PRANEŠIMAS dėl Komisijos metinės politikos strategijos sudarant 2008 m. biudžetą

3.4.2007 - (2007/2017(BUD))

III skirsnis. Komisija.
Biudžeto komitetas
Pranešėjas: Kyösti Virrankoski
PR_BUD_Strategy

Errata/Addenda

• ERR01 (PDF - 102 KB)
• ERR01 (DOC - 47 KB)

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

dėl Komisijos metinės politikos strategijos sudarant 2008 m. biudžetą (III skirsnis. Komisija)
(2007/2017(BUD))

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą dėl 2008 m. metinės politikos strategijos Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui (COM(2007)0065),

–   atsižvelgdamas į Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos 2006 m. gegužės 17 d. Tarpinstitucinį susitarimą dėl biudžetinės drausmės ir patikimo finansų valdymo[1],

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 272 straipsnį ir Euratomo sutarties 177 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 112 straipsnio 1 dalį,

–   atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir į Užsienio reikalų bei Tarptautinės prekybos komitetų nuomones (A6-0123/2007),

A. kadangi ES 2008 m. biudžetas bus antrasis, dėl kurio bus tariamasi pagal 2006 m. gegužės 17 d. priimtą Tarpinstitucinį susitarimą dėl biudžetinės drausmės ir tinkamo finansų valdymo,

B.  kadangi 2008 m. biudžetas bus pirmasis, kurį rengiant Rumunija ir Bulgarija dalyvaus kaip ES narės,

C. kadangi toliau sparčiai vyksta globalizacija, kuri siejama su galimybėmis ir sunkumais ekonomikos, socialinėje ir aplinkos apsaugos srityse; kadangi sudarant 2008 m. biudžetą būtina užtikrinti, kad ES, numatydama atitinkamą į ateitį nukreiptos vidaus ir išorės politikos derinį toliau galėtų išnaudoti globalizacijos teikiamas galimybes, įveikti jos keliamus sunkumus ir prisiimti savo kaip pasaulio veikėjos atsakomybę,

D. kadangi 2006 m. priėmus daug naujų teisinių pagrindų 2007-ieji bus pirmieji metai, kuriais bus panaudojamos 2007–2013 m. finansinio programinio laikotarpio programoms įgyvendinti skirtos lėšos; kadangi duomenys apie 2007 m. biudžeto, ypač įsipareigojimų asignavimų, įgyvendinimą bus svarbi informacija apie Komisijos ir valstybių narių gebėjimą įgyvendinti Parlamento prioritetus,

Politinės aplinkybės

1.    pabrėžia, kad 2008 m. biudžetas bus rengiamas, pateikiamas ir svarstomas tuo pat metu, kai bus minimos 50-osios Romos sutarties pasirašymo metinės ir dedamos naujos pastangos siekiant pažangos dėl Sutarties dėl Konstitucijos; pažymi, kad 2007 m. bus pradėtas paruošiamasis 2007–2013 m. daugiametės finansinės programos išsamaus ir visapusiško persvarstymo (laikotarpio vidurio peržiūros) darbas; taip pat atkreipia dėmesį į savo 2007 m. kovo mėn. rezoliuciją dėl Sąjungos nuosavųjų išteklių;

2.  pabrėžia, jog daug svarbos teikia tam, kad iš 27 valstybių narių sudaryta ES gebėtų globalizaciją paversti galimybe savo piliečiams ir vadovautų tarptautiniams veiksmams sprendžiant globalizacijos keliamus uždavinius; taigi pabrėžia, kad svarbu, jog ES finansiniai ir žmogiškieji ištekliai būtų atitinkamai paskirstyti siekiant užtikrinti tinkamą ES institucijų darbą;

3.    atkreipia dėmesį į Komisijos pasiūlymus, pateiktus pagal antraštes „Gerovė“, „Solidarumas“, „Saugumas“ ir „Išorės veiklos aspektas“; sutinka, kad ES taip pat turėtų toliau didžiausią dėmesį skirti Lisabonos darbotvarkei ir ypač augimui ir darbo vietų kūrimui, konkurencingumui ir MVĮ; mano, kad daugeliu atvejų, pvz., tokiose srityse kaip energetikos politika ir klimato kaita, šie pasiūlymai rodo lankstesnį ES požiūrį, kuriuo ji vadovaujasi spręsdama konkrečius uždavinius, su kuriais susiduria Europos piliečiai; tačiau atkreipia dėmesį į tai, kad dėl labai mažų įvairių viršutinių išlaidų ribų maržų ES gebėjimas reaguoti į politikos pasikeitimus biudžeto srityje nepaprastai mažas;

4.    mano, kad tai jo kaip biudžeto valdymo institucijos atsakomybė užtikrinti, kad ES biudžeto lėšos būtų leidžiamos siekiant kokybiškai efektyviai jas panaudoti, ypač optimizuoti ribotus išteklius; bendradarbiaudamas su specialiaisiais komitetais, ketina ir toliau siekti rezultatyviojo biudžeto taikydamas 2007 m. biudžete nustatytą metodą;

5.    pakartoja savo raginimą, kad ES metinės politikos prioritetai būtų nustatomi taip, jog su jais galėtų būti veiksmingai supažindinami Europos piliečiai ir pabrėžia, kad šioje rezoliucijoje pateikiama Europos Parlamento nuomonė dėl būsimos biudžeto sudarymo tvarkos; labai apgailestauja dėl to, kad Komisijos metinės politikos strategijoje (MPS) nepakankamai atsižvelgiama į Parlamento prioritetus; tikisi, kad į šią rezoliuciją bus atsižvelgiama rengiant preliminarų 2008 m. biudžeto projektą (PBPpabrėžia, kad 2008 m. metinės politikos strategijoje (MPS) Komisijos siūlomas iniciatyvas galima geriau suvokti turint mintyje lėšų panaudojimo programas ir politinius prioritetus, dėl kurių visai neseniai susitarta ir kuriais paremti bendrieji finansavimo 2007–2013 m. laikotarpiu paketai, dėl kurių sutarta rengiant Daugiametę finansinę programą, įtrauktą į 2006 m. gegužės 17 d. Tarpinstitucinį susitarimą;

6.    atkreipia dėmesį į Komisijos narės M. Wallström 2007 m. Komisijos teisėkūros darbo programos pristatymą per 2007 m. vasario 8 d. Pirmininkų sueigą, bet apgailestauja dėl to, kad trūksta teisėkūros darbo programos ir biudžeto sudarymo procedūros sąveikos; atsižvelgdamas į Parlamento ir Komisijos pamatinį susitarimą, primygtinai reikalauja labiau susieti šias dvi procedūras; primena Komisijai įsipareigojimą, kurį ji prisiėmė 2007 m. biudžeto sudarymo procedūros metu, ir Pirmininko J. M. Barroso 2006 m. gruodžio mėn. laišką dėl geresnio teisėkūros prioritetų ir sprendimų dėl biudžeto suderinimo; taip pat atkreipia dėmesį į Komisijos komunikate dėl metinės politikos strategijos nustatytus prioritetus ir tikisi, kad Komisija, remdamasi sprendimais, kuriuos kasmetinės procedūros metu priims biudžeto valdymo institucija, pakoreguos šiuos prioritetus;

Biudžetas siekiant rezultatų – skaidrus pateikimas, aiškūs tikslai, kruopštus įgyvendinimas

7.    dar kartą pabrėžia, kad labai svarbiomis laiko ES lėšų panaudojimo programas, kurias vykdant veiksmingai padedama siekti politinių tikslų ir kurios buvo numatytos pagal teisės aktus būtent šiuo tikslu; mano, kad politikos rezultatai ir aiškūs jos vykdymo įrodymai ES piliečiams visada yra labai svarbus ES pagrįstumo patvirtinimas; taigi patvirtina savo ketinimą sudarant 2008 m. biudžetą vadovautis principu, kad panaudojant biudžeto lėšas turi būti užtikrinami rezultatai; pabrėžia, kad šie rezultatai bus vertinami ne vien tik vadovaujantis sąskaitybos kriterijais ir atkreipia dėmesį į tai, kad šis metodas bus įgyvendinamas vykdant patikimą tarpinstitucinį bendradarbiavimą;

8.    pabrėžia, kad labai svarbus pirmasis etapas siekiant veiksmingo biudžeto lėšų panaudojimo – biudžeto pateikimo aiškumas, nuoseklumas ir skaidrumas; remia biudžeto sudarymo pagal veiklos sritis (arba veikla pagrįstas biudžetas, toliau VPB) požiūrį, kurį naudojant siekiama, kad finansiniai ir žmogiškieji ištekliai būtų tinkami politiniams tikslams siekti atsižvelgiant į Komisijos lėšų panaudojimą atitinkamose veiklos srityse; pažymi, kad VPB nomenklatūrą nėra lengva suderinti su Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorijomis; be to, apgailestauja, kad numatant MPS naudojama klasifikacija – gerovė, solidarumas, saugumas ir išorės veiklos aspektas – tampa trečiąja klasifikacijos sistema, kuri yra savavališka įvairių skyrių politikos sričių klasifikavimo požiūriu, sudarant biudžetą nėra labai svarbi ir nėra lengvai suderinama su VPB ir Daugiametės finansinės programos skirstymu į kategorijas; reikalauja, kad Komisija labiau laikytųsi VPB ir Daugiametės finansinės programos struktūrų ir pateiktų aiškių įrodymų, kad ši trečioji klasifikacija atitinka Tarpinstitucinio susitarimo (TIS) biudžeto išlaidų kategorijas;

9.    mano, kad Komisijos rengiamos kiekvienos veiklos srities veiklos ataskaitos – tai pagrindinė biudžeto valdymo institucijos ES lėšų panaudojimo priežiūros priemonė; pabrėžia, kad aiškiai nenustačius politikos tikslų, neįmanoma veiksmingai vertinti politikos rezultatų; reikalauja, kad 2008 m. PBP būtų aiškiau pateikiamos šios veiklos ataskaitos; reikalauja daugiau dėmesio skirti politikos tikslams ir politikos rezultatų nustatymui ir mažiau – informacijai apie administravimo eigą, skirtingai nei buvo daroma ankstesniuose PBP dokumentuose;

10.  pabrėžia, kad biudžeto įgyvendinimo stebėjimas – tai labai svarbi priemonė politikos rezultatams įvertinti; džiaugiasi pastarojo laikotarpio pažanga, kuri pastebima Komisijai teikiant duomenis apie įgyvendinimą, ir ypač įspėjamosios biudžeto prognozės sistema; pažymi, kad duomenys apie įgyvendinimą pirmaisiais lėšų panaudojimo metais vykdant naujas 2007–2013 m. programas bus gauti 2007 m.; mano, kad ši informacija gali būti naudinga siekiant paraginti Europos Komisiją ir valstybes nares iki galo vadovautis Parlamento 2007 m. biudžete nustatytais politiniais prioritetais ir šia rezoliucija;

Žmogiškieji ištekliai: tinkamas skyrimas, asmeninė atsakomybė, kontroliuojami užsakomieji darbai

11.  yra tvirtai įsitikinęs, kad veiksmingą ir ekonomišką Europos Sąjungos administravimo sistemą būtina aprūpinti reikiamais ištekliais; susidomėjęs laukia Komisijos tarnybų atliktos tikrojo Komisijos darbuotojų poreikio vidutinės trukmės laikotarpiu patikros rezultatų, kurie turi būti pateikti 2007 m. balandžio 30 d.; įsitikinęs, kad ši Komisijos darbuotojų patikra yra svarbiausias dalykas, kuris padėtų Komisijai nustatyti savo realias galimybes ir daugiau darbuotojų sutelkti darbui įgyvendinant naujus politikos prioritetus, pvz., susijusius su energetika, klimato kaita, imigracija, daugiamečių programų įgyvendinimu ir ES teisės aktų perkėlimo į valstybių narių teisę priežiūra; labai išsamiai įvertins patikros rezultatus tam, kad pradedant 2008 m. biudžeto sudarymo procedūrą ir vėliau būtų įgyvendinami ateities politikos uždaviniai;

12.  džiaugiasi, kad 2008 m. MPS pastebimos Komisijos pastangos nukreipti savo žmogiškuosius išteklius politiniams prioritetams įgyvendinti, tačiau nepritaria tam, kad šie prioritetai pateikiami pagal antraštes „Gerovė“, „Solidarumas“, „Saugumas“ ir „Išorės veiklos aspektas“; taigi reikalauja, kad Komisija, atsižvelgdama į patikros rezultatus, preliminariame biudžeto projekte aiškiai pagal VPB struktūrą pateiktų tolesnę informaciją, susijusią su žmogiškųjų išteklių politika ir 2008 m. perkėlimo dirbti į kitą vietą strategija;

13.  nerimauja, kad dėl decentralizuotų agentūrų plėtros sumažės Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorijose numatytos maržos; taip pat nerimauja, kad dėl šio numatytų maržų sumažėjimo sumažės naujų prioritetų, pvz., bandomųjų projektų ir parengiamųjų veiksmų, finansavimo apimtis ir lėšos, skirtos esamų programų plėtrai; pažymi, kad 2006 m. gegužės 17 d. Tarpinstitucinio susitarimo 47 punkte Komisija įpareigojama rengiant pasiūlymą dėl naujos decentralizuotos agentūros kūrimo įvertinti biudžeto atitinkamos išlaidų kategorijos pasekmes; sieks užtikrinti, kad decentralizuotų agentūrų veikla būtų naudinga ir kad būtų atsižvelgiama į ES piliečių interesus;

14.  pažymi, kad bet koks tolesnis vykdomųjų agentūrų ir kitų įstaigų plėtimas turės būti finansuojamas iš atitinkamos programos biudžeto; taigi yra susirūpinęs, kad dėl tolesnės vykdomųjų agentūrų ir kitų įstaigų plėtros gali sumažėti eksploatacinių lėšų, numatytų programos biudžete;

15.  pasiryžęs išsiaiškinti visų Finansinio reglamento 185 straipsnyje minimų įstaigų apibrėžimą, vaidmenį ir sąnaudas, įvertinti šių valdymo būdų ekonominį efektyvumą ir užtikrinti, kad 2008 m. biudžeto sudarymo procedūros metu tarpinstituciniu mastu nuolat būtų taikoma 2006 m. gegužės 17 d. Tarpinstitucinio susitarimo 47 punkte nustatyta procedūra;

16.    mano, kad kompetencijos decentralizavimas, jos paskirstymas įvairiems generaliniams direktoratams ir asmeninė ES pareigūnų atsakomybė – tai svarbios požiūrio į veikla pagrįstą biudžeto valdymą sudėtinės dalys; pažymi, kad gali tekti toliau tęsti darbą siekiant nustatyti kai kurias atsakomybės ES institucijų viduje grandis; mano, kad šis klausimas ypač svarbus turint mintyje akivaizdžią užduočių įgyvendinimo užsakomųjų darbų arba darbų pagal sutartis su vykdomosiomis agentūromis ir kitais specialiaisiais organais tendenciją;

17.    yra susirūpinęs, kad dėl vykdomųjų agentūrų ir kitų specialiųjų organų kūrimo gali padidėti ES pareigūnų ir pagal sutartis samdomų darbuotojų skaičius, nebent, siekiant atsverti šį padidėjimą, būtų sumažinta darbo vietų atitinkamuose generaliniuose direktoratuose, ir gali susilpnėti ES administravimo priežiūra; reikalauja, kad Komisija 2008 m. PBP paaiškintų, kaip naujose vykdomosiose agentūrose ir kituose specialiuosiuose organuose reikalaujamas numatyti darbo vietų skaičius bus subalansuotas mažinant darbo vietų atitinkamuose generaliniuose direktoratuose; be to, reikalauja, kad sudarydama 2008 m. preliminarų biudžeto projektą Komisija spręstų tinkamos vykdomųjų agentūrų ir kitų specialiųjų organų priežiūros klausimą siekdama užtikrinti demokratinę atskaitomybę; ragina laikytis vykdomųjų agentūrų steigimo elgesio kodekso, ypač vykdant finansavimo ir darbuotojų įdarbinimo agentūrose parlamentinę kontrolę;

Daugiametė finansinė programa: programavimas, maržos, finansavimo sutelkimas į laikotarpio pradžią ir laikotarpio pabaigą

18.  atkreipia dėmesį į Komisijos pateiktą vėliausią finansinio programavimo 2007–2013 m. laikotarpiu atnaujinimą; atkreipia dėmesį į likusias ribotas ir kai kuriais atvejais mažėjančias 1a ir 3 išlaidų kategorijų maržas ir tvirtai prieštarauja Komisijos pasiūlymui šią nedidelę likusią šių dviejų išlaidų kategorijų maržą panaudoti naujoms iniciatyvoms; labai sunerimęs, kad papildomos maržos būtų sukurtos dažniausiai sutelkiant esamų daugiamečių programų finansavimą į laikotarpio pabaigą; mano, kad dėl mažų maržų ribojama galimybė veiksmingai įgyvendinti skubius ar naujus politinius prioritetus; prašo Komisijos, vadovaujantis Tarpinstitucinio susitarimo 46 punktu, kito trišalio dialogo metu pateikti įvairių išlaidų kategorijų maržų apžvalgą, finansinio programavimo atnaujinimą ir nurodyti galimas teisėkūros programoje paskelbtų pasiūlymų finansines pasekmes;

19. norėtų išnagrinėti galimybes, kaip būtų galima geriau pateikti įvairius biudžeto valdymo institucijai teikiamus finansinio programavimo ir biudžeto sudarymo dokumentus (finansinis programavimas ir metinis politikos strategijos dokumentas), siekiant, kad jie būtų lengviau ir geriau suprantami; atkreipia dėmesį į tai, kad šiuo metu prie finansinio programavimo dokumentų pridedamose lentelėse aiškiai nenurodoma, kokie konkretūs pakeitimai buvo atlikti, palyginti su buvusiu finansiniu programavimu, ir taip pat aiškiai nenurodoma, kaip kompensuojamas lėšų padidinimas ir kaip vykdomos finansavimo sutelkimo į laikotarpio pradžią ir laikotarpio pabaigą priemonės;

20. primena, kad atsižvelgdamos į Tarpinstitucinio susitarimo II priedo D dalį „abi biudžeto valdymo institucijos iki birželio mėn. vidurio informuos Komisiją apie savo ketinimus“, susijusius su bandomųjų projektų ir parengiamųjų veiksmų finansavimo numatymu sudarant 2008 m. biudžetą; yra susirūpinęs tuo, kad pagal kai kurias biudžeto išlaidų kategorijas ir pakategores gali būti nenumatytos reikiamos maržos pagrindiniams naujiems bandomiesiems projektams ir parengiamiesiems veiksmams finansuoti;

21.  susirūpinęs atkreipia dėmesį į galimą Komisijos siūlomų 2008 m. MPS III skirsnio finansinio programavimo pakeitimų poveikį jau ir taip mažoms maržoms ir (arba) veiklos programoms, ypač dėl padidinto agentūrų finansavimo arba naujų fondų steigimo; apgailestauja, kad tokie pasiūlymai buvo pateikti nepraėjus net mėnesiui po to, kai pastarąjį kartą buvo atnaujintas finansinis programavimas; tikisi, kad Komisija laiku pateiks šiuos pasiūlymus 2008 m. PBP ir kitame finansinio programavimo dokumente, ypač jei atsižvelgiant į juos reikėtų keisti Daugiametę finansinę programą;

22. yra susirūpinęs dėl to, kad 2008 m. MPS numatoma kai kurių programų finansavimą sutelkti į laikotarpio pabaigą ir kad dėl tokios padėties būsimais Daugiametės finansinės programos metais gali kilti sunkumų turint mintyje problemas dėl didėjančių likusių neįvykdytų įsipareigojimų; be to, pažymi, kad 2007 m. biudžete Parlamentas prisiėmė didesnius su savo prioritetinėms sritims susijusius įsipareigojimus, negu Daugiametės programos paketuose daugeliui programų numatytų įsipareigojimų finansavimo vidurkis; atkreipia dėmesį į tai, kad, atsižvelgiant į Tarpinstituciniame susitarime išdėstytus Parlamento prioritetus, gali reikėti tam tikro institucijų bendradarbiavimo viso biudžeto įsipareigojimų sutelkimo į laikotarpio pradžią ar į laikotarpio pabaigą klausimu siekiant užtikrinti nuoseklų programavimą visu Daugiametės finansinės programos laikotarpiu;

Specialiosios pastabos

23.  pritaria Komisijos ketinimui įtraukti geresnio reglamentavimo ir procedūros supaprastinimo koncepcijas numatant visas naujas iniciatyvas, pertvarkas ir darbo metodus siekiant, kad jie būtų suprantamesni piliečiams; primena, kad kaip pažymima jo 2006 m. gruodžio 13 d. rezoliucijoje dėl 2007 m. Komisijos teisėkūros ir darbo programos[2], įgyvendinant geresnio reglamentavimo koncepciją, reikėtų iki galo vadovautis 2006 m. gegužės 16 d. Parlamento rezoliucijoje dėl reglamentavimo aplinkos supaprastinimo strategijos[3] nustatytais principais ir sąlygomis;

24.  pabrėžia, kad, siekiant išspręsti klimato kaitos problemą, didžiausią prioritetą ateityje reikia skirti energijos efektyvumui; sutinka, kad atsižvelgiant į tokią politiką reikia sukurti su kitomis sritimis susijusią strategiją ir prašo Komisijos toliau imtis ryžtingų veiksmų siekiant šio tikslo;

25. palankiai vertina Komisijos ketinimą imtis esminių veiksmų mokslinių tyrimų ir naujovių srityje siekiant 2008 m. paskatinti Lisabonos strategijos įgyvendinimą; ypač remia parengiamąjį darbą siekiant užtikrinti, kad 2007 m. būtų priimtas sprendimas įsteigti Europos technologijų institutą (ETI); ragina Komisiją pateikti daugiau paaiškinimų dėl ETI finansavimo ir tikisi, kad jo finansavimas bus užtikrintas skiriant papildomų finansinių asignavimų, o ne sumažinant 7-osios pagrindų programos finansinius išteklius; taigi laukia informacijos dėl siūlomos vykdomosios agentūros, kuri būtų atsakinga už tam tikrų 7-osios pagrindų programos aspektų valdymą;

26. palankiai vertina 2007 m. kovo 7 d. vykusio trišalio dialogo bendros įmonės ITER mokslinių tyrimų projektui įgyvendinti finansavimo ir tolesnės TIS 47 punkte numatytos procedūros plėtros klausimais rezultatus, kurie pridedami prie šios rezoliucijos;

27.  sunerimęs dėl Komisijos siūlymo sutelkti daugelio naujų programų pagal 1a išlaidų kategoriją finansavimą į laikotarpio pabaigą; mano, kad tai nėra deramas finansinio programavimo būdas; prašo Komisijos pateikti informacijos apie finansavimo sutelkimo į laikotarpio pabaigą poveikį toms programoms, kurių teisinis pagrindas dar nepatvirtintas, ir poveikį esamoms maržoms ateinančiais metais; primena Komisijai, kad 2006 m. gegužės 17 d. Tarpinstitucinio susitarimo 37 punkte nustatyta, jog biudžeto valdymo institucija ir Komisija gali 5 proc. nukrypti nuo pirminės pagrindiniame akte įtvirtintos daugiametės sumos;

28.  prašo Europos Komisijos, siekiant didesnio solidarumo ir klestėjimo, paaiškinti savo ketinimus dėl programos „Visą gyvenimą trunkantis mokymasis“ finansinio programavimo ir šiai programai teikti pirmenybę; mano, kad padidinus keturių agentūrų (ERA, EMSA, EASA ir GSA) finansinius išteklius neturėtų sumažėti transeuropinio transporto tinklo (TEN-T) finansinė programa ir todėl prašo paaiškinti, kaip Komisija ketina kompensuoti TEN-T programą ateinančiais metais, kad būtų įgyvendintas Daugiametėje programoje numatytas bendras finansinis paketas;

29.  sutinka su Komisija, kad 2008 m. bus labai svarbūs metai Europos sanglaudos politikai, nes tai bus pirmi visi metai, per kuriuos bus įgyvendinamos naujosios 2007–2013 m. laikotarpio veiklos programos; taigi tikisi, kad sanglaudos politika 2008 m. biudžeto sudarymo procedūros metu išliks abiejų biudžeto valdymo institucijų prioritetas;

30. atkreipia dėmesį į tai, kad Komisija siūlo 2 mln. eurų sumažinti 2 išlaidų kategorijai numatytą maržą siekiant padengti Europos aplinkos agentūros (EAA) papildomos veiklos išlaidas; taip pat pažymi, kad Komisija 2008 m. ketina 10 900 000 eurų padidinti asignavimus agentūrai Frontex ir papildomai 2 500 000 eurų kasmet 2008–2013 m. laikotarpiu skirti agentūros EUROJUST veiklai finansuoti; primena Komisijai, kad minėtajam lėšų padidinimui turi pritarti biudžeto valdymo institucija kasmetės biudžeto sudarymo procedūros metu ir (arba) teisėkūros institucija, jei tai lemia patvirtintų programų orientacinių sumų keitimą;

31. primena Komisijai, kad pagal 2006 m. gegužės 17 d. Tarpinstitucinį susitarimą visi aplinkos politikos srities finansiniai ištekliai sutelkti 2 išlaidų kategorijoje; atkreipia dėmesį į Tarpinstituciniame susitarime minimą sprendimą į 2 išlaidų kategoriją papildomai įrašyti 100 mln. eurų, iš kurių 50 mln. eurų atidedama į naujajam aplinkos finansiniam instrumentui LIFE+ skirtą rezervą; primena, kad dar nepriimtas galutinis susitarimas dėl LIFE+ instrumento 2007–2013 m.; taigi pabrėžia, kad likusius 50 mln. eurų svarbu palikti kaip maržą iki bus baigtos visos teisėkūros procedūros;

32. tikisi, kad Komisija pateiks konkrečių pasiūlymų dėl bendrosios žemės ūkio politikos laikotarpio vidurio peržiūros; taigi prašo, kad Komisija informuotų Parlamentą apie laikotarpio vidurio peržiūros, kurią Komisija ketina atlikti tam, kad būtų įvertinti pirminiai 2003 m. reformos rezultatai, metodus ir tikslus;

33. mano, kad pagrindinis komunikacijos ir informacijos politikos uždavinys – informuoti ES piliečius apie ES veiklą ir įvykdytas programas ir per pastaruosius metus padarytą pažangą; mano, kad kampanija dėl politinių prioritetų turėtų būti vykdoma vėlesniu biudžeto sudarymo procedūros laikotarpiu atsižvelgiant į Parlamento prioritetus ir didžiausią dėmesį kreipiant į per pirmąjį svarstymą nustatytas veiklos sritis;

34. primena, kad visos institucijos, atsižvelgiant į jų institucinę savivaldą, turi teisę įgyvendinti komunikacijos politiką, kaip nustatyta Finansinio reglamento 49 straipsnyje; ragina Komisiją kitų institucijų pavyzdžiu ir toliau ginti savo savivaldos teises šioje srityje; pripažįsta, kad tarpinstitucinė informacijos ir komunikacijos grupė turėtų koordinuoti skirtingą institucijų įgyvendinamą komunikacijos politiką; ragina tarpinstitucinę grupę iki 2007 m. spalio mėn. pateikti konkretesnį ir labiau suderintą 2008 m. darbo planą; taigi ragina Komisiją ir toliau vykdyti ambicingą komunikacijos su piliečiais politiką atsižvelgiant į tai, kad 2008 m. yra metai, po kurių vyks Europos rinkimai ir reikia rengtis numatomam institucinės reformos atgaivinimui;

35. atkreipia dėmesį į Komisijos 2008 m. komunikacijos politikos prioritetus, kurie neturės įtakos 3b išlaidų kategorijos finansiniam programavimui;

36. visiškai pritaria MPS nustatytiems išorės veiklos tikslams, kurie nuolat tobulinami ir kurie antraisiais metais turi būti įgyvendinami taikant 2006 m. priimtą naują ES išorės veiklos priemonių rinkinį; daugiausia dėmesio skiria veiksmingam numatytų priemonių įgyvendinimui ir tam, kad būtų gerbiamos Parlamento teisės; ragina jau antrojoje 2007 m. pusėje atlikti pirmąjį vertinimą;

37. tikisi prasmingo bendradarbiavimo su Komisija darbo grupėse, Užsienio reikalų ir Vystymosi komitetų sukurtose naujų išorės pagalbos priemonių planavimui ir įgyvendinimui stebėti; atkreipia dėmesį į numatytą išorės pagalbos priemonių veikimo laikotarpio vidurio peržiūrą; pakartoja Parlamento norą visapusiškai dalyvauti šiame procese;

38. pabrėžia daugiakalbystės, kuri yra pagrindinė Europos paveldo dalis, svarbą ir tai, kad piliečius reikia informuoti jų gimtąja kalba;

31. primena Komisijai, kad pagal 2006 m. gegužės 17 d. Tarpinstitucinį susitarimą dauguma aplinkos politikos srities finansinių išteklių sutelkta 2 išlaidų kategorijoje; atkreipia dėmesį į Tarpinstituciniame susitarime minimą sprendimą į 2 išlaidų kategoriją papildomai įrašyti 100 mln. eurų, iš kurių 50 mln. eurų atidedama į naujajam aplinkos finansiniam instrumentui LIFE+ skirtą rezervą; primena, kad galutinis susitarimas dėl LIFE+ instrumento 2007–2013 m. buvo pasiektas 2007 m. kovo 27 d.; taigi pabrėžia, kad svarbu palikti pakankamai maržų, kol bus baigtos visos teisėkūros procedūros;

32. tikisi, kad Komisija pateiks konkrečių pasiūlymų dėl bendrosios žemės ūkio politikos laikotarpio vidurio peržiūros; taigi prašo, kad Komisija informuotų Parlamentą apie laikotarpio vidurio peržiūros, kurią Komisija ketina atlikti tam, kad būtų įvertinti pirminiai 2003 m. reformos rezultatai, metodus ir tikslus;

33. mano, kad pagrindinis komunikacijos ir informacijos politikos uždavinys – informuoti ES piliečius apie ES veiklą ir įvykdytas programas ir per pastaruosius metus padarytą pažangą; mano, kad kampanija dėl politinių prioritetų turėtų būti vykdoma vėlesniu biudžeto sudarymo procedūros laikotarpiu atsižvelgiant į Parlamento prioritetus ir didžiausią dėmesį kreipiant į per pirmąjį svarstymą nustatytas veiklos sritis;

34. primena, kad visos institucijos, atsižvelgiant į jų institucinę savivaldą, turi teisę įgyvendinti komunikacijos politiką, kaip nustatyta Finansinio reglamento 49 straipsnyje; ragina Komisiją kitų institucijų pavyzdžiu ir toliau ginti savo autonomiją šioje srityje; pripažįsta, kad tarpinstitucinė informacijos ir komunikacijos grupė turėtų koordinuoti skirtingą institucijų įgyvendinamą komunikacijos politiką; ragina tarpinstitucinę grupę iki 2007 m. spalio mėn. pateikti konkretesnį ir labiau suderintą 2008 m. darbo planą; taigi ragina Komisiją ir toliau vykdyti ambicingą komunikacijos su piliečiais politiką atsižvelgiant į tai, kad 2008 m. yra metai, po kurių vyks kiti Europos rinkimai ir reikia rengtis numatomam institucinės reformos atgaivinimui;

35. atkreipia dėmesį į Komisijos 2008 m. komunikacijos politikos prioritetus, kurie neturės įtakos 3b išlaidų kategorijos finansiniam programavimui;

36. visiškai pritaria MPS nustatytiems išorės veiklos tikslams, kurie nuolat tobulinami ir kurie antraisiais metais turi būti įgyvendinami taikant 2006 m. priimtą naują ES išorės veiklos priemonių rinkinį; daugiausia dėmesio skiria veiksmingam numatytų priemonių įgyvendinimui ir tam, kad būtų gerbiamos Parlamento teisės; ragina jau antrojoje 2007 m. pusėje atlikti pirmąjį vertinimą;

37. tikisi prasmingo bendradarbiavimo su Komisija darbo grupėse, Užsienio reikalų ir Vystymosi komitetų sukurtose naujų išorės pagalbos priemonių planavimui ir įgyvendinimui stebėti; atkreipia dėmesį į numatytą išorės pagalbos priemonių veikimo laikotarpio vidurio peržiūrą; pakartoja Parlamento norą visapusiškai dalyvauti šiame procese;

38. pabrėžia daugiakalbystės, kuri yra pagrindinė Europos paveldo dalis, svarbą ir tai, kad piliečius reikia informuoti jų gimtąja kalba;

39. prašo toliau stiprinti bendradarbiavimą su besivystančiomis šalimis, ypač klimato kaitos ir migracijos srityse, ir nuolat įsipareigoti vykdyti Tūkstantmečio vystymosi tikslus, ypač susijusius su pagrindiniais sveikatos apsaugos poreikiais ir pagrindiniu išsilavinimu;

40. atkreipia dėmesį į Komisijos vadinamąją prioritetų išorinio aspekto koncepciją, pvz., Pasaulinis efektyvaus energijos naudojimo ir atsinaujinančių energijos šaltinių fondas (angl. GEEREF) arba Pasaulinės klimato politikos aljansas, ir į faktą, kad 2008 m. šiems naujiesiems prioritetams pagal 4 išlaidų kategoriją finansuoti, regis, papildomai reikės skirti 23 100 000 eurų; vis dėlto primygtinai reikalauja aiškiai nurodyti iš kokių lėšų siūloma finansuoti kiekvieną veiksmą;

41. pažymi, kad pagal 4 išlaidų kategoriją siekiant turėti lėšų būsimiems poreikiams finansuoti, pvz., užbaigti derybas dėl galutinio Kosovo statuso ir tęsti Vidurinių Rytų taikos procesą, numatoma bendra 334 mln. eurų marža; primygtinai pabrėžia, kad ši 334 mln. eurų marža iš tiesų dirbtinai didelė, kadangi į ją įeina 200 mln. eurų, iš pradžių numatyti Garantijų fondo paskoloms, kurios dabar dėl trumpalaikių priežasčių turės būti teikiamos tik nuo 2009 m.; taigi pabrėžia, kad 2008 m. išimties tvarka galima papildomai panaudoti 200 mln. eurų, bet perspėja, kad šios lėšos savaime nenumatomos ilgalaikiams poreikiams finansuoti, kuriems finansuoti vėlesniais metais nebūtinai bus numatoma lėšų;

42. atkreipia dėmesį į tai, kad MPS daugiau dėmesio skiriama išorės ir vidaus veiklos tikslų sąsajai, ir į termino „visiškas suderinamumas“ vartojimą; mano, kad Komisija turį šį klausimą toliau nagrinėti ir paaiškinti, ypač turint mintyje tai, kad tariama išorės ir vidaus veiklos suderinamumo stoka buvo viena iš pagrindinių priežasčių, dėl kurių ES politika praeityje buvo kritikuojama; be to, pabrėžia demokratijos ir teigiamų poslinkių šalyse partnerėse ir regionuose svarbą;

43. primygtinai reikalauja, kad skiriant lėšas visoms su išorės santykiais ir plėtra susijusioms priemonėms būtų atsižvelgiama į ES prioritetą remti demokratiją ir žmogaus teises, įskaitant mažumų teises;

44. atkreipia dėmesį į tai, kad Komisija 2007 m. planuoja sudaryti ekonominės partnerystės susitarimus su AKR šalimis; prašo Komisijos ir valstybių narių toliau padėti remti AKR šalis pereinamuoju laikotarpiu, kai vietoj dabartinio prekybos režimo sudaromi ekonominės partnerystės susitarimai;

45. mano, kad dėl sparčiai kintančios padėties BUSP srityje būtina šią padėtį nuolat sekti ir būtina, kad institucijos bendradarbiautų; taigi pabrėžia, kad labai svarbu laikytis 2006 m. gegužės 17 d. TIS įtvirtintų BUSP nuostatų ir taikyti numatytas priemones; mano, kad užsienio politiką ir jai vykdyti reikalingus finansinius išteklius galima tinkamai įvertinti tik po to, kai Taryba iki 2007 m. birželio 15 d. pasikonsultuos su Parlamentu dėl pagrindinių BUSP aspektų ir pasirinkčių;

46. atkreipia dėmesį į Komisijos pasiūlymą dėl žmogiškųjų išteklių 2008 m. numatymo, kuriame siūloma sukurti 890 naujų darbo vietų, susijusių su pastaraisiais ES plėtros etapais; primena, kad 2008-ieji – tai paskutiniai su 2004 m. plėtra susijusio žmogiškųjų išteklių plano, pagal kurį 2008 m. reikalaujama sukurti 640 papildomų darbo vietų, įgyvendinimo metai; be to, primena, kad į ES įstojus Bulgarijai ir Rumunijai 2008 m. reikalaujama sukurti 250 naujų darbo vietų ir tikimasi, kad panašaus skaičiaus darbo vietų bus reikalaujama 2009 m.; pažymi, kad tik 50 proc. 2008 m. papildomų darbo vietų turi būti skiriama išplėsti veiklos apimčiai atsižvelgiant į pastaruosius plėtros etapus; mano, kad Komisijos laikotarpio vidurio žmogiškųjų išteklių peržiūra turėtų būti atliekama vadovaujantis 2006 m. pradėta taikyti geresnio reglamentavimo strategija visiškai atsižvelgiant į poreikį tinkamai ir veiksmingai įgyvendinti naujas 2007–2013 m. finansinio programavimo laikotarpio lėšų panaudojimo programas;

47. džiaugiasi, kad atsižvelgiant į politinius prioritetus taikomas darbuotojų perkėlimo į kitą darbo vietą principas, tačiau mano, kad perkėlimo į kitą darbo vietą mastas turėtų būti didesnis, nei 1 proc.; primena, kad vykdant minėtąjį perkėlimą į kitą darbo vietą būtina vadovautis Parlamento nurodytais prioritetais; tikisi, kad Komisija pasinaudos vykstančia patikra ir atliks esminių pakeitimų nustatydama darbuotojų skyrimo prioritetus ir papildomų išlaidų kiekį; atsižvelgdamas į visas pagal 5 išlaidų kategoriją turimas lėšas, metinės biudžeto procedūros metu įvertins Komisijos darbuotojų poreikį; pažymi, kad Komisija siūlo į kitas darbo vietas perkelti 565 darbuotojų, iš kurių 287 perkeliami iš vieno skyriaus į kitą ir 278 perkeliami į kitas darbo vietas skyriaus viduje; reikalauja, kad Komisija preliminariame biudžeto projekte pateiktų kur kas detalesnę informaciją apie darbuotojų perkėlimą į kitas darbo vietas siekiant, kad Parlamentas galėtų įvertinti, ar 1 proc. rodiklis tinkamas; mano, kad centrinio perkėlimo į kitą darbo vietą fondo sukūrimas atitiktų administravimo supaprastinamo, geresnio programų ir veiksmų vykdymo principą ir padėtų išvengti nereikalingos administracinės naštos;

48. pažymi, kad prie šios rezoliucijos pridedamos Užsienio reikalų komiteto ir Tarptautinės prekybos komiteto nuomonės; mano, kad šiose nuomonėse pateikiami svarbūs klausimai, į kuriuos turi būti atsižvelgta 2008 m. biudžeto procedūros metu;

o

o o

49. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams.

• [1]  OL C 139, 2006 6 14, p. 1.
• [2]  Priimti tekstai, P6_TA(2006)0565.
• [3]  Priimti tekstai, P6_TA(2006)0205.

AIŠKINAMOJI DALIS

Darbo dokumentas Nr. 1 dėl rezultatyviojo biudžeto

Įvadas

1.  Šis darbo dokumentas pirmasis iš serijos, kurią bendrasis pranešėjas parengs rengiant 2008 m. biudžetą.

2.  Jeigu Europos Parlamentas galės derėtis remdamasis visuotinai priimtinais tikslais ir bendrais siekiais, antroje šių metų pusėje įvyksiančiose derybose dėl biudžeto sudarymo, palyginti su Komisija ir Taryba, jis pasieks pakankamai daug. Todėl siekdamas sukurti tvirtą Parlamento poziciją dėl 2008 m. biudžeto pranešėjas pabrėžia ketinimą nuolat konsultuotis su Parlamento nariais, specializuotais komitetais ir ypač Biudžeto komiteto kolegomis.

3.  Pranešėjas pažymi, kad rengiant šį darbo dokumentą buvo naudingos per pirmąjį Biudžeto komitete 2007 m. sausio 23 d. surengtą keitimąsi nuomonėmis dėl 2008 m. biudžeto prioritetų vykusios diskusijos ir išdėstytos nuomonės.

4.  Darbo dokumento struktūra tokia: pirmajame skirsnyje išdėstoma, kaip pranešėjas suvokia „rezultatyvųjį biudžetą“, antrajame skirsnyje daugiausia dėmesio skiriama ankstyviesiems kasmetinės biudžeto sudarymo procedūros etapams ir su ES biudžeto struktūra bei žmogiškaisiais ištekliais susijusiems klausimams, trečiajame skirsnyje nagrinėjami politikos sričių prioritetai.

5.  Su 2008 m. biudžetu susijęs parengiamasis darbas, žinoma, atliekamas atsižvelgiant į daugelį dalykų. Kalbant apie Europos Sąjungos politiką pažymėtina, kad 2007 m. švenčiamos 50-osios Romos sutarties pasirašymo metinės, o tai suteikia naują impulsą daryti pažangą siekiant patvirtinti Sutartį dėl Konstitucijos. Manoma, kad ir toliau sparčiai vyks globalizacija, teikianti naujų galimybių ir kelianti ekonominių, socialinių bei aplinkosaugos problemų, o energijos tiekimo patikimumo, klimato kaitos ir migracijos klausimai taps vis svarbesni.

6.  Kalbant apie Europos Sąjungos finansavimą, reikia pažymėti, kad 2007 m. yra pirmieji 2007–2013 m. daugiametės finansinės programos (DFP) taikymo metai. Todėl 2008 m. biudžetas bus antrasis, kuris negalės viršyti 2006 m. gegužės 17 d. Tarpinstitucinio susitarimo (TIS) 1 priede (jis pateikiamas šio darbo dokumento 1 priede) nurodytų bendrų viršutinių ribų. 2008 m. bus priešpaskutiniai šeštosios Parlamento kadencijos ir J. M. Barroso vadovaujamos Komisijos metai. Todėl 2008 m. biudžetas bus rengiamas remiantis kitais darbais, kuriais siekiama iš naujo apsvarstyti finansinėje perspektyvoje numatytas pajamas ir išlaidas. 2008 m. biudžetas bus sudaromas remiantis 2007 m. biudžetu. Pranešėjas pabrėžia nuolatinių pranešėjų atliktą darbą finansinės perspektyvos ir nuosavų išteklių srityje, taip pat 2007 m. bendrojo pranešėjo atliktą darbą ir pažymi, kad šio darbo dokumento 2 priede pateikiama 2007 m. biudžeto sudarymo procedūros rezultatų santrauka pagal DFP biudžeto išlaidų kategorijas. Šiais skaičiais remiamasi sudarant 2008 m. biudžetą.

I. Rezultatyvusis biudžetas

7.  2008 m. bendrasis pranešėjas siūlo pavadinti 2008 m. biudžetą „rezultatyviuoju biudžetu“. Bendra pranešėjo komitetui siūloma filosofija tiesiogiai grindžiama 2007 m. bendrojo pranešėjo pozicija. Terminu „rezultatyvusis biudžetas“ norima pabrėžti, kad svarbiausia – politinis rezultatas. Biudžeto valdymo institucija turėtų labai stengtis užtikrinti, kad politika būtų įgyvendinama taip, kad atitiktų politinius tikslus, dėl kurių ji buvo įtvirtinta teisės aktais. Pavyzdžiui:

· Ar Europos politika tikrai gerina piliečių gyvenimą?

· Ar vykdant Europos švietimo ir mokymo politiką kuriamas brandus Europos kultūros ir vertybių suvokimas ir ar jaunimo įgūdžiai gerinami taip, kad jie galėtų prisidėti galima didinant ES konkurencingumą modernioje globalioje ekonomikoje?

· Ar parama moksliniams tyrimams ir taikomajai veiklai padeda modernizuoti ES įmones ir ar didina jų darbo efektyvumą, kurį, pvz., atspindi tai, kad ES įmonės pateikia daugiau paraiškų užregistruoti patentus?

· Ar regioninė politika padeda didinti vienam gyventojui tenkantį BVP mažiau išsivysčiusiuose ES regionuose?

· Ar ES veiksmingai ir darniai vykdo savo pasaulinius įsipareigojimus?

8.  Norint atsakyti į šiuos klausimus reikia pateikti tvirtų įrodymų apie išlaidų poveikį. Pranešėjas ketina raginti Komisiją, kad ji Biudžeto komitetui pateiktų duomenų, įrodančių, kad politiniai tikslai nustatomi siekiant naudos ES piliečiams. Jis pageidauja remtis požiūriu, kuriuo buvo vadovaujamasi sudarant 2007 m. biudžetą, pasitelkti tyrimus, išorės specialistų pateiktą informaciją ir taip pabandyti surinkti įrodymus apie ES išlaidų efektyvumą. Tai savo ruožtu turėtų padidinti Parlamento, kaip vienos iš biudžeto valdymo institucijų, vaidmens poveikį užtikrinant, kad viešosios lėšos būtų išleidžiamos tinkamai. Todėl pranešėjas pageidauja, kad Biudžeto komiteto pavedimu būtų atlikta keletas tyrimų, kuriais remiantis būtų galima nustatyti prioritetus derantis dėl biudžeto. Keletas idėjų išdėstoma šio darbo dokumento antrajame skirsnyje.

9.  Pranešėjas pažymi, kad Parlamentas sugebėjo pasiekti puikių rezultatų 2006 m. persvarstant Finansinį reglamentą. Vis dėlto jis mano, kad lieka pavyzdžių, kai pernelyg paraidis teisinis požiūris į ES politikos įgyvendinimą stabdo veiksmingą ir produktyvų jos vykdymą. Tinkama pasitikėjimo ir pažeidimų prevencijos taisyklių struktūros pusiausvyra – vienas pagrindinių uždavinių siekiant veiksmingai prižiūrėti ir kontroliuoti biudžetą.

II. Biudžeto valdymo procesas ir biudžeto struktūra

Metinė politikos strategija

10. Vasario 22 d. Komisija pateiks 2008 m. metinę politikos strategiją (MPS). MPS – svarbus dokumentas, kuriame išdėstomi 2008 m. Komisijos politikos tikslai. Komisijos pasiūlymas dėl šių tikslų finansavimo yra preliminarus biudžeto projektas (PBP), kuris tikriausiai bus patvirtintas 2007 m. gegužės 2 d. Todėl iki gegužės 2 d. Parlamentas privalo pateikti nuoseklų savo prioritetų rinkinį, susijusį su 2008 biudžetiniais metais , kad Komisija galėtų šiuos prioritetus įtraukti į 2008 m. PBP. Pranešėjas ketina naudotis šiuo darbo dokumentu ir būsimomis kolegų Biudžeto komiteto narių pastabomis rengdamas pranešimo projektą dėl 2008 m. MPS. Rezoliucija dėl MPS tuomet būtų Parlamento priemonė daryti įtaką, kol Komisija dar nepatvirtino PBP.

Biudžeto sudarymas pagal veiklos rūšis ir veiklos ataskaitos

11. Pranešėjas seniai remia biudžeto sudarymo pagal veiklos rūšis (BPV) koncepciją, kurios pagrindinis tikslas – suderinti finansinius ir žmogiškuosius išteklius su politiniais prioritetais. Jis tvirtai rėmė sprendimą taikyti BPV koncepciją Komisijos išteklių biudžeto sudarymo sistemoje. Joje ištekliai buvo išdėstomi pagal „politikos sritis“ (kartais taip pat vadinamas „antraštinėmis dalimis“), kurios iš esmės tiesiogiai sutapo su Komisijos generalinių direktoratų (GD) atsakomybės sritimis. Pavyzdžiui, išlaidos aplinkos politikai įtraukiamos į biudžeto 7 antraštinę dalį „Aplinka“. Šios išlaidos skiriamos Komisijos Aplinkos generaliniam direktoratui. Apskritai remdamasi BPV koncepcija biudžeto valdymo institucija ėmė geriau kontroliuoti išlaidų kryptį.

12. Vis dėlto pranešėjas norėtų pabrėžti, kad BPV koncepciją ir finansinės perspektyvos bei jos daugiamečių finansinių paketų išlaidų kategorijų struktūrą (žr. 1 priedą) suderinti nelengva. Finansinės perspektyvos išlaidų kategorijos – naudingas politinis 2007–2013 m. ES išlaidų suskirstymas, bet besidubliuojančios BPV biudžeto antraštinės dalys ir skirstymas į DFP išlaidų kategorijas gali klaidinti. Pvz., 2007m. PBP politikos sritis arba biudžeto antraštinė dalis „Aplinka“ išskaidyta į 4 DFP išlaidų kategorijas (2, 3b, 4 ir 5). Pranešėjas pabrėžia, kad Komisija turi aiškiai pateikti pasiūlymus dėl išlaidų, nes tai labai svarbu norint, kad biudžeto valdymo institucija galėtų tinkamai kontroliuoti išlaidas.

13. Pagal tikslus, veiklos rūšis ir rezultatus kiekvieno Komisijos generalinio direktorato rengiamos veiklos ataskaitos – pagrindinė biudžeto valdymo institucijos priemonė įvertinti, ar gerai veikia BPV koncepcija. Veiklos ataskaitas rengia ir jas į PBP įtraukia kiekvienas Komisijos GD. Pranešėjas pritaria šių dokumentų rengimui, bet pažymi, kad praeityje juose per daug dėmesio buvo skiriama ilgiems proceso aprašymams ir per mažai – politikos tikslų ir politinių rezultatų ryšiui. Pranešėjas ketina atidžiau išnagrinėti 2008 m. veiklos ataskaitas.

Žmogiškieji ištekliai

14. Prieš aptardamas 2008 m. politikos prioritetus, pranešėjas nori pabrėžti žmogiškųjų išteklių svarbą. Parlamentas pritarė keletui Komisijos argumentų, kuriais buvo priešinamasi griežtam Komisijos personalo mažinimui sudarant 2007 m. biudžetą, bet pareikalavo, kad iki 2007 m. balandžio 30 d. Komisija atliktų tikrųjų savo aprūpinimo personalu poreikių analizę. Pranešėjas su susidomėjimu laukia šio dokumento.

15. Dar viena su diskusijomis dėl DFP ir BPV biudžeto struktūrų susijusi problema yra ta, jog gali būti, kad 5 išlaidų kategorija „Administravimas“ neapima visų tikrųjų Komisijos administravimo išlaidų. Remiantis šiuo metu vykdomu Biudžeto komiteto nuolatinio pranešėjo agentūrų klausimais darbu, šiuo ankstyvuoju parengiamosios 2008 m. biudžeto sudarymo procedūros analizės etapu verta pabrėžti tris specifines problemas. Pirma, Komisija, vykdydama tam tikros krypties politiką, vis dažniau pasitelkia vykdomąsias agentūras. Tais atvejais, kai vykdomosios agentūros perima dalį darbo iš šią veiklą anksčiau vykdžiusio „patronuojančio“ GD, kitoms aplinkybėms nepakitus šiam GD turėtų reikėti mažiau darbuotojų. Šis klausimas turi būti paliestas 2008 m. veiklos ataskaitose. Antra, vykdomosios agentūros – tai tik vienas pavyzdys. Akivaizdu, kad Komisijoje plinta darbų perdavimo išorės rangovams praktika, kai veiklos vykdymas perduodamas „ad hoc įstaigoms“, kurios Finansiniame reglamente nėra aiškiai apibrėžtos. Tokios užsakomosios paslaugos gali padėti užtikrinti veiksmingesnį įgyvendinimą, bet naudojimasis jomis turi būti skaidrus biudžeto valdymo institucijos požiūriu ir neturi lemti nematomų išlaidų žmogiškiesiems ištekliams, kurios biudžeto 5 išlaidų kategorijoje nėra lengvai pastebimos. Trečia, svarbu, kad agentūrų, vykdomųjų agentūrų ir kitų ad hoc įstaigų atliekamos funkcijos būtų veiksmingai prižiūrimos, nes jose pagal terminuotas sutartis dirba daugiau darbuotojų negu pačioje Komisijoje. Siekiant įvertinti priežiūros lygį ir užtikrinti deramą asmeninę šių įstaigų darbuotojų atsakomybę, reikia daugiau informacijos apie jų vykdomą žmogiškųjų išteklių politiką.

III. Politikos prioritetai

16. Pranešėjas mano, kad Parlamento rezoliucija dėl Komisijos metinės politikos strategijos yra tinkama vieta pateikti 2008 m. biudžeto polinius prioritetus. Jis nesiekia šiame dokumente pateikti išsamaus sąrašo. Vis dėlto remiantis „rezultatyviojo biudžeto“ koncepcija likusioje šio darbo dokumento dalyje pateikiama keletas minčių dėl pagrindinių temų ir prioritetų. Šie prioritetai pateikiami kaip temos tyrimams, kuriuos Biudžeto komitetas gali pavesti atlikti išorės specialistams. Jeigu šie tyrimai komitetui būtų pateikti prieš vasaros pertrauką, jie galėtų suteikti stimulą rudenį vyksiantiems pagrindiniams biudžeto sudarymo procedūros etapams. Žinoma, būtų svarbu užtikrinti, kad šie tyrimai būtų suderinti su specializuotuose komitetuose atliekamu darbu.

Nagrinėjamos temos taip pat gali sukelti idėjų dėl bandomųjų projektų ir parengiamųjų veiksmų, su kuriais susijusius savo ketinimus pagal TIS II priedą (D dalį) Parlamentas įpareigotas pateikti iki birželio mėn. vidurio.

17. Pranešėjas siekė įtraukti kolegų idėjas, ypač išsakytas sausio 23 d. Biudžeto komiteto diskusijoje. Jis laukia tolesnių diskusijų su kolegomis.

Politikos prioritetai ir klausimai, kuriuos reikia toliau nagrinėti

· ES konkurencingumas ir visą gyvenimą trunkantis mokymasis

18. Palyginti su kitais pasaulio regionais aukštą ES piliečių gyvenimo lygį atspindi gana didelės ES įmonių išlaidos. Todėl ES įmonėms reikia sugebėti prisitaikyti ir įdarbinti aukštos kvalifikacijos personalą, kad jos galėtų konkuruoti globalioje ekonomikoje. Todėl Europos ekonomika labai priklauso nuo gyventojų kvalifikacijos. Kai kurių turtingiausių ES regionų paslaugų sektoriuje dirba daugiau negu 70 proc. darbuotojų, o remiantis bendra tendencija, susijusia su tebesitęsiančia globalizacija, Europos paslaugų sektorius toliau auga. ES ekonomikos konkurencingumas per dažnai apibūdinamas pateikiant pramonės duomenis. Jie svarbūs, bet tai tik dalis esmės. Visą gyvenimą trunkančio mokymosi programa – svarbus pastangų padėti Europos piliečiams dalyvauti globaliame pasaulyje aspektas. Tyrime būtų galima atkreipti dėmesį į galbūt kartais pamirštamą sistemos teikiamą pridėtinę ekonominę vertę, išnagrinėjant galimybes, kurias pasitelkus šią programą galima suteikti joje dalyvaujantiems asmenims.

· ES vaidmuo pasaulyje. Didėjančio ES vaidmens civilinėse ir karinėse krizių valdymo misijose poveikio biudžetui įvertinimas

19. Pastaraisiais metais ES dalyvavimas civilinėse ir karinėse krizių valdymo misijose labai išaugo. Šias misijas galima finansuoti pasitelkus Stabilumo priemonę, BUSP biudžetą, ATHENA mechanizmą arba valstybių narių įnašus. Iš dalies turint mintyje artėjančią misiją Kosove, atliekant šį tyrimą reikėtų iš ankstesnių misijų pasimokyti, kaip įvairių tipų misijoms numatyti tinkamiausias ir veiksmingiausias finansavimo priemones. Tyrime taip pat būtų nagrinėjamas parlamentinės priežiūros, kurią galima vykdyti taikant įvairius finansavimo metodus, mastas. Be to, joje galėtų būti aiškiai nusakytas finansavimo sprendimų ir misijos „vykdymo ciklo“ – nuo pradžios iki post hoc vertinimo – sąryšis.

· Europos Komisijoje vykdomos administracinės reformos vertinimas

20. Šiame tyrime bus vertinamas N. Kinnocko reformų veiksmingumas racionalizuojant Europos Komisijos administravimą. Tyrime bus nagrinėjama, kiek Komisijoje vykdant reformas buvo pagerinta samda ir paaukštinimas už nuopelnus, personalo ir finansų valdymo procedūros. Pastaraisiais metais buvo pradėta taikyti ir biudžeto sudarymo pagal veiklos rūšis (BPV) koncepcija kaip priemonė geriau suderinti Komisijos išteklius ir politikos tikslus. Tyrime taip pat turėtų būti įvertintas jos veiksmingumas ir galimi N. Kinnocko reformų bei BPV taikymo pradžios ryšiai.

· Struktūrinių fondų poveikio gerinimas siekiant Lisabonos tikslų

21. Struktūriniai fondai skirti finansuoti struktūrinę ir sanglaudos politiką mažiau išsivysčiusiuose ES regionuose. Šios lėšos išleidžiamos pagal valstybių narių pateiktas programas. Vis dėlto Lisabonos tiksluose numatytas įsipareigojimas ES išlaidas moksliniams tyrimams ir taikomajai veiklai padidinti iki 3 proc. ES BVP. Šiam tikslui siekti skirta Septintoji bendroji mokslinių tyrimų programa, bet esama galimybių padidinti iš dabartinių struktūrinių fondų skiriamą finansavimą . Iš Komisijos 2006 m. gruodžio mėn. metinės Lisabonos strategijos pažangos ataskaitos matyti, kad šioje srityje valstybės narės galėtų nuveikti daugiau. Tai ypač pasakytina apie 2004 m. ir 2007 m. į ES įstojusias valstybes nares. Todėl atliekant tyrimą turėtų būti nustatyta, kiek esami struktūriniai fondai iš tikrųjų prisidėjo stiprinant ES mokslinius tyrimus ir taikomąją veiklą, ir pateikta pasiūlymų, kaip jie galėtų prisidėti daugiau.

· Nelegalios migracijos kontrolei teikiamo ES finansavimo vertinimas

22. ES išorės sienos, ypač visa pietų siena, susijusios su dideliais nuolatiniais migracijos mastais. Vienas pagrindinių Europos Parlamento prioritetų – geresnė ES išorės sienų kontrolė. Todėl atliekant šį tyrimą turėtų būti vertinamas nelegalios migracijos kontrolei skiriamas ES finansavimas – lyginami naujosioms priemonėms, pvz., Išorės sienų fondui, Europos pabėgėlių fondui, Europos fondui trečiųjų šalių piliečių integracijai ir FRONTEX agentūrai skiriami finansiniai ištekliai ir šių priemonių funkcijos bei politikos tikslai. Tyrime taip pat turėtų būti įvertinta, ar lėšos ir jų paskirstymas skirtingoms priemonėms yra optimalus siekiant įgyvendinti politikos tikslus ir padėti su imigracija susidūrusioms valstybėms narėms.

· Ar ES turi finansinių išteklių bendriems energetikos politikos ir kovos su klimato kaita tikslams pasiekti?

23. 2007 m. sausio mėn. Komisija pateikė pagrindinius komunikatus dėl klimato kaitos ir Europos energetikos politikos. Komunikatuose išdėstyti plataus užmojo tikslai, susiję su energijos tiekimo tvarumu, saugumu ir konkurencingumu. ES biudžete, kaip ir bet kuriame kitame biudžete, vyksta prioritetų konkurencija dėl ribotų lėšų. Vis dėlto, kadangi energetikos ir klimato kaitos politika pastaraisiais metais tapo itin svarbi, šiame tyrime turėtų būti įvertinta, ar esami finansiniai ištekliai atitinka šią svarbą. Todėl atliekant šį tyrimą esami finansiniai ištekliai turėtų būti lyginami su tikrosiomis politikos tikslams pasiekti reikalingomis lėšomis ir pateikiama pasiūlymų, kaip veiksmingiausiai ir skaidriausiai panaudoti papildomą finansavimą, jeigu jo prireiks.

· Europos žemės ūkio daugiafunkciškumo finansavimas

24. Europos politikoje seniai pripažįstamas žemės ūkio sektoriaus daugiafunkciškumo principas. Svarbi bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) kaimo plėtros ramsčio dalis susijusi su programomis, skirtomis užtikrinti Europos ūkių, kraštovaizdžio ir kaimo pragyvenimo šaltinių tvarumą. Dabar Europos Sąjungai priklauso 27 valstybės narės, o BŽŪP ateityje bus toliau reformuojama. Šiomis aplinkybėmis tyrimą būtų galima pradėti apibūdinant iki šiol įgyvendintus kaimo plėtros politikos pokyčius. Tada būtų tikslinga įvertinti galimus scenarijus, kokį poveikį būsimos kaimo plėtros politikos tendencijos padarys Europos žemės ūkio sektoriui: kokią įtaką jos padarys ūkininkų veiklai ir pajamoms, kokį vaidmenį atliks novatoriškos žemės ūkio įmonės, taip pat biotechnologijų srityje, kaip šie pokyčiai atitiks PPO ir kitose tarptautinėse institucijose prisiimtus tarptautinius įsipareigojimus. Kadangi BŽŪP iš viso apima maždaug 40 proc. ES išlaidų, kiekvienas pokytis ES žemės ūkio srityje turi didelį finansinį poveikį. Todėl tyrime turėtų būti įvertinti tiriamų scenarijų finansiniai padariniai.

· Informavimo ir komunikacijos politika. „Komunikacija vietos lygmeniu“

25. Vis labiau plintančios komunikacijos internetu amžiuje išsiplėtusi ir 27 valstybes nares turinti Europos Sąjunga susiduria su didele problema – kaip bendrauti su piliečiais. Pastaraisiais metais daugiau buvo diskutuojama apie svarbą su piliečiais bendrauti jiems lengvai prieinamu būdu. Tai susiję ne tik su jų vartojama kalba, bet ir su žiniasklaidos priemonėmis, kuriomis Europos temas galima susieti su tikru piliečių gyvenimu ir jų problemomis regione, kuriame jie gyvena. Komisija daug išteklių skiria „Komunikacijai vietos lygmeniu“, o Parlamentas 2007 m. biudžete patvirtino bandomąjį projektą dėl „bandomųjų informacijos tinklų“, skirtų valstybių narių politikus, žurnalistus ir nuomonės formuotojus geriau susieti su Briuselyje esančiu ES aparatu.. Atliekant tyrimą būtų galima įvertinti, ko iš šių projektų pasimokyta: kas veikia, kas ne, kur reikia daugiau išteklių, kaip jie turėtų būti naudojami.

I PRIEDAS 2007–2013 m. FINANSINĖ STRUKTŪRA
								(mln. eurų 2004 m. kainomis)
ĮSIPAREIGOJIMŲ ASIGNAVIMAI	2007	2008	2009	2010	2011	2012	2013	Iš viso 2007-2013
1.            Tvarus augimas	51 267	52 415	53 616	54 294	55 368	56 876	58 303	382 139
1a               Konkurencingumas augimui ir užimtumui skatinti	8 404	9 097	9 754	10 434	11 295	12 153	12 961	74 098
1b              Sanglauda augimui ir užimtumui skatinti	42 863	43 318	43 862	43 860	44 073	44 723	45 342	308 041
2.            Gamtinių išteklių išsaugojimas ir tvarkymas	54 985	54 322	53 666	53 035	52 400	51 775	51 161	371 344
iš kurių: rinkos reguliavimo priemonės ir tiesioginės išmokos	43 120	42 697	42 279	41 864	41 453	41 047	40 645	293 105
3.            Pilietybė, laisvė, saugumas ir teisingumas	1 199	1 258	1 380	1 503	1 645	1 797	1 988	10 770
3a.              Laisvė, saugumas ir teisingumas	600	690	790	910	1 050	1 200	1 390	6 630
3b.             Pilietybė	599	568	590	593	595	597	598	4 140
4.            ES – pasaulinės reikšmės partnerė	6 199	6 469	6 739	7 009	7 339	7 679	8 029	49 463
5.            Administravimas(1)	6 633	6 818	6 973	7 111	7 255	7 400	7 610	49 800
6.            Kompensacijos	419	191	190					800
IŠ VISO ĮSIPAREIGOJIMŲ ASIGNAVIMŲ	120 702	121 473	122 564	122 952	124 007	125 527	127 091	864 316
BNP procentais	1,10%	1,08%	1,07%	1,04%	1,03%	1,02%	1,01%	1,048%
IŠ VISO ASIGNAVIMŲ MOKĖJIMAMS	116 650	119 620	111 990	118 280	115 860	119 410	118 970	820 780
BNPj procentais	1,06%	1,06%	0,97%	1,00%	0,96%	0,97%	0,94%	1,00%
Turima atsarga	0,18%	0,18%	0,27%	0,24%	0,28%	0,27%	0,30%	0,24%
Nuosavų išteklių viršutinė riba, išreikšta BNPj procentu	1,24%	1,24%	1,24%	1,24%	1,24%	1,24%	1,24%	1,24%
(1)       Išlaidos pensijoms, įtrauktos pagal šios kategorijos ribas, apskaičiuojamos neto nuo darbuotojų įnašų pagal atitinkamą sistemą, neviršijant 500 mln eurų ribos 2004 m. kainomis 2007–2013 m. laikotarpiu.

2007 M. BIUDŽETO PROCEDŪRA

Antrasis skaitymas Parlamente, 2006 m. gruodžio 14 d.

Daugiametė finansinė programa. Maržos

Kat.	2007 m. DFP		Antrasis svarstymas Taryboje		Parlamento pakeitimai		Antrasis skaitymas Parlamente		EP paliktos maržos
	Įsipareigojimai	Mokėjimai	Įsipareigojimai	Mokėjimai	Įsipareigojimai	Mokėjimai	Įsipareigojimai	Mokėjimai	Įsipareigojimai	Mokėjimai
1	54.405.000.000	0	54.274.887.015	44.137.342.319	80.065.000	724.708.000	54.354.952.015	44.862.050.319	50.047.985	0
1a	8.918.000.000	0	8.788.328.511	6.772.076.511	79.839.000	299.708.000	8.868.167.511	7.071.784.511	49.832.489	0
1b	45.487.000.000	0	45.486.558.504	37.365.265.808	226.000	425.000.000	45.486.784.504	37.790.265.808	215.496	0
Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas (nepatenka į DTP ir maržą)			500.000.000	0			500.000.000
2	58.351.000.000	0	56.240.800.036	54.665.465.736	9.430.000	53.080.000	56.250.230.036	54.718.545.736	2.100.769.964	0
3	1.273.000.000	0	1.149.840.000	1.049.687.652	96.606.000	127.278.000	1.246.446.000	1.176.965.652	26.554.000	0
3a	637.000.000	0	561.695.000	400.145.000	62.138.000	73.538.000	623.833.000	473.683.000	13.167.000	0
3b	636.000.000	0	588.145.000	649.542.652	34.468.000	53.740.000	622.613.000	703.282.652	13.387.000	0
4	6.578.000.000	0	6.401.214.000	7.179.921.578	176.719.000	172.825.154	6.577.933.000	7.352.746.732	67.000	0
Neatidėliotinos pagalbos rezervas (nepatenka į DTP ir maržą*)			234.527.000	0			234.527.000
5	7.115.000.000	0	6.849.570.101	6.849.470.101	92.793.929	92.793.929	6.942.364.030	6.942.264.030	172.635.970	0
6	445.000.000	0	444.646.152	444.646.152	0	0	444.646.152	444.646.152	353.848	0
Iš viso	128.167.000.000	123.866.000.000	126.095.484.304	114.326.533.538	455.613.929	1.170.685.083	126.551.098.233	115.497.218.621	2.350.428.767	8.368.781.379

UŽSIENIO REIKALŲ KOMITETONUOMONĖ (22.3.2007)

pateikta Biudžeto komitetui

dėl Komisijos metinės politikos strategijos sudarant 2008 m. biudžetą
(2007/2017(BUD))

Nuomonės referentas: Michael Gahler

PASIŪLYMAI

Užsienio reikalų komitetas ragina atsakingą Biudžeto komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.   primygtinai reikalauja, kad 2008 m. biudžetas būtų toks, jog Europos Sąjunga galėtų veiksmingai tęsti savo politikos kryptis ir laikytis visų savo įsipareigojimų, susijusių su viso pasaulio partneriais; pabrėžia, kad Sąjungos išorės veiklai būtinos pakankamos priemonės, skirtos remti veiksmams, susijusiems su regioninės integracijos procesais, demokratijos stiprinimu ir žmogaus teisių apsauga trečiosiose šalyse;

2.   pabrėžia, kad siekiant išlaikyti Sąjungos prioritetus būtinos pakankamos finansinės priemonės, nes Sąjunga susiduria su plačiu diapazonu problemų, susijusių su kaimynystės politika, arba, kalbant bendriau, išorės politiniais santykiais su kitais pasaulio regionais, pvz., Afrika, Azija ar Lotynų Amerika; pakartoja, kad reikia toliau remti visas iniciatyvas trečiosiose šalyse, jei šios iniciatyvos susijusios su būtinų demokratinių, ekonominių ir socialinių reformų įvykdymu iki galo;

3.   primena, kad parama demokratijai ir žmogaus teisėms, įskaitant mažumų teises, – svarbiausia ES užsienio politikos dalis; pabrėžia, kad siekiant atspindėti šį prioritetą, ypač siekiant veiksmingai plėtoti ES dialogus žmogaus teisių klausimais su šalimis, kuriose žmogaus teisių padėtis kelia didelį susirūpinimą, būtina suteikti pakankamą finansavimą visoms išorės ir plėtros priemonėms;

4.  pabrėžia nuolatinės pažangos Vakarų Balkanuose svarbą ir atkreipia dėmesį į tai, kad savo veikloje ES turėtų skirti šiam regionui pirmenybę;

5.   pabrėžia, kad būtina pakankamai finansuoti BUSP veiklą, kurios vis daugėja; pabrėžia, kad reikia tinkamai finansuoti veiksmus Kosove, ir pažymi, kad 2008 m. BUSP biudžetas greičiausiai bus įtemptas dėl didelių finansinių pastangų, kurių reikia civilinei EEPP misijai Kosove ir tarptautinio civilinio atstovo biuro veikimui remti; tikisi, kad Taryba kuo greičiau išaiškins šios misijos trumpalaikį ir vidutinės trukmės poveikį dabartinio BUSP biudžeto tvarumui, taip pat tinkamai ir reguliariai informuos Parlamentą apie numatytus veiksmus;

6.   džiaugiasi Tarybos sprendimu sumažinti operacijos „Althea“ Bosnijoje ir Hercegovinoje mastą, nes tai padėties šalyje gerėjimo ir stabilizavimosi ženklas; pažymi, kad planuojant mažinti pajėgas būtina tinkamai įvertinti saugumą šalyje;

7.   pabrėžia, kad svarbu tęsti derybas dėl stojimo, remiantis įvertinimais ir atnaujintu susitarimu dėl plėtros, dėl kurio susitarta Europos Tarybos susitikime, įvykusiame 2006 m. gruodžio mėn.;

8.   pritaria Komisijos įsipareigojimui padaryti didelę pažangą Europos kaimynystės politikos (EKP) veiksmingo vystymo srityje ir pabrėžia, kad ypač svarbu suteikti tinkamą finansinį paketą Europos kaimynystės ir partnerystės priemonei siekiant skatinti demokratiją ir žmogaus teises regione;

9.   pabrėžia, kad reikėtų tinkamiau finansuoti ES kaimynystės politikos Rytų matmenį ir skirti daugiau lėšų bei dėmesio santykių gerinimui, ypač santykių su Ukraina ir Moldova;

10. mano, kad įstojus Rumunijai ir Bulgarijai vis labiau reikia didesnį dėmesį skirti ES ir Juodosios jūros regiono šalių bendradarbiavimui; dar kartą pabrėžia, kad reikėtų plėtoti sudėtinį požiūrį į bendrą ekonomikos, transporto ir ekologinę Juodosios jūros ir Dunojaus regionų plėtrą, taip pat nustatyti šiai plėtrai tinkamas ES finansavimo priemones;

11. reikalauja, kad 2008 m. biudžete būtų atsižvelgta į neatidėliotiną Artimųjų Rytų regiono, ypač Palestinos ir Libano, o jei bus sąlygų – ir Irako, ekonominio išlikimo ir atkūrimo poreikį;

12.   mano, kad ES turėtų pradėti versti savo ankstesnius bendrus principo teiginius, susijusius su jos vaidmeniu politiniame ir ekonominiame Irako atkūrime, į veiksmus, o viena iš įvykdomų pasirinkčių galėtų būti aktyvios vystomojo bendradarbiavimo politikos, kuria siekiama visos šalies bendradarbiavimo ir bendradarbiavimo Irako viduje, vykdymo pradžia, panaudojant demokratinių pasiekimų ir palankios saugumo padėties šalies dalyse privalumus; yra įsitikinęs, kad toks požiūris būtų teigiamas pavyzdys visai šaliai ir už šalies ribų ir labai prisidėtų prie ES pagalbos, kurios šiuo metu nėra, matomumo;

13.   primena ES įsipareigojimus savo politinėje darbotvarkėje ir toliau didelę svarbą skirti Afganistanui; pabrėžia tinkamo finansavimo svarbą atsižvelgiant į nuolatinius šios šalies atkūrimo poreikius, kurie tiesiogiai susiję su padėties saugumo srityje gerinimu; pabrėžia, kad ypač svarbu remti tvirtų valstybės institucijų vystymąsi ir stiprinimą, šalies ekonominę, socialinę ir kultūrinę raidą, neoficialių kovotojų grupių nusiginklavimą ir kovą su narkotikų auginimu ir prekyba jais; prašo, kad būtų tinkamai informuojamas apie visus ES įsipareigojimų Afganistanui, įskaitant planuojamas EEPP misijas, aspektus;

14. džiaugiasi Komisijos įsipareigojimu stiprinti ES santykius su Afrika; ypač pabrėžia, kad būtina remti Afrikos sąjungą ir Visos Afrikos Parlamentą, nes tai institucijos, kurios skatina Afriką dalyvauti žemyno problemų sprendimo paieškos procese; primena, kad būtina remti Afrikos greitojo reagavimo pajėgų operacijas žemyne, ypač Sudane; vis dėlto pabrėžia, kad kartu būtina stiprinti paregionių organizacijų administracinius pajėgumus, nes šios organizacijos – būtini vietos ir regioninių konfliktų prevencijos ir sprendimo subjektai; pakartoja, kad remia Afrikos tarpusavio įvertinimo priemonę, kuri svarbi siekiant pradėti politinių reformų procesą, taip pat pabrėžia, kad būtina stiprinti šios priemonės administracinius pajėgumus;

15. pritaria Komisijos įsipareigojimui sustiprinti bendradarbiavimą su šalimis – didžiausiomis gamintojomis, tranzito šalimis ir vartotojomis su energija susijusiais klausimais; pabrėžia, kad tvarią, saugią ir konkurencingą energetiką visoje Sąjungoje galima užtikrinti tik palaipsniui kuriant bendrą išorės energetikos politiką, kuria aktyviai siekiama Europos interesų;

16. džiaugiasi, kad pirmininkaujanti Vokietija, Parlamentas ir Taryba pradeda plėtoti vaisingą dialogą BUSP prioritetų klausimais; atsižvelgdamas į tai tikisi, kad bus visiškai įgyvendintas 2006 m. gegužės 17 d. tarpinstitucinis susitarimas dėl biudžetinės drausmės ir patikimo finansų valdymo[1], pagal kurį numatoma bent jau penkis kartus per metus organizuoti jungtinius konsultacinius susitikimus ir kasmet iki birželio 15 d. paskelbti į ateitį orientuotą dokumentą, kuriame nustatomi svarbiausi BUSP aspektai ir pagrindinės pasirinktys;

17. jei Parlamentui reikia gauti informacijos iki skiriant lėšų ir nusprendžiant dėl misijų, pakartoja, kad prieš priimant sprendimus ar siunčiant misijas, būtinas skaidrumas ir išsami informacija;

18. reikalauja, kad būtų informuojamas apie visas karinio finansavimo ypatybes, ypač „Athena“ priemonę;

19. tikisi prasmingo bendradarbiavimo su Komisija darbo grupėse, sukurtose naujų išorės pagalbos priemonių planavimo ir įgyvendinimo stebėsenai; atkreipia dėmesį į numatytą šių priemonių veikimo laikotarpio vidurio peržiūrą; pakartoja Parlamento norą visapusiškai dalyvauti šiame procese;

PROCEDŪRA

Pavadinimas	dėl Komisijos metinės politikos strategijos sudarant 2008 m. biudžetą
Nuorodos	2007/2017(BUD)
Atsakingas komitetas	BUDG
Nuomonę pateikė   Paskelbimo plenariniame posėdyje data	AFET
Glaudesnis bendradarbiavimas – pranešimo plenariniame posėdyje data
Nuomonės referentas:   Paskyrimo data	Michael Gahler 27.2.2007
Ankstesnis pranešėjas (-a)
Svarstymas komitete	12.3.2007		20.3.2007
Priėmimo data	21.3.2007
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	49 4 4
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Vittorio Agnoletto, Roberta Alma Anastase, Robert Atkins, Panagiotis Beglitis, Monika Beňová, André Brie, Elmar Brok, Simon Coveney, Véronique De Keyser, Hanna Foltyn-Kubicka, Michael Gahler, Maciej Marian Giertych, Alfred Gomolka, Richard Howitt, Anna Ibrisagic, Bogdan Klich, Helmut Kuhne, Vytautas Landsbergis, Eugen Mihăescu, Philippe Morillon, Pasqualina Napoletano, Annemie Neyts-Uyttebroeck, Baroness Nicholson of Winterbourne, Raimon Obiols i Germà, Janusz Onyszkiewicz, Ioan Mircea Paşcu, Alojz Peterle, Tobias Pflüger, Mirosław Mariusz Piotrowski, Hubert Pirker, Michel Rocard, Raül Romeva i Rueda, Libor Rouček, José Ignacio Salafranca Sánchez-Neyra, Jacek Saryusz-Wolski, Marek Siwiec, István Szent-Iványi, Charles Tannock, Inese Vaidere, Geoffrey Van Orden, Ari Vatanen, Kristian Vigenin, Jan Marinus Wiersma
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)	Laima Liucija Andrikienė, Giulietto Chiesa, Alexandra Dobolyi, Carlo Fatuzzo, David Hammerstein Mintz, Tunne Kelam, Doris Pack, Inger Segelström, Adrian Severin, Jean Spautz, Csaba Sándor Tabajdi, Marcello Vernola
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (178 straipsnio 2 dalis)	David Martin, Ria Oomen-Ruijten
Pastabos (pateikiamos tik viena kalba)

• [1]  OL C 139, 2006 6 14, p. 1.

TARPTAUTINĖS PREKYBOS KOMITETONUOMONĖ (27.3.2007)

pateikta Biudžeto komitetui

dėl Komisijos metinės strategijos sudarant 2008 m. biudžetą
(2007/2017(BUD))

Nuomonės referentas: Peter Šťastný

PASIŪLYMAI

Tarptautinės prekybos komitetas ragina atsakingą Biudžeto komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.   pabrėžia, kad 2008 m. politikos strategijoje aiškiai atsispindi ES kylančių prekybos uždavinių įvairovė ir sudėtingumas: uždaviniai apima ne tik sėkmingą Dohos vystymosi raundo pabaigą teikiant jai didžiausią prioritetą, bet ir glaudesnių ekonominių ryšių užmezgimą ir susitarimų parengimą, derybas dėl jų ir, ilgainiui, įgyvendinimą vis įvairesnėse srityse (pvz., paslaugų, investicijų ar intelektinės nuosavybės teisių) ir su vis gausesniais partneriais iš viso pasaulio, įskaitant AKR šalis, Ukrainą, Korėją, Kiniją, Indiją, Pietryčių Azijos valstybių asociaciją (angl. ASEAN), Pietų Amerikos bendrąją rinką (isp. Mercosur), Centrinę Ameriką ir Andų bendriją, taip pat naujus partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimus (PBS) su Rusija, Armėnija, Azerbaidžanu, Gruzija ir Moldova;

2.   atsižvelgdamas į tai, pabrėžia, kad reikia prasmingai įtraukti Parlamentą į derybų dėl dvišalių ir regioninių prekybos susitarimų bei jų sudarymo procesą; ragina Komisiją nuolat informuoti atsakingą Parlamento komitetą apie derybų padėtį, taip pat pateikti Parlamentui tvirtinti šių derybų rezultatus;

3.   todėl pabrėžia, kad preliminariame biudžeto projekte (PBP) turėtų būti užtikrinta užtektinai finansinių ir žmogiškųjų išteklių, kurie leistų Komisijai tinkamai spręsti vis gausesnius su prekyba susijusius uždavinius ir sudarytų jai sąlygas pasiekti rezultatų, atitinkančių naujoje Komisijos 2007 m. globaliosios Europos darbotvarkėje apibrėžtus strateginius tikslus, visų pirma dvišalių ekonominių ir prekybos santykių srityje; atsižvelgdamas į tai, ragina Komisiją prieš pateikiant PBP informuoti Parlamentą apie darbuotojų, realiai sprendžiančių su prekyba susijusius klausimus Komisijos atstovybėse trečiosiose šalyse, skaičių ir jų darbo pobūdį, taip pat įvertinti jų pajėgumą ir tų atstovybių turimus išteklius, skirtus vis sudėtingesniems prekybos politikos uždaviniams spręsti, visų pirma besivystančiose šalyse ir šalyse, kurių ekonomika sparčiai auga;

4.   pažymi, kad su 2007 m. bendrosios rinkos peržiūra susijusiuose pasiūlymuose dėl teisės aktų, kuriuos Komisija, siekdama sudaryti sąlygas piliečiams ir įmonėms visiškai pasinaudoti vidaus rinka, pateiks 2008 m., turėtų būti skiriamas konkretus dėmesys su išorės prekyba susijusiam naujų iniciatyvų aspektui;

5.   atkreipia dėmesį į įsipareigojimą didelę dalį lėšų, susijusių su ES ir valstybių narių pažadu iki 2010 m. padidinti su prekyba susijusią savo paramą iki 2 mlrd. eurų, skirti AKR šalims; tačiau susirūpinęs pažymi, kad tik bendras valstybių narių indėlis papildys Europos plėtros fondo išteklius; ragina Tarybą ir Komisiją kuo greičiau – gerokai prieš baigiant derybas dėl Europos partnerystės susitarimo – paaiškinti to įsipareigojimo dydį ir finansinį pobūdį;

6    ragina Komisiją paaiškinti, kokių pinigų sumų reikia norint finansuoti horizontalias su prekyba susijusios paramos iniciatyvas, įskaitant dvišales, regionines ir daugiašales iniciatyvas, pvz., integruotą sistemą (angl. Integrated Framework, IF);

7.   pakartoja savo prašymą, kad Komisija įdiegtų nuolatinio atsiskaitymo už paramos, susijusios su prekyba, ir prekybos pagalbos planavimą bei išlaidas sistemą, kuri leistų informuoti Parlamentą apie finansuotas priemones, taip pat, jei reikia, apie stebėsenos ir vertinimo rezultatus, susijusių partnerių dalyvavimą ir pažadų, biudžeto įsipareigojimų ir mokėjimų įgyvendinimą, suskirstant informaciją pagal šalis, regionus ir paramos kategorijas;

8.   susirūpinęs pažymi, kad Tarptautinės prekybos komitetas dar negavo konkrečios rašytinės informacijos apie būsimų susitarimų su trečiosiomis šalimis (pvz., ES ir Kinijos pagrindų susitarimo, naujo išsamesnio susitarimo su Ukraina, prekybos susitarimų su Centrine Amerika ir Andų bendrija ar naujųjų PBS su Rusija, Armėnija, Azerbaidžanu, Gruzija ir Moldova) tikslus, strategijas ir su prekyba bei ekonomika susijusius aspektus;

9.   ragina numatyti užtektinai lėšų, kad būtų galima kuo greičiau – bet kuriuo atveju, gerokai prieš baigiant derybas – atlikti visų siūlomų prekybos susitarimų poveikio darniam vystymuisi tyrimus;

10. pabrėžia, kad su Parlamentu turėtų būti laiku konsultuojamasi dėl pasiūlymų dėl makrofinansinės paramos (MFP), siekiant leisti jam pareikšti požiūrį ir priimti nuomonę laikantis nustatyto tvarkaraščio ir tvarkos; atsižvelgdamas į tai, prašo Komisijos informuoti Parlamentą apie MFP planavimą ir numatomą Komisijos pasiūlymų, susijusių su MFP, tvarkaraštį;

11. džiaugiasi Komisijos sprendimu didelį dėmesį skirti energetikos politikai ir kovai su klimato kaita, tačiau mano, jog būtina formuoti išorės prekybos politiką taip, kad ji padėtų siekti minėtųjų tikslų.

PROCEDŪRA

Pavadinimas	Komisijos metinė strategija sudarant 2008 m. biudžetą
Procedūros numeris	2007/2017(BUD)
Atsakingas komitetas	BUDG
Nuomonę pateikė   Paskelbimo plenariniame posėdyje data	INTA
Glaudesnis bendradarbiavimas – pranešimo plenariniame posėdyje data
Nuomonės referentas:   Paskyrimo data	Peter Šťastný 28.2.2007
Pakeistas nuomonės referentas
Svarstymas komitete	27.2.2007
Priėmimo data	21.3.2007
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	22 4 0
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Kader Arif, Graham Booth, Carlos Carnero González, Christofer Fjellner, Béla Glattfelder, Eduard Raul Hellvig, Jacky Henin, Syed Kamall, Ģirts Valdis Kristovskis, Caroline Lucas, Marusya Ivanova Lyubcheva, Erika Mann, David Martin, Godelieve Quisthoudt-Rowohl, Tokia Saïfi, Peter Šťastný, Daniel Varela Suanzes-Carpegna, Zbigniew Zaleski
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)	Panagiotis Beglitis, Danutė Budreikaitė, Elisa Ferreira, Małgorzata Handzlik, Jens Holm, Sepp Kusstatscher, Eugenijus Maldeikis, Zuzana Roithová, Corien Wortmann-Kool
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (178 straipsnio 2 dalis)
Pastabos (pateikiamos tik viena kalba)

PRIEDAS

2007 m. kovo 7 d. trišalis dialogas

Išvada

Trišalis susitikimas buvo organizuotas taikant 2006 m. gegužės 17 d. Tarpinstitucinio susitarimo (TIS) 47 punktą dėl biudžetinės drausmės ir pagrįsto finansų valdymo.

Šios išvados skirtos kritiškai įvertinti trijų institucijų pasiektam susitarimui.

1.        Bendroji įmonė ITER

Europos Parlamentas ir Taryba susitarė, kad:

· Bendroji įmonė ITER turi būti laikoma Bendrijos agentūra, kai taikomas TIS 47 punktas;

· Europos Parlamentui bus suteikta atsakomybė patvirtinti bendrosios įmonės ITER biudžeto įgyvendinimą.

Europos Parlamentas ir Taryba pripažino Bendrijos įnašą į ITER, padarytą pagal Septintąją Euratomo bendrąją programą (daugiausiai 986 mln. eurų[1] 2007–2011 m. laikotarpiu), kaip pasiūlė Komisija. atsižvelgiant į tai, kad planuojama, jog ITER projektas bus tęsiamas ir po 2011 m., ir į poreikį jį tęsti iki 2041 m., atitinkamos sumos 2012 ir 2013 m. numatytos finansiniame programavime. Būsimas finansavimas bus aptariamas diskusijose apie kitą finansinę sistemą.

2.        Agentūros

Siekdami optimizuoti esamų agentūrų veikimą ir procedūras, taikomas kuriant naujas agentūras, Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija sutarė tęsti išsamias diskusijas, ypač dėl kruopštaus išlaidų ir naudos įvertinimo, įskaitant administracines išlaidas, prieš įsteigiant naujas agentūras ir įgyvendinant persvarstymo sąlygas, numatytas konkrečiuose esamų agentūrų nuostatuose.

Atsižvelgdami į tai, jie išreiškia savo norą dėti pastangas tęsti ir gilinti diskusijas apie TIS 47 punkte numatytos procedūros kūrimą.

Šios diskusijos bus tęsiamos per būsimus trišalius susitikimus. Pirmasis jų įvyks 2007 m. balandžio 18 d.

• [1]  Iš 1290 mln. eurų bendro ES biudžeto įnašo bendrajai įmonei ITER ir branduolių sintezės energijos kūrimui.

PROCEDŪRA

Pavadinimas	Komisijos metinė politikos strategija sudarant 2008 m. biudžetą
Procedūros numeris	2007/2017(BUD)
Atsakingas komitetas	BUDG
Nuomonę teikiantis (-ys) komitetas (-ai)   Paskelbimo plenariniame posėdyje data	Visi
Pranešėjas (-ai)   Paskyrimo data	Kyösti Virrankoski 13.12.2006
Pakeistas(-i) pranešėjas(-ai)	James Elles
Nutarimo parengti pranešimą data
Svarstymas komitete	26.2.2007			21.3.2007	29.3.2007
Priėmimo data	29.3.2007
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	32 3
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Laima Liucija Andrikienė, Richard James Ashworth, Reimer Böge, Simon Busuttil, Joan Calabuig Rull, Paulo Casaca, Gérard Deprez, Salvador Garriga Polledo, Neena Gill, Ingeborg Gräßle, Louis Grech, Nathalie Griesbeck, Catherine Guy-Quint, Monica Maria Iacob-Ridzi, Anne E. Jensen, Sergej Kozlík, Wiesław Stefan Kuc, Janusz Lewandowski, Nils Lundgren, Vladimír Maňka, Esko Seppänen, Nina Škottová, László Surján, Kyösti Virrankoski, Ralf Walter
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)	Thijs Berman, Hans-Peter Martin, José Javier Pomés Ruiz, Paul Rübig, José Albino Silva Peneda, Margarita Starkevičiūtė, Peter Šťastný
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (178 straipsnio 2 dalis)	Janusz Onyszkiewicz, Toomas Savi, Grażyna Staniszewska
Pateikimo data	3.4.2007
Pastabos (pateikiamos tik viena kalba)	...