PRANEŠIMAS dėl viešųjų finansų EPS 2006 m.
26.3.2007 - (2007/2004(INI))
Ekonomikos ir pinigų politikos komitetas
Pranešėjas: Kurt Joachim Lauk
PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS
dėl viešųjų finansų EPS 2006 m.
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Viešieji finansai EPS 2006 m. – Pirmieji persvarstyto Stabilumo ir augimo pakto metai“ (COM(2006)0304),
– atsižvelgdamas į 2001 m. kovo 23–24 d. Stokholme įvykusiame Europos Vadovų Tarybos susitikime pateiktas pirmininkaujančios valstybės narės išvadas, kuriose raginama nuolat vertinti ilgalaikį viešųjų finansų tvarumą, taip pat numatomą įtampą, kurią sukels demografiniai pokyčiai,
– atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą dėl ilgalaikio viešųjų finansų tvarumo ES (KOM(2006)0574),
– atsižvelgdamas į 2005 m. birželio 27 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1056/2005, iš dalies keičiantį Reglamentą (EB) Nr. 1467/97 dėl perviršinio deficito procedūros įgyvendinimo paspartinimo ir paaiškinimo[1],
– atsižvelgdamas į Komisijos 2006 m. gruodžio mėn. konvergencijos ataskaitą (COM(2006)0762),
– atsižvelgdamas į Komisijos rekomendacijas dėl valstybių narių 2006–2007 m. stabilumo ir konvergencijos programų,
– atsižvelgdamas į 2005 m. kovo 22–23 d. Briuselyje įvykusiame Europos Vadovų Tarybos susitikime pateiktas pirmininkaujančios valstybės narės išvadas dėl Stabilumo ir augimo pakto persvarstymo,
– atsižvelgdamas į Komisijos komunikatus dėl antrojo pranešimo apie praktinį pasirengimą būsimai euro zonos plėtrai (COM(2005)0545) ir dėl 2006 m. metinio pranešimo apie euro zoną (COM(2006)0392),
– atsižvelgdamas į savo 2006 m. birželio 1 d. rezoliuciją dėl euro zonos plėtros [2] ir į 2006 m. lapkričio 14 d. rezoliuciją dėl 2006 m. metinio pranešimo apie euro zoną[3],
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą (A6‑0076/2007),
A. kadangi, remiantis taisyklėmis, kuriomis grindžiama bendra valiuta, reikalaujama, kad valstybės narės užtikrintų, jog jų biudžetų deficitas nesiektų 3 proc. BVP; kadangi šios taisyklės dažnai nepaisoma; kadangi visuomet, kai biudžeto deficitas viršija 3 proc. BVP, tai gali būti vertinama palankiau, jei taip pat fiksuojamas didelis augimas ir mažėja skolos santykis (neįskaitant pajamų iš privatizavimo), be to, per vidutinės trukmės laikotarpį užtikrinamas mažesnis nei 3 proc. metinis deficitas,
B. kadangi neseniai pateiktame EPBO įspėjime dėl deficito valstybės narės raginamos didžiausią dėmesį skirti reformoms, kurios leistų įtvirtinti ekonominę pažangą pasinaudojant ekonomikos atsigavimu, kaip galimybe sumažinti savo biudžetų deficitą, ir padidinant darbo rinkų konkurencingumą,
C. kadangi 2005 m. vidutinis skolos santykis euro zonoje buvo 70,6 proc., 2006 m. – apie 69,4 proc. ir prognozuojama, kad 2007 m. jis sumažės iki 68 proc.; kadangi ir 2005 m., ir 2006 m. skirtumas tarp mažiausio ir didžiausio skolos ir BVP santykio viršijo 100 procentinių punktų ir manoma, kad toks pat skirtumas išliks ir 2007 m.; kadangi šie skaičiai vis dar daug didesni už orientacinį 60 proc. skolos ir BVP santykio dydį, kuris yra vienas iš dviejų Stabilumo ir augimo pakto (SAP) ramsčių,
D. kadangi 2005 m. vidutinis deficitas euro zonoje buvo 2,6 proc. BVP, 2006 m. – apie 2,0 proc. ir prognozuojama, kad 2007 m. jis sumažės iki 1,5 proc.; kadangi 2005 m. ir 2006 m. deficito santykio skirtumas siekė 9 procentinius punktus ir prognozuojama, kad 2007 m. jis sumažės maždaug iki 7 procentinių punktų,
E. kadangi 2005 m. vidutinis BVP prieaugis euro zonoje buvo 1,4 proc., 2006 m. – apie 2,6 proc. ir prognozuojama, kad 2007 m. jis sieks 2,1 proc.; kadangi 2005 m. ir 2006 m. prieaugio skirtumas siekė apie 5 procentinius punktus ir prognozuojama, kad 2007 m. jis ir toliau sieks apie 5 procentinius punktus; kadangi šie prieaugio dydžiai akivaizdžiai mažesni už prieaugio dydžius kituose pasaulio regionuose,
F. kadangi 2005 m. nedarbo lygis euro zonoje buvo 8,6 proc. (12 600 000 žmonių) ir 2006 m. sumažėjo iki 8,1 proc. (11 900 000 žmonių); kadangi prognozuojama, kad 2007 m. nedarbo lygis sumažės iki 7,7 proc. (11 500 000 žmonių); kadangi prognozuojamas sumažėjimas rodo, kad deficito mažinimas didina ekonominį aktyvumą ir mažina nedarbą,
G. kadangi prognozuojama, kad su senatve susijusios išlaidos iki 2050 m. padidės 4 proc. BVP; kadangi dėl to ne vienoje valstybėje narėje su senatve susijusios išlaidos padidės 5–13 proc. BVP, o tai labai pakenks jų viešųjų finansų tvarumui, nes prognozuojama, kad augimas sumažės nuo 2,4 proc. 2004–2010 m. laikotarpiu iki 1,9 proc. 2011–2030 m. laikotarpiu ir vos 1,2 proc. 2031–2050 m. laikotarpiu; kadangi mažėjantis augimas ir didėjančios su senatve susijusios išlaidos gali kelti grėsmę ekonominei Europos piliečių gerovei ir mūsų visuomenių socialinei sanglaudai, taip pat ardomąją grėsmę Europos institucijoms ir bendroms priemonėms;
H. kadangi Komisija ir ECB kas antri metai vertina, kaip Mastrichto kriterijus, taikomus norint įvesti eurą, atitinka visos „valstybės narės, kurioms taikoma išimtis“,
Patirtis, susijusi su persvarstytu SAP
1. primena, kad svarbiausias SAP numatytas tikslas – vidutinės trukmės laikotarpiu užtikrinti biudžeto perteklių arba bent jau subalansuotą biudžetą, nes tai būtina turint mintyje būsimus demografinius pokyčius;
2. džiaugiasi tuo, kad labai daug valstybių narių labai stengėsi, bandydamos įvykdyti su SAP susijusius savo įsipareigojimus; tačiau pažymi, kad vis dar per anksti vertinti rezultatus, gautus įsigaliojus persvarstytam SAP;
3. kaip ir Komisija, yra susirūpinęs tuo, kaip įgyvendinama prevencinė SAP funkcija, visų pirma tų valstybių narių, kurioms dar nepavyko subalansuoti savo viešųjų finansų, atžvilgiu;
4. baiminasi, kad dėl persvarstyto SAP, visų pirma dėl koreguojančios jo funkcijos, jei SAP bus įgyvendinamas atlaidžiai, kyla didelės nuolatinės valstybės skolos rizika, o tai gali kelti didelę grėsmę subalansuotiems viešiesiems finansams ir užimtumo galimybėms;
5. pabrėžia, kad persvarstyto SAP sėkmę ar nesėkmę galiausiai lems valstybių narių požiūris; įspėja, kad visuomenė ar ekonominiai subjektai tikriausiai nepritars jokiam tolesniam persvarstymui;
6. yra susirūpinęs, kad gali padidėti jau dabar nevienodi valstybių narių deficito, skolos ir augimo skirtumai, o tai gali pakenkti bendrai valiutai, sustabdyti ekonomikos augimą ir pabloginti užimtumo perspektyvas; ragina valstybes nares vykdyti ekonominę politiką, kuri padėtų sumažinti minėtuosius skirtumus ir užtikrintų tolesnę konvergenciją mažesnio deficito ir skolos lygio bei didesnio augimo požiūriais;
7. yra susirūpinęs, kad tam tikrose valstybėse narėse lėtai mažinama valstybės skola; nepritaria nesibaigiančioms ir rezultatų neduodančioms deficito procedūroms ir todėl ragina Tarybą ir Komisiją veikti greitai ir ryžtingai; siūlo išlaikyti perviršinio deficito procedūros patikimumą ir vienodą šalių vertinimo standartą;
8. norėtų žinoti, kiek cikliškas gali būti Europos augimas, ir atkreipia dėmesį į tai, kad reikia didinti Europos Sąjungos augimo potencialą, kaip priemonę darbo vietoms kurti; primena valstybėms narėms, kad dėl didesnio augimo ir užimtumo turėtų labai padidėti pajamos iš mokesčių, o tai sumažintų perviršinio deficito riziką ir tuo pat metu leistų labai sumažinti valstybės skolą;
9. pabrėžia, kad SAP pažeidimai galėtų ilgainiui pakenkti pinigų politikai ir padidinti spaudimą didinti palūkanų normas; pabrėžia, kad nepriklausomas Europos centrinis bankas būtinas norint išlaikyti kainų stabilumą, o tai suteikia galimybę vykdyti ekonomikos politiką, kuri padeda užtikrinti aukštą augimo ir užimtumo lygį;
10. taigi mano, kad valstybėms narėms reikia skubiai pritaikyti savo fiskalinę politiką atsižvelgiant į bendros ekonominės ir pinigų politikos reikalavimus, siekiant toliau didinti Europos piliečių gerovę; taip pat mano, kad visoms valstybėms narėms turėtų būti taikomas bendras biudžeto kalendorinis planas ir sistema;
11. džiaugiasi tuo, kad persvarsčius SAP galima rengti reformų programas, kuriose būtų numatyti realistiški terminai ir vidutinės trukmės laikotarpio biudžeto tikslai;
12. pritaria tam, kad individualios reformų programos, pritaikytos atsižvelgiant į valstybių narių poreikius, turėtų leisti sėkmingiau įgyvendinti prevencinę SAP funkciją;
13. apgailestauja, kad valstybės narės nepakankamai išnaudoja palankią savo ekonomikos padėtį, siekdamos įgyvendinti svarbias struktūrines reformas, kurios padidintų prekių, paslaugų, užimtumo ir kapitalo rinkų veiksmingumą, taip pat ilgainiui užtikrintų fiskalinį konsolidavimą, ekonomikos augimą ir didelį užimtumą;
Ateities uždaviniai
14. primena, kad SAP yra svarbiausia ir svariausia priemonė norint Europos Sąjungoje koordinuoti ekonomikos politiką; pabrėžia, kad tol, kol SAP bus taikomas nuosekliai ir ryžtingai, ekonomikos politika ir toliau užtikrins didesnį augimą ir užimtumą;
15. yra sunerimęs dėl Komisijos prognozių, kurios rodo didžiulį su senatve susijusių išlaidų padidėjimą tuo pat metu, kai ilgalaikės augimo prognozės rodo būsimą nuosmukį; šis sutapimas neišvengiamai labai pakenks valstybių narių viešųjų finansų tvarumui;
16. yra susirūpinęs, kad manoma, jog dėl gyventojų senėjimo poveikio biudžetui šešiose valstybėse narėse kyla didelė rizika viešųjų finansų tvarumui, dešimčiai valstybių narių kyla vidutinė rizika ir tik devynioms valstybėms narėms – nedidelė rizika;
17. ragina spręsti tokį didelį su biudžetu susijusį ES uždavinį; primena, kad ekonomikos atsigavimo laikotarpiais valstybės skola turėtų būti mažinama sparčiau, taip pat turėtų būti vengiama ciklinių priemonių ir turėtų būti įgyvendinamos struktūrinės bei mokesčių reformos, kurios pagerintų valstybių narių ekonominius rezultatus; ragina valstybes nares pasinaudoti dabartiniu ekonominės padėties pagerėjimu, siekiant įvykdyti būtinas reformas darbo rinkoje ir paslaugų sektoriuje, taip pat sumažinti verslui tenkančią administracinę naštą; mano, kad vis dar yra galimybių toliau spartinti investicijų veiklą ir vis dar reikia tai daryti; taigi ragina imtis struktūrinių reformų ir papildomų priemonių, kurios leistų nuolat gerinti investicijų aplinką ir didinti investicijas;
18. ragina perskirti viešąsias išlaidas fiziniam ir žmogiškajam kapitalui kaupti, taip pat viešojo ir privačiojo sektorių partnerystei (pvz., naujovių, atsinaujinančios energijos, švietimo, mokslinių tyrimų, informacijos technologijų, telekomunikacijų ir transporto tinklų srityse) kurti;
19. džiaugiasi tuo, kad valstybių narių paskelbtose 2007 m. ir 2008 m. prognozėse atsižvelgiama į persvarstytame SAP numatytą deficito sumažinimą 0,5 proc. BVP; kaip ir Komisija, yra susirūpinęs tuo, kad 2006 m. vidutinis metinis struktūrinis koregavimas nesiekia tikslinio dydžio; yra įsitikinęs, kad, turint mintyje palankias ekonomines perspektyvas, daugelyje valstybių narių yra galimybių užtikrinti daug didesnį struktūrinį koregavimą už rekomenduojamą 0,5 proc.;
20. ragina valstybes nares vengti nepagrįstų biudžeto prognozių, nesiimti vienkartinių priemonių ir nemanipuliuoti apskaita; pataria Tarybai užtikrinti, kad iki 2015 m. valstybės narės, remdamosi tam tikrų valstybių narių ir Europos Sąjungos regionų pažangiąja patirtimi, konstitucija arba įstatymais uždraustų naujas valstybės skolas; rekomenduoja Komisijai atlikti tyrimą, kurio metu būtų įvertinta statistikos valdymo, susijusio su fiskalinių duomenų teikimu, ir viešojo turto bei įsipareigojimų apskaitos valstybėse narėse pažangioji patirtis;
21. rekomenduoja išnagrinėti, ar reikia visoje Europos Sąjungoje nustatyti vienodą biudžeto procedūrų tvarkaraštį ir pailginti biudžeto planavimo laikotarpį, palyginti su dabartiniu vienų metų laikotarpiu; mano, kad valstybių narių biudžeto planavimas turi būti grindžiamas vienodomis prielaidomis, susijusiomis su svarbiausiais ekonomikos rodikliais, kurie būtų vienodai vertinami ir nustatomi visoje Europos Sąjungoje;
22. įspėja valstybes nares, kad šios teiktų Komisijai kokybiškus statistikos duomenis, siekiant užtikrinti, jog būtų galima palyginti deficito ir valstybės skolos dydžius; ragina Komisiją ryžtingai tikrinti statistikos duomenų, kuriuos teikia valstybės narės, kokybę; ragina Komisiją imtis visų priemonių, įskaitant nuobaudas, kurių reikia norint užtikrinti, kad valstybės narės teiktų kokybiškus, patikimus, vienodus ir palyginamus statistikos duomenis, kurie atspindėtų visus esamus ir būsimus įsipareigojimus (pvz., susijusius su pensijomis ir sveikatos apsauga); ragina Komisiją sparčiai atlikti savo užduotį;
23. pritaria Komisijai, kad nepriklausomos institucijos ir aiškios taisyklės, susijusios su biudžeto balansu, daro labai teigiamą įtaką valstybių narių vidutinio laikotarpio tikslams ir ilgalaikiam subalansuotų viešųjų finansų stabilumui;
24. pažymi, kad, remiantis naujausia 2006 m. gruodžio mėn. konvergencijos ataskaita, Komisija mano, jog dauguma vertintų valstybių narių padarė pažangą, tačiau nė viena jų šiuo metu neatitinka sąlygų, kurias būtina atitikti norint įvesti eurą;
25. primena, kad Mastrichto kriterijai, kuriais remdamasi Komisija atlieka vertinimą, turi būti taikomi vienodai, t. y. taip, kad tam tikrais atvejais valstybėms narėms nebūtų sunkiau prisijungti prie euro zonos, tačiau taip pat kriterijai nebūtų interpretuojami atlaidžiai;
26. ragina Komisiją įvertinti pranašumus, kurių atsirastų įkūrus nepriklausomas nacionalines įstaigas, atsakingas už metinio deficito lygio nustatymą, vadovaujantis vidutinio laikotarpio tikslu užtikrinti subalansuotą biudžetą;
27. džiaugiasi Tarybos ir Komisijos pastangomis gerinti statistikos valdymą, susijusį su fiskalinių duomenų teikimu, pateikiant valstybėms narėms rekomendaciją dėl ES standartų taikymo statistikos institucijose, įskaitant profesinio nepriklausomumo, konfidencialumo, patikimumo ir duomenų pateikimo laiku principus, bei suteikiant statistikos institucijoms pakankamai išteklių, o Komisijai – didesnes kontrolės teises;
28. mano, kad yra galimybių gerinti viešojo turto ir numanomų įsipareigojimų apskaitą, siekiant padidinti skaidrumą ir palyginamumą, taip pat sukurti patikimesnį pagrindą sprendimams priimti; mano, kad Komisija turėtų pasiūlyti iniciatyvą šioje srityje;
29. apgailestauja dėl nepakankamo politikos koordinavimo euro zonoje, atkreipia dėmesį į euro zonos valstybių narių fiskalinės politikos skirtingumą ir yra susirūpinęs dėl neigiamų pasekmių, kurias gali lemti toks koordinavimo trūkumas; ragina toliau tirti įvairias struktūrinių ir makroekonominių reformų rūšis ir priemones, taip pat jų sąveiką ir abipusį poveikį įvairiuose ekonomikos ciklo etapuose, siekiant rasti geriausią būdą pagerinti viešųjų finansų padėtį ir tuo pat metu įgyvendinti Lisabonos strategiją;
o
o o
30. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.
- [1] OL L 174, 2005 07 07, p. 5.
- [2] Priimti tekstai, P6_TA(2006)0240.
- [3] Priimti tekstai, P6_TA(2006)0485.
AIŠKINAMOJI DALIS
Sutartyje aiškiai teigiama, kad ES valstybių narių viešųjų finansų pokyčiai turėtų būti labai atidžiai stebimi ES lygmeniu, taip pat ir dėl to, jog ilgalaikis viešųjų finansų perspektyvumas yra būtina sąlyga norint užtikrinti tvarų augimą, darbo vietų kūrimą ir makroekonominį stabilumą. Be to, tvarūs viešieji finansai turi lemiamą reikšmę bendros valiutos patikimumui ir dėl to jais bendrai suinteresuotos visos ES valstybės narės. Sutarties nuostatos, kuriomis apibrėžiami patikimų ir tvarių viešųjų finansų reikalavimai, patikslintos ne vienu Tarybos reglamentu. Šiuo požiūriu svarbūs dokumentai, inter alia, yra Stabilumo ir augimo paktas (SAP), vėlesni reglamentai, kuriais iš dalies pakeičiamos SAP nuostatos, valstybių narių oficialūs pareiškimai, kuriais įsipareigojama laikytis Pakto nuostatų, ir Komisijos ataskaitos, kuriose pateikiami atskiroms valstybėms narėms skirti vertinimai ir rekomendacijos. Europos Parlamentas vertina šiuos dokumentus atsižvelgdamas į makroekonominius ir biudžeto pokyčius valstybėse narėse ir priima metinį pranešimą dėl viešųjų finansų Europos Sąjungoje.
Pranešėjas norėtų priminti, kad svarbiausias SAP persvarstymo tikslas – pagerinti valstybių narių rezultatus, susijusius su perviršinio deficito vengimu, ir taip vidutinės trukmės bei ilguoju laikotarpiais padėti užtikrinti tvarų subalansuotą viešųjų finansų stabilumą, visų pirma turint mintyje būsimas demografines problemas.
Pranešėjo išvados panašios į Komisijos vertinimą. Persvarstytas Stabilumo ir augimo paktas veikia. Jis buvo sustiprintas ir buvo pabrėžtas esminis jo vaidmuo koordinuojant ekonominę politiką ir užtikrinant makroekonominį stabilumą.
Tačiau pranešėjas supranta, kad jo teiginys pagrįstas tik vienų metų patirtimi, susijusia su persvarstytu paktu. Šiems metams buvo būdingi teigiami ekonominiai pokyčiai, o tai turėjo teigiamą poveikį valstybių narių fiskaliniams rezultatams. Persvarstytas SAP iš tikrųjų bus išbandytas nepalankiausiomis sąlygomis vėlesniais metais, kai Taryba ir Komisija turės užtikrinti, kad valstybės narės iš tikrųjų įgyvendintų gaires, dėl kurių susitarta Taryboje. Akivaizdu, kad tai labai priklausys nuo geros valstybių narių valios, ir bus įdomu stebėti, ar vėlesniais metais valstybės narės iš tikrųjų sieks tikslų, kuriuos pačios išsikėlė, įskaitant ciklinių priemonių vengimą.
Atsižvelgdamas į tai, pranešėjas pabrėžia, kad valstybės narės turi imtis šių priemonių:
– valstybės narės turėtų konsoliduoti savo biudžetus palankiu metu, t. y. ekonomikos augimo laikotarpiu. Taigi būtina pasinaudoti ekonominės padėties pagerėjimu, įskaitant padidėjusias pajamas iš mokesčių, norint labai sumažinti valstybės skolą, vengti perviršinio deficito ir siekti perteklinio biudžeto. Tai galima padaryti nedarant įtakos viešojo sektoriaus teikiamoms paslaugoms; be to, tai padidintų euro stabilumą bei tuo pat metu sukurtų sąlygas, palankias ekonomikos augimui ir darbo vietų kūrimui. Šiuo metu tik trijų euro zonos valstybių narių biudžetas perteklinis;
– struktūrinės reformos turi būti tęsiamos ir įgyvendinamos ryžtingai. Darbo rinkos reformos, tolesnis paslaugų, energetikos, telekomunikacijų rinkų (įskaitant didelį tarptinklinio ryšio paslaugų įkainių sumažinimą) atvėrimas ir geresnės sąlygos investuoti į mokslinius tyrimus ir taikomąją veiklą gali padėti išnaudoti augimo skatinimo potencialą ir dėl didesnio užimtumo turėtų užtikrinti didesnę paklausą;
– nė viena valstybė narė pakankamai nesprendžia problemos, susijusios su gyventojų senėjimo poveikiu biudžetui, nors tai turės didžiausią poveikį būsimai ES piliečių gerovei. Naujausi pokyčiai yra įrodymas, kad nuosekli fiskalinė politika gali paskatinti ekonomikos augimą ir užimtumą. Taigi valstybės narės turi konstitucijoje arba įstatymuose nustatyti reikalavimą, kad biudžetas nebūtų deficitinis. Tai esminė sąlyga norint sėkmingai spręsti būsimą problemą, kurią Europoje lems didelės su senatve susijusios išlaidos.
Be to, dėl SAP persvarstymo atsirado naujų sąvokų, apibrėžimų ir principų, susijusių su prevencine SAP funkcija. Siekiant užtikrinti, kad taisyklės būtų taikomos nuosekliai, buvo patikslinta vidutinės trukmės biudžeto tikslų, skirtų konkrečioms šalims, nustatymo metodika ir tuo pat metu Komisija pradėjo svarstyti, kaip nustatant šiuos tikslus ateityje galėtų būti atsižvelgiama į numanomus įsipareigojimus. Taip pat buvo patikslintas ne vienas klausimas, susijęs su vidutinės trukmės biudžeto tikslo koregavimo būdo nustatymu, įskaitant sąlygas norint atsižvelgti į struktūrines reformas, kai įgyvendinama prevencinė SAP funkcija.
Prevencinės SAP funkcijos veikimą Komisija vertina nevienareikšmiškai. Teigiama tai, kad 2005 m. patikslintose stabilumo ir konvergencijos programose buvo nustatyti skirtingi vidutinės trukmės biudžeto tikslai (VTBT), atspindintys kiekvienos šalies ekonominius ypatumus. Be to, valstybės narės įvykdė savo įsipareigojimą grįsti biudžeto prognozes realistiškomis makroekonominėmis prielaidomis, taip pat naudojama akivaizdžiai mažiau vienkartinių priemonių. Tačiau Komisijos pateiktame 2005 m. patikslintų stabilumo ir konvergencijos programų vertinime atkreipiamas dėmesys į tam tikrus nukrypimus nuo sutartų principų. Pvz., struktūrinis fiskalinis koregavimas, kurį 2006 m. numato savo VTBT dar neįgyvendinusios valstybės narės, nesiekia 0,5 proc. dydžio, dėl kurio susitarta persvarstymo metu. Tai rodo, kad palankia ekonomine aplinka nesinaudojama siekiant įgyvendinti VTBT. Be to, tam tikrose valstybėse narėse numatomas atgalinis, konkrečiomis priemonėmis nepagrįstas koregavimas. Reikia, kad valstybės narės dar labiau stengtųsi.
Apskritai patirtis, susijusi su perviršinio deficito procedūros įgyvendinimu, yra teigiama. Pvz., padidėjusiomis galimybėmis priimti sprendimus pasinaudota nustatant realistiškus terminus, iki kada valstybės narės turi ištaisyti perviršinį deficitą, ir tuo pat metu užtikrinant, kad būtų dedamos didelės fiskalinės pastangos. Nuostatų, susijusių su visais kitais svarbiais veiksniais, taikymas priimant sprendimą dėl esamo perviršinio deficito, patvirtino, kad SAP tebėra taisyklėmis paremta sistema: po persvarstymo bet koks deficitas, viršijantis 3 proc. BVP, buvo laikomas perviršiniu. Vis dėlto pranešėjas yra susirūpinęs, kad tam tikrose valstybėse narėse lėtai mažinama valstybės skola. Pranešėjas nepritaria nesibaigiančioms ir rezultatų neduodančioms deficito procedūroms ir todėl ragina Komisiją ir Tarybą veikti greitai ir ryžtingai. Pagaliau SAP persvarstymas paskatino ES lygmeniu vykstantį dalykišką ir skaidrų politinį dialogą dėl atskirų šalių atvejų, o tai padėjo užtikrinti sklandų ir efektyvų SAP veikimą.
PROCEDŪRA
|
Pavadinimas |
Viešieji finansai EPS 2006 m. |
|||||||||||
|
Procedūros numeris |
||||||||||||
|
Atsakingas komitetas |
ECON |
|||||||||||
|
Nuomonę teikiantis(-ys) komitetas(-ai) |
BUDG |
|
|
|
|
|||||||
|
Nuomonė nepareikšta |
BUDG |
|
|
|
|
|||||||
|
Glaudesnis bendradarbiavimas |
|
|
|
|
|
|||||||
|
Pranešėjas(-ai) |
Kurt Joachim Lauk |
|
||||||||||
|
Pakeistas (-i) pranešėjas (-ai) |
|
|
||||||||||
|
Svarstymas komitete |
23.1.2007 |
30.1.2007 |
20.3.2007 |
|
|
|||||||
|
Priėmimo data |
21.3.2007 |
|||||||||||
|
Galutinio balsavimo rezultatai |
+ - 0 |
33 2 0 |
||||||||||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai |
Pervenche Berès, Sharon Bowles, Udo Bullmann, Ieke van den Burg, José Manuel García-Margallo y Marfil, Jean-Paul Gauzès, Donata Gottardi, Benoît Hamon, Gunnar Hökmark, Sophia in 't Veld, Othmar Karas, Piia-Noora Kauppi, Guntars Krasts, Kurt Joachim Lauk, Andrea Losco, Astrid Lulling, Gay Mitchell, Cristobal Montoro Romero, Joseph Muscat, Lapo Pistelli, John Purvis, Alexander Radwan, Bernhard Rapkay, Dariusz Rosati, Heide Rühle, Antolín Sánchez Presedo, Manuel António dos Santos, Olle Schmidt, Lydia Shouleva, Margarita Starkevičiūtė, Sahra Wagenknecht |
|||||||||||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) |
Harald Ettl, Werner Langen, Andreas Schwab, Lars Wohlin |
|||||||||||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (178 straipsnio 2 dalis) |
|
|||||||||||
|
Pateikimo data |
26.3.2007 |
|||||||||||
|
Pastabos |
|
|||||||||||