PRANEŠIMAS dėl Tarybos pamatinio sprendimo dėl valstybių narių keitimosi informacija iš nuosprendžių registro organizavimo ir turinio

9.5.2007 - (COM(2005)0690 – C6‑0052/2006 – 2005/0267(CNS)) - *

Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetas
Pranešėjas: Agustín Díaz de Mera García Consuegra

EUROPOS PARLAMENTO TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PROJEKTAS

dėl Komisijos pasiūlymo dėl Tarybos pamatinio sprendimo dėl valstybių narių keitimosi informacija iš nuosprendžių registro organizavimo ir turinio

(COM(2005)0690 – C6‑0052/2006 – 2005/0267(CNS))

(Konsultavimosi procedūra)

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą (COM(2005)0690)[1],

–   atsižvelgdamas į ES sutarties 31 straipsnį ir 34 straipsnio 2 dalies b pastraipą,

–   atsižvelgdamas į ES sutarties 39 straipsnio 1 dalį, pagal kurią Taryba kreipėsi į Parlamentą dėl konsultacijos (C6‑0052/2006),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 93 ir 51 straipsnius,

–   atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pranešimą (A6‑0170/2007),

1.  pritaria Komisijos pasiūlymui su pakeitimais;

2.  ragina Komisiją atitinkamai pakeisti savo pasiūlymą pagal EB sutarties 250 straipsnio 2 dalį;

3.  ragina Tarybą pranešti Parlamentui, jei ji ketina nukrypti nuo teksto, kuriam pritarė Parlamentas;

4.  ragina Tarybą dar kartą konsultuotis su Parlamentu, jei ji ketina iš esmės keisti Komisijos pasiūlymą;

5.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.

Komisijos siūlomas tekstas	Parlamento pakeitimai
Pakeitimas 1 8a konstatuojamoji dalis (nauja)
	(8a) Dėl fakto, kad vienam apkaltinamajam nuosprendžiui gali būti taikomos skirtingos teisinės sistemos, tarp valstybių narių plinta nepatikima informacija, o nuteistajam asmeniui kyla teisinis netikrumas. Siekiant išvengti tokios situacijos nuosprendį paskelbusi valstybė narė turėtų būti laikoma duomenų apie jos teritorijoje kitų valstybių narių piliečiams paskelbtus apkaltinamuosius nuosprendžius savininke. Atitinkamai nuteistojo asmens pilietybės valstybė narė, kuriai perduodami šie duomenys, turi užtikrinti, kad jie yra atnaujinami atsižvelgiant į visus pakeitimus ar išbraukimus, atliekamus nuosprendį paskelbusioje valstybėje narėje. Tik šitokiu būdu atnaujinami duomenys turėtų būti naudojami pilietybės valstybėje narėje ar tos valstybės perduodami kitai valstybei narei arba trečiajai šaliai.
Pakeitimas 2 10 konstatuojamoji dalis
(10) Pagal šį pamatinį sprendimą tvarkomi asmens duomenys saugomi remiantis pamatinio sprendimo XXX dėl asmens duomenų, tvarkomų įgyvendinant policijos ir teismų bendradarbiavimą baudžiamosiose bylose, apsaugos nuostatomis. Be to, šiame pamatiniame sprendime įtraukiamos 2005 m. lapkričio 21 d. sprendimo dėl keitimosi informacija iš nuosprendžių registro, kuris prašymą pateikusiai valstybei narei nustato apribojimus dėl informacijos, pateiktos atsakant į jos prašymą, naudojimo, nuostatos. Pasiūlymas šias nuostatas papildo, numatydamas taip pat ir konkrečias taisykles, taikomas valstybei narei, kurios piliečiui paskelbtas nuosprendis, persiunčiant nuosprendį paskelbusios valstybės narės iniciatyva jai perduotą informaciją apie baudžiamuosius nuosprendžius.	(10) Pagal šį pamatinį sprendimą tvarkomi asmens duomenys saugomi remiantis pamatinio sprendimo XXX dėl asmens duomenų, tvarkomų įgyvendinant policijos ir teismų bendradarbiavimą baudžiamosiose bylose, apsaugos nuostatomis ir ypač remiantis šio pamatinio sprendimo 9 straipsnyje nurodytais pagrindiniais duomenų apsaugos principais. Be to, šiame pamatiniame sprendime įtraukiamos 2005 m. lapkričio 21 d. sprendimo dėl keitimosi informacija iš nuosprendžių registro, kuris prašymą pateikusiai valstybei narei nustato apribojimus dėl informacijos, pateiktos atsakant į jos prašymą, naudojimo, nuostatos. Pasiūlymas šias nuostatas papildo, numatydamas taip pat ir konkrečias taisykles, taikomas valstybei narei, kurios piliečiui paskelbtas nuosprendis, persiunčiant nuosprendį paskelbusios valstybės narės iniciatyva jai perduotą informaciją apie baudžiamuosius nuosprendžius.
Pagrindimas
Pamatinis sprendimas dėl duomenų, tvarkomų įgyvendinant policijos ir teismų bendradarbiavimą baudžiamosiose bylose, apsaugos, kuris turėtų būti taikomas ir šiam teisės aktui kaip bendroji norma, vis dar rengiamas. Dėl šios priežasties reikia priminti, kad kaupiant, tvarkant ir perduodant duomenis pagal šį pamatinį sprendimą būtų paisoma pagrindinių duomenų apsaugos principų.
Pakeitimas 3 12a konstatuojamoji dalis (nauja)
	(12a) Pagerinus keitimąsi informacija apie baudžiamuosius nuosprendžius ir jos sklaidą gali būti labai sustiprintas policijos ir teismų bendradarbiavimas ES lygmeniu, bet šis bendradarbiavimas gali būti suvaržytas, jeigu greitai nebus patvirtintos vienodos pagrindinės procedūrinės garantijos, taikomos įtariamiesiems ir kaltinamiesiems baudžiamojo proceso metu ir galiojančios visose valstybėse narėse.
Pagrindimas
Taryba nuo 2004 m. vis dar nepatvirtino pamatinio sprendimo dėl procedūrinių garantijų, taikomų įtariamiesiems ir kaltinamiesiems baudžiamojo proceso metu, ir šis vėlavimas gali sustabdyti policijos ir teismų bendradarbiavimo pažangą, visų pirma gali kilti prieštara konstitucinėms priemonėms nacionaliniu lygmeniu.
Pakeitimas 4 1 straipsnio a punktas
a) apibrėžti išsamias taisykles, pagal kurias valstybė narė, kurioje paskelbiamas nuosprendis kitos valstybės narės piliečiui (toliau – nuosprendį paskelbusi valstybė narė), praneša apie nuosprendį valstybei narei, kurios piliečiui jis buvo paskelbtas (toliau – valstybė narė, kurios piliečiui paskelbtas nuosprendis);	a) apibrėžti išsamias taisykles, pagal kurias valstybė narė, kurioje paskelbiamas nuosprendis kitos valstybės narės piliečiui (toliau – nuosprendį paskelbusi valstybė narė), perduoda informaciją apie nuosprendį valstybei narei, kurios piliečiui jis buvo paskelbtas (toliau – valstybė narė, kurios piliečiui paskelbtas nuosprendis);
Pagrindimas
Pradiniame variante anglų kalba teigiama, kad valstybė narė „gali perduoti“ informaciją. Vis dėlto tai ne pasirinkimas, o prievolė.
Pakeitimas 5 2 straipsnio (a) punktas
a) „apkaltinamasis nuosprendis“ yra bet koks galutinis baudžiamojo ar administracinio teismo sprendimas, kurį galima apskųsti kompetentingam baudžiamosiose bylose teismui, nustatantis asmens kaltę dėl baudžiamosios veikos ar dėl veiklos, už kurią pagal nacionalinę teisę numatyta baudžiamoji atsakomybė ir kuri priskiriama teisės pažeidimams;	a) „apkaltinamasis nuosprendis“ yra bet koks galutinis teismo sprendimas, kuriuo baudžiamojo proceso metu remiantis nacionaline teise nustatoma asmens kaltė dėl baudžiamosios veikos.
Pakeitimas 6 3 straipsnio 1 dalis
1. Šiam pamatiniam sprendimui įgyvendinti kiekviena valstybė narė paskiria centrinę instituciją. Tačiau informacijai perduoti, kaip numatyta 4 straipsnyje, ir atsakymams į 6 bei 7 straipsniuose numatytus prašymus pateikti valstybės narės gali paskirti vieną ar kelias centrines institucijas.	1. Šiam pamatiniam sprendimui įgyvendinti kiekviena valstybė narė paskiria centrinę instituciją. Tačiau informacijai perduoti, kaip numatyta 4 straipsnyje, ir atsakymams į prašymus pateikti informaciją pagal 7 straipsnį valstybės narės gali paskirti vieną ar kelias centrines institucijas.
Pagrindimas
Atsakymų į prašymus dėl informacijos pateikimo tvarka nustatyta pasiūlymo 7 straipsnyje.
Pakeitimas 7 4 straipsnio 1 dalis
1. Kiekviena valstybė narė imasi reikiamų priemonių, kad jos teritorijoje paskelbtus baudžiamuosius nuosprendžius perduodant į nacionalinį nuosprendžių registrą visuose juose būtų įrašyta nuteisto asmens pilietybė, jei nuteistasis yra valstybės narės pilietis.	1. Kiekviena valstybė narė imasi reikiamų priemonių, kad jos teritorijoje paskelbtus ir į nuosprendžių registrą įtrauktus baudžiamuosius nuosprendžius perduodant į nacionalinį nuosprendžių registrą visuose juose būtų įrašyta nuteisto asmens pilietybė arba pilietybės, jei nuteistasis yra kitos valstybės narės pilietis.
Pagrindimas
Pirminiame straipsnyje kalbama apie prievolę perduoti detalią informaciją apie baudžiamuosius nuosprendžius, bet neminima, kad pirmiausia juos reikia įtraukti į nuosprendį paskelbusios valstybės nuosprendžių registrą. Reikėtų atsižvelgti į tai, kad nuteistasis asmuo gali turėti daugiau kaip vieną pilietybę.
Pakeitimas 8 4 straipsnio 2 dalies 2 pastraipa
Jei suinteresuotas asmuo yra kelių valstybių narių pilietis, informacija perduodama kiekvienai iš šių valstybių narių, įskaitant atvejį, kai nuteistas asmuo yra tos valstybės narės, kurioje jam buvo paskelbtas nuosprendis, pilietis.	Jei žinoma, kad suinteresuotas asmuo yra kelių valstybių narių pilietis, informacija perduodama kiekvienai iš šių valstybių narių, įskaitant atvejį, kai nuteistas asmuo yra tos valstybės narės, kurioje jam buvo paskelbtas nuosprendis, pilietis.
Pagrindimas
Kai kuriais atvejais gali būti nežinoma, jog nuteistasis turi dvigubą pilietybę.
Pakeitimas 9 4 straipsnio 3 dalis
3. Perduodant informaciją apie baudžiamuosius nuosprendžius taip pat nurodomas laikas, kurį pagal nacionalinius teisės aktus, nuosprendį paskelbusioje valstybėje narėje galiojančius tuo metu, kai informacija apie nuosprendį valstybei narei, kurios piliečiui jis buvo paskelbtas, yra perduodama, nuosprendį paskelbusios valstybės narės registre yra saugomas įrašas.	Išbraukta.
Pagrindimas
Tokios prievolės negalėtų įvykdyti tos valstybės narės, pagal kurių nacionalinius teisės aktus reikalaujama, kad norint, jog bausmė būtų laikoma atlikta, be kalėjime praleisto laikotarpio dar būtų įvykdyti tam tikri reikalavimai, pvz., sumokėta nuosprendžiu paskirta bauda.
Pakeitimas 10 4 straipsnio 4 dalis
4. Nuosprendį paskelbusios valstybės narės centrinė institucija valstybės narės, kurios piliečiui paskelbtas nuosprendis, centrinei institucijai nedelsdama praneša apie vėliau pagal nuosprendį paskelbusios valstybės narės nacionalinius teisės aktus priimtas priemones, kuriomis numatoma pakeisti ar išbraukti nuosprendžių registre esančią informaciją, įskaitant su informacijos saugojimo trukme susijusius pakeitimus.	4. Nuosprendį paskelbusios valstybės narės centrinė institucija valstybės narės, kurios piliečiui paskelbtas nuosprendis, centrinei institucijai nedelsdama praneša apie bet kuriuos nuosprendžių registre esančios informacijos pakeitimą arba vėlesnį išbraukimą.
Pagrindimas
Apie bet kokį informacijos, esančios nuosprendį paskelbusios valstybės nuosprendžių registre, atnaujinimą arba pakeitimą turi būti nedelsiant pranešta valstybei, kurios piliečiui paskelbtas nuosprendis, siekiant, kad informacija atitinkamame jos nuosprendžių registre būtų atnaujinta.
Pakeitimas 11 5 straipsnio 1 dalis
1. Valstybės narės, kurios piliečiui paskelbtas nuosprendis, centrinė institucija saugo visą pagal 4 straipsnį perduotą informaciją, kad galėtų ją persiųsti kitoms valstybėms narėms pagal 7 straipsnį.	1. Valstybės narės, kurios piliečiui paskelbtas nuosprendis, centrinė institucija saugo pagal 4 straipsnio 2 ir 4 dalis ir 11 straipsnį perduotą informaciją, kad galėtų ją persiųsti kitoms valstybėms narėms pagal 7 straipsnį.
Pagrindimas
Žodį „visa“ galima interpretuoti įvairiai, todėl kalbant apie informacijos turinį geriau būtų nurodyti 11 straipsnį. Be to, pakeitimu siekiama, kad keičiant nuosprendį paskelbusios valstybės duomenų kategorijas į valstybės, kurios piliečiui paskelbtas nuosprendis, kategorijas, nebūtų iškraipoma informacija.
Pakeitimas 12 5 straipsnio 3 dalis
3. Valstybė narė, kurios piliečiui paskelbtas nuosprendis, gali naudoti tik pagal 2 dalį atnaujintą informaciją. Įgyvendinant 2 dalyje numatytą įpareigojimą, kaltinamajam, vykstant nacionaliniam procesui, jokiu būdu neturi būti taikomos nepalankesnės negu nacionalinio teismo jam numatytos sąlygos.	3. Valstybė narė, kurios piliečiui paskelbtas nuosprendis, gali naudoti tik pagal 2 dalį atnaujintą informaciją.
Pagrindimas
Taisyklė, pateikiama sakinyje, kuris vėliau buvo išbrauktas, nesusijusi su pasiūlymo turiniu.
Pakeitimas 13 6 straipsnio 1 dalis
1. Jei yra pateiktas prašymas pateikti informaciją, esančią valstybės narės nacionaliniame nuosprendžių registre, centrinė institucija, laikydamasi nacionalinės teisės, kitos valstybės narės centrinei institucijai gali nusiųsti prašymą pateikti išrašus iš nuosprendžių registro ir su juo susijusią informaciją.	1. Jei vykstant baudžiamajam procesui prieš asmenį arba kitais su baudžiamuoju procesu nesusijusiais atvejais yra pateiktas prašymas pateikti informaciją, esančią valstybės narės nacionaliniame nuosprendžių registre, centrinė institucija, laikydamasi nacionalinės teisės, kitos valstybės narės centrinei institucijai gali nusiųsti prašymą pateikti išrašus iš nuosprendžių registro ir su juo susijusią informaciją
Pagrindimas
Reikia įtraukti abu pasiūlymo 7 straipsnyje numatytus atvejus.
Pakeitimas 14 6 straipsnio 1a dalis (nauja)
	1a. Jeigu valstybė narė prašo pateikti informaciją iš valstybės, kurios piliečiui paskelbtas nuosprendis, nuosprendžių registro su baudžiamuoju procesu nesusijusiais tikslais, ji turi patikslinti prašymo tikslą.
Pagrindimas
Šis pakeitimas suderinamas su pasiūlymo 9 straipsnio 2 dalies tekstu, ir juo siekiama patikslinti, kokiais konkrečiais atvejais atsižvelgiant į aplinkybes tokia informacija, norint ją naudoti su baudžiamuoju procesu nesusijusiais atvejais, gali būti perduodama pagal nuosprendį paskelbusios valstybės teisės aktus, ir kokiais – pagal valstybės, kurios piliečiui paskelbtas nuosprendis, teisės aktus.
Pakeitimas 15 6 straipsnio 2 dalis
2. Jei suinteresuotas asmuo prašo pateikti informaciją apie registre esančius jam paskelbtus nuosprendžius, valstybės narės, kurioje prašymas yra pateiktas, centrinė institucija, laikydamasi nacionalinės teisės, kitos valstybės narės centrinei institucijai gali nusiųsti prašymą pateikti išrašus iš nuosprendžių registro ir su juo susijusią informaciją, jei suinteresuotas asmuo yra ar buvo prašymą pateikusios valstybės narės arba valstybės narės, į kurią kreipiamasi su prašymu, pilietis arba gyventojas.	2. Jei suinteresuotas asmuo prašo pateikti informaciją apie registre esančius jam paskelbtus nuosprendžius, valstybės narės, kurioje prašymas yra pateiktas, centrinė institucija, laikydamasi nacionalinės teisės, kitos valstybės narės centrinei institucijai nusiunčia prašymą pateikti išrašus iš nuosprendžių registro ir su juo susijusią informaciją, jei suinteresuotas asmuo yra ar buvo prašymą pateikusios valstybės narės arba valstybės narės, į kurią kreipiamasi su prašymu, pilietis arba gyventojas.
Pagrindimas
Tais atvejais, kai suinteresuotas asmuo yra arba buvo kitos valstybės narės gyventojas, ir tai galima įrodyti, prašymas pateikti informaciją, su kuriuo jis kreipiasi į kitą valstybę, negali priklausyti nuo valstybės, kurioje pateiktas prašymas, valios.
Pakeitimas 16 7 straipsnio 1 dalies a punktas
a) nacionalinius apkaltinamuosius nuosprendžius;	a) nacionalinius apkaltinamuosius nuosprendžius, įtrauktus į nuosprendžių registrą;
Pagrindimas
Siekiama paaiškinti, kad tik į registrą įtraukti, t. y. kai dar neatlikta pagal nuosprendį paskirta bausmė, apkaltinamieji nuosprendžiai turi teisinių padarinių. Šis pakeitimas turėtų būti siejamas su tolesniu pakeitimu, kad nebūtų sukurta labai sudėtinga tvarka, pagal kurią galėtų būti apribotas keitimasis informacija.
Pakeitimas 17 7 straipsnio 1 dalies d punktas
d) jai perduotus trečiųjų šalių apkaltinamuosius nuosprendžius.	d) jai perduotus trečiųjų šalių apkaltinamuosius nuosprendžius, įtrauktus į nuosprendžių registrą.
Pagrindimas
Siekiama paaiškinti, kad tik į registrą įtraukti, t. y. kai dar neatlikta pagal nuosprendį paskirta bausmė, apkaltinamieji nuosprendžiai turi teisinių padarinių.
Pakeitimas 18 7 straipsnio 2 dalies 1 pastraipa
2. Jei valstybės narės, kurios piliečiui paskelbtas nuosprendis, centrinei institucijai prašymas pateikti informaciją iš nuosprendžių registro pagal 6 straipsnį siunčiamas ne baudžiamojo proceso tikslams, ši institucija atsakymą apie nacionalinius apkaltinamuosius nuosprendžius ir jai perduotus trečiųjų šalių paskelbtus apkaltinamuosius nuosprendžius pateikia laikydamasi nacionalinės teisės.	2. Jei valstybės narės, kurios piliečiui paskelbtas nuosprendis, centrinei institucijai prašymas pateikti informaciją iš nuosprendžių registro pagal 6 straipsnį siunčiamas ne baudžiamojo proceso tikslais, ši valstybė pateikia atsakymą apie nacionalinius apkaltinamuosius nuosprendžius ir jai perduotus trečiųjų šalių paskelbtus apkaltinamuosius nuosprendžius, įtrauktus į jos nuosprendžių registrus pagal nacionalinės teisės nuostatas.
Pagrindimas
Siekiama paaiškinti, kad tik į registrą įtraukti, t. y. kai dar neatlikta pagal nuosprendį paskirta bausmė, apkaltinamieji nuosprendžiai turi teisinių padarinių, taip pat siekiama paaiškinti, kokią informaciją galima perduoti.
Pakeitimas 19 7 straipsnio 2 dalies 2 pastraipa
Valstybės narės, kurios piliečiui paskelbtas nuosprendis, centrinė institucija nedelsdama patikrina, kreipdamasi į nuosprendį paskelbusios valstybės narės centrinę instituciją, ar ir kokia informacija apie jai perduotus pastarosios valstybės paskelbtus apkaltinamuosius nuosprendžius gali būti perduota prašymą pateikusios valstybės narės centrinei institucijai.	Valstybės narės, kurios piliečiui paskelbtas nuosprendis, centrinė institucija pateikia informaciją, gautą iš nuosprendį paskelbusios valstybės narės. Nuosprendį paskelbusios valstybės narės centrinė institucija, perduodama informaciją pagal 4 straipsnį, gali informuoti valstybę narę, kurios piliečiui paskelbtas nuosprendis, kad informacija apie anksčiau paskelbtus ir pastarajai perduotus nuosprendžius gali būti perduota kitos prašymą pateikusios valstybės narės centrinei institucijai tik tuo atveju, jei sutinka nuosprendį paskelbusi valstybė narė.
Pagrindimas
Iš principo turi būti leista perduoti informaciją valstybei narei, kuri nėra nei valstybė, kurios piliečiui paskelbtas nuosprendis, nei nuosprendį paskelbusi valstybė narė, išskyrus atvejus, kai dėl ypatingų priežasčių yra nurodyta priešingai. Konsultavimosi procedūra, pasiūlyta pradiniame šios pastraipos tekste, sulėtintų keitimąsi informacija.
Pakeitimas 20 7 straipsnio 2 dalies 3 pastraipa
Nuosprendį paskelbusios valstybės narės centrinė institucija atsakymą valstybės narės, kurios piliečiui paskelbtas nuosprendis, centrinei institucijai pateikia per tokį laiką, kuris užtikrina, jog pastaroji valstybė narė nepažeis 8 straipsnyje numatytų atsakymo terminų.	Tais atvejais, kai turi būti prašoma nuosprendį paskelbusios valstybės narės sutikimo, jos centrinė institucija atsakymą valstybės narės, kurios piliečiui paskelbtas nuosprendis, centrinei institucijai pateikia per tokį laiką, kuris užtikrina, jog pastaroji valstybė narė nepažeis 8 straipsnyje numatytų atsakymo terminų.
Pagrindimas
Suderinama su 18 pakeitimu.
Pakeitimas 21 7 straipsnio 4 dalis
4. Jei prašymas pateikti informaciją iš nuosprendžių registro perduodamas ne valstybės narės, kurios piliečiui paskelbtas nuosprendis, o kitos valstybės narės centrinei institucijai, valstybė narė, kurios piliečiui paskelbtas nuosprendis, perduoda prašymą pateikusios valstybės narės centrinei institucijai atitinkamą informaciją apie nacionalinius apkaltinamuosius nuosprendžius. Jei prašymas siunčiamas ne baudžiamojo proceso tikslams, institucija atsako į jį laikydamasi nacionalinės teisės.	4. Jei prašymas pateikti informaciją iš nuosprendžių registro perduodamas ne valstybės narės, kurios piliečiui paskelbtas nuosprendis, o kitos valstybės narės centrinei institucijai, valstybė narė, kuri gavo prašymą, perduoda prašymą pateikusios valstybės narės centrinei institucijai atitinkamą informaciją apie į jos nuosprendžių registrą įtrauktus apkaltinamuosius nuosprendžius. Jei prašymas siunčiamas ne baudžiamojo proceso tikslais, prašymą gavusios valstybės narės institucija atsako į jį laikydamasi nacionalinės teisės.
Pagrindimas
Siekiama paaiškinti, kad tik į registrą įtraukti, t. y. kai dar neatlikta pagal nuosprendį paskirta bausmė, apkaltinamieji nuosprendžiai turi teisinių padarinių, taip pat siekiama paaiškinti, kokią informaciją galima perduoti.
Pakeitimas 22 9 straipsnio -1 dalis (nauja)
	-1. Tvarkant asmens duomenis šio pagrindų sprendimo tikslais reikia laikytis tokių būtiniausių principų:
	a) duomenų tvarkymas turi būti leidžiamas pagal įstatymą, jis turi būti būtinas ir turi atitikti duomenų rinkimo ir (arba) tolesnio tvarkymo tikslus;
	b) duomenys turi būti renkami tik konkrečiais ir teisėtais tikslais ir toliau tvarkomi taip, kad atitiktų tokius tikslus;
	c) duomenys turi būti tikslūs ir atnaujinti;
	d) specialių kategorijų, susijusių su rasine arba etnine kilme, politinėmis pažiūromis, religiniais arba filosofiniais įsitikinimais, priklausomybe partijoms arba profesinėms sąjungoms, seksualine orientacija arba sveikata, duomenys turi būti tvarkomi tik tada, jeigu to būtinai reikia nagrinėjant konkrečią bylą ir laikantis atitinkamų apsaugos nuostatų.
Pakeitimas 23 9 straipsnio 1 dalis
1. Pagal 7 straipsnio 1 ir 4 dalis baudžiamojo proceso tikslams perduotus asmens duomenis prašymą pateikusi valstybė narė gali naudoti tik baudžiamojo proceso, kuriam buvo prašoma juos pateikti, tikslams, naudodama priede pateiktą formuliarą.	1. Pagal 7 straipsnio 1 ir 4 dalis baudžiamojo proceso tikslams perduotus asmens duomenis prašymą pateikusi valstybė narė gali naudoti, remdamasi -1 dalyje minimais principais, ir ypač tik baudžiamojo proceso, kuriam buvo prašoma juos pateikti, tikslams, naudodama priede pateiktą formuliarą.
Pakeitimas 24 9 straipsnio 2 dalis
2. Pagal 7 straipsnio 2 ir 4 dalis ne baudžiamojo proceso tikslams perduotus asmens duomenis prašymą pateikusi valstybė narė, laikydamasi nacionalinės teisės, gali naudoti tik tiems tikslams, kuriems buvo prašoma juos pateikti, ir nepažeidžia apribojimų, prašymą gavusios valstybės narės nurodytų formuliare.	2. Pagal 7 straipsnio 2 ir 4 dalis ne baudžiamojo proceso tikslams perduotus asmens duomenis prašymą pateikusi valstybė narė gali naudoti, laikydamasi nacionalinės teisės ir remdamasi -1 dalyje minimais principais, ir ypač tik tiems tikslams, kuriems buvo prašoma juos pateikti, ir nepažeidžia apribojimų, prašymą gavusios valstybės narės nurodytų formuliare.
Pakeitimas 25 9 straipsnio 3 dalis
3. Nepaisant 1 ir 2 dalies sąlygų, pagal 7 straipsnio 1, 2 ir 4 dalis perduotus asmens duomenis prašymą pateikusi valstybė narė gali naudoti siekdama užkirsti kelią iškilusiai tiesioginei ir didelei grėsmei visuomenės saugumui.	3. Nepaisant 1 ir 2 dalies sąlygų, pagal 7 straipsnio 1, 2 ir 4 dalis perduotus asmens duomenis prašymą pateikusi valstybė narė gali naudoti, jei toks naudojimas yra būtinas ir atitinka tikslą, kuriuo siekiama užkirsti kelią iškilusiai tiesioginei ir didelei grėsmei visuomenės saugumui. Tokiu atveju prašymą pateikusi valstybė narė pateikia prašymą gavusiai valstybei narei ex post pranešimą, kuriame išdėstoma, kad reikalingumo, proporcingumo, skubos ir grėsmės rimtumo sąlygos yra tenkinamos.
Pakeitimas 26 9 straipsnio 4 dalis
4. Valstybės narės imasi reikiamų priemonių, kad pagal 7 straipsnio 3 dalį trečiajai šaliai perduoti asmens duomenys būtų naudojami taikant tuos pačius apribojimus kaip ir valstybėms narėms pagal 7 straipsnio 1, 2 ir 3 dalis taikomi apribojimai.	4. Be to, valstybės narės imasi reikiamų priemonių, kad pagal 7 straipsnio 3 dalį trečiajai šaliai perduoti asmens duomenys būtų naudojami taikant tuos pačius apribojimus kaip ir valstybėms narėms pagal 7 straipsnio 1, 2 ir 3 dalis taikomi apribojimai.
Pakeitimas 27 9 straipsnio 5 dalis
5. Šis straipsnis netaikomas asmens duomenims, kuriuos pagal šį pamatinį sprendimą valstybė narė surenka savo pačios teritorijoje.	5. 1–4 dalys netaikomos asmens duomenims, kuriuos pagal šį pamatinį sprendimą valstybė narė surenka savo pačios teritorijoje.
Pakeitimas 28 9 straipsnio 5a dalis (nauja)
	5a. Visos valstybės narės turi užtikrinti, kad nacionalinės duomenų apsaugos institucijos būtų sistemingai informuojamos keitimąsi asmens duomenimis pagal šį pamatinį sprendimą ir ypač apie asmens duomenų naudojimą 9 straipsnio 3 dalyje numatytomis aplinkybėmis.
	Valstybių narių duomenų apsaugos institucijos turi kontroliuoti 1 dalyje minimu keitimusi duomenimis ir tuo tikslu bendradarbiauti tarpusavyje.
Pakeitimas 29 9a straipsnis (naujas)
	9a straipsnis Duomenų subjekto teisės
	1. Duomenų subjektas turi būti informuojamas apie tai, kad su juo susiję asmens duomenys yra tvarkomi; Šios informacijos teikimas turi būti atidėtas, kai tai būtina siekiant nesukliudyti tikslams, dėl kurių duomenys yra tvarkomi.
	2. Duomenų subjektas turi teisę per ilgai nevilkinant gauti informaciją apie jo tvarkomus duomenis jam suprantama kalba, taip pat ištaisyti ir, jei reikia, išbraukti duomenis, tvarkomus nesilaikant 9 straipsnio -1 dalyje minimų principų.
	3. Galima atsisakyti arba uždelsti pateikti 1 dalyje minimą informaciją, jei būtinai reikia: (a) užtikrinti saugumą ir viešąją tvarką; (b) užkirsti kelią nusikaltimui; (c) nekliudyti baudžiamųjų nusikaltimų tyrimui ir baudžiamajam persekiojimui; (d) apsaugoti trečiųjų šalių teises ir garantijas.
Pakeitimas 30 11 straipsnio 2 dalies a punktas
a) informacija apie asmenį, kurio atžvilgiu priimtas teismo sprendimas (pavardė, vardai, gimimo data, gimimo vieta, slapyvardis arba pravardė (jei yra), lytis, pilietybė, juridiniams asmenims – teisinis statusas, įmonės buveinė);	a) informacija apie asmenį, kurio atžvilgiu priimtas teismo sprendimas (pavardė, vardai, ankstesnis vardas, gimimo data, gimimo vieta ir šalis, slapyvardis arba pravardė (jei yra), lytis, pilietybė, juridiniams asmenims – teisinis statusas, įmonės buveinė);
Pagrindimas
Atsižvelgiant į daugelį pavyzdžių, kai keičiama vardas arba tapatybė, reikia įtraukti ankstesnį vardą.
Pakeitimas 31 11 straipsnio 2 dalies b punktas
b) informacija apie sprendimo formą (data ir vieta, jį priėmusios institucijos pavadinimas ir rūšis);	b) informacija apie sprendimo formą (data ir vieta, sprendimo numeris, jei jis žinomas, jį priėmusios institucijos pavadinimas ir rūšis);
Pagrindimas
Įtraukus teismo sprendimo numerį, jeigu jis žinomas, būtų lengviau nustatyti tapatybę.
Pakeitimas 32 11 straipsnio 2 dalies c punktas
c) informacija apie įvykį, kurio pagrindu priimtas sprendimas (data, vieta, pobūdis, nusikaltimo kvalifikavimas, taikomi baudžiamosios teisės aktai…);	c) informacija apie įvykį, kurio pagrindu priimtas sprendimas (data, pobūdis, nusikaltimo kvalifikavimas, taikomi baudžiamosios teisės aktai…);
Pagrindimas
Vieta, kurioje buvo įvykdytas nusikaltimas, nesvarbi apkaltinamojo nuosprendžio padarinių vykstant kitiems baudžiamiesiems procesams atžvilgiu. Kai kurios valstybės narės į nuosprendžių registre teikiamus duomenis neįtraukia nusikaltimo vietos.
Pakeitimas 33 11 straipsnio 6 dalis
6. 5 dalyje nurodyti techniniai suderinimai turi būti atlikti ne vėliau kaip per trejus metus nuo formato ir išsamių keitimosi informacija apie baudžiamuosius nuosprendžius kompiuteriniu būdu taisyklių priėmimo.	6. 5 dalyje nurodyti techniniai suderinimai turi būti atlikti ne vėliau kaip per vienus metus nuo formato ir išsamių keitimosi informacija apie baudžiamuosius nuosprendžius kompiuteriniu būdu taisyklių priėmimo.
Pakeitimas 34 14 straipsnio 5 dalis
5. Šis pamatinis sprendimas nedaro poveikio valstybių narių dvišalių ar daugiašalių susitarimų palankesnių nuostatų taikymui.	5. Šis pamatinis sprendimas nedaro poveikio valstybių narių dvišalių ar daugiašalių susitarimų arba konvencijų palankesnių nuostatų taikymui.
Pagrindimas
Suderinama su 17 pakeitimu.

• [1]  Dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje.

AIŠKINAMOJI DALIS

Bendrosios aplinkybės

Informacija, susijusi su apkaltinamųjų nuosprendžių kategorijomis, suėmimais, paieškos ir suėmimo orderiais, nuteistojo duomenys ir kita svarbi kriminalinė informacija registruojama ir saugoma nuosprendžių registruose pagal kiekvienos valstybės narės įstatymus. Pagrindinis nuosprendžių registrų sudarymo tikslas – pateikti visą asmens kriminalinę istoriją, kuri gali būti naudojama įvairiais tikslais, įskaitant įtariamųjų nustatymą, pagalbą atliekant kriminalinį tyrimą, taip pat padėti nustatyti, kokio griežtumo nuosprendį priimti baudžiamuosiuose procesuose, ir išsiaiškinti bei įvertinti, ar asmuo sąžiningas ir tinkamas. Registrai sudaromi, nes reikia įtraukti ir saugoti informaciją apie piliečių arba tam tikros valstybės teritorijoje gyvenančių asmenų apkaltinamuosius nuosprendžius. Principas, kad kiekviena valstybė narė centralizuotai kaupia informaciją apie savo piliečiams paskelbtus nuosprendžius, išliko nepakeistas (pilietybės principas).

Vis dėlto, atsižvelgiant į tai, kad dėl judumo Europos Sąjungos valstybėse randasi tam tikrų padarinių, vis daugiau piliečių nuteisiama ne jų pilietybės šalyse. Taigi pagrindinis klausimas – ką daryti su informacija apie nuosprendžius prieš asmenis, kurie nėra konkrečios valstybės piliečiai arba gyventojai, bet yra nuteisiami toje valstybėje narėje; kaip juos įregistruoti ir kaip bei kam vėliau apie tai pranešti. Šiuo metu Europos Sąjungoje nėra bendrų kriterijų, susijusių su užsienio nuosprendžių registrais (kadangi tai priklauso išskirtinei valstybių narių kompetencijai). Pirma, yra valstybių narių, kurios į nuosprendžių registrus neįtraukia užsienio nuosprendžių, paskelbtų jų piliečiams. Antra, valstybės, kurios daro minėtuosius įrašus, naudojasi skirtingais informacijos registravimo kriterijais. Taigi kiekvienoje valstybėje įregistruota skirtinga informacija apie nuosprendžius. Be to, atsižvelgiant į tai, kad registruojama skirtinga informacija, dabartinė keitimosi informacija tarp valstybių sistema nepatenkinama ir valstybės negali ja efektyviai bei tinkamai naudotis.

Neatsižvelgiant į tai, kad reikia besąlygiškai gerbti valstybių narių teisinių sistemų skirtumus, Europos jurisdikcijos ir visų jos mechanizmų nepriklausomumą, itin būtina sustiprinti Europos teisingumo erdvę, kad būtų užtikrintos visų ES piliečių pagrindinės laisvės ir teisės, taip pat kad visoje Sąjungoje būtų įtvirtintas bendras pasitikėjimas teisine valstybe. Siekiant šio tikslo reikėtų palengvinti teisėsaugos institucijų bendradarbiavimą, o pagrindinė šio bendradarbiavimo problema – keitimasis informacija.

Tikslas, kurio siekiama šiuo pasiūlymu – patobulinti komunikaciją ir pateikti teisingą ir išsamų atsakymą į valstybių narių prašymus pateikti informaciją apie nuosprendžius.

Atsižvelgiant į tai, reikia daugiau pastangų, kad Europos mastu būtų parengtos priemonės, kurios padėtų keistis informacija taikant vienodą kompiuterinę ir lengvai mašininiu būdu išverčiamą formą ir naudojant vadinamąjį standartinį Europos formatą.

Dabartinė teisės sistema

Šiuo metu informacija apie nuosprendžius valstybės narės keičiasi pagal 1959 m. Europos konvencijoje dėl savitarpio pagalbos baudžiamosiose bylose numatytą sistemą (Europos Tarybos konvencija, toliau – 1959 m. konvencija), konkrečiai pagal konvencijos 13 ir 22 straipsnius ir 1978 m. kovo 17 d. papildomo protokolo 4 straipsnį.

Taikomos šios nuostatos:

– išrašų iš nuosprendžių registro perdavimo susitariančioms šalims sąlygos (13 straipsnis) ir

– įpareigojimas kartą per metus viena kitai pranešti apie visus kitų susitariančiųjų valstybių narių piliečiams paskelbtus nuosprendžius (22 straipsnis).

Vis dėlto sistema, taikoma vadovaujantis 1959 m. konvencija, nepatenkinama. Įpareigojimas automatiškai perduoti informaciją apie susitariančiosios valstybės narės piliečiams paskelbtus nuosprendžius (22 straipsnis) kai kada neadekvatus arba jo visai nėra.

Norint gauti informacijos pateikus tarpusavio pagalbos prašymą, kaip numatyta 13 straipsnyje, reikia taikyti tokią sudėtingą procedūrą, kad daugeliu atvejų teisėsaugos institucijos atsisako prašyti bet kokios informacijos. Vadinasi, kitų valstybių narių piliečiai dažnai nuteisiami vadovaujantis nuosprendžiais, kurie paskelbiami šalyje, kurioje vyksta procesas, ir neatsižvelgiama į kitose valstybėse narėse paskelbtus nuosprendžius, ypač į valstybių narių, kurių piliečiai arba gyventojai yra nuteisiami, nuosprendžius.

Pasiūlymo turinys

2004 m. spalio 13 d. Komisija priėmė pirmąjį Tarybos pamatinio sprendimo dėl keitimosi informacija iš nuosprendžių registro pasiūlymą, kuriuo buvo siekiama per trumpą laikotarpį pagerinti 1959 m. konvencijos sistemos veikimą. Vis dėlto minėtas sprendimas sistemos nepakeičia iš esmės, jame tik pateikiamas pirmas dalinis pasiūlymas, kaip turėtų būti sprendžiami nesklandumai. Šiuo pasiūlymu siekiama iš esmės reformuoti sistemą, kad būtų užtikrinama, jog valstybė narė, kurios piliečiui paskelbtas nuosprendis, galėtų pateikti teisingą ir išsamų atsakymą į jai adresuotus prašymus.

Taip pat reikėtų atsižvelgti į Tarybos pamatinį sprendimą dėl Europos Sąjungos valstybių narių atsižvelgimo į ankstesnius nuosprendžius vykstant naujam baudžiamajam procesui. Teisingumo ir vidaus reikalų tarybos susitikimo, vykusio 2006 m. gruodžio 4 ir 5 d., metu buvo pasiektas bendras susitarimas dėl šios direktyvos taikymo. Vis dėlto ši direktyva nebus veiksminga, jeigu nebus parengtos priemonės, kurios padėtų lengviau keistis su nuosprendžiais susijusia informacija.

Automatinis informacijos apie nuosprendžius perdavimas

Pasiūlyme valstybės narės įpareigojamos reguliariai, t. y. nedelsiant arba kuo greičiau (ne tik kartą per metus) keistis informacija apie nuosprendžius arba apie paskesnius pakeitimus, dėl kurių nuosprendžių registruose esanti informacija pakistų arba būtų išbraukta iš jų. Be to, valstybė narė, kurios piliečiui paskelbtas nuosprendis, privalo kaupti ir atnaujinti perduotą informaciją (visuose registruose turi būti vienoda informacija apie tą patį asmenį ir tą patį nuosprendį). Vis dėlto šios taisyklės negali lemti, kad su asmeniu būtų elgiamasi ne taip palankiai, kaip būtų buvę elgtasi, jei jis būtų buvęs nuteistas savo šalies teisme.

Pavyzdžiui, jeigu pagal nacionalines taisykles, reglamentuojančias informacijos į nacionalinį nuosprendžių registrą įrašymą, įrašas apie nacionalinį nuosprendį išbraukiamas, valstybė narė, kurios piliečiui paskelbtas nuosprendis, jau negalės naudoti tokios informacijos vykstant nacionaliniams procesams; tačiau ji vis tiek galėtų perduoti tokią informaciją kitai valstybei narei, kuri jos paprašytų.

Siekiant užtikrinti, kad mainai vyktų veiksmingai ir teisingai, su nuosprendžiu susijusi informacija turi apimti nuteistojo pilietybę ir laiką, kurį nuosprendį paskelbusios valstybės narės registre saugomas įrašas.

Keitimasis informacija pateikus prašymą

Informacijos apie nacionalinius nuosprendžius gali prašyti valstybės narės centrinė institucija, taip pat asmuo gali prašyti informacijos apie su juo susijusius nacionalinius nuosprendžius (per valstybės narės centrinę instituciją) arba jos gali prašyti trečioji šalis (vadovaudamasi 1959 m. konvencijos 13 straipsniu). Siekiant palengvinti mainus, visi centrinės institucijos prašymai turi būti pateikiami naudojantis vadinamuoju standartiniu Europos formatu (išskyrus trečiąsias šalis).

Be to, siekiant paspartinti keitimąsi informacija, pasiūlyme dėl sprendimo nustatomi atsakymų į prašymus pateikimo terminai. Pasiūlyme nustatomas 10 darbo dienų laikotarpis, per kurį reikia atsakyti į valstybės narės prašymą. Pasiūlyme nustatoma, kad į asmens prašymą pateikti informaciją apie su juo susijusius nuosprendžius turi būti atsakyta per 20 darbo dienų. Trečiųjų šalių prašymai pateikiami vadovaujantis 1959 m. konvencija, kurioje nenustatomas joks ypatingas terminas.

Pasiūlyme skiriamos trys atsakymų į prašymą pateikti informaciją apie apkaltinamuosius nuosprendžius pateikimo procedūros:

1. kai prašymą pateikia valstybė narė valstybei narei, kurios piliečiui buvo paskelbtas nuosprendis:

– jeigu informacijos prašoma vykstant baudžiamajam procesui, valstybė narė, kurios piliečiui paskelbtas nuosprendis, turi perduoti visą informaciją apie visus nuosprendžius, įregistruotus jos archyvuose: apie nacionalinius nuosprendžius, apie kitoje valstybėje narėje paskelbtus nuosprendžius ir apie trečiosiose šalyse paskelbtus nuosprendžius.

– jeigu informacijos prašoma kitais nei baudžiamojo proceso tikslais, valstybė, kurios piliečiui paskelbtas nuosprendis, atsakymą apie nacionalinius nuosprendžius ir trečiųjų šalių paskelbtus nuosprendžius pateikia laikydamasi nacionalinės teisės. Vis dėlto tuo atveju, jeigu nuosprendžius paskelbė kitos valstybės narės, valstybė, kurios piliečiui paskelbtas nuosprendis, kreipdamasi į pirmiau minėtas valstybes nares, turi patikrinti, ar ir kokia gauta informacija gali būti perduota.

2. Jeigu prašymą pateikti informaciją valstybei narei, kurios piliečiui paskelbtas nuosprendis, pateikia trečioji šalis pagal 1959 m. konvencijos 13 strapsnį, informacija apie nacionalinius nuosprendžius perduodama pagal prašymą gavusios valstybės narės nacionalinius teisės aktus, kaip ir tuo atveju, jeigu nuosprendžius paskelbė trečiosios šalys. Vis dėlto kai informacija, kurią prašoma pateikti, apima kitos valstybės narės paskelbtus nuosprendžius, prašymą gavusi valstybė narė, kurios piliečiui paskelbtas nuosprendis, turi patikrinti, ar ir kokią informaciją galima perduoti.

3. Jeigu prašymą pateikti informaciją gauna ne valstybė narė, kurios piliečiui paskelbtas nuosprendis, o kita valstybė narė iš bet kurios kitos valstybės narės, prašymą gavusi valstybė perduoda su nacionaliniais nuosprendžiais susijusią informaciją. Jeigu prašymas pateikti informaciją susijęs su baudžiamaisiais veiksmais, prašymą gavusi valstybė atsako laikydamasi nacionalinės teisės.

Pranešėjo pastabos ir rekomendacijos

Pranešėjas džiaugiasi Komisijos pasiūlymu ir mano, kad pradėjus taikyti siūlomą sistemą įvyks teigiamų pokyčių priimant sprendimus teisingumo srityje.

Pranešėjas pateikia keletą pakeitimų, kuriais siekiama papildyti pasiūlymą ir patikslinti redakciją. Kai kurie pakeitimai pateikiami siekiant suderinti dabartinį pasiūlymą su pamatiniu sprendimu dėl Europos Sąjungos valstybių narių atsižvelgimo į nuosprendžius vykstant naujam baudžiamajam procesui.

Pasiūlymo tekstas turi būti aiškus ir tikslus, reikia vengti vartoti žodžių junginius, kuriais nusakoma galimybė, kad nebūtų manoma, jog informacijos perdavimas galėtų priklausyti nuo valstybių narių geros valios. Taip pat reikia, kad pasiūlyme visomis kalbomis vartojami teisiniai terminai visiškai atitiktų kiekvienoje valstybėje narėje vartojamus terminus.

Siekiant veiksmingesnio teisminio bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose, svarbu išlaikyti Komisijos pasiūlytą sistemą, pagal kurią:

1. Valstybė narė, kurios piliečiui paskelbtas nuosprendis, atsakinga už informacijos, susijusios su jos piliečiams paskelbtais nuosprendžiais, saugojimą.

2. Bet koks su nuosprendžiais susijusios informacijos keitimas arba jos išbraukimas nuosprendį paskelbusioje valstybėje narėje lemia, kad toks pats pakeitimas arba išbraukimas būtų padarytas nuosprendį paskelbusioje valstybėje narėje.

Reikia pabrėžti nuosprendžių pakeitimo arba išbraukimo tvarkos svarbą. Akivaizdu, kad yra dvi galimybės – keisti nuosprendžius ir juos išbraukti laikantis valstybės narės, kurios piliečiui paskelbtas nuosprendis, teisės aktų, arba tai daryti laikantis nuosprendį paskelbusios valstybės teisės aktų.

Taikant pirmąjį variantą, rezultatas būtų toks, kad nacionalinio teismo nuosprendis būtų žinomas arba nežinomas kitoms valstybėms narėms – tai priklausytų nuo nuteistojo pilietybės. Jeigu kuri nors valstybė narė paprašytų pateikti informaciją iš valstybės, kurios piliečiui paskelbtas nuosprendis, registro, ji nebūtinai gautų visą informaciją apie dominantį asmenį, bet tik tą, kurią valstybė, kurios piliečiui paskelbtas nuosprendis, saugo pagal savo teisės aktus.

Tikslingiau taikyti nuosprendį paskelbusios valstybės principą, nes, nors ir nebūtų užtikrinamas vienodas reglamentavimas dėl įrašų apie nuosprendžius saugojimo termino, būtų išvengta iškraipymų dėl su pilietybe susijusių priežasčių ir užtikrinta, kad nuosprendžių registruose saugoma visa informacija.

Taip pat reikia, kad sprendime nebūtų numatyta sąlygų, kurias valstybėms narėms būtų sunku įvykdyti, taigi būtų lėčiau keičiamasi informacija. Jeigu būtų atsižvelgta į kai kuriuos sprendimo projekte pateikiamus pasiūlymus, reikėtų sudaryti dalinius sąrašus ir registrus, dėl kurių, be abejonės, siūloma sistema būtų imta taikyti vėliau.

PROCEDŪRA

Pavadinimas	Valstybių narių keitimasis informacija iš nuosprendžių registro
Nuorodos	COM(2005)0690 - C6-0052/2006 - 2005/0267(CNS)
Konsultacijos su EP data	10.2.2006
Atsakingas komitetas        Paskelbimo plenariniame posėdyje data	LIBE 16.2.2006
Pranešėjas(-ai)        Paskyrimo data	Agustín Díaz de Mera García Consuegra 23.1.2006
Svarstymas komitete	12.7.2006		11.4.2007		8.5.2007
Priėmimo data	8.5.2007
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	41 0 2
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Alexander Alvaro, Mario Borghezio, Philip Bradbourn, Mihael Brejc, Kathalijne Maria Buitenweg, Michael Cashman, Carlos Coelho, Fausto Correia, Elly de Groen-Kouwenhoven, Panayiotis Demetriou, Agustín Díaz de Mera García Consuegra, Bárbara Dührkop Dührkop, Kinga Gál, Roland Gewalt, Lilli Gruber, Jeanine Hennis-Plasschaert, Lívia Járóka, Ewa Klamt, Wolfgang Kreissl-Dörfler, Barbara Kudrycka, Stavros Lambrinidis, Henrik Lax, Kartika Tamara Liotard, Sarah Ludford, Dan Mihalache, Claude Moraes, Javier Moreno Sánchez, Martine Roure, Inger Segelström, Károly Ferenc Szabó, Adina-Ioana Vălean, Ioannis Varvitsiotis, Manfred Weber
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)	Edit Bauer, Simon Busuttil, Ignasi Guardans Cambó, Jean Lambert, Katalin Lévai, Antonio Masip Hidalgo, Marianne Mikko, Hubert Pirker, Eva-Britt Svensson
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (178 straipsnio 2 dalis)	Tobias Pflüger