PRANEŠIMAS dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl keleivių vežėjų jūra ir vidaus vandenimis atsakomybės nelaimingų atsitikimų atveju

8.3.2007 - (COM(2005)0592 – C6‑0057/2006 – 2005/0241(COD)) - ***I

Transporto ir turizmo komitetas
Pranešėjas: Paolo Costa

EUROPOS PARLAMENTO TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PROJEKTAS

dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl keleivių vežėjų jūra ir vidaus vandenimis atsakomybės nelaimingų atsitikimų atveju

(COM(2005)0592 – C6‑0057/2006 – 2005/0241(COD))

(Bendro sprendimo procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2005)0592)[1],

–   atsižvelgdamas į EB steigimo sutarties 251 straipsnio 2 dalį ir 80 straipsnio 2 dalį, pagal kuriuos Komisija jam pateikė pasiūlymą (C6‑0057/2006),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 51 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Transporto ir turizmo komiteto ataskaitą ir Teisės reikalų komiteto pranešimą (A6-0063/2006),

1.  pritaria Komisijos pasiūlymui su pakeitimais;

2.  ragina Komisiją sudaryti pasiūlymą iš naujo, jeigu ji ketina jį iš esmės pakeisti ar vietoj jo priimti kitą teksto redakciją;

3.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.

Komisijos siūlomas tekstas	Parlamento pakeitimai
Pakeitimas 1 3a konstatuojamoji dalis (nauja)
	(3α) 2002 m. Atėnų konvencijoje nustatyti draudimo sąlygų reikalavimai turi atitikti laivų savininkų ir draudimo įmonių gebėjimus. Laivų savininkai privalo turėti galimybę tvarkyti savo draudimo sutartis taip, kad jos būtų jiems ekonomiškai priimtinos, o, ypač kalbant apie mažų laivų savininkus, kurie teikia nacionalinio transporto paslaugas, pasakytina, kad būtina atsižvelgti į jų veiklos sezoniškumą. Pereinamasis laikotarpis, kuris numatytas siekiant taikyti šį reglamentą, privalo būti pakankamai ilgas, kad šiame reglamente numatytą privalomą draudimą būtų galima įgyvendinti nedarant poveikio esamoms draudimo sistemoms.
Pagrindimas
Siekiant, kad kompensavimo sistema iš tiesų veiktų ir būtų veiksminga, draudimo įmonės privalo įgyvendinti konvencijos nuostatas, tai pat turi būti užtikrintas laivybos įmonių, ypač mažų ir vidutinių, gyvybingumas ir konkurencingumas.
Pakeitimas 2 4 konstatuojamoji dalis
(4) Reikėtų vežėją įpareigoti išmokėti išankstinį mokėjimą keleivio mirties arba sužalojimo atveju.	(4) Reikėtų vežėją įpareigoti išmokėti išankstinį mokėjimą keleivio mirties arba sužalojimo atveju, ir toks išankstinis mokėjimas nereikš kaltės pripažinimo.
Pagrindimas
Reikia patikslinti, kad išankstiniai mokėjimai, išmokėti keleiviams vykstant kaltės ir (arba) atsakomybės nustatymo procesui, neturėtų būti laikomi teisiniu atsakomybės pripažinimu.
Pakeitimas 3 5 konstatuojamoji dalis
(5) Prieš kelionę keleiviams turėtų būti suteikiama tinkama informacija apie naujas keleivių teises.	(5) Prieš kelionę keleiviams turėtų būti suteikiama tinkama, išsami ir suprantama informacija apie naujas keleivių teises.
Pagrindimas
Siekiama užtikrinti keleiviams aukštos kokybės informaciją apie jų naujas teises.
Pakeitimas 4 7a konstatuojamoji dalis (nauja)
	(7a) Atsižvelgiant į tai, kad valstybės narės turi daugiau konsultuotis jūros saugumo klausimais tarpusavyje, būtina iš naujo įvertinti EMSA kompetenciją ir gal net suteikti jai daugiau įgaliojimų.
Pagrindimas
Pasitelkus Europos aviacijos saugos agentūros pavyzdį būtina nuspręsti, ar EMSA galios turėtų būti išplėstos, ir, jei jos iš tiesų būtų išplėstos, ar tai padidintų ES gebėjimą reaguoti į nelaimingus atsitikimus jūroje.
Pakeitimas 5 7b konstatuojamoji dalis (nauja)
	(7b) Nacionalinės valdžios institucijos, ypač uostų vadovybė, atlieka esminį ir labai svarbų vaidmenį nustatant ir valdant įvairaus pobūdžio pavojų jūrų saugai.
Pagrindimas
Reikėtų paminėti nacionalinės valdžios institucijų, ypač uostų vadovybių, atliekamą esminį vaidmenį laiku nustatant ir valdant įvairaus pobūdžio pavojų jūrų saugai.
Pakeitimas 6 3 straipsnio 1 dalis
Vežėjo ir vykdomojo vežėjo atsakomybę už keleivius ir jų bagažą reglamentuoja visos su tokia atsakomybe susijusios 2002 m. Atėnų konvencijos nuostatos.	Vežėjo ir vykdomojo vežėjo atsakomybę už keleivius ir jų bagažą reglamentuoja visos su tokia atsakomybe susijusios 2002 m. Atėnų konvencijos nuostatos, taip pat 2006 m. spalio 19 d. TJO Teisės reikalų komiteto priimtos konvencijos įgyvendinimo gairių 1dalies išlyga – ir konvencija, ir jos įgyvendinimo gairės pridedamos prie šio reglamento.
Pagrindimas
Reikėtų išsaugoti TJO Teisės reikalų komiteto nustatytą specialiąją su atsakomybe dėl terorizmo keliamo pavojaus susijusią sistemą, kad draudimo rinkoje būtų užtikrintas finansiškai tvarus šį pavojų apimantis draudimas.
Pakeitimas 7 4 straipsnio 1 dalis
2002 m. Atėnų konvencijos 7 straipsnio 2 dalis netaikoma keleivių vežimui, įtrauktam į šio reglamento taikymo sritį, išskyrus jei visos valstybės narės dėl tokio taikymo susitaria iš dalies keičiant šį reglamentą.	2002 m. Atėnų konvencijos 7 straipsnio 2 dalis netaikoma keleivių vežimui, įtrauktam į šio reglamento taikymo sritį, nebent Europos Parlamentas ir Taryba šiuo tikslu iš dalies pakeistų šį reglamentą laikydamiesi Sutarties 251 straipsnyje aprašytos procedūros.
Pagrindimas
Kadangi Atėnų konvencijos 7 straipsnio 2 dalis susijusi su atsakomybės už keleivio mirtį ir asmens sužalojimą ribomis, saugumo sumetimais geriau nurodyti, kad šios nuostatos taikymas gali būti pakeistas tik bendro sprendimo procedūra.
Šiuo techniniu pakeitimu pataisomas teisės normų neatitinkantis Komisijos ir JURI komiteto projektas, nes taikant (Komisijos ir JURI komiteto) bendro sprendimo procedūrą priimant arba iš dalies keičiant reglamentą negalima reikalauti vienbalsiškumo ir negalima ignoruoti Parlamento kompetencijos bendro sprendimo procedūroje.
Pakeitimas 8 4 straipsnio 1a dalis (nauja)
	2002 m. Atėnų konvencijos 19 straipsnis netaikomas keleivių vežimui, įtrauktam į šio reglamento taikymo sritį.
Pagrindimas
2002 m. Atėnų konvencijos 19 straipsnyje teigiama: „Ši Konvencija nekeičia vežėjo, vykdomojo vežėjo ir jų darbuotojų ar įgaliotų asmenų teisių ar pareigų, nustatytų pagal kitas tarptautines konvencijas, susijusias su jūrų laivų savininkų civilinės atsakomybės ribojimu“.
Vadovaujantis dabartine 19 straipsnio formuluote, pagal 2002 m. Atėnų konvenciją už keleivių mirtį arba sužalojimą atsakingas vežėjas turėtų teisę apriboti savo atsakomybę, nurodydamas kitose tarptautinėse konvencijose[2] nustatytas bendros atsakomybės ribas. Kai kuriais atvejais šios bendros atsakomybės ribos gali sutrukdyti keleiviams atgauti didžiąją reikalaujamos sumos dalį pagal Atėnų konvenciją, kurioje keleiviams suteikta teisė atgauti mažiausiai 250 000 SST netaikant jokios bendros ribos (pagal bendrą ribą nustatoma bendra visų ieškinių dėl bet kokių įvykių ar nelaimingų atsitikimų suma).
Šio pakeitimo pasekmė bus ta, kad jokia kita tarptautine konvencija nebus galima apriboti nukentėjusių asmenų ieškinių dėl mirties arba sužalojimo pagal Atėnų konvencijos 3 straipsnio 1 dalį ir 7 straipsnį.
Pakeitimas 9 5 straipsnis
Keleivio mirties ar sužeidimo atveju, vežėjas per 15 dienų po to, kai buvo nustatyta asmens, turinčio teisę gauti kompensaciją, tapatybė, turi išmokėti išankstinį mokėjimą, koks gali būti reikalingas neatidėliotinoms ekonominėms reikmėms tenkinti. Mirties atveju sumokama ne mažiau nei 21 000 eurų.	Keleivio mirties ar sužeidimo atveju, įvykus laivybos įvykiui arba nelaimingam atsitikimui, vežėjas arba vykdomasis vežėjas per 15 dienų po to, kai buvo nustatyta asmens, turinčio teisę gauti kompensaciją, tapatybė, turi išmokėti išankstinį mokėjimą, koks gali būti reikalingas neatidėliotinoms ekonominėms reikmėms tenkinti. Mirties atveju arba esant visiškai arba nuolatinei keleivio negaliai, arba 75 proc. ar didesnės keleivio kūno dalies sužalojimams, kurie klinikiniu požiūriu vertinami kaip sunkūs, išmokos suma neturi būti mažesnė negu 21 000 eurų.
Pagrindimas
Dėl akivaizdžių teisingumo priežasčių būtina užtikrinti, kad nurodytais atvejais keleiviai turėtų galimybę gauti išankstinį mokėjimą ir patenkinti savo ekonominius poreikius. Dėl teisingumo priežasčių vežėjai turėtų turėti galimybę susigrąžinti išankstinį mokėjimą, jei jie faktiškai buvo pripažinti nekaltais. Ši nuostata atitinka teisės aktus, taikomus oro transporto srityje, t. y. Reglamentą (EB) Nr. 889/2002, keičiantį Reglamentą (EB) Nr. 2027/97.
Reikia apriboti galimybę gauti išankstinį mokėjimą ieškiniuose, kurie pateikiami dėl laivybos įvykio, nes šiuo atveju taikoma tik atsakomybė be kaltės (savaiminė atsakomybė) (iki 300 000 eurų vieno keleivio ieškiniui) ir norint gauti išankstinį mokėjimą nereikia iš anksto priskirti kaltės vežėjui. Išankstinį mokėjimą bus galima atlikti greičiau, nes jis nekels ginčių dėl kaltės buvimo. Be to, teisinga neleisti atlikti išankstinio mokėjimo, jei keleivis susižeidžia atsitikus įvykiui, nesusijusiam su visu laivu (pvz., keleivis nugriūna denyje dėl piktnaudžiavimo alkoholiu).
Reikia paminėti ir vykdomąjį vežėją, kurio atsakomybę be kaltės taip pat galima taikyti pagal 2002 m. Atėnų konvenciją (1 straipsnio 1 dalis ir 3 straipsnis).
Pakeitimas 10 5 straipsnio 1 a ir b dalys (naujos)
	Išankstinis mokėjimas nereiškia atsakomybės pripažinimo ir gali būti įskaitytas į bet kokias kitas vėliau mokėtinas išmokas vadovaujantis šiuo reglamentu, ir jis yra negrąžintinas, išskyrus tuos atvejus, kai asmuo, gavęs išankstinį mokėjimą, nėra asmuo, turintis teisę gauti kompensaciją, arba jei vežėjas yra pripažįstamas nekaltu. Gavęs išankstinįo mokėjimą, vežėjas, vykdomasis vežėjas arba keleivis gali pradėti teisminį procesą siekdamas nustatyti atsakomybe ir kaltę.
Pagrindimas
Panaši nuostata įtraukta į 2002 m. gegužės 13 d. Reglamentą (EB) Nr. 889/2002, keičiantį Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2027/97 dėl oro vežėjų atsakomybės nelaimingų atsitikimų atveju.
Dėl akivaizdžių teisingumo priežasčių būtina užtikrinti, kad nurodytais atvejais keleiviai turėtų galimybę gauti išankstinį mokėjimą ir patenkinti savo ekonominius poreikius. Dėl teisingumo priežasčių vežėjai turėtų turėti galimybė susigrąžinti išankstinį mokėjimą, jei jie faktiškai buvo pripažinti nekaltais. Ši nuostata atitinka teisės aktus, taikomus oro transporto srityje, t. y. Reglamentą (EB) Nr. 889/2002, keičiantį Reglamentą (EB) Nr. 2027/97.
Pakeitimas 11 6 straipsnio 1 dalis
Vežėjas, vykdomasis vežėjas ir (arba) kelionių organizavimo paslaugų teikėjas keleiviams, prieš jų kelionę, pateikia informaciją apie jų teises pagal šį reglamentą, visų pirma informaciją apie kompensacijos apribojimus mirties, asmens sužalojimo, bagažo praradimo arba sugadinimo atveju, apie jų teisę į tiesioginius veiksmus prieš draudiką arba finansinę garantiją suteikiantį asmenį ir apie jų teisę į išankstinį mokėjimą.	Vežėjas, vykdomasis vežėjas ir (arba) kelionių organizavimo paslaugų teikėjas keleiviams, prieš jų kelionę, pateikia tinkamą, išsamią ir suprantamą informaciją apie jų teises pagal šį reglamentą, visų pirma informaciją apie kompensacijos apribojimus mirties, asmens sužalojimo, bagažo praradimo arba sugadinimo atveju, apie jų teisę į tiesioginius veiksmus prieš draudiką arba finansinę garantiją suteikiantį asmenį ir apie jų teisę į išankstinį mokėjimą.
Pagrindimas
Teisinis paaiškinimas pateiktas siekiant padidinti reglamento teisinį tikrumą ir keleivių galimybes gauti informacijos.
Pakeitimas 12 6 straipsnio 2 dalis
Ši informacija pateikiama tinkamiausia forma.	Ši informacija pateikiama tinkamai, išsamiai ir suprantamai, o kelionių organizavimo paslaugų teikėjai informaciją pateikia vadovaudamiesi 1990 birželio 13 d. Tarybos direktyvos 90/314/EEB dėl kelionių, atostogų ir organizuotų išvykų paketų 4 straipsnio nuostatomis1. ­­­___________________ 1 OL L 158, 1990 6 23, p. 59.
Pagrindimas
Teisinis paaiškinimas pateiktas siekiant padidinti reglamento teisinį tikrumą ir keleivių galimybes gauti informacijos.
Pakeitimas 13 8 straipsnio 2a dalis (nauja)
	Šis reglamentas pradedamas taikyti vežimui nuolatinėmis vidaus keltų linijomis praėjus dvejiems metams [nuo jo įsigaliojimo datos arba nuo 2002 m. Atėnų konvencijos įsigaliojimo Bendrijoje datos, priklausomai nuo to, kuris dokumentas įsigalioja vėliau].
Pagrindimas
Siekiant užtikrinti veiksmingą ir finansiškai tvarų civilinės atsakomybės draudimą vežėjams turėtų būti nustatyti skirtingi su vežimu vidaus keltų linijomis susiję įgyvendinimo terminai.
Pakeitimas 14 8 straipsnio 2b dalis (nauja)
	Šis reglamentas pradedamas taikyti vežimui vidaus vandens keliais praėjus ketveriems metams [nuo jo įsigaliojimo datos arba nuo 2002 m. Atėnų konvencijos įsigaliojimo Bendrijoje datos, priklausomai nuo to, kuris dokumentas įsigalioja vėliau].
Pagrindimas
Žr. 1 pakeitimo pagrindimą. Vežimui vidaus vandens keliais reikia nustatyti ilgesnį įgyvendinimo terminą, kadangi vežėjų nedraudžia laivų valdytojų civilinės atsakomybės draudimo klubai (angl. P&I clubs).
Pakeitimas 15 8 straipsnio 2c dalis (nauja)
	Šis reglamentas pradedamas taikyti vežimui nuolatinėmis vidaus keltų linijomis Sutarties 299 straipsnio 2 dalyje išvardytuose regionuose praėjus ketveriems metams [nuo jo įsigaliojimo datos arba nuo 2002 m. Atėnų konvencijos įsigaliojimo Bendrijoje datos, priklausomai nuo to, kuris dokumentas įsigalioja vėliau].
Pagrindimas
Siekiant nuoseklumo su pranešėjo pozicija ir norint užtikrinti veiksmingą ir finansiškai tvarų civilinės atsakomybės draudimą vežėjams turėtų būti nustatyti skirtingi su vežimu vidaus keltų linijomis susiję įgyvendinimo terminai.
Siekiant užtikrinti veiksmingą ir finansiškai tvarų civilinės atsakomybės draudimą, kuris būtų pritaikytas prie nuolatinių šių regionų suvaržymų, nuostata dėl EB sutarties 299 straipsnyje išvardytų regionų sudaromos sąlygos nustatyti skirtingą įgyvendinimo terminą vežimui vidaus keltų linijomis šiuose regionuose.

• [1]  Dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje.
• [2]  Konvencijos dėl atsakomybės pagal jūrinius reikalavimus ribojimo (angl. LLMC) 7 straipsnyje nustatyta bendra ieškiniams, susijusiems su keleivių mirtimi arba sužalojimu, taikoma atsakomybės riba, lygi 175 000 SST vienetų, padaugintų iš keleivių skaičiaus, o Konvencijos dėl vidaus navigacijos (Reino ir Mozelio upės) atsakomybės ribojimo (angl. CLNI) 7 straipsnyje nustatyta bendros atsakomybės riba lygi 60 000 SST vienetų, padaugintų iš keleivių skaičiaus.

AIŠKINAMOJI DALIS

2001 m. Komisijai paskelbus Baltąją knygą, bendrosios transporto politikos darbotvarkėje didelis dėmesys buvo teikiamas ES keleivių teisėms[1]. Sudėtinė šios darbotvarkės dalis buvo skirtingų transporto priemonių ES keleivių apsauga taikant veiksmingą atsakomybės sistemą ir jai buvo sudarytos sąlygos ratifikavus Monrealio konvenciją[2] bei papildomas EB taisykles[3] oro transportui bei paskelbus Komisijos pasiūlymą dėl reglamento dėl tarptautinių geležinkelių linijų keleivių teisių ir pareigų[4].

Su jūra vežamais keleiviais susijusios atsakomybės sistemos įgyvendinimas EB buvo sudėtingesnis.

2003 m. birželio 24 d. Komisija pateikė pasiūlymą dėl Tarybos sprendimo dėl Europos bendrijos Atėnų konvencijos 2002 m. protokolo dėl keleivių ir jų bagažo vežimo jūra sudarymo [5]. Jame Komisija siūlė, kad Bendrija kuo greičiau taptų susitariančiąja Protokolo šalimi ir kad valstybės narės padarytų tą patį iki 2005 m. pabaigos.

Kadangi Taryba visai nepadarė pažangos nagrinėdama šį pasiūlymą, šiuo metu svarstymui pateiktu pasiūlymu siekiama į EB teisę įtraukti Atėnų konvenciją. Pasiūlyme konvencija šiek tiek pataisyta, ypač jos įgyvendinimo aprėpties požiūriu.

Pasiūlymu ES lygmeniu bus užtikrintos vienodos civilinės atsakomybės dėl vežant laivais keleiviams ir jų nuosavybei padarytų nuostolių sąlygos.

Turi būti laikomasi bendrų tikslų, kuriais vadovaujasi Komisija. Sprendžiami svarbiausi klausimai, ir pasiūlyme dėl jūra vežamų keleivių turėtų būti pateikta suprantama atsakomybės sistema, kuri suteiktų gerai suderintą civilinės atsakomybės pagrindą.

1. Atėnų konvencija

Įžanga

2002 m. Atėnų konvencijos 1974 m. protokolas dėl keleivių ir jų bagažo vežimo jūra buvo priimtas 2002 m. lapkričio 1 d.

2002 m. protokolas turėtų įsigalioti praėjus 12 mėnesių nuo to laiko, kai jį pasirašys10 valstybių, bet tai dar neįvyko.

ES valstybės narės, pasirašiusios 2002 m. protokolą: Suomija, Vokietija, Ispanija, Švedija, Jungtinė Karalystė.

Protokole numatomas privalomas laivų keleivių draudimas ir nustatomos atsakomybės ribos. Jame taip pat nustatomos kitos priemonės, skirtos padėti keleiviams gauti kompensacijas ir pagrįstos teigiamai vertinamais principais, kurie šiuo metu taikomi su aplinkos užterštumu susijusiose atsakomybės ir kompensavimo sistemose. Tai apima kalte grindžiamos atsakomybės sistemos pakeitimą atsakomybės be kaltės sistema, susijusia su nelaimingais atsitikimais vežimo laivais metu, pagrįsta reikalavimu, kad vežėjas įgytų privalomąjį draudimą galimiems reikalavimams padengti.

Protokole numatoma maksimali kompensacijos, kurią šalies teismai gali, tačiau neprivalo, priteisti mirties, sužalojimų ar žalos atveju, riba.

Protokole taip pat numatoma „galimybės pasirinkti“ (angl. opt-out) sąlyga, leidžianti Konvencijos šalims išlaikyti arba nustatyti aukštesnes atsakomybės ribas (arba neribotą atsakomybę) tuo atveju, kai vežėjai priklauso jų teismų jurisdikcijai.

Privalomasis draudimas

Konvencijos naujame 4a straipsnyje reikalaujama, kad vežėjai turėtų draudimą arba kitokią finansinę garantiją, pvz., banko ar panašios finansų įstaigos garantiją, kalte grindžiamai atsakomybei pagal šią Konvenciją dėl keleivių mirties ar kūno sužalojimo apdrausti.

Privalomojo draudimo arba kitos finansinės garantijos riba turi būti ne mažesnė kaip 250 000 specialiosios skolinimo teisės (SST) vienetų (apie 300 000 eurų) vienam keleiviui kiekvienu atskiru atveju. Laivams turi būti išduotas liudijimas, patvirtinantis, kad draudimas ar kita finansinė garantija galioja. Liudijimo pavyzdys yra pateiktas protokolo priede.

Atsakomybės ribos

Remiantis protokolu, atsakomybės ribos buvo smarkiai išplėstos, siekiant, kad jos geriau atspindėtų šiandienes sąlygas, ir ribų išplėtimo ateityje sistema buvo supaprastinta.

Vežėjas yra atsakingas, nebent įrodo, kad nelaimingas atsitikimas įvyko dėl karo veiksmų, priešiškų veiksmų, pilietinio karo, sukilimo ar išskirtinio, neišvengiamo ir neįveikiamo gamtos reiškinio, arba įvyko tik dėl trečiosios šalies veiksmo ar neveikimo tyčia siekiant, kad tas įvykis įvyktų.

Jeigu nuostoliai viršija nustatytas ribas, daugiau kaip 400 000 SST (480 000 eurų) vienam keleiviui kiekvienu atskiru atveju, vežėjas ir toliau yra atsakingas, nebent vežėjas įrodo, kad tas nuostolius sukėlęs įvykis įvyko ne dėl vežėjo kaltės ar neatsargumo.

Už netektį, patirtą dėl keleivio mirties ar sužalojimo, kurių priežastis buvo ne laivybos įvykis, vežėjas yra atsakingas, jeigu įvykis, dėl kurio buvo patirti nuostoliai, įvyko dėl vežėjo kaltės ar aplaidumo. Kaltės ar neatsargumo įrodinėjimo pareiga tenka ieškovui.

Vežėjas atsakingas tik už nuostolius, atsirandančius dėl įvykių, įvykusių vežimo metu. Įrodinėjimo, kad įvykis, dėl kurio padaryta žala, įvyko vežimo metu, ir įrodinėjimo dėl nuostolių dydžio pareiga tenka ieškovui.

Bagažo ir transporto priemonių praradimas arba sugadinimas:

- Vežėjo atsakomybė už už rankinio bagažo praradimą arba sužalojimą yra apribojama iki 2250 SST vienam keleiviui vienam vežimui.

- Vežėjo atsakomybė už transporto priemonių praradimą ar sužalojimą, įskaitant visą toje transporto priemonėje laikomą ar ja vežamą bagažą, yra apribojama iki 12 700 SST už vieną kelių transporto priemonę vienam vežimui.

- Vežėjo atsakomybė už kito bagažo praradimą ar sugadinimą yra apribojama iki 3375 SST vienam keleiviui vienam vežimui.

- Vežėjas ir keleivis gali susitarti, kad vežėjo atsakomybei yra taikoma išskaitytina suma, neviršijanti 330 SST kelių, jei padaroma žala transporto priemonei, ir neviršijanti 149 SST vienam keleiviui, jei jis praranda kitokį bagažą arba jei tam bagažui padaroma žala, šią sumą atskaitant iš nuostolių ar žalos atlyginimo sumos.

„Galimybės pasirinkti“ sąlyga

Protokolas valstybei, šios Kovencijos šaliai, suteikia galimybę taikant konkrečias nacionalinės teisės aktų nuostatas reglamentuoti atsakomybės už kūno sužalojimą ar mirtį ribą, su sąlyga, kad šalies nustatyta atsakomybės riba, jei ji nustatoma, nebūtų mažesnė už protokole nustatytą ribą.

Atsakomybės ribų keitimas

Į 2002 m. protokolą įtraukta nauja tylaus priėmimo procedūra atsakomybės riboms plėsti. Pasiūlymas keisti šias ribas, kaip yra prašoma bent pusėje protokolo dalių, turi būti išsiųstas visoms Tarptautinės jūrų organizacijos (TJO) valstybėms narėms ir visoms Konvencijos šalims ir aptartas TJO Teisės komitete. Pakeitimai turi būti priimti Teisės komitete dviejų trečdalių dalyvaujančių ir balsuojančių valstybių, Konvencijos su pakeitimais, padarytais šiuo Protokolu, šalių, balsų dauguma. Pakeitimai įsigalioja praėjus 18 mėnesių nuo jų priėmimo datos. Pakeitimas bus laikomas priimtu praėjus 18 mėnesių nuo jo priėmimo datos, nebent per tą laikotarpį ne mažiau kaip vienas ketvirtadalis valstybių, kurios pakeitimo patvirtinimo metu buvo valstybės, šio Protokolo šalys, būtų pranešusios TJO generaliniam sekretoriui, kad jos nepriima pakeitimo.

Regioninės ekonominės integracijos organizacijos

Pirmą kartą TJO Konvencijoje dokumentą gali pasirašyti regioninė ekonominės integracijos organizacija. Viename Protokolo straipsnių rašoma, kad regioninė ekonominės integracijos organizacija, kurią sudaro suverenios valstybės, perdavusios tai organizacijai kompetenciją tam tikrais šio Protokolo reglamentuojamais klausimais, gali pasirašyti, ratifikuoti, priimti, patvirtinti šį Protokolą ar prie jo prisijungti. Regioninė ekonominės integracijos organizacija, kuri yra šio Protokolo šalis, turės valstybės, šio Protokolo šalies, teises ir pareigas tiek, kiek ta regioninė ekonominės integracijos organizacija turi kompetencijos šio Protokolo reglamentuojamais klausimais.

2. Kokios atsakomybės už keleivių vežimą jūra ES taisyklės taikomos dabar?

Kol Atėnų konvencija nebus priimta ir (arba) įtraukta į ES teisę, atsakomybės už jūra vežamų keleivių klausimai bus reglamentuojami dviejų teisės aktų grupių: valstybių narių vidaus įstatymų ir tarptautinių teisės aktų – tose valstybėse narėse, kurios yra ratifikavusios 1976 m. Konvenciją dėl atsakomybės pagal jūrinius reikalavimus ribojimo (LLMC)[6] arba jos 1996 m. protokolą[7].

Abiejuose LLMC variantuose numatyta atsakomybės riba skiriasi. „Atlaidesnis“ 1996 m. protokolas numato mažesnės atsakomybės ribą nei Atėnų konvencija. (žr. lentelę)

	Maksimali atlyginimo suma vienam keleiviui
Atėnų konvencija (1974 m.)	- 46 666 SST[8]
Atėnų konvencija (su 2002 m. pakeitimais) (	- 250 000 SST[9] (visiška atsakomybė už nelaimingus atsitikimus jūroje) - 400 000 SST[10] (kalte grindžiama atsakomybė)
LLMC (1976 m.)	- 46 666 SST[11] Taikant bendrą 25 mln. SST ribą[12]
LLMC 1996 m. protokolas	- 175 000 SST[13]

Atėnų konvenciją įtraukus į ES teisę, keleiviams būtų suteikta didesnė apsauga ES lygmeniu, nors iškiltų tam tikrų sunkumų dėl šių teisės aktų grupių suderinimo.

3. Atėnų konvenciją papildančios pasiūlymo nuostatos

Taikymo vidaus transportui (kabotažui) ir vidaus vandens keliams aprėpties išplėtimas: siūlomo reglamento taikymo sritis yra platesnė negu 2002 m. Atėnų konvencijos taikymo sritis. Ji apima Atėnų konvencijos taikymo sritį (kad visa konvencija būtų visapusiškai taikoma ES viduje), tačiau išplėsta ir apima vežimą vienoje valstybėje narėje ir vidaus vandens keliais.

Siūlytomu reglamentu panaikinama 2002 m. Atėnų konvencijoje numatyta galimybė valstybėms narėms nustatyti aukštesnes, negu konvencijoje apibrėžta, atsakomybės ribas. Komisija tai grindžia visiško vienodumo visoje ES siekiu.

Atlyginant nuostolius už sugadintą arba dingusią judėjimui skirtą įrangą arba medicininę įrangą, priklausančią keleiviui su judėjimo negalia, maksimalus kompensacijos dydis bus lygus naujos įrangos vertei. Ši nuostata neprieštarauja pasiūlymui dėl geležinkelio keleivių teisių ir jai taikoma bendro sprendimo procedūra.

Išankstinis mokėjimas atliekamas remiantis oro ir geležinkelio sektoriams numatyta sistema.

Galiausiai yra numatyta nuostata dėl informavimo prieš kelionę. Tai daugiausia informacija apie kompensacijos apribojimus mirties, asmens sužalojimo, bagažo praradimo arba sugadinimo atveju, apie jų teisę į tiesioginius veiksmus prieš draudiką arba finansinę garantiją suteikiantį asmenį ir apie jų teisę į išankstinį mokėjimą. Pasiūlyme nepateikiama jokio išskirtinio informavimo būdo (priešingai nei oro transporto srityje – žr. reglamentą dėl oro vežėjų juodojo sąrašo ir vykdomojo vežėjo tapatybės).

4. Pranešėjo nuomonė

· Taikymo vidaus transportui (kabotažui) ir vidaus vandens kelių transportui aprėpties išplėtimas. Jau buvo minėta, kad šio pasiūlymo įgyvendinimas transporto kabotažo ir vidaus vandens kelių srityses sudarytų nereikalingų rūpesčių šio sektoriaus dalyviams. Tačiau į lentelę dar neįtraukti jokie tikslūs duomenys, rodantys sistemos išplėtimo netinkamumą šiose rinkose, ypač atsakomybės ribos požiūriu. Pranešėjas mano, kad toks išplėtimas įmanomas, o draudimo rinkoje bus galimybė drausti nuo tokio tipo rizikos, kad papildomos išlaidos keleiviams būtų nuosaikaus dydžio. Vis dėlto kadangi vidaus jūrų ir vandens kelių transporto operatoriai nėra susipažinę su tarptautiniu lygmeniu taikoma sistema ir kadangi draudimo rinka turės būti paruošta teikti garantijas ir tiesiogiai veikti kilus pavojui, siūloma tokiems draudimo rinkos operatoriams ir veikėjams suteikti papildomus terminus reglamentui pritaikyti – dveji metai vidaus transporto nuolatinėms jūrų keltų linijoms ir ketveri metai vidaus vandens keliams turėtų būti pakankamas laiko tarpas reglamentui įgyvendinti.

· Informavimas prieš kelionę: Šiai nuostatai reikia pritarti, tačiau ji neturi prieštarauti tam, kas jau buvo atlikta kitų transporto priemonių srityje (oro sektoriuje, žr. reglamentą dėl oro vežėjų tapatybės). Prievolės informuoti turinys vėliau galėtų būti patikslintas (pridėtas prie bilieto (bendros pardavimo sąlygos) ir (arba) įtrauktas į brošiūras).

· Terorizmo rizikos valdymas

Terorizmo rizikos įtraukimo, neįtraukimo ar specialaus traktavimo Atėnų konvencijos atsakomybės sistemoje klausimas šiuo metu svarstomas TJO (Teisės komitete, angl. LEG). Šis klausimas susijęs su vadinamuoju negalimumu drausti nuo tokios rizikos (bent jau P&I klubų požiūriu) pagal Konvencijos 3 straipsnio 1 dalies b punktą, kuriame teigiama, kad vežėjas nėra atsakingas tik tuo atveju, jeigu jis įrodo, kad nelaimingas atsitikimas „įvyko tik dėl trečiosios šalies veiksmo ar neveikimo tyčia siekiant, kad tas įvykis įvyktų“. Kompromisas būtų specialus draudimas nuo terorizmo rizikos, šiuo metu galiojantį karo rizikos draudimą pakeičiant taip, kad būtų įsteigta į P&I klubus panaši įstaiga, kuri galėtų veikti kaip draudėjas. Tokia įstaiga galėtų teikti finansines garantijas tik dėl su karu susijusios draudimo dalies ir būti 100 proc. perdrausta karo rizikos rinkoje. Remiantis naujausia TJO informacija, Londono brokeriai yra pasirengęs drausti nuo tokios rizikos.

Nors kompromisas gali būti rastas kitos spalio mėn. vyksiančios Teisės reikalų komiteto sesijos metu, šios diskusijos tikriausiai nesibaigs tol, kol pirmajame svarstyme bus patvirtintas pranešimas. Vis dėlto šis klausimas gali būti išspręstas teikiant pasiūlymo pakeitimus, jeigu pasirodys, kad yra reikalingas specialus terorizmo rizikos valdymas ir jeigu EP norės turėti bendro sprendimo teisę šiuo klausimu ir (arba) norės, kad terorizmo rizika būtų aiškiai įtraukta į šio reglamento taikymo sritį.

• [1]  Baltoji knyga „Europos transporto politika iki 2010 m.: laikas spręsti“, COM(2001)0370, 2001 9 12.
• [2]  2001 m. balandžio 5 d. Tarybos sprendimas (2001/539/EB) dėl Europos bendrijos sudarytos Konvencijos dėl tam tikrų tarptautinio vežimo oru taisyklių suvienodinimo (Monrealio konvencija).
• [3]  Reglamentas (2027/1997) dėl oro vežėjo atsakomybės nelaimingų atsitikimų atveju, iš dalies pakeistas Reglamentu (889/2002/EB)).
• [4]  COM(2004)0143, iš dalies pakeistas Transporto ir turizmo komiteto (EP/TRAN pranešimas (A6-0123/2005)).
• [5]  COM(2003)0375.
• [6]  Prancūzija, Lietuva, Nyderlandai yra ratifikavę 1976 m. LLMC, o ne Atėnų konvenciją.
• [7]  Prancūzija, Lietuva, Nyderlandai yra ratifikavę 1976 m. LLMC, o ne Atėnų konvenciją.
• [8]  56 000 eurų.
   
• [9]  300 000 eurų.
   
• [10]  480 000 eurų.
   
• [11]  56 000 eurų.
   
• [12]  30 mln. eurų.
• [13]  210 000 eurų.
   

Užsienio reiKALŲ KOMITETO NUOMONĖ (22.11.2006)

teikiama Transporto ir turizmo komitetui

dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl keleivių vežėjų jūra ir vidaus vandenimis atsakomybės nelaimingų atsitikimų atveju
(COM(2005)0592 – C6‑0057/2006 – 2005/0241(COD))

Nuomonės referentė: Piia-Noora Kauppi

TRUMPAS PAGRINDIMAS

Europos Parlamento teisės reikalų komitetas visiškai pritaria Komisijos tikslui įtraukti į Bendrijos teisę Tarptautinės jūrų organizacijos (angl. International Maritime Organisation, IMO) 2002 m. Atėnų protokolą. Be to, ne be pagrindo ES atsakomybės už laivų keleivius režimas taikomas nelaimingiems atsitikimams vežant keleivius ir jūra, ir vidaus vandenimis, nes tai padidina keleivių saugą.

Tačiau prieš įtraukiant 2002 m. protokolą į Bendrijos teisę IMO turėtų rasti visuotinį atsakymą į du neišspręstus su protokolu susijusius klausimus, t. y. ar draudikai gali siūlyti keleivių vežėjams draudimą, apimantį 2002 m. protokolu jiems priskirtą atsakomybę, ar tokio draudimo mokesčiai yra vežėjams priimtini ir ar vežėjai turėtų būti atleisti nuo atsakomybės, jei nelaimingą atsitikimą sukelia teroristai. Kalbant apie smulkius vežėjus, veikiančius šalies vidaus vandenyse, pasakytina, kad reikia atkreipti ypatingą dėmesį į ciklišką jų veiklos pobūdį. Išankstinių mokėjimų reikalavimą reikėtų taikyti tik laivybos įvykių atveju, kai vežėjams taikoma atsakomybė be kaltės.

Pagrindinės šio reglamento dalys turėtų atitikti 2002 m. protokolą ir būti įgyvendinamas kartu su protokolu.

PAKEITIMAI

Teisės reikalų ragina atsakingą Transporto ir turizmo komitetą į savo pranešimą įtraukti šiuos pakeitimus:

Komisijos siūlomas tekstas	Parlamento pakeitimai
Pakeitimas 1 3a konstatuojamoji dalis (nauja)
	3a) Šis reglamentas, išskyrus jame paminėtus nukrypimus, iš esmės turi atitikti 2002 m. Atėnų konvenciją. Šis reglamentas ir 2002 m. Atėnų konvencija turėtų įsigalioti tuo pačiu metu.
Pakeitimas 2 3b konstatuojamoji dalis (nauja)
	3b) Draudimo sistemos, kurių reikalaujama pagal konvenciją, turėtų būti tinkamos laivų savininkams. Laivų savininkams turėtų būti suteikta galimybė valdyti savo draudimo sistemas ekonomiškai priimtinu būdu ir turi būti atsižvelgiama į jų, ypač smulkių šalies viduje paslaugas teikiančių laivų savininkų, veiklos sezoninį pobūdį. Reikėtų nustatyti pakankamai ilgą pereinamąjį laikotarpį šiam reglamentui įgyvendinti, kad šiame reglamente numatytas privalomojo draudimo reikalavimas galėtų būti pradėtas taikyti nepažeidžiant galiojančių draudimo sistemų.
Pakeitimas 3 4 konstatuojamoji dalis
(4) Reikėtų vežėją įpareigoti išmokėti išankstinį mokėjimą keleivio mirties arba sužalojimo atveju.	(4) Reikėtų vežėją įpareigoti išmokėti išankstinį mokėjimą keleivio mirties arba sužalojimo per laivybos įvykį, už kurio metu padarytą žalą vežėjams taikoma atsakomybė be kaltės, atveju.
Pakeitimas 4 4 straipsnio 1 dalis
2002 m. Atėnų konvencijos 7 straipsnio 2 dalis netaikoma keleivių vežimui, įtrauktam į šio reglamento taikymo sritį, išskyrus jei visos valstybės narės dėl tokio taikymo susitaria iš dalies keičiant šį reglamentą.	2002 m. Atėnų konvencijos 7 straipsnio 2 dalis netaikoma keleivių vežimui, įtrauktam į šio reglamento taikymo sritį, išskyrus jei visos valstybės narės dėl tokio taikymo susitaria iš dalies keičiant šį reglamentą, nebent Taryba iš dalies pakeistų šį reglamentą visos Sutarties 251 straipsnyje aprašytos procedūros metu balsuodama vienbalsiai.
Pagrindimas
Kadangi Atėnų konvencijos 7 straipsnio 2 dalis susijusi su atsakomybės už keleivio mirtį ir asmens sužalojimą ribomis, saugumo sumetimais geriau nurodyti, kad šios nuostatos taikymas gali pakeistas tik bendro sprendimo procedūra.
Pakeitimas 5 5 straipsnis
Keleivio mirties ar sužeidimo atveju, vežėjas per 15 dienų po to, kai buvo nustatyta asmens, turinčio teisę gauti kompensaciją, tapatybė, turi išmokėti išankstinį mokėjimą, koks gali būti reikalingas neatidėliotinoms ekonominėms reikmėms tenkinti. Mirties atveju sumokama ne mažiau nei 21 000 eurų.	Keleivio mirties ar sužeidimo atveju, vežėjas per 15 dienų po to, kai buvo nustatyta asmens, turinčio teisę gauti kompensaciją, tapatybė, turi išmokėti išankstinį mokėjimą, koks gali būti reikalingas neatidėliotinoms ekonominėms reikmėms tenkinti. Mirties atveju sumokama ne mažiau nei 21 000 eurų. Išankstinio mokėjimo reikalavimas taikomas tik laivybos įvykiams, už kurių metu padarytą žalą vežėjams taikoma atsakomybė be kaltės. Išankstinis mokėjimas nereiškia atsakomybės pripažinimo ir gali būti padengtas vėliau pagal šį reglamentą išmokamomis sumomis.
Pakeitimas 6 6 straipsnio 1 dalis
Vežėjas, vykdomasis vežėjas ir (arba) kelionių organizavimo paslaugų teikėjas keleiviams, prieš jų kelionę, pateikia informaciją apie jų teises pagal šį reglamentą, visų pirma informaciją apie kompensacijos apribojimus mirties, asmens sužalojimo, bagažo praradimo arba sugadinimo atveju, apie jų teisę į tiesioginius veiksmus prieš draudiką arba finansinę garantiją suteikiantį asmenį ir apie jų teisę į išankstinį mokėjimą.	Vežėjas, vykdomasis vežėjas ir (arba) kelionių organizavimo paslaugų teikėjas keleiviams, prieš jų kelionę, pateikia informaciją apie jų teises pagal šį reglamentą, visų pirma informaciją apie kompensacijos apribojimus mirties, asmens sužalojimo, bagažo praradimo arba sugadinimo atveju, apie jų teisę į tiesioginius veiksmus prieš draudiką arba finansinę garantiją suteikiantį asmenį ir apie jų teisę į išankstinį mokėjimą laivybos įvykio, už kurio metu padarytą žalą vežėjams taikoma atsakomybė be kaltės, atveju.
Pakeitimas 7 8 straipsnio 2 dalis
Jis taikomas [nuo jo įsigaliojimo dienos arba nuo Atėnų konvencijos įsigaliojimo Bendrijai dienos, atsižvelgiant į tai, kuris iš šių dokumentų įsigalios vėliau].	Jis taikomas [nuo Atėnų konvencijos įsigaliojimo Bendrijai dienos ir, bet kokiu atveju, nuo tos dienos, kai Tarptautinė jūrų organizacija priims priemones, kuriomis vežėjams bus užtikrintos prieinamos draudimo kainos ir jie bus atleisti nuo atsakomybės, jei nelaimingą atsitikimą sukeltų teroristai, atsižvelgiant į tai, kuris iš šių dokumentų įsigalios vėliau]

PROCEDŪRA

Pavadinimas	Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl keleivių vežėjų jūra ir vidaus vandenimis atsakomybės nelaimingų atsitikimų atveju
Nuorodos	COM(2005)0592 – C6 0057/2006 – 2005/0241(COD)
Atsakingas komitetas	TRAN
Nuomonę pateikė   Paskelbimo plenariniame posėdyje data	JURI 16.2.2006
Glaudesnis bendradarbiavimas – pranešimo plenarinėje sesijoje data
Autorius (-ė)   Paskyrimo data	Piia-Noora Kauppi 23.2.2006
Pakeistas nuomonės referentas
Svarstymas komitete	13.7.2006		3.10.2006	20.11.2006
Priėmimo data	20.11.2006
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	13 1 0
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Maria Berger, Carlo Casini, Rosa Díez González, Giuseppe Gargani, Katalin Lévai, Antonio López-Istúriz White, Achille Occhetto, Aloyzas Sakalas, Gabriele Stauner, Diana Wallis, Nicola Zingaretti, Jaroslav Zvěřina
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)	Nicole Fontaine, Eva Lichtenberger, Manuel Medina Ortega
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (178 straipsnio 2 dalis)
Pastabos (pateikiamos tik viena kalba)	...

PROCEDŪRA

Pavadinimas	Žmonių gabenimu laivais besiverčiančių įmonių atsakomybė nelaimės atveju
Nuorodos	COM(2005)0592 - C6-0057/2006 - 2005/0241(COD)
Atsakingas komitetas Paskelbimo plenariniame posėdyje data	TRAN 16.2.2006
Nuomonę teikiantis (-ys) komitetas (-ai) Paskelbimo plenariniame posėdyje data	JURI 16.2.2006
Pranešėjas (-ai) Paskyrimo data	Paolo Costa 21.3.2006
Svarstymas komitete	19.4.2006		10.10.2006		23.11.2006
Priėmimo data	27.2.2007
Galutinio balsavimo rezultatai	+: -: 0:	45 0 1
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Gabriele Albertini, Inés Ayala Sender, Etelka Barsi-Pataky, Paolo Costa, Michael Cramer, Luis de Grandes Pascual, Arūnas Degutis, Christine De Veyrac, Petr Duchoň, Saïd El Khadraoui, Robert Evans, Emanuel Jardim Fernandes, Mathieu Grosch, Georg Jarzembowski, Stanisław Jałowiecki, Timothy Kirkhope, Dieter-Lebrecht Koch, Jaromír Kohlíček, Sepp Kusstatscher, Jörg Leichtfried, Bogusław Liberadzki, Eva Lichtenberger, Erik Meijer, Seán Ó Neachtain, Josu Ortuondo Larrea, Willi Piecyk, Luís Queiró, Luca Romagnoli, Gilles Savary, Brian Simpson, Renate Sommer, Dirk Sterckx, Ulrich Stockmann, Silvia-Adriana Ţicău, Georgios Toussas, Yannick Vaugrenard, Marta Vincenzi, Lars Wohlin, Corien Wortmann-Kool, Roberts Zīle
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)	Zsolt László Becsey, Johannes Blokland, Philip Bradbourn, Jeanine Hennis-Plasschaert, Anne E. Jensen
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (178 straipsnio 2 dalis)	Thijs Berman