PRANEŠIMAS dėl vietos valdžios institucijų ir vystomojo bendradarbiavimo
1.3.2007 - (2006/2235(INI))
Vystymosi komitetas
Pranešėjas: Pierre Schapira
PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS
dėl vietos valdžios institucijų ir vystomojo bendradarbiavimo
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į EB sutarties 179 straipsnį,
– atsižvelgdamas į 2005 m. gruodžio 20 d. Tarybos ir Taryboje posėdžiavusių valstybių narių vyriausybių atstovų, Europos Parlamento ir Komisijos bendrą pareiškimą dėl Europos Sąjungos vystymosi politikos, pavadinimu „Europos konsensusas“[1], kuriame įvardijama, kad pirmieji bendrieji principai yra savarankiškumas ir partnerystė, ir kuriame įsipareigojama remti decentralizavimą bei gerą valdymą ir skatinama aktyviau dalyvauti vietos valdžios institucijas,
– atsižvelgdamas į 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr...., nustatantį vystomojo bendradarbiavimo finansinę priemonę (2004/0220(COD)[2]),
– atsižvelgdamas į 2000 m. birželio 23 d. Kotonu pasirašytą Afrikos, Karibų jūros bei Ramiojo vandenyno grupės valstybių ir Europos bendrijos bei jos valstybių narių partnerystės susitarimą[3] („Kotonu susitarimą“), iš dalies pakeistą 2005 m. birželio 25 d. Liuksemburge pasirašytu susitarimu[4], ir ypač į jo 4, 28 straipsnius, 30 straipsnio 2 dalį, 43 straipsnio 4 dalį ir 58 straipsnio 2 dalį,
– atsižvelgdamas į Europos Tarybos Ministrų komiteto per 506-ąjį ministrų atstovų posėdį 1994 m. sausio 14 d. patvirtintą Europos vietos ir regionų valdžios institucijų kongreso chartiją,
– atsižvelgdamas į 2006 m. sausio 25 d. Komisijos komunikatą Tarybai, Europos Parlamentui, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui pavadinimu Teminė programa „Vystymosi procese dalyvaujantys nevalstybiniai subjektai ir vietos valdžios institucijos“, kuriame dar kartą patvirtinama, kad vietos valdžios institucijos yra atskiri vystymosi proceso dalyviai, ir siūloma įtraukti juos „į vystymosi procesą, pavyzdžiui, per dialogą ir suteikiant finansinę paramą“ (COM(2006)0019),
– atsižvelgdamas į 2005 m. spalio 12 d. Komisijos komunikatą Tarybai, Europos Parlamentui ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui pavadinimu „ES strategija Afrikai. Europos ir Afrikos paktas Afrikos vystymuisi spartinti“, kurį Europos Vadovų Taryba patvirtino 2005 m. gruodžio 15–16 d. ir kuriame Komisija įsipareigoja remti decentralizavimą ir didinti vietos valdžios institucijų galimybes, pabrėžiant strateginę partnerystės ir Europos bei Afrikos miestų bei savivaldybių porinių projektų svarbą, siekiant remti Tūkstantmečio vystymosi tikslų įgyvendinimą ir skatinti palankias išankstines jų įgyvendinimo sąlygas (COM(2005)0489),
– atsižvelgdamas į 2003 m. spalio 20 d. Komisijos komunikatą Tarybai, Europos Parlamentui ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui dėl valdymo ir vystymosi (COM(2003)0615), kuriame geras valdymas apibrėžiamas kaip pirmenybinė Europos bendradarbiavimo nuostata,
– atsižvelgdamas į 1999 m. gruodžio 23 d. Komisijos rekomendacinį pranešimą Vystymosi generalinio direktorato tarnyboms ir delegacijoms AKR, Azijos ir Lotynų Amerikos, Viduržemio jūros regiono ir Centrinės bei Rytų Europos šalyse (DEV/1424/2000), kuriame rekomenduojama, kad decentralizuoti dalyviai iš pat pradžių dalyvautų kuriant politiką ir rengiant programas, ir siūloma parengti praktinį vadovą, skirtą visų besivystančių šalių delegacijoms,
– atsižvelgdamas į 1988 m. liepos 17 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1659/98 dėl decentralizuoto bendradarbiavimo[5], iš dalies pakeistą reglamentais (EB) Nr. 955/2002[6] ir (EB) Nr. 625/2004[7],
– atsižvelgdamas į B76002 biudžeto eilutę „Decentralizuotas bendradarbiavimas“, pagal kurią lėšos skirtos tokiam bendradarbiavimui visose besivystančiose šalyse skatinti,
– atsižvelgdamas į 2005 m. lapkričio 16 d. Regionų komiteto nuomonę dėl decentralizuoto bendradarbiavimo įgyvendinant ES vystymosi politikos reformą (CoR 224/2005),
– atsižvelgdamas į valstybių ir vyriausybių vadovų 2005 m. rugsėjo mėn. Jungtinių Tautų šešiasdešimtosios generalinės asamblėjos metu padarytą galutinį pareiškimą dėl Tūkstantmečio vystymosi tikslų (TVT), kuriame pabrėžiamas svarbus vietos valdžios institucijų vaidmuo įgyvendinant TVT,
– atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų Generalinio Sekretoriaus 2005 m. rugsėjo 13 d. Jungtinių Tautų 59-osios generalinės asamblėjos metu padarytą pranešimą A/59/354, kuriame pripažįstama, kad vietos valdžios institucijos ir jų pasauliniai tinklai, ypač Jungtinė miestų ir vietos vykdomosios valdžios institucijų organizacija, yra pagrindiniai Jungtinių Tautų partneriai sprendžiant vystymosi ir humanitarinius klausimus vietos lygmeniu,
– atsižvelgdamas į ministrų ir vyriausybių atstovų ketvirtajame pasaulio vandens forume (2006 m. kovo 16–22 d., Meksikas) padarytą galutinį pareiškimą, kuriame pažymima, kad veiksmingas vietos valdžios institucijų bendradarbiavimas yra pagrindinis veiksnys siekiant įveikti problemas ir pasiekti TVT tikslus, susijusius su vandentvarka,
– atsižvelgdamas į pasaulio aukščiausio lygio susitikimo (2002 m. rugpjūčio 26 d. – rugsėjo 4 d.) metu Johanisburge padarytą pareiškimą, kuriame pažymima, kad svarbu stiprinti vietos valdžios institucijų vaidmenį ir galias siekiant užtikrinti tvarų vystymąsi,
– atsižvelgdamas į pasaulio aukščiausio lygio HABITAT II konferencijoje (1996 m. birželio mėn.) Stambule padarytą galutinį pareiškimą, kuriame pripažįstama, kad glaudžiausias valstybių partneris įgyvendinat Jungtinių Tautų darbotvarkę, apimančią gyvenvietes, yra vietos valdžios institucijos,
– atsižvelgdamas į antrojo pasaulio aukščiausio lygio susitikime žemės klausimu (1992 m. birželio 13–14 d.) Rio de Žaneire padarytą pareiškimą, kuriame pabrėžiama, jog vietos valdžios institucijos atlieka lemiamą vaidmenį įgyvendinant Darbotvarkę 21,
– atsižvelgdamas į Jungtinės miestų ir vietos vykdomosios valdžios institucijų organizacijos steigėjų kongreso metu (2004 m. gegužės mėn., Paryžius) padarytą pareiškimą, kuriame trys tūkstančiai merų ir išrinktieji pasaulio vietos valdžios institucijų atstovai įsipareigojo įgyvendinti TVT vietos lygmeniu ir dirbti siekiant vietos demokratijos ir autonomijos stiprinimo bei miestų vystomojo bendradarbiavimo,
– atsižvelgdamas į 2006 m. gegužės 12 d. Europos savivaldybių ir regionų generalinės asamblėjos metu Innsbrucke padarytą pareiškimą ir jo skirsnį „Nuo vietos lygmens iki pasaulio lygmens“, kuriame pabrėžiamas Europos ir vietos valdžios institucijų vaidmuo pasaulyje,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Vystymosi komiteto pranešimą (A6-0039/2007),
Vietos valdžios institucijų patirtis ir vystomojo bendradarbiavimo privalumai
A. kadangi TVT įgyvendinimas yra vienas iš ES politikos prioritetų ir kadangi Jungtinės Tautos pripažino, kad vietos valdžios institucijos atlieka pagrindinį vaidmenį įgyvendinant šiuos tikslus; 2005 m. Tūkstantmečio aukščiausio lygio susitikimo metu Jungtinių Tautų Generalinis Sekretorius pareiškė: „Kaip gi mes galime tikėtis įgyvendinti TVT, nepasiekę pažangos švietimo, kovos su badu, sveikatos, galimybių naudotis vandeniu, sanitarinių sąlygų ir lyčių lygybės srityse? Miestai ir vietos valdžia privalo atlikti lemiamą vaidmenį visose šiose srityse. Nors mūsų tikslai ir pasauliniai, tačiau būtent vietos lygmeniu jie gali būti veiksmingiausi“,
B. kadangi žvelgiant iš šiandienos perspektyvos, reikėtų 110 metų, kad būtų pasiekti iki 2015 metų nustatyti TVT ir kad vietos valdžios institucijų patirtį daugelyje vystymosi sričių, pavyzdžiui, vandentvarkos, kovos su AIDS, lyčių lygybės politikos, atliekų valdymo, socialinės sanglaudos, vietos ekonominio vystymosi, ES turėtų pripažinti kaip būtiną įnašą įgyvendinant TVT,
C. kadangi kiekvienas vaikas turi teisę būti tik gimęs užregistruotas metrikacijos įstaigoje ir atsižvelgdamas į svarbų vietos valdžios institucijų vaidmenį, susijusį su minėtuoju klausimu, ir į tiesioginį ryšį tarp šios praktikos ir atitinkamų žmogaus teisių standartų taikymo, siekiant apsaugoti vaikus nuo išnaudojimo verčiant dirbti,
D. kadangi geras valdymas yra vienas iš daugelio kitų ES prioritetinių tikslų ir kadangi pagal Europos konsensusą dėl vystymosi vietos demokratija ir decentralizavimas sudaro demokratinio valdymo pagrindą,
E. kadangi po 20 metų 60 proc. gyventojų gyvens miestuose, taigi jie turi atlikti didelį vaidmenį gerinant labiausiai nuskriaustų gyventojų gyvenimo sąlygas,
F. kadangi vietos valdžios institucijos turi pasaulinės patirties, įgytos
- įgyvendinant teritorinių administracinių vienetų bendrus projektus, kuriuos finansuoja Europos vietos valdžios institucijos, jau daugiau kaip 30 metų bendradarbiaujančios su Pietų šalių savivaldybėmis,
- įgyvendinant ES finansuojamus savivaldybių bendrus projektus pagal bendradarbiavimo programas „URB-AL“ (Lotynų Amerika), „Asia URBS“ (Azija) ir mažesnės apimties – pagal MEDA (Viduržemio jūros pietų regiono valstybės), ACCESS (Vidurio ir Rytų Europa), TACIS (Rytų Europa ir Vidurio Azija) ir CARDS (Vakarų Balkanai) programas bei AKR šalių daugiametes mikroprojektų programas,
- įgyvendinant nacionalines arba regionų bendradarbiavimo programas, pagal kurias remiamas decentralizavimas ir vietos vystymasis ir kurias įgyvendina vietos valdžios institucijos ir jų asociacijos, remiamos ES ir kitų paramos teikėjų (Jungtinės Tautos, dvišalės agentūros, Pasaulio bankas arba Regionų plėtros bankas ir t. t.),
G. kadangi vietos valdžios institucijos turi reikiamų politinių galių, praktinės patirties ir vietos lygmens reikalų tvarkymo patirties ir galimybių suburti kitus vietos veikėjus,
H. kadangi nepaisant to, kad svarbu, jog vietos valdžios institucijos dalyvautų bendradarbiavimo procese (tai buvo pripažinta persvarstytame Kotonu susitarime ir Europos konsensuse dėl vystymosi ), nebuvo įgyvendinta jokia ilgalaikė priemonė, kad Europoje ir besivystančiose šalyse būtų užtikrintas šių veikėjų dialogas su Komisija; kadangi ši priemonė vis dėlto prieinama nevalstybiniams subjektams,
Europoje
I. kadangi vietos valdžios institucijos šiuo metu jau kompetentingi dalyviai, kurie jau ilgą laiką aktyviai dalyvauja skiriant paramą vystymuisi: bene daugiau kaip trisdešimt metų jos yra miestų ir žemės ūkio plėtros specialistės ir nesiliauja plėtusios savo veiklą, kuri tampa vis įvairesnė, taip kurdamos penkis kontinentus apimantį solidarumo tinklą; kadangi ši veikla dažnai remiama ir šiuo metu ją finansuoja įvairios valstybės,
J. kadangi Europos vietos valdžios institucijų nacionalinės ir regioninės asociacijos atlieka vis svarbesnį vaidmenį informacijos, pajėgumų didinimo ir dialogo skatinimo srityse ir taip pat gali tapti viena iš prioritetinių ES ir kitų vystymosi partnerių ryšių palaikymo priemone, kurią naudojant užtikrinamas jų atstovaujamų vietos valdžios institucijų dalyvavimas, Europoje vykstant dialogui su Komisija,
K. kadangi Europos vietos vykdomosios valdžios institucijos ir jų asociacijos, tiesiogiai įtraukdamos piliečius į savo veiklą, atlieka lemiamą vaidmenį Europos Sąjungoje vietos lygmeniu informuojant bei buriant visuomenę ir ugdant jos sąmoningumą; kadangi tai padės suvokti solidarumo ir pagalbos vystymuisi vertybes, kaip rodo 2005 m. liepos mėn. Jungtinės miestų ir vietos vykdomosios valdžios institucijų organizacijos pradėta miestų tūkstantmečio kampanija, kurią parėmė Jungtinės Tautos; kadangi šiomis aplinkybėmis Jungtinės miestų ir vietos vykdomosios valdžios institucijų organizacijos Europos skyrius – Europos savivaldybių ir regionų taryba – nuo 2006 m. balandžio mėn. suvienijo Europos miestus ir paskatino juos remti ir įgyvendinti Tūkstantmečio vystymosi tikslus,
L. kadangi sąmoningumo vietos lygmeniu ugdymo vystymosi klausimu projektuose ir programose, kurias patvirtino didelis skaičius savivaldybių ir regionų, neapsiribojama vien tik specialiomis priemonėmis, bet, atvirkščiai, parengiama integruota gyventojų mokymo ir informavimo vietos lygmeniu programa,
M. kadangi vietos valdžios institucijos yra pagrindiniai vystymosi proceso dalyviai ir dinamizavimo bei koordinavimo procese atlieka ekonominių ir socialinių vietos lygmeniu veikiančių veikėjų vaidmenį,
N. kadangi Europos ir Pietų valstybių miestų poriniai projektai nėra finansuojami iš ES biudžeto, nors Europos ir Pietų valstybių miestų bendradarbiavimo iniciatyvų skaičius vis didėja,
O. kadangi Europos imigrantai atlieka svarbų vaidmenį vystomojo bendradarbiavimo srityje ir dėl savo galimo įnašo ir artumo savo kilmės šaliai suteikia papildomos naudos; kadangi šiomis aplinkybėmis decentralizuotas bendradarbiavimas yra pirmenybinė veiksmų sritis, pritaikyta imigrantų tarptautinio solidarumo asociacijoms, atsižvelgiant į jų veiklą kilmės šalyse ir į vystomojo švietimo bei sąmoningumo priimančiojoje šalyje ugdymo projektus,
Besivystančiose šalyse
P. kadangi decentralizuotas bendradarbiavimas, kuris ES buvo apibrėžtas IV Lomės konvencijoje, rodo norą nebespręsti paramos teikimo besivystančioms šalims klausimo vien tik su trečiosiomis šalimis, bet įtraukti ir vietos valdžios institucijas renkantis politikos kryptis ir panaudojant paramą, kad ši būtų veiksmingesnė ir tvaresnė; kadangi svarbiausias dalykas – atsižvelgiant į gyventojų lūkesčius ilgam pakeisti Europos bendradarbiavimo būdus, kad projektai geriau atitiktų realius poreikius,
Q. kadangi pirmenybiniai ES principai – dalyvavimas ir vystymosi politikos savarankiškumas – įgyvendinami dalyvaujant vietos valdžios institucijoms, nes jų teritorinis pasiskirstymas suteikia galimybę užtikrinti artumo politiką ir suvokti kasdienius gyventojų, ypač labiausiai nutolusiuose regionuose, lūkesčius,
R. kadangi visų besivystančių šalių vietos valdžios institucijos turi patirties įvairiose srityse, pavyzdžiui, sanitarinių sąlygų gerinimo, švietimo, sveikatos apsaugos, būsto srityse, skatinant moteris užimti vadovaujamas pareigas vietos institucijose, taip pat su narkotikais susijusių informacinių sistemų, turizmo administravimo, istorinio paveldo išsaugojimo, vietos sveikatos apsaugos paslaugų vystymo, vandentvarkos ir viešojo transporto srityse,
S. kadangi decentralizavimas ir daugelyje pasaulio regionų valstybių vykdomos reformos sudarė sąlygas tam, kad vietos valdžios institucijos kartais įsitvirtintų kaip atskira ir reprezentacinė vykdomosios valdžios šaka ir joms būtų suteikiama naujų įsipareigojimų įvairiose politinės veiklos srityse, kurios turi lemiamos reikšmės kovojant su skurdu ir siekiant TVT, susijusių, pavyzdžiui, su pirmine sveikatos priežiūra, vandeniu, sanitarinių sąlygų gerinimu, galimybėmis gauti išsilavinimą, aplinkos apsauga, vietos ekonominiu vystymusi, kova su ŽIV ir AIDS ir lyčių lygybe,
T. kadangi dalyvaujant savivaldybėms bus galima labiau sustiprinti vietos demokratiją ir paramos valdymo vietos lygmeniu demokratizavimą ir kadangi Pietų šalių vietos valdžios institucijų nacionalinės asociacijos gali atlikti svarbų vaidmenį šioje srityje,
U. kadangi tais atvejais, kai vietos valdžia buvo teisėtai išrinkta, strateginė vietos valdžios institucijų vieta, t. y. buvimas tarp vyriausybės ir pilietinės visuomenės, daro jas idealiomis tarpininkėmis siekiant skatinti įvairius vystymosi partnerius pasirašyti susitarimus, būtinus siekiant, kad parama būtų teikiama veiksmingai ir koordinuotai,
V. kadangi vietos valdžios institucijos yra itin naudingos ir būdamos arčiau vietos gyventojų, negu valstybė ar tarptautiniai pagalbos teikėjai gali geriau matyti, kokį vietos poveikį daro nacionalinės ir tarptautinės vystymosi strategijos, ir taip suteikti pagalbą, kuri būtų geriau suderinta su jų administruojamos teritorijos ypatumais,
W. kadangi turėdamos pakankamai lėšų vietos valdžios institucijos galėtų sukurti patvarų pagrindą, kuris suteiktų naujiems veikėjams galimybę pasireikšti, burtis ir tobulėti atsižvelgiant į Europos partnerystės poreikius,
X. kadangi vietos valdžios institucijos yra pagrindinis svertas kovojant su skurtu ir nelygybe, nes jos išmano savo administruojamos teritorijos ypatumus,
Y. kadangi, pavyzdžiui, Lotynų Amerikos regiono atveju paaiškėjo, kad dėl spartaus urbanizavimo fenomeno vystymosi miesto politika tapo svarbiausia vystymosi tema, o miestai ir metropoliai pasidarė pagrindiniai vyriausybių partneriai, sprendžiant pagrindines socialines problemas (migracijos, jaunimo, skurdo, užimtumo),
Z. kadangi taip pat būtina skatinti vietos valdžios institucijų ir nevalstybinių veikėjų dialogą, siekiant parengti ir įgyvendinti EB finansuojamas vietos vystymosi priemones,
AA. kadangi siekiant, kad dalyvautų besivystančių šalių vietos valdžios institucijos, reikia, kad vystomojo bendradarbiavimo strategijos būtų įgyvendinamos savarankiškai, o tam privaloma didinti vietos valdžios institucijų galimybes naudotis informacija, skatinti jų organizacines priemones ir atstovavimo mechanizmus, galimybes palaikyti dialogą ir teikti pasiūlymų bendradarbiavimo politikos klausimais ir remti jų dalyvavimą nacionalinėse, regioninėse ir tarptautinėse dialogus plėtojančiose ir sprendimus priimančiose institucijose,
AB. kadangi Jungtinė miestų ir vietos vykdomosios valdžios institucijų organizacija gali atlikti svarbų vaidmenį apibrėžiant ir pristatant besivystančiųjų šalių savivaldybių poreikius,
AC. kadangi, nepaisant šios patirties vystymosi srityje, vietos valdžios institucijų vaidmuo skatinant vystymąsi iki šiol buvo per menkai įvertintas ir neišnaudojamas,
Skirti vietos valdžios institucijoms lėšų, kad jos atliktų savo vaidmenį įgyvendinant Tūkstantmečio vystymosi tikslus
1. primena, kad Komisija jau seniai įsipareigojo suteikti vietos valdžios institucijoms visateisių partnerių statusą teikiant pagalbą vystymuisi. Paskutiniai jos įsipareigojimai – tai įsipareigojimai AKR (persvarstytas Kotonu susitarimas) ir įsipareigojimai visoms besivystančioms šalims (2005 m. Europos konsensuso dėl vystimosi moralinis pagrindas);
2. pripažįsta, kad siekiant Tūkstantmečio vystymosi tikslų ir užtikrinant deramą valdymą būtina įtraukti vietos valdžios institucijas į vystymosi politiką; iš tikrųjų mano, kad vystymosi politikos taikymas yra reikšmingas žingsnis siekiant dar didesnio skaidrumo ir demokratijos suteikiant paramą vystymuisi ir leidžia remtis realiais gavėjų poreikiais, siekiant parengti projektus ir programas, kurie būtų dar veiksmingesni ir patikimesni;
3. pabrėžia Šiaurės ir Pietų bei Pietų ir Pietų vietos valdžios institucijų ir joms atstovaujančių asociacijų partnerystės svarbą stiprinant deramą valdymą ir siekiant įgyvendinti Tūkstantmečio vystymosi tikslus;
4. prašo Komisiją paremti ir sustiprinti Europos valdžios institucijų ir jų tarptautinių partnerių tiesioginį bendradarbiavimą; ypač ragina Komisiją užtikrinti tęstinumą, įskaitant ir finansinį, solidarumo tinklų, sukurtų įgyvendinant URB-AL, ASIA URBS ir kitas programas, kurios tęsiasi vėliausiai iki 2007 m., ir pagal kurias buvo įsipareigota gyventojams;
5. pabrėžia, kad prie savarankiškumo, dalyvavimo ir deramo valdymo principų įgyvendinimo turi prisidėti įvairūs dalyviai, t. y. turi dalyvauti skirtingi vystymosi partneriai, pvz., trečiųjų šalių ir vietos valdžios institucijų subjektai arba nevalstybiniai subjektai, ir veikti darniai bei papildydami vienas kitą;
6. pabrėžia, kad vietos vykdomoji valdžia turi suburti visus kitus vietos dalyvius, pvz., universitetus, socialinius atstovus, nevyriausybines vystymosi organizacijas, įmones ir kt., ir skatinti piliečių dalyvavimą valstybės gyvenime ;
7. ragina vietos veikėjus dirbti kartu su tarptautinėmis organizacijomis, stebėti pramonę ir žemės ūkį, siekiant apsaugoti vaikus nuo išnaudojimo verčiant dirbti ir bendradarbiauti kuriant ir palaikant tinkamą mokyklų sistemą, kurioje dalyvautų patyrę mokytojai, būtų suteikiamas nemokamas transportas ir maistas, ir siekiant, kad visi vaikai galėtų lankyti mokyklą;
8. mano, kad vis dėlto svarbu tinkamai atskirti vietos valdžios institucijų ir nevalstybinių subjektų specifinius skirtumus: skiriasi vietos valdžios institucijų kompetencijos sritis, teisėtumas ir demokratinė kontrolė, patirtis sprendžiant vietos lygmens klausimus, dalyvavimas įgyvendinant viešąją politiką;
9. džiaugiasi politiniu pripažinimu ir specialiųjų fondų lėšų skyrimu vietos valdžios institucijoms pagal vystomojo bendradarbiavimo priemonę (VBP): a) vietos valdžios institucijos dalyvauja rengiant bendradarbiavimo su besivystančiomis šalimis strategiją, rengiant geografines ir temines programas, prisideda prie jų įgyvendinimo ir vertinimo; b) 15 proc. teminės programos „Nevalstybiniai subjektai ir vietos valdžios institucijos“ lėšų gali būti tiesiogiai skirta vietos valdžios institucijoms; c) Europos vietos valdžios institucijos bus įtraukiamos į struktūrinį dialogą su Europos institucijomis ir kitais vystymosi proceso dalyviais Šiaurės šalyse;
10. ragina Komisiją, nustatant vystomojo bendradarbiavimo finansavimo priemones ir priimant teisės aktus, pateikti nuorodas apie vietos valdžios institucijų ir joms atstovaujančių asociacijų kaip politinių partnerių vaidmenį ir užtikrinti jų dalyvavimą visais bendradarbiavimo proceso etapais, taip pat užtikrinti joms tiesioginį europinį finansavimą;
11. ragina Komisiją šalies strateginiuose dokumentuose patikslinti būdus ir priemones, kurias naudodamos vietos valdžios institucijos ir joms atstovaujančios organizacijos bei pilietinės visuomenės partneriai geriau įsitrauktų į visus bendradarbiavimo proceso etapus, pvz., dalyvautų aptariant ir rengiant strateginius dokumentus, rengiant programas, jas įgyvendinant, persvarstant ir vertinant, taip pat kad EB delegacijos būtų informuojamos apie tuos būdus ir priemones ir galėtų užtikrinti jų įgyvendinimą;
12. ragina Komisiją ir Tarybą pripažinti Pietų šalių vietos valdžios asociacijas kaip galinčias padėti veiksmingai bendradarbiauti vietos valdžios institucijoms ir valstybėms narėms ir ES nustatant vystymosi politikos strategiją ir jos įgyvendinimo būdus;
13. apgailestauja, kad iki šiol besivystančiose šalyse vietos valdžios institucijos buvo įtrauktos tik į projektų įgyvendinimą, bet nebuvo pakviestos dalyvauti rengiant vystymosi politiką, taip atsitiko ir AKR šalyse, nepaisant Kotonu susitarimo, kuriame pabrėžiama, kad politinis dialogas su vietos valdžios institucijomis yra partnerystės pagrindas; taigi įsipareigoja kartu su išrinktais asociacijų atstovais vykdyti tikslią VBP įgyvendinimo ES ir besivystančiose šalyse politinę stebėseną, ypač nagrinėjant kiekvienos šalies strateginius dokumentus, ir informuoti vietos valdžios institucijas apie naujas joms atsiradusias galimybes, o tuo atveju, kai vietos valdžios institucijoms kyla tam tikrų sunkumų, pranešti apie tai Komisijai;
14. taigi pabrėžia, kad minėtame 1999 m. gruodžio 23 d. Komisijos rekomendaciniame pranešime siūloma parengti visų besivystančių šalių delegacijoms skirtą praktinį vadovą, kuriame būtų aiškiai išdėstyta, kaip įtraukti vietos valdžios institucijas ir nevalstybinius subjektus į kiekvieną bendradarbiavimo proceso etapą; taip pat šiame pranešime rekomenduojama, kad „decentralizuoti dalyviai iš pat pradžių dalyvautų kuriant politiką ir rengiant programas“, ir jame nurodoma, kaip praktiškai įgyvendinti naujas vystymosi politikos priemones;
15. džiaugiasi, kad Komisija minėtame 2006 m. sausio 25 d. komunikate dar kartą patvirtina, kad vietos valdžios institucijos yra atskiri vystymosi proceso dalyviai, ir siūlo įtraukti „nevalstybinius subjektus ir vietos valdžios institucijas į vystymosi procesą, pavyzdžiui, per dialogą bei suteikiant finansinę paramą“; pabrėžia, kad pagal naujas VBP nuostatas būtina įtraukti minėtus dalyvius į nacionalinės strategijos ir geografinių programų rengimą, nes kaip tik šiuo lygmeniu ir nustatomos Europos bendradarbiavimo politikos kryptys; tačiau apgailestauja, kad Europos Komisija tame pačiame komunikate apriboja vietinės valdžios institucijų dalyvavimo galimybes, ir mano, kad jos yra tik pagalbinės priemonės taikant subsidiarumo principą geografinių programų atžvilgiu; todėl mano, kad vietos valdžios ir centrinių valdžios institucijų bendradarbiavimas padės pagalbą vystymuisi padaryti daug veiksmingesnę ir kad būtų veiksmingiau panaudojamos paskirtos lėšos ir pagalba pasiektų tuos, kuriems jos labiausiai reikia;
16. pabrėžia, kad būtina sukurti ES ir vietos valdžios institucijų ir joms atstovaujančių asociacijų nuolatinį dialogą ir nuolatines konsultacijas visais lygmenimis – nacionaliniu, regioniniu, pasauliniu, t. y. įtraukti jas kaip stebėtojas į ES ir jos šalių partnerių dialogo institucijas, pavyzdžiui, į AKR ir ES jungtinę parlamentinę asamblėją ir Ministrų tarybą, suteikiant tokį pat statusą kaip ir nevalstybinių subjektų atstovams;
17. prašo, kad vietos valdžios institucijos ir joms atstovaujančios asociacijos galėtų gauti tiesioginį ir atitinkamą finansavimą: a) viena vertus, pagal VBP geografines programas, atsižvelgiant į jų vaidmenį vietos savivaldoje ir jų svarbą prisidedant prie Tūkstantmečio vystymosi tikslų įgyvendinimo; b) kita vertus, kadangi pagal teminę programą „Nevalstybiniai subjektai ir vietos valdžios institucijos“ siekiama sustiprinti jų dialogo ir dalyvavimo bendradarbiavimo procese galimybes (organizavimas ir atstovavimas, priemonių, skirtų konsultacijoms, dialogui ir lobizmui, sukūrimas) Europoje ir besivystančiose šalyse, todėl reikalinga finansinė parama labiau pritaikyta prie naujos dalyviams tenkančios atsakomybės;
18. taigi ragina Komisiją persvarstyti būsimąsias vystymąsi skatinančias priemones 2008–2009 m., siekiant:
- kad Europos pagalba besivystančiose šalyse būtų sutelkta į decentralizavimą ir vietos valdžios institucijų veiksmus;
- didelę iš ES biudžeto skiriamos pagalbos geografinėms programoms besivystančiose šalyse dalį tiesiogiai nukreipti vietos valdžios institucijoms, pasitariant su centrinėmis vyriausybėmis, kad būtų geriau valdoma pagalba besivystančioms šalims, sustiprinta demokratija vietos lygmeniu ir sudaryta gyventojams daugiau galimybių lengviau naudotis europinėmis lėšomis remiantis Europos konsensuse dėl vystymosi įtvirtintais principais;
- padidinti biudžeto eilutės, skirtos teminei programai „Nevalstybiniai subjektai ir vietos valdžios institucijos“ lėšas, atsižvelgiant į jų visapusį vaidmenį siekiant Tūkstantmečio vystymosi tikslų, ypač į vietos valdžios institucijų vaidmenį teikiant viešąsias paslaugas vietos lygmeniu,
- paspartinti paramą, teikiamą AKR vietos valdžios institucijoms jų pajėgumams didinti ir informacijos apie Kotonu susitarimą skleisti, t. y. panaudojant AKR vietos valdžios institucijų programą ir narystę joje, įskaitant kuo skubesnį AKR ambasadorių komiteto 2003 m. spalio mėn. finansinio pasiūlymo įgyvendinimą;
- tais atvejais, kai decentralizavimas nėra pagalbos sutelkimo sektorius, skatinti vietos valdžios institucijų veiksmus remiant šalies decentralizavimo politiką randant naujų pajėgumų, laisvų lėšų, skiriant biudžetinę paramą, priimant teisės aktus ar kitomis priemonėmis;
- įgyvendinti priemones, kurias naudojant pagalba sektoriams būtų teikiama per teritorinius vienetus siekiant, kad vietos valdžios institucijos galėtų atlikti vaidmenį, kuris joms numatytas decentralizavimo įstatymuose, nes vietos valdžios institucijos yra naudingos įgyvendinant programas sveikatos, švietimo ir pagrindinių viešųjų paslaugų sektoriuose, nors dabar joms dažnai neleidžiama veikti;
19. pabrėžia svarbą Europos vietos valdžios institucijų ir Bendrijos institucijų tokio struktūrinio dialogo, kuris apibrėžtas VBP tam, kad Europos vietos valdžios institucijos turėtų pagrindą veiksmingam bendradarbiavimui ir dialogui su institucijomis ir kitais vystymosi proceso dalyviais;
20. ragina Komisiją su asociacijomis, atstovaujančiomis vietos valdžios institucijoms, aktyviai veikiančioms bendradarbiavimo srityje, užmegzti partnerystę, kurią palaikant būtų vadovaujamasi NVO modeliu, sukurtu Europos NVO pagalbos ir vystymosi konfederacijos (angl. CONCORD), nes tai palengvintų dialogą ir bendradarbiavimą su Europos institucijomis, koordinuotų bendradarbiavimą tarp vietos valdžios institucijų ir padėtų joms įgyvendinti vystymosi politiką, ypač sustiprintų jos narių pajėgumus;
21. ragina Komisiją kartu su vietos valdžios institucijų organizacijomis sukurti pasaulinį demokratijos vietos lygmeniu ir decentralizavimo stebėsenos centrą, siekiant:
- užtikrinti vietos valdžios institucijų dalyvavimo bendradarbiavimo su ES procese stebėseną (politinis dialogas, vystymosi strategijų kūrimas, programų rengimas, įgyvendinimas, vertinimas), ir įspėti institucijas apie savivaldybių patiriamus sunkumus,
- sudaryti vietos savivaldos pasaulinį žemėlapį, kuriame būtų nurodyti projektai, dalyviai, vietos valdžios institucijų pasauliniu lygmeniu sutelktos lėšos, kad būtų palengvinamas koordinavimas, darni veikla ir sąveika tarp įvairių vietos savivaldos partnerių,
- c) sukurti vietos valdžios institucijų informavimo ir jų dalyvavimo Europos bendradarbiavimo procese rėmimo priemones, pvz., atnaujinti informaciją apie naujas vietos valdžios institucijų galimybes, atsiradusias įvykus reformai pagalbos klausimu, techninė pagalba, kad jos galėtų dalyvauti konkursuose ir teikti pasiūlymus pagal kvietimus teikti pasiūlymus ir kt.,
- stebėti ir nagrinėti, kaip įgyvendinami su demokratija ir žmogaus teisėmis, ypač su vietos demokratija ir tinkamu valdymu, susiję standartai, kuriuos atspindi atitinkamuose EB ir kitų tarptautinių organizacijų (JT, Afrikos sąjungos, sandraugos šalių ir kt.) parengti ir sutarti standartai;
22. ragina Komisiją skatinti struktūrinio pobūdžio veiksmus, kuriais būtų pradėtas vietinių pajėgumų šalyse partnerėse decentralizavimas ir stiprinimas, kurie vyktų demokratiniu pagrindu ir į kuriuos įsitrauktų piliečiai;
23. siūlo naudoti bendradarbiavimo strategijos peržiūros priemones, įskaitant Kotonu susitarimą, kad būtų patikrinta vietos valdžios institucijų dalyvavimo bendradarbiavimo procese pažanga; ir stengtis panaikinti teisines, politines ir organizacines kliūtis, kurios trukdo vietos valdžios institucijoms dalyvauti bendradarbiavimo procese;
0
0 0
24. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.
AIŠKINAMOJI DALIS
Vietos valdžios institucijos turi didelę, t. y. daugiau kaip trisdešimties metų, darbo visuose miestų vystymosi sektoriuose patirtį. Jų bendradarbiavimo priemonės visame pasaulyje davė puikių rezultatų, jos turi vis daugiau lėšų, vykdo įvairią veiklą, kurios mastas nuolat didinamas. Taigi jos sukūrė neįtikėtiną solidarumo tinklą, apimantį penkis žemynus. Tačiau vertingiausias jų darbas – teikti pagalbą, kuri labiau atitiktų vietos gyventojų lūkesčius, nes vietos valdžios institucijos yra arčiau vietos gyventojų negu valstybė ar tarptautiniai pagalbos teikėjai, ir tai leidžia joms pamatyti, kokį vietos poveikį daro nacionalinės ir tarptautinės vystymosi strategijos. Pagalba nėra veiksminga ir patikima, jeigu neatsižvelgiama į paramos gavėjus ir jų poreikius.
I. Vystymosi politikos požiūriu nuskriaustos vietos valdžios institucijos
Nepaisant pirmiau išdėstytų minčių, vietos valdžios institucijos susiduria su paradoksaliu dalyku: jų patirtis vystymosi klausimu retai vertinama, netgi nežinoma, o jų tarpininko tarp valstybės ir pilietinės visuomenės vaidmuo yra neteisingai suprantamas. Europos Komisija visuomet laikėsi labai dviprasmiško požiūrio dėl vietos valdžios institucijų vaidmens jos vystymosi politikos srityje: pirma, norėdama išsaugoti gerus diplomatinius santykius su trečiosiomis šalimis, antra, siekdama kuo greičiau sumokėti savo lėšas, nes tarimasis su vietos valdžios institucijomis užima daug laiko.
Tačiau metams bėgant miestai sugebėjo įrodyti, kad jie yra būtini vystymosi partneriai.
1945 m.: Prancūzijos miestai pradeda bendradarbiauti su Vokietijos miestais.
Septintasis dešimtmetis: Vakarų Europos miestai ima labiau bendradarbiauti su Rytų Europos miestais.
1970 m.: miestai įsitraukia į solidarumo su Afrikos miestais veiksmus.
1975 m.: Europos Komisija finansuoja vadinamuosius mikroprojektus, grindžiamus vietos valdžios institucijų iniciatyva AKR šalyse.
1989 m.: IV Lomės konvencijoje su AKR šalimis įtvirtinama naujoviška koncepcija, t. y. decentralizuotas bendradarbiavimas. Kalbama apie kitokį bendradarbiavimą: valstybė ir toliau atlieka centrinį vaidmenį, tačiau politinį pasirinkimą padaryti ir įgyvendinti paramą privalo vietos valdžios institucijos drauge su pilietine visuomene, taigi jos iš paprastų paramos gavėjų tampa savarankiškomis politinėmis partnerėmis. Bent jau formaliai, nes vietos lygmeniu jos greitai buvo sugrąžintos prie savo tradicinio paramos gavėjos ir vykdytojos vaidmens.
1992 m.: Komisija sukuria decentralizuotam bendradarbiavimui skirtą biudžeto eilutę siekdama taikyti decentralizuoto bendradarbiavimo koncepciją visoms besivystančioms šalims.
1994 m.: Ministrų komitetas priima Europos vietos ir regionų valdžios institucijų kongreso chartiją.
1995 m.: pradedama įgyvendinti URBAL programa, pagal kurią siekiama finansuoti Europos ir Lotynų Amerikos miestų projektus (54 milijonai eurų 1995–2004 metų laikotarpiui), ASIA URBS (43 milijonai eurų 1995–2004 metų laikotarpiui) ir MED–URBS programas.
1998 m.: Parlamentas sukuria decentralizuoto bendradarbiavimo teisinę bazę, priimdamas reglamentą dėl decentralizuoto bendradarbiavimo.
2000 m.: pradedamos įgyvendinti ACCESS ir CARDS programos, skirtos Vidurio ir Rytų Europos šalyse vykusių konfliktų suniokotai infrastruktūrai atkurti.
2000 m. birželio mėn.: Kotonu susitarime numatoma, kad svarbiausias partnerystės aspektas – politinis dialogas su paramą gaunančių šalių nevalstybiniais subjektais, kurie dalyvaus visais bendradarbiavimo etapais.
2005 m.: persvarstytame Kotonu susitarime aiškiai pripažįstamos vietos valdžios institucijos kaip savarankiškos partnerės (o ne paprastos paramos gavėjos).
2005 m. lapkričio mėn.: Europos konsensuse pripažįstama ši raida, savarankiškumo ir dalyvavimo principus paverčiant pagrindiniais ES principais ir skatinant aktyvų bendradarbiavimą su vietos valdžios institucijomis.
2007 m.: naujoji vystymosi priemonė – tai didelis žingsnis į priekį vietos valdžios institucijų klausimu: jos pripažįstamos politinėmis partnerėmis Pietuose ir naudojasi temine programa.
II. Pagalbos vystymuisi programos tikslas
2007 m.: naujoji vystymosi priemonė – tai didelis žingsnis į priekį vietos valdžios institucijų klausimu.
1. Jos pripažįstamos kaip politinės partnerės: Pietuose jos dalyvauja nuo pat politinio dialogo etapo rengiant šalies strateginius dokumentus ir temines programas, taip pat juos įgyvendinant ir vertinant.
2. Jos naudojasi temine programa, kuria siekiama stiprinti jų gebėjimus Pietuose, susitelkti ir bendradarbiauti su kitais vystymosi subjektais, o Europoje užmegzti struktūrinį dialogą su Europos Sąjungos institucijomis.
3. Iki 15 proc. šios teminės programos lėšų (t. y. 35 milijonai eurų per metus 2007–2013 m. laikotarpiu) bus tiesiogiai skiriama vietos valdžios institucijoms, jei jos paprašys.
ES, kaip ir JT, nuo 2005 metų bent jau teoriškai pripažįsta, kad vietos valdžios institucijos yra pagrindinis vystomojo bendradarbiavimo subjektas. Pranešimo tikslas – išanalizuoti šiuos naujuosius partnerystės santykius ir įsitikinti, ar ši pažanga pasitvirtina vietos lygmeniu.
III. Kodėl vietos valdžios institucijos yra būtinos partnerės teikiant tinkamą, veiksmingą ir patikimą paramą?
· Dialogo tarp valstybės ir jų gyventojų erdvė. Vietos valdžios institucijų subjektai, kuriuos dažniausiai renka visos atitinkamos teritorijos gyventojai, labiausia atstovauja pilietinei visuomenei. Iš tiesų, kadangi šios institucijos yra arčiausiai gyventojų, jos gali perduoti jų reikalavimus. Jei turėtų atitinkamų lėšų, vietos valdžios institucijos galėtų užtikrinti artimumo politiką, perduoti kasdienius gyventojų lūkesčius ir panaikintų prarają, kuri juos skiria nuo valstybės, ypač tuos gyventojus, kurie gyvena atokiausiuose regionuose.
· Neginčijama patirtis urbanistiniame sektoriuje. Valstybė nustato nacionalinę, t. y. bendrą, problemų sprendimo koncepciją, o vietos valdžios institucijos gali parodyti, kaip išmano konkrečias miesto problemas teritorijoje, kurią jos administruoja. Vietos valdžios institucijos jau yra pagrindinis kovos su skurdu ir nelygybe svertas. Ten, kur jos galėjo dirbti, jos parodė, kokią nenuginčijamą naudą jos gali atnešti vietos vystymosi klausimu.
· Opozicija. Vietos valdžios institucijos leidžia suabejoti gerais politiniais Komisijos delegacijos ir vietos vyriausybės santykiais, nes vyriausybė nenori matyti savo sumažintų galių išrinktųjų, kurie kartais nepriklauso jų klientelizmo klanui, naudai.. Europoje esame įsitikinę, kad politinės partijos yra demokratijos garantas, tačiau trečiosiose šalyse Sąjunga derasi tik su centrine vyriausybe. Vietos valdžios institucijų dalyvavimas gali prisidėti prie pagalbos vystymuisi demokratizacijos vietos lygmeniu.
IV. Veiksmai, kuriuos turi įgyvendinti Komisija
2006 m. spalio 3 d. vykusio klausymo „Vietos valdžios institucijų vaidmuo vystymosi klausimu“ metu buvo išsakyta nemažai politinių pasiūlymų. Čia pateikiame 5 pagrindinių partnerystės būdų, kuriuos minėjo dalyviai ir Europos Parlamento nariai, santrauką.
1 būdas. Kaip įtraukti vietos valdžios institucijas į politinį dialogą dėl Europos pagalbos skyrimo Pietų šalyse?
Komisija dar kartą patvirtino, kad būtina, jog vietos valdžios institucijos dalyvautų visais etapais, t. y. nuo pat politinio dialogo ir iki Europos pagalbos įgyvendinimo bei vertinimo. Kadangi nuo šiol Parlamentas kontroliuoja kiekvienai šaliai skirtus strateginius dokumentus, kuriuose nustatoma Komisijos vystymosi politika kiekvienoje Pietų šalyje, Vystymosi komitetas įsipareigojo informuoti pasaulinę (Jungtinę miestų ir vietos vykdomosios valdžios institucijų organizaciją) ir europinę (Europos savivaldybių ir regionų tarybą) asociacijas apie Europos politikos darbotvarkę. O Jungtinė miestų ir vietos vykdomosios valdžios institucijų organizacija savo ruožtu įsipareigoja vietos lygmeniu prižiūrėti, ar vietos valdžios institucijos įtraukiamos į tarimosi procesą, kaip siūlo Komisija. Jeigu tai nevyksta, ji gali apie tai pranešti Vystymosi komitetui, kuris informuos Europos Komisiją.
2 būdas. Decentralizavimą paversti Europos pagalbos besivystančioms šalims finansinių lėšų sutelkimo sektoriumi
Ši mintis – tai pagrindinis politinis klausimas, kuris išryškėjo klausymo metu. Šiai minčiai pritarė visi dalyviai: pati Europos Komisija, vietos valdžios institucijų atstovai ir dalyvavę Europos Parlamento nariai. Taigi pranešime raginama:
1) decentralizavimą ir vietos valdžios institucijų veiksmus paversti Europos pagalbos besivystančioms šalims sutelkimo sektoriumi;
2) didelę iš ES biudžeto skiriamos pagalbos besivystančioms šalims dalį tiesiogiai nukreipti vietos valdžios institucijoms siekiant, kad centrinės vyriausybės nevaldytų visų europinių lėšų. Šios priemonės padėtų geriau valdyti pagalbą besivystančiosioms šalims, leistų labiau plėtoti demokratiją vietos lygmeniu ir gyventojai galėtų lengviau pasinaudoti europinėmis lėšomis remiantis Europos konsensuse dėl vystymosi įtvirtintais principais. Iš tiesų, 15 proc. teminės programos lėšų negali užtekti besivystančių šalių vietos valdžios institucijoms, kad jos vietos lygmeniu galėtų užtikrinti gyventojams viešąsias paslaugas.
3) tais atvejais, kai decentralizavimas nėra pagalbos sutelkimo sektorius, skatinti vietos valdžios institucijų veiksmus remiant šalies decentralizavimo politiką randant naujų pajėgumų, laisvų lėšų, skiriant biudžetinę paramą, priimant teisės aktus ar kitomis priemonėmis;
4) įgyvendinti priemones, kurias naudojant pagalba sektoriams būtų teikiama per teritorinius vienetus, siekiant, kad vietos valdžios institucijos galėtų atlikti vaidmenį, kuris joms numatytas decentralizavimo įstatymuose: vietos valdžios institucijos yra naudingos įgyvendinant programas sveikatos, švietimo ir pagrindinių viešųjų paslaugų sektoriuose, nors dabar joms dažnai neleidžiama veikti.
3 būdas. Europa. Struktūrinis dialogas su Europos Sąjungos institucijomis
Europos vietos valdžios institucijoms reikia geresnio dialogo su Europos Sąjungos institucijomis. Reikia aiškiai apibrėžti, su kuo Europos Sąjungos institucijos gali vesti dialogą: su Europos savivaldybių ir regionų taryba europiniu instituciniu klausimu, su Jungtine miestų ir vietos vykdomosios valdžios institucijų organizacija, kai būtina informuoti Parlamentą apie tai, kas vyksta vietose, ir juos informuoti apie Pietų vietos valdžios institucijas.
4 būdas. Pagalba panaudojant 15 proc. lėšų, skirtų vietos valdžios institucijoms
Tai strateginis klausimas, nes šie 15 procentų yra didžiausia suma, kokia gali būti skirta vietos valdžios institucijoms, jei joms pavyktų panaudoti šias lėšas. Jungtinė miestų ir vietos vykdomosios valdžios institucijų organizacija galėtų suteikti techninę pagalbą vietos valdžios institucijoms, kad jos galėtų teikti pasiūlymus pagal kvietimus dalyvauti konkurse teikti pasiūlymus.
5 būdas. Vietos valdžios institucijų vaidmens įgyvendinant Tūkstantmečio vystymosi tikslus pripažinimas Europos lygmeniu
Jei Tūkstantmečio vystymosi tikslai bus įgyvendinami taip, kaip iki šiol, reikės 110 metų, norint iki 2015 metų pasiekti numatytus tikslus. Taigi reikėtų užtikrinti lobizmą, kad ES pripažintų svarbų vietos valdžios institucijų vaidmenį įgyvendinant Tūkstantmečio vystymosi tikslus.
Norint pasiekti šiuos tikslus, pranešime Komisija raginama sukurti pasaulinę vietos savivaldos stebėsenos centrą, kad:
a) būtų vykdoma vietos valdžios institucijų dalyvavimo bendradarbiavimo su ES procese (politinis dialogas, vystymosi strategijų kūrimas, programų rengimas, įgyvendinimas, vertinimas) stebėsena ir kad institucijos būtų įspėjamos apie vietose patiriamus sunkumus,
b) būtų sudarytas vietos savivaldos pasaulinis žemėlapis, kuriame būtų nurodyti projektai, subjektai, vietos valdžios institucijų pasauliniu lygmeniu sutelktos lėšos, siekiant palengvinti koordinavimą, darnią veiklą ir sąveiką tarp įvairių vietos savivaldos partnerių,
c) būtų sukurtos vietos valdžios institucijų informavimo ir jų dalyvavimo Europos bendradarbiavimo procese rėmimo priemonės, pvz., atnaujinama informacija apie naujas vietos valdžios institucijoms atsiradusias galimybes įvykus reformai pagalbos klausimu, techninė pagalba, kad jos galėtų dalyvauti konkursuose ir teikti pasiūlymus pagal kvietimus dalyvauti konkurse teikti pasiūlymus ir kt.
PROCEDŪRA
|
Pavadinimas |
dėl vietos valdžios institucijų ir vystomojo bendradarbiavimo
|
||||||||||
|
Procedūros numeris |
|||||||||||
|
Atsakingas komitetas |
DEVE |
||||||||||
|
Nuomonę teikiantis (-ys) komitetas (-ai) |
|
|
|
|
|
||||||
|
Nuomonė nepareikšta |
|
|
|
|
|
||||||
|
Glaudesnis bendradarbiavimas |
|
|
|
|
|
||||||
|
Pranešėjas (-ai) |
Pierre Schapira |
|
|||||||||
|
Pakeistas (-i) pranešėjas (-ai) |
|
|
|||||||||
|
Svarstymas komitete |
19.12.2006 |
|
|
|
|
||||||
|
Priėmimo data |
28.2.2007 |
||||||||||
|
Galutinio balsavimo rezultatai |
+ - 0 |
30 0 1 |
|||||||||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai |
Margrietus van den Berg, Josep Borrell Fontelles, Danutė Budreikaitė, Marie-Arlette Carlotti, Corina Creţu, Nirj Deva, Koenraad Dillen, Hélène Goudin, Filip Kaczmarek, Glenys Kinnock, Maria Martens, Luisa Morgantini, José Javier Pomés Ruiz, Miguel Portas, Horst Posdorf, Toomas Savi, Pierre Schapira, Frithjof Schmidt, Jürgen Schröder, Feleknas Uca, Luis Yañez-Barnuevo García, Anna Záborská |
||||||||||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) |
Fiona Hall, Alain Hutchinson, Jan Jerzy Kułakowski, Miguel Angel Martínez Martínez, Manolis Mavrommatis, Atanas Paparizov, Elena Valenciano Martínez-Orozco, Anne Van Lancker, Ralf Walter |
||||||||||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (178 straipsnio 2 dalis) |
|
||||||||||
|
Pateikimo data |
1.3.2007 |
||||||||||
|
Pastabos |
|
||||||||||