PRANEŠIMAS dėl bendros Europos Sąjungos dažnių spektro politikos

18.12.2006 - (2006/2212(INI))

Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetas
Pranešėja: Fiona Hall

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

dėl bendros Europos Sąjungos dažnių spektro politikos

(2006/2212(INI))

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Tarybai, Europos Parlamentui, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Rinkos dėsnių taikymas valdant dažnių spektrą Europos Sąjungoje“ (COM(2005)0400),

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Tarybai ir Europos Parlamentui „Europos Sąjungos radijo spektro politika ateičiai: antroji metinė ataskaita“ (COM(2005)0411),

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Tarybai, Europos Parlamentui, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „ES dažnių spektro politikos prioritetai pereinant prie skaitmeninio transliavimo, rengiantis būsimai ITU Regioninei radijo ryšio konferencijai (2006) (RRK-06)“ (COM(2005)0461),

–   atsižvelgdamas į 2002 m. kovo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. 676/2002/EB dėl radijo spektro politikos teisinio reguliavimo pagrindų Europos bendrijoje (Sprendimas dėl radijo spektro)[1],

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Tarybai, Europos Parlamentui, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „ES elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų reguliavimo sistemos persvarstymas“ (COM(2006)0334),

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Tarybai ir Europos Parlamentui „Pirmoji metinė ataskaita dėl Europos Sąjungos radijo spektro politikos: diegimas ir perspektyvos“ (COM(2004)0507),

–   atsižvelgdamas į 2004 m. lapkričio 19 d. Radijo spektro politikos grupės nuomonę dėl antrinės prekybos radijo spektro naudojimo teisėmis,

–   atsižvelgdamas į 2004 m. gruodžio 9 ir 10 d. Tarybos išvadas dėl pirmosios metinės ataskaitos dėl Europos Sąjungos radijo spektro politikos (dokumentas Nr. 15530/04 – Telecom 191, Trans 378),

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Tarybai, Europos Parlamentui, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „i2010 – Europos informacinė visuomenė augimui ir užimtumui skatinti“ (COM(2005)0229) ir į su juo susijusį Komisijos tarnybų darbo dokumentą dėl išsamaus poveikio įvertinimo (SEC(2005)0717),

–   atsižvelgdamas į Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2002/21/EB dėl elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų bendrosios reguliavimo sistemos[2],

–   atsižvelgdamas į Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2002/22/EB dėl universaliųjų paslaugų ir paslaugų gavėjų teisių, susijusių su elektroninių ryšių tinklais ir paslaugomis (Universaliųjų paslaugų Direktyva)[3],

–   atsižvelgdamas į Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2002/20/EB dėl elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų leidimo[4],

–   atsižvelgdamas į Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2002/19/EB dėl elektroninių ryšių tinklų ir susijusių priemonių sujungimo ir prieigos prie jų[5],

–   atsižvelgdamas į savo 2006 m. kovo 14 d. rezoliuciją dėl Europos informacinės visuomenės augimui ir užimtumui skatinti[6],

–   atsižvelgdamas į Briuselio Europos Vadovų Tarybos (2005 m. kovo 22–23 d.) pirmininkaujančios valstybės narės išvadas (7619/1/05),

–   atsižvelgdamas į Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2005/82/EB, panaikinančią Tarybos direktyvą 90/544/EEB dėl visos Europos antžeminei viešajai radijo ieškai skirtų dažnių juostų Bendrijoje suderinto įdiegimo[7],

–   atsižvelgdamas į 2005 m. balandžio 6 d. Komisijos rekomendaciją dėl plačiajuosčio elektroninio ryšio elektros perdavimo linijomis[8],

–   atsižvelgdamas į 2003 m. kovo 20 d. Komisijos rekomendaciją dėl bevielių vietinių tinklų (R-LAN) viešosios prieigos prie viešųjų elektorinių ryšių tinklų ir paslaugų teikimo Bendrijoje derinimo[9],

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Tarybai, Europos Parlamentui, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Elektroniniai ryšiai: kelias į žinių ekonomiką“ (COM(2003)0065),

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Tarybai, Europos Parlamentui, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Europos sujungimas didelės spartos ryšiu: dabartinė elektroninių ryšių sektoriaus raida“ (COM(2004)0061),

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Tarybai, Europos Parlamentui, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Elektroninė Europa 2005 m.: visiems atvira informacinė visuomenė. Ruošiantis Europos Vadovų Tarybos susitikimui Sevilijoje 2002 m. birželio 21–22 d. pateiktas veiksmų planas“ (COM(2002)0263),

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Tarybai, Europos Parlamentui, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „i2010 − pirmoji metinė ataskaita apie Europos informacinę visuomenę“ (COM(2006)0215),

–   atsižvelgdamas į Pranešimą Pavasario Europos Vadovų Tarybai „Dirbti kartu augimo ir darbo vietų labui. Nauja Lisabonos strategijos pradžia. Pirmininko J. M. Barroso pranešimas pritariant pirmininko pavaduotojui G. Verheugenui“ (COM(2005)0024),

–   atsižvelgdamas į Komisijos tarnybų darbo dokumentą „Dirbti kartu augimo ir darbo vietų labui. Nauji žingsniai įgyvendinant persvarstytą Lisabonos strategiją“ (SEC(2005)0622/2),

–   atsižvelgdamas į 2005 m. gruodžio 1 d. Tarybos išvadas dėl spartesnio perėjimo nuo analoginio prie skaitmeninio transliavimo,

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „2003 m. Pasaulio radijo komunikacijų konferencijos rezultatai“ (WRC-07) (COM(2003)0707),

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „2003 m. Pasaulio radijo komunikacijų konferencija“ (COM(2003)0183),

–   atsižvelgdamas į 2005 m. lapkričio 23 d. Radijo spektro politikos grupės nuomonę dėl bevielės prieigos platformų elektroninių ryšių paslaugoms (WAPECS) (lankstesnis požiūris į klausimus, susijusius su dažnių spektro valdymu),

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Tarybai, Europos Parlamentui, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui dėl ES elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų reguliavimo sistemos persvarstymo (COM(2006)0334),

–   atsižvelgdamas į savo 2005 m. lapkričio 16 d. rezoliuciją, susijusią su Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto vardu Etelkos Barsi – Pataky pateiktu klausimu žodžiu (B6-0333/2005) dėl spartesnio perėjimo nuo analoginio prie skaitmeninio transliavimo[10],

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Tarybai, Europos Parlamentui, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui dėl spartesnio perėjimo nuo analoginio prie skaitmeninio transliavimo (COM(2005)0204),

–   atsižvelgdamas į 2004 m. lapkričio 19 d. Radijo spektro politikos grupės nuomonę dėl dažnių spektro klausimų, susijusių su perėjimu prie skaitmeninio transliavimo (RSPG04 55 Rev.),

-    atsižvelgdamas į Protokolą dėl valstybių narių visuomeninės transliacijos sistemos (priedas prie Amsterdamo sutarties),

-    atsižvelgdamas į EB sutarties 151 straipsnio 4 dalį,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto pranešimą, Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto ir Kultūros ir švietimo komiteto nuomones (A6‑0467/2006),

A. kadangi pastaraisiais metais Europoje išaugo technologinės evoliucijos raidos tempai, be to, ryšio tinklus iš vario pakeitė šviesolaidžių tinklai ir padidėjo bevielių ryšio priemonių ir daugialypės terpės platformų naudojimas,

B.       kadangi technologinė konvergencija naudinga vartotojui, nes suteikia didesnes galimybes pasirinkti infrastruktūrą ir paslaugas,

C. kadangi radijo spektras – pagrindinė prielaida teikti platų paslaugų asortimentą,

D. kadangi dažnių spektro trūkumas buvo kliūtis diegti naujas paslaugas,

E.  kadangi WiFi technologijos sėkmė akivaizdžiai parodė, jog šiuo metu įmanoma žymiai veiksmingiau naudoti licencijų nereikalaujantį diapazono ruožą,

F.  kadangi dažnių spektro naudojimo efektyvumas yra ypač svarbus siekiant užtikrinti galimybę naudotis dažnių spektru įvairioms suinteresuotosioms šalims, kurios pageidauja siūlyti paslaugas, ir dėl to jis yra pagrindinis faktorius, lemiantis Europos pramonės augimą, produktyvumą ir plėtrą, kaip numatyta Lisabonos strategijoje,

G. kadangi veiksmingas ir apdairus dažnių spektro naudojimas padeda įgyvendinant ES priemones siekti tikslų kultūros srityje pagal EB sutarties 151 straipsnio 4 dalį ir turėtų skatinti kultūrų ir kalbų įvairovę ir žiniasklaidos pliuralizmą,

H. kadangi norint naudotis dažnių spektru reikia bendrų techninių parametrų,

I.   kadangi dėl skaitmeninio transliavimo ir perėjimo nuo analoginių prie skaitmeninių technologijų taps nenaudojama kelių šimtų megahercų dažnių spektro dalis, o tai susidarys galimybes dažnių spektro perskirstymui ir skatins naujų galimybių rinkoje augimą,

J.   kadangi elektroninių ryšių sritį reguliuojantys teisės aktai yra būtina atviros ir konkurencingos elektroninių ryšių rinkos sąlyga; kadangi ne visos valstybės narės laiku ir tinkamai perkėlė atitinkamas nuostatas į savo teisės aktus,

K. kadangi Komisija laikosi pozicijos, kad skaitmeninis elektroninis ryšys turi esminės svarbos visai ekonomikai, Lisabonos procesui ir i2010 strategijai, ir todėl būtina pertvarkyti dažnių spektro valdymo sistemą,

L.  kadangi informacijos ir ryšių technologijos teikia Europos pramonei didelių augimo ir plėtros galimybių ir gali taip pat prisidėti prie socialinės gerovės augimo,

M. kadangi galimybė naudotis dažnių spektru gali palengvinti su technologijų vystymusi susijusių rinkų plėtrą,

N. kadangi Komisija įvairiuose savo komunikatuose dėl radijo spektro, priimtuose 2005 m. ir 2006 m., pasiūlė lankstesnį ir veiksmingesnį spektro valdymo požiūrį, taip pat galimybę prekiauti spektro dažniais,

1.  mano, kad Europos Sąjunga turi priimti nuoseklią su dažnių spektru susijusią koncepciją, kuri skatintų konkurenciją ir novatoriškų technologijų plėtrą, užkirstų kelią kaupti su dažniais susijusias teises bei sudaryti monopolijas ir būtų naudinga vartotojams, be to, mano, kad šioje koncepcijoje turėtų būti atsižvelgta į technologijų kaitą ir į rinkos dalyvių bei į piliečių poreikius;

2.  pabrėžia, kad pastaraisiais metais išaugo dažnių spektro svarba ir kad technologijų sektoriaus augimas inter alia priklauso nuo dažnių spektro naudojimo efektyvumo;

3.  pažymi, kad suinteresuotosioms šalims suteikiant teisę naudoti dažnių spektro dalį skirtingose ES valstybėse narėse taikomos skirtingos nuostatos ir kad dėl šių skirtumų gali atsirasti papildomos gaišaties ir išlaidų; taigi mano, kad dėl to ES reikės veiksmingų ir lanksčių gairių, susijusių su bendromis sprendimų priėmimo priemonėmis; be to, baigiant kurti, plečiant ir atveriant EFIS duomenų bazę, prireiks Europos registro;

4.  pritaria Komisijos požiūriui, kad dalis nebenaudojamo dažnių spektro turėtų būti skirta techniniam suderinimui Europos lygmeniu;

5.  ragina Komisiją atsižvelgti į realiai nebenaudojamą dažnių spektro dalį nustatant būsimas radijo dažnių spektro politikos kryptis, ir apsvarstyti, ar derėtų leisti licencijos neturintiems vartotojams naudotis nebenaudojamu dažnių spektru;

6.  pabrėžia, kad diegiant naujas dažnių spektro naudojimo sąlygas turi būti užtikrinta galimybė laisvai pasirinkti reikalingą technologiją ir pageidaujamą teikti paslaugą atitinkamame dažnių spektro ruože;

7.  palankiai vertina tai, kad kuriamos naujos radijo technologijos, kurios sudaro sąlygas veiksmingai ir lanksčiai naudoti radijo dažnių spektrą ir taip užtikrinti technologijų suderinamumą ir bendrą jų veikimą;

8.  atmeta vienpusį rinkos modelį, skirtą dažnių spektro valdymui, ir ragina, kad Komisija sudarytų sąlygas pertvarkyti dažnių spektro valdymo sistemą taip, kad galėtų būti taikomi įvairių rūšių licencijavimo modeliai, būtent, tradicinis administravimas, skaičiais neapribotas naudojimasis ir iniciatyvos pagal rinkos poreikius; tikslas turi būti skatinti ekonominį ir techninį našumą bei šių vertingų išteklių naudą visuomenei;

9.  pabrėžia, kad, siekiant Lisabonos strategijos dvasia skatinti konkurenciją ir naujoves dažnių spektro valdymo srityje, turėtų būti taikomi pagrindiniai technologinio neutralumo ir paslaugų neutralumo principai; pažymi, kad dažnių spektras turėtų būti valdomas lanksčiai ir skaidriai bei skatinant kultūrų ir kalbų įvairovę, žodžio laisvę ir žiniasklaidos pliuralizmą, taip pat atsižvelgiant į visų valstybių narių techninius, socialinius, kultūrinius ir politinius poreikius;

10. pabrėžia techninio neutralumo svarbą siekiant skatinti naujovių diegimą ir sąveiką bei ragina laikytis lankstesnės ir skaidresnės politikos siekiant patenkinti visuomenės interesų poreikius;

11. mano, kad, atsižvelgiant į technologijų raidą, anksčiau priimtą koncepciją dėl dažnių naudojimo reikėtų pritaikyti greitai kintančios informacinės visuomenės poreikiams, taip pat užtikrinti aukštos kokybės paslaugų teikimą ir su tuo susijusią vartotojų apsaugą; mano, kad dažnių spektro valdymas neturėtų remtis vien rinkos poreikiais, nes taip pat turėtų būti atsižvelgta į platesnius socialinius, kultūrinius ir politinius poreikius;

12. pritaria Komisijos pasiūlymui priimti įvairius spektro valdymo modelius, įskaitant licencijų nereikalaujantį modelį, paliekantį dar daugiau erdvės lankstumui suteikiant laisvą prieigą, jeigu laikomasi tam tikrų techninių apribojimų; mano, kad įvairių rūšių licencijavimo modelių kūrimas taps svarbia prielaida įgyvendinant ES politikos uždavinius;

13. sutinka, kad radijo dažnių spektras yra svarbiausia daugelio rūšių veiklos priemonė ir yra svarbus siekiant užtikrinti, kad gerai veiktų vidaus rinka; pabrėžia, kad rinkos mechanizmų naudojimas turėtų apsaugoti vartotojų interesus ir paskatinti pradėti vartoti naujoviškas prekes bei paslaugas; taip pat pritaria, kad, vadovaujantis EB sutarties 151 straipsnio 4 dalimi, turi būti atsižvelgiama į socialinius, kultūrinius ir politinius motyvus; be to, mano, kad garso ir vaizdo politika, kultūrinės ir kalbinės įvairovės skatinimas, taip pat žiniasklaidos pliuralizmas gali pateisinti išimtis, susijusias su paslaugų neutralumo principu;

14. mano, kad valstybės narės galėtų papildyti spektro dažnių suteikimo administracinį būdą, netaikydamos licencijų sistemos platesniam dažnių diapazonui ir kartu sudarydamos galimybę juos bendrai naudoti bei leisdamos prekiauti spektro dažniais, išskyrus transliuoti naudojamus dažnius, su sąlyga, jog tai nepakenks su visuomenės informavimu bei saugumu susijusių paslaugų tęstinumui ir kokybei; mano, kad turėtų būti paaiškintas prekybos spektro dažniais reiškinys ir jo standartinės sąlygos;

15. pabrėžia ryšių sistemų svarbą kaimo ir mažiau išsivysčiusiems regionams, kuriuose plačiajuosčio ryšio, žemo dažnio mobiliojo ryšio ir naujų bevielio ryšio technologijų plitimas galėtų tapti veiksmingu sprendimu siekiant universaliosios aprėpties 25 nares jungiančioje ES ir darnaus visų sričių vystymosi; visapusiškos visų sričių aprėpties neturėtų būti siekiama perduodant naštą tam tikriems regionams;

16. pabrėžia pavojų, kuris gali kilti dėl dažnių trūkumo ir trukdžių, susijusių su laidų transliavimu analoginiu ir skaitmeniniu būdu vienu metu keliose valstybėse narėse ir besiribojančiose trečiosiose šalyse, be to, pabrėžia, kad nenaudojamų dažnių panaudojimas turėtų būti naudingas ES valstybėms ir regionams;

17. atsižvelgdamas į išteklių stoką pažymi, kad reikiama dažnių spektro dalis turėtų būti skiriama vartotojų ir visuomeninės bei visuotinės svarbos paslaugų, įskaitant transliavimo paslaugas, poreikiams patenkinti; taip pat pabrėžia, jog reikėtų įtraukti išlygą dėl dažnių spektro perskirstymo, jei nebūtų įvykdyti skiriant dažnius prisiimti įsipareigojimai;

18. ragina valstybes nares pritarti, kad rengiant dažnių spektro valdymo priemones pagrindiniu jų principu taptų visuomenės interesų ir strateginės svarbos dažnių apsauga;

19. ragina Komisiją persvarstant elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų teisinę sistemą užtikrinti, kad, skirstant perdavimo pajėgumus Europos lygmeniu, būtų tinkamai atsižvelgiama į transliavimo svarbą, susijusią su piliečių ir viešosios nuomonės laisve bei nuomonių įvairove;

20. pripažįsta, jog visuomenei yra svarbu, kad transliavimo paslaugų teikėjai galėtų ir toliau vykdyti savo uždavinius, ir daro išvadą, kad sprendimus dėl to, kokią perdavimo pajėgumų dalį naudoti transliavimui, ir toliau turėtų priimti valstybės narės, taigi administracinė tvarka neturėtų būti keičiama;

21. pažymi, kad siekiant išlaikyti visuomenės ir visuotinės svarbos paslaugų aukštą kokybę, šios paslaugos turi būti pritaikytos kintančioms technologijoms;

22. pažymi, kad galimybė naudotis suderinto dažnių spektro dalimis ypač svarbi kuriant naujas paslaugas ir naujų rūšių bevielę ir elektros linijų technologiją, nes pramonei reikalingos bendros naudojimo sąlygos, kurios užtikrintų lankstų ir veiksmingą dažnių spektro naudojimą, siekiant užkirsti kelią dideliems ES IRT sektoriaus augimo suvaržymams, jei šiems naujiems poreikiams patenkinti nebūtų skirti reikalingi dažniai;

23. pritaria Komisijos pasiūlymui dėl rinkos dėsnių taikymo valdant dažnių spektrą ir pripažįsta, kad tradicinis požiūris toliau išliks svarbus, ypač jei sprendimas bus susijęs su svarbiomis visuomenės reikmėmis;

24. mano, kad rinkos dėsniai dažnių spektrui valdyti bus taikomi efektyviausiai, jei tai vyks remiantis visų šalių sutikimu sudarytu susitarimu tarp reguliavimo institucijų, operatorių ir kitų subjektų; turėdamas tai omenyje, atkreipia dėmesį į Europos reguliavimo grupės (ERG) ir Radijo spektro politikos grupės (RSPG) veiklą;

25. ragina nuodugniai apsvarstyti Europos Komisijos pasiūlymus dėl dažnių spektro valdymo ir prekybos dažniais, ir kad dėl jų įgyvendinimo politiniu lygmeniu būtų priimtas bendras susitarimas, kuris atitiktų dabartinį kompetencijos paskirstymą tarp Europos Sąjungos ir valstybių narių;

26. pažymi, kad su dažnių spektru susijusių apribojimų panaikinimas kelia daug klausimų dabartiniams vartotojams, ir dėl to ragina sukurti aiškią teisės sistemą, kuri leistų priimti konkurencija paremtus sprendimus ir apibrėžtų, inter alia, dalyvavimo ir pasitraukimo sąlygas, dažnių spektro teisių išlaikymą, pareigas trukdžių atveju, ginčų sprendimo mechanizmus;

27. siūlo, kad siekiant suderinti technologijas, reikėtų nustatyti minimalias bendras technines ir reguliavimo sąlygas, turint tikslą užtikrinti bendrą techninį egzistavimą ir užkirsti kelią trukdžiams, ypatingą dėmesį skiriant būtinybei užtikrinti, kad nebūtų daroma neigiamo poveikio jau paskirtų dažnių spektro dalių naudojimui, ir kad būtų išspręsti tarptautiniai klausimai;

28. ragina parengti subalansuotą ir veiksmingą dažnių spektro valdymo koncepciją, kuri padidintų socialinę, kultūrinę ir ekonominę jo naudojimo naudą, skatintų naujoviškų paslaugų kūrimą, prisidėtų prie darbo vietų kūrimo ir ekonomikos augimo, kaip numatyta Lisabonos strategijoje, ir sudarytų sąlygas Europos pramonei tapti pasauline elektroninių ryšių srities lydere;

29. yra įsitikinęs, kad ateityje bus siūloma dar sudėtingesni nei šiandien jau esantys trigubi balso telefonijos, interneto prieigos ir televizijos paketai, ir kad todėl ateityje produktų ir paslaugų ribos elektroninio ryšio srityje dar labiau susilies;

30. mano, kad šalia rinkos poreikiais pagrįstų iniciatyvų dėmesį reikėtų atkreipti į tai, kad turėtų būti apskritai užtikrinta prieiga prie dažnių rinkos; pažymi, kad norint užtikrinti tokią prieigą, reikėtų sudaryti sąlygas, kad naudojantis švietimu ar alternatyvaus mokymo galimybe būtų suteikta informacija, žinios ir technologinė infrastruktūra;

31. taigi ragina Komisiją apibrėžti skirtingų licencijavimo modelių taikymo sąlygas ir pagrįstumą prieš pateikiant kitus pasiūlymus dėl naujo dažnių spektro valdymo modelio ir ypač įvertinti, kada ir kokiomis sąlygomis vyks dažnių liberalizavimas ir ar valstybės narės, perėjusios prie skaitmeninio transliavimo, pajėgs racionalizuoti dažnių spektrą;

32. mano, kad Komisijos vertingų ir mažiau vertingų ryšio paslaugų apibrėžtys yra per daug vienašališkos, kadangi jos remiasi beveik išskirtinai ekonominės naudos vertinimu ir nepakankamai įvertinama ta reikšmė, kurią turi radijo paslaugos ir į radijo paslaugas panašios žiniasklaidos paslaugos užtikrinant informacijos laisvę, nuomonių įvairovę ir užtikrinant kultūrinę ir kalbinę įvairovę, ir kartu daro įtaką demokratijai bei visuomenei;

33. pažymi, kad valstybėse narėse dažnių spektro diegimo ir naudojimo reguliavimas gerokai skiriasi ir kad šie skirtumai sudaro dideles kliūtis siekti gerai veikiančios bendrosios rinkos;

34. ragina valstybes nares paremti glaudesnį dažnių spektro valdymo institucijų bendradarbiavimą ir apsvarstyti, kokiose srityse įdiegtas dažnių spektras sudarytų sąlygas atsirasti naujoms technologijoms bei paslaugoms ir paspartintų informacijos apie jas mainus ir pašalinti per didelius norminamuosius reguliavimo suvaržymus;

35. pabrėžia pakankamo pereinamojo laikotarpio poreikį ir todėl ragina šioje srityje taikyti laipsnišką modelį; laikosi nuomonės, kad būtina atsižvelgti į poveikį mažesniems tinklams, ypač vietiniams bevieliams tinklams, kuriems šiuo metu netaikomi licencijos reikalavimai, ir kad turėtų būti skatinama universali prieiga prie plačiajuosčio ryšio, ypač kaimo vietovėse;

36. pabrėžia, kad gali būti vertinga pereiti prie skaitmeninių technologijų, nes tai atlaisvintų dalį dažnių spektro, o nebrangus mobilusis / bevielis plačiajuostis ryšys galėtų tapti prieinamesnis plačiam vartotojų ratui, taip pat ir kaimo vietovėse;

37. ragina nustatyti aiškias teises ir prievoles siekiant skatinti teisinį tikrumą; pabrėžia infrastruktūros teikėjų ir elektroninių ryšių paslaugų teikėjų atskyrimo bei kliudymo kurtis monopolijoms svarbą;

38. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

• [1]  OL L 108, 2002 4 24, p.1.
• [2]  OL L 108, 2002 4 24, p. 33.
• [3]  OL L 108, 2002 4 24, p. 51.
• [4]  OL L 108, 2004 4 24, p. 21.
• [5]  OL L 108, 2002 4 24, p. 7.
• [6]  Priimti tekstai, 2006 3 14, P6_TA(2006)0079.
• [7]  OL L 344, 2005 12 27, p. 38.
• [8]  OL L 93, 2005 4 12, p. 42.
• [9]  OL L 78, 2003 3 25, p. 12.
• [10]  OL C 280 E, 2006 11 18, p. 115.

AIŠKINAMOJI DALIS

Keletą pastarųjų dešimtmečių dėl technologijų pažangos ėmė keistis ryšių kokybė ir požiūris į juos. Ji pažymėjo naujos eros, t. y. galingomis elektroninėmis ypač didelėmis magistralėmis paremto ryšių ir informacijos sistemų susiliejimo, pradžią. Šviesolaidžiai, puslaidininkiai, plačiajuosčiai jungtiniai tinklai, UMTS ir transliavimas naudojant įvairias terpes – tai pagrindiniai pastarųjų dešimtmečių pasiekimai.

Daugumos šių technologijų diegimas priklauso nuo to, ar yra pakankamai dažnių spektro, skirto pageidaujantiems patekti į rinką rinkos dalyviams. Dažnių spektras – tai riboti ištekliai, turintys dvi specifines technines savybes. Viena vertus, tai neapibrėžti, atsinaujinantys, neišsieikvojami ištekliai. Antra vertus, jis skiriamas dalimis naudoti tam tikru būdu. Vadinasi, vieno naudotojo naudojamos dažnių spektro dalies kitas naudotojas naudoti negali. Kadangi dažnių spektras reikalingas visiems elektroniniams ryšiams, jo paklausa labai didelė. Atrodo, kad šiuo metu dažnių spektro diapazonas nėra pakankamas šiai paklausai patenkinti.

Techniniu, reguliavimo nuostatų, administraciniu, politiniu ir ekonominiu požiūriais galimybių naudotis dažnių spektru ir jo paskirstymo tarpusavio ryšys buvo labai sudėtingas.

Iki šiol dažnių spektro skyrimo sistema veikė keturiais lygmenimis (tarptautiniu, Europos, tarpregioniniu ir nacionaliniu). Dėl to nuo paraiškos gauti dažnių spektro dalį pateikimo iki dažnio suteikimo praslinkdavo nuo šešerių iki aštuonerių metų. Siekiant išvengti trukdžių, dažnių spektro juostos tradiciškai buvo skiriamos naudoti tam tikru būdu ir tam tikroms technologijoms. Vis dėlto spartus technologijų vystymasis ir telekomunikacijų, daugialypės terpės ir elektroninių įtaisų konvergencija sukūrė dinamišką aplinką, kuriai tradicinis požiūris yra per vangus ir nelankstus, kad juo remiantis būtų galima suteikti galimybę naudotis reikalingu dažnių spektru.

Svarbiausia prielaida efektyviau naudoti dažnių spektrą – paslaugų ir technologijų neutralumo principo taikymas. Suteikus galimybę naudotis tam tikra dažnių spektro dalimi nenustatant apribojimų konkrečiu diapazonu teikiamoms paslaugoms arba technologijai, kuri būtų naudojama toms paslaugoms teikti, suklestėtų su dažnių spektru susijusių naujovių kūrimo sritis.

Siekiant didinti lankstumą ir rinkos gebėjimą reaguoti į pokyčius, reikėtų parengti bendrą dažnių spektro valdymo koncepciją.

Pirma, skiriant dažnių spektrą tebeliks reikšmingas administracinis (valdymo ir kontrolės) metodas, tačiau jis turės tapti greitesnis ir efektyvesnis, kad būtų pritaikytas technologijų kaitos tempams. Reikėtų pritarti Komisijos pasiūlymui mažinti rinkos tyrimų procedūros administracinę naštą nacionalinėms reguliavimo institucijoms (NRI).

Deryboms su trečiosiomis šalimis tebeliks ypač svarbūs tradiciniai derybų forumai. Valstybėms narėms Sąjungos rytuose kyla problemų dėl dažnių trūkumo ir trukdžių, susijusių su naudotojais iš trečiųjų šalių. Svarbu, kad nė vienai šaliai arba regionui nebūtų užkirstas kelias dalyvauti kuriant paslaugas visos Europos mastu, t. y. skaitmeninė pažanga neturi tapti skaitmenine atskirtimi.

Antra, didesnė dažnių spektro dalis galėtų būti laisvai prieinama. Jei dažnių spektras laisvai prieinamas, jis lieka nepaskirtas, be to, sprendžiami su trukdžiais susiję technologiniai klausimai, t. y. įpareigojimas išvengti trukdžių taikomas dažnio naudotojams, kurie šiuo tikslu turi pasiūlyti sprendimo, kaip išvengti kitų naudotojų ir technologijų keliamų trukdžių, projektą. Šiuo metu licencijų sistema dažniausiai buvo netaikoma dažniams, kuriais veikia mažojo nuotolio įtaisai, tačiau jos taikymo sritis galėtų būti išplėsta.

Trečia, dažnių spektro naudojimo teisės, kuriomis jau buvo prekiauta kai kuriose valstybėse narėse, galėtų būti parduodamos visoje Europoje. Komisija pasiūlė leisti prekiauti didele dažnių spektro dalimi, įskaitant, pavyzdžiui, apytikriai trečdalį mažesnio nei 3 GHz dažnių spektro.

Remiantis šiuo suderintu požiūriu, nors didelė dažnių spektro dalis toliau bus valdoma tradiciniais metodais, laisvai parduodami elementai, kuriems nereikia licencijų, skatintų dinamiškiau ir efektyviau naudoti spektrą.

Dabartinis iššūkis susijęs su poreikiu racionalizuoti ir suderinti visos Europos prekybai reikalingo dažnių spektro naudojimą, kadangi teisių naudoti dažnių spektro dalį suteikimas yra valstybių narių prerogatyva, be to, įvairioms paslaugoms Sąjungoje teikti naudojami dažniai yra skirtingi. Pranešėjos nuomone, šį klausimą galima būtų išspręsti suteikiant galimybę prekiauti didesne dalimi dažnių spektro. Sudarius galimybę prekiauti tik labai ribota dalimi dažnių spektro gali prasidėti sunkios derybos, kurių metu nė vienas dabartiniu metu dažnių spektrą naudojantis sektorius (transliuotojai, telekomunikacijų sektorius, kariuomenė) nenorės „atiduoti“ dažnių spektro dalies į prekybą.

Priešingai, platesnė prekyba dažnių spektru sudarytų galimybę visiems sektoriams įvertinti jų naudojamų dažnių spektro išteklių rinkos vertę. Dažnių spektro naudotojai neturėtų „laikytis įsikibę“ nenaudojamo arba retai naudojamo dažnių spektro, jei jis turėjo prekinę vertę. Leidimas vykdyti antrinę prekybą dažnių spektru sudarytų pramonei galimybę naudojantis rinka suderinti ir racionalizuoti dažnių spektro naudojimą Europos mastu. Tai būtų lengvesnis ir greitesnis būdas, t. y. geriau nei pasikliauti vien administracinio pobūdžio suderinimu, kuris galėtų suteikti Europos pramonei laisvę staigiai reaguoti į naujoves ir ypač palengvinti Europos dažnių spektrą naudojančių produktų rinkos plėtrą.

Vis dėlto su dažnių spektru susijusių apribojimų panaikinimas kelia daug klausimų dabartiniams vartotojams ir dėl to reikėtų parengti labai aiškias šią sritį reglamentuojančias teisės aktų nuostatas. Vengti trukdžių visuomet buvo tradicinio dažnių spektro skirstymo modelio pagrindinis principas. Jei tam tikriems dažniams netaikomi su paslaugų arba technologijų naudojimu susiję apribojimai, reikėtų labai tiksliai apibrėžti įpareigojimus naujiesiems naudotojams, kad kaimyninių dažnių juostų naudotojai nenukentėtų nuo trukdžių. Būtų išmintinga iškart parengti aiškias teisės aktų nuostatas, kurios tinkamai apibrėžtų dažnių spektro naudojimo teises ir ginčų sprendimo mechanizmus.

Transliuotojai ypač susirūpinę, kad kitokios technologijos, naudojamos greta jų transliavimo dažnių juostų, gali sukelti žymius trukdžius. Gali būti, kad dėl techninio pobūdžio suvaržymų ir su trukdžiais susijusių problemų kai kurių dažnių visų pirma nebus įmanoma naudoti skirtingais būdais. Tačiau atsižvelgiant į 21-ojo amžiaus technologijų kaitos tempus (pavyzdžiui, iPod ir WiFi prieš šešerius metus buvo faktiškai nežinomi), tikėtina, kad ilgainiui dėl naujų technologinių sprendimų trukdžių problema sumažės. Jau šiuo metu naujoviški projektai, pavyzdžiui, programine įranga valdomas radijo ryšys (angl. SDR) ir kognityvus radijo ryšys (angl. CDR), atveria galimybes ateityje be trukdžių skirtingais būdais naudoti dažnių spektrą. Dėl to teisės aktų nuostatose turėtų būti atsižvelgta į būsimus pokyčius, kad būtų sudarytos sąlygos didesniam techniniam lankstumui.

Ne be pagrindo visoje Europoje priimti rimti politiniai įsipareigojimai remti visuomenės ir bendrus interesus atitinkančios paslaugas, apimančias bendrai prieinamas linijines žiniasklaidos paslaugas bei karinių, saugumo ir pagalbos tarnybų paslaugas, taip pat neįgaliesiems skirtas paslaugas. Dažnių spektro lankstaus valdymo požiūris yra gyvybiškai svarbus ne tik diegiant komercines naujoves, bet ir siekiant dinamiškiau ir tinkamiau teikti visuomenės interesus atitinkančias paslaugas. Reikėtų aiškiai atriboti pastovų ir tikslų įsipareigojimą teikti visuomenės ir bendrus interesus atitinkančias paslaugas ir paslaugų teikimo būdą, kuris turi tapti lankstus ir greitai reaguoti į technologijų kaitą, jei siekiama, kad jis išliktų efektyvus. Nepaisydama nuomonės, kad su dažnių spektru susijusių apribojimų panaikinimas gali kelti pavojų visuomenės ir bendrus interesus atitinkančių paslaugų sektoriui, pranešėja mano, jog lankstesnis požiūris į dažnių spektrą galėtų duoti milžiniškos naudos siekiant užtikrinti aukštą teikiamų visuomenės interesus atitinkančių paslaugų kokybę.

Suderinta ir veiksminga dažnių spektro valdymo koncepcija, kuri padidintų socialinę ir ekonominę jo naudojimo naudą, skatintų naujoviškų paslaugų kūrimą, prisidėtų prie darbo vietų kūrimo ir ekonomikos augimo, kaip numatyta Lisabonos strategijoje, ir sudarytų sąlygas Europos pramonei tapti pasauline elektroninių ryšių srities lydere.

VIDAUS RINKOS IR VARTOTOJŲ APSAUGOS KOMITETO NUOMONĖ (29.11.2006)

teikiama Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetui

dėl bendros Europos Sąjungos dažnių spektro politikos
(2006/2212(INI))

Nuomonės referentė: Heide Rühle

PASIŪLYMAI

Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetas ragina atsakingą Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  sutinka, kad radijo dažnių spektras yra svarbiausia daugelio rūšių veiklos priemonė ir yra svarbus siekiant užtikrinti, kad gerai veiktų vidaus rinka; pabrėžia, kad rinkos mechanizmų naudojimas turėtų apsaugoti vartotojų interesus, ir ragina imtis naujų prekių bei paslaugų teikimo būdų; taip pat pritaria, kad turi būti atsižvelgiama į socialinius, kultūrinius ir politinius motyvus, suderinamus su EB sutarties 151 straipsnio 4 punktu; be to, mano, kad garso ir vaizdo politika, kultūrinės ir kalbinės įvairovės skatinimas, taip pat žiniasklaidos pliuralizmas gali pateisinti išimtis, susijusias su paslaugų neutralumo principu;

2.  pažymi, kad valstybėse narėse dažnių spektro diegimo ir naudojimo reguliavimas gerokai skiriasi ir kad šie skirtumai sudaro dideles kliūtis siekti gerai veikiančios bendrosios rinkos;

3.  ragina valstybes nares paremti glaudesnį dažnių spektro valdymo institucijų bendradarbiavimą ir apsvarstyti, kokiose srityse įdiegtas dažnių spektras sudarytų sąlygas atsirasti naujoms technologijoms bei paslaugoms ir paspartintų informacijos apie jas mainus ir pašalinti per didelius norminamuosius reguliavimo suvaržymus;

4.  tvirtai remia Komisijos pateiktus principus dėl būsimo dažnių spektro politikos technologinio neutralumo, paslaugų neutralumo ir galimybės prekiauti;

5.  pabrėžia techninio neutralumo svarbą siekiant skatinti naujovių diegimą ir sąveiką bei ragina laikytis lankstesnės ir skaidresnės politikos siekiant patenkinti visuomenės interesų poreikius;

6.  pabrėžia pakankamo pereinamojo laikotarpio poreikį ir todėl ragina šioje srityje taikyti laipsnišką modelį; laikosi nuomonės, kad būtina atsižvelgti į poveikį mažesniems tinklams, ypač vietiniams bevieliams tinklams, kuriems šiuo metu netaikomi licencijos reikalavimai, ir kad turėtų būti skatinama universali prieiga prie plačiajuosčio ryšio, ypač kaimo vietovėse;

7.  pabrėžia galimą dažnių, skleidžiamų skaitmeninių skirstytuvų (skaitmeninių daviklių), spektro vertę prieinamo mobiliojo / plačiajuosčio bevielio ryšio plačiai paplitusiam buvimui, įskaitant ir kaimo vietovėse;

8.  ragina nustatyti aiškias teises ir prievoles siekiant skatinti teisinį tikrumą; pabrėžia infrastruktūros teikėjų ir elektroninių ryšių paslaugų teikėjų atskyrimo bei kliudymo kurtis monopolijoms svarbą;

9.  pabrėžia, kad licencijų tvarkymo procesas yra svarbus ir kad turėtų būti sukurtos sistemos, skirtos licencijoms perduoti arba padalyti trečiosioms šalims, atitinkančioms tinkamumo kriterijus; mano, kad turėtų būti sukurtas nepanaudotų licencijų perskirstymo mechanizmas, siekiant išvengti rinkos iškraipymų, kuriuos lemia veikėjai, turintys nenaudojamas licencijas, ir tai gali turėti neigiamų padarinių mažoms ir vidutinėms įmonėms; mano, kad greiti technologiniai pokyčiai ragina dažniau persvarstyti licencijavimo politiką ir gali lemti trumpesnius licencijavimo laikotarpius;

10. mano, kad prekyba pagrįsti dažnių spektro paskyrimai, įskaitant ir antrinės rinkos prekybą, yra optimali priemonė, skirstant ribotus išteklius elektroniniams ryšiams kurti; ragina prieš priimant paskyrimo sprendimus vykdyti viešojo konsultavimosi procesus ir mano, kad tokių konsultacijų metu turėtų būti pateikiama informacija apie taikomus kriterijus, įskaitant dažnių juostą ir geografinius atstumus, ir kad konsultacijos vyktų tinkamu laiku prieš licencijavimo laikotarpio pabaigą siekiant užtikrinti skaidrumą inter alia licencijų atnaujinimo arba jų sąlygų pakeitimo požiūriu.

PROCEDŪRA

Pavadinimas	dėl bendros Europos Sąjungos dažnių spektro politikos
Procedūros numeris	2006/2212(INI)
Atsakingas komitetas	ITRE
Nuomonę pateikė   Paskelbimo per plenarinį posėdį data	IMCO 7.9.2006
Glaudesnis bendradarbiavimas - paskelbimo plenariniame posėdyje data
Nuomonės referentas (-ė)   Paskyrimo data	Heide Rühle 13.9.2006
Pakeistas nuomonės referentas (-ė)
Svarstymas komitete	22.11.2006
Priėmimo data	28.11.2006
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	19 0 0
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Charlotte Cederschiöld, Evelyne Gebhardt, Małgorzata Handzlik, Christopher Heaton-Harris, Anna Hedh, Alexander Lambsdorff, Lasse Lehtinen, Arlene McCarthy, Manuel Medina Ortega, Zita Pleštinská, Guido Podestà, Luisa Fernanda Rudi Ubeda, Heide Rühle, Christel Schaldemose, Andreas Schwab, Marianne Thyssen, Glenis Willmott
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)	Filip Kaczmarek, Anja Weisgerber
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (178 straipsnio 2 dalis)
Pastabos (pateikiamos tik viena kalba)

Kultūros ir švietimo komiteto NUOMONĖ (28.11.2006)

teikiama Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetui

dėl bendros Europos Sąjungos dažnių spektro politikos
(2006/2212(INI))

Nuomonės referentė: Ruth Hieronymi

PASIŪLYMAI

Kultūros ir švietimo komitetas ragina atsakingą Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  pritaria Komisijos pozicijai, kad skaitmeninis elektroninis ryšys turi esminės svarbos visam šalies ūkiui, Lisabonos procesui ir i2000 m. strategijai, ir todėl būtina pertvarkyti dažnių spektro valdymo sistemą;

2.  įsitikinęs, kad ateityje bus siūloma dar sudėtingesni nei šiandien jau esantys trigubi balso telefonijos, interneto prieigos ir televizijos paketai, ir kad todėl ateityje produktų ir paslaugų ribos elektroninio ryšio srityje dar labiau susilies;

3.  atmeta vienpusį rinkos modelį, skirtą dažnių spektro valdymui, ir ragina, kad Komisija sudarytų sąlygas pertvarkyti dažnių spektro valdymo sistemą taip, kad galėtų būti taikomi įvairių rūšių licencijavimo modeliai, būtent, tradicinis administravimas, skaičiais neapribotas naudojimasis ir iniciatyvos pagal rinkos poreikius; tikslas turi būti skatinti ekonominį ir techninį našumą bei šių vertingų išteklių naudą visuomenei;

4.   mano, kad šalia rinkos poreikiais pagrįstų iniciatyvų dėmesį reikėtų atkreipti į tai, kad turėtų būti apskritai užtikrinta prieiga prie dažnių rinkos; pažymi, kad norint užtikrinti tokią prieigą, reikėtų sudaryti sąlygas, kad naudojantis švietimu ar alternatyvaus mokymo galimybe būtų suteikta informacija, žinios ir technologinė infrastruktūra;

5.   taigi ragina Komisiją apibrėžti skirtingų licencijavimo modelių taikymo sąlygas ir pagrįstumą prieš pateikiant kitus pasiūlymus dėl naujo dažnių spektro valdymo modelio ir ypač įvertinti, kada ir kokiomis sąlygomis vyks dažnių liberalizavimas ir ar valstybės narės, perėjusios prie skaitmeninio transliavimo, pajėgs racionalizuoti dažnių spektrą;

6.   mano, kad Komisijos vertingų ir mažiau vertingų ryšio paslaugų apibrėžtys yra per daug vienašališkos, kadangi jos remiasi beveik išskirtinai ekonominės naudos vertinimu ir nepakankamai įvertinama ta reikšmė, kurią turi radijo paslaugos ir į radijo paslaugas panašios žiniasklaidos paslaugos užtikrinant informacijos laisvę, nuomonių įvairovę ir užtikrinant kultūrinę ir kalbinę įvairovę, ir kartu daro įtaką demokratijai bei visuomenei;

PROCEDŪRA

Pavadinimas	dėl bendros Europos Sąjungos dažnių spektro politikos
Procedūros numeris	2006/2212(INI)
Atsakingas komitetas	ITRE
Nuomonę pateikė   Paskelbimo per plenarinį posėdį data	CULT 7.9.2006
Glaudesnis bendradarbiavimas - paskelbimo plenariniame posėdyje data
Nuomonės referentas (-ė)   Paskyrimo data	Ruth Hieronymi 28.8.2006
Pakeistas nuomonės referentas (-ė)
Svarstymas komitete	11.9.2006		9.10.2006
Priėmimo data	28.11.2006
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	18 1 0
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Christopher Beazley, Guy Bono, Marie-Hélène Descamps, Věra Flasarová, Hanna Foltyn-Kubicka, Milan Gaľa, Vasco Graça Moura, Lissy Gröner, Ruth Hieronymi, Manolis Mavrommatis, Marianne Mikko, Ljudmila Novak, Miguel Portas, Karin Resetarits, Nikolaos Sifunakis, Hannu Takkula, Helga Trüpel, Thomas Wise, Tomáš Zatloukal
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (178 straipsnio 2 dalis)
Pastabos (pateikiamos tik viena kalba)

PROCEDŪRA

Pavadinimas

dėl bendros Europos Sąjungos dažnių spektro politikos

Procedūros numeris

2006/2212(INI)

Atsakingas komitetas

ITRE

Paskelbimo plenariniame posėdyje data (45 straipsnis)

7.9.2006

Nuomonę teikiantis(-ys) komitetas(-ai)   Paskelbimo per plenarinį posėdį data

IMCO 7.9.2006

CULT 7.9.2006

Nuomonė nepareikšta   Sprendimo priėmimo data

Glaudesnis bendradarbiavimas   Paskelbimo per plenarinį posėdį data

Pranešėjas(-ai)   Paskyrimo data

Fiona Hall 30.5.2006

Pakeistas (-i) pranešėjas (-ai)

Svarstymas komitete

25.9.2006

13.11.2006

Priėmimo data

11.12.2006

Galutinio balsavimo rezultatai

+: –: 0:

35 0 0

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Jan Březina, Joan Calabuig Rull, Pilar del Castillo Vera, Jorgo Chatzimarkakis, Giles Chichester, Den Dover, Lena Ek, Norbert Glante, András Gyürk, Fiona Hall, Erna Hennicot-Schoepges, Ján Hudacký, Romana Jordan Cizelj, Werner Langen, Pia Elda Locatelli, Angelika Niebler, Reino Paasilinna, Aldo Patriciello, Herbert Reul, Teresa Riera Madurell, Andres Tarand, Patrizia Toia, Catherine Trautmann, Nikolaos Vakalis, Dominique Vlasto

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

Pilar Ayuso, Etelka Barsi-Pataky, Zdzisław Kazimierz Chmielewski, Lambert van Nistelrooij, Vittorio Prodi, John Purvis, Peter Skinner

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (178 straipsnio 2 dalis)

Sharon Bowles, Sepp Kusstatscher, Henri Weber

Pateikimo data

18.12.2006

Pastabos (pateikiamos tik viena kalba)

...