PRANEŠIMAS dėl pasiūlymo dėl Tarybos reglamento dėl ekologinės gamybos ir ekologiškų produktų ženklinimo
7.3.2007 - (COM(2005)0671 – C6‑0032/2006 – 2005/0278 (CNS)) - *
Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitetas
Pranešėjas: Marie-Hélène Aubert
EUROPOS PARLAMENTO TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PROJEKTAS
dėl pasiūlymo dėl Tarybos reglamento dėl ekologinės gamybos ir ekologiškų produktų ženklinimo
(COM(2005)0671 – C6‑0032/2006 – 2005/0278 (CNS))
(Konsultavimosi procedūra)
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Tarybai (COM(2005)671)[1],
– atsižvelgdamas į EB sutarties 37 ir 95 straipsnius, pagal kuriuos Taryba konsultavosi su Parlamentu (C6‑0032/2006),
– atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto nuomonę dėl siūlomo teisinio pagrindo,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 51 ir 35 straipsnius,
– atsižvelgdamas į Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto pranešimą ir į Aplinkos apsaugos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto nuomonę (A6‑0061/2007),
1. pritaria iš dalies pakeistam Komisijos pasiūlymui;
2. ragina Komisiją iš dalies pakeisti savo pasiūlymą, vadovaujantis EB steigimo sutarties 250 straipsnio 2 dalies nuostatomis;
3. ragina Tarybą pranešti Parlamentui, jei ji turi ketinimų nukrypti nuo Parlamento patvirtinto teksto;
4. ragina Tarybą, jei ji ketina iš esmės keisti Komisijos pasiūlymą, dar kartą konsultuotis su Parlamentu;
5. paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.
Komisijos siūlomas tekstas |
|
Parlamento pakeitimai |
|
Pakeitimas1
1 nurodomoji dalis
atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį ir ypač į jos 37 straipsnį,
|
atsižvelgdama į Europos Bendrijos steigimo sutartį ir ypač į 37 ir 95 straipsnius,
|
|
Pagrindimas
Sutarties 37 straipsnis apima tik teisės akto žemės ūkio aspektus. Tačiau reglamente nagrinėjami ir specifiniai ekologiškų produktų perdirbimo ir paruošimo metodai viešojo maitinimo paslaugų srityje, viešose valgyklose ir restoranuose, o tai susiję su vidaus rinkos aspektais. Taigi komitetas turėtų pasiūlyti iš dalies pakeisti pasiūlymą, kuris remiasi 37 straipsniu dėl žemės ūkio, papildant jį 95 straipsniu dėl vidaus rinkos nuostatų. Tai turėtų sustiprinti Parlamento poziciją per galimas derybas dėl įgyvendinimo taisyklių, kurios nėra įtrauktos į teisėkūros pasiūlymą ir kurias planuojama priimti taikant komitologijos procedūrą.
Pakeitimas 2 1 konstatuojamoji dalis | |
(1) Ekologinė gamyba – tai bendra ūkio valdymo ir maisto produktų gamybos sistema, apimanti geriausią aplinkos apsaugos praktiką, didelę biologinę įvairovę, gamtinių išteklių išsaugojimą, aukštų gyvūnų gerovės standartų taikymą ir gamybą, atsižvelgiant į tam tikrų vartotojų teikiamą pirmenybę produktams, pagamintiems naudojant natūralias medžiagas ir procesus. Todėl ekologinės gamybos metodas vaidina dvigubą vaidmenį visuomenėje: taip sukuriama specifinė rinka, tenkinanti vartotojų poreikius turėti ekologiškų produktų, o taip pat taip tiekiamos viešosios prekės, kurias gaminant saugoma aplinka, laikomasi gyvūnų gerovės reikalavimų ir skatinama kaimo plėtra. |
(1) Ekologinė gamyba – tai geriausią aplinkos apsaugos praktiką, didelę biologinę įvairovę, gamtinių išteklių išsaugojimą ir aukštų gyvūnų gerovės standartų taikymą apimanti bendra ūkio valdymo ir maisto produktų gamybos sistema, kuria siekiama natūraliomis priemonėmis padidinti dirvos derlingumą ir užtikrinti gamybą, atsižvelgiant į tam tikrų vartotojų teikiamą pirmenybę produktams, pagamintiems naudojant natūralias medžiagas ir procesus. Todėl ekologinės gamybos metodas vaidina teigiamą vaidmenį keliais aspektais: jį taikant ne tik sukuriama specifinė rinka, tenkinanti vartotojų poreikius turėti ekologiškų produktų, ir tiekiamos viešosios prekės neapsiribojant tik maisto produktų sritimi, bet, svarbiausia, saugoma aplinka, laikomasi gyvūnų gerovės reikalavimų ir skatinama kaimo plėtra. |
Pagrindimas | |
Tausojanti gamyba turėtų būti pagrindinis ekologinės gamybos kriterijus. Be to, turėtų būti apsvarstytos pažangiausios praktikos aplinkosaugos srityje. | |
Pakeitimas 3 2 konstatuojamoji dalis | |
(2) Daugelyje valstybių narių ekologinis žemės ūkio sektorius tampa vis svarbesniu. Paskutiniaisiais metais ypač išaugo vartojimo paklausa. Pastarosios bendrosios žemės ūkio politikos reformos, kurias vykdant ypatingas dėmesys skiriamas rinkos orientavimui ir kokybiškų produktų pasiūlai siekiant patenkinti vartotojų poreikius, ir toliau turėtų skatinti ekologinių produktų rinką. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, ekologinės gamybos teisės aktai vaidina vis svarbesnį vaidmenį žemės ūkio politikoje ir yra glaudžiai susiję su žemės ūkio rinkų plėtra. |
(2) Ekologinis žemės ūkis, prisidėdamas prie tvariosios plėtros, gamindamas sveiką ir aukštos kokybės produkciją bei taikydamas ekologiškai pagrįstus gamybos metodus, visiškai atitinka Gioteborgo darbotvarkėje nustatytus Europos Sąjungos tvariosios plėtros tikslus. Daugelyje valstybių narių ekologinis žemės ūkio sektorius tampa vis svarbesniu. Paskutiniaisiais metais ypač išaugo vartojimo paklausa. Pastarosios bendrosios žemės ūkio politikos reformos, kurias vykdant ypatingas dėmesys skiriamas rinkos orientavimui ir kokybiškų produktų pasiūlai siekiant patenkinti vartotojų poreikius, ir toliau turėtų skatinti ekologinių produktų rinką. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, būtina, kad ekologinė gamyba vaidintų vis svarbesnį vaidmenį žemės ūkio politikoje ir yra glaudžiai susiję su žemės ūkio rinkų plėtra ir su žemdirbystei skirtų žemės plotų apsauga. |
Pagrindimas | |
Mums atrodo, kad čia būtina nurodyti Europos Gioteborgo strategiją, taip pat jos pagrindinius principus žemės ūkio srityje (žr. Tarybai pirmininkaujančios šalies išvados – Gioteborgas, 2001 m. birželio 15–16 d.), kadangi ekologinis žemės ūkis joje aiškiai nurodytas kaip bendrosios žemės ūkio politikos gairė, visiškai atitinkanti šios strategijos tikslus. | |
Pakeitimas 4 2a konstatuojamoji dalis (nauja) | |
|
(2a) Kaip numatyta šiame reglamente, visi Bendrijos priimami šios srities teisės aktai ir politika turėtų padėti plėtoti ekologinį ūkininkavimą ir ekologinę gamybą. Ekologinis ūkininkavimas svarbus įgyvendinant Bendrijos tvaraus vystymosi politiką. |
Pagrindimas | |
Ekologinis ūkininkavimas glaudžiai susijęs su tvaraus vystymosi politika; kitose politikos srityse ir teisės aktuose reikėtų vadovautis šios politikos pavyzdžiu ir atsižvelgti į tokio pobūdžio gamybą bei padėti siekti nustatytų tikslų. | |
Pakeitimas 5 3 konstatuojamoji dalis | |
(3) Bendrijos teisės sistemoje, reguliuojančioje šio sektoriaus ekologinę gamybą, siekiama užtikrinti sąžiningą konkurenciją ir deramą vidaus ekologiškų produktų rinkos funkcionavimą, išlaikyti ir pagrįsti vartotojų pasitikėjimą produktais, paženklintais ekologiniu ženklu. Joje toliau siekiama sudaryti sąlygas, kuriomis šiame sektoriuje būtų daroma pažanga, atsižvelgiant į gamybos ir rinkos plėtrą. |
(3) Bendrijos teisės sistemoje, reguliuojančioje šio sektoriaus ekologinę gamybą, siekiama užtikrinti sąžiningą konkurenciją ir deramą vidaus ekologiškų produktų rinkos funkcionavimą, išlaikyti ir pagrįsti vartotojų pasitikėjimą produktais, paženklintais ekologiniu ženklu. Joje toliau siekiama sudaryti sąlygas, kuriomis šiame sektoriuje būtų daroma pažanga, atsižvelgiant į gamybos ir rinkos plėtrą bei tvarų aplinkos tausojimą. |
Pagrindimas | |
Ekologinė gamyba gali būti plėtojama pasitelkus tinkamai atnaujintus teisės aktus, kurie derinami ne tik su pokyčiais rinkoje, bet ir su tvarios plėtros reikalavimais. | |
Pakeitimas 6 7 konstatuojamoji dalis | |
(7) Bendra Bendrijos ekologinės gamybos taisyklių sistema turėtų būti nustatyta atsižvelgiant į augalininkystės ir gyvulininkystės produktų gamybą, įtraukiant perėjimo prie ekologinės gamybos, taip pat apdoroto maisto ir perdirbtų pašarų gamybos, taisykles. Komisijai turėtų būti suteikta kompetencija nustatyti išsamesnes taisykles, negu bendrosios, ir priimti Bendrijos gamybos taisykles, skirtas vandens ūkiui. |
(7) Bendra Bendrijos ekologinės gamybos taisyklių sistema turėtų būti nustatyta atsižvelgiant į augalininkystės ir gyvulininkystės produktų gamybą, įtraukiant perėjimo prie ekologinės gamybos, taip pat apdoroto maisto ir perdirbtų pašarų gamybos, taisykles. Komisijai turėtų būti suteikta kompetencija, pasitarus su Parlamentu ir Taryba, nustatyti išsamesnes taisykles, negu bendrosios, ir priedus, ir priimti Bendrijos gamybos taisykles, skirtas vandens ūkiui. |
Pagrindimas | |
Komisija dar nesikonsultavo su Parlamentu ir Taryba dėl išsamesnių reglamento taisyklių ir priedų. Jeigu tai nebus padaryta prieš patvirtinant šį reglamentą, su Parlamentu turi būti konsultuojamasi vos tik Komisija priims tekstų projektus. | |
Pakeitimas 8 konstatuojamoji dalis | |
(8) Ekologinės gamybos raida ir toliau turėtų būti lengvinama skatinant naudoti naujausius metodus ir medžiagas, geriau pritaikytas ekologinei gamybai. |
(8) Ekologinės gamybos raida ir toliau turėtų būti lengvinama remiantis pažangiausia patirtimi, ypač skatinant dirvos derlingumą, javų kaitą, vietinių sėklų išsaugojimą, vandens ir energijos taupymo praktiką ir naudoti naujausius metodus ir medžiagas, geriau pritaikytas ekologinei gamybai. |
Pagrindimas | |
Ekologinei žemdirbystei reikia specifiškesnės paramos, susijusios su pažangiąja žemės ūkio patirtimi ir tokiais procesais kaip naujos technikos bei medžiagų naudojimas. | |
Pakeitimas 8 9 konstatuojamoji dalis | |
(9) Genetiškai modifikuoti organizmai (GMO) ir produktai, pagaminti iš arba naudojant GMO, nesiderina su ekologinės gamybos koncepcija ir vartotojų ekologiškų produktų suvokimu. Todėl jų nereikėtų sąmoningai naudoti ekologinio ūkininkavimo procese arba perdirbant ekologiškus produktus. |
(9) Genetiškai modifikuoti organizmai (GMO) ir produktai, pagaminti iš arba naudojant GMO, nesiderina su ekologinės gamybos koncepcija ir vartotojų ekologiškų produktų suvokimu. Todėl jų nereikėtų naudoti ekologinio ūkininkavimo procese arba perdirbant ekologiškus produktus. Ekologinių sėklų užteršimas, sąnaudos, maistas ir pašarai turėtų būti reglamentuojami atitinkamu Bendrijos reglamentu, kurio pagrindas būtų prevencijos principas. |
Pagrindimas | |
GMO naudojimas ekologiniuose procesuose ir jų buvimas ekologiškuose produktuose prieštarauja ekologinės žemdirbystės principams, tikslams ir taisyklėms. Todėl svarbu priimti nacionalinius ir ES teisės aktus, kurie užtikrintų, kad GMO nebūtų naudojami. | |
Pakeitimas 9 9a konstatuojamoji dalis (nauja) | |
|
(9a) Pesticidų naudojimas nesuderinamas su ekologine gamyba. |
Pagrindimas | |
Nereikalaujantis paaiškinimų pakeitimas, atitinkantis 10 ir 13 konstatuojamųjų dalių nuostatas, susijusias su atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimu, daugiamete pasėlių rotacija ir papildomų trąšų naudojimo suderinamumą su ekologine gamyba. | |
Pakeitimas 10 14 konstatuojamoji dalis | |
(14) Siekiant neteršti aplinkos, ypač dirvožemio ir vandens gamtinių išteklių, ekologinė gyvulininkystė iš esmės turi sudaryti sąlygas glaudiems tokios gamybos ir žemės, tinkamos daugiametės sėjomainos sistemos ir gyvulių šėrimo ekologinio ūkininkavimo proceso produktais, pagamintais tame pačiame arba kaimyniniame ekologiniame ūkyje, ryšiams. |
(14) Siekiant neteršti aplinkos ir negrįžtamai nepabloginti gamtinių išteklių, pvz., dirvožemio ir vandens, kokybės ir prieinamumo, ekologinė gyvulininkystė iš esmės turi sudaryti sąlygas glaudiems tokios gamybos ir žemės, tinkamos daugiametės sėjomainos sistemos ir gyvulių šėrimo ekologinio ūkininkavimo proceso produktais, pagamintais tame pačiame arba kaimyniniame ekologiniame ūkyje, ryšiams. |
Pagrindimas | |
Turi būti užkirstas kelias negrįžtamam gamtinių išteklių kokybės ir prieinamumo blogėjimui. | |
Pakeitimas 11 15 konstatuojamoji dalis | |
(15) Kadangi ekologinė gyvulininkystė yra susijusi su žeme, gyvūnai turėtų turėti galimybę ganytis atvirame ore arba ganyklose.
|
(15) Kadangi ekologinė gyvulininkystė yra susijusi su žeme, gyvūnai, esant tinkamoms klimato sąlygoms ir žemės būklei, turėtų ganytis atvirame ore arba ganyklose.
|
Pagrindimas | |
Ganymasis atvirame ore ir/arba ganyklose, atsižvelgiant į konkrečią rūšį, yra vienas iš pagrindinių ekologinio žemės ūkio principų. Tai neturi būti laisvai pasirenkama, bet susieta su pakeitime nurodytomis sąlygomis. | |
Pakeitimas 12 16 konstatuojamoji dalis | |
(16) Užsiimant ekologine gyvulininkyste reikėtų laikytis aukštų gyvūnų gerovės standartų ir atsižvelgti į tam tikroms gyvūnų rūšims būdingos elgsenos poreikius, o gyvūnų sveikatos priežiūra turėtų būti pagrįsta ligų prevencija. Atsižvelgiant į tai, ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas laikymo sąlygoms, ūkininkavimo praktikai ir gyvulių skaičiui. Be to, parenkant veisles, reikėtų rinktis lėtai augančias veisles ir į jų gebėjimą prisitaikyti prie vietos sąlygų. Įgyvendinančiose gyvulininkystės ir vandens ūkio produktų gamybos taisyklėse užtikrinama, kad būtų laikomasi Europos konvencijos dėl ūkinės paskirties gyvūnų apsaugos (T-AP) nuostatų ir vėlesnių rekomendacijų.
|
(16) Užsiimant ekologine gyvulininkyste reikėtų laikytis aukštų gyvūnų gerovės standartų ir atsižvelgti į tam tikroms gyvūnų rūšims būdingos elgsenos poreikius, o gyvūnų sveikatos priežiūra turėtų būti pagrįsta ligų prevencija. Atsižvelgiant į tai, ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas laikymo sąlygoms, ūkininkavimo praktikai ir gyvulių skaičiui. Be to, parenkant veisles, reikėtų rinktis ilgaamžes, atsparias ligoms ir lėtai augančias ir vietines regionines veisles ir atkreipti dėmesį į jų gebėjimą prisitaikyti prie vietos sąlygų. Įgyvendinančiose gyvulininkystės ir vandens ūkio produktų gamybos taisyklėse užtikrinama, kad būtų laikomasi Europos konvencijos dėl ūkinės paskirties gyvūnų apsaugos (T-AP) nuostatų ir vėlesnių rekomendacijų. |
Pagrindimas | |
Atsparumas ligoms ir ilgaamžiškumas taip pat yra svarbios gyvūnų rūšių ypatybės | |
Pakeitimas 13 17 konstatuojamoji dalis | |
(17) Ekologinės gyvulininkystės produktų gamybos tikslas – užbaigti gamybos ciklus, naudojant skirtingas ekologiškai užaugintų gyvulių rūšis. Todėl reikia skatinti didintiekologiškai auginamų gyvūnų genofondą, gerinti savarankiškumą ir taip užtikrinti sektoriaus plėtrą. |
(17) Ekologinės gyvulininkystės produktų gamybos tikslas – užbaigti gamybos ciklus, naudojant skirtingas ekologiškai užaugintų gyvulių rūšis. Todėl reikia skatinti didintiekologiškai auginamų gyvūnų genofondą, gerinti savarankiškumą ir taip užtikrinti ir paskatinti sektoriaus plėtrą. |
Pagrindimas | |
Turėtų būti užtikrinta ir skatinama ekologinės gyvulininkystės produktų gamyba. | |
Pakeitimas 14 22a konstatuojamoji dalis (nauja) | |
|
(22a) Atsižvelgiant į dabartinę veisimo ir auginimo praktikos ekologiniame žemės ūkyje įvairovę, būtina numatyti valstybėms narėms galimybę ekologiniam žemės ūkiui taikyti papildomas ir griežtesnes taisykles savo teritorijose. |
Pagrindimas | |
Valstybėms narėms būtina numatyti galimybę ekologiniam žemės ūkiui taikyti papildomas ir griežtesnes taisykles, kadangi praktika Europoje, tiek dėl klimato sąlygų, tiek dėl skirtingų kultūrų, yra labai įvairi. Ši „pozityvaus“ subsidiarumo galimybė numatyta dabartiniame Europos reglamente dėl ekologinio žemės ūkio ir ji pasirodė esanti neišvengiama: remdamasi bendru Europos teisės aktų „pamatu“ kiekviena valstybė narė galės taip patenkinti savo šalies vartotojo poreikius ekologijos srityje. | |
Pakeitimas 15 25 konstatuojamoji dalis | |
(25) Siekiant aiškumo visoje Bendrijos rinkoje, turi būti privaloma paprasta Bendrijoje pagamintų ekologiškų produktų nuoroda, bent jau tuomet, kai tokie produktai nepaženklinti Bendrijos ekologinės gamybos logotipu. Tokia nuoroda gali būti naudojama ženklinant iš trečiųjų šalių importuotus produktus, bet tai nėra privaloma. |
(25) Siekiant aiškumo visoje Bendrijos rinkoje, turi būti privaloma paprasta Bendrijoje pagamintų ekologiškų produktų nuoroda, netgi tuomet, kai tokie produktai yra paženklinti Bendrijos ekologinės gamybos logotipu. Toks standartinis nuorodos kodas turėtų būti naudojamas ženklinant iš trečiųjų šalių importuojamus produktus ir aiškiai nurodant produktų kilmę ir galimus skirtumus taikant ekologinės gamybos taisykles. |
Pagrindimas | |
Standartinis nuorodos kodas turi būti privalomas, ypač ženklinant iš trečiųjų šalių importuojamus ekologiškus produktus. | |
Pakeitimas 16 27a konstatuojamoji dalis (nauja) | |
|
(27a) Valstybės narės turėtų priimti reikiamus teisės aktus, kuriais būtų reglamentuojamas ekologiškų produktų užteršimas GMO, paremtas prevenciniais ir šalies teršėjos principais. Ūkio subjektai turėtų imtis visų reikiamų prevencinių priemonių siekdami užkirsti kelią atsitiktiniam arba techniškai neišvengiamam užteršimui GMO. |
Pakeitimas 17 32 konstatuojamoji dalis | |
(32) Atliekant importuotų produktų lygiavertiškumo įvertinimą turėtų būti atsižvelgiama į Codex Alimentarius nustatytus tarptautinius standartus. |
(32) Atliekant importuotų produktų lygiavertiškumo įvertinimą turėtų būti atsižvelgiama į gamybos standartus, kurie atitinka Bendrijos ekologinės gamybos produktams taikomus ES standartus. |
Pagrindimas | |
Codex Alimentarius nustato tik bendras ekologinės gamybos gaires, jame nėra numatytos griežtos gamybos taisyklės, kokios taikomos ES. | |
Pakeitimas 18 32a konstatuojamoji dalis (nauja) | |
|
(32a) Ekologiškų produktų importavimo taisyklės turėtų būti laikomos kvalifikuoto patekimo į rinką modeliu, suteikiant trečiųjų šalių gamintojams galimybę patekti į labai vertingą rinką, jeigu jie įrodo, kad laikosi tos rinkos standartų. |
Pakeitimas 19 36 konstatuojamoji dalis | |
(36) Šiam reglamentui įgyvendinti būtinas priemones reikia priimti pagal 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimą 1999/468/EB, nustatantį Komisijai suteiktų įgyvendinimo įgaliojimų vykdymo tvarką. Atsižvelgiant į tai, kad ekologinės gamybos teisės aktas yra svarbus bendrosios žemės ūkio politikos veiksnys, nes yra glaudžiai susijęs su žemės ūkio rinkų plėtra, tikslinga jį suderinti su egzistuojančių teisės aktų procedūromis, naudojamomis valdant šią politikos kryptį. Todėl šiame reglamente Komisijai suteikti įgaliojimai turėtų būti vykdomi vadovaujantis Sprendimo 1999/468/EB 4 straipsnyje numatyta valdymo tvarka. |
(36) Šiam reglamentui įgyvendinti būtinas priemones reikia priimti pagal 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimą 1999/468/EB, nustatantį Komisijai suteiktų įgyvendinimo įgaliojimų vykdymo tvarką. Atsižvelgiant į tai, kad ekologinės gamybos teisės aktas yra svarbus bendrosios žemės ūkio politikos veiksnys, nes yra glaudžiai susijęs su žemės ūkio rinkų plėtra, tikslinga jį suderinti su egzistuojančių teisės aktų procedūromis, naudojamomis valdant šią politikos kryptį. Todėl šiame reglamente Komisijai suteikti įgaliojimai turėtų būti vykdomi vadovaujantis Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnyje numatyta reguliavimo procedūra su tikrinimu. |
Pagrindimas | |
Sprendimas 1999/468/EB buvo iš dalies pakeistas 2006 m. liepos 17 d. Tarybos sprendimu 2006/512/EB. Reguliavimo procedūra su tikrinimu palieka Komisijai pakankamai veiksmų laisvės įgyvendinti pažangiąją valdymo praktiką įtraukiant Europos Parlamentą ir Tarybą. | |
Pakeitimas 20 1 straipsnio 1 dalies įžanga | |
1. Šiame reglamente nustatomi tikslai, principai ir taisyklės, susiję su:
|
1. Šiame reglamente pateikiamas tvaraus ekologiškos produkcijos plėtros pagrindas ir nustatomi tikslai, principai ir taisyklės, susiję su: |
Pakeitimas 21 1 straipsnio 1 dalies a punktas | |
a) ekologiškų produktų gamyba, pateikimu į rinką, importu, eksportu ir kontrole; |
a) visais ekologiškų produktų gamybos lygmenimis, gamybos metodais, perdirbimu, paskirstymu, pateikimu į rinką, importu, eksportu tikrinimu ir sertifikavimu; |
Pagrindimas | |
Ekologinė gamyba apibūdinama kaip į ekonominę veiklą nukreiptas procesas, apimantis specifinius gamybos metodus, perdirbimą, paruošimą, paskirstymą ir pan., kurį reikia apibrėžti pagal dalyką, taikymo sritį ir apibrėžimus. | |
Pakeitimas 22 1 straipsnio 2 dalies įžanga | |
2. Reglamentas taikomas šiems žemės ūkio arba vandens ūkio produktams, jeigu jie skirti pateikti į rinką juos paženklinus ekologiniu ženklu: |
2. Reglamentas taikomas šiems žemės ūkio arba vandens ūkio produktams, jeigu jie yra paženklinti arba skirti būti paženklinti ženklais, susijusiais su ekologinės gamybos metodu: |
Pakeitimas 23 1 straipsnio 2 dalies ea punktas (naujas) | |
|
ea) kitiems produktams, pvz., druskai, vilnai, žuvies konservams, kosmetikos produktams, maisto papildams ir eteriniams aliejams; |
Pagrindimas | |
Šie produktai mažiausiai viename jų perdirbimo etape yra susiję su natūralia aplinka, o jiems eksploatuoti naudojami žemės ūkio ir aplinkos ištekliai. Priskyrus juos ekologiniams produktams (siekiant tvaraus jų eksploatavimo) padidintų jų vertę. | |
Pakeitimas 24 1 straipsnio 3 dalies įžanga | |
3. Šis reglamentas taikomas Europos bendrijos teritorijoje bet kokiems ūkio subjektams, užsiimantiems šia veikla :
|
3. Šis reglamentas taikomas bet kokiems ūkio subjektams, užsiimantiems veikla, susijusia su bet kuriuo produktų gamybos, perdirbimo ir paskirstymo etapu, kaip išvardyta 1 straipsnio 2 dalyje, įskaitant: |
Pagrindimas | |
Viešojo maitinimo rinka ekologiškų produktų sektoriuje darosi vis svarbesnė. Didelė dalis Europos vartotojų naudojasi viešojo maitinimo paslaugomis. Svarbu, kad jie, remdamiesi turima informacija, galėtų pasirinkti įprastą arba ekologišką maistą. Tiekėjai, norintys pasiūlyti savo klientams visą ekologiškų produktų liniją, turėtų laikytis bendrų Europos standartų. Tai garantuotų skaidrumą vartotojams ir sąžiningas konkurencijos sąlygas visiems ūkio subjektams skirtingose valstybėse narėse. | |
Pakeitimas 25 1 straipsnio 3 dalies b punktas | |
b) maisto apdorojimu ir pašarų perdirbimu; |
b) maisto apdorojimu ir pašarų perdirbimu, tvarkymu ir paruošimu; |
Pakeitimas 26 1 straipsnio 3 dalies c punktas | |
c) pakavimu, ženklinimu ir reklama; |
c) tvarkymu, pakavimu, sandėliavimu, ekologinio ūkininkavimo produktų tvarkymu, ženklinimu ir reklama; |
Pagrindimas | |
Reklama nėra ginčo objektas. | |
Pakeitimas 27 1 straipsnio 3 dalies 2 punktas (naujas) | |
Tačiau reglamentas netaikomas viešajam maitinimui, fabrikų valgykloms, įstaigų aprūpinimui maistu, restoranams ir kitokiai panašiai aprūpinimo maistu veiklai. |
fa) viešuoju maitinimu, valgyklomis, restoranais ir kitokia panašia aprūpinimo maistu veikla. |
Pagrindimas | |
Į reglamentą reikia įtraukti viešąjį maitinimą ir aprūpinimą maistu, nes tai apima tolesnį ekologiško maisto apdorojimą ir ruošimą ir yra tokia rinkos forma, kuri turi patekti į apibrėžimų, ženklinimo ir kontrolės taikymo sritį. | |
Pakeitimas 28 2 straipsnio a punktas | |
a) „ekologinė gamyba“ – ūkyje naudojami ekologinės gamybos būdai, taip pat produktų perdirbimo, pakavimo ir ženklinimo veikla laikantis šiame reglamente nustatytų tikslų, principų ir taisyklių; |
a) „ekologinė gamyba“ – ūkyje naudojami ekologinės gamybos būdai, taip pat produktų perdirbimo, tvarkymo, pakavimo, sandėliavimo ir ženklinimo veikla laikantis šiame reglamente nustatytų tikslų, principų ir taisyklių; |
Pakeitimas 29 2 straipsnio b punktas | |
b) „ekologiškas produktas“ – žemės ūkio produktas, pagamintas ekologinės gamybos proceso metu; |
b) „ekologiškas produktas“ – produktas, pagamintas ekologinės gamybos proceso metu; |
Pagrindimas | |
Reglamentas apima ir vandens ūkį. Todėl apibrėžimas „žemės ūkio produktas“ yra per siauras. | |
Pakeitimas 30 2 straipsnio ba punktas (naujas) | |
|
ba) „ūkio subjektas“ – verslo savininkas, vykdantis veiklą, patenkančią į šio reglamento taikymo sritį, kuriam taikoma institucijų arba kontrolės įstaigų, atsakingų už ekologinę gamybą, priežiūra; |
Pagrindimas | |
Šis apibrėžimas, šiuo metu taikomas pagal Reglamento (EEB) 2092/91 4 straipsnį, yra svarbus, jeigu norime susieti visą veiklą pagal pasiūlymo galiojimo sritį. | |
Pakeitimas 31 2 straipsnio f punktas | |
f) „perėjimas“ – perėjimas nuo neekologinio prie ekologinio ūkininkavimo; |
f) „perėjimas“ – pereinamasis laikotarpis nuo tradicinio prie ekologinio ūkininkavimo; |
Pagrindimas | |
Perėjimas turi vykti nustatytą laikotarpį. | |
Pakeitimas 32 2 straipsnio j punktas | |
j) „kompetentinga institucija“ – pagrindinė valstybės narės institucija, kompetentinga organizavimo klausimais oficialios kontrolės ekologinės gamybos srityje, arba bet kuri kita institucija, kuriai suteikta tokia kompetencija, o jei reikia, atitinkama trečiosios šalies institucija;
|
j) „kompetentinga institucija“ – valstybės narės institucija, kompetentinga vykdyti šio reglamento nuostatas ir Komisijos priimtas detalias šio reglamento taikymo taisykles, arba bet kuri kita institucija, kuriai visiškai ar iš dalies suteikta tokia kompetencija; taip pat įtraukiama, jei reikia, atitinkama trečiosios šalies institucija;
|
Pagrindimas | |
Reikia tiksliau apibrėžti sąvoką „kompetentinga institucija“, siekiant įtraukti galimas įvairaus pobūdžio su tuo susijusias institucijas. | |
Pakeitimas 33 2 straipsnio k punktas | |
k) „kontrolės įstaiga“ – nepriklausoma trečioji šalis, kuriai kompetentinga institucija perdavė tam tikras kontrolės funkcijas;
|
k) „kontrolės įstaiga“ – nepriklausoma įstaiga, pagal šio reglamento nuostatas ir Komisijos priimtas šio reglamento taikymui skirtas išsamias taisykles ekologinės gamybos sektoriuje vykdanti kontrolės, sertifikavimo ir atsekamumo procedūras, kurią pripažino ir šiuo tikslu patikrino kompetentinga institucija; tai, jei reikia, taip pat apima atitinkamą trečios šalies įstaigą, kuriai pripažinti taikomos specialios taisyklės; |
Pakeitimas 34 2 straipsnio m punktas | |
m) „atitikties ženklas“ – ženklas, kuriuo patvirtinama, kad atitinkami tam tikri standartai arba kiti norminiai dokumentai; |
m) „atitikties ženklas“ – ženklas, kuriuo patvirtinama, kad atitinkami reikalavimai, nustatyti standartais arba kitais norminiais dokumentais; |
Pagrindimas | |
Pasiūlymu siekiama patikslinti formulavimą įtraukiant apibrėžimą, kuris atitinka Europos standartuose naudojamą terminologiją, pavyzdžiui, EN ISO 9000 – dėl kokybės ir EN ISO –14000 dėl aplinkos apsaugos valdymo, kuriuose atitikimas reiškia atitikimą reikalavimams. | |
Pakeitimas 35 2 straipsnio r punktas | |
r) „produktai, pagaminti naudojant GMO“ – maisto arba pašarų priedai, pagardai, vitaminai, enzimai, perdirbimo medžiagos, tam tikri gyvūnų maitinimui naudojami produktai (Direktyva 82/471/EEB), augalų apsaugos produktai, trąšos ir dirvos gerinimo priemonės, pagaminti maitinant organizmus medžiagomis, kurias arba kurių dalį sudaro GMO; |
r) „produktai, pagaminti naudojant GMO“ – produktai, gauti iš GMO kaip iš paskutinių gyvų organizmų gamybos procese, tačiau kurių sudėtyje nėra GMO arba kurių sudėtinės dalys nėra GMO ir kurie nėra pagaminti iš GMO;
|
Pagrindimas | |
Siekiant nepainioti terminų, reglamente turi būti vartojama GMO apibrėžtis, suderinta su kituose susijusiuose teisės aktuose vartojamomis GMO apibrėžtimis. | |
Pakeitimas 36 2 straipsnio va punktas (naujas) | |
|
va) „biologinė įvairovė“ – gyvybės formų ir ekosistemų tipų įvairovė, įskaitant genetinę įvairovę (t. y. rūšių įvairovę) ir ekosistemos įvairovę (visus ekosistemos tipus). |
Pagrindimas | |
Į apibrėžtį turi būti įtraukti visi reglamente vartojami specifiniai terminai. | |
Pakeitimas 37 2 straipsnio v b punktas (naujas) | |
|
vb) „medicininis gydymas“ – visuma prevencinių ir gydymo priemonių, taikomų nustatytą laiko tarpą bei vadovaujantis nurodymais, siekiant išgydyti patologija sergantį gyvulį arba jų grupę. |
Pagrindimas | |
Patirtis parodė, kad būtina tiksliai apibrėžti terminą „gydymas“, kuris vartojamas 9 straipsnyje. | |
Pakeitimas 40 2 straipsnio vc punktas (naujas) | |
|
vc) „sintetinis produktas“ – produktas, pagamintas cheminiu arba pramoniniu būdu, įskaitant gamtoje nerandamus produktus, arba produktų iš natūralių medžiagų imitavimą, išskyrus produktus, išgautus iš natūralių žaliavų, arba paprastu cheminiu būdu modifikuotus produktus. |
Pagrindimas | |
Sąvokos „sintetiniai produktai“ apibrėžtis turi būti aiškesnė. Tačiau ji neturi apimti natūralių žaliavų, kurios yra tradiciškai perdirbamos, pvz., naudojant neorganines rūgštis ar bazes pakeisti pH ir t. t. | |
Pakeitimas 39 3 straipsnio įžanga | |
Ekologinės gamybos sistema skirta siekti šių tikslų: |
Ekologinės gamybos metodai skirti siekti šių tikslų: |
Pakeitimas 40 3 straipsnio 1 dalies a punkto įžanga | |
a) Įgyvendinant šią sistemą, sukuriama ekonomiškai pagrįsta žemės ūkio valdymo sistema ir įvairių produktų gamyba, naudojant tokius būdus, kurie padeda: |
a) Įgyvendinant šią sistemą, remiantis aplinką tausojančia ir socialiniu bei ekonominiu požiūriu tvaria gamybos sistema, sukuriama įvairių produktų gamyba, naudojant tokius būdus, kurie padeda: |
Pagrindimas | |
Ekonomiško pagrįstumo sąvoka yra ambicinga, ginčytina ir gali būti interpretuojama įvairiais ir kartais skirtingais būdais. | |
Pakeitimas 41 3 straipsnio a punkto i papunktis | |
i) sumažinti neigiamą poveikį aplinkai; |
i) sumažinti neigiamą poveikį aplinkai ir klimatui; |
Pakeitimas 42 3 straipsnio a punkto ia papunktis (naujas) | |
|
ia) užtikrinti ilgalaikę dirvožemio, vandens, augalų ir gyvūnų ekologinę pusiausvyrą; |
Pagrindimas | |
Ūkininkavimo ir su juo susijusių ekologinių sistemų tvarumas gali būti pasiektas panaudojant ekologinio ūkininkavimo metodus. | |
Pakeitimas 43 3 straipsnio a punkto ii papunktis | |
ii) išlaikyti ir gerinti biologinę įvairovę ūkiuose ir šalia jų esančiose teritorijose;
|
ii) išlaikyti ir gerinti biologinę ir genetinę įvairovę ūkiuose ir šalia jų esančiose teritorijose, plačiąja prasme, ypatingą dėmesį skiriant prisitaikiusių vietinių rūšių ir veislių apsaugai; |
Pakeitimas 44 3 straipsnio a punkto iii papunktis | |
iii) kuo labiau saugoti gamtos išteklius – vandenį, dirvą, organines medžiagas ir orą; |
iii) kuo racionaliau naudoti gamtos išteklius (vandenį, dirvą ir orą) ir žemės ūkio sąnaudas (energiją, augalų apsaugos priemones, maisto ingredientus); |
Pakeitimas 45 3 straipsnio a punkto iv papunktis | |
iv) laikytis aukštų gyvūnų gerovės standartų, visų pirma atsižvelgiant į tam tikroms gyvūnų rūšims būdingos elgsenos poreikius. |
iv) laikytis aukštų gyvūnų sveikatos ir gerovės standartų, visų pirma atsižvelgiant į tam tikroms gyvūnų rūšims būdingos elgsenos poreikius. |
Pakeitimas 46 3 straipsnio 1 dalies a punkto iva papunktis (naujas) | |
|
iva) prisidėti prie tradicinių aukštos kokybės maisto produktų paruošimo būdų išsaugojimo ir smulkių šeimų ūkių bei įmonių tobulinimo. |
Pagrindimas | |
Ekologinės gamybos principai turėtų apimti ir socialinius bei kultūrinius aspektus ir prisidėti prie išskirtinės aukštos kokybės ekologinių produktų. | |
Pakeitimas 47 3 straipsnio 1 dalies b punktas | |
b) Įgyvendinant šią sistemą, nustatoma maisto ir kitų žemės ūkio produktų gamyba, atitinkanti vartotojų poreikį rinktis prekes, pagamintas naudojant natūralius arba panašius į natūralius procesus, ir natūralias medžiagas. |
b) Įgyvendinant šią sistemą, nustatoma maisto ir kitų žemės ūkio produktų gamyba, atitinkanti vartotojų poreikį rinktis prekes, pagamintas naudojant natūralius arba panašius į natūralius fizikinius procesus, ir natūralias medžiagas. |
Pagrindimas | |
Turėtų būti išvengta galimo cheminių medžiagų naudojimo. | |
Pakeitimas 48 4 straipsnio a punktas | |
a) pasirenkama naudoti gyvus organizmus ir mechaninius gamybos būdus, o ne sintetines medžiagas;
|
a) naudojami tik gyvi organizmai ir mechaniniai gamybos būdai; sintetines medžiagas ir gamybos būdus, kuriuos taikant naudojamos sintetinės medžiagos, galima naudoti tik laikantis 16 straipsnio nuostatų;
|
Pagrindimas | |
A ir b punktuose pateikta formuluotė neaiški ir menkina šių principų svarbą. Šiuos principus reikėtų apibrėžti stipresniu teiginiu, nepanaikinat galimybės naudoti sintetines medžiagas ir ne mechaninius metodus susiklosčius rimtai padėčiai, kuriai spręsti reikia skubių priemonių, neatitinkančių ekologinės gamybos principų ir taisyklių. | |
Šiuo pakeitimu tekstas derinamas prie Pagrindų reglamento1829/2003 16 konstatuojamosios dalies ir aiškiai atskiriamos sąvokos „pagamintas iš GMO“ ir „pagamintas naudojant GMO“. | |
Siekiant išbaigtumo veterinariniams vaistams neturėtų būti taikoma išimtis. Šiuo metu rinkoje organinių veterinarinių vaistų įvairovė didelė. Taigi šie vaistai turėtų būti naudojami ekologinėje gamyboje. | |
Pakeitimas 49 4 straipsnio aa punktas (naujas) | |
|
aa) pasirenkama naudoti biologinius ir mechaninius gamybos metodus, o ne sintetines medžiagas; |
Pakeitimas 50 4 straipsnio 1 dalies b punktas | |
b) pasirenkamos natūralios, o ne cheminiu būdu susintetintos, medžiagos; pastarosios gali būti naudojamas tik tuomet, kai natūralių medžiagų negalima įsigyti;
|
b) pasirenkamos natūralios, o ne cheminiu būdu susintetintos, medžiagos ir naudingosios iškasenos; cheminiu būdu susintetintos medžiagos gali būti naudojamas tik tuomet, kai natūralių medžiagų negalima įsigyti; |
Pagrindimas | |
Išaiškinama, kad prie natūralių medžiagų priskiriamos ir naudingosios iškasenos. | |
Pakeitimas 51 4 straipsnio c punktas | |
c) negalima naudoti GMO arba iš GMO pagamintų produktų, išskyrus veterinarinius vaistus; |
c) nenaudojami GMO arba su GMO pagaminti produktai;
|
Pakeitimas 52 4 straipsnio 1 dalies ca punktas (naujas) | |
|
ca) negalima naudoti jonizuojančiosios spinduliuotės. |
Pakeitimas 53 4 straipsnio d punktas | |
d) ekologinės gamybos taisykles reikia derinti su vietos sąlygomis, plėtros etapais ir tam tikra ūkininkavimo praktika, laikantis bendros ekologinės gamybos koncepcijos. |
d) ekologinės gamybos taisykles reikia derinti su vietos sąlygomis, plėtros etapais ir tam tikra ūkininkavimo praktika, laikantis ekologinės gamybos tikslų ir principų. |
Pakeitimas 54 4 straipsnio da punktas (naujas) | |
|
da) ekologiška produkcija išlaiko produkto kokybę, vientisumą ir atpažinimą maisto grandinėje. |
Pakeitimas 55 4 straipsnio db punktas (naujas) | |
|
db) ekologinė gamyba yra socialiniu, aplinkosaugos ir ekonominiu požiūriu tausojanti veikla, |
Pakeitimas 56 4 straipsnio dc punktas (naujas) | |
|
dc) neleidžiamas joks kultūrų auginimas hidroponiniu būdu arba kitokios formos kultūrų ir gyvulių auginimas be dirvožemio; |
Pagrindimas | |
Į straipsnį turėtų būti įtrauktas ir šis draudimas. | |
Pakeitimas 57 5 straipsnio 1 dalies a punktas | |
a) ūkininkaujant palaikomas ir gerinamas dirvos derlingumas, stabdoma dirvos erozija ir mažinamas užterštumas; |
a) ūkininkaujant palaikomas ir gerinamas dirvos mikroorganizmų gyvybingumas ir dirvos derlingumas, stabdoma dirvos erozija ir mažinamas užterštumas; |
Pagrindimas | |
Siekiant tvaraus ūkininkavimo svarbu užtikrinti ne tik dirvos derlingumą, bet ir išsaugoti dirvoje gyvenančius mikroorganizmus. | |
Pakeitimas 58 5 straipsnio aa punktas (naujas) | |
|
aa) ūkininkaujant išsaugomos ir sukuriamos darbo vietos, o tai prisideda prie tvaraus kaimo vystymosi; |
Pakeitimas 59 5 straipsnio c punktas | |
c) mažinamas neatsinaujinančių išteklių naudojimas ir ne iš ūkio gaunamos sąnaudos; |
c) mažinamas neatsinaujinančių išteklių naudojimas ir ne iš ūkio gaunamos sąnaudos; skatinamas atsinaujinančios energijos naudojimas; |
Pakeitimas 60 5 straipsnio f punktas | |
f) augalų maitinimui pirmiausia turi būti naudojama dirvos ekosistema;
|
f) augalų maitinimui pirmiausia turi būti naudojama dirvos ekosistema; todėl yra taikoma dirvos gerinimo praktika; |
Pakeitimas 61 15 straipsnio g punktas | |
g) gyvūnų ir augalų sveikatos priežiūra grindžiama prevencijos metodais, įskaitant atitinkamų veislių ir rūšių parinkimą; |
g) augalų sveikatos priežiūra grindžiama prevencijos metodais, įskaitant atitinkamų veislių ir rūšių parinkimą, javų kaitą, mišrius javus, natūralių kovos su kenkėjais priemonių skatinimą ir natūralaus atsparumo kenkėjams ir ligoms tobulinimą;
|
Pakeitimas 62 5 straipsnio ga punktas (naujas) | |
|
ga) gyvūnų sveikatos priežiūra grindžiama natūralios imuniteto apsaugos ir struktūros skatinimu bei atitinkamų veislių atranka ir gyvulininkystės praktika; |
Pakeitimas 63 5 straipsnio h punktas | |
h) pašarai gyvuliams pirmiausia tiekiami iš ūkio, kuriame gyvuliai laikomi arba auginami bendradarbiaujant su kitais tame regione esančiais ekologiniais ūkiais;
|
h) pašarai gyvuliams tiekiami pirmenybę teikiant ūkiui, kuriame gyvuliai laikomi arba auginami bendradarbiaujant su kitais ekologiniais ūkiais; gyvulių tankumas ribojamas siekiant užtikrinti, kad gyvulininkystės tvarkymas būtų susietas su kultūrų auginimu; |
Pagrindimas | |
Šis pakeitimas ypač atspindi Viduržemio jūros baseino žemės ūkio ypatumus, kai gyvulių auginimas sutelkiamas kalnų vietovėse, o kultūrų – slėniuose, ir tėra nedaug ūkių, derinančių gyvulių ir kultūrų auginimą. Jeigu būtų reikalaujama, kad būtų naudojamas tik iš ekologinės gyvulininkystės gautas mėšlas, tai smarkiai apribotų arba visiškai panaikintų ekologinę žemdirbystę dideliuose ekologiniu požiūriu ypač svarbiuose pusiau sausringuose plotuose, kadangi juose auginama mažai gyvulių. Svarbu leisti naudoti iš ne ekologinės ekstensyvios gyvulininkystės gautą perpuvusį mėšlą šiuo metu taikomomis sąlygomis. | |
Pakeitimas 64 5 straipsnio k punktas | |
k) veislės parenkamos pirmenybę teikiant lėtai augančioms rūšims, atsižvelgus į gyvūnų gebėjimą prisitaikyti prie vietos sąlygų, jų gyvybingumą, atsparumą ligoms arba sveikatos problemas; |
k) veislės parenkamos pirmenybę teikiant lėtai augančioms rūšims, ilgaamžėms rūšims ir vietinėms veislėms, atsižvelgus į gyvūnų gebėjimą prisitaikyti prie vietos sąlygų, jų gyvybingumą, atsparumą ligoms arba sveikatos problemas. |
Pakeitimas 65 1 straipsnio l punktas | |
l) ekologiškus gyvulių pašarus turi sudaryti žemės ūkio ingredientai, pagaminti vykdant ekologinio ūkininkavimo veiklą ir iš natūralių ne žemės ūkio medžiagų; |
l) ekologiškus gyvulių pašarus turi sudaryti žemės ūkio ingredientai, pagaminti vykdant ekologinio ūkininkavimo veiklą ir iš natūralių ne žemės ūkio medžiagų ir jie turi atitikti specialius gyvulių ir jų mitybos reikalavimus atitinkamomis vystymosi stadijomis; išimtys turi būti leidžiamos remiantis 11 straipsniu. |
Pakeitimas 66 5 straipsnio n punktas | |
n) vandens ūkio produktų gamyba sumažina neigiamą poveikį vandens telkiniams; |
n) vandens ūkio produktų gamyba palaiko biologinę įvairovę ir gamtinės vandens ekosistemos kokybę bei sumažina neigiamą poveikį vandens ir žemės ekosistemoms; |
Pagrindimas | |
Į ekologinės gamybos principus reiktų įtraukti kuo daugiau integracinių priemonių, skirtų įtraukti ekologinio ūkininkavimo aplinkos, visuomenės sveikatos ir socialinius aspektus, tačiau taip pat reikia atsižvelgti į regioninius ir kultūrinius augalininkystės ir gyvulininkystės skirtumus. | |
Pakeitimas 67 6 straipsnio antraštinė dalis | |
Perdirbimui taikomi principai |
Perdirbimui ir paruošimui taikomi principai |
Pakeitimas 68 6 straipsnio įžanga | |
Šalia 4 straipsnyje išdėstytų bendrųjų principų perdirbtų ekologinių pašarų gamybai taip pat taikomi šie principai: |
Šalia 4 straipsnyje išdėstytų tikslų ir bendrųjų principų perdirbtų ekologinių pašarų gamybai ir paruošimui taip pat taikomi šie principai, įskaitant apibrėžimus ir galimus pakeitimus prieduose: |
Pagrindimas | |
Į šį straipsnį reikia įtraukti ekologiškų pašarų ruošimą ir aiškiai nurodyti išskirtinį sudėtinių dalių ir priedų, kurių kai kuriais atvejais negalima įsigyti, vartojimą. Tai taip pat taikoma visiems apibrėžimams ir galimiems priedų pakeitimams. | |
Pakeitimas 69 6 straipsnio a punktas | |
Pakeitimas neturi įtakos lietuviškam teksto variantui. | |
Pakeitimas 70 6 straipsnio b punktas | |
b) priedų ir perdirbimo medžiagų naudojama kuo mažiau ir tik tais atvejais, kai jie reikalingi technologiniams procesams; |
b) priedų ir perdirbimo medžiagų naudojama kuo mažiau ir tik tais atvejais, kai jie reikalingi technologiniams arba mitybos procesams ir jeigu joms naudoti buvo gautas leidimas remiantis 15 straipsnyje išdėstyta procedūra; ; |
Pakeitimas 71 6 straipsnio ca punktas (naujas) | |
|
ca) maistas yra kruopščiai apdorojamas, siekiant užtikrinti ekologiško maisto vientisumą; |
Pakeitimas 72 7 straipsnio 1 dalies 1 pastraipa | |
Visa ūkio komercinė veikla tvarkoma pagal ekologinei gamybai arba perėjimui prie ekologinės gamybos taikomus reikalavimus.
|
Visa ūkio agrikultūrinė veikla tvarkoma pagal ekologinei gamybai arba perėjimui prie ekologinės gamybos taikomus reikalavimus. |
Pagrindimas | |
Remiantis ekologinio vientisumo principu, galutinis perėjimo nuo įprastos prie ekologinės gamybos tikslas turėtų būti visiškai įdiegta ekologinė gamyba. | |
Pakeitimas 73 7 straipsnio 1 dalies 2 pastraipa | |
Pakeitimas neturi įtakos lietuviškam teksto variantui. | |
Pakeitimas 74 7 straipsnio 1 dalies 3 pastraipa | |
Jei remiantis antrąja pastraipa, ne visame ūkyje vyksta ekologinė gamyba, ūkininkas atskiria ekologinei gamybai naudojamą žemę, gyvulius ir produktus nuo likusios ūkio dalies ir šį atskyrimą atitinkamai registruoja. |
Jei remiantis antrąja pastraipa, ne visame ūkyje vyksta ekologinė gamyba, ūkininkas atskiria ekologinei gamybai naudojamą žemę, gyvulius ir produktus nuo likusios ūkio dalies ir šį atskyrimą atitinkamai registruoja. Šis atskyrimas taip pat turi būti mutatis mutandis taikomas ir vandens ūkiui. |
Pagrindimas | |
Būtina išplėsti atskyrimo reikalavimus, įtraukiant vandens ūkį. | |
Pakeitimas 75 7 straipsnio 2 dalies 2 pastraipa | |
Jei ūkininkai naudoja iš trečiųjų šalių įsigytus produktus, iš kurių gamina ekologiškus maisto produktus arba pašarus, jie turi reikalauti, kad pardavėjas patvirtintų, kad tiekiami produktai nėra pagaminti iš GMO.
|
Jei ūkininkai ar kiti ekologinės gamybos tiekėjai naudoja iš trečiųjų šalių įsigytus produktus, iš kurių gamina ekologiškus maisto produktus arba pašarus, jie turi reikalauti, kad pardavėjas patvirtintų, kad tiekiami produktai nėra pagaminti iš GMO ir juose nėra GMO arba jų nesudaro GMO. |
Pakeitimas 76 7 straipsnio 2 dalies 2a pastraipa (nauja) | |
|
Jeigu GMO patenka atsitiktinai arba tai yra techniškai neišvengiama, ūkio subjektai turi pateikti įrodymus, kad jie ėmėsi visų reikiamų priemonių, kad to išvengtų. |
Pakeitimas 77 8 straipsnio 1 dalies b punktas | |
b) dirvožemio derlingumas ir biologinis aktyvumas išlaikomas ir didinamas taikant daugiametę sėjomainą, įskaitant žaliąsias trąšas, tręšiant mėšlu ir organinėmis medžiagomis iš ekologinių ūkių; |
b) dirvožemio derlingumas ir biologinis aktyvumas išlaikomas ir didinamas taikant daugiametę sėjomainą, įskaitant žaliąsias trąšas, tręšiant gyvulininkystės nuotėkomis ir organinėmis medžiagomis iš ekologinių ūkių, geriausia kompostu; |
Pagrindimas | |
Nuotėkas sudaro ne tik trąšos, taigi „nuotėkos“ yra tinkamesnis terminas. | |
Be to, kartu su nuotėkomis gali būti naudojamos ir kitos organinės medžiagos. | |
Pakeitimas 78 8 straipsnio 1 dalies h punktas | |
h) patvirtintas sintetines medžiagas naudojant kultūroms, nustatoma, kokioms kultūroms jos gali būti naudojamos, naudojimo sąlygos ir apribojimai, naudojimo būdas, dozės, naudojimo laikas ir kontaktas su kitomis kultūromis; |
h) patvirtintas sintetines medžiagas naudojant kultūroms, nustatoma, kokioms kultūroms jos gali būti naudojamos, griežtos naudojimo sąlygos ir apribojimai, naudojimo būdas, dozės, naudojimo laikas ir kontaktas su kitomis kultūromis; |
Pakeitimas 79 9 straipsnio b punkto iii papunktis | |
iii) gyvuliai nuolatos turi turėti galimybę ganytis atviruose plotuose, visų pirma ganyklose, kai tai leidžia oro sąlygos ir žemės būklė;
|
iii) gyvuliai nuolatos turi turėti galimybę ganytis plotuose atvirame ore, visų pirma ganyklose, kai tai leidžia oro sąlygos ir žemės būklė, išskyrus atvejus, kai Bendrijos teisės aktuose yra numatyti apribojimai ir įpareigojimai, susiję su žmonių ir gyvūnų sveikatos apsauga; Komisija ir valstybės narės užtikrina, kad tokie apribojimai ir įpareigojimai nesukeltų gyvūnams kančių arba nuostolių rinkoms, skirtoms ekologiškiems produktams;
|
Pagrindimas | |
Neseniai priimtos Europos taisyklės reikalauja laikyti uždarytus ekologinių ūkių paukščius siekiant juos apsaugoti nuo H5N1, labai patogeniško paukščių gripo. Tai sukėlė diskusijas dėl gyvūnų gerovės (ekologinių viščiukų snapai nėra atbukinti ir tai gali sukelti gyvūnų gerovės problemų). Vartotojai susirūpinę, kad ekologiniai paukštienos produktai gali būti „mažiau ekologiški“ nei paprastai. Todėl institucijos turėtų būti įpareigotos ieškoti ir rasti ekologinės gyvulininkystės sektoriaus alternatyvų, kartu laikantis aukščiausių įmanomų gyvūnų gerovės standartų. | |
Pakeitimas 80 9 straipsnio b punkto iv papunktis | |
iv) gyvulių skaičius ribojamas siekiant sumažinti per didelį nuganymą, dirvožemio nutrypimą, eroziją arba užteršimą, kuriuos sukelia gyvūnai arba jų mėšlas; |
iv) gyvulių skaičius ribojamas siekiant sumažinti per didelį nuganymą, dirvožemio nutrypimą, eroziją arba užteršimą, kuriuos sukelia gyvūnai arba jų nuotėkos; |
Pagrindimas | |
Nuotėkas sudaro ne tik trąšos. | |
Pakeitimas 81 9 straipsnio b punkto v punktas | |
v) ekologiškai auginami gyvuliai laikomi atskirai arba turi būti lengvai atskiriami nuo kitų gyvulių; |
v) ekologiškai auginami gyvuliai laikomi atskirai nuo kitų gyvulių; |
Pagrindimas | |
Išbraukta sakinio dalis prieštarauja pirmajai sakinio daliai, juk gyvuliai gali likti neatskirti visą savo gyvenimą. | |
Pakeitimas 82 9 straipsnio b punkto x papunktis | |
x) aviliai ir bitininkystėje naudojamos medžiagos turi būti pagaminti iš natūralių medžiagų;
|
x) aviliai ir bitininkystėje naudojamos medžiagos turi būti pagaminti iš medžiagų, kurios yra išbandytos ir nedaro žalos aplinkai; |
Pagrindimas | |
Pvz., bičių avilių dalims gali būti naudojamas nerūdijantis plienas, kuris nedaro žalos aplinkai. | |
Pakeitimas 83 9 straipsnio c punkto i papunktis | |
i) neskatinama reprodukcija naudojant hormonus, išskyrus gydant reprodukcinius sutrikimus; |
i) iš esmės ekologiškai auginamų gyvūnų reprodukcija turėtų vykti natūraliais būdais. Vis dėlto dirbtinis apvaisinimas nedraudžiamas. Kitos dirbtinės arba pagalbinės reprodukcijos formos (pvz., embrionų transplantacija) yra nenaudojamos; |
Pagrindimas | |
Reglamento (EEB) Nr. 2092/91 tekstas daug aiškesnis. | |
Pakeitimas 84 9 straipsnio c punkto ii papunktis | |
ii) nenaudojamas klonavimas ir embrionų perkėlimas;
|
ii) nenaudojamos veisimo technikos, naudojant genų inžineriją, klonavimas ir embrionų perkėlimas; |
Pakeitimas 85 9 straipsnio d punkto i papunktis | |
i) gyvuliai šeriami ekologiškais pašarais, į kurių sudėtį gali įeiti tam tikra pašarų, pagamintų prie ekologinės gamybos pereinančiuose ūkiuose, dalis, kurie atitinka gyvūnų mitybos įvairiais jų vystymosi etapais reikalavimus; |
i) gyvuliai šeriami ekologiškai pašarais, siekiant įgyvendinti gyvūnų mitybos reikalavimus įvairiais jų vystymosi etapais; išimtys gali būti taikomos kaip nurodyta XX priede; apibrėžiama pašarų, gaunamų iš į ekologinį ūkį pereinančių ūkių, procentinė dalis, kuri gali būti naudojama; |
Pagrindimas | |
9 straipsnyje reikia pateikti aiškias taisyklės ir išimtis prieduose. | |
Pakeitimas 86 9 straipsnio d punkto ii papunktis | |
ii) gyvūnams turi būti sudarytos sąlygos ganytis ir gauti rupiųjų pašarų; |
ii) gyvūnams turi būti sudarytos sąlygos ganytis ir gauti rupiųjų pašarų, jei tai nedraudžiama dėl veterinarinių priežasčių, kurias vertina kompetentingos institucijos arba veterinarijos gydytojas, prižiūrintis gyvūnus; |
Pakeitimas 87 9 straipsnio e punkto ii papunktis | |
ii) ligų protrūkiai likviduojami nedelsiant siekiant, kad gyvūnai išvengtų kančių; Jei būtina, galima naudoti alopatinius vaistus, įskaitant antibiotikus, kai netinka fitoterapiniai, homeopatiniai ir kiti vaistai. |
ii) ligų protrūkiai likviduojami nedelsiant siekiant, kad gyvūnai išvengtų kančių; griežtai laikantis nustatytų sąlygų (turi būti nustatytas maksimalus panaudojimo vienam gyvūnui skaičius ir laukimo laikas), jei būtina, galima naudoti chemiškai pagamintus veterinarinius alopatinius vaistus, įskaitant antibiotikus, kai netinka fitoterapiniai, homeopatiniai ir kiti vaistai.
|
Pagrindimas | |
„Alopatiniai vaistai“ yra labai plati sąvoka. | |
Chemiškai pagamintų veterinarinių alopatinių vaistų panaudojimo tvarkos bei jų panaudojimo vienam gyvūnui skaičiaus nustatymas yra labai svarbus elementas, atitinkantis ekologinio žemės ūkio principus; tokia tvarka šiuo metu jau yra taikoma ir ji suteikia vartotojams garantijas dėl galimų liekanų. | |
Pakeitimas 88 10 straipsnio 1 dalis | |
1. Pagal 31 straipsnio 2 dalyje nurodytą tvarką ir laikydamasi II antraštinėje dalyje nustatytų tikslų ir principų Komisija nustato ekologiniam žemės ūkiui taikomas gamybos, įskaitant perėjimą prie ekologinės gamybos, taisykles. |
1. Pasikonsultavusi su suinteresuotomis šalimis, Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia siūlymą dėl teisės akto apie ekologiniam žemės ūkiui taikomas gamybos, įskaitant perėjimą prie ekologinės gamybos, taisykles. |
Pagrindimas | |
Reikia atitinkamai plėsti specialias vandens ūkiui skirtas taisykles; tam reikia specialios konsultacijos su atitinkamomis susijusiomis šalimis ir naujos teisinės procedūros su Parlamentu ir Taryba, kaip kad buvo praktikuojama praeityje su gyvulininkystės taisyklėmis. | |
Pakeitimas 89 11 straipsnio 1 dalies įžanga | |
1. Pagal 31 straipsnio 2 dalyje nurodytą tvarką ir laikydamasi II antraštinėje dalyje nustatytų tikslų ir principų Komisija nustato specialius kriterijus, skirtus patvirtinti ekologinio žemės ūkio produktus ir ekologiniame žemės ūkyje naudojamas medžiagas. |
1. Pagal 31 straipsnio 2 dalyje nurodytą tvarką, pasikonsultavusi su atitinkamomis susijusiomis šalimis ir laikydamasi II antraštinėje dalyje nustatytų tikslų ir principų Komisija nustato specialius kriterijus, skirtus patvirtinti ekologinio žemės ūkio produktus ir ekologiniame žemės ūkyje naudojamas medžiagas. |
Pakeitimas 90 11 straipsnio 1 dalies e punktas | |
e) valymo priemonėms; |
e) valymo, higienos ir dezinfekcijos priemonėms; |
Pakeitimas 91 11 straipsnio 1 dalies f punktas | |
f) kitoms medžiagoms. |
f) kitoms medžiagoms, pvz., vitaminams, mikroorganizmams ir augalų augimą skatinančioms medžiagoms. |
Pakeitimas92 11 straipsnio 2a dalis (nauja) | |
|
2a) Komisija užtikrina skaidrias su taikymu, dokumentacija, tikrinimu, vertinimu ir veiksmingu sprendimų priėmimu susijusias procedūras. Ji konsultuoja paraiškas padavusias valstybes nares ir naudojasi ekologinio ūkininkavimo ir maisto sektoriaus patirtimi. Suinteresuotos šalys turi turėti galimybę dalyvauti tam tikrų produktų ir medžiagų įtraukimo į tikslius sąrašus vertinimo procese. Prašymai teikti ar atšaukti pakeitimus bei su tuo susiję sprendimai turi būti skelbiami.
|
Pagrindimas | |
Į reglamentą reikėtų įtraukti suinteresuotų šalių dalyvavimo tvarką ir visuomenės informavimą apie pasikeitimus patvirtinus konkrečius produktus ir medžiagas, kuriuos leidžiama naudoti ekologinėje gamyboje. |
Pakeitimas 9311 straipsnio 2b dalis (nauja)
|
2b. Šios taisyklės taikomos augalų apsaugos produktams:
i) jie turi būti svarbi kovos su kenksmingu organizmu arba konkrečia liga priemonė, kai nėra galimybių kovoti alternatyviomis biologinėmis, fizinėmis ar veisimo priemonėmis arba taikant alternatyvias derliaus auginimo praktikas, arba kitokias veiksmingo ūkininkavimo praktikas;
ii) neaugalinės, negyvulinės, nemikrobinės arba neorganinės kilmės produktus, neatitinkančius gamtoje randamos formos, gali būti leista naudoti tik tuo atveju, jeigu užkertamas kelias jų tiesioginiam sąlyčiui su maistui naudojama (-omis) javų dalimi (-is);
iii) jų naudojimas yra laikinas; Komisija nurodo datą, nuo kurios jų naudojimas turi būti laipsniškai nutrauktas arba pratęstas; |
|
Pagrindimas
ES vartotojai dažnai renkasi ekologiškus produktus, kadangi jie pasikliauja, kad šių produktų gamybai nenaudojamos kenksmingos cheminės medžiagos. Sektorius turėtų būti raginamas toliau ieškoti tinkamų pakaitalų laikinai (iki nustatytos datos) naudojamoms cheminėms medžiagoms. Tai jau padaryta tradicinių gyvūnų pašarų sudėtinių dalių atveju: nustatytos galutinės jų naudojimo pabaigos datos ir sektorius šiuo metu ieško ekologiškų pakaitalų tradicinėms gyvūnų pašarų sudėtinėms dalims, kurios vis dar naudojamos ekologinėje gyvulininkystėje.
Pakeitimas 94
11 straipsnio 2c dalis (nauja)
|
2c. Mėsos ir kaulų miltai nenaudojami maistui skirtiems gyvuliams šerti. |
|
Pagrindimas
Ekologinėje žemdirbystėje nenaudojami mėsos ir kaulų miltai ir panašūs produktai.
Pakeitimas 9512 straipsnio 1 dalies c punktas
c) anksčiau neekologiškai augintų pieninių gyvulių pienas ir pieno produktai gali būti parduodami pažymėjus ekologiniu ženklu po to, kai baigiasi laikotarpis, nustatytas pagal 31 straipsnio 2 dalyje nurodytą tvarką; |
c) anksčiau neekologiškai augintų pieninių gyvulių pienas ir pieno produktai, taip pat kiti produktai, pvz., mėsa, kiaušiniai ir medus, gali būti parduodami pažymėjus ekologiniu ženklu po to, kai baigiasi laikotarpis, nustatytas pagal 31 straipsnio 2 dalyje nurodytą tvarką; |
|
Pakeitimas 9613 straipsnio 3 dalis
3. Negalima naudoti heksano ir kitų organinių tirpiklių. |
3. Negalima naudoti heksano ir cheminių tirpiklių. |
|
Pagrindimas
Tinkamesnė terminologija. Tirpikliai yra cheminiai, o ne organiniai.
Pakeitimas 97 13 straipsnio 4 dalies antra pastraipa | |
Jei pašarų gamintojai naudoja iš trečiųjų šalių įsigytus ingredientus ir priedus, iš kurių gamina ekologiškus pašarus ekologiškai auginamiems gyvuliams, jie turi reikalauti, kad pardavėjas patvirtintų, kad tiekiami produktai nėra pagaminti iš GMO. |
Jei pašarų gamintojai naudoja iš trečiųjų šalių įsigytus ingredientus ir priedus, iš kurių gamina ekologiškus pašarus ekologiškai auginamiems gyvuliams, pardavėjas gamintojų prašymu turi raštiškai patvirtinti, kad tiekiami produktai nėra pagaminti iš dalies arba visiškai nenaudojant GMO. |
Pagrindimas | |
Ekologiškų produktų kokybė ir įvairovė palyginti su tradiciniais produktais negali būti suderinta su tradiciniams produktams taikoma riba, kurią peržengus, privaloma nurodyti, kad produktas užterštas GMO, t. y. tradicinių produktų atveju toleruojama tyčinė tarša. Reikėtų neleisti taikyti tokios ribos ekologiškiems produktams: juose negali būti GMO. | |
Kadangi GMO produktus draudžiama naudoti ekologinio ūkininkavimo procese, vartotojas privalėtų prašyti dokumento, patvirtinančio, kad GMO nebuvo naudojami gaminant pašarus, o tiekėjas privalėtų tokį dokumentą pateikti. | |
Pakeitimas 98 14 straipsnio 1 dalies a punktas | |
a) mažiausiai 95 % žemės ūkio kilmės produkto ingredientų svorio dalies sudaro ekologiški ingredientai; |
a) mažiausiai 95 % žemės ūkio kilmės produkto ingredientų svorio dalies sudaro ekologiški ingredientai, neskaitant vandens ir druskos;
|
Pakeitimas 99
14 straipsnio 1 dalies b punktas
b) ne žemės ūkio kilmės ingredientai ir pagalbinės apdorojimo medžiagos gali būti naudojamos, jeigu jos patvirtintos pagal 15 straipsnį;
|
b) specialiam vartojimui skirtuose maisto produktuose gali būti naudojami papildai, pagalbinės apdorojimo medžiagos, kvapai, vanduo, druska, mikroorganizmų ir bakterijų preparatai, mineralai, mikroelementai, vitaminai, amino rūgštys ir kitos maistinės mikromedžagos, jeigu jos leidžiamos pagal 15 straipsnį;
|
|
Pakeitimas 100
14 straipsnio 1 dalies c punktas
c) neekologiški žemės ūkio ingredientai gali būti naudojami tik tuomet, jeigu jie patvirtinti pagal 15 straipsnį.
|
c) neekologiški žemės ūkio ingredientai gali būti naudojami tik tuomet, jeigu jie leidžiami pagal 15 straipsnį arba juos laikinai leido naudoti valstybė narė;
|
|
Pakeitimas 101
14 straispnio 1 dalies ca punktas (naujas)
|
ca) ekologinis ingridientas neturi būti naudojamas kartu su neekologiniu arba pereinančiame ūkyje pagamintu ingridientu;
|
|
Pakeitimas 102 14 straipsnio 1 dalies cb punktas (naujas) | |
|
cb) maisto produktuose, pagamintuose iš derliaus, gauto pereinančiame ūkyje, gali būti tik vienas žemės ūkio kilmės ingridientas. |
Pakeitimas 103
14 straipsnio 2 dalis
2. Ekologiško maisto gavyba, apdorojimas ir laikymas atliekamas stengiantis, kad ingredientai neprarastų savo savybių. Apdorojant šiuos produktus nenaudojamos medžiagos ir metodai, kurie gali atkurti šias savybes arba ištaisyti aplaidumo rezultatus. |
2. Ekologiško maisto gavyba, tvarkymas, gabenimas, apdorojimas ir laikymas ir pardavimas atliekamas stengiantis, kad ingredientai neprarastų savo savybių. Apdorojant šiuos produktus nenaudojamos medžiagos ir metodai, kurie gali atkurti šias savybes arba ištaisyti aplaidumo rezultatus. |
|
Pagrindimas
Siekiant apibrėžti griežtesnį procesų sąrašą reikėtų įtraukti tvarkymą, gabenimą ir pardavimą. Be to, logiška, kad šioje dalyje pateikta nuostata dėl pastangų išlaikyti ypatybes būtų taikoma ir produktams, o ne tik ingredientams.
Pakeitimas 104 14 straipsnio 3 dalies 2 pastraipa | |
Jei perdirbėjai naudoja iš trečiųjų šalių įsigytas pagalbines apdorojimo medžiagas, iš kurių gamina ekologišką maistą arba pašarus, jie turi reikalauti, kad pardavėjas patvirtintų, kad tiekiami produktai nėra pagaminti iš GMO. |
Jei perdirbėjai naudoja iš trečiųjų šalių įsigytas pagalbines apdorojimo medžiagas, iš kurių gamina ekologišką maistą arba pašarus, pardavėjas perdirbėjų prašymu turi raštiškai patvirtinti, kad tiekiami produktai nėra pagaminti iš arba naudojant GMO. |
Pagrindimas | |
Kadangi GMO produktus draudžiama naudoti ekologinio ūkininkavimo procese, vartotojas privalėtų prašyti dokumento, patvirtinančio, kad GMO nebuvo naudojami gaminant pašarus, o tiekėjas privalėtų tokį dokumentą pateikti. |
Pakeitimas 105
14 straipsnio 3a dalis (nauja)
|
3a. Ekologiško maisto gavyba, apdorojimas ir laikymas atliekamas užtikrinant, kad šie procesai vyks skirtingoje vietoje ir skirtingu laiku nei kiti, su ne ekologine gamyba susiję procesai. |
|
Pagrindimas
Siekiama užtikrinti, kad mišrią veiklą vykdančios įmonės įdiegtų veiksmingas kontrolės priemones ir tinkamu būdu atskirtų atitinkamus technologinius procesus.
Pakeitimas 106 14 straipsnio 3a dalis (nauja) | |
|
3a. Valstybės narės gali išlaikyti arba nustatyti griežtesnes apdoroto maisto gamybos taisykles su sąlyga, kad tos taisyklės atitinka Bendrijos teisę ir nestabdo arba neapriboja laisvo šiuos teisės aktus atitinkančių produktų judėjimo. |
Pagrindimas | |
Valstybėms narėms turi būti suteikta galimybė nustatyti griežtesnes apdoroto maisto gamybos taisykles ekologinėje gamyboje. Tai svarbu, nes sukuriama konkurencijos su etiškesniais produktais galimybė ir vartotojams suteikiamas didesnis ekologinių produktų pasirinkimas. | |
Pakeitimas 107 15 straipsnio 3a dalis (nauja) | |
|
3a. Valstybės narės gali išlaikyti arba nustatyti griežtesnes tam tikrų produktų ir medžiagų naudojimo apdorojant produktus taisykles su sąlyga, kad tos taisyklės atitinka Bendrijos teisę ir nestabdo arba neapriboja laisvo šiuos teisės aktus atitinkančių produktų judėjimo. |
Pagrindimas | |
Valstybėms narėms turi būti suteikta galimybė nustatyti griežtesnes tam tikrų produktų ir mežiagų naudojimo ekologinėje gamyboje taisykles. Tai svarbu, nes sukuriama konkurencijos su etiškesniais produktais galimybė ir vartotojams suteikiamas didesnis ekologinių produktų pasirinkimas. | |
Pakeitimas 108 16 straipsnio 2 dalies ba punktas (naujas) | |
|
ba) kai su žmonių ir gyvūnų sveikatos apsauga susiję apribojimai ir prievolės nustatomi remiantis Bendrijos teisės aktais; |
Pagrindimas | |
Įvairios šiame straipsnyje numatytos priemonės ir nuostatos yra nereikalingos ir susijusios su atvejais (pvz., perėjimo prie ekologinės gamybos), kai tam tikro lankstumo akivaizdžiai reikia tik laikinai. | |
Lankstesnio taisyklių taikymo ekologiniam ūkininkavimui sąlygos taip pat turėtų būti išdėstytos pagal pirmumo tvarką ir sumažintos. | |
Tik keletas ypatingų priemonių turėtų būti nustatomos pagal komitologijos procedūrą. | |
Galiausiai, apie visas laikinai nuo ekologinio ūkininkavimo taisyklių leidžiančias nukrypti nuostatas turi būti pranešama kompetentingoms institucijos, tarp jų ir sertifikavimo įstaigoms, o kontrolės įstaigos turi įvertinti ir vietoje patikrinti ūkininko pasiūlytą veiksmų planą savo ypatingai situacijai spręsti. | |
Pakeitimas 109 16 straipsnio 2 dalies h punktas (naujas) | |
h) kai remiantis Bendrijos teisės aktais įvedami apribojimai ir įpareigojimai, skirti apsaugoti žmonių ir gyvūnų sveikatą. |
išbraukta |
Pagrindimas | |
Įvairios šiame straipsnyje numatytos priemonės ir nuostatos yra nereikalingos ir susijusios su atvejais (pvz., perėjimo prie ekologinės gamybos), kai tam tikro lankstumo akivaizdžiai reikia tik laikinai. | |
Lankstesnio taisyklių taikymo ekologiniam ūkininkavimui sąlygos taip pat turėtų būti išdėstytos pagal pirmumo tvarką ir sumažintos. | |
Tik keletas ypatingų priemonių turėtų būti nustatomos pagal komitologijos procedūrą. | |
Galiausiai, apie visas laikinai nuo ekologinio ūkininkavimo taisyklių leidžiančias nukrypti nuostatas turi būti pranešama kompetentingoms institucijos, tarp jų ir sertifikavimo įstaigoms, o kontrolės įstaigos turi įvertinti ir vietoje patikrinti ūkininko pasiūlytą veiksmų planą savo ypatingai situacijai spręsti. | |
Pakeitimas 110 16 straipsnio 2 dalies 1a punktas (naujas) | |
|
Išimtys taikomos, kai reikia, ribotą laikotarpį ir remiantis su tuo susijusio regiono arba ūkio vystymosi planu, skirtu iškilusioms problemoms spręsti. |
|
Informacija apie pagal šį straipsnį suteiktas išimtis prieinama plačiajai visuomenei ir peržiūrima mažiausiai kas trejus metus. |
Pagrindimas | |
Mažiau ribojančios taisyklės ir Komisijos suteikiamas leidimas daryti išimtis turi būti taikoma minimaliai, aiškiai apibrėžiant kriterijus ir procedūras, po kurių prašymas gali būti patvirtintas arba atmestas. | |
Pakeitimas 111 17 straipsnio 1 dalis | |
1) I priede išvardyti terminai, jų išvestiniai žodžiai arba mažybinės formos, atskirai arba junginiuose, gali būti vartojami visoje Bendrijoje ir bet kuria Bendrijos kalba produktų, kurie gaminami, kontroliuojami arba importuojami remiantis šiuo reglamentu, ženklinimui ir reklamai. |
1) I priede išvardyti terminai, jų išvestiniai žodžiai arba mažybinės formos, atskirai arba junginiuose, gali būti vartojami visoje Bendrijoje ir bet kuria Bendrijos kalba produktų, kurie gaminami, kontroliuojami arba importuojami remiantis šiuo reglamentu, ženklinimui ir reklamai. Apdorotiems produktams šie terminai gali būti naudojami tik: a) produkto pavadinime ir etiketėje, jei bent 95 % (pagal svorį) žemės ūkio kilmės produkto ingredientų pagaminti ekologiniu būdu ir, be to, jei visi pagrindiniai ingredientai pagaminti ekologiniu būdu; b) ingredientų sąraše, kad duomenys apie ekologiškus ingredientus būtų pateikti tokiu pat būdu, kaip ir kitų ingredientų duomenys, t. y. naudojant tą pačią spalvą, šrifto dydį ir stilių. Šie produktai nežymimi etikete su ekologinės produkcijos ženklu. |
Pagrindimas | |
Siekiant, kad apdoroti produktai būtų paženklinti ekologiškos produkcijos ženklu, ypač svarbu, kad 95 proc. (pagal svorį) žemės ūkio kilmės produkto ingredientų būtų pagaminti ekologiniu būdu. Pavyzdžiui, didžiąją (pagal svorį) sriubos dalį gali sudaryti vanduo. Šiuo atveju ekologiškų produktų procentinė dalis bus mažesnė nei 95 proc., tačiau jei nepriskaičiuotume vandens dalies, visi arba beveik visi kiti ingredientai turėtų būti pagaminti ekologiniu būdu. Be to, gali pasitaikyti apdoroti produktų, kurių gamintojas neturėjo galimybių jų gamybai naudoti vien ekologiškus ingredientus. Vis dėlto tai galėtų tapti svarbia nauja rinka ekologiškų žemės ūkio produktų gamintojams, jeigu jie galėtų tiekti savo produktus klientams, kurie juos perdirbtų. Abipusės naudos turėtų ir ūkininkai, ir vartotojai, jeigu būtų sudaryta galimybė nurodyti, kad kai kurie ingredientai pagaminti ekologiniu būdu, kadangi tai pateisintų ir aukštesnę galutinio produkto kainą. Vis dėlto, siekiant neklaidinti vartotojų, šiems atvejams turėtų būti parengti ženklinimo reikalavimai. | |
Pakeitimas 112 17 straipsnio 2 dalis | |
2. I priede išvardyti terminai, jų išvestiniai žodžiai arba mažybinės formos, atskirai arba junginiuose, negali būti vartojami visoje Bendrijoje ir bet kuria Bendrijos kalba produktų, kurie negaminami, nekontroliuojami arba neimportuojami pagal šį reglamentą, ženklinimui ir reklamai. |
2. I priede išvardyti terminai, jų išvestiniai žodžiai arba mažybinės formos, atskirai arba junginiuose arba numanomi, negali būti vartojami visoje Bendrijoje ir bet kuria Bendrijos kalba ekologiškų produktų, kurie negaminami, importuojami, kontroliuojami ir sertifikuojami nekontroliuojami arba neimportuojami pagal šį reglamentą, ženklinimui ir reklamai. |
Pakeitimas 113 17 straipsnio 3 dalis | |
3. I priede išvardyti terminai, jų išvestiniai žodžiai arba mažybinės formos, atskirai arba junginiuose, negali būti vartojami ženklinti produktus, kurių etiketėse nurodyta, kad juose yra GMO, juo sudaro GMO arba jie yra pagaminti iš GMO. |
3. I priede išvardyti terminai, jų išvestiniai žodžiai arba mažybinės formos, atskirai arba junginiuose, nevartojami ženklinti produktams, kurių etiketėse nurodyta, kad juose yra GMO, juos sudaro GMO arba jie yra pagaminti iš GMO arba su GMO, arba akivaizdu, kad produktas, ingredientas arba naudoti pašarai buvo užteršti GMO. |
Pagrindimas | |
Kaip reikalauja suinteresuoti asmenys ir vartotojai, ekologiškų produktų negalima ženklinti klaidinančia informacija apie atsitiktinį arba tyčinių veiksmų sąlygotą GMO patekimą į ekologiškus produktus. Į ekologiškus produktus GMO ir atsitiktinai neturėtų patekti. | |
Pakeitimas 114 17 straipsnio 4 dalis | |
4. Valstybės narės imasi reikiamų priemonių užtikrinti, kad būtų laikomasi šio straipsnio. |
4. Valstybės narės imasi reikiamų priemonių užtikrinti, kad būtų laikomasi šio straipsnio ir siekiant išvengti neteisėto šiame straipsnyje minimų terminų vartojimo. |
Pagrindimas | |
Vis dar dažnai neteisėtai vartojamas terminas „ekologiškas“. Tam reikia užkirsti kelią priimant aiškius teisės aktus. | |
Pakeitimas 115 18 straipsnio 1 dalies a punktas | |
a) 22 straipsnio 7 dalyje nurodytas ūkio subjektą kontroliuojančios kontrolės įstaigos kodas; |
a) 22 straipsnio 7 dalyje nurodytas ūkio subjektą kontroliuojančios, sertifikuojančios ir tikrinančios kontrolės įstaigos arba institucijos kodas; |
Pagrindimas | |
Reikėtų įtraukti kontroliuojančias ir tikrinančias institucijas. | |
Pakeitimas 116 18 straipsnio 1 dalies b punktas | |
b) kai nenaudojamas 19 straipsnyje nurodytas logotipas, bent viena II priede išvardyta nuoroda didžiosiomis raidėmis. |
b) 19 straipsnyje nurodytas logotipas ir bent viena II priede išvardyta nuoroda didžiosiomis raidėmis. |
Pagrindimas | |
Logotipas turėtų būti privalomas, kad vartotojai galėtų lengvai atpažinti ekologiškus produktus. | |
Pakeitimas 117 18 straipsnio 1 dalies ba punktas (naujas) | |
|
ba) produkto ar žemės ūkio žaliavų, iš kurių sudarytas produktas, kilmės vietos nuoroda, konkrečiai – išaiškinimas, ar produktas yra iš Bendrijos, trečiųjų šalių, ar mišrios kilmės. Kartu su kilmės vietos nuoroda pateikiamas šalies pavadinimas, jei ši šalis yra produkto arba žaliavų, iš kurių jis pagamintas, kilmės šalis. |
Pagrindimas | |
Produkto kilmė dažnai susijusi su jo kokybe ir specifinėmis ypatybėmis, t. y. veiksniais, kuriems teikiama ypatinga reikšmė aukštos kokybės, pvz., ekologiškų, produktų atveju. | |
Pakeitimas 118 19 straipsnio antraštė | |
Bendrijos ekologinės gamybos logotipas |
Bendrijos ir nacionaliniai ekologinės gamybos logotipai |
Pakeitimas 119 19 straipsnio 1 pastraipa | |
1. Pagal 31 straipsnio 2 dalyje nurodytą tvarką Komisija apibrėžia Bendrijos logotipą, kuris gali būti naudojamas pagal šį reglamentą pagamintiems, kontroliuojamiems arba importuojamiems produktams ženklinti, pristatyti ir reklamuoti. |
1. Pagal 31 straipsnio 2 dalyje nurodytą tvarką Komisija apibrėžia Bendrijos logotipą, kuris yra naudojamas pagal šį reglamentą pagamintiems, kontroliuojamiems arba importuojamiems produktams ženklinti, pristatyti ir reklamuoti ir kuris turi būti pagrindinis ekologiškų produktų identifikavimo simbolis visoje ES. |
Pagrindimas | |
Logotipas turėtų būti privalomas, kad būtų skatinama visoje ES rinkoje naudoti vieningas ekologiškų produktų identifikavimo priemones ir užtikrinta, kad juos atpažins vartotojai. Šis pakeitimas praktikoje įgyvendina ekologinio ūkininkavimo „vieningą koncepciją“, apibrėžtą Europos veiksmų plane, skirtame ekologiniams maisto produktams ir ekologiniam ūkininkavimui. | |
Pakeitimas 120 19 straipsnio 1a pastraipa (nauja) | |
|
1a. Bendrijos logotipas nenaudojamas perdirbtam maistui ženklinti, kaip nurodyta 14 straipsnio 1 dalyje, arba pereinant prie ekologiškos produkcijos. |
Pagrindimas | |
Bendrijos logotipas nenaudojamas produktams, kurių sudėtyje yra daugiau nei 5 proc. (pagal svorį) tradicinių ingredientų. | |
Pakeitimas 121 21straipsnis | |
Pagal 31 straipsnio 2 dalyje nurodytą tvarką Komisija nustato specialius ženklinimo reikalavimus, taikomus ekologiškiems pašarams ir produktams, gaminamiems prie ekologinės gamybos pereinančiuose ūkiuose. |
Pagal 31 straipsnio 2 dalyje nurodytą tvarką Komisija nustato specialius ženklinimo reikalavimus, taikomus ekologiškiems pašarams. |
Pagrindimas | |
Etiketėse ir reklaminiuose šūkiuose turi būti aiškiai nurodyti specialūs reikalavimai produktams, gaminamiems prie ekologinės gamybos pereinančiuose ūkiuose. | |
Pakeitimas 122 21 straipsnio 1a dalis (nauja) | |
|
Ant augalinių produktų etikečių ar reklamoje turi būti nuorodos į perėjimą prie ekologinės gamybos, įrodžius, kad tokie produktai atitinka šio reglamento 12 straipsnyje nurodytus reikalavimus. |
|
Tokioje informacijoje yra: |
|
a) nurodyta „pagaminta pereinant prie ekologinio ūkininkavimo“ |
|
b) raidžių spalva, dydis ir stilius, leidžiantis vartotojams aiškiai nustatyti specifinį perėjimo prie ekologinės gamybos produktą: |
Pagrindimas | |
Etiketėse ir reklaminiuose šūkiuose turi būti aiškiai nurodyti specialūs reikalavimai produktams, gaminamiems prie ekologinės gamybos pereinančiuose ūkiuose. | |
Pakeitimas 123 22 straipsnio 4 dalies 1 pastraipa | |
Pagal Reglamento (EB) Nr. 882/2004 5 traipsnį kompetentinga institucija perduoda tam tikras kontrolės funkcijas vienai ar keletui kontrolės įstaigų. |
Pagal Reglamento (EB) Nr. 882/2004 4 traipsnio 3 dalį ir 5 straipsnio 1 dalį kompetentinga institucija perduoda tam tikras kontrolės funkcijas vienai ar keletui kontrolės institucijų arba įstaigų. |
Pagrindimas | |
Pateiktame tekste nenumatyta perduoti kontrolės funkcijas kontrolės institucijoms, kurios nėra kompetentinga institucija. Ši praktika taikoma kai kuriose valstybėse narėse, pvz., Ispanijoje, ir remiasi Reglamento (EB) Nr. 882/2004 4 straipsnio 3 dalies ir Reglamento (EEB) Nr. 2092/91 nuostatomis. | |
Pakeitimas 124 22 straipsnio 4 dalies 2 pastraipa | |
Kontrolės įstaigos vykdo reikalavimus, nustatytus Europos standarte EN 45011 arba ISO vadovo 65 „Bendrieji sertifikacijos įstaigoms keliami reikalavimai“ paskutinėje, vėliausiai paskelbtoje Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, C serijoje, redakcijoje. |
Kontrolės įstaigos akredituojamos pagal Europos standartą EN 45011 arba ISO vadovo 65 „Bendrieji sertifikacijos įstaigoms keliami reikalavimai“ paskutinę, vėliausiai paskelbtą Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, C serijoje, redakciją. |
Pagrindimas | |
Siekiant užtikrinti kompetenciją ir objektyvumą, kontrolės įstaiga turėtų būti akredituojama pagal EN 45011 standartą, t. y. nuostata dėl reikalavimų vykdymo yra nepakankama. | |
Pakeitimas 125 22 straipsnio 7 dalis | |
7. Valstybės narės suteikia kodą kiekvienai kontrolės įstaigai, vykdančiai kontrolę pagal šį reglamentą. |
7. Valstybės narės suteikia kodą kiekvienai kontrolės įstaigai arba institucijai, vykdančiai kontrolę, tikrinimą ir sertifikavimą pagal šį reglamentą. |
Pagrindimas | |
Reikėtų įtraukti kontroliuojančias ir tikrinančias institucijas. | |
Pakeitimas26 22 straipsnio 8a dalis (nauja) | |
|
8a. Visais atvejais valstybės narės užtikrina, kad taikant nustatytą kontrolės sistemą būtų galima atsekti visus produkto gamybos, paruošimo ir paskirstymo etapus, siekiant suteikti vartotojui garantiją, kad produktas buvo pagamintas laikantis šio reglamento.
|
Pagrindimas | |
Atsekamumas turi būti užtikrintas visais gamybos etapais. | |
Pakeitimas 127 23 straipsnio 1 dalies a punktas | |
a) pranešti apie tokią veiklą valstybės narės, kurioje ši veikla yra vykdoma, kompetentingai institucijai; |
a) pranešti apie visą tokios veiklos sritį valstybės narės, kurioje ši veikla yra vykdoma, kompetentingai institucijai; |
Pakeitimas 128 23 straipsnio 4 dalis | |
4. Kompetentinga institucija turi atnaujinamą sąrašą, kurioje yra kontroliuojamų ūkio subjektų pavadinimai ir adresai.
|
Kompetentingos institucijos ir kontrolės įstaigos turi atnaujinamą sąrašą, kurioje yra kontroliuojamų ūkio subjektų pavadinimai ir adresai. Šis sąrašas pateikiamas suinteresuotosioms šalims. |
Pagrindimas | |
Kontrolės institucijos ir įstaigos turėtų turėti ūkio subjektų sąrašą, kurį galėtų pateikti visuomenei. | |
Pakeitimas 129 24 straipsnio 3 a dalis (nauja) | |
|
3a. Pripažįstant ir pažymint, kad ekologinių ūkių savininkų dalyvavimas sprendimų priėmimo ir sertifikavimo procese svarbus, nuolat rengiami susitikimai su suinteresuotomis šalimis. |
Pagrindimas | |
Ekologinės gamybos sektoriaus suinteresuotosios šalys reikalauja teisės dalyvauti sprendimų priėmimo ir naujų metodų sertifikavimo procese: Komisijos kontrolės tarnybos ir valstybių kompetentingos institucijos turi atsižvelgti į jų gebėjimą įvertinti novatoriškas technologijas. | |
Pakeitimas 130 25 straipsnio 1 dalies a punktas | |
a) jei nustatoma, kad nesilaikoma šiame reglamente nustatytų reikalavimų, užtikrina, kad 17, 18 ir 19 straipsniuose numatytos nuorodos ir logotipai nebūtų naudojami visai produktų partijai arba gamybai, kurios vykdymo metu buvo nesilaikoma taisyklių; |
a) jei nustatoma, kad nesilaikoma šiame reglamente nustatytų reikalavimų, užtikrina, kad 17, 18 ir 19 straipsniuose numatytos nuorodos ir logotipai nebūtų naudojami arba išimti visai produktų partijai arba gamybai, kurios vykdymo metu buvo nesilaikoma taisyklių; |
Pakeitimas 131 26 straipsnis | |
Pateikus prašymą, grindžiamą tuo, jog reikia užtikrinti, kad produktas būtų pagamintas pagal šį reglamentą, kompetentingos institucijos ir kontrolės įstaigos pasikeičia atitinkama informacija apie atliktų kontrolių rezultatus su kitomis kompetentingomis institucijomis ir kontrolės įstaigomis. Jos taip pat gali keistis tokia informacija savo iniciatyva. |
Pateikus prašymą, grindžiamą tuo, jog reikia užtikrinti, kad produktas būtų pagamintas pagal šį reglamentą, kompetentingos institucijos, sprendimų priėmimo procese dalyvaujančių nacionalinių ir suinteresuotų Bendrijos šalių atstovai ir kontrolės įstaigos pasikeičia atitinkama informacija apie atliktų kontrolių rezultatus su kitomis kompetentingomis institucijomis ir kontrolės įstaigomis. Jos taip pat gali keistis tokia informacija savo iniciatyva. |
Pagrindimas | |
Žr. 24 straipsnio pakeitimo pagrindimą. Šiuo straipsniu siekiama užtikrinti, kad ekologinių ūkių savininkai dalyvautų minėtuose procesuose ir dalintųsi įgytomis žiniomis. | |
Pakeitimas 132 27 straipsnio 1 dalis | |
1. Iš trečiosios šalies importuotas produktas gali būti pateiktas į Bendrijos rinką pažymėtas ekologiniu ženklu, kai jis atitinka šio reglamento II, III ir IV antraštinėse dalyse išdėstytas nuostatas. |
1. Iš trečiosios šalies importuotas produktas gali būti pateiktas į Bendrijos rinką pažymėtas ekologiniu ženklu, kai: a) jis atitinka šiame reglamente išdėstytas nuostatas; |
|
b) gamybos, importo ir prekybos įmonių kontrolė atitinka Bendrijos kontrolę, kurią vykdo Bendrijos oficialiai pripažinta kontrolės institucija arba įstaiga; |
|
c) gamybos, importo ir prekybos įmonės bet kuriuo metu gali pateikti įrodymų, kad produktai atitinka šio reglamento reikalavimus; |
|
d) kompetentinga kontrolės institucija išduoda produktų sertifikatus, patvirtinančius, kad produktai atitinka šio reglamento reikalavimus. |
Pakeitimas 133 27 straipsnio 2 dalis | |
2. Trečiosios šalies ūkio subjektas, pageidaujantis pateikti į Bendrijos rinką ekologiniu ženklu pažymėtą produktą pagal 1 dalyje numatytas sąlygas, pateikia informaciją apie savo veiklą V antraštinėje dalyje nurodytai kompetentingai institucijai arba kontrolės įstaigai, jeigu tokia institucija arba įstaiga atlieka trečiųjų šalių gamybos kontrolę, arba pagal 5 dalį patvirtintai kontrolės įstaigai. |
2. Trečiosios šalies ūkio subjektas, pageidaujantis bet kuriame produktų gamybos, perdirbimo ar paskirstymo etape pateikti į Bendrijos rinką ekologiniu ženklu pažymėtą produktą pagal 1 dalyje numatytas sąlygas, pateikia informaciją apie savo veiklą V antraštinėje dalyje nurodytai kompetentingai institucijai, kompetentingai institucijai arba kontrolės įstaigai, jeigu tokia institucija arba įstaiga atlieka trečiųjų šalių gamybos kontrolę, arba pagal 5 dalį patvirtintai kontrolės įstaigai.
Tokie produktai apsaugomi kompetentingos kontrolės institucijų arba kontrolės įstaigų išduotu sertifikatu, patvirtinančiu, jog produktai atitinka šios dalies reikalavimus. |
Pagrindimas | |
Svarbu užtikrinti, kad visi susiję ūkio subjektai praneštų apie savo veiklą kontrolės sistemos įstaigoms, lygiavertėms Bendrijos sistemai. Atitinkamiems produktams turėtų būti išduotas sertifikatas, kad būtų pripažinta, jog jie atitinka visus atitinkamuose Bendrijos teisės aktuose apibrėžtus reikalavimus. | |
Pakeitimas 134 27 straipsnio 2a dalis (nauja) | |
|
Susijęs ūkio subjektas turi būti pasirengęs bet kuriuo metu pateikti importuotojams arba nacionalinėms institucijoms dokumentais patvirtintus įrodymus, išduotus kontrolės institucijos arba kontrolės įstaigos, kaip apibrėžta V antraštinėje dalyje, kurie sudarytų galimybę nustatyti paskutinę operaciją atlikusio ūkio subjekto tapatybę ir įvertinti, ar jis atitinka šio reglamento reikalavimus. |
Pakeitimas 135 27 straipsnio 3 dalies a punktas | |
a) produktas pagamintas pagal gamybos standartus, lygiaverčius standartams, taikomiems ekologinei gamybai Bendrijoje, arba pagal tarptautiniu mastu pripažintus standartus, išdėstytus Codex Alimentarius gairėse; |
a) produktas pagamintas pagal gamybos standartus, lygiaverčius standartams, taikomiems ekologinei gamybai Bendrijoje, atsižvelgiant į Codex Alimentarius gaires CAC/GL 32; |
Pagrindimas | |
ES rinkoje parduodami ekologiniu ženklu pažymėti produktai turi atitikti standartus, lygiaverčius standartams, taikomiems Sąjungoje. Codex Alimentarius gairės – tarptautiniu mastu pripažinta priemonė, skirta ekologinio ūkininkavimo teisės normoms parengti. Vis dėlto šios gairės nėra privalomos ir nebūtinai atitinka Bendrijos taisykles. Be to, jose nepakankamai apibrėžta apdorotų gyvulinės kilmės produktų sritis. | |
Pakeitimas 136 27 straipsnio 3 dalies b punktas | |
b) gamintojui taikoma kontrolės tvarka lygiavertė Bendrijos kontrolės sistemos tvarkai, arba atitinka Codex Alimentarius gaires; |
b) ūkio subjektui taikoma kontrolės tvarka lygiavertė Bendrijos kontrolės sistemos tvarkai, atsižvelgiant į Codex Alimentarius gaires CAC/GL 32; |
Pagrindimas | |
ES rinkoje parduodami ekologiniu ženklu pažymėti produktai turi atitikti standartus, lygiaverčius standartams, taikomiems Sąjungoje. Codex Alimentarius gairės – tarptautiniu mastu pripažinta priemonė, skirta ekologinio ūkininkavimo teisės normoms parengti. Vis dėlto šios gairės nėra privalomos ir nebūtinai atitinka Bendrijos taisykles. Be to, jose nepakankamai apibrėžta apdorotų gyvulinės kilmės produktų sritis. | |
Pakeitimas 137 27 straipsnio 3 dalies c punktas | |
c) trečiosios šalies ūkio subjektas, norintis pateikti savo produktą su ekologiniu ženklu į Bendrijos rinką pagal šioje dalyje nustatytas sąlygas, sutiko, kad jo veikla būtų kontroliuojama pagal 4 dalyje nurodytą sistemą arba kad jo veiklą kontroliuotų pagal 5 dalį pripažinta kontrolės įstaiga; |
c) trečiosios šalies ūkio subjektai, bet kuriame gamybos, perdirbimo ir paskirstymo etape pageidaujantys pateikti savo produktus su ekologiniu ženklu į Bendrijos rinką pagal šioje dalyje nustatytas sąlygas, sutiko, kad jų veikla būtų kontroliuojama pagal 4 dalyje nurodytą sistemą arba kad jų veiklą kontroliuotų pagal 5 dalį pripažinta viena arba kelios kontrolės įstaigos; |
Pagrindimas | |
Svarbu užtikrinti, kad visi susiję ūkio subjektai praneštų apie savo veiklą kontrolės sistemos įstaigoms, lygiavertėms Bendrijos sistemai. Trečiosios šalies ūkio subjektai turi atitikti visus atitinkamuose Sąjungos teisės aktuose apibrėžtus reikalavimus. | |
Pakeitimas 138 27 straipsnio 3 dalies d punktas | |
d) produktas turi sertifikatą, kurį išduoda pagal 4 dalį pripažintos trečiosios šalies kompetentinga institucija, kontrolės įstaiga arba pagal 5 dalį pripažinta kontrolė įstaiga, kuri patvirtina, kad produktas atitinka šioje dalyje išdėstytas sąlygas. |
d) produktas turi sertifikatą, kurį išduoda pagal 4 dalį pripažintos trečiosios šalies kompetentinga institucija, kontrolės įstaiga arba pagal 5 dalį pripažinta kontrolė įstaiga, kuri patvirtina, kad produktas atitinka šioje dalyje išdėstytas sąlygas. Prieš įsigaliojant naujai importo tvarkai Komisija 31 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka parengia patikrinimo sertifikato sąlygas ir nustato atitinkamas įgyvendinimo taisykles. |
Pagrindimas | |
Importuojamoms prekėms skirtas sertifikatas negali būti panašus į Reglamente (EB) Nr. 1788/2001 apibrėžtą patikrinimo sertifikatą, kadangi ateityje importo leidimai bus panaikinti. Dėl to reikės pakeisti galiojančio sertifikato reikalavimus ir apibrėžti atitinkamas įgyvendinimo taisykles. | |
Pakeitimas 139 27 straipsnio 3 dalies da punktas (naujas) | |
|
da) trečiosios šalies kontrolės įstaigos, patvirtintos pagal 4 dalį arba pripažintos pagal 5 dalį, atitinkančios Europos standartą EN 45011 dėl bendrųjų sertifikacijos įstaigoms keliamų reikalavimų (ISO/IEC vadovas 65), kurias iki 2009 m. sausio 1 d. akreditavo bet kuri Daugiašalį pripažinimo susitarimą pasirašiusi akreditavimo įstaiga. |
Pagrindimas | |
Siekiant užtikrinti, kad trečiosios šalies produktams būtų taikoma kontrolės tvarka, lygiavertė Sąjungos kontrolės sistemos tvarkai, trečiosios šalies kontrolės įstaigos turi atitikti EN 45011 standartą arba būti pagal jį akredituotos. Turėtų būti apibrėžtas priimtinas terminas akreditavimui gauti. | |
Pakeitimas 140 27 straipsnio 4 dalies 1 pastraipa | |
Pagal 31 straipsnio 2 dalyje nurodytą tvarką Komisija suteikia pripažinimą trečiosioms šalims, kurių gamybos standartai ir kontrolės tvarka yra lygiaverčiai taikomiems Bendrijoje, arba atitinka tarptautiniu mastu pripažintus standartus, išdėstytus Codex Alimentarius gairėse, ir nustato tokių šalių sąrašą. |
Pagal 31 straipsnio 2 dalyje nurodytą tvarką Komisija suteikia pripažinimą trečiosioms šalims, kurių gamybos standartai ir kontrolės tvarka yra lygiaverčiai taikomiems Bendrijoje, atsižvelgiant į Codex Alimentarius gaires CAC/GL 32, ir nustato tokių šalių sąrašą. |
Pagrindimas | |
ES rinkoje parduodami ekologiniu ženklu pažymėti produktai turi atitikti standartus, lygiaverčius standartams, taikomiems Sąjungoje. Codex Alimentarius gairės – tarptautiniu mastu pripažinta priemonė, skirta ekologinio ūkininkavimo teisės normoms parengti. Vis dėlto šios gairės nėra privalomos ir nebūtinai atitinka Bendrijos taisykles. Be to, jose nepakankamai apibrėžta apdorotų gyvulinės kilmės produktų sritis. | |
Pakeitimas 141 27 straipsnio 4 dalies 2a ir 2b pastraipos (naujos) | |
|
Pripažintos kontrolės įstaigos arba kontrolės institucijos pateikia akreditavimo įstaigos arba tam tikrais atvejais kompetentingos įstaigos parengtą vertinimo ataskaitą, apimančią veiklos įvertinimą vietoje, jos priežiūrą ir kasmetinį pakartotinį įvertinimą. Šios vertinimo ataskaitos skelbiamos internete. Remdamasi šiomis vertinimo ataskaitomis, Komisija, padedama valstybių narių, užtikrina tinkamą pripažintų kontrolės įstaigų ir kontrolės institucijų priežiūrą, t. y. reguliariai pakartotinai svarsto jų pripažinimo klausimą. Priežiūros būdas apibrėžiamas remiantis nukrypimų nuo reglamento nuostatų arba jų pažeidimų dažnumo rizikos įvertinimu. |
Pagrindimas | |
Ypač svarbu garantuoti, jog ES vartotojai būtų užtikrinti, kad svarbūs ekologiški produktai buvo pagaminti pagal ES galiojančius reikalavimus. Vertinimo ataskaitos paskelbimas užtikrins visišką skaidrumą. Tai padės užtikrinti vartotojų pasitikėjimą ekologiškais produktais. | |
Pakeitimas 142 27 straipsnio 5a dalis (nauja) | |
|
5b. Kompetentingos nacionalinės institucijos dalyvauja tikrinimo ir sertifikavimo įstaigų pripažinimo procese. Importuotojai siunčia sertifikatus apie visą importo veiklą ir kuria bendrą viešą Bendrijos importo duomenų bazę. |
|
Kompetentingos nacionalinės ir Bendrijos institucijos vietoje gali vykdyti atsitiktinę tikrinimo ir sertifikavimo įstaigų kontrolę. |
Pagrindimas | |
Nacionalinės kompetentingos kontrolės institucijos turi geriau bendradarbiauti, siekiant dalintis svarbia informacija apie iš trečiųjų šalių atkeliaujantį importą. | |
Pakeitimas 143 28 straipsnio 1a dalis (nauja) | |
|
Valstybės narės gali taikyti papildomas taisykles ekologiniam ūkininkavimui, įrodžiusios, kad tokios taisyklės atitinka Bendrijos teisės aktus ir neriboja prekybos produktais, atitinkančiais 20 straipsnyje nustatytus reikalavimus. |
Pagrindimas | |
Valstybės narės turi turėti galimybę taikyti papildomas taisykles ekologiniam ūkininkavimui, jeigu jos neriboja prekybos ekologiškais produktais vidaus rinkoje. | |
Pakeitimas 144 31 straipsnio antraštinė dalis | |
Komisijai padeda Ekologiškų produktų vadybos komitetas |
Komisijai padeda Ekologiškų produktų reguliavimo komitetas |
Pakeitimas 145 31 straipsnio 1 dalis | |
1. Komisijai padeda Ekologiškų produktų vadybos komitetas (toliau – komitetas). |
1. Komisijai padeda Ekologiškų produktų reguliavimo procedūros su tikrinimu komitetas (toliau – komitetas). |
Pakeitimas 146 31 straipsnio 1a dalis (nauja) | |
|
1a. Komitetas užtikrina, kad būtų nuolat konsultuojamasi ir bendradarbiaujama su ekologinių ūkių atstovais ir vartotojų atstovais siekiant nuolat įgyvendinti 3 straipsnyje nustatytus ekologinės gamybos tikslus, įtraukdamas juos į šio reglamento II antraštinėje dalyje nustatytus tikslus ir principus atitinkančių tinkamų technologijų atnaujinimo ir įgyvendinimo procesą. |
Pagrindimas | |
Kadangi šis pasiūlymas dėl reglamento apima kelis suderinimo standartus, už įvairias priemones, kurių derėtų imtis pagal komitologijos procedūrą, turėtų būti atsakingas ne valdymo, o reguliavimo komitetas, įtraukiantis valstybes nares į sprendimų priėmimo procesą. | |
Skirtingai nei Sprendimo 1999/468/EB 4 straipsnyje, 5 straipsnyje nėra nurodoma laiko apribojimų. Todėl 3 dalis turėtų būti išbraukta | |
Ekologinės gamybos sektoriaus atstovų dalyvavimas yra šio reglamento įgyvendinimo priemonių ypatumas: pažangioji praktika ir patirtis, įgyta taikant novatoriškus metodus ir technologijas, praturtins Komisijos kompetencijai priklausysiantį sprendimų priėmimo procesą. | |
Siekiant šį reglamentą padaryti kiek įmanoma skaidresnį, turi būti palikti Reglamento 2092/91 priedai, o komitologijos procedūra turi būti taikoma minimaliai. | |
Pakeitimas 147 31 straipsnio 2 dalis | |
2. Kai pateikiama nuoroda į šią straipsnio dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 4 ir 7 straipsniai. |
2. Kai pateikiama nuoroda į šią straipsnio dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnio 1–4 dalių ir 7 straipsnio reikalavimai. |
Pagrindimas | |
Sprendimas 1999/468/EB buvo iš dalies pakeistas 2006 m. liepos 17 d. Tarybos sprendimu 2006/512/EB. Reguliavimo procedūros su tikrinimu komitetas sudaro Komisijai pakankamas geros vadybos praktikos sąlygas, įtraukiant į šią veiklą Europos Parlamentą ir Tarybą. Nėra pagrindo įvesti vadybos komiteto procedūrą. | |
Pakeitimas 148 31 straipsnio 2a dalis (nauja) | |
|
2a. Naudodamasi komitologijos procedūra Komisija praneša Europos Parlamentui apie bet kokius planuojamus reglamento pakeitimus ir tinkamai atsižvelgia į Parlamento poziciją. |
Pagrindimas | |
Kadangi šis pasiūlymas dėl reglamento apima kelis suderinimo standartus, už įvairias priemones, kurių derėtų imtis pagal komitologijos procedūrą, turėtų būti atsakingas ne valdymo, o reguliavimo komitetas, įtraukiantis valstybes nares į sprendimų priėmimo procesą. | |
Skirtingai nei Sprendimo 1999/468/EB 4 straipsnyje, 5 straipsnyje nėra nurodoma laiko apribojimų. Todėl 3 dalis turėtų būti išbraukta | |
Ekologinės gamybos sektoriaus atstovų dalyvavimas yra šio reglamento įgyvendinimo priemonių ypatumas: pažangioji praktika ir patirtis, įgyta taikant novatoriškus metodus ir technologijas, praturtins Komisijos kompetencijai priklausysiantį sprendimų priėmimo procesą. | |
Siekiant šį reglamentą padaryti kiek įmanoma skaidresnį, turi būti palikti Reglamento 2092/91 priedai, o komitologijos procedūra turi būti taikoma minimaliai. | |
Pakeitimas 149 31 straipsnio 4 dalis | |
4. Komitetas nustato savo darbo tvarkos taisykles. |
4. Komitetas nustato savo darbo tvarkos taisykles pagal Sprendimo 1999/468/EB 7 straipsnį. |
Pagrindimas | |
Kadangi šis pasiūlymas dėl reglamento apima kelis suderinimo standartus, už įvairias priemones, kurių derėtų imtis pagal komitologijos procedūrą, turėtų būti atsakingas ne valdymo, o reguliavimo komitetas, įtraukiantis valstybes nares į sprendimų priėmimo procesą. | |
Skirtingai nei Sprendimo 1999/468/EB 4 straipsnyje, 5 straipsnyje nėra nurodoma laiko apribojimų. Todėl 3 dalis turėtų būti išbraukta. | |
Ekologinės gamybos sektoriaus atstovų dalyvavimas yra šio reglamento įgyvendinimo priemonių ypatumas: pažangioji praktika ir patirtis, įgyta taikant novatoriškus metodus ir technologijas, praturtins Komisijos kompetencijai priklausysiantį sprendimų priėmimo procesą. | |
Siekiant šį reglamentą padaryti kiek įmanoma skaidresnį, turi būti palikti Reglamento 2092/91 priedai, o komitologijos procedūra turi būti taikoma minimaliai. | |
Pakeitimas 150 32 straipsnio 1 dalies a punktas | |
a) išsamios taisyklės, papildančios III antraštinėje dalyje nustatytas gamybos taisykles, visų pirma konkrečius reikalavimus ir sąlygas, kurių turi laikytis ūkininkai ir kiti ekologiškų produktų gamintojai; |
a) išsamios taisyklės, papildančios III antraštinėje dalyje nustatytas gamybos taisykles, visų pirma konkrečius reikalavimus ir sąlygas, kurių turi laikytis ūkininkai ir kiti ekologiškų produktų gamintojai, įskaitant konkrečius augalinių gamybos priemonių, priedų, perdirbimo medžiagų ir kitų ingredientų sąrašus;
|
Pagrindimas | |
Konkretūs sąrašai turi būti aiškiai paminėti šiose taisyklėse. | |
Pakeitimas 151 II priedas | |
– ES-EKOLOGIŠKAS |
– EKOLOGIŠKAS |
Pagrindimas | |
Šis terminas gali klaidinti vartotojus ir sudaryti jiems įspūdį, kad produkto kilmės vieta – Europos Sąjunga, nors jis gali būti importuotas ir iš trečiosios šalies. Minėtasis terminas turėtų būti pakeistas visomis kalbomis. |
- [1] Dar neskelbta Oficialiajame leidinyje.
AIŠKINAMOJI DALIS
Paradoksali padėtis
Nors nuo tada, kai 1991 m. buvo priimtas reglamentas, ekologinė gamyba smarkiai išaugo, šiandien ji sudaro tik 1,4 proc. visų 25 valstybių narių žemės ūkio produkcijos ir 3,6 proc. naudojamo žemės ūkio produkcijos. Vis dėlto vartotojų paklausa auga ir yra vis labiau tenkinama importuojamais produktais, o tai sudaro naujų problemų kontrolės, sertifikavimo ir ženklinimo etiketėmis srityje.
Be to, valstybių narių teikiama pagalba ekologiniam žemės ūkiui subsidiarumo prasme labai skiriasi įvairiose šalyse, dėl to susidaro sudėtingos situacijos ir nukenčia konkurencingumas tų ekologinių gamintojų, kurie gauna mažiau pagalbos.
Iš tiesų visi tvirtina norį plėsti ekologinį žemės ūkį, kuris visiškai atitinka tvaraus vystymosi tikslus, kuriuos Europos Sąjunga yra nusistačiusi, tačiau jiems įgyvendinti yra du, dažnai vienas kitam prieštaraujantys būdai. Vienas yra daugiausiai paremtas aiškių ir paprastų normų pavyzdžiu, rinka ir laisvų mainų supaprastinamu, antras – labiau teritorine, sociokultūrine, identiteto, atsiradusio, nereikia pamiršti, ryžtingos progresyviai į autonominius tinklus susibūrusių „pionierių“ dėka, ekologinio žemės ūkio vizija.
Taigi, kaip ženkliai vystyti ekologinę žemdirbystę ir jos dalį gamybos ir vartojimo srityje, nesužlugdant specifinių produktų ir nesilpninant jos šiuo metu keliamo pasitikėjimo?
Toks yra šiandien keliamas klausimas.
Kodėl reikalingas naujas reglamentas?
2004 m. birželį Komisija patvirtino Europos ekologinės žemdirbystės veiksmų planą, kuriame pateikiamas 21 veiksmas, skirtas jos vystymuisi stiprinti, ir kuriame pasisakė Europos Parlamentas, reikalaudamas valingesnių ir geriau finansuojamų įsipareigojimų. Pasak Komisijos, pagal kai kuriuos šio plano veiksmus reikalaujama iš dalies pakeisti reglamentą 2092/91, siekiant „aiškiau paskelbti ekologinės žemdirbystės principus ir tikslus, išlaikyti tikrinimo sistemos vientisumą, įveikti vidaus rinkos veikimo trukdžius, sukeliamus privačių normų ir logotipų, papildyti ir pagerinti normas ir didinti importo nuostatų veiksmingumą“.
Tačiau, tiesą sakant, sektoriaus profesionalai ir vartotojai neprašė tokio išsamaus persvarstymo ir pagrįstai nuogastauja dėl Komisijos ketinimo imtis veiksmų ir tuo pakenkti iki šiol vyravusiam sutarimui dėl šios srities taisyklių sudarymo.
Sveikintinti tikslai, bet ginčytini metodai
Jeigu niekas nesiginčija dėl poreikio sutvarkyti reglamentą, kuris metams bėgant tapo nebeaiškus ir sudėtingas, ir dėl poreikio įvesti tvarką nukrypti leidžiančiose nuostatose, Komisijos ir Tarybos noras atlikti išsamesnį nei anksčiau buvo skelbta persvarstymą, remiantis nauja metodologija, sukėlė daug protestų ir rimtų nuogąstavimų.
Visų pirma, naują reglamentą sudaro du dokumentai. Viename išdėstomi bendri principai ir tikslai (dėl jo buvo prašyta Parlamento pasisakymo), kitas apima taikymo taisyklių visumą ir ties juo dabar dirba Komisija, tačiau parlamentarai apie jį dar nieko nežino. Todėl, esant tokiai padėčiai, sunku pasisakyti vien tik dėl gana bendro dokumento, iš anksto nežinant konkretaus jo taikymo. Taigi parlamentas negali pareikšti nuomonės, kol nesusipažins su visu tekstu. Dėl tos priežasties šis pranešimas šiuo metu turėtų būti suprantamas kaip darbinis dokumentas, kurį Žemės ūkio komitetas patvirtins tik tada, kai bus žinoma taikymo tvarka.
Tai taip pat leis pailginti laikotarpį, kuris reikalingas tyrimui ir išsamesniam sutikimui, kurių šiuo metu nėra dėl labai trumpų iš pradžių nustatytų terminų, juolab kad naujas reglamentas įsigalios tik nuo 2009 m. sausio 1 d. (2007 m. įsigalios importo tvarka).
Galiausiai, naujo reglamento projektas keičia sprendimo tvarką ir, be jokios abejonės, suteikia daug prerogatyvų Komisijos tarnyboms, gana nekonkrečiai kuriant valdymo komitetą, pakenkiant visoms kitoms dalyvaujančioms šalims (ekologinio žemės ūkio sektoriaus atstovams, valstybėms narėms ir Parlamentui).
Tokiu būdu, kuriuo 2005 m. pabaigoje buvo priimtas Komisijos sprendimas, atsirado tam tikrų trukdžių, o Europos institucijų noras plėtoti ekologinę žemdirbystę buvo suprastas kaip teigiama sudėtinė dalis.
Pagrindiniai išaiškinimo ir gerinimo punktai
Teksto turinys, nepaisant pažangos, pavyzdžiui, naminių gyvulių šėrimo srityje, daugeliu aspektų sukėlė klausimų, prašosi patikslinimų ir aiškių pasirinkimų:
- ekologinės žemdirbystės apibrėžimai ir principai yra pernelyg bendri ir jeigu išliks tokie, kokie yra dabar, bus skirtingai interpretuojami. Siekiant išlaikyti vartotojų pasitikėjimą, būtini aiškūs, tikslūs ir reikalavimus keliantys apibrėžimai;
- į taikymo sritį neįeina viešasis maitinimas ir ne maisto produktai, nors šių dviejų sričių ekologiškų produktų paklausa auga ir į tai reikia organizuotai reaguoti. Kita vertus, į naująjį reglamentą bus įtrauktas vandens ūkis ir ekologiško vyno sektorius, o tai yra puiku;
- daugiausiai diskusijų sukėlęs klausimas neabejotinai yra reglamente taikomas naujas „lakstumo“ apibrėžimas, kuris tiks prie Komisijos pasiūlymo leisti nukrypti nuo nuostatos, taikant ne tokius griežtus reikalavimus, ir užkirsti kelią vertinti prieštaringesnes specifikacijas, kurios jau daugelį metų taikomos naudojant nacionalinius arba regioninius, viešus arba privačius logotipus. Nors ženklinant ir reklamuojant tokius produktus iš tiesų reikėtų remtis konkrečiais ir patikrinamais dalykais, nemanoma abejoti gerai veikiančiais filialais, tiekiančiais aiškiai nurodytus produktus, siekiant taikyti lankstų ir mažai žinomą reglamentą, kuris gali sužlugdyti vartotojų pasitikėjimą;
- augalų sveikatos produktų ir veterinarių priemonių naudojimas, iki šiol draustas ekologinėje žemdirbystėje, naujame reglamento projekte yra lankstesnis. Be to, tai labai svarbus vartotojų susidomėjimo ekologine gamyba aspektas;
- reglamente primenama, ir tai džiugina, kad ekologinėje gamyboje griežtai draudžiama naudoti genetiškai modifikuotus produktus. Belieka patikslinti priemones, kurias reikia naudoti, norint tuo įsitikinti visais gamybos etapais ir išspręsti bendro egzistavimo ir atsakomybės užteršimo atveju klausimus, kuriuos reiktų aptarti kitame tekste;
- galiausiai, reglamentu turi būti siekiama užtikrinti tikrinimo ir sertifikavimo įstaigų nepriklausomumą ir rimtumą, visų pirma santykiuose su trečiosiomis šalimis, taikant aiškią ir patikimą akreditavimo sistemą, atsižvelgiant į griežtesnes normas šioje srityje;
- vis dėlto yra nepriimtina, kad sąvoką „ekologiška“ ES būtų galima taikyti nepatikslinus, kad produktas yra atvežtas iš trečiosios šalies. Vartotojas turi turėti galimybę žinoti perkamų ekologiškų produktų kilmę, net jei jie ir atitinka europines normas.
Naujas postūmis ekologinei žemdirbystei
Europos ekologinės žemdirbystės reglamento persvarstymas gali ir privalo suteikti naują postūmį šiam gamybos būdui, kurio vertė šiuo metu yra pripažinta, ir kurio poreikis mūsų visuomenėjai nuolat auga. Su sąlyga, kad būtinas suderinimas ir paaiškinimas nebus vykdomas prieštaraujant reikalavimų kėlimui ir pasitikėjimui – ekologinės žemdirbystės kertiniams akmenims!
Tačiau, esant reikalui, persvarstyto šio reglamento nepakaks, norint išspręsti tokias pat svarbias (arba dar svarbesnes) problemas, kurias sudaro ekologinei žemdirbystei skatinti skirta parama Bendrosios žemės ūkio politikos (kuri dar yra nepakankama), prekybos ir paskirstymo filialų struktūrizacijos, gamintojui iš karto kompensuojamų ir vartotojui prieinamų kainų kontekste.
Iš teisų ekologinė žemdirbystė nėra vien tik „niša“, kurią reikia plėtoti. Ji visų pirma yra integruotas požiūris į žemės ūkį visais aspektais (ekonomikos ir užimtumo, susijusiais su aplinkos apsauga, teritorija, sveikata ir pan.), kuris turėtų paskatinti visos Bendrosios žemės ūkio politikos reformą, nukreiptą tikrai tvaraus vystymosi linkme.
TEISĖS REIKALŲ KOMITETO NUOMONĖ APIE TEISINĮ PAGRINDĄ
Neil Parish
Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto
Pirmininkui
BRIUSELIS
Tema: Nuomonė dėl pasiūlymo dėl Tarybos reglamento dėl ekologinės gamybos ir ekologiškų produktų ženklinimo (COM(2005)0671 – C6‑0032/2006 – 2005/0278(CNS))[1] teisinio pagrindo
Gerb. Pirmininke,
2006 m. lapkričio 29 d. laiške tuometinis jūsų komiteto pirmininkas Joseph Daul, remdamasis Darbo tvarkos taisyklių 35 straipsnio 2 dalimi, paprašė Teisės reikalų komiteto apsvarstyti, ar minimo Komisijos pasiūlymo teisinis pagrindas tinkamas ir pagrįstas.
Josepho Daulo laiške keliamas klausimas, ar EB sutarties 95 straipsnis, kaip ir 37 straipsnis, taip pat galėtų būti laikomas tinkamu pasiūlyto teisės akto teisiniu pagrindu. Šis klausimas buvo tinkamai apsvarstytas Teisės reikalų komiteto posėdžiuose 2007 m. sausio 29 ir 30 d. bei 2007 m. vasario 26 ir 27 d.
Susiję EB sutarties straipsniai
95 straipsnis
1. Nukrypstant nuo 94 straipsnio ir išskyrus tuos atvejus, kai šioje Sutartyje nustatyta kitaip, 14 straipsnyje iškeltiems tikslams pasiekti taikomos toliau dėstomos nuostatos. Taryba 251 straipsnyje nurodyta tvarka, pasikonsultavusi su Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu, nustato priemones valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatoms, skirtoms vidaus rinkos sukūrimui ir veikimui, suderinti.
2. 1 dalis netaikoma fiskalinėms nuostatoms ir nuostatoms, susijusioms su laisvu asmenų judėjimu bei pagal sutartį dirbančių asmenų teisėmis ir interesais.
3. Komisija savo pasiūlymuose, numatytuose 1 dalyje, dėl sveikatos, saugos, aplinkos apsaugos ir vartotojų apsaugos dėmesį kreipia į aukšto lygio apsaugą ir ypač atsižvelgia į visas mokslo faktais pagrįstas naujoves. Pagal atitinkamą kompetenciją šio tikslo taip pat siekia Europos Parlamentas ir Taryba.
4. Jei Tarybai arba Komisijai nustačius kurią nors suderinimo priemonę valstybė narė mano, kad 30 straipsnyje nurodytais arba su aplinkos ar darbo aplinkos apsauga susijusiais svarbiais sumetimais reikia išlaikyti nacionalines nuostatas, apie tas nuostatas ir jų išlaikymo motyvus ji praneša Komisijai.
5. Be to, nepažeidžiant 4 dalies, jei Tarybai arba Komisijai nustačius kurią nors suderinimo priemonę valstybė narė mano, kad dėl jos iškyla jai būdingų problemų ir todėl jai reikia priimti naujais moksliniais įrodymais pagrįstas nacionalines nuostatas, reglamentuojančias aplinkos ar darbo aplinkos apsaugą, apie numatytas nuostatas ir jų įteisinimo motyvus ji praneša Komisijai.
6. Komisija per šešis mėnesius nuo 4 ir 5 dalyse nurodytų pranešimų patvirtina arba atmeta aptartąsias nacionalines nuostatas, patikrinusi, ar jos nėra savavališkos diskriminacijos priemonė arba užslėptas valstybių narių tarpusavio prekybos apribojimas ir ar jos netrukdo veikti vidaus rinkai.
Komisijai per šį terminą nepriėmus sprendimo, 4 ir 5 dalyse nurodytos nacionalinės nuostatos laikomos patvirtintomis.
Kai klausimas sudėtingas ir nėra pavojaus žmonių sveikatai, Komisija gali atitinkamai valstybei narei pranešti, kad šioje dalyje nurodytas terminas gali būti pratęstas dar vienam iki šešių mėnesių trunkančiam laikotarpiui.
7. Jei pagal 6 dalį valstybei narei leidžiama išlaikyti arba priimti nuostatas, neatitinkančias suderinimo priemonės nuostatų, Komisija nedelsdama nagrinėja, ar siūlyti pakeisti tą priemonę.
8. Jei valstybė narė iškelia konkrečią visuomenės sveikatos problemą tokioje srityje, kuriai buvo skirtos ankstesnės derinimo priemonės, ji atkreipia į ją Komisijos dėmesį, o ši nedelsdama nagrinėja, ar siūlyti Tarybai atitinkamas priemones.
9. Nukrypdama nuo 226 ir 227 straipsniuose nustatytos tvarkos, Komisija ir kiekviena valstybė narė gali tiesiogiai kreiptis į Teisingumo Teismą, jei mano, kad kita valstybė narė piktnaudžiauja šiame straipsnyje numatytomis galiomis.
10. Pirmiau paminėtos suderinimo priemonės atitinkamais atvejais apima ir apsaugos sąlygą, leidžiančią valstybėms narėms dėl vienos ar kelių 30 straipsnyje nurodytų neekonominių priežasčių imtis laikinų priemonių kartu joms taikant Bendrijos kontrolės tvarką.
37 straipsnis
1. Siekdama nustatyti bendros žemės ūkio politikos gaires, Komisija šiai Sutarčiai įsigaliojus iškart sušaukia valstybių narių konferenciją, kad galėtų palyginti jų žemės ūkio politiką, o svarbiausia, parengti jų išteklių ir poreikių apyskaitą.
2. Per dvejus metus po šios Sutarties įsigaliojimo Komisija, pasikonsultavusi su Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu ir deramai atsižvelgusi į 1 dalyje numatytos konferencijos darbo rezultatus, pateikia pasiūlymus dėl bendros žemės ūkio politikos kūrimo ir įgyvendinimo, įskaitant nacionalinių rinkų organizavimo būdų pakeitimą viena iš 34 straipsnio 1 dalyje numatytų bendrų organizavimo formų ir šioje Sutarties antraštinėje dalyje minimų priemonių įgyvendinimą.
Šiuose pasiūlymuose turi būti deramai atsižvelgta į šioje Sutarties antraštinėje dalyje keliamų žemės ūkio klausimų tarpusavio priklausomybę.
Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu ir pasikonsultavusi su Europos Parlamentu, kvalifikuota balsų dauguma priima reglamentus, leidžia direktyvas arba priima sprendimus, išlaikydama teisę taip pat teikti bet kokias rekomendacijas.
3. Taryba, spręsdama kvalifikuota balsų dauguma, gali 2 dalyje nustatytomis sąlygomis nacionalines rinkos organizavimo formas pakeisti bendra organizavimo forma, numatyta 34 straipsnio 1 dalyje, jeigu:
a) bendra organizavimo forma valstybėms narėms, kurios nepritaria šiai priemonei ir kurios atitinkamai produkcijai turi savą organizavimo formą, suteikia lygiavertes atitinkamų gamintojų užimtumo ir gyvenimo lygio garantijas atsižvelgiant į galimus pertvarkymus ir į specializaciją, kurios ilgainiui prireiks;
b) tokia organizavimo forma garantuoja Bendrijoje prekybos sąlygas, panašias į esamas nacionalinėje rinkoje.
4. Jei bendra tam tikrų žaliavų organizavimo forma yra nustatoma anksčiau negu bendra atitinkamų perdirbtų produktų organizavimo forma, žaliavos, naudojamos perdirbtiems produktams, kurie yra skirti eksportui į trečiąsias šalis, gali būti importuojamos į Bendriją iš kitur.
Reglamento pasiūlymo turinys
Reglamento dėl ekologinės gamybos ir ekologiškų produktų ženklinimo pasiūlyme siekiama išsamiau apibrėžti ekologinei gamybai taikomus tikslus, principus ir taisykles siekiant pagerinti skaidrumą ir vartotojų pasitikėjimą ir suvienodinti ekologinės gamybos sampratos suvokimą.
Išties pasiūlymo 2 konstatuojamoje dalyje paaiškinama: „...ekologinę gamybą reglamentuojantys teisės aktai vaidina vis svarbesnį vaidmenį žemės ūkio politikoje ir yra glaudžiai susiję su žemės ūkio rinkų plėtra.“.
Taigi pasiūlyme iškeliami šie ekologinės gamybos tikslai:
· apsaugoti vartotojų interesus, užtikrinant vartotojų pasitikėjimą ir išvengiant klaidinančio ženklinimo;
· plėtoti ekologinę gamybą, atsižvelgiant į regioninius klimato skirtumus, ūkininkavimo sąlygas ir ekologinio ūkininkavimo plėtros etapą,
· gerai apsaugoti aplinkos, biologinės įvairovės ir gamtinius išteklius;
· laikytis gyvūnų gerovės standartų, atitinkančių tam tikrų rūšių gyvūnams būdingos elgsenos poreikius.
Reglamento reglamentavimo dalykas ir taikymo sritis:
· ekologiškų produktų gamyba, pateikimas į rinką, importas, eksportas ir kontrolė;
· nuorodų, žyminčių ekologiškus produktus juos ženklinant ir reklamuojant, naudojimas.
Reglamentas taikomas šiems žemės ūkio arba vandens ūkio produktams, jeigu jie turėtų būti pateikti į rinką juos paženklinus ekologiniu ženklu:
· neperdirbtiems augaliniams ir gyvulininkystės produktams bei gyvuliams;
· perdirbtiems augaliniams ir gyvuliniams produktams, skirtiems žmonėms vartoti (apdorotas maistas);
· vandens gyvūnams ir neperdirbtiems vandens ūkio produktams;
· perdirbtiems vandens ūkio produktams; skirtiems žmonėms vartoti;
· pašarams.
Tačiau reglamentas netaikomas sumedžiotų laukinių gyvūnų ar natūraliomis sąlygomis sužvejotų žuvų produktams.
Siūlomame reglamente, sprendžiant ekologiškų produktų žymėjimo klausimą, aiškiau apibrėžiamos dabartinės ženklinimo „ekologiškas produktas“ ar ženklinimo šios sąvokos dariniais, mažybinėmis formomis ir vertiniais taisyklės, siekiant, kad ir toliau būtų apsaugotas žymėjimas „ekologiškas produktas“.
Vis dėlto Teisės reikalų komitetas pažymi, kad dalis Žemės ūkio komiteto priimtų pakeitimų keičia siūlomos priemonės esmę, t. y. labiau sutelkiamas dėmesys į vidaus rinkos įtvirtinimą ir veikimą. Ypač tie pakeitimai, kuriais išplečiama siūlomo teisės akto sritis, t. y. be nuostatų dėl ženklinimo, logotipų ir reklamos, įtraukiamas visuomeninio maitinimo sektorius, valgyklos, restoranai ir t. t., pastebimai pakeičia teisės akto paskirtį.
Įvertinimas
Visi Bendrijos aktai privalo būti grindžiami Sutartyje ar kitame teisės akte, kurį numatyta įgyvendinti, nustatytu teisiniu pagrindu. Teisinis pagrindas apibrėžia Bendrijos kompetencijos veikimo sritį ir apibūdina, kaip ši kompetencija turi būti įgyvendinama, būtent teisėkūros priemonę (-es), kuri (-os) gali būti naudojama (-os), ir sprendimų priėmimo procedūrą.
Remiantis nustatyta Teisingumo Teismo praktika aišku, kad teisinio pagrindo pasirinkimas nepriklauso nuo Bendrijos teisėkūros institucijų valios ir kad teisinis pagrindas turi būti nustatytas remiantis objektyviais veiksniais, kuriems gali būti taikoma teismų priežiūra[2], pavyzdžiui, pasirinktos priemonės tikslas ir turinys[3]. Be to, lemiamas veiksnys turėtų būti pagrindinis priemonės tikslas[4].
Remiantis Europos Teisingumo Teismo praktika, bendrojo pobūdžio Sutarties straipsnis yra pakankamas priemonės teisinis pagrindas, net jei atitinkama priemone taip pat siekiama, laikantis viršenybės principo, specialiame Sutarties straipsnyje nurodytų tikslų[5].
Tačiau kada vienu metu priemone siekiama keleto vienas su kitu glaudžiai susijusių vienodai svarbių tikslų, priemonė turi būti pagrįsta keliomis atitinkamomis Sutarties nuostatomis[6], nebent tai būtų neįmanoma padaryti dėl abipusio sprendimų priėmimo procedūrų, nurodytų nuostatose, nesuderinamumo.
Remiantis tuo, kas išdėstyta anksčiau, reikia nustatyti, ar EB Sutarties 95 straispnis gali būti prijungtas prie 37 straipsnio kaip susijęs aptariamo teisės akto teisinis pagrindas.
Kaip matyti iš siūlomo teisės akto nuostatų analizės, Žemės ūkio komiteto priimti pakeitimai keičia siūlomo teisės akto turinį, t. y. daugiau dėmesio skiriama vidaus rinkos sutvirtinimui ir veikimui.
Taigi, kadangi teisės aktų priėmimo procedūros pagal EB Sutarties 37 ir 95 straipsnius yra nesuderinamos (pirmu atveju taikoma konsultavimosi su Parlamentu procedūra, antruoju atvejuremiamasi 251 straipsniu – taikoma bendro sprendimo priėmimo procedūra), Teisės reikalų komitetas mano, kad teisiškai būtų priimtina siūlomą teisės aktą grįsti tik EB Sutarties 95 straipsniu.
Išvados
2007 m. vasario 27 d. posėdyje Teisės reikalų komitetas vienbalsiai nusprendė[7] jums rekomenduoti pasiūlymą dėl reglamento grįsti tik EB Sutarties 95 straipsniu.
Pagarbiai,
Giuseppe Gargani
- [1] Dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje.
- [2] Byla 45/86, Komisija prieš Tarybą [1987] ECR 1439, para. 5.
- [3] Byla C-300/89, Komisija prieš Tarybą [1991] ECR I-287, para. 10, ir Byla C-42/97, Europos Parlamentas prieš Tarybą [1999] ECR I-869, para. 36.
- [4] Byla C-377/98, Nyderlandai prieš Europos Parlamentą ir Tarybą [2001] ECR -7079, para. 27.
- [5] Byla C-377/98, Nyderlandai prieš Europos Parlamentą ir Tarybą [2001] ECR -7079, para. 27-28; Byla C-491/01, British American Tobacco (Investments) ir Imperial Tobacco [2002] ECR I-11453, para. 93-94.
- [6] Byla C-165/87 Komisija prieš Tarybą [1988] ECR 5545, para. 11.
- [7] Galutiniame balsavime dalyvavo: Giuseppe Gargani (pirmininkas), Rainer Wieland, Lidia Joanna Geringer de Oedenberg, (pirmininko pavaduotojas), Wolfgang Bulfon, Bert Doorn, Klaus-Heiner Lehne, Eva Lichtenberger, Hans-Peter Mayer, Manuel Medina Ortega, Hartmut Nassauer, Aloyzas Sakalas, Jacques Toubon, Jaroslav Zvěřina.
Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto NUOMONĖ (27.6.2006)
pateikta Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitetui
dėl pasiūlymo dėl Tarybos reglamento dėl ekologinės gamybos ir ekologiškų produktų ženklinimo
(KOM(2005)0671 – C6‑0032/2006 – 2005/0278(CNS))
Nuomonės referentas: Roberto Musacchio
TRUMPAS PAGRINDIMAS
Europos Komisijos pasiūlymas apima dviejų reglamentų projektus: viename iš jų svarstoma galimybė sukurti naujus ekologinio žemės ūkio pagrindus, atnaujinti ir papildyti jo tikslus bei principus siekiant padidinti šio sektoriaus svarbą vidaus rinkoje, o antrajame pateikiamas iš dalies keičiantis reglamentas ir laikina leidžianti nukrypti nuostata, turinti galioti iki 2009 m. sausio 1 d., siekiant neiškreipti rinkos ir užtikrinti sąlygas sąžiningai prekybai su tais trečiosios šalies gamintojais ir mažmenininkais, kurie tiekia ekologinius produktus ES vartotojams, kadangi pirmame pasiūlyme numatytos užduotys yra labai siauros apimties.
Europos Komisijos pasiūlymas yra sveikintinas ir labai padės plėtoti darniuosius ekologinio žemės ūkio standartus: pastaraisiais metais vartojimo paklausa šiame sektoriuje išaugo daugiausia dėl to, kad ekologiniai produktai buvo teikiami įstaigų valgykloms pagal labai griežtas konkursų sąlygas, keliamas tiek viešojo, tiek privataus sektoriaus įmonių. Todėl šios sritys turi būti įtrauktos į pasiūlymo taikymo sferą.
Ekologinių produktų gamintojai, siūlydami konkurencingus ir vartotojų labai vertinamus maisto ir ne maisto (tekstilės gaminiai ir kosmetika), produktus orientuojasi ne tik į rinką. Jų pagrindinis tikslas – apsaugoti žemdirbystei skirtus žemės plotus nuo erozijos, potvynių ir kitų stichinių nelaimių ir taip užtikrinti tvarią plėtrą. Taigi pasitelkdami savo gebėjimus ir žinias apie geriausius dirvos derlingumo ir gyvūnų gerovės užtikrinimo būdus, jie gali pasiūlyti konkurencingus produktus ir kartu Europos Sąjungoje užtikrinti socialiniu požiūriu pažangią kaimo plėtrą.
Kad ekologiniai produktai būtų paklausūs, gamintojai turi laikytis visiškai kitokių nei tradiciniams žemės ūkio produktams taikomų kokybės standartų. Esminis reikalavimas – visai nenaudoti pesticidų ir genetiškai modifikuotų organizmų, netoleruojama ir netyčinė tarša. Ekologinis produktų ženklinimas taip pat privalo būti suderinamas su šiais tikslais. Neturėtų būti numatyta jokių genetiškai modifikuotų organizmų naudojimo ribinių verčių: jų turi būti apskritai bet kokia kaina vengiama dėl galimo sąveikos su kitomis žemės ūkio sritimis, kuriose GMO gali būti iš dalies toleruojami arba naudojami. Galiausiai naujų arba naujoviškų ekologinio sertifikavimo metodų kokybės kontrolę ir vertinimą reikėtų taikyti nusistovėjusiai pažangiausiai patirčiai, sukauptai gamintojams dalyvaujant procese ir nuolat konsultuojantis, bei ISO 65/EN 45011 standartui, o ne Reglamentui Nr. 882/2004, kuriame nustatyta įprasta kontrolė, net jeigu Komisija netolimoje ateityje pasiūlytų naujas leidžiančias nukrypti nuostatas, taikomas specialiai ekologiniams produktams.
PAKEITIMAI
Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetas ragina atsakingą Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitetą į savo pranešimą įtraukti šiuos pakeitimus:
Komisijos siūlomas tekstas[1] | Parlamento pakeitimai |
Pakeitimas 1 1 konstatuojamoji dalis | |
(1) Ekologinė gamyba – tai bendra ūkio valdymo ir maisto produktų gamybos sistema, apimanti geriausią aplinkos apsaugos praktiką, didelę biologinę įvairovę, gamtinių išteklių išsaugojimą, aukštų gyvūnų gerovės standartų taikymą ir gamybą, atsižvelgiant į tam tikrų vartotojų teikiamą pirmenybę produktams, pagamintiems naudojant natūralias medžiagas ir procesus. Todėl ekologinės gamybos metodas vaidina dvigubą vaidmenį visuomenėje: taip sukuriama specifinė rinka, tenkinanti vartotojų poreikius turėti ekologiškų produktų, o taip pat taip tiekiamos viešosios prekės, kurias gaminant saugoma aplinka, laikomasi gyvūnų gerovės reikalavimų ir skatinama kaimo plėtra. |
(1) Ekologinė gamyba – tai geriausią aplinkos apsaugos praktiką, didelę biologinę įvairovę, gamtinių išteklių išsaugojimą ir aukštų gyvūnų gerovės standartų taikymą apimanti bendra ūkio valdymo ir maisto produktų gamybos sistema, kuria siekiama natūraliomis priemonėmis padidinti dirvos derlingumą ir užtikrinti gamybą, atsižvelgiant į tam tikrų vartotojų teikiamą pirmenybę produktams, pagamintiems naudojant natūralias medžiagas ir procesus. Todėl ekologinės gamybos metodas vaidina teigiamą vaidmenį keliais aspektais: jį taikant ne tik sukuriama specifinė rinka, tenkinanti vartotojų poreikius turėti ekologiškų produktų, ir tiekiamos viešosios prekės neapsiribojant tik maisto produktų sritimi, bet, svarbiausia, saugoma aplinka, laikomasi gyvūnų gerovės reikalavimų ir skatinama kaimo plėtra. |
Pagrindimas | |
Svarbiausias ekologinių produktų gamintojų tikslas – išsaugoti natūralų dirvos derlingumą taikant pažangiausią patirtį aplinkos apsaugos ir socialiniu požiūriu; naudodamiesi tokiais metodais, jie galės pasiūlyti konkurencingų produktų ir patenkinti augančius vartotojų poreikius. | |
Pakeitimas 2 2 konstatuojamoji dalis | |
(2) Daugelyje valstybių narių ekologinis žemės ūkio sektorius tampa vis svarbesniu. Paskutiniaisiais metais ypač išaugo vartojimo paklausa. Pastarosios bendrosios žemės ūkio politikos reformos, kurias vykdant ypatingas dėmesys skiriamas rinkos orientavimui ir kokybiškų produktų pasiūlai siekiant patenkinti vartotojų poreikius, ir toliau turėtų skatinti ekologinių produktų rinką. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, ekologinės gamybos teisės aktai vaidina vis svarbesnį vaidmenį žemės ūkio politikoje ir yra glaudžiai susiję su žemės ūkio rinkų plėtra. |
(2) Daugelyje valstybių narių ekologinis žemės ūkio sektorius tampa vis svarbesniu. Paskutiniaisiais metais ypač išaugo vartotojų paklausa. Pastarosios bendrosios žemės ūkio politikos reformos, kurias vykdant ypatingas dėmesys skiriamas rinkos orientavimui ir kokybiškų produktų pasiūlai siekiant patenkinti vartotojų poreikius, ir toliau turėtų skatinti ekologinių produktų rinką. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, ekologinės gamybos teisės aktai vaidina vis svarbesnį vaidmenį žemės ūkio politikoje ir yra glaudžiai susiję su žemės ūkio rinkų plėtra ir su žemdirbystei skirtų žemės plotų apsauga. |
Pagrindimas | |
Dirvos apsauga ir nuoseklus ekologinei gamybai skirtų žemės plotų gerinimas yra taip pat labai susiję su žemės ūkio rinkos plėtros strategija. | |
Pakeitimas 3 2a konstatuojamoji dalis (nauja) | |
|
(2a) Kaip numatyta šiame reglamente, visi Europos Sąjungos priimami šios srities teisės aktai ir politika turėtų padėti plėtoti ekologinį ūkininkavimą ir ekologinę gamybą. Ekologinis ūkininkavimas svarbus įgyvendinant Sąjungos tvaraus vystymosi politiką. |
Pagrindimas | |
Ekologinis ūkininkavimas glaudžiai susijęs su tvaraus vystymosi politika; kitose politikos srityse ir teisės aktuose reikėtų vadovautis šios politikos pavyzdžiu ir atsižvelgti į tokio pobūdžio gamybą bei padėti siekti nustatytų tikslų. | |
Pakeitimas 4 3 konstatuojamoji dalis | |
(3) Bendrijos teisės sistemoje, reguliuojančioje šio sektoriaus ekologinę gamybą, siekiama užtikrinti sąžiningą konkurenciją ir deramą vidaus ekologiškų produktų rinkos funkcionavimą, išlaikyti ir pagrįsti vartotojų pasitikėjimą produktais, paženklintais ekologiniu ženklu. Joje toliau siekiama sudaryti sąlygas, kuriomis šiame sektoriuje būtų daroma pažanga, atsižvelgiant į gamybos ir rinkos plėtrą. |
(3) Bendrijos teisės sistemoje, reguliuojančioje šio sektoriaus ekologinę gamybą, siekiama užtikrinti sąžiningą konkurenciją ir deramą vidaus ekologiškų produktų rinkos funkcionavimą, išlaikyti ir pagrįsti vartotojų pasitikėjimą produktais, paženklintais ekologiniu ženklu. Joje toliau siekiama sudaryti sąlygas, kuriomis šiame sektoriuje būtų daroma pažanga, atsižvelgiant į gamybos ir rinkos plėtrą bei tvarią aplinkos plėtrą. |
Pagrindimas | |
Ekologinė gamyba gali būti plėtojama pasitelkus tinkamai atnaujintus teisės aktus, kurie derinami ne tik su pokyčiais rinkoje, bet ir su tvarios plėtros reikalavimais. | |
Pakeitimas 5 7 konstatuojamoji dalis | |
(7) Bendra Bendrijos ekologinės gamybos taisyklių sistema turėtų būti nustatyta atsižvelgiant į augalininkystės ir gyvulininkystės produktų gamybą, įtraukiant perėjimo prie ekologinės gamybos, taip pat apdoroto maisto ir perdirbtų pašarų gamybos, taisykles. Komisijai turėtų būti suteikta kompetencija nustatyti išsamesnes taisykles, negu bendrosios, ir priimti Bendrijos gamybos taisykles, skirtas vandens ūkiui. |
(7) Bendra Bendrijos ekologinės gamybos taisyklių sistema turėtų būti nustatyta atsižvelgiant į augalininkystės ir gyvulininkystės produktų gamybą, įtraukiant perėjimo prie ekologinės gamybos, taip pat apdoroto maisto ir perdirbtų pašarų gamybos, taisykles. Komisijai turėtų būti suteikta kompetencija nustatyti išsamesnes taisykles, negu bendrosios. |
Or. en | |
Pagrindimas | |
Dėl specifinių su vandens ūkiu susijusių aplinkos apsaugos problemų ir jo daromo didelio poveikio aplinkai, vandens ūkiui skirtos gamybos taisyklės turėtų būti tvirtinamos taikant teisės akto nagrinėjimo Parlamente, o ne komitologijos, procedūrą (kaip dabar siūloma 10 straipsnyje). | |
Pakeitimas 6 8 konstatuojamoji dalis | |
(8) Ekologinės gamybos raida ir toliau turėtų būti lengvinama skatinant naudoti naujausius metodus ir medžiagas, geriau pritaikytas ekologinei gamybai. |
(8) Ekologinės gamybos raida ir toliau turėtų būti lengvinama remiantis pažangiausia patirtimi, ypač skatinant naudoti naujausius metodus ir medžiagas, geriau pritaikytas ekologinei gamybai. |
Pagrindimas | |
Siekiant įtvirtinti pažangiausią patirtį ir užtikrinti ilgalaikes naujų ekologinių produktų gamintojų ateities perspektyvas, reikia atsižvelgti į per pastaruosius metus sukauptą šio sektoriaus veikėjų patirtį. | |
Pakeitimas 7 9 konstatuojamoji dalis | |
(9) Genetiškai modifikuoti organizmai (GMO) ir produktai, pagaminti iš arba naudojant GMO, nesiderina su ekologinės gamybos koncepcija ir vartotojų ekologiškų produktų suvokimu. Todėl jų nereikėtų sąmoningai naudoti ekologinio ūkininkavimo procese arba perdirbant ekologiškus produktus.
|
(9) Genetiškai modifikuoti organizmai (GMO) ir produktai, pagaminti iš arba naudojant GMO, nesuderinami su ekologinės gamybos principais ir vartotojų ekologiškų produktų suvokimu. Todėl jų nereikėtų sąmoningai naudoti ekologinio ūkininkavimo procese arba perdirbant ekologiškus produktus: reikia vengti netyčinės taršos, galinčios atsirasti dėl sąveikos su GMO gamybos sritimis. |
Pagrindimas | |
Ekologinių produktų gamintojams turi būti uždrausta sėklose ir produktuose naudoti GMO. Siekiant išlaikyti produktų ekologiškumą ir vartotojų nuostatą, kad šie produktai yra aukštos kokybės, reikia vengti netyčinės taršos, galinčios atsirasti dėl sąveikos su tradicinio žemės ūkio sritimis, kuriose iš dalies leidžiama naudoti GMO. | |
Pakeitimas 8 9a konstatuojamoji dalis (nauja) | |
|
(9a) Pesticidų naudojimas nesuderinamas su ekologine gamyba. |
Or. en | |
Pagrindimas | |
Nereikalaujantis paaiškinimų pakeitimas, atitinkantis 10 ir 13 konstatuojamųjų dalių nuostatas, susijusias su atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimu, daugiamete pasėlių rotacija ir papildomų trąšų naudojimo suderinamumą su ekologine gamyba. | |
Pakeitimas 9 16 konstatuojamoji dalis | |
(16) Užsiimant ekologine gyvulininkyste reikėtų laikytis aukštų gyvūnų gerovės standartų ir atsižvelgti į tam tikroms gyvūnų rūšims būdingos elgsenos poreikius, o gyvūnų sveikatos priežiūra turėtų būti pagrįsta ligų prevencija. Atsižvelgiant į tai, ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas laikymo sąlygoms, ūkininkavimo praktikai ir gyvulių skaičiui. Be to, parenkant veisles, reikėtų rinktis lėtai augančias veisles ir į jų gebėjimą prisitaikyti prie vietos sąlygų. Įgyvendinančiose gyvulininkystės ir vandens ūkio produktų gamybos taisyklėse užtikrinama, kad būtų laikomasi Europos konvencijos dėl ūkinės paskirties gyvūnų apsaugos (T-AP) nuostatų ir vėlesnių rekomendacijų. |
(16) Užsiimant ekologine gyvulininkyste reikėtų laikytis aukštų gyvūnų gerovės standartų ir atsižvelgti į tam tikroms gyvūnų rūšims būdingos elgsenos poreikius, o gyvūnų sveikatos priežiūra turėtų būti pagrįsta ligų prevencija. Atsižvelgiant į tai, ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas laikymo sąlygoms, ūkininkavimo praktikai ir gyvulių skaičiui. Be to, parenkant veisles, reikėtų rinktis lėtai augančias veisles ir į jų gebėjimą prisitaikyti prie vietos sąlygų. Įgyvendinančiose gyvulininkystės gamybos taisyklėse užtikrinama, kad būtų laikomasi Europos konvencijos dėl ūkinės paskirties gyvūnų apsaugos (T-AP) nuostatų ir vėlesnių rekomendacijų. |
Or. es | |
Pagrindimas | |
Žr. 7 konstatuojamosios dalies pakeitimo pagrindimą. | |
Pakeitimas 10 18 konstatuojamoji dalis | |
(18) Kol nepatvirtintos Bendrijos vandens ūkiui skirtos gamybos taisyklės, valstybės narės turėtų turėti galimybę numatyti nacionalinių, o jeigu tokių nėra, valstybių narių priimtų arba pripažintų, privačių standartų taikymą. Tačiau siekiant išvengti vidaus rinkos sutrikdymų, reikia, kad valstybės narės pripažintų viena kitos šios srities gamybos standartus. |
Išbraukta. |
Or. es | |
Pagrindimas | |
Žr. 7 konstatuojamosios dalies pakeitimo pagrindimą. | |
Pakeitimas 11 19 konstatuojamoji dalis | |
(19) Ekologiški perdirbti produktai turėtų būti gaminami naudojant perdirbimo metodus, užtikrinančius, kad visuose gamybos grandinės etapuose išlaikomas produkto ekologiškumas ir pagrindinės savybės. |
(19) Ekologiški perdirbti produktai turėtų būti gaminami naudojant perdirbimo metodus, užtikrinančius, kad visuose gamybos grandinės etapuose išlaikomas produkto ekologiškumas ir pagrindinės savybės. Šio tikslo siekti padės per pastaruosius metus išaugusi ekologinių žemės ūkio ingredientų pasiūla. |
Pagrindimas | |
Užtikrinti aukštą produktų kokybę ir ekologiškumą visuose gamybos grandinės etapuose padės didesnė ekologinių žemės ūkio ingredientų pasiūla rinkoje. | |
Pakeitimas 12 25 konstatuojamoji dalis | |
(25) Siekiant aiškumo visoje Bendrijos rinkoje, turi būti privaloma paprasta Bendrijoje pagamintų ekologiškų produktų nuoroda, bent jau tuomet, kai tokie produktai nepaženklinti Bendrijos ekologinės gamybos logotipu. Tokia nuoroda gali būti naudojama ženklinant iš trečiųjų šalių importuotus produktus, bet tai nėra privaloma. |
(25) Siekiant aiškumo visoje Bendrijos rinkoje, turi būti privaloma paprasta Bendrijoje pagamintų ekologiškų produktų nuoroda, bent jau tuomet, kai tokie produktai nepaženklinti Bendrijos ekologinės gamybos logotipu. Tokia nuoroda gali būti naudojama ženklinant iš trečiųjų šalių importuotus produktus. |
Pagrindimas | |
Galimybė naudoti standartinę Bendrijos nuorodą trečiųjų šalių ekologiniams produktams suteiks garantijas tiek ES vartotojams, tiek trečiųjų šalių ekologiškų gaminių gamintojams ir mažmenininkams. | |
Pakeitimas 13 28 konstatuojamoji dalis | |
(28) Siekiant užtikrinti, kad ekologiški produktai būtų gaminami pagal Bendrijos ekologinės gamybos teisės sistemoje nustatytus reikalavimus, visa į šio teisės akto taikymo sritį įtraukta veikla turėtų būti kontroliuojama visoje gamybos grandinėje ir turėtų atitikti 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 882/2004 dėl valstybinės kontrolės, kuri atliekama siekiant užtikrinti, kad būtų įvertinama, ar laikomasi pašarus ir maistą reglamentuojančių teisės aktų, gyvūnų sveikatos ir gerovės taisyklių nustatytas taisykles. |
(28) Siekiant užtikrinti, kad ekologiški produktai būtų gaminami pagal Bendrijos ekologinės gamybos teisės sistemoje nustatytus reikalavimus, visa į šio teisės akto taikymo sritį įtraukta veikla turėtų būti kontroliuojama visoje gamybos grandinėje remiantis ISO 65/EN 45011 standartu, sukurtu specialiai ekologiniam viso pasaulio žemės ūkiui pagal Tarptautinės ekologinio žemės ūkio judėjimų federacijos (IFOAM) akreditavimo kriterijus. |
Pagrindimas | |
Reglamentas Nr. 882/2004 netinka ekologinės gamybos grandinės specifiniam ir originaliam pobūdžiui išlaikyti ir neleidžia suinteresuotoms šalims visavertiškai dalyvavauti tikrinimo procese, kai ekologinių gamintojai patys įvedė sertifikavimo visais ekologinės gamybos etapais metodus. Siekiant, kad būtų vykdomos tradiciniam žemės ūkiui taikomos nuostatos reiškia, kad ekologiniams produktams be reikalo būtų taikoma ta pati tvirtinimo tvarka, kaip ir tradiciniams produktams, jei tos nuostatos nebus iš dalies pakeistos ir labiau pritaikytos specifiniam ekologinės gamybos pobūdžiui, kaip siūloma Reglamento Nr. 882/2004 63 straipsnio 2 dalyje. | |
Pakeitimas 14 36 konstatuojamoji dalis | |
(36) Šiam reglamentui įgyvendinti būtinas priemones reikia priimti pagal 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimą 1999/468/EB, nustatantį Komisijai suteiktų įgyvendinimo įgaliojimų vykdymo tvarką. Atsižvelgiant į tai, kad ekologinės gamybos teisės aktas yra svarbus bendrosios žemės ūkio politikos veiksnys, nes yra glaudžiai susijęs su žemės ūkio rinkų plėtra, tikslinga jį suderinti su egzistuojančių teisės aktų procedūromis, naudojamomis valdant šią politikos kryptį. Todėl šiame reglamente Komisijai suteikti įgaliojimai turėtų būti vykdomi vadovaujantis Sprendimo 1999/468/EB 4 straipsnyje numatyta valdymo tvarka, |
(36) Šiam reglamentui įgyvendinti būtinas priemones reikia priimti pagal 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimą 1999/468/EB, nustatantį Komisijai suteiktų įgyvendinimo įgaliojimų vykdymo tvarką. Atsižvelgiant į tai, kad ekologinės gamybos teisės aktas yra pagrindinis bendrosios žemės ūkio ir tvarios aplinkos politikos veiksnys, siekiant šio reglamento tikslo tikslinga numatyti reguliarias suinteresuotų šalių konsultacijas, laikantis egzistuojančių teisės aktų procedūrų, naudojamų valdant šią politikos kryptį. Todėl šiame reglamente Komisijai suteikti įgaliojimai turėtų būti vykdomi pagal Sprendimo 1999/468/EB 5 straipsnyje numatyta reguliavimo procedūrą, |
Pagrindimas | |
Ekologinės gamybos procesas pasižymi tuo, kad jame aktyviai dalyvauja ir nuolat konsultuojasi suinteresuotos šalys. Jų dalyvavimas iš esmės keičiant dabartinius metodus ir procedūras labai naudingas visai gamybos grandinei. | |
Pakeitimas 15 1 straipsnio 1 dalies a punktas | |
a) ekologiškų produktų gamyba, pateikimu į rinką, importu, eksportu ir kontrole; |
a) ekologiškų produktų gamyba, pateikimu į rinką, importu, eksportu ir kontrole, įskaitant viešojo maitinimo paslaugas, maisto tiekimą fabrikų ir įstaigų valgykloms, restoranams ir kitokią panašią aprūpinimo maistu veiklą. |
Pagrindimas | |
Vis daugiau žmonių išreiškia pageidavimą maitintis ekologišku maistu įstaigų valgyklose ir kitose viešojo maitinimo įstaigose. Ekologiškų produktų paklausa ypač padidėjo mokyklos valgyklose, nes ją konkrečiomis nuostatomis reguliuoja ir viešos, ir privačios įstaigos; dėl tokios paklausos šis sektorius turi gana didelę apyvartą vidaus rinkoje. | |
Pakeitimas 16 1 straipsnio 2 dalies įžanginis sakinys | |
2. Reglamentas taikomas šiems žemės ūkio arba vandens ūkio produktams, jeigu jie skirti pateikti į rinką juos paženklinus ekologiniu ženklu: |
2. Reglamentas taikomas šiems žemės ūkio produktams, jeigu jie skirti pateikti į rinką juos paženklinus ekologiniu ženklu: |
Or. es | |
Pagrindimas | |
Žr. 7 konstatuojamosios dalies pakeitimo pagrindimą. | |
Pakeitimas 17 1 straipsnio 2 dalies c punktas | |
c) gyviems ir neperdirbtiems vandens ūkio produktams; |
Išbraukta. |
Or. es | |
Pagrindimas | |
Žr. 7 konstatuojamosios dalies pakeitimo pagrindimą. | |
Pakeitimas 18 1 straipsnio 2 dalies d punktas | |
d) perdirbtiems vandens ūkio produktams, skirtiems žmonėms vartoti; |
Išbraukta. |
Or. es | |
Pagrindimas | |
Žr. 7 konstatuojamosios dalies pakeitimo pagrindimą. | |
Pakeitimas 19 1 straipsnio 2 dalies ea punktas (naujas) | |
|
ea) tekstilės, kosmetikos ir kiti ne maisto produktai |
Pagrindimas | |
Į šio reglamento nuostatas turi būti įtraukti ir ne maisto produktai, ypač tekstilės gaminių valymo priemonės ir kosmetikos produktai. | |
Pakeitimas 20 1 straipsnio 3 dalies antra pastraipa | |
Tačiau reglamentas netaikomas viešajam maitinimui, fabrikų valgykloms, įstaigų aprūpinimui maistu, restoranams ir kitokiai panašiai aprūpinimo maistu veiklai. |
Išbraukta. |
Pagrindimas | |
Žr. 1 straipsnio 1 dalies a punkto pakeitimo pagrindimą: neįtraukus minėtų sektorių į reglamento taikymo sritį bus pakenkta gamintojams ir mažmeninės prekybos įmonėms, kurios rūpinasi ekologinių produktų tiekimu visoms aprūpinimo maistu įstaigoms, kuriose tokie produktai turi paklausą. | |
Pakeitimas 21 2 straipsnio b punktas | |
b) „ekologiškas produktas“ – žemės ūkio produktas, pagamintas ekologinės gamybos proceso metu; |
b) „ekologiškas produktas“ – žemės ūkio produktas, pagamintas ekologinės gamybos proceso metu nenaudojant sintetinių augalų apsaugos priemonių, GMO produktų arba pašarų ar sudėtinių dalių, kurių sudėtyje yra GMO; |
Or. en | |
Pagrindimas | |
Pakeitimu pabrėžiami ekologinio žemės ūkio tikslai ir išaiškinamas skirtumas tarp tradicinių ir ekologinių ūkių gaminamų kokybiškų produktų. | |
Pakeitimas 22 2 straipsnio e punktas | |
e) „vandens ūkis“ – vandens organizmų veisimas ir auginimas naudojant metodus, skirtus išauginti daugiau šių organizmų nei išauga natūralioje aplinkoje, kai šie organizmai veisimo ir auginimo etapais iki produkcijos surinkimo ir jos metu yra fizinio arba juridinio asmens nuosavybė; |
Išbraukta. |
Or. es | |
Pagrindimas | |
Žr. 7 konstatuojamosios dalies pakeitimo pagrindimą. | |
Pakeitimas 23 2 straipsnio m punktas | |
m) „atitikties ženklas“ – ženklas, kuriuo patvirtinama, kad atitinkami tam tikri standartai arba kiti norminiai dokumentai; |
m) „atitikties ženklas“ – ženklas, kuriuo patvirtinama, kad atitinkami reikalavimai, nustatyti standartais arba kitais norminiais dokumentais; |
Or. pl | |
Pagrindimas | |
Pasiūlymu siekiama patikslinti formulavimą įtraukiant apibrėžimą, kuris atitinka Europos standartuose naudojamą terminologiją, pavyzdžiui, EN ISO 9000 – dėl kokybės ir EN ISO –14000 dėl aplinkos apsaugos valdymo, kuriuose atitikimas reiškia atitikimą reikalavimams. | |
Pakeitimas 24 2 straipsnio r punktas | |
r) „produktai, pagaminti naudojant GMO“ – maisto arba pašarų priedai, pagardai, vitaminai, enzimai, perdirbimo medžiagos, tam tikri gyvūnų maitinimui naudojami produktai (Direktyva 82/471/EEB), augalų apsaugos produktai, trąšos ir dirvos gerinimo priemonės, pagaminti maitinant organizmus medžiagomis, kurias arba kurių dalį sudaro GMO; |
r) „produktai, turintys GMO“ – maisto arba pašarų priedai, pagardai, vitaminai, enzimai, perdirbimo medžiagos, tam tikri gyvūnų maitinimui naudojami produktai (Direktyva 82/471/EEB), augalų apsaugos produktai, trąšos ir dirvos gerinimo priemonės, pagaminti maitinant organizmus medžiagomis, kurias arba kurių dalį sudaro GMO; |
Or. fr | |
Pagrindimas | |
Turi būti naudojama ta pati apibrėžimo kategorija „turintys GMO“ (o ne „pagaminti naudojant GMO“) siekiant atitikti Pagrindų reglamento Nr. 1829/2003 16 konstatuojamąją dalį. | |
Pakeitimas 25 3 straipsnio b punktas | |
b) Įgyvendinant šią sistemą, nustatoma maisto ir kitų žemės ūkio produktų gamyba, atitinkanti vartotojų poreikį rinktis prekes, pagamintas naudojant natūralius arba panašius į natūralius procesus, ir natūralias medžiagas. |
b) Įgyvendinant šią sistemą, nustatoma gamyba maisto ir kitų žemės ūkio produktų, taip pat ne maisto produktų, kurie patenkintų vartotojų prekių, pagamintų taikant natūralius procesus ir naudojant natūralias medžiagas, poreikį. |
Pagrindimas | |
Pagrindinis ekologinių ūkių tikslas – užtikrinti, kad būtų saugomi gamtos ir atsinaujinantieji ištekliai, taigi, taikydami tinkamus metodus, tarp jų ir tvarią socialinę politiką, jie gali tiekti vartotojui konkurencingus produktus atsižvelgdami į jų paklausą. Tačiau ūkininkai apsisprendžia tapti ekologiškų produktų gamintojais ne tik dėl šių produktų paklausos, bet ir vedami noro įsitraukti į pagrindines subalansuotos žemės ūkio plėtros sritis, įskaitant socialinę ir žmogiškųjų išteklių perskirstymo sritį. | |
Pakeitimas 26 4 straipsnio a – c punktai | |
a) pasirenkama naudoti gyvus organizmus ir mechaninius gamybos būdus, o ne sintetines medžiagas;
|
a) naudojami tik gyvi organizmai ir mechaniniai gamybos būdai; sintetines medžiagas ir gamybos būdus, kuriuos taikant naudojamos sintetinės medžiagos, galima naudoti tik laikantis 16 straipsnio nuostatų;
|
b) pasirenkamos natūralios, o ne cheminiu būdu susintetintos, medžiagos; pastarosios gali būti naudojamas tik tuomet, kai natūralių medžiagų negalima įsigyti; |
b) naudojamos tik natūralios medžiagos ir cheminiu būdu susintetintos medžiagos gali būti naudojamos laikinai, kaip nustatyta 16 straipsnio nuostatose, ir tik tuomet, kai natūralių medžiagų negalima įsigyti; |
c) negalima naudoti GMO arba iš GMO pagamintų produktų, išskyrus veterinarinius vaistus
|
c) negalima naudoti GMO arba naudojant GMO pagamintų produktų;
|
Pagrindimas | |
A ir b punktuose pateikta formuluotė neaiški ir menkina šių principų svarbą. Šiuos principus reikėtų apibrėžti stipresniu teiginiu, nepanaikinat galimybės naudoti sintetines medžiagas ir ne mechaninius metodus susiklosčius rimtai padėčiai, kuriai spręsti reikia skubių priemonių, neatitinkančių ekologinės gamybos principų ir taisyklių. | |
Šiuo pakeitimu tekstas derinamas prie Pagrindų reglamento1829/2003 16 konstatuojamosios dalies ir aiškiai atskiriamos sąvokos „pagamintas iš GMO“ ir „pagamintas naudojant GMO“. | |
Siekiant išbaigtumo veterinariniams vaistams neturėtų būti taikoma išimtis. Šiuo metu rinkoje organinių veterinarinių vaistų įvairovė didelė. Taigi šie vaistai turėtų būti naudojami ekologinėje gamyboje. | |
Pakeitimas 27 4 straipsnio da punktas (naujas) | |
|
da) ekologinė gamyba padeda palaikyti ir kurti darbo vietas, leidžia ūkininkams ir vartotojams sudaryti socialinį susitarimą dėl tvarių metodų, kokybiškų maisto produktų gamybos ir vartojimo, įskaitant gamtos išsaugojimo, tvarios gamybos ir pardavimo artimose rinkose priemones; |
Or. en | |
Pagrindimas | |
Tikslai turėtų atspindėti visus ekologinio žemės ūkio aspektus ir sujungti gamtos išsaugojimo bei kokybiškų produktų gamybos metodus į aiškiai apibrėžtą gamybos sistemą. | |
Pakeitimas 28 4 straipsnio db punktas (naujas) | |
|
db) ekologinė gamyba padeda užtikrinti produkto kokybę, pilnavertiškumą ir atsekamumą visuose maisto grandinės etapuose; |
Or. en | |
Pagrindimas | |
Tikslai turėtų atspindėti visus ekologinio žemės ūkio aspektus ir sujungti gamtos išsaugojimo bei kokybiškų produktų gamybos metodus į aiškiai apibrėžtą gamybos sistemą. | |
Pakeitimas 29 5 straipsnio c punktas | |
c) mažinamas neatsinaujinančių išteklių naudojimas ir ne iš ūkio gaunamos sąnaudos; |
c) mažinamas neatsinaujinančių išteklių naudojimas ir ne iš ūkio gaunamos sąnaudos ir ekologiškų žemės ūkio produktų gamintojai turėtų skatinti atsinaujinančių išteklių naudojimą; |
Or. en | |
Pagrindimas | |
Kaip numatyta ekologinės gamybos tiksluose, reikia vengti neigiamo poveikio, suteikiant ekologiškų žemės ūkio produktų gamintojams galimybę naudoti atsinaujinančios energijos šaltinius. | |
Pakeitimas 30 5 straipsnio n punktas | |
n) vandens ūkio produktų gamyba sumažina neigiamą poveikį vandens telkiniams; |
n) vandens ūkyje vengiama neigiamo poveikio vandens telkiniams; |
Pagrindimas | |
Kaip numatyta ekologinės gamybos tiksluose, reikia vengti neigiamo poveikio. | |
Pakeitimas 31 7 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 pastraipos | |
Tačiau pagal specialias sąlygas, nustatytas pagal 31 straipsnio 2 dalyje nurodytą tvarką, ūkis gali būti padalytas į atskiras dalis ir ne visos dalys turi būti tvarkomos pagal ekologinės gamybos principus. |
|
Jei remiantis antrąja pastraipa, ne visame ūkyje vyksta ekologinė gamyba, ūkininkas atskiria ekologinei gamybai naudojamą žemę, gyvulius ir produktus nuo likusios ūkio dalies ir šį atskyrimą atitinkamai registruoja. |
|
Or. en | |
Pagrindimas | |
Negalima ūkio dalyti į kelias dalis, kurių viena tvarkoma pagal šio reglamento nuostatas, o kita – tradiciškai, kadangi tokiu atveju būtų sunku išvengti sukčiavimo. | |
Pakeitimas 32 7 straipsnio 1 dalies 2 pastraipa | |
Pakeitimas neturi įtakos lietuviškam teksto variantui. | |
Pakeitimas 33 7 straipsnio 2 dalis | |
2. Reikalaujama, kad ūkininkai nenaudotų GMO arba iš GMO pagamintų produktų, apie kuriuos jie sužino iš produktų etikečių arba iš produktus lydinčių dokumentų. |
2. Reikalaujama, kad ūkininkai nenaudotų GMO, iš GMO arba naudojant GMO pagamintų produktų, |
|
Naudotinų produktų arba ingredientų etiketėje arba kituose lydimuosiuose dokumentuose pateikiami duomenys, kaip nors susiję su GMO buvimu, nėra tinkama priemonė ekologiško produkto kokybei garantuoti, todėl reikia vengti pateikti tokius duomenis. |
Jei ūkininkai naudoja iš trečiųjų šalių įsigytus produktus, iš kurių gamina ekologiškus maisto produktus arba pašarus, jie turi reikalauti, kad pardavėjas patvirtintų, kad tiekiami produktai nėra pagaminti iš GMO. |
Jei ūkininkai arba kiti ekologiškų produktų tiekėjai naudoja iš trečiųjų šalių įsigytus produktus, iš kurių gamina ekologiškus maisto produktus arba pašarus, jie turi reikalauti, kad pardavėjas raštiškai patvirtintų, kad tiekiami produktai nėra pagaminti (iš dalies arba visiškai) naudojant GMO ir kad jų sudėtyje nėra GMO. |
|
Jei atsitiktinai arba dėl neišvengiamų techninių priežasčių produktas užteršiamas GMO, ūkio subjektas turi įrodyti, kad ėmėsi visų būtinų priemonių, kad išvengtų tokio užteršimo. |
Pagrindimas | |
Ekologiškų produktų kokybė ir įvairovė palyginti su tradiciniais produktais negali būti suderinta su tradiciniams produktams taikoma riba, kurią peržengus, privaloma nurodyti, kad produktas užterštas GMO, t. y. tradicinių produktų atveju toleruojama tyčinė tarša. Reikėtų neleisti taikyti tokios ribos ekologiškiems produktams: juose negali būti GMO. | |
Tačiau būtina numatyti garantinę nuostatą, taikomą tais atvejais, kai produktai įsigyjami iš trečiųjų šalių. | |
Rašytinis patvirtinimas įrodo, kad produktas atitinka nustatytus reikalavimus. | |
Pakeitimas 34 9 straipsnio b punkto v punktas | |
v) ekologiškai auginami gyvuliai laikomi atskirai arba turi būti lengvai atskiriami nuo kitų gyvulių; |
v) ekologiškai auginami gyvuliai laikomi atskirai nuo kitų gyvulių; |
Pagrindimas | |
Išbraukta sakinio dalis prieštarauja pirmajai sakinio daliai, juk gyvuliai gali likti neatskirti visą savo gyvenimą. | |
Pakeitimas 35 13 straipsnio 4 dalies antra pastraipa | |
Jei pašarų gamintojai naudoja iš trečiųjų šalių įsigytus ingredientus ir priedus, iš kurių gamina ekologiškus pašarus ekologiškai auginamiems gyvuliams, jie turi reikalauti, kad pardavėjas patvirtintų, kad tiekiami produktai nėra pagaminti iš GMO. |
Jei pašarų gamintojai naudoja iš trečiųjų šalių įsigytus ingredientus ir priedus, iš kurių gamina ekologiškus pašarus ekologiškai auginamiems gyvuliams, pardavėjas gamintojų prašymu turi raštiškai patvirtinti, kad tiekiami produktai nėra pagaminti iš dalies arba visiškai nenaudojant GMO. |
Pagrindimas | |
Ekologiškų produktų kokybė ir įvairovė palyginti su tradiciniais produktais negali būti suderinta su tradiciniams produktams taikoma riba, kurią peržengus, privaloma nurodyti, kad produktas užterštas GMO, t. y. tradicinių produktų atveju toleruojama tyčinė tarša. Reikėtų neleisti taikyti tokios ribos ekologiškiems produktams: juose negali būti GMO. | |
Kadangi GMO produktus draudžiama naudoti ekologinio ūkininkavimo procese, vartotojas privalėtų prašyti dokumento, patvirtinančio, kad GMO nebuvo naudojami gaminant pašarus, o tiekėjas privalėtų tokį dokumentą pateikti. | |
Pakeitimas 36 14 straipsnio 3 dalies antra pastraipa | |
Jei perdirbėjai naudoja iš trečiųjų šalių įsigytas pagalbines apdorojimo medžiagas, iš kurių gamina ekologišką maistą arba pašarus, jie turi reikalauti, kad pardavėjas patvirtintų, kad tiekiami produktai nėra pagaminti iš GMO. |
Jei perdirbėjai naudoja iš trečiųjų šalių įsigytas pagalbines apdorojimo medžiagas, iš kurių gamina ekologišką maistą arba pašarus, pardavėjas perdirbėjų prašymu turi raštiškai patvirtinti, kad tiekiami produktai nėra pagaminti iš arba naudojant GMO. |
Pagrindimas | |
Kadangi GMO produktus draudžiama naudoti ekologinio ūkininkavimo procese, vartotojas privalėtų prašyti dokumento, patvirtinančio, kad GMO nebuvo naudojami gaminant pašarus, o tiekėjas privalėtų tokį dokumentą pateikti. | |
Pakeitimas 37 14 straipsnio 3a dalis (nauja) | |
|
3a. Valstybės narės gali išlaikyti arba nustatyti griežtesnes apdoroto maisto gamybos taisykles su sąlyga, kad tos taisyklės atitinka Bendrijos teisę ir nestabdo arba neapriboja laisvo šiuos teisės aktus atitinkančių produktų judėjimo. |
Pagrindimas | |
Valstybėms narėms turi būti suteikta galimybė nustatyti griežtesnes apdoroto maisto gamybos taisykles ekologinėje gamyboje. Tai svarbu, nes sukuriama konkurencijos su etiškesniais produktais galimybė ir vartotojams suteikiamas didesnis ekologinių produktų pasirinkimas. | |
Pakeitimas 38 15 straipsnio 3a dalis (nauja) | |
|
3a. Valstybės narės gali išlaikyti arba nustatyti griežtesnes tam tikrų produktų ir medžiagų naudojimo apdorojant produktus taisykles su sąlyga, kad tos taisyklės atitinka Bendrijos teisę ir nestabdo arba neapriboja laisvo šiuos teisės aktus atitinkančių produktų judėjimo. |
Pagrindimas | |
Valstybėms narėms turi būti suteikta galimybė nustatyti griežtesnes tam tikrų produktų ir mežiagų naudojimo ekologinėje gamyboje taisykles. Tai svarbu, nes sukuriama konkurencijos su etiškesniais produktais galimybė ir vartotojams suteikiamas didesnis ekologinių produktų pasirinkimas. | |
Pakeitimas 39 16 straipsnio 1, 2 ir 2a (nauja) dalys | |
Laisvesnės gamybos taisyklės |
Laikinos nuo gamybos taisyklių nukrypti leidžiančios nuostatos |
1. Pagal 31 straipsnio 2 dalyje nurodytą tvarką, 2 dalyje nustatytas sąlygas ir laikydamasi II antraštinėje dalyje nustatytų tikslų ir principų Komisija gali numatyti 1–3 skyriuose numatytų gamybos taisyklių išimtis. |
|
2. 1 dalyje nurodytų išimčių daroma kuo mažiau ir jos numatomos tik šiais atvejais: |
2. Nepaisant pagarbos šio reglamento II antraštinėje dalyje išdėstytiems tikslams ir principams išimčių daroma kuo mažiau ir jas leidžiama taikyti tik laikinai ir tik šiais atvejais: |
(a) kai jos būtinos, kad ekologinę gamybą pradedantys ūkio vienetai, ypač ūkiai, esantys rajonuose, kuriuose ekologinė gamyba tik pradeda vystyti, taptų perspektyviais; |
a) kai laikinos priemonės būtinos, kad ekologinė gamyba galėtų būti tęsiama arba atnaujinama force majeure atvejais, ypač tada, kai kyla rimtas pavojus pasėliams arba ūkio perspektyvumui; |
(b) kai jos būtinos siekiant užtikrinti, kad ekologinė gamyba būtų išlaikyta ūkiuose, susiduriančiuose su klimato, geografiniais arba struktūriniais suvaržymais; |
(b) kai jos būtinos siekiant užtikrinti, kad ekologinė gamyba būtų išlaikyta ūkiuose, susiduriančiuose su dideliais geografiniais arba ekonominiais suvaržymais, keliančiais grėsmę ūkio perspektyvumui; |
|
ba) kai su žmonių ir gyvūnų sveikatos apsauga susiję apribojimai ir prievolės nustatomi remiantis Bendrijos teisės aktais; |
(c) kai jos būtinos siekiant užtikrinti, kad ūkis galėtų gauti pašarų, sėklų ir augalinės dauginamosios medžiagos, gyvų gyvulių ir kitų ūkyje naudojamų medžiagų, kai tokių ekologiškų medžiagų negalima įsigyti; |
(c) kai jos būtinos siekiant užtikrinti, kad ūkis galėtų gauti pašarų, sėklų ir augalinės dauginamosios medžiagos, gyvų gyvulių ir kitų ūkyje naudojamų medžiagų, kai tokių ekologiškų medžiagų negalima įsigyti; |
(d) kai jos būtinos siekiant užtikrinti, kad ūkis galėtų naudotis žemės ūkio kilmės ingredientais, kai tokių ekologiškų ingredientų negalima įsigyti; |
(d) kai jos būtinos siekiant užtikrinti, kad ūkis galėtų naudotis žemės ūkio kilmės ingredientais, kai tokių ekologiškų ingredientų negalima įsigyti; |
(e) kai jos būtinos siekiant išspręsti konkrečias su ekologišku gyvulių auginimu susijusias valdymo problemas; |
(e) kai jos būtinos siekiant išspręsti konkrečias su ekologišku gyvulių auginimu susijusias valdymo problemas; |
(f) kai jos būtinos siekiant užtikrinti tradicinių maisto produktų, žinomų bent vienai kartai, nuolatinę gamybą; |
(f) kai jos būtinos siekiant užtikrinti tradicinių maisto produktų, žinomų bent vienai kartai, nuolatinę gamybą; |
(g) kai būtinos laikinosios priemonės siekiant tęsti arba atnaujinti ekologinę gamybą nelaimės atveju; |
(g) kai būtinos laikinosios priemonės siekiant tęsti arba atnaujinti ekologinę gamybą nelaimės atveju; |
(h) kai remiantis Bendrijos teisės aktais įvedami apribojimai ir įpareigojimai, skirti apsaugoti žmonių ir gyvūnų sveikatą. |
išbraukta |
|
2a. Apie bet kokią pagal 2 dalį taikomą laikinai leidžiančią nukrypti nuostatą nedelsiant pranešama gamintojo valstybės narės kompetentingoms institucijoms arba kontrolės ir sertifikavimo įstaigai (-oms). |
|
Pranešime aiškiai ir detaliai aprašoma susiklosčiusi situacija, priemonės, kurių buvo imtasi, jų taikymo trukmė ir situacijai išspręsti ir pataisyti naudotos medžiagos, ingredientai ir sąnaudos. |
|
Valstybių narių kompetentingos institucijos arba kontrolės įstaiga (-os) kaip įmanoma greičiau pateikia nuomonę ir nedelsdamos praneša apie ją gamintojui. Apie šią nuomonę nedelsiant pranešama sertifikavimo įstaigoms. |
|
Jei viena arba kita gamintojo taikyta priemonė yra diskutuotina, kompetentingos institucijos arba kontrolės įstaigos pasiūlo alternatyvų, kurios, jų nuomone, labiau tiktų aprašytai situacijai spręsti. |
|
Kontrolė atliekama kaip įmanoma greičiau pagal šio reglamento V antraštinės dalies nuostatas. |
Justification | |
Įvairios šiame straipsnyje numatytos priemonės ir nuostatos yra nereikalingos ir susijusios su atvejais (pvz., perėjimo prie ekologinės gamybos), kai tam tikro lankstumo akivaizdžiai reikia tik laikinai. | |
Lankstesnio taisyklių taikymo ekologiniam ūkininkavimui sąlygos taip pat turėtų būti išdėstytos pagal pirmumo tvarką ir sumažintos. | |
Tik keletas ypatingų priemonių turėtų būti nustatomos pagal komitologijos procedūrą. | |
Galiausiai, apie visas laikinai nuo ekologinio ūkininkavimo taisyklių leidžiančias nukrypti nuostatas turi būti pranešama kompetentingoms institucijos, tarp jų ir sertifikavimo įstaigoms, o kontrolės įstaigos turi įvertinti ir vietoje patikrinti ūkininko pasiūlytą veiksmų planą savo ypatingai situacijai spręsti. | |
Pakeitimas 40 17 straipsnio 3 dalis | |
3. I priede išvardyti terminai, jų išvestiniai žodžiai arba mažybinės formos, atskirai arba junginiuose, negali būti vartojami ženklinti produktus, kurių etiketėse nurodyta, kad juose yra GMO, juo sudaro GMO arba jie yra pagaminti iš GMO. |
3. I priede išvardyti terminai, jų išvestiniai žodžiai arba mažybinės formos, atskirai arba junginiuose, nevartojami ženklinti produktams, kurių etiketėse nurodyta, kad juose yra GMO, juos sudaro GMO arba jie yra pagaminti iš GMO arba, kad produktas, ingredientas arba naudoti pašarai buvo tik užteršti GMO: GMO netoleruotini tradicinių produktų atveju. |
Pagrindimas | |
Kaip reikalauja suinteresuoti asmenys ir vartotojai ekologiškų produktų negalima ženklinti klaidinančia informacija apie atsitiktinį arba tyčinių veiksmų sąlygotą GMO patekimą į ekologiškus produktus. Į ekologiškus produktus GMO ir atsitiktinai neturėtų patekti. | |
Amendment 41 17 straipsnio 3 a dalis (nauja) | |
|
3a. Šiuo reglamentu netaikomi 2001 m. kovo 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje dėl genetiškai modifikuotų organizmų apgalvoto išleidimo į aplinką1 nustatyti apribojimai. ____ 1 OL L 106, 2001 4 17, p. 1. Direktyva, iš dalies pakeista Reglamentu (EB) Nr. 1830/2003 (OL L 268, 2003 10 18, p. 24). |
Pagrindimas | |
Pabrėžiamas 17 straipsnio 3 dalies pakeitimo pagrindimas ir užtikrinamas ekologiškų produktų kokybės skirtumas bei visiško GMO nebuvimo reikalavimas. | |
Pakeitimas 42 18 straipsnio 4 dalis | |
4. 1 dalyje nurodytų nuorodų taikymas iš trečiųjų šalių importuotiems produktams yra neprivalomas. |
4. Kad Europos vartotojai rinkdamiesi ir suprasdami produktą nebūtų klaidinami, reikėtų skatinti pateikti 1 dalyje nurodytas nuorodas iš trečiųjų šalių importuotų produktų etiketėse. |
Pagrindimas | |
Kaip nustatyta 28 konstatuojamoje dalyje, trečiųjų šalių suinteresuotosioms šalims siekiama suteikti galimybę laikytis visų ES teisėje nustatytų reikalavimų įrodant, kad jų šalyse taikomos lygiavertės sertifikuotos technologijos. | |
Pakeitimas 43 21 straipsnis | |
Specialūs ženklinimo reikalavimai |
Specialūs ženklinimo reikalavimai ūkiams, pereinantiems prie ekologinio ūkininkavimo |
|
Griežtai draudžiama vartoti terminą „ekologinis ūkininkavimas“. Galima vartoti tik terminą „prie ekologinės gamybos pereinantis ūkis“. |
|
Terminą „prie ekologinės gamybos pereinantis ūkis“ galima vartoti tik kalbant apie antruosius perėjimo metus, remiantis kompetentingų institucijų ir kontrolės įstaigų nuomone. |
Pagal 31 straipsnio 2 dalyje nurodytą tvarką Komisija nustato specialius ženklinimo reikalavimus, taikomus ekologiškiems pašarams ir produktams, gaminamiems prie ekologinės gamybos pereinančiuose ūkiuose. |
Pagal 31 straipsnio 2 dalyje nurodytą tvarką Komisija nustato kitas nei ankstesnėje dalyje minėtas specialias ženklinimo nuostatas, taikomas ekologiškiems pašarams ir produktams, gaminamiems prie ekologinės gamybos pereinančiuose ūkiuose. |
Pagrindimas | |
Komitologijos procedūra neturi įtakos pagrindinėms produktų ženklinimo nuostatoms, kurios taikomos ūkiams, pereinantiems prie ekologinės gamybos, išskyrus specialias nuostatas, kurios turėtų būti nustatytos šiame reglamente. Reglamento (EEB) 2092/91 5 straipsnio 5 dalies b punkte nurodytas bent 12 mėnesių iki derliaus laikotarpis. | |
Pakeitimas 44 22 straipsnio 1 dalis | |
1. Pagal Reglamento (EB) Nr. 882/2004 nuostatas valstybės narės sudaro kontrolės sistemą, taikomą šios reglamento 1 straipsnio 3 dalyje nurodytai veiklai. |
1. Valstybės narės sudaro 1 straipsnio 3 dalyje nurodytai veiklai taikomą kontrolės, atliekamos visais ekologiško produkto gamybos etapais, sistemą, atitinkančią ekologinio žemės ūkio standartą ISO 65/EN 45011, nustatytą pagal IFOAM akreditavimo kriterijus. |
Pagrindimas | |
Reglamente Nr. 882/2004 nustatyta kontrolės sistema nėra tinkamiausias būdas įvairiems ekologiškų produktų kokybės standartams užtikrinti: dažni patikrinimai ir kompetentingų institucijų atliekamas darbas yra sveikintini, tačiau visų pirma reikėtų įvertinti, kaip įgyvendinamas ISO Guide 65/45011 standartas. | |
Pakeitimas 45 22 straipsnio 5 dalis | |
5. Patvirtintos kontrolės įstaigos sudaro kompetentingai institucijai reikiamas sąlygas nekliudomai lankytis savo administracinėse ir gamybinėse patalpose ir suteikia bet kokią informaciją ir pagalbą, kurių reikia kompetentingai institucijai tam, kad ji įvykdytų savo įsipareigojimus pagal šį straipsnį; |
5. Patvirtintos kontrolės įstaigos ir atitinkami suinteresuotų šalių atstovai, kurių dalyvavimas šiame procese būtinas, bendradarbiauja su kompetentinga institucija ir suteikia galimybę lankytis savo administracinėse ir gamybinėse patalpose bei suteikia bet kokią informaciją ir pagalbą, kurių reikia kompetentingai institucijai tam, kad ji įvykdytų savo įsipareigojimus pagal šį straipsnį; |
Pagrindimas | |
Pabrėžiama suinteresuotųjų šalių dalyvavimo sprendimo priėmimo ir kontrolės procese svarba, atsižvelgiant į skaidrumo reikalavimus ir pažangiąją pastarųjų metų ekologinių ūkių praktiką. | |
Pakeitimas 46 24 straipsnio 3 dalies 3 pastraipa | |
Mokesčiai, surinkti už sertifikatų arba atitikties ženklų išdavimą, turi būti pagrįsti. |
Iš mokesčių, surinktų už sertifikatų arba atitikties ženklų išdavimą padengiamos kontrolės ir sertifikatų arba atitikties ženklų išdavimo išlaidos. |
Pagrindimas | |
Nurodant, kas padengiama iš mokesčių, siekiama išvengti pernelyg didelių mokesčių. | |
Pakeitimas 47 24 straipsnio 3 a dalis (nauja) | |
|
3a. Pripažįstant ir pažymint, kad ekologinių ūkių savininkų dalyvavimas sprendimų priėmimo ir sertifikavimo procese svarbus, nuolat rengiami susitikimai su suinteresuotomis šalimis. |
Pagrindimas | |
Ekologinės gamybos sektoriaus suinteresuotosios šalys reikalauja teisės dalyvauti sprendimų priėmimo ir naujų metodų sertifikavimo procese: Komisijos kontrolės tarnybos ir valstybių kompetentingos institucijos turi atsižvelgti į jų gebėjimą įvertinti novatoriškas technologijas. | |
Pakeitimas 48 26 straipsnis | |
Pateikus prašymą, grindžiamą tuo, jog reikia užtikrinti, kad produktas būtų pagamintas pagal šį reglamentą, kompetentingos institucijos ir kontrolės įstaigos pasikeičia atitinkama informacija apie atliktų kontrolių rezultatus su kitomis kompetentingomis institucijomis ir kontrolės įstaigomis. Jos taip pat gali keistis tokia informacija savo iniciatyva. |
Pateikus prašymą, grindžiamą tuo, jog reikia užtikrinti, kad produktas būtų pagamintas pagal šį reglamentą, kompetentingos institucijos, valstybių ir Europos mastu veikiančių sprendimų priėmimo procese dalyvaujančių suinteresuotų šalių atstovai ir kontrolės įstaigos pasikeičia atitinkama informacija apie atliktų kontrolių rezultatus su kitomis kompetentingomis institucijomis ir kontrolės įstaigomis. Jos taip pat gali keistis tokia informacija savo iniciatyva. |
Pagrindimas | |
Žr. 24 straipsnio pakeitimo pagrindimą. Šiuo straipsniu siekiama užtikrinti, kad ekologinių ūkių savininkai dalyvautų minėtuose procesuose ir dalintųsi įgytomis žiniomis. | |
Pakeitimas 49 28 straipsnio 1a dalis (nauja) | |
|
Atsižvelgdamos į 9 ir 10 straipsnyje numatytas taisykles valstybės narės gali išlaikyti arba nustatyti griežtesnes taisykles, reglamentuojančias gyvūnus arba gyvūninės kilmės produktus su sąlyga, kad šios taisyklės atitinka Bendrijos teisę ir nesudaro kliūčių arba apribojimų laisvam kitų gyvūnų arba gyvūninės kilmės produktų judėjimui, kuris atitinka šiuos teisės aktus. |
Pagrindimas | |
Dėl valstybių narių ūkininkavimo veiklos skirtumų, susijusių su ekologine gyvūlininkyste, valstybėms narėms savo teritorijoje turėtų būti įmanoma taikyti griežtesnes taisykles, reglamentuojančias gyvūnus ir gyvūninės kilmės produktus. | |
Be to, atrodo pagrįsta, kad direktyvų principas, kurį Komisija numato savo veiksmų plane dėl gyvūnų gerovės (2006/2046(INI)) turėtų būti taikomas gyvūnų gerovei, susijusiai su ekologine gamyba. | |
Pakeitimas 50 31 straipsnis | |
Ekologiškų produktų vadybos komitetas |
Ekologiškų produktų reguliavimo komitetas |
1. Komisijai padeda Ekologiškų produktų vadybos komitetas (toliau – komitetas). |
1. Komisijai padeda Ekologiškų produktų reguliavimo komitetas (toliau – komitetas). |
|
1a. Komitetas užtikrina, kad būtų nuolat konsultuojamasi ir bendradarbiaujama su ekologinių ūkių atstovais ir vartotojų atstovais siekiant nuolat įgyvendinti 3 straipsnyje nustatytus ekologinio žemės ūkio tikslus, įtraukdamas juos į šio reglamento II antraštinėje dalyje nustatytus tikslus ir principus atitinkančių tinkamų technologijų atnaujinimo ir įgyvendinimo procesą. |
|
1b. Kai pateikiama nuoroda į šią straipsnio dalį, taikomi Reglamento (EB) Nr. 2092/91 I ir VIII priedai. |
2. Kai pateikiama nuoroda į šią straipsnio dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 4 ir 7 straipsniai. |
2. Kai pateikiama nuoroda į šią straipsnio dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 5 ir 7 straipsniai. |
|
2a. Naudodamasi komitologijos procedūra Komisija praneša Europos Parlamentui apie bet kokius planuojamus reglamento pakeitimus ir tinkamai atsižvelgia į Parlamento poziciją. |
3. Sprendimo 1999/468/EB 4 straipsnio 3 dalyje numatytas laikotarpis yra trys mėnesiai. |
|
4. Komitetas nustato savo darbo tvarkos taisykles. |
4. Komitetas nustato savo darbo tvarkos taisykles pagal Sprendimo 1999/468/EB 7 straipsnį. |
Pagrindimas | |
Kadangi šis pasiūlymas dėl reglamento apima kelis suderinimo standartus, už įvairias priemones, kurių derėtų imtis pagal komitologijos procedūrą, turėtų būti atsakingas ne valdymo, o reguliavimo komitetas, įtraukiantis valstybes nares į sprendimų priėmimo procesą. | |
Skirtingai nei Sprendimo 1999/468/EB 4 straipsnyje, 5 straipsnyje nėra nurodoma laiko apribojimų. Todėl 3 dalis turėtų būti išbraukta | |
Ekologinės gamybos sektoriaus atstovų dalyvavimas yra šio reglamento įgyvendinimo priemonių ypatumas: pažangioji praktika ir patirtis, įgyta taikant novatoriškus metodus ir technologijas, praturtins Komisijos kompetencijai priklausysiantį sprendimų priėmimo procesą. | |
Siekiant šį reglamentą padaryti kiek įmanoma skaidresnį, turi būti palikti Reglamento 2092/91 priedai, o komitologijos procedūra turi būti taikoma minimaliai. | |
Pakeitimas 51 31a straipsnis (naujas) | |
|
31a straipsnis |
|
Nukrypstant nuo Sprendimo 1999/468/EB, Komisijos sprendimas, priimtas 31 straipsnio 2 dalyje numatyta tvarka, panaikinamas, jei Europos Parlamentas ar Taryba per tris mėnesius jam nepritaria. |
Pagrindimas | |
Įtakos ekologinio ūkininkavimo raidai turėjo pilietinės visuomenės organizacijos: vartotojai, prekybininkai, ūkininkai ir mažmenų prekiautojai. Laikantis šių tradicijų, turėtų būti sustiprintas šio reglamento skaidrumas ir demokratinės struktūros. Šiame reglamente priimtų sprendimų įgyvendinimo procedūra turi apimti informaciją apie visuomenę ir Europos Parlamentą. Norėdamas padaryti tinkamą įtaką skaidrumui, Parlamentas turi turėti veto teisę. | |
Pakeitimas 52 33 straipsnis | |
1. Reglamentas (EEB) Nr. 2092/91 panaikinamas nuo 2009 m. sausio 1 d. |
1. Reglamentas (EEB) Nr. 2092/91 panaikinamas nuo 2009 m. sausio 1 d., išskyrus I ir VIII priedus. |
2. Nuorodos į panaikintą Reglamentą (EEB) Nr. 2092/91 yra laikomos nuorodomis į šį reglamentą. |
2. Nuorodos į panaikintą Reglamentą (EEB) Nr. 2092/91, išskyrus nuorodas į I ir VIII priedus, yra laikomos nuorodomis į šį reglamentą. |
Pagrindimas | |
Siekiant padaryti šį reglamentą kiek įmanoma skaidresnį, turėtų būti palikti EB Nr. 2092/91 priedai, o komitologijos procedūra turėtų būti taikoma minimaliai. Priedai turėtų būti pakoreguoti taip, kad straipsnio nuorodos atitiktų pasiūlytą reglamentą. |
PROCEDŪRA
Pavadinimas |
Pasiūlymas dėl Tarybos reglamento dėl ekologinės gamybos ir ekologiškų produktų ženklinimo |
||||||
Nuorodos |
COM(2005)0671– C6-0032/2006 – 2005/0278(CNS) |
||||||
Atsakingasis komitetas |
AGRI |
||||||
Nuomonę pateikė: |
ENVI |
||||||
Glaudesnis bendradarbiavimas - pranešimo plenarinėje sesijoje data |
|
||||||
Autorius(-ė): |
Roberto Musacchio |
||||||
Pakeistas nuomonės referentas |
|
||||||
Svarstymas komitete |
21.6.2006 |
|
|
|
|
||
Priėmimo data |
21.6.2006 |
||||||
Galutinio balsavimo rezultatai |
+: –: 0: |
41 0 0 |
|||||
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai |
Adamos Adamou, Johannes Blokland, Frieda Brepoels, Dorette Corbey, Chris Davies, Avril Doyle, Edite Estrela, Jill Evans, Anne Ferreira, Karl-Heinz Florenz, Matthias Groote, Françoise Grossetête, Cristina Gutiérrez-Cortines, Gyula Hegyi, Mary Honeyball, Dan Jørgensen, Eija-Riitta Korhola, Urszula Krupa, Aldis Kušķis, Peter Liese, Marios Matsakis, Roberto Musacchio, Dimitrios Papadimoulis, Vittorio Prodi, Guido Sacconi, Richard Seeber, Kathy Sinnott, Bogusław Sonik, Antonios Trakatellis, Thomas Ulmer, Anja Weisgerber, Åsa Westlund |
||||||
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) |
Margrete Auken, María del Pilar Ayuso González, Bairbre de Brún, Christofer Fjellner, Milan Gaľa, Miroslav Mikolášik, Renate Sommer, Andres Tarand |
||||||
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (178 straipsnio 2 dalis) |
Sepp Kusstatscher |
||||||
Pastabos (pateikiamos tik viena kalba) |
... |
||||||
- [1] Dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje.
PROCEDŪRA
Pavadinimas |
Ekologiška gamyba ir ekologiškų produktų ženklinimas |
|||||||
Nuorodos |
KOM(2005)0671 - C6-0032/2006 - 2005/0278(CNS) |
|||||||
Konsultacijos su EP data |
27.1.2006 |
|||||||
Atsakingas komitetas Paskelbimo plenariniame posėdyje data |
AGRI 2.2.2006 |
|||||||
Nuomonę teikiantis (-ys) komitetas (-ai) Paskelbimo plenariniame posėdyje data |
INTA 2.2.2006 |
ENVI 2.2.2006 |
IMCO 2.2.2006 |
|
||||
Nuomonė nepareikšta Nutarimo data |
INTA 25.1.2006 |
IMCO 21.2.2006 |
|
|
||||
Pranešėjas(-ai) Paskyrimo data |
Marie-Hélène Aubert 26.1.2006 |
|
|
|||||
Teisinio pagrindo užginčijimas JURI nuomonės pateikimo data |
JURI 27.2.2007 |
|
|
|
||||
Svarstymas komitete |
20.2.2006 |
24.4.2006 |
21.6.2006 |
19.12.2006 |
||||
|
27.2.2007 |
|
|
|
||||
Priėmimo data |
27.2.2007 |
|
|
|
||||
Galutinio balsavimo rezultatai |
+: –: 0: |
34 2 1 |
||||||
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai |
Vincenzo Aita, Peter Baco, Katerina Batzeli, Sergio Berlato, Thijs Berman, Niels Busk, Luis Manuel Capoulas Santos, Giuseppe Castiglione, Dumitru Gheorghe Mircea Coşea, Albert Deß, Gintaras Didžiokas, Michl Ebner, Carmen Fraga Estévez, Duarte Freitas, Ioannis Gklavakis, Lutz Goepel, Friedrich-Wilhelm Graefe zu Baringdorf, Esther Herranz García, Elisabeth Jeggle, Tchetin Kazak, Atilla Béla Ladislau Kelemen, Heinz Kindermann, Vincenzo Lavarra, Diamanto Manolakou, Véronique Mathieu, Mairead McGuinness, Rosa Miguélez Ramos, María Isabel Salinas García, Willem Schuth, Czesław Adam Siekierski, Csaba Sándor Tabajdi, Marc Tarabella, Witold Tomczak, Donato Tommaso Veraldi, Janusz Wojciechowski |
|||||||
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) |
Marie-Hélène Aubert, Bernadette Bourzai, Béla Glattfelder, Gábor Harangozó, Wiesław Stefan Kuc, Astrid Lulling, Albert Jan Maat |
|||||||
Pateikimo data |
7.3.2007 A6-0061/2007 |
|||||||