Procedūra : 2006/2274(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A6-0159/2007

Pateikti tekstai :

A6-0159/2007

Debatai :

PV 23/05/2007 - 14
CRE 23/05/2007 - 14

Balsavimas :

PV 24/05/2007 - 9.1
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P6_TA(2007)0212

PRANEŠIMAS     
PDF 235kWORD 297k
26.4.2007
PE 384.517v02-00 A6–0159/2007

dėl komunikato „Žinių taikymas praktikoje: įvairialypė ES naujovių strategija“

(2006/2274(INI))

Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetas

Pranešėjas: Adam Gierek

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS
 AIŠKINAMOJI DALIS
 Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto NUOMONĖ
 Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto NUOMONĖ
 Regioninės plėtros komiteto NUOMONĖ
 Teisės reikalų komiteto NUOMONĖ
 PROCEDŪRA

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

dėl komunikato „Žinių taikymas praktikoje: įvairialypė ES naujovių strategija“

(2006/2274(INI))

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Žinių taikymas praktikoje: įvairialypė ES naujovių strategija“ (COM(2006)0502),

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Investavimas į mokslinius tyrimus: Europos veiksmų planas“ (COM(2003)0226),

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Įgyvendinant Bendrijos Lisabonos programą: daugiau mokslinių tyrimų ir inovacijų. Investavimas ekonomikos augimui ir užimtumui skatinti. Bendras požiūris“ (COM(2005)0488) ir su juo susijusius Komisijos darbo dokumentus (SEC(2005)1253 ir SEC(2005)1289),

–   atsižvelgdamas į nepriklausomos mokslinių tyrimų ir plėtros bei naujovių ekspertų grupės, sudarytos po Hampton Courte vykusio aukščiausio lygio susitikimo, 2006 m. sausio mėn. parengtą ataskaitą „Novatoriškos Europos kūrimas“ (vadinamoji Aho ataskaita),

–   atsižvelgdamas į Europos Vadovų Tarybos 2000 m. kovo 23–24 d. susitikimo Lisabonoje išvadas, kuriose numatyta Europos Sąjungą paversti dinamiškiausia ir konkurencingiausia žiniomis grįsta ekonomika pasaulyje, ir į Europos Vadovų Tarybos 2005 m. kovo 22–23 m. bei 2006 m. kovo 23–24 d. susitikimų Briuselyje išvadas,

–   atsižvelgdamas į Konkurencijos tarybos 2006 m. gruodžio 4 d. 2769–ojo posėdžio išvadas(1),

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Dirbti kartu augimo ir darbo vietų labui. Nauja Lisabonos strategijos pradžia“ (COM(2005)0024),

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Bendri veiksmai augimui ir užimtumui skatinti. Bendrijos Lisabonos programa“ (COM(2005)0330),

–   atsižvelgdamas į valstybių narių pristatytas nacionalines reformų programas, 2006 m. rudenį parengtas valstybių narių nacionalinių reformų programų įgyvendinimo ataskaitas(2) ir šių nacionalinių reformų programų įgyvendinimo vertinimą Komisijos metinėje pažangos ataskaitoje (COM(2006)0816),

–   atsižvelgdamas į Tarybos 2005 m. liepos 12 d. rekomendaciją 2005/601/EB dėl valstybių narių ir Bendrijos bendrųjų ekonominės politikos gairių (2005–2008)(3) ir Tarybos 2005 m. liepos 12 d. sprendimą 2005/600/EB dėl valstybių narių užimtumo politikos gairių(4), kurie drauge sudaro augimo ir užimtumo gaires,

–   atsižvelgdamas į Europos Parlamento ir Tarybos 2006 m. gruodžio 18 d. sprendimą Nr. 1982/2006/EB dėl Europos bendrijos septintosios bendrosios mokslinių tyrimų, technologijų plėtros ir demonstravimo veiklos programos (2007–2013 m.)(5),

–   atsižvelgdamas į Europos Parlamento ir Tarybos 2006 m. spalio 24 d. sprendimą Nr. 1639/2006/EB dėl Konkurencingumo ir inovacijų bendrosios programos įsteigimo (2007–2013 m.)(6),

–   atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo įsteigiamas Europos technologijos institutas (COM(2006)0604),

–   atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl Tarybos reglamento dėl Bendrijos patento (COM(2000)0412) ir pirmininkaujančios šalies persvarstytą tekstą (7),

–   atsižvelgdamas į Bendrijos valstybės pagalbos moksliniams tyrimams, taikomajai veiklai ir naujovių diegimui sistemą(8) ir į Komisijos komunikatą „Dėl veiksmingesnio MTP mokesčių panaudojimo“ (COM(2006)0728),

–   atsižvelgdamas į Komisijos tarnybų darbo dokumentą „2006 m. Europos konkurencingumo ataskaita“ (SEC(2006)1467) ir Komisijos komunikatą „Ekonomikos reformos ir konkurencingumas. Pagrindiniai 2006 m. Europos konkurencingumo ataskaitos aspektai (COM(2006)0697),

–   atsižvelgdamas į 2006 m. „Inovacijų rezultatų lyginamąją analizę“, kuri nedviprasmiškai rodo, kad šioje srityje Jungtinės Amerikos Valstijos ir Japonija ir toliau lenkia ES,

–   atsižvelgdamas į 2006 m. EBPO mokslo, technologijos ir pramonės perspektyvas(9),

–   atsižvelgdamas į savo 2006 m. liepos 5 d. rezoliuciją dėl Bendrijos Lisabonos programos įgyvendinimo. Daugiau mokslinių tyrimų ir inovacijų. Investavimas ekonomikos augimui ir užimtumui skatinti. Bendras požiūris(10),

–   atsižvelgdamas į savo 2006 m. spalio 12 d. rezoliuciją dėl būsimos Europos patentų politikos(11),

–   atsižvelgdamas į savo 2006 m. kovo 15 d. rezoliuciją dėl 2006 m. pavasarį vykusio Europos Vadovų Tarybos susitikimo indėlio į Lisabonos strategiją,

–   atsižvelgdamas į ekspertų grupės 2004 m. liepos mėn. ataskaitą „Institucijų tobulinimas siekiant pritaikyti mokslo technologijas įmonėse“,

–   atsižvelgdamas į 2006 m. lapkričio mėn. 8 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto darbo dokumentą „Investicijos į žinias ir naujoves“ (Lisabonos strategija), informacinis pranešimas Nr. INT/325,

–   atsižvelgdamas į iniciatyvą i2010 ir ypač į Komisijos komunikatą „i2010 e. vyriausybės veiksmų planas: e. vyriausybės plėtros spartinimas Europoje visų labui“ (COM(2006)0173),

–   atsižvelgdamas į 2006 m. lapkričio mėn. Komisijos darbo dokumentą dėl naujovių paslaugų sferoje,

–   atsižvelgdamas į Regioninės plėtros komiteto pranešimą „Būsimosios regioninės politikos indėlis didinant ES gebėjimą diegti naujoves“ (A6–0000/2007),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto pranešimą ir į Ekonomikos ir pinigų politikos, Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos, Regioninės plėtros, Teisės reikalų komitetų nuomones (A6–0159/2007),

A. atsižvelgdamas į pažangą, padarytą įgyvendinant Lisabonos strategiją, ir į tai, kad turint mintyje pasaulinę konkurenciją labai svarbu turėti dar labiau išplėstą naujovių strategiją,

B.  kadangi naujovėmis grindžiama įvairovė yra viena iš priemonių, padėsiančių ES pasirengti priimti globalizacijos iššūkius,

C. kadangi turėtų būti geriau perteikiami akademiniai rezultatai, ypač mažosioms ir vidutinėms įmonėms, ir sudaroma daugiau galimybių susipažinti su mokslinių tyrimų rezultatais, ypač susijusiais su naujovėmis, turinčiomis socialinių aspektų, ir kadangi geografinė naujovėmis grindžiamų platformų koncentracija turi būti tokia, kad būtų sudarytos sąlygos panaudoti skirtingiems ES regionams būdingus įgūdžius ir įvairovę,

D. kadangi ES mokslinių tyrimų centrų surinktos įvairių mokslo sričių specialios žinios nepakankamai panaudojamos,

E.  kadangi paramos naujovių diegimui srityje aplinka yra nekonkurencinga ir nesudaroma skaidrių ir sąžiningų sąlygų visiems naujovių diegimo veiklos dalyviams, įskaitant mažąsias naujoves diegiančias įmones ir technologinių naujovių centrus,

F.  kadangi visuotinai priimtas požiūris į naujovių skatinimą, kai derinamas technologinis spaudimas ir vartojimo poreikiai, nėra pakankamas ir todėl būtina skatinti palankias rinkos sąlygas siekiant sukurti naujovėms palankią reguliavimo aplinką,

G. kadangi dėl gerai veikiančios vidaus rinkos, sustiprintos naująja paslaugų direktyva, konkurencija didėja didesnėje ir stabilesnėje ekonominėje erdvėje ir sukuriamos palankios sąlygos naujovėms, taip pritraukiant didesnes investicijas ir skatinant darbuotojų judumą,

H. kadangi bendrojoje rinkoje išlieka kliūčių, dėl kurių tebevaržomas prekių, paslaugų ir darbo jėgos judėjimas ir Europos verslui neleidžiama pasiekti masto, kurio reikia norint gauti naudos iš investicijų į mokslinius tyrimus ir naujoves,

I.   kadangi pagrindinis naujovių tikslas – stiprinti ES konkurencingumą ir gerinti jos piliečių gyvenimo kokybę,

J.   kadangi geriausiojo principas, kuris gali būti taikomas tik remiant svarbiausius mokslinius tyrimus, trukdo palankiai konkurencijai paramos naujovių diegimui srityje ir dėl jo smulkesni subjektai (naujoves diegiančios įmonės, technologijų ir naujovių centrai, mokslinių tyrimų centrai) neturi galimybių pasinaudoti paramos programomis,

K. kadangi naujovės taip pat suteikia galimybę išlaikyti tradicinius sektorius,

L.  atsižvelgdamas į naujovių vaidmenį kuriant ES valstybių narių socialinius modelius,

M. kadangi naujovės gali prisidėti prie socialinių grupių, pvz., neįgaliųjų, integracijos,

N. kadangi ES prekių, paslaugų ir procesų sektorių naujovių potencialas nepakankamai išnaudotas,

O. atsižvelgdamas į institucijų paramos svarbą naujovių diegimui ir žinių, susijusių su autorinėmis teisėmis, valdymui,

P.  atsižvelgdamas į naujovių finansavimo politiką ir į tai, kad viešųjų pirkimų sutartys bei viešojo ir privataus sektoriaus bendradarbiavimas tampa vis svarbesni,

Q. kadangi švietimas, įskaitant tarpdisciplininį mokymą, apimantį sritis, susijusias su tradicinėmis žiniomis, yra naujovių diegimo sąlyga ir naujovės turėtų būti neatskiriama švietimo programų visais mokymo lygmenimis dalis,

R.  kadangi mokymusi visą gyvenimą galima prisidėti prie naujovių diegimo žinių plėtros, o remiant informacijos visuomenę padedama kovoti su socialine atskirtimi darbo rinkoje,

S.  kadangi ėmus taikyti Europos kokybės standartus ir taisykles naujosios kartos gaminiams ir paslaugoms ankstyvuoju jų kūrimu etapu galėtų būti paskatinta diegti naujoves,

T.  kadangi Septintoji bendroji programa turėtų padėti lengviau kurti tvirtesnę ir platesnę Europos mokslinių tyrimų erdvę, kurioje dėmesys būtų sutelkiamas į konkrečias užduotis,

U. kadangi naujovės apibrėžtis, pateikta EBPO parengtame „Oslo vadove“, buvo labai plačiai aiškinama ir tampa Europos institucijų taikoma norma,

1.  pritaria Komisijos pasiūlymui pradėti naują pirmaujančių rinkų iniciatyvą, kuria siekiama padėti rinkoje realizuoti sričių, kuriose ES gali tapti pasauline lydere, naujus produktus ir paslaugas; mano, kad naujų pirmaujančių rinkų iniciatyvų, kurios būtų skirtos naujoviškiems produktams bei paslaugoms kurti ir jais prekiauti, turi būti imamasi tose srityse, kuriose yra didelis paklausos potencialas, drauge užtikrinant, kad mažiau išsivystę regionai nebūtų palikti nuošalyje;

2.  pažymi, kad kuriant paramos naujovėms politiką labai svarbu visą dėmesį sutelkti į naujoves platesne prasme, kad ši politika apimtų ir paslaugų sektorių, įskaitant turizmą ir netechnologines naujoves, kitaip tariant, naujoves rinkodaros ir darbo organizavimo srityse; visiškai pritaria Konkurencingumo tarybos 2006 m. gruodžio 5 d. išvadoms, kuriose Komisija raginama parengti politines gaires dėl paslaugų ir netechnologinių naujovių bei į šį procesą visų pirma įtraukti konkrečias organizacijas, atstovaujančias mažosioms ir namudinės gamybos įmonėms;

3.  pažymi, kad nors mažųjų ir vidutinių įmonių grupės ir bendradarbiavimas tarp organizacijų, įmonių, universitetų ir mokslinių tyrimų centrų atlieka ypatingą vaidmenį kuriant ir įgyvendinant naujoviškus sprendimus, įskaitant žemųjų ir vidutinių technologijų sektorius, jiems trūksta sistemingos visuomenės paramos ir skaidrių sąlygų; nepaisydamas to pritaria naujam valstybės pagalbos MTTP modeliui, kuris leidžia MVĮ taikyti konkrečias naujovių diegimo veiklos rėmimo priemones;

4.  ragina valstybes nares atgaivinti Europos verslo subjektus bei jų galimybes diegti naujoves, supaprastinti biurokratines procedūras ir taip pagerinti reglamentavimo kokybę bei kartu sumažinti administracinę naštą; įsitikinęs, kad geresnis reglamentavimas, ypač nereikalingos reglamentavimo naštos MVĮ sumažinimas, padėtų sudaryti geresnes rinkos sąlygas ir padėtų pirmaujančioms rinkoms pateikti naujų naujovėmis grindžiamų gaminių ir paslaugų, ir kad geresnis reglamentavimas taip pat padidintų vartotojų pasitikėjimą;

5.  džiaugiasi, kad buvo priimta bendroji naujovių strategija mažoms ir labai mažoms įmonėms, kurių galimybės diegti netechnologines naujoves ir naujoves, ypač žemųjų ir vidutinių technologijų lygmeniu, iki šiol nebuvo pakankamai pripažįstamos ir išnaudojamos; vis dėlto apgailestauja, kad Komisijos komunikate dėl žinių diegimo praktikoje nepateikiama tokioms įmonėms skirtos veiklos priemonių; taigi ragina Komisiją ir Tarybą įtraukti pirmiau minėtų įmonių ypatybes bei poreikius į bendrosios naujovių strategijos dešimties prioritetų sąrašą ir ragina Komisiją, bendradarbiaujant su joms atstovaujančiomis organizacijomis, pateikti Tarybai ir Parlamentui konkrečią naujovių plačiąja prasme plėtros tokiose įmonėse, neatsižvelgiant į jų veiklos sritį, programą;

6.  pabrėžia mokslo, technologijų ir naujovių svarbą švietimui ir kultūrai; pabrėžia būtinybę į mokymo programas įtraukti veiklos sritis ir iniciatyvas, kuriomis būtų siekiama skatinti jaunimo domėjimąsi mokslu ir naujovėmis; mano, kad mokymosi visą gyvenimą kursų skaičius turi būti didinamas ir gerinama jų kokybė bei skatinamas informacinių ir ryšių technologijų (IRT) naudojimas, kad būtų sukurta žinių visuomenė, kuri prisidėtų prie Europos naujovių diegimo;

7.  rekomenduoja Komisijai ir valstybėms narėms įvertinti, kaip galima sukurti iš tikrųjų europinę tolesnio švietimo sistemą, kuri padėtų kurti tvirtesnę Europos darbo rinką;

8.  mano, kad būtina imtis priemonių ES, regioniniu ir vietos lygmenimis, siekiant, kad padidėtų mokslinės, inžinerinės arba techninės studijų pakraipos absolventų, ypač moterų, skaičius, taip pat kad didėtų dalyvių pradiniais mokslinių tyrimų etapais skaičius, ypač vykdant Septintojoje bendrojoje programoje numatytą specialią programą „Žmonės“, siūlant stipendijas, apdovanojimus ir kitas skatinimo priemones bei skatinant moteris steigti naujoviškas įmones, ypač naudojantis mentorių projektų teikiamomis galimybėmis ir kitomis paramos priemonėmis;

9.  siūlo sukurti technologijų ir mokslo infrastruktūrą, kuri būtina diegiant naujoviškus sprendimus esamose tretinio mokymo įstaigose, kad rastųsi mokslinių tyrimų centrų plėtros perspektyvų; dar kartą primena geriausios kokybės fizinės ir technologinės infrastruktūros finansavimo svarbą, nes taip būtų pritraukiamos investicijos ir palengvinamas darbo jėgos judėjimas;

10.  pabrėžia, kad naujovėms kurti reikalinga atitinkama teritorinė organizacinė struktūra, nauji įmonių, mokslinių tyrimų centrų, universitetų (pvz., grupių, regionų ir platformų) santykių modeliai, ir pažymi, kad naujovės gali turėti teigiamos įtakos organizaciniams procesams; ragina valstybėms narėms, kad šios, kurdamos naują ir tvirtindamos esamą techninę naujovių plėtros infrastruktūrą, t. y. kurdamos naujovių centrus, techninius centrus bei mokslinių tyrimų plėtros centrus regionuose, kurie turi pakankamai naujovių diegimo galimybių ir žinių, pasinaudotų struktūriniais fondais; mano, kad būtina naujovėmis grindžiamų pajėgumų didinimo ES sąlyga yra nemokama arba nebrangi plačiajuostė prieiga, kuri leistų lengviau kurti žiniomis pagrįstą įmonę; pritaria siekiams skatinti universitetų, kitų visuomeninių mokslinių tyrimų organizacijų ir pramonės sektoriaus keitimąsi žiniomis;

11. ragina valstybėms narėms apsvarstyti ir pradėti taikyti mokestines paskatas, kurios skatintų įmones daugiau investuoti į mokslinius tyrimus, vystymąsi ir naujoves, taip pat, jei reikia, struktūriškai persvarstyti esamus mechanizmus ir skatinimo priemones;

12. ragina valstybėms narėms lanksčiai bendradarbiauti baigiant kurti bendrąją rinką ir siekti politinio susitarimo dėl teisės aktuose įtvirtintų ir kitų priemonių tose srityse, kuriose vis dar yra kliūčių, trukdančių laisvam prekių, paslaugų, kapitalo ir darbo jėgos judėjimui, neleidžiančių verslo subjektams pasinaudoti investicijomis į naujoves;

13. mano, kad būtina sumažinti kliūtis laisvam gamybos veiksnių ir gaminių judėjimui vidaus rinkoje, atsižvelgiant į tai, kad taip galima padėti užtikrinti lengvesnę prieigą prie rizikos kapitalo ir užtikrinti mokslininkų, naujoviškų technologinių, prekių ir paslaugų judėjimą bei geresnę žinių sklaidą, be to, visa tai prisidėtų prie tikros Europos naujovių erdvės plėtros; mano, kad naudingi bei naujovėmis grindžiami sprendimai, susiję su paslaugų sfera, turėtų būti plačiau svarstomi, ir tiki, kad tolesnis kliūčių prekių, paslaugų, kapitalo ir asmenų, įskaitant darbuotojus, judėjimui bei steigimosi laisvei šalinimas paskatins naujoves;

14. pabrėžia teigiamą esamų Europos technologinių platformų (ETP) poveikį ir ragina valstybes nares remti šias platformas bei skatinti kurti ETP tinklus; taip pat palankiai vertina Tarybos sprendimą, skatinantį Europos bendrųjų technologinių iniciatyvų, kurios peraugs į viešojo ir privataus sektoriaus bendradarbiavimą, diegimą pagrindinėse Europos naujovių srityse;

15. ragina valstybes nares nustatyti pagal svarbą tas sritis, kurias jos laiko pirmenybinėmis naujovių diegimo požiūriu ir kurios apimtų ir taikomuosius mokslinius tyrimus, ir technologinės, ir netechnologinės veiklos, pvz., vadybos teorijos arba biurokratinės organizacinės struktūros, rūšis, ir remti ne tik savo pačių pirmenybines sritis, bet ir ETP nustatytas naujovių diegimo sritis;

16. ragina Europos Komisiją remti keitimąsi pažangiąja patirtimi ir skatinti, kad būtų nustatyti netinkamos patirties pavyzdžiai bei keičiamasi informacija apie tokius pavyzdžius mokymosi tikslais, skatinti geresnį bendrų technologinių iniciatyvų, kurios grindžiamos specializuotu viešojo ir privataus sektoriaus bendradarbiavimu, reglamentavimą, kuris skatintų naujovių plėtrą taip pat ir mažiau išvystytuose ES regionuose;

17. atkreipia Komisijos ir valstybių narių dėmesį į tai, kad jeigu Europos technologijų institutas (ETI) būtų įkurtas, jis turėtų siekti investuoti į žinių institucijų ir verslo subjektų santykius, sutelkiant dėmesį į naujovių diegimą, ir ne tik atlikti „žinių trikampio“ koordinatoriaus vaidmenį, bet ir padėti didinti konkurenciją naujovių diegimo srityje; ir taip galėtų itin prisidėti prie Europos gebėjimų diegti naujoves praktinio pritaikymo;

18. pažymi, kad buvo sukurta Europos mokslinių tyrimų taryba, ir ragina parenkant mokslinių tyrimų temas atsižvelgti į pasirinktų projektų vertę naujovių diegimo ir jų praktinio įgyvendinimo galimybių požiūriu;

19. pabrėžia, kad tikslą mokslinių tyrimų ir technologijų plėtrai skirti 3 proc. BVP, kaip nurodyta Lisabonos augimo ir darbo vietų kūrimo strategijoje, laiko minimaliu;

20. 

supranta, kad neapibrėžtumas, susijęs su mokslinių tyrimų ir technologijų plėtra, mažina finansų rinkų norą investuoti į mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros projektus; palankiai vertina Komisijos pasiūlymą dėl rizikos pasidalijimo finansinės priemonės, kad paskolomis ir garantijomis būtų galima remti investicijas į didelės rizikos mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros projektus;

21. atsižvelgia į Konkurencingumo ir naujovių pagrindų programą, kurioje numatyta atitinkamų finansinių priemonių, ir į Komisijos komunikatą „MVĮ augimo finansavimas“, kuriame nurodomos konkrečios rizikos kapitalo investicijų didinimo priemonės;

22. pabrėžia, kad MVĮ, labai mažų įmonių ir verslininkų prieiga prie išteklių itin svarbi didesnei mokslinių tyrimų ir technologijų plėtrai, naujų technologijų plėtrai ir naujoviškų sprendimo būdų patekimui į rinką; šiuo atžvilgiu pabrėžia būtinybę skatinti ir pradinio etapo finansavimą, ir nuolatinį pakankamos trukmės finansavimą; vis dėlto pabrėžia, kad dabartinė rizikos kapitalo sistema neatitinka tikslinės grupės poreikių, ypač netechnologinių naujovių diegimo finansavimo poreikių; taigi ragina valstybes nares naudoti viešąsias lėšas, įskaitant struktūrinių fondų lėšas, pradėti kurti rizikos kapitalo fondus viešojo ir privataus sektoriaus partnerystės pagrindu tuose regionuose ir srityse, kuriose naujovių diegimo galimybės yra didžiausios ir tvirtas turimų žinių pagrindas; taigi ragina Komisiją, Europos investicijų banką (EIB) ir Europos investicijų fondą (EIF) nustatyti tinkamus finansavimo būdus panaudojant rizikos kapitalą arba, jei reikia, sukuriant naujoviškas finansavimo priemones;

23. ragina valstybes nares ir regionines bei vietos bendruomenes priimti naujoviškus aplinkai palankius sprendimus, atsižvelgiant į Konkurencingumo ir naujovių pagrindų programą, ir atkreipia dėmesį į mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ) turimas pasirinkimo naudotis finansine parama galimybes, pvz., pagal programą JEREMIE teikiama parama; ragina Komisiją, valstybes nares ir regioninės valdžios institucijas naudotis atnaujinamais finansinės paramos, skirtos moksliniams tyrimams, paremtiems naujovių diegimu, šaltiniais, pvz., „naujovių talonų“ sistema; ragina atsakingus regioninio lygmens veikėjus įtraukti eksperimentines, taigi rizikingas priemones į finansavimą, vykdomą struktūrinių fondų lėšomis;

24. ragina atsakingus regioninio ir vietos lygmenų veikėjus sukurti palankias sąlygas ir skirti naujovių skatinimui svarbią vietą veiksmų programose ir nemažą struktūrinių fondų lėšų dalį numatyti investicijoms į žinias ir naujoves bei tolesnį mokymą, kurios be kitos teikiamos naudos dar padės didinti galimybes įsidarbinti, kurti darbo vietas, stabdyti protų nutekėjimą ir gyventojų mažėjimo tendencijas; taip pat ragina valstybes nares remti šias pastangas ir toliau investuoti viešąsias lėšas į aukštojo mokslo institucijas, siekiančias lavinti individualius gabumus;

25. prašo Komisiją įvertinti rezultatus, gautus atlikus projektų ir veiksmų kokybės, kiekybės ir finansinių aspektų vertinimus, kad ateityje būtų pagerintas būsimų priemonių veiksmingumas;

26. tikisi, kad vidaus rinkos sąlygota didesnė konkurencija paskatins įmones investuoti į mokslinius tyrimus ir naujoves; ragina įmones dalį savo pelno investuoti į mokslinius tyrimus ir technologijų plėtrą;

27. mano, kad naujovės ekologijos srityje atlieka svarbų vaidmenį didinant energijos efektyvumą, plėtojant švarios ir saugios energijos atsargas (įskaitant atsinaujinančius energijos šaltinius ir švarią energiją iš iškastinių šaltinių); taigi mano, kad ekologinėms naujovėms Europos ir nacionalinėse naujovių darbotvarkėse turėtų būti skiriamas didesnis dėmesys ir ES turėtų laikytis lyderės požiūrio;

28. pažymi, kad miestai gali atlikti svarbų vaidmenį rengiant viso regiono naujovių strategiją ir kad jie galėtų imtis iniciatyvos ir įgyvendinti tam tikrus perspektyvius projektus, pvz., išnaudoti šilumos sistemos modernizavimo bei elektros energijos ir šilumos gamybos sistemų sujungimo galimybes ar imtis kitų iniciatyvų, kaip pvz., mokslo ir technologijų parkų plėtra;

29. atkreipia dėmesį sunkumus, su kuriais susiduria mažiau išsivystę regionai, norėdami pritraukti privataus sektoriaus investicinį kapitalą ir ragina valstybes nares bei vietos ir regioninius veikėjus veiksmingiau išnaudoti skolinimosi iš EIB galimybes ir skatinti bei stiprinti viešojo ir privataus sektoriaus partnerystę srityje, susijusioje su naujovių veikla, ypač atsižvelgiant į pažangiausią patirtį ir kad už išleistas viešąsias lėšas būtų gauta kiek galima daugiau naudos;

30. pabrėžia, kad reikia verčiau stiprinti įmonių, kaip pagrindinės naujovių diegimo varomosios jėgos, o ne paprasčiausiai tik besinaudojančių naujovių diegimo procesų ir mechanizmų teikiama nauda, vaidmenį;

31. pabrėžia Europos INNOVA įmonių grupės iniciatyvą, remiančią dinamiškesnį požiūrį į paslaugų sektoriaus naujoviškųjų įmonių kūrimą ir rėmimą;

32. ragina Komisijai skatinti naudotis pertvarkytų Europos informacijos centrų ir naujovių sklaidos centrų tinklų regioniniu lygmeniu teikiamomis kompleksinėmis paslaugomis, skirtomis visiems naujovių diegimo proceso dalyviams, ypač privatiems asmenims, diegiantiems naujoves ir naujoves diegiančioms mažosioms įmonėms; skatina sektorių ir tarpininkaujančias organizacijas, pvz., prekybos rūmus bei kitus informacijos centrus, bendradarbiauti su Europos informacijos centrais ir naujovių sklaidos centrais bei dirbti pagal „vienos stotelės principą“; be to, ragina Komisiją remti šių tarpininkaujančių organizacijų, atstovaujančių MVĮ, atliekamą naujovių plėtotojų ir patarėjų vaidmenį ir rengti paramos šiems patariamiesiems mechanizmams priemones;

33. ragina valstybes nares toliau stengtis, kad būtų mažinami regioniniai skirtumai, trukdantys kurti Europos mokslo ir technologijų erdvę;

34. mano, kad viešieji pirkimai atlieka strateginį vaidmenį skatinant naujoviškų gaminių ir paslaugų kūrimą, jeigu jie pritaikyti siekiams kurti veiksmingesnius bei tinkamesnius produktus bei teikti racionaliai organizuotas paslaugas, paremtas principu, kad už išleistas lėšas būtų gauta kuo daugiau naudos; ragina valstybes nares, regioninės ir vietos valdžios institucijas nustatant konkurso laimėtojus atsižvelgti į tikrąsias naujoves;

35. džiaugiasi Europos Komisijos ketinimu paskelbti gaires, padėsiančias veiksmingai naudotis bendra teisine viešųjų pirkimų sistema, kuri ne tik skatintų konkurenciją, bet ir sudarytų sąlygas lanksčiau taikyti taisykles, be to kartu būtų skatinamas kūrybingumas ir naujoviškų sprendimų diegimas;

36. ragina Tarybą ir Komisiją gerinti teisės normas, susijusias su ekonominiais mokslinių tyrimų ir naujovių diegimo aspektais, kad būtų užtikrinta geresnė procesų, metodų ir išradimų sklaidos, paremtos tarptautinio atvirumo principu, apsauga;

37. pažymi, kad naujovės paslaugų sferoje atlieka pagrindinį vaidmenį ekonomikoje, ir kad su paslaugomis susijusios intelektinės nuosavybės apsauga Europoje dažnai teįtraukia prekybos paslaptis; mano, kad smulkesniems verslo subjektams sunku ir brangu derėtis bei vykdyti susitarimų konfidencialumo sąlygas, ir kad tai gali trukdyti bendradarbiavimui ir finansavimo pritraukimui;

38. pabrėžia, kad reikia dėti pastangas, siekiant palengvinti tinkamą mokslinių tyrimų rezultatų panaudojimą versle, ypač mažųjų ir vidutinių įmonių veikloje (kartu pasirūpinant, kad nebūtų pakenkta fundamentaliesiems moksliniams tyrimams), ir tiki, kad būtina ir toliau diegti visuotinį požiūrį, kuriuo remiantis būtų nustatoma pusiausvyra tarp mokslo įstaigų ir verslo bendradarbiavimo bei vartotojų, pilietinės visuomenės ir aplinkos apsaugos interesų, į šį procesą įtraukiant visus (viešojo ir privataus sektoriaus) vietos veikėjus; džiaugiasi, kad Komisija, siekdama skatinti universitetų, kitų viešųjų mokslinių tyrimų organizacijų ir pramonės sektoriaus keitimąsi žiniomis, planuoja priimti susijusį komunikatą;

39. konstatuoja, kad priimtinos ir patikimos autorinių teisių apsaugos ir patentų sistemos itin svarbios kuriant naujovišką žiniomis pagrįstą ekonomiką ir visuomenę; patvirtina, kad reikia reformuoti patentų politiką Europoje, vis dėlto pabrėžia, kad patentų politikos reforma yra ilgalaikis procesas; ragina Komisiją kartu su valstybėmis narėmis suburti ekspertų grupę, įskaitant ir ekspertus ekonomikos srityje, kuri dar kartą apsvarstytų esamą padėti, įskaitant patentabilumą; ragina Komisiją ir EIF apsvarstyti galimybes suteikti smulkiajam verslui reikiamą finansinę paramą pagal prašymus gauti patentą;

40. ragina Komisiją kartu su valstybėmis narėmis pateikti Europos patentų organizacijos (EPO) integracijos į Bendriją planą, siekiant spręsti demokratinės kontrolės ir nuoseklios Bendrijos politikos, susijusios su patentų teise, problemas;

41. ragina Komisiją kartu su valstybėmis narėmis parengti alternatyvių ir patentų teisę papildančių teisinės apsaugos priemonių, kurios apsaugotų autorius ir naujus kūrybos modelius nuo šantažo ir piktnaudžiavimo teise (pvz., FLOSS (atviro kodo programinės įrangos) licencijavimo sistemą);

42. pritaria Komisijos pastarojo meto iniciatyvoms, susijusiomis su atviros prieigos įgyvendinimu, kuriomis siekiama skatinti mokslo žinių sklaidą;

43. ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad bendrosios taisyklės, kuriomis remiantis nustatomas patentabilumas, atitiktų tam tikro pavienio sektoriaus sąlygas;

44. ragina Komisiją ir valstybes nares, remiantis naujomis Europos patentų išdavimo sąlygomis, teikti pasiūlymus dėl mažesnės svarbos patentų ir nenaudojamų patentų, įregistruotų vien uždraudimo tikslais, panaikinimo;

45. ragina Komisiją bendradarbiaujant su Europos standartizacijos organizacijomis spartinti Europos standartizavimo procesą ir veiksmingai naudoti esamus standartus;

46. įsitikinęs, kad kuo greičiau nustačius europinius sąveikumo standartus bus prisidėta prie paslaugų ir aukštųjų technologijų srityse pirmaujančių rinkų plėtros ir prie šių standartų taikymo pasauliniu mastu, kartu Europos verslui bus suteikiama pranašumų palyginti su kitais pasaulio rinkos veikėjais;

47. ragina valstybes nares stengtis susitarti dėl Europos standartų, nes greitas sprendimo priėmimas labai svarbus tinkamam ES vidaus rinkaus veikimui, tarptautinei prekybai, vadinasi, ir įmonės investicijų į mokslinius tyrimus ir naujovių diegimą grąžai;

48. ragina Komisiją skatinti ne tik patvirtinti Europos standartus, bet ir taikyti juos, ypač perteikiant juos MVĮ suprantamu būdu; mano, kad vadovai ir aiškinamosios procedūros turėtų būti prieinami visomis oficialiosiomis ES kalbomis;

49. džiaugiasi ES bendradarbiavimu su pasaulinio lygmens reguliavimo institucijomis, tikisi, kad standartizavimo dėka techninės naujovės greitai bei veiksmingai bus įdiegtos į gamybą;

50. mano, kad standartų fragmentacija pasauliniu mastu nėra pageidaujama; rekomenduoja Komisijai, valstybėms narėms, įvairioms Europos ir tarptautinėms standartų kūrimo organizacijoms nustatant naujus standartus, jei tik įmanoma, laikytis tarptautinių kriterijų pirmenybės principo;

51. primena Komisijos priimtą atvirojo standarto apibrėžtį, pagal kurią: i) patvirtina ir atnaujina pelno nesiekianti organizacija, o toliau jis plėtojamas taikant atvirą sprendimų priėmimo procedūrą, kurioje gali dalyvauti visos suinteresuotosios šalys; ii) standartas paskelbtas ir standarto techninė dokumentacija nemokama ar prieinama už minimalų mokestį; iii) standarto arba jo dalių intelektinė nuosavybė, pvz., galbūt išduoti patentai, perduodama negrąžinamai ir nemokamai;

52. sutinka su Komisija, kad „grupių“ politika – svarbus valstybių narių naujovių politikos elementas, ir ragina veikėjus, ypač regioninius ir vietos lygio, skatinti grupių, taip pat naujovių ir technologijų centrų miestuose ir kaimo vietovėse, kūrimą, užtikrinant, kad būtų pasiekta pusiausvyra tarp skirtingų regionų; skatina valstybes nares remti „žinių“ regionų ir grupių savo teritorijose kūrimą ir bendradarbiavimą ES ir tarptautiniu lygmeniu, taip pat remti bendradarbiavimą su trečiųjų šalių ekspertais; pabrėžia, kad ,šiuo požiūriu, svarbu sukurti valdymo struktūras, kurios sudarytų sąlygas įvairių veikėjų bendradarbiavimui grupėse gerinti, ir ragina grupes taip pat vystyti ir tarptautinę veiklą, ypač pasinaudojant Europos regionų patirtimi, kurie yra sukūrę nusistovėjusias tarptautines struktūras ir socialinius tinklus;

53. pabrėžia Regionų komiteto iniciatyvą sukurti regionų tinklą, paremtą vietos bendrijų sąveika, kuris siektų lyginti ir keistis patirtimi, įgyta įgyvendinant Lisabonos strategiją;

54. ragina Komisiją stebėti, kaip diegiamos naujovės regionuose, ir nustatyti bendrus naujovių diegimo rodiklius, kurie būtų taikomi visoje ES ir geriau parodytų valstybių narių bei regionų norą diegti naujoves;

55. ragina valstybes nares energingai gerinti visuomenės požiūrį į mokslinę karjerą, plėtojant esamas skatinimo priemones ir apdovanojimus, pvz. tokius kaip ,, Dekarto“, „Aristotelio“ bei jaunųjų mokslininkų apdovanojimai, ir sudarant patrauklias sąlygas, kad į Europą būtų pritraukti gabiausi ir pažangiausi mokslininkai;

56. ragina Komisiją ir valstybes nares bei regioninės valdžios institucijas steigti ir remti nacionalines ir europines premijas už naujoves;

57. mano, kad, siekiant užtikrinti didesnį visuomenės pritarimą prekėms ir paslaugoms, sukurtoms pasitelkus mokslinius tyrimus, būtina taikyti tinkamas vartotojų apsaugos priemones, kurios didintų pasitikėjimą ir saugumo jausmą;

58. pabrėžia, kad naujovės yra ES piliečių gyvenimo kokybės gerinimo priemonė, o ne tik siektinas tikslas; taigi mano, kad, nepaisant to, kad konkurencija ir prekių bei paslaugų liberalizavimas padeda siekti šio su naujovėmis susijusio tikslo, vis tiek turi būti laikomasi kontrolės ir vartotojų apsaugos nuostatų, pagrįstų visuomenės interesais;

59. mano, kad naujovių diegimo veikla turi būti labiau remiama informacinėmis kampanijomis, ir pabrėžia poreikį keistis iš užbaigtų projektų gauta informacija; tuo pačiu rekomenduoja, kad būtų pasimokyta iš netinkamų procedūrų nepavykusiuose projektuose ir dėl panašių klaidų įspėti kitus ES regionus;

60. ragina Komisiją, valstybes nares, regioninės ir vietos valdžios institucijas užtikrinti visapusišką prieigą prie darbo formų, paremtų informacijos ir ryšių technologijomis, kad apskritai būtų palengvintas e. mokymasis ir e. darbas;

61. paveda Pirmininkui perduoti šį pranešimą Tarybai, Komisijai, valstybių narių parlamentams ir vyriausybėms.

(1)

http://www.consilium.europa.eu/ueDocs/cms_Data/docs/pressData/en/intm/92107.pdf.

(2)

http://ec.europa.eu/growthandjobs/key/nrp2006_fr.htm.

(3)

Paskelbta Oficialiajame leidinyje L 205, 2005 8 6, p. 28.

(4)

Paskelbta Oficialiajame leidinyje L 205, 2005 8 6, p. 21.

(5)

Paskelbta Oficialiajame leidinyje L 412, 2006 12 30, p. 1.

(6)

Paskelbta Oficialiajame leidinyje L 2006, 2006 11 9, p. 15.

(7)

http://register.consilium.europa.eu/pdf/fr/04/st07/st07119.fr04.pdf.

(8)

http://eur-lex.europa.eu/LexUriServ/site/fr/oj/2006/c_323/c_32320061230fr00010026.pdf.

(9)

http://www.oecd.org/document/62/0,2340,fr_2649_34273_37675902_1_1_1_1,00.html#highlights.

(10)

Priimti tekstai, P6_TA(2006)0528.

(11)

Priimti tekstai, P6_TA(2006)0416.


AIŠKINAMOJI DALIS

1. Įžanga

Mokslinių tyrimų, kuriuos atliko Europos universitetai, mokslinių tyrimų centrai ir valstybių narių institutai, valstybių narių mokslo akademijos ir Sąjungos mokslinių tyrimų bei technologijų plėtros institucijos, dėka sukaupta daug įvairių mokslo sričių specialių žinių. Svarbūs žinių šaltiniai yra valstybių narių patentų biurai, o ne nuo taip seniai – ir Europos patentų biuras. Tačiau nėra taip paprasta įdiegti šias žinias į ekonominę praktiką, kad jos būtų veiksmingai panaudotos. Europoje susidariusi paradoksali situacija: mes turime gerai išvystytų žinių plėtros centrų – kompetencijos centrų, bet nėra skatinamas šių žinių panaudojimas, kuris galėtų tapti naujovių diegimo veiklos pagrindu.

Šio dokumento tikslas – Lisabonos strategijos įgyvendinimas ir Europos naujovių politikos pagrindų sukūrimas, aiškiai įvardijant šios politikos tikslus ir pritaikant priemones šiems tikslams pasiekti, kurios padėtų:

– nustatyti mokslinių tyrimų sritis, atitinkančias dabartinius ir būsimus socialinius ir ekonominius ES poreikius;

– pažangių žinių, kurias sukūrė mokslinių tyrimų centrai, perteikimą ūkio subjektams;

– naujoviškų sprendimų praktinį pritaikymą ekonominėje ir socialinėje sferose.

2. Naujovės apibrėžtis

Naujovėmis reikėtų laikyti naujoviškus sprendimus problemų, kylančių gaminant arba naudojant prekes ir teikiant paslaugas. Naujovės tikslas – racionalizuoti prekių gamybą, paslaugų teikimą ir rinkos produktų vartojimą, kad būtų taupoma energija, medžiagos ir darbo laikas, taip pat saugoma aplinka ir gerinama paslaugų kokybė. Naujovių skatintojas ir jų teikiamos naudos gavėjas visada yra privatus asmuo. Dažnai atsitinka, kad praktinis problemos sprendimas dar būna nerastas, arba sprendimas jau yra, bet dėl naujos problemos jį reikia keisti, atnaujinti arba taisyti. Naujovės taikomos produktams, procesams ir paslaugoms.

Naujovių kūrimo veiklos tikslais gali būti ir naudotojų interesai (rinkodaros veiksnys), ir konkurencingumo didinimas (ekonominis veiksnys), neigiamo poveikio aplinkai šalinimas (ekologinis veiksnys) arba gyvenimo kokybės ir darbo sąlygų gerinimas (socialinis veiksnys).

Deja, tam tikri gaminiai naujoviški tik iš pažiūros: dažniausiai iš dalies atnaujinama tiktai pakuotė ir sukuriama klaidinanti reklamos kampanija. Šias visuomenei žalingas tariamas naujoves reikia visiškai pašalinti.

3. Naujovių diegimo skatinimas

Naujovių diegimas – procesas, kurį sudaro naujų ir naujoviškų sprendimų taikymas arba esamų sprendimų tobulinimas, pritaikant juos naujoms žmonių veiklos sritims. Kad šis procesas pavyktų, būtina gerai suprasti naujovių kūrimo veiklos skatinamuosius veiksnius. Reikėtų prisiminti, kad naujovių pritaikymo rezultatas paprastai yra pigesnės, veiksmingesnės ir mažiau kenkiančios aplinkai prekės arba gamybos technologijos bei geriau organizuotos, kokybiškesnės ir mažiau kainuojančios paslaugos. Ne visi naujovių skatinimo veiksmai vienodai svarbūs, tačiau jais visais siekiama sukurti sąlygas, padėsiančias užtikrinti didesnę sėkmingo naujovių pritaikymo tikimybę.

Svarbiausi veiksniai, skatinantys naujoves, yra šie:

a) gerai veikianti prekių ir paslaugų rinka,

b) aukštas visų pakopų švietimo lygis,

c) pažangūs moksliniai tyrimai (fundamentalieji ir taikomieji),

d) valstybių narių reglamentavimo veikla.

ES atveju svarbūs ir šie veiksniai:

e) dėl plėtros atsiradusios sąveikos įtaka,

f) naujoji patentų ir licencijų strategija,

g) Europos mokslinių tyrimų erdvės plėtra, numatyta Septintojoje bendrojoje programoje;

h) Europos technologijos instituto įsteigimas,

i) ES teisės aktai, nustatantys taisykles, susijusias su aplinka (pvz., REACH reglamentas, direktyva dėl atliekų arba energetikos pramonei taikomos nuostatos).

4. Išsamus naujovių skatinamųjų veiksnių apibūdinimas

A. Bendroji rinka

Šiuo metu vyksta ES bendrosios rinkos plėtros procesas. Gerai veikianti rinka, kurioje gerbiamos visos keturios ES pagrindinės laisvės – svarbiausioji naujovių diegimo sėkmės garantija.

Šiuo metu rinkoje:

– užtikrinamas laisvas prekių judėjimas;

– užtikrinamas laisvas kapitalo judėjimas (finansinių paslaugų rinka);

– kuriama komercinių paslaugų rinka, tačiau būtina nugalėti administracines kliūtis siekiant, kad ji būtų visiškai laisva (paslaugų direktyva);

– palaipsniui panaikinamos laisvo darbuotojų judėjimo kliūtys.

B. Švietimas

Visų ES valstybių narių švietimo sistemos standartizuojamos pagal vadinamąją Bolonės strategiją (pvz., aukštojo mokslo studijoms taikoma vieninga trijų pakopų sistema). ES užregistruotas didžiausias pasaulyje aukštųjų mokyklų absolventų, tenkančių 1000 gyventojų, prieaugis. Deja, absolventų pasirinkta specializacija neatitinka šiuo metu aktualiausių technologinių poreikių. Humanitarinių mokslų ir vadybos fakultetai išleidžia daug verslo administravimo studijų absolventų, todėl reikia naujų tarpdisciplininio pobūdžio švietimo krypčių, pagal kurias studentai būtų taip parengti, kad jie lengviau nei dabartiniai absolventai galėtų prisitaikyti prie greitai kintančių darbo rinkos reikalavimų. Taip pat reikia, kad švietimo sistema skatintų naujovių kūrimą ir mokymąsi visą gyvenimą, kuris būtų prieinamas nepaisant amžiaus.

C. Moksliniai tyrimai

Naujovių vystymuisi didžiausios reikšmės turi išlaidos moksliniams tyrimams ir technologijų plėtrai pagal pagrindų programas ir „Augimo iniciatyvą“ – programą, parengtą bendradarbiaujant su Europos investicijų banku (EIB). Numatoma, kad iki 2010 m. ES išlaidos moksliniams tyrimams išaugs iki 2,6 proc. BVP, ir du trečdalius išlaidų sudarys lėšos, gautos iš privataus sektoriaus. Keitimąsi idėjomis galima būtų pagerinti pasitelkus didesnį Bendrijos mokslo darbuotojų judumą ir pradėjus jiems taikyti suvienodintas įdarbinimo sąlygų, darbo užmokesčio ir socialinio draudimo taisykles. Svarbu pritraukti ekspertų iš trečiųjų šalių.

Jaunųjų mokslininkų darbo vertinimo kriterijais, lemiančiais tolesnį jų kilimą karjeros laiptais, ypač taikomųjų mokslų srityje, turėtų būti laikomas ne tik paskelbtų darbų ir straipsnių skaičius, bet ir veikla patentų bei naujovių srityje. Spręsti tam tikras didelio masto technologines problemas, kurioms būtų reikalingas visas mokslinių tyrimų ciklas (pvz., suprojektuoti naują ir neįprastą kelių ar kitų transporto rūšių priemonę arba kitų naujoviškų sprendimų, kurie turėtų įtakos senstančios Europos visuomenės darbo metodams ir gyvenimo būdui, paieškas), reikėtų patikėti keletui konkuruojančių mokslinių tyrimų grupių. Jų darbo uždavinys galėtų būti susijęs ir su laisvalaikio praleidimo.

D. Reglamentavimo veikla

Europos Sąjunga, valstybės narės ir regionai turėtų skatinti naujoves, naudodami tokias priemones:

– mokestines paskatas (mokesčių įstatymus kontroliuoja valstybės narės), pvz., dalis įmonėms taikomų amortizacinių atskaitymų galėtų būti skiriama naujovių fondui;

– viešuosius konkursus svarbiausiems projektams rengti ir vykdyti, pvz., investicijoms į gamtos apsaugą, gynybą ir kitas sritis;

– mokslo ir technologijų parkų kūrimą Sąjungos lėšomis (Sanglaudos fondas);

– viešojo ir privataus sektoriaus bendradarbiavimą;

– kredito garantijas naujoviškiems verslo planams remti siekiant padėti kurti eksperimentines struktūras („spin-off“ įmones);

– specifinius ES reglamentus, pvz., REACH reglamentą, kurį priėmus, taikant pakeitimo principą, būtų galima pradėti plataus masto naujovių diegimą.

E. Sąveikos naudojimas

Teigiamos sąveikos reiškinį šiuo atveju lemia masto poveikis, t. y. išaugus prekių ir paslaugų rinkai, galima serijiniu būdu gaminti didesnį prekių kiekį, taigi pigiau. Sąveika turės dar didesnį teigiamą poveikį naujovėms, jei bus parengtos vienodos bendrosios taisyklės ir kokybės standartai. Viena iš galimybių pasinaudoti plėtra – geriau panaudoti turimą potencialą, kurį įkūnija mokslininkai, konstruktoriai ir kitų specializuotų sričių ekspertai, praradę darbą dėl mokslinių tyrimų institutų ir konstravimo biurų uždarymo arba jų darbuotojų skaičiaus sumažinimo naujosiose ES valstybėse narėse iš Centrinės ir Rytų Europos. Jei privatizuojamas bendroves nupirkdavo Vakarų gamintojai, jų mokslinių tyrimų ir plėtros skyriai buvo uždaromi, nes dažniausiai naujieji savininkai jau turėdavo tokią bazę.

F. Patentai

Reikia naujos Europos patentų strategijos, kuria remiantis būtų saugomos autorių teisės, bet naujoviški sprendimai nebūtų monopolizuojami ir jais galėtų naudotis mažosios ir vidutinės įmonės. Kuriant šią strategiją, reikėtų persvarstyti esamus patentabilumo kriterijus, nustatytus 1973 m. Europos patentų konvencijoje, siekiant padaryti juos tikslesnius ir detalesnius, kad nebūtų preteksto skirtingoms teisinėms interpretacijoms. Tai šiuo metu daroma įvedant ir vartojant tokias Konvencijoje neapibrėžtas sąvokas kaip „techninis įnašas“. Būtina supaprastinti ir pagreitinti patentų suteikimo procesą. Tai galėtų būti dviejų etapų procesas, kurio metu brangūs patentiniai tyrimai būtų atliekami radus pateikto naujoviško sprendimo rėmėją arba suabejojus jo originalumu. Pirmajame patento suteikimo proceso etape išradimas būtų tik įregistruotas, taip garantuojant autoriams pirmenybę, ir jo aprašymas paskelbtas viešai, suteikiant galimybę visiems suinteresuotiesiems išradimo praktiniu pritaikymu jį išnagrinėti.

5. Naujovių prognozavimas

Aptariant įvairius naujovių ir technologijų pažangos prognozavimo metodus, ypač reikėtų išskirti ekstrapoliaciją, tikimybių teoriją, matematinę statistiką ir Delfų metodą. Sritys, turinčios didžiausią naujovių kūrimo potencialą, – sritys, kuriose nėra aiškių ribų tarp tradicinių žinių sektorių. Todėl be sisteminės analizės reikia ir tarpdisciplininio požiūrio. Didžiausią naujovių potencialą turi sektoriai, kuriuose sąveikauja šios mokslo sritys: IRT (informacijos ir ryšių technologijos) ir medicina, IRT ir energetika, IRT ir verslas, IRT ir logistika, ekologija ir energetika, ekologija ir cheminės medžiagos (REACH), ekologija ir teritorijų planavimas, naujos medžiagos ir energetika, naujos medžiagos ir medicina ir t.t.

6. Išvada

Kaip matyti, naujovių diegimas priklauso ir nuo rinkos mechanizmų, ir nuo centralizuoto reglamentavimo, ypač projektų finansavimo ar bendro finansavimo iš biudžeto lėšų.

Remdamiesi tikimybių teorija galime teigti, kad ES sėkmė naujovių srityje, matuojama ūkio subjektų, pradėjusių taikyti naujoves, pvz., per pastaruosius trejus metus, procentine dalimi nuo bendro ūkio subjektų skaičiaus tiriamoje populiacijoje, veikiausiai priklauso nuo visų galimų priemonių, skatinančių šį reiškinį, įgyvendinimo.


Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto NUOMONĖ  (28.3.2007)

pateikta Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetui

dėl žinių taikymo praktikoje: įvairialypė ES naujovių strategija

(2006/2274(INI))

Nuomonės referentė: Sharon Bowles

PASIŪLYMAI

Ekonomikos ir pinigų politikos komitetas ragina atsakingą Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.   pabrėžia, kad tikslą mokslinių tyrimų ir technologijų plėtrai skirti 3 proc. BVP, kaip nurodyta Lisabonos augimo ir darbo vietų kūrimo strategijoje, laiko minimaliu;

2.   pripažįsta, kad visos įmonės – mažosios, vidutinės ir didelės – yra dinamiškos ir integruotos naujovių strategijos dalis; todėl mano, kad galimybė naudotis lėšomis mažesnėms įmonėms ir individualiems asmenims yra labai svarbus dalykas, siekiant pakelti tyrimų ir technologijų plėtros lygį ir kurti naujas technologijas; mano, kad būtina skatinti tiek išankstinį, tiek ir ilgalaikį finansavimą laikotarpio, kuris būtų pakankamas produktams pateikti į rinką, metu, kad nesėkmė neturėtų neigiamo poveikio bandymams ateityje;

3.   pritaria siekiams skatinti universitetų, kitų visuomeninių mokslinių tyrimų organizacijų ir pramonės sektoriaus keitimąsi žiniomis;

4.   mano, kad siekiant įgyvendinti Lisabonos tikslus, Europos naujovių strategija turėtų būti orientuojama į žinias ir mokslinius tyrimus plačiąja prasme ir turėtų apimti technologinę raidą, gaminių, paslaugų ir procesų technines naujoves, socialines naujoves ir investicijas į žmogiškąjį kapitalą; dar kartą pabrėžia moterų dalyvavimo mokslo ir technologijų srityse svarbą, pažymėdamas indėlį, kurį moterys galėtų įnešti į pažangą ir naujoves šiuose sektoriuose;

5.   mano, kad būtina vystyti mokslinių tyrimų ir naujovių tinklus įtraukiant universitetus, mokslo parkus, įmones ir visą gamybos sistemą, siekiant sukurti konkrečią socialinę ir technologinio vystymo politiką; pabrėžia, kad toks žinių ir naujovių tinklas galėtų būti tinkamas būdas patenkinti mažųjų ir vidutinių įmonių, priklausančių vienai grupei ar sričiai, poreikius;

6.   supranta, kad neapibrėžtumas, susijęs su mokslinių tyrimų ir technologijų plėtra, mažina finansų rinkų norą investuoti į mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros projektus;« palankiai vertina Komisijos pasiūlymą dėl rizikos pasidalijimo finansinės priemonės, kad paskolomis ir garantijomis būtų galima remti investicijas į didelės rizikos mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros projektus; taip pat palankiai vertina, kad į esamas taisykles dėl valstybės pagalbos įtraukiamos nuostatos, leidžiančios valstybėms narėms skirti pagalbą naujovių skatinimui ir pagreitinti patvirtinimo procesą;

7.   pažymi, kad Europos bendrija yra Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) narė ir todėl privalo laikytis PPO susitarimo dėl su prekyba susijusių intelektinės nuosavybės teisių (TRIPS) 27 straipsnio, kuriuo draudžiama diskriminuoti technologijos sritis, kai išradimams išduodami patentai; ragina Komisiją persvarstyti Europos darbo reikalavimų ir privalomų licencijų suteikimo patentams istoriją ir išnagrinėti, ar pasikeitė aplinkybės, dėl kurių buvo jų atsisakyta;

8.   pažymi, kad naujovės paslaugų sferoje atlieka pagrindinį vaidmenį ekonomikoje, ir kad su paslaugomis susijusios intelektinės nuosavybės apsauga Europoje dažnai teįtraukia prekybos paslaptis, ir tai gali būti neadekvati, ir, vadinasi, palyginti su konkurentų teisės sistemomis, nepakankamai plačios aprėpties priemonė, ir taip pat gali netenkinti skaidrumo reikalavimų; pažymi, kad smulkesniems verslo subjektams sunku ir brangu derėtis bei vykdyti susitarimų konfidencialumo sąlygas, ir tokia padėtis gali kliudyti rizikos kapitalo augimui ir didinimui bei bendrų įmonių kūrimui;

9.   ragina Komisiją atlikti ginčų dėl intelektinės nuosavybės poveikio MVĮ tyrimus ir išnagrinėti alternatyvias MVĮ naudingas ginčų, susijusių su intelektine nuosavybe, įskaitant konfidencialumo pažeidimą, sprendimo priemones;

10. pabrėžia, kad siekiant rentabilumo ir sudarant sąlygas lengvai įsitvirtinti naujoviškiems produktams, gyvybiškai svarbu panaikinti bendros rinkos susiskaldymą; mano, kad su naujoviškais sprendimais susijusiems viešiesiems pirkimams netūrėtų būti kliūtis pernelyg didelis nenoras rizikuoti ar konkursai, kai pagrindinis dėmesys skiriamas tik išlaidoms; nurodo, kad moduliniai informacinių technologijų sprendimai siūlo geresnes galimybes mažesnėms įmonėms ir bandomiesiems projektams;

11. ragina valstybes nares nustatyti mokesčių lengvatas mokslinių tyrimų, naujovių ir privataus sektoriaus investicijų srityse, taip pat ragina įmones labiau remti mokslinius tyrimus ir naujoves, įskaitant su darbo procesais susijusias naujoves, padėsiančias darbo vietose gerinti kokybę ir kurti gerovę visiems darbuotojams, ir skatinti MVĮ telkimąsi tam tikrose srityse; tai pagrindinis reikalavimas plėtojant ir įgyvendinant naujoves.

PROCEDURE

Pavadinimas

Žinių taikymas praktiškai: įvairialypė ES naujovių strategija

Procedūros numeris

2006/2274(INI)

Atsakingas komitetas

ITRE

Nuomonę pateikė
  Paskelbimo per plenarinį posėdį data

ECON

29.11.2006

Glaudesnis bendradarbiavimas – paskelbimo plenariniame posėdyje data

 

Nuomonės referentas (–ė)
  Paskyrimo data

Sharon Bowles
12.12.2006

Pakeistas nuomonės referentas (–ė)

 

Svarstymas komitete

28.2.2007

 

 

 

 

Priėmimo data

27.3.2007

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

40

0

1

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Zsolt László Becsey, Pervenche Berès, Sharon Bowles, Udo Bullmann, Ieke van den Burg, David Casa, Jonathan Evans, Elisa Ferreira, José Manuel García–Margallo y Marfil, Jean–Paul Gauzès, Robert Goebbels, Donata Gottardi, Gunnar Hökmark, Karsten Friedrich Hoppenstedt, Sophia in 't Veld, Othmar Karas, Piia–Noora Kauppi, Guntars Krasts, Astrid Lulling, Hans–Peter Martin, Gay Mitchell, Cristobal Montoro Romero, Joseph Muscat, Joop Post, John Purvis, Alexander Radwan, Bernhard Rapkay, Heide Rühle, Antolín Sánchez Presedo, Manuel António dos Santos, Olle Schmidt, Peter Skinner, Cristian Stănescu, Margarita Starkevičiūtė, Ivo Strejček,

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (–ę) pavaduojantis (–ys) narys (–iai)

Harald Ettl, Werner Langen, Klaus–Heiner Lehne, Thomas Mann, Gianni Pittella, Adina–Ioana Vălean

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (–ę) pavaduojantis (–ys) narys (–iai) (178 straipsnio 2 dalis)

 

Pastabos (pateikiamos tik viena kalba)

 


Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto NUOMONĖ  (22.3.2007)

pateikta Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetui

dėl žinių taikymo praktiškai: įvairialypė ES naujovių strategija

(2006/2274(INI))

Nuomonės referentė: Barbara Weiler

PASIŪLYMAI

Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetas ragina atsakingą Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

A  kadangi persvarstytos Lisabonos strategijos sėkmė ypač priklausys nuo naujovių srityje padarytos pažangos,

B.  kadangi naujovėmis grindžiama įvairovė yra viena iš priemonių, leisiančių ES pasirengti globalizacijos iššūkiams,

C. kadangi visuotinai priimtas požiūris į naujovių skatinimą, kai derinamas technologinis spaudimas ir vartojimo poreikiai, nėra pakankamas ir todėl būtina skatinti palankias rinkos sąlygas siekiant sukurti naujovėms palankią reguliavimo aplinką,

D. kadangi dėl gerai veikiančios vidaus rinkos, sustiprintos naująja paslaugų direktyva, konkurencija didėja didesnėje ir stabilesnėje ekonominėje erdvėje ir sukuriamos palankios sąlygos naujovėms, taip pritraukiant didesnes investicijas ir skatinant darbuotojų judumą,

E.  kadangi turėtų būti geriau perteikiami akademiniai rezultatai, ypač mažosioms ir vidutinėms įmonėms, ir pabrėžiamos galimybės susipažinti su mokslinių tyrimų rezultatais, ypač susijusiais su naujovėmis, turinčiomis socialinių aspektų, ir kadangi geografinė naujovėmis grindžiamų platformų koncentracija turi būti tokia, kad būtų sudarytos sąlygos panaudoti skirtingiems ES regionams būdingus įgūdžius ir įvairovę,

1.   įsitikinęs, kad geresnis reglamentavimas, ypač nereikalingų reglamentavimo sunkumų MVĮ palengvinimas, padėtų sudaryti geresnes rinkos sąlygas ir pažangiausiose rinkose pateiks naujovėmis grindžiamų gaminių ir paslaugų, ir kad geresnis reglamentavimas taip pat sustiprintų vartotojų tikėjimą ir pasitikėjimą;

2.   įsitikinęs, kad kuo greičiau nustačius europinius sąveikumo standartus bus prisidėta prie paslaugų ir aukštųjų technologijų srityse pirmaujančių rinkų plėtros ir prie šių standartų taikymo pasauliniu mastu, kartu Europos verslui bus suteikiama pranašumų palyginti su kitais pasaulio rinkos veikėjais;

3.   ragina Komisiją skatinti ne tik patvirtinti Europos standartus, bet ir taikyti juos, ypač perteikiant juos MVĮ suprantamu būdu; mano, kad vadovai ir aiškinamosios procedūros turėtų būti prieinami visomis oficialiosiomis ES kalbomis;

4.  pažymi, kad dėl dabartinės patentų sistemos kyla grėsmė naujovėms, nes ji neatitinka kai kurių ekonomikos sričių poreikių; ragina Komisiją atlikti teisminių ginčų, susijusių su patentais, poveikio MVĮ tyrimą; taip pat ragina Komisiją įgyvendinti Parlamento 2006 m. spalio 12 d. rezoliuciją dėl Europos patentų politikos ateityje(1);

5.   džiaugiasi ES bendradarbiavimu su pasaulinio lygmens reguliavimo institucijomis, tikisi, kad standartizavimo dėka techninės naujovės greitai bei veiksmingai bus įdiegtos į gamybą;

6.  džiaugiasi Europos Komisijos ketinimu paskelbti gaires, padėsiančias veiksmingai naudotis bendra teisine viešųjų pirkimų sistema, kuri ne tik skatintų konkurenciją, bet ir sudarytų sąlygas lanksčiau taikyti taisykles, be to taip būtų skatinamas kūrybingumas ir naujoviškų sprendimų diegimas;

7.  ragina Europos Komisiją remti keitimąsi pažangiąja patirtimi ir skatinti, kad būtų nustatyti netinkamos patirties pavyzdžiai bei keičiamasi informacija apie tokius pavyzdžius mokymosi tikslais, skatinti geresnį bendrų technologinių iniciatyvų, kurios grindžiamos specializuotu viešojo ir privataus sektoriaus bendradarbiavimu, reglamentavimą, kuris skatintų naujovių plėtrą taip pat ir mažiau išvystytuose ES regionuose;

8.  mano, kad greitai steigiant vieno langelio principu veikiančius nacionalinius informacijos centrus ir remiant Europos informacijos centrus ir regioniniu, ir kitais lygmenimis vartotojams ir platesnei verslo bendruomenei bus suteikta skaidri prieiga prie informacijos; taip pat mano, kad tinkamai pateikta informacija yra esminė naujovėmis grįstos veiklos sąlyga ir kad šie centrai gali būti vertingi stiprinant bendradarbiavimą ir vienoje valstybėje narėje, ir tarp kelių valstybių;

9.  pabrėžia, kad MVĮ labai svarbu turėti tinkamą naujovių diegimo finansavimą, ypač pradiniuose verslo veiklos etapuose; taigi mano, kad būtina remti nuostatą dėl mikrokreditų ir rizikos kapitalo, kai tai taip pat susiję su keliomis valstybėmis narėmis;

10. tikisi, kad vidaus rinkos sąlygota didesnė konkurencija paskatins įmones investuoti į mokslinius tyrimus ir naujoves;

11. pabrėžia, kad reikia dėti pastangas, siekiant palengvinti tinkamą mokslinių tyrimų rezultatų panaudojimą versle, ypač mažų ir vidutinių įmonių veikloje (pasirūpinant, kad nebūtų pakenkta pagrindiniams moksliniams tyrimams), ir tiki, kad būtinas visa apimantis požiūris, kuriuo remiantis būtų nustatoma pusiausvyra tarp mokslo įstaigų ir verslo bendradarbiavimo stiprinimo bei vartotojų, pilietinės visuomenės ir aplinkos apsaugos interesų, ir į dalyvavimą įtraukti visus vietos veikėjus – viešąjį ir privatųjį sektorius;

12. džiaugiasi, kad Komisija planuoja priimti komunikatą, siekdama skatinti universitetų, kitų visuomeninių mokslinių tyrimų organizacijų ir pramonės sektoriaus keitimąsi žiniomis; taip pat džiaugiasi naujomis Komisijos iniciatyvomis remti vadinamąją atvirą prieigą prie mokslinių žinių, kuria būtų siekiama gerinti jų sklaidą;

13. ypač remia iniciatyvas, kuriomis, skatinant naujovių taikymą socialinėje srityje, stiprinama profesinė ar socialinė įtrauktis, būtent naujovės, susijusios su lyčių lygybe, vartotojų sveikata ir saugumu, judumo klausimais ir, remiantis pagyvenusių žmonių gyvenimo patirtimi sprendžiant problemas, turėtų būti atsižvelgiama į jų poreikius, kadangi tai didėjanti gyventojų grupe, turinti didelę perkamąją galią;

14. mano, kad, siekiant užtikrinti didesnį visuomenės pritarimą prekėms ir paslaugoms, sukurtoms pasitelkus mokslinius tyrimus, būtina taikyti tinkamas vartotojų apsaugos priemones, kurios didintų pasitikėjimą ir saugumo jausmą;

15. pabrėžia, kad naujovės yra ES piliečių gyvenimo kokybės gerinimo priemonė, o ne tik siektinas tikslas; taigi mano, kad, nepaisant to, kad konkurencija ir prekių bei paslaugų liberalizavimas padeda siekti šio su naujovėmis susijusio tikslo, vis tiek turi būti laikomasi kontrolės ir vartotojų apsaugos nuostatų, pagrįstų visuomenės interesais;

16. mano, kad būtina sumažinti kliūtis laisvam gamybos veiksnių ir gaminių judėjimui vidaus rinkoje, atsižvelgiant į tai, kad taip galima padėti užtikrinti lengvesnę prieigą prie rizikos kapitalo ir užtikrinti mokslininkų, naujoviškų technologinių, prekių ir paslaugų judėjimą bei geresnę žinių sklaidą, be to, visa tai prisidėtų prie tikros Europos naujovių erdvės plėtros;

17.  ragina įmones dalį savo pelno investuoti į mokslinius tyrimus ir technologijų plėtrą;

18. ragina Komisiją ir toliau dėti pastangas siekiant pašalinti naujų pažangių rinkų, skatinančių naujovių radimąsi, kūrimo ir plėtros kliūtis;

19. mano, kad naudingi bei naujovėmis grindžiami sprendimai, susiję su paslaugų sfera, turėtų būti plačiau svarstomi, ir tiki, kad tolesnis kliūčių prekių, paslaugų, kapitalo ir asmenų, įskaitant darbuotojus, judėjimui bei steigimosi laisvei šalinimas paskatins naujoves.

PROCEDŪRA

Pavadinimas

Žinių taikymas praktiškai: įvairialypė ES naujovių strategija

Procedūros numeris

2006/2274(INI)

Atsakingas komitetas

ITRE

Nuomonę pateikė
  Paskelbimo per plenarinį posėdį data

IMCO
29.112006

Nuomonės referentė
  Paskyrimo data

Barbara Weiler
19.12.2006

Svarstymas komitete

24.1.2007

28.2.2007

21.3.2007

 

 

Priėmimo data

22.3.2007

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

31

0

2

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Nedzhmi Ali, Adam Bielan, Godfrey Bloom, Georgi Bliznashki, Charlotte Cederschiöld, Gabriela Creţu, Mia De Vits, Rosa Díez González, Martin Dimitrov, Evelyne Gebhardt, Małgorzata Handzlik, Malcolm Harbour, Anna Hedh, Pierre Jonckheer, Alexander Lambsdorff, Toine Manders, Arlene McCarthy, Bill Newton Dunn, Zita Pleštinská, Karin Riis–Jørgensen, Zuzana Roithová, Heide Rühle, Leopold Józef Rutowicz, Christel Schaldemose, Andreas Schwab, Alexander Stubb, Marianne Thyssen, Jacques Toubon, Bernadette Vergnaud, Barbara Weiler

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (–ę) pavaduojantis (–ys) narys (–iai)

Simon Coveney, Jean–Claude Fruteau, Othmar Karas, Manuel Medina Ortega, Joseph Muscat, Søren Bo Søndergaard, Gary Titley

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (–ę) pavaduojantis (–ys) narys (–iai) (178 straipsnio 2 dalis)

 

Pastabos (pateikiamos tik viena kalba)

...

(1)

Priimti tekstai, P6_TA(2006)0416.


Regioninės plėtros komiteto NUOMONĖ  (22.3.2007)

pateikta Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetui

dėl žinių taikymo praktikoje: įvairialypė ES naujovių strategija

(2006/2274(INI))

Nuomonės referentas: Christa Prets

PASIŪLYMAI

Regioninės plėtros komitetas ragina atsakingą Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.   pritaria Komisijos nuomonei, kad regionai būtų įtraukti į nacionalinių reformų programos rengimą ir vykdymą; ragina valstybes nares paskelbti informaciją apie nacionalinių reformų programų gaires, siekiant užtikrinti ankstyvą dalyvavimą, ypač geriau pritaikant programas vietos poreikiams, aktyviau plėtojant dialogą tarp Komisijos, valstybių narių ir regionų, aiškiau pasidalijant atsakomybę bei ją labiau decentralizuojant ir gerinant pačių regionų tarpusavio bendravimą;

2.  pripažįsta, kad sanglaudos politika itin svarbi įgyvendinant Lisabonos darbotvarkės tikslus, ypač skyrus lėšų šiems tikslams siekti iš struktūrinių fondų, ir pabrėžia, kad skatinant naujoves vietos ir regionų lygmenims tenka svarbiausias vaidmuo, tai pažymima ir Septintojoje mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros pagrindų programoje bei Konkurencingumo ir naujovių pagrindų programoje, kadangi naujovių strategijos gali būti geriausiai įgyvendintos vietos ir regionų lygmenimis, įmonėms, ypač MVĮ, bendradarbiaujant su universitetais, mokslo ir technologijų centrais, ir kaip partnerę įtraukiant pilietinę visuomenę;

3.  atkreipia dėmesį į sunkumus, su kuriais susidūrė bendrovės, siekdamos rizikos kapitalo, ir pabrėžia mokesčių bei kitų su tuo susijusių iniciatyvų naudą;

4.  ragina atsakingus regioninio ir vietos lygmenų veikėjus sukurti palankias sąlygas ir skirti naujovių skatinimui svarbią vietą veiksmų programose ir nemažą struktūrinių fondų lėšų dalį numatyti investicijoms į žinias ir naujoves bei tolesnį mokymą, kurios be kitos teikiamos naudos dar padės didinti galimybes įsidarbinti, kurti darbo vietas, stabdyti protų nutekėjimą ir gyventojų mažėjimo tendencijas; taip pat ragina valstybes nares remti šias pastangas ir toliau investuoti viešąsias lėšas į aukštojo mokslo institucijas, siekiančias lavinti individualius gabumus;

5.  sutinka su Komisija, kad „grupių“ politika – svarbus valstybių narių naujovių politikos elementas, ir ragina veikėjus, ypač regioninius ir vietos lygio, skatinti grupių, taip pat naujovių ir technologijų centrų miestuose ir kaimo vietovėse, kūrimą, užtikrinant, kad būtų pasiekta pusiausvyra tarp skirtingų regionų;

6.  pabrėžia, kad ,šiuo požiūriu, svarbu sukurti valdymo struktūras, kurios sudarytų sąlygas įvairių veikėjų bendradarbiavimui grupėse gerinti, ir ragina grupes taip pat vystyti ir tarptautinę veiklą, ypač pasinaudojant Europos regionų patirtimi, kurie yra sukūrę nusistovėjusias tarptautines struktūras ir socialinius tinklus;

7.  pabrėžia, kad negalima palikti be dėmesio kaimo ir atokių vietovių; jos turi būti skatinamos ir joms turi būti padedama plėtoti ekologijos naujoves ir kaimo turizmą;

8.  atkreipia dėmesį sunkumus, su kuriais susiduria mažiau išsivystę regionai, norėdami pritraukti privataus sektoriaus investicinį kapitalą ir ragina valstybes nares bei vietos ir regioninius veikėjus veiksmingiau išnaudoti skolinimosi iš EIB galimybes ir skatinti bei stiprinti viešojo ir privataus sektoriaus partnerystę srityje, susijusioje su naujovių veikla, ypač atsižvelgiant į pažangiausią patirtį ir kad už išleistas viešąsias lėšas būtų gauta kiek galima daugiau naudos;

9.  mano, kad naujų pirmaujančių rinkų iniciatyvų, kurios būtų sutelktos naujoviškiems produktams bei paslaugoms kurti ir vadybai, turi būti imamasi tose srityse, kuriose vyrauja didelis paklausos potencialas, taip pat užtikrinama, kad mažiau išsivystę regionai nėra palikti nuošalyje;

10. pažymi, kad valstybės narės dar neišnaudojo visų pagalbos aplinkosaugos naujovių srityje galimybių, ir dar kartą pabrėžia, kad naujoviškos aplinkosaugos technologijos gali suteikti Europos Sąjungai akivaizdų konkurencinį pranašumą pasaulyje;

11. ragina atsakingus regioninio lygmens veikėjus eksperimentines ir dėl šios priežasties rizikingas priemones finansuoti iš struktūrinių fondų;

12. mano, kad būtina geriau remti naujovėms skatinti skirtas priemones rengiant informacines kampanijas, ir pabrėžia poreikį dalytis iš baigtų projektų gauta informacija; be to, rekomenduoja pasimokyti iš nesėkmingų projektų netinkamų procedūrų ir dėl panašių klaidų įspėti kitus ES regionus;

13. mano, kad ir regioniniu lygmeniu veikiantys Europos informacijos centrai padeda suteikti pilietinei visuomenei ir platesnei verslo bendruomenei skaidrią prieigą prie informacijos ir kad greitai perduodama tinkama informacija yra svarbiausias naujovių diegimo veiksnys, todėl tokie centrai gali tapti ypač vertingi stiprinant nacionalinį ir tarptautinį bendradarbiavimą;

14. mano, kad būtina imtis priemonių ES, regioniniu ir vietos lygmenimis siekiant, kad padidėtų mokslinės, inžinerinės arba techninės studijų pakraipos absolventų, ypač moterų, skaičius, taip pat, kad būtų dalyvaujama pirminiuose moksliniuose tyrimuose ir vykdant Septintojoje pagrindų programoje numatytą programą „Žmonės“, siūlant stipendijas, apdovanojimus ir kitas patrauklias sąlygas bei įgyvendinant vadovavimo projektus ir teikiant kitokią pagalbą skatinti, ypač moteris, steigti novatoriškas įmones;

15. mano, kad būtina kurti mokslinių tyrimų ir plėtros infrastruktūrą, nes ji būtina mokslininkų ir tyrėjų rengimo bei išlaikymo, ypač atokiuose regionuose, sąlyga, mano, kad, jei novatoriški produktai ir paslaugos taptų mokslo ir mokslinių tyrimų rezultatais, Septintosios pagrindų programos ir struktūrinių fondų finansinis indėlis, siekiant mokslinių tyrimų potencialą turinčiuose sanglaudos regionuose pagerinti mokslinių tyrimų infrastruktūrą, būtų veiksminga investicija;

16. atsižvelgdamas į dideles finansines ES investicijas, prašo Komisiją įvertinti rezultatus, gautus vertinant projektų ir veiklos kokybę, kiekybę ir finansinius aspektus, kad laikui bėgant būtų pagerintas būsimų priemonių veiksmingumas;

17. mano, kad ES būtina naujovių pajėgumų didinimo sąlyga yra nemokama arba nebrangi plačiajuostė prieiga, kuri leistų lengviau kurti žiniomis paremtą įmonę;

18. ragina Komisiją, valstybes nares, regionų ir vietos valdžios institucijas visuotinai užtikrinti informacinėmis ir komunikacijos technologijomis paremtą darbą ir taip bendrai palengvinti e. mokymąsi ir e. darbą;

19. dar kartą primena geriausios kokybės fizinės ir technologinės infrastruktūros finansavimo svarbą, nes taip būtų pritraukiamos investicijos ir palengvinamas darbo jėgos judėjimas.

PROCEDŪRA

Pavadinimas

Žinių taikymas praktikoje: įvairialypė ES naujovių strategija

Procedūros numeris

2006/2274(INI)

Atsakingas komitetas

ITRE

Nuomonę pateikė
  Paskelbimo plenariniame posėdyje data

REGI
29.11.2006

Glaudesnis bendradarbiavimas – pranešimo plenarinėje sesijoje data

Autorius (–ė)
  Paskyrimo data

Christa Prets
1.2.2007

Pakeistas nuomonės referentas

 

Svarstymas komitete

26.2.2007

 

 

 

 

Priėmimo data

20.3.2007

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

41

0

3

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Stavros Arnaoutakis, Elspeth Attwooll, Tiberiu Bărbuleţiu, Jean Marie Beaupuy, Rolf Berend, Jana Bobošíková, Antonio De Blasio, Vasile Dîncu, Gerardo Galeote, Iratxe García Pérez, Ambroise Guellec, Pedro Guerreiro, Gábor Harangozó, Marian Harkin, Mieczysław Edmund Janowski, Gisela Kallenbach, Tunne Kelam, Evgeni Kirilov, Miguel Angel Martínez Martínez, Yiannakis Matsis, Miroslav Mikolášik, Jan Olbrycht, Maria Petre, Markus Pieper, Wojciech Roszkowski, Elisabeth Schroedter, Stefan Sofianski, Grażyna Staniszewska, Kyriacos Triantaphyllides, Oldřich Vlasák, Vladimír Železný

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (–ę) pavaduojantis (–ys) narys (–iai)

Jan Březina, Brigitte Douay, Den Dover, Ljudmila Novak, Mirosław Mariusz Piotrowski, Zita Pleštinská, Christa Prets, Toomas Savi, Richard Seeber, László Surján, Károly Ferenc Szabó, Nikolaos Vakalis

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (–ę) pavaduojantis (–ys) narys (–iai) (178 straipsnio 2 dalis)

Věra Flasarová

Pastabos (pateikiamos tik viena kalba)


Teisės reikalų komiteto NUOMONĖ  (11.4.2007)

pateikta Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetui

dėl žinių taikymo praktiškai: įvairialypė Europos naujovių strategija

(2006/2274(INI))

Nuomonės referentas: Jaroslav Zvěřina

PASIŪLYMAI

Teisės reikalų komitetas ragina atsakingą Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

–    atsižvelgdamas į 2006 m. spalio 12 d. savo rezoliuciją dėl būsimos Europos patentų politikos(1),

A. kadangi bendrojoje rinkoje išlieka kliūčių, kurios tebevaržo prekių, paslaugų ir darbo jėgos judėjimą, neleisdamos Europos verslui pasiekti masto, kurio reikia norint gauti naudos iš investicijų į mokslinius tyrimus ir naujoves,

B.  kadangi naujoviškiems produktams ir paslaugoms reikalingi subrendę bei išprusę vartotojai ir juos priimti pasiruošusi rinka, ir kadangi vartotojų pasitikėjimas priklauso nuo tvirtos vartotojų apsaugos sistemos ir yra jos skatinamas,

C. kadangi tvirta, bet lanksti intelektinės nuosavybės teisių reguliavimo aplinka yra būtina išankstinė sąlyga kurti naujus produktus, paslaugas ir sprendimus bei pateikti juos į rinką,

D. kadangi nuspėjama patentų pripažinimo teisinė sistema ir veiksminga ginčų sprendimo tvarka yra pagrindinis elementas siekiant užtikrinti ir apsaugoti investicijas į naujus produktus ir paslaugas,

1.  džiaugiasi Komisijos vidaus rinkos peržiūros iniciatyva, pagal kurią sukuriamos išankstinės sąlygos geriau vertinti jos pagrindinius trūkumus ir nustatomos tolesnių veiksmų gairės, įskaitant priemones, skirtas reguliavimo sistemai gerinti ir administracinei naštai, su kuria susiduria Europos įmonės, mažinti; ypač atkreipia dėmesį į ardomąjį poveikį, kurį bendrajai rinkai daro skirtingi autorių teisių mokesčiai, taikomi elektroninei įrangai tam tikrose valstybėse narėse, ir teikia pirmenybę kliūčių, susijusių su Komisijos komunikatu dėl autorių teisių mokesčių, pašalinimui;

2.  džiaugiasi Komisijos iniciatyva užbaigti bendrą autoriaus teisių teisyno patikrinimą, siekiant užtikrinti, kad teisės aktai ir jų taikymas neatsiliktų nuo naujų produktų ir paslaugų plėtros, ypač turint mintyje skaitmeniniu būdu teikiamas paslaugas, kurioms turi būti taikoma speciali leidimų naudotis autorinių teisių saugoma medžiaga išdavimo sistema, ir šią iniciatyvą remia;

3.  skatina iniciatyvas, kuriomis siekiama gerinti bendrą Europos valdymo struktūrą, ir ypač Komisijos ketinimą metinėje pažangos ataskaitoje įvertinti valstybių narių reformas ir politiką atkreipiant dėmesį į naujovių sistemą, ir ragina Tarybą nuolat vertinti nacionalinės naujovių politikos poveikį konkurencingumui;

4.   džiaugiasi Komisijos pasiūlymu įkurti Europos technologijos institutą (ETI) kaip mokslo, švietimo ir verslo integruotos partnerystės rezultatą; tačiau pabrėžia, kad pasiūlymą riekia kruopščiai išnagrinėti, ypač atsižvelgiant į ETI teisinį statusą, valdymo struktūrą, finansavimo priemones ir intelektinės nuosavybės teisių valdymą;

5.  ragina Komisiją pasinaudoti konsultavimosi su visuomene dėl 2006 m. paskelbtos naujos patentų strategijos rezultatais;

6.  džiaugiasi Komisijos iniciatyva 2007 m. parengti išsamesnę intelektinės nuosavybės teisių strategiją, kuria būtų siekiama, inter alia, gerinti ir palengvinti naujoviškų idėjų plitimą;

7.  remia Komisijos tikslą parengti naują valstybės pagalbos moksliniams tyrimams, technologijų plėtrai ir naujovėms reguliavimo sistemą, kartu parengiant išsamias gaires, kuriose būtų nurodyta, kaip kurti ir vertinti moksliniams tyrimams ir technologijų plėtrai skirtas bendrai taikomas mokesčių lengvatas;

8.   ragina Komisiją nustatyti vienodas sąvokų (pvz., „atvirieji standartai“ ir „sąžiningos, pagrįstos ir nediskriminuojamos licencijos“) apibrėžtis ir skatinti taikyti standartus, kurie užtikrintų pagrįstą investicijų grąžą intelektinės nuosavybės savininkams, tačiau nesudarytų sąlygų dėl intelektinės nuosavybės standartų gauti netikėtai didelio pelno;

9.  ragina Komisiją imtis tolesnių veiksmų, skirtų konkursų ir viešųjų pirkimų, susijusių su ikikomercinėmis ir komercinėmis naujovėmis, vadovo platinimui ir naudojimui remti, ir pritaria tolesnėms iniciatyvoms, skirtoms atitinkamoms sutartis sudarančioms organizacijoms;

10. dar kartą ragina Komisiją atlikti išsamų poveikio, kurį mažoms ir vidutinėms įmonėms turėtų su intelektine nuosavybe susijęs bylinėjimasis, tyrimą.

PROCEDŪRA

Pavadinimas

Žinių taikymas praktiškai: įvairialypė Europos naujovių strategija

Procedūros numeris

2006/2274(INI)

Atsakingas komitetas

ITRE

Nuomonę pateikė
  Paskelbimo per plenarinį posėdį data

JURI
29.11.2006

Glaudesnis bendradarbiavimas – paskelbimo plenariniame posėdyje data

0.0.0000

Nuomonės referentas (–ė)
  Paskyrimo data

Jaroslav Zvěřina
29.1.2007

Pakeistas nuomonės referentas (–ė)

 

Svarstymas komitete

27.2.2007

20.3.2007

 

 

 

Priėmimo data

11.4.2007

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

21

2

0

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Carlo Casini, Marek Aleksander Czarnecki, Bert Doorn, Cristian Dumitrescu, Monica Frassoni, Giuseppe Gargani, Lidia Joanna Geringer de Oedenberg, Piia–Noora Kauppi, Klaus–Heiner Lehne, Katalin Lévai, Antonio López–Istúriz White, Hans–Peter Mayer, Manuel Medina Ortega, Hartmut Nassauer, Aloyzas Sakalas, Francesco Enrico Speroni, Gary Titley, Jaroslav Zvěřina, Tadeusz Zwiefka

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (–ę) pavaduojantis (–ys) narys (–iai)

Adeline Hazan, Kurt Lechner, Marie Panayotopoulos–Cassiotou, Michel Rocard, József Szájer, Jacques Toubon

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (–ę) pavaduojantis (–ys) narys (–iai) (178 straipsnio 2 dalis)

 

Pastabos (pateikiamos tik viena kalba)

...

(1)

Priimti tekstai, P6_TA(2006)0416.


PROCEDŪRA

Pavadinimas

Žinių taikymas praktikoje: įvairialypė ES naujovių strategija.

Procedūros numeris

2006/2274(INI)

Atsakingas komitetas
  Paskelbimo plenariniame posėdyje data

ITRE
29.11.2006

Nuomonę teikiantis (–ys) komitetas (–ai)
  Paskelbimo plenariniame posėdyje data

ECON
29.11.2006

EMPL
29.11.2006

IMCO
29.11.2006

REGI
29.11.2006

CULT
29.11.
2006

JURI
29.11.2006

 

 

 

 

Nuomonė nepareikšta
  Nutarimo data

EMPL
22.11.2006

CULT
9.10.2006

 

 

 

Glaudesnis bendradarbiavimas
  Paskelbimo plenariniame posėdyje data

 

 

 

 

 

Pranešėjas (–ai)
  Paskyrimo data

Adam Gierek
4.10.2006

 

Pakeistas (–i) pranešėjas (–ai)

 

 

Svarstymas komitete

28.11.2006

19.12.2006

30.1.2007

26.2.2007

12.4.2007

Priėmimo data

12.4.2007

Galutinio balsavimo rezultatai

+

0

34

0

0

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Jan Březina, Jerzy Buzek, Pilar del Castillo Vera, Jorgo Chatzimarkakis, Giles Chichester, Silvia Ciornei, Den Dover, Adam Gierek, Norbert Glante, David Hammerstein Mintz, Rebecca Harms, Mary Honeyball, Ján Hudacký, Romana Jordan Cizelj, Romano Maria La Russa, Pia Elda Locatelli, Angelika Niebler, Reino Paasilinna, Aldo Patriciello, Francisca Pleguezuelos Aguilar, Miloslav Ransdorf, Herbert Reul, Teresa Riera Madurell, Andres Tarand, Claude Turmes, Nikolaos Vakalis, Alejo Vidal–Quadras

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (–ę) pavaduojantis (–ys) narys (–iai)

Etelka Barsi–Pataky, Avril Doyle, Françoise Grossetête, Mieczysław Edmund Janowski, Vittorio Prodi

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (–ę) pavaduojantis (–ys) narys (–iai) (178 straipsnio 2 dalis)

Sharon Bowles, Manolis Mavrommatis

Pateikimo data

26.4.2007

Pastabos
(pateikiamos tik viena kalba)

 

Teisinė informacija - Privatumo politika