Pranešimas - A6-0096/2007Pranešimas
A6-0096/2007

PRANEŠIMAS dėl būsimosios regioninės politikos indėlio didinant ES gebėjimą diegti naujoves

30.3.2007 - (2006/2104(INI))

Regioninės plėtros komitetas
Pranešėjas: Mieczysław Edmund Janowski

Procedūra : 2006/2104(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga :  
A6-0096/2007
Pateikti tekstai :
A6-0096/2007
Priimti tekstai :

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

dėl būsimosios regioninės politikos indėlio didinant ES gebėjimą diegti naujoves

(2006/2104(INI))

Europos Parlamentas,

–    atsižvelgdamas į EB steigimo sutarties 2, 3, 158, 159 ir 160 straipsnius,

–    atsižvelgdamas į Tarybos 2006 m. liepos 11 d. reglamentą (EB) Nr. 1083/2006, kuriame nustatomos bendrosios nuostatos dėl Europos regioninės plėtros fondo, Europos socialinio fondo ir Sanglaudos fondo[1], ir į jo klaidų ištaisymą[2],

–    atsižvelgdamas į Tarybos reglamentą 2006 m. liepos 11 d. (EB) Nr. 1084/2006, įsteigiantį Sanglaudos fondą[3],

–    atsižvelgdamas į 2006 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1080/2006 dėl Europos regioninės plėtros fondo[4],

–    atsižvelgdamas į 2006 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1081/2006 dėl Europos socialinio fondo[5],

–    atsižvelgdamas į 2006 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1082/2006 dėl Europos teritorinio bendradarbiavimo grupės (ETBG)[6],

–    atsižvelgdamas į 2006 m. spalio 6 d. Tarybos sprendimą 2006/702/EB dėl Bendrijos sanglaudos politikos strateginių gairių[7],

–    atsižvelgdamas į 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą dėl Europos bendrijos Septintosios bendrosios mokslinių tyrimų, technologijų plėtros ir demonstravimo veiklos programos (2007–2013 m.)[8],

–    atsižvelgdamas į 2006 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. 1639/2006/ΕB[9] dėl Konkurencingumo ir inovacijų bendrosios programos įsteigimo (2007–2013 m.),

–    atsižvelgdamas į savo 2005 m. kovo 10 d. rezoliuciją dėl mokslo ir technologijų „Europos Sąjungos mokslinių tyrimų rėmimo politikos gairės“[10],

–    atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Sanglaudos politika ekonomikos augimui ir darbo vietų kūrimui skatinti. Strateginės bendrijos gairės“, 2007–2013 m. (COM(2005)0299),

–    atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Tarybai, Europos Parlamentui, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Žinių taikymas praktikoje: įvairialypė ES naujovių strategija“ (COM(2006)0502),

–    atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Tarybai, Europos Parlamentui, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Daugiau mokslinių tyrimų ir naujovių. Investavimas ekonomikos augimui ir užimtumui skatinti. Bendras požiūris“ (COM(2005)0488),

–    atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Tarybai ir Europos Parlamentui „Sanglaudos politika ir miestai. Miestų ir aglomeracijų įnašas į ekonomikos augimą bei darbo vietų kūrimą regionuose“ (COM(2006)0385),

–    atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Trečioji pažangos sanglaudos srityje ataskaita. Naujosios augimo, darbo vietų ir sanglaudos partnerystės link“ (COM(2005)0192),

–    atsižvelgdamas į 2000 m. kovo 23‑24 d. Lisabonos Europos Vadovų Tarybos išvadas,

-    atsižvelgdamas į Feiroje 2000 m. birželio 19–20 d. Europos Vadovų Tarybos patvirtintą Europos mažųjų įmonių chartiją,

–    atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą 2006 m. pavasario Europos Vadovų Tarybai „Metas judėti sparčiau. Naujoji partnerystė siekiant vystymosi ir užimtumo“ (COM(2006)0030),

–    atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Europos Vadovų Tarybai (neformalus susitikimas Lahtyje, Suomijoje, 2006 m. spalio 20 d.) „Naujovėms atvira, šiuolaikiška Europa“ (COM(2006)0589),

–    atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Europos Vadovų Tarybai „Europos technologijos institutas. Tolesni žingsniai jo įkūrimo link“ (COM(2006)0276),

–    atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Regionų ekonominiai pokyčiai“ (COM(2006)0675),

–    atsižvelgdamas į Esko Aho vadovaujamos nepriklausomos ekspertų grupės dėl mokslinių tyrimų ir plėtros bei inovacijų ataskaitą Komisijai „Novatoriškos Europos kūrimas“ (2006 m. sausio mėn.), galutinę Europos mokslinių tyrimų patariamosios tarybos (angl. ERAB) ataskaitą „Regioninio mokslinių tyrimų ir naujovių potencialo skatinimas“(2005 m. lapkričio mėn.) ir Komisijos pranešimą „Novatoriška strategija ir veiksmai: 15 metų regionų patirties rezultatai“ (2005 m. spalio mėn.),

–    atsižvelgdamas į 2006 m. Europos naujovių pažangos ataskaitą (tendencijų lentelę),

–    atsižvelgdamas į Regionų komiteto pozicijas ir nuomones,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Regioninės plėtros komiteto pranešimą ir į Biudžeto komiteto nuomonę (A6-0096/2007),

A.  kadangi regioninė politika ne tik apima projektų tvirtinimą ir struktūrinių fondų valdymą, bet ir atlieka tam tikrą vaidmenį didinant ES gebėjimą diegti naujoves, o tai savo ruožtu apima daug papildomų mokslinių, technologinių, teisinių ir finansinių, ekonominių ir komercinių, organizacinių ir administracinių, energetikos ir aplinkosaugos, švietimo ir socialinių, sveikatos ir kultūros priemonių, skirtų Bendrijoje užtikrinti tvirtą sanglaudą,

B.   kadangi investicijos pačios savaime neužtikrina vystymosi, bet vykdant tinkamą politiką ir remiant pažangius ekonomikos augimo skatinimo būdus gali tapti gyvybiškai svarbia vystymosi priemone,

C.  kadangi didesnis ES gebėjimas diegti naujoves turi padėti mažinti regionų skirtumus, vadovaujantis socialinio solidarumo ir darnaus vystymosi principais,

D.  kadangi visais su naujovėmis susijusiais veiksmais turi būti siekiama naudos žmonėms; kadangi jų išsamus ir harmoningas ugdymas yra būtina visų politikos priemonių įgyvendinimo sąlyga ir kadangi visų veiksmų, kurių ėmėsi ES, pagrindas turi būti jos gyventojų, kaip vietos ir regioninės bendruomenės narių ir kartu valstybių narių piliečių, gerovė (dažnai apibrėžiama kaip gyvenimo kokybė ir ilga gyvenimo trukmė),

E.   kadangi vienodas švietimo ir mokymo prieinamumas visais lygmenimis yra pagrindinė piliečių teisė ir kadangi reikia gerinti nuolatinį mokymą ir suteikti darbuotojams galimybę keisti kvalifikaciją,

F.   kadangi naujovės ES turėtų būti suprantamos kaip dinamiškas ir sąveikus procesas, apimantis, vadovaujantis subsidiarumo principu, daug įvairių suinteresuotų subjektų, įskaitant suinteresuotus regionų ir vietos subjektus,

G.  kadangi naujovės taip pat gali reikšti, kad bus sugrįžta prie gerų, išbandytų ir pasitvirtinusių veiklos būdų, kurie buvo naudojami karta iš kartos, ir kadangi kai kuriais atvejais naujovių diegimo priemonės gali būti skirtos tik kai kuriems regionams,

H.  kadangi kai kurioms priemonėms įgyvendinti reikia didelių išlaidų, o kitoms – tik naujų idėjų ir (arba) gerų, aiškių teisės aktų, kurių būtų laikomasi,

I.    kadangi Lisabonos strategijos tikslas – iki 2010 m. ES padaryti konkurencingiausia pasaulyje ekonomikos požiūriu, į priemones šiam tikslui siekti įtraukiant siekį iki 3 proc. nuo BNP padidinti moksliniams tyrimams bei taikomajai veiklai skiriamas lėšas, ir kadangi regioninius ir vietos centrus reikia aktyviau įtraukti į praktinį Lisabonos strategijos įgyvendinimą,

J.    kadangi 60–70 proc. Bendrijos teisės aktų įgyvendinami regioniniu ir vietos lygmenimis,

K.  kadangi struktūriniai fondai turi būti naudojami lanksčiai, kad būtų galima deramai atsižvelgti į atskirų regionų ypatybes,

L.   kadangi buvo pradėtos taikyti įvairios finansavimo priemonės, įskaitant naująsias JASPERS, JEREMIE ir JESSICA iniciatyvas, ir kadangi EIB veiksmais padedama siekti vystymosi racionaliai panaudojant išlaidas,

M.  kadangi mažos ir vidutinės įmonės (MVĮ) atlieka gyvybiškai svarbų vaidmenį didinant ES gebėjimą taikyti naujoves, nes jos, bet kita ko, lanksčiau ir sparčiau pradeda taikyti naujas technologijas ir naujus veiklos metodus,

N.  kadangi mažos įmonės turi būti laikomos viena pagrindinių Europos naujovių varomųjų jėgų ir kadangi valstybės narės ir Europos Sąjunga yra įsipareigojusios stiprinti mažųjų įmonių naujovių dvasią, jų technologinius pajėgumus ir įsteigti joms prieinamą Bendrijos patentą,

O.  kadangi tvari energijos sektoriaus plėtra – vienas svarbiausių ES uždavinių,

P.   kadangi ekonominė veikla, kaip ji plačiai suvokiama, apima taip pat ir ūkininkavimą,

Q.  kadangi paslaugų sektoriuje uždirbama didelė valstybių narių pajamų dalis (apie 70 proc.),

R.   kadangi ES numatomi demografiniai pokyčiai (nedidelis gimimų skaičius ir gyventojų senėjimas) yra socialinė ES problema, kartu Europos Sąjungai ir paslaugų sektoriui teikianti puikią galimybę diegti naujoves, taip pat ir paslaugų sektoriuje,

S.   kadangi turi būti sukurtos deramos sąlygos naudotis transporto, telekomunikacijų ir informacijos tinklų infrastruktūra,

T.   kadangi kiti pasaulio ekonomikos ir politikos „žaidimo“ veikėjai nesėdi sudėję rankų, bet taip pat ieško naujų sprendimų ir kadangi naujovės gali būti priemonė, kurią taikant galima padaryti ES ekonomiką patrauklesnę ir konkurencingesnę, padedančią užmegzti ES regionų ryšius,

U.  kadangi naujovių nereikia vertinti tik formaliai ir kadangi esama „grįžtamojo ryšio“ poveikio, dėl kurio tinkamai vykdoma regioninė politika skatina daugiakryptes naujoves, o jos savo ruožtu skatina greitesnį, darnesnį regionų vystymąsi ir padeda siekti ES sanglaudos,

W. kadangi naujovės – vienas iš trijų ES prioritetų, minimų Bendrijos strateginėse gairėse (2007–2013),

Žmogiškojo kapitalo, švietimo, mokslo ir mokslinių tyrimų politika

1.   ragina valstybes nares ir Komisiją užtikrinti, kad švietimas visuose ES regionuose būtų vienodai prieinamas visiems piliečiams visais lygmenimis, nes tai paskatintų žmonių gebėjimą mąstyti novatoriškai, kūrybiškai ir užtikrintų asmeninio (intelektinio ir fizinio) vystymosi pusiausvyrą, įskaitant aktyvaus ir etinio bei visuomeniško socialinio elgesio įpročių formavimąsi;

2.   džiaugiasi iki šiol pasiektais rezultatais ir ragina valstybes nares ir Komisiją skatinti regioninių akademinių ir mokslinių tyrimų centrų, taip pat tobulėjimo centrų įvairiose srityse plėtrą ir glaudesnį šių centrų bendradarbiavimą, ypač per tinklus, kurie atviri trečiosioms šalims, taip pat ragina skatinti intensyvesnius mokslo srities darbuotojų ir studentų mainus ir pasirūpinti, kad tinkama galimybė juose dalyvauti būtų suteikiama moterims mokslininkėms;

3.   ragina Komisiją, valstybes nares ir vietos valdžios institucijas skatinti mokslinių tyrimų projektus, kuriuos vykdant gautus duomenis galima pritaikyti praktiškai ir taip prisidėti prie regionų vystymosi;

4.   atkreipia Tarybos ir Komisijos dėmesį į tai, kad, atsižvelgiant į dabartinę demografinę ES padėtį ir į tai, kad Europos visuomenė sensta, reikia skatinti pagyvenusius žmones aktyviau įsitraukti į naujovių skatinimo priemones siekiant deramai panaudoti jų žinias ir patirtį;

5.  ragina valstybes nares ir Komisiją, regionų ir vietos valdžios institucijas imtis veiksmingesnių priemonių aptikti talentingą jaunimą, suteikti jam galimybių plėtoti mokslinius ir intelektinius gebėjimus ir teikti visapusę paramą jaunų mokslininkų pažangai;

6.  pabrėžia, kad demografiniai pokyčiai taip pat sukuria galimybių ES ekonomikai; nurodo novatorišką veiklą informatikos ir medicinos sektoriuose, domotikoje, telematikoje ir daugelyje paslaugų, transporto ir priežiūros sektorių bei planuojant regionus; primena, kad dauguma regionų ir vietos valdžios institucijų turi reikiamų galių šių sričių politikai įgyvendinti;

7.  siūlo, kad siekiant skleisti naujovių dvasią Komisija, valstybės narės, Regionų komitetas ir regioninės valdžios institucijos pagal principą „nuo atskiro prie bendro“ paakstintų regionų ir vietos visuomenę vykdydami įvairiakryptę glaudesnio dialogo su visuomene kampaniją, itin atsižvelgdami į verslo aplinką;

8.  pripažįsta, kad naujovės būtinos siekiant kurti darbo vietas Europoje;

9.   mano, kad pagrindinė naujovių diegimo ES, įskaitant tolimiausius regionus, atokiausias teritorijas, kalnus ir salas, taip pat kaimo vietoves, sąlyga – netrukdoma ir nemokama (arba labai pigi) plačiajuostė prieiga prie:

     a)  administracinės informacijos (visais administracijos lygmenimis), kad visus administracinius formalumus, taip pat ir susijusius su verslu, būtų galima atlikti internetu, ir

     b)  mokslinės, ekonominės, teisinės ir kultūrinės informacijos, deramai laikantis intelektinės nuosavybės principų (platesnės galimybės naudotis elektroninėmis bibliotekomis),

      ragina Komisiją, valstybes nares, regionines ir vietos institucijas užtikrinti visuotinę prieigą prie šios informacijos, padidinti informacijos ir ryšių technologijomis (IRT) pagrįsto darbo galimybes, kurios gali padėti kovoti su nedarbu ir yra ypač svarbios asmenims, kurie dėl asmeninių ar profesinių aplinkybių privalo užimti nuotolinio darbo vietas ar mokytis šiuo būdu, ir asmenims, kurie renkasi darbą namuose, įskaitant vaikus auginančius darbuotojus, neįgaliuosius ir slaugytojus;

10. ragina vietos, regionų ir nacionalines valdžios institucijas bendradarbiaujant su sektoriniais subjektais, pvz., Pramonės ir prekybos rūmais ir kitais informacijos centrais, įkurti bendrus „vieno langelio“ principu veikiančius centrus; pabrėžia, kad tai galima padaryti ne naudojant daugiau išteklių, bet reformuojant turimus informacijos tinklus; galiausiai pažymi, kad taip įmonės ir mokslinių tyrimų institucijos iš vieno centro gali gauti daugiau informacijos apie vietos, regiono, šalies ir ES lygmens naujoves, mokslinius tyrimus ir regionų vystymosi politiką;

11. mano, kad siekiant visoje ES skatinti taikyti naujoves būtina plačiai remti su išradimais ir atitinkamai su patentais ir licencijomis susijusią veiklą, ir ragina Tarybą, Komisiją ir valstybes nares dėti daugiau pastangų, kad pradėtų galioti Europos patentas, užtikrinti, kad būtų laikomasi autorių teisių (intelektinės nuosavybės teisių strategija), aktyviai ir veiksmingai kovoti su plagiavimu bei padirbinėjimu ir stengtis šioje srityje rasti visuotinių sprendimų, grindžiamų dažniausiai Europos modeliais;

12. pažymi, kad vystymosi ir naujovių diegimo priemonės taip pat taikomos ir netechnologinėms, organizacinėms ir į paslaugas orientuotoms naujovėms; džiaugiasi, kad 2006 m. gruodžio 5 d. Konkurencingumo taryba nusprendė parengti į paslaugas orientuotų ir netechnologinių naujovių politikos gaires; ragina Komisiją įtraukti į šį procesą suinteresuotoms įmonėms atstovaujančias verslo tarpininkų organizacijas; ragina regionus pradėti taikyti paramos netechnologinėms naujovėms priemones;

13.  mano, kad iki šiol naujovių taikymo grupės ir kompetencijos centrai pasiekė gerų rezultatų ir kad juos reikėtų papildyti ataskaitos išvadomis, kurias Komisija padarė komunikate „Žinių taikymas praktikoje. Visuotinė ES naujovių skatinimo strategija“. mano, kad taip pat reikėtų apsvarstyti Komisijos darbo dokumentą „Novatoriška strategija ir veiksmai“ (kuris apima vadinamąjį naujovių taloną) ir į Europos mokslinių tyrimų patariamosios tarybos (EURAB) rekomendacijas: ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti šių naujovių taikymo grupių kūrimąsi, nes jos padeda susieti mokslinių tyrimų, švietimo centrų, verslo ir vietos bendruomenių veiklą;

14. mano, kad dinamiška regioninio lygmens naujovių plėtra, ypač vietovėse, kuriose vyrauja tradicinės pramonės šakos arba tik viena pramonės šaka, galėtų veiksmingai padėti kovoti su įmonių perkėlimu arba, kai perkėlimo negalima išvengti, su jo poveikiu ir skatinti regionų užimtumą;

15. ragina valstybes nares plėtoti bendradarbiavimą kuriant Europos technologijų platformas, kurių pagalba įtvirtindami tarpvalstybiniai ir tarpregioniniai pramonės, verslo, mokslinių tyrimų ir finansų grupių ryšiai, suteikiama galimybė telkti veiklą, susijusią su naujovių diegimu;

16. pripažįsta, kad svarbu steigti naujovių centrus ir sritis regionų lygmeniu ir per tarpinius tinklus susieti juos su atitinkamomis kitų regionų ir valstybių narių arba trečiųjų šalių institucijomis;

17. džiaugiasi, kad pagal Septintąją bendrąją mokslinių tyrimų ir taikomosios veiklos programą skiriama apie 40 proc. daugiau lėšų; nepaisant to, pabrėžia, kad dabar moksliniams tyrimams ir taikomajai veiklai išleidžiama vis dar grėsmingai mažai lėšų ir kad šiam tikslui skirtų Bendrijos biudžeto asignavimų toli gražu neužtenka; ragina valstybes nares kuo greičiau nacionaliniu ir regioniniais lygmenimis žymiai padidinti moksliniams tyrimams ir taikomajai veiklai skiriamą išlaidų dalį nuo BVP ir atkreipia dėmesį, kad pinigus reikia naudoti racionaliai ir tam tikslui, kuriam jie skirti;

18. pareiškia esąs susirūpinęs dėl to, kad tyrimams ir naujovėms numatyti finansiniai ištekliai netenkina tikrų ES poreikių siekiant padidinti konkurencingumą, nors ES institucijos ir pripažįsta, kad labai svarbu skatinti naujoves;

19. mano, kad struktūrinis finansavimas yra viena iš pagrindinių naujovių diegimo pajėgumų rėmimo ir ekonominių regionų skirtumų mažinimo priemonė, ir siūlo Komisijai, valstybėms narėms ir vietos valdžios institucijoms padidinti moksliniams tyrimams ir taikomajai veiklai skiriamą struktūrinio finansavimo išteklių, kurių lėšomis prisidedama prie plėtros, dalį;

20. mano, kad Europos technologijos institutas (ETI) suteiktų naują galimybę užkirsti kelią „protų nutekėjimui“ ir suteiktų talentingiems Europos mokslininkams unikalią galimybę atlikti aukščiausio lygio mokslinius tyrimus ir teikti paramą regioniniams mokslinių tyrimų institutams; taigi ragina Tarybą, Komisiją ir valstybes nares paspartinti ETI įsteigimą ir šitaip padidinti Bendrijos konkurencingumą bei „žinių trikampio“, kurį sudaro naujovių, mokslinių tyrimų ir švietimo sritys, galimybes;

21. ragina Komisiją parengti atviros, bendros ir konkurencingos Europos mokslininkų darbo rinkos kūrimo strategiją ir taip pat ragina valstybes nares bei vietos valdžios institucijas įgyvendinti šią strategiją siekiant, kad atitinkamos karjeros perspektyvos ir paprastesnė mokslininkų judumo tvarka suteiktų mokslininkams galimybę tobulėti;

Ekonominė ir energetikos politika, finansinės ir administracinės priemonės

22. ragina Komisiją, valstybes nares, regionų ir vietos institucijas atsižvelgiant į atitinkamas jų kompetencijas visapusiškai remti MVĮ (įskaitant administracinių procedūrų, mokesčių sistemos ir viešosios pasiūlos procedūrų integravimo priemones), kadangi jos kūrybingiausia ir dinamiškiausia technologinių ir organizacinių naujovių varomoji jėga, galinti padidinti Europos ekonominį konkurencingumą ir pagerinti padėtį darbo rinkoje;

23. pabrėžia, kad svarbu palengvinti MVĮ prieigą prie struktūrinių fondų lėšų siekiant, kad padidėtų nauda, kurią gauna visuomenė iš panaudotų ES lėšų; atsižvelgiant į tai, reikėtų remti įvairių sričių lėšų įvairinimą, o ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas tolesniam rizikos kapitalo potencialo vystymui;

24. ragina regionų ir vietos institucijas skatinti ir remti regioninį įvairaus dydžio, t. y. mažų, vidutinių ir didelių mokslinių tyrimų centrų ir verslo įmonių bendradarbiavimą, kai įmanoma, įtraukiant socialinės ekonomikos institucijas; ragina regionų ir vietos institucijas laikyti atvirų naujovių principą (pramonės įmonių, MVĮ ir vyriausybių bendradarbiavimo mokslinių tyrimų ir naujovių srityje buriantis į grupes) varomąja regionų vystymosi jėga;

25. pabrėžia, kad struktūriniai fondai ir Sanglaudos fondas atlieka svarbų vaidmenį įgyvendinant Lisabonos tikslus, ypač naujovių srityje;

26. mano, kad struktūriniai fondai – tai esminė priemonė, skatinanti kurti naujoves, ypač siekiant sanglaudos ir norint sumažinti regionų skirtumus; siūlo labai padidinti struktūrinių fondų lėšas, skirtas tyrimams ir naujovėms;

27. pripažįsta, kad vietos ir regionų sąlygomis labai mažos įmonės ir smulkiųjų amatų verslo įmonės itin svarbios vykdant politiką, pagal kurią skatinamos naujovės, ir turėtų būti remiamos, kai jos bendradarbiauja su valstybinėmis ir privačiomis mokslinio tyrimo institucijomis, ypač nesudėtingų ir vidutinio sudėtingumo technologijų srityse; ragina Komisiją pateikti Parlamentui ir Tarybai veiklos, susijusios su tokiomis įmonėmis, programą ir siūlo valstybėms narėms ir regionų valdžios institucijoms jas remti struktūrinių fondų lėšomis, taip pat remti vykdant studentų mokymą, tačiau apgailestauja, kad joms nepasiūlyta veiklos priemonių; taigi ragina Komisiją ir Tarybą užtikrinti, kad nustatant strategijos prioritetus būtų atsižvelgta į specifines šių įmonių savybes ir poreikius;

28. ragina nacionalines ir regionų valdžios institucijas sudaryti sąlygas įtvirtinti šį regionų ir valstybių bendradarbiavimą naujovių srityje ir kuo labiau paprastinti administracines tokio bendradarbiavimo finansavimo procedūras;

29. rekomenduoja nacionalinėms, regioninėms ir vietos institucijoms imtis naujovių diegimo veiksmų, būtinų paslaugų sektoriui plačiąja prasme, įskaitant viešąsias paslaugas;

30. ragina valstybes nares, siekiant veiksmingai įgyvendinti naujovėms palankias politikos priemones regionuose, naudotis viena kitą papildančiomis Europos regioninės plėtros fondo, Europos socialinio fondo, Sanglaudos fondo ir pagal Septintąją bendrąją mokslinių tyrimų programą bei pirmąją Konkurencingumo ir inovacijų pagrindų programą teikiamo finansavimo galimybėmis;

31. mano, kad, esant dideliam socialiniam spaudimui šioje srityje, reikia radikaliai mažinti biurokratines kliūtis, ir ragina Komisiją bei valstybes nares, atsižvelgiant į atitinkamą jų kompetenciją, šiuo požiūriu persvarstyti ES, nacionalinius, regioninius ir vietos teisės aktus ir juos labai supaprastinti ir, kai įmanoma, standartizuoti administracines procedūras, ypač susijusias su ekonominės veiklos pradėjimu ir vykdymu (vieno langelio principu veikiantys informaciniai centrai);

32. mano, kad vietos ir regionų valdžios institucijoms reikia teikti institucinę paramą vykdant veiklą, kuria skatinama taikyti naujoves, ir siūlo valstybėms narėms apsvarstyti galimybę, remiantis subsidiarumo principu ir Komisijos patvirtintomis valstybės pagalbos gairėmis, joms suteikti kuo daugiau pareigų, galių ir deramų savišalpos, subsidijų ir dotacijų priemonių, kurios turėtų palengvinti jų pastangas siekiant surasti geriausius vietos gyventojams sprendimus;

33. ragina valstybes nares, regionų ir vietos institucijas, kad, ieškodamos naujovėms remti skirtų investicijų ir projektų įgyvendinimo būdų, skatintų priimti ir plačiau taikyti sprendimus, apimančius viešosios ir privačiosios partnerystės ryšius, ir kartu naudotis kitų šalių ir regionų sukaupta pažangiąja patirtimi, vadovaujantis ekonominės naudos principu;

34. ragina sukurti didesnės apimties viešojo ir privataus sektorių partnerystės sistemą siekiant papildyti viešąjį finansavimą, kurį teikia valstybės narės ir Bendrija; pažymi, kad tokios veiklos sėkmė daugiausia priklausys nuo ryšių, užmegztų tarp galimų veikėjų;

35. ragina Komisiją išsklaidyti su viešojo ir privataus sektorių partneryste, taip pat su kitais klausimais, įskaitant plačiajuosčio interneto ryšio infrastruktūrą, susijusią įtampą, kuri galėtų kilti dėl to, kad konkurencijos ir valstybės pagalbos politikos nesuderinamos su šiems projektams teikiama parama iš struktūrinių fondų;

36. mano, kad, siekiant nacionaliniu ir regioniniu lygmeniu įgyvendinti politikos priemones, kuriomis skatinama taikyti naujoves, reikia sudaryti palankesnes sąlygas gauti kapitalo; ragina Tarybą, Komisiją ir valstybes nares numatyti realius poreikius atitinkančias finansavimo priemones ir novatoriškų projektų rizikos valdymo sistemą; taip pat pripažįsta, kad naujosios bendrai EIB ir EIF taikomos finansavimo iniciatyvos (JASPERS, JEREMIE ir JESSICA) naujovėms skatinti yra labai svarbios, ir mano, kad regionų lygmeniu reikėtų kuo plačiau skleisti informaciją apie veiksmingą praktinį šių iniciatyvų įgyvendinimą;

37. vis dėlto pabrėžia, kad dabartinė rizikos kapitalo sistema neatitinka mažų ir labai mažų įmonių finansavimo ir naujovių diegimo poreikių, ypač susijusių su technologijų neapimančiomis naujovėmis; ragina Komisiją, Europos investicijų banką ir Europos investicijų fondą įvardyti šioms įmonėms ir namudinei pramonei tinkamus finansavimo metodus pritaikant rizikos kapitalą arba reikiamais atvejais sukuriant kitų novatoriškų finansinių priemonių; pažymi, kad pagal JEREMIE iniciatyvą turėtų būti remiamos ne vien tik naujovės sudėtingų technologijų srityje, ir ragina valstybes nares bei regionus užtikrinti, kad pagal šią iniciatyvą būtų remiamos taip pat ir naujovės nesudėtingų ir vidutinio sudėtingumo technologijų srityse;

38. ragina Komisiją, valstybes nares ir jų regionų institucijas skirti dėmesio ne tik dideliems projektams ir kompetencijos centrams, bet ir mažesniems ne tokias palankias sąlygas turinčiuose regionuose vykdomiems projektams, ir pasirūpinti, kad būtų priimtos labai mažų kreditų teikimo priemonės;

39. pripažįsta, kad esama ryšio tarp naujovių ir sklandaus bei saugaus asmenų ir prekių judėjimo ir dėl šios priežasties užtikrinant transporto infrastruktūrą reikia įtraukti regionines bendruomenes; ragina Komisiją, valstybes nares, regionų ir vietos institucijas taikyti technines ir organizacines naujoves transporto srityje, ypač vietos ir regioninio viešojo transporto srityje;

40. džiaugiasi, kad Taryba ir Komisija ėmėsi spręsti ES energetikos problemas, ir suprasdamas, kad energetikos politika iš esmės priklauso nacionalinei sričiai ir turi daug įtakos naujovėms ekonomikos srityje, ragina valstybes nares apsvarstyti šios politikos regioninius aspektus, įskaitant švietimą energetikos klausimais, kuris paskatintų dėti daugiau pastangų energijos naudojimui racionalizuoti, gaminti vadinamąją švarią energiją panaudojant geologines ypatybes ir vietos energijos šaltinius, skatinti statyti pastatus, kuriuose būtų tausiai naudojama energija, kurti ekonomiką, kuriai vystyti didžioji energijos dalis užtikrinama iš atsinaujinančių energijos šaltinių, kurti transporto sistemą, kurioje būtų veiksmingiau išnaudojamos įvairių modulių derinimo galimybės ir apimami veiksmingesni pakartotinio panaudojimo ir perdirbimo procesai; pabrėžia MVĮ atliekamą teigiamą vaidmenį šioje srityje;

Miesto ir kaimo vietovės bei aplinka

41. ragina valstybes nares ir Komisiją, siekiant kovoti su tam tikrų sričių gyventojų skaičiaus mažėjimu, kurį lemia prastos šių sričių ekonominės sąlygos (pvz., ekonominis atsilikimas ir nedarbas), veiksmingiau vykdyti tarpregioninio kompensavimo politiką atsižvelgiant į naujovių regionų ekonomikos sąlygomis plėtojimą, kuris stiprins Bendrijos naujovių taikymo pajėgumus ir prisidės siekiant tikros teritorinės sanglaudos;

42. atkreipia Komisijos, valstybių narių ir regioninių institucijų dėmesį į tai, kad, siekiant sukurti naujovėms palankią aplinką, žmonėms reikia užtikrinti geras gyvenimo sąlygas, o tai reiškia – deramą saugumą, sveikatos apsaugą, aplinkos apsaugą, tinkamą būstą, švietimo, kultūros, paslaugų prieinamumą ir t. t.;

43. atsižvelgdamas į tai, kokie svarbūs yra miestai ne tik kaip daugumos Sąjungos piliečių gyvenamoji vieta, bet ir kaip vietos bei regioniniai naujovių centrai, ragina valstybes nares ir regionų valdžios institucijas remti ilgalaikį erdvės planavimą, sukursiantį palankias sąlygas racionaliai ir harmoningai naudoti miesto erdvę ir tvariai plėsti miestus deramai atsižvelgiant į ekonomikos, namų ūkių, poilsio poreikius ir aplinkosaugą;

44. ragina Komisiją ir valstybes nares remti iniciatyvas, užtikrinančias veiklą, kurią vykdant taikomos aplinkos apsaugos požiūriu palankios naujovės (ekologinės naujovės), ir padedančias, be kita ko, pagal tvaraus vystymosi strategijos rekomendacijas tvariai vystyti regionus; be to, pažymi didžiules MVĮ galimybes prisidėti prie tokių naujovių;

45. ragina Komisiją, valstybes nares ir regionų valdžios institucijas naujovių politikos priemones taikyti ir žemės ūkio maisto gamybos, perdirbimo ir kaimo vietovių gyvenimo sąlygų srityje, nes kaimo vietovės, kuriose gyvena apie 20 proc. Sąjungos gyventojų, turi lemiamą reikšmę užtikrinant patikimą maisto tiekimą ES;

Pažangioji patirtis ir naujovių politikos įtvirtinimas

46. teigiamai vertina iki šiol atliktą Komisijos darbą vertinant naujovių skatinimo politiką valstybių narių lygmeniu (pvz., Europos naujovių pažangos ataskaita) ir skatina Komisiją, naudojant kuo objektyvesnius naujovių rodiklius, sistemingai nagrinėti atskirų regionų išsivystymo lygį; siūlo įtraukti atitinkamas analizes, vertinimus ir tinkamiausią patirtį į dabar rengiamą ketvirtąją periodinę sanglaudos ataskaitą;

47. ragina Komisiją imtis veiksmų įtvirtinti nacionalines strategines informacijos sistemas, į kurias turi būti įtrauktos regionų naujovių strategijos siekiant skatinti pažangą naujovių srityje ir sujungti šias strategijas į bendrą, nuoseklią visos ES sistemą;

48. teigiamai vertina iki šiol regionų ir vietos bendruomenių rezultatus, gautus per bendradarbiavimo tinklus keičiantis įprasta ir pažangiąja patirtimi; ragina Komisiją nuolat remti šių tinklų plėtrą ir naujovių perdavimą naudojant naujausias informacijos ir ryšių technologijas, labai pagerinančias galimybes perduoti informaciją ir ja keistis, ypač siekiant įtraukti atokiose vietovėse gyvenančias bendruomenes; šiuo atžvilgiu teigiamai vertina tai, kad Komisija, vykdydama iniciatyvą „Regionų ekonominiai pokyčiai“, skatina regionus ir miestus bendradarbiauti, tačiau laukia konkrečių šios iniciatyvos įgyvendinimo pasiūlymų;

49. ragina Komisiją bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis, regionų ir vietos valdžios institucijomis atlikti laikotarpio vidurio iki šiol vykdytos sanglaudos politikos ir Bendrijos strateginių gairių poveikio peržiūrą siekiant įvertinti regionuose vykdomos ES naujovių politikos pažangą;

50. primena Komisijai, kad ketvirtoji sanglaudos ataskaita turi būti skirta pagerinti sanglaudos politiką ateityje; taip pat pažymi ES teritorinę darbotvarkę, kuri bus sukurta 2007 m.; pabrėžia, kad šiuo politiniu dokumentu siekiama sukurti naujas, į ateitį orientuotas teritorinio vystymosi koncepcijas (ypač regionų ir miestų vystymosi, vadinamosios kritinės masės naudojimo kuriant regionines grupes ir diferencijuoto požiūrio į regionus srityse), taip pat siekiama regionų vystimuisi skatinti pasitelkti kultūrą;

51. tikisi, kad šis sprendimas parodys miestų ir regionų suinteresuotumą regionų vystymusi ir ekonomikos augimu, ir mano, kad jis turės įtakos diskutuojant dėl valstybių narių pranešimų apie jų poreikius vykdant Lisabonos strategiją;

52. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir Regionų komitetui.

  • [1]  OL L 210, 2005 7 31, p. 25.
  • [2]  OL L 239, 2006 9 1, p. 248.
  • [3]  OL L 210, 2006 7 31, p. 79.
  • [4]  OL L 210, 2006 7 31, p. 1.
  • [5]  OL L 210, 2006 7 31, p. 12.
  • [6]  OL L 210, 2006 7 31, p. 19.
  • [7]  OL L 291, 2006 10 21, p. 11.
  • [8]  OL L 412, 2006 12 30, p. 1.
  • [9]  OL L 310, 2006 11 9, p. 15.
  • [10]  OL C 320 E, 2005 12 15, p. 259.

AIŠKINAMOJI DALIS

Vykdant Europos Sąjungos regioninę politiką turėtų būti sprendžiami du pagrindiniai klausimai, būtent Bendrijos sanglaudos klausimas ir naujovėms skatinti skirtų veiksmų poreikis. 2007–2013 m. Finansinės programos laikotarpiu Europos regioninės plėtros fondo, Sanglaudos fondo ir Europos socialinio fondo ištekliai bus naudojami siekiant trijų pagrindinių tikslų, būtent – konvergencijos, konkurencingumo ir Europos teritorinio bendradarbiavimo. Naudojant šių fondų lėšas Bendrijos regioninę politiką reikėtų nukreipti ne vien tik lyginti pavienių ES regionų skirtingybėms, bet ir didinti Bendrijos gebėjimui vykdyti naujoves skatinamąją veiklą visose srityse.

Taigi turėtume nešvaistyti mūsų piliečių laiko, pinigų ar kūrybinių gebėjimų. Norime tik tinkamos naujovėms skatinti aplinkos ir suvokimo, kad naujovės nėra vien tik mokslininkus, tyrinėtojus, išradėjus, įmonininkus, verslininkus ir politikus dominanti sritis. Svarbu, jog vietinių ir regioninių bendrijų nariai suvoktų, kad naujovės skirtos visiems ir kad jos gali pagerinti žmonių gyvenimo sąlygas ir gyvenimo kokybę. Tai pasiekti bus sunku, tačiau ar kada nors kas sakė, kad turėtume imtis tik lengvų uždavinių?

Taigi reikia aiškiai pabrėžti, kad visai ES, pavienėms valstybėms narėms ir visiems regionams būtina imtis veiklos, kuria skatinamos naujovės. Vis dėlto reikia pažymėti, kad bendra suma, kurią šiuo metu galima panaudoti naujovėms skatinti ES mastu, siekia vos 1 proc. nuo Bendrijos BNP. Jei atitinkamų įsipareigojimų (kurie, be abejonės, turi apimti finansavimą) bus laukiama iš valstybių narių, naujovės ir toliau liks tik skambus šūkis (kuris, tarp kita ko, dėl savo lotyniškos kilmės (lot. innovatio) skamba labai panašiai visomis kalbomis). Pats laikas pareiškimus ir įsipareigojimus pradėti įgyvendinti praktiškai, kadangi naujovės nėra galutinis tikslas.

Apie naujoves iš principo reikėtų informuoti atstovus visų veiklos sričių, kuriose veikiant prisidedama prie tikros Bendrijos sanglaudos mokslo, švietimo ir mokslinių tyrimų, statybos ir technologijų, teisės ir organizavimo, valdymo ir administravimo, ekonomikos ir prekybos, energijos ir aplinkos apsaugos srityse. Be to, naujovėmis paremtų sprendimų reikia socialinėms ir sveikatos priežiūros problemoms, taip pat ir su kultūros prieiga susijusiems klausimams spręsti. Visi minėtieji aspektai svarbūs regioniniu mastu.

Visų veiksmų, vykdomų Bendrijos, valstybių narių ir regionų mastu, pagrindas turėtų būti bendra gyventojų gerovė. Investavimas į žmonių ugdymą, jiems tobulėti tinkamos aplinkos sukūrimas, įskaitant galimybę siekti išsilavinimo, kad būtų kuo geriau panaudotas jų intelektinis potencialas ir kūrybiniai gebėjimai, turėtų būti pagrindinis Bendrijos veiklos principas. Taigi privalome panaudoti teigiamos patirties išteklius, per daugelį kartų sukauptus Europos šalyse. Tai pagrindiniai Europos, t. y. mūsų, ištekliai siekiant tapti konkurencingais pasaulio mastu. Be to, reikia, kad dauguma Europos gyventojų suvoktų požiūrį, jog reikia žvelgti į ateitį, siekti naujovių ir taikyti jas praktikoje. Tai itin svarbu turint mintyje tai, kad nerimą kelia Europos demografinė padėtis.

Sąjunga, išsiaiškinusi jai iškilusius uždavinius, pagal Lisabonos strategiją nustatė sau tikslą tapti konkurencingiausia pasaulio išsivysčiusios ekonomikos šalimi. Šito turi būti pasiekta, be kita ko, mokslo tyrimams ir taikomajai veiklai skiriamų lėšų dalį padidinus iki 3 proc. nuo BNP. Vis dėlto iki šiol tiek lėšų skiria tik dvi valstybės narės – Švedija ir Suomija. Be to, tarp regionų yra didžiuliai skirtumai mokslo tyrimams ir taikomajai veiklai skiriamų lėšų požiūriu. Pagal turimus statistikos duomenis, planinį rodiklį pasiekė 21 iš 254 Europos Sąjungos 25 valstybių narių regionų. Taigi norint įgyvendinti naujus sanglaudos politikos tikslus reikia, kad regionų ir vietos mastu būtų dedama daugiau pastangų Lisabonos strategijos tikslams siekti.

ES, valstybių narių ir regionų politika, kurią vykdant skatinamos naujovės, turėtų būti numatoma atsižvelgiant į kintančią aplinką; t. y. turi būti deramai atsižvelgiama į faktą, kad tuo pačiu metu vystosi taip pat ir kitos šalys bei regionai. Taigi, jei norime geresnių rezultatų, privalome būti kur kas konkurencingesni naujų technologijų ir metodologijų, naujų statybinių medžiagų, naujų gaminių ir paslaugų, naujų energijos šaltinių ir naujų struktūrinių, teisinių, finansinių ir kitų planų požiūriu. Apibendrinus, privalome būti konkurencingesni įgyto naujo, vertingo turto požiūriu.

Europos Sąjunga – viena iš dviejų pasaulyje pirmaujančių išsivysčiusios ekonomikos šalių. Visos Europos Sąjungos BNP dydis beveik prilygsta Jungtinių Valstijų BNP dydžiui (12,5 trln. pagal Pasaulio Banko duomenis). Vis dėlto šiuo metu ES atsilieka nuo savo pagrindinių varžovų investicijų į žiniomis pagrįstą visuomenę srityje. Privalome įdėmiai išnagrinėti Kinijos ir Indijos požiūrį šiuo klausimu. Pagal turimus duomenis, ES išlaidos mokslo tyrimams sudaro 1,96 proc. nuo BNP, palyginti su 2,59 proc. JAV ir 12 proc. Japonijoje. Jei iš tiesų ketiname įgyvendinti Lisabonos strategijos tikslus (atnaujintus 2005 m. liepos mėn.), privalome šiuo klausimu, įskaitant naują regionų politiką, turėti išsamų požiūrį.

Ši nuomonė kartojama Komisijos 2005 m. rugsėjo 13 d. komunikate, pavadintame „Praktinis žinių panaudojimas. Visuotinė ES naujovių skatinimo strategija“. Komunikate nustatyta 10 veiksmų, kuriems Lisabonos strategijoje, skirtoje užimtumui didinti, teikiamas ypač didelė pirmenybė. Verta pacituoti: „Dažnai regionams tenka pagrindinė naujovių skatinimo kompetencija. Taigi regionus reikia įtraukti rengiant ir įgyvendinant nacionalines pertvarkos programas, taip pat skatinti juos kurti savas regionines naujovių skatinimo strategijas. Reikia imtis papildomų veiksmų, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos politikos mokymui ir pažangiosios praktikos sklaidai tarp valstybių narių.“

Taigi į būsimos veiklos planą, siekiant sukurti kur kas labiau naujoves taikančią Europą, būtina įtraukti regionus. Kai įmanoma, verslo finansinių rėmėjų veikla turėtų padėti stiprinti vietos ir regionų mastu vykdomos politikos naujovių skatinamąjį poveikį.

Šiame pranešime kiek įmanoma stengiamasi atsižvelgti į visas įmanomas bendras Bendrijos regionų politikos ir Bendrijų naujovių potencialo sąsajas. Taigi buvo atsižvelgta į daug Komisijos ir Regionų komiteto atstovų pateiktos pradinės informacijos ir daug nuomonių. Reikia atkreipti dėmesį į tai, kad šiuo klausimu pareikšta gana įvairių nuomonių. Kai vienas pavyzdys, gali būti pateikiamas 2006 m. lapkričio mėn. nepriklausomos naujienų tarnybos Science Business paskelbtas devynių punktų „Manifestas dėl naujovių“, kuriame dėmesys sutelkiamas į pramonės ir akademinio mokslo sričių ryšius.

Galiausiai pranešėjas norėtų padėkoti visiems, kurie rėmė ir padėjo rengti šį pranešimo projektą.

25.1.2007

BIUDŽETO KOMITETO NUOMONĖ

pateikta Regioninės plėtros komitetui

dėl būsimosios regioninės politikos indėlio didinant Europos Sąjungos gebėjimą diegti naujoves
(2006/2104(INI))

Nuomonės referentė: Nathalie Griesbeck

PASIŪLYMAI

Biudžeto komitetas ragina atsakingą Vystymosi komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  pabrėžia, kad struktūriniai fondai ir Sanglaudos fondas atlieka svarbų vaidmenį įgyvendinant Lisabonos tikslus, ypač naujovių srityje;

2.  mano, kad struktūriniai fondai – tai esminė priemonė, skatinanti kurti naujoves, ypač siekiant sanglaudos ir norint sumažinti regionų skirtumus; siūlo labai padidinti struktūrinių fondų lėšas, skirtas tyrimams ir naujovėms;

3.  pareiškia esąs susirūpinęs dėl to, kad tyrimams ir naujovėms numatyti finansiniai ištekliai netenkina tikrų ES poreikių siekiant padidinti konkurencingumą, nors ES institucijos ir pripažįsta, kad labai svarbu skatinti naujoves;

4.  pripažįsta, kad naujovės būtinos siekiant kurti darbo vietas Europoje;

5.  ragina sukurti didesnės apimties viešojo ir privataus sektorių partnerystės sistemą siekiant prisidėti prie valstybių narių ir ES įsteigtus visuomeninius fondus; pažymi, kad veiklos sėkmė daugiausia priklauso nuo ryšių tarp galimų veikėjų užmezgimo;

6.  pabrėžia, kad svarbu palengvinti MVĮ prieigą prie struktūrinių fondų lėšų siekiant padidinti Europos išlaidų ekonominį efektyvumą piliečiams; atsižvelgiant į tai, reikėtų remti įvairių sričių lėšų įvairinimą, o ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas tolesniam rizikos kapitalo potencialo vystymui;

7.  sutinka, kad svarbu steigti inovacijų centrus ir sritis regionų lygmeniu ir per tarpinius tinklus susieti juos su atitinkamomis kitų regionų ir valstybių narių arba trečiųjų šalių institucijomis.

PROCEDŪRA

Pavadinimas

Būsimosios regioninės politikos indėlis didinant Europos Sąjungos gebėjimą diegti naujoves

Procedūros numeris

2006/2104(INI)

Atsakingas komitetas

REGI

Nuomonė pareikšta
  Paskelbimo plenariniame posėdyje data

BUDG
18.5.2006

Glaudesnis bendradarbiavimas
  Paskelbimo plenariniame posėdyje data

 

Nuomonės referentas (-ė):
  Paskyrimo data

Nathalie Griesbeck
20.9.2004

Pakeistas (-a) nuomonės referentas (-ė):

 

Svarstymas komitete

25.1.2007

 

 

 

 

Priėmimo data

25.1.2007

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

29

0

0

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Laima Liucija Andrikienė, Richard James Ashworth, Reimer Böge, Salvador Garriga Polledo, Monica Maria Iacob-Ridzi, Janusz Lewandowski, Mario Mauro, Nina Škottová, László Surján, Herbert Bösch, Brigitte Douay, Neena Gill, Catherine Guy-Quint, Jutta Haug, Vladimír Maňka, Dan Mihalache, Gianni Pittella, Yannick Vaugrenard, Ralf Walter, Gérard Deprez, Nathalie Griesbeck, Anne E. Jensen, Jan Mulder, Kyösti Virrankoski, Wiesław Stefan Kuc, Wojciech Roszkowski, Gérard Onesta.

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

Paul Rübig, Hans-Peter Martin.

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (178 straipsnio 2 dalis)

 

Pastabos (pateikiamos tik viena kalba)

...

PROCEDŪRA

Pavadinimas

Būsimosios regioninės politikos indėlis didinant Europos Sąjungos gebėjimą diegti naujoves

Procedūros numeris

2006/2104(INI)

Atsakingas komitetas
  Paskelbimo per plenarinį posėdį data

REGI
18.5.2006

Nuomonę teikiantis (-ys) komitetas (-ai)
  Paskelbimo plenariniame posėdyje data

BUDG
18.5.2006

 

 

 

 

Nuomonė (-s) nepareikšta (-os)

  Sprendimo priėmimo data

 

 

 

 

 

Glaudesnis bendradarbiavimas
  Paskelbimo plenariniame posėdyje data

 

 

 

 

 

Pranešėjas (-ai)
  Paskyrimo data

Mieczysław Edmund Janowski
2.5.2006

Pakeistas(-i) pranešėjas(-ai)

 

 

Svarstymas komitete

21.6.2006

4.10.2006

23.1.2007

 

 

Priėmimo data

20.3.2007

Galutinio balsavimo rezultatai

+

-

0

43

0

4

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Alfonso Andria, Stavros Arnaoutakis, Elspeth Attwooll, Tiberiu Bărbuleţiu, Jean Marie Beaupuy, Rolf Berend, Jana Bobošíková, Vasile Dîncu, Gerardo Galeote, Iratxe García Pérez, Eugenijus Gentvilas, Pedro Guerreiro, Gábor Harangozó, Marian Harkin, Mieczysław Edmund Janowski, Gisela Kallenbach, Tunne Kelam, Evgeni Kirilov, Sérgio Marques, Miguel Angel Martínez Martínez, Yiannakis Matsis, Miroslav Mikolášik, Jan Olbrycht, Maria Petre, Markus Pieper, Wojciech Roszkowski, Elisabeth Schroedter, Stefan Sofianski, Grażyna Staniszewska, Catherine Stihler, Kyriacos Triantaphyllides, Oldřich Vlasák, Vladimír Železný

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

Jan Březina, Brigitte Douay, Den Dover, Emanuel Jardim Fernandes, Dariusz Maciej Grabowski, Ljudmila Novak, Mirosław Mariusz Piotrowski, Zita Pleštinská, Christa Prets, Toomas Savi, László Surján, Károly Ferenc Szabó, Nikolaos Vakalis

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (178 straipsnio 2 dalis)

Věra Flasarová

Pateikimo data

30.03.2007

Pastabos
(pateikiamos tik viena kalba)