PRANEŠIMAS su Europos Parlamento rekomendacija Tarybai dėl įgaliojimo derėtis dėl Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Centrinės Amerikos šalių asociacijos susitarimo
5.2.2007 - (2006/2222(INI))
Užsienio reikalų komitetas
Pranešėjas: Willy Meyer Pleite
EUROPOS PARLAMENTO REKOMENDACIJA TARYBAI
dėl įgaliojimo derėtis dėl Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Centrinės Amerikos šalių asociacijos susitarimo
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į rekomendaciją Tarybai, pateiktą Willy Meyerio Pleite’o GUE/NGL frakcijos vardu dėl Europos Sąjungos ir Centrinės Amerikos derybų dėl asociacijos susitarimo gairių (B6‑0417/2006),
– atsižvelgdamas į Vienos deklaracijos 31 dalį, kurioje minimas 4-ajame Europos Sąjungos ir Centrinės Amerikos aukščiausio lygio susitikime, vykusiame 2006 m. gegužės 12 d., Europos Sąjungos ir Centrinės Amerikos priimtas sprendimas pradėti derybas dėl asociacijos susitarimo, apimančio ir laisvosios prekybos zonos įkūrimą,
– atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties V antraštinę dalį,
– atsižvelgdamas į savo 2001 m. lapkričio 15 d. Rezoliuciją dėl visuotinės partnerystės ir bendros Europos Sąjungos ir Lotynų Amerikos santykių strategijos[1],
– atsižvelgdamas į savo 2006 m. balandžio 27 d. rezoliuciją dėl Europos Sąjungos ir Lotynų Amerikos tvirtesnės partnerystės[2],
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 114 straipsnio 3 dalį ir 83 straipsnio 5 dalį,
– atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto pranešimą ir į Vystymosi bei Tarptautinės prekybos komitetų nuomones (A6‑0026/2006),
A. kadangi, remiantis Vienoje priimtu sprendimu, pagarba demokratijai, teisinei valstybei ir galimybė visiems asmenims naudotis žmogaus teisėmis, taip pat visiška pagarba abiejų regionų piliečių pilietinėms ir politinėms teisėms yra pagrindinės šalių asociacijos kūrimo sąlygos,
B. kadangi galimybės visiems asmenims naudotis žmogaus teisėmis, ypač nepalankioje padėtyje esantiems asmenims, pvz., vietos tautoms, užtikrinimas ir galimybės dalyvauti socialiniame gyvenime bei politikoje jiems suteikimas yra pagrindinės susitarimo sudėtinės dalys,
C. atsižvelgdamas į tai, jog būsimojo susitarimo dėl ekonominės asociacijos, politinio sutarimo ir bendradarbiavimo gairės turi būti nustatomos atsižvelgiant į Vienos deklaracijos 31 dalyje nurodomą šalių norą sudaryti visas sritis apimantį asociacijos susitarimą, kuriame būtų patvirtintas įsitikinimas, kad su Centrine Amerika siekiama vykdyti laisvąją prekybą ir sudaryti politinės ir ekonominės regiono ir jo šalių asociacijos susitarimą, kuriame būtų atsižvelgiama į esamą abiejų regionų ir atskirų Centrinės Amerikos šalių disbalansą ir netolygumus ir į kurį būtų įtrauktos esminės vystomojo bendradarbiavimo nuostatos,
D. kadangi Europos ir Lotynų Amerikos parlamentinės asamblėjos (isp. EuroLat) įkūrimas buvo lemiamas žingsnis stiprinant ES ir Lotynų Amerikos, ypač ES ir Centrinės Amerikos, santykių demokratinį teisėtumą ir politinį aspektą, nes ši asamblėja bus nuolatinis abiejų regionų politinio dialogo forumas,
E. kadangi derybų dėl būsimojo susitarimo gairėse reikia atsižvelgti į daugumos Centrinės Amerikos šalių ekonomines, politines ir socialines sąlygas, taip pat į abiejų regionų vystymosi skirtumus ir į Centrinės Amerikos ekonominių santykių ypatumus (regioninės prekybos koncentracija tik keliose šalyse, didelė priklausomybė nuo tradicinių produktų eksporto, mažai ES tiesioginių užsienio investicijų regione ir t. t.),
1. pateikia Tarybai šias rekomendacijas:
a) derybų įgaliojimuose turi būti aiškiai nurodytas teisinis pagrindas, kuriuo remiantis bus deramasi dėl naujo asociacijos susitarimo – jį turi sudaryti Europos bendrijos steigimo sutarties 310 straipsnis ir 300 straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos pirmas sakinys bei 300 straipsnio 3 dalies antra pastraipa;
b) derybų įgaliojimuose turi būti patikslinta, kad ES ir Centrinės Amerikos šalių asociacijos susitarimo tikslas – laipsniškas prekybos liberalizavimas teisingomis ir abiems šalims naudingomis sąlygomis, paremtomis komplementarumo ir solidarumo principais, politinis dialogas ir bendradarbiavimas, demokratijos bei teisinės valstybės principų įtvirtinimas, visapusiška pagarba žmogaus, pilietinėms ir politinėms teisėms, socialinė sanglauda, tvari žmogaus raida, ekonominės ir socialinės teisės, nepamirštant atsižvelgti į šių teisių kultūrinius ir aplinkos aspektus;
c) derybų gairėse turi būti numatytos priemonės, būtinos siekiant užtikrinti, kad būsimojo susitarimo nuostatos tiksliai atitiktų pagal Europos Sąjungos sutartį suteiktus įgaliojimus, kuriais vadovaujantis pagrindiniai Sąjungos tikslai yra Jungtinių Tautų 1996 m. vystymosi programoje nurodytos tvarios žmogaus raidos skatinimas, tarptautinio bendradarbiavimo ir vystymosi skatinimas, demokratijos įtvirtinimas, pagarba žmogaus teisėms ir tvarioji plėtra;
d) derybų gairės turi būti nustatytos atsižvelgiant į Centrinės Amerikos vystymosi pažeidžiamumą socialiniu, ekonominiu, aplinkos ir demokratijos lygmenimis, derybų gairėse turi būti nurodyti pagrindiniai klausimai, kuriais bus grindžiama darbotvarkė ir politinis dialogas, įskaitant tikslų ir požiūrio įvairiais klausimais, kaip antai demokratinis valdymas, kova su terorizmu, taikos ir saugumo palaikymas bei konfliktų valdymas, atnaujinimą; į jas turi būti įtraukti nauji klausimai, pvz., skurdo mažinimas, socialinės sanglaudos skatinimas, migracija ir žmonių mainai, kova su nusikalstamumu, ypač su smurtinio pobūdžio tarptautinio masto nusikaltimais (su prekyba narkotikais ir lengvaisiais ginklais, prekyba žmonėmis, organizuotomis nusikalstamomis grupuotėmis, pvz., su grupuote „Las Maras“) ir kt.; be to, jose turi būti pasiūlyti konkretūs veiksmai tokiose srityse kaip bendrų pozicijų priėmimas tarptautiniuose forumuose ir Jungtinėse Tautose, kad būtų galima pasiekti tarptautinį politinį sutarimą tarp dviejų regionų;
e) numatyti skirti narius į bendrą Europos Sąjungos ir Centrinės Amerikos parlamentinį komitetą, kuris bus įsteigtas remiantis naujuoju asociacijos susitarimu, atrenkant juos iš Europos Parlamento ir Centrinės Amerikos parlamento narių, priklausančių ir Europos ir Lotynų Amerikos parlamentinei asamblėjai, iš nacionalinių parlamentų, dar nepriklausančių jokiam regioniniam parlamentui, ir Europos bei Lotynų Amerikos parlamentinės asamblėjos narių. Taip bus konkrečiai išreikšta parama Centrinės Amerikos regioninei integracijai bei ES ir LAKR regionų strateginei partnerystei;
f) į gaires reikia įtraukti specialias nuorodas dėl tinkamo struktūruoto pilietinės visuomenės dalyvavimo naujajame politiniame dialoge ir pasiūlyti periodiškai organizuoti konferencijas, kuriose dalyvautų pilietinės visuomenės atstovų ir kurios būtų rengiamos ir ES, ir Centrinėje Amerikoje, suteikti minėtiesiems atstovams ministrų susirinkimų stebėtojų statusą ir galimybę aktyviai dalyvauti atitinkamų forumų, sektorių komitetų ir pakomitečių veikloje visais etapais, kai vyksta diskusijos, derybos ir atliekami tolesni veiksmai;
g) tokį pat svarbų vaidmenį reikia priskirti kovai su nebaudžiamumu ir korupcija, numatant veiksmų bei programų Centrinės Amerikos demokratinėms institucijoms stiprinti;
h) derybų gairėse reikia numatyti teikti didesnę ES paramą Centrinės Amerikos integracijai bei jos teisinės aplinkos ir institucijų, įskaitant Generalinį sekretoriatą, Centrinės Amerikos parlamentą ir Centrinės Amerikos teisingumo teismą, reformai ir stiprinimui siekiant didesnio darbo efektyvumo, reprezentatyvumo ir teisėtumo, ypač muitų sąjungos, laisvo asmenų judėjimo, bendrosios politikos, įstatymų derinimo ir skaidraus finansavimo mechanizmo kūrimo srityse;
i) įtraukti paramos regionų integracijai tikslus – visų pirma turint omenyje materialiųjų, transporto, ryšių ir energetikos infrastruktūrų integraciją – kaip vienus iš būsimosios kadencijos Europos investicijų banko veiklos tikslų Lotynų Amerikoje, kad ši veikla veiksmingai papildytų naująjį susitarimą;
j) bendradarbiauti su Centrinės Amerikos šalimis ir remti jų kovos su nelegalia narkotikų gamyba ir prekyba pastangas; viena iš šios veiklos dalių turėtų būti siūlomos paramos valstiečiams programos, kad būtų imta auginti kitas kultūras, o mes galėtume prisidėti užtikrindami veiksmingą jų realizavimą;
k) reikia siekti, kad į asociacijos susitarimo gaires būtų įtrauktas straipsnis dėl demokratijos ir kad jo nuostatos būtų taikomos, bei sukurti mechanizmų, užtikrinsiančių, kad vadovaujantis socialiniams ar aplinkos reikalams skirtais straipsniais, užimtumo ir aplinkos srityje ir toliau bus taikoma pagal bendrųjų tarifų lengvatų sistemą (BLS)[3], įskaitant „BLS plius“, numatyta skatinimo tvarka; nedviprasmiškai paminėti konkrečias priemones, skirtas jos veiksmingumui užtikrinti, o ypač nustatyti, kad Europos Parlamentui kasmet bus teikiama ataskaita apie tolesnius Komisijos veiksmus šioje srityje;
l) atsižvelgti į tai, kad BLS, įskaitant „BLS plius“, yra atskira ES tvarka, teikianti naudą CA šalims atsižvelgiant į jų išsivystymo lygį;
m) kalbant apie naujojo susitarimo nuostatas, susijusias su vystomuoju bendradarbiavimu, reikia atsižvelgti į Centrinės Amerikos ypatybes, į Tūkstantmečio vystymosi tikslų siekį regione vadovaujantis teiginiu, kad siekiant įveikti skurdą regione, žmogiškojo kapitalo formavimas ir mainai kultūros bei švietimo srityse yra svarbiausi dalykai, todėl ypatingą dėmesį reikia skirti mokymui, mokslo tyrimams, mokslui ir technologijoms bei kultūrai, taip pat reikia skatinti gausesnius šių sričių mainus;
n) nurodyti, kad vykdant ES ir Centrinės Amerikos šalių asociacijos susitarimą reikėtų siekti įgyvendinti Tūkstantmečio vystymosi tikslus ir kovoti su skurdu bei mažinti nelygybę, o tai yra ES nustatyti prioritetai bendradarbiavimo srityje,
o) užtikrinti, kad bendradarbiavimas ir ES turimos priemonės bus naudojama taip pat siekiant rūpintis Centrinės Amerikos regiono aplinka ir ją išsaugoti;
p) skirti ypatingą dėmesį Centrinės Amerikos turizmo projektams siekiant užtikrinti, kad jie būtų tvariai plėtojami, nes ši veikla skatina ekonomikos augimą;
q) skatinti trišalį ir dviejų regionų bendradarbiavimą, visų pirma su Karibų jūros regionu, ir aktyviau vykdyti Pietų–Pietų susitarimų politiką;
r) skatinti kurti tinkamą paramos mažoms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ) sistemą ir pačias įmones kaip esminę ekonominio vystymosi, darbo vietų kūrimo ir socialinės gerovės sudėtinę dalį; apsvarstyti, kokių priemonių reikėtų imtis, kad būtų galima kovoti su nedarbu, susijusiu su MVĮ (įskaitant ir mokestines priemones); plėtoti su tyrimais susijusias paramos mažoms ir vidutinėms įmonėms programas,
s) remti smulkius gamintojus ir mažas bei vidutines įmones apskritai, ir ragina investuoti į mažas įmones, nes Europos rinkų atvėrimas iš esmės bus naudingas didesniems gamintojams, galintiems įvykdyti Europos sanitarines ir fitosanitarines normas;
t) su CA sudaryti išsamų, ir darnų asociacijos susitarimą, kuris būtų grindžiamas trimis ramsčiais: politiniu ir instituciniu skyriumi, kuris padėtų stiprinti demokratinį dialogą ir politinį bendradarbiavimą, bendradarbiavimo skyriumi, kuris padėtų skatinti darnų ekonominį ir socialinį vystymąsi, ir prekybos skyriumi, kuris leistų sukurti pažangią LPE ir kuriame, be laipsniško abipusio prekybos prekėmis ir paslaugomis liberalizavimo, būtų numatyta plataus pobūdžio darbotvarkė (investicijos, viešieji pirkimai, intelektinės nuosavybės teisių apsauga, bendradarbiavimas konkurencijos ir prekybos apsaugos priemonių srityje, prekybos kliūčių šalinimas ir veiksmingas ginčų sprendimo mechanizmas);
u) derybų gairėse turi būti numatytas laipsniškas ir abišalis prekybos liberalizavimas, laipsniškas Centrinės Amerikos regiono produktų patekimas į Europos rinkas konkurencijos sąlygomis siekiant, kad būsimasis susitarimas nelemtų dar didesnio disbalanso; todėl gairėse iki nustatyto termino turi būti numatytas specialus, diferencijuotas ir lankstus režimas, priklausantis nuo įsipareigojimų ir Centrinės Amerikos šalių pasiektos pažangos konkurencingumo srityje, įskaitant priemones, kuriomis Sąjunga rems Centrinės Amerikos šalių gamybos struktūrų pertvarkymą ir ekonomikos konkurencingumo didinimą, pvz., technologijų perdavimą, nacionalinių reikalavimų įtraukimą į kilmės taisykles ir bendradarbiavimo bei techninės pagalbos programų sukūrimą, ir visai tai kartu skatins kurti stabilią teisinę aplinką ir aiškias taisykles, pagal kurias būtų užtikrinama investicijų saugumas ir šalių ekonominiai bei prekybiniai santykiai;
v) laikyti ES ir CA laisvosios prekybos erdvę prioritetiniu ES išorės santykių strateginiu tikslu, turint mintyje tarptautinę aplinką, kuriai būdinga vis didesnė tarpusavio priklausomybė, ekonomikos augimas, naujų šalių sustiprėjimas ekonominiu požiūriu, didesnis JAV sudaromų dvišalių prekybos susitarimų, įskaitant CAFTA, skaičius ir šalių sienas peržengiančios visuotinės problemos;
w) kartu su Parlamentu paraginti Komisiją nedelsiant pradėti prekybos poveikio įvertinimo (angl. SIA) tyrimus, kurie turėtų būti atliekami prieš pradedant derybas dėl prekybos susitarimų; taip pat pareikalauti, kad Komisija praneštų Parlamentui apie iniciatyvas, kurių šiuo klausimu ėmėsi;
x) neturi būti įtraukta jokių formalių ar numanomų sąlygų, dėl kurių būsimojo ES ir Centrinės Amerikos susitarimo sudarymas priklausytų nuo to, ar bus pasibaigęs Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) derybų ciklas, paliekant galimybę reikiamu metu į šį susitarimą įtraukti Dohos darbo programos rezultatus, kurie atitiks svarbiausiąjį ES ir Centrinės Amerikos asociacijos susitarimo tikslą; visa tai turi tapti apčiuopiama ir esmine parama Centrinės Amerikos regionų integracijos procesui;
y) įsipareigoti sukurti LPE, kuri visapusiškai atitiktų naująją PPO skaidrumo priemonę ir su PPO susijusias teises bei įsipareigojimus, visų pirma Bendrojo susitarimo dėl muitų tarifų ir prekybos (angl. GATT) XXIV straipsnį ir Bendrojo susitarimo dėl prekybos paslaugomis (angl. GATS) V straipsnį, ir taip padėti stiprinti daugiašalę prekybos sistemą;
z) susitarti dėl vieno nedalomo prekybos susitarimo, kuris apimtų daugiau nei dabartiniai ar būsimi su PPO susiję šalių įsipareigojimai ir padėtų per pereinamąjį laikotarpį sukurti PPO reikalavimus atitinkančią LPE; ją kuriant turėtų būti atsižvelgiama (nustatant kuo mažesnius apribojimus) į ypatingą tam tikrų produktų rinkų jautrumą ir vystymosi aspektus, neišskiriant nė vieno sektoriaus;
aa) kaip į labai svarbų aspektą, padėsiantį sėkmingai derėtis, atsižvelgti į tai, kad Centrinė Amerika stengiasi vykdyti savo įsipareigojimus, kuriuos pakartojo minėtajame Vienoje įvykusiame vadovų susitikime, per nustatytą laikotarpį įgyvendinti 2006 m. kovo 9 d. Panamoje įvykusiame CA šalių vadovų susitikime priimtus sprendimus – sukurti veiksmingą muitų sąjungą, stengtis ratifikuoti CA sutartį dėl investicijų ir paslaugų bei plėtoti teisingumo vykdymo mechanizmą, kuris padėtų užtikrinti regioninių ekonominių teisės aktų vykdymą visame regione;
ab) atidžiai atsižvelgti į tai, jog ES ir Centrinės Amerikos bendrame Centrinės Amerikos ekonominės integracijos įvertinime pabrėžiama, kad reikia padaryti su veikla susijusių svarbių tikslių išvadų (dėl ekonominės integracijos institucinės sistemos, muitų sąjungos, techninių prekybos kliūčių, sanitarijos ir fitosanitarijos priemonių taisyklių, regioninio paslaugų ir investicijų liberalizavimo, viešųjų pirkimų, intelektinės nuosavybės teisų ir geografinės informacijos sistemos (GIS), konkurencijos ir prekybos apsaugos priemonių), siekiant stiprinti, plėtoti ir baigti kurti Centrinės Amerikos muitų sąjungą ir bendrą vidaus rinką, kurios būtinos norint susitarti dėl tikros du regionus apimančios LPS laisvosios prekybos erdvės ir ją įgyvendinti;
ac) atsižvelgti į tai, kad Centrinės Amerikos bendros rinkos sutelkimas ir sustiprinimas, pirmiausia ir svarbiausia baigiant kurti muitų sąjungą ir plėtojant bendrą rinką, be kita ko, sukuriant užsienio prekybos politiką ir užtikrinant visiškai laisvą importuotų prekių judėjimą, sumažins kliūtis, kurių kyla ekonominės veiklos vykdytojams, ir padidins prekybos bei investicijų srautus tarp abiejų regionų;
ad) pasiūlyti prasmingų naujų galimybių patekti į žemės ūkio rinką, nes šis sektorius itin svarbus CA vystymuisi, nepriklausomai nuo pažangos, padarytos kitose srityse (pvz., galimybė patekti į ne žemės ūkio produktų ir paslaugų rinką, taip pat kiti nei patekimas į rinką žemės ūkio klausimai);
ae) užtikrinti didelius pokyčius žadančią ir darnią derybų dėl NAMA baigtį, siekiant sudaryti su visomis prekybos sritimis susijusių naujų realių galimybių patekti į rinką, jei bus užtikrintas reikiamas lankstumas dėl laikotarpio, per kurį CA panaikins muitų tarifus, taip pat siekiant sudaryti sąlygas tęsti ir plėsti su žuvininkyste susijusią veiklą;
af) nuodugniai atsižvelgti į tai, kad žuvininkystė yra svarbus ir opus klausimas ir ES, ir Centrinei Amerikai, turint mintyje jos indėlį į ekonominį vystymąsi ir darbo vietų kūrimą tame regione tuo pat metu atsakingai žvejojant ir siekiant išlaikyti tvarius žuvų išteklius;
ag) atsižvelgti į tai, kad svarbu užtikrinti visuotinę galimybę gauti pagrindines paslaugas, taip pat į šalių teises reglamentuoti prekybos paslaugomis liberalizavimą ir dėl to apdairiai derėtis vadovaujantis GATS V straipsniu, siekiant realios pažangos, susijusios su jau prisiimtais ir taikomais liberalizavimo įsipareigojimais, taip pat atsižvelgti į tai, kad reikia aiškios ir nuspėjamos reglamentavimo tvarkos; neteikti pasiūlymų ir nepriimti prašymų, susijusių su visuomenės sveikata ir švietimu;
ah) atsižvelgti į tai, kad turizmo sektorius suteikia vis daugiau galimybių, susijusių su investicijomis ir ekonominiu vystymusi Centrinės Amerikos šalyse, ir į turizmo tarp abiejų regionų skatinimo svarbą;
ai) kaip bendro pobūdžio nuostatą, numatyti, kad iš esmės ir ES, ir Lotynų Amerika turėtų siekti ilgainiui suderinti įvairius abiejų regionų susitarimus, kurie galioja ar dėl kurių deramasi;
aj) atsižvelgti į tai, kad nėra veiksmingai taikomos ginčų sprendimo procedūros, numatytos panašiuose esamuose Bendrijos ir trečiųjų šalių sudarytuose susitarimuose; todėl paprašyti, kad Komisija pateiktų naujų pasiūlymų, skirtų parengti veiksmingesnes ginčų sprendimo priemones, leisiančias priimti sprendimus dėl konfliktų, kylančių bet kuriame iš atskirų sektorių, kuriems bus taikomas LPS;
ak) Komisija turi išsamiai, o prireikus – konfidencialiai informuoti Parlamentą ir apie numatomas, ir apie galutinai patvirtintas derybų gaires;
2. paveda Pirmininkui perduoti šią rekomendaciją Tarybai ir susipažinti Komisijai bei Europos Sąjungos valstybių narių vyriausybėms.
- [1] OL C 140 E, 2002 6 13, p. 569.
- [2] Priimti dokumentai, P6_TA(2006)0155.
- [3] 2005 m. birželio 27 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 980/2005, dėl bendrųjų tarifų lengvatų sistemos taikymo (OL L 169, 2005 6 30, p. 1)
AIŠKINAMOJI DALIS
1. Akivaizdu, kad Europos Sąjungos politinė įtaka, 9-ąjį dešimtmetį atlikusi lemiamą vaidmenį Centrinės Amerikos sąsmaukos šalių taikinimo ir demokratizavimo procese, šiuo metu yra gerokai susilpnėjusi. Dėl to tenka apgailestauti, juo labiau kad Sąjungos indėlis į šio regiono taikinimo ir demokratinimo proceso užuomazgą minėtąjį dešimtmetį ir pažanga, pasiekta remiantis 1984 m. rugsėjo mėn. San Chose ministrų konferencijos rezultatais, buvo vienas iš labai retų sėkmingo Europos politinio bendradarbiavimo – dabartinės bendrosios užsienio ir saugumo politikos ištakų – panaudojimo pavyzdžių ir vienas iš retų atvejų, kai Europos Sąjunga laikėsi savos pozicijos, nepriklausiusios nuo tuo metu R. Reagano vadovaujamų JAV nuomonės.
2. Be to, sumažėjo ir Europos Sąjungos, kaip Centrinės Amerikos prekybos partnerės, svoris: nepaisant vienašalių muitų tarifų lengvatų, kurias Europos Sąjunga taiko pagal savo Bendrųjų lengvatų sistemą, 2001 m. jai teko tik 13 proc. Centrinės Amerikos eksporto, o 1990 m. ši dalis sudarė 24 proc. Tokios padėties priežastimi paprastai laikomas kilmės taisyklių taikymo sąlygų ir sertifikatų gavimo procedūros neišmanymas bei Centrinės Amerikos įmonių nekonkurencingumas. Bet reikia paminėti, kad ES į Centrinę Ameriką išveža vos 0,6 proc. savo eksportuojamų prekių.
3. Dabartiniai Europos Sąjungos santykiai su Centrinės Amerikos šalimis vyksta siauroje, 2003 m. gruodžio mėn. Romoje pasirašyto susitarimo dėl politinio dialogo ir bendradarbiavimo apibrėžtoje srityje, ir pagrindinis jo tikslas – sukurti sąlygas, būtinas deryboms dėl perspektyvaus ir abiem šalims naudingo asociacijos susitarimo, apimsiančio ir laisvosios prekybos susitarimą. Sprendimas pradėti derybas dėl asociacijos susitarimo, kurias Europos Parlamentas siūlė 2-ajame ir 3-ajame ES ir LAKR aukščiausio lygio susitikimuose 2002 m. Madride ir 2004 m. Gvadalacharoje (Meksika), galiausiai priimtas 4-ojo Vienos aukščiausio lygio susitikimo metu.
4. Vienos deklaracijos 31 dalyje iš tiesų minimas šalių sprendimas pradėti derybas dėl asociacijos susitarimo, įskaitant laisvosios prekybos zonos kūrimą. Šiuo tikslu Centrinė Amerika pradėjo įgyvendinti sprendimus, jos valstybių vadovų priimtus 2006 m. kovo 9 d. Panamoje, ratifikuoti Centrinės Amerikos susitarimą dėl investicijų ir paslaugų ir sukurti teisinį mechanizmą, padėsiantį užtikrinti regiono ekonominių įstatymų laikymąsi visame regione. Panama irgi įsitrauks į šį procesą, kai tik priims oficialų sprendimą dalyvauti Centrinės Amerikos ekonominėje integracijoje (per Centrinės Amerikos bendrosios rinkos sekretoriatą SIECA).
Ryšiai su Centrine Amerika: kur kas daugiau negu laisvoji prekyba
5. Laukdamas, kol bus sudarytas naujasis asociacijos susitarimas, jūsų pranešėjas laikosi nuomonės, kad dabar labiau nei kada nors anksčiau būtina sutvirtinti Centrinės Amerikos demokratijos procesus, padidinti administracijos organų ir demokratinių institucijų darbo efektyvumą ir suteikti joms daugiau darbo priemonių, susijusių su teismine galia ir jos nepriklausomumu, naudojant visas prievartines teisinės valstybės priemones, kovoti su korupcija, nebaudžiamumu bei žmogaus teisių pažeidimais, o galiausiai didinti socialinę sanglaudą ir gerinti visų regiono gyventojų gyvenimo sąlygas. Kitaip sakant, naujuoju asociacijos susitarimu įtvirtinama tikroji abiejų šalių atsakomybė. O dėl Europos Sąjungos, jai tenka ir tikra moralinė atsakomybė. Dabar svarbu stengtis stiprinti šio regiono šalių ir gyventojų taikos ir teisingumo viltis ir užtikrinti, kad bus sėkmingai naudojamos įvairios paramos priemonės. ES požiūriu, per pirmuosius rinkimus jos tikrai nebuvo iki galo panaudotos ir reikalingas stiprus postūmis Centrinės Amerikos šalių ir piliečių ekonominei padėčiai gerinti. Centrinės Amerikos šalys savo ruožtu turėtų stengtis išlaikyti ir gerbti prisiimtus įsipareigojimus taikinimo, demokratizavimo ir integracijos srityse, įgyvendinti visas patvirtintas reformas ir siekti pažangos, eidamos tikros integracijos, padėsiančios kaip įmanoma geriau išnaudoti naujojo asociacijos susitarimo politines, ekonomines ir socialines galimybes, link. Šis susitarimas turi padėti galutinai įtvirtinti subalansuotus ir nuoseklius Europos Sąjungos ir Centrinės Amerikos santykius, pagrįstu abiejų šalių teisėtais interesais visose srityse.
6. Sudarant asociacijos susitarimą, negalima nekreipti dėmesio į daugumoje Centrinės Amerikos šalių egzistuojantį didelį ekonominį, politinį ir socialinį deficitą, abiejų regionų vystymosi skirtumus ir jų ekonominių ryšių ypatybes – regioninės prekybos santalką keliose šalyse, didelę priklausomybę nuo tradicinių produktų eksporto, žemą ES tiesioginių užsienio investicijų regione lygį (jos sudaro vos dešimtadalį JAV investicijų).
7. Atsižvelgdami į didelį abiejų partnerių padėties disbalansą, kai kas nuogąstauja, kad sudarant būsimąjį asociacijos susitarimą bus apsiribojama paprasčiausiu laisvosios prekybos susitarimu, dar labiau padidinsiančiu Centrinės Amerikos šalių išsivystymo netolygumą ir skirtumus. Susitarimo šalys iš tiesų to nesiekia: Vienos deklaracijos 31 dalyje jos aiškiai nurodė, kad bendras jų tikslas – sudaryti visas sritis apimantį asociacijos susitarimą ir kad jos tikisi, jog derybose bus greitai pasiekta pažanga, ir būsimasis asociacijos susitarimas bus kaip įmanoma greičiau pradėtas realiai įgyvendinti.
8. Todėl, siekiant dar labiau sustiprinti įsitikinimą, kad Europos Sąjunga siūlo ne tik derėtis dėl sutarties, panašios į Centrinės Amerikos ir JAV laisvosios prekybos susitarimą (angl. CAFTA), labai svarbu būsimąjį asociacijos susitarimą, kuriame būtų atsižvelgiama į esamą abiejų regionų ir atskirų Centrinės Amerikos šalių bei šių šalių vidinį disbalansą ir netolygumus ir į kurį būtų įtrauktos esminės vystomojo bendradarbiavimo nuostatos, pagrįsti politinio ir ekonominio vienijimosi su šiuo regionu ir įvairiomis jį sudarančiomis šalimis bendra svarba.
9. Galiausiai tokių skirtingų partnerių asociacijos susitarimas iš pradžių negalėtų ir neturėtų būti pagrįstas absoliučiu patekimo į rinkas abipusiškumu, nes akivaizdu, kad Centrinės Amerikos integracijos sistemai (SICA) priklausančių šalių gamybos struktūros negalėtų atsispirti konkurenciniam spaudimui, kurį sukeltų toks abipusiškumas. O pakankamai ilgų pereinamųjų laikotarpių įvedimas, leidžiančių nukrypti nuostatų taikymas tam tikriems jautriems produktams ir reikšminga ES pagalba regiono gamybos struktūrų pertvarkai, be jokios abejonės, abiem šalims padarytų teigiamą poveikį. Tokia politika padėtų plėtoti Centrinės Amerikos šalių ekonomiką, didinti jos įvairovę ir laipsniškai ją realiai integruoti į pasaulinę ekonomiką.
Pagrindiniai būsimojo asociacijos susitarimo iššūkiai
10. Didžiausia šioje srityje kylanti kliūtis yra silpnas Centrinės Amerikos šalių ekonomikos augimas. Pastaraisiais metais šių šalių ekonomikos augimas vienam gyventojui pasiekė vos 0,6 proc. vidurkį (LAKR ekonomikos komiteto (pranc. k. CEPALC) 2005 m. duomenys), ir to visiškai nepakanka Tūkstantmečio tikslams pasiekti.
11. Iš tiesų skurdas Centrinėje Amerikoje toks pat didelis kaip ir 10-ajame dešimtmetyje, o nelygybė net didėja. Skurdas ir nelygybė akivaizdžiai kelia pavojų demokratijos stiprinimui. Nors per pastaruosius penkiolika metų, po laisvų rinkimų, CA regiono šalis valdo demokratiniai režimai, optimistinių išvadų daryti nesiryžtame dėl didelės nedalyvaujančių rinkimuose asmenų procentinės dalies, nepasitikėjimo valstybės institucijomis ir politinėmis partijomis, korupcijos ir nebaudžiamumo bei nedidelės piliečių ir pilietinės visuomenės įtakos daugumos šių šalių politiniam ir socialiniam gyvenimui.
12. Vien dėl savo dydžio mažosios Centrinės Amerikos šalys patiria didelių sunkumų integruodamosi į pasaulinę prekybą. Dauguma šių šalių nesugeba pasinaudoti atviromis rinkomis ir investicijomis ir apsisaugoti nuo jų keliamo pavojaus. Tai lemia mažos jų vidaus rinkos ir silpnas ekonominis išsivystymas, kurie neigiamai veikia jų konkurencingumą, apsunkina jų įmonių bandymus įgyvendinti masto ekonomiją, t. y. daro jas labiau pažeidžiamas prekybos ir užsienio investicijų svyravimų ir didina jų vidaus pokyčių sąnaudas.
13. Viską apsvarsčius, siekis konkurencijos sąlygomis laipsniškai patekti į Europos rinkas, stengiantis, kad dėl būsimojo asociacijos susitarimo nepadidėtų esamas disbalansas, yra tikras iššūkis, susijęs su šio susitarimo dalimi, skirta prekybai. Dėl šios priežasties Europos Sąjunga, atsižvelgdama į Centrinės Amerikos šalių prisiimtus įsipareigojimus ir konkurencinius pranašumus, kuriuos jos įgaus naudodamosi ES teikiamomis paramos priemonėmis, pvz., technologijų perdavimu, nacionalinių reikalavimų įtraukimu į kilmės taisykles ir bendradarbiavimo bei techninės pagalbos programų sukūrimu, turėtų per tam tikrą laikotarpį įvesti specialų, diferencijuotą ir lankstų režimą.
14. Būtina prižiūrėti, kad būtų išlaikomas realus asociacijos susitarime numatomos laisvosios prekybos ir tvaraus vystymosi bei socialinės sanglaudos tikslų, kurie yra ES politikos šiame regione pamatas, ryšys. Esamo disbalanso pripažinimas, įvedant specialų diferencijuotą režimą, pereinamuosius laikotarpius, leidžiančias nukrypti nuostatas ir kitas komercines priemones bei skatinant gamybos struktūrų pertvarkymą ir konkurencingumą, gali tapti teigiamu indėliu šia linkme. Vis dėlto būtina ir nustatyti minimalias normas užimtumo ir aplinkos srityje, panašias į numatytąsias dabartinėje bendrojoje muitų lengvatų sistemoje SPG+. Reikia prižiūrėti, kad ši skatinimo tvarka, kurios naudingumas jau įrodytas, būtų ilgam įtraukta į asociacijos susitarimą ir kad būtų sukurta veiksmingų mechanizmų jos efektyvumui užtikrinti.
Centrinės Amerikos regionų integracijos sėkmė ir sunkumai
15. Šiuo metu regionų integracijos procesui būdingas silpnas regioninio lygmens institucijų darbas: ekonominei integracijai didesnę įtaką daro globalizacijos ir regioninių rinkų plėtros ekonominiai padariniai, o ne stiprios institucijos ir parengta bendroji politika. Pakanka pagalvoti apie šio regiono priklausomybę nuo JAV, kurią dar labiau padidins Centrinės Amerikos ir JAV laisvosios prekybos susitarimas, padėsiantis sudaryti geresnes sąlygas prekybai su JAV ir šios šalies investicijoms Centrinėje Amerikoje, bet nebūtinai sustiprinsiantis regionų integraciją. Dar blogiau yra tai, kad integracijos procesas turės atitikti naująsias Centrinės Amerikos ir JAV laisvosios prekybos susitarimo normas ir nuostatas ir dėl to netgi gali tapti nepriimtinas. Dabar labiau negu kada nors anksčiau būtina prižiūrėti, kad integracija atliktų svarbų vaidmenį, pasitelkiant bendrąją politiką, padedančią gerinti konkurencingumą, gamybą ir užimtumą, ir remti regiono tvarų vystymąsi.
16. Didelė pažanga Centrinės Amerikos integracijos procese pasiekta 1991 m. gruodžio mėn. Tegusigalpos protokolu sukūrus Centrinės Amerikos integracijos sistemą (SICA), kuri pradėjo veikti 1996 m. kovo 26 d. ir suteikė šiam procesui politinę dimensiją (iš tiesų dėl SICA atsirado formalus taikos, demokratijos, teisinės valstybės, ekonominio ir socialinio vystymosi ir regioninės integracijos ryšys), todėl, priešingai negu pastaraisiais dešimtmečiais, jis nebėra tik ekonominio pobūdžio. Nors tokių Centrinės Amerikos integracijos organų ir institucijų kaip SICA generalinis sekretoriatas, Centrinės Amerikos parlamentas (Parlacen) ir Centrinės Amerikos teisingumo teismas sukūrimas yra pažangūs reiškiniai, Centrinės Amerikos integracija vis dar yra tarpvyriausybinio bendradarbiavimo plotmė, kurioje gimsta ne privalomosios Bendrijos teisės normos, o politiniai susitarimai, kurių veiksmingumas galiausiai priklauso nuo vyriausybių sprendimo, ar jie bus taikomi atitinkamose valstybėse.
17. Nors pastaruoju metu pasiekta didelė pažanga įgyvendinant muitų sąjungą, akivaizdu, kad jai didelį pavojų kelia bendroji prekybos politika. Tai parodė pasirašyti prekybos susitarimai – sutartys dėl laisvosios prekybos – su trečiosiomis šalimis, kuriais remdamasi kiekviena Centrinės Amerikos šalis nusistatė savą muitų tarifą.
18. Taigi Centrinei Amerikai reikia taip perorientuoti regionų integraciją, kad ji taptų iš tiesų viršnacionalinė, veiksmingesnė, reprezentatyvesnė ir teisėtesnė, artimesnė socialinei ir teritorinei tikrovei, kad ja būtų siekiama gerinti regiono ekonomines sąlygas bei stiprinti socialinę sanglaudą ir kad dėl jos padidėtų regiono galimybės įveikti tiek Centrinės Amerikos ir JAV laisvosios prekybos susitarimo, tiek asociacijos susitarimo su ES keliamus iššūkius.
Europos Sąjungos vystomojo bendradarbiavimo politika Centrinėje Amerikoje
19. Pagrindinis Centrinei Amerikai teikiamų neatlyginamų subsidijų šaltinis yra Komisija: 2002–2006 m. laikotarpį biudžete šiam reikalui buvo numatyta 563,2 mln. eurų dotacija; prie jų reikėtų pridėti 74,5 mln. eurų, asignuotų pagal Komisijos ir SICA generalinio sekretoriato susitarimo memorandumą, ir papildomus 250 mln. eurų, skirtų po uragano „Mitch“ sukeltos katastrofos pagal Centrinės Amerikos rekonstrukcijos programą. Dar 47 mln. eurų suma skirta po Salvadorą sukrėtusio žemės drebėjimo, keletas dešimčių milijonų eurų sutelkta per kitas horizontalaus pobūdžio programas ir biudžetines linijas.
20. Mažiausia, ką galima pasakyti, – kad naujoji Europos Sąjungos ir Centrinės Amerikos bendradarbiavimo strategija 2007–2013 m. laikotarpiui aiškiai rodo esant prieštaravimą tarp regione konstatuotų sunkumų (demokratijos trūkumo, trapios socialinės sanglaudos, pažeidžiamos aplinkos, SICA silpnumo), pirmojo strategijos tikslo (regioninės integracijos palaikymo rengiantis sudaryti būsimąjį asociacijos susitarimą) ir priemonių, numatytų šiems sunkumams įveikti (pasiūlyto naujo bendradarbiavimo modelio, pagrįsto finansine parama šalims, kurių demokratinės institucijos netvirtos, trūksta skaidrumo ir dėl to kyla išteklių išeikvojimo pavojus).
21. Todėl pageidautina, kad Europos Sąjungos ir Centrinės Amerikos bendradarbiavimas taptu vienu iš pagrindinių būsimojo asociacijos susitarimo ramsčių ir prisidėtų prie tikrojo Centrinės Amerikos sąsmaukos šalių vystymosi. Žvelgiant iš šios perspektyvos, šiam regionui reikia, kad Europos Sąjunga aktyviau remtų Centrinės Amerikos šalių politinį stabilumą, demokratines institucijas ir kad tokiu būdu Komisijos parengta naująja finansinės paramos politika būtų tiesiogiai prisidedama prie skirtingoms šalims skiriamos pagalbos derinimo siekiant Tūkstantmečio tikslų, nenaudojant jos kaip paprastos politinio įteisinimo priemonės. Pagrindinį ES vystomojo bendradarbiavimo politikos vaidmenį šiuo požiūriu turi atlikti kova su nebaudžiamumu ir korupcija bei programos ir priemonės demokratinėms institucijoms stiprinti.
4.7.2006
PASIŪLYMAS DĖL REKOMENDACIJOS TARYBAI (B6-0417/2006)
pagal Darbo tvarkos taisyklių 114 straipsnio 1 dalį
pateikė: Willy Meyer Pleite
GUE/NGL frakcijos vardu
dėl Europos Sąjungos ir Centrinės Amerikos derybų dėl asociacijos susitarimo gairių
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į Vienos deklaracijos 31 dalį, kurioje minimas Europos Sąjungos ir Centrinės Amerikos 4-ajame ES ir LAKR aukščiausio lygio susitikime priimtas sprendimas pradėti derybas dėl asociacijos susitarimo, apimančio ir laisvosios prekybos zonos įkūrimą,
– atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties V antraštinę dalį,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 114 straipsnio 1 dalį ir 83 straipsnį,
A. kadangi, kaip buvo nutarta Vienoje, pagarba demokratijai, teisinei valstybei ir galimybė visiems asmenims naudotis žmogaus teisėmis, įskaitant pagrindines vietos tautų teises ir laisves, bei žmogaus teisių gynėjų apsauga ir nebaudžiamumo panaikinimas turėtų būti pagrindinės šių šalių asociacijos susitarimo sudarymo išankstinės sąlygos,
B. atsižvelgdamas į tai, jog būsimojo susitarimo gairės turi būti nustatomos atsižvelgiant į Vienos deklaracijos 31 dalyje nurodomą šalių norą sudaryti visas sritis apimantį asociacijos susitarimą, kuriame būtų patvirtintas įsitikinimas, kad Centrinė Amerika yra žymiai daug daugiau negu vien tik laisvosios prekybos kraštas ir kad Europos Sąjunga nesiūlo derėtis dėl vien komercinio pobūdžio susitarimo, panašaus į Centrinės Amerikos laisvosios prekybos susitarimą (angl. CAFTA), bet siūlo sudaryti politinės ir ekonominės regiono ir jo šalių asociacijos susitarimą, kuriame būtų atsižvelgiama į esamą abiejų regionų ir atskirų Centrinės Amerikos šalių disbalansą ir netolygumus ir į kurį būtų įtrauktos esminės vystomojo bendradarbiavimo nuostatos,
C. kadangi derybų dėl būsimojo susitarimo gairėse reikia atsižvelgti į daugumoje Centrinės Amerikos šalių egzistuojantį didelį ekonominį, politinį ir socialinį deficitą, taip pat į abiejų regionų vystymosi skirtumus, į Centrinės Amerikos ekonominių santykių ypatumus (regioninės prekybos koncentracija tik keletoje šalių, didelė priklausomybė nuo tradicinių produktų eksporto, mažai ES tiesioginių užsienio investicijų regione ir t. t.),
1. parengė Tarybai šias rekomendacijas:
a) derybų įgaliojimuose turi būti aiškiai nurodytas teisinis pagrindas, kuriuo remiantis bus deramasi dėl naujo asociacijos susitarimo – jį turi sudaryti Europos bendrijos steigimo sutarties 310 straipsnis ir 300 straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos pirmas sakinys bei 300 straipsnio 3 dalies antra pastraipa;
b) derybų gairėse turi būti numatyti mechanizmai, reikalingi siekiant užtikrinti, kad būsimojo susitarimo nuostatos tiksliai atitiktų Europos Sąjungos sutarties nuostatas, pagal kurias pagrindiniai BUSP tikslai yra tarptautinio bendradarbiavimo stiprinimas, demokratijos ir teisinės valstybės plėtotė ir stiprinimas, pagarba žmogaus teisėms;
c) derybų gairės turi apimti nuorodas, kaip geriausia glaudžiai bendradarbiauti siekiant skatinti veiksmingą daugiašališkumą ir sustiprinti Jungtinių Tautų taikos palaikymo ir stiprinimo pajėgumus, pvz., drauge priešintis taikai ir saugumui kylančiai grėsmei, įskaitant masinio naikinimo ginklų platinimą ir terorizmą; visa tai turi vykti laikantis daugiašališkumo principo, kaip buvo nuspręsta Vienoje;
d) derybų gairėse turi būti numatytas laipsniškas Centrinės Amerikos regiono produktų patekimas į Europos rinkas konkurencijos sąlygomis, siekiant, kad būsimasis susitarimas nelemtų dar didesnio disbalanso; todėl gairėse iki nustatyto termino turi būti numatytas specialus, diferencijuotas ir lankstus režimas, priklausantis nuo įsipareigojimų ir Centrinės Amerikos šalių pasiektos pažangos konkurencingumo srityje, grindžiamas Sąjungos paramos priemonėmis, pvz.., technologijų perdavimu, nacionalinių reikalavimų įtraukimu į kilmės taisykles ir bendradarbiavimo bei techninės pagalbos programų sukūrimu,
e) siekiant, kad į asociacijos susitarimą įtrauktas straipsnis dėl demokratijos arba kiti socialinio pobūdžio ar su aplinka susiję straipsniai nebūtų tik gerų ketinimų išraiška, naujose derybų gairėse reikia nedviprasmiškai paminėti konkrečias priemones, skirtas susitarimo veiksmingumui užtikrinti, ir ypač nustatyti, kad Europos Parlamentui kasmet būtų pateikiama ataskaita, kaip Komisija įgyvendina šias priemones;
f) į gaires reikia įtraukti specialias nuorodas dėl struktūruoto pilietinės visuomenės dalyvavimo naujajame politiniame dialoge ir pasiūlyti periodiškai organizuoti konferencijas, kuriose dalyvautų pilietinės visuomenės atstovai ir kurios būtų rengiamos ir ES, ir Centrinėje Amerikoje, suteikti minėtiesiems atstovams stebėtojų statusą vykstant ministrų susirinkimams ir suteikti jiems galimybę aktyviai dalyvauti atitinkamų forumų, sektorinių komitetų ir pakomitečių veikloje visais etapais, kai vyksta diskusijos, derybos ir atliekami tolesni veiksmai;
g) Komisija turi išsamiai informuoti Parlamentą, jei reikia, konfidencialiai, apie savo rekomendacijas, susijusias su derybų įgaliojimais;
2. paveda Pirmininkui perduoti šią rekomendaciją Tarybai ir susipažinti Komisijai bei Europos Sąjungos valstybių narių vyriausybėms.
TARPTAUTINĖS PREKYBOS KOMITETONUOMONĖ (20.12.2006)
pateiktas Užsienio reikalų komitetui
dėl Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Centrinės Amerikos šalių derybų dėl asociacijos susitarimo įgaliojimų
(2006/2222(INI))
Nuomonės referentas: Gianluca Susta
PASIŪLYMAI
Tarptautinės prekybos komitetas ragina atsakingą Užsienio reikalų komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:
A. kadangi, atsižvelgiant į globalizacijos daromą konkurencinį spaudimą, regioninė integracija ir dviejų regionų prekyba bei investicijos gali paskatinti ekonomikos augimą ir vystymąsi, padidinti užimtumą ir taip veiksmingai padėti integruoti besivystančias šalis į pasaulio ekonomiką,
B. kadangi, skirtingai nuo Centrinės Amerikos laisvosios prekybos susitarimo (angl. CAFTA), dėl kurio dvišalių derybų metu susitarė JAV ir Centrinės Amerikos (CA) šalys, ES ir CA siūlo sukurti visuotinę strateginę asociaciją, kuri apimtų ne tik komercinius aspektus, bet ir plataus pobūdžio bendradarbiavimą bei politinį dialogą,
C. kadangi ES ir Meksikos bei ES ir Čilės asociacijos susitarimų sudarymas ir sėkmingas įgyvendinimas rodo regioninių ES ir Lotynų Amerikos santykių, kuriuos reglamentuoja laisvosios prekybos zonas numatantys asociacijos susitarimai, strateginę svarbą ir su tuo susijusius ekonominius, politinius ir socialinius interesus,
D. kadangi ES ir CA asociacijos susitarimo sudarymas yra pagrindinis pažangos, daromos siekiant regioninės integracijos, aspektas ir tokio susitarimo sudarymas rodo ypatingus kultūrinius ir istorinius ryšius bei abipusį įsipareigojimą propaguoti ir stiprinti bendras vertybes, pvz., žmogaus teises, demokratiją, ekonominę ir socialinę sanglaudą, taiką ir stabilumą,
E. kadangi būsimas ES ir Centrinės Amerikos šalių asociacijos susitarimas turi skatinti ekonominį augimą ir sumažinti skurdą bei padėti siekti Tūkstantmečio vystymosi tikslų, ypač susijusių su skurdo mažinimu, sąžiningu ir teisingu turto perskirstymu, stabilių ir kokybiškų darbo vietų kūrimu ir atskirtų gyventojų grupių socialine integracija,
F. kadangi ES ir CA, derėdamosi dėl asociacijos susitarimo ir turėdamos mintyje platesnį pasaulio valdymo kontekstą, turėtų susitarti skatinti tarptautinius ir daugiašalius prekybos, socialinius ir aplinkos standartus,
G. kadangi Centrinės Amerikos šalių ekonomika labai priklauso nuo žemės ūkio sektoriaus ir dėl to asociacijos susitarime turėtų būti atsižvelgiama į didelį jo nuostatų, susijusių su žemės ūkiu, socialinį ir ekonominį poveikį Centrinės Amerikos ekonominio vystymosi rėmimo ir ES produktų požiūriais,
H. kadangi laisvosios prekybos erdvė (LPE) su ES būtų svarbi stiprinant CA kaip bendrąją rinką, muitų sąjungą ir sritį, kurioje vyksta visapusiškas integracijos procesas,
I. kadangi vien tik ES ir CA laisvosios prekybos erdvė nepadės užtikrinti ekonominio augimo, jei jos nepapildys būtina parama vystymuisi, ypač mažoms ir vidutinėms įmonėms, sudarant galimybę pasinaudoti kiekviena proga,
J. kadangi sveikintina tai, jog 2006 m. gegužės mėn. 12 d. Vienoje įvykusiame ketvirtajame ES ir Lotynų Amerikos šalių vadovų susitikime ES ir CA nusprendė pradėti derybas dėl asociacijos susitarimo, taip pat dėl laisvosios prekybos erdvės sukūrimo, vadovaujantis Gvadalacharos deklaracijoje išdėstytais bendrais strateginiais tikslais ir atsižvelgiant į kartu su CA atliekamo regioninės ekonominės integracijos vertinimo rezultatus;
K. kadangi ES teikia didžiausią paramą CA vystymuisi ir vienintelė parengė bendradarbiavimo strategiją, kuria siekiama stiprinti regioninę integraciją,
pateikia Tarybai šias rekomendacijas dėl derybų dėl Europos bendrijos ir Centrinės Amerikos šalių laisvosios prekybos erdvės, kurios vyks turint mintyje būsimą asociacijos susitarimą, gairių:
Dėl derybų dėl LPE su Centrine Amerika
1. laikyti ES ir CA laisvosios prekybos erdvę prioritetiniu ES išorės santykių strateginiu tikslu, turint mintyje tarptautinę aplinką, kuriai būdinga vis didesnė tarpusavio priklausomybė, ekonomikos augimas, naujų šalių sustiprėjimas ekonominiu požiūriu, didesnis JAV sudaromų dvišalių prekybos susitarimų, įskaitant CAFTA, skaičius ir šalių sienas peržengiančios visuotinės problemos;
2. atsižvelgti į tai, kad BLS, įskaitant „BLS plius“, yra atskira ES tvarka, teikianti naudą CA šalims atsižvelgiant į jų išsivystymo lygį;
3. su CA sudaryti išsamų, ir darnų asociacijos susitarimą, kuris būtų grindžiamas trimis ramsčiais: politiniu ir instituciniu skyriumi, kuris padėtų stiprinti demokratinį dialogą ir politinį bendradarbiavimą, bendradarbiavimo skyriumi, kuris padėtų skatinti darnų ekonominį ir socialinį vystymąsi, ir prekybos skyriumi, kuris leistų sukurti pažangią LPE ir kuriame, be laipsniško abipusio prekybos prekėmis ir paslaugomis liberalizavimo, būtų numatyta plataus pobūdžio darbotvarkė (investicijos, viešieji pirkimai, intelektinės nuosavybės teisių apsauga, bendradarbiavimas konkurencijos ir prekybos apsaugos priemonių srityje, prekybos kliūčių šalinimas ir veiksmingas ginčų sprendimo mechanizmas);
4. kartu su Parlamentu paraginti Komisiją nedelsiant pradėti prekybos poveikio įvertinimo (angl. SIA) tyrimus, kurie turėtų būti atliekami prieš pradedant derybas dėl prekybos susitarimų; taip pat pareikalauti, kad Komisija praneštų Parlamentui apie iniciatyvas, kurių šiuo klausimu ėmėsi;
Principai, taikymo sritis ir ryšys su PPO
5. pareikalauti, kad ir Taryba, ir Komisija užtikrintų atvirą, veiksmingą ir skaidrų derybų procesą, kuriame iš pat pradžių dalyvautų kuo daugiau suinteresuotų šalių, ypač visų susijusių šalių socialiniai partneriai ir pilietinė visuomenė;
6. įsipareigoti sukurti LPE, kuri visapusiškai atitiktų naująją PPO skaidrumo priemonę ir su PPO susijusias teises bei įsipareigojimus, visų pirma Bendrojo susitarimo dėl muitų tarifų ir prekybos (angl. GATT) XXIV straipsnį ir Bendrojo susitarimo dėl prekybos paslaugomis (angl. GATS) V straipsnį, ir taip padėti stiprinti daugiašalę prekybos sistemą;
7. susitarti dėl vieno nedalomo prekybos susitarimo, kuris apimtų daugiau nei dabartiniai ar būsimi su PPO susiję šalių įsipareigojimai ir padėtų per pereinamąjį laikotarpį sukurti PPO reikalavimus atitinkančią LPE; ją kuriant turėtų būti atsižvelgiama (nustatant kuo mažesnius apribojimus) į ypatingą tam tikrų produktų rinkų jautrumą ir vystymosi aspektus, neišskiriant nė vieno sektoriaus;
Ypatingos ir skirtingos sąlygos
8. iš tikrųjų pripažinti „nevienodo išsivystymo lygio“, „ypatingų ir skirtingų sąlygų“ bei „nevisiško apibusiškumo“ principus ir, turint tai mintyje, užtikrinti, kad LPE, dėl kurios bus susitarta, padėtų suderinti nuolaidas atsižvelgiant į abiejų regionų išsivystymo lygį ir sektorių konkurencingumą;
Žmogaus teisių ir demokratijos išlyga
9. įtraukti standartinę išlygą, kuri padėtų siekti bendro tikslo plėtoti ir įtvirtinti demokratiją ir teisinę valstybę bei gerbti žmogaus teises ir pagrindines laisves; atsižvelgiant į tai, numatyti konkrečias priemones, kurių bus imamasi socialinių ir pilietinių teisių srityje, ir specialias demokratijos išlygos įgyvendinimo priemones, kurios atitiktų 2005 m. birželio 27 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 980/2005 dėl bendrųjų tarifų lengvatų sistemos taikymo numatytas „BLS plius“ specialias skatinamąsias priemones[1];
Bendrųjų lengvatų sistema (BLS)
10. atsižvelgti į tai, kad bendrųjų lengvatų sistema (BLS), įskaitant „BLS plius“, yra atskira ES tvarka, teikianti naudą CA šalims atsižvelgiant į jų išsivystymo lygį, taip pat į tai, jog ES ir CA LPS turi būti numatyta, kad tokios lengvatos turi būti išlaikytos nepaisant visų reikalavimų CA šalims sumažinti tarifus vadovaujantis abipusiškumo principu;
11. į asociacijos susitarimą įtraukti sąlygą dėl atitikimo darbo teisei ir aplinkos konvencijoms, susijusioms su „BLS plius“, siekiant sukurti nuolatinę paskatą laikytis reikalavimų ir juos iš tikrųjų taikyti CA šalyse; šiuo tikslu sukurti veiksmingas priežiūros priemones ir numatyti reikalavimą Komisijai kasmet pranešti Parlamentui apie reikalavimų vykdymo priežiūrą;
CA ekonominė regioninė integracija
12. kaip į labai svarbų aspektą, padėsiantį sėkmingai derėtis, atsižvelgti į tai, kad CA stengiasi vykdyti savo įsipareigojimus, kuriuos pakartojo minėtajame Vienoje įvykusiame vadovų susitikime, per nustatytą laikotarpį įgyvendinti 2006 m. kovo 9 d. Panamoje įvykusiame CA šalių vadovų susitikime priimtus sprendimus – sukurti veiksmingą muitų sąjungą, stengtis ratifikuoti CA sutartį dėl investicijų ir paslaugų bei plėtoti teisingumo vykdymo mechanizmą, kuris padėtų užtikrinti regioninių ekonominių teisės aktų vykdymą visame regione;
13. atidžiai atsižvelgti į tai, jog ES ir Centrinės Amerikos bendrame Centrinės Amerikos ekonominės integracijos įvertinime pabrėžiama, kad reikia padaryti su veikla susijusių svarbių tikslių išvadų (dėl ekonominės integracijos institucinės sistemos, muitų sąjungos, techninių prekybos kliūčių, sanitarijos ir fitosanitarijos (SFS) priemonių taisyklių, regioninio paslaugų ir investicijų liberalizavimo, viešųjų pirkimų, intelektinės nuosavybės teisų ir geografinės informacijos sistemos (GIS), konkurencijos ir prekybos apsaugos priemonių), siekiant stiprinti, plėtoti ir baigti kurti Centrinės Amerikos muitų sąjungą ir bendrą vidaus rinką, kurios būtinos norint susitarti dėl tikros du regionus apimančios LPS laisvosios prekybos erdvės ir ją įgyvendinti;
14. atsižvelgti į tai, kad Centrinės Amerikos bendros rinkos sutelkimas ir sustiprinimas, pirmiausia ir svarbiausia baigiant kurti muitų sąjungą ir plėtojant bendrą rinką, be kita ko, sukuriant užsienio prekybos politiką ir užtikrinant visiškai laisvą importuotų prekių judėjimą, sumažins kliūtis, kurių kyla ekonominės veiklos vykdytojams, ir padidins prekybos bei investicijų srautus tarp abiejų regionų;
Žemės ūkis
15. pasiūlyti prasmingų naujų galimybių patekti į žemės ūkio rinką, nes šis sektorius itin svarbus CA vystymuisi, nepriklausomai nuo pažangos, padarytos kitose srityse (pvz., galimybė patekti į ne žemės ūkio produktų ir paslaugų rinką, taip pat kiti nei patekimas į rinką žemės ūkio klausimai);
Galimybė patekti į ne žemės ūkio produktų rinką (angl. NAMA)
16. užtikrinti didelius pokyčius žadančią ir darnią derybų dėl NAMA baigtį, siekiant sudaryti su visomis prekybos sritimis susijusių naujų realių galimybių patekti į rinką, jei bus užtikrintas reikiamas lankstumas dėl laikotarpio, per kurį CA panaikins muitų tarifus, taip pat siekiant sudaryti sąlygas tęsti ir plėsti su žuvininkyste susijusią veiklą;
17. nuodugniai atsižvelgti į tai, kad žuvininkystė yra svarbus ir opus klausimas ir ES, ir CA, turint mintyje jos indėlį į ekonominį vystymąsi ir darbo vietų kūrimą tame regione tuo pat metu atsakingai žvejojant ir siekiant išlaikyti tvarius žuvų išteklius;
Paslaugos
18. atsižvelgti į tai, kad svarbu užtikrinti visuotinę galimybę gauti pagrindines paslaugas, taip pat į šalių teises reglamentuoti prekybos paslaugomis liberalizavimą ir dėl to apdairiai derėtis vadovaujantis GATS V straipsniu, siekiant realios pažangos, susijusios su jau prisiimtais ir taikomais liberalizavimo įsipareigojimais, taip pat atsižvelgti į tai, kad reikia aiškios ir nuspėjamos reglamentavimo tvarkos; neteikti pasiūlymų ir nepriimti prašymų, susijusių su visuomenės sveikata ir švietimu;
19. atsižvelgti į tai, kad turizmo sektorius suteikia vis daugiau galimybių, susijusių su investicijomis ir ekonominiu vystymusi Centrinės Amerikos šalyse, ir į turizmo tarp abiejų regionų skatinimo svarbą;
Investicijos
20. užtikrinti, kad, laikantis EB sutarties ir Europos Vadovų Tarybos deklaracijos dėl pagrindinių darnaus vystymosi principų, naujuose laisvosios prekybos susitarimuose, dėl kurių ES susitars su kitomis šalimis ir regionais, įskaitant CA, būtų numatyta standartų nešvelninimo išlyga, kuri neleistų tiesioginėmis užsienio investicijomis švelninti vietinių aplinkos, darbo ar sveikatos ir saugos teisės aktų, normų ir standartų;
21. nustatyti tvarką, pagal kurią iš CA įsikūrusių įmonių būtų reikalaujama socialinės atsakomybės taikant bendresnes gero valdymo priemones;
Kilmės taisyklės
22. užtikrinti, kad kilmės taisyklės, dėl kurių bus susitarta su CA, būtų skaidrios, suprantamos ir paprastos, taip pat būtų pritaikytos atsižvelgiant į tam tikrų šalių išsivystymo ir pramonės lygį ir būtų grindžiamos atskirų produktų ypatumus atitinkančiais kriterijais;
Prekybos palengvinimas ir standartai
23. į susitarimą įtraukti skyrių, kuriuo būtų siekiama palengvinti prekybą supaprastinant ir racionalizuojant importo procedūras ir pašalinant standartizavimo ir atitikties vertinimo bei sanitarijos ir fitosanitarijos priemonių skirtumus, nes visos šios priemonės palengvintų abiejų regionų patekimą į tam tikras rinkas;
24. nuodugniai apsvarstyti poreikį ryžtingai siekti apskaitos ir audito standartų suderinimo, norint padidinti prekybą ir investicijas;
Intelektinė nuosavybė
25. ES ir CA LPS numatyti priemones, kurios užtikrintų reikalingą veiksmingą intelektinės ir komercinės nuosavybės teisių apsaugą, įskaitant apsaugą nuo klastojimo ir piratavimo, pagal PPO susitarimą dėl su prekyba susijusių intelektinės nuosavybės teisių aspektų (TRIPS); taigi atsižvelgti į tai, kad joks TRIPS papildantis susitarimas negali panaikinti PPO narėms pagal TRIPS susitarimą suteiktų visuomenės sveikatos garantijų, nes tai ribotų galimybes gauti įperkamų vaistų besivystančiose šalyse;
Viešieji pirkimai
26. atsižvelgti į tai, kad jokia Centrinės Amerikos valstybė nėra daugiašalio viešųjų pirkimų susitarimo, sudaryto pasinaudojant PPO, šalis, taigi į ES ir CA LPS reikia įtraukti nuostatas dėl viešųjų pirkimų, siekiant suteikti galimybę abiems regionams palaipsniui gauti tikrą galimybę patekti į vienas kito viešųjų pirkimų rinkas, kurių aplinka būtų daug nuspėjamesnė, saugesnė ir skaidresnė ekonominėms veiklos vykdytojams ir kurioje jie nebūtų diskriminuojami;
27. atsižvelgti į tai, kad prekyba viešųjų pirkimų srityje turėtų atitikti bendruosius skaidrumo ir atvirumo, atrankos objektyvumo ir priežiūros, vykdomos atitinkamų abiejų regionų institucijų, principus;
Bendras suderinimas
28. kaip bendro pobūdžio nuostatą, numatyti, kad iš esmės ir ES, ir Lotynų Amerika turėtų siekti ilgainiui suderinti įvairius abiejų regionų susitarimus, kurie galioja ar dėl kurių deramasi;
Ginčų sprendimas
29. atsižvelgti į tai, kad nėra veiksmingai taikomos ginčų sprendimo procedūros, numatytos panašiuose esamuose Bendrijos ir trečiųjų šalių sudarytuose susitarimuose; todėl paprašyti, kad Komisija pateiktų naujų pasiūlymų, skirtų parengti veiksmingesnes ginčų sprendimo priemones, leisiančias priimti sprendimus dėl konfliktų, kylančių bet kuriame iš atskirų sektorių, kuriems bus taikomas LPS;
Kiti klausimai
30. raginti glaudžiau bendradarbiauti konkurencijos politikos srityje, siekiant skatinti investicijas ir užtikrinti atitinkamų reglamentavimo sistemų darną;
31. atsižvelgti ir ištirti teigiamą poveikį, kurį integracijos stiprinimo ir investicijų skatinimo požiūriais CA ekonomikai gali turėti būsima trečios Panamos kanalo šliuzų sistemos statyba;
Dėl ekonominio bendradarbiavimo ir su juo susijusių priemonių
32. norint, jog liberalizavimo procesas būtų sėkmingas, užtikrinti, kad asociacijos susitarimas papildytų LPS finansiniais ištekliais ir techniniu bendradarbiavimu, kurių reikia norint iš pat pradžių remti ekonominio prisitaikymo procesą ir kompensuoti jo socialines pasekmes;
33. raginti Komisiją užtikrinti, kad 2007–2013 m. būtų tinkamai finansuojama naujoji CA regioninio bendradarbiavimo strategija, siekiant sukurti tvirtą pagrindą, kuris leistų spręsti kuriant institucijas kylančias problemas, stiprinti regioninius procesus, greitai ir visapusiškai įgyvendinti būsimą asociacijos susitarimą, visų pirma bendros rinkos ir muitų sąjungos sukūrimo bei didesnio pilietinės visuomenės dalyvavimo požiūriais;
34. asociacijos susitarime numatyti parengti bendrus bendradarbiavimo planus, kurie leistų labiau diversifikuoti šalių ekonomiką ir sudarytų sąlygas šalims vienai kitą papildyti ekonominiu požiūriu, taip sumažinant pernelyg didelę priklausomybę nuo žemės ūkio produktų eksporto; siekiant šio tikslo, išplėsti bendradarbiavimą į integracijos procesą įtraukiant pilietinę visuomenę ir skatinant santykius tarp abiejų regionų socialinių partnerių, ekonominės veiklos vykdytojų veikėjų ir socialinių suinteresuotų šalių;
35. atsižvelgti į tai, kad skolų ir paskolų klausimas išlieka viena didžiausių kliūčių, trukdančių gerinti viešąjį administravimą ir siekti ekonominės pažangos Centrinės Amerikos šalyse, taip pat į tai, kad galimas skolų nurašymas turėtų būti viena svarbiausių abiejų regionų bendradarbiavimo sričių;
36. asociacijos susitarime numatyti bendradarbiavimo tvarką, kuri užtikrintų prekybos saugumą, siekiant kovoti su narkotikų kontrabanda, neteisėta ginklų prekyba ir prekyba žmonėmis;
37. raginti susitarti dėl reglamentavimo koordinavimo ir bendradarbiavimo tvarkos, siekiant valdyti tarp dviejų regionų vykstančią migraciją;
Dėl derybų eigos ir Parlamento vaidmens
38. užtikrinti didesnį derybų su CA dėl LPE proceso teisėtumą didinant skaidrumą ir dalyvaujant didesniam skaičiui visų ES suinteresuotų šalių, įskaitant tam tikrus abiejų regionų pilietinės visuomenės subjektus, socialinius partnerius ir ekonominės veiklos vykdytojus;
39. aktyviai remti naujai įkurtos Europos ir Lotynų Amerikos parlamentinės asamblėjos veiklos plėtojimą, imantis veiksmingų žingsnių abiejų regionų asociacijos ir integracijos proceso parlamentiniams aspektams stiprinti; taigi atsižvelgti į tai, kad Europos ir Lotynų Amerikos parlamentinėje asamblėjoje (EUROLAT) dalyvaujantys Centrinės Amerikos Parlamento (PARLACEN) nariai ir Europos Parlamento nariai gali padėti siekti minėtųjų tikslų atidžiau prižiūrėdami vyriausybių veiksmus, skatindami integracijos procesą, užtikrindami teisėtumą ir padėdami formuoti abiejų regionų politinį bendradarbiavimą;
40. atsižvelgti į tai, kad Komisija turi iš anksto pateikti Parlamentui aiškią informaciją ir rengiant susitarimus, ir vykstant tarptautinėms prekybos deryboms bei jas baigiant; taip pat į tai, jog ši informacija turėtų būti pateikiama Parlamentui pakankamai anksti, kad prireikus jis galėtų pareikšti nuomonę, o Komisija ir Taryba galėtų į Parlamento nuomonę kuo labiau atsižvelgti;
41. sustiprinti šiuo metu vykstantį derybų procesą, papildant jį parlamentiniu aspektu; paraginti Komisiją nuolat aktyviai įtraukti Parlamentą į Europos Sąjungos ir jos valstybių narių bei Centrinės Amerikos šalių derybas dėl asociacijos susitarimo;
42. atsižvelgti į tai, kad asociacijos susitarimas neturi būti sudarytas tol, kol Parlamentas neduos pritarimo; atsižvelgiant į tai, turėti mintyje, kad Komisija privalo tinkamai ir laiku konsultuotis su Parlamentu ir jį informuoti apie ES strategiją visų derybų metu; ragina Komisiją, ypač pasibaigus kiekvienam derybų raundui ar svarbiam derybininkų susitikimui, perduoti Parlamentui dokumentą, kuriame laikantis galiojančių konfidencialumo taisyklių būtų aprašytas raundo ar susitikimo turinys ir išvados.
PROCEDŪRA
|
Pavadinimas |
dėl Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Centrinės Amerikos šalių derybų dėl asociacijos susitarimo įgaliojimų |
||||||
|
Procedūros numeris |
|||||||
|
Atsakingas komitetas |
AFET |
||||||
|
Nuomonę pateikė |
INTA |
||||||
|
Glaudesnis bendradarbiavimas – paskelbimo per plenariniame posėdyje data |
|
||||||
|
Nuomonės referentas |
Gianluca Susta |
||||||
|
Pakeistas nuomonės referentas |
|
||||||
|
Svarstymas komitete |
22.11.2006 |
|
|
|
|
||
|
Priėmimo data |
18.12.2006 |
||||||
|
Galutinio balsavimo rezultatai |
+: –: 0: |
17 4 0 |
|||||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai |
Kader Arif, Jean-Pierre Audy, Enrique Barón Crespo, Daniel Caspary, Christofer Fjellner, Alain Lipietz, Caroline Lucas, Erika Mann, Helmuth Markov, David Martin, Georgios Papastamkos, Tokia Saïfi, Gianluca Susta, Johan Van Hecke, Zbigniew Zaleski |
||||||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai |
Panagiotis Beglitis, Harlem Désir, Elisa Ferreira, Małgorzata Handzlik, Jens Holm, Jörg Leichtfried |
||||||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (178 straipsnio 2 dalis) |
|
||||||
|
Pastabos (pateikiamos tik viena kalba) |
... |
||||||
- [1] OL L 169, 2005 06 30, p.1
VYSTYMOSI KOMITETONUOMONĖ (7.11.2006)
pateiktas Užsienio reikalų komitetui
dėl Europos Sąjungos ir Centrinės Amerikos derybų dėl asociacijos susitarimo mandato
(2006/2222(INI))
Nuomonės referentas: Miguel Angel Martínez Martínez
PASIŪLYMAI
Vystymosi komitetas ragina atsakingą Užsienio reikalų komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:
1. pažymi, kad ES ir Centrinės Amerikos asociacijos susitarimo tikslas, be visa kita, – skatinti humanišką, tvarų, taigi ir visapusišką, Centrinės Amerikos šalių vystymąsi, socialinę sanglaudą, stiprinti demokratiją ir teisinę valstybę ir skatinti iki galo gerbti žmogaus ekonomines, socialines, kultūrines ir aplinkos teises;
2. dar kartą pabrėžia, kad vykdydama visą su Centrinės Amerikos šalimis susijusią veiklą, ES turi vadovautis savo pačios bendradarbiavimo politikai nustatytais bendraisiais prioritetais, t.y. siekti panaikinti skurdą, stengtis mažinti šiandien visais atžvilgiais labai didelius skirtumus, o visų pirma nustatytu laiku įvykdyti Tūkstantmečio vystymosi tikslus;
3. pabrėžia, kad reikia užtikrinti, jog straipsnis dėl žmogaus teisių ir demokratijos, socialinio pobūdžio ar su aplinka susiję straipsniai būtų įtraukti į susitarimą ir būtų teisiškai įpareigojantys, taip pat kad būtų numatyti instrumentai ir priemonės, skirtos sėkmingam tų straipsnių taikymui užtikrinti, ir kad Europos Parlamentui kasmet būtų pateikiama ataskaita, kaip Komisija taiko tuos straipsnius;
4. ragina, kad vykstant prekybos deryboms dėl asociacijos susitarimo šalys pripažintų esamą disbalansą, taip pat tai, kad esama netolygumų ne tik tarp Centrinės Amerikos ir Europos, bet ir tarp regionų; taigi ragina, kad iki nustatyto termino būtų numatyta specialus, diferencijuotas ir lankstus režimas ir Centrinės Amerikos produktų patekimas į Europos rinkas konkurencijos sąlygomis;
5. ragina sukurti konkrečius ir teisiškai įpareigojančius mechanizmus siekiant, kad valstybių narių parlamentai, Europos Parlamentas ir pilietinė visuomenė struktūruotai dalyvautų visais diskusijų, derybų ir proceso stebėsenos etapais trimis Asociacijos susitarimo lygmenimis – politinio dialogo, bendradarbiavimo ir prekybos;
6. pabrėžia, kad svarbu įtraukti priemones, padedančias ugdyti taikos ir socialinio teisingumo kultūrą, ir padidinti ES paramą Centrinės Amerikos šalių vystymuisi ir socialinei pažangai finansuoti; tai reiškia, kad visišką pirmenybę reikia teikti veiklai švietimo ir sveikatos srityse, kuriose ES, be visa kita, stengsis koordinuoti savo iniciatyvas su kitų šalių iniciatyvomis, visų pirma su Lotynų Amerikos partneriais, kurie jau aktyviai vykdo tokio tipo solidarumo politiką;
7. nurodo, kad visais derybų etapais reikėtų stiprinti ir gerbti visų piliečių ekonomines ir socialines teises ypatingą dėmesį skiriant visų pirma vietos piliečių socialinei įtraukčiai;
8. mano, kad bendradarbiaudama ES turėtų remti smulkius gamintojus ir mažas bei vidutines įmones apskritai, ir ragina investuoti į mažas įmones, nes Europos rinkų atvėrimas iš esmės bus naudingas didesniems gamintojams, galintiems įvykdyti Europos sanitarines ir fitosanitarines normas;
9. pabrėžia būtinybę investuojant drauge kurti infrastruktūrą kaip vieną iš ekonominio vystymosi varomųjų jėgų, atitinkamai pripažįstant 2 ir 6 dalyse nustatytus prioritetus;
10. yra tvirtai įsitikinęs, kad bendradarbiavimas ir ekonominės priemonės turi būti naudojami taip pat tam, kad būtų išsaugota Centrinės Amerikos šalių aplinka; pabrėžia, kad tvarus žemės ūkio vystymas taip pat turėtų būti svarbi europinio bendradarbiavimo sritis ir kad reikia skatinti sąžiningą prekybą ir ekologinę gamybą, pvz., nustatant specialius Bendrijos muitus sąžiningos prekybos ir (arba) ekologiniams produktams;
11. pabrėžia, kad, turint mintyje produktų patekimą į atitinkamas rinkas, dėl atsekamumo reikalavimo sugriežtinimo būtų sugriežtinti ne tik sveikatos ir aplinkos kokybės standartai, bet ir iš esmės išaugtų sąžininga prekyba;
12. pabrėžia, kad turizmas yra svarbiausia veikla pasaulio mastu ir svarbus ekonominio augimo ramstis; ragina Komisiją skirti deramą dėmesį Centrinės Amerikos šalių tvaraus turizmo vystymo projektams, kurių sklaida apimtų gyventojų daugumą;
13. vis dėlto atkreipia dėmesį į tai, kad turizmas priklauso nuo daugybės išorės aplinkybių, pavyzdžiui, terorizmo arba stichinių nelaimių, ir todėl jis nėra patikimas ir tvirtas augimo veiksnys;
14. mano, kad ES turėtų bendradarbiauti su Centrinės Amerikos šalimis ir remti jų kovos su nelegalia narkotikų gamyba ir prekyba pastangas; viena iš šios veiklos dalių turėtų būti siūlomos paramos valstiečiams programos, kad būtų imta auginti kitas kultūras, o mes galėtume prisidėti užtikrindami veiksmingą jų realizavimą;
15. mano, kad dalyje šių bendradarbiavimo susitarimų turėtų būti užtikrintos tam tikros kvotos, norint valdyti gausią teisėtą imigraciją iš Centrinės Amerikos į ES ir ją kontroliuoti; taip pat mano, kad kalbant apie neteisėtą imigraciją reikėtų numatyti repatriacijos susitarimus, kurie padėtų išvengti „traukos efekto“, visiškai atsižvelgiant šiuo metu vykstančias diskusijas, kuriose dalyvauja tarptautinė visuomenė;
16. mano, kad įsigaliojus asociacijos susitarimui reikėtų skatinti trišalį ir dviejų regionų bendradarbiavimą, visų pirma su Karibų jūros regionu, ir aktyviau vykdyti Pietų–Pietų susitarimų politiką.
PROCEDŪRA
|
Pavadinimas |
Dėl Europos Sąjungos ir Centrinės Amerikos derybų dėl asociacijos susitarimo mandato |
||||||
|
Nuorodos |
|||||||
|
Atsakingas komitetas |
AFET |
||||||
|
Nuomonę pateikė |
DEVE |
||||||
|
Glaudesnis bendradarbiavimas - paskelbimo plenariniame posėdyje data |
|
||||||
|
Nuomonės referentas (-ė) |
Miguel Angel Martínez Martínez |
||||||
|
Pakeistas nuomonės referentas (-ė) |
|
||||||
|
Svarstymas komitete |
2.10.2006 |
|
|
|
|
||
|
Priėmimo data |
6.11.2006 |
||||||
|
Galutinio balsavimo rezultatai |
+: –: 0: |
13 |
|||||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai |
Margrietus van den Berg, Danutė Budreikaitė, Marie-Arlette Carlotti, Hélène Goudin, Maria Martens, Luisa Morgantini, Horst Posdorf, Feleknas Uca, Anna Záborská |
||||||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) |
John Bowis, Fiona Hall, Alain Hutchinson, Jan Jerzy Kułakowski, Manolis Mavrommatis |
||||||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (178 straipsnio 2 dalis) |
|
||||||
|
Pastabos |
... |
||||||
PROCEDŪRA
|
Antraštė |
Europos Parlamento rekomendacija Tarybai dėl įgaliojimo derėtis dėl Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Centrinės Amerikos šalių asociacijos susitarimo |
||||||||||||
|
Procedūros numeris |
|||||||||||||
|
Apsvarstytas (-i) pasiūlymas (-ai) dėl rekomendacijos |
|
|
|||||||||||
|
Atsakingas komitetas |
AFET |
||||||||||||
|
Nuomonę teikiantis (-ys) komitetas (-ai) |
INTA |
DEVE |
|
|
|
||||||||
|
Pranešėjas (-a) |
Willy Meyer Pleite |
|
|||||||||||
|
Svarstymas komitete |
28.11.2006 |
23.1.2007 |
|
|
|
||||||||
|
Priėmimo data |
25.1.2007 |
||||||||||||
|
Galutinio balsavimo rezultatai |
+: –: 0: |
54 0 7 |
|||||||||||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai |
Roberta Alma Anastase, Panagiotis Beglitis, André Brie, Elmar Brok, Marco Cappato, Philip Claeys, Simon Coveney, Véronique De Keyser, Ana Maria Gomes, Alfred Gomolka, Klaus Hänsch, Richard Howitt, Jana Hybášková, Stanimir Ilchev, Helmut Kuhne, Vytautas Landsbergis, Emilio Menéndez del Valle, Willy Meyer Pleite, Eugen Mihăescu, Francisco José Millán Mon, Pasqualina Napoletano, Annemie Neyts-Uyttebroeck, Baroness Nicholson of Winterbourne, Cem Özdemir, Ioan Mircea Paşcu, Libor Rouček, Katrin Saks, José Ignacio Salafranca Sánchez-Neyra, György Schöpflin, Gitte Seeberg, Marek Siwiec, Hannes Swoboda, István Szent-Iványi, Konrad Szymański, Charles Tannock, Inese Vaidere, Ari Vatanen, Kristian Vigenin, Francis Wurtz, Luis Yañez-Barnuevo García |
||||||||||||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) |
Laima Liucija Andrikienė, Francisco Assis, Carlos Carnero González, Alexandra Dobolyi, Árpád Duka-Zólyomi, Glyn Ford, Michael Gahler, Doris Pack, Csaba Sándor Tabajdi, Marcello Vernola |
||||||||||||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (178 straipsnio 2 dalis) |
Charlotte Cederschiöld, Małgorzata Handzlik, Filip Kaczmarek, Sylvia-Yvonne Kaufmann, Marcin Libicki, José Javier Pomés Ruiz, José Albino Silva Peneda, Kyriacos Triantaphyllides, Lambert van Nistelrooij, Zbigniew Zaleski, Stefano Zappalà |
||||||||||||
|
Pateikimo data |
5.2.2007 |
||||||||||||