PRANEŠIMAS dėl moterų vaidmens Turkijos visuomeniniame, ekonominiame ir politiniame gyvenime

11.1.2007 - (2006/2214(INI))

Moterų teisių ir lyčių lygybės komitetas
Pranešėjas: Emine Bozkurt

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

dėl moterų vaidmens Turkijos visuomeniniame, ekonominiame ir politiniame gyvenime

(2006/2214(INI))

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į 2006 m. lapkričio 8 d. Komisijos komunikatą pavadinimu „Plėtros strategija ir pagrindiniai 2006–2007 m. uždaviniai“ (COM(2006)0649) ir į jame pateikiamą Turkijos pažangos ataskaitą,

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą pavadinimu „2005 m. plėtros strategijos dokumentas“ (COM(2005)0561),

–   atsižvelgdamas į savo 2006 m. rugsėjo 27 d. rezoliuciją dėl Turkijos pažangos rengiantis narystei[1],

–   atsižvelgdamas į savo 2005 m. liepos 6 d. rezoliuciją dėl moterų vaidmens Turkijos visuomeniniame, ekonominiame ir politiniame gyvenime[2],

–   atsižvelgdamas į 2004 m. gruodžio 17 d. Europos Vadovų Tarybos sprendimą nuo 2005 m. spalio 3 d. pradėti derybas su Turkija dėl narystės Europos Sąjungoje,

–   atsižvelgdamas į Bendrijos teisyną moterų teisių ir lyčių lygybės srityje,

–   atsižvelgdamas į Europos Tarybos Ministrų komiteto rekomendaciją valstybėms narėms Nr. (2003) 3 dėl subalansuoto moterų ir vyrų dalyvavimo politinių ir visuomeninių sprendimų priėmime,

–   atsižvelgdamas į 1996 m. TDO konvenciją Nr. 177 dėl darbo namuose,

–   atsižvelgdamas į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto ES ir Turkijos jungtinio konsultacinio komiteto pranešimą „Moterys ir užimtumas“, kuris 2006 m. liepos 14 d. buvo parengtas Kayserio mieste (Turkija),

–   atsižvelgdamas į Turkijos parlamentinės komisijos pranešimą apie žudymus ir smurtą prieš moteris ir vaikus iš tradicijos ir dėl garbės,

–   atsižvelgdamas į 2005 m. lapkričio 10 d. Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimą dėl Turkijos teisės aktų dėl musulmonų skarelių ryšėjimo aukštesniojo mokslo institucijose[3],

–   atsižvelgdamas į Konvenciją dėl visų formų diskriminacijos prieš moteris panaikinimo (CEDAW) ir jos papildomą protokolą, kurie yra tarptautinės teisės dalis ir kurių šalimi Turkija yra atitinkamai nuo 1985 m. ir 2002 m., ir atsižvelgdamas į Turkijos Konstitucijos 90 straipsnį, kuriame pripažįstama, kad tarptautinė teisę turi viršenybę prieš Turkijos nacionalinę teisę,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto pranešimą (A6-0003/2007),

A. kadangi Bendrijos kandidatės, norinčios įstoti į Europos Sąjungą, privalo perimti Bendrijos teisyną ir kadangi moterų teisės ir lyčių lygybė yra Bendrijos teisyno dalis,

B.  kadangi naujausioje Komisijos ataskaitoje dėl Turkijos pažangos rengiantis narystei ES, kuri įtraukta į 2005 m. lapkričio 9 d. „2005 m. plėtros strategijos dokumentą“ (COM(2005)0561), nurodomos, inter alia, šios pagrindinės su moterų padėtimi susijusios problemos: smurtas prieš moteris, ypač buitinis smurtas, ir nusikaltimai dėl garbės, didelis neraštingumas, mažas moterų skaičius parlamente ir vietos atstovaujamuosiuose organuose, neaktyvus moterų dalyvavimas ir darbo rinkoje vyraujanti diskriminacija, atsižvelgiant į tai, kad moterų ekonominė nepriklausomybė yra būtina siekiant jų emancipacijos ir todėl Turkija turėtų jai skirti ypatingą dėmesį,

C. kadangi Komisija savo 2006 m. Turkijos pažangos ataskaitoje daro išvadą, kad teisinė bazė moterų teisių klausimais iš esmės patenkinama, tačiau jos įgyvendinimas vis dar lieka problema,

1.  pabrėžia, kad pagarba žmogaus teisėms, įskaitant moterų teises, narystei Europos Sąjungoje yra conditio sine qua non ir kviečia Komisiją derantis su Turkija moterų teisių klausimui skirti daugiausia dėmesio;

2.  džiaugiasi, kad prasidėjo aktyvus Turkijos ir Europos Sąjungos stojimo derybų etapas; tačiau apgailestauja dėl praėjusiais metais lėtėjusio reformų proceso Turkijoje ir dėl nuolatinių problemų moterų teisių srityje;

Teisės aktų įgyvendinimas ir koordinavimas

3.  pažymi, kad teisinė bazė moterų teisių klausimais iš esmės yra patenkinama, tačiau mano, kad šie teisės aktai vis dar įgyvendinami ydingai; todėl kartoja savo raginimą visapusiškai ir veiksmingai įgyvendinti Bendrijos teisyną moterų teisių srityje, ypač skurdesniuose šalies regionuose;

4.  ragina Turkijos vyriausybę paspartinti naujų teisės aktų, susijusių su moterų teisėmis, įgyvendinimą ir taip užtikrinti, kad jie visiškai atitiktų Bendrijos teisyno reikalavimus ir kad jie būtų veiksmingai taikomi;

5.  pabrėžia, kad 2005 m. birželio mėn. įsigaliojęs naujasis Baudžiamasis kodeksas labai sustiprina moterų pagrindines teises, tačiau Europos direktyvos dėl vyrų ir moterų lygybės dar ne visiškai perkeltos į nacionalinę teisę; su nerimu pažymi (nesėkmingus) bandymus anuliuoti teisės aktus dėl moterų teisių;

6.  apgailestauja dėl to, kad kai kur Pietryčių Turkijoje gimusios mergaitės neregistruojamos, o tai trukdo kovoti su priverstinėmis santuokomis ir nusikaltimais dėl garbės, nes aukos neturi oficialios tapatybės; ragina Turkijos valdžios institucijas imtis visų būtinų priemonių siekiant užtikrinti, kad visi gimę turkų vaikai būtų registruojami;

7.  pabrėžia, kad Turkijos Vyriausybė turėtų išsaugoti ir, jeigu būtina, įtvirtinti teisinę santuokų ir gimimų registraciją visos šalies mastu, kad kiekvienam vyrui ir moteriai būtų užtikrintos visos pilietinės teisės, pvz., teisė į mokslą ir sveikatos priežiūrą;

8.  džiaugiasi, kad Turkijoje buvo įkurta Patariamoji taryba dėl moterų padėties (Taryba), kuri teiks patarimus dėl valstybės politikos, susijusios su moterų teisėmis, planavimo ir įgyvendinimo;

9.  pabrėžia, kad būtina į Tarybą įtraukti socialinius partnerius, lyčių lygybės klausimus sprendžiančių tarnybų ir nevyriausybinių organizacijų bei profesinių sąjungų atstovus, nes to dar nėra padaryta, ir ragina susijusias institucijas veiksmingai naudotis Tarybos pagalba siekiant užtikrinti veiksmingą suinteresuotųjų šalių veiklos koordinavimą;

Pilietinė visuomenė

10. pažymi, kad vis dar nerimauja dėl NVO ir Turkijos vyriausybės bendradarbiavimo;

11. ragina vienodai elgtis visų NVO, įskaitant laisvų ir savarankiškų moterų organizacijų, atžvilgiu;

12. mano, kad už moterų teises atsakingo Turkijos valstybės ministro susitikimas su 55 moterų organizacijų Turkijoje atstovėmis ir sprendimas užtikrinti geriau apibrėžtą bendradarbiavimą ir veiksmingesnį ministerijos ir NVO veiklos koordinavimą yra pažangioji patirtis, kuri turėtų būti nuolatos kartojama; tikisi, kad ši politinė valia ateityje bus praktiškai išreikšta konkrečiomis iniciatyvomis ir priemonėmis;

13. ragina Komisiją ir Turkijos vyriausybę kuriant oficialias ir ilgalaikes struktūras ir remiantis institucijomis pripažinti nevyriausybinių moterų teisių organizacijų vaidmenį pagrindiniu ir esminiu bei struktūriškai pagal numatytas procedūras įtraukti NVO į derybų procesą dėl ES narystės;

14. ragina Turkijos valdžios institucijas pradėti didelio masto kampaniją, kurios metu visai visuomenei būtų propaguojamas moterų, kaip ekonominį ir socialinį vystymąsi skatinančios jėgos, įvaizdis;

15. pripažįsta problemas, su kuriomis gali susidurti moterų teisių NVO, atlikdamos daugybę procedūrų, kad gautų paramą iš ES, ir įgyvendindamos projektus, kuriems gavo paramą;

16. palankiai vertina Pilietinės visuomenės vystymo centro (PVVC), kurio funkcija – padėti pilietinei visuomenei vystytis, įkūrimą;

17. ragina Komisiją toliau teikti pagalbą, inter alia, stiprinant kitų pagalbos centrų gebėjimus;

Informacija, gairės ir tikslai

18. pažymi, kad vis dar labai trūksta tikslių duomenų apie moterų padėtį Turkijoje ir kad esami duomenys dar neapima visų su moterų padėtimi, vaidmeniu ir teisėmis susijusių problemų;

19. džiaugiasi ES ir Turkijos bendru projektu „Lyčių lygybės skatinimas“, kurio tikslas – stiprinti suinteresuotųjų asmenų gebėjimą apsaugoti moteris nuo buitinio smurto, ir pritaria iniciatyvai pavadinimu „Nacionalinis smurto prieš moteris priežasčių ir padarinių tyrimas“, kuri yra projekto dalis ir kuria siekiama sukurti smurto prieš moteris duomenų bazę;

20. ragina Turkijos vyriausybę pateikti specialius ir patikimus duomenis apie moterų neraštingumo lygį, lygias moterų teises į švietimą, problemas, susijusias su moterimis, kaip darbo jėgos dalimi, smurto prieš moteris atvejus ir žudymus dėl garbės bei priverstines santuokas;

21. ragina Komisiją savo ataskaitose Europos Tarybai dėl reformų tempo pateikti aiškias gaires bei tikslius trumpalaikius, vidutinės trukmės bei ilgalaikius tikslus, susijusius su moterų teisėmis;

22. ragina Turkijos vyriausybę užtikrinti, kad į moterų teisių programas būtų įtrauktos ir kurdų mažumai priklausančios moterys;

23. sunerimęs dėl Komisijos įžvalgos, kad įstatymas dėl šeimos apsaugos taikomas tik iš dalies, ir ragina Turkijos valdžios institucijas nedelsiant imtis teisingai ir veiksmingai jį taikyti, nes tai leis geriau apsaugoti moterų padėtį ir teises šeimoje;

Smurtas prieš moteris

24. pažymi, kad išlieka smurto prieš moteris problema, ir smerkia smurtą prieš moteris, įskaitant nužudymus dėl garbės, buitinį smurtą, priverstines vedybas ir poligamiją;

25. atsižvelgia į Komisijos pastabą, kad, nepaisant naujojo Baudžiamojo kodekso nuostatų, pagal kurias „moraliniai žudymai“ traktuojami kaip nusikaltimą sunkinančios aplinkybės, teismų nuosprendžiai vis tiek pernelyg švelnūs; ragina teismines institucijas teisingai ir veiksmingai taikyti ir aiškinti šias Baudžiamojo kodekso nuostatas, kad tokių nusikaltimų nebūtų;

26. labai susirūpinęs tuo, kad vis dar pasitaiko moterų savižudybių dėl šeimos įtakos, ypač rytų ir pietryčių regionuose; ragina Turkijos valdžios institucijas ginti moteris nuo tokio spaudimo, kurį jos patiria savo šeimose, ir pateikti specialius ir patikimus duomenis apie moterų savižudybių, ypač minėtuose regionuose, reiškinį;

27. ragina viešąsias įstaigas (teismų, valdymo, policijos, sveikatos sistemos ir kt.) užtikrinti, kad smurtą patyrusioms Turkijos moterims būtų užtikrinta būtina apsauga;

28. pritaria minčiai, kad tuo atveju, kai aukos nebuvo apsaugotos ar joms nebuvo suteikta pagalba, viešosiose įstaigose būtų pradedami teisminiai tyrimai ir dedamos pastangos atsakingus asmenis patraukti baudžiamojon atsakomybėn;

29. džiaugiasi ministro pirmininko aplinkraščiu, kuris buvo išleistas po Turkijos parlamentinės komisijos pateikto pranešimo dėl nusikaltimų dėl tradicijų ir nusikaltimų dėl garbės ir smurto prieš moteris ir kuriame visoms ministerijoms, viešosioms įstaigoms ir vietinės valdžios institucijoms nurodoma įgyvendinti siūlomus sprendimus dėl smurto prieš moteris; ragina Turkijos vyriausybę parengti privalomus ir praktinius nurodymus dėl šio oficialaus aplinkraščio nuostatų vykdymo ir nurodyti nevykdymo pasekmes;

30. pritaria iniciatyvai, kuria siekiama karo tarnybą atliekančius karius mokyti smurto prieš moteris prevencijos tema, o į policijos mokyklų mokymo programas įtraukti tokius dalykus kaip moterų teisės – žmogaus teisių dalis, lyčių lygybė, smurtas prieš moteris ir nusikaltimai dėl garbės;

31. ragina Turkijos vyriausybę ir Komisiją pirmenybę teikti kovai su smurtu ir ypač nusikaltimais dėl garbės ir sukurti specialias aukšto saugumo lygio prieglaudas, taip pat ir pietryčių Turkijos regionuose, siekiant, kad moterys turėtų prieglaudas netoli savo gyvenamosios vietos; ragina remti ir padėti pietryčių Turkijoje veikiantiems savarankiškiems moterų patariamiesiems centrams, pvz., KA-MER, ragina plėtoti ekonomiką taip, kad pagrindinis dėmesys būtų skiriamas moterims tuose regionuose, kuriuose joms kyla didžiausias smurto pavojus; pabrėžia, kad nuodugnūs tyrimai ir veiksmingos bausmės yra labai svarbios ir todėl svarbu mokyti policijos ir teismų institucijas lyčių lygybės ir kovos su smurtu klausimais; pabrėžia būtinybę pavesti teisėjams taikyti naujus teisės aktus griežtai baudžiant už smurtą ir ypač už nusikaltimus dėl garbės, priverstines santuokas ir poligamiją ir būtinybę apsaugoti liudininkus; ragina Turkijos vyriausybę su Komisija sudaryti specialų susitarimą dėl dalyvavimo Daphne programoje ir šiuo tikslu nacionaliniame biudžete numatyti reikalingus finansinius išteklius;

32. pabrėžia, kad moterims turi būti suteikiama ne tik apsauga, bet ir visų pirma psichologinė pagalba ir konsultacijos; reikalauja, kad šios paslaugos būtų teikiamos moterų prieglaudose ir regionuose, kuriuose daug moterų savižudybių ir smurto prieš moteris atvejų;

33. ragina Turkijos institucijas sudaryti sąjungas su visomis visuomenės grupėmis – pilietinėmis, socialinėmis ir religinėmis, ir kartu inicijuoti kampanijas, skirtas visų pirma jaunajai kartai, kurių metu būtų skelbiama, kad smurtas prieš moteris ir vaikus yra sunkus žmogaus teisių pažeidimas, ir būtų skiepijamas nepakantumas visų formų smurtui;

Prieglaudos

34. pažymi, kad Turkijoje esančios smurtą patyrusių moterų prieglaudos, kurios gali priimti 469 moteris ir kuriose iki šios buvo suteiktos paslaugos 5512 moterų[4], nepatenkina visų šalies, kurioje gyvena apie 70 mln. gyventojų, poreikių, ir netgi nėra pakankamai išnaudojamos galiojančiuose teisės aktuose numatytos kuklios galimybės – įsteigti vieną prieglaudą kiekviename daugiau kaip 50 000 gyventojų turinčiame administraciniame vienete;

35. ragina Turkijos vyriausybę užtikrinti pakankamo moterų prieglaudų skaičiaus efektyvų veikimą, saugumą ir prieinamumą;

36. palankiai vertina įkūrimą telefono pagalbos linijos „183 socialinės paslaugos šeimai, moterims, vaikams ir neįgaliesiems“, kuri skirta pranešti apie smurtą, taip pat palankiai vertina skubios pagalbos linijos 157, skirtos prekybos žmonėmis aukoms, įkūrimą visos šalies mastu ir mano, kad tai gali būti geras pavyzdys ir ES;

37. dar kartą ragina Turkiją ratifikuoti papildomą Europos žmogaus teisių konvencijos protokolą Nr. 12[5];

38. ragina Turkijos vyriausybę tobulinti moterų prieglaudų sąrangą ir ugdyti personalą bei šalinti trūkumus, dėl kurių buvo skundžiamasi;

39. skatina Turkijos vyriausybę dėti daugiau pastangų skatinant valstybės įstaigų ir (arba) vietos valdžios institucijų ir nepriklausomų moterų organizacijų bendradarbiavimą; ragina ją teikti finansinę paramą nepriklausomoms ir savarankiškoms moterų prieglaudoms;

Politinis dalyvavimas

40. pažymi, kad moterų dalyvavimas politiniame gyvenime Turkijoje išlieka pernelyg mažas; pabrėžia, kad moterų diskriminaciją kartais galima pataisyti laikinomis pozityvios diskriminacijos priemonėmis, kaip rekomenduojama, inter alia, CEDAW konvencija, ir kad yra būtina teikti moterų, užimančių įtakingas ir su sprendimų priėmimu susijusias pareigas, pavyzdžius;

41. siūlo taikyti privalomą kvotų sistemą, kuri užtikrintų atitinkamą atstovavimą moterims rinkimų sąrašuose, kaip geriausią būdą, skirtą trumpuoju laikotarpiu pagerinti moterų dalyvavimo Turkijos politiniame gyvenime padėtį;

42. ragina pasiūlyti priemones, kurios užtikrintų atitinkamą atstovavimą moterims rinkimų sąrašuose, kaip geriausią būdą, skirtą trumpuoju laikotarpiu pagerinti moterų dalyvavimo Turkijos politiniame gyvenime padėtį;

43. ragina Turkijos politines partijas priimti vidaus taisykles, užtikrinančias, kad jų visų lygmenų valdymo organuose būtų moterų;

44. ragina politines Turkijos partijas, pradedant ateinančiais 2007 m. rinkimais, įtraukti daugiau moterų kandidačių į rinkimų sąrašus, skirti moterims atitinkamą vaidmenį partijos hierarchijoje ir didinti supratimą apie moterų dalyvavimo politiniame gyvenime svarbą;

45. itin apgailestauja, kad Turkijos parlamente vis dar nėra įsteigta nuolatinio moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto; pabrėžia, kad Turkijos vyriausybės ir kai kurių politinių partijų partinėse programose pateiki pažadai turi būti įgyvendinti, ir pažymi, kad komitetas turėtų būti įsteigtas kuo greičiau;

46. yra sunerimęs dėl Komisijos pastabos, kad moterys vis dar gali būti diskriminuojamos, daugiausia dėl nepakankamo išsilavinimo ir didelio neraštingumo šalyje, ir ragina Turkijos vyriausybę užtikrinti lyčių lygybę prieigos prie švietimo ir darbo rinkos požiūriu, ypač šalies pietryčiuose; todėl ragina imtis priemonių švietimo sektoriuje siekiant, kad mokytojams suteikti lyčių klausimo išmanymo kvalifikaciją ir paremti skatinimo sistemą, kuri padėtų išlaikyti mergaites mokyklose; taip pat ragina moksleives ir moksleivius supažindinti su lygiomis vyrų ir moterų teisėmis ir moterų apsisprendimo teise, įskaitant lyčių savitumus atspindinčių vadovėlių rengimą;

Švietimas

47. pažymi, kad UNICEF duomenimis, kiekvienais metais nuo 600 000 iki 800 000 mokyklinio amžiaus mergaičių šeimos draudžia eiti į mokyklą arba nėra infrastruktūros, leidžiančios joms lankyti mokyklą;

48. džiaugiasi mergaičių švietimo kampanija „Mergaitės, eime į mokyklą“, dėl kurios mokyklą pradėjo lankyti 222 800 mergaičių; taip pat džiaugiasi „Nacionalinio švietimo rėmimo kampanija“, kurioje per ketverius metus dalyvavo beveik 5 milijonai suaugusiųjų, kurių dauguma – moterys iš kaimo vietovių ir mergaitės, negalėjusios lankyti mokyklos;

49. pabrėžia švietimo svarbą ir galimą jo įnašą siekiant ekonominės moterų nepriklausomybės; ragina Turkijos valdžios institucijas sukurti priežiūros sistemą, kuri padėtų išlaikyti mergaites švietimo sistemoje;

Dalyvavimas darbo rinkoje

50. pažymi, kad moterų dalyvavimo darbo rinkoje procentas išlieka itin mažas – mažesnis negu 25 proc., o tai yra labai mažai, palyginti su 25 ES valstybių narių vidurkiu –55 proc., ir kad moterų užimtumo lygis sumažėjo iki maždaug 20 proc. tuomet, kai moterų aktyvumas neoficialiajame sektoriuje padidėjo, o tai dažniausiai nutinka dėl daugelio moterų žemo išsilavinimo lygio, institucinės, labai paplitusios, prieinamos ir įperkamos vaikų, pagyvenusiųjų ir neįgalių giminaičių priežiūros sistemos nebuvimo ir visuomenėje paplitusio darbo dalijimo pagal lytį;

51. pabrėžia Komisijos pastabą, kad lygių galimybių srityje būtina suderinti teisės aktus su Bendrijos teisynu, ypač teisės aktus dėl tėvystės atostogų, vienodo darbo užmokesčio, vienodų galimybių įsidarbinti, įstatymų numatytos ir profesinės bei socialinės apsaugos;

52. atsižvelgdamas į tai, palankiai vertina tokius projektus kaip bendras Olandijos ir Turkijos projektas pavadinimu „Lygių galimybių įsidarbinti didinimas“ ir būsimas projektas pavadinimu „Parama moterų verslumui“ bei banko „Garanti Bank“ ir KAGIDER (Moterų verslininkių asociacijos) bendradarbiavimą dėl susitarimo kredito linijos iki 30 000 dolerių ir nemokamų mokymo kursų moterims verslininkėms klausimu;

53. ragina Turkijos vyriausybę įkurti vieną ar kelias institucijas, kad būtų skatinamas, tiriamas, prižiūrimas ir remiamas vienodas požiūris darbo rinkoje, įskaitant profesinį mokymą, kaip nustatyta Direktyvos 2002/73/EB[6] 8a straipsnyje;

54. ragina socialinius partnerius ir Turkijos vyriausybę imtis visų būtinų priemonių užtikrinant perėjimą nuo neoficialiosios prie oficialiosios ekonomikos; prašo Komisijos šių pastangų rėmimą laikyti vienu iš savo prioritetų;

55. reikalauja, kad Turkijos vyriausybė pateiktų tikslius duomenis apie moterų diskriminaciją, įskaitant ryšinčių musulmonų skareles moterų prieigą prie oficialiosios darbo rinkos, siekiant nustatyti, ar esama netiesioginės diskriminacijos dėl lyties rizikos;

56. ragina Turkijos vyriausybę pagerinti namuose dirbančių asmenų, kurių daugumą sudaro moterys, padėtį; dėl to ragina Turkiją pasirašyti ir ratifikuoti TDO konvenciją Nr. 177 dėl darbo namuose ir išplėsti Turkijos darbo kodeksą, kad jis apimtų ir namuose dirbančius asmenis;

57. kartoja savo raginimą Turkijos vyriausybei per nustatytą laikotarpį parengti ir įgyvendinti su moterų užimtumu susijusius ir konkrečius tikslus apimančius nacionalinius veiksmų planus, kaip šiuo metu daroma ES valstybėse narėse;

58. ragina Turkijos Darbo ministeriją ir socialinius partnerius į savo politikos kryptis bei kolektyvines darbo sutartis įtraukti lyčių lygybės klausimus ir ragina Turkijos profesines sąjungas organizuoti darbą neoficialiajame sektoriuje ir mokyti sąjungų atstovus lyčių lygybės klausimais; dėl to džiaugiasi profesinių sąjungų konfederacijos Türk-IS iniciatyvomis;

59. pabrėžia, kad socialiniai partneriai atlieka svarbų vaidmenį propaguojant moterų teises ir skatinant jas dalyvauti ekonominiame, socialiniame ir politiniame gyvenime; skatina socialinius partnerius dėti daugiau pastangų skatinant moteris dalyvauti socialinį dialogą palaikančių institucijų veikloje;

60. nusprendžia reguliariai vertinti Turkijos pažangą moterų teisių srityje, taip papildyti ir atsižvelgti į Komisijos metinę pažangos ataskaitą, ir vertinti Turkijos pažangą moterų teisių srityje pagal pažangos ataskaitoje numatytas gaires;

o

o        o

61. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai, Europos Tarybos Generaliniam Sekretoriui, Jungtinių Tautų specialiajam pranešėjui smurto prieš moteris klausimais, Tarptautinės darbo organizacijos generaliniam direktoriui, Turkijos vyriausybei ir parlamentui.

• [1]  Priimti tekstai, P6_TA(2006)0381.
• [2]  OL C 157 E, 2006 7 6, p. 385
• [3]  Leyla Şahin prieš Turkiją, pareiškimo Nr. 44774/98
• [4]  Šaltinis: Nimet Çubukçu, u˛ moterų teises atsakinga Turkijos valstybės ministrė.
• [5]  http://www1.umn.edu/humanrts/euro/z31prot12.html
• [6]  2002 m. rugsėjo 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos Direktyva 2002/73/EB, iš dalies pakeičianti Tarybos direktyvą 76/207/EEB dėl vienodo požiūrio į vyrus ir moteris principo taikymo įsidarbinimo, profesinio mokymo, pareigų paaukštinimo ir darbo sąlygų atžvilgiu (OL L 269, 05.10.02, p. 15–20).

AIŠKINAMOJI DALIS

Rengdama savo pranešimo projektą pranešėja nuolat bendravo ir išsamiai diskutavo su daugybe Turkijos ir Europos Sąjungos suinteresuotųjų grupių – viešųjų ir privačių. Šis darbas apėmė:

· dalyvavimą 2006 m. vasario 10 d. vykusioje Turkijos darbdavių organizacijų (TISK) konferencijoje moterų ir užimtumo klausimais;

· dalyvavimą 2006 m. sausio 28–29 d. Stambule vykusiame tarptautiniame moterų kongrese „Moterų vaidmuo civilizacijų aljanse“;

· vizitą į Turkiją siekiant ištirti dabartinę moterų teisių padėtį, kuris apėmė diskusijas moterų teisių klausimais su ministru pirmininku R. T. Erdoğanu, moterų teisių ministre N. Çubukçu, socialinių reikalų ministru M. Başesgioğlu, darbdavių organizacija TISK, profesinių sąjungų konfederacija Türk-IS, profesinių sąjungų konfederacija HAK–IS, moterų NVO, daugumos politinių partijų moterų skyriais ir pavieniais Turkijos parlamento nariais;

· susitikimą su profesore Yakına Ertürk, Jungtinių Tautų specialiąja pranešėja smurto prieš moteris klausimais, kuris vyko 2006 m. liepos mėn.;

· susitikimus su Olliu Rehnu, už plėtrą atsakingu ES Komisijos nariu ir Vladimiru Spidla, už užimtumą, socialinius reikalus ir lygias galimybes atsakingu ES Komisijos nariu;

· planuotą trumpą klausymą šią tema Europos Parlamento moterų teisių ir lyčių lygybės komitete.

Pilietinė visuomenė

Pranešime pabrėžiama atviro skirtingų Turkijos vyriausybės, NVO ir Europos Sąjungos institucijų lygmenų bendradarbiavimu ir veiksmingu koordinavimu pagrįsto požiūrio svarba. Šiuo atžvilgiu teigiamai vertinama tai, kad 2005 m. buvo įsteigta Patariamoji taryba moterų padėties klausimais, kuri teiks patarimus dėl valstybės politikos, susijusios su moterų padėtimi, planavimo ir įgyvendinimo. Vis dėlto pabrėžiama tai, kad reikia įtraukti ir profesines sąjungas, kurioms šiuo metu Taryboje neatstovaujama.

Pranešėja ragina Europos Komisiją nustatyti specifinius tikslus; taip pat nustatyti pagrįstas, atitinkamas ir įvykdomas gaires ir pageidautina, kad jos būtų įtrauktos į reguliariai pateikiamą ataskaitą dėl Turkijos. Tai padėtų aiškiai nustatyti kriterijus, kuriuos Turkija turėtų atitikti, ir palengvintų Europos Parlamento priežiūros ir vertinimo procedūrą. Kita svarbi problema – didėjantis moterų NVO susirūpinimas dėl procedūrų, kurias reikia atlikti siekiant ES paramos ir finansavimo, gausos. Dėl sudėtingų procedūrų, kurias NVO privalo atlikti siekdamos ES dotacijų, dauguma moterų NVO nesiryžta kreiptis dėl paramos ir pasinaudoti šiuo labai svarbiu šaltiniu. Atsižvelgiant į tai Europos Komisija raginama teikti papildomą pagalbą organizuojant informavimo sesijas apie ES teikiamą projektų finansavimą, kuriose dalyvautų visos susijusios šalys.

Smurtas prieš moteris

Nors nuo praėjusių metų buvo imtasi kai kurių svarbių žingsnių, vis dar esama nemažai smurto prieš Turkijos moteris atvejų, dėl kurių valdžios institucijos privalo sustiprinti savo pastangas. Atsižvelgiant į problemos mastą ir svarbą būtina užtikrinti veiksmingą koordinavimą, patikimų duomenų naudojimą ir pakankamą finansavimą. Kadangi tikslių ir nepriklausomų duomenų apie smurtą prieš moteris trūkumas yra viena iš didžiausių problemų, pranešime teigiamai vertinamas bendras ES ir Turkijos projektas, kuriuo siekiama įkurti smurto prieš moteris duomenų bazę. Vis dėlto Turkijos nenoras sudaryti specialų susitarimą su Europos Komisija dėl dalyvavimo Daphne II programoje dėl kovos su smurtu prieš moteris kelia apgailestavimą.

Pranešėja vertina Jungtinių Tautų specialiosios pranešėjos smurto prieš moteris klausimais prof. Yakınos Ertürk darbą – po to, kai žiniasklaida išsamiai informavo apie moterų savižudybes Batmano mieste, ji 2006 m. gegužės 22–31 d. Turkijoje atliko oficialią faktų nustatymo misiją. Ji siekė nustatyti, ar didelis savižudybių skaičius, kuris buvo aiškinamas maskuojamomis žmogžudystėmis dėl garbės ar priverstinėmis savižudybėmis, buvo susijęs su griežtesniais įstatymais dėl nusikaltimų dėl garbės. Remdamasi prof. Ertürk išvadomis, kuriose atskleidžiama, kad nesama tikslaus tiesioginio naujų teisės aktų ir moterų savižudybių skaičiaus didėjimo ryšio, Europos Parlamento pranešėja šiame pranešime minėtos temos nenagrinėja.

Turkija yra visų pagrindinių tarptautinių žmogaus teisių priemonių dalyvė. Jos vidaus įstatymuose užtikrinama moterų lygybė ir žmogaus teisės ir sprendžiamas smurto prieš moteris klausimas. Vis dėlto praktiškai trūksta politinės valios įgyvendinti šiuos įstatymus ir apginti moteris nuo smurto. Siekiant visiškai įgyvendinti esamus įstatymus reikia pakeisti žmonių mentalitetą.

Rengiant šį pranešimą dėl duomenų, gaunamų iš įvairių šaltinių, skirtumų buvo labai sunku gauti tikslios informacijos apie moterų, kurios patyrė smurtą, prieglaudas, t. y. prieglaudų skaičių, vietą, dydį ir prieglaudų darbuotojams keliamus reikalavimus bei jų kvalifikaciją. Šiuo atžvilgiu prašoma, kad Turkijos valdžios institucijos pateiktų išsamų Turkijoje veikiančių prieglaudų sąrašą.

Moterų politinis dalyvavimas

Turkijos moterų dalyvavimas politiniame gyvenime vis dar itin mažas, ir po to, kai buvo paskelbtas paskutinis pranešimas apie moterų teises Turkijoje, nevyko jokių rinkimų. Turkijos valdžios institucijos nuolat raginamos imtis tvarių priemonių siekiant padidinti atstovavimą moterims renkamose ir skiriamose institucijose. Laikinos pozityvios diskriminacijos priemonės, ypač privalomoji kvotų sistema rinkimų sąrašuose, yra geriausias būdas siekiant pagerinti atstovavimą moterims parlamente ir atstovaujamuose savivaldos organuose. NVO ir politikės moterys ragina taikyti kvotų sistemą. Būsimi rinkimai Turkijoje yra labai svarbi galimybė siekiant padidinti moterų dalyvavimą politikoje įtraukiant daugiau kandidačių moterų į rinkimų sąrašus ir suteikiant joms vadovaujamus postus partijos organizacinėje struktūroje, o ne tik moterų skyriuose.

Nors Turkijos vyriausybė jau pateikė pasiūlymą ir išsakė keletą pažadų, Turkijos parlamente dar neįkurta visus teisėkūros įgaliojimus turinčio nuolatinio Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto. Apgailestaudama dėl valdžios institucijų neveiklos pranešėja laikosi nuomonės, kad siekiant išspręsti svarbią problemą reikia įsteigti svarbų komitetą. Šiuo požiūriu, komiteto įsteigimas būtų konkretus Turkijos vyriausybės įsipareigojimo užtikrinti moterų teises rodiklis ir jis padėtų integruoti lyčių aspektą į Turkijos teisės aktus.

Švietimas

Kasmet daugiau kaip pusė milijono mergaičių neina į mokyklą, nors Turkijoje privaloma mokytis mažiausia 8 metus. Iš esmės nėra kliūčių mergaitėms eiti į mokyklą. Turkijos konstitucijos 42 straipsnyje rašoma, kad „pradinis mokymas yra privalomas abiejų lyčių piliečiams ir valstybinėse mokyklose jis nemokamas“, o Pagrindinio nacionalinio švietimo įstatymo 4 straipsnyje rašoma, kad „švietimo įstaigos yra atviros visiems be jokios diskriminacijos dėl kalbos, rasės, lyties ir religijos“. Vis dėlto esama daugybės ekonominių ir socialinių veiksnių, kurie prisideda prie to, kad mergaitės nelanko mokyklos. Viena iš pagrindinių priežasčių – šeimų nenoras siųsti mergaites į mokyklą, ypač pietrytinėje šalies dalyje, kur mergaičių, nelankančių mokyklos, skaičius yra neproporcingai didelis, mokyklos dažnai yra toli nuo namų ir daugelis tėvų nenori, kad jų vaikai, ypač mergaitės, ten vyktų – daugiausia dėl saugumo. Daug šeimų patiria ekonominių sunkumų, todėl jos bando padidinti savo pajamas liepdamos savo vaikams likti namie ir dirbti. Be kitų priežasčių esama ir tradicinių šeimų įsitikinimų, kad vyrų ir berniukų poreikiai yra svarbesni negu moterų ir mergaičių ir tai, kad dauguma šeimų mano, kad jų mergaičių ankstyva santuoka yra svarbiau negu jų švietimas. Be to, susidomėjimas švietimu mažėja ir dėl mokyklų bei mokymo klasių trūkumo ir blogos mokyklų pastatų būklės.

Pastaraisiais metais buvo pradėta vykdyti keletas svarbių švietimo projektų, kuriais siekiama spręsti šią problemą, ir jie davė teigiamų rezultatų skatinant mergaites lankyti mokyklą. Kai kurie iš šių projektų: „Tėtis mane siunčia į mokyklą“, „Mergaitės, eime į mokyklą“, „Snieguolės“ ir „Pasiimki savo seserį“. „Nacionalinio švietimo rėmimo kampanijoje“ per 4 metus dalyvavo 5 mln. suaugusiųjų, dauguma iš jų – kaimo moterys ir mergaitės, negalėjusios eiti į mokyklą. Nacionalinio švietimo ministerijos ir Aukštesniojo švietimo tarybos biudžeto dalis bendrajame biudžete pakilo nuo 9,8 proc. 1996 m. iki 13 proc. 2005 m. Vyriausybė, siekdama panaikinti lyčių atotrūkį pradinėse mokyklose, 2003 m. kartu su UNICEF ir remiama NVO, ES, Pasaulio banko, privataus sektoriaus ir žiniasklaidos pradėjo kampaniją „Mergaitės, eime į mokyklą“. UNICEF duomenimis, dėl kampanijos 53 provincijose mokyklą pradėjo lankyti 177 tūkst. mergaičių ir 87 tūkst. berniukų. Nacionalinio švietimo ministerija nusprendė kampaniją išplėsti į visas, t. y. 81, provincijas. Kampanija padėjo didinti žinias apie lyčių atotrūkį švietimo sistemoje ir moterų teises. Be to, vykdant Pasaulio banko ir Turkijos vyriausybės „Socialinės rizikos mažinimo projektą“ šeimoms, turinčioms finansinių sunkumų, siūlomi vadinamieji sąlyginiai pinigų pervedimai (angl. conditional cash transfers). Tai reiškia, kad šeimoms siūlomas finansinis paskatinimas, jeigu jos siunčia savo vaikus į mokyklą, ir pervedama papildomai pinigų tuo atveju, jeigu jos į mokyklą siunčia mergaites.

Europos Sąjungos kompetencija švietimo srityje yra ribota ir nėra bendros švietimo politikos bei politikos musulmonų skarelių klausimu. Be to, EŽTT nusprendė, kad „įsikišimas buvo iš esmės pateisinamas ir proporcingas siekiant nustatytų tikslų ir todėl jį galima laikyti būtinu demokratinėje visuomenėje[1]“. Taigi pranešėja nenagrinėjo šio klausimo, išskyrus netiesioginės diskriminacijos dėl lyties pavojų oficialiojoje darbo rinkoje.

Moterų dalyvavimas darbo rinkoje

Remiantis EBPO duomenimis[2], Turkijos moterų užimtumo lygis šiuo metu siekia apie 24,3 proc. Pagal Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondo duomenis, 2004 m. šis skaičius dar siekė 27 proc., o 1998 m. – 35 proc. Tai parodo nuolatinį Turkijos moterų dalyvavimo oficialiojoje darbo rinkoje mažėjimą. Jeigu norima, kad moterys galėtų reikalauti popieriuje išvardytų savo teisių, reikia, kad jos būtų pakankamai nepriklausomos (ekonomiškai). Kai vis daugiau moterų palieka darbo rinką, bus sunku pasiekti šią nepriklausomybę. Ši tendencija turi būti sustabdyta ir iš pagrindų pakeista. Moterų dalyvavimas mažėja dėl įvairių priežasčių. Turkijoje ekonomikos augimas nereiškia, kad didėja galimybės įsidarbinti. Daugelis moterų yra menkai išsilavinusios, o tai kliudo joms patekti į darbo rinką. Moterų diskriminavimas darbo rinkoje ir darbo padalijimas pagal lytis – taip pat svarbios problemos, kurios atskleidžia užslėptą visuomenės, kuri tam tikru mastu vis dar patriarchalinė, tendencingumą. Kadangi esama musulmonų skareles ryšinčių moterų diskriminacijos, kuri galėtų virsti netiesiogine diskriminacija dėl lyties, pavojaus, pranešime prašoma vyriausybės pateikti su šiuo klausimu susijusius duomenis.

Moterų pasyvumas oficialiojoje darbo rinkoje tam tikru mastu aiškinamas daugybės moterų dalyvavimu neoficialiojoje darbo rinkoje, kurioje jos dažnai dirba kaip neregistruotos namuose dirbančios moterys. Moterys dažnai negali palikti neoficialaus sektoriaus ir dėl kelių priežasčių pirmenybę teikia lankstaus darbo laiko ir nevisos darbo dienos mokamam darbui: jų išsilavinimo lygis gali būti per žemas, dėl tradicinių lyčių vaidmenų pasiskirstymo apribojamas moterų pasirinkimas, moterys yra susijusios su namais ir atsakingos už jų priežiūrą, nes nėra institucinės, labai paplitusios, prieinamos ir įperkamos vaikų, pagyvenusiųjų ir neįgalių giminaičių priežiūros sistemos, moterys diskriminuojamos įdarbinant oficialiajame sektoriuje ir jos turi per mažai žinių apie jų, kaip lygių asmenų, lygias teises.

Taigi šiame pranešime raginama skirti dėmesio moterų prieigai prie švietimo, pakankamai vaikų priežiūros infrastruktūrai ir tvirtam nediskriminaciniam požiūriui.

Be to, Turkijos valdžios institucijos ir socialiniai partneriai turėtų imtis visų įmanomų priemonių siekdami užtikrinti perėjimą nuo neoficialaus sektoriaus prie oficialios ekonomikos.

Darbo įstatymai jau buvo patobulinti, o Europos Komisija parengė keletą projektų, pvz., profesinio mokymo programų ir moterų verslininkių paramos programų, kuriais siekiama padidinti gerai apmokamą darbą dirbančių moterų skaičių. Tai, kad moterų darbo jėgos dalis vis dar mažėja, kelia nerimą ir stebina, nes kai kuriose vietovėse moterys pasiekė labai daug – apie 30 proc. teisininkų, akademikų ir gydytojų yra moterys. Profesinės sąjungos galėtų atlikti labai svarbų vaidmenį buriant dirbančias moteris ir moteris, siekiančias gauti gerai apmokamą darbą, taip palengvindamas moterų dalyvavimą darbo rinkoje. Šiuo požiūriu pranešime taip pat raginama suvienyti neoficialųjį sektorių ir mokyti profesinių sąjungų atstovus moterų teisių klausimais.

Išvada

Apibendrinant galima išskirti tris pagrindinius moterų teisių Turkijoje raidos etapus.

Pirmiausia – moterų teisių įstatymų keitimas ir tobulinimas, kuris, išskyrus kai kuriuos vis dar esamus trūkumus, iš esmės buvo sėkmingas, nors reikia užtikrinti, kad įstatymai nebūtų anuliuoti.

Antrasis etapas susijęs su aplinkos, kurioje įstatymai gali būti įgyvendinti, sukūrimu, pvz., patariamosios tarybos, kuri koordinuotų ministerijų darbą įgyvendinant įstatymus, steigimu. Kuriant šią aplinką trūksta kai kurių elementų, pvz., nuolatinio Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto Turkijos parlamente, biudžeto lėšų, skiriamų problemoms spręsti, ir holistinio požiūrio į problemų, susijusių su moterų teisėmis, sprendimą.

Kadangi antrasis etapas dar nevisiškai baigtas, tai trečiasis dar ne visai pradėtas. Moterys suvokia praktinį jų padėties pagerėjimą kasdieniame gyvenime ir jos ne tik turi teises, bet ir gali praktiškai jų reikalauti. Taigi Turkija eina teisingu keliu, tačiau moterų teisių gerinimas yra tebesitęsiantis procesas.

Praėjusių metų pranešime apie Turkijos moterų vaidmenį socialiniame, ekonominiame ir politiniame gyvenime apibendrinama, kad buvo padaryta svarbių teisės aktų patobulinimų, tačiau praktinis jų įgyvendinimas buvo vilkinamas. Šių metų pranešime pranešėja prieina prie išvados, kad, nors įgyvendinimas vis dar kelia problemų, kyla pavojus, kad ir popieriuje išdėstytos moterų teisės bus panaikintos. Pastangų persvarstyti teisės aktus dėl bausmių už smurtą prieš moteris buvo atsisakyta tik po incidento, kai Turkijos parlamento narys panaudojo smurtą prieš savo žmoną. Pranešėja šiame pranešime pabrėžia, kad siekiant užkirsti kelią tokioms pastangoms būtina ir toliau pirmenybę teikti praktiniam įstatymų įgyvendinimui ir jį reikia pagreitinti siekiant užtikrinti naujųjų moterų teisių įstatymų ilgalaikiškumą. Pranešime teigiamai vertinama tai, kad Turkijos valdžios institucijų parama įvairioms iniciatyvoms, projektams ir kampanijoms, susijusioms su moterų teisėmis, rodo, jog problema laikoma svarbia. Teigiamai vertinamas Turkijos parlamento komisijos nusikaltimams dėl tradicijų ir nusikaltimams dėl garbės, kuriai vadovauja Fatma Şahin, parengtas pranešimas, nes tai yra svarbi iniciatyva, rodanti, kad Turkijos valdžios institucijos pasirengusios ieškoti konkretaus smurto prieš moteris problemos sprendimo. Po to, kai buvo paskelbtas Komisijos pranešimas, ministras pirmininkas R. T. Erdoğanas išleido visoms ministerijoms, viešosioms įstaigoms ir vietos valdžios institucijoms skirtą aplinkraštį (Nr. 2006/17), kuriame nurodoma įgyvendinti siūlomus sprendimus siekiant spręsti smurto prieš moteris problemą. Be to, aplinkraštyje be kitų siūlomų sprendimo būdų tvirtinama, kad reikia taikyti pozityvią diskriminaciją, kaip valstybės politikos dalį tol, kol visuomenėje įsigalės vienodas elgesys su moterimis ir vyrais. Kitas svarbus žingsnis – Nimet Çubukçu, už moterų reikalus atsakingos Turkijos valstybės ministrės, susitikimas su 55 moterų organizacijų atstovėmis ir sprendimas užtikrinti geresnės struktūros bendradarbiavimą ir geresnį ministerijos ir NVO veiklos koordinavimą.

• [1]  http://www.echr.coe.int/Eng/Press/2005/Nov/GrandChamberJudgmentLeylaSahinvTurkey101105.htm
• [2]  EBPO, U˛imtumo ap˛valga 2005.

PROCEDŪRA

Pavadinimas	Moterų vaidmuo Turkijos visuomeniniame, ekonominiame ir politiniame gyvenime
Procedūros numeris	2006/2214(INI)
Atsakingas komitetas   Paskelbimo apie suteikiamus įgaliojimus plenariniame posėdyje data	FEMM 7.9.2006
Nuomonę teikiantis (-ys) komitetas (-ai)   Paskelbimo plenariniame posėdyje data
Nuomonė(-s) nepareikšta(-os)   Nutarimo data	AFET 13.9.2006
Glaudesnis bendradarbiavimas   Paskelbimo plenariniame posėdyje data
Pranešėjas(-ai)   Paskyrimo data	Emine Bozkurt 25.4.2006
Pakeistas (-i) pranešėjas(-ai)
Svarstymas komitete	23.11.2006			20.12.2006
Priėmimo data	20.12.2006
Galutinio balsavimo rezultatai	+ - 0	32 0 0
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Edit Bauer, Emine Bozkurt, Edite Estrela, Ilda Figueiredo, Věra Flasarová, Lissy Gröner, Zita Gurmai, Esther Herranz García, Lívia Járóka, Rodi Kratsa-Tsagaropoulou, Urszula Krupa, Angelika Niebler, Doris Pack, Marie Panayotopoulos-Cassiotou, Christa Prets, Teresa Riera Madurell, Raül Romeva i Rueda, Eva-Britt Svensson, Britta Thomsen, Corien Wortmann-Kool, Anna Záborská
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)	Ana Maria Gomes, Anna Hedh, Elisabeth Jeggle, Christa Klaß, Zita Pleštinská, Karin Resetarits, Zuzana Roithová, Heide Rühle, Bernadette Vergnaud
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs pavaduojantis narys (178 straipsnio 2 dalis)	Dorette Corbey, Hanna Foltyn-Kubicka
Pateikimo data	11.1.2007
Pastabos (pateikiamos tik viena kalba)