Pranešimas - A6-0080/2007Pranešimas
A6-0080/2007

    PRANEŠIMAS dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl teisių į papildomą pensiją perkėlimo gerinimo

    27.3.2007 - (KOM(2005)0507 – C6‑0331/2005 – 2005/0214(COD)) - ***I

    Užimtumo ir socialinių reikalų komitetas
    Pranešėjas: Ria Oomen-Ruijten

    Procedūra : 2005/0214(COD)
    Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
    Dokumento priėmimo eiga :  
    A6-0080/2007
    Pateikti tekstai :
    A6-0080/2007
    Priimti tekstai :

    EUROPOS PARLAMENTO TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PROJEKTAS

    dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl teisių į papildomą pensiją perkėlimo gerinimo

    (KOM(2005)0507 – C6‑0331/2005 – 2005/0214(COD))

    (Bendro sprendimo procedūra: pirmasis svarstymas)

    Europos Parlamentas,

    –   atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (KOM(2005)0507)[1],

    –   atsižvelgdamas į EB sutarties 251 straipsnio 2 dalį ir į EB sutarties  42 ir 94 straipsnius, pagal kuriuos Komisija jam pateikė pasiūlymą (C6‑0331/2005),

    –   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 51 straipsnį,

    –   atsižvelgdamas į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto pranešimą ir į Ekonomikos ir pinigų politikos bei Moterų teisių ir lyčių lygybės komitetų nuomones (A6‑0080/2007),

    1.  pritaria Komisijos pasiūlymui su pakeitimais;

    2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą ketina keisti iš esmės arba pakeisti jį nauju tekstu;

    3.  paveda Pirmininkui Parlamento poziciją perduoti Tarybai ir Komisijai.

    Komisijos siūlomas tekstasParlamento pakeitimai

    Pakeitimas 1

    5 konstatuojamoji dalis

    (5) Taip pat reikia atsižvelgti į Sutarties 94 straipsnį, kadangi tarp nacionalinių teisės aktų, reguliuojančių papildomo pensinio draudimo sistemas, esantys skirtumai gali sudaryti kliūčių laisvam darbuotojų judėjimui ir bendrosios rinkos veikimui. Tokiu būdu, norint darbuotojams, judantiems Bendrijos viduje ir toje pačioje valstybėje narėje, pagerinti teisių į papildomą pensiją perkeliamumą, reikia suderinti kai kurias teisių į pensiją įgijimo sąlygas, dar neįsigaliojusių teisių išsaugojimo ir įgytų teisių pervedimo taisykles;

    (5)Taip pat reikia atsižvelgti į Sutarties 94 straipsnį, kadangi tarp nacionalinių teisės aktų, reguliuojančių papildomo pensinio draudimo sistemas, esantys skirtumai gali sudaryti kliūčių laisvam darbuotojų judėjimui ir bendrosios rinkos veikimui.

    Tokiu būdu, norint darbuotojams, judantiems Bendrijos viduje ir toje pačioje valstybėje narėje, pagerinti teises į pensiją, būtina numatyti kai kuriuos minimalius reikalavimus, susijusius su išeinančių iš darbo darbuotojų įgytų teisių įtvirtinimu ir išsaugojimu su darbo santykiais susietoje papildomo pensinio draudimo sistemoje.

    Pakeitimas 2

    5a konstatuojamoji dalis (nauja)

     

    (5a) Be to, būtina atsižvelgti į papildomo pensinio draudimo sistemos ypatybes ir jų skirtumus [...] viduje bei skirtingose valstybėse narėse. Reikėtų tinkamai kurti naujas sistemas, užtikrinti dabartinių sistemų tvarumą ir pakankamai apsaugoti esamų pensinio draudimo sistemos dalyvių lūkesčius ir reikalavimus. Ypač šioje direktyvoje reikėtų atsižvelgti į socialinių partnerių vaidmenį kuriant ir taikant papildomo pensinio draudimo sistemas.

    Pakeitimas 3

    5b konstatuojamoji dalis (nauja)

     

    (5b) Šia direktyva tos valstybės narės, kuriose dar nėra sukurta papildomo pensinio draudimo sistema, nėra įpareigojamos priimti teisines nuostatas, reglamentuojančias tokių sistemų sukūrimą.

    Pakeitimas 4

    5c konstatuojamoji dalis (nauja)

     

    (5c) Ši direktyva taikoma tik toms papildomo pensinio draudimo sistemoms, kurios pagal kiekvienos sistemos nuostatus arba atskiros valstybėse teisinius nuostatus remiasi pensiniu amžiumi arba kitomis sąlygomis. Ji netaikoma nei individualiems pensinio aprūpinimo susitarimams, kai nedalyvauja darbdavys, nei invalidumo pensijoms ar pensijoms netekus maitintojo.

    Pakeitimas 5

    5d konstatuojamoji dalis (nauja)

     

     

    (5d) Ši direktyva taikoma visoms pagal nacionalinės teisės aktus ir nacionalinę praktiką sukurtoms profesinėms papildomų pensijų sistemoms, pvz., grupinėms draudimo sutartims arba einamųjų įmokų pensinio draudimo sistemoms, dėl kurių susitaria viena ar kelios pramonės šakos arba sektoriai, pensinio draudimo kaupimo sistemoms arba įsipareigojimams mokėti pensijas, numatyti įmonių balanse arba užtikrinami kolektyvinėmis ar kitomis panašiomis priemonėmis.

     

    Pakeitimas 6

    5e konstatuojamoji dalis (nauja)

     

    (5e) Jeigu dar prieš šios direktyvos įsigaliojimą buvo nuspręsta uždaryti papildomo pensinio draudimo sistemą, taigi neįmanoma priimti naujų dalyvių, naujų nuostatų taikymas galėtų reikšti nepagrįstą naštą atitinkamai sistemai. Taigi tokioms sistemoms direktyva neturėtų būti taikoma.

    Pakeitimas 7

    5f konstatuojamoji dalis (nauja)

     

    (5f) Šia direktyva nesiekiama suderinti arba paveikti atskirų valstybių įstatymų dėl reorganizavimo priemonių bei likvidavimo procedūrų; todėl visiškai nesvarbu, ar procedūra bus pradėta dėl nemokumo ar kitos priežasties, ar ji buvo pradėta savanoriškai ar privalomai. Taip pat ji neturi poveikio nacionalinės teisės aktams ar reorganizavimo priemonėms, minimoms Direktyvoje 2001/17/EB. Tačiau priemonės, numatytos pagal Direktyvos 2003/41/EB 16 straipsnio 2 dalį, nelaikomos reorganizavimo priemonėmis.

    Pakeitimas 8

    5g konstatuojamoji dalis (nauja)

     

    (5g) Ši direktyva netaikoma apsaugos nuo nemokumo arba kompensavimo nuostatoms, kurios nepriklauso su darbo santykiais susietoms papildomo pensinio draudimo sistemoms ir kurių tikslas apsaugoti darbuotojų teises į pensiją nuo įmonės arba pensijų sistemos nemokumo. Ši direktyva taip pat netaikoma nacionaliniams pensijų rezervų fondams.

    Pakeitimas 9

    5a konstatuojamoji dalis (nauja)

    (5a) Kadangi visose Europos Sąjungos valstybėse narėse vis daugiau svarbos įgyja su gyvenimo standartų užtikrinimu susijusi papildoma pensija, reikia pagerinti teisių į papildomą pensiją įgijimo, išsaugojimo ir perkėlimo nuostatas.

    Pagrindimas

    Siekiama išaiškinti, kad Komisijos sumanymui tenka svarbus socialinis vaidmuo, t. y. reikėtų kreipti didesnį dėmesį į gyvenimo standartų užtikrinimą senatvėje, o ne vien į darbo rinkos lankstumo didinimą.

    Pakeitimas 10

    6 konstatuojamoji dalis

    (6) Siekiant užtikrinti, kad teisės į papildomą pensiją įgijimo sąlygos nepažeistų darbuotojų teisės laisvai judėti Europos Sąjungoje, reikia nustatyti ribas, susijusias su teisių į pensiją įgijimo sąlygomis, kad darbuotojas, besinaudojantis savo teise laisvai judėti arba judantis valstybės narės viduje, savo karjeros pabaigoje gautų atitinkamo dydžio pensiją;

    Išbraukta.

    Pakeitimas 11

    6a konstatuojamoji dalis (nauja)

     

    (6a) Jeigu pensinio draudimo sistema arba darbdavys prisiima investicinę riziką (ypač sistemų su apibrėžta nauda atvejais), šioje sistemoje turėtų būti kompensuojamos išeinančio iš darbo darbuotojo įmokos, neatsižvelgiant į tuometinę įmokų investicinę vertę. Jeigu investicinę riziką prisiima iš darbo išeinantis darbuotojas (ypač sistemų su apibrėžtais įnašais atveju) pensinio draudimo sistema turėtų kompensuoti iš šių įnašų susidariusią investicinę vertę. Investicinė vertė gali būti mažesnė arba didesnė nei iš darbo išeinančio darbuotojo sumokėti įnašai. Jeigu investicinė vertė yra neigiama, kompensavimas neatliekamas.

    Pakeitimas 12

    6b konstatuojamoji dalis (nauja)

     

    (6b) Išeinantis iš darbo darbuotojas turi teisę savo įgytas teises į pensiją išsaugoti kaip dar neįsigaliojusias teises į pensiją sistemoje, kurioje buvo įtvirtintos jo teisės į pensiją.

    Pakeitimas13

    7 konstatuojamoji dalis

    (7) Taip pat reikia užtikrinti teisingą dar neįsigaliojusių teisių koregavimą, kad iš darbo išeinantis darbuotojas finansiškai nenukentėtų. Šį tikslą galima pasiekti dar neįsigaliojusias teises pakoregavus atsižvelgiant į įvairias pamatines priemones, įskaitant infliaciją, atlyginimų dydį, šiuo metu mokamas pensinio draudimo įmokas ar papildomos pensinio draudimo sistemos turto grąžos rodiklį;

    (7) Vadovaujantis atskirų valstybių teisės aktais ir praktika, būtina pasirūpinti, kad būtų tinkamai užtikrinta šių dar neįsigaliojusių teisių į pensiją vertė. Teisių į pensiją vertė darbuotojo išėjimo iš pensijų sistemos metu apskaičiuojama pagal bendrai pripažintus aktuarinius principus. Apskaičiuojant vertę atsižvelgiama į sistemos ypatumus, į išeinančio darbuotojo ir į liekančių pensijų draudimo sistemoje narių interesus;

    Pakeitimas 14

    8 konstatuojamoji dalis

    (8) Siekiant išvengti per didelių administracinių išlaidų, atsirandančių dėl didelio skaičiaus mažos vertės dar neįsigaliojusių teisių administravimo, reikia sudaryti sąlygas pensinio draudimo sistemose nesaugoti įgytų teisių, bet leisti iš papildomos pensinio draudimo sistemos išmokėti arba pervesti kapitalo sumą, sudarytą iš įgytų teisių, kai šios neviršija valstybėje narėje nustatytos ribos;

    (8) Jeigu iš darbo išeinančio darbuotojo įgytų teisių į pensiją vertė neviršija valstybėje narėje nustatytos ribos, siekiant išvengti per didelių administracinių išlaidų, atsirandančių dėl didelio skaičiaus mažos vertės dar neįsigaliojusių teisių administravimo, pasiūlyme numatoma galimybė pensijų sistemose nesaugoti įgytų teisių, bet išmokėti kapitalo sumą, kurios dydis priklauso nuo įgytų teisių. Kapitalo išmokų dydis visada turėtų būti apskaičiuojamas vadovaujantis aktuariniais principais ir atitikti aktualizuotą įgytų teisių vertę išmokėjimo momentu.

    Pakeitimas 15

    9 konstatuojamoji dalis

    (9) Darbuotojams, pereinantiems į kitą darbovietę, reikia sudaryti galimybę rinktis tarp teisių į pensiją, įgytų pagal pradinę papildomą pensinio draudimo sistemą, išsaugojimo ir atitinkamos kapitalo sumos pervedimo į kitą papildomo pensinio draudimo sistemą, įskaitant pervedimą į kitų valstybių narių sistemas.

    Išbraukta.

    Pakeitimas 16

    9 a konstatuojamoji dalis (nauja)

     

    (9a) Šia direktyva nesiekiama apriboti galimybių perkelti įgytas teises į pensiją iš darbo išeinantiems darbuotojams. Siekdamos skatinti darbuotojų judumą, ypač kurdamos naujas papildomo pensinio draudimo sistemas, valstybės narės turėtų stengtis kuo labiau palaipsniui gerinti įgytų teisių į pensiją perkėlimą.

    Or. de

    Pakeitimas 17

    10 konstatuojamoji dalis

    (10) Siekiant užtikrinti papildomų pensinio draudimo sistemų finansinės padėties tvarumą, valstybės narės iš principo nekaupiamosiose sistemose gali leisti netaikyti reikalavimo darbuotojams sudaryti sąlygas pervesti įgytas teises. Tačiau siekiant užtikrinti vienodą požiūrį į darbuotojus, apsidraudusius kaupiamosiose sistemose ir darbuotojus, apsidraudusius nekaupiamosiose sistemose, valstybės narės turėtų stengtis palaipsniui gerinti teisių, įgytų nekaupiamojoje sistemoje, perkeliamumą.

    Išbraukta.

    Pakeitimas 18

    1 straipsnis

    Šia direktyva siekiama palengvinti darbuotojų naudojimąsi teise laisvai judėti ir teise į profesinį mobilumą tos pačios valstybės narės viduje šalinant kliūtis, kurias sudaro tam tikros taisyklės, reguliuojančios valstybių narių papildomo pensinio draudimo sistemas.

    Šios direktyvos tikslas – palengvinti asmenų darbuotojų naudojimąsi teise laisvai judėti ir teise į profesinį mobilumą, taip pat siekiama sudaryti sąlygas išankstiniam plataus masto papildomų pensijų, kurios atsirado dėl tam tikrų papildomo pensinio draudimo sistemos nuostatų, kaupimui.

    Pagrindimas

    Direktyvoje dėl teisių į papildomą pensiją perkėlimo gerinimo turėtų būti vadovaujamasi ta pačia logika kaip ir socialinės apsaugos reglamentuose Nr. 1408/71 ir 883/2004, kuriuose minimi „asmenys“, taip užtikrinant, kad taikymo sritis apimtų visus galinčius turėti teisę į papildomas pensijas.

    Siekiama išaiškinti, kad Komisijos sumanymui tenka svarbus socialinis vaidmuo, t. y. reikėtų kreipti didesnį dėmesį į gyvenimo standartų užtikrinimą senatvėje, o ne vien į darbo rinkos lankstumo didinimą.

    Pakeitimas 19

    2 straipsnis

    Ši direktyva taikoma papildomo pensinio draudimo sistemoms, išskyrus tas, kurioms taikomos Reglamento (EEB) Nr. 1408/71 nuostatos.

    1. Ši direktyva taikoma papildomo pensinio draudimo sistemoms, išskyrus socialinio draudimo koordinavimo sistemas, kurioms taikomos Reglamento (EEB) Nr. 1408/71 nuostatos.

     

    2. Tačiau direktyva netaikoma šioms pensijų sistemoms:

     

    a) sistemoms, kurios šios Direktyvos įsigaliojimo momentu baigė naujų aktyvių pensinio draudimo sistemos dalyvių priėmimą ir nebepriima naujų pensinio draudimo sistemos dalyvių;

     

    b) sistemoms, kurioms vadovaujantis valstybės narės teise atitinkamos institucijos arba teismai taiko intervencinio pobūdžio priemones, kuriomis siekiama užtikrinti arba atkurti jų finansinę padėtį, įskaitant likvidavimo procedūras;

     

    c) apsaugos nuo nemokumo nuostatoms, kompensavimo nuostatoms ir nacionaliniams pensijų rezervo fondams.

     

     

    Pakeitimas 20

    3 straipsnis

    Sąvokų apibrėžimai

    Sąvokų apibrėžimai

    Šioje direktyvoje taikomos tokios sąvokos:

    Šioje direktyvoje vartojamos sąvokos:

    (a) „papildoma pensija“ – senatvės pensija ir, jeigu tai numatyta papildomo pensinio draudimo sistemos taisyklėse, sudarytose laikantis nacionalinės teisės aktų ir nacionalinės praktikos, invalidumo ir maitintojo netekimo pensijos, skirtos papildyti ar pakeisti tas išmokas, kurios numatytos už tokius pačius draudiminius įvykius pagal įstatymais nustatytas socialinės apsaugos sistemas;

    (a) „papildoma pensija“ – papildomo pensinio draudimo sistemos taisyklėse, sudarytose laikantis nacionalinės teisės aktų ir nacionalinės praktikos numatyta senatvės pensija;

    (b) „papildomo pensinio draudimo sistema“ – bet kokia pagal nacionalinės teisės aktus ir nacionalinę praktiką sukurta profesinių pensijų sistema, pvz., grupinės draudimo sutartys arba einamųjų įmokų pensinio draudimo sistema, dėl kurių susitaria viena ar kelios šakos arba sektoriai, pensinio draudimo kaupimo sistema arba pažadėta pensija, kurią garantuoja įmonių apskaitos nuostatos arba bet kokios kolektyvinės ar kitos panašios priemonės, skirtos pagal darbo sutartis dirbančių asmenų arba savarankiškai dirbančių asmenų papildomoms pensijoms užtikrinti;

    (b) „papildomo pensinio draudimo sistema“ – bet kokia pagal nacionalinės teisės aktus ir nacionalinę praktiką sukurta, su darbo santykiais susieta pensijų sistema, dirbančių asmenų papildomoms pensijoms užtikrinti;

    (c) „pensinio draudimo sistemos dalyviai“ – asmenys, kurių profesinė veikla jiems suteikia arba gali suteikti teisę gauti papildomą pensiją atsižvelgiant į papildomo pensinio draudimo sistemos nuostatas;

    (c) „aktyvūs pensinio draudimo sistemos dalyviai“ – dirbantys asmenys, kurių dabartiniai darbo santykiai jiems suteikia arba, įvykdžius visas reikalaujamas narystės sistemoje sąlygas, suteiks teisę gauti papildomą pensiją atsižvelgiant į papildomo pensinio draudimo sistemos nuostatas;

    (d) teisė gauti pensiją“ – papildomo pensinio draudimo sistemų dalyvių ir kitų asmenų, turinčių teisę gauti pensijas pagal tokias sistemas, teisė gauti pensijas, įgyta pagal papildomo pensinio draudimo sistemos taisykles ir, kai taikoma, pagal nacionalinės teisės aktus;

    (d) „įgyta teisė gauti pensiją“ – visos teisės gauti papildomą pensiją, kurios įgyjamos įvykdžius visas galimas narystės sąlygas pagal papildomo pensinio draudimo sistemos taisykles ir, kai taikoma, pagal nacionalinės teisės aktus;

     

    (da) „bandomasis laikotarpis“ – aktyvios narystės sistemoje laikotarpis, kuris pagal papildomo pensinio draudimo sistemos taisykles arba pagal nacionalinės teisės aktus būtinas teisei į papildomą pensiją įgyti;

     

    (e) „išėjimas iš darbo“: sprendimas nutraukti darbo santykius.

     

    (f) „iš darbo išeinantis darbuotojas“ – darbuotojas, kuris prieš įgydamas teisę gauti pensiją, nutraukė darbo santykius, pagal kuriuos, jis įgijo arba, būtų galėjęs įgyti teises į pensiją, jeigu nebūtų nutraukęs šių santykių;

    (f) „iš darbo išeinantis darbuotojas“ – aktyvus pensinio draudimo sistemos dalyvis, kurio dabartiniai darbo santykiai baigiasi prieš teisės į papildomą pensiją įgijimą;

    (g) „perkeliamumas“: galimybė darbuotojui įgyti ir išsaugoti teisę į pensiją, kai jis naudojasi savo teise laisvai judėti ir teise į profesinį mobilumą;

     

    (h) „laukiantis pensijos gavėjas“: buvęs pensinio draudimo sistemos dalyvis, kurio teisė į pensiją neįsigalioja papildomo pensinio draudimo sistemoje tol, kol šis asmuo neatitinka reikalavimų pensijai gauti;

    (h) „neaktyvus pensinio draudimo sistemos dalyvis“ – buvęs pensinio draudimo sistemos dalyvis, kuris įgijo teises į pensiją šioje draudimo sistemoje, tačiau nebėra aktyvus sistemos dalyvis ir pagal šią sistemą dar negauna jokios pensijos;

    (i) „dar neįsigaliojusi teisė į pensiją“: teisė į pensiją, išsaugoma sistemoje, kurioje laukiantis pensijos gavėjas jas įgijo. Šis asmuo pensiją pagal šią papildomą sistemą gaus, kai bus įgyvendintos jos gavimui keliamos sąlygos;

    (i) „dar neįsigaliojusi teisė į pensiją“ – įgyta

    teisė į pensiją, išsaugoma sistemoje, kurioje neaktyvus pensinio draudimo sistemos dalyvis jas įgijo;

    (j) „pervedimas“: iš papildomo pensinio draudimo sistemos išmokama kapitalo suma, sudaryta iš visų ar dalies teisių į pensiją, įgytų pagal šią sistemą. Šią kapitalo sumą galima pervesti į naują papildomo pensinio draudimo sistemą arba į finansinę instituciją, kurioje galima įgyti teises į pensiją.

    (j) „teisių į pensiją vertė“ – vadovaujantis nacionaline praktika ir įpročiais pagal pripažintus aktuarinius principus apskaičiuota teisių į pensiją piniginė vertė.

    Pakeitimas 21

    4 dalies a punktas

    (a) jeigu tuo metu, kai darbuotojas išeina iš darbo, teisės į pensiją dar nėra įgytos, visa šio darbuotojo arba jo vardu įmokėtų įmokų suma galėtų būti kompensuojama arba pervedama;

    Išbraukta.

    Pakeitimas 22

    4 dalies b punktas

    (b) kai reikalaujama, kad norintieji įgyti teises į pensiją būtų sulaukę minimalaus amžiaus, šis amžius negali būti didesnis nei 21 metai;

    (b) kai papildomo pensinio draudimo sistemoje numatomas bandomasis laikotarpis, šis laikotarpis negali būti ilgesnis nei penkeri metai. Bet kokiu atveju bandomasis laikotarpis negali būti taikomas papildomo pensinio draudimo sistemos nariui, jei pastarasis yra 25 metų amžiaus.

    Pakeitimas 23

    4 straipsnio c punktas

    (c) dalyvauti papildomo pensinio draudimo sistemoje būtų galima turint vienerių metų darbo stažą, o jei būtina, sulaukus minimalaus reikalaujamo amžiaus;

    (c) jei iš darbo išeinantis darbuotojas savo darbo santykių pabaigos momentu dar neįgijo teisių į pensiją, papildomo pensinio draudimo sistema atlygina iš darbo išeinančio darbuotojo arba darbuotojo vardu darbdavio remiantis teisinėmis nuostatomis arba kolektyvinės sutarties susitarimais sumokėtas įmokas arba, jeigu išeinantis darbuotojas buvo prisiėmęs investicinę riziką, – iš šių investicijų atsiradusią vertę.

    Pagrindimas

    Pakeitimu apsisaugoma nuo to, kad tik savanoriškai atliktos darbdavio įmokos, t. y. įmokos, kurios nėra numatomos įstatymų arba kolektyvinių sutarčių, galėtų būti kompensuojamos arba perkeliamos. Šioms įmokoms ir toliau, jei reikia, privalo būti taikomi nauji įvertinimai po to, kai buvo išskaičiuota mokesčių arba administravimo išlaidų dalis.

    Pakeitimas 24

    4 straipsnio d punktas

    (d) darbuotojas galėtų įgyti teises į pensiją daugiausiai po dviejų metų draudimo stažo.

    (d) objektyviai pagrįstais atvejais valstybės narės socialiniams partneriams gali suteikti galimybę kolektyvinėse sutartyse numatyti nuo a ir b punktų reikalavimų nukrypstančias nediskriminuojančias nuostatas, jeigu pagal šias nuostatas atitinkamiems asmenims suteikiama bent jau tokio paties lygio apsauga.

     

    Pakeitimas 25

    5 straipsnis

    Dar neįsigaliojusių teisių į pensiją išsaugojimas

    Dar neįsigaliojusių teisių į pensiją išsaugojimas

     

    -1. Vadovaudamosi 2 pastraipa, valstybės narės imasi priemonių, kurios, jų nuomone, reikalingos norint užtikrinti, kad iš darbo išeinantys darbuotojai išlaikytų savo įgytas teises į pensiją papildomo pensinio draudimo sistemoje.

    1. Valstybės narės imasi priemonių, kurios jų nuomone yra būtinos siekiant užtikrinti, kad būtų teisingai atliktas įgytų dar neįsigaliojusių teisių į pensiją koregavimas tam, kad iš darbo išeinantis darbuotojas finansiškai nenukentėtų.

    1. Valstybės narės imasi priemonių, kurios, jų nuomone, būtinos, kad, atsižvelgiant į pensinio draudimo sistemos tipą, būtų užtikrintas tinkamas iš darbo išeinančio darbuotojo dar neįsigaliojusių teisių į pensiją vertės užtikrinimas, apsaugant šias teises į pensiją bendrovės nemokumo atveju. Teisės tinkamai užtikrinamos tais atvejais, kai:

     

    a) neįsigaliojusių teisių vertė iš esmės kinta taip pat, kaip ir aktyvaus pensinio draudimo sistemos dalyvio teisių vertė arba

     

    b) teisės į pensiją papildomoje pensinio draudimo sistemoje yra nustatytos kaip nominali suma, arba

     

    c) laukiantis pensijos gavėjas gauna įmokas iš į pensinio draudimo sistemą integruotų palūkanų, arba

     

    d) neįsigaliojusių teisių į pensiją vertė koreguojama atsižvelgiant į infliaciją, atlyginimų dydį, šiuo metu mokamas pensinio draudimo įmokas ar papildomos pensinio draudimo sistemos turto grąžos rodiklį.

    2. Valstybės narės gali leisti papildomo pensinio draudimo sistemose nesaugoti įgytų teisių, bet leisti iš papildomo pensinio draudimo sistemos išmokėti arba pervesti kapitalo sumą, sudarytą iš įgytų teisių į pensiją, kai šios neviršija valstybėje narėje nustatytos ribos. Valstybė narė informuoja Komisiją apie taikomą ribą.

    2. Valstybės narės gali leisti papildomo pensinio draudimo sistemose nesaugoti įgytų teisių, bet leisti iš darbo išeinančiam darbuotojui išmokėti teisių į pensiją dydžio sumą, jeigu teisės į pensiją neviršija valstybėje narėje nustatytos ribos. Valstybės narės informuoja Komisiją apie taikomą ribą.

     

    2a. Valstybės narės socialiniams partneriams gali suteikti galimybę į kolektyvines sutartis įtraukti nuo 2 ir 3 pastraipų reikalavimų nukrypstančias nuostatas, jeigu tokios nuostatos atitinkamiems asmenims suteikia bent jau lygiavertę apsaugą.

    Pakeitimas 26

    6 straipsnis

    6 straipsnis

    Pervedimas

    Išbraukta.

    1. Išskyrus atvejus, kai kapitalo suma mokama pagal 5 straipsnio 2 dalį, valstybės narės imasi būtinų priemonių, siekdamos užtikrinti, kad jeigu iš darbo išeinantis darbuotojas savo naujoje darbovietėje nėra apdraustas pagal tą pačią papildomo pensinio draudimo sistemą, jam paprašius, per 18 mėnesių nuo išėjimo iš darbo dienos būtų galima visas įgytas teises pervesti į kitą sistemą toje pačioje arba kitoje valstybėje narėje.

     

    2. Valstybės narės, laikydamosi nacionalinės praktikos, turėtų užtikrinti, kad jeigu draudimo įmokos ir palūkanų normos nulemia įgytų teisių vertę, kad tai nepakenktų iš darbo išeinančiam darbuotojui.

     

    3. Papildomo pensinio draudimo sistemoje, į kurią pervedamos teisės, netaikomi teisių įgijimui keliami reikalavimai ir pagal 5 straipsnio 1 dalį jos saugomos bent jau taip, kaip dar neįsigaliojusios teisės.

     

    4. Jeigu atliekant pervedimą reikia padengti administravimo išlaidas, valstybės narės imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad šios išlaidos būtų proporcingos iš darbo išeinančio darbuotojo buvimo pensinio draudimo sistemoje stažui.

     

    Pakeitimas 27

    7 straipsnis

     

     

    1. Nepažeisdamos už profesinės pensijos skyrimą atsakingų įstaigų įsipareigojimų, nustatytų Direktyvos 2003/41/EB 11 straipsnyje dėl nariams ir išmokų gavėjams suteikiamos informacijos, valstybės narės imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad už papildomo pensinio draudimo sistemų administravimą atsakingi asmenys informuotų darbuotojus apie išėjimo iš darbo pasekmes teisėms į papildomą pensiją.

    1. Nepažeisdamos už profesinės pensijos skyrimą atsakingų įstaigų įsipareigojimų informuoti narius ir išmokų gavėjus, nustatytų Direktyvos 2003/41/EB 11 straipsnyje, valstybės narės, imdamosi jų nuožiūra reikalingų priemonių, užtikrina, kad vadovaujantis 2 dalies nuostatomis išėję iš darbo aktyvūs pensinio draudimo sistemos dalyviai galėtų reikalauti informacijos apie pasekmes teisėms į papildomą pensiją.

    2. Darbuotojų prašymu jiems per priimtiną laikotarpį pateikiama pakankamai informacijos, susijusios su:

    2. Aktyviems pensinio draudimo sistemos dalyviams jų prašymu per jiems priimtiną laikotarpį raštu pateikiama pakankamai informacijos, ypač šiais klausimais:

    (a) teisių į papildomą pensiją įgijimu ir šių teisių taikymo pasekmėmis išeinant iš darbo;

    (a) teisių į papildomą pensiją įgijimas ir šių teisių taikymo pasekmės išeinant iš darbo;

    (b) pensinio draudimo išmokomis, numatytomis išėjus iš darbo;

    (b) pensinio draudimo išmokos, numatytos išėjus iš darbo;

    (c) dar neįsigaliojusių teisių į pensiją išsaugojimo sąlygomis;

    (c) dar neįsigaliojusių teisių į pensiją vertė ir išsaugojimas.

    (d) įgytų teisių pervedimo sąlygomis.

     

    3.Paprašius, už papildomos pensinio draudimo sistemos administravimą atsakingi asmenys laukiančiam pensijos gavėjui pateikia informaciją apie dar neįsigaliojusias teises į pensiją ir apie visus taisyklių, reguliuojančių su šiomis teisėmis susijusią papildomo pensinio draudimo sistemą, pakeitimus.

    3. Paprašius, už papildomos pensinio draudimo sistemos administravimą atsakingi asmenys laukiančiam pensijos gavėjui pateikia informaciją apie dar neįsigaliojusias teises į pensiją ir apie visus taisyklių, reguliuojančių su šiomis teisėmis susijusią papildomo pensinio draudimo sistemą, pakeitimus.

    4. Šiame straipsnyje nurodyta informacija pateikiama raštiškai ir suprantamu būdu.

     

    Pakeitimas 28

    8 straipsnis

    1. Valstybės narės gali priimti arba toliau taikyti palankesnes nuostatas dėl teisių į papildomą pensiją perkeliamumo negu numatyta šioje direktyvoje.

    1. Valstybės narės gali priimti arba toliau taikyti palankesnes nuostatas dėl išeinančių iš darbo darbuotojų teisių į papildomą pensiją įtvirtinimo ir išsaugojimo, negu numatyta šioje direktyvoje.

    2. Šios direktyvos įgyvendinimas nėra pagrindas sumažinti esamą valstybių narių teisių į papildomą pensiją perkeliamumo lygį.

    2. Šios direktyvos įgyvendinimas jokiu būdu nėra pagrindas suvaržyti esamas valstybių narių nuostatas dėl išeinančių darbuotojų teisių į papildomą pensiją įtvirtinimo ir išsaugojimo.

    Pakeitimas 29

    9 straipsnio 1 dalis

    1. Valstybės narės priima įstatymus ir kitus teisės aktus, kurie, įsigalioję ne vėliau kaip 2008 m. liepos 1 d., įgyvendina šią direktyvą arba gali socialiniams partneriams jų bendru prašymu patikėti direktyvos nuostatų, susijusių su kolektyvinėms sutartims, įgyvendinimą. Tokiu atveju jos užtikrina, kad socialiniai partneriai ne vėliau kaip iki 2008 m. liepos 1 d. susitarimo būdu įgyvendintų reikalingas nuostatas. Suinteresuotosios valstybės narės imasi visų reikalingų priemonių, kurios jas įgalintų bet kuriuo momentu užtikrinti, kad direktyvoje nustatyti rezultatai yra pasiekti. Apie tai jos nedelsdamos praneša Komisijai.

    1. Valstybės narės priima įstatymus ir kitus teisės aktus, kurie, įsigalioję ne vėliau kaip 2008 m. liepos 1 d., įgyvendina šią direktyvą arba iki šios datos užtikrina, kad socialiniai partneriai, remdamiesi susitarimu, įgyvendina reikalingas nuostatas; be to, valstybės narės turi būti įpareigotos imtis reikalingų priemonių, kurios joms leistų bet kuriuo momentu užtikrinti, kad direktyvoje nustatyti rezultatai yra pasiekti. Apie tai jos nedelsdamos praneša Komisijai.

     

    Pagrindimas

    Reikalavimas dėl reikalingų nuostatų įgyvendinimo remiantis kolektyviniais susitarimais suderina pasiūlymą su ankstesnėmis direktyvomis.

    Pakeitimas 30

    9 straipsnio 3 dalis

    3. Neprieštaraujant pirmos dalies nuostatoms ir siekiant atsižvelgti į konkrečias, tinkamai pagrįstas ir su finansinės padėties tvarumu arba papildomo pensinio draudimo sistemų taikymo lygiu susijusias aplinkybes, valstybės narės einamosioms įmokų pensinio draudimo sistemoms, paramoms fondams ir įmonėms, kurios, siekdamos darbuotojams išmokėti pensijas, sudaro apskaitos nuostatas, gali leisti netaikyti 6 straipsnio 1 dalies nuostatų. Valstybės narės, norinčios pasinaudoti šia galimybe, nedelsdamos apie tai praneša Komisijai ir nurodo susijusias draudimo sistemas bei konkrečias šios išimties prašymą pateisinančias priežastis ir priemones, kurių buvo imtasi arba kurių ketinama imtis, kad būtų pagerintas pagal šias draudimo sistemas įgytų teisių perkeliamumas.

    Išbraukta.

    Pakeitimas 31

    10 straipsnio 1 dalis

    1. Kas penkeris metus nuo 2008 liepos 1 d. Komisija parengia valstybių narių pateikta informacija paremtą ataskaitą, kurią ji teikia Tarybai, Europos Parlamentui, Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionu komitetui.

    1. Kas penkerius metus nuo 2008 liepos 1 d. Komisija parengia valstybių narių pateikta informacija paremtą ataskaitą, kurią ji teikia Tarybai, Europos Parlamentui, Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionu komitetui. Šioje ataskaitoje taip pat pateikiamas darbdavio pasirengimo siūlyti papildomą pensinio draudimo sistemą įsigaliojus šiai direktyvai įvertinimas.

    Pakeitimas 32

    10 straipsnis

     

     

    1. Kas penkerius metus nuo 2008 liepos 1 d. Komisija parengia valstybių narių pateikta informacija paremtą ataskaitą, kurią ji teikia Tarybai, Europos Parlamentui, Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui.

    1. Kas penkerius metus nuo 2008 liepos 1 d. Komisija parengia valstybių narių pateikta informacija paremtą ataskaitą, kurią ji teikia Tarybai, Europos Parlamentui, Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui.

     

    1a. Taip pat ji pateikia pasiūlymą, kaip perkeliant įgytas teises į pensiją gali būti panaikinta įmonės atsakomybė už perkeltas teises į pensiją.

    2. Ne vėliau kaip 10 metų nuo 2008 m. liepos 1 d. Komisija parengia ataskaitą apie 9 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymą. Atsižvelgdama į tai, Komisija, prireikus pateiks pasiūlymą, apimantį visus šios direktyvos pakeitimus, reikalingus, kad perkeliant įgytas teises, darbuotojams, apsidraudusiems kaupiamosiose sistemose ir darbuotojams, apsidraudusiems 9 straipsnio 3 dalyje nustatytose sistemose, būtų taikomos vienodos sąlygos.

     

    Pakeitimas 33

    10 straipsnio 2a dalis (nauja)

     

    2a. Ne vėliau nei praėjus penkeriems metams nuo šios direktyvos įgyvendinimo Komisija parengia ataskaitą, ypač atkreipdama dėmesį į lėšų, susijusių su darbuotojų teisėmis į papildomą pensiją, pervedimo sąlygas. Remdamasi šia ataskaita, Komisija pateikia pasiūlymą su siūlomais šios direktyvos pakeitimais arba kitomis priemonėmis, kurios būtinos norint sumažinti tolimesnes kliūtis darbuotojų judumui, sukurtas tam tikromis papildomos pensinio draudimo sistemos nuostatomis.

    • [1]  OL C ... / Dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje.

    PAGRINDIMAS

    Šis pasiūlymas dėl teisių į papildomą pensiją perkėlimo gerinimo pateiktas svarbiu metu. Europos Sąjungos gyventojai senėja ir ekonomika darosi vis globalesnė. Reikėtų labai sustiprinti Europos Sąjungos gebėjimą atremti ir išnaudoti šiuos negrįžtamus ekonominius ir socialinius pokyčius. Taigi jau ankstesniais metais valstybės narės pradėjo reformuoti savo darbo rinkas ir socialinės apsaugos, tarp jų ir pensijų, sistemas. Vienas su tuo susijusių uždavinių – geresnis darbo rinkos lankstumo ir mobilumo derinimas su vis aktualėjančiomis finansuotinomis socialinės apsaugos formomis. Tiek darbuotojams, tiek darbdaviams turėtų būti suteikta galimybė nevaržomai išnaudoti lanksčios darbo rinkos, kurioje sąvoka „darbo vietos užtikrinimas“ pakeista sąvoka „užimtumo užtikrinimas“, pranašumus.

    Senėjimo procesas skatina jaunus žmones laiku pradėti kaupti pensiją darbo vietoje. Taigi kai kuriose valstybėse narėse pastebima tendencija, kad gamybos vietoje taikomos pensijų sistemas reglamentuojančios taisyklės (antrasis ramstis) jau nebepapildo, bet visiškai pakeičia pensijas reglamentuojančias įstatymų nuostatas (pirmąjį ramstį). Todėl darbuotojams dar svarbesnė galimybė laiku pasinaudoti papildomo pensinio draudimo sistema ir įgytas teises perkelti kitam darbdaviui. Be to, pastebima tendencija pensinio draudimo taisykles vis labiau grįsti nustatytų įmokų principu. Palyginti su nustatytų išmokų principu grindžiamomis taisyklėmis, jos suteikia gerokai mažiau garantijų gauti tinkamą pensiją. Dėl to kai kuriose valstybėse narėse pensininkai skursta.

    Šiandien būtinas lankstumas ir mobilumas įdarbinimo srityje. Taigi mobilumą reikėtų skatinti, bet ne bausti už tai. Deja, iš tikrųjų dar viskas atrodo kitaip. Taikant kai kurias papildomo pensinio draudimo sistemas, pvz., trisdešimtmetis darbuotojas, sukaupęs aštuonerių metų profesinį stažą trijose skirtingose darbovietėse, dar neturi teisės gauti papildomą pensiją.

    Jūsų pranešėja be išlygų pritaria svarbiausiems Komisijos pasiūlymo punktams. Pranešėja pritaria Komisijos nuomonei, kad nepakanka Europos mastu susitarti vien tik dėl teisių į pensiją pervedimo pakeitus darbdavį, nesvarbu, ar darbdavys turi būstinę toje valstybėje narėje, ar ne. Tam, kad lankstumas ir profesinis mobilumas taptų privalumu, ir rūpinantis, kad darbuotojai sukauptų pakankamai lėšų pensijai, reikėtų priimti nuostatas, reglamentuojančias teisių į pensiją įgijimą, išsaugojimą ir perkėlimą. Tai tinkamai reglamentuojama šio pasiūlymo 4 straipsnyje. Socialiniams partneriams suteikta galimybė priimti geresnius susitarimus.

    Vis dėlto Jūsų pranešėja norėtų pakoreguoti tris svarbius Komisijos pasiūlymo punktus.

    1.      Direktyvos taikymo sritis ir reikalavimas perkelti teises (2 straipsnis, 6 straipsnio 1 dalis ir 9 straipsnio 3 dalis)

    Valstybėse narėse taikomos labai skirtingos papildomo pensinio draudimo sistemos. Labai skiriasi ne tik teisių į pensiją įgijimo, išsaugojimo ir perkėlimo sąlygos, bet ir finansavimo būdai. Taikant pagal kapitalizacijos principą veikiančias sistemas, kai pensijoms skirtas kapitalas investuojamas ne įmonėje, paprasčiau iš vienos sistemos į kitą perkelti teises į pensiją, negu, pvz., taikant einamųjų įmokų pensinio draudimo sistemas, paramos fondus ir apskaitos nuostatomis grindžiamas sistemas. Siekdama atsižvelgti į ką tik minėtų sistemų finansinės padėties tvarumo problemas, Komisija siūlo laikinai leisti netaikyti reikalavimo dėl teisių į pensiją perkėlimo.

    Dėl šios Komisijos suteiktos galimybės reikalavimas perkelti teises praktiškai gali būti įgyvendinamas labai selektyviai. Pranešėja pageidauja kuo platesnio šios direktyvos taikymo. Tačiau labai sunku keisti galiojančias taisykles. Todėl pranešėja siūlo tokį sprendimą:

    · direktyvą taikyti tik naujai suteiktoms teisėms į pensiją,

    · išbraukti 9 straipsnio 3 dalyje numatytą reikalavimo netaikymo galimybę, kitaip sakant, neturi būti taikomos jokios išimtys, susijusios su reikalavimu perkelti teises.

    2.      Neįsigaliojusių teisių į pensiją analizė (5 straipsnis)

    Neturi nukentėti darbuotojai, kurių ankstesnėje darbovietėje įgytos teisės į pensiją dar neįsigaliojo („laukia savo eilės“). Komisijos pasiūlyme aiškiai nenurodyta, kaip tai bus įgyvendinta. Taigi būtina paaiškinti, kuri neįsigaliojusių teisių į pensiją turėtojų grupė neturi nukentėti ir kaip šis reikalavimas užtikrins vienodų sąlygų taikymą. Turėtų būti visiškai aišku, kad tai nebus susiję su indeksavimo reikalavimu aktyviems pensinio draudimo sistemos dalyviams. Atsižvelgdama į tai, Jūsų pranešėja siūlo, kad valstybės narės užtikrintų vienodų teisių taikymą pensinio draudimo sistemos dalyviams, kuriems dar neįsigaliojusi teisė į pensiją, ir išėjusiesiems į pensiją pensinio draudimo sistemos dalyviams.

    3.      Darbuotojų, dirbančių pagal terminuotas darbo sutartis ir vėl įsidarbinusių, padėtis (6 straipsnis)

    Komisija siūlo, kad darbuotojai per 18 mėnesių nuo išėjimo iš darbo dienos pateiktų prašymą dėl jų teisių į pensiją perkėlimo. Tai gali diskriminuoti tuos, kurie ne savo noru prarado darbo vietą ar, norėdami pasirūpinti vaikais ar kitais artimaisiais, laikinai nutraukė profesinę veiklą. Jeigu šiai kategorijai priskirtini darbuotojai vėl įsidarbins vėliau (praėjus 18 mėnesių), jie nebegalės pasinaudoti teisių perkėlimo galimybe. Todėl pranešėja siūlo leisti darbuotojams per šešis mėnesius nuo įsidarbinimo naujoje darbovietėje dienos pateikti prašymą dėl teisių į pensiją perkėlimo.

    Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto NUOMONĖ  (1.2.2007)

    pateikta Užimtumo ir socialinių reikalų komitetui

    dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl teisių į papildomą pensiją perkėlimo gerinimo
    (COM(2005)0507 – C6‑0331/2005 – 2005/0214(COD))

    Nuomonės referentas: Eoin Ryan

    TRUMPAS PAGRINDIMAS

    Bendrosios aplinkybės

    Remiantis 2003 m. atlikta darbo jėgos apklausa (Eurostatas, Europos Komisija) po vienų metų 8,2 proc. visų ES darbuotojų perėjo į kitą darbą (Danija ir JK pirmauja – 13 proc., Švedija ir Graikija lieka paskutinės – 5 proc.). Vidutiniškai ES darbuotojai vienoje darbo vietoje išdirba 10,6 metų, JAV – 6,7 metus. Kalbant apie geografinį mobilumą, tik 1,5 proc. 25 ES valstybių piliečių gyvena ir dirba ne savo kilmės, o kitoje valstybėje narėje. Kiekvienais metais 7,2 proc. ES piliečių keičia gyvenamąją vietą, iš jų 15 proc. – dėl perėjimo į kitą darbą (JAV kasmet kitur persikelia gyventi 16,2 proc. piliečių, iš kurių 17 proc. – dėl su darbu susijusių priežasčių).

    Dabartinis teisinis pagrindas

    Šią sritį reglamentuoja vienintelis teisės aktas – Direktyva 98/49/EEB. Šioje direktyvoje įtvirtintos įsidarbinusių ir savarankiškai dirbančių, ES teritorijoje judančių asmenų teisės į papildomą pensiją. Tačiau šios direktyvos taikymo sritis yra ribota ir neužtikrina nei teisių į papildomą pensiją perkėlimo, nei įgijimo sąlygų lankstumo.

    Pasiūlymas dėl Direktyvos 2005/214 (COD)

    Pasiūlymas apima visas papildomas pensijų draudimo sistemas, kurios remiasi darbo santykiais, išskyrus pagal įstatymus nustatytas sistemas, kurioms taikomas Reglamentas 1408/71, pvz., Prancūzijos Bendrosios administracijos darbuotojų pensijų kasų asociacijos (AGIRC) ir Papildomų pensijų sistemų asociacijos (ARRCO) sistemoms. Šis pasiūlymas neapibrėžia fiksuotų išmokų ir įmokų sistemų. Nors pensijų draudimo, ypač fiksuotų įmokų, sistemų struktūra keitėsi dėl rinkos pokyčių, turėjo būti nurodyti kai kurie bendri perkėlimo principai ir problemos, susijusios su sistemų skirtumais.

    Kalbant apie įgijimo teises, pasiūlyme nustatoma įgijimo sąlygų taikymo viršutinė riba, pagal kurią mobilūs darbuotojai per visą savo karjeros laikotarpį galėtų sukaupti pakankamai teisių į papildomą pensijų draudimą. Nepaisant nacionalinės teisės skirtumų, suteikimo laikotarpis (praėjus šiam laikotarpiui sistemos nariai gauna įgytas teises) negali būti ilgesnis nei dveji metai, jei pasiektas minimalus nustatytas 21 metų įgijimo amžius. Be to, laukimo laikotarpis, kol darbuotojas gali tapti pensijų draudimo sistemos nariu, privalo būti ne ilgesnis kaip vieni metai (jei pasiektas minimalus amžius). Pabrėžtina, kad dėl suteikimo ir laukimo laikotarpių trumpų terminų taip pat gali padidėti visų sistemos narių išlaidos.

    Šioje direktyvoje numatoma dar neįsigaliojusiai teisei į pensiją taikoma sąvoka „teisingas koregavimas“. Neaišku, ar šis terminas reiškia perskaičiavimą, indeksavimą ar kt., nors 7 konstatuojamojoje dalyje nurodomas indeksavimas arba infliacija. Vis dėlto reikia geriau paaiškinti, ką reiškia sąvoka „nepakenkimas“ iš darbo išeinančiam darbuotojui. Taip pat remiantis šia nuostata, siekiant išvengti per didelių administracinių išlaidų, atsirandančių dėl daugelio mažos vertės dar neįsigaliojusių teisių administravimo, leidžiama išmokėti arba pervesti kapitalo sumą, sudarytą iš įgytų teisių, kai šios neviršija valstybėje narėje nustatytos ribos.

    Kalbant apie teisių perkėlimą, darbuotojas galės savo teises išlaikyti ankstesnėje pensijų sistemoje (nebent jos būtų tokios mažos vertės, kad prireiktų per didelių administracinių išlaidų) arba perkelti jas į kitą sistemą. Tačiau valstybės narės, siekdamos išlaikyti savo finansinės padėties tvarumą, turės galimybę netaikyti šiame perkėlimo reikalavime nurodytų nekaupiamųjų sistemų (pvz., einamųjų įmokų ar paramos fondų). Ši nuostata bus persvarstyta vėliausiai iki 2018 m. liepos 1 d. Kalbant apie perkėlimo sąvoką, svarbu skirti „teisių perkėlimo“ sąvoką (6 straipsnis) nuo 3 straipsnio j punkte vartojamos „kapitalo pervedimo“ sąvokos. Pasiūlyme dėl direktyvos šios sąvokos vartojamos nevienodai. Praktiškai darbuotojai paprasčiausiai iš buvusios pensijų sistemos paima kapitalą (perveda iš jos, angl. transfer-out) ir pagal naujos sistemos taisykles perkelia jį į naują sistemą (perveda į ją, angl. transfer-in). Neįmanoma reikalauti, kad pagal naują sistemą būtų užtikrinamos tokios pačios teisės. Taip pat pasiūlyme nesprendžiamas klausimas dėl pervedimo iš tų sistemų, kurios laikinai per mažai finansuojamos, kai mokėjimo pervedimas iš sistemos gali neigiamai paveikti likusių narių teises.

    Kalbant apie informacijos teikimą, pasiūlyme raginama nustatyti informacijos reikalavimus, kurie apibrėžti profesinių pensijų direktyvos (2003/41/EB) 11 straipsnyje, papildančias priemones. Įstaigų, atsakingų už profesinių pensijų skyrimą, direktyvos 11 straipsnyje numatoma, kad pensijų draudimo sistemos nariai ir išmokų gavėjai laiku gauna informaciją apie metinę finansinę atskaitomybę ir metines ataskaitas ir pranešimus apie pensijų fondo investicijų politikos principus, taip pat apie tvarką, susijusią su išmokų pervedimu. Naujojo pasiūlymo 7 straipsnyje ši nuostata laikoma nepakankama ir nustatomas reikalavimas papildomo pensijų draudimo sistemos vadovui, kad visiems iš darbo išeinantiems darbuotojams, nesvarbu, ar įtrauktiems į pensijų sistemą, ar ne, būtų suteikiama informacija apie išėjimo iš darbo pasekmes teisėms į papildomą pensiją. Gali būti, kad dėl šios nuostatos atsiras nepagrįstų pensijų draudimo sistemos valdymo išlaidų.

    PAKEITIMAI

    Ekonomikos ir pinigų politikos komitetas ragina atsakingą Užimtumo ir socialinių reikalų komitetą į savo pranešimą įtraukti šiuos pakeitimus:

    Komisijos siūlomas tekstas[1]Parlamento pakeitimai

    Pakeitimas 1

    10 konstatuojamoji dalis

    (10) Siekiant užtikrinti papildomų pensinio draudimo sistemų finansinės padėties tvarumą, valstybės narės iš principo nekaupiamosiose sistemose gali leisti netaikyti reikalavimo darbuotojams sudaryti sąlygas pervesti įgytas teises. Tačiau siekiant užtikrinti vienodą požiūrį į darbuotojus, apsidraudusius kaupiamosiose sistemose ir darbuotojus, apsidraudusius nekaupiamosiose sistemose, valstybės narės turėtų stengtis palaipsniui gerinti teisių, įgytų nekaupiamojoje sistemoje, perkeliamumą.

    Išbraukta.

    Pagrindimas

    Esama susirūpinimo dėl finansinės padėties tvarumo, sąžiningumo ir solidarumo dalyvių, liekančių sistemose, atžvilgiu, turint mintyje ne tik nekaupiamąsias sistemas, kurioms Komisija siūlo netaikyti direktyvos, bet ir sistemas bei pensijų fondus, kuriems direktyva taikoma. Reikia spręsti visoms sistemoms aktualias problemas, o ne tiesiog netaikyti šios direktyvos vien tik nekaupiamosioms.

    Pakeitimas 2

    10a konstatuojamoji dalis (nauja)

    (10a) Siekiant užtikrinti papildomo pensijų draudimo sistemų finansinės padėties tvarumą, derėtų atidžiai stebėti teisių į pensiją perkeliamumą, ypač atsižvelgiant į aktuarinių prielaidų ir palūkanų normų prognozių apie tai, kiek iš tikrųjų bus pasinaudota galimybe perkelti teises, skirtumus.

    Pagrindimas

    Esama susirūpinimo dėl finansinio tvarumo, sąžiningumo ir solidarumo dalyvių, liekančių sistemose, atžvilgiu, turint mintyje ne tik nekaupiamąsias sistemas, kurioms Komisija siūlo netaikyti direktyvos, bet ir sistemas bei pensijų fondus, kuriems direktyva taikoma. Poveikis turi būti atidžiai stebimas. Be to, ekspertai susirūpinę, kad direktyvoje bus įtvirtinta tendencija keisti pensijų fiksuotų išmokų sistemas į fiksuotų įmokų sistemas.

    Pakeitimas 3

    11a konstatuojamoji dalis (nauja)

     

    (11a) Tam, kad būtų išvengta nenuoseklaus perkėlimo, priežiūros įstaigos turėtų bendradarbiauti ir tarpusavyje, ir su kitų valstybių narių įstaigomis.

    Pagrindimas

    Gana keblu apibrėžti kompetentingą priežiūros įstaigą ar priežiūros įstaigų vienoje valstybėje narėje (paprastai tai finansų priežiūros įstaigos, tvarkančios pensijų fondus, ir socialinių reikalų ar darbo ministerijos, apskritai prižiūrinčios pensijų sistemą) bendradarbiavimo priemones, taip pat priemones visoje ES.

    Pakeitimas 4

    11b konstatuojamoji dalis (nauja)

    (11b) Kadangi įmokų į pensijų fondus ir išmokų iš šių fondų apmokestinimo tvarkos skirtumai yra didžiausios mobilumo ir teisių į pensiją perkėlimo kliūtys, tokių perkėlimų apmokestinimo tvarkos poveikis turėtų būti atidžiai stebimas ir prireikus nustatomos atitinkamos priemonės.

    Pagrindimas

    Kartu neišsprendus apmokestinimo tvarkos problemų, gali būti sunku pasiekti vieną iš direktyvos tikslų, t. y. užtikrinti mobilumą, kurio ypač siekiama pagal tarptautinio teisių į pensiją perkėlimo nuostatas.

    Pakeitimas 5

    14a konstatuojamoji dalis (nauja)

     

    (14a) Praėjus penkeriems metams nuo šios direktyvos įsigaliojimo datos, Komisija turėtų atlikti rentabilumo analizę ir nustatyti, kokią įtaką ji turi pensijų draudimo sistemas siūlančių darbdavių skaičiui.

    Pagrindimas

    Svarbu, kad dėl šios direktyvos nesumažėtų darbdavių, kurie siūlo pensijų draudimo sistemas, skaičius.

    Pakeitimas 6

    1 straipsnis

    Šia direktyva siekiama palengvinti darbuotojų naudojimąsi teise laisvai judėti ir teise į profesinį mobilumą tos pačios valstybės narės viduje šalinant kliūtis, kurias sudaro tam tikros taisyklės, reguliuojančios valstybių narių papildomo pensinio draudimo sistemas.

    Šia direktyva siekiama palengvinti darbuotojų naudojimąsi teise laisvai judėti ir palengvinti profesinį mobilumą tos pačios valstybės narės viduje ir tarp valstybių narių šalinant kliūtis, kurias sudaro tam tikros taisyklės, reguliuojančios valstybių narių papildomo pensijų draudimo sistemas.

    Pagrindimas

    Direktyva turėtų būti ypač siekiama skatinti profesinį mobilumą tarp valstybių narių.

    Pakeitimas 7

    2 straipsnis

    Ši direktyva taikoma papildomo pensinio draudimo sistemoms, išskyrus tas, kurioms taikomos Reglamento (EEB) Nr. 1408/71 nuostatos.

    Ši direktyva taikoma ir savanoriško, ir privalomo papildomo pensijų draudimo sistemų teikiamoms teisėms į pensiją, atsirandančioms dėl darbo santykių.

    Pagrindimas

    Atsižvelgiant į abipusiškumo principą, būtų neteisinga Direktyvą taikyti tik toms antrojo ramsčio papildomų pensijų sistemoms, kurios nereglamentuojamos pagal Reglamentą Nr. 1408/71. Direktyvos nuostatos svarbios ir pagal Reglamentą Nr. 1408/71 numatytoms sistemoms.

    Pakeitimas 8

    3 straipsnio c punktas

    c) „pensinio draudimo sistemos dalyviai“ – asmenys, kurių profesinė veikla jiems suteikia arba gali suteikti teisę gauti papildomą pensiją atsižvelgiant į papildomo pensinio draudimo sistemos nuostatas;

    c) „aktyvūs pensijų draudimo sistemos dalyviai“ – asmenys, kuriems pagal pensijų draudimo sistemos taisykles suteiktas dalyvio statusas ir pagal kurių dabartinius darbo santykius jiems suteikiama arba įvykdžius teisių įgijimo reikalavimus bus suteikta teisė gauti papildomą pensiją atsižvelgiant į šios papildomo pensijų draudimo sistemos nuostatas;

    Pagrindimas

    Šio pakeitimo tikslas – paaiškinti, kad šiame apibrėžime neaptariamos „pensininkų“ ir „laukiančių pensijos gavėjų“ sąvokos. Ši direktyva netaikoma pensininkams ir laukiantiems pensijos gavėjams, kurių teisės reglamentuojamos atskirai. Pakeitime taip pat paaiškinama, kad aktyvus dalyvis – tai darbuotojas, kuriam leista būti sistemos dalyviu, nesvarbu, ar jis sulaukė teisių įgijimo termino, ar ne. Kitais atvejais apibrėžimas galėtų būti interpretuojamas, kaip apibūdinantis darbuotojus, kurie laukia, kad būtų įtraukti į sistemą, o to nebuvo siekiama.

    Pakeitimas 9

    3 straipsnio d punktas

    (d) „teisė gauti pensiją“ – papildomo pensinio draudimo sistemų dalyvių ir kitų asmenų, turinčių teisę gauti pensijas pagal tokias sistemas, teisė gauti pensijas, įgyta pagal papildomo pensinio draudimo sistemos taisykles ir, kai taikoma, pagal nacionalinės teisės aktus;

    d) „suteikta teisė gauti pensiją“ – teisė į papildomą pensiją, įgyta įvykdžius sąlygas, kurių reikalaujama pagal papildomo pensijų draudimo sistemos taisykles ir, kai taikoma, pagal nacionalinės teisės aktus;

    Pagrindimas

    Pagal papildomo pensijų draudimo sistemos taisykles dalyviai turi teisę pasitraukti iš sistemos (kitu nei išėjimo į pensiją atveju) tik praėjus teisių įgijimo terminui. Suteikus teises, narys, kuris pasitraukia iš sistemos, turi teisę išlaikyti tas teises sistemoje, arba, esant tam tikriems apribojimams, perkelti šias teises. Šis pataisytas apibrėžimas padės paaiškinti tai, kad dalyvis įgyja tokias teises tik tada, kai jis įvykdo teisių įgijimo reikalavimus. Taip pat terminas „pensija“ pakeistas terminu „papildoma pensija“, kurios apibrėžimas jau pateiktas.

    Pakeitimas 10

    3 straipsnio e punktas

    (e) „išėjimas iš darbo“ – sprendimas nutraukti darbo santykius;

    (e) „išėjimas iš darbo“ – darbo santykių nutraukimas ne dėl išėjimo į pensiją ir ne dėl priežasčių, dėl kurių pagal nacionalinę teisę prarandama teisė į pensiją.

    Pagrindimas

    Savanoriškos papildomų pensijų sistemos, be kita ko, padeda susieti darbuotoją su įmone ir už lojalumą šiai įmonei atsilyginti darbuotojui papildoma pensija. Tam tikri darbuotojo veiksmai, dėl kurių esama darbuotojo kaltės, pagal nacionalinę teisę gali suteikti darbdaviui teisę jį atleisti. Tokiais atvejais darbuotojas neturėtų turėti naudos iš galimybės kartu perkelti įmonės papildomų pensijų sistemos teikiamas teises į pensiją.

    Pakeitimas 11

    3 straipsnio ea punktas (naujas)

     

    (ea) „išėjimas į pensiją“, įskaitant išankstinį išėjimą į pensiją, – tai laikotarpis, kai pareikalaujama pensijų draudimo išmokų; išėjimas iš darbo savaime nereiškia išėjimo į pensiją;

    Pagrindimas

    Išėjimas iš darbo neturėtų reikšti išėjimo į pensiją, o išėjimas į pensiją turėtų būti apibrėžiamas kaip laikotarpis, kai pareikalaujama pensijų draudimo išmokų. Tai skirta ir dalyviams, kuriems mokama pensija, kitais negu išėjimo į pensiją atvejais, pvz., asmuo gali gauti invalidumo pensiją.

    Pakeitimas 12

    3 straipsnio f punktas

    (f) „iš darbo išeinantis darbuotojas“ – darbuotojas, kuris prieš įgydamas teisę gauti pensiją, nutraukė darbo santykius, pagal kuriuos, jis įgijo arba, būtų galėjęs įgyti teises į pensiją, jeigu nebūtų nutraukęs šių santykių;

    (f) „iš darbo išeinantis darbuotojas“ – aktyvus pensijų draudimo sistemos dalyvis, kuris nutraukia dabartinius darbo santykius;

    Pagrindimas

    Šiame pakeitime paaiškinama, kad ne visi darbuotojai yra pensijų draudimo sistemos dalyviai ir todėl geriau terminą „darbuotojas“ pakeisti terminu „aktyvus pensijų draudimo sistemos dalyvis“, kurio apibrėžimas pateiktas. Taip pat frazė „prieš įgydamas teisę gauti pensiją“ gali būti klaidinanti, nes asmuo įgyja teisę gauti pensiją tik išeidamas į pensiją ar kitu nenumatytu atveju, kuris yra pagrindas gauti pensiją, pvz., invalidumo pensiją. Taigi šiame pakeitime paaiškinama, kad iš darbo išeinantis darbuotojas yra aktyvus pensijų draudimo sistemos dalyvis, kuris nutraukia dabartinius darbo santykius kitu atveju negu pareikalavus pensijų draudimo išmokų.

    Pakeitimas 13

    3 straipsnio h punktas

    (h) „laukiantis pensijos gavėjas“ – buvęs pensinio draudimo sistemos dalyvis, kurio teisė į pensiją neįsigalioja papildomo pensinio draudimo sistemoje tol, kol šis asmuo neatitinka reikalavimų pensijai gauti;

    (h) „laukiantis pensijos gavėjas“ – asmuo, kuriam suteikta teisė į pensiją pagal papildomo pensijų draudimo sistemą, tačiau kuris nebėra aktyvus tos pensijų draudimo sistemos dalyvis ir dar negauna papildomos pensijos pagal šią sistemą;

    Pagrindimas

    Šiame apibrėžime laukiantys pensijos gavėjai apibūdinami kaip „buvę pensijų draudimo sistemos dalyviai“. Iš tiesų laukiantys dalyviai vis dar yra sistemos dalyviai, tačiau jie nėra aktyvūs sistemos dalyviai. Šiame naujame apibrėžime trumpiau apibūdinami tokie išmokų gavėjai.

    Pakeitimas 14

    3 straipsnio i punktas

    i) „dar neįsigaliojusi teisė į pensiją“ – teisė į pensiją, išsaugoma sistemoje, kurioje laukiantis pensijos gavėjas jas įgijo. Šis asmuo pensiją pagal šią papildomą sistemą gaus, kai bus įgyvendintos jos gavimui keliamos sąlygos;

     

    i) „dar neįsigaliojusios teisės į pensiją“ – suteiktos teisės į pensiją, išsaugomos sistemoje, kurioje laukiantis pensijos gavėjas jas įgijo;

    Pagrindimas

    Šio apibrėžimo antra dalis nereikalinga ir galėtų sukelti painiavą.

    Pakeitimas 15

    3 straipsnio j punktas

    j) „pervedimas“ – iš papildomo pensinio draudimo sistemos išmokama kapitalo suma, sudaryta iš visų ar dalies teisių į pensiją, įgytų pagal šią sistemą. Šią kapitalo sumą galima pervesti į naują papildomo pensinio draudimo sistemą arba į finansinę instituciją, kurioje galima įgyti teises į pensiją.

    j) „pervedimas“ – iš papildomo pensijų draudimo sistemos išmokama kapitalo suma, sudaryta iš visų (išbraukta) teisių į pensiją, įgytų pagal šią sistemą. Šią kapitalo sumą galima pervesti į naują papildomo pensijų draudimo sistemą arba į finansinę instituciją, kuri suteikia galimybę įgyti teises į pensiją.

    Pagrindimas

    Direktyvoje tokie terminai kaip „kapitalo pervedimas“ ir „teisių perkėlimas“ turi būti vartojami nuosekliai. Faktiškai darbuotojai paprasčiausiai paima kapitalą iš senos sistemos (perveda iš, angl. transfer-out) ir perveda jį į naująją sistemą pagal naujos sistemos taisykles (perveda į, angl. transfer-in). Neįmanoma reikalauti, kad pagal naująją sistemą būtų užtikrinamos tokio paties lygio teisės.

    Pakeitimas 16

    3 straipsnio ja punktas (naujas)

     

    (ja) „finansinė institucija“ – įstaiga, pagal nacionalinės teisės normas ir pagal valstybės narės, kurioje ji registruota, nustatytas taisykles galinti siūlyti kitokias pensijas nei papildomos pensijos.

    Pagrindimas

    Pakeitimas skirtas 3 straipsnio j punktui patikslinti.

    Pakeitimas 17

    4 straipsnio įvadinė dalis

    Valstybės narės imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad:

    Tuo atveju, jei numatyta papildomo pensijų draudimo sistema ir darbuotojo darbo santykiai suteikia teisę dalyvauti sistemoje, valstybės narės imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad:

    Pagrindimas

    Galima suprasti, kad 4 straipsnyje reikalaujama, jog valstybės narės suteiktų darbuotojams galimybę naudotis papildomo pensijų draudimo sistema, jei, pvz., kartu būtų atsižvelgiama į įžanginį tekstą ir straipsnio c dalį. Pasiūlymu to nesiekiama ir toks aiškinimas daugelyje valstybių narių kenktų savanoriško apsirūpinimo pensijomis principui. Šiame pakeitime išaiškinama, kad straipsnis taikomas tik tada, kai yra sistema ir darbuotojas turi teisę dalyvauti sistemoje (darbdavys gali turėti keletą sistemų, skirtų atskiroms darbuotojų kategorijoms).

    Pakeitimas 18

    4 straipsnio a punktas

    (a) jeigu tuo metu, kai darbuotojas išeina iš darbo, teisės į pensiją dar nėra įgytos, visa šio darbuotojo arba jo vardu įmokėtų įmokų suma galėtų būti kompensuojama arba pervedama;

    (a) jeigu tuo metu, kai darbuotojas išeina iš darbo, teisės į pensiją dar nėra suteiktos, visa įmokų suma ar investicijų vertė, įgyta iš šių įmokų, būtų kompensuojama, jei ji nepanaudojama invalidumo rizikai padengti, maitintojo netekimo pensijai mokėti ar kitiems su solidarumu susijusiems tikslams;

    Pagrindimas

    Kai kuriose pensijų sistemose invalidumo rizika, maitintojo netekimo pensija ir kiti elementai padengiami kolektyviai; būtų sąžininga, skaičiuojant išeinančio iš darbo darbuotojo sumokėtas įmokas, juos proporcingai atmesti.

    Pakeitimas 19

    4 straipsnio b punktas

    (b) kai reikalaujama, kad norintieji įgyti teises į pensiją būtų sulaukę minimalaus amžiaus, šis amžius negali būti didesnis nei 21 metai;

    (b) jei valstybės narės teisėms įgyti nustato sąlygas, pvz., minimalų amžių, bandomojo ir (arba) teisių suteikimo laikotarpių trukmę, šios sąlygos turi būti grindžiamos objektyviomis priežastimis;

    Pagrindimas

    Pasiūlyme dėl direktyvos turi būti atsižvelgiama į subsidiarumo principą ir todėl jame neturi būti normų dėl nacionalinės antruoju ramsčiu grindžiamos tvarkos ir sandaros. Be to, pasiūlyme dėl direktyvos pateikiami bandomojo laikotarpio ir teisių suteikimo laikotarpio terminai nėra tinkami atsižvelgiant į pirminį savanoriškų papildomų pensijų sistemų tikslą, t. y. darbuotojo susiejimą su įmone.

    Pakeitimas 20

    4 straipsnio c punktas

    (c) dalyvauti papildomo pensinio draudimo sistemoje būtų galima turint vienerių metų darbo stažą, o jei būtina, sulaukus minimalaus reikalaujamo amžiaus;

    (c) dalyvauti papildomo pensijų draudimo sistemoje būtų galima turint vienų metų darbo stažą, o jei būtina, sulaukus minimalaus valstybės narės ar pagal aptariamą papildomo pensijų draudimo sistemą reikalaujamo amžiaus;

    Pagrindimas

    Šioje straipsnio dalyje aptariamos dalyvavimo sistemoje sąlygos. Jei darbuotojas išeina iš darbo dar nepasibaigus laukimo laikotarpiui, jis nepraranda jokių teisių. Komisija patvirtino, kad buvo siekiama suteikti galimybę pagal valstybių narių pensinio draudimo sistemas teisę nustatyti bet kokį amžių, kaip dalyvavimo sąlygą.

    Pakeitimas 21

    4 straipsnio d punktas

    (d) darbuotojas galėtų įgyti teises į pensiją daugiausiai po dviejų metų draudimo stažo.

    (d) darbuotojas galėtų įgyti suteiktas teises į pensiją ne vėliau kaip po dvejų metų, jei pagal teisių į pensiją įgijimo tvarką darbuotojas sulaukė minimalaus amžiaus.

    Pagrindimas

    Šio pakeitimo tikslas – išaiškinti 4 straipsnio b dalies, kurioje aptariamas minimalus amžius, kada įgyjamos teisės į pensiją, ir 4 straipsnio d dalies, kurioje aptariamas minimalus laukimo laikotarpis dėl teisių į pensiją įgijimo, sąveiką. Pakeitime išaiškinama, kad, jei darbuotojas priklausė sistemai dvejus metus, jam privalo būti suteiktos teisės, nebent jis būtų dar nesulaukęs nustatyto minimalaus amžiaus. Tuo atveju jam teisės bus suteiktos tik tada, kai jis sulauks nustatyto minimalaus amžiaus.

    Pakeitimas 22

    5 straipsnio 1 dalis

    1. Valstybės narės imasi priemonių, kurios, jų nuomone, yra būtinos siekiant užtikrinti, kad būtų teisingai atliktas įgytų dar neįsigaliojusių teisių į pensiją koregavimas tam, kad iš darbo išeinantis darbuotojas finansiškai nenukentėtų.

    1. Atsižvelgdamos į papildomo pensijų draudimo sistemos pobūdį, valstybės narės imasi priemonių, kurios, jų nuomone, yra būtinos siekiant teisingai ir vienodomis sąlygomis užtikrinti įgytas dar neįsigaliojusias teises, atsižvelgiant į sistemą paliekančio asmens vardu mokėtų įmokų dydį ir jų mokėjimo trukmę.

    Pagrindimas

    Šio pakeitimo tikslas – pabrėžti skirtumą tarp fiksuotų įmokų ir fiksuotų išmokų sistemų. Pirmosiose dar neįsigaliojusios teisės į pensiją bus pakoreguotos pagal investicijų susigrąžinimą, o antrosiose teisės bus pakoreguotos pagal valstybės narės pasirinktą būdą, atsižvelgiant į infliaciją ar atlyginimų lygį. Pakeitime taip pat panaikinamas žodžių „finansiškai nukentėtų“ sukeliamas dviprasmiškumas. Frazė „teisingai užtikrinti“ paaiškina, kad dar neįgytos teisės turėtų būti teisingai užtikrinamos, nesuteikiant laukiantiems dalyviams neteisingo pranašumo kitų dalyvių atžvilgiu.

    Pakeitimas 23

    5 straipsnio 2 dalis

    2. Valstybės narės gali leisti papildomo pensinio draudimo sistemose nesaugoti įgytų teisių, bet leisti iš papildomo pensinio draudimo sistemos išmokėti arba pervesti kapitalo sumą, sudarytą iš įgytų teisių į pensiją, kai šios neviršija valstybėje narėje nustatytos ribos. Valstybė narė informuoja Komisiją apie taikomą ribą.

    2. Valstybės narės gali leisti papildomo pensijų draudimo sistemose nesaugoti suteiktų teisių gauti pensiją, bet leisti iš papildomo pensijų draudimo sistemos išmokėti arba pervesti kapitalo sumą, sudarytą iš suteiktų teisių gauti pensiją, kai šios neviršija valstybėje narėje nustatytos ribos. Valstybė narė informuoja Komisiją apie taikomą ribą.

    Pagrindimas

    Šiame pakeitime vartojamas terminas „suteikta teisė gauti pensiją“.

    Pakeitimas 24

    6 straipsnio 1 dalis

    1. Išskyrus atvejus, kai kapitalo suma mokama pagal 5 straipsnio 2 dalį, valstybės narės imasi būtinų priemonių, siekdamos užtikrinti, kad jeigu iš darbo išeinantis darbuotojas savo naujoje darbovietėje nėra apdraustas pagal tą pačią papildomo pensinio draudimo sistemą, jam paprašius, per 18 mėnesių nuo išėjimo iš darbo dienos būtų galima visas įgytas teises pervesti į kitą sistemą toje pačioje arba kitoje valstybėje narėje.

    Išbraukta.

    Pagrindimas

    Pagal subsidiarumo principą 6 straipsnio turinį reikėtų palikti valstybių narių kompetencijai.

    Pakeitimas 25

    6 straipsnio 2 dalis

    2. Valstybės narės, laikydamosi nacionalinės praktikos, turėtų užtikrinti, kad jeigu draudimo įmokos ir palūkanų normos nulemia įgytų teisių vertę, kad tai nepakenktų iš darbo išeinančiam darbuotojui.

    2. Valstybės narės, laikydamosi nacionalinės praktikos ir bendradarbiaudamos su Komisija, skatina aktuarinių prielaidų ir palūkanų normų tendencijų prognozių konvergenciją ir užtikrina, kad, jeigu aktuarinės prielaidos ir palūkanų normos nulemia suteiktų gauti pensiją teisių vertę, jos būtų teisingos iš darbo išeinančio darbuotojo ir sistemos dalyvių atžvilgiu. Valstybės narės gali leisti, kad pagal papildomo pensijų draudimo sistemą būtų koreguojama grąžinama ar perkeliama vertė siekiant išsaugoti sistemos finansinį tvarumą.

     

    Pagrindimas

    Atsižvelgiant į atvejus, kai gali prireikti koreguoti perkeliamą vertę, žodis „nepakenktų“ pakeistas fraze „būtų teisingos iš darbo išeinančiam darbuotojui ir sistemos dalyviams“. To gali prireikti, jei privataus sektoriaus fiksuotų išmokų sistema būtų nepakankamai finansuojama. Tokiais atvejais, aktuarui patarus, patikos valdytojai gali sumažinti perkėlimo mokėjimą. Siekiama užtikrinti, kad dėl tokio perkėlimo kiti dalyviai nebūtų neigiamai paveikti. Neįtraukus to į direktyvą, kai kurių fondų finansiniam tvarumui gali iškilti grėsmė.

    Pakeitimas 26

    6 straipsnio 3 dalis

    3. Papildomo pensinio draudimo sistemoje, į kurią pervedamos teisės, netaikomi teisių įgijimui keliami reikalavimai ir pagal 5 straipsnio 1 dalį jos saugomos bent jau taip, kaip dar neįsigaliojusios teisės.

     

    Išbraukta.

    Pagrindimas

    Pagal subsidiarumo principą 6 straipsnio turinį reikėtų palikti valstybių narių kompetencijai.

    Pakeitimas 27

    6 straipsnio 4 dalis

    4. Jeigu atliekant pervedimą reikia padengti administravimo išlaidas, valstybės narės imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad šios išlaidos būtų proporcingos draudimo stažui.

    Išbraukta.

    Pagrindimas

    Pagal subsidiarumo principą 6 straipsnio turinį reikėtų palikti valstybių narių kompetencijai.

    Pakeitimas 28

    7 straipsnio 1 dalis

    1. Nepažeisdamos už profesinės pensijos skyrimą atsakingų įstaigų įsipareigojimų, nustatytų Direktyvos 2003/41/EB 11 straipsnyje dėl nariams ir išmokų gavėjams suteikiamos informacijos, valstybės narės imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad už papildomo pensinio draudimo sistemų administravimą atsakingi asmenys informuotų darbuotojus apie išėjimo iš darbo pasekmes teisėms į papildomą pensiją.

    1. Nepažeisdamos už profesinės pensijos skyrimą atsakingų įstaigų įsipareigojimų, nustatytų Direktyvos 2003/41/EB 11 straipsnyje dėl dalyviams ir išmokų gavėjams suteikiamos informacijos, valstybės narės imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad už papildomo pensijų draudimo sistemų administravimą atsakingi asmenys informuotų aktyvius ar būsimus sistemų dalyvius apie išėjimo iš darbo pasekmes teisėms į papildomą pensiją.

    Pagrindimas

    Pakeitime paaiškinama, kad šis straipsnis netaikomas visiems darbuotojams, bet taikomas tik aktyviems sistemos dalyviams ir taip pat darbuotojams, kurie taps dalyviais, kai tik baigsis laukimo laikotarpis.

    Pakeitimas 29

    7 straipsnio 2 dalies įvadinė dalis

    2. Darbuotojų prašymu jiems per priimtiną laikotarpį pateikiama pakankamai informacijos, susijusios su:

    2. Sistemos dalyvių prašymu jiems per priimtiną laikotarpį pateikiama pakankamai informacijos, ypač susijusios su:

    Pakeitimas 30

    9 straipsnio 2 dalis

    2. Neprieštaraujant 1 dalies nuostatoms, prireikus valstybėms narėms nuo 2008 m. liepos 1 d. gali būti suteiktas papildomas 60 mėnesių laikotarpis tam, kad jos įgyvendintų 4 straipsnio d punkte nustatytą tikslą. Valstybės narės, norinčios, kad joms būtų suteiktas šis papildomas laikotarpis, apie tai praneša Komisijai ir nurodo atitinkamas nuostatas bei susijusias draudimo sistemas ir konkrečias šio papildomo laikotarpio prašymą pateisinančias priežastis.

    Išbraukta.

    Pakeitimas 31

    9 straipsnio 3 dalis

    3. Neprieštaraujant pirmos dalies nuostatoms ir siekiant atsižvelgti į konkrečias, tinkamai pagrįstas ir su finansinės padėties tvarumu arba papildomo pensinio draudimo sistemų taikymo lygiu susijusias aplinkybes, valstybės narės einamosioms įmokų pensinio draudimo sistemoms, paramoms fondams ir įmonėms, kurios, siekdamos darbuotojams išmokėti pensijas, sudaro apskaitos nuostatas, gali leisti netaikyti 6 straipsnio 1 dalies nuostatų. Valstybės narės, norinčios pasinaudoti šia galimybe, nedelsdamos apie tai praneša Komisijai ir nurodo susijusias draudimo sistemas bei konkrečias šios išimties prašymą pateisinančias priežastis ir priemones, kurių buvo imtasi arba kurių ketinama imtis, kad būtų pagerintas pagal šias draudimo sistemas įgytų teisių perkeliamumas.

    Išbraukta.

    Pagrindimas

    Dėl direktyvos taikymo srities ir veiksmingumo kiltų abejonių, jei minėtųjų tipų sistemoms, vyraujančioms daugelyje valstybių narių, būtų netaikomos nuostatos dėl teisių į pensiją perkėlimo. Klausimai dėl šių sistemų, ypač susiję su finansinės padėties tvarumu, sąžiningumu ir solidarumu, turint mintyje dalyvius, liekančius sistemose, panašiai svarbūs ir sistemoms bei pensijų fondams, kurie pateks į direktyvos taikymo sritį, ir juos reikėtų spręsti tobulinant ir pritaikant nuostatas, pagal kurias perkėlimas būtų tinkamai reglamentuojamas visose sistemose.

    Pakeitimas 32

    10 straipsnio 2 dalis

    2. Ne vėliau kaip 10 metų nuo 2008 m. liepos 1 d. Komisija parengia ataskaitą apie 9 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymą. Atsižvelgdama į tai, Komisija prireikus pateiks pasiūlymą, apimantį visus šios direktyvos pakeitimus, reikalingus, kad perkeliant įgytas teises, darbuotojams, apsidraudusiems kaupiamosiose sistemose ir darbuotojams, apsidraudusiems 9 straipsnio 3 dalyje nustatytose sistemose, būtų taikomos vienodos sąlygos.

    2. Ne vėliau kaip po 2 metų nuo 2008 m. liepos 1 d. Komisija parengia ataskaitą, ypač atsižvelgdama į aktuarinių prielaidų ir palūkanų normų prognozių konvergenciją ir į apmokestinimo tvarkos, susijusios su teisių į pensiją perkėlimu, skirtumų poveikį. Atsižvelgdama į tai, Komisija prireikus pateiks pasiūlymą, apimantį visus šios direktyvos ar kitų priemonių pakeitimus, reikalingus interesams tinkamai suderinti.

    Pagrindimas

    Pensijų fondai, kuriems taikomos skirtingos aktuarinės prielaidos ir palūkanų normų prognozės, neturėtų būti priversti susidurti su labai skirtingu praktiniu teisių, suteikiamų pagal 6 straipsnio nuostatas, taikymu. Jei esama paklaidų, jos direktyvoje turi būti pataisytos suteikiant daugiau galimybių atlikti korekcijas, įtvirtinant nuostatas, kuriose numatoma panaudotų aktuarinių prielaidų ir palūkanų normų prognozių konvergencija. Taip pat reikia atidžiai stebėti apmokestinimo tvarkos poveikį.

    PROCEDŪRA

    Pavadinimas

    Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl teisių į papildomą pensiją perkėlimo gerinimo

    Nuorodos

    COM(2005)0507 – C6-0331/2005 – 2005/0214(COD)

    Atsakingas komitetas

    EMPL

    Nuomonę pateikė
      Paskelbimo plenariniame posėdyje data

    ECON
    13.12.2005

     

     

    Glaudesnis bendradarbiavimas – pranešimo plenarinėje sesijoje data

     

    Nuomonės referentas (-ė)
      Paskyrimo data

    Eoin Ryan
    13.12.2005

    Pakeistas nuomonės referentas (-ė)

     

    Svarstymas komitete

    3.5.2006

    20.6.2006

    4.9.2006

    11.9.2006

     

    Priėmimo data

    24.1.2007

    Galutinio balsavimo rezultatai

    +:

    –:

    0:

    39

    2

    1

    Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

    Zsolt László Becsey, Pervenche Berès, Sharon Bowles, Udo Bullmann, Ieke van den Burg, David Casa, Philip Dimitrov Dimitrov, Elisa Ferreira, José Manuel García-Margallo y Marfil, Jean-Paul Gauzès, Donata Gottardi, Sophia in 't Veld, Othmar Karas, Piia-Noora Kauppi, Evgeni Kirilov, Wolf Klinz, Christoph Konrad, Kurt Joachim Lauk, Andrea Losco, Astrid Lulling, Gay Mitchell, Cristobal Montoro Romero, Joseph Muscat, John Purvis, Alexander Radwan, Bernhard Rapkay, Eoin Ryan, Antolín Sánchez Presedo, Manuel António dos Santos, Olle Schmidt, Margarita Starkevičiūtė, Ivo Strejček, Sahra Wagenknecht, Lars Wohlin

    Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

    Harald Ettl, Vladimír Maňka, Thomas Mann, Giovanni Pittella

    Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (178 straipsnio 2 dalis)

    Dariusz Maciej Grabowski, Holger Krahmer, Kurt Lechner, Heide Rühle

    Pastabos (pateikiamos tik viena kalba)

    ...

    • [1]  Dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje.

    Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto NUOMONĖ  (14.7.2006)

    pateikta Užimtumo ir socialinių reikalų komitetui

    dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl teisių į papildomą pensiją perkėlimo gerinimo
    (KOM(2005)0507 – C6‑0331/2005 – 2005/0214(COD))

    Nuomonės referentė: Astrid Lulling

    TRUMPAS PAGRINDIMAS

    Pasiūlyme dėl direktyvos dėl teisių į papildomą pensiją perkėlimo gerinimo nagrinėjami pagrindiniai pensijų srities klausimai, susiję su kliūtimis darbuotojams laisvai judėti valstybėje narėje ar iš vienos valstybės narės į kitą.

    Dera pažymėti, kad šia direktyva siekiama (pritarus Europos Komisijai) skatinti pasirašyti savanorišką sutartį su suinteresuotomis šalimis.

    Nuomonės referentė pabrėžia, kad dėl skirtingose valstybėse narėse egzistuojančios papildomo pensinio draudimo sistemų įvairovės būtina pasirinkti tinkamą teisinę priemonę (direktyvą), kuri išsaugotų subsidiarumo ir proporcingumo principus.

    Nors šiuo direktyvos pasiūlymu nustatomos nacionalinių įstatymų suderinimo priemonės, jos yra būtinojo pobūdžio ir netrukdys darbuotojams mobilumo atveju išsaugoti ar perkelti savo teisių.

    Vis dėlto norėtųsi kai kurių pakeitimų siekiant neatidėlioti tam tikrų reformų, pritaikyti neutralesnę kalbą lyčių atžvilgiu ir išvengti techninio pobūdžio kliūčių kai kuriose valstybėse narėse.

    Taip pat svarbu užtikrinti, kad darbuotojai, nutraukę arba baigę profesinę veiklą, įskaitant ir dėl šeiminių priežasčių, galėtų išsaugoti savo teises į pensiją ir tęsti pensijos įmokų mokėjimą.

    PAKEITIMAI

    Moterų teisių ir lyčių lygybės komitetas ragina atsakingą Užimtumo ir socialinių reikalų komitetą įtraukti į savo pranešimą šiuos pakeitimus:

    Komisijos siūlomas tekstas [1]Parlamento pakeitimai

    Pakeitimas 1

    5 konstatuojamoji dalis

    (5) Taip pat reikia atsižvelgti į Sutarties 94 straipsnį, kadangi tarp nacionalinių teisės aktų, reguliuojančių papildomo pensinio draudimo sistemas, esantys skirtumai gali sudaryti kliūčių laisvam darbuotojų judėjimui ir bendrosios rinkos veikimui. Tokiu būdu, norint darbuotojams, judantiems Bendrijos viduje ir toje pačioje valstybėje narėje, pagerinti teisių į papildomą pensiją perkeliamumą, reikia suderinti kai kurias teisių į pensiją įgijimo sąlygas, dar neįsigaliojusių teisių išsaugojimo ir įgytų teisių pervedimo taisykles;

    (5) Taip pat reikia atsižvelgti į Sutarties 94 straipsnį, kadangi tarp nacionalinių teisės aktų, reguliuojančių papildomo pensinio draudimo sistemas, esantys skirtumai gali sudaryti kliūčių laisvam darbuotojų judėjimui ir bendrosios rinkos veikimui. Taigi, norint darbuotojams (-oms), judantiems Bendrijos viduje ir toje pačioje valstybėje narėje, pagerinti teisių į papildomą pensiją perkeliamumą, reikia suderinti kai kurias teisių į pensiją įgijimo sąlygas, dar neįsigaliojusių teisių išsaugojimo ir įgytų teisių pervedimo taisykles;

    (Šis pakeitimas taikomas visam teisės akto tekstui; priėmus šį techninį pakeitimą, visas tekstas turės būti atitinkamai pritaikytas.)

    Pakeitimas 2

    5a konstatuojamoji dalis (nauja)

     

    (5a) Papildomos pensijos sistemų ypatumai turi būti apsvarstyti valstybės narės lygmeniu, taip pat taikant kolektyvinius socialinių partnerių susitarimus. Šioje direktyvoje nustatant sąlygas dėl teisių įgyti pensiją remiamasi plačiais principais ir pateikiama gairių dėl priemonių nacionaliniu lygmeniu, taigi socialiniams partneriams paliekama pakankamai laisvės bendrai derėtis dėl sistemų išsamiau.

    Pagrindimas

    Jei papildomos pensijos sistemų sąlygas nustato socialiniai partneriai, siūlomos direktyvos nuostatos ribotų socialinių partnerių galimybes derėtis ir sudaryti susitarimus, kurie, inter alia, numatyti TDO konvencijose. Kolektyviniai susitarimai – tai svarbi darbuotojų, kurie jaučiasi ne taip tvirtai darbo rinkoje, pvz., moterys, apsaugos priemonė. Paprastai moterims sudaromos prastesnės sąlygos nei vyrams derėtis dėl atlyginimo ir pensijos dydžio. Taigi šioje direktyvoje neturėtų būti reguliuojamas papildomų pensijų sistemų turinys. Pensija paprastai priklauso nuo tokių veiksnių, kaip minimalus amžius, įmokų laikotarpiai ir kt., o ne tik nuo kiekvienais metais atidedamos sumos. Papildoma pensija, kai socialiniai partneriai sudera dėl įmokų dydžio, yra užmokesčio už darbą dalis, kuri nepriklauso ES reguliavimo sričiai.

    Pakeitimas 33

    6a konstatuojamoji dalis (nauja)

     

    (6a) Direktyva 76/207/EEB, iš dalies pakeista direktyva 2002/73/EB, direktyva 86/378/EEB, iš dalies pakeista direktyva 96/97/EB, direktyva 92/85/EEB ir direktyva 96/34/EB nustato lygų elgesį su vyrais ir moterimis darbo sąlygų ir socialinės apsaugos srityse. Reikia, kad valstybės narės ir socialiniai partneriai įgyvendintų šios pateikiamos direktyvos nuostatas laikydamiesi minėtų direktyvų, ypač, kai tai susiję su moterų grįžimu į darbo rinką, kai darbas buvo nutrauktas stengiantis suderinti profesinį ir šeiminį gyvenimą.

    Pakeitimas 4

    11 konstatuojamoji dalis

    (11) Nepažeidžiant 2003 m. birželio 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/41/EB dėl įstaigų, atsakingų už profesinių pensijų skyrimą, veiklos ir priežiūros nuostatų, už papildomo pensinio draudimo skyrimą atsakingi asmenys turi darbuotojus, besinaudojančius arba ketinančius naudotis teise laisvai judėti, informuoti apie pasekmes, kurias išėjimas iš darbo galėtų turėti teisėms į papildomą pensiją;

     

    (11) Nepažeidžiant 2003 m. birželio 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/41/EB dėl įstaigų, atsakingų už profesinių pensijų skyrimą, veiklos ir priežiūros nuostatų, už papildomo pensinio draudimo skyrimą atsakingi asmenys turi darbuotojus (-as), besinaudojančius arba ketinančius naudotis teise laisvai judėti, informuoti apie pasekmes, kurių išėjimas iš darbo galėtų turėti teisėms į papildomą pensiją;

     

    Pagrindimas

    Savarankiškai dirbantys asmenys taip pat įtraukti į Direktyvos 2003/41 taikymo sritį. Vartojamos šios pagrindinės sąvokos: „įstaiga, atsakinga už profesinių pensijų skyrimą“ – tai įstaiga, neatsižvelgiant į jos teisinį statusą, veikianti finansavimo pagrindu, įsteigta atskirai nuo bet kurio remiančiojo subjekto arba įmonės, ištarnauto laiko išmokoms skirti pagal profesinę veiklą, remiantis susitarimu arba sutartimi, sudaryta individualiai arba kolektyviai darbdavio (-ių) ir darbuotojo (-ų) arba jų atitinkamų atstovų, arba su savarankiškai dirbančiais asmenimis pagal buveinės ir priimančiosios valstybės narės teisės aktus, kuri užsiima tiesiogiai su tuo susijusia veikla.

    Pakeitimas 5

    15 konstatuojamoji dalis

    (15) Kadangi būtina atsižvelgti į šios direktyvos pasekmes, ypač finansinės papildomų pensinio draudimo sistemų tvarumui, valstybėms narėms gali būti suteikta daugiau laiko, kad jos galėtų laipsniškai įgyvendinti nuostatas, galinčias turėti tokias pasekmes;

    Išbraukta.

    Pakeitimas 6

    1 straipsnis

    1. Šia direktyva siekiama palengvinti darbuotojų naudojimąsi teise laisvai judėti ir teise į profesinį mobilumą tos pačios valstybės narės viduje šalinant kliūtis, kurias sudaro tam tikros taisyklės, reguliuojančios valstybių narių papildomo pensinio draudimo sistemas.

    1. Šia direktyva siekiama palengvinti darbuotojų naudojimąsi teise laisvai judėti ir teise į profesinį mobilumą tos pačios valstybės narės viduje šalinant kliūtis, kurias sudaro tam tikros taisyklės, reguliuojančios valstybių narių papildomo pensinio draudimo sistemas.

    (Vertėjo pastaba: šis pakeitimas tekstui lietuvių k. įtakos neturi.)

    Pakeitimas 7

    3 straipsnio c punktas

    (c)„pensinio draudimo sistemos dalyviai“ – asmenys, kurių profesinė veikla jiems suteikia arba gali suteikti teisę gauti papildomą pensiją atsižvelgiant į papildomo pensinio draudimo sistemos nuostatas;

    (c)„pensinio draudimo sistemos dalyviai“ – asmenys, kurie turi teisę gauti papildomą pensiją atsižvelgiant į papildomo pensinio draudimo sistemos nuostatas;

    Pagrindimas

    Nuoroda į profesinę veiklą be reikalo komplikuoja šią direktyvą. Laikantis geresnio teisės aktų kūrimo tikslo, direktyvoje turi būti nurodoma aiški taikymo sritis ir uždaviniai: reikia apimti papildomų pensijų sritį ir visus susijusius asmenis ir (arba) asmenis, turinčius teisę gauti šią pensiją.

    Pakeitimas 8

    3 straipsnio d punktas

    (d) „teisė gauti pensiją“ – papildomo pensinio draudimo sistemų dalyvių ir kitų asmenų, turinčių teisę gauti pensijas pagal tokias sistemas, teisė gauti pensijas, įgyta pagal papildomo pensinio draudimo sistemos taisykles ir, kai taikoma, pagal nacionalinės teisės aktus;

    (d) „teisė gauti pensiją“ – papildomo pensinio draudimo sistemų dalyvių ir kitų asmenų, turinčių teisę gauti pensijas pagal tokias sistemas, teisė gauti pensijas, įgyta pagal papildomo pensinio draudimo sistemos taisykles ir, kai taikoma, pagal nacionalinės teisės aktus;

    Pakeitimas 9

    3 straipsnio f punktas

    (f) „iš darbo išeinantis darbuotojas“ – darbuotojas, kuris prieš įgydamas teisę gauti pensiją, nutraukė darbo santykius, pagal kuriuos, jis įgijo arba, būtų galėjęs įgyti teises į pensiją, jeigu nebūtų nutraukęs šių santykių;

    (f) „iš darbo išeinantis darbuotojas“ – darbuotojas (-a), kuris, prieš įgydamas teisę gauti pensiją, nutraukė darbo santykius, pagal kuriuos jis (ji) įgijo arba būtų galėjęs įgyti teises į pensiją, jeigu nebūtų nutraukęs šių santykių;

    Pakeitimas 10

    3 straipsnio g punktas

    (g) „perkeliamumas“ – galimybė darbuotojui įgyti ir išsaugoti teisę į pensiją, kai jis naudojasi savo teise laisvai judėti ir teise į profesinį mobilumą;

    (g) „perkeliamumas“ – galimybė darbuotojui (-ai) įgyti ir išsaugoti teisę į pensiją, kai jis naudojasi savo teise laisvai judėti ir teise į profesinį mobilumą;

    Pakeitimas 11

    3 straipsnio h punktas

    (h) „laukiantis pensijos gavėjas“ – buvęs pensinio draudimo sistemos dalyvis, kurio teisė į pensiją neįsigalioja papildomo pensinio draudimo sistemoje tol, kol šis asmuo neatitinka reikalavimų pensijai gauti;

    (h) „laukiantis pensijos gavėjas“ – buvęs (-usi) pensinio draudimo sistemos dalyvis (-ė), kurio teisė į pensiją neįsigalioja papildomo pensinio draudimo sistemoje tol, kol šis asmuo neatitinka reikalavimų pensijai gauti;

    Pakeitimas 12

    3 straipsnio j punktas

    (j)„pervedimas“ – iš papildomo pensinio draudimo sistemos išmokama kapitalo suma, sudaryta iš visų ar dalies teisių į pensiją, įgytų pagal šią sistemą. Šią kapitalo sumą galima pervesti į naują papildomo pensinio draudimo sistemą arba į finansinę instituciją, kurioje galima įgyti teises į pensiją.

    (j)„pervedimas“ – kapitalo sumos ir pagal sistemą įgytų teisių į pensiją pervedimas. Šią kapitalo sumą ir teises į pensiją galima pervesti į naują papildomo pensinio draudimo sistemą arba į finansinę instituciją, kurioje galima įgyti teises į pensiją.

     

     

    Pagrindimas

    Pavojingą darbą dirbantiems asmenims ypač svarbu turėti galimybę kaupti teises į papildomą pensiją.

    Pakeitimas 13

    4 straipsnio a punktas

    (a) jeigu tuo metu, kai darbuotojas išeina iš darbo, teisės į pensiją dar nėra įgytos, visa šio darbuotojo arba jo vardu įmokėtų įmokų suma galėtų būti kompensuojama arba pervedama;

    (a) jeigu tuo metu, kai darbuotojas (-a) išeina iš darbo, teisės į pensiją dar nėra įgytos, visa šio darbuotojo (-os) arba jo (jos) vardu įmokėtų įmokų suma galėtų būti kompensuojama arba pervedama;

     

    Remiantis Reglamente (EEB) Nr. 1408/71 nustatyta valstybės pensijų sistema, turėtų būti garantuota teisė kaupti įgytas teises į pensiją;

    Pagrindimas

    Atsižvelgiant į vis didesnę papildomos pensijos sistemų svarbą siekiant išlaikyti gyvenimo kokybę senyvame amžiuje, gali būti naudinga taikyti tuos pačius principus derinant įvairias papildomos pensijų sistemas, kaip tai daroma su įvairiomis valstybinėmis pensijų sistemomis.

    Pakeitimas 14

    4 straipsnio b punktas

    (b) kai reikalaujama, kad norintieji įgyti teises į pensiją būtų sulaukę minimalaus amžiaus, šis amžius negali būti didesnis nei 21 metai;

    (b) kai reikalaujama, kad norintieji įgyti teises į pensiją būtų sulaukę minimalaus amžiaus, šis amžius negali būti didesnis nei 18 metai;

    Pakeitimas 15

    4 straipsnio c punktas

    (c) dalyvauti papildomo pensinio draudimo sistemoje būtų galima turint vienerių metų darbo stažą, o jei būtina, sulaukus minimalaus reikalaujamo amžiaus;

    (c) dalyvauti papildomo pensinio draudimo sistemoje būtų galima turint vienų metų darbo stažą, o jei būtina, sulaukus minimalaus reikalaujamo amžiaus;

    (Vertėjo pastaba: šis pakeitimas lietuvių k. versijai įtakos neturi.)

    Pakeitimas 16

    4 straipsnio d punktas

    (d) darbuotojas galėtų įgyti teises į pensiją daugiausiai po dviejų metų draudimo stažo.

    (d) darbuotojas (-a) galėtų įgyti teises į pensiją daugiausia po dvejų metų draudimo stažo.

    Pakeitimas 17

    5 straipsnio 2 dalies b punktas (naujas)

    2. Valstybės narės gali leisti papildomo pensinio draudimo sistemose nesaugoti įgytų teisių, bet leisti iš papildomo pensinio draudimo sistemos išmokėti arba pervesti kapitalo sumą, sudarytą iš įgytų teisių į pensiją, kai šios neviršija valstybėje narėje nustatytos ribos. Valstybė narė informuoja Komisiją apie taikomą ribą.

    2. Valstybės narės gali leisti papildomo pensinio draudimo sistemose:

     

    (a) nesaugoti įgytų teisių, bet leisti iš papildomo pensinio draudimo sistemos išmokėti arba pervesti kapitalo sumą, sudarytą iš įgytų teisių į pensiją, kai šios neviršija valstybėje narėje nustatytos ribos. Valstybė narė informuoja Komisiją apie taikomą ribą;

     

    (b) leisti iš darbo išeinančiam darbuotojui (-ai) nutraukus darbą ir toliau mokėti įmokas pagal tą pačią papildomo pensinio draudimo sistemą. Valstybės narės informuoja Komisiją apie šios nuostatos taikymo sąlygas.

    Pakeitimas 18

    7 straipsnio 1 dalis

    1. Nepažeisdamos už profesinės pensijos skyrimą atsakingų įstaigų įsipareigojimų, nustatytų Direktyvos 2003/41/EB 11 straipsnyje dėl nariams ir išmokų gavėjams suteikiamos informacijos, valstybės narės imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad už papildomo pensinio draudimo sistemų administravimą atsakingi asmenys informuotų darbuotojus apie išėjimo iš darbo pasekmes teisėms į papildomą pensiją.

    1. Nepažeisdamos už profesinės pensijos skyrimą atsakingų įstaigų įsipareigojimų, nustatytų Direktyvos 2003/41/EB 11 straipsnyje dėl nariams ir išmokų gavėjams suteikiamos informacijos, valstybės narės imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad už papildomo pensinio draudimo sistemų administravimą atsakingi asmenys informuotų darbuotojus (-as) apie išėjimo iš darbo pasekmes teisėms į papildomą pensiją.

    Pakeitimas 19

    7 straipsnio 2 dalies įvadas

    2. Darbuotojų prašymu jiems per priimtiną laikotarpį pateikiama pakankamai informacijos, susijusios su:

    2. Darbuotojų prašymu jiems (joms) per priimtiną laikotarpį pateikiama pakankamai informacijos, susijusios su:

    Pakeitimas 20

    7 straipsnio 3 dalis

    3. Paprašius, už papildomos pensinio draudimo sistemos administravimą atsakingi asmenys laukiančiam pensijos gavėjui pateikia informaciją apie dar neįsigaliojusias teises į pensiją ir apie visus taisyklių, reguliuojančių su šiomis teisėmis susijusią papildomo pensinio draudimo sistemą, pakeitimus.

    3. Paprašius, už papildomos pensinio draudimo sistemos administravimą atsakingi asmenys laukiančiam pensijos gavėjui pateikia informaciją apie dar neįsigaliojusias teises į pensiją ir apie visus taisyklių, reguliuojančių su šiomis teisėmis susijusią papildomo pensinio draudimo sistemą, pakeitimus.

    (Vertėjo pastaba: šis pakeitimas lietuvių k. versijai įtakos neturi.)

    Pakeitimas 21

    7 straipsnio 4 dalis

    4. Šiame straipsnyje nurodyta informacija pateikiama raštiškai ir suprantamu būdu.

    4. Šiame straipsnyje nurodyta informacija suinteresuotam asmeniui pateikiama raštiškai ir suprantamu būdu.

    PROCEDŪRA

    Pavadinimas

    Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl teisių į papildomą pensiją perkėlimo gerinimo

    Nuorodos

    KOM(2005)0507 – C6‑0331/2005 – 2005/0214(COD)

    Atsakingas komitetas

    EMPL

    Nuomonę pateikė
    Paskelbimo plenariniame posėdyje data

    FEMM
    19.1.2006

    Glaudesnis bendradarbiavimas – paskelbimo plenariniame posėdyje data

     

    Nuomonės referentė
    Paskyrimo data

    Astrid Lulling
    28.11.2006

    Pakeistas nuomonės referentas

    -

    Svarstymas komitete

    21.2.2006

    21.3.2006

    2.5.2006

    11.7.2006

     

    Priėmimo data

    11.7.2006

    Galutinio balsavimo rezultatai

    +:

    –:

    0:

    17

    0

    9

    Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

    Edit Bauer, Emine Bozkurt, Hiltrud Breyer, Maria Carlshamre, Edite Estrela, Ilda Figueiredo, Věra Flasarová, Lissy Gröner, Zita Gurmai, Lívia Járóka, Rodi Kratsa-Tsagaropoulou, Urszula Krupa, Astrid Lulling, Doris Pack, Marie-Line Reynaud, Teresa Riera Madurell, Raül Romeva i Rueda, Amalia Sartori, Eva-Britt Svensson, Britta Thomsen, Anna Záborská

    Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

    Iratxe García Pérez, Lidia Joanna Geringer de Oedenberg, Anna Hedh, Mary Honeyball, Christa Klaß, Karin Resetarits

    Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (178 straipsnio 2 dalis)

    -

    Pastabos (pateikiamos tik viena kalba)

    -

    • [1]  Dar nepaskelbta OL.

    PROCEDŪRA

    Pavadinimas

    Teisių į papildomą pensiją perkėlimo gerinimas

    Nuorodos – procedūros numeris

    KOM(2005)0507 - C6-0331/2005 - 2005/0214(COD)

    Konsultavimosi su Parlamentu data

    21.10.2005

    Atsakingas komitetas

    Paskelbimo per plenarinį posėdį data

    EMPL

    13.12.2005

    Nuomonę teikiantis(-ys) komitetas(-ai)

    Paskelbimo per plenarinį posėdį data

    ECON

    13.12.2005

    IMCO

    13.12.2005

    FEMM

    19.1.2006

     

    Nuomonė(-s) nepareikšta(-os)

    Sprendimo data

    IMCO

    21.11.2005

     

     

     

    Pranešėjas(-ai,

    Paskyrimo data

    Ria Oomen-Ruijten

    27.10.2005

     

     

    Svarstymas komitete

    4.5.2006

    21.6.2006

    10.7.2006

    13.9.2006

     

    24.1.2007

    20.3.2007

     

     

    Priėmimo data

    21.3.2007

     

     

     

    Galutinio balsavimo rezultatai

    +:

    –:

    0:

    28

    5

    5

    Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

    Jan Andersson, Roselyne Bachelot-Narquin, Edit Bauer, Jean-Luc Bennahmias, Emine Bozkurt, Iles Braghetto, Milan Cabrnoch, Alejandro Cercas, Ole Christensen, Christina Christova, Proinsias De Rossa, Harald Ettl, Richard Falbr, Carlo Fatuzzo, Ilda Figueiredo, Karin Jöns, Jan Jerzy Kułakowski, Jean Lambert, Thomas Mann, Jiří Maštálka, Ana Mato Adrover, Maria Matsouka, Ria Oomen-Ruijten, Csaba Őry, Siiri Oviir, Marie Panayotopoulos-Cassiotou, Pier Antonio Panzeri, Jacek Protasiewicz, Elisabeth Schroedter, José Albino Silva Peneda, Kathy Sinnott, Jean Spautz, Gabriele Stauner, Anne Van Lancker, Gabriele Zimmer

    Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai(-ės)

    Mario Mantovani, Dimitrios Papadimoulis, Patrizia Toia