PRANEŠIMAS dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl maisto priedų

20.4.2007 - (COM(2006)0428 – C6‑0260/2006 – 2006/0145(COD)) - ***I

Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetas
Pranešėja: Åsa Westlund

EUROPOS PARLAMENTO TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PROJEKTAS

dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl maisto priedų

(COM(2006)0428 – C6‑0260/2006 – 2006/0145(COD))

(Bendro sprendimo procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2006)0428)[1],

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 251 straipsnio 2 dalį ir  95 straipsnį, pagal kuriuos Komisija jam pateikė pasiūlymą (C6‑0260/2006),

–   atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto nuomonę dėl siūlomo teisinio pagrindo,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 51 ir 35 straipsnius,

–   atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pranešimą (A6‑0154/2007),

1.  pritaria Komisijos pasiūlymui su pakeitimais;

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą ketina keisti iš esmės arba pakeisti jį nauju tekstu;

3.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.

Komisijos siūlomas tekstas	Parlamento pakeitimai
Pakeitimas 1 3 konstatuojamoji dalis
(3) Šiuo reglamentu, siekiant užtikrinti efektyvų vidaus rinkos funkcionavimą ir aukštą žmonių sveikatos ir vartotojų interesų apsaugos lygį išsamiomis ir supaprastintomis procedūromis, yra pakeičiamos ankstesnės direktyvos ir sprendimai dėl maisto produktuose leistinų naudoti maisto priedų.	(3) Šiuo reglamentu, siekiant užtikrinti efektyvų vidaus rinkos funkcionavimą ir aukštą žmonių sveikatos, aplinkos ir vartotojų, ypač negalinčių vartoti tam tikrų medžiagų, interesų apsaugos lygį išsamiomis ir supaprastintomis procedūromis, yra pakeičiamos ankstesnės direktyvos ir sprendimai dėl maisto produktuose leistinų naudoti maisto priedų.
Pagrindimas
Reikia ypač atsižvelgti į pažeidžiamas grupes ir alergiškus žmones. Daugumai turi būti sudarytos galimybės maitintis įprastose parduotuvėse parduodamu, o ne specialiu dietiniu maistu. Todėl vienas patvirtinimo kriterijų pagal šį reglamentą turėtų būti toks: medžiaga arba jos naudojimo būdas neturi mažinti alergiškiems žmonėms prieinamo maisto pasirinkimo. Sąvoka „negalintis vartoti“ apima daugiau negu sąvoka „alergiškas“. Ji apima ir tam tikrus priedus sunkiai virškinančius žmones, ir tuos, kuriems būdinga konkreti alerginė reakcija.
Pakeitimas 2 6 konstatuojamoji dalis
(6) Medžiagos, kurios nėra vartojamos kaip maistas, tačiau yra apgalvotai vartojamos gaminant jį, ir kurios galutiniame produkte sudaro tik likutį ir neturi technologinio poveikio galutiniam produktui (technologiniai priedai), neįeina į šio reglamento taikymo sritį.	(6) Medžiagos, kurios nėra vartojamos kaip maistas, tačiau yra apgalvotai vartojamos gaminant jį, ir kurios galutiniame produkte nesudaro likučio ir neturi technologinio poveikio galutiniam produktui (technologiniai priedai), neįeina į šio reglamento taikymo sritį.
Pagrindimas
Turint mintyje vartotojų sveikatą nesvarbu, ar medžiaga naudojama kaip pagalbinė perdirbimo medžiaga, ar kaip priedas. Svarbu tai, ar ji lieka galutiniame produkte, ar ne. Natūralu, kad reikės ilgo pereinamojo laikotarpio, kol pagalbinėms perdirbimo medžiagoms ir priedams, kaip jie apibrėžiami šiuo metu, naudoti turės būti išduodami leidimai pagal šį reglamentą.
Pakeitimas 3 7 konstatuojamoji dalis
(7) Maisto priedai yra tvirtinami ir naudojami tik tada, jei jie atitinka šiame reglamente nurodytus kriterijus. Maisto priedai turi būti saugūs naudoti, technologiškai turi būti būtina juos naudoti, jų naudojimas neturi klaidinti vartotojų ir suteikti naudą jiems.	(7) Maisto priedai yra tvirtinami ir naudojami tik tada, jei jie atitinka šiame reglamente nurodytus kriterijus. Maisto priedai turi būti saugūs naudoti, technologiškai turi būti būtina juos naudoti, jų naudojimas neturi klaidinti vartotojų ir suteikti naudą jiems. Vartotojų klaidinimas apima naudojamų ingredientų kokybės, produkto arba gamybos proceso natūralumo, jo maistinės kokybės ir jame esančių vaisių ir daržovių kiekio ir kitus aspektus.
Pagrindimas
Šio pakeitimo reikia, kad formuluotė „vartotojų klaidinimas“ būtų visuotinai geriau suprantama.
Pakeitimas 4 12 konstatuojamoji dalis
(12) Į 2003 m. rugsėjo 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1829/2003 dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų, taikymo sritį įeinantys maisto priedai turi būti tvirtinami pirmiausia pagal minėtą reglamentą, o po to – pagal šį reglamentą.	(12) Į 2003 m. rugsėjo 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1829/2003 dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų, taikymo sritį įeinantys maisto priedai turi būti tvirtinami pagal minėtą reglamentą ir pagal šį reglamentą.
Pagrindimas
Suprantama, kad pagal Reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 tvirtinant genetiškai modifikuotus maisto produktus ir ingredientus būtų taikoma „vieno langelio“ procedūra. Reikalavimas patvirtinti genetiškai modifikuotą maisto priedą pagal Reglamentą 1829/2003 ir tik tada vertinti, ar jį galima įtraukti į siūlomo maisto priedų reglamento II ir III priedus, prieštarauja šiam metodui ir gali lemti, kad tam pačiam maisto priedui reikės taikyti dvi atskiras patvirtinimo procedūras. Tai būtų per daug biurokratiška ir lemtų vilkinimą.
Remiantis Reglamente (EB) Nr. 1829/2003 įtvirtintu „vieno langelio“ principu, turėtų būti užtikrinta integruota genetiškai modifikuotų maisto priedų patvirtinimo procedūra, t. y. tais atvejais, kai vertinimai turi būti atliekami pagal 1829/2003/EB ir pagal šį reglamentą, abu šie vertinimai turi būti atliekami kartu – faktiškai vykdomos ne dvi atskiros procedūros, o atliekamas vienas EFSA vertinimas.
Pakeitimas 5 14 konstatuojamoji dalis
(14) Visus maisto priedus reikia nuolat stebėti ir prireikus iš naujo įvertinti, atsižvelgiant į kintančias naudojimo sąlygas ir naują mokslinę informaciją.	(14) Visus maisto priedus reikia nuolat stebėti ir prireikus iš naujo įvertinti, atsižvelgiant į kintančias naudojimo sąlygas ir naują mokslinę informaciją. Išduotiems leidimams peržiūrėti turėtų būti patvirtinamos specialios vertinimo programos.
Pagrindimas
Leidimai naudoti priedus turi būti nuolat peržiūrimi. Turi būti nustatyta priedų pirmumo tvarka, atsižvelgiant į skubumą peržiūrėti jų naudojimą. Kad ši pirmumo tvarka būtų aiški visoms susijusioms šalims, ji nustatoma pasitelkus vertinimo programą. Tai neužkerta kelio Komisijai ir (arba) Europos maisto saugos tarnybai (EMST) imtis iniciatyvos ir skubiau patikrinti tam tikras medžiagas.
Pakeitimas 6 21 konstatuojamoji dalis
(21) Priėmus šį reglamentą, Komisija kartu su Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatiniu komitetu peržiūri visus galiojančius leidimus pagal tokius kriterijus, kaip sunaudojimas, technologinis poreikis ir galimybė suklaidinti vartotojus (išskyrus saugumą). Visi maisto priedai, kuriuos toliau bus leidžiama naudoti Bendrijoje, yra perkeliami į šio reglamento II ir III prieduose pateiktus Bendrijoje leistinų priedų sąrašus. Į šio reglamento III priedą yra įtraukiami kiti maisto priedai, naudojami maisto prieduose ir fermentuose, bei jų naudojimo sąlygos pagal Reglamentą (EB) Nr. […] nustatančiame bendrą leidimų išdavimo procedūrą maisto priedams, maisto fermentams ir maisto kvapiosioms medžiagoms. Siekiant suteikti reikalingą pereinamąjį laikotarpį, III priedo nuostatos, išskyrus nuostatas dėl maisto priedų pagalbinių medžiagų, yra netaikomos iki [2011 1 1].	(21) Priėmus šį reglamentą, Komisija kartu su Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatiniu komitetu peržiūri visus galiojančius leidimus pagal šiame reglamente nustatytas leidimų išdavimo sąlygas. Visi maisto priedai, kuriuos toliau bus leidžiama naudoti Bendrijoje, yra perkeliami į šio reglamento II ir III prieduose pateiktus Bendrijoje leistinų priedų sąrašus. Į šio reglamento III priedą yra įtraukiami kiti maisto priedai, naudojami maisto prieduose ir fermentuose, bei jų naudojimo sąlygos pagal Reglamentą (EB) Nr. […] nustatančiame bendrą leidimų išdavimo procedūrą maisto priedams, maisto fermentams ir maisto kvapiosioms medžiagoms. Siekiant suteikti reikalingą pereinamąjį laikotarpį, III priedo nuostatos, išskyrus nuostatas dėl maisto priedų pagalbinių medžiagų, yra netaikomos iki [2011 1 1].
Pagrindimas
Nėra būtina šioje vietoje vardyti leidimų išdavimo pagal šį reglamentą kriterijų.
Pakeitimas 7 1 straipsnio 1 pastraipa
Šiuo reglamentu, siekiant užtikrinti veiksmingą vidaus rinkos funkcionavimą ir aukšto lygio žmogaus sveikatos saugą ir vartotojų saugą, yra nustatomos taisyklės dėl maisto produktuose naudojamų maisto priedų.	Šiuo reglamentu, siekiant užtikrinti veiksmingą vidaus rinkos funkcionavimą ir aukšto lygio žmogaus sveikatos, vartotojų ir aplinkos apsaugą, yra nustatomos taisyklės dėl maisto produktuose naudojamų maisto priedų.
Pagrindimas
Remiantis Kardifo procesu, su aplinka susiję aspektai turi būti integruoti į visus ES teisės aktus. Produktai, kuriuos žmogus suvalgo, nelieka jo organizme, bet patenka į natūralią aplinką ir tampa natūralaus ciklo dalimi. Net jei medžiaga nėra kenksminga produktą, kurio sudėtyje yra tos medžiagos, vartojančio asmens sveikatai, neigiamas poveikis aplinkai ir visuomenės sveikatai gali atsirasti tolesniais etapais, ir į tai reikia atsižvelgti sprendžiant, ar išduoti leidimą, ar jo neišduoti. Sveika aplinka taip pat turi būti vienas iš šio reglamento tikslų.
Pakeitimas 8 1 straipsnio b punktas
b) maisto priedų naudojimo maisto produktuose, maisto prieduose ir maisto fermentuose, sąlygos;	b) maisto priedų naudojimo maisto produktuose, įskaitant maisto priedus ir maisto fermentus, sąlygos, remiantis Reglamentu (EB) Nr. .../... [dėl maisto fermentų], ir maisto kvapiųjų medžiagas, remiantis Reglamentu (EB) Nr. .../... [dėl kvapiųjų medžiagų ir tam tikrų kitų aromatinių savybių turinčių maisto ingredientų];
Pagrindimas
Šiuo reglamentu turėtų būti atsižvelgiama į visą maisto priedų paketą. Tada ateityje nereikės jo taisyti.
Pakeitimas 9 1a straipsnis (naujas)
	1a straipsnis
	Maisto produktai, turintys priedų, neatitinkančių šio reglamento nuostatų, į rinką neteikiami.
Pagrindimas
Šiuo pakeitimu aiškiai nurodoma tai, kas pasiūlyme numanoma, bet dabartiniame tekste aiškiai nepasakyta. Jeigu maisto produktuose yra priedų, neatitinkančių šio reglamento reikalavimų, neturi būti leidžiama jų teikti į rinką.
Pakeitimas 10 2 straipsnio 2 dalies b punktas
b) augalų ir augalų produktų apsaugai pagal Bendrijos augalų sveikatai nustatytas taisykles naudojamoms medžiagoms;	b) augalų ir augalų produktų apsaugai pagal Bendrijos augalų sveikatai nustatytas taisykles naudojamoms medžiagoms, išskyrus kaip veikliąsias konservavimo medžiagas nuėmus derlių naudojamus augalų apsaugos produktus;
Pagrindimas
Šis reglamentas turi būti taikomas daržovių ir vaisių (daugiausia obuolių) išsaugojimui nuėmus derlių naudojamiems pesticidams, pvz., metilciklopropenui (1-MCP).
Pakeitimas 11 2 straipsnio 2 dalies da punktas (naujas)
	da) maisto produktų gamyboje naudojamoms mikrobų kultūroms, kurios gali gaminti maisto priedus, bet nėra specialiai naudojamos jiems gaminti.
Pagrindimas
1. Siekiant nuoseklumo su pasiūlymu dėl reglamento dėl maisto fermentų (COM (2006) 425 galutinio 2 straipsnio 4 dalis) ir siekiant suderinti patvirtinimo paketo reglamentus (COM (2006) 423 galutinis), mikrobų kultūroms, gaminančioms maisto priedus, reglamento projektas neturėtų būti taikomas.
2. Fermentuotiems produktams (pvz., jogurtui, sūriui, dešrelėms, raugintiems kopūstams) naudojamos mikrobų kultūros neturėtų būti laikomos fermentais ar priedais, nors dėl savo pobūdžio gali juos gaminti. Pats šių priedų, kurie faktiškai sukuriami gaminant maisto produktą vykstančiame fermentacijos procese, buvimas nėra technologinė funkcija. Patvirtinus šį pakeitimą, nereikės kiekvieną kartą diskutuoti ir bus išvengta teisinio neapibrėžtumo.
Pakeitimas 12 2 straipsnio 5 dalis
5. Prireikus, ir remiantis 28 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka, gali būti svarstoma, ar konkreti medžiaga įeina į šio reglamento taikymo sritį.	5. Prireikus, remiantis 28 straipsnio 2a dalyje nurodyta reguliavimo procedūra su tikrinimu, gali būti svarstoma, ar konkreti medžiaga įeina į šio reglamento taikymo sritį.
Pagrindimas
Šis pakeitimas reikalingas tekstui suderinti su naujojo komitologijos sprendimo nuostatomis.
Pakeitimas 13 3 straipsnio 2 dalies a punkto įvadinė dalis
a) „maisto priedas“ – bet kuri medžiaga, paprastai atskirai nevartojama kaip maisto produktas ir nevartojama kaip būdingas maisto produkto ingredientas, nepriklausomai nuo to, ar ji turi mitybinę vertę, ir kurios sąmoningas dėjimas į maisto produktą pagal gamybos, perdirbimo, ruošimo, apdorojimo, pakavimo, transportavimo ar saugojimo technologiją reiškia ar gali reikšti, kad ji arba jos šalutiniai produktai tiesiogiai ar netiesiogiai tampa tų maisto produktų komponentu; tačiau maisto priedais nėra laikomi:	a) „maisto priedas“ – bet kuri medžiaga, paprastai atskirai nevartojama kaip maisto produktas ir nevartojama kaip būdingas maisto produkto ingredientas, nepriklausomai nuo to, ar ji turi mitybinę vertę, ir kurios sąmoningas dėjimas į maisto produktą pagal gamybos, perdirbimo, ruošimo, apdorojimo, pakavimo, transportavimo ar saugojimo technologiją reiškia ar gali reikšti, kad ji arba jos šalutiniai produktai tiesiogiai ar netiesiogiai tampa tų maisto produktų komponentu; maisto priedais nėra laikomi:
Pagrindimas
Toliau 2 dalies a punkto sąraše įvardytos medžiagos yra maisto ingredientai, kurie nėra priedai ir į juos nepanašūs. Žodį „tačiau“ galima išbraukti, kad nekiltų minčių, jog kuri nors iš šių medžiagų galėjo būti laikoma maisto priedu.
Pakeitimas 14 3 straipsnio 2 dalies a punkto i papunktis
i) maisto produktai, kurių sudėtyje yra monosacharidų, disacharidų arba oligosacharidų, ir kurie yra naudojami dėl savo saldinančių savybių;	i) monosacharidai, disacharidai arba oligosacharidai ir jų turintys maisto produktai, naudojami dėl savo saldinančių savybių;
Pagrindimas
Kadangi monosacharidai ir disacharidai (ir šiek tiek trumpoje grandinėje naudojami oligosacharidai) turi saldinančių savybių, išimtis turėtų būti tiesiogiai taikoma pačioms medžiagoms, o ne šių medžiagų turintiems maisto produktams. Logiška būtų manyti, kad šių medžiagų turintys maisto produktai negalėtų būti laikomi maisto priedais.
Pakeitimas 15 3 straipsnio 2 dalies a punkto ii papunktis
ii) sausi arba koncentruoti maisto produktai, įskaitant kvapiąsias medžiagas, naudojamas gaminant sudėtinius maisto produktus, dėl savo aromatinių, skonio ar maistinių savybių, kartu su šalutiniu spalvinančiu poveikiu;	ii) sausi arba koncentruoti maisto produktai, įskaitant kvapiąsias medžiagas, naudojamas gaminant sudėtinius maisto produktus, dėl savo aromatinių, skonio ar maistinių savybių, kartu su šalutiniu spalvinančiu ir papildomu technologiniu poveikiu;
Pagrindimas
Šiuo atžvilgiu svarbus ne tik spalvinantis, bet ir bet kuris kitas technologinis, pvz., antioksidacinis, poveikis. Be to, technologinis, pvz., spalvinantis, poveikis nebūtinai yra šalutinis.
Pakeitimas 16 3 straipsnio 2 dalies a punkto viii papunktis
viii) kraujo plazma, valgomoji želatina, baltyminiai hidrolizatai ir jų druskos, pieno baltymai ir glitimas;	viii) kraujo plazma, kraujo proteinai, valgomoji želatina, baltyminiai hidrolizatai ir jų druskos, pieno baltymai ir glitimas;
Pagrindimas
Į šį sąrašą turėtų būti įtraukti kraujo proteinai. Kraujo plazma buvo pirmoji kraujo frakcija arba kraujo proteinas, panaudotas maisto produktuose. Jau sukurtos kitos kraujo frakcijos arba kraujo proteinai, taikomi panašiai, kaip ir 3 straipsnio 2 dalies a punkto viii papunktyje išdėstytame sąraše minimi proteinai.
Pakeitimas 17 3 straipsnio 2 dalies b punkto iii papunktis
iii) galutiniame produkte neplanuotai, tačiau techniškai neišvengiamai gali likti medžiagos likučių arba jos darinių, su sąlyga, kad tie likučiai nekelia pavojaus sveikatai ar nedaro kokio nors technologinio poveikio galutiniam produktui;	iii) nelieka galutiniame produkte;
Pagrindimas
Turint mintyje vartotojų sveikatą nesvarbu, ar medžiaga naudojama kaip pagalbinė perdirbimo medžiaga, ar kaip priedas. Lemiamas veiksnys yra tas, ar ji lieka galutiniame produkte, ar ne. Natūralu, kad reikės ilgo pereinamojo laikotarpio, kol pagalbinėms perdirbimo medžiagoms ir priedams, kaip jie apibrėžiami šiuo metu, naudoti turės būti išduodami leidimai pagal šį reglamentą.
Pakeitimas 18 3 straipsnio 2 dalies e punkto i ir ii papunkčiai
i) monosacharidų, disacharidų arba oligosacharidų; arba	i) monosacharidų arba disacharidų; arba
ii) maistas, kurio sudėtyje yra monosacharidų, disacharidų arba oligosacharidų, kurie yra panaudoti dėl savo saldinančių savybių;	ii) maistas, kurio sudėtyje yra monosacharidų arba disacharidų, kurie yra panaudoti dėl savo saldinančių savybių;
Pagrindimas
Siekiant suderinti su Direktyva 94/35 dėl maisto produktuose naudojamų saldiklių, Direktyva 90/496 dėl maisto produktų maistingumo ženklinimo ir Reglamentu 1924/2006 dėl teiginių apie maisto produktų maistingumą ir sveikatingumą, į „nesaldinto cukrumi maisto“ apibrėžtį turėtų būti įtraukti tik monosacharidai ir disacharidai. Todėl nuorodą į oligosacharidus reikėtų išbraukti.
Pakeitimas 19 3 straipsnio 2 dalies g punktas
g) „ne maiste esantys saldikliai“ – leistinų saldiklių preparatai, kuriuose gali būti kitų maisto priedų ir (arba) maisto ingredientų, kurie yra skirti parduoti galutiniam vartotojui kaip cukraus pakaitalas.	g) „ne maiste esantys saldikliai“ – leistinų saldiklių preparatai, kuriuose gali būti kitų maisto priedų ir (arba) maisto ingredientų, kurie yra skirti parduoti galutiniam vartotojui kaip cukraus rūšių pakaitalas.
Pagrindimas
Apibrėžtyje turėtų būti nurodomas ne „cukrus“, o „cukraus rūšys“, nes cukrus (t. y. sacharozė) nėra vienintelis maistingas angliavandenis, turintis saldinančių savybių.
Pakeitimas 20 3 straipsnio 2 dalies ga punktas (naujas)
	ga) „sumažinto cukraus kiekio maistas“ – ne mažiau kaip 30 proc. sumažinto monosacharidų ir disacharidų kiekio maistas, lyginant su panašiu produktu;
Pagrindimas
1. Siekiama suderinti su Reglamentu 1924/2006 dėl teiginių apie maisto produktų maistingumą ir sveikatingumą. Remiantis Reglamentu 1924/2006 galimybė vartoti teiginį „sumažintas“ atsiranda, kai tam tikros maistingosios medžiagos (paprastai riebalų arba cukraus) kiekis, palyginti su panašiu produktu, sumažinamas bent 30 proc.
2. Siekiant teisinio aiškumo į šį teisės aktą turėtų būti įtraukta sumažinto cukraus kiekio maisto apibrėžtis.
3. Šioje apibrėžtyje pateikta nuoroda į monosacharidus ir disacharidus atitinka 2 straipsnio e punkto i ir ii papunkčius ir turėtų būti vartojama siekiant užkirsti kelią netinkamai aiškinti žodį „cukraus rūšys“.
Pakeitimas 21 3 straipsnio 2 dalies gb punktas (naujas)
	gb) „quantum satis“ reiškia, kad nenustatomas didžiausias leistinas lygis. Vis dėlto maisto priedai naudojami atsižvelgiant į geros gamybos praktiką, ne didesniu negu yra reikalinga tikslui pasiekti lygiu ir su sąlyga, kad vartotojas nėra klaidinamas.
	Apibrėžtis pritaikyta pagal Direktyvos 94/35/EB (dėl saldiklių) 2 straipsnio 5 dalį.
Pagrindimas
Quantum satis: 10 straipsnio 2 dalyje paminėta „quantum satis“ apibrėžtis turėtų būti įtraukta į šį straipsnį, kuriame išdėstytos ir kitos apibrėžtys.
Pakeitimas 22 4a straipsnis (naujas)
	4a straipsnis
	Maisto priedai ir (arba) jų turintys maisto produktai negali būti teikiami į rinką arba į apyvartą, jeigu šių maisto priedų naudojimas neatitinka šio reglamento nuostatų.
Pagrindimas
Aiškiai uždraudus naudoti šias medžiagas, teisės aktas bus aiškesnis ir iš anksto bus išvengta teisinių neaiškumų.
Pakeitimas 23 5 straipsnio 1 dalies aa punktas (naujas)
	aa) remiantis turimais moksliniais įrodymais, jis per visą savo gyvavimo ciklą neturi neigiamo poveikio visuomenės arba pažeidžiamų žmonių grupių sveikatai.
Pagrindimas
Net jei medžiaga nekenksminga produktą, kurio sudėtyje yra šios medžiagos, vartojančio asmens sveikatai, neigiamas poveikis aplinkai ir visuomenės sveikatai gali atsirasti tolesniais etapais, ir į tai reikia atsižvelgti sprendžiant, ar išduoti leidimą, ar jo neišduoti. Antibiotikų naudojimas maiste ir su tuo susijęs poveikis atsparumo kitimui yra vienas iš pavyzdžių.
Pakeitimas 24 5 straipsnio 1 dalies b punktas
b) yra pagrįstas technologinis poreikis jį naudoti ir toks poreikis negali būti patenkintas kitomis ekonomiškai ir techniškai įvykdomomis priemonėmis;	b) siekiant naudos vartotojui yra pagrįstas technologinis poreikis jį naudoti ir toks poreikis negali būti patenkintas kitomis ekonomiškai ir techniškai įvykdomomis priemonėmis;
Pagrindimas
Jeigu esama alternatyvų, keliančių mažesnį pavojų žmonių sveikatai, pasirinkimo laisvei ir aplinkai, jas reikėtų panaudoti pirmiausia.
Pakeitimas 25 5 straipsnio 1 dalies cb punktas (naujas)
	cb) remiantis turimais moksliniais įrodymais, jis per visą savo gyvavimo ciklą neturi jokio neigiamo poveikio aplinkai.
Pagrindimas
Remiantis Kardifo procesu, su aplinka susiję aspektai turi būti įtraukti į visus ES teisės aktus. Produktai, kuriuos žmogus suvalgo, nelieka jo organizme, bet patenka į natūralią aplinką ir tampa natūralaus ciklo dalimi.
Pakeitimas 26 5 straipsnio 2 dalies c punktas
c) pagerinti maisto išsilaikymą arba tvirtumą arba jo organoleptines savybes, su sąlyga, kad maisto kilmė, medžiaga arba kokybė nepakis taip, kad tai galėtų suklaidinti vartotoją;	c) pagerinti maisto išsilaikymą arba tvirtumą arba jo organoleptines savybes, su sąlyga, kad maisto kilmė, medžiaga arba kokybė nepakis taip, kad tai galėtų suklaidinti vartotoją; Tai, pvz., gali apimti šviežumą, naudojamų ingredientų kokybę, produkto natūralumą ir vaisių bei daržovių kiekį jame;
Pakeitimas 27 5 straipsnio 3 dalies a punktas
a) maistas nėra reikšmingas normalios mitybos komponentas; arba	Išbraukta.
Pagrindimas
Maisto kokybės mažinimas niekuomet negali būti naudingas vartotojams, išskyrus b punkte numatytą atvejį.
Pakeitimas 28 5 straipsnio 3a dalis (nauja)
	3a. Išskyrus patentuotas žinias ir konfidencialia laikytiną informaciją, tvirtinant maisto priedą konkrečiai ir skaidriai atsižvelgiama į 1–3 dalyse nustatytus kriterijus. Pagal šiuos kriterijus nustatomas ir galutinio sprendimo pagrindas.
Pagrindimas
Viešai skelbiant, kaip priedo patvirtinimas atitinka pasiūlyme nustatytas sąlygas, maisto priedai bus tvirtinami atviriau ir skaidriau.
Pakeitimas 29 6 straipsnio a punktas
a) pakeičia cukrų gaminant sumažinto energijos kiekio maisto produktus, nesukeliančius karieso maisto produktus arba maistą be cukraus priedų;	a) pakeičia cukrų gaminant sumažinto energijos kiekio maisto produktus, nesukeliančius karieso maisto produktus, sumažinto cukraus kiekio maisto produktus arba maistą be cukraus priedų;
Pagrindimas
1. Siekiama nuoseklumo su Reglamentu 1924/2006 dėl teiginių apie maisto produktų maistingumą ir sveikatingumą, kuriame numatytas teiginys „mažiau cukraus“.
2. Siekiant teisinio aiškumo į šį teisės aktą turėtų būti įtraukta sumažinto cukraus kiekio maisto apibrėžtis.
Pakeitimas 30 7 straipsnio 1a pastraipa (nauja)
	Neturi būti jokios rizikos, kad maisto priedas klaidins vartotojus ir kad jie manys, jog maiste esama kitokių sudedamųjų dalių, nei iš tikrųjų.
Pagrindimas
Kartais dėl maisto priedų naudojimo vartotojai suklaidinami, nepaisant fakto, kad vienas iš kriterijų, pateiktų ankstesniuose teisės aktuose, nurodo, jog vartotojai neturi būti klaidinami. Pavyzdžiui, vartotojai kartais klysta manydami, kad dėl tam tikros produkte esančios dažomosios medžiagos jame esama tam tikro vaisiaus. Todėl atsižvelgiant į tai būtina stiprinti vartotojų apsaugą.
Pakeitimas 31 7a straipsnis (naujas)
	7a straipsnis
	Specialios sąlygos aromato ir skonio stiprikliams
	Maisto priedą gali būti leidžiama naudoti kaip aromato ir skonio stipriklį tik tada, kai:
	a) aiškiai įrodytas technologinis poreikis ir norimo poveikio negalima pasiekti naudojant prieskonius;
	b) jis neklaidina vartotojo – neverčia manyti, kad maisto skoniui pasiekti buvo naudojami prieskoniai.
Pagrindimas
Aromato ir skonio stiprikliai neturi klaidinti vartotojų. Neturi būti leidžiama perdirbamame maisto produkte mažinti prieskonių, kurie paprastai būna brangesni, kiekio.
Pakeitimas 32 8 straipsnio 2 dalis
2. Prireikus, dėl mokslinės pažangos arba dėl technologinių pokyčių, remiantis 28 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka, į I priedą gali būti įtrauktos papildomos funkcinės grupės.	2. Prireikus, dėl mokslinės pažangos arba dėl technologinių pokyčių į I priedą gali būti įtrauktos papildomos funkcinės grupės.
Pagrindimas
Šis pakeitimas būtinas, kad keičiant bet kurią šio reglamento priedų nuostatą būtų taikomas bendras sprendimas.
Pakeitimas 33 9 straipsnio 2 dalies a ir b punktai
a) maisto priedo pavadinimas ir jo E numeris, jei jis buvo priskirtas;	a) maisto priedo pavadinimas, priedo grupė ir E numeris, jei jis buvo priskirtas;
b) maisto produktai, kuriuose maisto priedas gali būti naudojamas;	b) maisto produktai ir (arba) maisto priedai, ir (arba) maisto fermentai, ir (arba) maisto kvapiosios medžiagos, kuriose maisto priedas gali būti naudojamas;
Pagrindimas
9 straipsnio 2 dalies a punktas: Bendrijos sąraše turėtų būti visa informacija, susijusi su jame esančiais priedais – priedo pavadinimas, priedo grupė ir E numeris.
9 straipsnio 2 dalies b punktas: Ištaisoma dėl nuoseklumo, nes 9 straipsnio 2 dalyje nurodyti II priede (maisto produktuose naudojami maisto priedai) ir III priede (maisto prieduose, maisto fermentuose ir maisto kvapiosiose medžiagose naudojami maisto priedai) išvardyti maisto priedai.
Pakeitimas 34 9 straipsnio 2 dalies da punktas (naujas)
	da) kiti maisto priedai, kurių negalima naudoti kartu su šiuo maisto priedu;
Pagrindimas
Kai kurie priedai, sąveikaudami tarpusavyje, sukuria naują junginį, turintį skirtingas savybes ir padarinius žmonių sveikatai arba aplinkai negu abi juos sudariusios medžiagos. Jeigu poveikis būtų žalingas arba nuodingas, maisto priedų derinys turėtų būti nurodytas prieduose.
Pakeitimas 35 10 straipsnio 1a dalis (nauja)
	1a. Jei leidžiama taikyti nanotechnologiją, tuo tikslu pagal 1 dalies a punktą nustatomos atskiros ribinės vertės.
Pagrindimas
Šiuo metu nedaug žinoma apie su nanotechnologija susijusius rizikos sveikatai veiksnius. Neaišku, ar ribinė vertė, susijusi su tradiciniu priedų naudojimu, turėtų būti tokia pati, kaip ir priedų nanodalelių.
Pakeitimas 36 10 straipsnio 2 dalis
2. Tam tikrais atvejais didžiausias leistinas maisto priedo vartojimo lygis nėra nustatomas (quantum satis). Tokiu atveju maisto priedas yra naudojamas atsižvelgiant į geros gamybos praktiką, ne didesniu negu yra reikalinga tikslui pasiekti lygiu ir su sąlyga, kad vartotojas nėra klaidinamas.	2. Tam tikrais atvejais didžiausias leistinas maisto priedo vartojimo lygis nėra nustatomas (quantum satis). Tokiu atveju maisto priedas yra naudojamas atsižvelgiant į 3 straipsnio 2 dalies gb punkte pateiktą apibrėžtį.
Pagrindimas
Žr. pastabas dėl 3 straipsnio 2 dalyje pateiktų apibrėžčių. Šiame straipsnyje turėtų būti pateikta kryžminė nuoroda į siūlomą „quantum satis“ apibrėžtį ir jis turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas.
Pakeitimas 37 10 straipsnio 3 dalis
3. Didžiausias leistinas II priede nurodytų maisto priedų vartojimo lygis yra nustatytas pagal instrukcijas paruoštiems valgyti maisto produktams, nebent būtų nurodyta kitaip.	3. Didžiausias leistinas II priede nurodytų ir reikiamais atvejais atskiestų maisto priedų vartojimo lygis yra nustatytas pagal instrukcijas paruoštiems valgyti maisto produktams, nebent būtų nurodyta kitaip.
Pagrindimas
Gamyboje naudojami ir atskiesti maisto priedai. Į juos irgi reikia atsižvelgti.
Pakeitimas 38 11 straipsnis
Į Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 taikymo sritį įeinantis maisto priedas gali būti įtrauktas į šio reglamento II ir III priede pateiktus Bendrijoje leistinų priedų sąrašus tik tada, jei jis yra patvirtintas pagal Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 7 straipsnį.	Iš GMO, juos naudojant pagamintas arba į Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 taikymo sritį įeinantis maisto priedas gali būti įtrauktas į šio reglamento II ir III priede pateiktus Bendrijoje leistinų priedų sąrašus tik tada, jei jis yra patvirtintas pagal Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 7 straipsnį. Jis aiškiai pažymimas žodžiais „pagamintas panaudojant GMO“ arba „pagamintas iš GMO“, užrašomais šalia pavadinimo arba E numerio.
Pagrindimas
Iš genetiškai modifikuotų organizmų arba panaudojant juos pačius ar mikroorganizmus pagaminti maisto priedai turėtų būti aiškiai atitinkamai pažymėti, kad būtų užtikrinta vartotojų pasirinkimo laisvė.
Pakeitimas 39 16 straipsnio 1 dalies b punktas
b) maiste, į kurį buvo įdėta kvapiųjų medžiagų, kai maisto priedas:	b) maiste, į kurį buvo įdėta maisto priedo, maisto fermento arba kvapiųjų medžiagų, kai maisto priedas:
i) yra leistinas naudoti kvapiojoje medžiagoje, remiantis šiuo reglamentu;	i) yra leistinas naudoti maisto priede, maisto fermente arba kvapiojoje medžiagoje, remiantis šiuo reglamentu;
ii) pateko į maistą su kvapiąją medžiaga;	ii) pateko į maistą su maisto priedu, maisto fermentu arba kvapiąja medžiaga;
iii) galutiniame maisto produkte neatlieka jokios technologinės funkcijos;	iii) galutiniame maisto produkte neatlieka jokios technologinės funkcijos;
Pagrindimas
Į 16 straipsnio 1 dalies b punktą turėtų būti įtraukti ir prieduose, fermentuose bei kvapiosiose medžiagose naudojami priedai.
Pakeitimas 40 17 straipsnio įvadinė dalis
Prireikus, remiantis 28 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka, sprendžiama dėl to, ar:	Prireikus, remiantis 28 straipsnio 2a dalyje nurodyta reguliavimo procedūra su tikrinimu, sprendžiama dėl to, ar:
Pagrindimas
Šis pakeitimas reikalingas tekstui suderinti su naujojo komitologijos sprendimo nuostatomis.
Pakeitimas 41 20 straipsnio 2a dalis (nauja)
	2a. Kai pasikeitus maisto priedo naudojimo sąlygoms, padidėja jo toksiškumas, ant pakuotės arba talpos nurodomas įspėjimas, kuriame aprašomas šis sąlygų pasikeitimas.
Pagrindimas
Neigiamą poveikį vartotojo sveikatai galima padaryti maisto priedą naudojant netinkamomis sąlygomis. Pvz., dėl temperatūros pokyčio medžiaga gali tapti nuodingesnė. Vienas iš pavyzdžių – aspartamas. Tyrimais nustatyta, kad kaitinamas jis suskyla į keletą medžiagų ir kai kurios jų (pvz., metanolis) yra nuodingos.
Pakeitimas 42 23 straipsnio 1 dalies ha punktas (naujas)
	ha) galiojimo laikas.
Pagrindimas
Galiojimo laikas turėtų būti nurodomas ne tik pateikiant galutiniam vartotojui, bet ir apskritai. Taip bus užtikrinta didžiausia galima vartotojų ir naudotojų apsauga.
Pakeitimas 43 23 straipsnio 2 dalis
2. Nukrypstant nuo 1 dalies, tos dalies c–f ir h punktuose reikalaujama informacija gali būti paprasčiausiai nurodyta su siunta susijusiuose dokumentuose, kurie pateikiami atvežus arba prieš atvežant prekes, tačiau tokiu atveju ant produktų pakuotės arba talpos matomoje vietoje nurodoma, kad tokie produktai yra „skirti maisto produktų gamybai, ne mažmeninei prekybai“.	2. Nukrypstant nuo 1 dalies, tos dalies c–f, h ir ha punktuose reikalaujama informacija gali būti paprasčiausiai nurodyta su siunta susijusiuose dokumentuose, kurie pateikiami atvežus arba prieš atvežant prekes, tačiau tokiu atveju ant produktų pakuotės arba talpos matomoje vietoje nurodoma, kad tokie produktai yra „skirti maisto produktų gamybai, ne mažmeninei prekybai“.
Pagrindimas
Šis pakeitimas išplaukia iš 1 dalies pakeitimo.
Pakeitimas 44 23 straipsnio 2a dalis (nauja)
	2a. Nukrypstant nuo 19–22 straipsniuose numatytų žymėjimo ir informacijos pateikimo reikalavimų bei šio straipsnio 1 dalyje numatytų reikalavimų, didmeninės prekybos atveju visa informacija gali būti nurodyta lydimuosiuose dokumentuose, pateikiamuose pristatant prekes arba prieš jas pristatant.
Pagrindimas
Šiame pasiūlyme neatsižvelgiama į pramoninį priedų tiekimą cisternomis, kai informacijos pateikimo reikalavimai skiriasi nuo taikomų pakuotėms ir talpoms.
Pakeitimas 45 24 straipsnio 3a dalis (nauja)
	3a. Azodažų turinčio maisto etiketėse turi būti įspėjimas „azodažai gali sukelti alerginį poveikį“.
Pagrindimas
Azodažai gali sukelti alergines reakcijas. Todėl reglamente turi būti reikalaujama pateikti aiškų įspėjimą.
Pakeitimas 46 27 straipsnio 1 dalis
1. Valstybės narės palaiko maisto priedų suvartojimui ir naudojimui stebėjimo sistemas ir kasmet praneša Komisijai ir Europos maisto saugos tarnybai (toliau – Tarnyba) apie tokio stebėjimo rezultatus.	1. Remdamosi rizikos vertinimo principu, valstybės narės palaiko maisto priedų suvartojimui ir naudojimui stebėjimo sistemas ir kasmet praneša Komisijai ir Europos maisto saugos tarnybai (toliau – Tarnyba) apie tokio stebėjimo rezultatus.
Pagrindimas
Svarbu nukreipti išteklius ten, kur jie gali duoti daugiausia naudos. Stebimi turėtų būti tie priedai, kurie, tikėtina, bus vartojami gausiau negu priimtinomis dienos normomis.
Pakeitimas 47 27 straipsnio 2 dalis
2. Pasikonsultavus su Tarnyba ir remiantis 28 straipsnio 2 dalyje nurodyta procedūra, gali būti nustatyta bendra valstybių narių metodologija dėl informacijos apie maisto priedų naudojimą Bendrijoje rinkimo.	2. Pasikonsultavus su Tarnyba ir remiantis 28 straipsnio 2a dalyje nurodyta reguliavimo procedūra su tikrinimu, gali būti nustatyta bendra valstybių narių metodologija dėl informacijos apie maisto priedų naudojimą Bendrijoje rinkimo.
Pagrindimas
Šis pakeitimas reikalingas tekstui suderinti su naujųjų komitologijos sprendimų nuostatomis.
Pakeitimas 48 28 straipsnio 2a dalis (nauja)
	2a. Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnio 1–4 dalys ir 7 straipsniai, atsižvelgiant į sprendimo 8 straipsnio nuostatas.
Pagrindimas
Šis pakeitimas reikalingas tekstui suderinti su naujojo sprendimo dėl komitologijos nuostatomis.
Pakeitimas 49 30 straipsnio 1 dalis
Iki įsigaliojant šiam reglamentui, pagal direktyvas 94/35/EB, 94/36/EB ir 95/2/EB leistini naudoti maisto priedai ir jų naudojimo sąlygos nurodomi šio reglamento II priede, prieš tai peržiūrint jų atitikimą šio reglamento 5, 6 ir 7 straipsniams pagal 28 straipsnio 2 dalyje nurodytą procedūrą. Tokia peržiūra neapima Tarnybos naujai atliekamo rizikos vertinimo. Peržiūra turi būti atlikta iki […].	1. Iki įsigaliojant šiam reglamentui, pagal direktyvas 94/35/EB, 94/36/EB ir 95/2/EB leistini naudoti maisto priedai ir jų naudojimo sąlygos nurodomi šio reglamento II priede, prieš tai peržiūrint jų atitikimą šio reglamento 5, 6 ir 7 straipsniams. Tokia peržiūra neapima Tarnybos naujai atliekamo rizikos vertinimo. Peržiūra turi būti atlikta iki […].
Pagrindimas
Šis pakeitimas būtinas, kad keičiant bet kurią šio reglamento priedų nuostatą būtų taikomas bendras sprendimas.
Pakeitimas 50 30 straipsnio 2 dalis
2. Direktyvos 95/2/EB V priede nurodyti maisto priedai, leistini naudoti maisto prieduose kaip pagalbinės medžiagos, ir jų naudojimo sąlygos nurodomi šio reglamento III priedo 1 dalyje, prieš tai peržiūrint jų atitikimą šio reglamento 5, 6 ir 7 straipsniams pagal 28 straipsnio 2 dalyje nurodytą procedūrą. Tokia peržiūra neapima Tarnybos naujai atliekamo rizikos vertinimo. Peržiūra turi būti atlikta iki […].	2. Direktyvos 95/2/EB V priede nurodyti maisto priedai, leistini naudoti maisto prieduose kaip pagalbinės medžiagos, ir jų naudojimo sąlygos nurodomi šio reglamento III priedo 1 dalyje, prieš tai peržiūrint jų atitikimą šio reglamento 5, 6 ir 7 straipsniams. Tokia peržiūra neapima Tarnybos naujai atliekamo rizikos vertinimo. Peržiūra turi būti atlikta iki […].
Pagrindimas
Šis pakeitimas būtinas, kad keičiant bet kurią šio reglamento priedų nuostatą būtų taikomas bendras sprendimas.
Pakeitimas 51 30 straipsnio 4 dalis
4. Visos atitinkamos pereinamojo laikotarpio priemonės gali būti nustatomos remiantis 28 straipsnio 2 dalyje nurodyta procedūra.	4. Visos atitinkamos pereinamojo laikotarpio priemonės gali būti nustatomos remiantis 28 straipsnio 2a dalyje nurodyta reguliavimo procedūra su tikrinimu.
Pagrindimas
Šis pakeitimas reikalingas tekstui suderinti su naujųjų komitologijos sprendimų nuostatomis.
Pakeitimas 52 31 straipsnio 1 dalis
1. Tarnyba pakartotinai vykdo maisto priedų, kuriuos buvo nuspręsta leisti naudoti prieš įsigaliojant šiam reglamentui, rizikos vertinimą.	1. Tarnyba pakartotinai vykdo maisto priedų, kurie buvo rinkoje šio reglamento įsigaliojimo dieną, bet nebuvo iš naujo apsvarstyti ir gavo teigiamą Maisto produktų mokslinio komiteto arba Tarnybos nuomonę, rizikos vertinimą. Šiuos priedus bus leidžiama teikti į rinką, kol Tarnyba atliks naują rizikos vertinimą.
Pagrindimas
Nuo dešimtojo dešimtmečio pradžios ES buvo taikomos naujausiomis mokslo žiniomis grindžiamų saugos vertinimų parengimo procedūros. Dauguma šiandien į rinką pateikiamų maisto priedų buvo patikrinti atliekant šiuos saugos vertinimus ir dabar laikomi saugiais. Kol Tarnyba atliks naują rizikos vertinimą, turėtų būti leidžiama į rinką teikti maisto priedus, kurių sauga buvo išsamiai įvertinta pagal ankstesnius teisės aktus ir kurie prieš įsigaliojant šiam reglamentui buvo gausiai vartojami ir nesukėlė problemų dėl saugos.
Pakeitimas 53 31 straipsnio 2 dalis
	2. Tarnybos atliekamas rizikos vertinimas sudaro komiteto padedamos Komisijos atliekamos visų prieš įsigaliojant šiam reglamentui patvirtintų maisto priedų peržiūros dalį. Ši peržiūra atliekama remiantis šiame reglamente nustatytomis patvirtinimo sąlygomis ir suvartojimo normų bei rizikos valdymo vertinimu.
	Visi maisto priedai, kuriuos toliau bus leidžiama naudoti Bendrijoje, perkeliami į šio reglamento II ir III prieduose pateiktus Bendrijoje leistinų priedų sąrašus. Į šio reglamento III priedą įtraukiami kiti maisto priedai, naudojami maisto prieduose ir fermentuose, bei jų naudojimo sąlygos pagal Reglamentą (EB) Nr. …, [nustatantį bendrą leidimų išdavimo procedūrą maisto priedams, maisto fermentams ir maisto kvapiosioms medžiagoms]. Siekiant suteikti reikalingą pereinamąjį laikotarpį, III priedo nuostatos, išskyrus nuostatas dėl maisto priedų pagalbinių medžiagų, netaikomos iki [2011 1 1].
2. Pasitarus su Tarnyba, per vienerius metus nuo šio reglamento įsigaliojimo priimama tokių priedų vertinimo pagal 28 straipsnio 2 dalyje nurodytą tvarką, programa. Šis sprendimas skelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.	Peržiūra atliekama remiantis vertinimo programa, kuri, pasitarus su Tarnyba, patvirtinama per vienerius metus nuo šio reglamento įsigaliojimo. Šis sprendimas skelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
Pagrindimas
Šis pakeitimas būtinas, kad keičiant bet kurią šio reglamento priedų nuostatą būtų taikomas bendras sprendimas.
Pakeitimas 54 31 straipsnio 2a dalis (nauja)
	2a. Įvykdžius 2 dalyje nurodytą vertinimo programą ir pasikonsultavus su Tarnyba, priimama nauja vertinimo programa leidimams išduoti pagal šį reglamentą. Ši nauja vertinimo programa priimama pagal 28 straipsnio 2a dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu ir skelbiama Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
Pagrindimas
Aktyvias peržiūras reikėtų vykdyti ir ateityje. Svarbu, kad šiam dalykui būtų numatytas oficialus pagrindas ir tuo pat metu Europos maisto saugos tarnybai (EMST) būtų leista klasifikuoti maisto priedus pagal skubumą atlikti jų peržiūrą.
Pakeitimas 55 31 straipsnio 2b dalis (nauja)
	2b. Atnaujinant leidimą daugiau nenaudojami maisto priedai ir netaikomi naudojimo būdai išbraukiami iš reglamento priedų.
Pagrindimas
Šis pakeitimas reikalingas tam, kad Bendrijos sąrašas būtų atnaujinamas ir vartotojams būtų teikiama teisinga informacija.
Pakeitimas 56 34 straipsnio 3a pastraipa (nauja)
	Maisto produktai, neatitinkantys šio reglamento reikalavimų, bet pagaminti laikantis Bendrijos teisės aktų, gali būti toliau parduodami, kol pasibaigs jų galiojimo laikas.
Pagrindimas
Kadangi reglamente dėl maisto priedų iš dalies yra naujų arba papildomų žymėjimo reikalavimų, būtina taikyti pakankamą pereinamąją nuostatą.
Pakeitimas 57 I priedo 5 punktas
5. „pagalbinės medžiagos“ – medžiagos, naudojamos maisto priedams tirpinti, praskiesti, skaidyti ar kitaip fiziškai pakeisti, nepakeičiant jų funkcijos (bet nedarant jokio tiesioginio technologinio poveikio), palengvinančios maisto priedų tvarkymo, taikymo ar naudojimo sąlygas;	5. „pagalbinės medžiagos“ – medžiagos, naudojamos maisto priedams, maistingosioms ir (arba) kitoms medžiagoms, dedamoms į maisto produktą (arba maistą ir (arba) maisto papildą) dėl mitybinių arba fiziologinių priežasčių, tirpinti, praskiesti, skaidyti ar kitaip fiziškai pakeisti, nepakeičiant jų funkcijos (bet nedarant jokio tiesioginio technologinio poveikio), palengvinančios maisto priedų tvarkymo, taikymo ar naudojimo sąlygas;
Pagrindimas
1. Pagalbinių medžiagų (maisto priedų ir (arba) maisto ingredientų) labai dažnai reikia pridėti, kad maiste ir maisto papilduose būtų lengviau panaudoti maistingąsias medžiagas. Šis technologinis poreikis panašus į maisto priedų ir kvapiųjų medžiagų, kurios irgi naudojamos mažais kiekiais, poreikį.
2. Atsižvelgiant į naujausias teisines tendencijas maisto papildų ir maisto gerinimo srityje, reikia suderinti nuostatas dėl pagalbinių medžiagų naudojimo maistingųjų medžiagų preparatuose.
Pakeitimas 58 III priedas
Bendrijoje leistinų naudoti maisto prieduose ir maisto fermentuose maisto priedų sąrašas ir jų naudojimo sąlygos.	Bendrijoje leistinų naudoti maisto prieduose, maisto fermentuose ir kvapiosiose maisto medžiagose maisto priedų sąrašas ir jų naudojimo sąlygos.
1 dalis Pagalbinės medžiagos maisto prieduose	1 dalis. Pagalbinės medžiagos maisto prieduose, maisto fermentuose ir kvapiosiose maisto medžiagose
2 dalis Maisto prieduose naudojami priedai, išskyrus pagalbines medžiagas	2 dalis. Maisto prieduose, maisto fermentuose ir kvapiosiose maisto medžiagose naudojami priedai, išskyrus pagalbines medžiagas
3 dalis Priedai maisto fermentuose
Pagrindimas
Siekiant suderinamumo su 16 straipsniu, į III priedą turi būti įtrauktos pagalbinės maisto medžiagos ir kiti patvirtinti maisto prieduose, maisto fermentuose ir kvapiosiose maisto medžiagose naudojami priedai.
Pakeitimas59 III priedo 3a dalis (nauja)
	3a dalis. Priedai maisto kvapiosiose medžiagose
Pagrindimas
Siekiant, kad teisės aktas būtų išsamus ir griežtas, reikia įtraukti ir kvapiąsias medžiagas.
Pakeitimas 60 III priedo 3b dalis (nauja)
	3b dalis. Pagalbinės medžiagos maistingosiose medžiagose
Pagrindimas
Siekiant, kad teisės aktas būtų išsamus ir griežtas, reikia įtraukti ir pagalbines medžiagas.

• [1]  Dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje.

AIŠKINAMOJI DALIS

Komisija pasiūlė, kad ateityje sprendimai dėl leidimų naudoti maisto priedus būtų priimami taikant komitologijos procedūrą. Pranešėja šiuo aspektu mato privalumų tik tuo atveju, jei Europos Parlamento pastaraisiais metais dažnai kelti klausimai bus aiškiai atspindėti naujajame reglamente dėl maisto priedų ir naujajame reglamente dėl bendros leidimų naudoti maisto priedus, maisto fermentus ir kvapiąsias maisto medžiagas išdavimo procedūros. Šie klausimai pirmiausiai susiję su aplinka, visuomenės sveikata ir alergiškais žmonėmis.

Naujasis reglamentas dėl maisto priedų taip pat turėtų būti sustiprintas papildant reikalavimus dėl procedūrų skaidrumo, leidimų išdavimo maisto priedams peržiūros ir paaiškinimus, kokie dalykai gali klaidinti vartotojus. Be to, reikėtų naujai apibrėžti maisto priedus ar pagalbines perdirbimo medžiagas ir reglamentuoti nanotechnologijos taikymą.

Su aplinka, visuomenės sveikata ir produktais, kuriuos gali įsigyti alergiški žmonės, susiję klausimai

Remiantis Kardifo procesu, su aplinka susiję aspektai turi būti įtraukti į visus ES teisės aktus. Tai ypač aktualu šiame teisės akte, nes tie produktai, kuriuos žmogus suvalgo, nelieka jo organizme, bet patenka į natūralią aplinką ir tampa natūralaus ciklo dalimi. Net jei medžiaga nėra kenksminga produktą, kurio sudėtyje yra tos medžiagos, vartojančio asmens sveikatai, neigiamas poveikis aplinkai ir visuomenės sveikatai gali atsirasti tolesniais etapais, ir į tai reikia atsižvelgti sprendžiant, ar išduoti leidimą, ar jo neišduoti. Antibiotikų naudojimas maiste ir su tuo susijęs poveikis atsparumo antibiotikams kitimui yra vienas iš galimo neigiamo poveikio visuomenės sveikatai pavyzdžių. Kai svarstoma, ar išduoti leidimą naudoti maisto priedą, kriterijus turi būti ir tai, ar jis neturės neigiamo poveikio visuomenės sveikatai ir aplinkai. Sveika aplinka taip pat turi būti vienas iš šio reglamento tikslų.

Reikalavimas, kad produktus, kurių sudėtyje yra paprastųjų alergenų, privaloma atitinkamai žymėti, alergiškiems žmonėms reiškia didelę pagalbą, nors tokia priemonė dar nėra pakankama. Pažeidžiamų žmonių grupėms ir alergiškiems žmonėms turi būti teikiamas ypatingas dėmesys. Didžioji dalis turi galėti valgyti įprastose parduotuvėse parduodamą maistą, nesirinkdama specialių dietinių produktų. Todėl vienas iš kriterijų leidimui išduoti pagal šį reglamentą turi būti tai, ar medžiaga ar jos naudojimas nemažina alergiškų žmonių galimybių įsigyti maisto.

Pranešėja vis dėlto siūlo, kad net ir maisto priedams, galintiems turėti neigiamą poveikį visuomenės sveikatai, aplinkai ar apriboti produktų, kuriuos gali vartoti alergiški žmonės, asortimentą, būtų galima išduoti leidimus, jei privalumai vartotojams akivaizdžiai nustelbia trūkumus.

Jei, remiantis 5 straipsnyje pateiktais kriterijais, esama geresnių priedo alternatyvų ir ekonominiu požiūriu protingiau naudoti alternatyvų produktą, tuomet leidimo naudoti tą priedą neišduodama. Pavyzdžiui, gali kilti klausimas dėl kito gamybos metodo, kai nereikia naudoti priedų, taikymo, ar galbūt esama patvirtintų priedų, kurie geriau atitinka 5 straipsnyje nurodytus reikalavimus.

Skaidrumas ir peržiūra

Leidimai naudoti maisto priedus turi būti reguliariai peržiūrimi. Pranešėja siūlo, remiantis naujais kriterijais, peržiūrėti visus esamus leidimus prieš juos įtraukiant į naują Bendrijos sąrašą. Reguliari leidimų peržiūra turi vykti skaidriai, remiantis vertinimo programa, kuri priimama taikant komitologijos procedūrą. Vertinimo programa turi būti pagrįsta pirmenybės sistema, pagal kurią nustatomas maisto priedų eiliškumas, atsižvelgiant į skubumą peržiūrėti jų naudojimą. Kad ši pirmenybės tvarka, būtų aiški visoms susijusioms šalims, ji nustatoma pasitelkus vertinimo programą. Vis dėlto vertinimo programa neturi užkirsti kelio Komisijai ir (arba) Europos maisto saugos tarnybai (EMST) imtis iniciatyvos ir skubiau peržiūrėti tam tikrus leidimus.

Su vartotojais susiję klausimai

Vienas iš jau esamų ir dabartiniuose teisės aktuose numatytų kriterijų, taikomų išduodant leidimus naudoti maisto priedus, nurodo, kad vartotojai neturi būti klaidinami. Tačiau dažikliai kartais naudojami taip, kad susidaro įspūdis, jog maiste esama tam tikrų vaisių, nors iš tikrųjų taip nėra. Todėl atsižvelgiant į tai būtina stiprinti vartotojų apsaugą.

Su vartotojais susiję klausimai ir apibrėžtys

Turint mintyje vartotojų sveikatą nesvarbu, ar medžiaga naudojama kaip perdirbimo elementas, ar kaip priedas. Lemiamas veiksnys yra tai, ar ji lieka galutiniame produkte, ar ne. Tradiciškai esama skirtingų nuomonių dėl to, kas sudaro pagalbines perdirbimo medžiagas, o kas – priedus. Dėl šios priežasties reikės ilgo pereinamojo laikotarpio, kol tai kas šiuo metu apibrėžiama kaip pagalbinė perdirbimo medžiaga, bet lieka galutiniame produkte, turės būti patvirtinama pagal šį reglamentą.

Nanotechnologija

Nedaug žinoma apie su nanotechnologija susijusius rizikos sveikatai veiksnius. Neaišku, ar ribinė vertė, susijusi su tradiciniu priedų naudojimu, turėtų būti tokia pati kaip ir priedų nanodalelių. Todėl Bendrijos sąraše siūlomas atskiras nanodalelių naudojimo regalmentavimas.

Nauja komitologijos procedūra

Atsižvelgiant į naują komitologijos procedūrą, pateikiama keletas Komisijos pasiūlymo pateikimų.

TEISĖS REIKALŲ KOMITETO NUOMONĖ APIE TEISINĮ PAGRINDĄ

Mr Miroslav Ouzký

Pirmininkui

Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto

BRIUSELIS

Tema:              Nuomonė dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl maisto priedų (COM(2006)0428 – C6‑0260/2006 – 2006/0145(COD))[1] teisinio pagrindo

Gerb. Pirmininke,

2007 m. vasario 28 d. laišku Jūs prašėte Teisės reikalų komitetą sutinkamai su Darbo tvarkos taisyklių 35 straipsnio 2 dalies nuostatomis, apsvarstyti, ar anksčiau minėto Komisijos pasiūlymo teisinis pagrindas yra galiojantis ir tinkamas.

Komitetas šį klausimą apsvarstė savo 2007 m. kovo 20 d. posėdyje.

Vadovaujančiojo komiteto pranešėja A. Westlund siūlo keisti pasiūlymo teisinį pagrindą iš EB Steigimo sutarties 95 straipsnio į 95 ir 175 straipsnius.

Teisinis pagrindas

Visi Bendrijos teisės aktai turi būti pagrįsti Sutartyje (ar kitame teisės akte, kurį įgyvendinti jie skirti) nurodytu teisiniu pagrindu. Teisiniu pagrindu apibrėžiama Bendrijos ratione materiae kompetencija ir nurodoma, kaip konkrečiai ši kompetencija vykdytina, t. y. nustatoma (-os) teisėkūros priemonė (-ės), kurią (-ias) galima taikyti, ir teisėkūros procedūra.

Atsižvelgiant į teisinio pagrindo reikšmę, jo parinkimas turi lemiamos reikšmės, ypač Parlamentui, kadangi nuo jo priklauso, koks vaidmuo teisėkūros procese teks Parlamentui.

Pasak Teisingumo Teismo, teisinio pagrindo negalima nustatyti subjektyviai – „jis turi būti paremtas teismo patikrinamomis objektyviomis aplinkybėmis“[2], pavyzdžiui, atitinkamos priemonės paskirtimi ir turiniu[3]. Be to, lemiamas veiksnys turėtų būti pagrindinė priemonės paskirtis[4].

Teisingumo Teismo praktikoje nustatyta, kad nors teisės aktu ir siekiama papildomo tam tikrame Sutarties straipsnyje numatyto tikslo, jį pakanka pagrįsti bendro pobūdžio Sutarties straipsniu[5].

Tačiau, jeigu būtų manoma, kad tikslai – saugoti žmonių sveikatą ir sukurti funkcionuojančią vidaus rinką – yra vienas nuo kito neatsiejami, kurie nė vienas kito atžvilgiu nėra nei antraeilis, nei netiesioginis, gali būti nuspręsta, kad turi būti naudojami du teisiniai pagrindai, atsižvelgiant į tai, kad 95 straipsnio ir 175 straipsnio 1 dalies nuostatos numato tą pačią sprendimų priėmimo procedūrą (bendrų sprendimų priėmimo procedūrą)[6].

Vadovaujantis komitetas siūlo, kad pasiūlymo dėl reglamento teisinis pagrindas būtų EB Steigimo sutarties 175[7] straipsnis kartu su 95[8] straipsniu. 175 straipsnio 1 dalies nuostata nurodo 174 straipsnio tikslus[9], o ypač šiuos:

– išlaikyti, saugoti ir gerinti aplinkos kokybę,

– saugoti žmonių sveikatą,

– apdairiai ir racionaliai naudoti gamtos išteklius,

– remti tarptautinio lygio priemones, skirtas regioninėms ar pasaulinėms aplinkos problemoms spręsti.

Pasiūlymo dėl reglamento tikslas ir turinys bei jo teisinio pagrindo įvertinimas

Pasiūlyto reglamento 1 straipsnio nuostatose teigiama: „Šiuo reglamentu, siekiant užtikrinti veiksmingą vidaus rinkos funkcionavimą ir aukšto lygio žmogaus sveikatos saugą ir vartotojų saugą, yra nustatomos taisyklės dėl maisto produktuose naudojamų maisto priedų.

Tokiais tikslais reglamente pateikiami:

a)          Bendrijoje leistinų maisto priedų sąrašai;

b)          maisto priedų naudojimo maisto produktuose, maisto prieduose ir maisto fermentuose, sąlygos;

c)          atskirai parduodamų maisto priedų žymėjimo taisykles“.

1–21 konstatuojamosios dalys yra tokios:

(1) Laisvas saugių ir sveikų maisto produktų judėjimas yra pagrindinis vidaus rinkos aspektas, svarbus gyventojų sveikatai bei gerovei ir jų socialiniams bei ekonominiams interesams.

(2) Įgyvendinant Bendrijos politiką, turėtų būti užtikrintas aukštas žmonių gyvenimo ir sveikatos lygis. Šiuo reglamentu, siekiant užtikrinti veiksmingą vidaus rinkos funkcionavimą ir aukštą žmonių sveikatos ir vartotojų interesų apsaugos lygį išsamiomis ir supaprastintomis procedūromis, yra pakeičiamos ankstesnės direktyvos ir sprendimai dėl maisto produktuose leistinų naudoti maisto priedų.

(3) Šiuo reglamentu yra suderinamas maisto priedų naudojimas maisto produktuose Bendrijoje. Tai apima maisto priedų naudojimą maisto produktuose pagal 1989 m. gegužės 3 d. Tarybos direktyvą 89/398/EEB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su specialios paskirties maisto produktais, suderinimo ir konkrečių maisto dažiklių naudojimą mėsos sveikumo ženklinimui bei kiaušinių dažymui ir žymėjimui. Jame taip pat yra suderinamas maisto priedų naudojimas maisto prieduose ir maisto fermentuose, taigi yra užtikrinamas jų saugumas ir kokybė bei palengvinamas jų laikymas ir naudojimas. Minėtoji kategorija anksčiau Bendrijos lygmeniu nebuvo reguliuojama.

(4) Maisto priedai – tai medžiagos, kurios paprastai nėra vartojamos kaip maistas, bet yra apgalvotai dedamos į maisto produktus dėl technologinių priežasčių, pvz., siekiant išsaugoti jų šviežumą. Tačiau medžiagos neturi būti laikomos maisto priedais, jei jos naudojamos aromatui ir (arba) skoniui suteikti. Be to, į šio reglamento taikymo sritį taip pat neįeina maistui priskiriamos medžiagos, kurios gali būti naudojamos technologiniais tikslais, pvz., dažymui naudojami natrio chloridas arba šafranas ir maisto fermentai. Pagaliau maisto fermentai įeina į Reglamento Nr. …[dėl maisto fermentų] taikymo sritį ir tokiu atveju šis reglamentas nėra taikomas.

(5) Medžiagos, kurios nėra vartojamos kaip maistas, tačiau yra apgalvotai naudojamos gaminant jį, ir kurios galutiniame produkte sudaro tik likutį ir neturi technologinio poveikio galutiniam produktui (technologiniai priedai), neįeina į šio reglamento taikymo sritį.

(6) Maisto priedai yra tvirtinami ir naudojami tik tada, jei jie atitinka šiame reglamente nurodytus kriterijus. Maisto priedai turi būti saugūs naudoti, technologiškai turi būti privaloma juos naudoti, jų naudojimas neturi klaidinti vartotojų ir suteikti naudą jiems.

(7) Reikalaujama, kad maisto priedai visais atvejais atitiktų patvirtintas specifikacijas. Specifikacija apima informaciją, padedančią teisingai nustatyti maisto priedą, įskaitant jo kilmę, ir apibūdinti priimtinus grynumo kriterijus. Anksčiau sudarytos specifikacijos 1995 m. liepos 5 d. Komisijos direktyvoje 95/31/EB nustatančioje tam tikrus saldiklių, skirtų naudoti maisto produktuose, grynumo kriterijus, 1995 m. liepos 26 d. Komisijos direktyvoje 95/45/EB nustatančioje tam tikrus dažiklių, skirtų naudoti maisto produktuose, grynumo kriterijus ir 1996 m. gruodžio 2 d. Komisijos direktyvoje 96/77/EB nustatančioje konkrečius maisto priedų, išskyrus dažiklius ir saldiklius, grynumo kriterijus, nurodytiems maisto priedams turi būti taikomos tol, kol tokie priedai bus įtraukti į šio reglamento priedus. Tada tokių priedų specifikacijos turi būti nurodomos reglamente. Tokios specifikacijos turi būti tiesiogiai susijusios su šio reglamento priedų Bendrijos leistinų priedų sąrašuose nurodytais priedais. Tačiau atsižvelgiant į tokių specifikacijų sudėtingą pobūdį ir turinį ir siekiant aiškumo, jos nebus įtraukiamos į Bendrijos sąrašus, tačiau bus pateikiamos su vienu ar daugiau atskirų reglamentų.

(8) Kai kuriuos maisto priedus leidžiama naudoti specifiniais atvejais tam tikrose leistinose vynininkystės technologijose ir procesuose. Toks maisto priedų naudojimas turi atitikti šį reglamentą ir specifines atitinkamuose Bendrijos teisės aktuose pateiktas nuostatas.

(9) Siekiant užtikrinti vienodumą, rizikos vertinimas ir maisto priedų tvirtinimas turi būti atliekami laikantis Reglamente (EB) Nr. […], nustatančiame bendrą leidimų išdavimo procedūrą maisto priedams, maisto fermentams ir maisto kvapiosioms medžiagoms nustatytos tvarkos.

(10) Remiantis 2002 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentu (EB) Nr. 178/2002, nustatančiu maistui skirtų teisės aktų bendruosius principus ir reikalavimus, įsteigiančiu Europos maisto saugos tarnybą ir nustatančiu su maisto saugos klausimais susijusias procedūras, klausimais, kurie gali daryti poveikį visuomenės sveikatai, turi būti konsultuojamasi su Europos maisto saugos tarnyba („Tarnyba“).

(11) Į 2003 m. rugsėjo 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1829/2003 dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų, taikymo sritį įeinantys maisto priedai turi būti tvirtinami pirmiausia pagal minėtą reglamentą, o po to – pagal šį reglamentą.

(12) Jau patvirtintas pagal šį reglamentą maisto priedas, kuris yra paruoštas naudojantis gamybos metodais arba pradinėmis medžiagomis, labai besiskiriančiais nuo Tarnybos rizikos įvertinime arba specifikacijose nurodytų metodų arba pradinių medžiagų, turi būti įvertintas Tarnybos, daugiausia atsižvelgiant į specifikacijas. Jei gamybos metodai arba pradinės medžiagos labai skiriasi, tai gali reikšti, kad yra pakeistas gamybos metodas: priedas nebėra išgaunamas iš augalo, bet pagaminamas fermentacijos būdu, pasinaudojant mikroorganizmu arba pirminio mikroorganizmo genetine modifikacija.

(13) Visus maisto priedus reikia nuolat stebėti ir prireikus iš naujo įvertinti, atsižvelgiant į kintančias naudojimo sąlygas ir naują mokslinę informaciją.

(14) Valstybėms narėms, kurios iki šiol draudžia tam tikrų priedų naudojimą tam tikruose specifiniuose maisto produktuose, kurie laikomi tradiciniais ir yra gaminami tradicinėje teritorijoje, turėtų būti leista toliau taikyti tokį draudimą. Be to, tokiems produktams kaip Feta sūris arba Salame cacciatore dešra, šiuo reglamentu nėra draudžiama taikyti labiau ribojančių taisyklių dėl tam tikrų pavadinimų naudojimo pagal 1992 m. liepos 14 d. Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 2081/92 dėl žemės ūkio produktų ir maisto produktų geografinių nuorodų ir kilmės vietos nuorodų apsaugos ir pagal 1992 m. liepos 14 d. Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 2082/92 dėl žemės ūkio ir maisto produktų specifinių ypatybių sertifikatų.

(15) Maisto priedus būtina nurodyti etiketėse, kaip to reikalaujama Direktyvoje 2000/13/EB, o atskirais atvejais, kaip tai nurodyta Reglamentuose (EB) Nr. 1829/2003 ir 1830/2003. Be to, šiame reglamente turi būti pateikiamos specifinės nuostatos dėl atskirai gamintojams arba galutiniam vartotojui parduodamų maisto priedų žymėjimo etiketėmis.

(16) Šiam reglamentui įgyvendinti būtinos priemonės turėtų būti priimtos pagal 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimą 1999/468/EB, nustatantį Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką.

(17) Siekiant proporcingai ir veiksmingai tobulinti ir atnaujinti Bendrijos tesės aktus dėl maisto priedų, reikia rinkti duomenis, dalytis informacija ir koordinuoti valstybių narių darbą. Tuo tikslu gali būti naudinga atlikti tyrimus specifiniais klausimais, taip siekiant palengvinti sprendimų priėmimų tvarką. Todėl būtų tinkama, kad biudžeto procedūros dalis būtų Komisijos tokiems tyrimams teikiamas finansavimas. Tokių priemonių finansavimas reglamentuojamas 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamente (EB) Nr. 882/2004 dėl oficialios kontrolės, kuri atliekama siekiant užtikrinti, kad būtų įvertinama, ar laikomasi pašarus ir maistą reglamentuojančių teisės aktų, gyvūnų sveikatos ir gerovės taisyklių, todėl pirmiau minėtų priemonių finansavimo teisinis pagrindas yra Reglamentas (EB) Nr. 882/2004.

(18) Siekdamos užtikrinti šio reglamento laikymąsi pagal Reglamento (EB) Nr. 882/2004 nuostatas valstybės narės vykdo oficialią kontrolę.

(19) (...).

(20) Priėmus šį reglamentą, Komisija kartu su Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatiniu komitetu iš naujo apsvarsto visus galiojančius leidimus pagal tokius kriterijus kaip sunaudojimas, technologinis poreikis ir galimybė suklaidinti vartotojus (išskyrus saugumą). Visi maisto priedai, kuriuos toliau bus leidžiama naudoti Bendrijoje, perkeliami į šio reglamento II ir III prieduose pateiktus Bendrijoje leistinų priedų sąrašus. Į šio reglamento III priedą įtraukiami kiti maisto priedai, naudojami maisto prieduose ir fermentuose, bei jų naudojimo sąlygos pagal Reglamentą (EB) Nr. […] nustatančiame bendrą leidimų išdavimo procedūrą maisto priedams, maisto fermentams ir maisto kvapiosioms medžiagoms. Siekiant suteikti reikalingą pereinamąjį laikotarpį, III priedo nuostatos, išskyrus nuostatas dėl maisto priedų pagalbinių medžiagų, yra netaikomos iki [2011 1 1].

(21) Neatsižvelgiant į tokios peržiūros rezultatus, praėjus vieniems metams po šio reglamento priėmimo, Komisija sudaro vertinimo programą, pagal kurią Tarnyba iš naujo vertina jau Bendrijoje patvirtintų maisto priedų saugumą. Programoje turi būti nustatyti poreikiai ir prioritetai, į kuriuos atsižvelgiama nagrinėjant patvirtintus maisto priedus.

Komisija šitaip apibendrina pasiūlyto reglamento turinį:

Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas dėl maisto papildų nustato maisto papildų naudojimo principus ir pateikia medžiagų, kurios gali būti naudojamos kaip maisto papildai, sąrašą.

Jis panaikina Tarybos direktyvą 89/107/EEB dėl valstybių narių įstatymų, reglamentuojančių maisto priedus, kuriuos leidžiama naudoti žmonėms vartoti skirtuose maisto produktuose, suderinimo, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 94/35/EB dėl maisto produktuose naudojamų saldiklių, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 94/36/EB dėl maisto produktuose naudojamų dažų ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 95/2/EB dėl kitų maisto priedų, išskyrus dažiklius ir saldiklius; bei Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. 292/97/EB dėl nacionalinių įstatymų, draudžiančių naudoti tam tikrus priedus gaminant tam tikrus konkrečius maisto produktus, tolesnio taikymo.

Reikia pažymėti, kad Komisijos aiškinamojoje dalyje nėra pateikta pagrindžiančių aplinkybių, kad teisiniu pagrindu reikia naudoti tik 95 straipsnį.

Įvertinimas

Atsižvelgiant į pasiūlymo dėl reglamento nuostatas, o ypač į anksčiau in extenso pateiktas konstatuojamąsias dalis, manoma, kad tikslai – saugoti žmonių sveikatą ir sukurti funkcionuojančią vidaus rinką – yra vienas nuo kito neatsiejami, kurie nė vienas kito atžvilgiu nėra nei antraeiliai, nei netiesioginiai. Pasiūlymo tikslai, susiję su žmonių sveikatos apsauga ir vidaus rinkos funkcionavimu, yra vienodai proporcingi. Todėl nuspręsta, kad teisiniu pagrindu turi būti abu tiek EB Steigimo sutarties 95 straipsnis, tiek ir 175 straipsnis.

Išvados

2007 m. kovo 20 d. Teisės reikalų komitetas savo posėdyje vienbalsiai[10] nusprendė, rekomenduoti, kad pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl maisto priedų teisinis pagrindas būtų EB Steigimo sutarties 95 ir 175 straipsniai.

Pagarbiai,

Giuseppe Gargani

• [1]  Dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje.
• [2]  Byla 45/86 Komisija prieš Tarybą [1987] Rink. p. 1439, 5 punktas.
• [3]  Byla C-300/89 Komisija prieš Tarybą [1991] Rink. p. I-287, 10 punktas.
• [4]  Byla C-377/98 Nyderlandai prieš Europos Parlamentą ir Tarybą [2001] Rink. p. I-7079, 27 punktas.
• [5]  Byla C-377/98 Nyderlandai prieš Europos Parlamentą ir Tarybą [2001] Rink. p. I-7079, 27–28 punktai; Byla C-491/01 British American Tobacco (Investments) and Imperial Tobacco [2002] Rink. p. I-11453, 93–94 punktai.
• [6]  Byla C-165/87 Komisija prieš Tarybą [1988] Rink. p 5545, 11 punktas.
• [7] 175 straipsnio 1 dalis
  1. Taryba 251 straipsnyje nustatyta tvarka, pasikonsultavusi su Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu bei Regionų komitetu, sprendžia, kokių veiksmų Bendrijai reikia imtis, kad būtų pasiekti 174 straipsnyje nurodyti tikslai.
• [8]  95 straipsnis
  1. Nukrypstant nuo 94 straipsnio ir išskyrus tuos atvejus, kai šioje Sutartyje nustatyta kitaip, 14 straipsnyje iškeltiems tikslams pasiekti taikomos toliau dėstomos nuostatos. Taryba 251 straipsnyje nurodyta tvarka, pasikonsultavusi su Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu, nustato priemones valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatoms, skirtoms vidaus rinkos sukūrimui ir veikimui, suderinti.
  2. Šio straipsnio 1 dalis netaikoma fiskalinėms nuostatoms ir nuostatoms, susijusioms su laisvu asmenų judėjimu bei pagal sutartį dirbančių asmenų teisėmis ir interesais.
  3. Komisija savo pasiūlymuose, numatytuose 1 dalyje, dėl sveikatos, saugos, aplinkos apsaugos ir vartotojų apsaugos dėmesį kreipia į aukšto lygio apsaugą ir ypač atsižvelgia į visas mokslo faktais pagrįstas naujoves. Pagal atitinkamą kompetenciją šio tikslo taip pat siekia Europos Parlamentas ir Taryba.
  4. Jei Tarybai arba Komisijai nustačius kurią nors suderinimo priemonę valstybė narė mano, kad 30 straipsnyje nurodytais arba su aplinkos ar darbo aplinkos apsauga susijusiais svarbiais sumetimais reikia išlaikyti nacionalines nuostatas, apie tas nuostatas ir jų išlaikymo motyvus ji praneša Komisijai.
  5. Be to, nepažeidžiant 4 dalies, jei Tarybai arba Komisijai nustačius kurią nors suderinimo priemonę valstybė narė mano, kad dėl jos iškyla jai būdingų problemų ir todėl jai reikia priimti naujais moksliniais įrodymais pagrįstas nacionalines nuostatas, reglamentuojančias aplinkos ar darbo aplinkos apsaugą, apie numatytas nuostatas ir jų priėmimo motyvus ji praneša Komisijai.
  6. Komisija per šešis mėnesius nuo 4 ir 5 dalyse nurodytų pranešimų patvirtina arba atmeta aptartąsias nacionalines nuostatas, patikrinusi, ar jos nėra savavališkos diskriminacijos priemonė arba užslėptas valstybių narių tarpusavio prekybos apribojimas ir ar jos netrukdo veikti vidaus rinkai. Komisijai per šį terminą nepriėmus sprendimo, 4 ir 5 dalyse nurodytos nacionalinės nuostatos laikomos patvirtintomis. Kai klausimas sudėtingas ir nėra pavojaus žmonių sveikatai, Komisija gali atitinkamai valstybei narei pranešti, kad šioje dalyje nurodytas terminas gali būti pratęstas dar vienam iki šešių mėnesių trunkančiam laikotarpiui.
  7. Jei pagal 6 dalį valstybei narei leidžiama išlaikyti arba priimti nuostatas, neatitinkančias suderinimo priemonės nuostatų, Komisija nedelsdama nagrinėja, ar siūlyti pakeisti tą priemonę.
  8. Jei valstybė narė iškelia konkrečią visuomenės sveikatos problemą tokioje srityje, kuriai buvo skirtos ankstesnės derinimo priemonės, ji atkreipia į ją Komisijos dėmesį, o ši nedelsdama nagrinėja, ar siūlyti Tarybai atitinkamas priemones.
  9. Nukrypdama nuo 226 ir 227 straipsniuose nustatytos tvarkos, Komisija ir kiekviena valstybė narė gali tiesiogiai kreiptis į Teisingumo Teismą, jei mano, kad kita valstybė narė piktnaudžiauja šiame straipsnyje numatytomis galiomis.
  10. Pirmiau paminėtos suderinimo priemonės atitinkamais atvejais apima ir apsaugos sąlygą, leidžiančią valstybėms narėms dėl vienos ar kelių 30 straipsnyje nurodytų neekonominių priežasčių imtis laikinų priemonių kartu joms taikant Bendrijos kontrolės tvarką.
• [9]  174 straipsnio 1 dalis
  1. Bendrijos aplinkos politika padeda siekti šių tikslų :
  – išlaikyti, saugoti ir gerinti aplinkos kokybę,
  – saugoti žmonių sveikatą,
  – apdairiai ir racionaliai naudoti gamtos išteklius,
  – remti tarptautinio lygio priemones, skirtas regioninėms ar pasaulinėms aplinkos
  problemoms spręsti.
• [10]  Galutinio balsavimo metu dalyvavo: Giuseppe Gargani (pirmininkas), Cristian Dumitrescu (pirmininko pavaduotojas), Rainer Wieland (pirmininko pavaduotojas), Francesco Enrico Speroni (pirmininko pavaduotojas), Sharon Bowles, Mogens N. J. Camre, Marek Aleksander Czarnecki, Monica Frassoni, Jean-Paul Gauzès, Kurt Lechner, Klaus-Heiner Lehne, Katalin Lévai, Eva Lichtenberger, Toine Manders, Antonio Masip Hidalgo, Hans-Peter Mayer, Manuel Medina Ortega, Marie Panayotopoulos-Cassiotou, Michel Rocard, Aloyzas Sakalas, Gabriele Stauner, József Szájer, Jacques Toubon, Jaroslav Zvěřina, Tadeusz Zwiefka.

PROCEDŪRA

Pavadinimas	Maisto priedai
Nuorodos	COM(2006)0428 - C6-0260/2006 - 2006/0145(COD)
Pateikimo Europos Parlamentui data	28.7.2006
Atsakingas komitetas        Paskelbimo plenariniame posėdyje data	ENVI 5.9.2006
Nuomonę teikiantis (-ys) komitetas (-ai)        Paskelbimo plenariniame posėdyje data	ITRE 5.9.2006		IMCO 5.9.2006		AGRI 5.9.2006
Nuomonė nepareikšta        Nutarimo data	ITRE 4.10.2006		IMCO 13.9.2006		AGRI 11.9.2006
Pranešėjas(-ai)        Paskyrimo data	Åsa Westlund 14.9.2006
Teisinio pagrindo užginčijimas        JURI nuomonės pateikimo data	JURI 20.3.2007
Svarstymas komitete	26.2.2007
Priėmimo data	11.4.2007
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	56 1 0
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Adamos Adamou, Georgs Andrejevs, Margrete Auken, Liam Aylward, Pilar Ayuso, Johannes Blokland, John Bowis, Frieda Brepoels, Hiltrud Breyer, Dorette Corbey, Chris Davies, Avril Doyle, Mojca Drčar Murko, Anne Ferreira, Karl-Heinz Florenz, Françoise Grossetête, Cristina Gutiérrez-Cortines, Satu Hassi, Gyula Hegyi, Dan Jørgensen, Christa Klaß, Holger Krahmer, Aldis Kušķis, Peter Liese, Linda McAvan, Alexandru-Ioan Morţun, Roberto Musacchio, Riitta Myller, Péter Olajos, Miroslav Ouzký, Antonyia Parvanova, Vittorio Prodi, Frédérique Ries, Dagmar Roth-Behrendt, Guido Sacconi, Karin Scheele, Horst Schnellhardt, Kathy Sinnott, Antonios Trakatellis, Anja Weisgerber, Åsa Westlund, Glenis Willmott
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)	Giovanni Berlinguer, Jens-Peter Bonde, Iles Braghetto, Philip Bushill-Matthews, Antonio De Blasio, Christofer Fjellner, Rebecca Harms, Karin Jöns, Kartika Tamara Liotard, Jiří Maštálka, Miroslav Mikolášik, Stefan Sofianski, Andres Tarand, Lambert van Nistelrooij
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (178 straipsnio 2 dalis)	Gabriela Creţu
Pateikimo data	20.4.2007