PRANEŠIMAS dėl būsto ir regioninės politikos
28.3.2007 - (2006/2108(INI))
Regioninės plėtros komitetas
Pranešėjas: Alfonso Andria
PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS
dėl būsto ir regioninės politikos
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į struktūrinių fondų reguliavimą 2007–2013 m.,
– atsižvelgdamas į 2006 m. rugsėjo 26 d. Rezoliuciją dėl teminės miesto aplinkos strategijos[1],
– atsižvelgdamas į 2005 m. spalio 13 d. Rezoliuciją dėl miesto dimensijos plėtros kontekste[2],
– atsižvelgdamas į Tarybos 2001 m. vasario 12 d. rezoliuciją dėl architektūros kokybės miesto ir kaimo aplinkoje[3],
– atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Sanglaudos politika ir miestai: miestų ir aglomeracijų įnašas į ekonomikos augimą bei darbo vietų kūrimą regionuose“ (COM(2006)0385),
– atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Teminės miesto aplinkos strategija“ (COM(2005)0718),
– atsižvelgdamas į 2005 m. birželio 22 d. Komisijos Žaliąją knygą apie energijos vartojimo efektyvumą arba kaip mažesnėmis sąnaudomis sutaupyti daugiau energijos (COM(2005)0265),
– atsižvelgdamas į 2005 m. gruodžio 7 d. Bristolio susitarimą, kuriame tarp aštuonių tvaraus miesto požymių minima ir kokybiška, gerai apgalvota ir sukurta miesto aplinka,
– atsižvelgdamas į Europos Tarybos Socialinę chartiją – patikslinta redakcija (STE 163), pasirašyta 1996 m. gegužės 3 d. Strasbūre,
– atsižvelgdamas į Europos būsto chartiją, kurią 2006 m. balandžio 26 d. priėmė Europos Parlamento tarpfrakcinė grupė miestų apgyvendinimo klausimais,
– atsižvelgdamas į Vankuverio deklaraciją dėl žmonių apgyvendinimo, kuri buvo paskelbta Jungtinių Tautų konferencijoje dėl padoraus būsto (Būstas I), įvykusioje 1976 m. gegužės 31 d. – birželio 11 d. Vankuveryje,
– atsižvelgdamas į Regionų komiteto nuomonę (345/2006) ir į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (407/2007), taikant jų Darbo tvarkos taisyklių 117 ir 118 straipsnius,
– atsižvelgdamas į savo Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Regioninės plėtros komiteto pranešimą ir Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (A6‑0090/2007),
A. kadangi padoraus būsto prieinama kaina stygius daro tiesioginę įtaką piliečių gyvenimui, riboja jų socialinio įtraukimo ir mobilumo galimybę tiek miesto, tiek ir kaimo vietovėse,
B. kadangi daugelis Europos Sąjungos miestų patiria rimtų su būstu susijusių problemų: per didelė arba nepakankama pasiūla, atsižvelgiant į regioną arba šalį, benamių problema, padidėjusios būsto įsigijimo ir priežiūros išlaidos, bloga pastatų būklė; kadangi prasta priežiūra dažnai sąlygoją esamo būsto paveldo išardymą, o tai, neesant integruotos vystymo strategijos, gali sukelti naujus skirtumus miesto planavime;
C. kadangi miesto būsto problema nagrinėtina platesniame miesto planavimo kontekste ir todėl yra susijusi su tam tikrų rajonų skurdinimo, aplinkos būklės pablogėjimo (oro ir vandens užterštumas, triukšmas, šiukšlės, eismo spūstys ir t. t.), viešųjų paslaugų prieinamumo, saugumo ir kt. sutrikimo problemomis,
D. kadangi būsto prieinamumo sunkumai yra socialinės segregacijos ir „getų“ plitimo reiškinių pagrindas,
E. kadangi demografiniai pasikeitimai ir masinė emigracija kai kuriuose regionuose gali lemti būsto paklausos sumažėjimą, laisvų būstų atsiradimą ir kultūrinės infrastruktūros išnykimą, ypač žinant, kad tai atsilieps gyvenimo kokybei šiuose kvartaluose, kuriuose ir toliau gyvena skurdžiai gyvenančių socialinei kategorijai priklausantys žmonės,
F. kadangi nedidelės pajamos, padidėjusios energijos kainos ir neadekvačios šildymo ir izoliacijos sistemos sąlygoja energetikos skurdą ir energetinį išskyrimą,
G. kadangi apgyvendinimo problema negali būti išspręsta vien tik pastačius būstų, kadangi ji susijusi ir su socialinėmis infrastruktūromis (kultūros centrai, bibliotekos, stadionai, susitikimo vietos ir t. t.), kurios yra svarbus socialinio įtraukimo veiksnys, kovojant su susvetimėjimu, kuris plačiai paplitęs didelėse miestų aglomeracijose,
H. kadangi socialinė atskirtis prieštarauja Europos socialiniam modeliui,
I. kadangi būtina išsaugoti miestų ir kvartalų centrų gyvybiškumą, taip pat pastatų, kurie laikomi istoriniais paminklais, vertę,
K. kadangi yra svarbu atkurti ir pritaikyti pramonines dykynes (angl. brownfield sites) ir apsaugoti žaliąsias vietas (angl. greenfield sites),
L. kadangi sanglaudos politikos finansinės priemonės prisideda prie sparčios miesto erdvių plėtros ir skatina atkurti kolektyvines erdves, įgyvendinti saugumo ir nusikalstamumo prevencijos priemones ir kurti mechanizmus, skatinančius taupyti vandenį ir energiją, remti socialinę integraciją ir t.t.,
M. atsižvelgiant į specifines didelių surenkamų statinių problemas, susijusias tiek su pastatų kokybe, tiek ir su sunkumais, kylančiais dėl infrastruktūros rekonstrukcijų (konservacijos ir renovacijų darbų finansavimas ir atitinkamų technologijų ir technikos tyrimai),
N. kadangi naujajame Europos regioninės plėtros fondo reglamente būstas naujosiose valstybėse narėse tapo remtinas daugeliu specialiųjų atvejų[4],
O. kadangi yra iškilę su gyvenamosios aplinkos nuosavybe susijusių problemų, ypač kalbant apie tas, kurių priežastis yra netinkamas tiek nuomos, tiek ir nuosavybės perleidimo reglamentavimas kai kuriose valstybėse narėse, kur palyginti neseniai įvyko privatizacija,
P. kadangi buvo sudaryta Europos bendrijos septintoji bendroji mokslinių tyrimų, technologijų plėtros ir demonstravimo veiklos programa[5],
Q. kadangi buvo imtasi finansinių iniciatyvų JEREMIE (bendri Europos ištekliai mažoms ir vidutinėms įmonėms)[6] ir JESSICA (bendra Europos parama tvarioms investicijoms miestuose)[7], įgyvendinamų bendradarbiaujant su Europos investicijų fondu (EIF) ir Europos investicijų banku (EIB),
R. kadangi butų sektorius yra svarbus darbo vietų šaltinis statybų ir atnaujinimo, miesto planavimo, artimų paslaugų ir finansinių paslaugų srityje,
S. kadangi Užimtumo, socialinių reikalų, sveikatos apsaugos ir vartotojų reikalų ministrų taryba benamių ir atskirties, susijusios su apgyvendinimu, klausimą iškėlė kaip Europos socialinės sanglaudos ir socialinės apsaugos strategijos prioritetą,
T. kadangi investicijos į socialinį būstą vaidina ir ateityje vaidins pagrindinį vaidmenį padarant būsto rinką prieinamą daugeliui asmenų, kurie priešingu atveju tokios galimybės neturėtų,
1. mano, kad teisė į tinkamą būstą derama kaina yra svarbi kiekvieno Europos Sąjungos piliečio teisė, kuri yra įtvirtinta daugelyje tarptautinių chartijų ir valstybių narių konstitucijų;
2. mano, kad būsto renovacija socialiniais ir energijos taupymo tikslais nėra vien tik miesto problema ir kad daugeliui sunkumų, susijusių su būstu, su kuriais susiduria kaimo vietovės, ypač naujose sanglaudos šalyse, turi būti skiriamas reikiamas dėmesys;
3. siekia Europos lygiu nustatyti kokybės rodiklius, apibrėžiančius sąvoką „tinkamas būstas“;
4. pabrėžia, kad ES yra svarbu priimti Europos būsto chartiją pagal Parlamento tarpfrakcinės grupės miestų apgyvendinimo klausimais darbą ir vadovaujantis chartija, kuriai pritarė atstovaujamos politinės frakcijos;
5. pabrėžia būtinybę Lisabonos strategijos kontekste sustiprinti pagalbos apsirūpinant būstu teisę ir kitas socialines teises, norint užtikrinti realų darbuotojų mobilumą;
6. nori, kad atsakingos nacionalinės ir vietos valdžios institucijos patvirtintų priemones, skirtas palengvinti pirmo būsto įsigijimą jauniems žmonėms;
7. ragina Komisiją įtraukti būsto klausimą į diskusijas apie miestus ir tvarų regionų vystymąsi bei į tarpžinybinės grupės, įkurstos koordinuoti politikos sritis, liečiančias miestų matmenį, darbo programą;
8. pabrėžia saugumo problemų svarbą:
· susijusių su nusikalstamumu, ypač nepalankių sąlygų rajonuose,
· susijusių su pastatais (statybos ir eksploatavimo taisyklės),
· susijusių su elektros energijos ir dujų, vandens, nuotekų ir šildymo infrastruktūra (dabartinių sistemų saugumas ir atkūrimo technologija ir pasenusių kanalizacijos sistemų pakeitimas);
9. taip pat mano, kad būtina nuosekliai vertinti skirtingus tvariosios plėtros aspektus (solidarumas, aplinka ir energija, prieinamumas, sveikata, saugumas ir naudojimo kokybė) ir užtikrinti, kad būsto pagerinimo išlaidos atitiktų apgyvendinimo priemones;
10. pabrėžia kultūros centrų, tarpkultūrinio dialogo ir bendrų keleto kvartalų projektų svarbą, kadangi jie sudaro galimybę skatinti įvairių miestuose, priemiesčiuose ir kaimo vietovėse gyvenančių bendruomenių integraciją;
11. pabrėžia būtinybę į svarstymus apie specifinę būsto ir gyvenamosios aplinkos problematiką įtraukti būstą kaimo vietovėje siekiant sustiprinti jo dalyvavimą subalansuotoje teritorijų planavimo ir kovos su kaimo zonų tuštėjimu politikoje; ypač atsižvelgiant į daugelį šioms vietoms būdingų sunkumų, pavyzdžiui: mažas gyventojų pajamas, retą apgyvendinimą ir nusidėvėjimą, nepakankamą kiekį nuomojamo ir socialinio būsto ir kt.
12. atkreipia dėmesį į būsto, esančios mažuose miestuose, specifiką; mano, kad jie traukia kaimo gyventojus ne tik siūlomomis darbo vietomis, bet ir tuo, kad miestuose sudaryta galimybė įgyti aukštesnį išsilavinimą ir kvalifikaciją, taip pat todėl, kad jie atitinka poreikius sveikatos ir kultūros srityje; pabrėžia, kad būtina palaikyti šį mažų miestų atliekamą vaidmenį, kadangi jis labai glaudžiai susijęs su kaimo vietovių restruktūrizacija, ypač sveikatos apsaugos paslaugų srityje, vidurinio mokslo, MVĮ plėtros, turizmo, balneoterapijos ir kt. srityse;
13. mano, kad kaimo vietovėse būtina pasiūlyti įsigijimą, senų pastatų atkūrimą arba renovaciją skatinančias priemones, remti valstybines ir privačias organizacijas, teikiančias patarimus ir individualią pagalbą įsikuriant tiek privatiems asmenims, tiek ir specialistams, tai pat pagerinti valstybinio ir privataus socialinio būsto, tiek naujo, tiek ir renovuoto, pasiūlą;
14. ragina Komisiją atlikti minėto klausimo studiją, o valstybes nares pagerinti duomenų bazes siekiant geriau atsižvelgti į būsto užimtumo įvairiapusiškumą ir būstą traktuoti globalioje gyventojų senėjimo, tradicinių šeimos struktūrų kaitos ir ypatingos jaunimo padėties perspektyvoje; be to, ragina valstybes nares atkreipti dėmesį į prieigą prie techninių, socialinių, kultūrinių bei transporto infrastruktūrų panaudojimo ir prevenciškai būstą traktuoti globalioje gyventojų senėjimo ir skaičiaus mažėjimo perspektyvoje;
15. pabrėžia, kad, atsižvelgiant į subsidiarumo principą, būsto problemos, kaip nacionalinis klausimas, turėtų būti svarstomos vietos lygmeniu ir kad tokiu atveju reikėtų teikti pagalbą vietos savivaldos institucijoms;
16. mano, kad susidūrus su sudėtingais veiksniais, darančiais įtaką būstui, yra būtina laikytis bendro požiūrio, pagrįsto subsidiarumo ir artumo principais, ir užtikrinančio, kad skirtingi elementai, sudarantys sąlygas palengvinti būsto įsigijimą ir pagerinti statybų kokybę, pagerinti gyvenimo kokybę visoms kartoms ir miesto bei kaimo aplinkos patrauklumą, bus įgyvendinami vienu metu,
17. pabrėžia, jog atsižvelgiant į tai, kad didžioji dalis socialinio būsto nėra išsidėsčiusi sveikatai naudingose vietovėse ir kad jo kokybė neleidžia užtikrinti gerų gyvenimo sąlygų, apgyvendinimą būtina skatinti ne tik plėtros veiksmais, finansuojamais iš Europos regioninės plėtros fondų, bet ir gerinti socialinio būsto gyventojų sveikatą, aplinką, taigi ir jų gyvenimo kokybę;
18. taip pat mano, kad šis integruotas požiūris gali būti žymiai sėkmingesnis, jeigu jį įgyvendins vietinės ir regioninės valdžios institucijos, užtikrinančios visumos viziją, optimalų politikos sričių ir iniciatyvų, įgyvendinamų aglomeracijoje, koordinavimą ir ilgalaikę aglomeracijos plėtros viziją; todėl ragina valstybes nares, vadovaujantis Tarybos 2006 m. liepos 11 d. Reglamento Nr. 1083/2006, nustatančio bendrąsias nuostatas dėl Europos regioninės plėtros fondo, Europos socialinio fondo ir Sanglaudos fondo bei panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 1260/1999, 11 straipsniu, įtraukti miestus į struktūrinių fondų, skirtų bendrai finansuoti remtinus miestų veiksmus, vadovaujantis veiksmų programomis, programavimą ir valdymą ir jiems pavesti įgyvendinimą;
19. ragina valstybes nares ir vietos valdžios institucijas užtikrinti, kad rengiant būsto rėmimo programas, kurioms teikiamos Bendrijos subsidijos, vietos bendruomenės, vadovaudamosi Tarybai pirmininkaujančios Suomijos rekomendacijomis, pavadintomis „Sveikata visose politikos srityse“ (angl. Health in all policies), atliktų poveikio sveikatai įvertinimą, kuris leistų į sunkesnę socialinę padėtį patekusiems asmenims užtikrinti sveiką aplinką;
20. pabrėžia įvairių lygių vietos, regionų ir valstybės valdžios institucijų dialogo ir veiksmų derinimo būtinybę, siekiant užtikrinti viešo įsikišimo vienodumą bei socialinę atsakomybę horizontaliu (tarp visų su būstu susijusių Bendrijos politikos sričių), vertikaliu (tarp subjektų, su būstu susijusių įvairiais lygmenimis – Europos, valstybiniu, regioniniu ir vietos) ir mišriu (tarp valstybės valdžios institucijų, socialinių ekonominių subjektų ir pilietinės visuomenės) koordinavimu; taip pat nori, kad priimant bendrus sprendimus miesto aplinkos atkūrimo, rekonstrukcijos valdymo ir išsaugojimo veiksmų srityje aktyviai dalyvautų gyventojai ir jų organizacijos;
21. skatina didesnį finansinių srautų ir politikos sričių, darančių įtaką būstui, koordinavimą, ypač atsižvelgiant į FEDER remiamų veiksmų – JESSICA ir JEREMIE finansinių priemonių, savitarpio papildymą ir Septintąją bendrąją mokslinių tyrimų programą ir kitas Bendrijos, valstybines, regionines ir vietos iniciatyvas būsto ir miesto atnaujinimo srityje, o svarbiausia, į istorinių miesto kvartalų gyvenamųjų namų modernizavimą ir renovaciją;
22. tikisi, kad teisės aktų, reglamentuojančių sanglaudos politiką, naujo persvarstymo, numatyto 2009 m., perspektyvoje būtų iš naujo pradėti debatai dėl galimybės naudotis Bendrijos fondais, skirtais būsto statybai, išplėtimo visoms valstybėms narėms, siekiant taupyti energiją ir saugoti aplinką, nes kol kas ši galimybė buvo prieinama tik tam tikroms šalims, atsižvelgiant į tai, kad būsto poreikiai yra kritinis ir visai Europai bendras klausimas; prašo Komisijos ir Europos investicijų banko (EIB) įgyvendinti JESSICA iniciatyvą, susijusią su bendromis miestų plėtros programomis, visoms šalims vienodai, taikant tas pačias sąlygas, įskaitant būstą pagal integruotą vystymosi metodą;
23. skatina suinteresuotas valstybes nares visiškai išnaudoti Europos regioninės plėtros fondo skirtas lėšas būsto srityje;
24. prašo Komisijos struktūrinių fondų panaudojimo kontrolės metu stebėti, kad Europos struktūriniams fondams finansuojant būsto statybas būtų kruopščiai laikomasi Reglamento (EB) Nr. 1080/2006 (2006 m. liepos 5 d. reglamentas dėl Europos regioninės plėtros fondo) 6 konstatuojamosios dalies ir kad subsidijuojamos būsto statybos, su socialiniu ir ribotu nuomos mokesčiu, atitinkančiu valstybės pagalbos principus, leistų aprūpinti tinkamu būstu į sunkesnę padėtį patekusias socialines grupes;
25. patvirtina savo paramą stiprinti valstybės institucijų, socialinių ekonominių dalyvių ir pilietinės visuomenės partnerystę, kuri neapsiriboja tik viešąja ir privačia partneryste (PPP), ypač modernizuojant surenkamuosius statinius ir atkuriant pramonines dykynes;
26. remia Komisijos pradėtą kampaniją, skatinančią tvarią energiją, kuria siekiama Europos piliečius supažindinti su vidaus vartojimo sumažėjimu; taip pat ragina Komisiją remti plačią informavimo kampaniją pagal energijos efektyvumo veiksmų planą;
27. prašo Komisijos palengvinti naujų technologijų ir efektyvesnių statybos gaminių, sudarančių sąlygas vartoti mažiau energijos, skleidimą būsto sektoriuje;
28. skatina Komisiją veiksmingai tęsti bandomuosius veiksmus socialinės gyvenamosios aplinkos srityje pagal SAVE[8] programą, norint skatinti ir skleisti atrinktus pavyzdinius projektus energetikos efektyvumo srityje;
29. Komisiją kurti būstui skirtus teminius tinklus, panašius į įgyvendintuosius pagal programą URBACT; šiame kontekste susidomėjusi priima Komisijos iniciatyvą „Regionų ekonominiai pokyčiai“ (COM(2006)0675) ir laukia šios iniciatyvos įgyvendinimo būdų;
30. skatina Komisiją sukurti interneto tinklalapį visomis oficialiomis Sąjungos kalbomis – bendradarbiavimo ir keitimosi informacija ir pažangiąja patirtimi forumui pagal Europos miestų žinių tinklo pavyzdį (EMŽT, angl. European Urban Knowledge Network);
31. prašo Komisijos parengti tyrimą, kur kompetencija ir atsakomybė būtų padalyta tarp valstybinio, regioninio ir vietos lygmens ir būtų pateiktas teisinis būsto pagrindas visose valstybėse narėse; tiki, kad toks tyrimas sudarytų galimybę priimti sąmoningus sprendimus ir nustatyti galimas ES veiklos sritis remiant būstą, norint užtikrinti realią Bendrijos priemonių pridėtinę vertę santykiuose su valstybiniais, regioniniais ir vietos veiksmais;
32. tvirtai remia idėją supaprastinti biurokratiją visais lygmenimis, norint teritorijos planavimą ir valdymą padaryti veiksmingesnį;
33. pabrėžia operatorių mokymo vietoje svarbą su specialiu pasirengimu miestų planavimo, statybų, esamo architektūrinio paveldo atkūrimo, valdymo ir išsaugojimo srityse ir skatina mokymo veiksmus Europos socialinio fondo (ESF) pagrindu;
34. pabrėžia, kaip teritorijų tvarkymo institucijoms teritorijų tvarkymo ir įsikišimo planavimo ir įgyvendinimo politikos sričių nustatymo etapu svarbu atsižvelgti į būsto, viešųjų paslaugų ir miesto transporto prieigą neįgaliems asmenims, taip pat numatyti žaidimų ir rekreacines aikšteles vaikams ir jaunimui;
35. skatina EIB ir Europos Komisiją įgyvendinti, vadovaujantis JEREMIE ir derinant su JESSICA iniciatyva, strategiją, skirtą skatinti sparčią pastatų srities plėtrą, daugiausia naujosiose valstybėse narėse, ir suteikti struktūrinę paramą būsto plėtrai ir mobilizuoti vietos ir regioninius išteklius miesto projektams;
36. skatina valstybines, regionines ir vietos valdžios institucijas valstybėse narėse nustatyti miestų ir teritorijų situacijų įvairiapusiškumą bei nustatyti ir iš naujo apsvarstyti būsto politiką, vadovaujantis ilgalaikio stabilumo principu;
37. ragina nacionalines, regionines ir vietos valdžios institucijas skubiai imtis spręsti vieną iš svarbiausių būsto politikos problemų – benamių klausimą;
38. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms, Regionų komitetui ir Europos Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui.
- [1] Priimti tekstai, P6_TA(2006)0367.
- [2] OL C 233 E, 2006 9 28, p. 127.
- [3] OL C 73, 2001.3.6, p. 6.
- [4] 2006 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1080/2006 dėl Europos regioninės plėtros fondo: 7 straipsnio 2 dalis ir atsižvelgiant į 5 ir 6 dalis.
- [5] Europos Bendrijos septintoji bendroji mokslinių tyrimų, technologijų plėtros ir demonstravimo veiklos programa (2007-2013 m. )
- [6] Jungtinų Europos išteklių mažoms ir vidutinėms įmonėms (Jeremie) programa.
- [7] Bendrosios Europos paramos tvarioms investicijoms miestuose programa
- [8] SAVE – daugiametė energetikos efektyvumo skatinimo programa.
AIŠKINAMOJI DALIS
Nors Sutartimi Europos Sąjungai nėra suteikta specialioji kompetencija būsto srityje, daugelis Bendrijos politikos sričių (ypač aplinkos, energijos, transporto, socialinės politikos ar bendrą rinką skatinančių priemonių) įvairiose ES valstybėse narėse daro tiesioginę ar netiesioginę įtaką būsto sąlygoms.
Taip pat pažymėtina, kad naujajame FEDER reglamente būstas naujosiose valstybėse narėse tapo remtinas daugeliu specialiųjų atvejų ( 7 straipsnio 2 dalis ir atsižvelgiant į 5 ir 6 dalis), todėl dalis atsakomybės šioje srityje yra perduota ES.
Būstas taip pat yra įtrauktas į išsamesnius svarstymus apie miestų patrauklumą, atsižvelgiant į galimą augimo stiprinimą ir darbo vietų kūrimą, taigi prisideda prie Lisabonos darbotvarkės įgyvendinimo. Miestų indėlis į augimą ir užimtumą taip pat įvertintas Bendrijos sanglaudos strateginėse gairėse.
Europos Parlamentas šiuo klausimu daugelyje rezoliucijų[1] yra pasisakęs už konkrečias priemones, skatinančias miesto aplinkos plėtrą ir didesnės atsakomybės perdavimą vietos sprendimus priimantiems asmenims, kuriems, norint pagerinti miestų kasdienybę, tektų nustatyti miesto valdymo ir transporto planus.
Galiausiai Europos būsto chartijoje, kurią 2006 m. balandžio 26 d. priėmė Europos Parlamento tarpfrakcinė grupė miestų apgyvendinimo klausimais, būstas apibrėžiamas kaip pirminio būtinumo turtas, pagrindinė socialinė teisė, sudaranti Europos socialinio modelio pagrindą ir žmogiškojo orumo grandį.
Šioje plotmėje svarbu nustatyti veiksnius, darančius įtaką būstui, siekiant įgyvendinti „socialiai atsakingą“ politiką ir padaryti būstą prieinamą visiems. Tai susiję su veiksmais erdvinės segregacijos ir „getų“ plitimo reiškiniams išspręsti ir atsaku į socialinius ekonominius iššūkius, kylančius dėl gyventojų senėjimo, tuo pačiu metu nagrinėjant būsto problemą platesnėje tvaraus miestų vystymosi perspektyvoje.
Šiame pranešime siūloma pagrindinį dėmesį skirti būstui, atsižvelgiant į tris pagrindines ašis:
1. Socialinę dimensiją
2. Aplinkos ir energetikos dimensiją
3. Koordinavimo dimensiją.
1. Socialinė dimensija
Padoraus būsto prieinama kaina, Europos būsto chartijoje laikomo pagrindine teise, stygius daro tiesioginę įtaką piliečių gyvenimui, riboja jų socialinio įtraukimo galimybę ir jų studijų, profesinio mokymo ir tobulėjimo pasirinkimą.
Tai savo ruožtu daro įtaką konkurencingumui, užimtumui ir ekonomikos plėtrai apskritai. Pastarąjį dešimtmetį būsto kainos nuolat augo beveik visose ES šalyse. Šis augimas sukėlė mažesnį namų ūkių gebėjimą suvartoti kitų prekių, o tai ilgainiui sudaro kliūtį tvariam augimui.
Būsto prieinamumo ir jo kokybės problemos sukelia socialinės segregacijos problemas: neturtingesni asmenys lieka ir toliau telkiasi probleminiuose rajonuose, o turtingesni keliasi į kitus rajonus. Į šią plotmę taip pat įtraukiamos benamių problema, migrantų, atvykusių tiek iš kitų Europos Sąjungos regionų, tiek iš trečiųjų šalių, socialinio įtraukimo problemos ir priemiesčių problema, kuri daugelio valstybių narių miestuose reiškiasi pakartotiniais smurto protrūkiais.
Atsižvelgiant į šį kontekstą, kultūra gali būti vertinga priemonė skirtingų bendruomenių, sudarančių miestus ir jų priemiesčius, integracijai palengvinti. Kultūros centrų kūrimas ar rajonų bendradarbiavimo projektų įgyvendinimas taip pat gali leisti užmegzti kultūrų dialogą, ypač tuose miestuose ir rajonuose, kur imigrantų santalka yra didelė, ir ten, kur ypač ryškios integracijos problemos. Todėl svarbu kultūrinę veiklą įtraukti į integruotą miesto planavimo ir atgaivinimo metodą.
Socialinė atskirtis yra priešinga Europos socialiniam modeliui, kuriuo kiekvienam piliečiui suteikiamos ateities perspektyvos. Todėl būtina užtikrinti kuo didesnę socialinę sanglaudą ir ypač palengvinti jaunimo ir pagyvenusių asmenų įtraukimą. Tai įtraukiama į istorinio centro ir pakraščių, turtingų ir neturtingų rajonų, miesto ir užmiesčio teritorijos santykių pervertinimo planą.
Taip pat pažymėtina, kad būsto sritis yra svarbus užimtumo šaltinis tiek pačios statybos srityje, tiek ir atnaujinimo, planavimo, artimų paslaugų ir finansinių paslaugų srityse.
2. Aplinkos ir energetikos dimensija
Miesto būsto vystymo strategija yra platesnės bendrosios miesto vystymo strategijos dalis. Būsto problemos neapsiriboja atskirais statybos ir teritorijos planavimo klausimais, tačiau joms daro įtaką blogas miesto planavimas, todėl tam tikri rajonai, paveikti blogėjančios aplinkos (oro ir vandens užterštumo, triukšmo, atliekų, eismo grūsčių ir kt.) ir viešųjų paslaugų, prieinamumo, saugos ir kt. lygmens sutrikimų, tampa vis mažiau patrauklūs ir skendi skurde.
Skurdą dažnai didina energetikos problemos. Kylančios energijos kainos daro eksploataciją racionalesnę (priemonių ir technologijų, skatinančių energijos taupymą ir tvarios energijos naudojimą, naujų energijos šaltinių vystymas), bet mažos pajamos, padidėjusios energijos kainos ir neadekvačios šildymo ir izoliacijos sistemos sukelia kuro lemiamą skurdą (angl. fuel poverty[2] ir energetinės atskirties reiškinius. Svarbu atsižvelgti į tai, kad būsto srityje galima sutaupyti daugiausia energijos – manoma, kad 27 proc. sunaudoto energijos kiekio, kaip yra pabrėžusi Europos Komisija savo energijos veiksmų plane.
Taip pat pažymėtina miesto aplinkos įtaka miestų sąlygoms. Miestų centrų atsisakymas ir plėtimasis į pakraščius sukelia daugelį organizacinių problemų, pirmiausia veikiančių transportą (visuomeninio transporto spūstys, priklausomybė nuo nuosavų automobilių), aplinkos apsaugą (padidėjęs energijos suvartojimas, asmeninių automobilių sukeltas užterštumas) ir galimybę gauti paslaugas, o tai daro įtaką miesto ir jo gyventojų socialinei ir ekonominei padėčiai.
Būsto patrauklumas lemia veiksmingų, nebrangių ir funkcionalių transporto priemonių, leidžiančių pasiekti gyvenimo ir darbo vietas, poreikį. Todėl būtina gyventojams pasiūlyti transporto priemones, kurios pakeistų nuosavą automobilį.
Be to, esminę reikšmę turi geras paslaugų (ypač socialinių, sveikatos, mokymo, prekybos ir viešojo administravimo) prieinamumas gyvenamosiose vietose. Šia prasme didžiausią dėmesį reikėtų skirti neturtingiems rajonams, kuriuose teikiama nedaug artimų paslaugų ir kurių prastas susisiekimas su labiau nutolusiais paslaugomų teikimo punktais.
Saugumas mieste taip pat yra svarbus Europos miestų patrauklumui. Todėl svarbu plėtoti kovos su nusikalstamumu politikos sritis, ypač skurdžiuose rajonuose. Viešųjų erdvių atnaujinimas gali, pvz., leisti užkirsti kelią teisės pažeidimams ir užtikrinti didesnį saugumą. Norint įgyvendinti tokias politikos sritis būtina turėti tinkamą informaciją ir statistinius duomenis, leidžiančius geriau pritaikyti vykdomos politikos sritis.
Taip pat reikia pabrėžti elektros ir dujų bei vandens ir nuotekų paskirstymo infrastruktūros saugumo svarbą, tiek teisės gauti šias paslaugas, tiek ir esamų saugumo sistemų ir naudojamų rekonstrukcijos technologijų srityje. Tai pirmiausia taikoma naujoms Centrinės ir Rytų Europos valstybėms narėms, kur pastatus daugeliu atvejų reikia rekonstruoti laikantis galiojančių saugos taisyklių.
3. Koordinavimo dimensija
Atsižvelgiant į šį kontekstą, kai skirtingos problemos susikerta ir persipina, būtina priimti integruotą metodą, tvirtai pagrįstą subsidiarumo ir artumo principais; tokiu būdu būtų užtikrintas skirtingų elementų, turinčių lemiamą reikšmę gyvenimo kokybei ir miestų aplinkos patrauklumui užtikrinti, įgyvendinamas tuo pačiu metu, laikantis bendros ir dalyvavimo metodikos pagal Lisabonos ir Geteborgo darbotvarkę.
Vietos valdžios institucijos gali lengviau įgyvendinti tokį metodą; jos gali užtikrinti bendrą viziją, optimalų politikos sričių ir aglomeracijoje įgyvendinimų iniciatyvų koordinavimą ir miesto ilgalaikės plėtros viziją.
Siekiant paremti šį metodą, būtina įgyvendinti horizontalųjį (tarp visų su būstu susijusių Bendrijos politikos sričių), vertikalųjį (tarp subjektų, su būstu susijusių įvairiais lygmenimis – Europos, valstybiniu, vietos) ir mišrųjį (tarp valstybės valdžios institucijų, socialinių ekonominių subjektų ir pilietinės visuomenės) koordinavimą.
Be to, miestai, regionai ir valstybės narės privalo turėti keitimosi patirtimi ir gerąja praktika mechanizmą būsto politikos srityse, laikydamiesi URBACT programos, šiuo metu apimančios 17 teminių tinklų ir daugelį darbo grupių, nurodymų.
Reikia ypač įvertinti ir skleisti gerąją praktiką, kurią įgyvendina valstybinės, regioninės ir vietos valdžios institucijos, siekiant konkrečiai vystyti anksčiau minėtą strategiją, atsižvelgiant į skirtingus nuorodos kontekstus. Šis mechanizmas leis įdiegti nuolatinio mokymosi ciklą ir bus vienas iš pagrindinių pridėtinės vertės šaltinių Europos lygmeniu.
Nepaisant to, atsižvelgiant į dalyko sudėtingumą ir poreikį planuoti ir įgyvendinti integruotą metodą vietos lygmeniu, Bendrijos indėlio pridėtinė vertė, palyginti su valstybine, regionine ir vietos kompetencija, – nesiimti teisės aktų leidybos veiksmų, neatitinkančių miesto poreikių ir situacijų įvairovės, tačiau įgyvendinti paramos sistemą keičiantis ir perduodant gerąją praktiką tarp valstybių narių.
- [1] Europos Parlamento rezoliucija dėl teminės miesto aplinkos strategijos (2006/2061(INI)) ir Europos Parlamento rezoliucija dėl miesto dimensijos plėtros kontekste (2004/2258(INI)).
- [2] Apie skurdą dėl kuro kalbama tada, kai daugiau kaip 10 proc. pajamų skiriama sąskaitoms už energiją apmokėti.
PROCEDŪRA
|
Pavadinimas |
Būstas ir regioninė politika. |
|||||||||
|
Procedūros numeris |
||||||||||
|
Atsakingas komitetas |
REGI |
|||||||||
|
Nuomonę teikiantis(-ys) komitetas(-ai) |
EMPL |
|
|
|
|
|||||
|
Nuomonė(-ės) nepareikšta(-os) |
EMPL |
|
|
|
|
|||||
|
Glaudesnis bendradarbiavimas |
|
|
|
|
|
|||||
|
Pranešėjas(-ai) |
Alfonso Andria |
|
||||||||
|
Pakeistas (-i) pranešėjas (-ai) |
|
|
||||||||
|
Svarstymas komitete |
22.11.2006 |
22.1.2007 |
|
|
|
|||||
|
Priėmimo data |
20.3.2007 |
|||||||||
|
Galutinio balsavimo rezultatai |
+: 45 –: 3 0: 1 |
|
||||||||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai |
Alfonso Andria, Stavros Arnaoutakis, Elspeth Attwooll, Tiberiu Bărbuleţiu, Jean Marie Beaupuy, Rolf Berend, Jana Bobošíková, Antonio De Blasio, Vasile Dîncu, Gerardo Galeote, Iratxe García Pérez, Eugenijus Gentvilas, Pedro Guerreiro, Gábor Harangozó, Marian Harkin, Alain Hutchinson, Mieczysław Edmund Janowski, Gisela Kallenbach, Tunne Kelam, Evgeni Kirilov, Sérgio Marques, Miguel Angel Martínez Martínez, Yiannakis Matsis, Miroslav Mikolášik, Jan Olbrycht, Maria Petre, Markus Pieper, Wojciech Roszkowski, Elisabeth Schroedter, Stefan Sofianski, Grażyna Staniszewska, Catherine Stihler, Kyriacos Triantaphyllides, Oldřich Vlasák, Vladimír Železný |
|||||||||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) |
Alfredo Antoniozzi, Jan Březina, Brigitte Douay, Den Dover, Emanuel Jardim Fernandes, Ljudmila Novak, Mirosław Mariusz Piotrowski, Zita Pleštinská, Christa Prets, Toomas Savi, László Surján, Károly Ferenc Szabó, Nikolaos Vakalis |
|||||||||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (178 straipsnio 2 dalis) |
Věra Flasarová |
|||||||||
|
Pateikimo data |
28.3.2007 |
|||||||||
|
Pastabos |
|
|||||||||