PRANEŠIMAS dėl Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių laisvosios prekybos zonos kūrimo

20.12.2006 - (2006/2173(INI))

Tarptautinės prekybos komitetas
Pranešėjas: Kader Arif

Errata/Addenda

• ERR01 (PDF - 107 KB)
• ERR01 (DOC - 39 KB)

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

dėl Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių laisvosios prekybos zonos kūrimo

(2006/2173(INI))

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į 1995 m. lapkričio 28 d. Barselonos deklaraciją, kuria pradėta Europos Sąjungos (ES) ir Viduržemio jūros pietinės bei rytinės pakrantės šalių (VJPRPŠ) partnerystė, ir jos metu patvirtintą darbo programą,

–   atsižvelgdamas į savo 2005 m. spalio 27 d. rezoliuciją dėl patikslinto Barselonos proceso[1],

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Tarybai ir Parlamentui „Dešimties metų Europos ir Viduržemio jūros valstybių regiono partnerystės jubiliejus. Darbo programa artimiausių penkerių metų problemoms spręsti“ (COM(2005)0139) ir jo 2005 m. balandžio 14 d. priedus (SEC(2005)0482 ir SEC(2005)0483),

–   atsižvelgdamas į 2003 m. kovo 11 d. Komisijos komunikatą Tarybai ir Parlamentui „Platesnė Europos kaimynystė: nauja santykių su mūsų rytų ir vakarų kaimynais struktūra“ (COM(2003)0104), komunikatą „Europos kaimynystės politika – strateginis dokumentas“ (COM(2004)0373), jos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, nustatančio bendrąsias nuostatas, kurios nustato Europos kaimynystės ir partnerystės priemonę (EKPP) (COM(2004)0628), 2004 m. gruodžio 9 d. komunikatą Tarybai „Dėl Komisijos pasiūlymų dėl veiksmų pagal Europos kaimynystės politiką (EKP)“ (COM(2004)0795), ir veiksmų planus Izraeliui, Jordanijai, Marokui, Palestinos autonominei administracijai, Tunisui ir Libanui,

– atsižvelgdamas į visų Europos ir Viduržemio jūros regiono ministrų konferencijų ir sektorių ministrų konferencijų, įvykusių nuo Barselonos proceso pradžios, išvadas ir ypač į Liuksemburge 2005 m. gegužės 31–31 d. vykusios Septintosios ES ir Viduržemio jūros regiono užsienio reikalų ministrų konferencijos išvadas,

– atsižvelgdamas į Europos ir Viduržemio jūros asociacijos susitarimus, sudarytus tarp EB ir valstybių narių su Tunisu[2], Izraeliu[3], Maroku[4], Jordanija[5], Egiptu[6], Libanu[7] ir Alžyru[8] ir į Europos ir Viduržemio jūros asociacijos laikinąjį susitarimą dėl prekybos ir bendradarbiavimo su EB ir Palestinos išsivadavimo organizacija ( Palestinos savivaldos naudai)_,[9] atsižvelgdamas į 1995 m. gruodžio 22 d. EB ir Turkijos asociacijos tarybos sprendimą Nr. 1/95 dėl galutinio Muitų sąjungos įgyvendinimo etapo (96/142/EB)_,[10]

– atsižvelgdamas į 2004 m. vasario 25 d. Jordanijos, Egipto, Tuniso ir Maroko pasirašytą Agadiro laisvosios prekybos susitarimą,

– atsižvelgdamas į strateginę partnerystę su Viduržemio jūros regionu ir Artimaisiais Rytais, dėl kurios Europos Vadovų Taryba sprendimą priėmė 2004 m. birželio mėn.,

– atsižvelgdamas į Regioninės plėtros politikos strategiją 2002–2006 m. ir į preliminarią Europos ir Viduržemio jūros regiono partnerystės programą 2005–2006 m. (MEDA),

– atsižvelgdamas į Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių laisvosios prekybos zonos tvarumo poveikio studiją, parengtą Mančesterio universiteto Plėtros politikos ir valdymo instituto,

–   atsižvelgdamas į savo 1995 m. lapkričio 17 d. rezoliuciją dėl ES ir Viduržemio jūros baseino šalių ekonominių ir prekybos ryšių[11],

– atsižvelgdamas į savo 2000 m. kovo 30 d. rezoliuciją dėl Viduržemio jūros regiono politikos[12],

– atsižvelgdamas į 2005 m. lapkričio 27–28 d. Barselonos aukščiausio lygio susitikimo išvadas ir rekomendacijas (įskaitant Komisijos parengtą penkmečio darbo programą),

– atsižvelgdamas į Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių parlamentinės asamblėjos Ekonomikos, finansų, socialinių reikalų ir švietimo komiteto 2006 m. gegužės 11 d. rezoliuciją dėl Europos ir Viduržemio jūros regiono investicijų ir partnerystės priemonės (EVJRIP) reorganizavimo į Europos ir Viduržemio jūros regiono investicijų ir plėtros banką,

– atsižvelgdamas į Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių parlamentinės asamblėjos darbus,

– atsižvelgdamas į savo 2004 m. gruodžio 14 d. rezoliuciją dėl pasiūlymo dėl Tarybos reglamento dėl finansinių ir techninių priemonių (MEDA), remiančių ekonominių ir socialinių struktūrų reformą pagal Europos Sąjungos ir Viduržemio jūros regiono valstybių partnerystę (kodifikuota versija)[13],

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Tarptautinės prekybos komiteto pranešimą ir į Užsienio reikalų bei Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitetų nuomones (A6‑0468/2006),

A. kadangi 1995 m. lapkričio 27–28 d. Barselonos konferencijoje patvirtintas unikalus ir labai ambicingas projektas – kurti glaudesnius Viduržemio jūros regiono šiaurės ir pietų šalių politinius, ekonominius, socialinius ir kultūrinius ryšius – ir kad šis projektas prisidėjo prie didelės regiono pažangos, tačiau dar toli gražu nėra baigtas,

B.  kadangi politinės sąlygos (Oslo susitarimai), kuriomis pagrįstas Barselonos procesas, tuo pačiu metu iš esmės pasikeitė, o taikaus susitarimo Artimuosiuose Rytuose perspektyva labiau negu bet kada neaiški,

C. kadangi ES ir valstybės narės suinteresuotos, kad Viduržemio jūros regionas vystytųsi abipusiškai naudingoje bendroje ekonominėje ir socialinėje erdvėje;

D. kadangi didelis Viduržemio jūros rytinės bei pietinės pakrantės šalių (VJPRPŠ) demografinis augimas verčia parengti ekonominę ir socialinę politiką ir neatidėliojant imtis atitinkamų veiksmų,

E.  kadangi VJPRPŠ ir ES suinteresuotos sumažinti nedarbo lygį regione ir suteikti jų piliečiams, ypač jaunimui ir kaimo gyventojams, padoraus gyvenimo perspektyvas, o siekiant išlaikyti dabartinį nedarbo lygį, 2000–2015 m. turi būti sukurta 35 milijonai naujų darbo vietų;

F.  kadangi VJPRPŠ ekonomika labai priklauso nuo užsienio prekybos, o visas eksportas ir importas sudaro apie du trečdalius BVP; kadangi didelė šio prekybos srauto dalis nukreipta į ES, o prekyba su VJPRPŠ sudaro tik 4 proc. Bendrijos užsienio prekybos; kadangi VJPRPŠ eksporto struktūra yra nėra įvairi ir išlieka susijusi su sektoriais, kurie turi mažai įtakos augimui;

G. kadangi atsižvelgiant į kitas ekonomikos zonas, ypač esančias pietryčių Azijos regione, Viduržemio jūros rytinės bei pietinės pakrantės šalys (VJPRPŠ) prarado savo turėtą tvirtą poziciją konkurencijos, pramonės plėtros ir socialinio vystymosi srityse ir kadangi jų dalyvavimas pasaulio prekyboje nuo 1980 m. susilpnėjo nepaisant santykinio ekonomikos pajėgumų stabilumo; kadangi minėta padėtis turėtų rūpėti ES ir yra svarbi jos geros kaimynystės politikai dėl įtakos socialiniam stabilumui ir sienų apsaugos politikai,

H.  kadangi laisvosios prekybos zonos sukūrimas gali turėti ne tik ilgalaikį bendrąjį, bet ir trumpalaikį ar vidutinės trukmės neigiamą poveikį ES Viduržemio jūros pakrantės šalims, o dar labiau – VJPRPŠ,

I.   kadangi laisvosios prekybos zona būtina siekiant panaikinti skurdą, užtikrinti darbo vietas, sustiprinti demokratiją ir paskatinti tvarųjį vystymąsi; kadangi ši laisvoji prekybos zona turi būti pagrįsta konkrečiomis subalansuotomis taisyklėmis, kurios būtinos siekiant geresnio VJPRPŠ dalyvavimo tarptautinėje prekyboje, užtikrinant ekonominę diversifikaciją, įveikiant globalizacijos iššūkius ir užtikrinant tinkamą pajamų paskirstymą;

J.   kadangi augantis ekonominis bendradarbiavimas Viduržemio jūros regione sukuria palankias perspektyvas Pietų Europos valstybių narių ekonomikai, taigi ir geresnei jų integracijai į bendrąją ES rinką,

K. kadangi abi Viduržemio jūros pakrantes iki šiol skiria didžiulė ekonominė, socialinė ir demografinė asimetrija; ryškių išsivystymo skirtumų galima pastebėti ir pačiose VJPRPŠ,

L.  kadangi išliekantis politinis ir ekonominis VJPRPŠ susiskaldymas ir realiai nevykstantis integracijos procesas gali turėti labai neigiamų padarinių Barselonos programai, o ypač laisvosios prekybos zonos kūrimui, nes didėtų prekybos susiskaldymo poveikis, taigi ir kai kurių VJPRPŠ priklausomybė nuo Bendrijos rinkos;

M. kadangi laisvosios prekybos zonos sukūrimas gali turėti ne tik ilgalaikį bendrąjį, bet ir trumpalaikį ar vidutinės trukmės neigiamą poveikį ES Viduržemio jūros pakrantės šalims ir VJPRPŠ,

N. kadangi šalys suinteresuotos, kad siekiant sumažinti ir kompensuoti neigiamus liberalizacijos proceso padarinius visiems regionams ir visoms suinteresuotoms šalims, būtų patvirtinta įvairių efektyvių paremiamųjų priemonių;

O. kadangi informacinių technologijų dėka mūsų visuomenė vis sparčiau vystosi, VJPRPŠ turėtų imtis kiekybine ir kokybine prasme aktyvesnių veiksmų mokslinių tyrimų ir technologijų srityje, kad sumažintų technologinį atsilikimą, kuris jas skiria nuo labiausiai šioje srityje išsivysčiusių šalių, be to, tai garantuotų ilgalaikiškesnį ir tvaresnį ekonominį augimą;

P.  kadangi VJPRPŠ padarė didelę pažangą pradinio mokslo srityje, stipriai sumažindamos neišsilavinimo lygį, kuris vis dėlto kai kuriose regiono šalyse išlieka labai didelis; kadangi galimybę įgyti aukštąjį ir universitetinį išsilavinimą turi tik maža dalis gyventojų, o mokymo sistema nėra pajėgi išugdyti tiek profesionalų arba aukšto lygio techninių darbuotojų, kad darbo rinkose būtų subalansuota pasiūla ir paklausa;

Q.  kadangi greta laisvosios rinkos zonos tarp Europos Sąjungos ir VJPRPŠ sukūrimo proceso, siekiant, kad bendradarbiavimas tarp ES ir VJPRPŠ būtų naudingesnis, būtina, kad VJPRPŠ pašalintų egzistuojančias politines ir ekonomines kliūtis, kurios stabdo viso regiono integracijos procesą;

Dėl naujo postūmio Barselonos procese

1. apgailestauja, kad trys pagrindiniai Barselonos proceso tikslai (bendrosios taikos ir stabilumo erdvės apibrėžimas; bendrosios gerovės zonos sukūrimas ekonominės partnerystės ir laisvosios prekybos zonos dėka; socialinis, kultūrinis ir humanitarinis bendradarbiavimas siekiant paremti regiono kultūrų dialogą) dar toli gražu nepasiekti;

2. primena, kad norint užtikrinti Europos ir Viduržemio jūros regiono integracijos proceso sėkmę ir sumažinti abiejų Viduržemio jūros pakrančių išsivystymo atotrūkį, šiose trijose srityse pažangos turi būti siekiama tuo pačiu metu;

3.  tvirtina, kad Barselonos proceso sustiprinimas prisidėtų prie Europos Sąjungos vertybių bei ekonominio ir socialinio modelio sklaidos; primena šio proceso viršenybę bei augančią institucionalizaciją prieš kitas naujas regionines iniciatyvas; tvirtina, kad ši iniciatyva yra stabilumo ir dialogo skatinimo veiksnys;

4.  pabrėžia, jog tam, kad Barselonos procesas, o ypač laisvoji ekonominė zona, būtų sėkmingi, būtina tvirta ir suderinta visų partnerių valia ir platesnis pilietinės visuomenės ir abiejų Viduržemio jūros pakrančių gyventojų įtraukimas;

5.  primygtinai pabrėžia, kad turi būti suformuluotas aiškesnis EKP tikslų apibrėžimas, kuriuo remiantis, nepaliekant nuošalyje Rytų Europos šalių, Barselonos procesas neturi būti silpninamas ir dvišaliam požiūriui neturi būti teikiama pirmenybė prieš daugiašalį regioninį požiūrį; mano, kad veiksmingesnis kaimynystės priemonės panaudojimas regioniniuose projektuose leistų pagerinti realios vientisos regioninės ekonominės erdvės skatinimo padėtį; laikosi nuomonės, kad remiant glaudesnį bendradarbiavimą su pažangiausiais partneriais ir gerbiant jų politinę, kultūrinę, religinę ir socialinę specifiką, VJPRPŠ vis dėlto turi būti laikomos atskiru vienetu;

6.  mano, kad toliau demonstruojant pozityvų požiūrį ir atsižvelgiant į susidariusį delsimą bei iškilusias problemas, 2010 m. terminas sukurti laisvosios prekybos zoną turėtų būti paržiūrėtas, atsižvelgiant į daugelį struktūrinių pasaulio ekonomikos laimėjimų, įvykusių nuo 1995 m., ir atsargesnio požiūrio į laisvą prekybą tarp nelygių partnerių būtinybę kviečia Komisiją, ES valstybes nares ir VJPRPŠ atgaivinti Barselonos procesą, pirmenybę teikiant tikros Europos ir Viduržemio jūros šalių socialinės ir ekonominės erdvės kūrimui ir į partnerystės ekonominę dalį labiau integruojant socialinius ir aplinkos apsaugos aspektus;

7.  ragina VJPRPŠ nepraleisti tvaraus augimo galimybės, kuri joms leistų geriau patenkinti augančius savo piliečių poreikius ir veiksmingai kovoti su globalizacijos iššūkiais;

8.  apgailestauja, kad ES suteikta techninė ir finansinė pagalba, nors ji buvo nemaža, nebuvo paminėta tarp Barselonos tikslų ir siekių, ypač kalbant apie socialinius kultūrinius Barselonos deklaracijos skyrius ir paramą vietos ekonomikai;

9.  mano, kad laisvosios prekybos zonos sukūrimas realia VJPRPŠ augimo galimybe taps tik tuo atveju, jeigu bus suderintas, laipsniškas ir pagrįstas racionalia partneryste, atitinkančia VJPRPŠ socialines ir ekonomines realijas, kuriomis skatinamas ekonomikos vystymasis ir gilesnė regionų integracija; primygtinai pabrėžia didesnio šalių partnerių dalyvavimo svarbą ir skatinantį partnerystės pobūdį; primena, kad partnerystės tikslai yra bendri abiem Viduržemio jūros pakrantėms; primygtinai pabrėžia būtinybę pripažinti VJPRPŠ teisę valdyti savo prekybos rinkų atvėrimo tempus ir savo ekonominio bei socialinio vystymosi strategijas;

10. mano, kad tarpinstitucinių ES ir VJPRPŠ santykių gerinimas yra svarbus Barselonos proceso sėkmės garantas; pritaria, kad būtų iš esmės padidintas oficialių ir neoficialių susitikimų tarp atsakingų Bendrijos valdžios institucijų, valstybių narių, VJPRPŠ ir atsakingų vietos valdžios institucijų skaičius; pageidauja, kad VJPRPŠ stebėtojo teisėmis dalyvautų Europos Sąjungos tarnybų darbe ir specialiose bendro intereso programose;

11. pabrėžia VJPRPŠ regioninės integracijos ir prekybos mainų tarp Pietų ir Pietų svarbą; pritaria 2004 m. vasario 25 d. Agadire pasirašytam susitarimui dėl laisvos prekybos su Maroku, Tunisu, Egiptu ir Jordanija; mano, kad tai yra būtina norint sukurti tikrąją laisvosios prekybos zoną, ir ragina prisidėti kitas regiono šalis; mano, kad ypač svarbu, kad ekonomikos integracijos procesai būtų patobulinti ir visos kliūtys, trukdančios prekybos mainams tarp valstybių, panaikintos kaip galima greičiau, ir kad visos galimybės, skirtos prekybai tarp Pietų ir Pietų valstybių vystyti, būtų išnaudotos;

12. ragina Europos Sąjungą padidinti techninei ir finansinei pagalbai VJPRPŠ skirtus asignavimus, nenukrypstamai laikantis ambicingų Barselonos tikslų, atsižvelgiant į šių šalių realią pažangą žmogaus teisių apsaugos, darbuotojų moterų ir darbuotojų vyrų apsaugos, aplinkos apsaugos, regioninės integracijos ir vietos viešųjų, švietimo ir kultūros paslaugų srityse;

13. primena, kad Viduržemio jūros regiono laisvosios prekybos ir ekonominės zonos kūrimas yra neatsiejamas nuo politinių pastangų, siekiant užtikrinti regione taiką, demokratizaciją, pagarbą žmogaus teisėms, lyčių lygybę ir skatinti tarpkultūrinį ir religijų dialogą bei taip pat dėti visas pastangas, užtikrinant, kad politinis dialogas ir pasitikėjimas tarp partnerių būtų pats svarbiausias elementas kuriant demokratiją regione;

Prekybos ir muitų politika

14. pabrėžia, kad muitai iki šiol sudaro didelę VJPRPŠ iždo pajamų dalį; todėl mano, kad nustatant bet kokio jų mažinimo planus, reikia atsižvelgti į VJPRPŠ ekonominę pažangą ir laiką, reikalingą įgyvendinti nešališkoms mokesčių reformoms, kompensuojančioms iš muitų gaunamų pajamų sumažėjimą;

15. ragina Komisiją atsižvelgti į tai, kad muitų tarifų lengvatos, kuriomis naudojasi VJPRPŠ, gali sumažėti, jei būtų pasirašyti laisvosios prekybos susitarimai tarp Bendrijos ir kai kurių trečiųjų šalių, būtų pagerinta bendroji lengvatų sistema (BLS) taikoma besivystančioms šalims, o kai kurioms Azijos šalims – labai stiprioms VJPRPŠ konkurentėms pramonės srityje – būtų suteikta kilmės kumuliacijos sistema;

16. prašo Komisijos, laikantis PPO teisės normų, Barselonos procese įvesti kompensavimo procedūrą, siekiant sumažinti neigiamą poveikį, kurį VJPRPŠ ir ateityje laisvosios prekybos zonos kūrimui gali turėti šis muitų tarifų lengvatų sumažinimas,

17. prašo Komisijos susilaikyti nuo bet kokių prašymų, viršijančių PPO reikalavimus, šalims partnerėms, o pertekliniais prašymais, pateikiamais derybose dėl laisvosios prekybos zonos, nedaryti poveikio kai kurių Viduržemio jūros šalių deryboms dėl stojimo į PPO;

18. džiaugiasi padaryta pažanga „prekybos palengvinimo“ srityje, ypač muitų srityje, tai yra suderinus ir supaprastinus, automatizavus ir pagreitinus muitinės procedūras, padidinus skaidrumą, pagerinus elektroninių informavimo ir apmokėjimo sistemų panaudojimą ir panaikinus kai kurias su muitais nesusijusias kliūtis, kurios šiandien pakeičia tradicines muitų kliūtis, ypač standartizavimo ir sertifikavimo srityse;

19. dar kartą patvirtina, kad atsižvelgiant į tarptautinės konkurencijos padidėjimą būtina sustiprinti politinę valią parengti svarbesnę ekonominę ir socialinę darbotvarkę, kuri gerina žiniomis grįstą ekonomikos konkurencingumą, skatina augimą, mokymą, naujoves ir tyrimus, sukuria naujas darbo vietas ir didina gerovę bendro vystymosi prasme;

20. ragina VJPRPŠ įgyvendinti glaudesnio bendradarbiavimo ir giminiavimosi programą, kuri paspartintų administracinės aplinkos ir gerai valdomo verslo reformą;

21. pabrėžia būtinybę suaktyvinti ir sustiprinti patikrinimus muitinėse, siekiant panaikinti prekių kontrabandos, padirbinėjimo ir piratavimo reiškinius, dėl kurių ne tik prarandamos pajamos, bet ir keliama grėsmė susijusių regionų gyventojų sveikatai;

Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių laisvosios prekybos zonos tvarumo poveikio studija

22. džiaugiasi paskelbta Mančesterio universiteto parengtos Laisvosios prekybos zonos tvarumo poveikio studijos antrąja dalimi; yra labai susirūpinęs dėl šios studijos išvadų, kuriose numatomi neigiami laisvosios prekybos zonos socialinės ir aplinkos apsaugos padariniai trumpu ir vidutiniu laikotarpiu; primygtinai ragina Komisiją pasinaudoti šiame pranešime pateiktomis rekomendacijomis būsimose diskusijose dėl laisvosios prekybos zonos kūrimo ir, kaip nurodoma tyrime, perorientuoti derybas į socialinę sanglaudą ir tvarų vystymąsi;

23. be to, pabrėžia partnerystės valdymo sistemos, skirtos įvertinti veiksmus, atliktus siekiant tikslų, sukūrimo svarbą; šis valdymas galėtų būti vykdomas sukuriant Viduržemio jūros regiono šalims skirtą analizės ir įvertinimo priemonę;

24. primygtinai prašo visų ES ir Viduržemio jūros regiono valstybių partnerystės dalyvių ministerijų lygmeniu aptarti pirmiau minėtos Laisvosios prekybos zonos tvarumo poveikio studijos rezultatus ir padaryti išvadas dėl šiuo metu vykstančių derybų dėl laisvosios prekybos zonos, įskaitant ir dėl jų laikino sustabdymo, kol studijoje nurodyti susirūpinimą keliantys klausimai bus apsvarstyti ir išspręsti;

Finansinė ir techninė parama

MEDA ir EKPP

25. apgailestauja, kad įgyvendindama Barselonos proceso tikslus, ES negalėjo panaudoti fondų lėšų, ir tai yra viena iš atsilikimo kuriant laisvosios prekybos zoną priežasčių;

26. konstatuoja gerus programos MEDA II rezultatus per 2004–2006 m. laikotarpį, palyginti su programa MEDA I, ypač kalbant apie išaugusius šalių gavėjų įsisavinimo gebėjimus ir MEDA projektų programavimo bei įgyvendinimo lankstumą nuo 2000 m.;

27. yra susidomėjęs EKPP – nauja priemone, kurios paskirtis – valdyti EKP finansinius aspektus, ir Komisijos pasiūlymu didinti finansavimą iki 14 930 000 000 EUR, siekiant geriau patenkinti šalių, kurioms ji gali būti skiriama, poreikius, su sąlyga, kad ji taps tikra suartėjimo priemone, kurioje bus numatyta parama, skirta kompensuoti Viduržemio jūros partnerių prarastas pajamas iš muitų ir kitas rinkų liberalizavimo sąnaudas;

28. laiko nepakankamu 2006 m. spalio 17 d. Tarybos patvirtintą 11 181 000  000 eurų finansinį paketą; todėl reikalauja, kad laikotarpio viduryje, 2008–2009 m., persvarstant finansines perspektyvas, būtų skiriama daugiau lėšų, kad integracijos procesas galėtų pasiekti savo tikslus;

29. pageidauja, kad ši finansavimo priemonė būtų veiksmingesnė, todėl būtina suteikti didesnę svarbą tinkamesniam ir labiau specializuotam programavimui bei partnerių ir pilietinės visuomenės dalyvavimui visuose projekto valdymo etapuose; ragina VJPRPŠ vyriausybes imtis veiksmų, kurie leistų geriau panaudoti Bendrijos paramą, ypač paramą, skirtą moksliniams tyrimams, profesiniam mokymui, infrastruktūrų ir vietos viešųjų paslaugų stiprinimui, pramonės ir žemės ūkio gamybos sistemos reorganizavimui; ragina Komisiją ir valstybes nares laikytis pusiausvyros tarp Rytų ir Pietų kaimynių bei teikti pirmenybę regioninio pobūdžio, ypač Pietų šalių, finansavimui;

30. dar kartą primygtinai tvirtina, kad, norint sukurti laisvąją prekybos zoną, o bendrąja prasme – kad Barselonos procesas būtų sėkmingas, EKP neturi nuvilti teisėtų VJPRPŠ lūkesčių, ypač kalbant apie Europos Sąjungos finansavimo geografinį paskirstymą ir jo suteikimo būdus;

Europos ir Viduržemio jūros regiono investicijų ir partnerystės priemonė (EVJRIP)

31. džiaugiasi, kad sukūrus EVJRIP pasiekta gerų rezultatų ir laiko jos stiprinimą gyvybiškai svarbiu Barselonos procesui; pageidauja, kad ji būtų pertvarkyta į tikrą Europos ir Viduržemio jūros regiono investicijų ir plėtros banką;

32. pažymi, kad MEDA programos ir EVJRIP veikla viena kitą papildo; ragina Komisiją ir Europos investicijų banką įvesti glaudesnio bendradarbiavimo ir koordinavimo procedūrą, kuri Bendrijos veiklą galėtų padaryti veiksmingesnę kuriant strategiją ir administruojant konkrečius projektus;

33. laikosi nuomonės, kad konsensuso tarp Europos Sąjungos valstybių narių belaukiant, gali būti pradėtas vykdyti Europos ir Viduržemio jūros regiono plėtros banko projektas ir kad pirmajame etape į jį turi būti įtrauktos visos suinteresuotos Europos Sąjungos ir pietinės pakrantės šalys;

Tiesioginės užsienio investicijos

34. pastebi, kad nedidelis finansinis patrauklumas gerokai riboja tiesioginių užsienio investicijų patekimą į VJPRPŠ ir sukelia neigiamus padarinius regiono ekonomikos augimui;

35. primena, kad investicijų[14] padariniai labai svarbūs kalbant apie subrangą, praktinės patirties sklaidą, mokymo poreikį, kurį būtina patenkinti bendrai nepakankamai industrializuotame regione, ir darbo vietų kūrimą;

36. mano esant būtinu, kad šios šalys vykdytų tokią prekybos politiką, kuri galėtų paskatinti privačių vietos investicijų panaudojimą, pvz., finansinės ir bankų sistemos modernizacija ir galimybių gauti kreditus palengvinimas;

37. laikosi nuomonės, kad dialogas tarp abiejų Viduržemio jūros pakrančių įmonių yra labai svarbus stiprinant prekybą ir investicijas;

Bendrosios kilmės taisyklės ir kilmės kumuliacijos sistema

38. džiaugiasi, kad visos Europos įstrižinė kumuliacijos sistema bus išplėsta ir pradėta taikyti visoms VJPRPŠ; mano, kad gali suteikti VJPRPŠ plačią ekonominę erdvę, apimančią ne tik Europos ir Viduržemio jūros pakrantės regioną, bet ir Europos laisvosios prekybos asociacijos (ELPA) bei Vidurio ir Rytų Europos šalis (VREŠ); prašo be išimčių laikytis Palestinos autonomijos raginimo, kad okupuotuose teritorijose pagaminta produkcija būtų žymima pagal kilmės taisykles;

39. todėl ragina VJPRPŠ kuo greičiau patvirtinti bendrus ES ir Viduržemio jūros regiono šalių protokolus dėl kilmės taisyklių, įtvirtintų atitinkamose susitarimuose su ES bei kitais ES ir Viduržemio jūros regiono šalių partneriais, siekiant, kad jos visos būtų taikomos visoje zonoje;

40. ragina VJPRPŠ su Europos Komisijos pagalba skubiai parengti privalomų užtikrinti kilmės taisyklių mokymo, informavimo ir sudominimo programas, taip pat atitinkamą mokymą ekonomikos subjektams ir muitinės pareigūnams;

41. kviečia Komisiją, vadovaujantis kriterijais, numatytais jos 2005 m. kovo 16 d. komunikate dėl kilmės taisyklių lengvatiniuose prekybos susitarimuose, taip pat remiantis prekybos ir vystymosi generalinių direktoratų po žaliosios knygos priėmimo 2005 m. užsakytais tyrimais, atidžiai apsvarstyti galimybę jas supaprastinti ir sušvelninti, ir būtinybę vykdyti veiksmingesnę jų taikymo stebėseną taip, kad būtų išvengta piktnaudžiavimo lengvatomis; visų pirma pageidauja, kad naujasis reglamentas užtikrintų šių taisyklių ir įsipareigojimų laikymąsi visoje Europos ir Viduržemio jūros regiono teritorijoje;

Žemės ūkis

42. pabrėžia, kad dėl žemės ūkio rinkos atvėrimo būtina spręsti bendru sutarimu ir tai daryti palaipsniui ir sistemingai, suteikiant galimybę taikyti išimtis ir nustatyti tvarkaraštį bei atsižvelgiant į ES ir VJPRPŠ perspektyvas minėtame sektoriuje, įvairių šalių tarpusavio skirtumus ir ypatingus bruožus žemės ūkio srityje; be to , pabrėžia, kad koks svarbus šis sektorius VJPRPŠ tiek ekonomikos, tiek ir socialiniu aspektais bei kaip svarbu išvengti kaimo vietovių gyventojų nuskurdinimo, nes tai skatina masinį išsikėlimą ir koncentraciją miestuose, ypač pakrančių miestuose;

43. ragina Komisiją ir VJPRPŠ vyriausybes teikti pirmenybę visoms iniciatyvoms, kurių tikslas – pirminio sektoriaus modernizavimas ir jo tvarioji plėtra, siekiant pagerinti gyvenimo sąlygas ir sukurti naujas darbo vietas žemės ūkyje ir su juo nesusijusioje kaimo

44. prašo įgyvendinti bendrą techninės pagalbos ir žmogiškųjų išteklių rengimo sistemą; pabrėžia būtinybę, kad ES veiksmai regiono žemės ūkio srityje prisidėtų prie veiksmingos vandens politikos sukūrimo, aplinkos ir bioįvairovės apsaugos, žemės ir jos derlingumo išsaugojimo, maisto sektoriaus nepriklausomybės ir tipiškų regioninių produktų populiarinimo; dar kartą patvirtina savo palaikymą VJPRPŠ įgyvendinamai politikai, skirtai žemės ūkio produkcijos įvairinimui;

45. mano, kad prie vietos sąlygų pritaikyto ūkininkavimo skatinimas, kuris paprastai nėra didelis, taip pat aplinkos gerinimas, o kartu ir kaimo gyventojų ekonominės ir sveikatos būklės gerinimas neįmanomas vien tik liberalizuojant laisvą žemės ūkio produktų patekimą į rinką, tačiau įmanomas naudojant patobulintą ir kvalifikuotai parengtą patekimo į rinką schemą; pagal šią schemą ūkių produktai lengviau patektų į Europos Sąjungos rinkas, jei jie būtų pagaminti vadovaujantis ES taisyklėmis ir atsižvelgiant į maisto apsaugos reikalavimus; šių taisyklių neatitinkančių produktų importui būtų taikomos sankcijos, sumokant mokesčius ES pasienyje; iš šių mokesčių sudaryto fondo lėšomis turėtų būti remiami projektai, skirti kaimo plėtrai eksportuojančiose šalyse skatinti;

46. taigi mano, kad bet kuris rinkos tarp Europos Sąjungos ir VPRŠ atvėrimas turi būti įgyvendinamas palaipsniui ir pamatuotai, atsižvelgiant į žemės ūkio politiką ir reformas, vykdomas abiejose Viduržemio jūros regiono pakrantėse; primygtinai pabrėžia tai, kad derybos dėl patekimo į rinką jokiu būdu negali būti bendros, turi būti susitarta dėl kiekvieno atskiro atvejo ir dėl kiekvieno produkto atskirai; taip pat atkreipia dėmesį į poreikį apsaugoti „jautrius“ produktus, kurie neturėtų būti įtraukiami į jokį liberalizavimą, siekiant apsaugoti vietos gamintojus nuo nepataisomų nuostolių;

47. primena, kad daugelis Viduržemio jūros regiono šalių išreiškė pageidavimą, kad būtų išsaugotos jų prekybos lengvatos Bendrijos rinkoje; mano, kad šios lengvatinės ir asimetrinės sistemos išsaugojimas yra nesuderinamas su visuotiniu žemės ūkio sektoriaus liberalizavimu; pabrėžia, kad visoms Viduržemio jūros regiono šalims yra atitinkamai svarbu savo pačių rinkose išsaugoti kai kurias pasiūlos valdymo priemones; todėl prašo Komisijos ir VPRŠ atstovų Pasaulio prekybos organizacijoje (PPO) vykdomose daugiašalėse prekybos derybose visomis įmanomomis priemonėmis (įskaitant pieno, vaisių ir daržovių įtraukimą į jautrių produktų sąrašą) siekti riboti rinkos pusiausvyros sutrikimus ir bet kokį kitokį neproporcingumą, taip pat žemės ūkio rinkų VPRŠ ir ES šalyse konkurencijos iškreipimą – kadangi dėl to ir vienos, ir kitos šalių grupės ūkininkai gali patirti nuostolių;

48. kviečia visus Europos ir Viduržemio jūros regiono žemės ūkio sektoriaus socialinius ir profesinius dalyvius skatinti bendradarbiauti kituose minėtąjį sektorių papildančiuose sektoriuose, skatinant Viduržemio jūros šiaurinių ir pietinių pakrančių ir (jei tai įmanoma) VPRŠ pietinių ir rytinių pakrančių produktų tarpusavio papildomumą; kaip pavyzdį pateikia vynininkystės arba vaisių ir daržovių sektorių, kurio gaminiai iš abiejų Viduržemio jūros pakrančių gali papildyti komercinę pasiūlą ir padaryti ją dar patrauklesnę vartotojams;

49. skatina dėl minėtosios priežasties kartu pradėti įgyvendinti bendrą Europos ir Viduržemio jūros regiono ženklinimo politiką, kurios pagrindas būtų kilmės vietos nuorodos; ši politika turi pakankamai atitikti dabartines ES taisykles, kurių pagrindą sudaro kilmės vietos nuorodos ir ekologinis sertifikavimas , gamybos būdų atsekamumas ir skaidrumas;

50. išreiškia įsitikinimą, kad Viduržemio jūros regiono Pietų ir Rytų šalyse rinkų liberalizavimas pirmiausia būtų naudingas stambiems mechanizuotiems ūkiams, kurie jau naudojasi žemės ūkio išlaidų kompensavimo sistema; ragina Europos ir Viduržemio jūros regiono partnerystės institucinius veikėjus sudaryti smulkiems gamintojams geresnes galimybes gauti paskolas ir įdiegti sistemą, pagal kurią būtų galima derinti paramą mažiems ūkiams, kurie sudaro didžiąją dalį šių šalių žemės ūkyje dirbančių gyventojų ir kurie taps pirmosiomis Europos Sąjungos konkurencijos aukomis ir ilgainiui, taikant naują paramos tvariam ūkininkavimui sistemą ir nedidelio masto investicijas į maisto perdirbimo pramonę, pakeisti senąją kompensavimo ir pagalbos sistemą, kad būtų galima sustiprinti kaimo ekonomikos konkurencingumą įvairinimo, vietos prekybos ir konkrečių savybių produkcijos gamybos būdu;

51. prašo apsvarstyti galimybę abiejose Viduržemio jūros pakrantėse įgyvendinti tikrą integruotą žemės ūkio politiką, maisto saugumui VJPRPŠ teikiant pirmenybę prieš prekybos kriterijus, ir koordinuoti žuvininkystės ir vandens politikos valdymą;

Technikos standartai ir taisyklės, intelektinė nuosavybė, konkurencija

52. mano, kad suderinus ES ir VJPRPŠ reglamentus, atsirastų aiškus pagrindas išplėsti ir sustiprinti prekybą, siekiant didesnio skaidrumo ir sudarant sąlygas sąžiningesnei konkurencijai; laikosi nuomonės, kad įstatymų nuostatų suderinimas arba bent jau sugretinimas irgi gali padėti vystyti prekybą tarp Pietų šalių;

53. pabrėžia, kad svarbu numatyti atitinkamą ekonominį skatinimą ir techninę pagalbą MVI, kurios susiduria su sunkumais padengdamos prisitaikymo prie asociacijos susitarimais nustatytų normų išlaidas;

54. ragina VJPRPŠ parengti ir taikyti intelektinės nuosavybės teisės aktus, atitinkančius tarptautinius standartus, skatinančius naujoves ir kūrybą, kurie būtų pakankamai lankstūs, kad patenkintų šių šalių poreikius ir ypatumus; prašo Komisijos, kalbant apie intelektinės nuosavybės teisės aktus, nereikalauti iš VJPRPŠ daugiau, nei numatyta įsipareigojimuose pagal dabartinius TRIPS;

Paslaugos

55. mano, kad sukūrus laisvosios prekybos zoną, bet koks paslaugų liberalizavimas bus galimas tiktai suderinus su VJPRPŠ ir pripažįstant jų teisę valdyti laipsnišką jautrių ir lengvai pažeidžiamų ekonomikos sričių atvėrimą;

56. mano, kad paslaugų sektorius yra ES ir Viduržemio jūros regiono šalių laisvosios prekybos zonos sėkmės pagrindas; primena, kad paslaugų sektorius yra labai svarbus VJPRPŠ ekonomikai ir kad jis sudaro apie 50 proc. Egipto, Maroko ir Sirijos BVP, 60 proc. Tuniso BVP ir daugiau kaip 70 proc. Jordanijos ir Libano BVP;

57. atsižvelgia į tai, kad 2006 m. kovo mėn. vykusioje penktojoje Europos Sąjungos ir Viduržemio jūros regiono šalių prekybos ministrų konferencijoje buvo oficialiai pradėtos derybos dėl prekybos liberalizavimo paslaugų ir investicijų srityse tarp Europos Sąjungos ir kai kurių VJPRPŠ;

58. prašo Komisijos nedaryti spaudimo VJPRPŠ, kad jos atvertų savo paslaugų rinkas labiau, nei tą jos įsipareigojo daryti pagal Bendrąjį susitarimą dėl prekybos paslaugomis (pranc. AGCS) ir PPO, ir teigiamai atsakyti į pasiūlymą, išplečiant ES nuostatas dėl didesnių galimybių laisvo darbuotojų judėjimo paslaugų sektoriuje (Bendrojo susitarimo dėl prekybos paslaugomis IV straipsnis);

Transportas

60. laikosi nuomonės, kad Europos ir Viduržemio jūros regiono transporto tinklo vystymas, pagrįstas moderniomis tarpusavio sąsajomis ir bendra bendradarbiavimo, koordinavimo ir vystymosi gerinimo strategija, yra pagrindinė laisvosios prekybos zonos sėkmės sąlyga; mano, kad VJPRPŠ yra labiau susietos su transeuropiniais transporto tinklais ir turėti galimybę dalyvauti įgyvendinant būsimuosius prioritetinius projektus; todėl prašo visų pirma įvertinti jūrų transporto kelių pagerinimo ir krovinių gabenimo jūros transportu išlaidų sumažinimo galimybes;

61. prašo Komisijos ir VJPRPŠ infrastruktūrų modernizavimui skirti pakankamus finansinius išteklius, ypatingą dėmesį skiriant logistikai, ir pradėti būtinas reformas, siekiant padaryti sektorių konkurencingesnį ir dinamiškesnį, atsižvelgiant į ypatingą zonos geografinę padėtį: tai yra natūralus prekybą tarp Europos ir Azijos (ypač Kinijos ir Indijos) jungiantis taškas;

62. ragina VJPRPŠ, bendradarbiaujant su Komisija, padaryti našesnį kelių ir uostų sektorių, siekiant sumažinti labai dideles logistikos ir transporto išlaidas, kurios regiono pramonės ir žemės ūkio produkciją daro mažiau konkurencingą; prašo taip pat apsvarstyti ir oro transporto klausimus, ypač krovinių gabenimą oro transportu;

63. pritaria, kad būtų priimtas komunikatas Tarybai dėl pagrindinių transeuropinių kelių tiesimo Viduržemio jūros regiono šalių link, atsižvelgiant į būtinybę subalansuoti transporto srautus šiame regione;

Energetika

64. pažymi, kad didžioji dalis Barselonos proceso šalių energetikos atžvilgiu tampa vis labiau priklausomos nuo išorės išteklių, ypač kalbant apie naftą ir dujas, ir kad šios paklausos augimas darys papildomą spaudimą dabartiniams apsirūpinimo kanalams; todėl mano, jog reikėtų, kad Viduržemio jūros regiono šalys glaudžiau bendradarbiautų energetinio aprūpinimo srityje;

65. prašo, kad Europos ir Viduržemio jūros regiono rinkai kurti būtų priskirtas pagrindinis vaidmuo; atsižvelgdamas į neseniai užfiksuotą angliavandenilių ir dujų kainų augimą, verčiantį ES ir VJPRPŠ, neturinčias savų energetikos išteklių, atnaujinti dialogą su energiją gaminančiomis šalimis, koordinuojant savo pastangas ir vengiant labiausiai tikėtinų dvišalių susitarimų sudarymo, kurie yra žalingi Europos Sąjungai ir VJPRPŠ; pritaria 2006 m. lapkričio 20–21 d. vykusio Forumo dėl išorės energetikos politikos metu Komisijos išdėstytam siekiui savo išorės energetikos politikoje skirti svarbią vietą Šiaurės Afrikai ir Artimiesiems Rytams ir pageidauja, kad šie pareiškimai būtų patvirtinti konkrečiais veiksmais;

66. džiaugiasi, kad buvo įgyvendintas energetinis bendradarbiavimas Viduržemio jūros regione, pavadintas REMEP platforma (angl. Rome Euro-Mediterranean Energy Platform); mano, kad ši platforma gali būti atskaitos tašku stiprinant bendradarbiavimą tarp ES ir VJPRPŠ svarbių regioninių iniciatyvų ir įgyvendinant kitus galimus bendrą reikšmę turinčius veiksmus;

67. džiaugiasi, kad buvo pradėti svarbūs subregioniniai projektai, pvz., laipsniškas Magrebo šalių elektros energijos rinkos sujungimas su ES rinka, Mašreko dujų rinkų sujungimas ir dujotiekių Viduržemio jūros regiono valstybėse (Medgaz) ir arabų šalyse statyba;

68. ragina Komisiją, ES valstybes nares ir VJPRPŠ išnaudoti naujas dvišalio ir daugiašalio bendradarbiavimo formas energetikos sektoriuje, ypač kalbant apie energetinio efektyvumo gerinimo veiksmų įgyvendinimą; taip pat prašo VJPRPŠ vykdyti atsinaujinančius energijos išteklius ir aplinkos apsaugą skatinančią politiką (rafinavimo veikla ir rizika, susijusi angliavandenilių gabenimu Viduržemio jūra);

69. mano, kad Europos Sąjungai ir VJPRPŠ, neturinčioms energetinių išteklių, būtina vesti strateginį dialogą dėl galimybių skatinti masinę atsinaujinančios energijos gamybą ir suteikti VJPRPŠ teisę dalyvauti Europos Sąjungos programose, susijusiose su tyrimais ir plėtra (R&D) atsinaujinančios energijos srityje;

70. pabrėžia vaidmenį, kurį gali suvaidinti pirmosios kartos biokuras, viena vertus, būdamas alternatyviu energijos šaltiniu, o kita vertus, padidindamas jų prekybinį konkurencingumą energetikos rinkose;

Aplinka ir tvarus vystymasis

71. džiaugiasi 2005 m. Barselonos aukščiausio lygio susitikimo metu patvirtinta iniciatyva „Horizontas 2020“, kuria siekiama sumažinti užterštumą regione, iki 2020 m. nustatant ir siekiant pašalinti teršalų šaltinius; pabrėžia, kad šia iniciatyva galima papildyti ir atgaivinti 1995 m. patvirtintą Viduržemio jūros regiono vystymosi strategiją;

72. ragina Komisiją ir VJPRPŠ susitelkti į pagrindinį aplinkos apsaugos tikslą, t. y. nutraukti Viduržemio jūros taršą (ypač sumažinant pramoninę taršą ir miesto atliekas), nustatant tinkamesnę politinio ir finansinio bendradarbiavimo formą, kuri labiau įtrauktų regionines ir vietos valdžios institucijas bei pilietinės visuomenės atstovus ir privatų sektorių; todėl ragina Komisiją reguliariai įvertinti šioje srityje atliktą pažangą;

73. ragina Komisiją pirmiausia sutelkti dėmesį į visišką Barselonos protokolo, susijusio su jūros taršos, kurią vykdo visos Viduržemio jūros regiono šalys, šaltiniais žemėje, įgyvendinimą, ypač didinant techninės pagalbos Viduržemio jūros aplinkos apsaugai programos (METAP) finansavimą;

74. laikosi nuomonės, kad ši iniciatyva nusipelno didesnio dėmesio ir visiško Europos Parlamento palaikymo, atsižvelgiant į jos svarbą ne tik tvariajai regiono plėtrai (turizmas, žuvininkystė, žemės ūkis, geriamo vandens prieinamumas), bet ir kaimyninių regionų gyvenimo kokybei;

Pramonė

75. susirūpinęs pastebi, kad VJPRPŠ išplėtota specializuota žemo technologinio lygmens ir mažos pridėtinės vertės produktų gamybos pramonė, kuri jas silpnina išorės konkurentų atžvilgiu; mano, kad siekiant laisvosios prekybos zonos sėkmės, būtina didinti VJPRPŠ pramonės konkurencingumą, ir ragina VJPRPŠ tiesioginėmis priemonėmis padėti įmonėms stiprinti savo galimybes konkuruoti su Europos ir Azijos gamintojais;

76. prašo, kad pramonės sektoriaus liberalizavimo tvarkaraštis būtų pritaikomas atsižvelgiant į kiekvienos VJPRPŠ ekonominių ir socialinių sąlygų (ypač nedarbo lygio) raidą ir jo poveikį aplinkai;

77. ragina VJPRPŠ pradėti vykdyti pramonės srities regioninę politiką, skatinančią masto ekonomiką ir geresnę plėtros strategiją, kurioje būtų atsižvelgiama į regiono labai mažas įmones (LMĮ) bei mažas ir vidutines įmones (MVĮ); ragina Komisiją ir VJPRPŠ skatinti LMĮ ir MVĮ, sukuriant veiksmingas finansavimo paslaugas ir suteikiant techninę administracinę pagalbą, leisiančią padidinti jų konkurencingumą;

78. taip pat ragina Komisiją ir VJPRPŠ tęsti bendrus veiksmus, susijusius su (a) administraciniais supaprastinimais, (b) darbuotojų, darbdavių ir profesinių sąjungų asociacijų atstovavimo stiprinimu, (c) informacijos, susijusios su prekyba, prieinamumu, (d) technine pagalba ir pagalbos paslaugomis įmonėms, (e) nuolatiniu mokymu;

Tekstilės sektorius

79. ir toliau nerimauja dėl to, kaip VJPRPŠ ir Europos Sąjungos tekstilės ir aprangos pramonės rezultatus paveikė tai, kad 2005 m. sausio 1 d. nustojo galioti susitarimas dėl tarptautinės prekybos tekstilės gaminiais; primena, kad šis sektorius gyvybiškai svarbus daugelio VJPRPŠ ir kai kurių Europos Sąjungos šalių ekonomikai; pabrėžia, kad su Komisijos parama reikėtų įgyvendinti programą, skirtą stiprinti sektoriaus konkurencingumą;

80. mano, kad didžiuliai sunkumai, su kuriais susidūrė tekstilės sektorius, gali neišvengiamai turėti neigiamų padarinių ES šalių ir VJPRPŠ ekonomikai ir netiesiogiai laisvosios prekybos zonos kūrimui; laikosi nuomonės, kad nustatant naują ES prekybos ir investicijų strategiją Kinijos atžvilgiu ir apskritai Europos Sąjungos prekybos politiką Azijos atžvilgiu, turėtų būti atsižvelgta į galimus padarinius VJPRPŠ ir ES šalims;

81. ragina Komisiją, glaudžiai bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis ir privačiu sektoriumi, vykdyti ad hoc pagalbos programas, siekiant pagerinti šių šalių tekstilės pramonės konkurencingumą ir sustiprinti jų tradicinius ryšius su Bendrijos gamintojais;

82. laikosi nuomonės, kad dabartinės kliūtys galėtų būti įveiktos reorganizuojant sektorių, kuris pasinaudojant tuo, kad yra geografiškai artimas Europos rinkoms, galėtų būti sutelktas į vidutinės ir aukštos kokybės produkcijos gamybą, kurios pristatymo (ir atsargų atnaujinimo) laikas būtų trumpesnis, o kainos konkurencingesnės;

83. palaiko ES ir Viduržemio jūros regiono šalių gamybos erdvės konsolidavimą, nes tik jis Viduržemio jūros regiono Pietų ir Šiaurės valstybėms gali sudaryti galimybę konkuruoti su konkurencingų regionų visuma ir užtikrinti pramonės produkcijos bei darbo vietų išsaugojimą; mano, kad būtina skirti specialius Europos Sąjungos asignavimus, kurie sudarytų galimybę remti mokslinių tyrimų, naujovių arba bendradarbiavimo šia kryptimi programas;

84. palaiko ES ir Viduržemio jūros regiono šalių partnerystę, kur, ryžtingos mokymo, tyrimų ir plėtros, technologinių naujovių, pažangiosios praktikos skleidimo ir keitimosi informacija apie rinkas paramos politikos dėka skatina bendradarbiavimą ir sektoriaus konkurencingumą; rekomenduoja įkurti ES ir Viduržemio jūros regiono šalių mokyklų, institutų ir specializuotų technikos centrų tinklą tekstilės ir aprangos sektoriuje, siekiant skatinti partnerystę technikos srityje ir bendras mokymo ir mokslinių tyrimų programas;

85. atkreipia dėmesį į tai, kad sudėtingas finansavimo gavimas ir kai kurių finansinių priemonių nesuderinimas vis dar yra didelės sektoriaus MVĮ kliūtys; ragina Komisiją numatyti nuostatas, skirtas panaikinti šią spragą, taip pat skatinimo priemones, skirtas išlaikyti dalį gamybos tinklo ES ir Viduržemio jūros regiono šalių zonoje;

Mokslas ir technologija

86. yra susirūpinęs dėl daugelio VJPRPŠ atsilikimo švietimo ir mokslinių tyrimų srityje; pastebi, kad nepaisant nepaneigiamo mokyklinio švietimo lygmens augimo, darbo rinkos ir mokyklinio švietimo sritys ir toliau nepakankamai sąveikauja, o dėl to gerokai nukenčia produktyvumas, darbo jėgos kvalifikacija, o bendresniu mastu – regiono vystymosi perspektyvos;

87. ragina Komisiją ir VJPRPŠ įgyvendinti bendro švietimo sistemos gerinimo iniciatyvas, labiau atsižvelgti į jaunimo vaidmenį, skatinti platesnius universitetinius mainus ir moterų įtraukimą į darbo rinką, pasinaudojant specialiomis pedagoginėmis programomis; laikosi nuomonės, kad moterų dalyvavimas darbo rinkoje yra pagrindinis ekonominio vystymosi veiksnys; džiaugiasi Anna Lindh Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių fondo kultūrų dialogo iniciatyvomis, susijusiomis su ES ir Viduržemio jūros regiono šalių mokyklomis, jaunųjų mokslininkų komandomis, vasaros universitetais ir mainų programomis, kurios leidžia gilinti dialogą ir bendradarbiavimą tarp ES ir Viduržemio jūros regiono šalių partnerystės narių;

88. skatina VJPRPŠ teikti pirmenybę vystymosi modeliui, pagrįstam žinių ekonomika, ir gerokai padidinti BVP dalį, skirtą moksliniams tyrimams; ragina Komisiją suteikti finansinę ir techninę pagalbą;

89. ragina Komisiją remti tarpuniversitetinį tinklą Euromesco (ES ir Viduržemio jūros regiono tyrimų komisija); skatinti partnerystės tarp universitetų, tyrimo centrų, laboratorijų ir mokyklų institucionalizaciją; skatinti šių institucijų mokslininkų, dėstytojų ir doktorantų judėjimą ir bendrųjų mokslinių tyrimų programų stiprinimą;

90. prašo Komisijos įvertinti šiuo metu veikiančius finansavimo ir programavimo mechanizmus, siekiant skirti didesnį dėmesį bendriems ES ir VJPRPŠ projektams ir sudaryti šioms šalims geresnes galimybes dalyvauti mokslinių tyrimų pagrindų programose;

91. pabrėžia profesinio mokymo svarbą, nes tai yra pagrindinis įmonių vystymosi veiksnys; ši svarba turi būti įvertinta įgyvendinant įmonių nurodytoms problemoms ir poreikiams pritaikytas programas;

Prekyba ir vystymasis

92. pabrėžia, kad ES prekybos politika ne prieštarauja jos plėtros ir skurdo mažinimo politikos tikslams, o juos papildo; primena, kad daugiau kaip 30 proc. VJPRPŠ gyventojų tenka mažiau kaip 2 JAV doleriai per dieną; ragina ES investuoti į specialųjį kovos su visišku ir santykiniu skurdu veiksmų planą – tam tikrą Viduržemio jūros regiono „Tūkstantmečio tikslų“ versiją;

93. pabrėžia, kad mikrokreditas, ypač mažų įmonių žemės ūkio sektoriuje savininkams, yra pagrindinė kovos su skurdu bei tvaraus socialinio ir ekonominio vystymosi , kaip numatyta Tūkstantmečio tiksluose, priemonė; tai taip pat yra svarbus moterų emancipacijos veiksnys; mano, kad šį naują mikroekonominį aspektą būtina pripažinti laisvojoje prekybos zonoje, o plačiau kalbant – EKP ir Barselonos procese; ragina Tarybą ir Komisiją labiau palaikyti iniciatyvas, skirtas skatinti mikrofinansus VJPRPŠ, iš esmės sustiprinti veikiančias programas ir parengti bei paskatinti naujas sistemas, leidžiančias palengvinti kreditų gavimą;

94. pabrėžia esminių darbo standartų ir tinkamų darbo vietų svarbą laisvosios prekybos zonos plėtrai; pažymi, kad vystymosi ir skurdo mažinimo poreikiams atstovaujanti tarptautinės prekybos sistema taip pat prisidės prie socialinės pažangos ir užimtumo, kad prekybos taisyklės neturi pažeisti TDO įtvirtintų socialinių standartų, kad kova su bet kokio pobūdžio išnaudojimu darbe ir pagarba profesinių sąjungų laisvei yra būtina teisingos prekybos sistemai, atstovaujančiai visų interesams; ragina Komisiją dirbti šia linkme glaudžiai bendradarbiaujant su Tarptautine darbo organizacija, ypač atsižvelgiant į EKP veiksmų plano įgyvendinimo perspektyvą;

96. tvirtina, kad būtina skatinti elgesio kodeksus tarptautinėse bendrovėse, įtraukiant į juos nuostatas dėl tinkamos darbo vietos; rekomenduoja įmonėms, turinčioms būstinę Europoje ir filialus VJPRPŠ, reguliariai vertinti, kaip jų filialai laikosi šių elgesio kodeksų; prašo, kad visos prisijungusios naujos įmonės pritartų elgesio kodeksams ir apie tai viešai praneštų;

Galutiniai samprotavimai

97. primena 2005 m. Barselonos Europos Vadovų Tarybos sprendimą dėl tarpusavio bendradarbiavimo erdvės migracijos, socialinės integracijos, teisingumo ir saugumo srityse sukūrimo; mano, kad ši erdvė yra būtinas veiksmingos ES ir Viduržemio jūros regiono šalių laisvosios prekybos zonos sukūrimo elementas;

98. laikosi nuomonės, kad nepaisant to, kad sąlygos tam dar nesukurtos, laisvosios prekybos zona turėtų būti papildyta laipsniškai sudarant sąlygas laisvam darbuotojų judėjimui; atsižvelgiant į Europos darbo rinkos padėtį ir į dabartinę tarptautinės bendruomenės nuomonę apie migracijos ir vystymosi ryšius; tvirtina, kad būtina sumažinti migrantų vykdomų piniginių pavedimų išlaidas, siekiant, kad jie būtų maksimaliai panaudoti vietos ekonomikoje; mano, kad reikia skubiai sukurti teisines ir administracines sąlygas, galinčias palengvinti vizų išdavimą Europos ir Viduržemio jūros regiono partnerystės dalyviams, studentams, universitetų darbuotojams ir socialinės bei ekonominės srities veikėjams;

99. yra susirūpinęs dėl to, kad ES nėra suformulavusi aiškaus Viduržemio jūros regiono politikos apibrėžimo ir regiono plėtros bei stabilizavimo ilgalaikės strateginės vizijos; pabrėžia būtinybę, kad Europos ir Viduržemio jūros regiono integracijos procesas vėl taptų vienu ES darbotvarkės politinių prioritetų;

100.    apgailestauja dėl nuolatinio Libano ekonominės sistemos ir infrastruktūros griovimo pastarojo konflikto su Izraeliu metu, nes tai stabdys šios šalies vystymąsi ir laisvosios prekybos zonos kūrimą; prašo, kad ES pagal dabartinį taikos procesą oficialiai įsipareigotų suteikti reikiamą finansinę paramą šios šalies ekonominiam ir socialiniam restruktūrizavimui; reiškia didelį susirūpinimą dėl Palestinos teritorijų, todėl ragina Tarybą ir Komisiją bendradarbiaujant su tarptautine bendruomene suteikti Palestinos gyventojams būtinąją humanitarinę pagalbą ir prašo Izraelio vyriausybės atnaujinti šiuo metu sustabdytą pajamų, gaunamų iš mokesčių ir muitų, pervedimą Palestinai; kuo skubiau ragina Komisiją, kad ji reikalautų atitikties su Barselonos proceso nuostatomis, ypač su žmogaus teisių nuostatomis, įtrauktomis į Asociacijos sutartį, siekiant regione sukurti tikrąją laisvės ir saugumo erdvę;

101.    mano, kad ES užsienio politikos Viduržemio jūros regione tikslas, primenant paskutinius Europos Sąjungos kaimynystės politikos veiksmus bei atsižvelgiant į naują Kinijos dalyvavimą Afrikoje, – remti ir skatinti politines demokratines bei socialines ekonomines reformas šalyse partnerėse, siekiant kartu kurti bendrą klestinčią erdvę;

102.    atkreipia dėmesį į Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių parlamentinės asamblėjos kaip demokratinės institucijos, kuri, vadovaudamasi 3 Barselonos proceso ramsčiais, jungia parlamento narius abipus Viduržemio jūros krantų, vaidmenį partnerystėje; ragina stiprinti bendradarbiavimą ekonomikos srityje tarp Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių parlamentinės asamblėjos, Komisijos ir Europos Sąjungos Tarybos;

103.paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai, valstybių narių ir VJPRPŠ valstybių ir vyriausybių vadovams bei parlamentams, taip pat Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių parlamentinei asamblėjai;

• [1]  Priimti tekstai, P6_TA(2005)0412.
• [2]  OL L 97, 30.3.1998, p.2
• [3]  OL L 147, 21.6.2000, p.3
• [4]  OL L 70, 18.3.2000, p.2
• [5]  OL L 129, 15.5.2002, p.3
• [6]  OL L 304, 30.9.2004, p.39
• [7]  OL L 143, 30.5.2006, p.2
• [8]  OL L 265, 10.10.2005, p.2
• [9]  OL L 187, 1999 7 17, p. 3.
• [10]  OL L 35, 1996 2 13, p. 1.
• [11]  OL C 323, 1995 12 4, p. 5.
• [12]  OL C 378, 2000 12 29, p. 71.
• [13]  OL C 226E, 2005 9 15, p. 42.
• [14]  Pirmiausia -„plyno lauko“ investicijų.

AIŠKINAMOJI DALIS

Barselonoje1995 m. įvykęs ES valstybių narių ir VJPRPŠ aukščiausio lygio susitikimas padėjo sukurti naujas labai palankias abiejų Viduržemio jūros pakrančių bendradarbiavimo sąlygas.

Šiame pranešime analizuojami daugiau kaip dešimt metų trunkančio bendradarbiavimo siekiant įgyvendinti Barselonos deklaracijos tikslus ekonominiai rezultatai ir pateikiama keletas pasiūlymų dėl abiem šalims naudingos Europos ir Viduržemio jūros pakrantės regiono laisvosios prekybos zonos kūrimo.

Įžanga: politika ir institucijos

Barselonos deklaracija buvo siekiama trijų pagrindinių tikslų: stiprinant politinį dialogą ir saugumą, apibrėžti bendrąją taikos ir stabilumo teritoriją, be kitų aspektų, remiantis partneryste ekonomikos ir finansų srityje bei laipsniškai steigiant laisvosios prekybos zoną, kurti bendrą gerovės sritį, bendradarbiauti socialinėje, kultūrinėje ir humanitarinėje plotmėje ir skatinti zonos kultūrų dialogą.

Po dešimties metų šių rezultatų siekiama bent jau nebe taip atkakliai, o pati privilegijuotos Europos ir Viduržemio jūros pakrantės regiono partnerystės ir VJPRPŠ integracijos į Europos ekonominę ir socialinę erdvę idėja jau nebelaikoma prioritetu.

Tai, kad dauguma VJPRPŠ valstybių ir vyriausybių vadovų nedalyvavo 2005 m. Barselonos aukščiausio lygio susitikime, rodo, jog dabartinė Europos ir Viduržemio jūros valstybių santykių padėtis nėra gera. Libano karo paženklintas sudėtingas politinis kontekstas ir taikos bei kompromiso tarp Izraelio ir arabų šalių perspektyvos nebuvimas sukelia procesą blokuojantį nestabilumą.

1995 m. prasidėjusi partnerystė, be abejo, padėjo sukurti bendrąją dialogo erdvę, tačiau aiškioms ir integruotoms politinėms sąlygoms apibrėžti reikia daugiau nuolatinių ir sutartinų abiejų pakrančių partnerių pastangų. Noras siekti pažangos Barselonos procese juo labiau reikalingas žinant, kad VJPRPŠ patiria sunkumų įgyvendindamos asociacijos susitarimus su ES ir kad ne visi jie yra iki galo parengti.

Prie šių samprotavimų reikėtų pridurti, jog dalyje VJPRPŠ Europos kaimynystės politika (EKP) kelia nerimą. Iš tiesų tuo metu, kai ES pristato EKP kaip dvišalę daugiašalio Barselonos proceso stiprinamąją priemonę, kai kurios VJPRPŠ šia naująja priemone įvestą šalių diferencijavimo metodą laiko galimu nesutarimų šaltiniu, o ne Viduržemio jūros pakrantės regiono partnerių suartėjimo pagrindu, ir mano, kad ji silpnina Barselonos filosofiją.

Ekonominių ir socialinių rezultatų apžvalga

Nepaisant dedamų pastangų, VJPRPŠ vis dar daug skurdo (daugiau kaip 30 proc. gyventojų pragyvenimui tenka mažiau kaip 2 JAV doleriai per dieną) ir didelis nedarbas, ypač tarp jaunimo. Abi šios tendencijos, kurias papildo šioms šalims būdingas demografinis augimas, didina migracijos spaudimą prie Sąjungos sienų. Šį iššūkį abiejų Viduržemio jūros pakrančių partnerės turėtų priimti kartu.

Ekonomikos plotmėje vis dar neįgyvendinti ambicingi siekiai plėtrai tarnaujančia prekyba mažinti ES ir VJPRPŠ išsivystymo atotrūkį. Iš tiesų išteklių santykis yra 1:10, ir net pačiose VJPRPŠ jis labai skirtingas.

Šią į akis krintančią nelygybę didina prekybos raida, nesustabdžiusi VJPRPŠ marginalizacijos tarptautinėje prekyboje. Todėl nepaisant santykiškai nuolatinio augimo, VJPRPŠ dalis ES išorės prekyboje nuo 4,9 proc. 1995 m. išaugo tik iki 5,9 proc. 2003 m., o pasaulinės prekybos mastu nuo 1980 m. gerokai sumažėjo. Be to, Europos ir Viduržemio jūros regiono zonos mainams vis dar būdingi vertikalūs Šiaurės ir Pietų santykiai.

Šiuo požiūriu noras stiprinti Pietų valstybių tarpusavio bendradarbiavimą, įtvirtintas 2004 m. Agadiro susitarimu, yra pozityvus reiškinys. Tai, kad laisvosios Maroko, Tuniso, Jordanijos ir Egipto prekybos zonos projekto įgyvendinimas šiuo metu sustabdytas, visų pirma dėl to, kad šios šalys viena nuo kitos nutolusios ir prekyba tarp jų yra riboto masto, verčia reikalauti valingų ir stiprių veiksmų, kad ši integracija sėkmingai vyktų.

Beje, iki šiol įgyvendintos priemonės nepadėjo padidinti VJPRPŠ eksporto įvairovės ir nukreipti jos specializacijos į didelės pridėtinės vertės produktų gamybą, nešančią didesnę naudą augimo ir užimtumo požiūriu, o tai labai svarbu siekiant konkurencingumo ir sėkmingos integracijos į pasaulinę rinką. Tai puikiai parodo padėtis tekstilės sektoriuje: VJPRPŠ, kurios iki šiol naudojosi ES geografiniu artimumu ir susitarimu dėl prekybos tekstilės gaminiais, panaikinus kvotas, nebegali atlaikyti padidėjusios labai pigios Kinijos ir Indijos gamybos konkurencijos.

Panašią raidą reikia konstatuoti ir žemės ūkio srityje: jis nepakankamai modernus ir įvairus, kad galėtų tapti pasaulinės konkurencijos dalyviu.

Galų gale paminėsime infrastruktūros trūkumą, rinkų ribotumą, biurokratinių taisyklių sudėtingumą ir regiono politinį nestabilumą, atbaidančius daugumą investuotojų ir stabdančius laukiamą tiesioginių užsienio investicijų augimą.

Pasiūlymai ir perspektyvos

Atsižvelgiant į šį politinio nestabilumo ir institucinės painiavos kontekstą, laisvosios prekybos zonos steigimo šiame neramiame pasaulio regione klausimą visų pirma reikia svarstyti pabrėžtinai politiniu požiūriu. Todėl žinant, kad visi trys Barselonos proceso ramsčiai iš vidaus susiję ir kad norint užtikrinti proceso sėkmę, visose jose pažangos turi būti siekiama tuo pačiu metu, negalima dėmesio sutelkti vien į prekybių Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių santykių plotmę. Siekiant sukurti laisvosios prekybos zoną, negalima pamiršti, kad prekybos liberalizavimas nėra savitikslis.

Laisvosios prekybos zona iš tiesų gera galimybe VJPRPŠ taps tik tuo atveju, jei bus suderinta ir laipsniškai įgyvendinama racionalios ir prognozuojamos partnerystės sąlygomis. Šiuo atveju reikia pripažinti, kad vėlavimas, kartais labai didelis, įgyvendinti ekonomines ir politines reformas, būtinas norint sukurti tikrą Europos ir Viduržemio jūros regiono rinką, verčia persvarstyti galimybes laisvosios prekybos zoną sukurti 2010 m.

Šių šalių ekonominė ir socialinė specifika suteikia joms teisę saugoti labiausiai pažeidžiamus jų ūkio sektorius – žemės ūkį, pramonės užuomazgas, taip pat pagrindines visuomenines paslaugas, ypač tas, kurios susijusios su gyventojų gyvybiniais poreikiais (sveikatos, švietimo, vandens, energetikos, transporto, kultūros ir kt.), ir dėl to turi būti kontroliuojamos valstybės.

Kad prekybos augimas nepakenktų vietos gyventojų padėčiai, būtina atsižvelgti į nekomercinius kriterijus. Todėl ypatingą dėmesį reikėtų skirti padoraus darbo, aplinkos ir kovos su skurdu klausimams. Reikia parengti švietimo sistemos tobulinimo ir moterų integracijos į darbo pasaulį programų.

Europos bei Viduržemio jūros pakrantės regiono šalių bendradarbiavimą reikia vertinti atsižvelgiant į tai, kaip juo prisidedama prie vystymosi, ypač prie Tūkstantmečio plėtros tikslų įgyvendinimo. Šioje srityje reikia įgyvendinti specialųjį kovos su visišku ir santykiniu skurdu Viduržemio jūros pakrantės regiono šalyse veiksmų planą, t. y. tam tikrą Tūkstantmečio plėtros tikslų versiją.

Būsimose derybose reikia atsižvelgti į numatomą laisvosios prekybos zonos įsteigimo poveikį pajamoms, gaunamoms iš muitų, kurios sudaro labai didelę VJPRPŠ iždo pajamų dalį (pvz., 20 proc. Alžyro BVP). Jų metu VJPRPŠ pasiekta ekonominė pažanga turi būti vertinama derinant laiką, reikalingą įgyvendinti nešališkoms mokesčių reformoms, kompensuojančioms iš muitų gaunamų pajamų sumažėjimą; Šie svarstymai ypač svarbūs dėl to, kad gerokai sumažėjus VJPRPŠ biudžetui, visų pirma nukentėtų socialinė (sveikatos, švietimo ir pan.) politika, gyvybiškai svarbi šių šalių vystymuisi.

Taigi vedant derybas turi būti atsižvelgiama į būtinybę derinti rinkų atvėrimo tempą ir intensyvumą, remiant išankstinę ir sparčią VJPRPŠ ekonominę integraciją, t. y. tiesiant Europos ir Viduržemio jūros pakrantės regioninius infrastruktūrų ir transporto tinklus.

Atsižvelgiant į įgyvendinamas reformas, svarbu užtikrinti tokią liberalizavimo proceso pažangą, gerbti VJPRPŠ teisę valdyti savo ekonominės ir socialinės plėtros strategijas, išlaikyti prekybos lengvatomis pagrįstą asimetrišką sistemą, išsaugoti pasiūlos valdymo svertus ir palaikyti partnerystės ir pramonės bei žemės ūkio struktūrų modernizavimo žingsnius. To siekiant reikia organizuoti integruotos žemės ūkio politikos Viduržemio jūros pakrantės regiono šalims svarstymą.

Siekiant perorientuoti vykstantį derybų procesą, reikia atsižvelgti į Komisijos užsakymu Mančesterio universiteto atliktos laisvosios prekybos zonos poveikio analizės rezultatus, kurioje atkartojamos pirmiau išdėstytos mintys. Be to, reformų procese VJPRPŠ turėtų padėti adekvati techninė ir finansinė rėmimo priemonė.

Dar reikėtų atidžiai stebėti EKPP – naujosios finansinės priemonės, 2007 m. pakeisiančios MEDA programas, taikymą, ypač finansinės paramos skirstymą Rytų ir Pietų kaimynėms. Siekiant padidinti ES veiksmų efektyvumą, turi būti stiprinamas EKPP ir EVJRIP bendradarbiavimas. Geras žingsnis šia kryptimi būtų EVJRIP pertvarkymas į tikrą Europos ir Viduržemio jūros regiono investicijų ir plėtros banką. Jis turėtų būti skatinamas. Jis padėtų sustiprinti šio regiono institucijų vaidmenis.

Kitoje plotmėje, nors regionas dar neatitinka keliamų reikalavimų, sukūrus laisvosios prekybos zoną, reikėtų įvesti ir laisvą darbuotojų judėjimą. Todėl būtina skubiai kurti tam reikalingas teisines ir administracines sąlygas, ypač palengvinsiančias vizų išdavimą.

Galutinės pastabos

Stipresnė visų partnerių politinė valia ir Europos ir Viduržemio jūros pakrantės regiono šalių bendradarbiavimo sugrąžinimas į ES prioritetų sritį yra būtinos sąlygos norint atgaivinti ir sėkmingai įgyvendinti Barselonos procesą bei kurti abiem šalims naudingą laisvosios prekybos zoną, sumažinsiančią abiejų Viduržemio jūros pakrančių išsivystymo atotrūkį.

Šiuo požiūriu regionų integracijos stiprinimas – vienintelė kovos su šio regiono politiniu ir ekonominiu susiskaidymu priemonė – yra esminis išankstinis reikalavimas, kuris turi būti įvykdytas prieš steigiant laisvosios prekybos zoną. Jį turėtų papildyti geresnis zonos institucijų vaidmenų paskirstymas ir ES finansinė parama, atitinkanti Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių bendradarbiavimo siekius.

Taigi reikia susirūpinti dėl to, kad, priešingai negu Barselonos proceso, EKP tikslai nėra iki galo aiškūs. Būtina patikslinti, pvz., „laipsniško įsitraukimo į vidaus rinką“ be stojimo į ES perspektyvų ir atmetant laisvo darbuotojų judėjimo galimybę tikslą ir Barselonos proceso bei EKP sąsajas, ir atsakyti į pagrįstą VJPRPŠ susirūpinimą.

Rengiantis galimam labai greitam laisvosios prekybos zonos steigimui 2010 m., pagrindinis derybų leitmotyvas turėtų būti prekyba plėtros labui. Kai kurių VJPRPŠ ūkio sektorių pažeidžiamumas turi būti turimas omenyje visais prekybos liberalizavimo etapais: jis neturi vykti gyventojų gerovės sąskaita. Priešingu atveju laisvosios prekybos zona gali tapti Europos ir Viduržemio jūros pakrantės regiono nesusikalbėjimo simboliu.

Pagrindinis ES ir Viduržemio jūros regiono partnerystės trūkumas ir stabdis neabejotinai yra aiškaus ES Viduržemio jūros regiono politikos apibrėžimo ir regiono plėtros bei stabilizavimo ilgalaikės strateginės vizijos nebuvimas. Mūsų būsimųjų veiksmų tikslas ir varomoji jėga turėtų būti siekimas užpildyti šią spragą.

UŽSIENIO REIKALŲ KOMITETO NUOMONĖ (29.11.2006)

pateikta Tarptautinės prekybos komitetui

dėl Europos Sąjungos ir Viduržemio jūros regiono laisvosios prekybos zonos kūrimo
(2006/2173(INI))

Nuomonės referentas: Antonio Tajani

PASIŪLYMAI

Užsienio reikalų komitetas ragina atsakingą Tarptautinės prekybos komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.   primena, kad Viduržemio jūros regiono laisvosios prekybos ir ekonominės zonos kūrimas yra neatsiejamas nuo politinių pastangų, siekiant užtikrinti regione taiką, demokratizaciją, pagarbą žmogaus teisėms, lyčių lygybę ir skatinti tarpkultūrinį ir religijų dialogą bei taip pat dėti visas pastangas, užtikrinant, kad politinis dialogas ir pasitikėjimas tarp partnerių būtų pats svarbiausias elementas kuriant demokratiją regione;

2.   primena, kad kuo skubiau būtina dėti pastangas regione kuriant ilgalaikį stabilumą ir saugumą, įskaitant visiškos Libano nepriklausomybės pripažinimą ir taip pat taikų Izraelio ir Palestino valstybių egzistavimą; todėl atkreipia dėmesį į 2006 m. vasarą Vidurio Rytuose vykusio karo padarytus nuostolius; ragina, kad ES oficialiai įsipareigotų, atsižvelgdama į tebevystantį taikos procesą, finansiškai paremti regiono valstybes, vykdant ekonominį ir socialinį atstatymą; kuo skubiau ragina Komisiją, kad ji reikalautų atitikties su Barselonos proceso nuostatomis, ypač su žmogaus teisių nuostatomis, įtrauktomis į Asociacijos sutartį, siekiant regione sukurti tikrąją laisvės ir saugumo erdvę;

3.   pabrėžia, kad laisvos prekybos zonos sukūrimas buvo pirmasis žingsnis, kuriant Europos Sąjungą. Per 60 metų, po ilgų karų, tai padėjo išsaugoti taiką Europoje. Todėl būtų logiška įkurti laisvą Europos ir Viduržemio jūros regiono prekybos zoną, nes tai būtų pirmasis postūmis nutraukti kąrą ir terorizmą Vidurio Rytuose;

4.   mano, kad ES užsienio politikos Viduržemio jūros regione tikslas, primenant paskutinius Europos Sąjungos kaimynystės politikos veiksmus bei atsižvelgiant į naują Kinijos dalyvavimą Afrikoje, – remti ir skatinti politines demokratines bei socialines ekonomines reformas šalyse partnerėse, siekiant kartu kurti bendrą klestinčią erdvę;

5.   yra įsitikinęs, kad kaip niekad būtina ES ir Viduržemio jūros regiono investicijų ir partnerystės priemonę performuoti į tikrą, nuo Europos investicijų banko nepriklausomą Europos Sąjungos ir Viduržemio jūros regiono sektorių, kuris vienintelis ilgalaikėje perspektyvoje ir suderintai pagal šiam regionui skirtą Maršalo planą, gali atsakyti į augančius šalių partnerių paskolų ir finansavimo poreikius, įskaitant ir su rekonstrukcija susijusią veiklą;

6.   dar kartą patvirtina savo paramą šalims, iš kurių kyla migracijos srautai, ir mano, kad būtina bendra kovos su nelegalia imigracija bei prekyba žmonėmis politika, siekiant sustabdyti bet kokius migracijos srautus, susijusius su organizuotu nusikalstamumu; pabrėžia, kad būtina įkurti „Frontex“ agentūrą, kuri galėtų prisidėti plėtojant solidarumą ir bendradarbiavimą, kovojant su nelegalia imigracija Viduržemio jūros regione; ypač pabrėžia sunkius ekonominius migracijos srautų padarinius ir būtinybę nedelsiant kartu su visomis Viduržemio jūros regiono šalimis-partnerėmis, ypač Šiaurės Afrikos šalimis, parengti daugiašalę imigracijos politiką.

PROCEDŪRA

Antraštė	dėl Europos Sąjungos ir Viduržemio jūros regiono laisvosios prekybos zonos kūrimo
Procedūros numeris	2006/2173(INI)
Atsakingas komitetas	INTA
Nuomonę pateikė –   Paskelbimo plenariniame posėdyje data	AFET 6.7.2006
Glaudesnis bendradarbiavimas – paskelbimo plenariniame posėdyje data
Nuomonės referentas:   Paskyrimo data	Antonio Tajani 21.6.2006
Pakeistas nuomonės referentas
Svarstymas komitete	23.11.2006		28.11.2006
Priėmimo data	28.11.2006
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	29 2 0
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Angelika Beer, Panagiotis Beglitis, Elmar Brok, Véronique De Keyser, Giorgos Dimitrakopoulos, Camiel Eurlings, Bronisław Geremek, Klaus Hänsch, Helmut Kuhne, Vytautas Landsbergis, Francisco José Millán Mon, Annemie Neyts-Uyttebroeck, Baroness Nicholson of Winterbourne, Alojz Peterle, Libor Rouček, György Schöpflin, Gitte Seeberg, Marek Siwiec, István Szent-Iványi, Antonio Tajani, Charles Tannock, Luis Yañez-Barnuevo García, Josef Zieleniec
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)	Alexandra Dobolyi, Árpád Duka-Zólyomi, Tunne Kelam, Jaromír Kohlíček, Alexander Lambsdorff, Miguel Angel Martínez Martínez, Miguel Portas, Aloyzas Sakalas
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (178 straipsnio 2 dalis)
Pastabos (pateikiamos tik viena kalba)	...

ŽEMĖS ŪKIO IR KAIMO PLĖTROS KOMITETO NUOMONĖ (23.11.2006)

pateikta Tarptautinės prekybos komitetui

dėl Europos ir Viduržemio jūros regiono laisvos prekybos erdvės sukūrimo
(2006/2173(INI))

Nuomonės referentas: Jean-Claude Fruteau

PASIŪLYMAI

Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitetas ragina atsakingą Tarptautinės prekybos komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

Žemės ūkio rinkų atvėrimas

1.   mano, kad ES šalių ir Viduržemio jūros regiono Pietų ir Rytų šalių bendradarbiavimo žemės ūkio srityje sistemos pagrindą turi sudaryti pagarba šių dviejų regionų įvairovei ir specifiniam ūkininkavimo pobūdžiui, siekis skatinti vietos ir regionines rinkas, taip pat tradicinius ypatingos kokybės produktus ir sukurti sąlygas ūkininkams gauti socialiniu požiūriu teisingas pajamas (atitinkančias jų atliktą darbą), taip skatinant kaimo gyventojus ir toliau užsiimti žemės ūkiu;

2. išreiškia susirūpinimą dėl žemo Pietų valstybių ekonominės integracijos Viduržemio jūros regione lygio, nepaisant didelės pažangos, pasiektos pasirašius 2004 m. Agadiro susitarimą; mano, kad Viduržemio jūros regiono Pietų ir Rytų šalių (VPRŠ) regiono prekybos erdvės sukūrimas galėtų sumažinti šių šalių priklausomybę nuo stambių žemės ūkio įmonių; yra įsitikinęs, kad tokios erdvės sukūrimas paskatintų investicijas ir žemės ūkio gamybos struktūrų modernizavimą bei padėtų lengviau integruotis į pasaulinę prekybą;

3. mano, kad palankesnių patekimo į Bendrijos rinką sąlygų sudarymas leistų VPRŠ, padidėjus eksportui, pagerinti dalį savo žemės ūkio produkcijos; vis dėlto primena, kad VPRŠ žemės ūkio sektoriuje dirba didžioji aktyvių gyventojų dalis ir kad jį iš esmės sudaro maži ūkiai (turintys mažiau nei 5 ha), kurių pagrindinis bruožas – žemas gamybos pajėgumas; primygtinai pabrėžia tą faktą, kad staigus ir visuotinis žemės ūkio rinkos atvėrimas prekybai su Europos Sąjunga kelia grėsmę mažų ūkių ir maistinių kultūrų augintojų išlikimui, taip pat gali sukelti dar didesnį gyventojų teritorinio pasiskirstymo netolygumą (paskatinti gyventojų bėgimą iš kaimo į miestus ir pajūrio zonas) bei priversti atsisakyti daugiafunkcinio žemės ūkio pakeičiant jį komercinių žemės ūkio kultūrų, kurios nėra pritaikytos prie šių šalių dirvožemio ir vandens atsargų, auginimu;

4. mano, kad prie vietos sąlygų pritaikyto ūkininkavimo skatinimas, kuris paprastai nėra didelis, taip pat aplinkos gerinimas, o kartu ir kaimo gyventojų ekonominės ir sveikatos būklės gerinimas neįmanomas vien tik liberalizuojant laisvą žemės ūkio produktų patekimą į rinką, tačiau įmanomas naudojant patobulintą ir kvalifikuotai parengtą patekimo į rinką schemą; pagal šią schemą ūkių produktai lengviau patektų į Europos Sąjungos rinkas, jei jie būtų pagaminti vadovaujantis ES taisyklėmis ir atsižvelgiant į maisto apsaugos reikalavimus; šių taisyklių neatitinkančių produktų importui būtų taikomos sankcijos, sumokant mokesčius ES pasienyje; iš šių mokesčių sudaryto fondo lėšomis turėtų būti remiami projektai, skirti kaimo plėtrai eksportuojančiose šalyse skatinti;

5. primena, kad ankstesnių BŽŪP reformų vykdymas pareikalavo didžiulių Europos Sąjungos žemdirbių pastangų; priduria, kad dėl įvairių bendros rinkos organizavimo reformų šiems teko, tenka ir dar teks susidurti su naujais pokyčiais, kurių tikslas – sumažinti rinkos struktūros ir žemės ūkio sektoriaus kainų dirbtinumą (ypač vyno ir vaisių bei daržovių sektoriuose) ir kurie turės įtakos socialinei ir ekonominei pusiausvyrai kaimo vietovėse, ypač Viduržemio jūros regiono šalyse; pažymi, kad pastaraisiais metais į vyno, vaisių ir daržovių sektorius buvo investuotos didžiulės (nors kai kuriais atvejais vis dar nepakankamos) pinigų sumos, siekiant padidinti produktų pridėtinę vertę produktų kokybės ir kilmės sertifikavimo būdu, ypač kreipiant dėmesį į ekologiškų produktų sertifikavimą ir sertifikavimą vadovaujantis Reglamentu 510/2006;

6.   taigi mano, kad bet kuris rinkos tarp Europos Sąjungos ir VPRŠ atvėrimas turi būti įgyvendinamas palaipsniui ir pamatuotai, atsižvelgiant į žemės ūkio politiką ir reformas, vykdomas abiejose Viduržemio jūros regiono pakrantėse; primygtinai pabrėžia tai, kad derybos dėl patekimo į rinką jokiu būdu negali būti bendros, turi būti susitarta dėl kiekvieno atskiro atvejo ir dėl kiekvieno produkto atskirai; taip pat atkreipia dėmesį į poreikį apsaugoti „jautrius“ produktus, kurie neturėtų būti įtraukiami į jokį liberalizavimą, siekiant apsaugoti vietos gamintojus nuo nepataisomų nuostolių;

7.   mano, kad Europos Sąjunga turėtų gebėti taikyti specialius apsaugos straipsnius, kurie būtų pagrindinė pasipriešinimo bet kokiai per didelio ir pernelyg pigaus importo grėsmei priemonė;

8.   primena, kad daugelis Viduržemio jūros regiono šalių išreiškė pageidavimą, kad būtų išsaugotos jų prekybos lengvatos Bendrijos rinkoje; mano, kad šios lengvatinės ir asimetrinės sistemos išsaugojimas yra nesuderinamas su visuotiniu žemės ūkio sektoriaus liberalizavimu; pabrėžia, kad visoms Viduržemio jūros regiono šalims yra atitinkamai svarbu savo pačių rinkose išsaugoti kai kurias pasiūlos valdymo priemones; todėl prašo Komisijos ir VPRŠ atstovų Pasaulio prekybos organizacijoje (PPO) vykdomose daugiašalėse prekybos derybose visomis įmanomomis priemonėmis (įskaitant pieno, vaisių ir daržovių įtraukimą į jautrių produktų sąrašą) siekti riboti rinkos pusiausvyros sutrikimus ir bet kokį kitokį neproporcingumą, taip pat žemės ūkio rinkų VPRŠ ir ES šalyse konkurencijos iškreipimą – kadangi dėl to ir vienos, ir kitos šalių grupės ūkininkai gali patirti nuostolių;

Plėtoti glaudesnę partnerystę

9.  nerimauja, kad tada, kai stringa PPO daugiašalių derybų sistemos Dohos derybų raundas, stiprėja dvišaliai prekybos santykiai žemės ūkio sektoriuje, kaip pavyzdys galėtų būti neseniai pasirašyti Jungtinių Amerikos Valstijų ir Maroko susitarimai; mano, kad visos Viduržemio jūros regiono šalys siekia to paties tikslo – sustiprinti tarpusavio partnerystę, siekiant sukurti bendradarbiavimo ir prekybos erdvę, užtikrinančią bendrą ekonominę gerovę;

10. ragina VPRŠ pagerinti jų eksportuojamų produktų kokybę, taip pat kad šie atitiktų ES privalomus kokybės ir fitosanitarijos standartus;

11. ragina Europos ir Viduržemio jūros regiono partnerius įgyvendinti glaudesnio bendradarbiavimo ir giminiavimosi programą, kuri paspartintų administracinės aplinkos ir verslo reformą ir sustiprintų jau pradėtas taikyti struktūrinio sureguliavimo priemones; žemės ūkio politikos srityje tai daugiausiai būtų veterinarijos priemonės ir priemonės kaimo ekonomikai stiprinti, vadovaujantis Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EAFRD) programos principais;

12. ragina VPRŠ imtis reikiamų priemonių siekiant paskatinti privačias Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių dalyves, ypač socialines ir profesines organizacijas, investuoti; mano, kad laipsniškas ir reguliuojamas rinkų atvėrimas – tai pirmasis teigiamas postūmis Viduržemio jūros regiono bei Europos ir Viduržemio jūros regiono socialinio ir ekonominio vystymosi procese; išreiškia susirūpinimą dėl nepanaikintų biurokratinių taisyklių, kurios stabdo šį investavimą ir jį skatinančias Bendrijos iniciatyvas; todėl ragina VPRŠ ir Komisiją kovoti su abipusio investicijų vystymo kliūtimis ir siekti paramos priemonių, skirtų palengvinti rinkos ir produkcijos integravimo procesą, darnios sklaidos;

13. kviečia visus Europos ir Viduržemio jūros regiono žemės ūkio sektoriaus socialinius ir profesinius dalyvius skatinti bendradarbiauti kituose minėtąjį sektorių papildančiuose sektoriuose, skatinant Viduržemio jūros šiaurinių ir pietinių pakrančių ir (jei tai įmanoma) VPRŠ pietinių ir rytinių pakrančių produktų tarpusavio papildomumą; kaip pavyzdį pateikia vynininkystės arba vaisių ir daržovių sektorių, kurio gaminiai iš abiejų Viduržemio jūros pakrančių gali papildyti komercinę pasiūlą ir padaryti ją dar patrauklesnę vartotojams;

14. skatina dėl minėtosios priežasties kartu pradėti įgyvendinti bendrą Europos ir Viduržemio jūros regiono ženklinimo politiką, kurios pagrindas būtų kilmės vietos nuorodos; ši politika turi pakankamai atitikti dabartines ES taisykles, kurių pagrindą sudaro kilmės vietos nuorodos ir ekologinis sertifikavimas , gamybos būdų atsekamumas ir skaidrumas;

15. atkreipia dėmesį į poreikį skatinti susitarimus dėl partnerystės ir kurti decentralizuotus regioninių teritorijų ir sistemų bendradarbiavimo tinklus, siekiant skatinti mokslo tyrimus, keitimąsi geriausia patirtimi, mokymą ir maisto technologijų bei Europos praktinės patirties vystymą maisto saugos srityje tuo atveju, kai operatoriai aktyviai veikia įvairiuose VPRŠ ir ES šalių sektoriuose;

16. ragina Europos ir Viduržemio jūros regiono partnerius ypatingą dėmesį skirti techninės pažangos pasiekimams, kurių tikslas – ekonominiu ir ekologiniu požiūriu tvaraus ūkininkavimo metodai, sudarantys sąlygas mažiems ūkininkams padidinti grūdų derlių ir pradinių žaliavų sektoriaus produktyvumą ir perdirbti bei parduoti savo derlių vietoje, o tai padėtų skubiai spręsti maisto saugos problemas;

Skatinti kaimo plėtrą

17. džiaugiasi, kad Viduržemio jūros regiono šalys išreiškė susidomėjimą kaimo plėtros politikos programomis; ragina Europos Sąjungą padėti kurti pilietinės visuomenės tinklus, kurie padėtų įgyvendinti strateginį Viduržemio jūros regiono Pietų šalių kaimo plėtros planą, kurio pagrindiniai tikslai – skatinti ūkininkavimo veiklos rūšių įvairovę, stiprinti infrastruktūras, užtikrinančias lengvesnį informacijos gavimą, prieigą prie profesinio mokymo, perdirbimo ir rinkodaros, siekti priartinti miesto ir kaimo teritorijas ir apsaugoti aplinką, ypač atsakingai naudoti gamtos išteklius atitinkamose gamybos srityse; ragina Europos Sąjungą tą strateginį planą rengti kartu su tarptautinėmis, tarpregioninėmis, tarpvalstybinėmis ir kaimynystės bendradarbiavimo iniciatyvomis, kurios šiuo metu yra kuriamos operatyvinių intervencijos programų pagrindu; atsižvelgdamas į tai pabrėžia poreikį skatinti tinklų ir struktūrizuoto bendradarbiavimo kūrimą, siekiant skleisti LEADER patirtį ir patirtį, įgytą integruotos kaimo vietovių plėtros metu;

18. ragina Europos ir Viduržemio jūros regiono partnerius plėtoti ir įgyvendinti kokybės politiką, pagrįstą griežta produktų stebėsena bei gamybos atsekamumo procedūromis, atsižvelgiant į technines taisykles ir su jomis susijusius apribojimus, nustatytus Bendrijos žemės ūkio ir maisto produktams;

Lydimosios priemonės

19. ragina Komisiją naudoti būsimą Europos kaimynystės ir partnerystės priemonę kaip konvergencijos ir tvaraus vystymosi būdą kaimo plėtros, prekybos taisyklių ir gamybos struktūrų techninio lygio srityse, o ne vien tik kaip būdą kompensuoti rinkų liberalizavimo pasekmes; ragina Komisiją nuolat taikyti sąlyginumo nuostatą, siekiant, kad finansinės paramos teikimas kuo labiau prisidėtų prie Viduržemio jūros regiono šalių konvergencijos pagal Barselonos deklaracijos tikslus, ypač regioninės integracijos srityje;

20. išreiškia įsitikinimą, kad Viduržemio jūros regiono Pietų ir Rytų šalyse rinkų liberalizavimas pirmiausia būtų naudingas stambiems mechanizuotiems ūkiams, kurie jau naudojasi žemės ūkio išlaidų kompensavimo sistema; ragina Europos ir Viduržemio jūros regiono partnerystės institucinius veikėjus sudaryti smulkiems gamintojams geresnes galimybes gauti paskolas ir įdiegti sistemą, pagal kurią būtų galima derinti paramą mažiems ūkiams, kurie sudaro didžiąją dalį šių šalių žemės ūkyje dirbančių gyventojų ir kurie taps pirmosiomis Europos Sąjungos konkurencijos aukomis ir ilgainiui, taikant naują paramos tvariam ūkininkavimui sistemą ir nedidelio masto investicijas į maisto perdirbimo pramonę, pakeisti senąją kompensavimo ir pagalbos sistemą, kad būtų galima sustiprinti kaimo ekonomikos konkurencingumą įvairinimo, vietos prekybos ir konkrečių savybių produkcijos gamybos būdu;

AIŠKINAMOJI DALIS

1995 m. Barselonoje užsimezgusios Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių partnerystės tikslas – sukurti taikos ir stabilumo erdvę, skatinti geresnį regiono tautų tarpusavio supratimą ir sukurti bendros gerovės erdvę dar glaudžiau bendradarbiaujant ir atliekant reguliuojamą Viduržemio jūros regiono prekybos liberalizavimą.

Praėjus dešimčiai metų, į Europos ir Viduržemio jūros regiono laisvos prekybos erdvės sukūrimo iki 2010 m. projektą, iš pradžių skirtą pramonės sektoriui, buvo įtrauktas ir žemės ūkio sektorius. Nuo to laiko iškelti iš esmės pagrindiniai derybų tarp Europos ir Viduržemio jūros regiono Pietų ir Rytų šalių klausimai: kokiu greičiu ir kokiu būdu turi vykti šis procesas.

Staigaus rinkos atvėrimo privalumai ir trūkumai

Viduržemio jūros regiono Pietų irRytų šalims

Demografinio sprogimo sąlygomis iškilus maisto saugos klausimui skubiai reikia spręsti žemės ūkio sektoriaus gamybos pajėgumo problemą ir taip pat rasti galimybę apsirūpinti nebrangiais produktais. Daugeliui atrodo, kad rinkų atvėrimas yra tinkama šios dvigubos problemos sprendimo priemonė, skatinant Viduržemio jūros regiono Pietų ir Rytų šalis apsirūpinti maisto produktais pasaulinėje rinkoje, verčiant modernizuoti gamybos priemones ir sudarant joms sąlygas išnaudoti savo privalumus tam tikrų produktų, pavyzdžiui vaisių ir daržovių, gamyboje.  

Vis dėlto įgyvendinant šią ekonominę perspektyvą kyla socialinių ir aplinkosaugos problemų. Visiškai aišku, kad dėl staigaus rinkos atvėrimo atsiras socialinė problema, nes kils dar didesnis išlikimo pavojus šeimos ūkiams, kurių gamybos pajėgumai išskirtinai maži ir kurie sudaro didžiąją VPRŠ žemės ūkio sektoriaus dalį.

Atsiras ir aplinkos apsaugos problema, nes suardžius šeimų ūkių sistemą kils dar didesnis gyventojų teritorinio pasiskirstymo netolygumas, paskatindamas jau nebesulaikomą gyventojų bėgimą iš kaimo į pernelyg gausiai apgyvendintus miestus ir į pajūrio zonas. Kadangi dėl integracijos į pasaulinę rinką reikės vis intensyvesnių gamybos būdų, orientuotų į komercinių žemės ūkio kultūrų, kurios ne visada tinka šių šalių sąlygoms, auginimą, todėl bus neracionaliai naudojamas vanduo, kurio gyvybinė ir strateginė svarba jau šiuo metu yra labai didelė, taip pat bus atsisakyta auginti tas tradicines maistines kultūras, kurios būtinos vietinių gyventojų mitybai ir kurios natūraliai dera su VPRŠ gamta ir dirvožemio struktūros galimybėmis.

Europos Sąjungai

Rinkų atvėrimas suteikia naujas eksporto galimybes Europos Sąjungos žemės ūkio darbuotojams, ypač eksportuoti tuos produktus, kurių negamina VPRŠ, pavyzdžiui, pieno, cukraus ir t. t., tačiau tradiciniai rinkų sureguliavimo argumentai išlieka svarbūs, atsižvelgiant į VPRŠ atlyginimų dydį, aplinkos mokesčio, kurį tenka mokėti Europos Sąjungos žemdirbiams, nebuvimą ir dar platesne prasme, dėl suderintų taisyklių tarp ES ir VPRŠ nebuvimo. Konkurencijos problema, atsirandanti šiuo atveju, yra dar svarbesnė, nes dažnai tenka konkuruoti tos pačios rūšies produktams, ypač vaisiams ir daržovėms, auginamiems abiejose Viduržemio jūros pakrantėse.

Jeigu Europos Sąjunga nedalyvaus VPRŠ įsitraukimo į pasaulinę prekybą procese, atsiras kitų galingų komercinių subjektų, kurie nepraleis puikios progos pasitelkti stambių privačių investuotojų, nepaisydami pasekmių, galinčių dar labiau pakenkti Viduržemio jūros valstybėms Europos Sąjungos narėms, todėl gali išaugti VPRŠ komercinė konkurencija, kuri nebūtų pelninga; atsirasti kliūčių per PPO vykdomai komercinei politikai ir t. t.

Efektyvios ekonominės partnerystės perspektyvos

Taigi ir VPRŠ, ir Europos Sąjungai būtina kuo skubiau vėl pradėti diskusijas dėl realios partnerystės, kuri būtų grindžiama laipsnišku ir reguliuojamu rinkų atvėrimu, pritaikytu prie Viduržemio jūros regiono socialinių ir ekonominių ir socialinių realijų, įgyvendinimo.

Šioje perspektyvoje pranešėjas siūlo keturias pagrindines kryptis, kurios jam atrodo svarbios siekiant užsibrėžtų tikslų:

1. pritaikyti žemės ūkio rinkų atvėrimo proceso spartą ir lygį. Vadinasi, reikia skirti paramą išankstinei ir greitai VPRŠ ekonominei integracijai; palaipsniui vykdyti liberalizavimo procesą, atsižvelgiant į reformas ir žemės ūkio bei kaimo plėtros politiką, vykdomą abiejose Viduržemio jūros pakrantėse; išsaugoti asimetrinę sistemą, pagrįstą prekybos lengvatomis ir pasiūlos valdymo priemonių išlaikymu;

2. plėtoti glaudesnės partnerystės ir giminiavimosi programas, siekiant paremti administracinės aplinkos reformą, kuri paskatintų investuoti; išplėsti Viduržemio jūros regiono profesinių organizacijų bendradarbiavimą papildančiuose sektoriuose; paskatinti kilmės vietos nuorodų sistemos plėtotę;

3. didesnį dėmesį skirti kaimo plėtrai, siekiant paremti VPRŠ daugiafunkcinį aplinką ir gamtos išteklius tausojantį žemės ūkį, kuris gamintų kokybiškus maisto produktus, prisidėdamas prie darnaus teritorijų vystymosi. Apskritai bendras kaimo plėtros problemų svarbos suvokimas turi padėti sukurti bendrąsias vertybes ir laipsnišką gamybos normų suderinimą abiejose Viduržemio jūros pakrantėse;

4. lydimosios priemonės. Svarbu, kad Europos Sąjunga sutelktų visas turimas finansines priemones, ypač būsimą Europos kaimynystės priemonę, siekdama paremti VPRŠ gamybos struktūrų modernizavimą ir partnerystės plėtojimą įvairiuose sektoriuose. Be to, pranešėjas ragina, kad Europos Sąjunga, pasinaudodama institucinėmis ar finansinėmis priemonėmis, skatintų įdiegti sistemą, pagal kurią būtų galima derinti paramą mažiems VPRŠ šeimos ūkiams, kuriuos labiausiai palies konkurencija žemės ūkio srityje.

PROCEDŪRA

Pavadinimas	Europos ir Viduržemio jūros regiono laisvos prekybos erdvės sukūrimas.
Procedūros numeris	2006/2173(INI)
Atsakingas komitetas	INTA
Nuomonė pareikšta   Paskelbimo plenariniame posėdyje data	AGRI 6.7.2006
Nuomonės referentas:   Paskyrimo data	Jean-Claude Fruteau 21.6.2006
Svarstymas komitete	2.10.2006		22.11.2006
Priėmimo data	22.11.2006
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	26 2 0
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Vincenzo Aita, Thijs Berman, Giuseppe Castiglione, Joseph Daul, Albert Deß, Gintaras Didžiokas, Michl Ebner, Carmen Fraga Estévez, Jean-Claude Fruteau, Friedrich-Wilhelm Graefe zu Baringdorf, Ioannis Gklavakis, Lutz Goepel, Bogdan Golik, Esther Herranz García, Heinz Kindermann, Albert Jan Maat, Diamanto Manolakou, Mairead McGuinness, Rosa Miguélez Ramos, María Isabel Salinas García, Brian Simpson, Kyösti Virrankoski, Andrzej Tomasz Zapałowski
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)	Pilar Ayuso, Bernadette Bourzai, Ilda Figueiredo, Wiesław Stefan Kuc, Jan Mulder
Pastabos (pateikiamos tik viena kalba)	...

PROCEDŪRA

Pavadinimas	Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių laisvosios prekybos zonos kūrimas
Procedūros numeris	2006/2173(INI)
Atsakingas komitetas   Paskelbimo plenariniame posėdyje data	INTA 6.7.2006
Nuomonę teikiantys komitetai   Paskelbimo plenariniame posėdyje data	AFET 6.7.2006			AGRI 6.7.2006
Nuomonė nepareikšta   Nutarimo data
Glaudesnis bendradarbiavimas   Paskelbimo plenariniame posėdyje data
Pranešėjas (-a)   Paskyrimo data	Kader Arif 23.11.2005
Pakeistas (-i) pranešėjas (-ai)
Svarstymas komitete	3.10.2006		21.11.2006
Priėmimo data	18.12.2006
Galutinio balsavimo rezultatai	+ - 0	22 0 2
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Kader Arif, Jean-Pierre Audy, Enrique Barón Crespo, Daniel Caspary, Françoise Castex, Christofer Fjellner, Béla Glattfelder, Alain Lipietz, Caroline Lucas, Erika Mann, Helmuth Markov, David Martin, Georgios Papastamkos, Tokia Saïfi, Robert Sturdy, Gianluca Susta, Johan Van Hecke, Zbigniew Zaleski
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai	Panagiotis Beglitis, Harlem Désir, Elisa Ferreira, Małgorzata Handzlik, Jens Holm, Jörg Leichtfried
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (178 straipsnio 2 dalis)
Pateikimo data
Pastabos (pateikiamos tik viena kalba)