Procedūra : 2006/2130(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A6-0036/2007

Pateikti tekstai :

A6-0036/2007

Debatai :

PV 28/03/2007 - 19
CRE 28/03/2007 - 19

Balsavimas :

PV 29/03/2007 - 8.13
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P6_TA(2007)0100

PRANEŠIMAS     
13.2.2007
PE 378.708v02-00 A6-0036/2007

dėl profesionalaus futbolo ateities Europoje

(2006/2130(INI))

Kultūros ir švietimo komitetas

Pranešėjas: Ivo Belet

ERRATA/ADDENDA
PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS
 AIŠKINAMOJI DALIS
 Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto NUOMONĖ
 Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto NUOMONĖ
 Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto NUOMONĖ
 Teisės reikalų komitetoNUOMONĖ
 PROCEDŪRA

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

dėl profesionalaus futbolo ateities Europoje

(2006/2130(INI))

Europos Parlamentas

–    atsižvelgdamas į Helsinkio ataskaitą ir Nicos deklaraciją dėl tam tikrų sporto ir jo socialinės funkcijos Europoje ypatumų,

- atsižvelgdamas į Sutarties dėl Konstitucijos Europai (konstitucinės sutarties) 16 ir III-182 straipsnius ir į ES pirmininkaujančios JK parodytą iniciatyvą dėl Europos futbolo, suteikusią akstiną atlikti nepriklausomą 2006 m. Europos sporto apžvalgą (angl. „Independent European Sport Review 2006“),

- atsižvelgdamas į Europos Bendrijų Teisingumo Teismo (Teisingumo Teismo) ir Pirmosios instancijos teismo praktiką ir Komisijos sprendimus dėl su sportu susijusių reikalų,

–    atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

–    atsižvelgdamas į Kultūros ir švietimo komiteto pranešimą ir Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto, Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto, Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto ir Teisės reikalų komiteto nuomones (A6-0036/2007),

A. kadangi Komisija Helsinkio ataskaitoje pabrėžė, kad, norint gerai valdyti futbolą, būtina šio žaidimo valdymo institucijų ir valstybės institucijų partnerystė,

B.   kadangi Europos sportas, ypač futbolas, yra neatskiriama Europos tapatybės, kultūros ir pilietybės dalis, o Europos futbolo modelis, kuriam būdinga atviros sporto varžybos ir piramidės pobūdžio struktūra, kurioje keletas šimtų tūkstančių mėgėjiškų klubų, milijonai savanorių ir žaidėjų sudaro pagrindą geriausiems profesionaliems klubams, yra ilgalaikių demokratinių tradicijų ir visos Bendrijos plačiosios visuomenės paramos rezultatas;

C.  kadangi futbolas atlieka svarbų socialinį ir pedagoginį vaidmenį ir yra veiksminga socialinės integracijos, daugiakultūrio dialogo ir kovos su diskriminacija, nepakantumu, rasizmu ir smurtu priemonė ir kadangi profesionalų futbolo klubai ir lygos taip pat atlieka labai svarbų socialinį ir kultūrinį vaidmenį vietos ir šalies bendruomenėse,

D.  kadangi skiriami du profesionalų futbolo aspektai – ekonominis ir neekonominis,

E.   kadangi socialinei futbolo funkcijai neigiamą įtaką daro jaunų žaidėjų išnaudojimas, korupcija ir tai, kad klubų veiklą lemia vien komercinės paskatos, ir tai dažnai būna klubo perpirkimo rezultatas,

F.   kadangi ekonominiams profesionalaus futbolo aspektams taikoma Bendrijos teisė, o pagal teismų praktiką pripažįstama sporto specifiškumas ir socialinis bei ugdomasis futbolo vaidmuo Europoje,

G.  kadangi todėl nacionalinės ir Europos politinės ir sporto valdžios institucijos yra atsakingos už tai, kad būtų užtikrinta, jog taikant Bendrijos teisę profesionalų futbolui, nekiltų pavojus jo socialiniams ir kultūriniams tikslams, ir sukurti tinkamą teisinį pagrindą,

H. kadangi atsižvelgiant į didėjančią sporto svarbą įgyvendinant įvairias (laisvo judėjimo, kvalifikacijų pripažinimo, konkurencijos, sveikatos, garso ir vaizdo politikos) Europos Sąjungos politikos priemones buvo nuspręsta įtraukti sportą į Konstitucinę sutartį kaip ES kompetencijos sritį (pagal 16 straipsnį ir III-182 straipsnį); kadangi Sutartį patvirtino ne visos valstybės narės, o norint išspręsti dabartines problemas, kurios yra didesnio negu valstybių narių masto, vien Nicos deklaracijos dėl sporto ES neužtenka, taigi jas spręsti reikia Europos lygmeniu,

I.   kadangi didėjant sporto apskritai ir ypač futbolo profesionalumui ir jam tampant vis labiau komerciškam EB teisė šioje srityje tapo daug svarbesnė, o tai atspindi didėjantis skaičius bylų, nagrinėjamų Teisingumo Teisme ir Komisijoje; kadangi tai labai paaštrino teisinio netikrumo problemą ir atitinkamuose sektoriuose vis dažniau pastebima, kad toks metodas, kai bylos nagrinėjamos izoliuotai, netinkamas – tokia nuomonė pateikta ir kelių ES valstybių narių sporto ministrų užsakymu parengtoje ir neseniai paskelbtoje nepriklausomoje 2006 m. Europos sporto apžvalgoje; kadangi, pvz., neaišku, ar Teisingumo Teismui atlikus UEFA taisyklės, pagal kurią komandose privalo žaisti minimalus vietos žaidėjų skaičius ir kuri yra labai svarbi jaunimo ugdymo požiūriu, teisinę analizę būtų pripažinta, kad ji atitinka EB sutarties 12 straipsnį,

J.   kadangi taip buvo padidintas teisinis netikrumas ir šiame sektoriuje vis labiau manoma, kad nederėtų spręsti kiekvieno atvejo atskirai,

K. kadangi dėl šio teisinio netikrumo tampa neaišku, kokią autonomiją turi savitvarkos institucijos, pvz., UEFA, ir nacionalinės asociacijos, ir kiek naudodamosi joms suteikta savitvarkos teise ir vykdydamos savo reguliavimo funkciją jos yra įpareigotos laikytis tam tikrų Bendrijos teisės principų, pvz., laisvo judėjimo, nediskriminavimo ir konkurencijos taisyklių,

L.   kadangi, turint mintyje futbolui keliamas užduotis, šis teisinis netikrumas problemiškas ne tik ekonominiu, bet ypač socialiniu, kultūriniu bei pedagoginiu aspektais ir kartu mažina sirgalių susidomėjimą, silpnina pastangas gerinti sporto kokybę ir prieštarauja sąžiningų sąlygų principui,

M.  kadangi buvo priimtas sprendimas įtraukti sportą į Konstitucinę sutartį kaip ES kompetencijos sritį (16 straipsnis ir III-182 straipsnis), siekiant suteikti Europos Sąjungai galias plėtoti europinį sporto aspektą,

N. kadangi profesionalų futbolas veikia kitaip nei įprasti ekonomikos sektoriai ir kadangi profesionalų futbolo klubai negali veikti tokiomis pat rinkos sąlygomis kaip kiti ekonomikos sektoriai, nes varžovai priklauso vieni nuo kito, o norint išsaugoti rezultatų neprognozuojamumą būtina konkurencijos pusiausvyra, ir kadangi įvairūs futbolo srities veikėjai, įskaitant sirgalius, žaidėjus, klubus, lygas ir asociacijas, veikia kitaip nei įprasti vartotojai arba įmonės,

O. kadangi didėjanti ekonominio turto ir su sportu susijusių galių koncentracija kelia grėsmę profesionalų futbolo ateičiai Europoje,

P.   kadangi iš transliacijų gaunamų pajamų dalis bendroje klubo pajamų struktūroje tampa vis svarbesnė, o tai kenkia konkurencinei įvairių šalių klubų pusiausvyrai, nes šias pajamas daugiausia lemia šalių transliacijos rinkų dydis,

Q. kadangi iš pajamų, gaunamų pardavus transliavimo teises, dalis tampa vis svarbesnė, o tai gali pakenkti konkurencinei įvairių šalių klubų pusiausvyrai, nes šias pajamas daugiausia lemia šalių transliacijos rinkų dydis, ir kadangi tam tikrose lygose vyraujanti atskiro transliavimo teisių pardavimo praktika kelia pavojų, kad bus visiškai suardyta konkurencijos pusiausvyra,

R.  kadangi per daugelį dešimtmečių profesionalų futbolui tapo vis labiau būdingas tarptautinis aspektas ir jam darė įtaką įvairios tarptautinės reguliavimo bei teisėkūros sistemos,

S.  kadangi skirtingi nacionaliniai teisės aktai ir licencijų suteikimo kriterijai Europoje lemia nevienodas ekonomines ir teisines sąlygas, o tokia padėtis rimtai trukdo sąžiningai Europos lygose esančių komandų, taigi ir nacionalinių komandų, sportinei konkurencijai,

T.  kadangi moterų, palyginti su vyrais, sporte vis dar gerokai mažiau ir kadangi moterims per mažai atstovaujama sprendimus priimančiose institucijose ir vis dar esama diskriminacijos dėl lyties apskaičiuojant profesionalių sportininkų atlygį,

U. kadangi 1995 m. sprendimas Bosmano byloje padarė teigiamą įtaką žaidėjų sutarčių ir jų judumo požiūriu – nors dar reikia išspręsti daugybę socialinių ir su užimtumu susijusių problemų – tačiau jis turėjo ir keletą neigiamų padarinių šiai sporto šakai, įskaitant didesnę turtingiausių klubų galimybę užsitikrinti geriausius žaidėjus, didesnį finansinės galios ir sportinės sėkmės ryšį, žaidėjų atlyginimų infliaciją, mažesnes galimybes vietos mastu parengtiems žaidėjams parodyti savo talentą aukščiausiu lygmeniu ir mažesnį profesionalaus ir mėgėjų sporto solidarumą,

V.  kadangi dėl išlaidų didėjimo bei atlyginimų infliacijos daugelį klubų ištinka finansinės krizės, o tai skatina įvairią nusikalstamą veiklą (susitarimus dėl varžybų baigties, korupciją ir t. t.);

W. kadangi Komisija savo oficialiuose sprendimuose patvirtino kolektyvinio žiniasklaidos teisių pardavimo suderinamumą su EB konkurencijos teise,

Bendrosios aplinkybės

1. pabrėžia, kad remia Europos futbolo modelį, kuriam būdingas simbiozinis mėgėjiško ir profesionalaus futbolo ryšys;

2. atkreipia dėmesį į tarpusavyje susijusių Europos futbolo nacionalinių piramidės pobūdžio struktūrų svarbą, nes jos skatina paprastų žmonių talentą ir konkurenciją, kadangi nacionalinės lygos ir varžybos kelias į Europos masto varžybas ir kadangi, kad futbolo lygos ir asociacijos galėtų veiksmingai bendradarbiauti, reikia rasti tinkamą pusiausvyrą tarp nacionalinių žaidimo pagrindų ir Europos lygmens žaidimo;

3.  pripažįsta, kad, siekiant užtikrinti teigiamą profesionalaus futbolo ateitį, įdomias varžybas, aukštą sirgalių tapatinimosi su savo remiamais klubais lygį ir dideles visuomenės galimybes lankytis varžybose, taikant, be kita ko, specialias bilietų, ypač į svarbias tarptautines varžybas, kainas jaunimui ir šeimoms, skirtingų lygmenų futbolo valdymo institucijoms ir politinės valdžios institucijoms reikia kartu stengtis įveikti tam tikrus neigiamus reiškinius, pvz., per didelį futbolo sukomercinimą ir nesąžiningą klubų konkurenciją;

4. pritaria nepriklausomoje 2006 m. Europos sporto apžvalgoje pateikiamoms rekomendacijoms ir ragina valstybes nares, futbolo valdymo institucijas ir Komisiją savo būsimoje Baltojoje knygoje apie sportą toliau remti ES pirmininkavusios JK inicijuotas pastangas ir, atsižvelgiant į šios apžvalgos principus bei pagrindines rekomendacijas, išspręsti klausimą dėl poreikio imtis taisomųjų veiksmų;

5. reiškia norą išvengti, kad Europos profesionalų futbolo ateities nelemtų teismo sprendimai, ir sukurti didesnį teisinį tikrumą;

6. pritaria bendram principui, kad profesionalaus sporto ekonominiai aspektai, atsižvelgiant į sporto ypatumus, kaip numatyta Nicos deklaracijoje, patenka į EB sutarties taikymo sritį; mano, kad šiuo požiūriu sprendimu dėl sporto padarytas ribojamasis poveikis, keliantis ekonominių sunkumų, suderinamas su ES teise, jei jis proporcingo dydžio ir juo siekiama išsaugoti šios sporto šakos pobūdį ir tikslą;

7. ragina Komisiją parengti šio principo taikymo gaires ir pradėti konsultavimosi su Europos futbolo institucijomis procesą siekiant parengti oficialų ES ir futbolo valdymo institucijų pagrindų susitarimą;

8. mano, kad nors EB sutartyje konkrečiai nenurodoma, kad ES turi teisėkūros kompetenciją sporto srityje, joje numatoma daug priemonių, kurios galėtų būti panaudotos veiksmų planui įgyvendinti, pvz.:

– Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl ne ES valstybių žaidėjų priėmimo, jaunų žaidėjų apsaugos ir žaidėjų agentų funkcijų;

– grupinės išimtys, susijusios su įvairiais konkurencijos teisės aspektais, pvz., pardavimo sutartimis, subsidijomis;

– Komisijos direktyvos pagal Sutarties 211 straipsnį dėl konkurencijos teisės taikymo; šiuo tikslu turėtų būti imtasi priemonių siekiant nustatyti, ar sporto organizacijos teikia visuotinės ekonominės svarbos paslaugas, kaip apibrėžta Sutarties 86 straipsnyje;

– socialinio dialogo priemonės, ypač susijusios su žaidėjų teisėmis;

– rekomendacijos valstybėms narėms, siekiant pakeisti skirtingas nacionalines procedūras, pvz., centralizuotomis rinkodaros sistemomis,

– Tarybos pagrindų sprendimai, pvz., dėl kovos su tam tikro pobūdžio nusikaltimais,

9. prašo Komisiją, bendradarbiaujant su Parlamentu, valstybėmis narėmis ir Europos bei valstybių narių futbolo valdymo institucijomis ir kitais suinteresuotais subjektais, į savo būsimą Baltąją knygą įtraukti šioje rezoliucijoje išdėstytus principus ir rekomendacijas bei parengti apskritai Europos sporto ir konkrečiai futbolo veiksmų planą, kuriame būtų išdėstytos problemos, kurias turi spręsti Komisija ir teisinės priemonės, kurių ji turi imtis (direktyvos, gairės, grupinės išimtys, rekomendacijos), kad būtų pasiektas teisinis tikrumas ir sukurtos vienodos veiklos sąlygos;

10. prašo Komisiją toliau tęsti struktūrinį dialogą su futbolo valdymo institucijomis ir kitais suinteresuotais subjektais, siekiant išspręsti teisinio netikrumo problemas;

11. teigiamai vertina moterų futbolo sėkmę ir susidomėjimą juo Europoje ir atkreipia dėmesį į didėjančią jo socialinę svarbą;

Valdymas

12. ragina visas futbolo valdymo institucijas, viso futbolo sektoriaus labui siekiant padidinti savo demokratiškumą, skaidrumą ir teisėtumą, geriau apibrėžti ir suderinti savo kompetencijos ir atsakomybės sritis, funkcijas ir sprendimų priėmimo procedūras; ragina Komisiją nurodyti sąlygas, kuriomis remiama teisėta ir tinkama savitvarka, deramai atsižvelgiant į valstybių narių teisės aktus bei į finansinę paramą federacijoms ir asociacijoms, teikiamą siekiant rengti ir ugdyti jaunus futbolininkus bei nacionalines komandas;

13. ragina UEFA į sprendimų priėmimo procesą, be kitų suinteresuotų subjektų, įtraukti atstovaujamąsias organizacijas, pvz., FIFPro, Europos klubų forumą ir EPFL (Europos profesionalų futbolo lygas),

14. yra įsitikinęs, kad patobulintas valdymas, skatinantis darnesnę savitvarką valstybių narių ir Europos lygmenimis, sumažins tendenciją kreiptis į Komisiją ir Europos Teisingumo Teismą;

15. mano, kad nors sporto valdymo institucijos gali teisėtai norėti ginti savo su sportu susijusias procedūras, už kreipimąsi į civilinius teismus, net jei tai, turint mintyje sportą, ir nepagrįsta, drausminėmis nuobaudomis bausti negalima; smerkia savavališkus FIFA sprendimus šiuo klausimu;

16. ragina FIFA, bendradarbiaujant su Komisija ir nacionalinėmis valdymo institucijomis, persvarstyti savo statutą siekiant tinkamos pusiausvyros tarp teisėtos visų sporto srities veikėjų teisės kreiptis į civilinius teismus ir įprastos varžybų eigos;

17. primygtinai reikalauja, kad visos futbolo valdymo institucijos, vykdydamos joms suteiktus savitvarkos įgaliojimus, laikytųsi proporcingumo principo; prašo Komisiją užtikrinti, kad šio principo būtų laikomasi nagrinėjant su sportu susijusias bylas;

18. ragina FIFA padidinti savo vidaus demokratiją ir savo įstaigų veiklos skaidrumą;

19. mano, kad šiuo metu Teisingumo Teisme nagrinėjama Charleroi byla gali labai pakenkti mažų ir vidutinių futbolo asociacijų galimybei dalyvauti tarptautinėse varžybose ir kelti grėsmę gyvybiškai svarbioms nacionalinių asociacijų investicijoms į plačiosios visuomenės futbolą; atsižvelgdamas į tai mano, kad klubai privalo leisti savo žaidėjams žaisti nacionalinėje komandoje be teisės gauti kompensaciją; ragina UEFA ir FIFA bei Europos klubus pasiekti susitarimą dėl bendros draudimo sistemos taikymo;

20. remia UEFA sukurtą klubų licencijavimo sistemą, kuria siekiama užtikrinti lygias klubų galimybes bei prisidėti prie klubų finansinio stabilumo ir ragina UEFA toliau plėtoti šią klubų licencijavimo sistemą, kad būtų užtikrintas finansinis skaidrumas ir deramas valdymas;

21. rekomenduoja įsteigti nepriklausomą priežiūros organą, kurio pagrindinis tikslas būtų kontroliuoti finansinę ir komercinę Europos klubų veiklą ir užtikrinti, kad jie laikytųsi finansinio skaidrumo ir tinkamo valdymo principų; mano, kad šis organas turėtų teikti savo veiklos ataskaitas, t. y. skelbti metinius pranešimus;

22. rekomenduoja nacionalinėms ir Europos politinėms ir sporto valdžios institucijoms rengti veiksmingas kampanijas siekiant užtikrinti didesnį Europos profesionalų futbolo skaidrumą ir gerą valdymą;

23. palaiko pastangas išsaugoti šio žaidimo vientisumą atmetant pagrindinių su klubais susijusių suinteresuotų subjektų arba valdymo institucijų konfliktų galimybę;

24. ragina Komisiją apsvarstyti galimybę sporto bendrovėms pradėti taikyti Europos teisinį statusą, kuriuo remiantis būtų atsižvelgiama į didžiųjų futbolo klubų vykdomą ekonominę veiklą ir išsaugomos specifinės jų su sportu susijusios savybės; taikant šį statusą būtų galima parengti šių bendrovių ekonominės ir finansinės veiklos stebėjimo taisykles;  

25. prašo valstybių narių ir futbolo valdymo institucijų aktyviai skatinti socialinį ir demokratinį futbolo sirgalių vaidmenį, pvz., įtraukiant sirgalius į reikalus, susijusius su klubų nuosavybe ir valdymu, arba paskiriant futbolo ombudsmeną;

26. mano, kad profesionalūs futbolininkai ir jų profesinių sąjungų atstovai, pasitelkus socialinį dialogą, turėtų būti glaudžiau įtraukti į futbolo valdymą;

Kova su nusikalstama veikla

27.  remia Europos ir nacionalinių futbolo valdymo institucijų pastangas užtikrinti didesnį skaidrumą klubų savininkų struktūrose ir prašo Tarybą parengti ir patvirtinti kovos su profesionalų futbolą persekiojančia nusikalstama veikla, įskaitant pinigų plovimą, nelegalias lažybas, dopingą, susitarimus dėl varžybų baigties ir priverstinę prostituciją didžiųjų futbolo renginių metu, priemones;

28. pabrėžia, kad reikia, jog futbolo srities veikėjai užtikrintų, kad būtų visapusiškai laikomasi teisės aktų dėl skaidrumo ir pinigų plovimo;

29. ragina valstybes nares, siekiant įveikti smurtą, chuliganizmą ir kitokio pobūdžio nusikalstamą elgesį per futbolo varžybas, pradėti taikyti klubų, policijos ir sirgalių organizacijų bendradarbiavimą skatinančias priemones;

Socialinis, kultūrinis ir pedagoginis futbolo vaidmuo

30.  pabrėžiašvietimo per sportą svarbą bei futbolo teikiamas galimybes padėti socialiai pažeidžiamą jaunimą sugrąžinti į doros kelią ir prašo valstybes nares, nacionalines organizacijas, lygas ir klubus keistis su tuo susijusia gerąja patirtimi;

31. ragina Komisiją ir valstybes nares taip pat remti futbolo klubų socialinės integracijos projektus;

32. aiškiai pabrėžia palaikantis UEFA priemones, kuriomis siekiama skatinti jaunų žaidėjų ugdymą reikalaujant, kad profesionalų klubo komandoje žaistų tam tikras mažiausias vietos žaidėjų skaičius, ir apribojant komandų dydį; mano, kad šios skatinamosios priemonės yra proporcingos ir ragina profesionalų klubus griežtai taikyti šią taisyklę;

33.  yra įsitikinęs, kad reikia imtis papildomų priemonių siekiant užtikrinti, kad, laikantis vietos žaidėjų iniciatyvos, nevyktų prekyba vaikais, kai klubai sudaro sutartis su vaikais (jaunesniais negu 16 m. amžiaus);

34. primigtinai reikalauja samdant jaunus talentingus žaidėjus iš užsienio visada laikytis imigracijos teisės ir ragina Komisiją spręsti prekybos vaikais problemą remiantis 2002 m. liepos 19 d. Tarybos pagrindų sprendimu dėl kovos su prekyba žmonėmis ir (arba) įgyvendinant Tarybos direktyvą 94/33/EB dėl dirbančio jaunimo apsaugos; pažymi, kad jauniems žaidėjams šalia galimybės žaisti klube ir treniruotis, turi būti suteikta galimybė gauti bendrąjį išsilavinimą ir profesinį mokymą; ragina imtis veiksmų užkirsti kelią jaunimo, kurio galų gale neatrenkama, socialinei atskirčiai;

35.  pabrėžia svarbų socialinį ir pedagoginį treniruočių centrų vaidmenį ir gyvybiškai svarbią jų įtaką ir klubų gerovei, ir būsimam futbolo talentų ugdymui; palaiko idėją finansiškai skatinti klubus, turinčius treniruočių centrus, jeigu šios paskatos suderinamos su Sutarties nuostatomis dėl valstybės paramos; ragina Komisiją pripažinti šį lemiamą vaidmenį rengiant gaires dėl valstybės paramos;

36. pabrėžia, kad reikia sukurti aplinką, kurioje jauni žaidėjai galėtų tobulėti ir būtų ugdomi doros ir sąžiningo žaidimo dvasia;

37. ragina valstybes nares įtraukti lyčių perspektyvą į visus sporto politikos aspektus siekiant toliau mažinti vis dar esamus skirtumus tarp vyrų ir moterų, susijusius su jų atstovų skaičiumi sporto valdymo institucijose, atlyginimais ir su pačių sportininkų skaičiumi, ir taip suvienodinti iš sporto gaunamą asmeninę ir socialinę naudą;

Užimtumas ir socialiniai klausimai

38. apgailestauja dėl skirtingų socialinių ir mokestinių teisės aktų įvairiose valstybėse narėse, dėl kurių suardoma pusiausvyra tarp klubų, ir dėl valstybių narių nenoro išspręsti šį klausimą Europos lygmeniu;

39. pabrėžia profesinės kvalifikacijos, įgytos kitoje valstybėje narėje, abišalio pripažinimo svarbą užtikrinant laisvą darbuotojų judėjimą;

40.  mano, kad atsižvelgdamos į esamą ekonominę tikrovę, su kuria susiduria žaidėjų agentai, pasitarusios su Komisija, visų lygmenų futbolo valdymo institucijos turi tobulinti nuostatus, taikomus žaidėjų agentams; šiomis aplinkybėmis ragina Komisiją palaikyti UEFA pastangas reglamentuoti žaidėjų agentų veiklą ir, jei riekia, pateikti pasiūlymą dėl direktyvos dėl žaidėjų agentų, kuri apimtų: griežtus standartus ir patikrinimo kriterijus, kuriuos turėtų atitikti visi asmenys, norintys tapti futbolininkų agentais, sandoriams su agentais taikomas skaidrumo normas, minimalius suderintus sutartims su agentais taikomus reikalavimus, veiksmingą Europos valdymo institucijų vykdomą stebėjimą ir taikomą drausmės palaikymo sistemą, vadinamosios agentų licencijavimo sistemos nustatymą ir agentų registro sukūrimą ir vadinamojo dvigubo atstovavimo ir žaidėjo mokėjimo vadybininkams panaikinimą;

41. ragina UEFA ir Komisiją dėti daugiau pastangų stiprinant Europos masto socialinį dialogą sutarčių trukmės, pervedimo terminų, galimybės nutraukti sutartį anksčiau ir kompensacijų mokymo veiklą vykdantiems klubams klausimais, nes tai gali padėti išvengti įtampos tarp žaidėjų bei darbdavių ir ją įveikti;  

42. džiaugiasi Tarptautinės futbolo federacijos (FIFA), Europos futbolo asociacijų sąjungos (UEFA) ir Europos profesionalų futbolo lygų (EPFL) sprendimu propaguoti žaidėjų teises užtikrinant, kad su žaidėjais visada būtų sudaromos rašytinės sutartys, o jose būtų nustatyti tam tikri minimalūs reikalavimai;

43. pripažįsta būtinybę visose valstybėse narėse veiksmingiau įgyvendinti darbo teisės aktus, siekiant užtikrinti, kad profesionaliems žaidėjams būtų suteiktos jiems priklausančios teisės ir kad jie vykdytų savo, kaip darbuotojų, įsipareigojimus;

44. aktyviai ragina Komisiją remti iniciatyvas ir kampanijas, skirtas kovoti su vaikų darbu su futbolu susijusiose pramonės šakose, ir ištirti visas politines ir teisines galimybes, kaip užtikrinti, kad visų darbuotojų, taip pat ir vaikų, teisių būtų laikomasi;

Kova su rasizmu

45.  prašo Komisiją, valstybes nares ir visus, susijusius su profesionalų futbolu, prisiimti atsakomybę dėl kovos su rasizmu bei ksenofobija tęsimo ir stiprinimo, pasmerkiant bet kokio pobūdžio rasizmą stadione ir už jo ribų, nes futbolininkai taip pat turi teisę į darbo vietą be rasizmo; prašo taikyti griežtesnes sankcijas už visus rasistinius ir ksenofobinius veiksmus futbolo srityje; prašo UEFA bei nacionalines asociacijas ir lygas, atsižvelgiant į finansinę klubų padėtį, nuosekliai, griežtai ir koordinuotai taikyti drausmines taisykles;

46. be to šiomis aplinkybėmis ragina Komisiją, UEFA ir kitas suinteresuotas šalis imtis veiksmų pagal 2006 m. kovo 14 d. Parlamento pareiškimą dėl kovos su rasizmu futbole(1); džiaugiasi tuo, kad UEFA ir FIFA įtraukė į savo statutus griežtesnes sankcijas ir ėmėsi priemonių, ir nekantriai laukia tolesnių visų suinteresuotų futbolo sektoriaus šalių veiksmų;

47. ragina Komisiją, UEFA ir kitas suinteresuotas šalis užkirsti kelią nebaudžiamumui už kitokio pobūdžio diskriminaciją, pvz., dėl lyties, kilmės, lytinės orientacijos ar kt., vykstančią ir futbolo stadione, ir už jo ribų;

Konkurencijos teisė ir vidaus rinka

48.  yra įsitikinęs, kad pradėjus taikyti pakoreguotą išlaidų kontrolės sistemą, pvz., įtraukus ją į atnaujintą klubų licencijavimo sistemą, būtų galima padidinti komandų finansinį stabilumą ir jų konkurencijos pusiausvyrą; ragina UEFA kartu su klubais, žaidėjų atstovais ir Komisiją sukurti išlaidų kontrolės sistemą, kuri veiktų savitvarkos pagrindu ir būtų suderinama su Europos futbolo modeliu bei Bendrijos teisės aktais;

49. mano, kad futbolas privalo užtikrinti konkurentų tarpusavio priklausomybę ir būtinybę garantuoti konkurencijos rezultatų neapibrėžtumą; tai galėtų sudaryti sporto organizacijoms pagrindą pritaikyti specialius sporto renginių organizavimo ir pardavimo modelius rinkoje; tačiau mano, kad tokios specifinės savybės neužtikrina, kad kokiai nors ekonominei veiklai, susijusiai su profesionalų futbolu, dėl didėjančios tokios veiklos ekonominės svarbos bus savaime daroma išimtis iš Bendrijos konkurencijos taisyklių,

50.  prašo Komisiją parengti aiškias gaires dėl valstybės paramos taisyklių, nurodant, kokia viešosios paramos rūšis yra priimtina ir teisėta siekiant, kad įgyvendinti socialinius, kultūrinius ir pedagoginius futbolo tikslus, pvz., finansinė ar kitokia parama, kurią teikia viešosios valdžios institucijos futbolo stadionams arba kitoms patalpoms įsigyti ar atnaujinti;

51.  prašo Komisiją ir valstybes nares, glaudžiai bendradarbiaujant su tarptautinėmis, Europos ir nacionalinėmis futbolo valdymo institucijomis, apsvarstyti galimos lažybų rinkos liberalizavimo pasekmes bei priemones, kuriomis būtų galima užtikrinti apskritai sporto ir konkrečiai futbolo finansavimą; bei išnagrinėti priemones, įskaitant direktyvą dėl lažybų, kuriomis būtų galima apsaugoti nacionalinių ir Europos futbolo varžybų vientisumą;

52. pripažįsta prekės ženklų svarbą sporto pramonėje, išskyrus atvejus, kai šie naudojami laisvam prekių judėjimui varžyti;

53. pažymi, kad bilietų į didžiuosius futbolo renginius pasiūla dažnai neatitinka paklausos, ir tai palanku rėmėjams, bet neparanku vartotojams; pabrėžia, kad platinant bilietus turi būti išsamiai atsižvelgiama į vartotojų interesus ir kad visais lygmenimis turi būti užtikrintas nediskriminacinis ir sąžiningas bilietų pardavimas; vis dėlto pripažįsta, kad prireikus bilietai gali būti platinami tik sirgalių, kelionių klubų arba panašių struktūrų nariams, kurių narystė pagrįsta nediskriminavimo principu;

Televizijos transliacijų teisių pardavimas ir konkurencijos teisė

54. tvirtina, kad bendras pardavimas visose varžybose labai svarbus siekiant išsaugoti Europos futbolo finansinio solidarumo modelį; pritaria viešosioms diskusijoms ir tolesniems Komisijos tyrimams dėl to, ar šis modelis turėtų būti taikomas Europos mastu ir Europos, ir nacionalinėms varžyboms, kaip buvo siūlyta nepriklausomoje 2006 m. Europos sporto apžvalgoje; šiuo tikslu ragina Komisiją pateikti išsamų sprendimų dėl žiniasklaidos teisių ekonominio ir sportinio poveikio vertinimą ir tai, ar jie pasiteisino, ar ne;

55. pabrėžia, kad parduodant žiniasklaidos teises, priklausančias Europos nacionalinėms futbolo lygoms, visada turėtų būti laikomasi EB konkurencijos teisės, atsižvelgiant į šios sporto šakos specifiškumą; dėl jų turi būti deramasi ir jomis turi būti naudojamasi skaidriai; mano, kad laikantis šios sąlygos futbolo varžybų transliacija turėtų būti prieinama kuo didesnei žmonių grupei, taip pat ir per vadinamuosius laisvo priėmimo kanalus;

56. pabrėžia, kad sunku perdėti dabartinės direktyvos „Televizija be sienų“ 3a straipsnio naudą;

57.  pabrėžia, kad profesionalų futbolo požiūriu gyvybiškai svarbu, kad iš televizijos teisių gautos pajamos būtų paskirstomos sąžiningai, užtikrinant profesionalaus bei mėgėjiško žaidimo ir bet kokiose varžybose besivaržančių klubų tarpusavio solidarumą; pažymi, kad dabartinis UEFA Čempionų lygos televizijos pajamų paskirstymas dideliu mastu atspindi klubų valstybių televizijų rinkų dydį; pažymi, kad tokia sistema palankesnė didesnėms šalims ir silpnina mažų šalių klubų galias;

58.  todėl kviečia UEFA kartu su Komisija toliau svarstyti būdus, kaip, padidinus perskirstymą, sukurti didesnę šios srities konkurencijos pusiausvyrą;

59. pabrėžia, kad sporto varžybos vis dažniau transliuojamos užkoduotais ir mokamais televizijos kanalais ir kad dėl to tokios rungtynės tampa nebeprieinamos daugeliui vartotojų;

Dopingas

60.  rekomenduoja valstybėms narėms rimtai rūpintis dopingo vartojimo prevencija ir kova su juo; ragina sukurti politiką, kuria būtų siekiama užkirsti kelią dopingo vartojimui ir kovoti su juo, ir pabrėžia būtinybę kovoti su pažeidimais pasitelkus patikrinimus, tyrimus, testus, ilgalaikę nepriklausomų gydytojų priežiūrą ir švietimą, prevenciją bei mokymą; ragina profesionalų klubus įsipareigoti kovoti su dopingo vartojimu ir vidiniais patikrinimais prižiūrėti, kaip šio įsipareigojimo laikomasi;

61. ragina Komisiją įsteigti nepriklausomą tik futbolo srities dopingo kontrolės tarnybą, atitinkančią WADA bei veikiančią panašiomis sąlygomis ir būdais; mano, kad dėl šios tarnybos veiklos išlaidų, dėl valstybės narės, kurioje būtų jos būstinė ir kitų detalių gali bendrai nuspręsti Komisija, FIFA, UEFA ir valstybių narių vyriausybės;

0

0         0

62.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, UEFA ir FIFA.

(1)

             Dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje.


AIŠKINAMOJI DALIS

1. BENDRA PADĖTIS

2006 m. pasaulio futbolo čempionatas Vokietijoje pavyko puikiai. Organizacija buvo nepriekaištinga. Puikius Europos nacionalinių komandų rezultatus, be abejo, lėmė aukšto lygio klubų žaidimas nacionalinėse ir Europos varžybose. Europos klubai nustato tarptautinio futbolo standartus.

Kalbant apie ekonominius aspektus, sportas sukuria apie 3-4 proc. Europos Sąjungos BVP, o sporto bendras metinis augimo lygis sudaro 4 proc. Tokia milžiniška plėtra lėmė televizijos transliacijų teisių, rėmimo, prekybos ir kitų pagalbinių veiklų vertės, o kartu su tarptautinių varžybų skaičiaus didėjimu ir nuolatinį darbo vietų augimą šiame sektoriuje.

Tačiau Europos futbolas susiduria su įvairiomis problemomis, kurių vienos futbolo valdymo institucijos išspręsti negali. Kadangi šiam sportui įtaką daro Europos teisė, labai svarbu, kad vyktų konstruktyvus dialogas tarp Europos institucijų ir sporto valdymo institucijų.

Pirmininkaujančios JK iniciatyva buvo parengta nepriklausoma futbolo apžvalga ir Komisijos pirmininkui J. M. Barroso buvo pateikta išsami ataskaita.

Komisija pranešė, kad iki 2007 m. vidurio pateiks Baltąją knygą.

Europos Parlamentas negali likti nuošalyje ir turėtų pateikti aiškią savo poziciją.

Kito etapo metu, ši pozicija turėtų būti išplėsta ir apimti kitas profesionalaus sporto šakas bei profesionalų moterų sportą.

2. EUROPOS TEISĖS TAIKYMAS

Pirminiai teisės aktai

Sutartyse Europos Sąjungai nesuteikiama jokia aiški kompetencija nei dėl sporto apskritai, nei dėl futbolo konkrečiai. Bet sportas vis dėlto nėra tiesiogiai neįtrauktas į ES pirminius teisės aktus, todėl sportui taikoma ES teisės aktai. ETT sprendimuose ir EB sprendimuose aiškinama, kokį poveikį sportui ir profesionaliam futbolui turi 12, 39, 43-49, 81-87 straipsniai.

Amsterdamo ir Nicos deklaracijos

Abiejose 1997 m. ir 2000 m. deklaracijoje pabrėžiamas futbolo socialinis vaidmuo, tačiau jose nekeičiama nuostata, kad ekonominiams sporto aspektams taikomos Sutarties nuostatos.

Antriniai teisės aktai

Antriniuose teisės aktuose taip pat nėra sistemingai atsižvelgiama į sporto ypatumus. Tokiuose teisės aktuose nagrinėjamas trenerių, žaidėjų agentų ir žaidėjų ne iš ES diplomų ir leidimų pripažinimas.

Vis dažniau ETT ir EB tampa paskutiniu gelbėjimosi ratu, kurio griebiasi sporto veikėjai. Toks precedentų praktikos taikymo požiūris atvedė į dar didesnį teisinį neaiškumą. Kyla klausimų dėl futbolo organizacijų, pvz., UEFA savivaldos galių (žr. 4. Valdymas).

Sutarties dėl Konstitucijos projektas

Sutarties dėl Konstitucijos III-282 straipsniu sportui būtų suteikiamas teisinis pagrindas. Tačiau dabar numatytas straipsnis teisinio aiškumo nesuteiktų.

3. YPATUMAI

Futbolas atlieka svarbią socialinę funkciją, susijusią su pedagoginiais ir integracijos, visuomenės sveikatos, kultūriniais ir pramogų tikslais.

Be to, pati žaidimo esmė yra ypatinga: čia negalima taikyti laisvos ekonominės konkurencijos teisės aktų, nes futbolo klubui, norinčiam parodyti įdomias varžybas, reikia turėti panašaus pajėgumo varžovus.

Europos futbolo modelis

Europos futbolo modelį galima apibūdinti kaip atviras sporto varžybas, pagal kurių rezultatus galima patekti į aukštesnę arba iškristi į žemesnę lygą (tikslas – laimėti varžybas), kur nėra aiškaus profesionalaus ir mėgėjiško futbolo atskyrimo. Dėl to susidaro piramidės tipo struktūra, kurioje daugelis mėgėjiškų klubų sudaro pagrindą geriausiems profesionaliems klubams, rungtyniaujantiems nacionaliniu ir Europos lygiu(1).

Dabartinė klubų akcijų kotiravimo vertybinių popierių biržoje kryptis yra žingsnis JAV sporto modelio link. Kyla klausimas, ar su tradiciniu Europos modeliu gali būti suderinamas dviejų tikslų (laimėjimo rungtynėse ir maksimalaus akcininkų pelno) siekimas.

4. VALDYMAS

A. Savivalda ir kelių lygių valdymas

Pagrindinis iššūkis šiandien yra išlaikyti federacijų išimtinę teisę formuoti žaidimo taisykles ir, ypač, organizuoti sporto varžybas. Iš esmės federacijų ir jų sprendimų teisėtumą lemia jų demokratinių, atstovaujamųjų ir atsiskaitomųjų struktūrų ir sprendimo priėmimo procedūrų skaidrumo lygis.

Kalbant apie padėtį Europos lygiu, jei atstovaujamųjų ir demokratinių futbolo institucijų savivalda bus sustiprinta Europos lygiu, klubams nebekils pagunda kreiptis į Komisiją kaip į „apeliacinę“ ar gelbėjimosi instituciją.

Galima pažymėti keletą kitų, su valdymu susijusių, klausimų:

1. Klubai kovoja ne tik nacionaliniu lygiu, tačiau ir Europos lygiu (UEFA klubų varžybose). Įvairiose šalyse skirtingai taikomi klubų licencijavimo režimai, todėl profesionaliam futbolui Europoje nesudaromos vienodos sąlygos. Todėl reiktų atsakyti į šiuos klausimus:

- ar reikia ir toliau taikyti licencijavimo sistemą nacionaliniu lygiu;

- ar gali nacionalinės federacijos išlikti centrinėmis sprendimų priėmimo institucijomis;

- ar galima pasiekti daugiau susitarimų UEFA lygiu.

2. Naujausias UEFA ir FIFA savivaldos galių vertinimo pavyzdys yra Charleroi byla, kurioje klubai abejoja FIFA taisykle, pagal kurią klubai turi išleisti savo žadėjus į nacionalinių rinktinių varžybas be teisės į kompensaciją. Turi būti rastas kompromisas tarp FIFA ir klubų.

3. Reikia pripažinti futbolo teritorinio organizavimo principą.

B. Geras valdymas

Finansinis skaidrumas

Siekiant apsisaugoti nuo finansų nutekėjimo ir tvarkymo skirtumų, dėl kurių atsiranda su klubų ekonominiais pajėgumais susijusios konkurencijos iškraipymai, Europos klubams reikia nustatyti vienodą finansų kontrolę.

Todėl reikia apsvarstyti:

- ar UEFA licencijavimo sistemą reikia pradėti taikyti visose Europos profesionalų lygose;

- ar kiekvienoje šalyje reikia įdiegti klubų valdymą kontroliuojančią struktūrą;

- ar turime raginti UEFA įkurti nepriklausomą instituciją, kuri prižiūrėtų bendrą suderinamumą su klubų licencijavimo sistema ir vykdytų platesnius, su sportu susijusius, patikrinimus.

Kiti klausimai:

- klubų savininkai;

- klubų įstatų suvienodinimas.

Siekiant ir toliau skatinti rėmėjų įsitraukimą, reikia kurti ir skatinti rėmėjų tiesioginio judėjimo iniciatyvas.

5. SOCIALINIS IR KULTŪRINIS VAIDMUO

Futbolas yra puiki priemonė socialiai pažeidžiamą jaunimą sugrąžinti į doros kelią.

UEFA patvirtino namuose išugdytų žaidėjų taisyklę, siekdama išvengti po sprendimo Bosmano byloje atsiradusio mažėjančio suinteresuotumo treniruoti jaunimą. Šiuo metu svarbiausia pasiekti šio reiškinio teisinį aiškumą.

Tuo pat metu reikia neleisti klubams siūlyti sutartis jauniems žaidėjams (iki 15 m.), nes šis reiškinys iškreipia namuose išugdytų žaidėjų taisyklės tikslą.

Dėl to turi būti pabrėžtas svarbus treniruočių centrų vaidmuo. Naudojantis finansinio perskirstymo sistemomis arba teikiant mokestines iniciatyvas reikėtų sudaryti vienodas galimybes treniruočių centrus turintiems ir neturintiems klubams.

Kova su rasizmu

Parlamento parengta deklaracija dėl kovos su rasizmu pradėtas darbas turi būti tęsiamas. Europos Komisija, valstybės narės ir visi ekonominiai veikėjai profesionalaus futbolo srityje privalo siekti, kad būtų nustatytos griežtesnės sankcijos už bet kokius rasistinius veiksmus futbole. UEFA ir nacionalinės lygos turėtų nuosekliai, griežtai ir suderintai taikyti drausmines taisykles.

6. UŽIMTUMAS IR SOCIALINIAI KLAUSIMAI

Bosmano byla – žaidėjų padėtis

1995 m. sprendimas Bosmano byloje turėjo ilgalaikį teigiamą poveikį Europos klubų požiūriui į žaidėjų sutartis. Tačiau daug profesionalių žaidėjų Europoje („Fifpro“ duomenimis apie 50%) vis dar neturi darbo sutarčių su savo klubais, o daugelis darbo ir treniruočių sutarčių yra probleminės teisiniu požiūriu.

Socialiniai ir mokesčių skirtumai

Valstybių narių socialinės ir mokesčių srities teisės aktų skirtumai lemia įvairių Europos klubų skirtumus ir tampa priežastimi, dėl kurios žaidėjai palieka savo valstybę.

Be abejo, šias problemas galima išspręsti per profesionaliems žaidėjams ir klubams taikomo teisinio, socialinio ir mokestinio statuso derinimą ir (arba) sulyginimą. Taip būtų galima sukurti galimybę pagerinti profesionalių žaidėjų socialines teises (pensiją, nedarbą, nedarbingumą dėl ligos ir t.t.), kurios nėra užtikrinamos visos valstybėse narėse. Šias problemas reikia spręsti per socialinį dialogą.

Kiti klausimai:

- Europos žaidėjų agentų direktyva;

- socialinis dialogas;

- profesinės kvalifikacijos pripažinimas;

- žaidėjų kvotų klausimas;

- tarptautinių mainų būklė.

7. KONKURENCIJOS TEISĖ IR FUTBOLAS

Kaip paminėta 3 punkte, futbolui negalima taikyti laisvos ekonominės konkurencijos teisės aktų, neatsižvelgiant į futbolo ypatumus. Norint, kad vyktų įdomios varžybos, būtina subalansuota ekonominė konkurencija.

Antimonopoliniai įstatymai ir išlaidų kontrolė

Į profesionalų futbolą įdiegta (savivaldos) modulinė išlaidų kontrolės sistema taptų konkurencingumą ir kartu vienodas sąlygas komandoms Europos lygiu didinančia priemone.

Tačiau reikėtų ir toliau tirti kontrolės sistemos perspektyvas ir pasekmes.

Valstybės pagalba

Viešosios institucijos prisideda prie futbolo finansavimo įvairiais lygiais (vietiniu, regioniniu, nacionaliniu). Toks finansavimas reglamentuojamas skirtingai, todėl klubai rungtyniauja turėdami skirtingas galimybes. Siekiant vienodų sąlygų, yra būtinos aiškios valstybės pagalbos taisyklės. Esant tokiai padėčiai, pats svarbiausias klausimas – koks viešosios paramos tipas yra tinkamas ir teisėtas, siekiant įgyvendinti aiškius socialinius tikslus (investicijas į treniruočių centrus), ir dėl kokių priemonių atsiranda konkurencijos iškraipymas?

8. FUTBOLO VIDAUS RINKOS ASPEKTAI

- Rėmimo iš užsienio paslaugų teikimo apribojimai („jautrių produktų“, pvz., alkoholinių gėrimų ir lažybų paslaugų).

- Apribojimai dėl sporto lažybų paslaugų siūlymo ir reklamos, kai tokios paslaugos ateina iš užsienio (dėl to Komisija neseniai pradėjo procedūras prieš 7 valstybes nares).

- Sporto transliacijų priėmimo apribojimai kitose valstybėse narėse dėl teritorinio transliacijos teisų pardavimo.

- Vartotojų interesai: bilietų paskirstymas.

9. ŽINIASKLAIDA IR KONKURENCIJOS TAISYKLĖS

Bendras žiniasklaidos teisių pardavimas yra esminis principas, siekiant apsaugoti Europos futbolo solidarumo modelį. Komisija priėmė tris principinius sprendimus dėl futbolo rungtynių žiniasklaidos teisių(2), kuriuose leidžiamas bendras žiniasklaidos teisių pardavimas.

Europos Komisijos yra prašoma ištirti, kaip tokį modelį būtų galima patvirtinti visoje Europoje. Prieš tai reikia atlikti išsamų sprendimų dėl žiniasklaidos teisių įvertinimą (poveikio ir veiksmingumo). Be to, reikia įtraukti ir naujosios žiniasklaidos ekonominį poveikį.

Šiam žaidimui svarbiausia, kad pelnas iš šių teisių būtų perskirstytas sąžiningai. Dabartinis UEFA Čempionų lygos pajamų iš televizijos teisių paskirstymas (didžiąja dalimi atsižvelgiant į televizijų rinkos dalį) yra palankesnis didesnėms valstybėms ir dėl to turi būti peržiūrėtas.

Nemokama TV

Negalima neįvertinti dabartinės direktyvos „Televizija be sienų“ naudos. Direktyvoje leidžiama nacionalinėms valdžios institucijoms nustatyti tam tikrą įvykių, kuriuos turi būti leidžiama transliuoti per televiziją nemokamai, skaičių. Šį principą būtina išlaikyti peržiūrėtoje direktyvoje „Televizija be sienų“.

Kiti klausimai, kuriuos reikia išaiškinti:

- rungtynių teisių turėtojai (klubai ar federacijos);

- klubų transliacijų teisių registravimas savo kredituose, net jei tokios teisės valdomos kolektyviniu būdu;

- futbolo tvarkaraščio keitimas transliuotojų nuožiūra;

- išimtinės teisės ir galimybė laisvai pateikti ir komentuoti sporto įvykius radijui ir rašytinei žiniasklaidai;

- laikinas rungtynių transliavimo blokavimas, siekiant palaikyti mėgėjų rungtynes ir rėmėjų dalyvavimą stadionuose.

10. DOPINGAS

Kovos su dopingu sėkmė priklauso nuo tarptautinės prevencijos ir nuobaudų politikos stiprumo.

11. TEISINIAI VEIKSMAI: PAGRINDAS, VEIKSMŲ PLANAS, GAIRĖS, DIREKTYVA

Po konsultacijų su suinteresuotomis šalimis, Europos Parlamentas gali pasirinkti įvairias priemones (ar tokių priemonių rinkinį):

- raginti sukurti reglamentavimo pagrindus, kuriuose būtų atsižvelgiama į sporto ypatumus ir būtų nustatytos suderintos taisyklės, užtikrinančios sveiką konkurenciją ir vienodas sąlygas. Tačiau reikia pripažinti, kad be tinkamo teisinio pagrindo Sutartyse tai padaryti bus sunku;

- raginti parengti veiksmų planą, kuriame būtų nustatytos problemos, kurias turi išspręsti Komisija, ir nustatytos naudotinos priemonės: gairės, direktyvos, rekomendacijos, pagrindų sprendimai.

- raginti įkurti ES sporto agentūrą?

(1)

Profesionalios ir mėgėjiškos lygos JAV yra aiškiai atskirtos. Aukščiausiose uždarose lygose rungtyniaujantys JAV klubai orientuojasi labiau į pelną nei į laimėjimus. Nėra iškritimo ar patekimo į aukštesnę lygą. Siekdami įdomių varžybų, klubai gali imtis perskirstymo priemonių (mainų).

(2)

2003 m. liepos 23 d. Europos Komisijos formalus sprendimas, suteikiantis išimtį UEFA Čempionų lygos bendro žiniasklaidos teisių pardavimui; 2006 m. kovo 22 d. Europos Komisijos sprendimas, paremtas EB Sutarties konkurencijos taisyklėmis, kuriuo įteisinami Anglijos Futbolo Asociacijos „Premier“ lygos įsipareigojimai dėl „Premier“ lygos futbolo turnyro žiniasklaidos teisių pardavimo. Šioje byloje kalbama apie Anglijos „Premier“ lygos turnyre dalyvaujančių futbolo klubų susitarimą bendrai parduoti šio turnyro žiniasklaidos teises per Anglijos futbolo asociacijos „Premier“ lygą; Direktyva 89/552/EEB „Televizijos be sienų“.


Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto NUOMONĖ  (20.12.2006)

pateikta Kultūros ir švietimo komitetui

dėl profesionalaus futbolo ateities Europoje

(2006/2130(INI))

Nuomonės referentas: Eoin Ryan

PASIŪLYMAI

Ekonomikos ir pinigų politikos komitetas ragina atsakingą Kultūros ir švietimo komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.   atkreipia dėmesį į tai, kad Komisija priėmė keturis principinius sprendimus dėl žiniasklaidos teisių transliuoti futbolo rungtynes: pirma, Komisija leido klubams bendrai parduoti transliavimo teises; antra, Komisija įsikišo, siekdama apriboti galimybes vienam pirkėjui įsigyti visas turnyro transliavimo teises; trečia, Komisija bandė užkirsti kelią transliacijos apribojimams siūlydama, kad transliavimo teisės būtų padalytos ir parduotos atskirai skirtingiems pirkėjams; ir ketvirta, Komisija nutarė, kad ne visos teisės turėtų būti centralizuotos ir kad kai kurios iš jų turi būti paliktos klubams, kad jie patys galėtų jas parduoti, ypač atsižvelgiant į naująją žiniasklaidą;

2.   pabrėžia, kad televizijos teisės ir naujosios žiniasklaidos teisės, suteiktos Europos nacionalinėms futbolo lygoms ir įtrauktos į komercines sutartis, turėtų būti visada suteikiamos taip, kad visai nebūtų pažeistas ES antimonopolinis įstatymas; taip pat ragina televizijos teises gauti ir suteikti tik skaidriu būdu; yra tos nuomonės, kad futbolo turnyrų transliacija turėtų būti prieinama kuo didesnei žmonių grupei, pageidautina per vadinamuosius laisvai prieinamus kanalus;

3.   atkreipia dėmesį į Europos futbolo pramonės tarpusavyje susijusios nacionalinės piramidinės struktūros svarbą, skatinančios paprastų žmonių talentą ir konkurenciją, kadangi nacionaliniai turnyrai ir lygos yra kelias į Europos turnyrus; siekiant, kad futbolo lygos ir asociacijos galėtų veiksmingai bendradarbiauti, reikia rasti reikiamą pusiausvyrą tarp nacionalinių žaidimo pagrindų ir Europos lygmens žaidimo;

4.   tvirtina, kad be bendro pardavimo būtų sunku išsaugoti Europos futbolo finansinio solidarumo modelį; pritaria viešosioms diskusijoms ir tolesniems Komisijos tyrimams dėl to, ar šis modelis turėtų būti taikomas Europos mastu ir Europos, ir nacionaliniams turnyrams, kaip buvo siūlyta leidinyje „Independent Sport Review 2006“; šiuo tikslu ragina Komisiją pateikti išsamų sprendimų dėl žiniasklaidos teisių ekonominio ir sportinio poveikio vertinimą ir tai, ar jie pasiteisino, ar ne;

5.   tiki, kad bendro pardavimo sistema Europos mastu suteikia galimybes naujųjų žiniasklaidos priemonių valdytojams, nes UEFA ar nacionalinės asociacijos ir futbolo klubai galės pasiūlyti UEFA Čempionų lygos ir nacionalinės lygos rungtynių transliaciją internetu ir per mobiliuosius telefonus naudojant UMTS technologiją; pažymi, kad šios technologijos dar labai naujos, todėl artimiausiu metu reikėtų dar kartą persvarstyti šio sektoriaus vystymosi kryptis;

6.   mano, kad esama ekonominė tikrovė, su kuria susiduria žaidėjų vadybininkai, sąlygoja, kad pasitarusios su Komisija visų lygmenų futbolo vadovybės patobulintų taisykles, taikomas žaidėjų vadybininkams, ir ragina Komisiją, atsižvelgiant į tai, pateikti siūlymą dėl direktyvos dėl žaidėjų vadybininkų, kurioje būtų numatyti griežti žaidėjų vadybininkų atrankos standartai ir patikros kriterijai, vadybininkų sandorių skaidrumas; būtiniausi suderinti standartai, taikytini sudarant sutartis su vadybininkais; Europos vadovaujančių organų veiksminga priežiūra ir drausminė sistema, vadybininkų licencijavimo sistemos ir registracijos nustatymas; vadinamojo dvigubo atstovavimo ir žaidėjo mokesčio vadybininkams panaikinimas;

7.   ragina Komisiją nustatyti aiškias valstybės paramos taisyklių gaires, nurodant, kokia viešoji parama gali būti teikiama ir plėtojama siekiant įgyvendinti su futbolu susijusius socialinius, kultūrinius ir auklėjamuosius tikslus; taip pat mano, kad papildomos Komisijos rekomendacijos dėl ES teisės taikymo ekonominiams profesionalaus sporto aspektams būtų naudingos nacionalinėms lygoms ir asociacijoms, UEFA ir FIFA;

8.   ragina Komisiją išaiškinti savo požiūrį dėl valstybės paramos taisyklių taikymo teikiant finansinę ar kitokią paramą, kurią skiria vietos regiono ar nacionalinės valdžios institucijos futbolo stadionams arba patalpoms atnaujinti ar įsigyti;

9.   mano, kad ten, kur galioja ES ir nacionaliniai įstatymai, laikomasi perkėlimo taisyklių ir atsižvelgiama į jo ypatingą pobūdį; tačiau mano, kad to paties skaidrumo nėra atliekant tarptautinius perkėlimus; prašo apsvarstyti galimybę įsteigti pasaulinę klubų finansinio skaidrumo įstaigą, panašią į Pasaulinę antidopingo agentūrą, ir laukia artėjančio Stevenso tyrimo dėl perkėlimo sandorių;

10. priešinasi papildomos agentūros – Europos sporto agentūros Europoje įkūrimui ir mano, kad esamo sprendimų priėmimo ir ginčų sprendimo institucijų pakanka;

11. ragina UEFA į sprendimų priėmimo procesą įtraukti atitinkamas suinteresuotąsias šalis, atstovaujamąsias organizacijas, pvz. FIFPro ir Europos klubų forumą, ir suderinti konkurencijos sąlygas Europoje, t. y. laikantis EB teisės nuostatų sudaryti vienodas konkurencijos sąlygas; taip pat ragina atlikti didelę ir atvirą struktūrinę pertvarką, siekiant, kad sprendimų priėmimo procesas taptų visiškai skaidrus;

12. prašo Komisijos ir valstybių narių glaudžiai bendradarbiauti su tarptautinėmis, Europos ir nacionalinėmis futbolo valdžios institucijomis ir apsvarstyti galimus lažybų rinkos liberalizavimo padarinius bei susipažinti su priemonėmis, įskaitant leidinio „Independent European Sport Review“ rekomendaciją dėl direktyvos dėl lažybų, kurias taikant būtų išsaugotas nacionalinių ir Europos futbolo turnyrų vientisumas;

13. pabrėžia, kad reikia, jog futbolo sektoriaus juridiniai asmenys užtikrintų, kad būtų visiškai paklūstama įstatymams dėl skaidrumo ir pinigų plovimo.

PROCEDŪRA

Pavadinimas

Profesionalaus futbolo ateitis Europoje

Procedūros numeris

2006/2130(INI)

Atsakingas komitetas

CULT

Nuomonę pateikė:
  Paskelbimo per plenarinį posėdį data

ECON

15.6.2006

Glaudesnis bendradarbiavimas – paskelbimo plenariniame posėdyje data

 

Nuomonės referentas
  Paskyrimo data

Eoin Ryan

3.4.2006

Pakeistas (-i) pranešėjas (-ai)

 

Svarstymas komitete

23.10.2006

21.11.2006

 

 

 

Priėmimo data

20.12.2006

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

34

0

1

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Zsolt László Becsey, Pervenche Berès, Sharon Bowles, Udo Bullmann, Elisa Ferreira, Jean-Paul Gauzès, Donata Gottardi, Sophia in 't Veld, Wolf Klinz, Andrea Losco, Astrid Lulling, Cristobal Montoro Romero, Joseph Muscat, John Purvis, Alexander Radwan, Bernhard Rapkay, Dariusz Rosati, Eoin Ryan, Antolín Sánchez Presedo, Manuel António dos Santos, Olle Schmidt, Margarita Starkevičiūtė, Sahra Wagenknecht, Lars Wohlin

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

Valdis Dombrovskis, Harald Ettl, Syed Kamall, Werner Langen, Klaus-Heiner Lehne, Alain Lipietz, Jules Maaten, Vladimír Maňka, Thomas Mann, Corien Wortmann-Kool

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (178 straipsnio 2 dalis)

Reinhard Rack

Pastabos (pateikiamos tik viena kalba)

...


Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto NUOMONĖ  (23.11.2006)

pateikta Kultūros ir švietimo komitetui

dėl profesionalaus futbolo ateities Europoje

(2006/2130(INI))

Nuomonės referentas: Jean-Luc Bennahmias

PASIŪLYMAI

Užimtumo ir socialinių reikalų komitetas ragina atsakingą Kultūros ir švietimo komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

A. kadangi profesionalų ir mėgėjų futbolas yra neatsiejama Europos identiteto ir pilietiškumo dalis,

B.  kadangi futbolas atlieka svarbų švietėjišką vaidmenį, sudarydamas puikią galimybę ugdyti kai kurias vertybes – savidiscipliną, gebėjimą įveikti asmenines ribas, ištvermę, komandos dvasią, toleranciją ir sąžiningą žaidimą,

C. kadangi futbolas ugdo kolektyvizmą ir kadangi kolektyvinė savigarba ir pasididžiavimas miestu, regionu ar šalimi gali priklausyti nuo tam tikrų rungtynių rezultato,

D. kadangi futbolas atlieka socialinį vaidmenį ir gali būti naudingas visuomenės integracijai, socialinei integracijai ir kultūriniam įvairių lyčių, rasių ir tikėjimo žmonių tarpusavio supratimui ir kovai su diskriminacija, nepakantumu, rasizmu ir smurtu,

E.  kadangi socialinei futbolo funkcijai neigiamą įtaką daro jaunų žaidėjų išnaudojimas, neteisėtos lažybos, pinigų plovimas, smurtas stadionuose, rasizmas, didėjantis medicinos preparatų vartojimas ir tai, kad klubai virto verslo įmonėmis, kurių savininkėmis vis dažniau tampa žiniasklaidos bendrovės; kadangi vienintelė veiksminga galimybė yra globalus požiūris, apimantis sporto, nacionalines ir Europos institucijas,

F.  kadangi Bosmano sprendimu(1) buvo iškreiptas buvęs naudingas Europos futbolo reguliavimo panaikinimas, pamintos pagrindinės žaidimo vertybės ir pakenkta profesionalų ir mėgėjų sporto solidarumui,

G. kadangi sporto poveikis įvairioms Europos politikos kryptims (judėjimo laisvei, profesinių kvalifikacijų pripažinimui, konkurencijai, sveikatai ir garso bei vaizdo politikai) vis didėja ir kadangi buvo priimtas sprendimas įtraukti jį į Sutarties dėl Konstitucijos projektą, kaip ES kompetencijos sritį (16 straipsnis ir III-182 straipsnis) siekiant suteikti Europos Sąjungai galias kurti europinį jo aspektą,

1.  pabrėžia teisėtą Europos Sąjungos susidomėjimą futbolu, ypač jo socialiniais ir kultūriniais aspektais ir perduodamomis vertybėmis; pripažįsta prie 2000 m. gruodžio 7–9 d. Nicoje susitikusiai Europos Vadovų Tarybai pirmininkaujančios valstybės išvadų pridėtos Tarybos deklaracijos dėl ypatingų sporto savybių ir jo socialinės funkcijos Europoje, į kurią būtina atsižvelgti vykdant bendrosios politikos tikslus, svarbą; vis dėlto pažymi, kad ir Europos Bendrijų Teisingumo Teismo praktika, ir pagrindiniai EB sutarties principai taikomi komerciniams ir su užimtumu susijusiems sporto aspektams; mano, kad ad hoc požiūris į šios srities reglamentavimą sumažins teisinį tikrumą sporto srityje;

2.  pažymi, kad profesionalų futbolas pagal EB sutarties 2 straipsnį yra ekonominė veikla ir patenka į bendrosios rinkos reglamentavimo sritį; mano, kad dėl šios priežasties Europos profesionalų futbolo sektoriui išsamiai taikomi užimtumą ir socialinius reikalus reglamentuojantys teisės aktai;

3.  mano, kad futbolas nukenčia dėl aiškios, prognozuojamos ir nuolatinės teisinės sistemos nebuvimo; be to, pažymi, kad pastaruoju metu daug ginčijamasi dėl sporto taisyklių ir struktūros teisėtumo; šie sunkumai gali pakenkti Europos sporto modelio sandarai; todėl ragina Komisiją, valstybes nares ir futbolą reguliuojančias institucijas glaudžiai konsultuojantis apibrėžti deramą teisinę sistemą, kurioje būtų remiamasi 2006 m. nepriklausomoje Europos sporto apžvalgoje įtvirtintais principais, siekiant išvengti tolesnių ginčų ir užtikrinti, kad Europos Teisingumo Teismas nespręstų dėl profesionalaus Europos futbolo ateities; rekomenduoja, kad teisinėje sistemoje būtų atsižvelgta į sporto specifiką ir principus, reikalingus nešališkumui išlaikyti, solidarumą ir jo švietėjišką funkciją ir suderintų taisyklių parengimą, tuo užtikrinant sveiką konkurenciją tarp įvairių Europos klubų ir lygias galimybes; tačiau laikosi nuomonės, kad požiūrio į profesionalų futbolą neturi lemti vien teisiniai ir finansiniai sumetimai; taip pat svarbūs socialiniai ir švietimo aspektai;

4.  rekomenduoja Komisijai patvirtinti su Europos futbolą reguliuojančių institucijų pastangomis suderintas priemones, kuriomis siekiama užtikrinti vienodą visų Europos klubų finansų kontrolę, stengiantis užtikrinti finansinį skaidrumą ir užkirsti kelią finansiniams pažeidimams ir nevienodoms elgesio taisyklėms, lemiantiems nevienodą konkurenciją, susijusią su ekonominiu klubų pajėgumu; taip pat rekomenduoja taikyti išlaidų kontrolės sistemą;

5.  rekomenduoja įkurti Europos futbolo klubų finansinio skaidrumo agentūrą, kuri būtų vadinama Sporto agentūra ir būtų sudaryta iš nepriklausomų teisininkų ir apskaitos specialistų, ir siūlo, kad ši agentūra rūpintųsi visų Europos profesionalų klubų finansine darna bei turėtų realią galią taikyti sankcijas;

6.  džiaugiasi Tarptautinės futbolo federacijos (FIFA), Europos futbolo asociacijų sąjungos (UEFA) ir Europos profesionalų futbolo lygų (EPFL) sprendimu propaguoti žaidėjų teises užtikrinant, kad su žaidėjais visada būtų sudaromos rašytinės sutartys, o jose būtų nustatyti tam tikri minimalūs reikalavimai;

7.  ragina Parlamentą ir Komisiją kartu su suinteresuotais subjektais pasiūlyti gaires, kuriose būtų pripažintas esminis mokymo centrų vaidmuo ir numatytos kompensacijos, kurios užtikrintų tam tikrą lygybę tarp mokymo veiklą vykdančių ir jos nevykdančių klubų; siūlo, kad valstybės narės teiktų mokesčių lengvatas klubams, kurių mokymo centrai patvirtinti juos globojančios ministerijos, remiantis tiksliais kriterijais ir tikslais; rekomenduoja patvirtinti UEFA pasiūlymus dėl jaunų žaidėjų mokymo ir remia UEFA siūlomas priemones, skirtas užtikrinti, kad klubai priimtų tam tikrą minimalų skaičių jaunų savamokslių žaidėjų; ragina daugiau investuoti į jaunimo mokymą ir švietimą bei nekomercinio pobūdžio veiklą (vietos bendruomenių veiklą, moterų sporto komandas ir t. t);

8.  ragina UEFA ir FIFA kartu su Europos klubais siekti susitarimo dėl draudimo teikimo žaidėjams, kai jie žaidžia nacionalinėse rinktinėse;

9.  pripažįsta būtinybę visose valstybėse narėse veiksmingiau įgyvendinti darbo teisės aktus, siekiant užtikrinti, kad profesionaliems žaidėjams būtų suteiktos jiems priklausančios teisės ir kad jie vykdytų savo, kaip darbuotojų, įsipareigojimus;

10. ragina Komisiją, valstybes nares ir suinteresuotus subjektus suteikti jauniems žaidėjams geresnę apsaugą, užtikrinant, kad jie ne visiškai priklausytų nuo klubų, ir numatyti nuostatas dėl jų sveikatos, švietimo ir profesionalaus mokymo;

11. rekomenduoja sukurti Europos futbolo agentų, kitų sporto agentų ir sporto klubų statutą, kurio laikymąsi prižiūrėtų sertifikuota įstaiga ir kuris leistų juos kontroliuoti ir suderinti jų veiklą;

12. mano, kad nustačius Europos licencijas ir diplomus profesionalų sporto paslaugų teikimo srityje būtų padaryta didelė pažanga;

13. sutinka Europos lygmeniu grąžinti kvotų nacionaliniams žaidėjams klubuose sistemą, siekiant apsaugoti jų vietinį ir nacionalinį identitetą; šį pasiūlymą būtent pateikė FIFA ir UEFA, kurios prašo nustatyti vadinamąją 6+5 taisyklę (šeši nacionaliniai žaidėjai kiekvienam penketui užsienio žaidėjų);

14. ragina profesionalų klubus griežtai laikytis taisyklės, pagal kurią kiekvienas profesionalų klubas nuo 2006–2007 m. sezono privalėtų turėti bent keturis klubo buveinės regione išmokytus žaidėjus;

15. ragina Komisiją parengti priemones, susijusias su nepilnamečių apsauga, priežiūra ir švietimu, kad jie, jeigu nebūtų atrinkti, neatsidurtų gatvėje, ir susijusias su imigracijos įstatymų laikymusi, taikomas samdant jaunus talentus užsienyje, būtent Afrikoje ar Rytų Europoje, siekiant išvengti jaunų žaidėjų išnaudojimo ir užtikrinti jiems galimybę gauti tinkama išsilavinimą;

16. rekomenduoja skatinti žaidėjų sutartines ir socialines teises ir siūlo, kad reglamentavimo nuostatos, susijusios su profesionalaus žaidėjo socialiniu statusu, ypač sutarties trukmė, perkėlimo laikotarpio apibrėžimas, galimybė nutraukti nesibaigusią sutartį, išmokos skaičiavimas ir nuostolių atlyginimas mokymo klubams, būtų apibrėžiamos plėtojant socialinį žaidėjų, lygų ir UEFA dialogą; siūlo nustatyti sistemą, pagal kurią mokymo klubai galėtų gauti kompensaciją, apskaičiuojamą remiantis objektyviu jų patirtų realių atitinkamo žaidėjo mokymo išlaidų įvertinimu, vadinamosios perpardavimo teisės taikymą, siekiant išsaugoti solidarumo principą; rekomenduoja labiau konsultuotis su visais futbolo subjektais, siekiant nustatyti ramiuosius laikotarpius (laikotarpis, per kurį žaidėjas negali keisti klubo arba perkėlimų skaičius ribojamas laiko);

17. ragina valstybes nares, futbolo reguliavimo institucijas ir futbolo klubus rūpintis darbuotojų sauga ir sveikatos apsauga ir laikyti, kad žaidėjas yra vienas iš sporto kalendoriaus reguliavimo veiksnių, bei nustatyti didžiausią galimų žaisti rungtynių skaičių per sezoną, išskyrus rungtynes nacionalinėje rinktinėje; ragina Komisiją užtikrinti, kad futbolininkams, kaip ir bet kuriems kitiems ES darbuotojams, būtų taikomi atitinkami sveikatos apsaugos, saugos ir darbo teisės aktai;

18. rekomenduoja, kad valstybės narės rimtai rūpintųsi kovos su dopingu prevencija; prašo parengti dopingo prevencijos ir baudžiamųjų priemonių politiką tarptautiniu lygmeniu ir pabrėžia būtinybę kovoti su elgesio nukrypimais kontrolės, tyrimų, nustatymų, nuolatinės priežiūros, kurią vykdytų nepriklausomi gydytojai, srityse, taip pat švietimo ir kartu prevencijos ir mokymo srityse; ragina profesionalų klubus įsipareigoti kovoti su dopingu ir rengiant vidinius patikrinimus prižiūrėti, kaip šio įsipareigojimo laikomasi;

19. ragina Komisiją vykdyti nediskriminacinę ir antirasistinę veiklą, tęsiant jau pradėtą darbą Parlamento, kuris 2006 m. kovo 14 d. pateikė rašytinę kovos su rasizmu futbole deklaraciją, kurioje smerkiamos bet kokios rasizmo ir smurto apraiškos apskritai, o ypač stadionuose, ir raginti futbolo(2) pasaulio veikėjus reikalauti griežtesnių sankcijų, susijusių su rasistiniais ir smurtiniais išpuoliais, įvykdytais ir šalyje, ir stadionuose; pažymi, kad pagrindinė priemonė tai pasiekti – Komisijos užtikrinimas, kad valstybės narės veiksmingai įgyvendintų Tarybos direktyvą 2000/43, kurioje draudžiama diskriminacija rasės ar etninės kilmės pagrindu;

20. mano, kad pardavimai sporto srityje ir sporto prekių gamyba sudaro 1 000 000 000 eurų per metus (pvz., per metus pagaminama 40 mln. kamuolių); pripažįsta, kad vaikų darbas, sveikatos, saugos ir darbo teisių pažeidimai yra didelė problema; aktyviai ragina Komisiją remti iniciatyvas ir kampanijas, skirtas kovoti su vaikų darbu su futbolu susijusiose pramonės šakose, ir ištirti visas politines ir teisines galimybes, kaip užtikrinti, kad visų darbuotojų, taip pat ir vaikų, teisių būtų laikomasi.

PROCEDŪRA

Pavadinimas

Profesionalaus futbolo ateitis Europoje

Procedūros numeris

2006/2130(INI)

Atsakingas komitetas

CULT

Nuomonę pateikė
  Paskelbimo plenariniame posėdyje data

EMPL
15.6.2006

Glaudesnis bendradarbiavimas – pranešimo plenarinėje sesijoje data

 

Autorius (-ė)
  Paskyrimo data

Jean-Luc Bennahmias
1.2.2006

Pakeistas nuomonės referentas

 

Svarstymas komitete

13.9.2006

4.10.2006

22.11.2006

 

 

Priėmimo data

23.11.2006

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

25
3
0

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Jan Andersson, Roselyne Bachelot-Narquin, Jean-Luc Bennahmias, Alejandro Cercas, Ole Christensen, Derek Roland Clark, Luigi Cocilovo, Jean Louis Cottigny, Harlem Désir, Harald Ettl, Carlo Fatuzzo, Ilda Figueiredo, Joel Hasse Ferreira, Roger Helmer, Stephen Hughes, Sepp Kusstatscher, Jean Lambert, Thomas Mann, Csaba Őry, Marie Panayotopoulos-Cassiotou, Pier Antonio Panzeri, Jacek Protasiewicz, José Albino Silva Peneda, Jean Spautz

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Mihael Brejc, Françoise Castex, Luca Romagnoli, Gabriele Stauner, Patrizia Toia, Anja Weisgerber

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs pavaduojantis narys (178 straipsnio 2 dalis)

 

Pastabos (pateikiamos tik viena kalba)

...

(1)

Byla Nr. C-415/93, Bosman [1995] ECR I-4921.

(2)

Priimti tekstai, P6_TA(2006)0080.


Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto NUOMONĖ (25.1.2007)

pateikta Kultūros ir švietimo komitetui

dėl Europos profesionalų futbolo ateities

(2006/2130(INI))

Nuomonės referentas: Toine Manders

PASIŪLYMAI

Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos ragina atsakingą Kultūros ir švietimo komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

A.  kadangi Europos Bendrijų Teisingumo Teismas (ETT) yra paskelbęs ne vieną sprendimą, pvz., Bosman (C-415/93), Walrave (C-36/74), Delige (C-51/96, C-191/97), Lehtonen (C-176/96)), Meca-Medina (C-519/04 P), Laurent Piau (C-171/05 P) ir daugelyje kitų bylų,

B.   kadangi Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetas 2005 m. rugsėjo mėn. užsakė atlikti tyrimą „Profesionalų sportas vidaus rinkoje“ ir atsižvelgdamas į Nepriklausomą Europos sporto apžvalgą,

C.  kadangi profesionalų futbolas turi tiek ekonominę, tiek neekonominę plotmę,

D.  kadangi šioje rezoliucijoje profesionalų futbolas visada suprantamas kaip ekonominė veikla,

E.   kadangi profesionalų futbolo klubai ir lygos taip pat atlieka labai svarbų socialinį ir kultūrinį vaidmenį vietos ir šalies bendruomenėse,

F.   kadangi daugelį dešimtmečių profesionalų futbolui apibūdinti buvo vis plačiau taikomas tarptautinis matmuo, o poveikį jam darė įvairios tarptautinės norminės ir teisinės nuostatos,

G.  kadangi profesionalų futbolas yra ne tik vietos, šalies ir Europos socialinis ir kultūros reiškinys, bet iš jo galima gauti ir didžiules pajamas,

H.  kadangi profesionalų futbolo socialinių ir kultūrinių aspektų reikšmė ir su žaidimu susijusios tradicijos ir istorija niekada neturi būti palikti nuošalyje, klaidingai siekiant pažvelgti į aukščiausio lygio profesionalų futbolą kaip į grynai ekonominį užsiėmimą,

I.    kadangi vadovaujančių futbolo organizacijų taisyklių ir nuostatų raida buvo pasyvi ir jos nebuvo iniciatyviai pritaikytos prie besikeičiančių rinkos sąlygų kaip kitų profesionalų sporto šakų, pvz., teniso ir dviračių, vadovaujantys organai,

J.    kadangi profesionalų futbolas veikia kitaip nei įprasti ekonomikos sektoriai ir kadangi jo įvairūs veikėjai, įskaitant rėmėjus, žaidėjus, klubus, lygas ir asociacijas, veikia kitaip nei įprasti vartotojai arba įmonės,

K.  kadangi visos Europos profesionalų futbolo konkurencija iš esmės priklauso nuo vienodų sąlygų klubams įvairiose valstybėse narėse,

L.   kadangi ETT praktika patvirtina, kad profesionalų futbolo klubai ir asociacijos yra ekonominiai subjektai, todėl profesionalų futbolą turi reglamentuoti Europos bendrijos teisė, kai tik jie vykdo ekonominę veiklą,

M.  kadangi tokiu būdu nacionalinės ir Europos politinės ir sporto valdžios institucijos yra atsakingos, kad būtų užtikrinta, jog taikant Bendrijos teisę profesionalų futbolui, nekiltų pavojus jo socialiniams ir kultūriniams tikslams, ir sukurti tinkamą teisinį pagrindą,

N.  kadangi Sutartyje nenumatoma išimčių profesionalų futbolui, bet sporto taisyklėms, kurios neatsiejamai susijusios su konkurencijos sporto srityje struktūra ir tinkama tvarka, taigi padeda užtikrinti laisvą klubų konkurenciją, Europos bendrijos teisinė sistema netaikoma, ir Nicos bei Amsterdamo deklaracijose pripažįstamas specialus sporto ir jo socialinių funkcijų pobūdis,

O.  kadangi pirmiau minėtas atvejis ir kiti praktiniai pavyzdžiai rodo, kad profesionalų futbolui įtaką daro įvairių rūšių, įvairių lygių ir įvairių šaltinių teisės aktai, kurie dažnai yra prieštaringi ir nesuderinami,

P.   kadangi 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/123/EB dėl paslaugų vidaus rinkoje(1) nuostatos lošimams ir lažyboms netaikomos,

Q.  kadangi bendrosios rinkos principų ir konkurencijos teisės taikymas profesionalų futbolui gali sukelti pavojingą teisinio aiškumo nebuvimą; kadangi todėl labai svarbu sukurti teisinį pagrindą, kuris leistų šiam sektoriui visapusiškai vystytis,

1.   pažymi, kad profesionalų futbolas yra ne tik labai svarbus socialinis ir kultūrinis reiškinys Europoje, bet ir sporto piramidės viršūnėje esančių keleto klubų nemažų pajamų šaltinis;

2.   be to, pripažįsta, kad profesionalų klubai, veikiantys žemesniu finansiniu lygiu, sudaro svarbią įvairių Europos futbolo struktūrų dalį ir įneša didžiulį indėlį į Europos futbolą žaidžiančių tautų ekonomiką, tradicijas, paveldą ir kultūrą;

3.   pripažįsta, kad profesionalų futbolas turi atitikti kelių šaltinių taisykles ir reglamentus, o tai sukelia jau ir taip neaiškios srities dviprasmiškumą; teigia, kad profesionalų futbolui reikia taikyti EB teisės aktus, pripažįstant sporto šakos specifiškumą, tačiau vidaus mastu profesionalų futbolui taikytini ir valstybių narių nacionaliniai įstatymai; pažymi, kad reglamento trečiojo lygmens taikymą stebi ir kontroliuoja šalių vadovaujančios institucijos bei UEFA ir FIFA, t. y. profesionalų futbolo vadovaujantys organai atitinkamai Europos ir pasaulio lygmeniu;

4.   pritaria 2000 m. gruodžio mėn. Europos Tarybos deklaracijai dėl sporto specifinių bruožų ir jo socialinės funkcijos Europoje, kuria remiamas sporto organizacijų nepriklausomumą ir pripažįstama, kad sporto organizacijų užduotis yra organizuoti ir skatinti atitinkamas jų sporto šakas tokiu būdu, kuris, jų nuomone, geriausiai atspindi jų tikslus;

5.   pažymi, kad šių vadovaujančių profesionalų futbolo organizacijų taikomos taisyklės gali patekti arba nepatekti į Sutarties taikymo sritį ir remiantis Sutartimi jos gali būti pateisintos arba uždraustos;

6.   pažymi, kad profesionalų futbolas nukentėjo dėl to, kad nėra aiškios teisinės sistemos interpretacijos ir kad pakartotiniai teisiniai išbandymai sporto struktūroms ir taisyklėms sukėlė didžiulį neaiškumą; yra įsitikinęs, kad didesnis teisinis aiškumas padės visiems veikėjams geriau išnaudoti vidaus rinkos teikiamus privalomus;

7.   mano, kad, norint skatinti ir sukurti teisinį stabilumą, reikia, kad Komisija išaiškintų dabartinę profesionalų futbolui taikomą teisinę sistemą;

8.   pažymi, kad sportas susiduria su daug neatidėliotinų problemų, ypač dėl profesionalų klubų valdymo, ir norint tas problemas išspręsti, reikia, kad bendradarbiautų ES, valstybių narių ir futbolo vadovaujantys organai;

9.   pažymi, kad visų pirma teismų praktika sukūrė profesionalų futbolo teisinę aplinką; tačiau pabrėžia, kad yra daugybė klausimų, kurie toliau spręstini Bendrijos lygmeniu ir kurie susiję su UEFA ir FIFA profesionalų futbolo reguliavimu; atsižvelgdamas į tai, norint pasiekti klubo pajamų ir išlaidų pusiausvyrą, finansinį stabilumą ir užkirsti kelią nesąžiningai konkurencijai, rekomenduoja nustatyti išlaidų kontrolės sistemą; procentinę dalį turėtų nustatyti atitinkama reguliuojanti Europos institucija;

10. pažymi, kad dauguma aktualiausių profesionalų futbolo problemų susijusios su nerimą keliančiu tam tikrų klubų blogo valdymo, teisėjų ir žaidėjų korupcijos ir įtariamo pinigų plovimo daugėjimu; rekomenduoja nacionalinėms ir Europos politinėms ir sporto valdžios institucijoms rengti kampanijas siekiant sukurti didesnį Europos profesionalų futbolo skaidrumą ir gerą valdymą;

11. visada pripažįsta, kad su profesionalų futbolo organizavimu ir taisyklėmis susijusius reikalus geriausia palikti futbolo valdžios institucijoms ir kad ES veiksmų turi imtis tik esant būtinybei;

12. mano, kad nacionalinis aspektas futbole, ar jis būtų klubo, ar nacionalinės komandos lygio, sudaro vieną iš populiariausių žaidimo sudedamųjų dalių; pažymi, kad piramidės pobūdžio futbolo struktūra iš tikrųjų sujungia nacionalines ir Europos rungtynes sirgaliams patraukliu būdu; mano, kad bet kokiu bandymu pašalinti iš futbolo tautinį elementą keliama grėsmė tolesniam nacionalinių rungtynių bei komandų ir pagaliau tokių įvykių kaip Pasaulio taurė išlikimui, todėl mano, kad reikia vengti bet kokių ES masto veiksmų, kurie galėtų pašalinti nacionalinį elementą, nes tai būtų kenksminga žaidimui;

13. pripažįsta prekės ženklų svarbą sporto pramonėje, išskyrus atvejus, kai šie naudojami laisvam prekių judėjimui varžyti;

14. pažymi, kad asmenų, teikiančių su profesionalų sportu susijusias paslaugas, sąvoka apima ne tik su organizacija (klubu) darbo sutartimi susietus asmenis, bet ir asmenis, kurie gali laisvai teikti savo paslaugas visoje ES;

15. pabrėžia profesinės kvalifikacijos, įgytos kitoje valstybėje narėje, abipusio pripažinimo svarbą, kad būtų užtikrintas laisvas darbuotojų judėjimas ir laivė teikti paslaugas ES, kaip nustatyta Sutartyje;

16. mano, kad Europos licencijų ir diplomų įvedimas profesionalų sporto paslaugų teikimo sektoriuje bus reikšmingas žingsnis į priekį;

17. pažymi, kad bilietų į didžiuosius futbolo renginius pasiūla dažnai neatitinka paklausos, ir tai palanku rėmėjams, bet neparanku vartotojams; pabrėžia, kad platinant bilietus turi būti išsamiai atsižvelgiama į vartotojų interesus ir kad visais lygmenimis turi būti užtikrintas nediskriminacinis ir sąžiningas bilietų pardavimas; vis dėlto pripažįsta, kad prireikus bilietai gali būti platinami tik sirgalių, kelionių klubų arba panašių struktūrų nariams, kurių narystė pagrįsta nediskriminavimo principu;

18. pabrėžia, kad sporto rungtynės vis dažniau transliuojamos užkoduotais ir iš anksto apmokamais televizijos kanalais ir kad dėl to tokios rungtynės tampa nebeprieinamos daugeliui vartotojų; ragina, kad kuo didesniam vartotojų skaičiui būtų užtikrinta galimybė stebėti svarbiausius futbolo renginius nemokamais televizijos kanalais; remia teisės į televizijos transliacijas kolektyvinio pardavimo principą, siekiant užtikrinti teisingą šių svarbių finansinių išteklių paskirstymą;

19. ragina UEFA ir FIFA kruopščiai persvarstyti savo taisykles ir nuostatus, siekiant nustatyti, ar jie buvo skaidriai bei demokratiškai suderinti ir tikrai reikalingi bei proporcingi, kad būtų galima pasiekti jų norimus teisėtus tikslus; rekomenduoja, kad futbolo asociacijos apdraustų žaidėjus, žaidžiančius nacionalinėje komandoje;

20. pritaria paliktai taisyklei dėl žaidėjų pakvietimo į komandą, kad būtų reikalaujama iš klubų sudaryti sąlygas, jog žaidėjai gali būti paimami į nacionalinę komandą be teisės į kompensaciją;

21. ragina Komisiją paaiškinti taisykles dėl valstybės pagalbos futbolo sektoriui, kad būtų išsaugotas ir vystomas viešas futbolo socialinių, kultūrinių ir lavinimo tikslų finansavimas;

22. dar kartą pabrėžia susirūpinimą dėl pirmiau minėtų šiuo metu vykstančių procesų, kurie yra įtampos tarp profesionalų futbolo valdymo struktūros ir ES bei nacionalinių teisės aktų padarinys; mano, kad spendimai turėtų būti priimami žemiausiu lygmeniu remiantis subsidiarumo principu;

23. apgailestauja, kad dėl šių procesų privalomi profesionalų futbolo aspektai, susiję su socialine ir kultūros sritimis, patiria nuolatinę įtampą;

24. daro išvadą, kad yra keli galimi susirūpinimą keliančių klausimų sprendimo būdai:

      a) pašalinti šį sektorių en bloc iš Sutarties taikymo srities;

      b) nieko nedaryti ir leisti ETT kurti Europos profesionalų futbolo ateitį priimant nepalankius sprendimus;

      c) Parlamentui ir Komisijai, bendradarbiaujant su atitinkamais suinteresuotaisiais vietos, šalies, Europos ir tarptautiniais subjektais ir atsižvelgiant į Nepriklausomą Europos sporto apžvalgą, parengti gaires, padėsiančias sukurti teisinį aiškumą šiame sektoriuje;

25. siūlo pasirinkti trečią sprendimo būdą, susijusį su ES vaidmeniu sporto sektoriuje; primena, kad ES turėtų dalyvauti visiškai atsižvelgdama į subsidiarumo principą; pripažįsta Nepriklausomos Europos sporto apžvalgos vertę; išreiškia norą, kad Komisija aktyviau dalyvautų šiame procese; pabrėžia, kad, siekiant futbolo klubams Europos lygiu užtikrinti vienodas sąlygas, itin svarbu, jog Komisija aiškiai išdėstytų savo požiūrį šiuo klausimu ir taip visoms su tuo susijusioms šalims užtikrintų teisinį aiškumą;

26. taigi ragina Komisiją parengti gaires, padėsiančias išspręsti neišspręstus teisinius ir ekonominius profesionalų futbolo klausimus, visada pripažįstant, kad su profesionalų futbolo organizavimu ir taisyklėmis susijusius reikalus geriausia palikti futbolo valdžios institucijoms ir kad ES veiksmų turi imtis tik esant būtinybei.

PROCEDŪRA

Pavadinimas

Europos profesionalų futbolo ateitis

Procedūros numeris

2006/2130(INI)

Atsakingas komitetas

CULT

Nuomonę pateikė
  Paskelbimo plenariniame posėdyje data

IMCO

15.6.2006

Glaudesnis bendradarbiavimas - pranešimo plenariniame posėdyje data

 

Nuomonės referentas (-ė)
  Paskyrimo data

Toine Manders
4.9.2006

Pakeistas nuomonės referentas (-ė)

 

Svarstymas komitete

21.3.2006

3.5.2006

19.6.2006

5.10.2006

24.1.2007

Priėmimo data

24.1.2007

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

33

2

0

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Georgi Bliznashki, Gabriela Cretu, Janelly Fourtou, Evelyne Gebhardt, Małgorzata Handzlik, Malcolm Harbour, Christopher Heaton-Harris, Anna Hedh, Edit Herczog, Alexander Lambsdorff, Kurt Lechner, Arlene McCarthy, Toine Manders, Manuel Medina Ortega, Bill Newton Dunn, Zita Pleštinská, Guido Podestà, Zuzana Roithová, Luisa Fernanda Rudi Ubeda, Heide Rühle, Christel Schaldemose, Andreas Schwab, Ovidiu Ioan Silaghi, József Szájer, Marianne Thyssen, Jacques Toubon, Bernadette Vergnaud, Barbara Weiler, Glenis Willmott

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

Alexander Alvaro, Benoît Hamon, Joel Hasse Ferreira, Ian Hudghton, Filip Kaczmarek, Véronique Mathieu, Maria Matsouka, Angelika Niebler, Marc Tarabella, Anja Weisgerber

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (178 straipsnio 2 dalis)

 

Pastabos (pateikiamos tik viena kalba)

...

(1)

OL L 376, 2006 12 27, p. 36.


Teisės reikalų komitetoNUOMONĖ  (22.11.2006)

pateikta Kultūros ir švietimo komitetui

dėl profesionalaus futbolo ateities Europoje

(2006/2130(INI))

Nuomonės referentė: Maria Berger

PASIŪLYMAI

Teisės reikalų komitetas ragina atsakingą Kultūros ir švietimo komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

A. pirma, galiojanti Europos Bendrijos pirminė teisė jai nesuteikia jokių įgaliojimų nei sporto srityje apskritai, nei ypač profesionalaus futbolo srityje, tačiau ši sritis ir nėra pašalinama iš pirminės teisės kompetencijos srities ir, antra, iš Europos Teisingumo Teismo (ETT) sprendimų bei Europos Komisijos sprendimų matyti, kad ypač diskriminacijos draudimas, įtvirtintas EB sutarties 12 straipsnyje, darbuotojų judėjimo laisvės principas, nustatytas šios sutarties 39 straipsnyje, 43 ir 49 straipsniuose nustatyti įsisteigimo laisvės ir laisvės teikti paslaugas principai, 81–87 straipsnių nuostatos, reglamentuojančios konkurenciją, bei nuostatos, reglamentuojančios užimtumą ir socialinę politiką, turėjo įtakos sportui ir profesionaliam futbolui,

- deklaracijos, pridedamos prie 1997 m. Amsterdamo sutarties, ir per Nicos Europos Vadovų Tarybos susitikimą 2000 m. paskelbtos deklaracijos nepakeitė teisinės padėties ir jomis nebuvo siekiama pakeisti šios padėties,

B.  nors sporto specifika, kuri pripažįstama Amsterdamo sutartyje, Nicos deklaracijoje ir Teisingumo Teismo sprendimuose, turėtų būti pripažinta ir į ją turėtų būti atsižvelgiama visais vyriausybės lygmenimis priimant sprendimus ir teisės aktus, taip pat derėtų pažymėti, kad taikomo reglamentavimo lygį prižiūri ir kontroliuoja nacionalinės futbolo institucijos, UEFA ir FIFA, atitinkamos nacionalinės, Europos ir pasaulio profesionalų futbolą kontroliuojančios institucijos,

C. antrinėje teisėje taip pat neatsižvelgiama į ypatingus profesionalaus futbolo poreikius; tai ypač pasakytina apie taisykles, susijusias su trenerių, žaidėjų agentų ir ne ES žaidėjų licencijomis ir diplomų pripažinimu; studijoje „Nepriklausoma Europos sporto apžvalga“ Europos įstatymų leidėjas taip pat raginamas atkreipti dėmesį į šiuos su futbolu susijusius dalykus: pinigų plovimą, sukčiavimą per lažybas, jaunų žaidėjų išnaudojimą, neteisėtą prekybą žaidėjais, loterijų reguliavimą tuo atveju, jei būtų panaikintas valstybių monopolis, kovą su rasizmu ir chuliganizmu, juodąją bilietų rinką,

D. didėjant sporto apskritai ir ypač futbolo profesionalumui ir jam tampant vis labiau komerciškam, padaugėjo jo sąlyčio taškų su ES teise ir tai atspindi didėjantis skaičius bylų, nagrinėjamų ETT ir Komisijoje,

- tai labai paaštrino teisinio neapibrėžtumo problemą ir atitinkamuose sektoriuose vis dažniau pastebima, kad toks metodas, kai bylos nagrinėjamos izoliuotai, netinkamas; tokia nuomonė pateikta ir kelių ES valstybių narių sporto ministrų užsakymu parengtoje ir neseniai paskelbtoje studijoje „2006 m. nepriklausoma Europos sporto apžvalga“,

- dabartinis teisinis neapibrėžtumas kelia ne tik ekonominių problemų, jis ypač aktualus, kai kalbama apie futbolo socialines, kultûrines ir švietimo funkcijas; pvz., neaišku, ar ETT atlikus UEFA taisyklių, kuriose nustatoma, kad komandose privalo žaisti minimalus savos šalies žaidėjų skaičius (ši nuostata labai svarbi jaunimo ugdymui), teisinę analizę bûtų pripažinta, kad jos atitinka EB sutarties 12 straipsnį,

E.  pažymi, kad Teisingumo Teismo sprendimuose daromas skirtumas tarp administruojančių institucijų su sporto tikslais susijusių ir ekonominį poveikį darančių taisyklių, taikomų profesionaliam futbolui; su sporto tikslais susijusios taisyklės nepatenka į Sutarties reglamentavimo sritį; o ekonominį poveikį darančios taisyklės gali nepatekti ir gali patekti į Sutarties reglamentavimo sritį, jos gali būti grindžiamos Sutartimi arba Sutartyje draudžiamos,

F.  mano, kad taisyklės dėl nacionalinių komandų sudėties(1)1 arba taisyklės, taikomos tada, kai sporto federacijos atrenka savo narius, kurie gali dalyvauti aukšto lygio tarptautinėse varžybose(2)2, yra vien tik su sporto tikslais susijusios taisyklės, todėl pagal savo pobûdį nepatenka į EB sutarties 39 ir 59 straipsnių taikymo sritį. Tokioms taisyklėms taip pat priskiriamos griežtos žaidimo taisyklės, pvz., taisyklės, kuriose nustatatoma kėlinių trukmė, žaidėjų skaičius aikštėje, sporto renginių ir čempionatų organizavimo ir vedimo tvarka, jeigu tokia sporto šaka gali egzistuoti ir ja galima užsiimti tik pagal konkrečias taisykles. Tačiau šis Sutarties nuostatų taikymo apimties apribojimas taikomas tik laikantis jam įgyvendinti reikalingų tikslų(3)3. Tas pats principas taikomas Sutarties 81 ir 82 straipsniams,

G. mano, kad toms taisyklėms, kurioms taikomos sporto tribunolų priemonės ir sprendimai, pirmiausia taikoma nacionalinė teisė, kuri turėtų užtikrinti jų teisinę padėtį; taigi su sporto tikslais susijusių taisyklių autonomiškumas nesuteikia galimybės jas atleisti nuo išimtinės teismų apsaugos, turint mintyje absoliučią institucinę nacionalinių teismų pirmenybę, todėl tai atmeta visas jų konstitucinių teisių apribojimo galimybes,

H. mano, kad dėl viešosios arba sporto jurisdikcijos pasirinkimo negali būti iš anksto susitarta, būsimus ginčus spręsti pavedant tik federalinėms ir (arba) arbitražo institucijoms, – tai turėtų lemti laisvas šalių pasirinkimas, kurį jos priimtų iškėlusios bylą,

H. tačiau mano, kad bendrosios kompetencijos teismo jurisdikcija galioja, kada ginčai, kylantys dėl sporto tribunolų klubams, priklausantiems sporto federacijoms, skirtų drausminių sankcijų ir dėl to, kad jie nesugeba laikytis vien tik techninių su sporto tikslais susijusių taisyklių, sukelia plataus masto realų ir apčiuopiamą nepasitikėjimą arba dėl jų prarandamas nario statusas. Ne tik priemonės, kurias taikant panaikinama sporto klubo narystė federacijoje, bet ir priemonės, kuriomis panaikinama jo galimybė dalyvauti atitinkamame čempionate, nepatenka į sporto autonomijos koncepciją, ontologiją ir esmę dėl paprastos, tačiau lemiamos priežasties, kad šios priemonės yra sankcinio pobūdžio, ir tos priemonės, kurios panaikina teises ir dėl šios priežasties – subjektinę teisinę padėtį, kurią reglamentuoja bendroji sporto klubo teisė, ir taip užkerta kelią siekti socialinių tikslų, kurie nustatyti Konstitucijoje, ir juos pasiekti, tikrai ir neabejotinai patenka į nacionalinės teisės taikymo sritį, o ne tik į vidaus sporto taisyklių taikymo sritį,

J  teisinis neapibrėžtumas lemia tai, kad neaišku, kokią autonomiją turi savivaldos institucijos, pvz., UEFA ir nacionalinës asociacijos, kiek, vykdydamos joms suteiktus savivaldos įgaliojimus ir valdymo užduotis, jos yra susijusios su tam tikrais ES teisės principais (nediskriminavimo, proporcingumo, demokratinių ir konstitucinių procedūrų, žaidėjų teisių apsaugos) ir kaip laisvai jos gali naudotis savo „monopolija“ (kalbant apie nuosavų ir užsienio žaidėjų problemą, lygų atsiskyrimą, prekių ženklų teisę), jei jos veikia toje pačioje rinkoje kaip reglamentuojanti pusė ir kaip ekonominis subjektas, tai gali sukelti interesų konfliktą arba sudaryti sąlygas piktnaudžiauti tam tikra padėtimi,

- pirminės Bendrijos teisės viršenybė ir galimybės naudotis pagrindiniu valstybių narių teismingumu privalo bûti užtikrinamos ir sporte,

K. Europos futbolui reikia sudaryti vienodas ekonomines ir teisines tarptautinės konkurencijos sąlygas, tačiau tai neįmanoma dėl skirtingų valstybių narių taisyklių, pvz., parduodant transliavimo teises (grupines arba atskiras), dėl nemokamo valstybinių televizijos stočių transliavimo sąlygų, skirtingų nacionalinių ir (arba) vietos reikalavimų, taikomų subsidijoms ir mokesčiams, taisyklių, reglamentuojančių naudojimąsi žaidėjų iš trečiųjų šalių paslaugomis, skirtingos licencijų išdavimo praktikos ir klubų nuosavybės ir valdymo sąlygų; tokia padėtis taip pat turi didelę neigiamą įtaką konkurencijai sporto srityje,

- ES teisės taikymas, ypač ETT sprendimas Bosmano byloje, turėjo teigiamos įtakos profesionalių žaidėjų teisėms, tačiau tuo pat metu, remiantis FIFPro(4) duomenimis, apie 50 proc. profesionalių žaidėjų Europoje su savo klubais neturi sudarę darbo sutarčių, daugelis darbo ir mokymo sutarčių šioje srityje teisiniu požiūriu probleminės,

- straipsnyje, kuriame kalbama apie sportą (III-282 straipsnis) ir kurį į Sutartį dėl Konstitucijos įtraukė ne Konventas, bet Tarpvyriausybinė konferencija, atsispindi neaiškus pačios Sutarties dėl Konstitucijos likimas ir šis straipsnis jau aiškinamas labai įvairiai; jis probleminis dėl to, kad šiandien profesionalus futbolas iš esmės pristatomas kaip ekonominės veiklos rûšis, o ES teisės taikymo neturėtų bûti vengiama, pasitelkiant savanoriškas institucijas ir socialines, bei švietimo funkcijas; apskritai ES teisė nėra taikoma taip, kad bûtų užtikrintas teisinis apibrėžtumas,

- Europos futbolui, kuris kol kas yra grindžiamas tautybės principu, reikia surasti tinkamą pusiausvyrą tarp šio žaidimo nacionalinio ir europinio lygmenų, kad futbolo lygos ir asociacijos galėtų veiksmingai bendradarbiauti,

L.  pakartoja, kad, remiantis Teisingumo Teismo sprendimais, tais atvejais, kai sporto veikla tampa pelną duodančiu užsiėmimu arba kai ji vykdoma teikiant mokamas paslaugas, jai taikomi EB sutarties 39 ir tolesni straipsniai arba 49 ir tolesni straipsniai(5),

M. mano, kad taisyklės, reglamentuojančios mokėjimus už profesionalių žaidėjų perkėlimą iš klubo į klubą (perkėlimo nuostatos) arba ribojančios profesionalių žaidėjų, kurie yra kitų valstybių narių piliečiai, skaičių, kuriam tie klubai gali leisti žaisti rungtynėse (komandų sudėties nustatymo taisyklės), arba nustatančios be objektyvios priežasties, kuri gali būti susijusi tik su sportu arba grindžiama tuo, kad žaidėjų situacija yra nevienoda, skirtingus žaidėjų, atvykstančių iš kitų valstybių narių, perkėlimo terminus (nuostatos dėl perkėlimo terminų), patenka į EB sutarties 39 ir tolesnių straipsnių taikymo sritį, joms taikomos šių straipsnių nuostatos(6),

N. mano, kad Teisingumo Teismo sprendimais grindžiami principai, susiję su Bendrijos nuostatų dėl laisvo asmenų ir paslaugų judėjimo taikymu sportui, turi tokią pat galią ir Sutarties nuostatoms dėl konkurencijos, ir kai kuriais atvejais gali pažeisti pagal šias nuostatas suteiktas laisves bei tapti teismo procesų dalyku pagal EB sutarties 81 ir 82 straipsnius,

O. mano, kad vien tik su sporto tikslais susijusios taisyklės, t. y. taisyklės, reglamentuojančios vien tik sportinio pobūdžio dalykus ir visai nesusijusios su ekonomine veikla, nepatenka į EB sutarties taikymo sritį(7). Tokios taisyklės, kurios susijusios su specifiniu sporto renginių pobūdžiu ir turiniu, sudaro sporto varžybų organizavimo ir tinkamo vykdymo dalį ir negali būti laikomos Bendrijos nuostatų dėl laisvo darbuotojų ir laisvės teikti paslaugas apribojimu,

P.  ragina Komisiją Europos futbolo veiksmų plane pateikti teisinių apribojimų gaires ir prisidėti prie teisinio apibrėžtumo stiprinimo,

Q. mano, kad nors ES sutartyse sportas nėra konkrečiai teisiškai reglamentuojamas, jose numatoma daug priemonių, kurios galėtų būti panaudotos veiksmų planui įgyvendinti, pvz.:

- Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos licencijų išdavimo ne ES valstybių žaidėjams klausimams, jaunų žaidėjų apsaugai ir žaidėjų agentų funkcijoms reglamentuoti, naudininkas

- grupinės išimtys, susijusios su įvairiais konkurencijos teisės aspektais, pvz., rinkodaros sutartimis, subsidijomis, vardininkas

- Komisijos direktyvos pagal EB sutarties 211 straipsnį dėl konkurencijos teisės taikymo; šiuo tikslu turėtų bûti imtasi priemonių siekiant nustatyti, ar sporto organizacijos teikia bendro ekonominio pobûdžio paslaugas, kaip jos apibrėžiamos EB sutarties 86 straipsnyje,

- socialinio dialogo vykdymo mechanizmas, ypač kai kalbama apie su žaidėjų teisėmis susijusius klausimus,

- rekomendacijos valstybėms narėms, siekiant pakeisti skirtingas nacionalines procedûras, pvz., centralizuotomis rinkodaros sistemomis,

- bendrieji Tarybos sprendimai, pvz., dėl kovos su tam tikrų formų nusikaltimais,

R.  ragina Komisiją rengiant veiksmų planą atsižvelgti į šiame pranešime pateiktus pasiūlymus ir įtraukti Parlamentą į visus veiksmų plano rengimo ir įgyvendinimo etapus bei tartis su sporto organizacijomis, žaidėjų asociacijomis ir kitomis suinteresuotomis šalimis,

S.  nemano, kad būtina steigti specialią ES sporto agentūrą,

T.  mano, kad futbolo institucijos turėtų laisvai kontroliuoti savo sporto šakas, jeigu jų nustatomos taisyklės susijusios vien tik su sporto tikslais; tačiau mano, kad tais atvejais, kai taisyklėse nustatoma apribojimų, jie turi būti proporcingi, t. y. būtini norint pasiekti tam tikrą (-us) sporto tikslą (-us),

U. mano, kad futbolas privalo užtikrinti konkurentų tarpusavio priklausomybę ir būtinybę garantuoti konkurencijos rezultatų neapibrėžtumą, tuo sporto organizacijos galėtų pasinaudoti įgyvendindamos konkrečius sporto renginių organizavimo ir paslaugų modelius rinkoje; tačiau mano, kad tokios specifinės savybės negarantuoja, kad kokiai nors ekonominei veiklai, susijusiai su profesionaliu futbolu, dėl didėjančios tokios veiklos ekonominės svarbos bus savaime daroma išimtis iš Bendrijos konkurencijos taisyklių,

V. mano, kad Bendrijos teisė (ypač vidaus rinkos ir konkurencijos normos) taikoma tada, kai futbolas apima ekonominę arba komercinę veiklą,

W. mano, kad Europos Sąjunga turėtų nustatyti aiškias gaires dėl „su sporto tikslais susijusių taisyklių“, kurios savaime atitinka Bendrijos teisę, ir dėl „su sportu susijusių taisyklių“, kurioms taikoma Bendrijos teisė,

X. mano, kad turi būti nustatyta ES institucijų ir Europos futbolo institucijų konsultacijų tvarka, kad būtų sukurtas mechanizmas, pagal kurį būtų tvirtinama, kurios sporto taisyklės ir praktika patenka į Bendrijos teisės taikymo sritį, o kurios nepatenka; mano, kad toks konsultacijų procesas paskatintų sudaryti oficialią bendrąją ES ir UEFA sutartį.

PROCEDŪRA

Pavadinimas

Profesionalaus futbolo ateitis Europoje

Procedūros numeris

2006/2130(INI)

Atsakingas komitetas

CULT

Nuomonę pateikė
  Paskelbimo per plenarinį posėdį data

JURI
15.6.2006

Išplėstinis bendradarbiavimas - paskelbimo per plenarinį posėdį data

 

Nuomonės pranešėjas (-a)
  Paskyrimo data

Maria Berger
30.5.2006

Pakeistas nuomonės referentas:

 

Svarstymas komitete

11.9.2006

3.10.2006

21.11.2006

 

 

Priėmimo data

21.11.2006

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

21

0

0

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Maria Berger, Carlo Casini, Rosa Díez Gonzįlez, Giuseppe Gargani, Klaus-Heiner Lehne, Katalin Lévai, Antonio López-Istúriz White, Achille Occhetto, Aloyzas Sakalas, Gabriele Stauner, Andrzej Jan Szejna, Diana Wallis, Jaroslav Zvěřina

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (-ės)

Nicole Fontaine, Jean-Paul Gauzčs, Othmar Karas, Eva Lichtenberger, Arlene McCarthy, Manuel Medina Ortega

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (178 straipsnio 2 dalis)

Sharon Bowles, Albert Deß, Ewa Klamt

Pastabos (teikiamos tik viena kalba)

...

(1)

1 Žr. sprendimo byloje 36/74 8 punktą ir byloje 13/76 14 punktą

(2)

2 Žr. susijusius teisės aktus C-51/96 ir C-191/97, Deliege, 2000, psl. I- 2549, 64 punktą

(3)

3 Žr. sprendimo byloje 36/74 9 punktą; 13/76 15 punktą; C-415/93 76 punktą ir 127 punktą; C-51/96 ir C-191/97 43 punktą; C-176/96 34 punktą.

(4)

Tarptautinë profesionaliø futbolininkø federacija (Fédération Internationale des Footballeurs Professionnels).

(5)

Žr. sprendimo byloje 36/74 Walrave and Koch [1974] ECR 1405 5 punkt¹; byloje 13/76 Don¹ [1976] ECR 1333 – 12 ir 13 punktus; byloje C-415/93 Bosman [1995] ECR I-4921 – 73 punkt¹.

(6)

Žr. sprendimo byloje C-145/93 114 ir 137 punktus; sprendimo byloje C-176/96, Lehtonen [2000], ECR I‑2681 60 punkt¹; sprendimo byloje C-438/00, Deutscher Handballbund [2003], ECR I-4135 – 56–58 punktus.

(7)

Žr. sprendimo byloje 36/74 8 punktą.


PROCEDŪRA

Pavadinimas

Profesionalaus futbolo ateitis Europoje

Procedūros numeris

2006/2130(INI)

Atsakingas komitetas
  Paskelbimo per plenarinį posėdį data

CULT
15.6.2006

Nuomonę teikiantis(-ys) komitetas(-ai)
  Paskelbimo plenariniame posėdyje data

ECON
15.6.2006

EMPL
15.6.2006

IMCO
15.6.2006

JURI
15.6.2006

 

Nuomonė nepareikšta
  Sprendimo priėmimo data

 

 

 

 

 

Glaudesnis bendradarbiavimas
  Paskelbimo plenariniame posėdyje data

 

 

 

 

 

Pranešėjas(-ai)
  Paskyrimo data

Ivo Belet
13.2.2006

 

Pakeistas (-i) pranešėjas(-ai)

 

 

Svarstymas komitete

11.9.2006

9.10.2006

27.11.2006

 

 

Priėmimo data

29.1.2007

Galutinio balsavimo rezultatai

+

-

0

27

2

2

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Christopher Beazley, Ivo Belet, Guy Bono, Marie-Hélène Descamps, Jolanta Dičkutė, Věra Flasarová, Milan Gaľa, Ovidiu Victor Ganţ, Claire Gibault, Vasco Graça Moura, Lissy Gröner, Sándor Kónya-Hamar, Manolis Mavrommatis, Ljudmila Novak, Doris Pack, Zdzisław Zbigniew Podkański, Christa Prets, Karin Resetarits, Pál Schmitt, Gheorghe Vergil Şerbu, Nikolaos Sifunakis, Hannu Takkula, Helga Trüpel, Henri Weber, Thomas Wise, Tomáš Zatloukal

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

Emine Bozkurt, Erna Hennicot-Schoepges, Mary Honeyball, Reino Paasilinna, Grażyna Staniszewska, Jaroslav Zvěřina

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (178 straipsnio 2 dalis)

Toine Manders, Raimon Obiols i Germà, Gérard Onesta

Pateikimo data

13.2.2007

Pastabos
(pateikiamos tik viena kalba)

Dalyvavo 35 nariai, bet balsavo tik 31, nes tokios buvo frakcijų kvotos.

Teisinė informacija - Privatumo politika