujas)
	ie) „tarpininkas“ – tai asmuo, kuris trečio asmens pavedimu perka arba parduoda atliekas;
Pagrindimas
Vartojama tarpininko, kuris kito asmens pavedimu derasi, bet nebūtinai turi produktą, sąvoka.

Pakeitimas 30

3 straipsnio if punktas (naujas)

	ib) „biologinės atliekos“ – tai naudojimo tikslams skirtos gyvulinės ar augalinės kilmės atliekos, kurios skaidomos mikroorganizmų, dirvožemyje gyvenančių organizmų ir enzimų; dirvožemio medžiagos, kuriose nėra biologinių atliekų ir augalų likučių, atsiradusių dėl žemės ūkio gamybos, patenkančios į 2 straipsnio 3 dalies taikymo sritį, nėra laikomos biologinėmis atliekomis;

Pakeitimas 31

3 straipsnio ig punktas (naujas)

	ig) geriausi prieinami gamybos būdai apibrėžiami taip, kaip apibrėžta Direktyvos 96/61/EEB 2 straipsnio 11 dalyje;

Pagrindimas

Kad pagrindų direktyvoje dėl atliekų pateikiami apibrėžimai būtų tikslesni, utilizavimo operacijų aplinkos apsaugos standartai (geriausi prieinami gamybos būdai, atskyrimo reikalavimai) ir išgautų medžiagų kokybės reikalavimai turėtų būti labiau išplėtoti.

Pakeitimas 32

3 straipsnio ih dalis (nauja)

	ih) „geriausi prieinami atliekų tvarkymo būdai“ – tai veiksmingiausias ir toliausiai pažengęs veiklos ir jos metodų vystymo etapas, rodantis, kad tam tikri būdai gali būti naudojami praktikoje siekiant atliekų apdorojimo metu išvengti grėsmės žmonių sveikatai ir žalos aplinkai; jiems atitinkamai taikoma Direktyvos 96/61/EB 2 straipsnio 11 dalis ir jos IV priedas;

Pagrindimas

Kad pagrindų direktyvoje dėl atliekų pateikiami apibrėžimai būtų tikslesni, utilizavimo operacijų aplinkos apsaugos standartai (geriausi prieinami gamybos būdai, atskyrimo reikalavimai) ir išgautų medžiagų kokybės reikalavimai turėtų būti labiau išplėtoti.

Pakeitimas 33 3 straipsnio ii punktas (naujas)
	ii) „valymas“ – tai bet koks procesas, kurio metu iš medžiagų siekiama pašalinti priemaišas, kad pradinės medžiagos galėtų būti naudojamos toliau;
Pagrindimas
Pagrįsta teigti, kad valymo procesai neturėtų būti siejami su diskusijomis dėl atliekų. Riebalais išteptas apsiaustas nebus klasifikuojamas kaip atliekos. Jūs jį išvalysite ir toliau naudosite kaip apsiaustą.
Chemijos pramonėje valymo proceso metu iš medžiagų siekiama pašalinti priemaišas, kad šias medžiagas galėtumėte naudoti kaip naujos medžiagos ekvivalentą.
Chemijos pramonėje naudojami įvairūs gryninimo (valymo) būdai, pvz.:
· distiliavimas (pvz., tirpikliai);
· skysčių filtravimas;
· katalizatorių (aktyvintosios anglies) regeneravimas;
· plovimo procesai.
Jeigu medžiaga yra išvaloma vienu iš pirmiau išvardytų būdų ir vėl naudojama kaip naujas produktas, toks procesas neturėtų būti atliekų teisės ir reglamentų objektas.
Pakeitimas 34 3 straipsnio ij punktas(naujas)
	ij) „regeneravimas“ – tai bet koks procesas, kurio metu gali būti gaminamos bazinės alyvos, valant naudotas alyvas, visų pirma – šalinant teršalus, oksidacijos produktus ir tokiose alyvose esančius priedus.
Pagrindimas
Panaikinus direktyvą dėl naudotos alyvos „regeneravimo“ sąvokos apibrėžimo ES teisėje neliko. Jeigu direktyvoje dėl atliekų pirmenybė tebėra teikiama regeneravimui, reikia pateikti jo apibrėžimą.

Pakeitimas 35

3a straipsnis (naujas)

	3a straipsnis
	Gamintojo atsakomybė
	1. Valstybės narės ir Bendrija, siekdamos sustiprinti gamintojo atsakomybę, imasi priemonių, kad gamintojai ir importuotojai būtų atsakingi už atliekas, kurių atsiranda jų produktams patekus į rinką. Tai gali būti padaryta šiais būdais:
	– gamintojams (importuotojams) nustačius atsiėmimo įsipareigojimus,
	– nustačius prievolę viešai teikti informaciją, kokiu mastu produktas yra perdirbamas,
	– reikalaujant iš gamintojų naudotis medžiagomis ir naudoti tuos produktų modelius, kurie padeda atliekų susidarymą išvengti ar jį sumažinti bei daro susidariusias atliekas mažiau žalingas,
	– sudarant galimybes remontuoti produktus ir pakartotinai naudoti atliekas,
	– sudarant patikimas galimybes atskirai rinkti, atsiimti ir galutinai šalinti produktus pasibaigus jų tinkamumo laikotarpiui.
	2. Valstybės narės pateikia Komisijai 1 dalies įgyvendinimo ataskaitą. Komisija, remdamasi valstybių narių patirtimi, įvertina galimybę ES lygmeniu nustatyti taisykles, numatančias didesnę gamintojų atsakomybę, apimančią tam tikrus atliekų srautus.

Pakeitimas 36 4 straipsnis
Komisija 36 straipsnio 2 dalyje numatyta tvarka sudaro atliekų sąrašą.	Prie direktyvos pridedamas Komisijos sprendimu 2000/532/EB1 patvirtintas atliekų sąrašas, kuris tiesiogiai naudojamas visose valstybėse narėse. Komisija, vadovaudamasi 36 straipsnio 2 dalyje numatyta tvarka, gali šį sąrašą pataisyti.
Į sąrašą įtraukiamos atliekos, laikomos pavojingomis vadovaujantis 12–15 straipsniais, atsižvelgiant į jų kilmę ir sudėtį ir, jei reikia, į koncentracijų ribines vertes.	Komisija tvarko ir taiso sąrašą duomenų rinkimo tikslais ir į jį įtraukiamos atliekos, laikomos pavojingomis vadovaujantis 12–15 straipsniais, atsižvelgiant į jų kilmę ir sudėtį ir, jei reikia, į koncentracijos ribines vertes.
	Komisija užtikrina, kad šis sąrašas būtų gana lengvai suprantamas ir prieinamas MVĮ.
	________ 1 OL L 226, 2000 9 6, p. 3. Sprendimas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Tarybos sprendimu 2001/573/EB (OL L 203, 2001 7 28, p. 18).
Pagrindimas
Šiuo pakeitimu siekiama didesnio aiškumo. Minėtasis sąrašas yra ilgas, į jį įtraukti aprašymai yra techninio pobūdžio arba labai neaiškūs, todėl MVĮ juo naudotis sunku. Taigi jis turėtų būti suprantamesnis skaitytojui.
Europos atliekų katalogas valstybėse narėse yra nevisiškai ir netinkamai perimamas. Siekiant nuoseklaus perėmimo visoje Bendrijoje, jis turi būti įtrauktas į direktyvą ir tapti privalomas.
Pakeitimas 37 4a straipsnis (naujas)
	4a straipsnis
	Atliekų prevencija
	Valstybės narės, laikydamosi 1 straipsnio nuostatų, imasi visų reikalingų priemonių, kad iki 2012 m. stabilizituotų savo bendrą atliekų gamybą, palyginti su bendra metine atliekų gamyba 2008 m.
	Stabilizavimas reiškia, kad atliekų gamyba, palyginti su stabilizavimo laikotarpio pradžia, negali didėti.
	Po konsultacijų su visais suinteresuotais subjektais Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai pasiūlymus dėl priemonių, kurių reikia imtis valstybių narių prevencijos veiklai paremti:
	a) iki 2008 m. parengia rodiklių sąrašą, kurį valstybės narės naudotų tikrindamos, vertindamos ir rengdamos vykdomų atliekų prevencijos programų ir priemonių pažangos ataskaitas;
	b) iki 2010 m. apibrėžia ekologinio projektavimo politiką, skirtą ir atliekų gamybai, ir pavojingoms medžiagoms atliekose, skatinant technologijas, kurias naudojant pagrindinis dėmesys būtų skiriamas tvariems, pakartotiniam naudojimui ir grąžinamajam perdirbimui tinkamiems produktams;
	c) iki 2010 m. nustato kokybinius ir kiekybinius atliekų mažinimo tikslus, pasiektinus iki 2020 m., remdamasi pažangiausios patirties pavyzdžiais;
	d) iki 2010 m. parengia veiksmų planą dėl tolesnių rėmimo priemonių, kurių būtina imtis Europos lygmeniu, ypač siekiant pakeisti esamus vartojimo būdus.
Pakeitimas 38 5 straipsnis
1. 1. Valstybės narės imasi reikalingų priemonių siekdamos užtikrinti, kad su visomis atliekomis būtų atliekamos operacijos, dėl kurių įmonėje arba plačiau ūkyje tas atliekas galima būtų panaudoti jomis pakeičiant kitus išteklius, kurie būtų naudojami tuo tikslu, arba kad jos būtų paruoštos taip naudoti, toliau – „naudojimo operacijos“.	1. Valstybės narės imasi reikalingų 1 straipsnyje išvardytas nuostatas atitinkančių priemonių siekdamos užtikrinti, kad, kai tik įmanoma, su visomis atliekomis būtų atliekamos utilizavimo operacijos. Jos apima bent tas operacijas, kurios išvardytos II priede, su sąlyga, kad jos atitinka 3 straipsnyje pateiktą „utilizavimo“ apibrėžtį.
	Siekiant išvengti abejonių, operacijos įtraukiamos į II priedą, nors jų metu ir būtų pagaminama tam tikrų medžiagų, kurių galutinio šalinimo operacijos bus atliekamos vėliau, jei minėtųjų operacijų pirminis tikslas yra į II priedą įtraukta utilizavimo operacija.
	Tolesnės utilizavimo operacijos gali būti įtrauktos į II priede pateiktą operacijų sąrašą, remiantis Komisijos pasiūlymu Europos Parlamentui ir Tarybai.
2. 36 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka Komisija gali patvirtinti įgyvendinamąsias priemones, kad būtų nustatyti našumo kriterijai, kuriais remiantis II priede išvardytos operacijos gali būti laikomos naudingomis, kaip minėta 1 dalyje.	2. Sutarties 251 straipsnyje nurodyta tvarka Komisija iki ...* pateikia teisėkūros pasiūlymą dėl įgyvendinamųjų priemonių patvirtinimo, kad būtų nustatyti aplinkosaugos ir našumo kriterijai, kuriais remiantis II priede išvardytos galutinės operacijos gali būti laikomos utilizavimo operacijomis.
	2a. Prieš keisdama II priedą ir pagal 2 dalies nuostatas priimdama įgyvendinimo priemones, Komisija konsultuojasi su valstybėmis narėmis ir susijusiomis pramonės, aplinkos apsaugos, darbuotojų ir vartotojų asociacijomis.
	2b. Valstybės narės imasi priemonių produktų pakartotiniam naudojimui skatinti, ypač kuriant ir remiant įgaliotus pakartotinio naudojimo ir taisymo tinklus ir, kai reikia, nustatant atitinkamą procesą ir produktų standartus.
	Valstybės narės gali imtis kitokių priemonių pakartotiniam naudojimui skatinti, pvz., naudoti ekonomines priemones, nustatyti viešųjų pirkimų kriterijus, kiekybinius tikslus ar drausti parduoti rinkoje tam tikrus produktus.
	* Po dvejų metų nuo šios direktyvos įsigaliojimo datos.
Prieš apibrėžiant, kurios operacijos turėtų būti laikomos utilizavimo operacijomis, turėtų būti konsultuojamasi su suinteresuotais subjektais.
Pakartotiniam naudojimui skatinti reikalingos aiškios priemonės.
Siekiant, kad sąrašas būtų suderintas su technologijų raida, Komisija turi atlikti aktyvų vaidmenį šioje srityje.
Pakeitimas 39 6 straipsnis
1. 1. Valstybės narės užtikrina, kad kai atliekų neįmanoma naudoti taip, kaip nurodyta 5 straipsnio 1 dalyje, su jomis atliekamos šalinimo operacijos.	1. 1. Nepažeisdamos 1 straipsnio 2 dalies nuostatų, valstybės narės užtikrina, kad, kai nevykdoma prevencija, atliekos pakartotinai nenaudojamos, neatliekamas grąžinamasis perdirbimas ar kitoks utilizavimas, su atliekomis atliekamos 7 straipsnyje nurodytus tikslus atitinkančios saugaus galutinio šalinimo operacijos.
Valstybės narės uždraudžia atliekas palikti, išmesti ar šalinti nereglamentuotai.	Valstybės narės uždraudžia atliekas palikti, suversti ar nereglamentuotai galutinai šalinti.
2. Valstybės narės šalinimo operacijomis laiko bent tas operacijas, kurios išvardytos I priede, netgi tais atvejais, kai tokios operacijos antrinis rezultatas yra medžiagų regeneracija ar energijos išgavimas.	2. Galutinio šalinimo operacijos apima operacijas, kurios išvardytos I priede.
	Valstybės narės galutinio šalinimo operacijomis laiko atliekų deginimo operacijas, kurių metu atliekos nėra naudojamos kaip kuras ar kitos priemonės energijai gaminti.
	Valstybės narės gali taikyti artumo ir savarankiškumo principus visoms atliekoms, skirtoms galutinai šalinti ar deginti atskirai arba kartu.
	Galutinio šalinimo operacijos, klasifikuojamos kaip D11 (atliekų deginimas jūroje) ir D7 (išmetimas į jūras ar vandenynus, įskaitant įterpimą į jūros dugną) turi būti uždraustos.
3. Jeigu, nors ir pakeitus išteklius, iš operacijos rezultatų matyti, kad yra nedaug galimybių siekti 1 straipsnyje nurodyto tikslo, 36 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka Komisija gali patvirtinti įgyvendinamąsias priemones, įtraukdama tokią operaciją į I priede pateiktą sąrašą.	3. Jeigu, nors ir pakeitus išteklius, iš operacijos rezultatų matyti, kad išteklių pakeitimas iš dalies padės siekti 1 straipsnyje nurodyto tikslo, 36 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka Komisija gali pateikti teisėkūros pasiūlymą, įtraukdama tokią operaciją į I priede pateiktą sąrašą.
	Prieš keisdama I priedą, Komisija konsultuojasi su valstybėmis narėmis ir susijusiomis pramonės, aplinkos apsaugos, darbuotojų ir vartotojų asociacijomis.
Pagrindimas
Šiame pakeitime tiksliau nurodomos galutinio šalinimo sąlygos ir aiškiau apibrėžiami valstybių narių įsipareigojimai. Yra didelė tikimybė, kad tokio pobūdžio atliekos bus neteisėtai išmestos arba išvežtos.
Šiame pakeitime išbraukta 2 dalies dalis yra nereikalinga ir paini. Kitur šiame pasiūlyme siekiama atskirti R1 ir D10 dalių sąvokas ribinio naudingumo, o ne pirminio ir antrinio operacijos tikslo pagrindu. Sąvartynas, kuriame iš atliekų išskiriamo metano išgaunama energija vis tiek yra galutinio šalinimo vieta, nesvarbu, ar paliksime tuos žodžius, ar ne, nes jam nebus taikoma „utilizavimo“ apibrėžtis.
3 dalies pakeitimu siekiama didesnio aiškumo ir sumažinti komitologijos procedūros mastą.
Bet kokio pobūdžio atliekų deginimui, bendram deginimui irgalutiniam šalinimui turi būti taikomi savarankiškumo ir artimumo principai.
Turi būti aišku, kad atliekų deginimas jūroje (D11) ir išmetimas į jūrą (vandenyną), įskaitant užkasimą jūros dugne, yra draudžiamas.
Prieš apibrėžiant, kurios operacijos turėtų būti laikomos galutinio šalinimo operacijomis, turėtų būti konsultuojamasi su suinteresuotais subjektais.
Pakeitimas 40 7 straipsnis
Valstybės narės užtikrina, kad atliekos būtų naudojamos ar šalinamos: a) nekeliant pavojaus žmonių sveikatai;	Valstybės narės imasi priemonių siekdamos užtikrinti, kad atliekų tvarkymas, pradendant rinkimu ir baigiant utilizavimu arba galutiniu šalinimu, vyktų pasitelkus procesus ir metodus, kuriais užtikrinama aukšto lygio apsauga
(a) nekeliant pavojaus žmonių sveikatai;	a) žmonių sveikatos,
(b) nenaudojant procesų ar metodų, galinčių pakenkti aplinkai;	b) aplinkos,
(c) nekeliant pavojus vandeniui, orui, dirvožemiui, augalams ir gyvūnams;	c) vandens, oro, dirvožemio, augalų,
(d) nekeliant nepatogumų dėl triukšmo ar kvapų;	ir nekeliant nepatogumų dėl triukšmo ar kvapų ar neigiamo poveikio kraštovaizdžiui ar ypatingos svarbos vietoms.
(e) nedarant neigiamo poveikio kraštovaizdžiui ar ypatingos svarbos vietoms.
Pagrindimas
Tiksliai apibrėžus, pasakymas „nekeliant pavojaus“ reiškia, kad pavojaus visiškai nėra, tačiau tai, deja, neįmanoma. Dabartinėje Bendrijos teismų praktikoje pripažįstama: kalbant apie aptariamos direktyvos 4 straipsnį pasakytina, kad Komisijos byloje prieš Airiją (2005 m.) Teisingumo Teismas nurodė, jog Bendrija ir valstybės narės turi užkirsti kelią, mažinti ir, jei įmanoma, jau pačioje pradžioje panaikinti taršos arba kitų kenksmingų veiksnių šaltinį, priimdamos priemones, kuriomis būtų galima panaikinti nustatytą pavojų. Ši formuluotė daug atsargesnė už Komisijos pasiūlymo tekste esančias formuluotes.

Pakeitimas 41

7 straipsnio 1a dalis (nauja)

	Bet kokie valstybių narių nustatyti atliekų utilizavimo ir galutinio šalinimo reikalavimai, įtvirtinti kaip bendros įpareigojamosios nuostatos, remiasi geriausiais prieinamais atliekų tvarkymo būdais.
	Jeigu reikia apsaugoti žmonių sveikatą ir aplinką, Komisija pateikia pasiūlymus dėl pavienių direktyvų, skirtų atliekoms ar utilizavimo operacijoms, kurios turi kiekybinę ekologinę ar ekonominę reikšmę, kuriomis nustatomi utilizavimo, utilizavimo metu atsirandančių medžiagų ar daiktų ir tolesnio jų naudojimo reikalavimai. Šie reikalavimai remiasi geriausiais prieinamais atliekų tvarkymo būdais. Direktyvose taip pat gali būti išsamiai apibrėžta, kada naudojamos atliekos nelaikomos atliekomis.

Pagrindimas

Utilizavimo operacijų aplinkos apsaugos standartai (geriausi prienami būdai, atskyrimo reikalavimai) ir gaunamų medžiagų kokybės standartai turi būti išplėsti.

Pakeitimas 42 7a straipsnis (naujas)
	7a straipsnis Atliekų skiedimas Draudžiama maišyti atliekas su viena ar daugiau medžiagų vienos ar daugiau atliekų sudėtinių dalių koncentracijai sumažinti siekiant:
	- panaudoti atskiestoms atliekoms galutinio šalinimo metodą, kurio neleidžiama naudoti neskiestoms atliekoms;
	- utilizuoti atskiestas atliekas tuo atveju, kai neskiestos atliekos turėtų būti pašalintos;
	- pakartotinai naudoti atskiestas atliekas arba paversti jas antriniu produktu, jeigu neskiestos atliekos yra netinkamos šiam tikslui.
Pagrindimas
Direktyva dėl sąvartynų ir dėl atliekų vežimo draudžiama skiesti atliekas. Naujoji direktyva dėl atliekų yra idealus pagrindas suteikti tam daugiau aiškumo, kad būtų išvengta nesusipratimų.
Pakeitimas 43 8 straipsnis
Valstybės narės užtikrina, kad bet kuris atliekų turėtojas jas naudotų ar šalintų pats, arba pavestų jas naudoti ar šalinti įstaigai ar įmonei, kuri atlieka atliekų apdorojimo operacijas, arba pavestų tai organizuoti privačiam arba valstybiniam atliekų surinkėjui.	Remdamosi principu „teršėjas moka“, valstybės narės užtikrina, kad bet kuris atliekų turėtojas jas utilizuotų ar galutinai šalintų pats, arba pavestų jas utilizuoti ar galutinai šalinti įstaigai ar įmonei, kuri atlieka atliekų apdorojimo operacijas, arba pavestų tai organizuoti privačiam arba valstybiniam atliekų surinkėjui.
Pagrindimas
„Teršėjas moka“ sąvoka turėtų būti įtraukta į tekstą, kadangi jai tenka pagrindinis vaidmuo tvarkant atliekas.
Pakeitimas 44 9 straipsnis
Valstybės narės užtikrina, kad su atliekų naudojimu ar šalinimu susijusios išlaidos būtų tinkamai paskirstytos turėtojui, ankstesniems turėtojams ir gamintojui.	Remiantis principu „teršėjas moka“, atliekų tvarkymo išlaidas turi padengti: - surinkėjo ar įmonės surinktų arba sutvarkytų atliekų turėtojas ir (arba) - ankstesni turėtojai, ir (arba) - produkto, iš kurio gautos atliekos, gamintojas.
Pagrindimas
Dabartinė direktyva yra aiškesnė išlaidų požiūriu, o šis pakeitimas remiasi jos 15 straipsniu. Juo siekiama:
- iš naujo nustatyti principą „teršėjas moka“;
- užtikrinti, kad valstybės narės padengtų, o ne paskirstytų išlaidas;
- užtikrinti, kad išlaidas padengtų atliekų gamintojas, pradedant nuo produkto gamintojo ir baigiant atliekų gamintoju;
- užtikrinti, kad išlaidos apimtų ne tik naudojimą ir šalinimą, bet ir bendras atliekų tvarkymo (pvz., atliekų rinkimo) išlaidas.
Pakeitimas 45 11 straipsnis
1. Tam, kad būtų galima nustatyti, ar reikia tam tikras atliekas laikyti nustojusiomis būti atliekomis ir ar baigta jų pakartotinio naudojimo, perdirbimo ar naudojimo operacija, ir perklasifikuoti tas atliekas į antrines medžiagas arba produktus, Komisija įvertina, ar tenkinamos tokios sąlygos:	1. Valstybės narės gali reikalauti, kad Komisija nustatytų, ar išimtiniais atvejais tam tikros atliekos nustojo būti atliekomis, remiantis tuo, kad:
	(-a) baigta jų pakartotinio naudojimo, grąžinamojo perdirbimo ar utilizavimo operacija, remiantis šios direktyvos nuostatomis, ir nuo tada jos peklasifikuojamos į antrines medžiagas arba produktus;
a) perklasifikavimas nepadarys bendro neigiamo poveikio aplinkai;	a) toks perklasifikavimas nepadarys bendro neigiamo poveikio aplinkai ar sveikatai;
b) yra tokios antrinės medžiagos ar produkto rinka.	b) yra ar galėtų būti tokio antrinio produkto ar medžiagos rinka.
2. Remdamasi 1 dalyje minėtu įvertinimu Komisija 36 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka patvirtina įgyvendinamąsias priemones dėl tam tikros atliekų medžiagos ar produkto kategorijos, nustatydama, kokius aplinkos ir kokybės kriterijus tos atliekos turi atitikti, kad būtų laikomos tapusiomis antrine medžiaga ar produktu.	2. Iki ....* Komisija, jei reikia, remdamasi 1 dalyje minėtu įvertinimu, pateikia teisėkūros pasiūlymą, nustatydama, kokius aplinkos ir kokybės kriterijus tam tikri atliekų produktai, medžiagos ar medžiagų kategorijos turi atitikti, kad būtų laikomi tapusiais antriniu produktu ar medžiaga.
3. Pagal 2 dalį nustatyti kriterijai turi užtikrinti, kad antrinė medžiaga ar produktas atitiktų reikalingas sąlygas, kad juos būtų galima teikti į rinką.	3. Pagal 2 dalį nustatyti kriterijai turi užtikrinti, kad antrinė medžiaga ar produktas atitiktų reikalingas sąlygas, kad juos būtų galima teikti į rinką.
Kriterijuose atsižvelgiama į bet kokią aplinkai žalingo antrinės medžiagos naudojimo ar vežimo riziką, jie nustatomi taip, kad užtikrintų aukštą žmonių sveikatos ir aplinkos apsaugos lygį.	Nustatant kriterijus atsižvelgiama į bet kokią aplinkai žalingo antrinės medžiagos naudojimo ar vežimo riziką, jie nustatomi taip, kad užtikrintų aukštą žmonių sveikatos ir aplinkos apsaugos lygį.
	3a. Iki...** Komisija, jei reikia, parengia pasiūlymus, kaip nustatyti, ar reglamentuojami pagal šį straipsnį ir, jei taip, kokie reikalavimai taikomi toliau išvardytų atliekų srautams:
	– komposto,
	– užpildų,
	– popieriaus,
	– stiklo,
	– metalo,
	– panaudotų padangų;
	– devėtų drabužių.
	* Dveji metai nuo šios direktyvos įsigaliojimo datos. ** Penkeri metai nuo šios direktyvos įsigaliojimo datos.
Pakeitimas 46 12 straipsnio 1a dalis (nauja)
	1a. Negalima perklasifikuoti pavojingas atliekas į nepavojingas, jei jos buvo atskiestos arba sumaišytos siekiant sumažinti pradines teršalų koncentracijas, kurios būtų mažesnės negu nustatytos mažiausios ribinės vertės, kurioms esant atliekos apibrėžiamos kaip pavojingos.
Pagrindimas
Šiuo pakeitimu siekiama saugesnio pavojingų atliekų apdorojimo.
Pakeitimas 47 12 straipsnio 2 dalis
Namų ūkių atliekos nelaikomos pavojingomis, kol jas surenka įmonė, atliekanti atliekų apdorojimo operacijas, ar privatus arba valstybinis surinkėjas.	2. Namų ūkių atliekos nelaikomos pavojingomis, kol jas surenka įmonė, atliekanti atskirai surenkamų pavojingų atliekų apdorojimo operacijas, ar privatus arba valstybinis pavojingų atliekų surinkėjas.
Pagrindimas
12 straipsnyje pavojingoms namų ūkių atliekoms leidžiama netaikyti pavojingoms atliekoms taikomų reikalavimų, kol jos surenkamos apdoroti. Tai gali savaime lemti pareigą visą rinkimo procesą atlikti tokiomis sąlygomis, kokių reikalaujama renkant pavojingas atliekas, nes visuomet gali atsitikti taip, kad nedidelė dalis pavojingų atliekų pateks į komunalinių atliekų srautą arba selektyviai pakuojamų atliekų rinkinį. 12 straipsnyje turėtų būti aiškiai nustatoma, kad pavojingos namų ūkių atliekos laikomos pavojingomis atliekomis nuo to momento, kai jos atskirai surenkamos apdoroti kaip pavojingos.
Pakeitimas 48 13 straipsnio 1 dalis
Komisija 36 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka sudaro pavojingų atliekų sąrašą, toliau – sąrašas.	Prie direktyvos pridedamas Komisijos sprendimu 2000/532/EB patvirtintas atliekų sąrašas. Komisija, vadovaudamasi 36 straipsnio 2 dalyje numatyta tvarka, gali šį sąrašą pataisyti.
Pagrindimas
Suderinta su pranešėjo pateiktu 4 pakeitimu.
Pakeitimas 49 13 straipsnio 2 dalis
Sąraše atsižvelgiama į atliekų kilmę ir sudėtį, o tam tikrais atvejais – ir į ribines koncentracijos vertes.	Sąraše atsižvelgiama į atliekų sudėtį, o tam tikrais atvejais – ir į ribines koncentracijos vertes ir į atliekų kilmę.
Pagrindimas
Kilmė nėra lemiamas veiksnys, pagal kurį atliekos galėtų būti laikomos pavojingomis atliekomis. Lemiamas veiksnys – tik atliekų sudėtis. Gali būti, kad kartais kilmė ir sudėtis yra susijusios, bet apskritai kilmė nelemia atliekų pavojingumo.
Pakeitimas 50 14 straipsnio 1 dalis
1. Valstybė narė atliekas gali laikyti pavojingomis net jeigu jos nėra įtrauktos į 4 straipsnyje minimą sąrašą (toliau – sąrašas), kai tos atliekos turi vieną ar daugiau III priede išvardytų savybių. Valstybė narė apie visus tokius atvejus informuoja Komisiją 34 straipsnio 1 dalyje numatytoje ataskaitoje ir suteikia Komisijai visą su tuo susijusią informaciją.	1. Kai valstybė narė mano, kad atliekas reikėtų laikyti pavojingomis net jeigu jos nėra įtrauktos į 4 straipsnyje minimą sąrašą (toliau – sąrašas) ir tos atliekos turi vieną ar daugiau III priede išvardytų savybių, valstybė narė nedelsdama apie visus tokius atvejus informuoja Komisiją ir suteikia Komisijai visą su tuo susijusią informaciją.
Pagrindimas
Sprendimas, ar atliekas būtina paskelbti pavojingomis, ar ne, Komisijai turi būti pateiktas prieš valstybei narei imantis ypatingų priemonių, vadovaujantis ES politika dėl cheminių ir pavojingų produktų derinimo.
Pakeitimas 51 15 straipsnis
1. Kai valstybė narė turi įrodymų, kad tam tikros atliekos, į sąrašą įtrauktos kaip pavojingos, neturi jokių III priede išvardytų savybių, ji tas atliekas gali laikyti nepavojingomis. Valstybė narė apie visus tokius atvejus informuoja Komisiją 34 straipsnio 1 dalyje numatytoje ataskaitoje ir pateikia Komisijai visus reikalingus įrodymus.	1. Kai valstybė narė turi įrodymų, kad tam tikros atliekos, į sąrašą įtrauktos kaip pavojingos, neturi jokių III priede išvardytų savybių, ji nedelsdama apie visus tokius atvejus informuoja Komisiją ir pateikia Komisijai visus reikalingus įrodymus.
2. Atsižvelgdama į gautus pranešimus Komisija peržiūri sąrašą ir priima sprendimą dėl jo pritaikymo, remdamasi 36 straipsnio 2 dalyje nustatyta procedūra.	2. Atsižvelgdama į gautus pranešimus Komisija persvarsto sąrašą ir priima sprendimą dėl jo pritaikymo, remdamasi 36 straipsnio 2 dalyje nustatyta procedūra.
	2a. Valstybės narės gali laikyti atliekas nepavojingomis po to, kai buvo patvirtintas pritaikytas sąrašas.
Pagrindimas
Komisijos pasiūlyme pateiktos nuostatos yra nepriimtinos ir gali skatinti skirtingai taikyti direktyvą, kadangi pagal tas nuostatas valstybėms narėms suteikiama galimybė laikyti nurodytas atliekas nepavojingomis prieš tai nurodant Komisijai ir, svarbiausia, iki Komisijos patvirtinimo.
Pakeitimas 52 15a straipsnis (naujas)
	15a straipsnis
	Pavojingų atliekų atsekamumas ir kontrolė
	Atsižvelgdamos į šios direktyvos nuostatas dėl pavojingų atliekų, valstybės narės imasi veiksmų, būtinų siekiant užtikrinti, kad pavojingų atliekų gamyba, rinkimas ir vežimas, sandėliavimas ir apdorojimas būtų vykdomi tokiomis sąlygomis, kuriomis geriausiai apsaugoma aplinka, žmonių sveikata ir ūkio subjektai, gamybos vietos ir žmonės, įskaitant minimalias priemones, skirtas bet kokių pavojingų atliekų atsekamumui ir kontrolei, pradedant gamyba ir baigiant galutinio pristatymo vieta, bei tinkamam pavojaus įvertinimui užtikrinti.
Pakeitimas 53 16 straipsnio 1 dalis
1. Valstybės narės imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad pavojingas atliekas maišant su kitomis pavojingomis atliekomis, turinčiomis skirtingų savybių, arba su kitomis atliekomis ar medžiagomis, būtų laikomasi tokių sąlygų: a) maišymo operaciją turi atlikti įstaiga ar įmonė, gavusi leidimą, kaip numatyta 19 straipsnyje; b) turi būti laikomasi 7 straipsnyje nustatytų sąlygų; c) poveikis, kurį aplinkai daro atliekų tvarkymas, turi nebūti labiau žalingas; d) tokia operacija turi atitikti geriausias turimas technologijas.	1. Valstybės narės imasi būtinų priemonių reikalauti, kad pavojingas atliekas tvarkančios įstaigos ir įmonės nemaišytų skirtingų kategorijų pavojingų atliekų arba pavojingų atliekų su nepavojingomis atliekomis.
Pagrindimas
Pavojingas atliekas visada reikia laikyti atskirai nuo nepavojingų atliekų.
Pakeitimas 54 16 straipsnio 1a dalis (nauja)
	1a. Valstybės narės skatina, kad prieš pradedant utilizuoti atliekas iš visų atliekų srautų būtų atskiriami pavojingi junginiai.
Pakeitimas 55 16 straipsnio 2 dalis
2. Remiantis techninių ir ekonominių galimybių kriterijais, kuriuos valstybės narės turi nustatyti, kai pavojingos atliekos buvo sumaišytos su kitomis skirtingų savybių pavojingomis atliekomis ar kitokiomis atliekomis arba medžiagomis nesilaikant 1 dalies sąlygų, tos atliekos atskiriamos, jeigu tai būtina, kad būtų laikomasi 7 straipsnio.	Išbraukta.
Pakeitimas 56 18 straipsnis
Nepažeisdamos 16 ir 17 straipsniuose nustatytų įsipareigojimų, susijusių su pavojingų atliekų tvarkymu, valstybės narės imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad naudotos mineralinės alyvos būtų surenkamos ir tvarkomos pagal 7 straipsnį.	Nepažeisdamos 16 ir 17 straipsniuose nustatytų įsipareigojimų, susijusių su pavojingų atliekų tvarkymu, valstybės narės imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad naudotos mineralinės alyvos būtų surenkamos atskirai nuo kitų atliekų, kai tai įmanoma techniškai, ir apdorojamos laikantis 1 straipsnio 2 dalyje nustatytos atliekų hierarchijos pagal 7 straipsnyje apibrėžtas sąlygas; regeneravimui teikiama pirmenybė pagal direktyvą 75/439/EEB, kiek įmanoma, turi būti išlaikyta.
Pakeitimas 57 19 straipsnis
1. Valstybės narės reikalauja, kad bet kuri įstaiga ar įmonė, ketinanti atlikti šalinimo ar naudojimo operacijas, gautų leidimą iš nacionalinių kompetentingų institucijų.	1. Valstybės narės reikalauja, kad bet kuri įstaiga ar įmonė, ketinanti atlikti galutinio šalinimo ar utilizavimo (atgavimo) operacijas arba daryti tai trečiosios šalies pavedimu, gautų iš nacionalinių kompetentingų institucijų leidimą, kuriame būtų užtikrinamos 7 straipsnyje nustatytos sąlygos.
Tokiuose leidimuose nurodoma: a) atliekų, kurios gali būti apdorojamos, rūšis ir kiekis;	Tokiuose leidimuose nurodoma: a) atliekų, kurios gali būti apdorojamos, rūšis ir kiekis;
b) su atitinkama vieta susiję techniniai reikalavimai kiekvienai leidžiamų operacijų rūšiai; c) saugumo priemonės, kurių būtina imtis;	b) su atitinkama vieta ir su atliekų apdorojimo įranga susiję techniniai reikalavimai kiekvienai leidžiamų operacijų rūšiai; c) saugumo priemonės, kurių būtina imtis;
d) kiekvienos rūšies operacijoms naudotinas metodas.	d) kiekvienos rūšies operacijoms naudotinas metodas;
	da) duomenys apie įeinančius ir išleidžiamus srautus.
Leidimuose gali būti nurodytos papildomos sąlygos ir įsipareigojimai.	Leidimuose gali būti nurodytos papildomos sąlygos ir įsipareigojimai, pvz., apdorojimo kokybės reikalavimas.
2. Leidimai gali būti išduodami nurodytam laikotarpiui ir gali būti tęsiami.	2. Leidimai gali būti išduodami nurodytam laikotarpiui ir gali būti tęsiami.
3. Kai nacionalinė kompetentinga institucija mano, kad ketinamas naudoti apdorojimo metodas nepriimtinas dėl aplinkos apsaugos priežasčių, ji atsisako išduoti leidimą.	3. Kai nacionalinė kompetentinga institucija mano, kad ketinamas naudoti apdorojimo metodas nepriimtinas dėl aplinkos ir visuomenės sveikatos apsaugos priežasčių, ji atsisako išduoti leidimą.
4. Kiekviename leidime naudoti energiją turi būti sąlyga, kad energija turi būti naudojama užtikrinant didelį energijos efektyvumą.	4. Kiekviename leidime naudoti atliekas kaip energijos šaltinį turi būti sąlyga, kad atgaunant energiją turi būti užtikrinamas didelis energijos efektyvumas.
	Komunalinių atliekų deginimo įrenginiai, užtikrinantys didelį energijos efektyvumą, – tai įrenginiai, suderinantys šilumos ir elektros energijos atgavimą bei naudojimą.
	Atliekų deginimo ir bendrojo deginimo įrenginiuose energijos efektyvumas lygus arba viršija: – 0,40, jei tai yra eksploatuojami įrenginiai, kuriuos eksploatuoti leidimas pagal atitinkamus Bendrijos teisės aktus buvo išduotas iki 2009 m. sausio 1 d., - 0,50, jei tai yra įrenginiai, kuriuos eksploatuoti leidimas buvo išduotas nuo 2008 m. gruodžio 31 d. iki 2013 m. sausio 1 d., - 0,60, jei tai yra įrenginiai, kuriuos eksploatuoti leidimas buvo išduotas po 2012 m. gruodžio 31 d.
	Energetinis naudingumo koeficientas lygus (Ep -( Ef + Ei)) / (0,97 x (Ew + Ef)) Ep – tai per metus pagaminama šilumos ar elektros energija. Ji apskaičiuojama, elektros energijos vertę dauginant iš 2,6, o komerciniu tikslu pagamintos šilumos energijos vertę dauginant iš 1,1 (GJ per metus). Ef – tai per metus į sistemą perduodamas energijos kiekis, gautas deginant kurą, naudojamą garams gaminti (GJ per metus). Ew – tai apdorotose atliekose esantis metinis energijos kiekis, apskaičiuojamas pagal mažesnį grynąjį atliekų šilumingumą (GJ per metus). Ei – tai metinis importuojamos energijos kiekis, išskyrus Ew ir Ef (GJ per metus). 0,97 – tai koeficientas, pagal kurį atsižvelgiama į energijos nuostolius dėl pelenų nuosėdų ir spinduliavimo.
Pagrindimas
Jeigu gali būti leidžiama taikyti išimtis ir nereikalauti gauti leidimą tik tada, kai bus nustatytos naujos taisyklės, atitinkančios 7 straipsnį, natūralu, kad patys leidimai taip pat turėtų atitinkti 7 straipsnį.
Reikėtų vengti vartoti formuluotę „naudoti energiją (atgauti energiją)“, nes tai gali sudaryti įspūdį, kad didelis energijos efektyvumas taikomas tik R1 įrenginiams. Turi būti siekiama efektyviai naudoti energiją taip pat ir D10 deginimo įrenginiuose.
Duomenys apie įeinančius ir išleidžiamus srautus turi būti renkami siekiant užtikrinti skaidrumą, sudaryti galimybę palyginti įvairių procesų efektyvumą ir padėti nustatyti fiktyvias (labai mažai efektyvias) utilizavimo (atgavimo) operacijas.
Direktyvoje dėl atliekų deginimo reikalaujama, kad visuose deginimo įrenginiuose energija būtų atgaunama kuo naudingiau. Atliekų deginimo TIPK BREF nurodyta, kad deginant komunalines atliekas pasakymas „kuo naudingiau“ turėtų reikšti, kad energija atgaunama gaminant ir šilumą, ir elektros energiją. Energijos atgavimo efektyvumas apibrėžiamas panašiai, kaip Komisija siūlė II priede, bet numatytas ilgesnis įgyvendinimo laikotarpis.
Pakeitimas58 19a straipsnis (naujas)
	19a straipsnis
	Reikalavimai dėl leidimų
	Visiems pavojingų atliekų apdorojimo įrenginiams reikalingi leidimai, išduodami laikantis Direktyvos 96/61/EB reikalavimų.
	Nepažeidžiant Direktyvos 96/61/EB nuostatų, į kompetentingoms valdžios institucijoms pateikiamą prašymą išduoti leidimą įtraukiamas priemonių, numatytų siekiant užtikrinti, kad įmonė būtų suprojektuota, įrengta ir veiktų pagal apdorojamų atliekų kategorijas ir atsižvelgiant į su jomis susijusią riziką, aprašymas.
	Kompetentingos valdžios institucijos išduotame leidime nurodoma:
	– apdorojamų pavojingų atliekų kiekiai ir kategorijos,
	– atliekų apdorojimo techninės specifikacijos, pagal kurias užtikrinama didžiausia aplinkos apsauga ir aukštas saugumo lygis.
	Kai nepavojingų atliekų apdorojimo įmonės valdytojas numato pakeisti operaciją ir dėl to į ją bus įtraukiamos pavojingos atliekos, remiantis Direktyvos 96/61/EB 2 straipsnio 10 dalies b punktu tai laikoma esminiu pakeitimu ir taikoma šios direktyvos 12 straipsnio 2 dalis.
Pakeitimas 59 20 straipsnis
Šios direktyvos 19 straipsnio 1 dalis netaikoma, jeigu įstaiga ar įmonė yra gavusi leidimą pagal Direktyvą 96/61/EB.	Šios direktyvos 19 straipsnio 1 dalis netaikoma, jeigu įstaiga ar įmonė yra gavusi leidimą pagal Direktyvą 96/61/EB, o leidime yra visi 19 straipsnio 1 dalyje išvardyti elementai.
Pagrindimas
19 straipsnyje numatyta, kad TIPK leidimus galima priimti tik vietoje specialių leidimų, jeigu įtraukiami visi 19 straipsnyje pateikti elementai; taip bus išvengta spragų.
Pakeitimas 60 21 straipsnis
Komisija gali 36 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka patvirtinti minimaliuosius leidimų standartus, skirtus užtikrinti, kad atliekos būtų apdorojamos aplinkai nežalingu būdu.	Komisija prireikus teikia pasiūlymus dėl atskirų direktyvų, kuriose nustatomi minimaliūs leidimų standartai, skirti užtikrinti, kad atliekos būtų apdorojamos atsižvelgiant į 7 straipsnyje nurodytus tikslus.
	Valstybės narės gali nustatyti aukštesnius leidimų standartus, remdamosi nacionaliniu poreikių vertinimu ir proporcingumo principu bei sutartimis.
Pagrindimas
Tai kitas pavyzdys, kai direktyvoje klausimus paliekama spręsti pagal komitologijos procedūrą, o iš tikrųjų pasiūlymus Europos Parlamentui ir Tarybai turėtų teikti Komisija. Tai pagrindų direktyva. Jeigu reikia ją papildyti specialiomis tam tikrą veiklą reglamentuojančiomis taisyklėmis, tai turi būti daroma parengiant atskiras direktyvas. Atliekų teminėje strategijoje siūloma, kad minimalieji standartai būtų taikomi atrinktoms naudojimo operacijoms. Todėl užsimenama, kad čia būtent toks atvejis, kai pagrindų direktyvą reikėtų papildyti atskira direktyva, kaip ir esamos Direktyvos Nr. 75/442/EB 2 straipsnio 2 dalies atveju.
Pakeitimas 61 21a straipsnis (naujas)
	21a straipsnis Papildomos priemonės
	Iki ... * Komisija parengia pranešimą, kuriame būtų aptariamos priemonės, kurios padėtų veiksmingiau pasiekti 1 straipsnyje nustatytą tikslą. Pranešimas kartu su atitinkamais pasiūlymais per 6 mėnesius nuo jo parengimo datos pateikiamas Europos Parlamentui ir Tarybai.
	Pranešime ypač aptariami šie klausimai:
	(a) ar II Priedas turi būti keičiamas siekiant:
	(i) atsisakyti tų atvejų, kai išvardytų operacijų metu panaudojama nepakankamai daug atliekų siekiant naudingo tikslo, atitinkančio 1 straipsnyje nustatytą uždavinį;
	(ii) nurodyti atvejus, kai panaudotų ir utilizavimo operacijos metu galutinai pašalintų atliekų proporcija turėtų būti tiksliai apibrėžta siekiant užtikrinti, kad būtų įvykdytas 1 straipsnyje nustatytas tikslas,
	(iii) nurodyti su utilizavimo operacija R1 susijusius skirtingus energijos naudojimo efektyvumo lygius,
	(iv) pateikti nuorodų atsižvelgiant į technikos ir mokslo pažangą;
	(b) ar I Priedas turi būti keičiamas siekiant:
	(i) pridėti tam tikrų II Priede nepaminėtų operacijų,
	(ii) pateikti nuorodų atsižvelgiant į technikos ir mokslo pažangą; ir
	(c) ar reikėtų nurodyti minimalius tam tikrų galutinio šalinimo ar utilizavimo operacijų standartus, padedančius įgyvendinti 7 straipsnyje numatytus tikslus.
	Pagal šio pranešimo reikalavimą nedraudžiama Komisijai tuo pat metu pateikti kokių nors pasiūlymų.
	___________ * Dvejus metus nuo šios direktyvos įsigaliojimo datos.
Pagrindimas
Pasiūlyme pateikiama daug nuorodų į komitologijos procedūrą, ir tai reiškia, kad kai kurie svarbūs klausimai gali būti keičiami netaikant reikiamos kontrolės. Šis pakeitimas padėtų tai išspręsti, kadangi jame reikalaujama, kad Komisija parengtų pranešimus, apimančius kelias svarbias sritis, siekiant pateikti dėl jų naujų pasiūlymų, kuriuos apsvarstytų Parlamentas ir Taryba. Komisija turi atsižvelgti į specialius pasiūlymus, susijusius su tomis sritimis, kuriose ji jau pasiūlė komitologijos procedūras, ir turi greitai atkreipti į tai dėmesį. Tuo tarpu tai neturėtų užkirsti kelio pokyčiams, nes pakeitime aiškiai nurodoma, kad Komisija gali pateikti savo pasiūlymų per tą laikotarpį.
Pakeitimas 62 25 straipsnio 1 dalies 2 punktas
Tokios įstaigos ar įmonės turi atitikti tam tikrus minimaliuosius standartus.	Tokios įstaigos ar įmonės turi atitikti tam tikrus registravimo reikalavimus.
Pagrindimas
Taikant minimalius standartus, gali būti sudarytas įspūdis, kad kiekviena valstybė narė turi teisę taikyti papildomus reikalavimus. Derinimo požiūriu tai nepageidautina. Suformulavus registravimo reikalavimus, kiekvienoje valstybėje narėje 1 dalyje minimoms įstaigoms ir įmonėms bus taikomi tie patys kokybiniai reikalavimai.
Pakeitimas 63 25 straipsnio 2 dalies 1a punktas (naujas)
	Kur įmanoma, esami kompetentingos institucijos turimi duomenys bus naudojami su šiuo registravimo procesu susijusiai informacijai gauti, taip siekiant sumažinti biurokratinę naštą.
Pagrindimas
Registracija, kurios reikalaujama vykdant įprastą veiklą, kuriai taikomos išimtys, turėtų būti kuo paprastesnė siekiant kiek įmanoma labiau sumažinti biurokratinę ir administracinę naštą ir kompetentingai institucijai, ir įstaigoms ar įmonėms.
Pakeitimas 64 25 straipsnio 3 dalis
3. Komisija 36 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka patvirtina 1 dalies antroje pastraipoje nurodytus minimaliuosius standartus.	3. Komisija 36 straipsnio 2a dalyje nurodyta tvarka, pasikonsultavusi su pramonės atstovais, patvirtina 1 dalies antroje pastraipoje nurodytus registravimo reikalavimus.
Pagrindimas
Pakeitimas reikalingas siekiant suderinti tekstą su naujojo vadinamojo komitologijos sprendimo nuostatomis, ypač siekiant pakeisti įprasta „reguliavimo komiteto“ procedūrą „reguliavimo komiteto su tikrinimo“ procedūra, nes aptariamos priemonės yra bendro pobūdžio, skirtos iš dalies pakeisti neesminiams teisės akto projekto elementams.
Šiuo metu labai skiriasi būdai, kuriais valstybės narės, kaip nurodyta 25 straipsnio 1 dalyje, registruoja įstaigas ir įmones. Šie skirtumai dažnai laikomi kliūtimis veikti daugiau negu vienoje valstybėje narėje. Pageidaujama darna bus užtikrinama naudojant aiškią, vienodą, konsultuojantis su pramonės atstovais sukurtą registravimo sistemą ir visų pirma abipusiškai pripažįstant įvairius registrus.
Pakeitimas 65 25 straipsnio 4 dalis
4. Valstybės narės užtikrina, kad atliekų surinkimo ir vežimo jų teritorijoje sistema garantuotų, kad surinktos ir nuvežtos atliekos būtų pristatytos į tinkamus apdorojimo įrenginius laikantis 7 straipsnyje nustatytų įsipareigojimų.	4. Valstybės narės užtikrina, kad atliekų surinkimo, vežimo jų teritorijoje ir tarptautinio gabenimo sistema garantuotų, kad surinktos ir nuvežtos atliekos būtų pristatytos į tinkamus apdorojimo įrenginius laikantis 7 straipsnyje nustatytų įsipareigojimų.
	Visada gabenant atliekas taikomos 2006 m. birželio 14 d.1 Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1013/2006 nuostatos.
	1 OL L 190, 2006 7 12, p. 1.
Pagrindimas
Valstybės narės užtikrina, kad atliekų surinkimo, vežimo jų teritorijoje ir tarptautinio gabenimo sistema garantuotų, kad surinktos ir nuvežtos atliekos būtų pristatytos į tinkamus apdorojimo įrenginius laikantis 7 straipsnyje nustatytų įsipareigojimų.
Dėl aiškumo tikslinga pateikti nuorodą į atliekų gabenimą reglamentuojančius teisės aktus.
Pakeitimas 66 26 straipsnio 3 dalis
3. Atliekų tvarkymo plane nurodoma bent:	3. Atliekų tvarkymo planuose nurodoma visa informacija, reikalinga įvykdyti 2 dalyje nurodytą įsipareigojimą ir suteikti galimybę kompetentingoms valdžios institucijoms, įstaigoms, įmonėms ir visuomenei efektyviai veikti įgyvendinant šį planą. Komisija atitinkamai parengia atliekų tvarkymo planavimo gaires.
	Atliekų tvarkymo plane nurodoma bent:
a) pagaminamų atliekų rūšis, kiekis ir kilmė, taip pat atliekos, kurios gali būti atvežtos apdoroti iš už šalies teritorijos ribų;	(a) pagaminamų atliekų rūšis, kiekis ir kilmė, taip pat atliekos, kurios gali būti atvežtos apdoroti, bet yra pagamintos už šalies teritorijos ribų;
b) bendrieji techniniai reikalavimai, taip pat surinkimo programos ir apdorojimo metodai;	b) surinkimo programos ir apdorojimo metodai;
c) bet kokie ypatingi susitarimai dėl atliekų srautų, keliančių tam tikrų politinių, techninių ar atliekų tvarkymo problemų;	(c) bet kokie ypatingi susitarimai dėl atliekų srautų, įskaitant tuos, kuriems galioja tam tikri Bendrijos teisės aktai;
d) esamų šalinimo ir stambių naudojimo įrenginių identifikacijos duomenys ir įvertinimas, taip pat nuo seno užterštos atliekų šalinimo vietos ir jų atkūrimo priemonės;	d) esamų galutinio šalinimo ir stambių utilizavimo įrenginių identifikacijos duomenys ir įvertinimas, taip pat nuo seno užterštos atliekų galutinio šalinimo vietos ir jų atkūrimo priemonės;
e) pakankama informacija kriterijų ar vietos identifikacijos duomenų forma, kad kompetentingos institucijos galėtų nuspręsti, ar suteikti leidimą būsimiems šalinimo ar stambiems naudojimo įrenginiams, ar ne;	e) pakankama informacija kriterijų ar vietos identifikacijos duomenų forma, kad valstybių narių kompetentingos institucijos galėtų nuspręsti, ar suteikti leidimą būsimiems galutinio šalinimo ar stambiems utilizavimo įrenginiams, ar ne;
f) fiziniai ar juridiniai asmenys, įgalioti tvarkyti atliekas;
g) su atliekų tvarkymu susiję finansiniai ir organizaciniai aspektai;	(g) bendroji atliekų tvarkymo politika, įskaitant numatytas atliekų tvarkymo technologijas ir metodus.
h) tam tikrų ekonominių priemonių naudingumo ir tinkamumo sprendžiant įvairias su atliekomis susijusias problemas įvertinimas, atsižvelgiant būtinybę išlaikyti sklandų vidaus rinkos funkcionavimą.
Pakeitimas 67 26 straipsnio 3a dalis (nauja)
	3a. Valstybės narės gali imtis veiksmų, reikalingų užkirsti kelią atliekų judėjimui, neatitinkančiam šių valstybių atliekų tvarkymo planų. Apie tokius veiksmus jos praneša Komisijai ir kitoms valstybėms narėms.
Pagrindimas
Svarbu, kad valstybės narės į savo atliekų tvarkymo planus įtrauktų informaciją, kodėl tam tikros per sieną gabenamos atliekos neatitinka reikalaujamų sąlygų.
Pakeitimas 68 28 straipsnis
28 straipsnis Įgyvendinimo priemonės Komisija 36 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka patvirtina pranešimo pagal 26 straipsnio 5 dalį formą.	Išbraukta.
Pagrindimas
Atliekų tvarkymą turėtų planuoti vietinės bendruomenės, randančios veiksmingų atliekų tvarkymo būdų. Vietos bendruomenės turėtų pajėgti nuspręsti, kaip turi atrodyti jų planai ir kokia jų forma joms tinkamiausia.
Pakeitimas 69 29 straipsnis
Valstybės narės pagal 1 straipsnį ne vėliau kaip [per trejus metus nuo šios direktyvos įsigaliojimo] parengia atliekų prevencijos programas.	Valstybės narės pagal 1 straipsnį ir 4a straipsnį ne vėliau kaip [per aštuoniolika mėnesių nuo šios direktyvos įsigaliojimo] parengia atliekų prevencijos programas.
	Šiomis programomis ir jose numatytomis priemonėmis mažiausiai turėtų būti siekiama iki 2012 m. stabilizuoti atliekų gamybą ir iki 2020 m. toliau sparčiai mažinti jų gamybą.
Tokios programos įtraukiamos į 26 straipsnyje numatytus atliekų tvarkymo planus arba vykdomos kaip atskiros programos. Jos parengiamos pagal tokį geografinį suskirstymą, kuris yra tinkamiausias veiksmingiausiai jas vykdyti.	Tokios programos įtraukiamos į 26 straipsnyje numatytus atliekų tvarkymo planus arba vykdomos kaip atskiros programos. Jos parengiamos pagal tokį geografinį suskirstymą, kuris yra tinkamiausias veiksmingiausiai jas vykdyti.
2. Valstybės narės užtikrina, kad suinteresuotosios šalys ir plačioji visuomenė turėtų galimybę dalyvauti rengiant programas ir galėtų naudotis jau parengtomis programomis, kaip numatyta Direktyvoje 2003/35/EB.	2. Valstybės narės užtikrina, kad rengiant programas dalyvautų vietos ir regioninės institucijos ir kad suinteresuotosios šalys ir plačioji visuomenė turėtų galimybę dalyvauti rengiant programas ir galėtų naudotis jau parengtomis programomis, kaip numatyta Direktyvoje 2003/35/EB.
	2a. Komisija sukuria keitimosi informacija apie pažangiąją atliekų prevencijos patirtį sistemą.
Pagrindimas
18 mėnesių turėtų būti pakankamas laikotarpis pirmosioms atliekų prevencijos programoms patvirtinti. Jeigu planuojama, kad direktyva įsigalios 2007 m. gruodžio mėn., tai įvyktų maždaug 2009 m. birželio mėn. (pakankamai laiko atsižvelgti į bendrus ES lygmeniu nustatomus rodiklius ir priemones, skirtas iki 2012 m. numatytiems vidutinio laikotarpio tikslams pasiekti).
Net jeigu programos būtų integruotos į atliekų tvarkymo planus, jos turėtų būti aiškiai atskiriamos siekiant užtikrinti, kad jas būtų galima naudoti nepriklausomai ir kad prevencijos politikos priemonėms, palyginti su bendru atliekų tvarkymo planavimu, pirmiausia būtų skiriamas dėmesys.
Vietos ir regioninės institucijos yra pagrindiniai subjektai, įgyvendinant atliekų prevencijos priemonę; jie kartu turi prisidėti rengiant atliekų prevencijos programas.
Ši sistema sudarytų institucijoms galimybę semtis patirties iš kitoje valstybėje narėje įgyvendintų veiksmingų priemonių.
Pakeitimas 70 30 straipsnis
30 straipsnis	Išbraukta.
Turinys
1. Programose valstybės narės nustato atliekų prevencijos tikslus ir įvertina IV priede numatytų priemonių taikymo galimybes.
Tokie tikslai ir priemonės skirti nutraukti ryšį tarp ekonomikos augimo ir su atliekų gamyba susijusio poveikio aplinkai.
2. Valstybės narės nustato tam tikrus kokybinius ir kiekybinius uždavinius ir rodiklius kiekvienai patvirtintai priemonei ar jų rinkiniui, kad būtų galima stebėti ir vertinti atskiromis priemonėmis pasiekiamą pažangą.
Pakeitimas 71 31 straipsnis
Toks vertinimas būtinas kaip minimali sąlyga ir prieš pateikiant ataskaitas pagal 34 straipsnio 1 dalį.	Valstybės narės reguliariai vertina atliekų prevencijos programas ir persvarsto jas bent kas 5 metus. Europos aplinkos agentūra į savo metinę ataskaitą turėtų įtraukti pažangos, padarytos vykdant ir įgyvendinant tokias programas, apžvalgą.
Pagrindimas
Į šį procesą reikia įtraukti Europos aplinkos agentūrą (EAA, angl. EEA), kad ji padėtų Komisijai ir Parlamentui išsiaiškinti, kaip viskas vyksta. Valstybės narės gali lengvai išvengti priežiūros paprasčiausiai atidėdamos ataskaitų Komisijai pateikimo terminą. Pagal Direktyvą Nr. 91/692/EEB valstybės narės savo Pagrindų direktyvos dėl atliekų periodines ataskaitas turėjo pateikti iki 2004 m. rugsėjo 30 d. Iki 2004 m. gruodžio 31 d. tai padarė tik 9 iš jų. Tai buvo Vokietija, Danija, Graikija, Suomija, Portugalija, Švedija, Čekijos Respublika, Slovėnija ir Slovakija.
Pakeitimas 72 31 straipsnio 1a ir 1b dalys (naujos)
	Komisija, pasikonsultavusi su pagal 36a straipsnį įkurtu Konsultaciniu forumu, sukuria atliekų prevencijos programų vertinimo gaires, įskaitant rodiklius, kaip numatyta pagal 4a straipsnį.
	Komisija, remdamasi šiomis gairėmis ir bendradarbiaudama su atitinkamomis institucijomis, įvertina programas. Praėjus 18 mėnesių nuo 5 metų laikotarpio pabaigos, ji pateikia programų įnašo siekiant šioje direktyvoje nustatytų tikslų ir rodiklių vertinimo ataskaitą.
Pagrindimas
Siekiant įvertinti bendrą pažangą ir ar prevencijos programose siūlomomis priemonėmis bus pasiekti nustatyti tikslai ir rodikliai, reikia vertinti ir standartizuoti surinktą informaciją.
Siekiant išvengti papildomų formalių ataskaitų teikimo reikalavimų, nuolatinis uždavinys rinkti duomenis gali būti pavestas Europos aplinkos agentūrai ar kitai įstaigai, pvz., Jungtiniam tyrimų centrui. Taip bus pateiktas deramas vertinimas, atliktas naudojant rodiklius, kurie turi būti nustatyti iki 2008 m. bendradarbiaujant su kompetentingomis nacionalinėmis institucijomis ir suinteresuotais subjektais. Remdamasi šiuo vertinimu atsakinga agentūra turėtų pateikti Komisijai vertinimo ataskaitą.
Pakeitimas 73 31a straipsnis (naujas)
	31a straipsnis
	Ataskaitų apie planus ir programas teikimas
	Atsižvelgdama į atliktus vertinimus, Komisija ne vėliau kaip praėjus dvejiems metams po kiekvieno kas penkerius metus atliekamo 26 ir 31 straipsniuose numatytų planų ir programų persvarstymo pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai juose numatytų priemonių, kurių buvo imtasi, veiksmingumo ataskaitą. Remdamasi šia ataskaita, jei reikia, Komisija pateikia 4a straipsnyje nenumatytų priemonių.
Pagrindimas
Remdamasi vertinimais, taip pat ir Komisija laiku pateikia ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai, ir, jei reikia, siūlo papildomų, 4a straipsnyje ir ES veiksmų plane nenumatytų priemonių. Tai užtikrins nuolatinį Parlamento dalyvavimą vertinant pažangą ir direktyvoje numatytų priemonių pakankamumą.
Pakeitimas 74 33 straipsnis
1. 19 straipsnio 1 dalyje nurodytos įstaigos ir įmonės, pavojingų atliekų gamintojai ir įstaigos ir įmonės, surenkančios ar vežančios pavojingas atliekas, registruoja atliekų kiekį, rūšį, kilmę ir, jei reikia, paskirties vietą, surinkimo periodiškumą, naudojamą transporto rūšį ir numatytą apdorojimo metodą ir pateikia tuos duomenis kompetentingoms institucijoms jų prašymu.	1. V skyriaus 1 skirsnyje nurodytos įstaigos ir įmonės, atliekų gamintojai ir mažmenininkai ir įstaigos bei įmonės, surenkančios ar vežančios atliekas, chronologiškai registruoja įvežamų ir išvežamų atliekų kiekį, jų rūšį, sektorinę ir geografinę kilmę ir, jei reikia, paskirties vietą, surinkimo periodiškumą, naudojamą transporto rūšį ir numatytą apdorojimo metodą ir pateikia tuos duomenis kompetentingoms institucijoms jų prašymu.
2. Registruoti pavojingų atliekų duomenys saugomi ne mažiau kaip trejus metus, išskyrus įstaigų ir įmonių, vežančių pavojingas atliekas, atvejį – pastarosios tokius duomenis turi saugoti ne mažiau kaip 12 mėnesių.	2. Registruoti pavojingų atliekų duomenys saugomi ne mažiau kaip penkerius metus.
Kompetentingoms institucijoms ar ankstesniam turėtojui paprašius, pateikiami dokumentai, įrodantys, kad tvarkymo operacijos buvo atliktos.	Kompetentingoms institucijoms ar ankstesniam turėtojui paprašius, pateikiami dokumentai, įrodantys, kad tvarkymo operacijos buvo atliktos.
	Valstybės narės užtikrina, kad nacionalinės kompetentingos institucijos tvarkytų visų V skyriaus 1 skirsnyje nurodytų įstaigų ir įmonių registrą, ir gali reikalauti, kad šios įstaigos ir įmonės teiktų ataskaitas.
	Valstybės narės taip pat gali reikalauti, kad šio straipsnio nuostatų laikytųsi ir nepavojingų atliekų gamintojai.
Pagrindimas
Turėtų būti registruojami ir įvežami, ir išvežami atliekų srautai, kad būtų galima veiksmingiau kontroliuoti. Patikrinimams 12 mėnesių laikotarpis per trumpas.
Turėtų būti registruojama ne tik pavojingų, bet ir nepavojingų atliekų gamyba, kitaip negalėsime įgyvendinti pareigos teikti pagaminamų atliekų kiekio ataskaitas .
Kalbant apie pavojingų atliekų apdorojimo operacijų registravimą, reikėtų išplėsti šio straipsnio nuostatas, kad jos apimtų mažmenininkus ir registruotų duomenų saugojimo laikotarpius.
Siekiant stebėti priemonių poveikį ir užkirsti kelią atliekų atsiradimui, svarbu, kad į statistikos duomenis apie atliekas, kurie bus rengiami, būtų įtraukta informacija apie sektorinę atliekų kilmę ir geografinę kilmės vietą.
Siekiant užtikrinti atliekų srautų atsekamumą ir kontrolę ir įvykdyti pareigą teikti ataskaitas, turėtų būti nustatytas reikalavimas įtraukti visas suinteresuotas šalis į nacionalinių institucijų prižiūrimą registrą ir reikėtų numatyti galimybę reikalauti pateikti ataskaitas arba suvestines (įvežamų ir išvežamų atliekų ataskaitas).
Reikalavimai nepavojingų atliekų gamintojams numatyti pagal dabartines teisės normas (žr. pagrindų direktyvos 14 straipsnį), šiuos reikalavimus nustato valstybės narės. Pvz., šių reikalavimų reikia laikytis tvarkant senus elektros prietaisuss, kuriuose pavojingų atliekų dažniausiai nebūna. Apskaita yra būtina sąlyga siekiant patikrinti, ar atliekos gabenamos ir apdorojamos pagal taisykles.
Pakeitimas 75 34 straipsnis
1. Kas trejus metus valstybės narės informuoja Komisiją apie šios direktyvos įgyvendinimą, nusiųsdamos sektorinę ataskaitą.	1. Kas ketverius metus valstybės narės informuoja Komisiją apie šios direktyvos įgyvendinimą, nusiųsdamos sektorinę ataskaitą.
Ataskaita rengiama pagal klausimyną ar gaires, kurias parengė Komisija Direktyvos 91/692/EEB 6 straipsnyje numatyta tvarka. Komisijai ataskaita pateikiama per devynis mėnesius nuo trejų metų laikotarpio, už kurį ataskaita teikiama, pabaigos.	Ataskaita rengiama pagal klausimyną ar gaires, kurias parengė Komisija Direktyvos 91/692/EEB 6 straipsnyje numatyta tvarka. Komisijai ataskaita pateikiama per devynis mėnesius nuo trejų metų laikotarpio, už kurį ataskaita teikiama, pabaigos.
Šiose ataskaitose valstybės narės pateikia informaciją apie atliekų prevencijos programų įgyvendinimo pažangą.	Šiose ataskaitose valstybės narės pateikia, inter alia, konkrečią informaciją apie didesnę tam tikrų atliekų srautų gamintojų atsakomybę ir pažangą įgyvendinant atliekų prevencijos programas ir siekiant atliekų prevencijos tikslų, numatytų 4a straipsnyje.
Taip pat privaloma rinkti duomenis apie viešojo maitinimo atliekas, siekiant nustatyti taisykles dėl saugaus jų naudojimo, perdirbimo ir šalinimo.	Taip pat privaloma rinkti duomenis apie viešojo maitinimo atliekas, siekiant nustatyti taisykles dėl saugaus jų naudojimo, utilizavimo, grąžinamojo perdirbimo ir galutinio šalinimo.
2. Komisija anketą arba gaires valstybėms narėms nusiunčia prieš šešis mėnesius iki laikotarpio, už kurį ataskaita teikiama, pradžios.	2. Komisija anketą arba gaires valstybėms narėms nusiunčia prieš šešis mėnesius iki laikotarpio, už kurį ataskaita teikiama, pradžios.
3. Komisija per devynis mėnesius nuo valstybių narių ataskaitų, numatytų 1 dalyje, gavimo paskelbia Bendrijos ataskaitą apie šios direktyvos įgyvendinimą.	3. Komisija per devynis mėnesius nuo valstybių narių ataskaitų, numatytų 1 dalyje, gavimo paskelbia Bendrijos šios direktyvos įgyvendinimo ataskaitą. Komisija taip pat paskelbia vertinimo ataskaitą, ar nebūtų tikslinga ES lygmeniu reikalauti didesnės tam tikrų atliekų srautų gamintojų atsakomybės.
4. Pirmojoje savo ataskaitoje praėjus penkeriems metams po šios direktyvos įsigaliojimo Komisija persvarstys direktyvos įgyvendinimą ir, jei reikės, pateiks jos keitimo pasiūlymą.	4. Pirmojoje savo ataskaitoje praėjus penkeriems metams po šios direktyvos įsigaliojimo Komisija persvarstys direktyvos įgyvendinimą ir, jei reikės, pateiks jos keitimo pasiūlymą.
Pagrindimas
Sektorinių ataskaitų pateikimo laikotarpis turėtų būti suderintas su atliekų prevencijos programų ir atliekų tvarkymo planų persvarstymo laikotarpiais.
8 straipsnyje nurodoma išplėstinė gamintojų atsakomybė, o šiuo straipsniu tikslinga užtikrinti, kad Komisija gautų visą informaciją, reikalingą siekiant įvertinti galimybes, remiantis valstybių narių patirtimi, nustatyti didesnę gamintojų atsakomybę.
Kadangi prevencija – pagrindinis tikslas, svarbu aiškiai nustatyti, kad valstybės narės ataskaitose pateiktų konkrečią informaciją apie tai, kiek pasiekti atliekų prevencijos tikslai.
Pakeitimas 76 35 straipsnis
Komisija 36 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka patvirtina pakeitimus, reikalingus, kad priedai būtų suderinti su mokslo ir technikos pažanga.	Komisija 36 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka patvirtina pakeitimus, reikalingus, kad III ir IV priedai būtų suderinti su mokslo ir technikos pažanga.
Pagrindimas
Tai būtina, jeigu Parlamentas ketina sugriežtinti komitologijos procedūros taikymą.
Pakeitimas 77 35a straipsnis (naujas)
	35a straipsnis
	Sankcijos už reikalavimų nesilaikymą Valstybės narės nustato taisykles dėl nuobaudų taikymo už šios direktyvos nuostatų, ypač 16 straipsnio, pažeidimą taisykles, ir imasi visų priemonių, būtinų užtikrinti, kad jos būtų įgyvendinamos. Numatytos nuobaudos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios. Valstybės narės pateikia tas nuostatas Komisijai ne vėliau kaip ...* ir nedelsdamos praneša jai apie vėlesnius pakeitimus, turinčius joms įtakos.
	* 24 mėnesių nuo šios direktyvos įsigaliojimo dienos.
Pagrindimas
Atsižvelgiant į kitus pagrindų teisės aktus (pvz., vandens pagrindų direktyvą) arba kitus atliekas reglamentuojančius teisės aktus (pvz., direktyvą dėl elektros ir elektroninės įrangos atliekų), pagrindų direktyvoje dėl atliekų irgi turėtų būti numatytos sankcijos už nesilaikymą. Čia pateikta formuluotė buvo pažodžiui perimta iš bendrosios pozicijos dėl REACH ir papildyta specialia nuoroda į 16 straipsnį, už kurio nesilaikymą ypač svarbu taikyti sankcijas.
Pakeitimas 78 36 straipsnio 2a dalis (nauja)
	2a. Darant nuorodą į šią straipsnio dalį, taikoma Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnio 1–4 dalis ir 7 straipsnį.
Pagrindimas
Reikalingas pakeitimas, kuriame sulyginamos šio teksto ir naujojo komitologijos sprendimo nuostatos ir ypač paprasta reguliavimo komiteto procedūra pakeičiama į reguliavimo komiteto procedūrą su tikrinimu, kadangi susijusios priemonės yra bendro pobūdžio priemonės, skirtos neesminėmss šio įstatymo projekto nuostatoms iš dalies pakeisti.
Pakeitimas 79 36 straipsnio 3a dalis (nauja)
	3a. Komisija imdamasi priemonių pagal šį straipsnį:
	a) konsultuojasi su suinteresuotomis šalimis;
	b) pateikia aiškų tvarkaraštį;
	c) užtikrina, kad būtų suderintos visos šioje direktyvoje numatytos komitologijos procesų darbo tvarkos taisyklės;
	d) užtikrina galimybę įgyvendinti šią procedūrą;
	e) užtikrina viešą prieigą prie dokumentų;
	f) jei reikia, atlieka planuojamos priemonės aplinkosaugos ir poveikio rinkai tyrimą.
Pagrindimas
Pakartojamas pranešėjo pateiktas 35 pakeitimas ir papildomas reikalavimu prireikus atlikti poveikio tyrimą.
Pakeitimas 80 36a straipsnis (naujas)
	36a straipsnis
	Atliekų tvarkymo konsultacinis forumas
	1. Komisija įsteigia atliekų tvarkymo konsultacinį forumą.
	2. Konsultacinio forumo uždavinys turėtų būti ir Komisijos prašymu, ir jo paties iniciatyva teikti Komisijai nuomones:
	a) dėl atliekų tvarkymo politikos formavimo, atsižvelgiant į poreikį užtikrinti geriausią išteklių panaudojimą, atliekų gamybos prevenciją ir aplinkos tausojamąjį atliekų tvarkymą;
	b) dėl įvairių techninių, ekonominių, administracinių ir teisinių atliekų tvarkymo aspektų;
	c) dėl Bendrijos teisės aktų dėl atliekų tvarkymo įgyvendinimo, įskaitant planus, programas ir pranešimų apie pažangą teikimą bei naujų pasiūlymų dėl šios srities teisės aktų rengimą.
	3. Konsultacinis forumas sudaromas proporcingai iš valstybių narių ir visų su atliekų tvarkymo klausimais susijusių suinteresuotų grupių atstovų, pvz., pramonės atstovų, įskaitant MVĮ ir amatų pramonę, profesines sąjungas, prekiautojus, mažmenininkus, aplinkos apsaugos grupes ir vartotojų organizacijas.
	4. Konsultacinis forumas susitinka mažiausiai tris kartus per metus. Jį sušaukia Komisija. Komisija pirmininkauja susitikimams. Prireikus gali būti sušauktos ir dažniau posėdžiauti ad hoc darbo grupės.
	5. Komisija patvirtina Konsultacinio forumo vidaus veiklos tvarką.
Pagrindimas
Siekiant įgyvendinti direktyvą, itin svarbu sukurti deramą forumą, kaip buvo padaryta kitose aplinkos politikos, pvz., oro ir vandens, srityse. Šis ES lygmens forumas, iš esmės Atliekų tvarkymo ir įgyvendinimo konsultacinis komitetas, turėtų apimti ir valstybių narių kompetentingas įstaigas, ir suinteresuotus subjektus, veikti specialiais persvarstymo tikslais ir kiek tik įmanoma ir tikslinga dalyvauti kuriant įgyvendinimo priemones.
Pakeitimas 81 I priedo, D7 punktas
D 7 Išmetimas į jūras ar vandenynus, įskaitant įterpimą į jūros dugną	Išbraukta.
Pagrindimas
Išleisti arba išmesti atliekas į jūrą turi būti uždrausta, nes ilgą laikotarpį tai nesaugu.
Pakeitimas 82 I priedo D11 punktas
D 11 Deginimas jūroje	Išbraukta.
Pagrindimas
Pagal OSPAR konvenciją deginimas jūroje draudžiamas nuo tos datos, kai Europos bendrija ją pasirašė – nuo 1997 m. spalio 7 d.
Pakeitimas 83 II priedo R1 punktas
R1 Iš esmės naudojama kaip kuras ar kita priemonė energijai generuoti.	R1 Iš esmės naudojama kaip kuras ar kita priemonė energijai gaminti.
Tai apima deginimo įrenginius, skirtus komunalinėms kietosioms atliekoms perdirbti, tik tada, kai jų energetinis naudingumo koeficientas yra lygus arba didesnis negu:
– 0,60, jei tai yra veikiantys įrenginiai, kuriuos, vadovaujantis atitinkamais Bendrijos teisės aktais, leidžiama eksploatuoti iki 2009 m. sausio 1 d.,
– 0,65, jei tai yra įrenginiai, kuriuos, vadovaujantis Bendrijos teisės aktais, leidžiama eksploatuoti po 2008 m. gruodžio 31 d.
Energetinis naudingumo koeficientas = (Ep -( Ef + Ei)) / (0.97 x (Ew + Ef))
Ep – tai per metus pagaminama šilumos ar elektros energija. Ji apskaičiuojama, elektros energijos vertę padauginant iš 2,6, o šilumos energijos, gaminamos komerciniu tikslu, vertę padauginant iš 1,1 (GJ/metai).
Ef – tai per metus į sistemą perduodamas energijos kiekis, gautas deginant kurą, naudojamą garams gaminti (GJ/metai).
Ew – tai apdorojamose atliekose esantis metinis energijos kiekis, apskaičiuojamas pagal mažesnį grynąjį atliekų šilumingumą (GJ/metai).
Ei – tai metinis importuojamos energijos kiekis, išskyrus Ew ir Ef (GJ/metai)
0,97 – tai koeficientas, kuriuo atsižvelgiama į energijos nuostolius dėl pelenų nuosėdų ir spinduliavimo.
Pagrindimas
Komisijos pasiūlyme perklasifikuoti komunalinių atliekų deginimo įrenginius pagal jų energetinį naudingumo koeficientą nepripažįstama, kad įrenginių, skirtų mišrioms atliekoms, kurių sudėtis įvairi ir neprognozuojama, apdoroti, operatoriai visų pirma turi pasirūpinti, kaip tas atliekas deramai apdoroti aplinkosaugos požiūriu (mineralizuoti) ir kaip kontroliuoti išmetamus teršalus. Energijos (ir šilumos) išgavimas turi likti antroje vietoje. Energetinio naudingumo koeficiento formulė kaip vienintelis kriterijus klasifikuoti kietų komunalinių atliekų deginimo įrenginius kaip naudojimo įrenginius neatitinka keletu kriterijų apibrėžtos naudojimo koncepcijos ir pagrindinio aplinkosaugos tikslo – kontroliuoti išmetamus teršalus.
Pakeitimas 84 II priedo 9a punktas (naujas)
	R 9a. Kita utilizavimo veikla, skirta antriniams produktams ir medžiagoms gaminti.
Pagrindimas
Pakeitime siekiama aiškiau parodyti, kad utilizavimas yra vienas iš keleto nuoseklių veiksmų. Tokia kai kurių pramonės šakų utilizavimo grandinė yra įprasta Europoje.
Pakeitimas 85 II priedo R11a punktas (naujas)
R 11 Atliekų, gautų R 1 – R 10 operacijomis, panaudojimas	R 11. Energijos atgavimas iš sąvartyno dujų
Pagrindimas
Moderniai suprojektuotuose sąvartynuose galima veiksmingai gaminti biologinę energiją paverčiant sąvartyno dujas energija. Pripažinus šį energijos atgavimo būdą direktyvoje, jį būtų galima geriau pritaikyti. Kadangi modernias liepsnos pritaikymo technologijas galima pasiekti daugumą dujų tvarkymo tikslų – kontroliuoti kvapus, sunaikinti toksiškas sudėtines dalis, mažinti išmetalų kiekį, paverčiant sąvartyno dujas energija, gaunama papildoma nauda, nes neatnaujinamą iškastinį kurą tada galima panaudoti energijai gaminti kitur.
Pakeitimas 86 II priedo R11a punktas (naujas)
	R 11a. Atliekų panaudojimas statybai, techniniais, saugos arba ekologiniais tikslais, kuriems siekti kitais atvejais būtų naudojamos kitos medžiagos
Pagrindimas
Siekiant skatinti tvariai naudoti išteklius, IIB priede išvardytų utilizavimo operacijų sąrašas turėtų būti atnaujinamas atsižvelgiant į Teisingumo Teismo nustatytą precedentų teisę ir techninius pasiekimus.
Pakeitimas 87 II priedo R13a punktas (naujas)
	R 13a. Medžiagų, gautų atliekant R 1–R 10 operacijas, panaudojimas
Pagrindimas
Pakeitimu siekiama aiškiau parodyti, kad utilizavimą sudaro keletas nuoseklių operacijų, pvz., grąžinamasis perdirbimas užbaigiamas atlikus (tarpines) utilizavimo operacijas, kai teisinis atliekų statusas jau būna pasikeitęs. Tokia kai kurių pramonės šakų utilizavimo grandinė yra įprasta Europoje.
Pakeitimas 88 II priedo R13b punktas (naujas)
	R 13b. Pakartotinis produktų ir komponentų, tapusių atliekomis, naudojimas.
Pagrindimas
Pakeitimas susijęs su tų pačių autorių pateikta 11 konstatuojamosios dalies pakeitimo dalimi.
Pakartotinis produktų ar komponentų naudojimas skiriasi nuo tam tikrų medžiagų naudojimo ir turėtų būti konkrečiai paminėtas priede, kuriame reglamentuojamos utilizavimo operacijos. II priede reikia padaryti papildomą įrašą.
Pakeitimas 89 IIa priedas (naujas)
	IIa PRIEDAS
	Operacijos, kurių metu atliekas galima panaudoti kaip antrinį produktą ar medžiagą:   - trąšų gamyba, tręšimas arba dirvožemio gerinimas; - panaudojimas statybinių medžiagų gamybai arba statybai; - panaudojimas kaip dirvožemio.
Pagrindimas
Pakeitimas susijęs su 11 straipsnio pakeitimu „antriniai produktai ir medžiagos turi būti panaudojami vienu iš IIa priede išvardytų būdų“.
Pakeitimas 90 III priedo H13 ir H14 punktai
H13 Medžiagos ir mišiniai, iš kurių kokiomis nors priemonėmis po šalinimo gali susidaryti kita medžiaga, pvz., išplova, turinti kurias nors iš pirma išvardytų savybių.	H14. Medžiagos ir mišiniai, iš kurių kokiomis nors priemonėmis po šalinimo gali susidaryti kita medžiaga, pvz., išplova, turinti kurias nors iš kitų pirma išvardytų savybių.
H14 „Ekotoksiškosios“: medžiagos ir mišiniai, kurie kelia ar gali kelti tuojau pat ar vėliau gresiantį pavojų vienam ar daugiau aplinkos sektorių.	H13. „Ekotoksiškosios“: medžiagos ir mišiniai, kurie kelia ar gali kelti tuojau pat ar vėliau gresiantį pavojų vienam ar daugiau aplinkos sektorių.
Pagrindimas
Šis pakeitimas reikalingas siekiant suderinti atliekų savybių, dėl kurių jos tampa pavojingos, sąrašo eilės tvarką su tarptautine teise, ypač su Bazelio konvencija. Kriterijus H 13 labai svarbus, nes apima pavojingas savybes, pasireiškiančias po galutinio šalinimo. Kadangi H13 kriterijuje nurodyta bet kuri „pirma“ paminėta savybė, pagal dabartinę eilės tvarką į savybę „ekotoksiškosios“ nebeatsižvelgiama. Remiantis Bazelio konvencija, eilės tvarka turėtų būti pakeista, kad po galutinio šalinimo taip pat būtų atsižvelgiama ir į savybę „ekotoksiškosios“, pvz., filtrate.
Pakeitimas 91 IV priedo 3a punktas (naujas)
	3a. Valstybės narės praneša Komisijai apie produktus, kuriuos galima lyginti ES mastu, turint pagrindinį tikslą – užkirsti kelią atsirasti atliekoms.
Pagrindimas
Jeigu gamintojai ir importuotojai pateiktų į rinką mažiausią žalą aplinkai darančias medžiagas, tai labai padėtų siekti šios direktyvos tikslų. Gamintojų ir importuotojų pasirinkimą reikėtų skatinti rodikliais, iš kurių matyti, kokią žalą įvairios medžiagos daro aplinkai.
Pakeitimas 92 IV priedo 3b punktas (naujas)
	3b. ES ir ne ES valstybių struktūrinių ir regioninių projektų finansavimo kriterijų nustatymas siekiant teikti pirmenybę atliekų prevencijai, ypač naudojant GTT ir švaresnės gamybos gaires.
Pakeitimas 93 IV priedo 3c punktas (naujas)
	3c. Valstybių narių skatinamos atskiro surinkimo sistemos siekiant užtikrinti, kad namų ūkių atliekos būtų surenkamos laikantis atitinkamų sektorių kokybės normų.
Pakeitimas 94 IV priedo 2 paantraštė
Priemonės, galinčios turėti įtakos projektavimo ir gamybos etapui	Priemonės, galinčios turėti įtakos projektavimo, gamybos ir platinimo etapu
Pagrindimas
Neturėtų būti pamiršti ir platintojai, nes jie – svarbūs rinkos veikėjai. Vartotojų elgsena yra svarbus klausimas, kurį reikia spręsti įgyvendinant prevencijos programas.
Pakeitimas 95 IV priedo 7 punktas
7. Atliekų gamybos prevencijos priemonių įvedimas įrenginiuose, nepatenkančiuose į Direktyvos 96/61/EB taikymo sritį. Tam tikrais atvejais tokiomis priemonėmis galėtų būti numatytas atliekų prevencijos vertinimas ar planai.	7. Atliekų gamybos prevencijos priemonių įvedimas įrenginiuose, nepatenkančiuose į Direktyvos 96/61/EB taikymo sritį. Tokiomis priemonėmis galėtų būti numatytas atliekų prevencijos vertinimas ar planai.
Pagrindimas
Žr. IV priedo 2 paantraštės pakeitimo pagrindimą.
Pakeitimas 96 IV priedo 9 punktas
9. Savanoriški susitarimai, vartotojų ir gamintojų komisijos ar sektorinės derybos siekiant, kad atitinkami verslo ar pramonės sektoriai parengtų savo atliekų prevencijos planus ar nustatytų tikslus, arba patobulintų taršius produktus ar pakuotes.	9. Teisės aktai, savanoriški susitarimai, vartotojų ir gamintojų komisijos ar sektorinės derybos siekiant, kad atitinkami verslo ar pramonės sektoriai parengtų savo atliekų prevencijos planus ar nustatytų tikslus, arba patobulintų taršius produktus ar pakuotes.
Pagrindimas
Žr. IV priedo 2 paantraštės pakeitimo pagrindimą.
Pakeitimas 97 IV priedo 11 punktas
11. Ekonominės priemonės, pavyzdžiui, ekologiško pirkimo iniciatyvos arba privalomo mokesčio, kurį vartotojas turi sumokėti už tam tikrą prekę ar pakuotės dalį, kuri kitu atveju būtų tiekiama nemokamai, įvedimas.	11. Ekonominės priemonės, pavyzdžiui, ekologiško pirkimo iniciatyvos arba privalomo mokesčio, kurį vartotojas turi sumokėti už tam tikrą prekę ar pakuotės dalį, kuri kitu atveju būtų tiekiama nemokamai arba už mažesnę kainą, nustatymas.
Pagrindimas
Žr. IV priedo 2 paantraštės pakeitimo pagrindimą.

• [1]  OL C ... /Dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje.

AIŠKINAMOJI DALIS

Šia direktyva tęsiamos diskusijos, pradėtos pirmosiose aštuntojo dešimtmečio ES atliekų direktyvose ir didesnio dėmesio sulaukusios 1999 m. direktyvoje dėl atliekų sąvartynų. Šiandien turime atsakyti į klausimą, kokiu būdu mažinti atliekų kiekį, kurio didėjimą lemia auganti mūsų gyvenimo gerovė, ir kaip derėtų pakeisti politikos kryptis, kad atliekos visų pirma būtų traktuojamos kaip dar galimi panaudoti ištekliai, o ne vien kaip sąvartynų objektas.

Atsižvelgdami į išaugusį bylų Teisingumo Teisme skaičių, nulemtą ES atliekų teisės aiškinimo, visų pirma turime garantuoti, kad pagaliau priimamame teisės akte būtų pateikiami tikrieji apibrėžimai, atspindimi tikrieji politikos tikslai. Būtent dėl to komitetas siūlo keletą 3 straipsnio papildymų, taip pat siūlo kartu sudėti apibrėžimus, esančius kitose direktyvos vietose.

Pranešėja gavo daug nusiskundimų, kad direktyvoje atliekų hierarchija nėra pateikiama išsamiausia penkių lygmenų forma. Svarbu atminti, kad ši hierarchija neturi teisinės galios. Ir vienoks, ir kitoks formulavimas išryškina prioritetus, tačiau direktyvoje esantis formulavimas 1 straipsnį padaro painų. Tiesa, aišku, kad esant tam tikroms sąlygoms turi būti leidžiama nukrypti nuo šios hierarchijos. Klausimas, kokios tai sąlygos. Komiteto pasiūlymai pateikiami paskutinėje 1 straipsnio pakeitimo dalyje. Regis, susitarta, kad nukrypimai turi būti pagrįsti būvio ciklo koncepcija, analize, įvertinimu, kartu turi būti remiamasi rentabilumo analize. Klausimas, kokio tikslumo leidimo (pritarimo) šiuo pagrindu reikia. Ar valstybės narės naudosis leidimo procedūromis atskirais atvejais? Ar kaskart reikės kreiptis į Komisiją? Ko gero, geriausias variantas (ar vienas iš pasiūlymų) yra komiteto idėja, kad Komisija galėtų parengti gaires, kaip galėtų būti naudojama būvio ciklo analizė.

Tuomet dera mąstyti, kas toliau. O toliau reikia nustatyti, kuriems atliekų srautams bus taikomos 11 straipsnio nuostatos, t. y. kurie bus perklasifikuoti iš atliekų į produktus. Komiteto 11 straipsnio pakeitime, naujoje 3a dalyje nustatomi tolesni Komisijos veiksmai.

Procedūrų klausimu pranešėja daro išvadą, kad direktyvoje yra gerokai per daug pasikliaujama komitologijos procedūra, kaip nustatyta Tarybos sprendime 1999/468/EB. Iš viso įvairiuose direktyvos straipsniuose yra 11 nuorodų į sprendimus, kuriems turėtų būti taikomas komitologijos procedūra. Tačiau derėtų matyti skirtumą tarp techninių pritaikymų ir bendresnių politinių klausimų, kuriems geriau tinka ne komitologijos procesas, o bendrų sprendimų priėmimo procedūra. Dėl šios priežasties siūloma prie bendrų sprendimų priėmimo procedūros pereiti 5 straipsnyje (siekiant nustatyti našumo kriterijus), 11 straipsnyje (siekiant nustatyti kriterijus, kada atliekos tampa produktai) ir 21 straipsnyje (minimaliesiems leidimų standartams).

Žinoma, dėl komitologijos procedūros pakeitimo tebėra diskutuojama, tačiau pranešėja nėra labai patenkinta, kad bus suteikta daugiau galių Parlamento nariams vetuoti sprendimą arba kad atsiras didesnė galimybė į tai įsitraukti interesams iš išorės. Valstybėms narėms ir Komisijai būtų geriau, kad procesas liktų kiek įmanoma uždaras. Štai kodėl turime ryžtingai priešintis jo nederamam brovimuisi į demokratišką sprendimų priėmimo procesą.

Direktyvoje apimamos esamos direktyvos dėl pavojingų atliekų ir naudotų alyvų. Pranešėja mano, kad tai šioje direktyvoje daroma tinkamai ir užtikrintai. Ji nepritartų, jei supaprastinimas būtų keičiamas priešingu procesu – jei šios direktyvos būtų atkuriamos visos apimties. Vis dėlto buvo įtrauktas vienas 18 straipsnio pakeitimas dėl naudotos alyvos regeneravimo.

Esminis klausimas, kas direktyvoje bus laikoma utilizavimo (atgavimo) procesu, o kas – galutinio šalinimo procesu. Direktyvos 5 straipsnyje pateikiamas apibūdinimas pagal našumo kriterijus. Kriterijai pateikiami II priedo R1 dalyje. Nei pačioje direktyvoje, nei teminėje strategijoje, nei prie šios pridėtame poveikio vertinimo dokumente nepateikiama jokios išsamesnės informacijos apie šių kriterijų taikymo ekonominį ar socialinį poveikį. Kitas esminis klausimas: utilizavimo operacijoms atlikti skirtos atliekų deginimo krosnys gali būti naudojamos importuojamoms atliekoms ir gali būti ES teisės aktų, kaip antai pakuočių direktyvos, utilizavimo (atgavimo) uždavinių įgyvendinimo strategijos dalis. O štai galutinio šalinimo operacijoms skirtos atliekų deginimo krosnys tokių galimybių neturi. Nurodžius trumpą laikotarpį, po kurio turės būti taikomi naujieji standartai, regis, neįtikėtina, kad veikiantys ūkio subjektai galėtų suderinti savo procesus laiku. Panašu, kad naujieji kriterijai gali pakenkti sudarytoms sutartims, gali sujaukti darbus ir vietos valdžios institucijų atliekų planus.

Remiantis Prancūzijos padėtimi, iš visų esamų 85 įmonių tik 14 gali atitikti pasirinktus utilizavimo kriterijus. Neteisinga, jei esant gausybei pasiūlymų, kaip poveikio įvertinimą padaryti kuo efektyvesnį, tokio įvertinimo esminiu direktyvos aspektu iš viso atsisakytume.

Be to, direktyvoje pateikiami pasiūlymai dėl atliekų planų ir programų. Komiteto pakeitimuose išlaikomi bendri tikslai dėl vilčių teikiančio atliekų planavimo ir prevencijos programų. Pasiūlyti pakeitimai daro išsamius reikalavimus ne tokius biurokratinius ir geriau derančius prie skirtingų vietos sąlygų, atsižvelgiant į subsidiarumo principą. Mums taip pat derėtų išsiaiškinti, ką būtent Komisija ketina daryti su gausybe planų ir programų, kurias dabar ji turės kontroliuoti. Šią nenutrūkstamą kontrolę būtų geriau palikti Europos aplinkos agentūrai. Agentūra direktyvoje neminima, tačiau, be jokios abejonės, ji turėtų atlikti pagrindinį vaidmenį užtikrinant, kad valstybės narės eina ta pačia kryptimi tvarkydamos atliekas ir geriau panaudodamos išteklius.

(COD)

Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto NUOMONĖ  (15.9.2006)

pateiktas Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetui

dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl atliekų
(KOM(2005)0667 – C6‑0009/2006 – 205/0281(COD)

Nuomonės referentė: Cristina Gutiérrez-Cortines

TRUMPAS PAGRINDIMAS

Parlamentui persvarstyti pateiktoje Direktyvoje 75/442/EEB neabejotinai siekiama atnaujinti tam tikrus aspektus, pavyzdžiui, įtraukti aplinkos apsaugos tikslus ir pataisyti apibrėžimų trūkumus bei kitas sąvokas, kurios, atsižvelgiant į daugelio sektorių ir ekspertų nuomonę, yra vienas iš silpnų ankstesnės direktyvos aspektų.

Papildomai prie šių aiškiai išdėstytų tikslų esama ir kitų pasiūlymų: 1. supaprastinti dabartinę teisinę sistemą; 2. pasiūlyti panaikinti Direktyvą 75/439/EB dėl naudotos alyvos galutinio šalinimo ir Tarybos pagrindų direktyvą 91/689/EEB dėl pavojingų atliekų. Visame dokumente laikomasi aiškios intencijos nepažeisti atliekų hierarchijos ir prioritetų, kurie per pastaruosius dešimtmečius tapo esminiais ES atliekų politikos aspektais.

Raginimas supaprastinti ypač neramina turint mintyje direktyvą dėl pavojingų atliekų, kurią visuomenė priėmė ir taikė gana sėkmingai. Jos panaikinamas neturint patikimų garantijų gali sudaryti spragą kuriame nors viename iš didžiausią riziką keliančių sektorių. Jei siūloma nustatyti prioritetus, tikimės, kad pirmiausia tam turėtų būti skirtas aiškus dėmesys. Savo pasiūlyme dėl naudotų alyvų atsižvelgiame į jo naudą ir būtinybę nepakenkti esamai pramonei ir rinkai.

Pagrindinė priežastis, kodėl reikia persvarstyti teisės aktą, yra daugybė Liuksemburge esančio Teisingumo Teismo nutarčių prieš keletą valstybių narių, nevykdžiusių Europos Sąjungos teisės aktų nuostatų arba delsusių jas vykdyti, arba, galima sakyti, dėl nepakankamo pagrindinių sąvokų apibrėžimo ankstesnėse direktyvose. Be to, viena iš šio pasiūlymo naujovių yra ta, kad naujieji apibrėžimai patikrinti įgyjant geriausios patirties. Tai atitinka ir lūkesčius kai kurių valstybių narių ir su tuo susijusių sektorių, kurie yra ypač susirūpinę dėl 3 ir 5 straipsnyje pateiktų apibrėžimų, nes būgštauja, kad direktyva gali iš naujo sukurti teisinį neapibrėžtumą. Šiame pasiūlyme siekiama pašalinti esamus trūkumus ir įtraukti naujų apibrėžimų. Pateikiant visus apibrėžimus remtasi Teisingumo Teismo sprendimų paaiškinimuose pavartotais apibrėžimais.

Kita šio direktyvos projekto naujovė yra atliekų poveikis aplinkai, įskaitant du veiksnius: atliekų keliamą riziką sveikatai ir aplinkai, taip pat ir grąžinamojo perdirbimo bei utilizavimo išlaidas. Taigi pateikiama nauja koncepcija („būvio ciklas“), į kurią būtina atsižvelgti prieš priimant sprendimus dėl esamų atliekų šalinimo alternatyvų. Į metodą „būvio ciklas“ konkrečiai įtraukiamas energijos sąnaudų įvertinimas. Nors popieriuje būvio ciklo įvertinimas yra įtikinamas ir atrodo logiška sprendimų procese atsižvelgti į energijos sąnaudas, tačiau realybėje yra ganėtinai sudėtingiau, ir tai gali tapti itin pavojingu kriterijumi. Tad vienoje iš konstatuojamųjų dalių ir straipsnių mes raginame moksliškai pagrįsti „būvio ciklo“ apibrėžimą ir pateikti skirtingus ir lanksčius pasiūlymus atsižvelgiant į atliekų rūšį, vietą, transportą, šiluminę galią, ekonomines priemones ir pan., už tai atsakingos valstybės narės, kadangi kiekvienu atskiru atveju jos geriausiai žino apie esamas atliekas, sąnaudas ir techninius pajėgumus.

Esminis šios direktyvos klausimas: kam reikėtų suteikti prioritetą utilizuoti ir perdirbti ar veikiau galutinai pašalinti. Per pastaruosius 30 metų Europoje buvo sukurta galinga grąžinamojo perdirbimo ir utilizavimo pramonė ir rinka ir, atrodo, logiška, kad ši direktyva neturėtų pasukti nuo šio proceso kita linkme ir pirmenybę suteikti galutiniam šalinimui. Kita vertus, kitu požiūriu palaikoma mintis mažinti energijos sąnaudas ir remiama galimybė gaminti energiją iš atliekų įpareigoja mus įvertinti šalinimą kaip alternatyvą, kuri ateityje galėtų pakeisti kai kurias grąžinamojo perdirbimo operacijas. Žinoma, negalime pamiršti, kad pagrindinis šios direktyvos tikslas yra kiek galima labiau sumažinti su atliekomis siejamą riziką, imtis jų kūrimo prevencijos ir dėti didžiausias galimas pastangas naudojant išteklius ir produktus, o tai reiškia – pirmenybę reikia teikti senų ir naujų sąvartynų uždarymui ir atliekų utilizacijai bei šalinimui. Taigi būtina atsižvelgti į energijos atgavimo rodiklius, kurie turėtų būti pateikti atlikus mokslinius tyrimus, kurių metu būtų išnagrinėta kiekviena produkto kategorija.

PAKEITIMAI

Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetas ragina atsakingą Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetą į savo pranešimą įtraukti šiuos pakeitimus:

Komisijos siūlomas tekstas[1]	Parlamento pakeitimai
Pakeitimas 1 2 konstatuojamoji dalis
2) 2002 m. liepos 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendime 1600/2002/EB, nustatančiame šeštąją Bendrijos aplinkosaugos veiksmų programą, raginama rengti arba peržiūrėti ir pataisyti teisės aktus dėl atliekų ir, inter alia, išaiškinti skirtumą tarp atliekų ir ne atliekų bei sukurti tinkamus kriterijus, kad galima būtų toliau tobulinti Direktyvos 75/442/EEB priedus IIA ir IIB.	2) 2002 m. liepos 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos ‑{}‑sprendime 1600/2002/EB, nustatančiame šeštąją Bendrijos aplinkosaugos veiksmų programą, raginama rengti ir įgyvendinti atliekų prevencijos ir tvarkymo, inter alia, plėtojant įvairius kokybinius ir kiekybinius mažinimo tikslus, apimančius visas atitinkamas atliekas, kurie turi būti įvykdyti iki 2010 m.; skatinti ekologiškų ir tvarių produktų kūrimą; formuluoti operatyvias priemones, kuriomis būtų skatinamai atliekų prevencija, pvz., skatinti pakartotinį panaudojimą ir naudojimą, taikant su produktu susijusias priemones, laipsniškai nutraukti kai kurių medžiagų naudojimą; rengti arba peržiūrėti teisės aktus dėl atliekų ir, inter alia, statybos ir griovimo darbų atliekų, irstančių atliekų, išaiškinti skirtumą tarp atliekų ir ne atliekų bei sukurti tinkamus kriterijus, kad galima būtų toliau tobulinti Direktyvos 75/442/EEB priedus IIA ir IIB.
Pagrindimas
Komisija pasirinko tik keletą prioritetinių veiksmų, siekiant įgyvendinti šeštosios Bendrijos aplinkos apsaugos veiksmų programos 8 straipsnyje išdėstytus tikslus dėl gamtinių išteklių ir atliekų tvaraus panaudojimo ir tvarkymo. Svarbu pilnai atstovauti čia taikomiems šeštosios Bendrijos aplinkos apsaugos veiksmų programos veiksmams.
Pakeitimas 2 6a konstatuojamoji dalis (nauja)
	(6a) Atliekant produktų ir medžiagų kategorijų būvio ciklo analizę reikėtų atsižvelgti į koncepcijos naujoviškumą ir kompleksiškumą. Kriterijai turėtų būti ekonomiški ir padedantys tausoti aplinką, įskaitant tokius veiksnius kaip transportą, energijos sąnaudas, galimas taikytinas technologijas ir jų kainą, be to, visada pagrįsti moksliškai. Rengiant kriterijus turėtų dalyvauti visi tie, kurie su tuo susiję – pramonės, viešojo valdymo atstovai ir vartotojai.
Pakeitimas 3 10a konstatuojamoji dalis (nauja)
	10a) Teisės aktais dėl atliekų turėtų būti siekiama sumažinti gamtinių išteklių naudojimą ir skatinti atliekų hierarchijos taikymą.
Pagrindimas
Atliekų hierarchija turėtų būti atliekų politikos pagrindas, kadangi ji pagrįsta aplinkos apsaugos principais. Todėl taikant hierarchiją prisidedama prie aplinkos apsaugos, veiksmingo gamtos išteklių naudojimo ir priklausomybės nuo energijos mažinimo, skatinant atliekų gamybos mažinimą ir esminį atliekų perdirbimą.
Pakeitimas 4 17a konstatuojamoji dalis (nauja)
	17a) Valstybės narės gali pasitelkti ir taikyti artimumo ir pakankamumo principus atliekoms, kurias numatoma sudeginti siekiant atgauti energiją, kad būtų suteikta galimybė tinkamai planuoti apdorojimo pajėgumus ir užtikrinti, kad jų teritorijoje pagamintoms degiosioms atliekoms skirtos nacionalinės deginimo priemonės.
Pakeitimas 5 18a konstatuojamoji dalis (nauja)
	18a) Pavojingos atliekos apibūdinamos pavojaus ir rizikos kriterijais, todėl turi būti reglamentuojamos griežtomis specifikacijomis, kurios užkirstų kelią ar kuo labiau apribotų neigiamą poveikį, atsirandantį dėl netinkamo tvarkymo, kuris gali turėti įtakos aplinkai, ir apsaugotų nuo rizikos žmonių sveikatai ir saugumui. Dėl pavojų keliančių ypatybių pavojingoms atliekoms reikalingas atitinkamas tvarkymas, apimantis atitinkamas specialias surinkimo ir apdorojimo technikas, specialius tikrinimus ir atliekų atsekamumo schemas. Visi dirbantys su pavojingomis atliekomis privalo turėti atitinkamus įgūdžius, būti tinkamai parengti ir turėti tam leidimus.
Pagrindimas
Pavojingos atliekos nėra paprastos atliekos. Jos turi tam tikrų ypatybių, kurias reikia pabrėžti siekiant teisinio aiškumo ir saugumo.
Pakeitimas 6 20 konstatuojamoji dalis
(20)     Tarybos direktyvoje 1975 m. birželio 16 d. 75/439/EEB dėl naudotų alyvų šalinimo prioritetu įvardintas regeneravimas nebėra neabejotinai naudingas aplinkai, ta direktyva turėtų būti panaikinta. Tačiau, kadangi atskirai rinkti naudotas alyvas vis dar nepaprastai svarbu, kad galima būtų tinkamai jas tvarkyti ir užkirsti kelią žalai, kuri galėtų būti padaryta aplinkai dėl netinkamo tų alyvų šalinimo, įsipareigojimas dėl naudotų alyvų rinkimo turėtų būti įtrauktas į šią direktyvą. Todėl Direktyva 75/439/EEB turėtų būti panaikinta.	(20) Tarybos direktyvoje 1975 m. birželio 16 d. 75/439/EEB dėl naudotų alyvų šalinimo prioritetu įvardintas regeneravimas turėtų būti toliau taikomas nepaisant direktyvos panaikinimo. Vis dėlto, kadangi atskirai rinkti naudotas alyvas vis dar nepaprastai svarbu, kad galima būtų tinkamai jas tvarkyti ir užkirsti kelią žalai, kuri galėtų būti padaryta aplinkai dėl netinkamo tų alyvų šalinimo, įsipareigojimas dėl naudotų alyvų rinkimo turėtų būti įtrauktas į šią direktyvą. Todėl Direktyva 75/439/EEB turės būti panaikinta.
Pagrindimas
Tai kad panaikinama ši direktyva siekiant geresnės įstatymų leidimo politikos, nereiškia, kad reikėtų atsisakyti tikslų, kurių joje buvo siekiama.
Pakeitimas 7 1 straipsnis
Šia direktyva nustatomos priemonės, kuriomis siekiama sumažinti bendrą poveikį aplinkai, susijusį su išteklių naudojimu, atliekų gamyba ir tvarkymu.	1. Šia direktyva nustatomos priemonės, kuriomis siekiama pagerinti tausųjį išteklių naudojimą ir sušvelninti poveikį aplinkai, susijusį su atliekų gamyba ir tvarkymu.
Tais pačiais tikslais į ją įtraukiama nuostata, pagal kurią valstybės narės pirmumo tvarka turi imtis atliekų gamybos ir jos žalingumo prevencijos ar sumažinimo priemonių ir, antra, atliekų naudojimo priemonių pasitelkiant pakartotinio naudojimo, perdirbimo ir kitus naudojimo būdus.	2. Paveda valstybėms narėms imtis mažėjančia prioriteto tvarka šių priemonių: a) atliekų gamybos prevencija ar sumažinimas; b) atliekų pakartotinis naudojimas; c) atliekų grąžinamasis perdirbimas; d) kiti utilizavimo būdai; e) atliekų gallutinis šalinimas.
	3. Remiantis bendrijos lygmeniu nustatytais kriterijais, valstybės narės, atlikusios atitinkamos atliekų rūšies gyvavimo ciklo analizę ir ištyrusi jos įtaką ekonomikai, gali imtis priemonių, nukrypstančių nuo 2 dalyje numatytų prioritetų.
	4. Kol tvirtinami tokie kriterijai ir kai poveikio vertinimas aiškiai rodo, kad vienas iš 2 dalyje nurodytų perdirbimo būdų geriau tinka specialiai atliekų kategorijai, valstybės narės panašiai gali imtis priemonių, nukrypstančių nuo 2 dalyje numatytų prioritetų.
	5. Atsakomybė už 4 dalyje numatyto vertinimo rezultatų tvirtinimą atitenka kompetentingoms nacionalinėms institucijoms. Patvirtinti rezultatai pranešami Komisijai ir peržiūrimi remiantis 36 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.
Pakeitimas 8 1 straipsnio 2a dalis (nauja)
	Be to, joje yra nuostata, kad valstybės narės imasi reikiamų priemonių, kad būtų pareikalauta, jog pavojingų atliekų gamyba, surinkimas ir (arba) vežimas, jų sandėliavimas ir apdorojimas būtų vykdomi tokiomis sąlygomis, kurios užtikrina optimalią aplinkos apsaugą ir ūkio subjektų, pramoninių gamyklų ir visos visuomenės saugumą.
Pagrindimas
Kadangi pavojingos atliekos reikalauja ypatingo dėmesio, tai reikėtų pabrėžti atskiru tikslu, kuris turėtų būti pridėtas prie 1 straipsnio. Pasiūlytas tikslas apima ne tik aplinkos apsaugą, bet ir sveikatą bei saugumą.
Pakeitimas 9 2 straipsnio įvadinis sakinys
Ši direktyva netaikoma į atmosferą išskiriamiems dujų išmetalams.	Ši direktyva netaikoma
	a) į atmosferą išskiriamiems dujų išmetalams,
	c) dirvožemiui, c) šalutiniams produktams, kaip apibrėžta 3 straipsnyje,
	d) antrinėms žaliavoms (produktams, medžiagoms) ir
	e) su procesu susijusiam naudojimui gamykloje, kurioje buvo pagamintos gamybos liekanos.
Pagrindimas
Pramoniniai šalutiniai produktai nėra atliekos, todėl jiems ši direktyva neturėtų būti taikoma. Siekiant taikyti sistemingą būdą, būtina restruktūrizacija. Be to, sudėtingame gamybos procese tai pelninga išteklių taupymo prasme, tiek dėl ekonominių, tiek ir dėl aplinkos apsaugos priežasčių, vietoje pagaminamas gamybos liekanas vėl panaudoti tinkamame gamybos procese. Tokios medžiagos, kurios naudojamos uždarame medžiagų cikle gamyklos viduje, niekada netampa atliekomis.
Pakeitimas 10 2 straipsnio 4a dalis (nauja)
	4a. Speciali tam tikrais atvejais nustatyta tvarka arba šią direktyvą papildanti tvarka, susijusi tam tikrų atliekų kategorijų tvarkymu gali būti nustatyta atskirose direktyvose .
Pakeitimas 11 2 straipsnio 4b dalis (nauja)
	4b. Ji netaikoma kanalizacijos dumblo naudojimui pagal 1986 m. birželio 12 d. Tarybos direktyvą 86/278/EBB dėl aplinkos apsaugos ir ypač dirvožemiui, kai kanalizacijos dumblas naudojamas žemės ūkyje1.   __________ * OL L 181, 1986 4 15, p. 6.
Pagrindimas
Siekiant panaudoti dumblą žemės ūkyje, jo perdirbimui, prieš tai atitinkamai apdorojus, neturėtų būti taikoma ši direktyva, kadangi jam jau taikoma Tarybos direktyva 86/278/EEB dėl aplinkos, ypač dirvožemio, apsaugos. Ši direktyva taikoma dumblo apdorojimui, kai išvengiama bet kokio galimo neigiamo poveikio dirvožemiui, augalams, gyvūnams ir žmonėms. Reikėtų išvengti direktyvų dubliavimosi.
Pakeitimas 12 3 straipsnio c punktas
(c)       „turėtojas“ – tai gamintojas arba fizinis ar juridinis asmuo, kuris turi atliekų;	c)        „turėtojas“ – tai fizinis ar juridinis asmuo, kuris turi atliekų;
Pagrindimas
Turėtojas turi būti ne produkto gamintojas, o asmuo, tam tikru metu turintis atliekų.
Pakeitimas 13 3 straipsnio ac punktas (naujas)
	ca) „prekiautojas“ – tai bet koks asmuo, kuris veikia siekdamas nupirkti ir paskui parduoti atliekas, įskaitant tuos prekiautojus, kurie fiziškai atliekomis nedisponuoja;
Pakeitimas 14 3 straipsnio cb punktas (naujas)
	a) „tarpininkas“ – tai bet koks asmuo, tvarkantis atliekų utilizavimą arba galutinį šalinimą kitų naudai, įskaitant tuos tarpininkus, kurie fiziškai atliekomis nedisponuoja;
Pakeitimas 15 3 straipsnio d punktas
d) „tvarkymas“ – tai atliekų surinkimas, vežimas, naudojimas ir šalinimas, taip pat tokių operacijų ir šalinimo vietų priežiūra;	d) „tvarkymas“ – tai atliekų surinkimas, vežimas, apdorojimas, utilizavimas ir galutinis šalinimas, taip pat tokių operacijų ir galutinio šalinimo vietų priežiūra;
Pagrindimas
Apdorojimas yra atliekų tvarkymo proceso dalis ir gali būti atskiras naudojimo ir šalinimo veiksmas.
Pakeitimas 16 3 straipsnio ea punktas (naujas)
	ea) „prevencija“ – tai bet kokie veiksmai, kurių buvo imtasi prieš tai, kol produktai ar medžiagos tapo atliekomis, ir kuriais siekiama sumažinti atliekų gamybą ir jų pavojingumą arba bendro išteklių naudojimo poveikį aplinkai;
Pakeitimas17 3 straipsnio g punktas
(g) „perdirbimas“ – tai atliekų naudojimas tos pačios arba kitos paskirties produktų ar medžiagų gamybai. Jis neapima energijos gamybos.	g) „ grąžinamasis perdirbimas“ – tai procesas, vykstantis po gamybos proceso ir apimantis atliekų utilizavimą per išardymo, atskyrimo ir kitus gamybos procesus tos pačios arba kitos paskirties produktų ar medžiagų, naudojamų antrinei žaliavai, gamybai. Jis neapima energijos atgavimo;
Pakeitimas 18 3 straipsnio ga punktas (naujas)
	ga) „utilizavimas“ – tai apdorojimo operacija, kuri:
	- vykdoma su naudingai panaudojamomis atliekomis, įmonėje ar didesniame ūkyje pakeisdama kitus išteklius, kurie būtų naudojami tokiai funkcijai atlikti arba būtų paruošti tokiam naudojimui;
	- atitinka veiksmingumo kriterijus, kuriais remiantis gali būti pripažinta, kad ji atsirado dėl naudingo tikslo;
	- užtikrina, kad naudojant atliekas kaip kitų išteklių pakaitalą poveikis aplinkai nepablogėjo;
	- užtikrina, kad proceso metu teršalai nepatektų į galutinį produktą;
Pakeitimas 19 3 straipsnio h punktas
h) „naudotos mineralinės alyvos“ – tai bet koks mineralinės kilmės tepalas ar pramoninės alyvos, jau nebetinkamos naudoti pagal pirminę paskirtį, visų pirma naudotos vidaus degimo variklių ir pavarų dėžių alyvos, mineralinės tepimo alyvos, turbinų ir hidraulinės alyvos;	h) „naudota alyva“ – tai bet kokie tepalai ar pramoninė alyva, jau nebetinkami naudoti pagal pirminę paskirtį, visų pirma naudota vidaus degimo variklių ir pavarų dėžių alyva, tepimo alyva, turbinų ir hidraulinės alyva;
Pagrindimas
Pastaruoju metu naudota alyva yra mineralinės ir sintetinės alyvosmišinys, todėl atsižvelgiant į tai turi būti pritaikytas ir apibrėžimas.
Pakeitimas 20 3 straipsnio hb dalis (nauja)
	hb) „antrinės žaliavos“ – tai iš rinkos vertę turinčių atliekų išgauti produktai ir medžiagos;
Pakeitimas 21 3 straipsnio i punktas
i) „apdorojimas“ – tai naudojimas arba šalinimas.	i) „apdorojimas“ – tai utilizavimas arba galutinis šalinimas ir paruošimas utilizavimui arba galutiniam šalinimui, kai pasikečia atliekų pobūdis arba sudėtis. .
Pagrindimas
Atliekų paruošimas, dėl kurio pasikeičia atliekų pobūdis ar sudėtis, yra apdorojimas ir atliekų tvarkymo rezultato dalis, todėl jį reikia įtraukti į apdorojimo apibrėžimą. Ši redakcija suderinama su 3 b straipsniu dėl gamintojo apibrėžimo.
Pakeitimas 22 3 straipsnio ia punktas (naujas)
	ia) „tarpininkas“ – tai asmuo, kuris trečio asmens pavedimu perka arba parduoda atliekas.
Pagrindimas
Čia pasitelkiama tarpininko, kuris kito asmens pavedimu derasi, bet nebūtinai turi produktą, sąvoka.
Pakeitimas 23 4 straipsnio 1 dalis
Komisija 36 straipsnio 2 dalyje numatyta tvarka sudaro atliekų sąrašą. .	Komisija 36 straipsnio 2 dalyje numatyta tvarka, esant reikalui, persvarsto esamą atliekų sąrašą, pateiktą 2001 m. gegužės 3 d. Komisijos sprendime 2000/532/EB1.
	OL L 226, 2000 9 6. Paskutinį kartą sprendimas iš dalies pakeistas Tarybos sprendimu 2001/573/EB (OL L 203, 2001 7 28, p. 18).
Pagrindimas
Sąrašas, kuris buvo būtinas pagal šią direktyvą, jau sudarytas. Jis pasirodė esąs tinkamas, jį gali reikėti patobulinti, tačiau nevisiškai pakeisti.
Pakeitimas 24 5 straipsnio antraštinė dalis
Naudojimas	Utilizavimas ir likusių atliekų sumažinimas iki minimumo
Pagrindimas
Siekiant laikytis hierarchijos, svarbu paminėti likusių atliekų, kurios negali būti pakartotinai panaudojamos arba perdirbamos, sumažinimą iki minimumo.
Pakeitimas 25 5 straipsnio 1 dalis
1. Valstybės narės imasi reikalingų priemonių siekdamos užtikrinti, kad su visomis atliekomis būtų atliekamos operacijos, dėl kurių įmonėje arba plačiau ūkyje tas atliekas galima būtų panaudoti jomis pakeičiant kitus išteklius, kurie būtų naudojami tuo tikslu, arba kad jos būtų paruoštos taip naudoti, toliau – „naudojimo operacijos“. Valstybės narės naudojimo operacijomis laiko bent tas operacijas, kurios išvardytos II priede.	1. Nepažeisdamos 1 straipsnio 2 dalies ir 6 straipsnio 1 dalies valstybės narės turėtų imtis reikalingų priemonių siekdamos užtikrinti, kad su visomis atliekomis būtų atliekamos operacijos, dėl kurių įmonėje arba plačiau ūkyje tas atliekas galima būtų panaudoti jomis pakeičiant kitus išteklius, kurie būtų naudojami tuo tikslu, arba kad jos būtų paruoštos taip naudoti, toliau – „utilizavimo operacijos“. Valstybės narės utilizavimo operacijomis laiko bent tas operacijas, kurios išvardytos II priede.
Pagrindimas
Utilizuojant turi būti laikomasi atliekų hierarchijos. Esama daug atliekų srautų, kurių dėl įvairių priežasčių neįmanoma utilizuoti. Nenurodžius 6 straipsnio 1 dalies valstybės narės privalėtų utilizuoti visas atliekas.
Pakeitimas 26 5 straipsnio 1 dalies 1a pastraipa
	Tolesnės utilizavimo operacijos gali būti įtrauktos į II priede pateiktą operacijų sąrašą, remiantis Komisijos pasiūlymu Tarybai ir Europos Parlamentui.
Pagrindimas
Siekiant, kad sąrašas būtų pritaikomas prie technologijų vystymosi, Komisija turi atlikti aktyvų vaidmenį šioje srityje.
Pakeitimas 27 6 straipsnio 1 dalies 1 pastraipa
1. Valstybės narės užtikrina, kad kai atliekų neįmanoma naudoti taip, kaip nurodyta 5 straipsnio 1 dalyje, su jomis atliekamos šalinimo operacijos.	1. Valstybės narės užtikrina, kad kai su atliekomis, kurių neįmanoma utilizuoti taip, kaip nurodyta 5 straipsnio 1 dalyje, su jomis atliekamos galutinio šalinimo operacijos.
Pagrindimas
Nėra tokios procedūros, kuria būtų galima įrodyti, kad utilizavimas neįmanomas. Tolesnis utilizavimas visada įmanomas, jeigu neatsižvelgiama į ekonomines ir aplinkos išlaidas ir jeigu nekreipiama dėmesio į utilizuotų medžiagų perspektyvas rinkoje. Taigi reikalavimas galutinai pašalinti atliekas neturi būti taikomas jokioms atliekoms, kurių nebuvo galima utilizuoti.
Pakeitimas 28 6 straipsnio 3 dalis
3. Jeigu, nors ir pakeitus išteklius, iš operacijos rezultatų matyti, kad yra nedaug galimybių siekti 1 straipsnyje nurodyto tikslo, 36 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka Komisija gali patvirtinti įgyvendinamąsias priemones, įtraukdama tokią operaciją į I priede pateiktą sąrašą.	3. Jeigu, nors ir pakeitus išteklius, iš operacijos rezultatų matyti, kad yra nedaug galimybių siekti 1 straipsnyje nurodyto tikslo, tokia specifinė operacija, Komisijai, Europos Parlamentui ir Tarybai pagal 21 straipsnyje numatytą tvarką pateikus pasiūlymą, įtraukiama į I priede esantį sąrašą .
Pagrindimas
Šiuo pakeitimu siekiama politiniam klausimui taikyti bendro sprendimo procedūrą ir taip grąžinti suderinamumą pačiame tekste, visų pirma, kaip siūlė pranešėjas, iš dalies pakeičiant 5 straipsnį. 5 straipsniui taikant bendro sprendimo procedūrą, o 6 straipsniui – komitologijos, gali būti priimti priešingi sprendimai: į specifines operacijas gali būti įtrauktas naudojimas laikantis bendro sprendimo ir naudojimas laikantis komitologijos procedūros.
Pakeitimas 29 7 straipsnis
Valstybės narės užtikrina, kad atliekos būtų naudojamos ar šalinamos: a)        nekeliant pavojaus žmonių sveikatai; b)        nenaudojant procesų ar metodų, galinčių pakenkti aplinkai;   c)        nekeliant pavojus vandeniui, orui, dirvožemiui, augalams ir gyvūnams; d)        nekeliant nepatogumų dėl triukšmo ar kvapų; e)        nedarant neigiamo poveikio kraštovaizdžiui ar ypatingos svarbos vietoms.	Valstybės narės stengiasi užtikrinti, kad atliekų utilizavimo arba galutinio šalinimo procesai būtų atliekami kaip galima didesnį dėmesį skiriant: a)        visuomeninės sveikatos apsaugai;   b)        aplinkos (įskaitant vandenį, orą, dirvožemį, gyvūnus, augalus, kraštovaizdį arba ypatingos svarbos vietas), apsaugai; c)        vengiant nepatogumų dėl triukšmo arba kvapų.
Pagrindimas
Atliekų teisės aktų įgyvendinimo tikslai privalo būti realūs, atsižvelgiant į prieinamas priemones; nepageidaujamų veiklos sukeliamų padarinių negalima visiškai išvengti.
Pakeitimas 30 8 straipsnis
Valstybės narės užtikrina, kad bet kuris atliekų turėtojas jas naudotų ar šalintų pats, arba pavestų jas naudoti ar šalinti įstaigai ar įmonei, kuri atlieka atliekų apdorojimo operacijas, arba pavestų tai organizuoti privačiam arba valstybiniam atliekų surinkėjui.	Remdamosi principu „teršėjas moka“ , valstybės narės užtikrina, kad bet kuris atliekų turėtojas jas utilizuotų ar galutinai pašalintų pats, arba pavestų jas utilizuoti ar galutinai pašalinti įstaigai ar įmonei, kuri atlieka atliekų apdorojimo operacijas, arba pavestų tai organizuoti privačiam arba valstybiniam atliekų surinkėjui.
Pagrindimas
Reikia paminėti principą „teršėjas moka“ , kuris visada vaidino esminį vaidmenį tvarkant atliekas. Jis yra Direktyvos 75/442/EB dalis ir turi būti paminėtas šiame etape.
Pakeitimas 31 9 straipsnis
Valstybės narės užtikrina, kad su atliekų naudojimu ar šalinimu susijusios išlaidos būtų tinkamai paskirstytos turėtojui, ankstesniems turėtojams ir gamintojui.	Remiantis principu „teršėjas moka“ , atliekų tvarkymo išlaidas turi padengti: - surinkėjo ar įmonės surinktų arba sutvarkytų atliekų turėtojas ir (arba) - ankstesni turėtojai, ir (arba) - produkto, iš kurio gautos atliekos, gamintojas.
Pagrindimas
Dabartinė direktyva yra aiškesnė išlaidų požiūriu, o šis pakeitimas remiasi jos 15 straipsniu. Juo siekiama:
- iš naujo nustatyti principą „teršėjas moka“ ;
- užtikrinti, kad valstybės narės padengtų, o ne paskirstytų išlaidas;
- užtikrinti, kad išlaidas padengtų atliekų gamintojas, pradedant nuo produkto gamintojo ir baigiant atliekų gamintoju;
- užtikrinti, kad išlaidos apimtų ne tik naudojimą ir šalinimą, bet ir bendras atliekų tvarkymo (pvz., atliekų rinkimo) išlaidas.
Pakeitimas 32 10 straipsnio 1 dalis
Kiekviena valstybė narė imasi tinkamų priemonių, bendradarbiaudama su kitomis valstybėmis narėmis, jei bendradarbiauti reikia ar yra tikslinga, kad sukurtų integruotą ir tinkamą šalinimo įrenginių tinklą, atsižvelgdama į geriausias turimas technologijas, kaip tai apibrėžta Direktyvos 96/61/EB 2 straipsnio 11 dalyje, toliau – geriausios turimos technologijos.	Kiekviena valstybė narė imasi tinkamų priemonių, bendradarbiaudama su kitomis valstybėmis narėmis, jei bendradarbiauti reikia ar yra tikslinga, kad sukurtų integruotą ir tinkamą galutinio šalinimo įrenginių tinklą, atsižvelgdama į efektyviausias ir perspektyviausias technologijas,
Pagrindimas
Tinkamos technologijos atliekų perdirbimui, įskaitant sunaikinimą, privalo atitikti esamai vietai ir pasirinktos remiantis ekonominiais, aplinkos apsaugos ir visuomeninės sveikatos kriterijais.
Pakeitimas 33 11 straipsnio 1 dalis
1. Tam, kad būtų galima nustatyti, ar reikia tam tikras atliekas laikyti nustojusiomis būti atliekomis ir ar baigta jų pakartotinio naudojimo, perdirbimo ar naudojimo operacija, ir perklasifikuoti tas atliekas į antrines medžiagas arba produktus, Komisija įvertina, ar tenkinamos tokios :	1. Komisija nustato arba prašo valstybių narių nustatyti, ar tam tikros atliekos nustojo būti atliekomis, remiantis tuo, kad:
	-a) buvo atliktos pakartotinio naudojimo, grąžinamojo perdirbimo, utilizavimo arba pritaikymo operacijos, taigi jos turi būti perklasifikuotos į antrines medžiagas arba produktus; ir
a) perklasifikavimas nepadarys bendro neigiamo poveikio aplinkai;	a) toks perklasifikavimas nepadarys bendro neigiamo poveikio aplinkai ir
b) yra tokios antrinės medžiagos ar produkto rinka.	b) yra arba bus tokios antrinės medžiagos ar produkto rinka.
Pagrindimas
Perfrazuota siekiant daugiau aiškumo. Kai kurios atliekos (pvz., medžio atliekos) yra aplinkai nekenksmingos energijos gamybos šaltinis. Perdirbant tokias medžiagas turi būti suderintas veiksmų sąrašas. Reikia ypač atkreipti dėmesį į tokių atliekų medžiagų greitą perklasifikavimą. Komisija taria lemiamą žodį apibrėžiant „atliekų“ klasifikaciją.
Pakeitimas 34 11 straipsnio 1 dalies ba punktas (naujas)
	ba) antrinis produktas ar medžiaga buvo apdorotas ir pereina į naują ciklą kaip antrinė žaliava, kuriai būdingos panašios ypatybės, kaip ir nepaliesti produktai ar medžiagos.
Pakeitimas 35 11 straipsnio 2 dalis
2. Remdamasi 1 dalyje minėtu įvertinimu Komisija 36 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka patvirtina įgyvendinamąsias priemones dėl tam tikros atliekų medžiagos ar produkto kategorijos, nustatydama, kokius aplinkos ir kokybės kriterijus tos atliekos turi atitikti, kad būtų laikomos tapusiomis antrine medžiaga ar produktu.	2. … m.*, remdamasi 1 dalyje minėtu įvertinimu Komisija, jeigu reikia, pateikia pasiūlymą dėl teisės akto, kuriame nurodo, kokius aplinkos ir kokybės kriterijus turi atitikti produktas, medžiaga ar atliekos substancija, kad būtų laikomos tapusiomis antrine medžiaga ar produktu.
	Apsvarstyti kriterijai nustatyti pasikonsultavus su susijusiais pramonės sektoriais. Procedūra siekiama demokratinio sprendimo priėmimo ir apeliacijos galimybės. Vertinime atsižvelgiama į visus susijusius aspektus, įskaitant visą tiekimo grandinę, pradedant medžiagos ar produkto kilme, baigiant galutiniu jos taikymu, utilizavimo ar šalinimu.
	_____________________ * Dveji metai nuo šios direktyvos įsigaliojimo datos
Pagrindimas
Siekiama išsiaiškinti, kuri iš „giminingų direktyvų“ turi kilti iš šios direktyvos ir kad tos direktyvos turėtų būti politinio pobūdžio, taigi joms turėtų būti taikoma bendro sprendimo procedūra. Antriniams produktams taikomi reikalavimai neturėtų būti griežtesni nei panašiems pirminiams produktams, kuriuos jie pakeičia, taikomi reikalavimai.
Pakeitimas 36 11 straipsnio 3a dalis (nauja)
	3a. Iki ...m. ** Komisija, jeigu reikės, pateiks pasiūlymus dėl sprendimo, ar tolesniems atliekų srautams bus taikomos šio straipsnio nuostatos ir, jeigu taip, kokie reikalavimai jiems turėtų būti taikomi:
	- komposto,
	- statybos ir griovimo darbų atliekų,
	- naudoto popieriaus,
	- naudoto stiklo,
	- naudoto kietojo kuro.
	_____________________ ** Penkeri metai nuo šios direktyvos įsigaliojimo datos
Pagrindimas
Šiems punktams skubiausiai reikia pateikti naujus pasiūlymus. Ypač dėl naudoto kietojo kuro. Jo įtraukimas į skubius punktus yra pagrįstas, nes kai kurios valstybės narės jau išplėtojo ir įtvirtino aplinkai nekenksmingą pramoninį kokybiško naudoto kietojo kuro naudojimą anglimi kūrenamose jėgainėse ir cementinėse deginimo krosnyse. Tokiose gamyklose naudojami kokybiški kietojo kuro pakaitalai, iš dalies iškastinis kuras (anglis).
Pakeitimas 37 11a straipsnis (naujas)
	11a straipsnis
	Žinios apie pavojingas atliekas ir jų atsekamumas
	1. Kiekvienai pavojingų atliekų siuntai, prieš priimant į atliekų perdirbimo įmonę, taikoma speciali procedūra, kuria nustatoma rizika ir koks apdorojimas bus taikomas.
	2. Visiems pavojingų atliekų priėmimams įmonėse turi būti taikoma speciali procedūra, siekiant užtikrinti, kad toms atliekoms tikrai būdingos tos pačios ypatybės, kaip ir per priėmimo procedūrą patvirtintoms atliekoms.
	3. Visi pavojingų atliekų gamintojai, surinkėjai ar turėtojai, tokias atliekas perduodantys apdorojimo įmonei, pateikia specialų pranešimą ir judėjimo dokumentą, lydintį atliekas iš tos vietos, kur jos buvo pagamintos, iki galutinės paskirties vietos.
	4. 2006 m. sausio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 166/2006 pateikti pranešimų reikalavimai dėl Europos išmetamų ir perduodamų teršalų registro1 taikomi visiems pavojingų atliekų gamintojams ir įmonių, kuriose jos apdorojamos, valdytojams.
	1 OL L 33, 2006 2 4, p  1.
Pagrindimas
Žinios apie pavojingas atliekas ir jų atsekamumas yra pagrindinė sąlyga, jeigu tokios atliekos turi būti optimaliai apdorojamos nekeliant rizikos saugumui ir aplinkai.
1) Atliekų pobūdis turi būti žinomas prieš priimat atliekas, o kiekviena siunta turi būti patikrinama siekiant užtikrinti, kad atliekos atitinka tai, kas buvo priimta.
2a) Pranešimas ir judėjimo dokumentas yra vertinga atsekamumo priemonė.
2b) Reikalavimas dėl ataskaitos pateiktas Europos išleidžiamų ir perduodamų teršalų registro taisyklėse, tačiau priedas neapima visų pavojingų atliekų procedūrų ir visų apdorojimo įmonių.
Pakeitimas 38 14 straipsnio 1 dalis
1.        Valstybė narė atliekas gali laikyti pavojingomis net jeigu jos nėra įtrauktos į 4 straipsnyje minimą sąrašą (toliau – sąrašas), kai tos atliekos turi vieną ar daugiau III priede išvardytų savybių. Valstybė narė apie visus tokius atvejus informuoja Komisiją 34 straipsnio 1 dalyje numatytoje ataskaitoje ir suteikia Komisijai visą su tuo susijusią informaciją.	1.        Kai valstybė narė mano, kad atliekas reikėtų laikyti pavojingomis net jeigu jos nėra įtrauktos į 4 straipsnyje minimą sąrašą (toliau – sąrašas) ir tos atliekos turi vieną ar daugiau III priede išvardytų savybių, valstybė narė nedelsiant apie visus tokius atvejus informuoja Komisiją ir suteikia Komisijai visą su tuo susijusią informaciją.
Pagrindimas
Sprendimas, ar atliekas būtina paskelbti pavojingomis ar ne, Komisijai turi būti pateiktas prieš valstybei narei imantis ypatingų priemonių, vadovaujantis ES politika dėl cheminių ir pavojingų produktų derinimo.
Pakeitimas 39 15 straipsnio 1 dalis
1.        Kai valstybė narė turi įrodymų, kad tam tikros atliekos, į sąrašą įtrauktos kaip pavojingos, neturi jokių III priede išvardytų savybių, ji tas atliekas gali laikyti nepavojingomis. Valstybė narė apie visus tokius atvejus informuoja Komisiją 34 straipsnio 1 dalyje numatytoje ataskaitoje ir pateikia Komisijai visus reikalingus įrodymus.	1.        Kai valstybė narė turi įrodymų, kad tam tikros atliekos, į sąrašą įtrauktos kaip pavojingos, neturi jokių III priede išvardytų savybių, ji nedelsiant informuoja Komisiją ir pateikia visus reikalingus įrodymus.
Pagrindimas
Sprendimas, ar atliekas būtina paskelbti pavojingomis ar ne, Komisijai turi būti pateiktas prieš valstybei narei imantis ypatingų priemonių, vadovaujantis ES politika dėl cheminių ir pavojingų produktų derinimo.
Pakeitimas 40 16 straipsnio 1 dalis
1.        Valstybės narės imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad pavojingas atliekas maišant su kitomis pavojingomis atliekomis, turinčiomis skirtingų savybių, arba su kitomis atliekomis ar medžiagomis, būtų laikomasi tokių sąlygų: a)        maišymo operaciją turi atlikti įstaiga ar įmonė, gavusi leidimą, kaip numatyta 19 straipsnyje; b)        turi būti laikomasi 7 straipsnyje nustatytų sąlygų; c)        poveikis, kurį aplinkai daro atliekų tvarkymas, turi nebūti labiau žalingas; d)        tokia operacija turi atitikti geriausias turimas technologijas.	1.        Valstybės narės imasi būtinų priemonių, kad gamyklos ar įmonės tvarkančios pavojingas atliekas nesumaišytų skirtingų pavojingų atliekų kategorijų, arba nesumaišytų pavojingų atliekų su nepavojingomis atliekomis.
Pagrindimas
Pavojingas atliekas visada reikia laikyti atskirai nuo nepavojingų atliekų.
Pakeitimas 41 16 straipsnio 1a dalis (nauja)
	1a. Maišymo operacija, kuriai nenaudojama cheminė reakcija, jokiomis aplinkybėmis negali baigtis pavojingų atliekų perklasifikavimu į nepavojingas ir (arba) patvarių organinių teršalų, turinčių atliekų, perklasifikavimu į nepatvarių organinių teršalų turinčias atliekas.
Pagrindimas
16 straipsnio pasiūlymai, susiję su maišymo tvarka turi būti sugriežtinti, norint tokioms TIPK operacijoms taikyti leidimų ir saugos taisykles, siekiant išvengti pavojingų atliekų perklasifikavimo.
Pakeitimas 42 16 straipsnio 2 dalis
2.        Remiantis techninių ir ekonominių galimybių kriterijais, kuriuos valstybės narės turi nustatyti, kai pavojingos atliekos buvo sumaišytos su kitomis skirtingų savybių pavojingomis atliekomis ar kitokiomis atliekomis arba medžiagomis nesilaikant 1 dalies sąlygų, tos atliekos atskiriamos, jeigu tai būtina, kad būtų laikomasi 7 straipsnio.	2.        Jeigu pavojingos atliekos buvo sumaišytos su kitomis skirtingų savybių pavojingomis atliekomis ar kitokiomis atliekomis arba medžiagomis nesilaikant 1 dalies sąlygų, tos atliekos atskiriamos, jeigu tai būtina, kad būtų laikomasi 7 straipsnio, atsižvelgiant į įvairių medžiagų arba substancijų atsekamumo poreikį.
Pagrindimas
Jeigu pavojingos atliekos buvo sumaišytos, būtina įgalinti atsekamumą, kad jas būtų galima stebėti.
Pakeitimas43 18 straipsnis
Naudotos mineralinės alyvos	Naudotos alyvos specifikacijos
Nepažeisdamos 16 ir 17 straipsniuose nustatytų įsipareigojimų, susijusių su pavojingų atliekų tvarkymu, valstybės narės imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad naudotos mineralinės alyvos būtų surenkamos ir tvarkomos pagal 7 straipsnį.	Nepažeisdamos 16 ir 17 straipsniuose nustatytų įsipareigojimų, susijusių su pavojingų atliekų tvarkymu, valstybės narės imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad naudota alyva būtų surenkama atskirai, tvarkoma bei apdorojama pagal šios direktyvos 7, 19 ir 20 straipsnius ir laikantis 2000 m. gruodžio 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2000/76/EB nuostatų dėl atliekų deginimo1. Naudotų atliekų rinkėjai pateikia prašymą specialiam leidimui gauti, kuris bus svarstomas taikant atitinkamą procedūrą.
	* OL L 332, 2000 12 28, p. 91.
Pagrindimas
Naudotos alyvos vis dar yra didžiausias taršos šaltinis.
Dėl per didelio rinkos suskirstymo, tikrinimo procesas tampa sudėtingas. Nereiktų rizikuoti nuosekliu progresu, kuris buvo pasiektas 1975 m. direktyva, panaikinant direktyvą dėl naudotos alyvos. Todėl į naują pagrindų direktyvą reikia įtraukti aiškias nuostatas šiuo klausimu. Reikia tęsti atliekų rinkimą, o apdorojimo įmonės turi veikti pagal TIPK arba kokį nors kitą specialų leidimą, o naudotas alyvas deginančios įmonės turi laikytis atliekų deginimo direktyvos nuostatų.
Pakeitimas 44 18 straipsnio 2 dalis (nauja)
	Įrodžius, kad nėra techninių, finansinių ar organizacinių kliūčių, valstybės narės imasi reikiamų priemonių, kad pirmenybė būtų teikiama naudotų mineralinių alyvų apdirbimui naudojant regeneraciją.
Pagrindimas
Panaikinus Direktyvą 75/439/ΕEB, siekiant supaprastinti teisės aktus, nebus automatiškai atsisakyta regeneravimui teikiamo prioriteto. Šiuo pakeitimu atkuriama atitinkama Direktyvos 75/439/ΕEB nuostata. Atliekų perdirbimas yra pagrindinis Europos aplinkos apsaugos politikos tikslas, todėl jis taip pat turi būti taikomas ir mineralinėms alyvoms (geros kokybės produktams, kurie padeda spręsti energijos problemą), regeneravimą paliekant prioritetu. Nors regeneravimui teikiamas aiškus prioritetas, deginimas bus siūlomas kaip paprastesnė išeitis.
Pakeitimas 45 19 straipsnio 1 dalies paskutinis sakinys
Leidimuose gali būti nurodytos papildomos sąlygos ir įsipareigojimai.	Leidimuose gali būti nurodytos papildomos sąlygos ir įsipareigojimai, pvz., reikalavimas dėl apdorojimo kokybės.
Pakeitimas 46 21 straipsnis
Komisija gali 36 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka patvirtinti minimaliuosius leidimų standartus, skirtus užtikrinti, kad atliekos būtų apdorojamos aplinkai nežalingu būdu.	Komisija gali remdamasi tvarka, su kuria susiję atitinkami veikėjai, ir atlikusi pasiūlytų priemonių poveikio vertinimą, patvirtinti minimaliuosius leidimų standartus, skirtus užtikrinti, kad atliekos būtų apdorojamos aplinkai nežalingu būdu.
	Valstybės narės gali nustatyti aukštesnius leidimų standartus, remdamosi nacionaliniu poreikių vertinimu ir proporcingumo principu bei sutartimis.
Pakeitimas 47 24 straipsnis
Pavojingos atliekos	Sąlygos, leidžiančios dirbti pavojingų atliekų apdorojimo įmonėms
Išimtį dėl pavojingų atliekų pagal 22 straipsnį valstybės narės gali suteikti tik įstaigoms ar įmonėms, atliekančioms naudojimo operacijas.	Visos pavojingų atliekų apdorojimo įmonės turi turėti leidimus, išduodamus remiantis Direktyva 96/61/EB.
Be 23 straipsnio 1 dalyje numatytų bendrųjų taisyklių valstybės narės nustato specialias išimčių sąlygas pavojingoms atliekoms, be kita ko nurodydamos ribines pavojingų medžiagų kiekio atliekose vertes, ribines išmetimo vertes, veiklos rūšis, taip pat kitus reikalavimus, būtinus norint atlikti skirtingų formų naudojimo operacijas.	Nepažeidžiant Direktyvos 96/61/EB, į kompetentingoms valdžios institucijoms pateikiamą prašymą dėl leidimų įtraukiamas priemonių, numatytų, siekiant užtikrinti, kad įmonė būtų suprojektuota, įrengta ir veiktų priklausomai nuo apdorojamų atliekų kategorijų ir su jomis susijusios rizikos, aprašymas.
	Kompetentingos valdžios institucijos išduotame leidime nurodoma:
	- apdorojamų pavojingų atliekų kiekiai ir kategorijos,
	- techninės specifikacijos, skirtos užtikrinti, kad atliekos būtų apdorojamos optimaliai, nekenkiant aplinkai ir užtikrinant aukštą saugumo lygį.
	Kai nepavojingų atliekų apdorojimo įmonės valdytojas ketina vykdyti operacijas, apimančias pavojingas atliekas, tai suprantama kaip esminis pasikeitimas, remiantis Direktyvos 96/61/EB 2 straipsnio 10b dalimi ir tos pačios direktyvos 12 straipsnio 2 dalimi.
Pagrindimas
Remiantis TIPK direktyva, bet kokiam pavojingų atliekų apdorojimui reikalingas leidimas. Ši taisyklė turi būti griežtai taikoma visiems vykdantiems operacijas, į kurias įtrauktos pavojingos medžiagos.
Pirma šio pakeitimo dalis susijusi su TIPK leidimų gavimu. Antroje dalyje pateikiama šiek tiek informacijos apie tai, kas turi būti įrašyta leidime. Paskutinėje dalyje siekiama užtikrinti, kad iš paprastai nepavojingas atliekas apdorojančio operatoriaus, jeigu jis nori priimti pavojingas atliekas, būtų reikalaujama, kad jis pateiktų prašymą dėl kito leidimo.
Pakeitimas 48 26 straipsnio 1 dalies 1 pastraipa
Valstybės narės užtikrina, kad jų kompetentingos institucijos parengtų, kaip numatyta 1 straipsnyje, vieną ar daugiau atliekų tvarkymo planų, kurie peržiūrimi ir taisomi ne rečiau kaip kartą per penkerius metus.	Valstybės narės užtikrina, kad jų kompetentingos institucijos parengtų, kaip numatyta 1 straipsnyje, vieną ar daugiau atliekų tvarkymo planų, kurie peržiūrimi ir taisomi ne rečiau kaip kartą per ketverius metus.
Pakeitimas 49 26 straipsnio 4 dalis
4. Atliekų tvarkymo planai turi atitikti atliekų planavimo reikalavimus, nustatytus Direktyvos 94/62/EB 14 straipsnyje, ir į sąvartynus vežamų biologiškai skaidomų atliekų kiekio mažinimo strategiją, nurodytą Direktyvos 1999/31/EB 5 straipsnyje, įskaitant svarbias informavimo kampanijas ir ekonominių priemonių panaudojimą.	4. Atliekų tvarkymo planai turi atitikti atliekų planavimo reikalavimus, nustatytus Direktyvos 94/62/EB 14 straipsnyje, ir į sąvartynus vežamų biologiškai skaidomų atliekų kiekio mažinimo strategiją, nurodytą Direktyvos 1999/31/EB 5 straipsnyje, įskaitant svarbias informavimo kampanijas.
Pagrindimas
Iki šiol ekonominių priemonių naudojimas nebuvo nei apibrėžtas, nei detaliai išnagrinėtas. Tokios priemonės gali turėti neigiamą poveikį „žaliosioms“ alternatyvoms, neatspindinčioms aplinkai nekenksmingų veiksnių, arba sukelti jų kainų augimą.
Pakeitimas 50 29 straipsnio 1 dalies 1 pastraipa
Valstybės narės pagal 1 straipsnį ne vėliau kaip [per trejus metus nuo šios direktyvos įsigaliojimo] parengia atliekų prevencijos programas.	Valstybės narės pagal 1 straipsnį ne vėliau kaip [per trejus metus nuo šios direktyvos įsigaliojimo] parengia atliekų prevencijos priemonių technines ir organizacines programas. Programos turi būti peržiūrimos ne rečiau kaip kas ketverius metus.
	Šiomis programomis ir jose numatytomis priemonėmis mažiausiai turėtų būti siekiama iki 2010 m. stabilizuoti atliekų gamybą ir iki 2020 m. toliau sparčiai mažinti jų gamybą.
Pakeitimas 51 30 straipsnio 2 dalis
2. Valstybės narės nustato tam tikrus kokybinius ir kiekybinius uždavinius ir rodiklius kiekvienai patvirtintai priemonei ar jų rinkiniui, kad būtų galima stebėti ir vertinti atskiromis priemonėmis pasiekiamą pažangą.	2. Valstybės narės nustato tam tikrus kokybinius ir kiekybinius uždavinius. Komisija, remdamasi 36 straipsnio 2 dalyje minima procedūra, gali nustatyti kokybinius ir kiekybinius nurodomuosius uždavinius ir bendrus rodiklius, kuriuos naudos valstybės narės, kad galėtų stebėti ir vertinti atskiromis priemonėmis pasiektą pažangą.
Pakeitimas 52 30 straipsnio 2 a dalis (nauja)
	2a. Valstybės narės imasi bent šių priemonių:
	a) daugkartinių pakuočių skatinimo, įvedant atitinkamas platinimo ir susigrąžinimo sistemas, jeigu reikia, įskaitant mokesčių ar įmokų panaudojimą;
	b) produktų taisymo, kaip alternatyvos išmetimui, skatinimo nustatant taisymo lengvatas;
	c) informacijos apie atliekų prevencijos techniką teikimo numatymą, įsteigiant nacionalinius centrus, skirtus nustatyti ir skelbti informaciją, kaip išgauti švaresnius ir mažiau atliekų paliekančius produktus, technologijas ir platinimo sistemas, siekiant palengvinti sektoriaus pažangiosios praktikos orientyrų įgyvendinimą, ypač tinkamą MVĮ (panašiai kaip Jungtinių Tautų aplinkos programa „Švaresni gamybos centrai“);
	d) Sektoriams skirtų reikalavimų naudojimo, siekiant, kad atitinkami verslo ar pramonės sektoriai patys sudarytų atliekų prevencijos planus arba tikslus, arba tinkamus atliekų nepaliekančius produktus ar pakuotes.
Pagrindimas
Nepakanka, kad valstybės narės tik vertintų prevencijos galimybes. Kai kurios priemonės turi tapti privalomos visoms valstybėms narėms.
Pakeitimas 53 33 straipsnio 2 dalies 1 pastraipa
2.        Registruoti pavojingų atliekų duomenys saugomi ne mažiau kaip trejus metus, išskyrus įstaigų ir įmonių, vežančių pavojingas atliekas, atvejį – pastarosios tokius duomenis turi saugoti ne mažiau kaip 12 mėnesių.	2.        Registruoti pavojingų atliekų duomenys saugomi ne mažiau kaip penkerius metus, išskyrus įstaigų ir įmonių, vežančių pavojingas atliekas, atvejį – pastarosios tokius duomenis turi saugoti ne mažiau kaip dvejus metus.
Pagrindimas
Speciali pavojingų gaminių charakteristika reiškia, kad įrašai privalo būti laikomi ilgiau, nei įrašai apie bet kurį kitą gaminį.
Pakeitimas 54 I priedo, D 7 punktas
D 7 Išmetimas į jūras ar vandenynus, įskaitant įterpimą į jūros dugną	Išbraukta.
Pakeitimas 55 I priedo, D 11 punktas
D 11 Deginimas jūroje	Išbraukta.
Pakeitimas 56 II priedo R1 punkto 2 pastraipos 1 ir 2 įtraukos
–         0,60, jei tai yra veikiantys įrenginiai, kuriuos, vadovaujantis atitinkamais Bendrijos teisės aktais, leidžiama eksploatuoti iki 2009 m. sausio 1 d., –         0,65, jei tai yra įrenginiai, kuriuos, vadovaujantis Bendrijos teisės aktais, leidžiama eksploatuoti po 2008 m. gruodžio 31 d.	–         0,45, jei tai yra veikiantys įrenginiai, kuriuos, vadovaujantis atitinkamais Bendrijos teisės aktais, leidžiama eksploatuoti iki 2009 m. sausio 1 d., –         0,50, jei tai yra įrenginiai, kuriuos, vadovaujantis Bendrijos teisės aktais, leidžiama eksploatuoti po 2008 m. gruodžio 31 d.
Pagrindimas
Atliekų deginimo krosnių klasifikavimas pagal efektyvumą arba neefektyvumą energetikos požiūriu, turėtų didelį poveikį šiems įrenginiams ir teisės aktams, kurie juos tiesiogiai paveikia, kaip ir kiti teisės aktai, pvz. direktyva dėl užkasimo savartynuose. Todėl Komisija turi atlikti tyrimą dėl atliekų, kaip energijos šaltinio ir pažeidimų nustatymo.
Pakeitimas 57 IV priedo 1 punktas
1. Planavimo ar kitokių ekonominių priemonių, turinčių įtakos galimybei gauti pirminių išteklių ir tų išteklių kainai, taikymas.	Išbraukta.
Pagrindimas
Ekonominės priemonės nepaskatins plieno gamybos iš metalo laužo vietoj geležies rūdos, o veikiau turės neigiamą poveikį gerai veikiančiai rinkai ir jau esančiai naudojimo grandinei. Taip pat žr. 26 straipsnio 4 dalies pakeitimą.
Pakeitimas 58 IV priedo 11 punktas
11. Ekonominės priemonės, pavyzdžiui, ekologiško pirkimo iniciatyvos arba privalomo mokesčio, kurį vartotojas turi sumokėti už tam tikrą prekę ar pakuotės dalį, kuri kitu atveju būtų tiekiama nemokamai, įvedimas.	Išbraukta
Pagrindimas
Žr. 26 straipsnio 4 dalies pakeitimą.

PROCEDŪRA

Pavadinimas	Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl atliekų
Nuorodos	COM(2005)0667 – C6-0009/2006 – 2005/0281(COD)
Atsakingasis komitetas	ENVI
Nuomonę pateikė:   Paskelbimo plenariniame posėdyje data	ITRE 19.1.2006
Glaudesnis bendradarbiavimas - pranešimo plenarinėje sesijoje data
Autorius (-ė)   Paskyrimo data	Cristina Gutiérrez-Cortines 26.1.2006
Pakeistas nuomonės referentas
Svarstymas komitete	19.4.2006		3.5.2006	13.7.2006	12.9.2006
Priėmimo data	12.9.2006
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	37 6 0
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	John Attard-Montalto, Šarūnas Birutis, Jan Březina, Philippe Busquin, Jerzy Buzek, Pilar del Castillo Vera, Jorgo Chatzimarkakis, Giles Chichester, Den Dover, Lena Ek, Nicole Fontaine, Adam Gierek, Norbert Glante, Umberto Guidoni, András Gyürk, Fiona Hall, David Hammerstein Mintz, Rebecca Harms, Erna Hennicot-Schoepges, Ján Hudacký, Romana Jordan Cizelj, Anne Laperrouze, Eugenijus Maldeikis, Eluned Morgan, Reino Paasilinna, Aldo Patriciello, Miloslav Ransdorf, Vladimír Remek, Herbert Reul, Mechtild Rothe, Paul Rübig, Andres Tarand, Britta Thomsen, Patrizia Toia, Catherine Trautmann, Claude Turmes, Dominique Vlasto
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)	María del Pilar Ayuso González, Daniel Caspary, Neena Gill, Cristina Gutiérrez-Cortines, Edit Herczog, Lambert van Nistelrooij
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (178 straipsnio 2 dalis)
Pastabos (pateikiamos tik viena kalba)

• [1]  Dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje.

PROCEDŪRA

Pavadinimas		Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl atliekų
Nuorodos		COM(2005)0667 – C6-0009/2006 – 2005/0281(COD))
Konsultavimosi su EP data		21.12.2005
Atsakingas komitetas   Paskelbimo plenariniame posėdyje data		ENVI 19.1.2006
Nuomonę teikiantis (-ys) komitetas (-ai)   Paskelbimo plenariniame posėdyje data		ITRE 19.1.2006
Nuomonė nepareikšta   Sprendimo priėmimo data
Glaudesnis bendradarbiavimas   Paskelbimo plenariniame posėdyje data
Pranešėjas (-ai)   Paskyrimo data		Caroline F. Jackson 21.2.2006
Pakeistas (-i) pranešėjas (-ai)
Supaprastinta procedūra – nutarimo data
Teisinio pagrindo užginčijimas   JURI nuomonės pareiškimo data
Numatytų lėšų keitimas   BUDG nuomonės pareiškimo data
Konsultacija su Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu – plenariniame posėdyje priimto nutarimo data
Konsultacija su Regionų komitetu – plenariniame posėdyje priimto nutarimo data
Svarstymas komitete		10.10.2006
Priėmimo data		28.11.2006
Galutinio balsavimo rezultatai	+ – 0	48 6 2
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai		Adamos Adamou, Georgs Andrejevs, Irena Belohorská, Johannes Blokland, John Bowis, Frieda Brepoels, Dorette Corbey, Chris Davies, Avril Doyle, Mojca Drčar Murko, Edite Estrela, Jill Evans, Anne Ferreira, Karl-Heinz Florenz, Matthias Groote, Françoise Grossetête, Cristina Gutiérrez-Cortines, Satu Hassi, Gyula Hegyi, Jens Holm, Marie Anne Isler Béguin, Caroline Jackson, Christa Klaß, Eija-Riitta Korhola, Holger Krahmer, Marie-Noëlle Lienemann, Linda McAvan, Roberto Musacchio, Riitta Myller, Péter Olajos, Miroslav Ouzký, Vittorio Prodi, Frédérique Ries, Dagmar Roth-Behrendt, Guido Sacconi, Karin Scheele, Carl Schlyter, Horst Schnellhardt, Richard Seeber, Kathy Sinnott, Bogusław Sonik, Antonios Trakatellis, Evangelia Tzampazi, Thomas Ulmer, Marcello Vernola, Anja Weisgerber, Åsa Westlund
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)		Pilar Ayuso, Giovanni Berlinguer, Niels Busk, Bairbre de Brún, Hélène Goudin, Ambroise Guellec, Jutta Haug, Karsten Friedrich Hoppenstedt, Miroslav Mikolášik, Ria Oomen-Ruijten
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (178 straipsnio 2 dalis)
Pateikimo data		15.12.2006
Pastabos (pateikiamos tik viena kalba)		...