Procedūra : 2005/2125(ACI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A6-0142/2007

Pateikti tekstai :

A6-0142/2007

Debatai :

Balsavimas :

PV 22/05/2007 - 9.9
CRE 22/05/2007 - 9.9
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P6_TA(2007)0194

PRANEŠIMAS     
PDF 173kWORD 143k
16.4.2007
PE 386.300v03-00 A6-0142/2007

dėl Bendros deklaracijos dėl praktinių bendro sprendimo procedūros priemonių sudarymo

(2005/2125(ACI))

Konstitucinių reikalų komitetas

Pranešėjas: Jo Leinen

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO SPRENDIMO
 AIŠKINAMOJI DALIS
 PRIEDAS: BENDROS DEKLARACIJOS DĖL PRAKTINIŲ BENDRO SPRENDIMO PROCEDŪROS PRIEMONIŲ PERŽIŪRA (EB SUTARTIES 251 STRAIPSNIS)
 PROCEDŪRA

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO SPRENDIMO

dėl Bendrosios deklaracijos dėl praktinių bendro sprendimo procedūros priemonių baigimo

(2005/2125(ACI))

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Europos bendrijos steigimo sutarties 251 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į 1999 m. gegužės 5 d. rezoliuciją dėl Bendrosios deklaracijos dėl praktinių naujos bendro sprendimo procedūros priemonių (1),

–   atsižvelgdamas į 2007 m. kovo 8 d. Pirmininkų sueigos sprendimą,

–   atsižvelgdamas į persvarstytos Bendrosios deklaracijos dėl praktinių bendro sprendimo procedūros priemonių projektą (toliau – persvarstyta deklaracija),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 120 straipsnio 1 dalį ir Darbo tvarkos taisyklių VI priedo XVIII (4) punktą,

–   atsižvelgdamas į Konstitucinių reikalų komiteto pranešimą (A6‑0142/2007),

A. kadangi nuolat daugėja sričių, kurioms taikoma bendro sprendimo procedūra, ir dėl to didėja jos svarba ES teisėkūros eigai bei keičiasi tarpinstituciniai Parlamento, Tarybos, Komisijos santykiai,

B.  kadangi Parlamentas ir Komisija siekė ES teisėkūrą padaryti skaidresnę, geriau koordinuotą, veiksmingesnę ir demokratiškesnę,

C. kadangi praktiškai taikant 1999 m. Bendrąją deklaraciją dėl praktinių bendro sprendimo procedūros priemonių, laikui bėgant tam tikri įvykiai parodė, kad būtini tam tikri pakeitimai, nors deklaracija ir patenkino lūkesčius,

D. kadangi dėl viena po kitos vykstančių ES plėtrų kilo iššūkių, kurie darė poveikį procedūrų tobulinimui ir optimaliam išteklių panaudojimui,

E.   kadangi persvarstyta deklaracija atitinka šiuos lūkesčius ir sudaro sąlygas konstruktyviai ir lanksčiai vystytis tarpinstituciniam bendradarbiavimui,

F.  kadangi tarpinstituciniai susitarimai ir pamatiniai susitarimai turi akivaizdžias pasekmes; kadangi labai svarbu sujungti visus galiojančius susitarimus ir paskelbti juos kaip Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklių priedą siekiant palengvinti prieigą prie šių susitarimų ir užtikrinti skaidrumą,

1.  dar kartą patvirtina savo įsipareigojimą laikytis skaidrumo, atskaitomybės, veiksmingumo principus ir stengtis supaprastinti ES teisėkūros eigą ir tuo pačiu metu laikytis Sąjungos teisinės tvarkos;

2.  pritaria persvarstytai deklaracijai, kurioje pagerinta 1999 m. deklaracijos struktūra ir turinys pridedant daug svarbių nuostatų, kuriomis dokumentas patobulintas atsižvelgus į geriausią patirtį ir kuriomis siekiama stiprinti institucijų bendradarbiavimą siekiant didesnio ES teisės aktų veiksmingumo ir geresnės kokybės;

3.  ragina Parlamentą priimti elgesio kodeksą, kuris, nustatant daugelį taisyklių dėl Parlamento delegacijų sudėties ir įsipareigojimų dėl konfidencialumo, susijusio su trišalių susitikimų eiga padėtų suderinti Parlamento komitetų praktiką susitikimų metu;

4.  ypač pritaria šiems apsvarstytos deklaracijos patikslinimams:

a)    naujoms nuostatoms dėl Tarybai pirmininkaujančios valstybės lankymosi Parlamento komiteto posėdžiuose ir dėl prašymų pateikti informacijos apie Tarybos poziciją, o tai taip pat reiškia pažangą siekiant tikslo pagerinti dviejų teisę kuriančių institucijų dialogą,

b)    praktikos, kai neoficialių derybų metu institucijoms keičiantis laiškais įforminami susitarimai, pripažinimui;

c)    principo, kad, kalbant apie teisinį-lingvistinį svarstymą, Parlamento ir Tarybos tarnybos bendradarbiauja vienodu pagrindu, patvirtinimui;

d)    susitarimui kaip galima anksčiau surengti svarbių priimtų tekstų pasirašymo ceremoniją dalyvaujant žiniasklaidos atstovams, taip pat ruošti bendrus pranešimus spaudai ir spaudos konferencijas, per kurias būtų pranešama apie gerus atlikto darbo rezultatus;

5.  įsitikinęs, kad apsvarstyta deklaracija toliau prisidės prie teisėkūros darbo, atlikto pagal bendro sprendimo procedūrą, skaidrumo ir atskaitomybės visuomenei;

6.  patvirtina prie šio sprendimo pridedamą persvarstytą deklaraciją ir nusprendžia persvarstytą deklaraciją įtraukti į Darbo tvarkos taisyklių priedą; ragina, kad persvarstyta deklaracija būtų paskelbta ES oficialiajame leidinyje;

7.  paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą ir jo priedus Tarybai ir Komisijai susipažinti.

(1)

OL C 279, 1999 10 1, p. 229.


AIŠKINAMOJI DALIS

Įvadas

Persvarstytos Bendrosios deklaracijos dėl praktinių bendro sprendimo procedūros priemonių projektas – tai jau trečias trapinstitucinis Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos susitarimas šiuo klausimu.

Nuo 1987 m. liepos 1 d., kai įsigaliojo Suvestinis Europos aktas, pagal kurį buvo pradėta taikyti bendradarbiavimo procedūra, Parlamento teisėkūros vaidmuo nuolat didėjo, o jo santykiai su kitomis institucijomis darėsi vis glaudesni.

Po to, kai 1993 m. pagal Mastrichto sutartį buvo pradėta taikyti bendro sprendimo procedūra, derėtasi dėl tarpinstitucinio susitarimo, kuriame išsamiai apibrėžta Sutaikinimo komiteto funkcija, tačiau jame nebuvo įtraukti kiti bendro sprendimo aspektai.

Amsterdamo sutartimi, kuri įsigaliojo 1999 m., toliau buvo keičiama padėtis išplečiant sritis, kurioms taikoma bendro sprendimo procedūra, taip pat reformuojant pirminę bendro sprendimo procedūrą, ypač sudarant sąlygas Parlamentui ir Tarybai susitarti per pirmąjį svarstymą, taip pat supaprastinant kitus procedūros etapus.

Kaip Amsterdamo sutarties papildymas 1999 m. buvo sudarytas naujas tarpinstitucinis susitarimas – Bendroji deklaracija dėl praktinių bendro sprendimo procedūros priemonių. Bendroji deklaracija iš tiesų patenkino lūkesčius, tačiau praktiškai ją taikant ir laikui bėgant paaiškėjo, kad būtini tam tikri pakeitimai.

Per 2005 m. birželio 30 d. vykusią Pirmininkų sueigą Parlamentui derybose dėl praktinių bendrosios deklaracijos procedūros priemonių pakeitimų atstovauti buvo paskirti penki Europos Parlamento nariai – A. Vidal-Quadras, A. Trakatellis, D. Roth-Behrendt, J. Dalu ir E. Leinon.

2005 m. pradėtas svarstymas surengus daugelį trijų institucijų susitikimų politiniu ir administraciniu lygmeniu. Tarybos ir Komisijos pozicijos žymiai išsiplėtė ir sudarė sąlygas kompromisui su Parlamentu pasiekti. Galutinis susitarimas buvo pasiektas 2006 m. gruodžio 13 d., o 2007 m. kovo 8 d. jį patvirtino Pirmininkų sueiga.

Siūloma persvarstyta deklaracija padės geriau taikyti bendro sprendimo procedūrą, o tolesnį tarpinstitucinį bendradarbiavimą padarys konstruktyvesnį ir lankstesnį. Deklaracijos tekstas adaptuotas siekiant atsižvelgti į praktinius bendro sprendimo procedūros kitimo aspektus ir į tai, ar ji atitinka Parlamento, Tarybos, Komisijos siekius ES teisėkūrą padaryti skaidresnę, daugiau koordinuotą, veiksmingesnę ir demokratiškesnę.

Teksto vertinimas

Buvo patobulinta teksto struktūra ir dabar joje pateikiami naudingi papildomi paaiškinimai, kurie papildo pagrindines 1999 m. deklaracijos nuostatas; taip parodoma tarpinstitucinio bendradarbiavimo pažanga.

SKYRIUS DĖL BENDRŲJŲ PRINCIPŲ

Naujame skyriuje dėl bendrųjų principų apibrėžta deklaracijos taikymo sritis, tikslai ir esminiai principai bei pakeičiama senoji preambulė, o naujas pavadinimas nuo šiol tiksliau atspindės daugiau apimantį šio skyriaus turinį. Persvarstytos 1999 m. deklaracijos tekste matyti, kaip praktiškai kito tarpinstitucinis bendradarbiavimas taikant bendro sprendimo procedūrą; tai nurodoma įžanginiame skyriuje.

Nuoroda į 2003 m. tarpinstitucinį susitarimą dėl geresnės teisėkūros, kurį papildo deklaracija dėl praktinių bendro sprendimo procedūros priemonių, reiškia, kad toliau tikslinamas senasis tekstas, nes taip dar kartą patvirtinamas Europos institucijų įsipareigojimas laikytis skaidrumo, atskaitomybės ir veiksmingumo principų, bei poreikis supaprastinti pasiūlymus tuo pačiu metu laikantis teisinės Sąjungos tvarkos (3 punktas).

Svarbu pažymėti, kad į deklaracijos tekstą buvo įtraukta nuostata dėl trijų institucijų pozicijų sutaikinimo ankstyvu procedūros etapu siekiant veiksmingiau priimti sprendimus (4 punktas).

Punktai dėl tarpinstitucinių santykių ir darbo kalendorių koordinavimo perkelti iš skyriaus dėl pirmojo svarstymo į skyrių dėl bendrųjų principų ir taip atsižvelgta į faktą, kad jie turėtų būti taikomi visais bendro sprendimo procedūros etapais (5 punktas).

Preliminaraus visų procedūros etapų kalendoriaus sudarymas, kuris siūlomas naujame deklaracijos punkte, atitinka bendrą tikslą, kad veiksmingiau ir laiku būtų priimamai sprendimai, ir jis jau yra įtrauktas į Tarpinstitucinį susitarimą dėl geresnės teisėkūros (6 punktas).

Persvarstytame tekste teikiamos aiškios nuorodos į trilogus (trišalius susitikimus) siekiant patvirtinti jų praktinę reikšmę, kai ankstyvais bendro sprendimo procedūros etapais stengiamasi pasiekti susitarimą, bei skatinama ir toliau juos rengti. Naujojoje deklaracijoje nustatomi šių susitikimų rengimo pagrindiniai principai ir siūloma juo skelbti iš anksto (7, 8 ir 9 punktai).

Naujas punktas dėl Tarybai pirmininkaujančios valstybės atstovų lankymosi Parlamento komitetų posėdžiuose ir prašymai pateikti informacijos apie Tarybos poziciją – tai pažanga siekiant Parlamento tikslo gerinti dviejų teisėkūros institucijų dialogą (10 punktas). Nors juo ir nesiekiama tiek daug, kaip Parlamento siūlyme, jis priimtinas kaip bendro kompromiso dalis, kadangi šiame punkte pateikiama keletas patobulinimų palyginti su tarpinstituciniu susitarimu dėl geresnės teisėkūros.

PIRMASIS SVARSTYMAS

Kalbant apie struktūrą naujas apsvarstyto teksto elementas – tai ankstesniojo I skyriaus (Pirmasis svarstymas) padalijimas į dvi dalis - „Susitarimas Europos Parlamento pirmojo svarstymo metu“; - „Susitarimas Taryboje priimant bendrą poziciją“. Tai atitinka dvi Europos bendrijos steigimo sutarties 251 straipsnio galimybes anksčiau per pirmąjį svarstymą užbaigti bendro sprendimo procedūrą.

Persvarstytoje deklaracijoje pripažįstamos neformalios derybos tarp institucijų ir per tokias derybas keičiantis laiškais pasiektų susitarimų įforminimas.

ANTRASIS SVARSTYMAS

Kitaip nei pirmasis skyrius (PIRMASIS SVARSTYMAS) šis skyrius turi tik vieną dalį po bendrų įžanginių pastabų: „Susitarimas Europos Parlamento antrojo svarstymo metu“.

20 punkte nustatytas konsultavimosi principas siekiant nustatyti abiem šalim tinkamą bendrų pozicijų pateikimo terminą. Nors teksto formuluotė yra mažiau privaloma nei numatyta Parlamento siūlyme, jis laikomas priimtinu kaip bendro kompromiso dalis. Net iš dabar pateiktos nuostatos matyti, kad nustatydama bendros pozicijos pateikimo terminą Taryba pasirengusi atsižvelgti į Parlamento kalendorių.

Poskyrio „Susitarimas Europos Parlamento antrojo svarstymo metu“ 21 punkte atsispindi jau apibrėžtų ir labiau sutelktų tarpinstitucinių santykių vaidmuo, taip pat pagrindinis tolesnio bendradarbiavimo kalendorius (pvz., kai tik Parlamentui perduodama bendra pozicija) siekiant pagreitinti procesą.

Kaip ir pirmajame skyriuje, į poskyrį „Susitarimas Taryboje priimant bendrąją poziciją“ (18 punktas) įtrauktas punktas, kuriuo oficialiai pripažįstama laiškų keitimosi siekiant įforminti susitarimus, pasiektus neformalių derybų metu, geriausia praktika (23 punktas).

SUTAIKINIMAS

Į šio deklaracijos skyriaus (SUTAIKINIMAS) pradžią įtraukti du nauji punktai. Atsižvelgiant į geriausią metams bėgant sukauptą patirtį, siūloma, kad, tik paaiškėjus, jog per antrąjį svarstymą nebus pasiektas susitarimas, surengti trišalius susitikimus. Tokie susitikimai bus rengiami visos sutaikinimo procedūros metu siekiant sudaryti sąlygas susitarimui pasiekti (24 ir 25 punktai).

Į 29 punktą įtrauktas paaiškinimas, kuriuo nustatomi Sutaikinimo komiteto pirmininkų (Parlamento pirmininko ir Tarybos pirmininko) bendrai nustatomų terminų ir darbotvarkių kriterijai.

30 punkte patvirtinama, kad Sutaikinimo komiteto pirmininkai tam tikrus neginčytinus darbotvarkės klausimus (A grupės klausimus) spręs be diskusijų; dėl to procesas taps lankstenis.

32 punkte pritariama, kad būtų po lygiai dalijamasi Parlamento ir Tarybos įranga.

33 punkte nustatyta, kad į komitetui pateikiamų dokumentų sąrašą būtų įtraukta Komisijos nuomonė dėl Tarybos bendros pozicijos ir Parlamento pakeitimų. 33 punkte taip pat paaiškinama, kad siekiant lengvai apibrėžti pagrindinius klausimus ir efektyviau juos spręsti, reikalingi bendri Parlamento ir Tarybos delegacijų darbo dokumentai. Be to, stengiantis nustatyti tinkamesnį kalendorių, Komisijos nuomonės pateikimo terminas pratęsiamas nuo dviejų iki trijų savaičių po to, kai bus oficialiai patvirtinta, kad gauti Parlamento balsavimo rezultatai.

36 punkte patvirtinamas principas, kad teisinis-lingvistinis įforminimas turėtų būti atliktas iki tol, kol du pirmininkai oficialiai patvirtins siūlomus tekstus, tačiau, vadovaujantis šiuo punktu, išskirtinais atvejais, jei reikia, ir siekiant laikytis Europos bendrijos steigimo sutarties 251 straipsnyje nustatytų griežtų terminų, bendro teksto projektą dviems Sutaikinimo komiteto pirmininkams galima pateikti prieš teisinį-lingvistinį įforminimą.

37 punktu įtraukiama nauja nuostata, kad, tik pasibaigus sutaikinimo procedūrai, jos metu naudoti darbo dokumentai būtų pateikti kiekvienos susijusios institucijos registre. Tai prisidės prie didesnio sprendimų priėmimo skaidrumo.

BENDROSIOS NUOSTATOS

Šio skyriaus (BENDROSIOS NUOSTATOS) 40 punkte patvirtinamas principas, kad kalbant apie teisinį-lingvistinį svarstymą, Parlamento ir Tarybos tarnybos bendradarbiauja vienodu pagrindu. 41 punkte aiškiai draudžiama keisti bet kokius tekstus, dėl kurių jau sutarta, be Parlamento ir Tarybos atstovų sutikimo atitinkamu lygmeniu.

Kitas deklaracijos patobulinimas – 42 punkte nustatytas reikalavimas, kad sutarti tekstai turi būti įforminami atsižvelgiant į skirtingas dviejų teisėkūros institucijų procedūras. Stengdamosi užkirsti kelia netinkamam procedūrų naudojimui institucijos negali naudotis dokumento teisinio-lingvistinio įforminimui skirtu laiku tam, kad vėl pradėtų diskusijas esminiais klausimais.

Siekiant labiau suderinti dokumentus, 43 punkte nustatyta, kad institucijos turi sutarti dėl bendro tekstų pateikimo, o 44 punkte priduriama, kad jos kaip įmanoma daugiau turėtų naudoti abiem pusėm priimtinus standartinius straipsnius (ypač nuostatas dėl įgyvendinimo įgaliojimų, teisės aktų įsigaliojimo, perkėlimo, taikymo ir Komisijos teisės teikti iniciatyvas laikymosi).

Siekdamos skatinti skaidrumą ir vengti nesuderintų vienašalių pareiškimų institucijos sutaria kaip įmanoma daugiau rengti bendrų pranešimų spaudai ir spaudos konferencijas, per kurias būtų skelbiami jų sėkmingo darbo rezultatai (45 punktas). Taip pat 47 punkte dabar numatyta svarbius sutartus tekstus pasirašyti kas mėnesį per bendrą ceremoniją dalyvaujant spaudai. Be to, dviejų institucijų pirmininkai pasirašymui skirtus tekstus gaus savo kalba.

48 punktas buvo persvarstytas siekiant paaiškinti, kada sutarti tekstai turi būti skelbiami Oficialiajame leidinyje ir nustatyta, kad vidutinis laikotarpis turi būti du mėnesiai po to, kai teisės aktą priima Parlamentas ir Taryba.

49 punkte paaiškinama, kaip taisyti nustatytas korektūros arba akivaizdžias teksto klaidas prieš priimant tekstą ir jį priėmus.

Apskritai, Parlamento patvirtinimui pateikta persvarstyta deklaracija, kurioje patikslinama 1999 m. deklaracijos struktūra ir turinys pridedant daug svarbių nuostatų, kuriomis dokumentas papildomas atsižvelgiant į geriausią patirtį ir kuriomis stengiamasi stiprinti institucijų bendradarbiavimą siekiant didinti veiksmingumą ir ES teisės aktų kokybę.


PRIEDAS: BENDROS DEKLARACIJOS DĖL PRAKTINIŲ BENDRO SPRENDIMO PROCEDŪROS PRIEMONIŲ PERŽIŪRA (EB SUTARTIES 251 STRAIPSNIS)

EUROPOS PARLAMENTAS

TARYBA

KOMISIJA

Bendros deklaracijos dėl praktinių bendro sprendimo procedūros priemonių peržiūra (EB Sutarties 251 straipsnis)

Bendrieji principai

1. Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija, toliau – „institucijos“, pažymi, kad dabartinė bendradarbiavimo praktika, susijusi su derybomis tarp Tarybai pirmininkaujančios šalies atstovų, Komisijos ir atitinkamų Parlamento komitetų pirmininkų ir (arba) pranešėjų bei tarp Taikinimo komiteto pirmininkų, pasitvirtino.

2. Institucijos patvirtina, kad ši visais bendro sprendimo procedūros etapais išplėtota praktika turi būti toliau skatinama taikyti. Institucijos įsipareigoja peržiūrėti savo darbo metodus, siekdamos veiksmingiau pasinaudoti visomis EB sutartyje apibrėžtos bendro sprendimo procedūros galimybėmis.

3. Šioje bendroje deklaracijoje paaiškinami darbo metodai ir praktinės jų taikymo priemonės. Ji papildo Tarpinstitucinį susitarimą dėl geresnės teisėkūros(1), visų pirma jo nuostatas, susijusias su bendro sprendimo procedūra. Institucijos įsipareigoja griežtai laikytis šių įsipareigojimų ir vadovautis skaidrumo, atskaitomybės ir veiksmingumo principais. Šiuo aspektu institucijos, atsižvelgdamos į Bendrijos teisyną, ypatingą dėmesį turėtų skirti pastangoms siekti pasiūlymų teikimo supaprastinimo pažangos.

4. Procedūros metu institucijos garbingai bendradarbiauja, siekdamos kuo labiau suderinti savo pozicijas ir taip užtikrinti, kad, kai įmanoma, aktai būtų priimami kuo ankstesniu procedūros etapu.

5. Šiuo tikslu institucijos, naudodamosi atitinkamais tarpinstituciniais ryšiais, bendradarbiauja, kad galėtų stebėti darbo pažangą ir analizuoti, kokiu laipsniu sutariama visais bendro sprendimo procedūros etapais.

6. Pagal savo vidaus darbo tvarkos taisykles institucijos įsipareigoja reguliariai keistis informacija apie pažangą, susijusią su įvairiais pagal bendro sprendimo procedūrą priimamais dokumentais. Institucijos užtikrina, kad atitinkami jų darbo kalendoriai būtų kiek įmanoma labiau suderinti, kad procedūra vyktų nuosekliai ir darniai. Todėl institucijos sieks paruošti orientacinį įvairių etapų, kurie baigiami galutiniu įvairių teisėkūros pasiūlymų priėmimu, grafiką, visapusiškai atsižvelgdamos į politinį sprendimų priėmimo proceso pobūdį.

7. Trijų institucijų bendradarbiavimas, taikant bendro priėmimo procedūrą, dažnai vyksta trišalių dialogų forma (trišaliai dialogai). Tokia trišalių dialogų sistema pasirodė esanti veiksminga ir lanksti, ji žymiai padidino galimybes susitarti pirmojo arba antrojo svarstymo metu ir kaip priemonė pasiruošti Taikinimo komiteto darbui.

8. Tokie susitikimai dažniausiai vyksta kaip neoficialūs susitikimai. Jie gali būti rengiami bet kokiu procedūros etapu ir juose, atsižvelgiant į numatomos diskusijos pobūdį, institucijoms gali būti atstovaujama įvairiais lygmenimis. Kiekviena institucija pagal savo darbo tvarkos taisykles skirs dalyvius kiekvienam susitikimui, apibrėš jų įgaliojimus deryboms ir laiku informuos kitas institucijas apie susitikimo paruošiamąsias priemones.

9. Kai įmanoma, visi kompromisinių tekstų projektai, skirti kito susitikimo diskusijoms, turi būti iš anksto pateikti visiems dalyviams. Siekiant padidinti skaidrumą, apie Europos Parlamente ir Taryboje vyksiančius trišalius dialogus paskelbiama, kai tai yra įmanoma.

10. Tarybai pirmininkaujanti šalis stengsis dalyvauti parlamentinių komitetų posėdžiuose. Ji atsakingai svarstys prašymus pateikti informaciją dėl Tarybos pozicijos, kurių gali gauti.

I. PIRMASIS SVARSTYMAS

1. Institucijos stengiasi garbingai bendradarbiauti, siekdamos kuo geriau suderinti savo pozicijas, kad visi galimi aktai būtų priimami pirmojo svarstymo metu.

Susitarimas Europos Parlamento pirmojo svarstymo metu

2. Užmezgami atitinkami ryšiai, kad būtų galima palengvinti procedūros eigą pirmojo svarstymo metu.

3. Komisija stengiasi sustiprinti tokius ryšius ir konstruktyviai naudojasi iniciatyvos teise, siekdama Europos Parlamento ir Tarybos pozicijų suderinimo, deramai atsižvelgdama į tarpinstitucinį balansą ir į Sutartyje nustatytą savo vaidmenį.

4. Jei neoficialių trišalių derybų metu pavyksta susitarti, Nuolatinių atstovų komiteto (COREPER) pirmininkas parlamentinio komiteto pirmininkui skirtame laiške nurodo esminius susitarimo aspektus, pateikiamus Komisijos pasiūlymo pakeitimų forma. Šis laiškas turi atspindėti Tarybos norą pritarti susitarimo rezultatui, kurį patikrina teisininkai ir lingvistai, jei jam būtų pritarta balsuojant plenarinio posėdžio metu. Laiško kopija siunčiama Komisijai.

5. Esant tokioms aplinkybėms, kai aišku, kad dokumentas bus priimtas pirmojo svarstymo metu, informacija apie ketinimą sudaryti susitarimą turi būti paskelbta kuo anksčiau.

Susitarimas bendrosios pozicijos patvirtinimo etapu

6. Tuo atveju, jei nepavyksta susitarti iki pirmojo svarstymo Parlamente, ryšiai toliau palaikomi ir siekiama susitarti bendrosios pozicijos patvirtinimo etapu.

7. Komisija stengiasi sustiprinti tokius ryšius ir konstruktyviai pasinaudoti iniciatyvos teise, siekdama Europos Parlamento ir Tarybos pozicijų suderinimo, atitinkamai atsižvelgdama į tarpinstitucinį balansą ir į Sutartyje nustatytą savo vaidmenį.

8. Jei pavyksta susitarti, parlamentinio komiteto pirmininkas Nuolatinių atstovų komiteto (COREPER) pirmininkui skirtame laiške pateikia savo rekomendaciją pritarti plenariniame posėdyje bendrajai pozicijai be pakeitimų, kurią turi patvirtinti Taryba ir patikrinti teisininkai ir lingvistai. Laiško kopija siunčiama Komisijai.

II. Antrasis svarstymas

1. Motyvų pareiškime Taryba kaip galima aiškiau paaiškina priežastis, lėmusias bendrosios pozicijos priėmimą. Antrojo svarstymo metu Europos Parlamentas kaip galėdamas labiau atsižvelgia į šias priežastis ir į Komisijos poziciją.

2.

Prieš pateikdama bendrąsias pozicijas, Taryba, tardamasi su Europos Parlamentu ir Komisija, stengiasi apsvarstyti jų pateikimo datą, kad būtų užtikrintas maksimalus teisėkūros proceso veiksmingumas per antrąjį svarstymą.

Susitarimas antrojo svarstymo Europos Parlamente metu

3. Pateikus bendrąją poziciją Parlamentui, atitinkami ryšiai bus ir toliau palaikomi, kad būtų galima geriau suprasti atitinkamas pozicijas ir kaip įmanoma greičiau užbaigti teisėkūros procesą.

4. Komisija stengiasi sustiprinti tokius ryšius ir pateikia savo nuomonę, siekdama Europos Parlamento ir Tarybos pozicijų suderinimo, atitinkamai atsižvelgdama į tarpinstitucinį balansą ir į Sutartyje nustatytą savo vaidmenį.

5. Jei trišalių dialogų neoficialių derybų metu pavyksta susitarti, Nuolatinių atstovų komiteto (COREPER) pirmininkas parlamentinio komiteto pirmininkui skirtame laiške nurodo susitarimo esminius aspektus, pateikiamas bendrosios pozicijos pakeitimų forma. Šis laiškas turi atspindėti Tarybos norą pritarti susitarimo rezultatui, kurį patikrina teisininkai ir lingvistai, jei jam būtų pritarta balsuojant plenarinio posėdžio metu. Laiško kopija siunčiama Komisijai.

III.      taikinimas

1. Jei paaiškėja, kad Taryba negalės pritarti visiems Europos Parlamento antrojo svarstymo pakeitimams, ir tuomet, kai Taryba gali pareikšti savo poziciją, surengiamas pirmas trišalis dialogas. Kiekviena institucija pagal savo darbo tvarkos taisykles skirs dalyvius kiekvienam susitikimui ir apibrėš jų įgaliojimus deryboms. Komisija kaip galėdama greičiau abi delegacijas informuos, kokią ji ketina pateikti nuomonę dėl Europos Parlamento antrojo svarstymo pakeitimų. 

2. Trišaliai dialogai rengiami visos taikinimo procedūros metu, siekiant išspręsti neišspręstus klausimus ir atlikti paruošiamąjį darbą, kad Taikinimo komitete būtų pasiektas susitarimas. Trišalių dialogų rezultatai aptariami ir gali būti tvirtinami atitinkamų institucijų posėdžiuose.

3. Taikinimo komitetą, Europos Parlamento Pirmininkui pritarus ir deramai atsižvelgiant į Sutarties nuostatas, sušaukia Tarybos Pirmininkas.

4. Komisija dalyvauja taikinimo procedūroje ir imasi visų reikiamų iniciatyvų, siekdama suderinti Europos Parlamento ir Tarybos pozicijas. Tokios iniciatyvos, inter alia, gali būti kompromisinių tekstų projektai, atspindintys Tarybos ir Europos Parlamento pozicijas, atsižvelgiant į Komisijai Sutarties suteiktą vaidmenį.

5. Komitetui kartu pirmininkauja Europos Parlamento Pirmininkas ir Tarybos Pirmininkas. Komiteto posėdžiams abu pirmininkai pirmininkauja pakaitomis.

6. Komiteto susitikimų datas ir darbotvarkes abu pirmininkai nustato kartu, siekdami užtikrinti veiksmingą Taikinimo komiteto darbą visos taikinimo procedūros metu. Numatytos datos aptariamos su Komisija. Europos Parlamentas ir Taryba nustato atitinkamas taikinimo procedūros posėdžių datas kaip gaires, apie kurias praneša Komisijai.

7. Bet kuriame Taikinimo komiteto posėdyje pirmininkai į darbotvarkę gali įtraukti keletą dokumentų. Tuomet kai, svarstomas pagrindinis klausimas („B punktas“), dėl kurio susitarimas dar nepasiektas, taikinimo procedūros gali būti pradėtos ir (arba) baigtos kitais klausimais nediskutuojant dėl jų („A punktas“).

8. Atsižvelgdami į Sutarties nuostatas dėl terminų, Europos Parlamentas ir Taryba kaip galėdami labiau stengiasi laikytis grafiko, ypač susijusio su institucijų veiklos pertraukomis ir Europos Parlamento rinkimais. Bet kuriuo atveju veiklos pertrauka turi būti kuo trumpesnė.

9. Komitetas pakaitomis susitinka Europos Parlamento ir Tarybos patalpose, kad būtų vienodai dalinamasi infrastruktūra, įskaitant vertimo žodžiu paslaugas.

10. Komitetas turi turėti Komisijos pasiūlymą, Tarybos bendrąją poziciją, Komisijos nuomonę apie ją, Europos Parlamento siūlomus pakeitimus, Komisijos nuomonę apie juos bei bendrą Europos Parlamento ir Tarybos delegacijų darbo dokumentą. Šis darbo dokumentas turėtų suteikti skaitytojams galimybę lengvai nustatyti aktualius klausimus ir pateikti veiksmingą atsaką. Komisija savo nuomonę paprastai pateikia per tris savaites po to, kai oficialiai gavo Parlamento balsavimo rezultatus, ir ne vėliau kaip iki taikinimo procedūros pradžios.

11. Pirmininkai gali pateikti tekstus komitetui patvirtinti.

12. Susitarimas dėl bendro teksto priimamas Taikinimo komiteto posėdžiuose arba vėliau, pirmininkams keičiantis laiškais. Tokių laiškų kopijos siunčiamos Komisijai.

13. Jei komitetas pasiekia susitarimą dėl bendro teksto, šis tekstas (parengus teisiniu ir kalbos požiūriais galutinį jo variantą) pateikiamas oficialiam pirmininkų patvirtinimui. Tačiau išimtiniais atvejais, siekiant laikytis terminų, pirmininkams patvirtinti gali būti pateikiamas bendro teksto projektas.

14. Pirmininkai perduoda patvirtintą bendrą tekstą Europos Parlamento Pirmininkui ir Tarybos Pirmininkui bendrai pasirašytu laišku. Jei Taikinimo komitetas negali pritarti bendram tekstui, pirmininkai praneša apie tai Europos Parlamento Pirmininkui ir Tarybos Pirmininkui bendrai pasirašytu laišku. Tokie laiškai atlieka protokolo vaidmenį. Tokių laiškų kopijos siunčiamos Komisijai susipažinti. Taikinimo procedūrai pasibaigus, jos metu naudotus darbo dokumentus bus galima rasti kiekvienos institucijos registre.

15. Tarybos generalinis sekretoriatas ir Europos Parlamento sekretoriatas veikia kaip bendras komiteto sekretoriatas kartu su Komisijos generaliniu sekretoriatu.

IV. Bendrosios nuostatos

1. Jei Europos Parlamentui ar Tarybai atrodo būtina pratęsti EB sutarties 251 straipsnyje nurodytus terminus, jie turi pranešti apie tai kitos institucijos pirmininkui ir Komisijai.

2. Jei institucijos pasiekia susitarimą pirmojo ar antrojo svarstymo arba taikinimo procedūros metu, tekstų, dėl kurių susitarta, galutinį variantą glaudžiai bendradarbiaudamos parengia Parlamento ir Tarybos teisės ir kalbos tarnybos.

3. Be aiškaus Parlamento ir Tarybos atstovų susitarimo atitinkamu lygiu, kompromisiniuose tekstuose, dėl kurių buvo susitarta, nedaroma jokių pakeitimų.

4. Galutinis variantas rengiamas deramai atsižvelgiant į įvairias abiejų institucijų procedūras, ypač laikantis vidaus procedūroms nustatytų baigimo terminų. Institucijos įsipareigoja nesinaudoti laikotarpiais, skirtais parengti teisiniu ir kalbos požiūriais galutinį teisės akto variantą, tam, kad atnaujintų diskusijas esminiais klausimais.

5. Parlamentas ir Taryba susitaria dėl bendro dviejų institucijų kartu paruoštų tekstų pateikimo.

6. Institucijos įsipareigoja, kiek tai yra įmanoma, į aktus, priimtus pagal bendro sprendimo procedūrą, įtraukti abiems pusėms priimtinas standartines išlygas, ypač nuostatas, susijusias su naudojimusi įgyvendinimo įgaliojimais (remiantis sprendimu dėl komitologijos procedūros), įsigaliojimu, aktų perkėlimu į nacionalinę teisę ir taikymu bei Komisijos iniciatyvos teise.

7. Institucijos stengsis surengti bendrą spaudos konferenciją, kad paskelbtų sėkmingą teisėkūros proceso baigtį pirmojo ar antrojo svarstymo arba taikinimo procedūros metu. Jos taip pat stengsis išsiuntinėti bendrus spaudos pranešimus.

8. Europos Parlamentui ir Tarybai priėmus teisės aktą, laikantis bendro sprendimo procedūros, tekstas pateikiamas pasirašyti Europos Parlamento Pirmininkui ir Tarybos Pirmininkui bei abiejų institucijų generaliniams sekretoriams.

9. Abiejų institucijų pirmininkai tekstus pasirašyti gauna atitinkamai jų vartojama kalba ir pasirašo, kiek tai leidžia galimybės, kartu bendros ceremonijos metu, kuri organizuojama kartą per mėnesį svarbių dokumentų pasirašymui dalyvaujant žiniasklaidos atstovams.

10. Bendrai pasirašyti tekstai perduodami Oficialiajam leidiniui. Europos Parlamentui ir Tarybai priėmus teisės aktą, jis paprastai per du mėnesius paskelbiamas Oficialiajame leidinyje.

11. Jei viena iš institucijų pastebi esminę ar akivaizdžią klaidą tekste (ar viename iš jo variantų skirtingomis kalbomis), ji nedelsdama apie tai informuoja kitas institucijas. Jei klaida randama akte, kurio dar nepriėmė nė viena institucija, Europos Parlamento ir Tarybos teisės ir lingvistinės tarnybos, glaudžiai bendradarbiaudamos, paruošia atitinkamą klaidų, kurias reikia ištaisyti, sąrašą. Jei klaida randama akte, kurį jau priėmė viena iš institucijų arba abi institucijos, nesvarbu, ar aktas paskelbtas, Europos Parlamentas ir Taryba patvirtina klaidų, kurias reikia ištaisyti sąrašą bendru susitarimu, laikydamiesi atitinkamų procedūrų.

(1)

OL C 321/1, 2003 12 31


PROCEDŪRA

Pavadinimas

Bendros deklaracijos dėl praktinių bendro sprendimo procedūros priemonių sudarymas

Procedūros numeris

2005/2125(ACI)

Atsakingas komitetas
  Paskelbimo plenariniame posėdyje data

AFCO
23.4.2007

Pranešėjas (-ai)
  Paskyrimo data

Jo Leinen
6.6.2005

 

Pakeistas (-i) pranešėjas (-ai)

 

 

Svarstymas komitete

19.3.2007

10.4.2007

 

 

 

Priėmimo data

10.4.2007

Galutinio balsavimo rezultatai

+

-

0

20

0

0

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Enrique Barón Crespo, Richard Corbett, Jean-Luc Dehaene, Andrew Duff, Maria da Assunção Esteves, Ingo Friedrich, Bronisław Geremek, Anneli Jäätteenmäki, Timothy Kirkhope, Jo Leinen, Íñigo Méndez de Vigo, Rihards Pīks, Marie-Line Reynaud, Adrian Severin, Riccardo Ventre

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

Elmar Brok, Carlos Carnero González, Klaus Hänsch, Jacek Protasiewicz, Mauro Zani

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (178 straipsnio 2 dalis)

                                                              

Pateikimo data

16.4.2007

 

Pastabos
(pateikiamos tik viena kalba)

 

Teisinė informacija - Privatumo politika