Procedūra : 2006/2277(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A6-0075/2007

Pateikti tekstai :

A6-0075/2007

Debatai :

PV 26/04/2007 - 5
CRE 26/04/2007 - 5

Balsavimas :

PV 26/04/2007 - 8.4
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P6_TA(2007)0160

PRANEŠIMAS     
PDF 147kWORD 95k
23.3.2007
PE 382.510v04-00 A6-0075/2007

dėl neįgalių moterų padėties Europos Sąjungoje

(2006/2277(INI))

Moterų teisių ir lyčių lygybės komitetas

Pranešėja: Esther Herranz García

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS
 AIŠKINAMOJI DALIS
 PROCEDŪRA

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

dėl neįgalių moterų padėties Europos Sąjungoje

(2006/2277(INI))

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos 2006 m. gruodžio 13 d. priimtą konvenciją dėl neįgalių asmenų teisių,

–    atsižvelgdamas į 1997 m. vasario 22 d. Europos neįgalių asmenų forume priimtą Europos neįgalių moterų manifestą,

–   atsižvelgdamas į Europos Sąjungos Pagrindinių teisių chartiją(1),

–    atsižvelgdamas į Europos lygių galimybių visiems metus (2007),

–    atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties 13 straipsnį,

–    atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Lygios galimybės neįgaliems asmenims: Europos veiksmų planas“ (COM(2003)0650),

–    atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

–    atsižvelgdamas į Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto (A6-0075/2007) pranešimą,

A.  kadangi Jungtinių Tautų konvencijoje dėl neįgalių asmenų teisių pripažįstama, kad dažnai neįgalioms moterims ir merginoms jų šeimose ir ne tik jose kyla didesnis smurto, kėsinimosi į fizinį neliečiamumą, piktnaudžiavimo, apleidimo ar priežiūros trūkumo, blogo elgesio su jomis ir išnaudojimo pavojus,

B.   kadangi Jungtinių Tautų konvencijoje dėl neįgalių asmenų teisių taip pat pabrėžiama būtinybė atsižvelgti į lyčių aspektą dedant bet kokias pastangas, kuriomis būtų siekiama, kad neįgalūs asmenys galėtų naudotis visomis žmogaus teisėmis ir pagrindinėmis laisvėmis,

C.  kadangi Jungtinių Tautų konvencijoje dėl neįgalių asmenų teisių pripažįstama visų neįgalių asmenų, sulaukusių santuokinio amžiaus, teisė tuoktis ir kurti šeimą,

D.  kadangi maždaug 80 proc. neįgalių moterų yra psichologinio ir fizinio smurto aukos ir kadangi joms kyla didesnis seksualinio smurto pavojus negu kitoms moterims; kadangi smurtas yra ne tik bendra neįgalių moterų gyvenimo ypatybė, bet kartais ir tikroji jų negalios priežastis,

E.   kadangi neįgalūs asmenys sudaro nevienalytę labai skirtingų žmonių grupę ir kadangi imantis jų rėmimo veiksmų reikia atsižvelgti ir į šią įvairovę, ir į faktą, kad kai kurios grupės, pvz., neįgalios moterys, susiduria su papildomais sunkumais ir daugialype diskriminacija,

F.   kadangi valstybių narių atliktų tyrimų duomenimis, visų pirma motinos imasi veiksmų (susijusių su medicina, švietimu, administravimu ir kt.) siekdamos išsiaiškinti, ar vaikas neįgalus, ir ieško geriausių problemos sprendimo būdų,

G.  kadangi už neįgalius ir priklausomus asmenis atsakomybę dažniausia prisiima moterys, vadinasi, tam tikrais atvejais jos priverstos palikti darbo rinką, nes nėra tinkamų priežiūros įstaigų,

H.  kadangi Europos institucijos, taip pat nacionalinės ir regioninės valdžios institucijos turi skatinti veiksmus, kuriais būtų siekiama tikros ir veiksmingos asmenų lygybės ir kadangi Europos lygių galimybių visiems metai galėtų pagreitinti šį procesą,

I.    kadangi neįgalios moterys tampa daugialypės diskriminacijos aukomis dėl lyties, rasės, sveikatos pakenkimo ir negalios ir joms kyla didesnis skurdo ir socialinės atskirties pavojus,

J.    kadangi vienodo požiūrio į neįgalias moteris ir neįgalių vaikų motinas teisė yra pagrindinė žmogaus teisė ir etinė pareiga,

1.   ragina Komisiją ir valstybes nares siekti panaikinti esamus barjerus ir kliūtis, kad būtų palengvintas moterų ir merginų dalyvavimas politiniame, kultūriniame, socialiniame ir profesiniame gyvenime ir pagausėtų jų skaičius, be visa kita, taip pat geriau įgyvendinant Bendrijos nediskriminavimo ir lyčių lygybės teisės aktus bei geriau išnaudojant galimybes, kurių suteikia Bendrijos programos ir ESF;

2.   ragina valstybes nares rengiant nacionalinio, regionų ir vietos lygmens politiką, ypač susijusią su miestų planavimu, švietimu, užimtumu, būstu, transportu, sveikatos ir socialinėmis paslaugomis, visiškai atsižvelgti į neįgalių asmenų poreikius ir į ypatingus moterų poreikius;

3.   ragina Komisiją ir valstybes nares suteikti daugiau galimybių neįgalioms moterims ir imtis reikalingų priemonių, kad jos įsitrauktų į socialinį, profesinį kultūrinį ir politinį gyvenimą, kuriame jos dar itin mažai dalyvauja;

4.   ragina nacionalines ir regionų vyriausybes remti ir skiriant užtenkamai lėšų finansuoti naująsias politikos kryptis ir paslaugas atsižvelgiant į lyties ir neįgalumo klausimus, ypač asmeninės pagalbos, mobilumo, sveikatos, švietimo, mokymo, mokymosi visą gyvenimą, užimtumo, nepriklausomo gyvenimo ir socialinio saugumo požiūriais;

5.   ragina Komisiją ir valstybes nares parengti moterims ir vaikams skirtus veiksmingus teisės aktus ir politikos kryptis, kurie padėtų užtikrinti, kad būtų nustatomi ir tiriami neįgalių asmenų išnaudojimo, smurto prieš juos ir seksualinio išnaudojimo atvejai nukentėjusių asmenų gyvenamojoje vietoje arba už jos ribų ir, prireikus, už tai būtų baudžiama; siūlo šiuo požiūriu ypatingą dėmesį skirti neįgalioms moterims, kurių neįgalumas joms kliudo pačioms save atstovauti ir ištirti, kokių prevencinių priemonių galima būtų imtis siekiant užtikrinti, kad nebūtų jokių nuomonės dėl moterų teisės į savo kūną ir lytinį gyvenimą skirtumų nepaisant to, ar jos yra neįgalios, ar ne;

6.   yra priblokštas fakto, kad neįgalios moterys 3 kartus dažniau negu kitos moterys patiria smurtą ir ragina Daphne programą naudoti taip pat ir kovojant su šiuo smurtu;

7.   primena, kad svarbu nuo pat vaikystės kovoti su neįgalių asmenų segregacija;

8.   ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti bandomuosius projektus ir remti išbandytus bei patikrintus neįgalių asmenų integravimo įstaigų, pradedant vaikų darželiais, mokyklomis ir mokymo įstaigomis – iki pat profesinio gyvenimo pradžios, steigimo būdus;

9.   pabrėžia, kad reikia, jog Europos Sąjunga imtųsi visų įmanomų veiksmų, įskaitant teisėkūros, kad būtų modernizuota paramos teikimo sistema ir surasta daugiau lėšų, skirtų neįgalioms moterims ir neįgaliems vaikams finansuoti;

10. ragina valstybes nares spręsti tinkamos neįgalių moterų priežiūros stokos problemą ir parengti specialų medicinos personalą bei sukurti reikiamas infrastruktūras;

11. ragina Komisiją drauge su kompetentingomis nacionalinės valdžios institucijomis visų pirma išnagrinėti sveikatos ir medicininės priežiūros problemas, kurių kyla neįgalioms moterims, dėmesį sutelkiant į priežiūrą ir informavimą;

12. mano, kad yra ryšys tarp negalios ir pasiekto žemesnio išsilavinimo lygio, kuris vėliau turi įtakos profesinio gyvenimo aktyvumui;

13. pareiškia esąs susirūpinęs tuo, kad neįgalių moterų išsilavinimo lygis yra vienas iš žemiausių ir dėl to joms kyla didelių sunkumų norint patekti į darbo rinką, išsilaikyti joje ir siekti karjeros; mano, kad neįgaliems asmenims turi būti suteiktos galimybės mokytis ir patekti į darbo rinką, kad jie galėtų patys save išlaikyti; mano, kad neįgalios moterys ir merginos taip pat turėtų būti skatinamos siekti mokslo ir darbo atsižvelgiant į jų gebėjimus ir interesus, o ne į jų trūkumus;

14. ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti įgyvendinti visuotinės prieigos principą visuomenės ir prekių bei paslaugų požiūriu siekiant, kad neįgalios moterys turėtų kiek įmanoma daugiau nepriklausomybės;

15. atsižvelgdamas į tai, kad daugeliu atvejų informacijos ir ryšių technologijos (IRT) yra labai svarbios priemonės integruojant neįgalius asmenis, ragina Komisiją ir valstybes nares parengti tinkamas priemones, kad būtų panaikintas skaitmeninis atotrūkis tarp lyčių, t. y., kad neįgalios moterys turėtų tokią pačią prieigą prie IRT ir gautų tokios pačios naudos iš jų, kaip ir vyrai;

16. mano, kad siekiant pagerinti neįgalių asmenų prieigą prie darbo rinkos ir suteikti jiems galimybių tapti veiklesniems bei plėtoti savo sugebėjimus, reikėtų panaudoti visas skatinamąsias priemones, įskaitant mokesčių lengvatas, kurios paskatintų darbdavius priimti neįgalius asmenis ir priderinti darbo valandas prie neįgalius vaikus auginančių tėvų poreikių;

17. ragina Komisiją ir valstybes nares, siekiant padidinti neįgalių moterų užimtumą, kovoti su darbdavių vykdoma neįgalių moterų diskriminacija įdarbinimo požiūriu;

18. ragina srityse, susijusiose su negalia, pradėti vartoti sąvoką „lankstumas“, atsižvelgiant į tai, kad kiekvieno neįgalaus asmens poreikiai yra skirtingi, ir siekti, kad įvairove pagrįstoje piliečių bendrijoje parama būtų pritaikyta kiekvienai atskirai situacijai;

19.  mano, kad kuriamos priemonės turėtų būti skiriamos integracijai skatinti;

20. pabrėžia, kad dažniausiai būtent moterys rūpinasi neįgaliais asmenimis ir todėl mano, kad siekiant užtikrinti ir vyrų dalyvavimą būtina kurti visuomenės informuotumo skatinimo priemones;

21. ragina Komisiją ir valstybes nares siekti, kad visa visuomenė, o ne tik neįgalių asmenų šeimos, prisiimtų atsakomybę už rūpinimąsi neįgaliais asmenimis ir jų dalyvavimą bei rengiant politiką atsižvelgti į moterų, besirūpinančių neįgaliais asmenimis, ypatingą pasiaukojimą, bei asmenų, dažniausiai giminių, besirūpinančių neįgaliais asmenimis, padėtį; mano, kad svarbu pabrėžti tai, kad šį darbą dažniausiai atlieka moterys ir todėl jos, kaip mokamos slaugytojos ir kaip giminaitės, ypač nukenčia dėl viešosios slaugos paslaugų mažinimo;

22. ragina Komisiją ir valstybes nares parengti būtinas priemones siekiant padėti šeimoms ir organizacijoms, kurios remia neįgalius asmenis ir jų šeimas;

23. mano, kad būtina taikyti įvairias paramos priemones siekiant užtikrinti, kad neįgalūs asmenys ir jų šeimos galėtų gyventi normalų gyvenimą tokiomis pat sąlygomis, kaip ir kiti žmonės, bei taikyti paramos priemones asmenims, dažniausiai giminaičiams, kurie socialine ir ekonomine prasme rūpinasi neįgaliais asmenimis ir dažnai jiems skiria visą savo laiką ir dėl to yra izoliuojami, todėl jiems dažnai reikalinga visapusė parama; pažymi, kad dabartiniu metu moterims tenka didelė šios atsakomybės (už kurią mokama arba ne) dalis; mano, kad akivaizdu, jog tai nėra išskirtinai vienos ar kitos lyties asmenų atsakomybė ir kad reikėtų aktyviai kovoti su požiūriu, jog tai – moterų atsakomybė;

24. siūlo valstybėms narėms suderinti savivaldos institucijų aktus, kuriais reglamentuojamas neįgaliųjų vairuojamų transporto priemonių statymas, ir apsvarstyti galimybę sumažinti transporto bilietų kainas neįgaliuosius lydintiems asmenims;

25. sutinka su mintimi, kad vienas iš pagrindinių Europos Sąjungos tikslų yra pagerinti neįgalių asmenų ir jų šeimų gyvenimo kokybę ir užtikrinti visišką jų integraciją į visuomenę;

26. pabrėžia būtinybę išaukštinti neįgalių moterų gerą vardą ir pagerinti jų įvaizdį žiniasklaidoje, kuri turėtų didinti visos visuomenės žinias apie šių moterų kasdienį gyvenimą ir suteikti joms daugiau galimybių išreikšti save ir dalyvauti socialiniame ir politiniame gyvenime;

27. pabrėžia, kad labai svarbu, kad valstybės narės pripažintų akivaizdžią neįgalių moterų teisę į lytinį gyvenimą ir teisę kurti šeimą;

28. ragina Komisiją ir valstybes nares parengti teisės aktus, kurie užtikrintų neįgalių vyrų ir moterų nepriklausomą gyvenimą, pripažįstant, kad tai yra pagrindinė teisė ir ji turi būti gerbiama;

29. ragina Komisiją ir valstybes nares neįgaliems vaikams, jaunuoliams ir suaugusiesiems suteikti prielaidas savarankiškumui ir apsisprendimui ir ypatingą dėmesį skirti lygybės klausimams;

30. pripažįsta, kad neįgalios moterys diskriminuojamos netgi suteikiant prieigą prie esamų nepriklausomam gyvenimui ir sveikatos apsaugai užtikrinti skirtų paslaugų;

31. pabrėžia berniukų ir mergaičių auklėjimo svarbą kuriant ateities visuomenę, taip pat pabrėžia, reikėtų dėti pastangas kurti tokią visuomenę, kurioje neįgalumas netrukdytų naudotis tokiomis pačiomis galimybėmis ir teisėmis, kad būtų sukurta bendradarbiavimo ir integracijos aplinka, o mokykloje teikiamos žinios apie neįgalumą, nes tai yra būtina priemonė siekiant minėto tikslo;

32. pabrėžia nevyriausybinių organizacijų, dirbančių su neįgaliomis moterimis, vaidmens svarbą ir ragina Komisiją ir valstybes nares jas paremti;

33. pabrėžia būtinybę rinkti naujausius pagal lytį suskirstytus duomenis apie negalią ir naudojant pagal lytį suskirstytus rodiklius atlikti tyrimus siekiant išsiaiškinti, kokia yra tikroji neįgalių moterų ir mergaičių padėtis;

34. pabrėžia būtinybę rūpintis neįgalių moterų reprodukcine sveikata, skiriant dėmesį tokiems aspektams, kaip šeimos planavimas, sveikatos paslaugos ir informacija apie motinystę, kad jos galėtų užmegzti lygius, atsakingus ir teikiančius pasitenkinimą santykius;

35. laikosi požiūrio, kad kuriant ES politiką darbdavių organizacijos, profesinės sąjungos ir nevyriausybinės organizacijos turėtų būti labiau skatinamos kurti veiksmingesnes neįgalių moterų paramos priemones;

36. ragina Komisiją palengvinti neįgalioms moterims skirto tinklo Europos Sąjungos valstybėse narėse ir šalyse kandidatėse, kuris suteiktų galimybę keistis pažangia patirtimi, kurti pajėgumus ir suteikti moterims daugiau galios, kūrimą;

37. pabrėžia būtinybę neįgalioms moterims suteikti laisvą prieigą prie naujosios garso ir vaizdo žiniasklaidos priemonių;

38. atkreipia Komisijos dėmesį į tai, kad tik remiantis išsamia šios srities analize, kuri būtų paremta socialiniu neįgalumo modeliu, pagal kurį didžiausias dėmesys skiriamas socialiniams barjerams, ir kuris skiriasi nuo medicininio neįgalumo modelio, pagal kurį nagrinėjami tik medicininiai neįgalumo aspektai, galima siūlyti sprendimus, paslaugas ir paramą, kurti politiką, skirti lėšas ir vertinti politikos poveikį gerinant neįgalių asmenų padėtį;

     39. primena valstybėms narėms, kad jų dalyvavimas tobulinant ir gerinant nuo bet kokios neįgalumo formos kenčiančių moterų ir mergaičių padėtį yra labai svarbus;

40. ragina valstybes nares skatinti piliečių iniciatyvas, kuriomis siekiama remti neįgaliuosius;

41. primena, kokį svarbų vaidmenį skatinant galimybių lygybę ir neįgalių asmenų patekimą į darbo rinką bei užtikrinant galimybę mokytis visą gyvenimą atlieka socialiniai partneriai ir verslo bei pilietinė visuomenė, ypač neįgalių moterų ir neįgalių vaikų tėvų organizacijos, atsižvelgdami į jų specialius poreikius;

     42. reiškia pagarbą tėvų asociacijoms, kurias dažniausiai kuria ir kurioms vadovauja neįgalių vaikų motinos, kurios naudodamosi šiomis organizacijomis ir interneto svetainėmis kaupia informaciją (apie specializuotus medicinos centrus ir švietimo bei socialinės apsaugos ir t. t. reglamentavimą) taip padėdamos kitiems tėvams ir didindamos viešųjų įstaigų supratingumą;

43. ragina valstybes nares, remiantis savo šalių ataskaitomis, atsiskaityti Komisijai ir Europos Parlamentui dėl neįgalių moterų ir mergaičių padėties bei dėl priemonių, kurių buvo imtasi siekiant laikytis JT konvencijos dėl visų formų moterų diskriminacijos panaikinimo;

44. mano, kad neįgalumas turėtų būti suvokiamas kaip savaime suprantamas reiškinys, esantis kasdienio gyvenimo dalimi, o ne kaip nukrypimas; pastebi, kad visada bus neįgalių piliečių ir kad dėl to akivaizdu, jog neįgalieji yra neatskiriama visuomenės dalis;

45. įsipareigoja skatinti didesnę technologijos ir įrangos plėtrą ir jos naudojimą siekiant panaikinti riboto veiksnumo aplinką; mano, kad plėtra turėtų būti pagrįsta tuo, kad moterys ir vyrai kartais turi skirtingų poreikių;

46. ragina Komisiją ir valstybes nares remti neįgalių mergaičių ir berniukų bei moterų ir vyrų gyvenimo sąlygų lygybę;

47. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir Europos Tarybai bei JT Generaliniam Sekretoriui;

(1)

OL C 364, 2000 12 18, p. 1.


AIŠKINAMOJI DALIS

Europos Sąjungoje didelis neįgalių asmenų skaičius kasdien susiduria su įvairiais sunkumais ir ne visada gali pasinaudoti visomis savo teisėmis.

Taigi labai svarbu, kad visuomenė suprastų, su kokiais sunkumais susiduria neįgalios moterys, taip pat būtina imtis priemonių, kurios padėtų neįgaliems asmenims lengviau integruotis į visuomenę, ir būtina taikyti papildomas priemones, kurios padėtų įveikti fizines ir socialines kliūtis ir panaikinti bet kokią neįgalių asmenų diskriminaciją profesiniame gyvenime.

Šio pranešimo tikslas – tvirtai paremti neįgalių asmenų ir jų šeimų lūkesčius ir prašymus ir pabrėžti, kokį svarbų vaidmenį vaidina neįgalių asmenų asociacijos, siekdamos pagerinti šių žmonių gyvenimo kokybę.

Šis pranešimas skirtas atkreipti dėmesį į tai, kaip svarbu nuo pat vaikystės integruoti neįgalius asmenis į visuomeninį gyvenimą ir sudaryti jiems galimybę įgyti išsilavinimą.

Šiuo pranešimu Moterų teisių ir lyčių lygybės komitetas siekia atkreipti Europos piliečių dėmesį į neįgalių asmenų teisę būti apsaugotiems nuo diskriminacijos ir galėti sąžiningai naudotis visomis savo teisėmis. Komitetas taip pat siekia pradėti apmąstymus ir diskusijas dėl priemonių, kurios skatintų laikytis lygybės ir keistis patirtimi, padėtų stiprinti visų suinteresuotųjų šalių bendradarbiavimą, gerinti informacijos apie negalią sklaidą ir formuoti pozityvų neįgalių asmenų įvaizdį. Komitetas taip pat siekia atkreipti piliečių dėmesį į negalios formų įvairovę ir padrąsinti taikyti visos Europos mastu naują bendradarbiavimą, į kurį galėtų įsitraukti žmonės, dirbantys su neįgaliais vaikais ir jaunuoliais, kad būtų pasiekta dar didesnė moksleivių ir studentų, turinčių specialių poreikių ir besimokančių tradicinėse ar specializuotose įstaigose, integracija ir paskatinti juos dalyvauti nacionalinėse ir Europos mainų programose.


PROCEDŪRA

Pavadinimas

Neįgalių moterų padėtis Europos Sąjungoje

Procedūros numeris

2006/2277(INI)

Atsakingas komitetas
  Paskelbimo plenariniame posėdyje data

FEMM
29.11.2006

Nuomonę teikiantis (-ys) komitetas (-ai)
  Paskelbimo plenariniame posėdyje data

EMPL
29.11.2006

 

 

 

 

Nuomonė nepareikšta
  Paskyrimo data

EMPL
13.12.2006

 

 

 

 

Glaudesnis bendradarbiavimas
  Paskelbimo plenariniame posėdyje data

 

 

 

 

 

Pranešėjas (-a)
  Paskyrimo data

Esther Herranz García
20.12.2006

 

Pakeistas pranešėjas (-a)

 

 

Svarstymas komitete

23.1.2007

27.2.2007

19.3.2007

 

 

Priėmimo data

19.3.2007

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

14

0

1

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Edit Bauer, Emine Bozkurt, Lissy Gröner, Esther Herranz García, Urszula Krupa, Siiri Oviir, Zita Pleštinská, Amalia Sartori, Eva-Britt Svensson, Anna Záborská

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

Gabriela Creţu, Anna Hedh, Christa Klaß, Marusya Ivanova Lyubcheva

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (178 straipsnio 2 dalis)

Panayiotis Demetriou

Pateikimo data

23.3.2007

Pastabos (pateikiamos tik viena kalba)

...

Teisinė informacija - Privatumo politika