PRANEŠIMAS dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl tam tikrų tarpininkavimo civilinėse ir komercinėse bylose aspektų

22.3.2007 - (COM(2004)0718 – C6‑0154/2004 – 2004/0251(COD)) - ***I

Teisės reikalų komitetas
Pranešėjas: Arlene McCarthy

EUROPOS PARLAMENTO TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PROJEKTAS

dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl tam tikrų tarpininkavimo civilinėse ir komercinėse bylose aspektų

(COM(2004)0718 – C6‑0154/2004 – 2004/0251(COD))

(Bendro sprendimo procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2004)0718)[1],

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 251 straipsnio 2 dalį ir į EB sutarties 61 straipsnio c punktą bei į 67 straipsnio 5 dalį, pagal kuriuos Komisija jam pateikė pasiūlymą (C6‑0154/2004),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 51 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto pranešimą ir Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto nuomonę (A6‑0074/2006),

1.  pritaria Komisijos pasiūlymui su pakeitimais;

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą ketina keisti iš esmės arba pakeisti jį nauju tekstu;

3.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.

Komisijos siūlomas tekstas	Parlamento pakeitimai
Pakeitimas 1 2 konstatuojamoji dalis
(2) 1999 m. spalio 15 d. Tamperės Europos Vadovų Taryba paragino valstybes nares sukurti alternatyvias neteismines procedūras, užtikrinant didesnį teismų prieinamumą Europoje.	(2) Teismų prieinamumo principas yra esminis, ir 1999 m. spalio 15 d. Tamperės Europos Vadovų Taryba paragino valstybes nares sukurti alternatyvias neteismines procedūras, siekiant užtikrinti didesnį teismų prieinamumą.
Pakeitimas 2 5a konstatuojamoji dalis (nauja)
	(5a) Ši direktyva taikoma ir tarpininkavimui vartojimo srityje. Todėl joje turėtų būti atsižvelgta į tarpininkavimo šioje srityje ypatybes, t. y. perteikti principai, išdėstyti 2001 m. balandžio 4 d. Komisijos rekomendacijoje 2001/310/EB dėl neteisminėms įstaigoms, atsakingoms už vartotojų ginčų sprendimą bendro sutarimo pagrindu, taikomų principų1. 1 - OL L 109, 2001 4 9, p.56
Pagrindimas
Dabar tarpininkavimas vartojimo srityje reglamentuojamas dviem Komisijos rekomendacijomis, kuriose išdėstytų principų privalo laikytis neteisminės įstaigos, dalyvaujančios alternatyviais būdais sprendžiant vartotojų ginčus (Rekomendacija 1998/257 ir Rekomendacija 2001/310). Šie principai labai svarbūs norint užtikrinti sėkmingą alternatyvių ginčų sprendimo būdų taikymą. Todėl manome, kad Rekomendacijoje 2001/310 (dėl vartotojų ginčų sprendimo bendro sutarimo pagrindu) išdėstyti skaidrumo, nešališkumo, veiksmingumo ir teisingumo principai turėtų būti perteikti nagrinėjamame direktyvos pasiūlyme.
Pakeitimas 3 6 konstatuojamoji dalis
(6) Tarpininkavimas gali būti pigus ir greitas neteisminis ginčų sprendimo būdas civilinėse ir komercinėse bylose, taikant šalių poreikiams specialiai pritaikytą tvarką. Jeigu tarpininkaujant priimami pretenzijų sureguliavimo susitarimai, atsiranda daugiau galimybių, kad jie bus įvykdyti savanoriškai ir kad bus išsaugoti draugiški bei tvarūs santykiai tarp šalių. Šie privalumai ypač išryškėja situacijose, kurioms būdingi tarptautiniai požymiai.	(6) Tarpininkavimas gali būti pigus ir greitas neteisminis ginčų sprendimo būdas civilinėse ir komercinėse bylose, taikant šalių poreikiams specialiai pritaikytą tvarką. Jeigu tarpininkaujant priimami susitarimai, atsiranda daugiau galimybių, kad jie bus įvykdyti savanoriškai ir kad bus išsaugoti draugiški bei tvarūs santykiai tarp šalių. Šie privalumai ypač išryškėja situacijose, kurioms būdingi tarptautiniai požymiai. (Ši pakeitimas taikomas visam nagrinėjamam teisėkūros tekstui; jį priėmus, reikėtų padaryti techninių pataisų visame tekste).
Pakeitimas 4 7a konstatuojamoji dalis (nauja)
	(7a) valstybės narės skatinamos taikyti šios direktyvos nuostatas ir vidaus byloms, ypač siekiant palengvinti tinkamą vidaus rinkos veikimą. Be to, tai, kad direktyvos nuostatose pabrėžiama, jog jos taikomos tik tarpvalstybinį poveikį turinčioms byloms, neturėtų reikšti, kad apribojamos nacionalinės teisės normos, pagal kurias šiuo metu nustatoma, kaip turi būti vykdomi susitarimai dėl ginčo sprendimo, tarpininkavimo konfidencialumas arba tarpininkavimo poveikis senaties terminui taip pat ir bylose, kurioms netaikoma šį direktyva.
Pakeitimas 5 8 konstatuojamoji dalis
(8) Ši direktyva turėtų būti taikoma procesams, kuriuose tarpininkas padeda dviem arba daugiau ginčo šalių draugiškai išspręsti ginčą, išskyrus arbitražinio pobūdžio procesus, tokius taip trečiųjų teismas, parlamento kontrolierių, vartotojų skundų nagrinėjimo procedūros, ekspertų išvados arba formalias rekomendacijas teikiančios institucijos administruojami procesai, neatsižvelgiant į tai, ar jie yra privalomi ginčo sprendimui.	(8) Ši direktyva turėtų būti taikoma procesams, kuriuose tarpininkas padeda dviem arba daugiau tarpvalstybinio ginčo šalių draugiškai išspręsti ginčą, išskyrus sutartines derybas ar arbitražinio pobūdžio procesus, tokius taip trečiųjų teismas, taikintojų veiksmai, ombudsmenų, vartotojų skundų nagrinėjimo procedūros, ekspertų išvados arba formalias rekomendacijas teikiančios institucijos administruojami procesai, neatsižvelgiant į tai, ar jie yra privalomi ginčo sprendimui. Ji taip pat turėtų būti taikoma byloms, kurias nagrinėjant teismas pataria šalims kreiptis į tarpininkus, arba jei nacionalinėje teisėje nurodoma, kad turi būti taikomas tarpininkavimas, nors ir išlieka principas, kad tarpininkavimas yra savanoriškas procesas, o nacionaliniai teisės aktai, pagal kuriuos tarpininkavimas tampa privalomas arba jį renkantis taikomos paskatos ar sankcijos, neturėtų užkirsti kelio šalims pasinaudoti joms priklausančia teise kreiptis į teismų sistemą. Be to, tarpininkavimas, kurį atlieka teisėjas, neatsakantis už jokį su ginčo klausimu ar klausimais susijusį procesą, turėtų būti priskirtas šios direktyvos taikymo sričiai. Nepaisant to, ši Direktyva netaikoma teismo ar teisėjo, į kurį buvo kreiptasi siekiant išspręsti ginčą teismo proceso dėl šio ginčo būdu, veiksmams, ar byloms, kurias sprendžiantis teismas ar teisėjas prašo kompetentingo asmens pagalbos ar patarimo.
Pakeitimas 6 9 konstatuojamoji dalis
(9) Būtina užtikrinti minimalų civilinio proceso taisyklių suderinamumą, kalbant apie tarpininkavimo poveikį senaties terminams ir tarpininko konfidencialumo užtikrinimą visuose paskesniuose teisminiuose procesuose. Ši direktyva taip pat turėtų suteikti galimybę teismui siūlyti šalims pasinaudoti tarpininkavimu, vadovaujantis principu, kad tarpininkavimas yra savanoriškas procesas.	(9) Atsižvelgiant į konfidencialumo svarbą tarpininkavimo procese, būtina užtikrinti minimalų civilinio proceso taisyklių suderinamumą, kalbant apie konfidencialumo užtikrinimą visuose paskesniuose civiliniuose ir komerciniuose, teisminiuose ar arbitražo procesuose. Ši direktyva taip pat turėtų suteikti galimybę teismui informuoti šalis apie galimybę pasinaudoti tarpininkavimu, vadovaujantis principu, kad tarpininkavimas yra savanoriškas procesas. Taip pat būtina užtikrinti minimalų civilinio proceso normų suderinamumą, atsižvelgiant į tarpininkavimo poveikį senaties terminams.
Pakeitimas 7 10 konstatuojamoji dalis
(10) Tarpininkavimas neturėtų būti prastesnė alternatyva už teisminius procesus dėl to, kad pretenzijų sureguliavimo susitarimai priklauso nuo šalių geros valios juos vykdyti. Atsižvelgiant į tai, reikia užtikrinti, kad visos valstybės narės numatytų procedūrą, pagal kurią teismas arba kita valdžios institucija nutarimu, sprendimu arba autentišku dokumentu galėtų patvirtinti pretenzijų sureguliavimo susitarimą.	(10) Tarpininkavimas neturėtų būti prastesnė alternatyva už teisminius procesus dėl to, kad tarpininkaujant pasiekti susitarimai priklauso nuo šalių geros valios juos vykdyti. Atsižvelgiant į tai, reikia užtikrinti, kad rašytinio tarpininkaujant pasiekto susitarimo šalys galėtų prašyti, kad jis būtų pripažintas ir jo turinio būtų paisoma, kiek toks pripažinimas ir paisymas įmanomas pagal valstybės narės, kurioje buvo pateiktas prašymas pripažinti ir / arba vykdyti, teisę. Tokio susitarimo turinio gali tapti privaloma paisyti pagal teismo arba kitos kompetentingos institucijos nutarimą ar sprendimą arba autentišką aktą pagal valstybės narės, kurioje pateiktas prašymas, teisę.
Pakeitimas 8 11 konstatuojamoji dalis
(11) Tokia galimybė leis pretenzijų sureguliavimo susitarimą pripažinti ir taikyti visoje Europos Sąjungoje, laikantis sąlygų, nustatytų Bendrijos dokumentuose dėl nutarimų ir sprendimų savitarpio pripažinimo ir vykdymo.	(11) Tarpininkaujant pasiekto susitarimo, kuris turi būti vykdomas valstybėje narėje, turinys pripažįstamas ir paskelbiama, kad jo privaloma paisyti kitose valstybėse pagal Bendrijos ar nacionalinę teisę, pvz., pagal Tarybos 2000 m. gruodžio 22 d. reglamentą (EB) Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo1 arba pagal Tarybos 2003 m. lapkričio 27 d. reglamentą (EB) Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo2.   __________________________ 1 OL L 12, 2001 1 16, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu Nr. 1791/2006/EB (OL L 363, 2006 12 20, p. 1). OL C 2, 2003 12 23, p. 1. Direktyva su pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 2116/2004 (OL L 367, 2004 12 14, p. 1).
Pakeitimas 9 11a konstatuojamoji dalis (nauja)
	(11a) Nors ši direktyva taikoma tarpininkavimui šeimos teisės klausimais, ji taikoma tik toms teisėms, kurias šalys turi pagal valstybės narės, kurioje vyksta tarpininkavimas, teisę. Be to, jei valstybėje narėje, kurioje buvo pasiektas minėtasis susitarimas ir kurioje siekiama jį vykdyti, negalima užtikrinti, kad būtų paisoma tarpininkaujant pasiekto susitarimo šeimos klausimais turinio, pagal šią direktyvą šalims nesuteikiama galimybės išvengti minėtosios valstybės narės teisės laikymosi ir susitarimą vykdyti kitoje valstybėje narėje, kadangi Tarybos reglamente (EB) Nr. 2201/2003 konkrečiai reikalaujama, kad toks susitarimas turi būti vykdomas valstybėje narėje, kurioje jis buvo sudarytas.
Pakeitimas 10 13 konstatuojamoji dalis
(13) Šie valstybių narių nustatomi mechanizmai ir priemonės, kurie gali numatyti galimybę priimti rinkos sprendimus, turėtų užtikrinti tarpininkavimo proceso lankstumą ir šalių savarankiškumą. Komisija skatina taikyti savireguliacijos priemones Bendrijos lygmeniu, pavyzdžiui, parengiant Europos elgsenos kodeksą, apimantį pagrindinius tarpininkavimo proceso aspektus.	(13) Šie mechanizmai ir priemonės, kuriuos turėtų nustatyti valstybės narės ir kurie gali numatyti galimybę priimti rinkos sprendimus, turėtų užtikrinti tarpininkavimo proceso lankstumą ir šalių savarankiškumą. Komisija turėtų skatinti taikyti savireguliacijos priemones Bendrijos lygmeniu. Valstybės narės turėtų skatinti ir propaguoti Europos tarpininkų elgsenos kodekso, kurį Komisija paskelbs Europos Sąjungos oficialiojo leidinio C serijoje, taikymą, kartu užtikrinant, kad tarpininkavimo kokybė būtų užtikrinta pagal kriterijus, išvardytus ir apibrėžtus 1998 m. kovo 30 d. Europos Komisijos rekomendacijoje dėl principų, taikomų už neteisminį vartotojų ginčų sprendimą atsakingoms institucijoms1 98/257/EB ir Komisijos rekomendacijoje 2001/310/EB: nešališkumas, skaidrumas, efektyvumas, teisingumas, atstovavimas, savarankiškumas, prieštaravimas, teisėtumas ir laisvė. Valstybės narės taip pat turėtų skatinti tarpininkavimui tarp bendrovių ir privačių asmenų taikyti principus, išdėstytus Komisijos rekomendacijoje 2001/310/EB. Be to, valstybės narės turėtų skatinti plėtoti nacionalinių įstaigų, siūlančių tarpininkų profesinio rengimo paslaugas, sertifikavimo sistemą. _______________________________ 1 OL L 115, 1998 4 17, p. 31.
Pakeitimas 11 17 konstatuojamoji dalis
(17) Vadovaujantis Protokolo dėl Jungtinės Karalystės ir Airijos pozicijos, pridedamo prie Europos Sąjungos sutarties ir Europos Bendrijos steigimo sutarties, 3 straipsniu, Jungtinė Karalystė ir Airija pareiškė norą dalyvauti priimant ir taikant šią direktyvą. / Vadovaujantis Protokolo dėl Jungtinės Karalystės ir Airijos pozicijos, pridedamo prie Europos Sąjungos sutarties ir Europos bendrijos steigimo sutarties, 1 ir 2 straipsniais, kadangi Jungtinė Karalystė ir Airija nedalyvauja priimant šią direktyvą, šioms šalims ji nėra privaloma.	(17) Vadovaujantis Protokolo dėl Jungtinės Karalystės ir Airijos pozicijos, pridedamo prie Europos Sąjungos sutarties ir Europos Bendrijos steigimo sutarties, 3 straipsniu, Jungtinė Karalystė ir Airija pareiškė norą dalyvauti priimant ir taikant šią direktyvą.
Pakeitimas 12 1 straipsnio 1 dalis
1. Šios direktyvos tikslas – sudaryti geresnes ginčų sprendimo sąlygas, skatinant naudoti tarpininkavimą ir užtikrinant patikimą ryšį tarp tarpininkavimo ir teisenos.	1. Šios direktyvos tikslas – sudaryti geresnes ginčų sprendimo sąlygas, propaguoti draugišką ginčų sprendimą ir skatinti naudoti tarpininkavimą užtikrinant darnų ryšį tarp tarpininkavimo ir teisenos.
Pakeitimas 13 1 straipsnio 2 dalis
2. Ši direktyva taikoma civilinėms ir komercinėms byloms.	2. Ši direktyva taikoma civilinėms ir komercinėms byloms. Reglamentas netaikomas visų pirma mokestinėms byloms, byloms dėl muitų ar administracinėms byloms arba valstybės atsakomybei už veiksmus ir neveikimą vykdant valstybės valdžią (acta iure imperii).
Pakeitimas 14 1 straipsnio 3 dalis
3. Šioje direktyvoje „valstybė narė“ – tai visos valstybės narės, išskyrus Daniją.	3. Šioje direktyvoje „valstybė narė“ – tai visos valstybės narės, išskyrus Daniją.
Pakeitimas 15 1a straipsnis (naujas)
	1a straipsnis Taikymo sritis   1. Ši direktyva taikoma, jei tą dieną, kai šalys sutaria dėl tarpininkavimo, bent viena iš šių šalių įsikūrusi arba jos nuolatinė gyvenamoji vieta yra kitoje valstybėje narėje, nei kitos ginčo šalies. 2. Nepaisant 1 dalies, šios direktyvos 6 ir 7 straipsniai taikomi po tarpininkavimo vykstančių susijusių teisminių procesų atvejais, jei tą dieną, kai šalys sutaria dėl tarpininkavimo, teismas, į kurį būtų kreipiamasi vykstant tolesniam teismo procesui yra kitoje valstybėje narėje, nei ta, kurioje įsikūrusi bent viena iš ginčo šalių. 3. Valstybė narė, kurioje įsikūrusi ginčo šalis arba kurioje yra jos nuolatinė gyvenamoji vieta, apibrėžiama 1 ir 2 dalyse vadovaujantis Reglamentu (EB) Nr. 44/2001 arba Reglamentu (EB) Nr. 2201/2003.
Pakeitimas 16 2 straipsnio a punktas
a) „Tarpininkavimas“ – tai visi procesai, kuriuose dviem ginčo šalims arba didesniam jų skaičiui susitarti padeda trečioji šalis, neatsižvelgiant į tai, ar procesas inicijuojamas šalių sprendimu, siūlant arba reikalaujant teismui, ar pagal valstybės narės nacionalinę teisę.         Jis neapima teisėjo pastangų išspręsti ginčą su juo susijusiame teisminiame procese.	(a) „Tarpininkavimas“ – tai organizuotas savanoriškas procesas, kuriame dvi ginčo šalys arba didesnis jų skaičius pačios mėgina susitarti dėl jų ginčo sprendimo padedamos tarpininko. Šis procesas gali būti inicijuojamas šalių sprendimu arba siūlant ,arba reikalaujant teismui ar pagal valstybės narės teisę su sąlyga, kad tarpininkavimas yra savanoriškas.   Jam priskiriamas tarpininkavimas, kurį atlieka teisėjas, kuris šiame ginče neatsako už jokį teismo procesą. Tačiau jis neapima teismo ar teisėjo pastangų išspręsti ginčą su juo susijusiame teisminiame procese.
Pakeitimas 17 2 straipsnio b punktas
(b) „Tarpininkas“ – tai trečioji šalis, teikianti tarpininkavimo paslaugą, neatsižvelgiant į jos kategoriją arba profesiją atitinkamoje valstybėje narėje ir į tai, kaip ji buvo paskirta ar paprašyta teikti tokią paslaugą.	(b)„Tarpininkas“ – tai trečiasis asmuo, kuris skiriamas esant aplinkybėms, dėl kurių galima pagrįstai tikėtis, kad tarpininkaujama bus profesionaliai, nešališkai ir kompetentingai, neatsižvelgiant į jo kategoriją arba profesiją atitinkamoje valstybėje narėje ir į tai, kaip jis buvo paskirtas ar paprašytas teikti tokią paslaugą.
Pakeitimas 18 2a straipsnis (naujas)
	2a straipsnis Tarpininkavimo kokybė 1. Valstybės narės visomis priemonėmis, kurios joms atrodo tinkamos, skatina tarpininkus ir tarpininkavimo paslaugas teikiančias organizacijas tobulinti savanoriškus elgsenos kodeksus, taip pat ir kitas veiksmingas su tarpininkavimo paslaugų teikimu susijusias kontrolės priemones, ir laikytis jų. 2. Valstybės narės skatina pradinį ir tolesnį tarpininkų rengimą siekdamos užtikrinti, kad tarpininkavimas būtų sąžiningas, veiksmingas, nešališkas ir kompetentingas šalių atžvilgiu ir kad atliekant procedūras būtų atsižvelgiama į ginčo aplinkybes. 3. Valstybės narės skatina plėtoti nacionalinių įstaigų, siūlančių tarpininkų profesinio rengimo paslaugas, sertifikavimo sistemą.
Pakeitimas 19 3 straipsnio 1 dalis
1. Teismas, kuriam paduodamas ieškinys, prireikus ir atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes, ragina šalis, sprendžiant ginčą, pasinaudoti tarpininkavimu. Bet kuriuo atveju teismas gali reikalauti, kad šalys dalyvautų informacinėje sesijoje apie tarpininkavimo naudą.	1. Teismas, kuriam paduodamas ieškinys, prireikus ir atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes, ragina šalis, sprendžiant ginčą, pasinaudoti tarpininkavimu. Teismas taip pat gali pakviesti šalis dalyvauti informacinėje sesijoje apie tarpininkavimo naudą, jei tokios sesijos rengiamos ir yra lengvai prieinamos.
Pakeitimas 20 3 straipsnio 2 dalis
2. Ši direktyva nepažeidžia nacionalinės teisės aktų, pagal kuriuos tarpininkavimas yra privalomas arba kurie nustato paskatas ar sankcijas, taikytinas tarpininkavimui prieš prasidedant teisminiam procesui arba jam pasibaigus, jeigu tokie teisės aktai nepažeidžia teisės kreiptis į teismus, ypač tais atvejais, kai viena iš šalių gyvena valstybėje narėje, kitoje nei valstybė narė, kurioje yra teismas.	2. Ši direktyva nepažeidžia nacionalinės teisės aktų, pagal kuriuos tarpininkavimas yra privalomas arba kurie nustato paskatas ar sankcijas, taikytinas tarpininkavimui prieš prasidedant teisminiam procesui arba jam pasibaigus, jeigu tokie teisės aktai neturėtų užkirsti kelio šalims pasinaudoti savo teise kreiptis į teismus.
Pakeitimas 21 3 straipsnio 2a dalis (nauja)
	2 a. Tarpininkavimas – tai savanoriškas procesas.
Pakeitimas 22 4 straipsnis
4 straipsnis	Išbraukta.
Tarpininkavimo kokybės užtikrinimas
1. Komisija ir valstybės narės remia ir skatina tarpininkų bei tarpininkavimo paslaugas teikiančių organizacijų savanoriškų elgsenos kodeksų parengimą ir laikymąsi Bendrijos bei nacionaliniu lygmenimis ir kitus su tarpininkavimo paslaugų teikimu susijusius veiksmingus kontrolės mechanizmus.
2. Valstybės narės remia ir skatina tarpininkų mokymą, kad ginčo šalys galėtų pasirinkti tarpininką, kuris sugebėtų veiksmingai tarpininkauti, pateisindamas šalių lūkesčius.
Pakeitimas 23 5 straipsnio 1 dalis
1. Valstybės narės užtikrina, kad, šalių prašymu, tarpininkaujant priimtą pretenzijų sureguliavimo susitarimą būtų galima patvirtinti teismo arba valdžios institucijos sprendimu, nutarimu, autentišku dokumentu arba bet kokia kita forma, pagal kuriuos toks susitarimas turi būti vykdomas panašiai, kaip sprendimas, priimtas pagal nacionalinę teisę, jeigu jis neprieštarauja Europos teisei arba valstybės narės, kurioje pateikiamas prašymas, nacionalinei teisei.	1. Valstybės narės užtikrina, kad šalys arba viena iš jų, aiškiai suformuluotu kitų šalių pritarimu, gali prašyti, kad tarpininkaujant pasiekto susitarimo turinio turi būti paisoma, kiek pretenzijų sureguliavimo susitarimo turinio įmanoma paisyti ir kiek jis neprieštarauja valstybės narės, kurioje pateikiamas prašymas, teisei.
Pakeitimas 24 5 straipsnio 1a dalis (nauja)
	1a. Susitarimo turinio gali būti privaloma paisyti pagal teismo arba kitos kompetentingos institucijos nutarimą ar sprendimą arba autentišką aktą pagal valstybės narės, kurioje pateiktas prašymas, teisę.
Pakeitimas 25 5 straipsnio 2 dalis
2. Valstybės narės praneša Komisijai apie teismus arba valdžios institucijas, kompetentingus priimti šio straipsnio 1 dalyje nurodytus prašymus.	2. Valstybės narės praneša Komisijai apie teismus arba kitas institucijas, kompetentingus priimti šio straipsnio 1 ir 1a dalyse nurodytus prašymus.
Pakeitimas 26 5 straipsnio 2a dalis (nauja)
	2a. Šio straipsnio nuostatos neturi poveikio normoms, taikomoms tarpininkaujant pasiektų susitarimų, kuriuos vykdyti tapo privaloma pagal 1 dalies nuostatas, pripažinimui ir vykdymui kitoje valstybėje narėje.
Pakeitimas 27 6 straipsnis
6 straipsnis	Išbraukta.
Įrodymų civiliniuose teismo procesuose priimtinumas
1. Tarpininkai ir visi asmenys, dalyvaujantys tarpininkavimo paslaugų administravime, civilinėse bylose neliudija arba nepateikia įrodymų dėl:
(a) šalies kvietimo arba ketinimo dalyvauti tarpininkavime;
(b) tarpininkavimo metu šalies pareikštos nuomonės arba pateiktų pasiūlymų, susijusių su galimu ginčo sprendimo būdu;
(c) tarpininkavimo metu šalies padarytų pareiškimų arba prisipažinimų;
(d) tarpininko pateiktų pasiūlymų;
(e) šalies nurodyto ketinimo priimti pasiūlymą ginčą spręsti per tarpininką;
(f)) tik tarpininkavimo tikslu parengto dokumento.
2. Šio straipsnio 1 dalis taikoma neatsižvelgiant į joje nurodytos informacijos arba įrodymų formą.
3. Teismas arba kita teisminė institucija nereikalauja atskleisti šio straipsnio 1 dalyje nurodytos informacijos civilinėse bylose, o jeigu tokia informaciją siūloma pateikti kaip įrodymus, pažeidžiant 1 dalį, tokie įrodymai laikomi nepriimtinais. Vis dėlto tokia informacija gali būti atskleista arba priimtina kaip įrodymai:
(a) jeigu ji reikalinga įgyvendinant arba vykdant tarpininkavimo būdu priimtą pretenzijų sureguliavimo susitarimą,
(b) dėl bendro pobūdžio priežasčių, susijusių su visuomenės interesų politika, ypač kai reikia užtikrinti vaikų apsaugą arba apsaugoti juos nuo fizinio ar psichologinio pavojaus, arba
(c) jeigu tam pritaria tarpininkas ir šalys.
4. Šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalių nuostatos taikomos, neatsižvelgiant į tai, ar teisminiai procesai yra susiję su ginču, kuris yra arba buvo tarpininkavimo objektu.
5. Vadovaujantis šio straipsnio 1 dalimi, teisminiuose procesuose priimtini įrodymai tampa nepriimtini, jeigu jie naudojami tarpininkavimo tikslais.
Pakeitimas 28 6a straipsnis (naujas)
	6a straipsnis
	Tarpininkavimo konfidencialumas
	1. Atsižvelgiant į tai, kad tarpininkavimas turėtų vykti taip, kad būtų gerbiamas konfidencialumas, valstybės narės užtikrina, kad, jei šalys nesutaria kitaip, nei tarpininkai, nei šalys, nei dalyvaujantys administruojant tarpininkavimą neturi teisės ir negali būti priversti trečiosioms šalims atskleisti informaciją, atsirandančią iš arba susijusią su tarpininkavimo procesu, arba duoti parodymus dėl šios informacijos civiliniuose ar komerciniuose teismo procesuose arba arbitražo metu, išskyrus:   (a) dėl itin svarbių priežasčių, susijusių su visuomenės interesų politika, ar kitų svarbių priežasčių, ypač kai reikia užtikrinti svarbiausių vaikų interesų apsaugą arba apsaugoti juos nuo fizinio ar psichologinio pavojaus, arba   (b) kai informaciją atskleisti būtina siekiant įgyvendinti ar vykdyti tarpininkavimo būdu pasiektą susitarimą.   2. Ankstesnės dalies nuostatos neužkerta kelio valstybėms narėms imtis griežtesnių priemonių tarpininkavimo konfidencialumui apsaugoti.
Pakeitimas 29 7 straipsnio 1 dalis
1. Kilus ginčui, bet kurio senaties termino, susijusio su pretenzija, kuri yra tarpininkavimo objektas, senaties terminas sustabdomas, kai:	1. Siekiant užtikrinti, kad šalims, kurios pasirenka tarpininkavimą norėdamos išspręsti ginčą, nebūtų užkirstas kelias vėliau pradėti teismo procesą, susijusį su minėtuoju ginču, iki senaties termino pabaigos, valstybės narės užtikrina, kad toks terminas nesibaigtų tarp:
(a) šalys susitaria pasinaudoti tarpininkavimu,	(a) datos, kada šalys kilus ginčui raštu sutaria pasinaudoti tarpininkavimu, arba, jei nėra tokio raštiško sutarimo, datos, kai jos dalyvauja pirmajame tarpininkavimo susitikime, arba datos, nuo kurios pagal nacionalinę teisę atsiranda prievolė naudotis tarpininkavimu; ir
(b) teismas reikalauja pasinaudoti tarpininkavimu, arba	(b) tarpininkaujant pasiekto susitarimo sudarymo datos, datos, kurią bent viena iš šalių kitoms raštu praneša, kad tarpininkavimas nutraukiamas, arba, nesant tokio raštiško pranešimo, datos, kurią tarpininkas savo iniciatyva ar bent vienos iš šalių prašymu paskelbia, kad tarpininkavimas nutraukiamas.
(c) valstybės narės nacionalinė teisė įpareigoja naudotis tarpininkavimu.
Pakeitimas 30 7 straipsnio 2 dalis
2. Nepriėmus pretenzijų sureguliavimo susitarimo tarpininkaujant, senaties terminas vėl pradedamas skaičiuoti nuo tarpininkavimo, kurio metu pretenzijų sureguliavimo susitarimas nebuvo priimtas, pabaigos, skaičiuojant nuo tos dienos, kai viena šalis arba abi šalys ar tarpininkas paskelbia apie tarpininkavimo pabaigą arba iš tikrųjų galutinai atsisako tarpininkavimo. Senaties terminas bet kuriuo atveju pratęsiamas bent jau vienu mėnesiu nuo jo skaičiavimo atnaujinimo datos, išskyrus tuos atvejus, kai jis yra susijęs su terminu, per kurį būtina pareikšti ieškinį, siekiant išvengti laikinosios arba panašios priemonės nutraukimo ar atšaukimo.	2. 1 dalies nuostatos nepažeidžia nuostatų dėl tarptautinių susitarimų, kurių šalys yra valstybės narės ir kurie neatitinka šio straipsnio nuostatų, senaties terminų.
Pakeitimas 31 7a straipsnis (naujas)
	7a straipsnis
	Informacija piliečiams
	(1) Valstybės narės užtikrina, kad piliečiams būtų prieinama informacija, ypač interneto tinklavietėse, apie tai, kaip susisiekti su tarpininkavimo paslaugų teikėjais ir tarpininkais, kaip apibrėžta 2 straipsnio b punkte.
	(2) Valstybės narės skatina praktikuojančius teisininkus informuoti savo klientus apie galimybę pasirinkti tarpininkavimą.
Pakeitimas 32 7b straipsnis (naujas)
	7b straipsnis
	Europos tarpininkų elgsenos kodeksas
	Komisija skelbia Europos tarpininkų elgsenos kodeksą Europos Sąjungos Oficialiojo leidinio C serijoje kaip publikaciją, nelemiančią teisinių padarinių.
Pagrindimas
Nors nesiekiama, kad Europos tarpininkų elgsenos kodeksas turėtų teisinių padarinių, manoma, kad svarbu jį skelbti viešai ir padaryti nesunkiai prieinamą.
Pakeitimas 33 8a straipsnis (naujas)
	8a straipsnis
	Peržiūros išlyga
	Ne vėliau kaip …* Komisija Europos Parlamentui, Tarybai ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui pateikia šios direktyvos taikymo ataskaitą. Prireikus ataskaita pateikiama kartu su pasiūlymais dėl šios direktyvos pakoregavimo. Ataskaitoje visų pirma aptariamas šios direktyvos poveikis tarpininkavimo plėtrai tarpvalstybinio poveikio ir vidaus bylose. Taip pat bus svarstoma galimybė pateikti pasiūlymą dėl priemonės, padėsiančios labiau suderinti senaties terminus, siekiant palengvinti vidaus rinkos veikimą.
Pakeitimas 34 9 straipsnio 1 dalis
1.        Valstybės narės ne vėliau kaip iki 2007 m. rugsėjo 1 d. priima įstatymus ir kitus teisės aktus, kurie įsigalioję įgyvendina šią direktyvą. Jos apie tai nedelsdamos praneša Komisijai.	1.        Valstybės narės, siekdamos įgyvendinti šią direktyvą, ne vėliau kaip iki 2008 m. rugsėjo 1 d., išskyrus 8 straipsnį, kuris po suderinimo įsigalios 2009 m. rugsėjo 1 d., priima įstatymus ir kitas teisės priemones arba sukuria sąlygas tarpininkaujamo ginčo šalims jį spręsti savanoriškais susitarimais, o pačios imasi visų atsargumo priemonių, kurios bet kokiomis sąlygomis užtikrintų šios direktyvos tikslų įgyvendinimą. Apie šias priemones jos nedelsdamos praneša Komisijai.
Pagrindimas
Turi būti galimybė direktyvos įgyvendinimą užtikrinti savireguliavimu.

• [1]  Dar neskelbta Oficialiajame leidinyje.

AIŠKINAMOJI DALIS

Pranešėja visada buvo įsitikinusi, kad alternatyvus ginčų sprendimas, ypač tarpininkavimas, vertingas piliečiams ir atitinka jų interesus. Taip piliečiams suteikiama pigesnė, greitesnė ir mažiau streso kelianti teismo proceso alternatyva, neatimant jų teisės kraštutiniu atveju kreiptis į teismą. Ginčo šalims taip pat gali būti suteikta galimybė išlaikyti ar net pagerinti vertingus santykius, kuriems pavojų gali kelti priešiškas bylinėjimosi pobūdis. Be to, suteikiamos galimybės priimti kūrybiškus sprendimus, kurie atitiktų realius šalių poreikius. Pavyzdžiui, bylose dėl medikų aplaidumo nukentėjusioji šalis dažnai paaiškinimo ir atsiprašymo trokšta tiek pat, kiek ir kompensacijos. Pats bylinėjimosi pobūdis lemia tai, kad šie poreikiai nebūtų patenkinti.

Vis dėlto pranešėja iš pradžių abejojo, ar direktyva reikalinga tokiu metu, kai tarpininkavimo sistemų visoje ES tebėra vien užuomazgos. Be to, tarpininkavimas turi būti lankstus, kad būtų veiksmingas. Bet koks bandymas „reglamentuoti“ tarpininkavimą galėtų sustabdyti jo vystymąsi. Tačiau, atsižvelgdama į internete jos surengtos konsultacijos rezultatus ir į komiteto svarstymą pakviestų ekspertų pateiktus įrodymus, pranešėja pripažįsta, kad esama didžiulės paramos nuostatai, kad reikia priimti direktyvą. Ji atkreipia dėmesį į tai, kad net tie ekspertai, kurie skeptiškai vertino direktyvą arba kritiškai vertino jos teisinį pagrindą, entuziastingai palaikė tarpininkavimą kaip alternatyvų būdą teismų prieinamumui užtikrinti. Todėl jos tikslas buvo sukurti veiksmingą, lanksčią direktyvą, kuri atitiktų esamas gaires ir geriausią praktiką ir galėtų paskatinti plačiau naudotis tarpininkavimu visoje ES. Pranešėja norėtų pasinaudoti proga ir padėkoti svarstyme dalyvavusiems ekspertams už jų norą po svarstymo teikti pasiūlymus dėl rengiamo dokumento, – kai kuriais pasiūlymais ji pasinaudojo rengdama savo pranešimą.

Savo pakeitimuose pranešėja siekė paaiškinti ir patobulinti pradinį pasiūlymą, ypač pakeisdama sąvokų „tarpininko“ ir „tarpininkavimo“ apibrėžtis. Ji labai siekia užtikrinti, kad būtų laikomasi kokybės standartų, ypač pateikiant nuorodas į Europos tarpininkų elgsenos kodeksą. Ji taip pat pakeitė nuostatas dėl pripažinimo ir vykdymo, siekiant užtikrinti, kad jos būtų teisiškai pagrįstos ir būtų atsižvelgta į įvairių valstybių narių teisės tradicijas. Konfidencialumo klausimu pagal pasiūlytą sprendimą teikiamas veiksmingas būdas spręsti šį klausimą suteikiant valstybėms narėms laisvę nustatyti griežtesnes normas, jei jos mano, kad tai pageidautina.

Kalbant apie teisinį pagrindą galima manyti, kad dauguma valstybių narių Taryboje laikosi nuomonės, jog pasiūlytoji direktyva turėtų būti skirta tik tarptautinėms byloms, kadangi pagal EB sutarties 65 straipsnio nuostatas priemonės, kurių tikslas – „šalinimas kliūčių, trukdančių civiliniam procesui gerai veikti, ir, jei reikia, civilinio proceso normų suderinamumo skatinimas valstybėse narėse“, turi būti „[susijusios] su užsieniu“ ir jų turi būti imamasi tiek, kiek „reikia vidaus rinkai deramai veikti“. Pranešėjos pateiktas kompromisas skirtas tam, kad būtų atsižvelgta į valstybių narių nerimą dėl 65 straipsnio taikymo ir kad vartotojams ir piliečiams vidaus rinkoje būtų suteiktos praktiškos ir paprastos naudotis galimybės gauti aukšto lygio tarpininkavimo paslaugas visoje ES. Tikimasi, kad Taryba tarpininkavimo naudą vertins vadovaudamasi sveika nuovoka ir kad direktyvą bus galima taikyti ir vidaus byloms valstybėse narėse.

Pranešėja siūlo tik nuostatas dėl senaties termino taikyti vien tarptautinėms byloms, kadangi tik šios nuostatos turės didesnį poveikį nacionalinėms teisės sistemoms, o ne taikyti bendrą tarptautinių bylų apibrėžimą (toks sprendimas buvo priimtas kitų priemonių, pvz., vykdomojo rašto dėl apmokėjimo, klausimu), nes tai sukeltų praktinių problemų.

Turint mintyje likusius klausimus, akivaizdu, kad nuostatos dėl pripažinimo ir vykdymo taikomos tik tarptautinėms byloms, ir būtų absurdiška, jei vien tokioms byloms būtų taikomi ypatingi „tarpininkavimo“ ir „tarpininko“ sąvokų apibrėžimai. Taip pat visai nereikalingos būtų ypatingos taisyklės dėl nurodymų naudotis tarpininkų paslaugomis ar kokybės užtikrinimo, kurios būtų taikomos tik tarptautinėms byloms.

Be to, pranešėja giria šią iniciatyvą, kadangi ji padės viešinti ir skatinti tarpininkavimą kaip alternatyvų teismų prieinamumo užtikrinimo būdą ir parengti bendrų taisyklių, kurios būtų pakankamai griežtos, kad būtų galima apginti šalių interesus, tačiau ir pakankamai lanksčios, kad galėtų atsirasti rinkos skatinami sprendimai, sistemą.

PILIEČIŲ LAISVIŲ, TEISINGUMO IR VIDAUS REIKALŲ KOMITETO NUOMONĖ (23.6.2005)

teikiama Teisės reikalų komitetui

dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl tam tikrų tarpininkavimo civilinėse ir komercinėse bylose aspektų
(KOM(2004)0718 – C6‑0154/2004 – 2004/0251(COD))

Nuomonės referentas: Johannes Blokland

SHORT JUSTIFICATION

The European Council has repeatedly stressed the importance of alternative methods of resolving disputes. In 2000 the Council approved alternative methods of settling disputes under civil and commercial law. Article III-269(2)(g) of the draft Treaty establishing a Constitution for Europe explicitly lists alternative methods of dispute settlement among the powers of the Community and makes the development of alternative methods of dispute settlement an objective.

If developing alternative methods of dispute settlement is an objective, restraint must be exercised in adopting legislation on the subject. New legislation will restrict the development of an alternative to legal proceedings.

The draftsman's view

The draftsman considers that the Commission's arguments are insufficiently clear to justify a directive on mediation. He therefore proposes that the directive should apply only to international cases. This will avoid hampering the development of mediation as an alternative to legal proceedings in the Member States. Experiments with mediation would then have to comply with the requirements of the directive. The development of alternative methods of dispute settlement is on the agenda of Ministries of Home Affairs in several Member States, and Justice Ministries are also interested in it.

The definitions provided by the Commission in Article 2 are too broad. It is necessary to limit them so that mediation cannot be abused. The draftsman therefore opts, in line with the guidelines of international mediators' organisations, to require a mediation agreement to be concluded in writing and to have mediation conducted by a neutral mediation expert.

In addition to defining the quality of mediation, it is necessary to provide for an independent complaints procedure and independent disciplinary rules. If mediation is to become a fully-fledged alternative to legal proceedings, such instruments are essential.

Confidentiality is a feature of mediation. Article 6 links the requirements of confidentiality of the mediation to the possible bringing of a court action. In the draftsman's view, the confidentiality of mediation should also be mentioned in the heading. Moreover, not only statements and admissions during mediation should be treated as confidential. Behaviour displayed during mediation is also seen by experts as constituting evidence for proceedings. It is desirable to insert this in the directive.

The development of mediation in the Member States currently would not benefit from legislation. In amended form, this directive could help to generate confidence in mediation as an alternative to court action in international disputes.

PAKEITIMAI

Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetas ragina atsakingą Teisės reikalų komitetą į savo pranešimą įtraukti šiuos pakeitimus:

Komisijos siūlomas tekstas[1]	Parlamento pakeitimai
Pakeitimas 1 10 konstatuojamoji dalis
(10) Tarpininkavimas neturėtų būti prastesnė alternatyva už teisminius procesus dėl to, kad pretenzijų sureguliavimo susitarimai priklauso nuo šalių geros valios juos vykdyti. Atsižvelgiant į tai, reikia užtikrinti, kad visos valstybės narės numatytų procedūrą, pagal kurią teismas arba kita valdžios institucija nutarimu, sprendimu arba autentišku dokumentu galėtų patvirtinti pretenzijų sureguliavimo susitarimą.	(10) Tarpininkavimas neturėtų būti prastesnė alternatyva už teisminius procesus dėl to, kad pretenzijų sureguliavimo susitarimai priklauso nuo šalių geros valios juos vykdyti. Atsižvelgiant į tai, reikia užtikrinti, kad visos valstybės narės numatytų procedūrą, pagal kurią teismas arba kita valdžios institucija nutarimu, sprendimu arba autentišku dokumentu galėtų patvirtinti pretenzijų sureguliavimo susitarimą, jei to nenumato civilinės arba prekybos teisės įstatymai.
Pagrindimas
In some Member States, an agreement reached through mediation is legally valid without any court decision or instrument. It is therefore undesirable to compel all Member States to adopt this procedure.
Pakeitimas 2 1 straipsnio 1 dalis
1. Šios direktyvos tikslas – sudaryti geresnes ginčų sprendimo sąlygas, skatinant naudoti tarpininkavimą ir užtikrinant patikimą ryšį tarp tarpininkavimo ir teisenos.	1. Šios direktyvos tikslas – sudaryti geresnes ginčų sprendimo sąlygas, skatinant šalis geranoriškai naudoti tarpininkavimą ir užtikrinant patikimą ryšį tarp tarpininkavimo ir teisenos.
Justification
La spécificité de la médiation tient dans l'accord volontaire entre les deux parties, elle doit être précisée.
Pakeitimas 3 2 straipsnio a punkto 1 įtrauka
a) „Tarpininkavimas“ – tai visi procesai, kuriuose dviems ginčo šalims arba didesniam jų skaičiui susitarti padeda trečioji šalis, neatsižvelgiant į tai, ar procesas inicijuojamas šalių sprendimu, siūlant arba reikalaujant teismui, ar pagal valstybės narės nacionalinę teisę.	a) „Tarpininkavimas“ – tai procesas, kuriuose dviems ginčo šalys arba didesnis jų skaičius siekia susitarti per trečiąją šalį. Šis procesas gali būti inicijuojamas šalių sprendimu, siūlant arba reikalaujant teismui šalims sutinkant arba inicijuotas pagal valstybės narės nacionalinėje teisėje nustatytus įsipareigojimus.
Justification
Cette définition précise que le but de la médiation est de tenter de parvenir à un accord par l'intermédiaire d'un médiateur qui n'a pas vocation à assister les parties. Elle précise en outre que le processus de médiation nécessite toujours l'accord des parties. Il s'agit d'une condition tout à fait essentielle de son succès.
Pakeitimas 4 3 straipsnio 1 dalis
1. Teismas, kuriam paduodamas ieškinys, prireikus ir atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes, ragina šalis, sprendžiant ginčą, pasinaudoti tarpininkavimu. Bet kuriuo atveju teismas gali reikalauti, kad šalys dalyvautų informacinėje sesijoje apie tarpininkavimo naudą.	1. Teismas, kuriam paduodamas ieškinys, prireikus ir atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes, ragina šalis, sprendžiant ginčą, pasinaudoti tarpininkavimu. Teismas gali prašyti, kad šalys dalyvautų informacinėje sesijoje apie tarpininkavimo naudą.
Pagrindimas
The formulation in the original text exceeds the bounds of the framework-setting character of the proposal for a directive and violates the subsidiarity principle in respect of the courts. This amendment leaves open the possibility of formulating referrals.
Pakeitimas 5 4 straipsnio 2 dalis
2. Valstybės narės remia ir skatina tarpininkų mokymą, kad ginčo šalys galėtų pasirinkti tarpininką, kuris sugebėtų veiksmingai tarpininkauti, pateisindamas šalių lūkesčius.	2. Valstybės narės remia ir skatina tarpininkų mokymą, kad ginčo šalys galėtų pasirinkti tarpininką, kuris sugebėtų veiksmingai ir atsakingai tarpininkauti, pateisindamas pagrįstus šalių lūkesčius.
Pagrindimas
It is possible that parties to a mediation procedure may enter into it with completely opposite expectations. The text should therefore be amended to make provision for this criterion.
Pakeitimas 6 6 straipsnio pavadinimas
Įrodymų civiliniuose teismo procesuose priimtinumas	Tarpininkavimo procedūros konfidencialumas
Pagrindimas
In this article, the emphasis should be on the confidentiality of the mediation procedure. It follows that information obtained through mediation cannot be adduced as evidence in judicial proceedings. This also applies to administrative judicial proceedings, and is not confined to civil proceedings. The amendment to the heading applies to both.
Pakeitimas 7 6 straipsnio 1 dalies a punktas
(a) šalies kvietimo arba ketinimo dalyvauti tarpininkavime;	Išbraukta.
Pagrindimas
An invitation or offer by a party to end a dispute through mediation should not be covered by the provisions on the confidentiality of mediation.

• [1]  Dar nepaskelbta OL.

PROCEDŪRA

Pavadinimas	Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl tam tikrų tarpininkavimo civilinėse ir komercinėse bylose aspektų
Nuorodos	KOM(2004)0718 – C6-0154/2004 – 2004/0251(COD)
Atsakingas komitetas	JURI
Nuomonę teikiantis komitetas   Paskelbimo per plenarinį posėdį data	LIBE 27.10.2004
Glaudesnis bendradarbiavimas
Pranešėjas           Paskyrimo data	Johannes Blokland 21.2.2005
Svarstymas komitete	26.5.2005	21.6.2005
Pakeitimų priėmimo data	21.6.2005
Galutinio balsavimo rezultatai	Už: Prieš: Susilaikė:		44 0 3
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Alexander Nuno Alvaro, Edit Bauer, Johannes Blokland, Mihael Brejc, Kathalijne Maria Buitenweg, Michael Cashman, Jean-Marie Cavada, Charlotte Cederschiöld, Carlos Coelho, Fausto Correia, Agustín Díaz de Mera García Consuegra, Rosa Díez González, Antoine Duquesne, Kinga Gál, Lívia Járóka, Ewa Klamt, Magda Kósáné Kovács, Wolfgang Kreissl-Dörfler, Barbara Kudrycka, Stavros Lambrinidis, Henrik Lax, Sarah Ludford, Helmuth Markov, Edith Mastenbroek, Jaime Mayor Oreja, Claude Moraes, Hartmut Nassauer, Bogdan Pęk, Martine Roure, Michele Santoro, Inger Segelström, Manfred Weber, Stefano Zappal?, Tatjana Ždanoka
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai	Richard Corbett, Panayiotis Demetriou, Jeanine Hennis-Plasschaert, Sylvia-Yvonne Kaufmann, Jean Lambert, Bill Newton Dunn, Marie-Line Reynaud, Agnes Schierhuber, Kyriacos Triantaphyllides
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (178 straipsnio 2 dalis)	Richard James Ashworth, Helmuth Markov, Manolis Mavrommatis, Frédérique Ries, John Whittaker

PROCEDŪRA

Pavadinimas	Tarpininkavimas nagrinėjant civilines ir komercines bylas
Nuorodos	KOM(2004)0718 - C6-0154/2004 - 2004/0251(COD)
Pateikimo Europos Parlamentui data	22.10.2004
Atsakingas komitetas        Paskelbimo plenariniame posėdyje data	JURI 27.10.2004
Nuomonę teikiantis (-ys) komitetas (-ai)        Paskelbimo plenariniame posėdyje data	LIBE 27.10.2004
Pranešėjas(-ai)        Paskyrimo data	Arlene McCarthy 24.11.2004
Svarstymas komitete	21.6.2005		13.9.2005		31.1.2006		20.4.2006
	11.9.2006		3.10.2006
Priėmimo data	20.3.2007
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	26 0 0
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Marek Aleksander Czarnecki, Cristian Dumitrescu, Monica Frassoni, Giuseppe Gargani, Klaus-Heiner Lehne, Katalin Lévai, Antonio Masip Hidalgo, Hans-Peter Mayer, Manuel Medina Ortega, Hartmut Nassauer, Aloyzas Sakalas, Francesco Enrico Speroni, Rainer Wieland, Jaroslav Zvěřina, Tadeusz Zwiefka
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)	Mogens N.J. Camre, Nicole Fontaine, Janelly Fourtou, Jean-Paul Gauzès, Kurt Lechner, Eva Lichtenberger, Arlene McCarthy, Marie Panayotopoulos-Cassiotou, Michel Rocard, Gabriele Stauner, József Szájer, Jacques Toubon
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (178 straipsnio 2 dalis)	Toine Manders
Pateikimo data	22.3.2007