Procedūra : 2005/2242(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A6-0158/2007

Pateikti tekstai :

A6-0158/2007

Debatai :

PV 24/05/2007 - 4
CRE 24/05/2007 - 4

Balsavimas :

PV 24/05/2007 - 9.3
CRE 24/05/2007 - 9.3
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P6_TA(2007)0214

PRANEŠIMAS     
PDF 215kWORD 199k
25.4.2007
PE 376.409v05-00 A6-0158/2007

dėl Kašmyro: dabartinė padėtis ir ateities perspektyvos

(2005/2242(INI))

Užsienio reikalų komitetas

Pranešėja: Baronienė Nicholson of Winterbourne

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS
 AIŠKINAMOJI DALIS
 PROCEDŪRA

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

dėl Kašmyro: dabartinė padėtis ir ateities perspektyvos

(2005/2242(INI))

Europos Parlamentas,

–    atsižvelgdamas į naujausias rezoliucijas dėl Džamu ir Kašmyro, ypač į 2005 m. rugsėjo 29 d. rezoliucijas dėl ES ir Indijos santykių: strateginė partnerystė(1), 2005 m. lapkričio 17 d. rezoliuciją dėl Kašmyro(2), 2006 m. gegužės 18 d. rezoliuciją dėl 2005 m. metinio pranešimo apie žmogaus teises pasaulyje ir ES politiką šioje srityje(3) ir 2006 m. rugsėjo 28 d. rezoliuciją dėl Europos Sąjungos ir Indijos ekonominių ir prekybinių ryšių(4), 2004 m. balandžio 22 d. EB ir Pakistano bendradarbiavimo susitarimą(5) ir 2004 m. balandžio 22 d. rezoliuciją dėl padėties Pakistane(6),

–    atsižvelgdamas į visas 1948–1971 m. Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucijas šiuo klausimu(7),

–    atsižvelgdamas į susirūpinimą, kurį dėl žmogaus teisių pažeidimų Kašmyre išreiškė įvairios Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybos darbo grupės bei pranešėjai ir tarptautinės žmogaus teisių organizacijos,

–    atsižvelgamas į 1960 m. Indo vandenų sutartį,

–   atsižvelgdamas į 2004 m. lapkričio mėn. Užsienio reikalų komiteto priimtą Parlamento ad hoc delegacijos vizitų į Džamu ir Kašmyrą ataskaitą,

–   atsižvelgdamas į 2005 m. spalio 8 d. Džamu ir Kašmyrą nusiaubusį žemės drebėjimą,

–   atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos 2005 m. lapkričio 14 d. rezoliuciją Nr. A/RES/60/13, kurioje giriamos vyriausybės ir tautos, dalyvavusios teikiant pagalbą ir atliekant atstatymo darbus po žemės drebėjimo,

–   atsižvelgdamas į Pakistano Islamo Respublikos prezidento P. Mušarafo 2006 m. rugsėjo 12 d. vizitą į Užsienio reikalų komitetą,

–   atsižvelgdamas į 2006 m. spalio 13 d. Helsinkyje surengtą septintąjį ES ir Indijos vadovų aukščiausio lygio susitikimą,

–   atsižvegdamas į naujas pastangas pasiekti taiką Kašmyre nuo tada, kai 2003 m. įsigaliojo paliaubų sutartis, į vėlesnį prezidento P. Mušarafo 2004 m. sausio mėn. pažadą, kad Pakistano teritorija nebus naudojamasi tarptautiniam terorizmui remti, ir į Indijos ministro pirmininko Manmohano Singho pažangią viziją, kad „sienos negali būti panaikintos, bet turėtų tapti beprasmėmis“, ir į tolesnį taikos derybų etapą, prasidėjusį 2007 m. sausio 17 d.,

–   atsižvelgdamas į prezidento P. Mušarafo pateiktą keturių punktų planą, kaip išspręsti Kašmyro konfliktą (nekeičiamos Džamu ir Kašmyro sienos, laisvas žmonių judėjimas per demarkacinę liniją, laipsniškas demilitarizavimas, savivalda ir bendra kontrolės sistema, kurią taikant būtų atstovaujama Indijai, Pakistanui ir Kašmyrui) ir atsižvelgdamas į ministro pirmininko M. Singho pasiūlymą, kad būtų pasirašyta išsami taikos, saugumo ir draugystės sutartis,

–   atsižvelgdamas į Indijos užsienio reikalų ministro Pranabo Mukherdžio vizitą Pakistane, kuris prasidėjo 2007 m. sausio 13 d. ir per kurį buvo pasirašyti keturi susitarimai, skirti pasitikėjimui skatinti,

–   atsižvelgdamas į Tarptautinės krizių grupės 2006 m. gruodžio 11 d. pranešimą apie Aziją Nr. 125 ir į organizacijų „Human Rights Watch“ bei „Freedom House“ ir JAV Žmogaus teisių valstybės departamento ataskaitas,

–   atsižvelgdamas į Parlamento pranešėjos 2006 m. birželio mėn. vizitus abipus kontrolės linijos (LoC),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto pranešimą (A6‑0158/2006),

A. kadangi ginčytinos teritorijos, kuri anksčiau buvo Džamu ir Kašmyro kunigaikštystė, dalis šiuo metu atskirai valdo Indijos Respublika, Pakistano Islamo Respublika ir Kinijos Liaudies Respublika, be to, joje gyvena 13,4 milijono gyventojų,

B.  kadangi didžioji Džamu ir Kašmyro dalis, ypač Gilgitas ir Baltistanas, yra ypač nuskurdusi ir apleista, joje matyti milžiniški trūkumai, susiję su raštingumu ir mokėjimu skaičiuoti, sveikatos priežiūros prieinamumu, be to, nėra pakankamai demokratinių struktūrų ir visiškai nesilaikoma teisėtumo ir teisingumo principų; ir kadangi visas Džamu ir Kašmyras kenčia ypatingą ekonominį nuosmukį,

C. kadangi vandens ištekliai taip pat yra Pakistano ir Indijos ginčus dėl Džamu ir Kašmyro aštrinantis klausimas, ir svarbi bet kokio galutinio sprendimo dalis,

D. kadangi ginčas dėl Džamu ir Kašmyras kurstė nesantaiką jau beveik 60 metų , ir šį laikotarpį žymi Indijos, Pakistano ir Kinijos ginkluoti konfliktai; kadangi nuo 1989 m. šis ginčas nusinešė daugiau kaip 80 000 asmenų gyvybę; kadangi šiuo metu Indijos ir Pakistano konfliktai yra susiję su tarptautiniu terorizmu; kadangi Kinija, Indija ir Pakistanas turi atominį ginklą, nors Indija ir Pakistanas nepasirašė Branduolinio ginklo neplatinimo sutarties,

E.  kadangi esama daug įrodymų, kad per daugelį metų Pakistanas apmokydavo Kašmyro kovotojus, suteikdavo jiems ginklus, finansavimą ir prieglobstį bei nepatraukė atsakomybėn kovotojų už žiaurius nusikaltimus, kuriuos jie įvykdė Indijos valdomoje pusėje; tačiau remiantis Indijos vyriausybės pranešimais nuo 2001 m. rugsėjo 11 d. pastebimai sumažėjo į Indijos valdomą Džamu ir Kašmyrą prasiskverbiančių kovotojų skaičius,

F.  kadangi, nepaisant keleto pažeidimų, vis dar laikomasi 2003 m. lapkričio mėn. paskelbto susitarimo dėl ugnies nutraukimo ties Kašmyro kontrolės linija,

G. kadangi ugnies nutraukimas sudarė sąlygas Indijai ir Pakistanui pradėti tebesitęsiantį dialogą dėl Džamu ir Kašmyro, kuris šiuo metu po truputį vystosi sėkminga linkme, ir padėjo kaip dalį taikos proceso įgyvendinti pasitikėjimą skatinančias priemones (PSP); kadangi Kašmyro gyventojai siekia gauti naudos iš šių pasitikėjimą skatinančių priemonių ir šiuo metu įgyvendina jas vietos lygmeniu, kadangi Kašmyro gyventojai Kinijos pusėje toliau nedalyvauja šiame procese,

H.  kadangi bendras 2005 m. balandžio mėn. Indijos ir Pakistano komunikatas dėl Kašmyro padėjo sustiprinti draugiškų santykių atkūrimo procesą, ypač kadangi buvo dar kartą patvirtinta, jog taikos procesas yra negrįžtamas ir Kašmyro konfliktas turi būti sprendžiamas nekariniu būdu,

I.  Kadangi ekonominis vystymasis ypač svarbus kuriant fizinę ir socialinę infrastruktūrą ir didinant Džamu ir Kašmyro gamybos pajėgumą; kadangi 2007 m. vasario 8 d. bendra ES ir Pakistano deklaracija – tai naujas žingsnis pirmyn stiprinant tarpusavio santykius ir kadangi abi šalys siekia pažangos įgyvendinant trečiosios kartos bendradarbiavimo susitarimą, tikėdamos, kad jis padės skatinti Pakistano socialinį ir ekonominį vystymąsi bei gerovę; Kadangi ES ir Pakistanas dar kartą patvirtino, kad įsipareigojusios taikiai išspręsti ginčus, laikydamosi tarptautinės teisės nuostatų, dvišalių susitarimų ir JT chartijos principų,

J.   kadangi dabartinio EB ir Indijos trečiosios kartos bendradarbiavimo susitarimo, galiojančio nuo 1994 m., institucinį pagrindą sudaro bendras politinis pareiškimas, pagal kurį numatyta kasmet rengti ministrų susitikimus ir kuris atvėrė vartus plačiam politiniam dialogui,

K. kadangi 2005 m. spalio 8 d. rytą 7,6 balo stiprumo pagal Richterio skalę žemės drebėjimas, labiausiai niokojantis tarptautinio masto žemės drebėjimas žmonijos istorijoje, sudrebino platų teritorijos ruožą nuo Afganistano iki Pakistano ir Indijos, tačiau daugiausia žalos buvo padaryta Džamu ir Kašmyrui; ypač smarkiai nukentėjo Azad Džamu bei Kašmyras ir Pakistano Šiaurės vakarų pasienio provincija,

L.  kadangi ADK žemės drebėjimas per keletą minučių nusinešė 75 000 gyvybių (vėliau aukų skaičius padidėjo iki 88 000) ir 6000 gyvybių Indijos valdomoje Džamu ir Kašmyro dalyje, be to, dešimtys tūkstančių žmonių buvo sužeisti, o milijonai turėjo persikelti į kitas vietas teturėdami minimalų aprūpinimą, susijusį su pagrindiniais poreikiais, ir neturėdami pastogės, darbo, galimybės pasinaudoti sveikatos priežiūros ir švietimo sistemomis Pakistano pusėje; kadangi buvo iš dalies arba visiškai sugriauti daugybė miestų ir kaimų, sunaikintas žemės ūkis ir užteršta aplinka ir kadangi regiono išvystymo lygis buvo stipriai nublokštas atgal,

M. kadangi ir valstybinės ginkluotosios pajėgos, ir į Kašmyro konfliktą įsitraukusios opozicinės ginkluotos grupuotės turėtų laikytis 1949 m. Ženevos konvencijos 3 straipsnio ir paprotinės tarptautinės humanitarinės teisės nuostatų, pagal kurias draudžiami išpuoliai prieš civilius ir kurių šiurkštūs pažeidimai laikomi karo nusikaltimais, už kuriuos valstybės turi tinkamai patraukti baudžiamojon atsakomybėn,

N. kadangi per pastaruosius dešimt metų Siačeno ledyne žuvo daugiau kaip 2000 karių, ir kadangi pritariama Siačeno regione nuo 2005 m. lapkričio mėn. galiojančioms paliauboms,

Įžanga

1.   pabrėžia, kad Indija, Pakistanas ir Kinija (kuriai Pakistanas 1963 m. perleido Karakorumo teritoriją) yra svarbūs ES partneriai, iš kurių pirmasis turi strateginio partnerio statusą; tiki, kad palei demarkacinę liniją vykstantį konfliktą geriausia galima išspręsti veikiant kartu ir nuolat bendradarbiaujant Indijos ir Pakistano vyriausybėms, įtraukiant visų buvusios kunigaikštystės teritorijų gyventojus; vis dėlto mano, kad ES turi ką pasiūlyti remdamasi savo patirtimi daugiataučių, daugianacionalinių ir įvairių religijų konfliktų sėkmingo sprendimo srityje; taigi siūlo, kad dabartinė rezoliucija ir su ja susiję galimi posėdžiai taptų keitimosi patirtimi, iš kurios galėtų pasimokyti ir ES, priemonėmis; dar kartą primena, kad svarbu, jog ES nuolat remtų Indiją ir Pakistaną joms įgyvendinant 2004 m. taikos procesą;

2.   atkreipia dėmesį į tai, kad Indija – didžiausia pasaulietinė demokratija, visais lygmenimis turinti demokratinių struktūrų, o Pakistanas vis dar neužtikrina demokratijos ADK ir dar turi imtis veiksmų demokratijai Gilgite ir Baltistane skatinti; pažymi, kad abi valstybės turi atominį ginklą ir nėra pasirašiusios Branduolinio ginklo neplatinimo sutarties; pabrėžia, kad Indijos atominio ginklo doktrina paremta principu pirmai nenaudoti branduolinio ginklo, o Pakistanas dar turi tai padaryti; taip pat pažymi, kad prezidentas P. Musharrafas negalėjo įgyvendinti savo 1999 m. įsipareigojimo, kad „kariuomenė neketina laikyti valdžią savo rankose ilgiau negu tai būtina tiesiant kelią į tikrąją demokratiją Pakistane“;

3.   ragina Indijos ir Pakistano vyriausybių atstovus pasinaudoti galimybe, kurią suteikė savo pareiškimais Indijos Ministras Pirmininkas ir Pakistano Prezidentas, ir suteikti naują postūmį didinti savivaldą, laisvą judėjimą, nusiginklavimą ir tarpvyriausybinį bendradarbiavimą, sprendžiant vandens, turizmo, prekybos ir aplinkosaugos klausimus, bei skatinti padaryti tikrąjį proveržį Kašmyro konflikto sprendimo procese;

4.   pažymi, kad ADK gyventojai dėl žemės drebėjimo padarinių turi ypač ribotų galimybių patenkinti poreikius jau iki šiol buvusiomis nepaprastai skurdžiomis priemonėmis, be to, ypač susilpnėjo institucijų veikla ir infrastruktūros kūrimas; primygtinai ragina Europos Sąjungą padėti Kašmyro gyventojams ir paremti juos šiuo aspektu;

5.   ragina Pakistano ir Indijos vyriausybes kiek įmanoma greičiau išspręsti gyvybiškai svarbius pakrančių klausimus, susijusius su upių aukštupiais ir su upių (Indo, Jhelum, Chenab, Ravi, Beas ir Sutlej upės), tekančių per Džamu ir Kašmyrą, naudojimu, atsižvelgiant į esamą 1960 m. Indo vandenų sutartyje nurodytą priemonę; vis dėlto pabrėžia, kad, kaip, pavyzdžiui, Mandalos užtvankos gerinimo atveju, pirmenybė toliau turi būti teikiama vietos gyventojų vandens poreikiams žemės ūkio, žvejybos, gyvulininkystės srityse ir buityje;

6.   pažymi vandens, saugumo ir tvaraus bei saugaus energijos tiekimo svarbą regiono stabilumui ir augimui,taip pat šiuo klausimu pažymi, kad svarbu plėtoti drėkinimo ir hidroelektrinių projektus; mano, kad yra būtina, jog Pakistano ir Indijos vyriausybės tęstų konstruktyvų dialogą ir konsultuotųsi su Kašmyro gyventojų atstovais sprendžiant pakrančių klausimus, ir primygtinai jas ragina vertinant vandens išteklius laikytis visaapimančio požiūrio ir pripažinti, kad tarp vandens, žemės, vietos vartotojų, aplinkos ir infrastruktūros esama svarbų ryšių; vis dėlto reikalauja, kad pirmenybė toliau būtų teikiama vietos gyventojų vandens poreikiams žemės ūkio, žvejybos, gyvulininkystės srityse ir buityje;

7.   pabrėžia, kad bendras paveldas, kuriuo dalijasi Indija ir Pakistanas, yra susijęs su senąja Džamu ir Kašmyro kultūra; pripažįsta ir vertina Džamu ir Kašmyro gyventojams būdingą pliuralizmą, daugiatautiškumą ir religijų įvairovę bei pasaulietines tradicijas, kurios buvo išsaugotos Indijos valdomoje Džamu ir Kašmyro dalyje;

Politinė padėtis. Žmonių siekiai

8.   palankiai vertina ir remia Indijos ir Pakistano dabartines pastangas išlaikyti taiką ir palankiai vertina tai, kad vėl atnaujintos po 2006 m. liepos mėn. sprogdinimų Mumbajuje įšaldytos dvišalės derybos; pabrėžia, kad siekiant sukurti Džamu ir Kašmyro gyventojų ir jų kaimynų stabilią ir turtingą ateitį regionas, ES ir tarptautinė bendruomenė turi remti dabartines dvišales derybas ir toliau stiprinti keitimąsi galimais konflikto sprendimų pasiūlymais mainus;

9.   šiltai pritarė Indijos ir Pakistano inicijuotoms pasitikėjimą skatinančioms priemonėms, kurios palaipsniui sėkmingai mažina abipusę įtampą ir įtarumą, ir kurios leido šeimoms, gyvenančioms skirtingose pusėse, pagaliau susivienyti po ilgo laikotarpio; pabrėžia, kad Indijos ir Pakistano vyriausybės turėtų dėti daugiau pastangų siekdamos įtraukti Kašmyro gyventojus į esminių problemų sprendimą;

10. atkreipia dėmesį į faktą, kad dėl humanitarinės padėties regione po žemės drebėjimo paprasti kašmyriečiai vis daugiau naudos gauna iš taikos proceso dėl vykstančių mainų ir politinių Indijos ir Pakistano vyriausybių įsipareigojimų užtikrinti asmenų, prekių ir maslaugų laisvą judėjimą (nors vis dar ribotą) kertant demarkacinę liniją;

11. pabrėžia, kad pastarųjų metų krizės ir konfliktai dar padidino, o ne sumažino JT svarbą, ir kad JT išlieka svarbus dialogų ir diplomatijos forumas; primena, kad 1948–1971 m. JT Saugumo Taryba priėmė nemažai rezoliucijų dėl Kašmyro, pagal kurias siekiama raginti Indijos ir Pakistano vyriausybes imtis visų įmanomų priemonių padėčiai gerinti ir kuriose išreiškiamas įsitikinimas, kad taikus konflikto išsprendimas geriausiai tenkkins Džamu bei Kašmyro, Indijos ir Pakistano gyventojų interesus; daro išvadą, kad atsižvelgiant į minėtąsias aplinkybes ir į kitus įvairių JT Saugumo Tarybos rezoliucijų nuostatų pažeidimus, plebiscito paskelbimo sąlygos dar nėra įvykdytos;

12. dar kartą patvirtina, kad pagal JT Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 1 straipsnio 1 dalį visi žmonės turi apsisprendimo teisę, kuria naudodamiesi gali laisvai apibrėžti savo politinį statusą ir laisvai vykdyti savo ekonominę, socialinę ir kultūrinę plėtrą; dar kartą pabrėžia, kad pagal pakto 1 straipsnio 3 dalį visos šio pakto šalys turi skatinti apsisprendimo teisės įgyvendinimą ir gerbti šią teisę pagal Jungtinių Tautų chartijos nuostatas; tačiau pažymi, kad visose JT rezoliucijos dėl Kašmyro aiškiai kalbama apie buvusios Džamu ir Kašmyro kunigaikštystės teisę tapti Indijos arba Pakistano dalimi ir pripažįstama tik ši teisė; atsižvelgiant į siekį galutinai išspręsti Kašmyro konfliktą – o tai duotų didžiulės naudos visam regionui – pritaria naujoms šiuo metu mišriojo dialogo metu ir prie Indijos apskritojo stalo vykstančių diskusijų metu (ypač pritariama atnaujintam Indijos vyriausybės dialogui su Visų partijų Hurriyat konferencijos nariais) svarstomoms idėjoms, ypač susijusioms su tuo, kad sienos visam laikui taptų nebereikalingos, su savivaldos sistema ir su bendro ar bendradarbiaujamojo valdymo instituciniu pagrindu; ryžtingai ragina Indiją ir Pakistaną bendrų diskusijų ir diskusijų su Kašmyro gyventojais abipus demarkacinės linijos ir Gilgite bei Baltistane metu toliau nagrinėti šias idėjas;

13. smerkia besitęsiančią politinę ir humanitarinę padėtį visose keturiose Džamu ir Kašmyro dalyse; džiaugiasi sudėtinio taikos proceso vaidmeniu siekiant greičiau pasiekti ilgalaikį susitarimą, grindžiamą teisinės valstybės principais ir pagrindinių teisių gerbimu; pritaria vadinamojo antrojo kelio metodui ir platesniam dialogui, kuriame dalyvauja žymūs žmonės, akademinės visuomenės atstovai ir atitinkami Kašmyro, Indijos ir Pakistano ekspertai, kurie teikia praktinių pasiūlymų. kaip gerinti bendradarbiavimą; sveikina Indiją ir Pakistaną, kad sugebėjo suburti minėtąsias grupes, ir siūlo, kad ES teiktų praktinę paramą, kai jos prašo abi pusės ir vykstant sudėtiniam taikos procesui;

14. vis dėlto apgailestauja, kad Pakistanas nuolat nevykdė savo įsipareigojimų sukurti ADK svarbias atstovaujamąsias demokratines struktūras; ypač atkreipia dėmesį į tai, kad Pakistano Nacionalinėje Asamblėjoje vis dar nėra Kašmyro atstovų, taip pat į faktą, jog ADK valdo Islamabade įsikūrusi Kašmyro reikalų ministerija, Kašmyro Taryboje daugumą sudaro Pakistano pareigūnai, o vyriausiasis sekretorius, policijos generalinis inspektorius, vyriausiasis buhalteris bei finansų sekretorius yra pakistaniečiai; nepritaria 1974 m. Laikinosios Konstitucijos nuostatai, pagal kurią draudžiama politinė veikla, nesuderinama su Džamu ir Kašmyro kaip neatsiejamos Pakistano dalies doktrina, ir įpareigojama kiekvieną kandidatą į ADK parlamento narius pasirašyti lojalumo pareiškimą; išreiškia susirūpinimą, kad Gilgito ir Baltistano regione nėra jokių demokratinės valdžios atstovų;

15. pripažįsta, kad Pakistanas atsidūrė ypač sudėtingoje padėtyje ir patiria spaudimą iš įvairių šalių; vis dėlto:

-     ypač apgailestauja, kad nepakanka nacionalinės politinės valios siekti patenkinti pagrindinius poreikius, užtikrinti dalyvavimą politikoje ir teisėtumą, stokos po žemės drebėjimo moterų padėtis šiame regione tapo beviltiška;

-     primena, kad 2001 m. ES ir Pakistanas pasirašė trečiosios kartos bendradarbiavimo susitarimą, kurio 1 straipsnyje pareikšta, kad pagarba žmogaus teisėms ir tikrų demokratinių principų puoselėjimas yra esminiai susitarimo elementai, ir ragina ES padėti užtikrinti, kad įgyvendinant susitarimą būtų laikomasi šių principų; taigi ypač susirūpinęs, kad Gilgite ir Baltistane kariuomenė tiesiogiai valdo ir gyventojai nepatiria jokios demokratijos;

-     pažymi, kad įstatymo akto dėl moterų apsaugos, pagal kurį siekiama reformuoti šariatu pagrįstus Hudoodo įsakus dėl neištikimybės ir prievartavimo, patvirtinimas – tai teigiamas žingsnis geriau užtikrinant moterų teisių apsaugą Pakistane, ir vertina prezidento P. Mušarafo ir reformų siekiančių parlamentarų pasiryžimą priimti šiuos pakeitimus nepaisant mėginimų juos sustabdyti; tačiau pabrėžia, kad Pakistanas akivaizdžiai turi dėti daugiau pastangų norėdamas įvykdyti savo įsipareigojimus žmogaus teisių srityje;

-  išlieka susirūpinęs dėl sudėtingos mažumų padėties visame regione;

16. reikalauja, kad Pakistanas persvarstytų savo koncepciją dėl demokratinės atskaitomybės ir mažumų bei moterų teisių ADK, kurios, kaip ir kitur, yra ypač svarbios siekiant pagerinti sąlygas žmonėms ir nugalėti terorizmo grėsmę;

17. pareiškia susirūpinimą dėl žodžio laisvės ADK nebuvimą ir pranešimų apie kankinimus ir žiaurų elgesį, pabėgėlių ir Indijos valdomos Džamu ir Kašmyro dalies diskriminavimą ir vyriausybės pareigūnų korupciją, ir ragina Pakistano vyriausybę užtikrinti, kad ADK žmonės gali pasinaudoti pagrindinėmis pilietinėmis ir politinėmis teisėmis aplinkoje, kurioje nėra nei prievartos, nei baimės;

18. be to, ragina Pakistaną surengti laisvus ir teisingus rinkimus ADK, atsižvelgiant į tai, kad 2006 m. liepos 11 d. vykusių rinkimų rezultatai buvo dideliu mastu suklastoti, ir kadangi kandidatams, kurie nesutiko laikytis Kašmyro prisijungimo prie Pakistano pozicijos, neleido dalyvauti rinkimuose; taip pat ragina Pakistaną pirmą kartą surengti rinkimus Gilgite ir Balstistane;

19. ragina Pakistano ir Indijos vyriausybes taip pat Siačene pasiektas nuo 2003 m. galiojančias paliaubas pakeisti į ilgalaikį taikos susitarimą, atsižvelgiant į tai, kad šiame aukščiausiai pasaulyje esančiame kovos lauke kasmet daugiau kareivių žūsta dėl klimato sąlygų, o ne dėl ginkluoto konflikto;

20. ragina Europos Sąjungą remti Indiją ir Pakistaną derantis dėl kariuomenės išvedimo iš Siačeno regiono, nepažeidžiant jokios pusės pozicijų, ypač suteikiant pagalbą stebėjimo technologijomis ir patikros procedūromis;

21. ragina ginkluotas kovotojų grupuotes paskelbti paliaubas, o po to pradėti nusiginklavimo, demobilizacijos ir reintegracijos procesus; ragina Pakistano ir Indijos vyriausybes pritarti paliauboms;

22. skatina Pakistano vyriausybę uždaryti karinių grupuočių tinklalapius ir uždrausti leisti jų žurnalus; siūlo Pakistano ir Indijos vyriausybėms priimti įstatymą, kuriuo būtų uždraustos neapykantą kurstančios kalbos;

23. pažymi, kad Indijos valdoma Džamu ir Kašmyro dalis pagal Indijos konstitucijos 370 straipsnį turi ypatingą statusą, suteikiantį jai didesnę autonomiją nei kitoms Sąjungos valstijoms, džiaugiasi matydamas dabartinius pokyčius Džamu ir Kašmyre, kurių tikslas – stiprinti demokratiją (įskaitant 75 proc. gyventojų dalyvavimą paskutiniuose vietos rinkimuose), ir ministro pirmininko M. Singho veiksmus siekiant atnaujinti dialogą su Visų partijų Hurriyat konferencijos nariais; tačiau pažymi, kad dar nepakankamai paisoma žmogaus teisių ir tiesioginės demokratijos principų – tai liudija, pavyzdžiui, faktas, kad visi kandidatai į Džamu ir Kašmyro (ir kitų valstijų) valdybos narius turi pasirašyti lojalumo Džamu ir Kašmyro valstijos konstitucijai pareiškimą, o konstitucijoje įtvirtintas Indijos vientisumas; ragina Indijos nacionalinę žmogaus teisių komisiją (INŽTK) pasinaudoti visais savo įgaliojimais sprendžiant įtarimų dėl pažeidimų ir dokumentais pagrįstų pažeidimų klausimus ir, siekdamas suteikti jai dar daugiau patikimumo, ragina INŽTK tesėti pažadą ir įtraukti į savo Valdančiąją tarybą žmogaus teisių gynimo srities specialistus; tikisi didesnės pažangos šiame regione ir teigiamų poslinkių, susijusių su naujais įstatymais dėl vaikų darbo, moterų ir kovos su prievarta; susirūpinęs pažymi, kad gauta pranešimų, jog daugelis kašmyriečių kalinami nesurengus tinkamo teismo proceso; smerkia užfiksuotus Indijos ginkluotųjų pajėgų įvykdytus žmogaus teisių pažeidimus, ypač jei už žmogžudystes ir prievartavimus ir toliau nebuvo baudžiama, pastebi su susirūpinimu, kad INŽTK pagal savo statutą neturi galių tirti žmogaus teisių pažeidimus, kuriuos padarė Indijos saugumo pajėgos; tačiau džiaugiasi INŽTK rekomendacija, pagal kurią kariuomenė skiria aukštesnių rangų karininkus, kurie savo kariniuose padaliniuose kontroliuoja, kad būtų gerbiamos pagrindinės žmogaus teisės ir teisinės valstybės principai; pažymi, kad 2005 m. rugsėjo mėn. Indijos vyriausybė įsipareigojo netoleruoti žmogaus teisių pažeidimų; ragina Indijos parlamentą (Lok Sabhą) pakeisti Žmogaus teisių apsaugos aktą ir leisti INŽTK nepriklausomai tirti ginkluotųjų pajėgų narių skundus dėl žmogaus teisių pažeidimų;

24. šiomis aplinkybėmis džiaugiasi ministro pirmininko Mamohano Singho reikalavimu „netoleruoti jokių žmogaus teisių pažeidimų“ Kašmyre ir ragina Indijos vyriausybę užkirsti kelią žudymui be teismo, dingimui be žinios, kankinimui ir savavališkam sulaikymui Džamu ir Kašmyre;

25. ragina Indiją ir Džamu ir Kašmyro valstijos vyriausybę anuliuoti visas teisines nuostatas, suteikiančias imunitetą ginkluotųjų pajėgų nariams, ir įsteigti nepriklausomą ir nešališką komisiją, kuri tirtų Indijos saugumo pajėgų įvykdytus rimtus žmogaus teisių ir humanitarinės teisės pažeidimus nuo konflikto pradžios;

26. ragina Indijos ir Pakistano vyriausybes leisti tarptautinėms žmogaus teisių organizacijoms (pvz., „Freedom House“, „Amnesty International“ ir „Human Rights Watch“) kuo greičiau ir netrukdomoms atvykti į visuss buvusios kunigaikštystės regionus, kad išsiaiškintų žmogaus teisių padėtį ir parengtų reguliarias nepriklausomas ataskaitas; ragina abi vyriausybes viešai įsipareigoti visapusiškai bendradarbiauti su tarptautinėmis žmogaus teisių organizacijomis;

27. pripažįsta sunkias daugelio grupių, pvz., prievarta perkeltų brahmanų Kašmyro slėnyje, gyvenimo sąlygas; reikalauja, kad būtų užkirstas kelias jų ir kitų grupių diskriminacijai, ypač įsidarbinant; siūlo, kad šios grupės pačios įgautų teisių steigdamos komitetus iš jų pačių išrinktų atstovų ir užtikrindamos, kad būtų deramai atstovaujamos moterys ir jaunesni nei 25 metų asmenys;

28. siūlo Indijai pakartotinai apsvarstyti, kokia pažanga buvo pasiekta po to, kai 1993 m. buvo sukurta Ladako autonominė administracinė taryba; tikisi, kad diegiant pasitikėjimo skatinimo priemones galės būti atkurtas Kargil–Skardu prekybos kelias ir kad Ladako (Šiaurės regiono) skilimas galės būti įveiktas atidarant pasienio punktus, panašius į punktus, įsteigtus ties demarkacine linija;

29. ypač pritaria, kad išduodama daug daugiau vizų kelionėms į Indiją ir Pakistaną ir, kad atidarytas Šrinagaro-Muzaffarabado autobuso maršrutas; pažymi, kad remiantis pastarųjų metų statistikos duomenimis, juo naudojasi tik po 400 žmonių kiekvienoje Kašmyro kontrolės linijos pusių; ir ragina Indijos ir Pakistano valdžios institucijas panaikinti apribojimus, taikomus kelionės leidimams išduoti;

30. giria Indijos pastangas plėsti Džamu ir Kašmyro socialinę sistemą ir ekonomiką ir skirti valstijai specialiuosius paketus, atkreipiant dėmesį į užimtumą, ir skatinti turizmą Džamu bei Kašmyre ir siūlo išnagrinėti kaip (būsima) ES ir Indijos partnerystė galėtų padėti kuriant aukštos kvalifikacijos reikalaujančias darbo vietas, ypač moterims ir jaunimui; ragina Europos Sąjungą remti vietos NVO iniciatyvas sukurti projektus, skirtus moterų gebėjimams gamybos ir rinkodaros srityse stiprinti; mano, kad Europos Sąjunga galėtų spręsti ir lygių galimybių problemą, didindama prekybą prekėmis, kurios tradiciškai yra išskirtinai moterų pragyvenimo šaltinis (pvz., tekstilės dirbiniai ir rankdarbiai), ir palengvindama prekybą paslaugomis tose srityse, kuriuose įdarbinamos moterys; rekomenduoja, kad ES ir Pakistano ekonomikos ryšiai būtų stiprinamo naudojant tokį patį metodą;

Kova su terorizmu

31. pripažįsta, kad neišnaikinus terorizmo negalima tikroji pažanga siekiant politinio sprendimo ar gerinant Džamu ir Kašmyro ekonomikos padėtį; pažymi, kad per pastaruosius penkerius metus pastebimas žymus terorizmo aukų skaičiaus sumažėjimas, tačiau nuolat migruojančių Azad Džamu ir Kašmyro (ADK) regiono karinių grupuočių (pavz: Lashkar-e-Taiba ir Harakat ul-Mujahedeen )veikla sukėlė šimtus mirčių Indijos valdomuose Džamu ir Kašmyro regionuose;

32. smerkia užfiksuotus Pakistano ginkluotųjų pajėgų įvykdytus žmogaus teisių pažeidimus, taip pat ir Gilgite ir Baltistane, kuriuose 2004 m. įtariama buvus žiaurioms riaušėms, ir visus pernelyg dažnai besikartojančius Pakistane sutelktų karinių grupuočių teroro ir smurto aktus; primygtinai ragina, kad Pakistanas iš naujo apsvarstytų išraiškos, religijos ir asociacijų laisvės pagrindinių teisių koncepcijas ADK ir Gilgite bei Baltistane, ir susirūpinęs dėl žmogaus teisių organizacijų, pvz., „Amnesty International“, gautų skundų dėl kankinimo ir kalinimo nesurengus tinkamo teismo proceso; griežtai reikalauja, kad visos susijusios šalys imtųsi visų galimų priemonių, kad būtų užkirstas kelias šiems pažeidimams; palankiai vertina viešus Pakistano įsipareigojimus neleisti prasiskverbti per Kašmyro kontrolės liniją karinių grupuočių nariams, veikiantiems už jo kontroliuojamos teritorijos ribų, tačiau mano, kad turi būti imtasi ryžtingesnių ir veiksmingesnių priemonių; ragina, kad prezidento P. Mušarafas nuolat ir ryžtingai vykdytų įsipareigojimą kovoti su terorizmu, kuris, kaip plačiai pripažinta, yra didžiulė problema; pritaria daugiašalei ir dvišalei ES valstybių narių paramai Pakistanui, skirtai kovoti su terorizmu ir aiškiai apibrėžtoms pastangoms pagerinti ADK ir Gilgito bei Baltistano gyventojų gyvenimo sąlygas, ir remia šią paramą; be to ragina Pakistano vyriausybę ir ES valstybes nares imtis didesnių pastangų, kad nustatytų potencialių naujai užverbuotų teroristų, vykstančių į Pakistaną iš ES valstybių narių, tapatybę ir juos suimtų; džiaugiasi, kad abejų šalių vyriausybės įsteigė naują bendrą ekspertų grupę, Indijos ir Pakistano bendrą kovos su terorizmu priemonę, skirtą kovoti su terorizmu ir dalintis žvalgybos duomenimis, ir pažymi, kad pirmas ekspertų grupės susitikimas įvyko 2007 m. kovo 6 d. Islamabade;

33. labai pritaria Tarptautinės krizių grupės 2006 m. gruodžio 11 d. rekomendacijoms, kad Pakistanas nuginkluotų kovotojus, uždarytų teroristų rengimo stovyklas, nutrauktų teroristų verbavimą ir rengimą jo teritorijoje ir nutrauktų pinigų ir ginklų srautą Talibanui ir kitiems užsienio ar vietos kovotojams Pakistano teritorijoje;

34. supranta ir remia Kašmyro gyventojų troškimą gerokai sumažinti karinių pajėgų skaičių šiame regione abiejose demarkacinės linijos pusėse; tačiau pabrėžia, kad reikšminga demilitarizacija galima tik tada, jei kartu bus neutralizuojama už Pakistano ribų ir ties veikiančių teroristų karinių grupuočių įsiskverbimo į Džamu ir Kašmyrą grėsmė ir jei kartu bus įgyvendinamos pasitikėjimą skatinančios priemonės, pvz., bus nutraukti abipusiai kaltinimai, visiškai įdiegta Šrinagaro-Muzaffarabado autobuso linija, užtikrinti komunikacijų ir prekybos ryšiai, taip pat ir kitos priemonės, apibrėžtos visapusiškai konsultuojantis su abiejų Kašmyro pusių žmonėmis, ir pažymi, kad tai turės teigiamą poveikį žmonių, ypač vaikų ir jaunimo, psichinei būsenai ir užtikrinant jų saugumo jausmą; pabrėžia, kad tik naujos į ateitį orientuotos iniciatyvos galėtų padėtų išeiti iš užburti rato;

Pasitikėjimą skatinančios priemonės

35. labai pritaria pastarojo laikotarpio Pakistano ir Indijos vyriausybių atsinaujinusioms pastangoms, įskaitant rimtus politikos pasikeitimus, siekti išspręsti Kašmyro konfliktą;

36. ypač palankiai vertina priemones, kurių buvo imtasi atidarant penkis pasienio punktus, kad būtų vėl suvienytos šeimos, atskirtos Kašmyro kontrolės linijos; žino, kad susitikimo punktai ties Kašmyro kontrolės linija atidaromi akivaizdžiai neskubant ir neatsižvelgiant į poreikį skubiai išspręsti šią problemą; vis dėlto skatina ir tikisi, jog siena bus kertama vis dažniau; norėtų, kad tuo galėtų naudotis visi abiejų šalių piliečiai, ir pataria Indijai ir Pakistanui įgyvendinti visas keliones (buvusioje kunigaikštystėje ar už jos ribų) palengvinančias priemones, teikiant greitas administracines ir konsulines paslaugas;

37. mano, kad visiems pilietinės visuomenės ir profesijų lygmenims ypač svarbūs dažnesni mainai kertant demarkacinę liniją; siūlo, kad būtų kuriamos keitimosi programos teisės asociacijoms, mokykloms ir aukštojo mokslo įstaigoms, įskaitant bendrą universitetą su universiteto miesteliu bet kurioje sienos pusėje; siekiant sumažinti abiejų šalių kariuomenių tarpusavio įtarumą, siūlo skatinti abiejų kariuomenių dialogą;

38. rekomenduoja, kad būtų svarstomas bendro Indijos ir Pakistano stebėsenos padalinio įkūrimo klausimas, nes toks padalinys galėtų dalintis duomenimis apie oro sąlygas ir seisminę veiklą ir taip būtų galima taikyti greito perspėjimo apie stichines nelaimes abiejose demarkacinės linijos pusėse sistemą;

39. politiniu lygmeniu rekomenduoja įsteigti Jungtinį Indijos ir Pakistano parlamentinį komitetą, kad būtų skatinami parlamentiniai mainai ir dialogas; taip pat siūlo sudaryti jungtines vietos valdžios organų darbo grupes, kurios nagrinėtų prekybos ir turizmo klausimus;

40. ragina ES įmones pripažinti viso Kašmyro investicinį ir turizmo potencialą, visų pirma ypač motyvuotos darbo jėgos buvimą; mano, kad Europos įmonės su vietos bendrovėmis galėtų sukurti bendras įmones ir kad galėtų būti sukurtos investicijų draudimo sistemos, skatinančios investuotojų pasitikėjimą; ragina visas suinteresuotas šalis remti ir palengvinti atitinkamų prekybos rūmų atstovavimą tarptautinėse mugėse Europos Sąjungoje, siekiant jiems suteikti galimybę reklamuoti savo eksportuojamas prekes;

41. taip pat pritaria raginimui, kad Pakistanas plėtotų žmogiškuosius išteklius ir investuotų į trečiosios pakopos švietimą, įskaitant profesinio mokymo mokyklas ir technines kolegijas federaliniu lygmeniu administruojamose vietovėse, įskaitant Gilgito ir Baltistano vietoves Kašmyre;

42. pažymi, kad Indija – vienintelė šalis, kuri gauna didžiausią naudą pagal Bendrąją lengvatų sistemą (BLS); ragina Komisiją automatiškai persvarstyti sistemą „BLS+“ ir kitas atitinkamas prekybai taikomas priemones neatidėliotinais didelio masto stichinių nelaimių, pvz., žemės drebėjimo, atvejais; džiaugiasi Pietų Azijos regioninio bendradarbiavimo asociacijai priklausančių (PARBA) Pietų Azijos valstybių įsipareigojimu veiksmingai dirbti siekiant, kad Pietų Azijos laisvosios prekybos susitarimas taptų politine ir ekonomine realybe, kuri duos didžiausios naudos trims Džamu ir Kašmyro dalims, ir ragina Pakistano vyriausybę nebetaikyti prekių, kurioms taikomos prekybos lengvatos, sąrašų sistemos; pažymi, kad nors prekyba tarp šių šalių svyravo pastarąjį dešimtmetį, visgi bendras oficialios prekybos lygis padidėjo nuo 180 milijonų JAV dolerių (1996 m.) iki 602 milijonų JAV dolerių (2005 m.), be to, didelis neoficialios prekybos mastas reiškia, kad prekybos sritis turi dar daug neišnaudotų galimybių, kurias reikėtų skatinti;

43. pabrėžia, kad turizmas gali gerokai paremti vietos ekonomiką; dėl to ragina ES vyriausybes įdėmiai stebėti saugumo padėtį regione, siekiant užtikrinti, jog pageidaujantiems vykti į Džamu ir Kašmyrą būtų pateikta naujausia nuosekli kelionių informacija;

2005 m. spalio 8 d. žemės drebėjimo padariniai

44. ypač pabrėžia, kad žemės drebėjimas turėjo milžinišką poveikį Kašmyro žmonėms abipus demarkacinės linijos ir kad plataus masto humanitarinė padėtis dar sumažino ir taip nedidelius institucinius gebėjimus ADK ir Šiaurės vakarų pasienio provincijoje; pabrėžia, kad pagrindinis gyventojų prioritetas – kasdienė kova už išgyvenimą;

45. apgailestauja, kad ADK žuvo daugybė žmonių ir buvo padaryta neapskaičiuojama materialinė žala jo infrastruktūrai (ligoninėms, mokykloms, vyriausybės pastatams, ryšių sistemoms), taip pat ir taip „trapioms“ pagrindinėms institucijoms bei tarnyboms;

46. yra labai susikrimtęs, kad žemės drebėjimas turėjo neproporcingai didelį poveikį vaikams – pagal UNICEF duomenis žuvo 17 000 vaikų; yra ypač susirūpinęs dėl pranešimų apie prekybą vaikais po katastrofos ir ragina Pakistano vyriausybę konkrečiai spręsti vaikų teisių ir jų apsaugos problemą ADK ir Gilgite bei Baltistane ir veiksmingiau kovoti su prekyba vaikais;

47. atkreipia dėmesį į sunkią viduje perkeltųjų asmenų (VPA) ir itin dideliame ir besitęsiančiame skurde atsidūrusių žmonių padėtį – žemės drebėjimo padarinį; atsižvelgdamas į tai, jog nėra konvencijos dėl VPA teisių, pritaria JT parengtiems Pagrindiniams principams, kurių pagrindu galima duoti atkirtį užslėptiems perkeltų asmenų žmogaus teisių pažeidimams, ir ragina, kad visos atitinkamos valdžios institucijos, turinčios interesų Kašmyre, gerbtų šiuos principus; ragina Pakistano vyriausybę daryti viską, ką gali, kad kaimų, kurie pranyko dėl nuošliaužų, gyventojams kuo greičiau būtų skirta žemės, kad jie galėtų atkurti savo kaimus ir pasistatyti nuolatines gyvenamąsias patalpas; ypač rekomenduoja, kad ES nuolat skirtų dėmesį minėtiesiems principams ir platesniems tiek ir demokratijos, teisingumo ir žmogaus teisių klausimams visose keturiose Kašmyro dalyse; taip pat pažymi, kad turėtų būti panaikintos abiejose demarkacinės linijos pusėse įrengtos ilgalaikės pabėgėlių stovyklos, o jų gyventojų apsaugai, poreikiams ir socialinei integracijai skirtas deramas dėmesys suteikta galimybių kuo greičiai grįžti į namus arba įsikurti nuolatinėje vietoje; pažymi, kad tarptautinė bendruomenė turėtų teikti pagalbą šioje srityje;

48. pabrėžia, kad katastrofa ištiko konflikto ir terorizmo jau nualintą regioną, kuriame nusikaltėlių organizacijos ir per demarkacinę liniją prasiskverbusių radikalių islamistų tinklai, pasinaudodami raižyta vietove, nuolat ardė pagrindines institucijas ir griovė regioninį stabilumą;

49. yra pasibaisėjęs, kad minimalios pagrindinės gyvenimo sąlygos, kuriomis ADK gyventojai gyveno prieš žemės drebėjimą (t. y. susijusios su maistu, vandeniu, pastoge, sanitarinėmis sąlygomis, mokyklomis ir skurdūs sveikatos centrai), po žemės drebėjimo dar labiau pablogėjo; ragina susijusias valdžios institucijas atsižvelgti į tai, jog milijonams žmonių trūksta net būtiniausių dalykų, ir sukaupti savo jėgas kovai su korupcija, dėl kurios lėšos nepasiekia numatytų gavėjų, įskaitant ypatingą susirūpinimą keliančius įtarimus, kad JT uždraustos teroristų organizacijos veikė žemės drebėjimo zonoje ADK; ragina Komisiją, valstybių narių vyriausybes, Indijos ir Pakistano vyriausybes ir paramą teikiančias agentūras ir toliau pagrindinį dėmesį skirti pagrindiniams žemės drebėjimo aukų poreikiams;

50. pažymi, kad žemės drebėjimo mastas ir padariniai buvo rimtesni demarkacinės linijos Pakistano pusėje, buvo suniokota vietos administracijos infrastruktūra ir neišvengiamai vėlavo stichinės nelaimės padarinių likvidavimo veiksmai; džiaugiasi vyriausybių, kariuomenių ir vietos gyventojus abiejose kontrolės linijos pusėse atsidavimu, ryžtingumu ir įsipareigojimu sprendžiant svarbias problemas, iškilusias po žemės drebėjimo;

Atsakas į 2005 m. spalio 8 d. žemės drebėjimą

51. pripažįsta, kad tarptautinė bendruomenė, Indija ir Pakistanas susidariusiomis aplinkybėmis reagavo greitai ir tiksliai: Indija ir Pakistanas šiuo klausimu nedelsiant susisiekė aukščiausiu lygmeniu; daug nuveikė nacionalinės ir vietinės NVO, dirbdamos su vietos ir centrinėmis institucijomis; rekomenduoja, kad Europos Sąjunga palankiai vertintų tolesnius prašymus skirti papildomą pagalbą nuo žemės drebėjimo nukentėjusiems regionams, siekiant vykdyti atstatymo darbus, ir prašo Komisijos suteikti naujausią informaciją apie prašymus, susijusius su minėtuoju klausimu;

52. pažymi su susirūpinimu, kad pagal Azijos plėtros banko ir Pasaulio banko preliminarių nuostolių ir poreikių įvertinimą, prie kurio taip pat prisidėjo Komisija, dėl žemės drebėjimo iš viso buvo prarasta 29 proc. darbo vietų ar pragyvenimo šaltinių ir nuo to nukentėjo maždaug 1,64 milijonai žmonių, iš kurių beveik pusė galėjo būti jaunesni negu 15 metų; pritaria Komisijos projektui „Greito atstatymo ir paramos rekonstrukcijai Pakistane“, vertinamam 50 milijonų EUR. pabrėžia, kad pagal šį projektą daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama pažeidžiamiausiems asmenims apsaugoti, ekonomikos veiklai nukentėjusiuose regionuose atstatyti, smulkiajam verslui atgaivinti ir prarastai žemės ūkio įrangai pakeisti, taip pat naujoms darbo vietoms kurti, pasitelkus mokymą ir gebėjimų gerinimo programas; rekomenduoja, kad atsižvelgiant į gyvenimo šaltiniių atstatymo ir išsaugojimo vidutinės trukmės ir ilgalaikę perspektyvą turėtų būti taikomas mikrofinansavimas ir gerinami gebėjimai, ir ragina Komisiją remti minėtąją ilgalaikę strategiją;

53. sveikina visus, dalyvavusius nustatant ir sprendžiant visuomenės sveikatos poreikių problemas, susijusias su nuo žemės drebėjimo nuketėjusiaisiais, gyvenančiais stovyklose, kuriose, nepaisant sunkumų, susijusių su švaraus geriamojo vandens ir sanitarinių įrenginių tiekimu po nelaimės, nekilo vandeniu perduodamų ligų protrūkių; sveikina Pakistano vyriausybę suteikus prieglobstį ir skyrus lėšų daugiau kaip dviems milijonams perkeltų žmonių, kurios padėjo jiems išgyventi žiemą, ir pritaria Indijai, kuri šiuo metu apgyvendina 30 tūkstančių žmonių, kurie tapo benamiais abipus demarkacinės linijos; pareiškia su susirūpinimu, kad esama pranešimų, kad tūkstančiai žmonių vis dar gyvena palapinėse ir tai patvirtino Parlamento delegacijos ryšiams su PARBA, ten besilankiusios 2006 m. gruodžio 15-22 dienomis, nariai;

54. pažymi, kad Pakistanas nelaimės dienomis įsteigė Federalinę pagalbos komisiją, skirtą paieškos, gelbėjimo ir pagalbos operacijoms koordinuoti; vis dėlto apgailestauja, kad Pakistanas nesugebėjo priimti Indijos pasiūlytų malūnsparnių dėl jų pilotų pilietybės, taip pat bendrų pagalbos operacijų, medicininės pagalbos brigadų ir telekomunikacijų infrastruktūros atkūrimo abipus demarkacinės linijos, nors tai būtų galėję padėti labai sumažinti aukų skaičių; apgailestauja, kad žemės drebėjimas nesuteikė galimybės parodyti politinę valią ir Kašmyro žmonių poreikiams skirti pirmenybę ir panaikinti politinius skirtumus;

55. palankiai vertina tai, kad Pakistano kaimynės (Indija, Kinija, Iranas, Afganistanas), regiono šalys (Turkija ir Islamo Konferencijos organizacija (IKO)) ir visa tarptautinė bendruomenė pažadėjo skubiai skirti lėšų; sveikina Europos Komisiją ir ypač Humanitarinės pagalbos generalinį direktoratą (DG ECHO), jau dirbantį Pakistane, dėl jų skubios ir veiksmingos veiklos; ragina pagalbą teikiančias šalis kiek įmanoma greičiau įvykdyti duotus pažadus;

56. ypač džiaugiasi Komisijos finansavimo programa, parengtą kaip atsakas į žemės drebėjimą, pagal kurią partnerystėms su NVO, Raudonuoju Kryžiumi ir JT agentūromis skiriami 48,6 mln. eurų; ragina ES toliau prisiimti įsipareigojimus dėl Kašmyro atstatymo;

57. apgailestauja, kad Pakistano vyriausybė reikalavo nuo Indijos teikiamos humanitarinės pagalbos prekių nuimti visas Indijos etiketes;

58. pažymi, kad iš pradžių dėl Pakistano kariuomenės neryžtingų su nelaime susijusių veiksmų susidarė didelis pagalbos priemonių trūkumas, kuriuo pasinaudojo karinės teroristinės organizacijos, pvz., „Jamaat-i-Islami“ ir „Jamaat-ud-Dawa“, pervadintoji „Lakshar-e-Tayyaba“ (paskelbta teroristine organizacija ir dėl to 2002 m. uždrausta P. Mušarafo vyriausybės), kurios greitai de facto pradėjo tiekti maistą, būstus, mokymo priemones vaikams ir pašalpas našliams; pareiškia esąs rimtai susirūpinęs, kad taip vietos gyventojų akyse palaikomas pasitikėjimas tokiomis destruktyviomis grupuotėmis, kenkiantis siekiui sukurti tikrą demokratinį atstovavimą;

59. ragina Indijos ir Pakistano vyriausybes ir tarptautinę bendruomenę imtis visų galimų apsaugos priemonių ir atidžiau kontroliuoti suteiktų lėšų panaudojimą;

60. šiltai pritaria žymiam 2006 m. gegužės 2 d. susitarimui atnaujinti padalytų Džamu ir Kašmyro regionų mainus ir prekybą per demarkacinę liniją ir pradėti teikti pervežimų sunkvežimiais paslaugas keliu Šrinagaras–Muzaffarabadas ir atidaryti antrą Kašmyrą kertantį autobusų maršrutą, jungiantį Punčą Džamu ir Kašmyro regione su Ravalakotu ADK regione; siūlo nutiesti kelių tinklą tarp Džamu ir Sialkoto ir Gilgito bei Baltistano; taip pat siūlo tarp Džamu ir Šrinagaro pradėti susisiekimą traukiniu ir pagerinti kelią, jungiantį šiuos du miestus; pritaria ministro pirmininko M. Singho 2006 m. gegužės 23 d. įsipareigojimui sukurti laisvesnės prekybos ir laisvesnio judėjimo aplinką, kai nevykdoma griežta sienų kontrolė, siekiant sukurti sąlygas Kašmyro klausimui išspręsti; ryžtingai ragina abi šalis greitai padidinti oficialios prekybos apimtis; ragina priimti susitarimą dėl krovinių gabenimo keliais sąlygų, siekiant jas kiek galima supaprastinti; siūlo nustatyti integruotą rinkos vystymo planą, pagal kurį būtų numatyti keli žemės ūkio produktų apdirbimo punktai, šaldymo grandinės, nedidelio dydžio konteinerių pristatymo ir pervežimo užplombuotais sunkvežimiais paslaugos;

Išvados

61. ragina ES ir jos institucijas neleisti išnykti Džamu ir Kašmyro gyventojams nuo žemės paviršiaus ir užtikrinti, kad būtų parengtos ir įgyvendintos pagalbos ir kitos programos, skirtos ilgalaikiam atstatymui ir institucijų kūrimui;

62. pabrėžia, kad, kaip rodo pačios ES patirtis, vienas svarbiausių veiksnių gerinant šalių santykius yra dvišalės prekybos srautų didinimas; mano, kad Džamu ir Kašmyro atveju prekyba kertant demarkacinę liniją yra ypač svarbi skatinant ekonomikos augimą, vystymąsi ir plėsti jo ekonomines galimybes; rekomenduoja pirmenybę teikti transporto ir infrastruktūros projektams;

63. ryžtingai remia abiejų šalių valdžios institucijų visais lygmenimis nuolat teikiamas iniciatyvas ir ragina jas daugiausia dėmesio skirti Kašmyro gyventojų poreikiams (materialiniams ir politiniams), kad būtų galima pašalinti politinio, ekonominio, socialinio ir kultūrinio pobūdžio trūkumus; rekomenduoja, kad ES būtų pasirengusi patenkinti bet kurios vyriausybės prašymus;

64. pripažįsta labai svarbų Komisijos delegacijų darbą, pradėtą Islamabade ir Naujajame Delyje;

65. pažymi, kad stichinės nelaimės kartais sudaro politines sąlygas taikai pasiekti; taip pat pažymi, kad stichija nepaiso sienų, ir kad tik Pakistanas ir Indija kartu ėmęsi veiksmų gali suteikti Kašmyro žmonėms ateities viltį;

66. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir Europos Sąjungos valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams, Indijos Respublikos, Pakistano Islamo Respublikos, Indijos ir Pakistano valdomų Džamu ir Kašmyro valstijų ir Kinijos Liaudies Respublikos kompetentingoms valdžios institucijoms ar vyriausybėms bei Jungtinėms Tautoms.

(1)

OL C 227E, 2006 9 21, p. 589.

(2)

OL C 280 E, 2006 11 18, p. 469.

(3)

OL C 297 E, 2006 12 7, p. 341.

(4)

Priimti tekstai, P6_TA(2006)0388.

(5)

OL C 104 E, 2004 4 30, p. 988.

(6)

OL C 104 E, 2004 4 30, p. 1040.

(7)

Žr. aiškinamosios dalies priedą.


AIŠKINAMOJI DALIS

Bendrosios aplinkybės

1. Sunki Kašmyro gyventojų padėtis ilgiau nei penkiasdešimt metų kelia nerimą tarptautinei bendruomenei. Anksčiau buvusi nepriklausoma, turinti savo istoriją nuostabi Džamu ir Kašmyro kunigaikštystė dėl nenumatytų Indijos subkontinento padalijimo pasekmių yra paskirstyta Pakistano Islamo Respublikai ir Indijos Respublikai. Padalijimo metu, kuris vyko po konflikto, žuvo tūkstančiai žmonių, o šimtai tūkstančių gyventojų buvo priversti bėgti iš šalies ir ieškoti prieglobsčio, dauguma išvyko į ES valstybes nares ir Šiaurės Ameriką. Jie toliau reiškė savo nuomonę, reikalaudami suvienyti jų gimtąją ankstesniąją valstybę ir šeimas ir visam laikui baigti konfliktą. Nors Europos Sąjungai nepasiūlyta tarpininkauti, ji vis labiau domisi visomis problemomis, susijusiomis su šiuo subkontinentu, kuriam regione teikiama vis daugiau svarbos.

2. Per padalijimą Kašmyro slėnis, Džamu, Ladaka ir Siacheno ledynas, kaip Džamu ir Kašmyro valstybė, atiteko Indijai. Pakistano Islamo Respublikai tapo pavaldūs Azad Džamu ir Kašmyras (ADK) bei Gilgitas ir Baltistanas, vėliau pavadintos Šiaurinėmis teritorijomis, kurių nedidelę dalį Pakistanas 1963 m. perleido Kinijai.

3. Vėliau tarp Indijos ir Pakistano dėl Kašmyro vyko trys karai, kurių pasekmė – 1972 m. dvišaliu susitarimu sutartos sienos abiejose pusėse, ties vadinamąja demarkacine linija, ilgam laikui dislokuota daug kariuomenės.

ES politika ir šis pranešimas

4. ES aktyviai remia regiono integraciją, prekybos liberalizavimą ir ekonominį bendradarbiavimą, yra sudariusi bendradarbiavimo susitarimus ir su Indija – didžiausia pasaulyje demokratine šalimi, ir su Pakistanu, kuris po ginčo dėl sienos su Afganistanu ir po to, kai susitelkė kovai su terorizmu, tapo pagrindiniu Vakarų valstybių sąjungininku. Abi valstybės turi atominį ginklą. Europos Parlamentas yra labai susidomėjęs visais aspektais, taigi ir šiuo pranešimu.

5. Pranešėja lankėsi abiejose Kašmyro demarkacinės linijos pusėse ir labai išsamiai konsultavosi su visų lygmenų politikais (vyriausybėje ir opozicijoje), įskaitant visų partijų Hurriyat konferenciją (APHC), pilietinę visuomenę, mokslininkus, verslininkus, žmogaus teisių komisijas, tarptautinius diplomatus ir kariškius; lankėsi vadinamųjų migrantų ir pabėgėlių stovyklose, susitiko su Tarybos, Komisijos ir ambasadų atstovais, taip pat su daug iš Kašmyro kilusių ES piliečių. Pranešėja buvo labai išsamiai informuota per trumpus pasitarimus su abiejų šalių kariškiais, jai daug padėjo Komisijos delegacijos Islamabade ir Naujajame Delyje.

6. Pastaraisiais mėnesiais daug kitų EP narių per savo oficialius ir neoficialius vizitus kaupė tolesnę informaciją šiam pranešimui rengti.

Taikos procesas

7. Nepaisant niūrių besitęsiančio konflikto aplinkybių, kaip pastaraisiais mėnesiais pastebėjo išorės pasaulis, buvo imtasi svarbių veiksmų siekiant, kad Indijos ir Pakistano vyriausybės, bendradarbiaudamos su įvairiomis Kašmyro visuomenės grupėmis abiejose demarkacijos linijos pusėse ir gyvenančiose didžiuosiuose miestuose, visam laikui ir taikiai išspręstų konfliktą.

8. Neatidėliotinomis priemonėmis, kurias per Indijos apvaliojo stalo diskusijas pasiūlė ministras pirmininkas M. Singh, numatoma siekti, kad sienos klausimai neskatintų nesantaikos. Po pirmosios apvaliojo stalo konferencijos sudarytos darbo grupės siūlo visoms suinteresuotoms šalims (nors tam tikra į kompromisus nelinkusi Visų partijų Hurriyat konferencijos (APHC) dalis nesiryžo dalyvauti šiuose susitikimuose) artimiausiu metu siekti, be kita ko, didesnės savivaldos galimybės.

9. Nepaisant to, kad Pakistane labai aukštu lygmeniu (ir armijoje, ir administracijoje) esama nepritariančiųjų, prezidentas P. Mušarafas, ministras pirmininkas ir užsienio reikalų ministras numatė nemaža svarbių veiksmų ir yra palankiai nusiteikę ieškoti bendrų galimybių.

10. Pranešime visiškai pritariama Indijos ir Pakistano bendram ir nuolatiniam dialogui, kurio metu sukurta nemažai pasitikėjimą skatinančių priemonių, kurios, be kita ko, išskirtoms šeimoms suteikia galimybę pereiti demarkacinę liniją ir pirmą kartą per 60 metų susitikti.

11. ES nuoširdžiai priėmė bendrą 2005 m. balandžio mėn. Indijos ir Pakistano komunikatą dėl Kašmyro, kuris padėjo stiprinti šį procesą ir dar kartą patvirtinti, kad taikos procesas yra negrįžtamas ir kad Kašmyro konfliktas turi būti sprendžiamas nekariniu būdu, taip pat padėjo siekti tolesnės dialogo pažangos.

12. Pranešime raginama, kad ES toliau siūlytų visą įmanomą paramą įgyvendinant šias svarbias iniciatyvas, kuriomis galima prisidėti prie to, kad kur kas platesniame regione įsivyrautų taika ir sustiprėtų tam tikros organizacijos, pvz., Pietų Azijos regioninio bendradarbiavimo asociacija (PARBA) ir Pietų Azijos laisvosios prekybos erdvė (SAFTA), kuriose aktyviai dalyvauja ES.

13. Taip pat pranešime pabrėžiama didžiulė svarba, kurią EP teikia demokratijai ir žmogaus teisėms visų regiono gyventojų, ypač nukentėjusių nuo 2005 m. Kašmyro žemės drebėjimo, priverstinai migravusių, pabėgėlių ir tų, kurie stokoja pagrindinių teisių ir demokratijos.

Džamu ir Kašmyras

14. Nepaisant vykstančio taikos proceso, Indija toliau kritikuojama dėl to, kad ties demarkacine linija dislokavo daug kariškių, kurie, kaip liudijama daugelyje EP gautų oficialių (ir asmeninių) pranešimų, daug kartų pažeidė žmogaus teises. Esant įrodymų, kad Azad Džamu ir Kašmyre (ADK) įsikūrusi bent viena teroristų mokymo stovykla, sunku iš šalies spręsti apie gynybos reikalavimus, ypač kai regione veikia Al Qaedos grupuotė.

Pranešime pripažįstama ir džiaugiamasi tuo, kad Džamu ir Kašmyro valstybė priklauso Indijos įvairių tikėjimų ir daugiatautei pasaulietinei demokratijai, ir tuo pat metu pabrėžiama, kad nepaisant konflikto būtina gerbti visų žmonių žmogaus teises.

15.  Pranešėjas atkreipia dėmesį į jau ilgą laiką Indijos valdomame Kašmyre įsikūrusias pabėgėlių stovyklas ir prašo sureguliuoti šių vietų, kurios iš esmės tapo mažais miesteliais (nors ir neturinčiais jokio oficialaus statuso), gyventojų padėtį. Taip bus nors šiek tiek prisidėta prie tūkstančių jaunų žmonių, kurie nusipelno ateities, kurios dėl istorinių lūžių neturėjo jų tėvai, ateities perspektyvos. Tokių pačių veiksmų reikėtų imtis ir Pakistane.

16.  Vis dėlto Indijos ir Pakistano konstitucijose numatytos labai skirtingos pagrindinės moterų, vaikų ir mažumų laisvės ir teisės, ir į tai visapusiškai atsižvelgiama pranešime.

Azad Džamu ir Kašmyras

17.  Pranešime apgailestaujama dėl nuolatinės politinės ir humanitarinės padėties visose keturiose Džamu ir Kašmyro dalyse ir atkreipiamas pagrindinis dėmesys į demokratijos trūkumą ADK bei Gilgite ir Balstistane, kur Pakistanas, deja, nuolat neįvykdo savo įsipareigojimų sukurti svarbias atstovaujamąsias demokratines institucijas. Pranešėjo neįtikina Pakistano dažnai kartojamas argumentas, jog tai, kad Pakistano Nacionalinėje Asamblėjoje nėra Kašmyro atstovų, reiškia, kad Pakistanas nelaiko Kašmyro savo federacijos dalimi, atsižvelgiant į tai, kad pagal 2005 m. sausio 1 d. Pritaikymo aktą Pakistano teisės aktai (tik su mažais pataisymais) taikomi Azad Džamu ir Kašmyre bei Gilgite ir Baltistane.

18.  Daugiau matyti iš fakto, kad ADK valdo Islamabade įsikūrusi Kašmyro reikalų ministerija, Kašmyro Taryboje daugumą sudaro Pakistano pareigūnai, o pagrindiniai asmenys, pvz., ADK vyriausiasis sekretorius, policijos inspektorius, vyriausiasis buhalteris bei finansų sekretorius, yra pakistaniečiai. Taip pat negalime nekreipti dėmesio į 1974 m. Laikinąją Konstitucijos nuostatą, pagal kurią draudžiama bet kokia politinė veikla, jei ji nesuderinama su Džamu ir Kašmyro kaip neatsiejamos Pakistano dalies doktrina. Vadinamuoju 1974 m. Laikinuoju Konstitucijos aktu leidžiama daugelis institucijų, kurios sudaro autonominę valstybę, įskaitant teisėkūros asamblėją, kuri renkama periodiškų rinkimų metu, ministrą pirmininką, kuris vadovauja asamblėjos daugumai, netiesiogiai renkamą prezidentą, nepriklausomą teismų valdžią ir vietos valdžios institucijas. Vis dėlto šios nuostatos yra tuščios. Valdžia priklauso Azad Džamu ir Kašmyro Tarybai, kuriai vadovauja Pakistano ministras pirmininkas, o jos daugumą sudaro jo kabineto nariai ar paskirti asmenys. Be to, Džamu ir Kašmyro Laikinojo Konstitucijos akto (kurį parengė Islamabade įsikūrusios Teisės ir Kašmyro reikalų federalinės ministerijos) 56 dalyje numatyta, kad Pakistano vyriausybė gali atleisti bet kokią Azad Džamu išrinktą vyriausybę nepaisydama ADK teisėkūros asamblėjos palaikymo ir, kaip ir visame Pakistane, pagrindinė institucija, kontroliuojanti teisėkūrą, yra nacionalinė Islamo Taryba.

Gilgitas ir Baltistanas

19.  Daug blogesnė padėtis nei ADK yra Gilgite ir Baltistane, labiausiai į šiaurę nutolusioje Pakistano valdomo Kašmyro dalyje, kuri neturi statuso ar net demokratinio atstovavimo apraiškų.

20.  Gilgitas ir Baltistanas (vadinami Pakistano šiaurės teritorijomis) yra valdomi Pakistano. Kadangi Pakistanas teigia, kad visas Džamu ir Kašmyras yra ginčijama teritorija, jis nėra oficialiai į savo sudėtį įtraukęs ir šiaurės teritorijų. Tad Gilgitas ir Baltistanas nėra nei Pakistano provincija, nei ADK dalis. Šiek tiek anksčiau įkurta Šiaurės teritorijų taryba, kuri didžiuojasi veikianti kaip provincijos asamblėja, slepia tai, kad iš tiesų teritorija neturi jokio konstitucinio identiteto ar pilietinių teisių.

21.  Žmonės gyvena skurde, yra neraštingi ir atsilikę. Aiškiai matomas nepriteklius, nepatenkinami patys elementariausi poreikiai. 25 mažose ligoninėse dirba 140 gydytojų (t. y. 1 gydytojas 6000 žmonių), kai tuo tarpu likusioje Pakistano dalyje 830 ligoninių dirba 75000 gydytojų. Neraštingumo lygis siekia 33 proc., ypač prasti mergaičių ir moterų rodikliai. Gilgite ir Baltistane veikia tik 12 vidurinių mokyklų ir 2 regioniniai koledžai, visai nėra pouniversitetinių studijų. Be darbo valstybės sektoriuje darbo vietų yra tik turizmo srityje, kuri akivaizdžiai probleminė. Keletas vietinių gyventojų gali išlaikyti darbo vietas valdžios institucijose, tačiau net ir tuomet jiems mokama 35 proc. mažiau nei nevietiniams darbuotojams. Nėra vietos transliavimo priemonių.

22.  2005 m. įvykęs žemės drebėjimas, sukėlęs pražūtingų padarinių, dar labiau pablogino minėtąją padėtį. Būtų visiškai neatsakinga neatkreipti dėmesio į šią padėtį ar nepabrėžti šios besitęsiančios neteisybės, todėl pranešime tvirtai pabrėžiama, kad Pakistanas privalo persvarstyti savo demokratinio atskaitingumo koncepciją ir spręsti poreikių patenkinimo klausimą srityse, kurias jis (de facto) kontroliuoja.

Plebiscito klausimas

23.  Pranešime kaip žingsniui pirmyn aiškiai pritariama dabartiniam Pakistano ir Indijos taikos procesui.

24.  Pakistanas ir toliau nurodo ankstesnes JT Saugumo Tarybos rezoliucijas dėl Kašmyro, siekdamas paremti savo tvirtinimą, kad turėtų būti surengtas plebiscitas, kuriame būtų nuspręsta, ar suvienytas Džamu ir Kašmyras turėtų prisijungti prie Indijos, ar prie Pakistano. Vis dėlto pranešime pažymima, kad JT numatytų sąlygų, susijusių su tokiu plebiscitu, Pakistanas neįvykdė ir nebegalės įvykdyti. Padėtis tęsėsi.

Išvada

25.  Taigi pranešime pripažįstamas senovinis, unikalus Kašmyro gyventojų palikimas, ir pranešėjui telieka tik pagirti jų atkaklumą. Po daugelio konflikto ir tragedijų dešimtmečių šioje ypač gražioje istorinėje subkontinento dalyje pasitikėjimą kelia tai, kad dvi didžiulės valstybės – Indija ir Pakistanas – palaiko Kašmyro gyventojus ir kad matomi taikūs sprendimai, kurie yra įgyvendinami, t. y. vyksta pažįstamas procesas, kurį Europos Parlamentas visapusiškai remia.

Priedas

1948–1971 m. JT rezoliucijų dėl Kašmyro sąrašas

Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos (toliau Saugumo Tarybos) 1948 m. sausio 17 d. rezoliucija Nr. 38 (1948), priimta per 229-ąjį posėdį;

           Resolution 39 (1948) adopted by the Security Council at its 230th Meeting held on 20 January 1948;

           Draft Resolution presented by the President of the Security Council and the Rapporteur on 6 February 1948;

           Resolution 47 (1948) adopted by the Security Council at its 286th Meeting held on 21 April 1948;

            Resolution 51 (1948) adopted by the Security Council at its 312th Meeting held on 3 June 1948;

           Resolution adopted by the United Nations Commission for India and Pakistan on 13 August 1948;

           Resolution adopted by the United Nations Commission for India and Pakistan on 5 January 1949;

           Proposal in respect of Jammu and Kashmir made by General A.G.L. McNaughton, President of the Security Council of the United Nations on 22 December 1949;

           Resolution 80 (1950) adopted by the Security Council at its 470th Meeting held on 14 March 1950;

           Resolution 91 (1951) adopted by the Security Council at its 539th Meeting held on 30 March 1951;

           Resolution 96 (1951) adopted by the Security Council al its 566th Meeting held on 10 November 1951;

           Resolution 98 (1952) adopted by the Security Council at its 611th Meeting held on 23 December 1952;

           Resolution 122 (1957) adopted by the Security Council at its 765th Meeting held on 24 January 1957;

           Draft Resolution presented by Australia, Cuba, U.K. and U.S.A. on 14 February 1957;

           Resolution 123 (1957) adopted by the Security Council at its 774th Meeting held on 21 February 1957;

           Draft Resolution presented by Australia, Columbia, Philippines on 16 November 1957;

           Resolution 126 (1957) adopted by the Security Council at its 808th Meeting held on 2 December 1957;

           Draft Resolution submitted by Ireland to the Security Council on June 22, 1962;

           Statement of the President of the Security Council (French Representative) made on the 18 May 1964 at the 1117th Meeting of the Council (Document No. S/PV. 1117, dated the 18 May l964) summarizing the conclusion of the debate on Kashmir;

           Resolution 209 (1965) adopted by the Security Council at its 1237th Meeting held on 4 September 1965;

           Resolution 210 (1965) adopted by the Security Council at its 1238th Meeting held on 6 September 1965;        

           Resolution 211 (1965) adopted by the Security Council at its 1242nd Meeting held on 20 September 1965;

           Resolution 214 (1965) adopted by the Security Council at its 1245th Meeting held on 27 September 1965;

           Resolution 215 (1965) adopted by the Security Council at its 1251st Meeting held on 5 November 1965;

           Resolution 303 (1971) adopted by the Security Council at its 1606th Meeting held on 6 December 1971;

           Question considered by the Security Council at its 1606th, 1607th and 1608th Meetings held on 4, 5 and 6 December 1971;

           Resolution 307 (1971) adopted by the Security Council at its 1616th Meeting held on 21 December 1971.


PROCEDŪRA

Pavadinimas

Kašmyro: dabartinė padėtis ir ateities perspektyvos

Procedūros numeris

2005/2242(INI)

Atsakingas komitetas
  Paskelbimo per plenarinį posėdį data

AFET
15.12.2005

Nuomonę teikiantis (-ys) komitetas (-ai)
  Paskelbimo plenariniame posėdyje data

-

 

 

 

 

Nuomonė (-s) nepareikšta (-os)

  Sprendimo priėmimo data

-

 

 

 

 

Glaudesnis bendradarbiavimas
  Paskelbimo plenariniame posėdyje data

-

 

 

 

 

Pranešėjas (-ai)
  Paskyrimo data

Baroness Nicholson of Winterbourne
12.12.2005

 

Pakeistas(-i) pranešėjas(-ai)

-

 

Svarstymas komitete

28.11.2006

24.1.2007

26.2.2007

 

 

Priėmimo data

21.3.2007

Galutinio balsavimo rezultatai

+

-

0

60

1

11

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Vittorio Agnoletto, Roberta Alma Anastase, Robert Atkins, Panagiotis Beglitis, Monika Beňová, André Brie, Philip Claeys, Simon Coveney, Véronique De Keyser, Hanna Foltyn-Kubicka, Michael Gahler, Bronisław Geremek, Alfred Gomolka, Richard Howitt, Jana Hybášková, Anna Ibrisagic, Bogdan Klich, Helmut Kuhne, Vytautas Landsbergis, Eugen Mihăescu, Philippe Morillon, Pasqualina Napoletano, Annemie Neyts-Uyttebroeck, Baroness Nicholson of Winterbourne, Raimon Obiols i Germà, Cem Özdemir, Janusz Onyszkiewicz, Justas Vincas Paleckis, Ioan Mircea Paşcu, Alojz Peterle, Tobias Pflüger, João de Deus Pinheiro, Mirosław Mariusz Piotrowski, Hubert Pirker, Michel Rocard, Raül Romeva i Rueda, Libor Rouček, José Ignacio Salafranca Sánchez-Neyra, Jacek Saryusz-Wolski, Marek Siwiec, István Szent-Iványi, Charles Tannock, Inese Vaidere, Geoffrey Van Orden, Ari Vatanen, Kristian Vigenin, Jan Marinus Wiersma

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

Laima Liucija Andrikienė, David Casa, Giulietto Chiesa, Alexandra Dobolyi, Andrew Duff, Carlo Fatuzzo, Kinga Gál, David Hammerstein Mintz, Tunne Kelam, Evgeni Kirilov, Jo Leinen, Yiannakis Matsis, Doris Pack, Inger Segelström, Adrian Severin, Jean Spautz, Csaba Sándor Tabajdi

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (178 straipsnio 2 dalis)

Sharon Bowles, Philip Bushill-Matthews, Roger Helmer, Sajjad Karim, Elizabeth Lynne, David Martin, Gérard Onesta, Ria Oomen-Ruijten

Pateikimo data

25.4.2007

Pastabos
(pateikiamos tik viena kalba)

 

 

Teisinė informacija - Privatumo politika