Procedūra : 2006/2227(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A6-0190/2007

Pateikti tekstai :

A6-0190/2007

Debatai :

PV 10/07/2007 - 20
CRE 10/07/2007 - 20

Balsavimas :

PV 12/07/2007 - 6.5
CRE 12/07/2007 - 6.5
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P6_TA(2007)0345

PRANEŠIMAS     
15.5.2007
PE 382.389v02-00 A6-0190/2007

dėl Europos Komisijos 2001 m. baltosios knygos dėl transporto politikos laikotarpio vidurio apžvalgos „Išlaikyti judėjimą Europoje. Tvarusis judumas mūsų kontinente“

(2006/2227(INI))

Transporto ir turizmo komitetas

Pranešėja: Etelka Barsi-Pataky

ERRATA/ADDENDA
PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS
 AIŠKINAMOJI DALIS
  PRAMONĖS, MOKSLINIŲ TYRIMŲ IR ENERGETIKOS KOMITETO NUOMONĖ
 PROCEDŪRA
 PROCEDŪRA

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

dėl Europos Komisijos 2001 m. baltosios knygos dėl transporto politikos laikotarpio vidurio apžvalgos „Išlaikyti judėjimą Europoje. Tvarusis judumas mūsų kontinente“

(2006/2227(INI))

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Tarybai ir Europos Parlamentui „Išlaikyti judėjimą Europoje. Tvarusis judumas mūsų kontinente“, kuriame pateikiama Europos Komisijos 2001 m. baltosios knygos dėl transporto politikos laikotarpio vidurio apžvalga (KOM(2006)0314),

–   atsižvelgdamas į Tarybai pirmininkavusios Suomijos priimtas Komisijos 2001 m. baltosios knygos dėl transporto politikos laikotarpio vidurio apžvalgos išvadas, kuriose atsispindi Transporto Ministrų taryboje 2006 m. spalio 12 d. vykusios diskusijos (Tarybos nr. 13847/06 TRANS 257),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Transporto ir turizmo komiteto pranešimą ir Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto nuomonę (A6‑0190/2007),

A. kadangi buvo paskelbtas Komisijos komunikatas Tarybai ir Europos Parlamentui . „Išlaikyti judėjimą Europoje. Tvarusis judumas mūsų kontinente“, kuriame pateikiama Europos Komisijos 2001 m. baltosios knygos dėl transporto politikos laikotarpio vidurio apžvalga (KOM(2006)0314), Europos Parlamentas teigiamai vertina tai, kad šis komunikatas grindžiamas naujausiu požiūriu bei atitinka Lisabonos tikslus siekiant tvarios Europos plėtros ir kad jis buvo paskelbtas po išsamių konsultacijų su suinteresuotomis šalimis,

B.  kadangi Europos Parlamentas pripažįsta pasiektus rezultatus kai kuriose Europos transporto politikos srityse ir pabrėžia, kad labai svarbu toliau dėti pastangas, pvz.:

–             kurti vieningą transporto paslaugų vidaus rinką sujungiant infrastruktūrų tinklus, vykdyti sąveiką skatinančią politiką, užtikrinti patekimą į šią rinką siekiant būtino sienų pralaidumo ir taikyti konkrečias priemones siekiant mažinti nepalankių geografinių sąlygų poveikį prie išorinių Europos Sąjungos sienų esančioms sritims ir šalims,

–  siekti didesnės piliečių sanglaudos vykdant transporto politiką ir kitomis priemonėmis,

–  taikyti priemones, kuriomis būtų siekiama sumažinti transporto sektoriaus neigiamus padarinius aplinkai,

–   atsižvelgiant į socialinę ir ekonominę svarbą nuolat tikrinti ir toliau plėtoti visų transporto rūšių (aviacijos, jūros, vidaus laivybos, geležinkelio ir kelių) saugumą,

–  siekti pagerinti paslaugų kokybę ir apsaugoti vartotojus visų transporto rūšių srityse siekiant tikslo sukurti vidaus rinką,

-  siekti užtikrinti pagrindines keleivių teises, ypač užtikrinant universaliųjų paslaugų teikimą bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis,

    – veiksmingai užtikrinti tinkamas darbo sąlygas,

C. kadangi Europos Parlamentas pabrėžia, kad įgyvendinant Europos transporto politiką reikės spręsti naujas problemas:

–  transporto paklausa didėja greičiau, negu buvo tikimasi, ir išaugo labiau negu BVP,

– siekiant užtikrinti Europos ekonomikos konkurencingumą reikia veiksmingesnės,  gerai veikiančios ir tvarios transporto sistemos, kurioje transportas būtų suvokiamas kaip Europos augimo ir konkurencingumo dalis,

–  kyla naujų Europos transporto sistemos integracijos problemų, susijusių su paskutiniu plėtros etapu,

 padidėjo šiltnamio efektą sukeliančių dujų poveikis klimato kaitai, ypač turint minty, kad šis sektorius prisideda prie klimato kaitos,

–  nuolat didėja energijos šaltinių, ypač transporto sektoriuje naudojamo iškastinio kuro, kainos,

–  labai išaugo naujovių ir naujų technologijų potencialas,

–  atsirado naujų užduočių, susijusių su globalizacija,

-  didėja transporto infrastruktūrų saugumo ir apsaugos nuo terorizmo svarba,

–  būtina spręsti pernelyg didelio transporto intensyvumo, aplinkos taršos ir socialinės atskirties problemas, kurias sukelia miesto transportas,

- padaugėjo problemų, susijusių su nusikalstamumu transporto srityje ir krovininių transporto priemonių bei jų krovinių organizuotomis vagystėmis,

didieji miestai patiria vis didesnių sunkumų suvienodindami krovinių ir keleivių transporto eismą,

D. kadangi transporto sektoriui tenka apie 7 proc. Europos Sąjungos BVP ir įplaukos iš transporto sektoriaus nuolat auga, pabrėžia, kad veiksmingas transportas yra svarbus ne tik ekonomikos augimui, bet ir yra būtinas siekiant, kad investicijos į turimas technologijas būtų komerciškai įgyvendinamos ir ekonomiškai tvarios; padididėjo transporto spūstys, dėl kurių ES prarandama apie 1 proc. BVP, be to, Europos Sąjungos transporto sektoriui tenka apie 5 proc. darbo vietų, t. y. daugiau nei 10 mln. darbuotojų dirba su transportu susijusiuose sektoriuose. Tokiomis sąlygomis laikotarpio vidurio apžvalga suteikia Europos Parlamentui galimybę aiškiau, konkrečiau ir sutelkiant dėmesį į uždavinius išdėstyti Europos transporto politikos tikslus siekiant tvaraus judumo,

1.  pabrėžia, kad būtina pragmatiškai ir bendradarbiavimo pagrindu susieti transporto ir kitas, pvz., energijos, aplinkos ir naujovių, nacionalinės ar Bendrijos politikos sritis; pabrėžia, kad šios politikos sritys taip pat turi apimti klimato apsaugos reikalavimus; mano, kad tik taikant integruotą požiūrį galima pasiekti teigiamų rezultatų mažinant mirtinų kelių eismo įvykių skaičių ir išmetamųjų dujų kiekį bei gerinant saugumą ir aplinkosaugą, kaip tai nustatė, pvz., CARS 21 darbo grupė; atkreipia dėmesį į tai, kad svarbu piliečiams kaip transporto naudotojams teikti tikslinę informaciją ir paskatinti juos elgtis atsakingiau; siūlo transporto politiką visiškai įtraukti į Lisabonos strategiją ir į ją atsižvelgti vertinimuose ir rekomendacijose, kurias valstybės narės kasmet pateikia nacionaliniuose planuose, siekdamos įvertinti ir palyginti pasiektą pažangą,

2.  visiškai pritaria tam, kad rengiant Bendrijos teisės aktus, laikantis geresnės teisėkūros ir subsidiarumo principų, reikėtų sutelkti dėmesį į tokias naujas sritis kaip miesto transportas, kuriose teisės aktai būtini, o politikos priemonių ES lygmeniu reikėtų imtis tik tais atvejais, kai jos duotų aiškios pridėtinės vertės sumažindamos per didelį biurokratizmą, atsirandantį dėl to, kad 27 valstybės narės priima teisės aktus ta pačia tema; tačiau tuo pat metu ragina Komisiją užtikrinti esamų Europos transporto teisės aktų įgyvendinimą ir laikymąsi; taip pat ragina Komisiją reguliariai stebėti nustatytiems tikslams pasiekti skirtų priemonių veiksmingumą ir prireikus atlikti pakeitimus;

3.  apgailestauja dėl sąlygų, kuriomis Taryba įgyvendina Europos Sąjungos transporto politiką, ir ragina skubiau priimti sprendimus teisėkūros procedūros metu ir skubiau bei labiau suderintai perkelti juos į nacionalinius teisės aktus; ragina Komisiją visomis išgalėmis siekti šio tikslo;

4.  pažymi, kad Europos transeuropiniams transporto projektams finansuoti skiriama ribotai Bendrijos lėšų, o tikrąją pridėtinę TEN–T programos vertę galima pasiekti tik sukūrus visą tinklą, pabrėžia, kad svarbu finansuoti infrastruktūras (ypač ten, kur susiduriama su didelėmis spūsčių problemomis), pasienio sritis ir transporto mazgus; mano, kad pažanga darant prioritetines investicijas yra lėtesnė negu buvo tikėtasi; pabrėžia, kad pagrindinius TEN–T, kuriuos prižiūri jų koordinatoriai, reikėtų nustatyti atsižvelgiant į jų įvykdomumą finansiniu požiūriu ir ypač atitinkamų valstybių narių bei jų regionų finansinį pasirengimą, o taip pat jų operatyvinio įvykdomumo lygį ir jų techninio planavimo pažangą, kad ketinimų deklaracijos būtų praktiškai numatomos planuojant investicijas siekiant jas įtraukti į atskirų valstybių narių finansų įstatymus; mano, kad šie projektai turėtų duoti akivaizdžios pridėtinės vertės visos Europos mastu įgyvendinus tikrą, sujungimu ir sąveika grindžiamą transeuropinį tinklą siekiant išvengti per didelės nacionalinių tinklų įvairovės;

5.  pabrėžia, kad dėl nuolatinio finansinio sąstingio infrastruktūros srityje kyla didelis pavojus Europos ekonominiam augimui; ragina Komisiją 2008 m. vyksiančio 7 metų biudžeto svarstymo metu atsižvelgiant į pranešimą dėl Europos Sąjungos nuosavų išteklių ateities teikti pasiūlymus dėl galimo naujų alternatyvių ir naujoviškų finansavimo būdų pratęsimo ir dėl papildomų išteklių transportui ir su juo susijusiems tyrimams; pabrėžia, kad pasiūlymai turi apimti ir investicijų į transportą šaltinių radimą ir ypač principu „naudotojas moka“ ir galimybe taikyti principą „teršėjas moka“ pagrįstą teisingą apmokestinimą su sąlyga, kad pajamos bus vėl investuojamos į transporto sektorių; mano, kad Komisija ir valstybės narės iš esmės kartu susidurs su ilgalaikiais finansiniais sunkumais, susijusiais su TEN–T kūrimu ir eksploatacija, ir kad būtina atsižvelgti, kad kūrimas truks mažiausiai du septynerių metų trukmės finansavimo laikotarpius, o naujų infrastruktūrų eksploatacijos laikotarpis bus ne trumpesnis kaip keletas dešimtmečių;

6.  teigiamai vertina tai, kad įsteigtas Garantijų fondas, tačiau viliasi, kad bus imtasi daugiau panašių iniciatyvų, ypač kai teikiant finansavimą viešoji ir privati partnerystė (VPP) - taikant tinkamą teisinę sistemą - galės atlikti svarbų vaidmenį, tačiau tik esant aiškiam įvykdomumui ekonominiu ir finansiniu požiūriu; pabrėžia, kad EIB vaidmenį vis dėlto būtina derinti su plataus masto Europos bankų ir finansų sistemos įtraukimu į infrastruktūros ir transporto sektoriaus projektus,

7.  pabrėžia, kad dėl geografinės Sąjungos plėtros labai padidėjo įvairovė, dėl kurios prieš imantis teisėkūros reikėtų atlikti nuodugnius poveikio tyrimus, kurie Europos Sąjungai turėtų pranešti apie galimą poveikį valstybėms narėms, ypač naujosioms; ragina institucijas ir valstybes nares visomis išgalėmis stengtis visiškai išnaudoti transporto plėtrai skirtas lėšas; mano, kad naudojant įvairiarūšį vežimą ir pažangiąsias transporto sistemas galima pasiekti kokybinės pažangos tais atvejais, kai trūksta pajėgumų ir infrastruktūros;

8.  pritaria minčiai, kad reikia rinktis geriau tikrovę atitinkančius būdus ir tinkamiausiai naudoti ribotus pajėgumus ir pabrėžia, kad svarbu veiksmingai ir naujoviškai panaudoti transporto rūšis, naudojamas atskirai ar kartu su kitomis rūšimis; pabrėžia, kad įvairiarūšio vežimo plėtra turėtų būti suderinta su transporto poveikio aplinkai mažinimu; pažymi, kad visos transporto rūšys turėtų plėtotis nepriklausomai pagal atitinkamas aplinkosaugos normas ir joms pačioms padengiant išlaidas, tuo būdu dėl padidėjusio visų rūšių transporto veiksmingumo gerėtų judumas; pabrėžia, kad įvairiarūšis vežimas suteikia galimybę tinkamiausiai ir tvariai naudoti išteklius valdant judumą transporto logistikoje ir derinant įvairias transporto rūšis. Tuo būdu būtų galima sumažinti eismą tuo pat metu padidinant visos sistemos pajėgumus;

9.  mano, kad greitas TEN–T tinklo įgyvendinimas yra pirmas būdas kurti sąlygas geresniam įvairiarūšiam vežimui; pažymi, kad įvairiose rinkose perkėlimas į kitas transporto rūšis yra būtinas siekiant sumažinti transporto poveikį aplinkai ir kad nuosaikus perkėlimas į kitas transporto rūšis gali sumažinti kelių perkrovimą; pabrėžia, kad reikėtų siekti pereiti prie labiau aplinką tausojančių transporto rūšių – geležinkelio, artimojo ir tolimojo susisiekimo autobusų, jūros ir vidaus laivybos, ir kad reikėtų atkreipti didesnį dėmesį į tas transporto rūšis, kurios dar vis per mažai naudojamos, turint minty, kad jų galimybės yra milžiniškos;

10. tęsdamas TEN-T projektų įgyvendinimą atkreipia dėmesį, kad įprastos priemonės jau beveik išnaudotos; todėl pabrėžia dideles pažangiųjų transporto sistemų, technologinių naujovių, investicijų į telematiką galimybes siekiant didinti eismo veiksmingumą, sumažinti spūstis ir pagerinti saugumą bei atitikimą aplinkosaugos reikalavimams; pabrėžia, kad reikia panaudoti pažangių transporto sistemų ir technologinių naujovių (SESAR, ERTMS, RIS, Galileo ir t. t.) privalumus; pabrėžia, kad pagrindinė Bendrijos ir pramonės įmonių užduotis – remti naujoviškų sprendimų rinką ir kurti tinkamą teisinę ir techninę aplinką, įskaitant lengvesnį naujųjų technologijų taikymą atliekant viešuosius pirkimus;

11. pabrėžia, kad naujų iššūkių atsiranda ir dėl logistikos, kuri yra pagrindinis Europos ekonomikos konkurencingumo elementas, globalizacijos; pabrėžia, kad vykdant Europos transporto politiką reikėtų integruoti logistiką į uostų plėtrą ir integraciją ir logistikos platformų plėtrą; pritaria tam, kad būtų sukurta krovinių gabenimo pagrindų strategija; ragina naudoti įvairiarūšę logistiką, Europos modulinę sistemą, infrastruktūrų ryšius ir pažangiosios informatikos sistemas; pritaria tam, kad būtų sukurta Europos krovinių transporto logistikos pagrindų strategija; mano, kad tokia strategija turi būti grindžiama sąlyga, jog logistika iš esmės turi priklausyti tik verslo veiklos sričiai ir todėl reguliavimas turėtų būti apribotas tik veiksmingam krovinių transporto sektoriui tinkamų verslo sąlygų kūrimu;

12. pabrėžia būtinybę, kad transporto, energetikos, aplinkos ir saugumo srityse tiesiogiai ir tarptautinėse organizacijose būtų bendradarbiaujama ir sudaromi ES susitarimai su trečiosiomis šalimis, ir tikisi iš esmės būti įtrauktas į šias derybas ir susitarimus;

13. pritaria ketinimams parengti ateinančių metų darbo dokumentą:

- pabrėžia, kad svarbu sukurti Europos jūrų politiką ir ypač integruotą jūrų transporto strategiją kartu su uostų politika, kurioms būtų taikomos Sutarties nuostatos,

- pabrėžia „jūros greitkelių“ projektų svarbą,

- pabrėžia, kad aviacijos srityje buvo tęsiami plėtros darbai, įskaitant prekybą taršos leidimais, ir teigiamai vertina pažangą, pasiektą vykdant SESAR programą,

- pažymi, kad bendra europinė oro uostų plėtros koncepcija yra būtina siekiant išvengti netinkamo lėšų paskirstymo,

- pritaria minčiai tęsti Marco Polo programą,

- pabrėžia, kad Galileo programa ir Europos traukinių eismo valdymo sistemos įdiegimas turėtų būti pagreitinti,

- teigiamai vertina pažangą, pasiektą įgyvendinant „eSafety“ ir RDIF projektus,

- teigiamai vertina pažangą, pasiektą įgyvendinant NAIADES projektą, ir ragina Komisiją ir valstybes nares teikti pasiūlymus dėl šiame veiksmų plane paskelbtų veiksmų įgyvendinimo ir teigiamai vertina pažangą, pasiektą įgyvendinant RIS projektą,

- tikisi, kad Komisija 2008 m. parengs visuotinai taikomą, skaidrų ir suprantamą visoms išorinėms išlaidoms įvertinti skirtą modelį, kuriuo remiantis ateityje būtų apskaičiuojami infrastruktūros mokesčiai. Kartu su šiuo modeliu turi būti pateikta visų transporto rūšių išorės išlaidų įsavinimo poveikio analizė ir laipsniško šio modelio pritaikymo visoms transporto rūšims strategija,

- ragina Komisiją dėti didesnes pastangas, kad būtų visiškai įgyvendinta Direktyva 2004/52/EB dėl elektroninių kelių rinkliavos sistemų sąveikumo Bendrijoje, ir prašo Komisijos iki 2007 m. pabaigos pateikti ataskaitą dėl šios direktyvos įgyvendinimo;

- ragina atlikti su pranešimu dėl Europos Sąjungos nuosavų išteklių ateities suderintą įgyvendinamumo tyrimą, kad galima būtų užtikrinti saugų ir ilgalaikį finansavimą,

- pabrėžia, kad įgyvendinant Septintąją pagrindų programą pirmenybė turėtų būti teikiama projektams ir programoms, susijusioms su pažangiosiomis transporto sistemomis ir logistika, įskaitant kelių saugumą, miesto transportą ir neteršiančių variklių technologijas,

- ragina, kad ES mastu būtu užtikrintas biokuro kokybės ir sąveikos standartų taikymas,

- pabrėžia, kad reikia nustatyti energijos efektyvumo gaires,

- pabrėžia Žaliosios knygos dėl miesto transporto svarbą ir tikisi, kad bus imtasi specialių priemonių, kurių pagalba keleivinis miesto transportas būtų paskirstomas skirtingoms transporto rūšims, plėtojamos transporto srautų valdymo sistemos ir kuriamos sąlygos, kurios paskatintų eismo dalyvius rinktis alternatyvias transporto rūšis,

- pabrėžia, kad svarbu, Transporto tarybai 2006 m. gruodžio 11 d. pasirašius Alpių konvencijos transporto protokolą, toliau imtis priemonių ir užtikrinti tvarų transportą kalnuotose ir tankiai gyvenamose srityse;

- siūlo, kad būtų pateikta Žalioji knyga dėl Europos turizmo ir kad būtų atliktas specialus teisės aktų, kurie daro aiškų poveikį turizmui Europoje, poveikio vertinimas,

14. kadangi suvienytos Europos transporto politika susidūrė ir dar vis susiduria su naujomis problemomis, pabrėžia, kad 2001 m. Baltosios knygos dėl transporto politikos laikotarpio vidurio apžvalgoje nenustatyta ilgalaikių tikslų ir nepateikta atsakymų dėl integruoto požiūrio į tolesnę Europos transporto politiką; todėl ragina Komisiją nedelsiant pradėti kurti gerai parengtą laikotarpiui po 2010 m. skirtą Europos transporto politiką , kuri galėtų tvariai priimti naujus iššūkius;

15. paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.


AIŠKINAMOJI DALIS

Pagrindinė informacija

Praėjus penkeriems metams po to, kai 2001 m. buvo paskelbta Baltoji knyga „2010 m. Europos transporto politika: laikas spręsti“, šis vidurio laikotarpio svarstymas suteikia galimybę apibendrinti ir nustatyti naujus būdus bei svarbiausius dalykus.

Pripažindama, kad Europos transporto teisės aktai padėjo pasiekti tam tikrų rezultatų pranešėja mano, kad siekiant pagrindinių Baltojoje knygoje nustatytų tikslų reikia dinamiškesnių teisės aktų. Taigi teigiamai vertinamas ateinančių metų darbo planas, kuriame nustatyti nauji bei aiškūs tikslai (Darbo knyga).

Pranešėjos nuomone, transporto politikos silpnybės – jos taikymas ir įgyvendinimas, nes tai dažnai labai atidėliojama. Atliekant Baltosios knygos laikotarpio vidurio svarstymą į šią problemą nebuvo pakankamai atsižvelgiama, todėl nepateikiama aiškių pasiūlymų, kaip ją spręsti. Tai rimtas laikotarpio vidurio svarstymo trūkumas.

2001 m. iškelti pagrindiniai tikslai dar galioja, tačiau dauguma iš jų buvo truputį pakeisti dėl pakitusių aplinkybių arba dėl to, kad nebuvo pasiekta pakankamai gerų rezultatų.

Laikotarpio vidurio svarstymo išvadose teisingai pastebima, kad transporto paslaugos neatskiriamos nuo ekonomikos ir visuomenės ir šioms labai svarbios. Šie tikslai skatina Sąjungos transporto politiką suvokti kaip labai svarbią Lisabonos darbotvarkės dalį ir dėl bendrų nurodymų – siekti geresnės teisėkūros, tvarios plėtros, lankstaus ir pragmatiško požiūrio – padeda patenkinti transporto poreikius.

Buvo atsižvelgta į aplinkybes, kurios keitėsi nuo 2001 m. Tarp šių aplinkybių paminėtina tarptautinė aplinka, globalizacija, paskutinis ir būsimas plėtros etapai, bendra vidaus rinkos plėtotė ir Europos ekonomikos konkurencingumas, dėl kurių būtina taikyti bendresnį ir lankstesnį požiūrį.

Pranešėja mano, kad neatnaujinus ir nepritaikius Europos transporto politikos taip, kad būtų atsižvelgiama į šias problemas, didėjanti transporto sistemos perkrova, su aplinka susijusios ir socialinės darnos problemos labai stabdys Europos ekonominį augimą ir klestėjimą.

Savo iniciatyva pateiktame pranešime pranešėja norėtų pabrėžti svarbiausius įvairių politikos sričių klausimus, kuriems Bendrija turėtų skirti daugiau dėmesio. Prašome Tarybos ir Komisijos pateikti aiškesnių atsakymų į šiuos klausimus ir pripažinti, kad jie yra naujųjų Europos transporto politikos problemų esmė.

Pagrindiniai pranešimo aspektai

1. Viena iš pagrindinių sėkmingo Europos transporto politikos vykdymo kliūčių yra nepakankamas transporto teisės aktų taikymas ir nevisiškas jų įgyvendinimas. Šią problemą išspręsti ir padėtį pakeisti galima tik sustiprinus bendradarbiavimą įvairiais lygmenimis.

Be to, į teisės aktus reikėtų įtraukti ir pragmatišką bei bendradarbiavimu pagrįstą transporto ir kitų politikos sričių, pvz., energetikos, aplinkos ir naujovių, susiejimą. Iniciatyvos susieti šias politikos sritis turėtų imtis Komisija.

2. Pranešėja visiškai pritaria tikslui siekti geresnės teisėkūros ir nuostatai, kad rengiant Europos teisės aktus pagrindinį dėmesį reikėtų skirti toms sritims, kuriose tie teisės aktai yra būtini, o politikos priemonių ES lygmeniu reikėtų imtis tik tais atvejais, kai jos duotų aiškios pridėtinės vertės. Raginame Komisiją aktyviau veikti siekiant užtikrinti, kad esami Europos transporto teisės aktai būtų taikomi ir įgyvendinami.

3-4. Kalbant apie finansavimą, Europai reikia kūrybiškesnių ir drąsesnių sprendimų, kurie padėtų rasti skirtingų būdų, kaip spręsti su įvairiomis transporto rūšimis susijusius klausimus. Esama bendro investicijų į infrastruktūrą ir politinės paramos įgyvendinant pagrindinius europinius projektus trūkumo. Transporto paklausa didėja greičiau, negu buvo tikėtasi. Dėl nuolatinio sąstingio Europos ekonomikai kyla realus pavojus. Europai reikia transporto koridorių, kuriuose būtų užtikrinamos suderintos kainos, sąveika ir naudojimo taisyklės, į kuriuos investicijų nebūtų galima atidėlioti.

Taigi pranešėja mano, kad Europos institucijos vėliausiai 2008 m. vyksiančio finansinės perspektyvos persvarstymo metu turėtų rasti tinkamą sprendimą. Reikia kuo greičiau pradėti rengtis įgyvendinti šią užduotį, pirmiausia ieškant naujų alternatyvių ir naujoviškų finansavimo būdų.

Reikia pripažinti, kad priėmus vadinamąją Eurovinjetės direktyvą buvo pasiekta gerų rezultatų, todėl iš mokesčių gaunamos pajamos turėtų būti naudojamos transporto reikmėms. Europos Parlamentas laukia Komisijos tyrimo dėl išorės išlaidų įsavinimo rezultatų.

5. Pranešėja mano, kad reikėtų atsižvelgti į galimybes ir užduotis, kurių dėl 2004 ir 2007 m. Europos susivienijimo randasi įgyvendinant transporto politiką.

Dėl paskutinio plėtros etapo Sąjunga tapo daug įvairesnė. Rengiant Bendrijos teisės aktus ir pavienes politikos priemones reikėtų atsižvelgti į skirtingus valstybių narių poreikius ir būtinybę remtis nuodugniais tyrimais, parodančiais galimą poveikį kiekvienai valstybei narei ir, jeigu būtina, atskirai naujosioms valstybėms narėms. Naudojant įvairiarūšį vežimą ir pažangiąsias transporto sistemas reikėtų pasiekti kokybinę pažangą ir, jei įmanoma, atlikti pažangos šuolį. Įvairiarūšis vežimas gali padėti užtikrinti tinkamiausią visų transporto rūšių naudojimą ir darnią jų plėtrą. Šiais atvejais negalima išvengti Bendrijos bendro finansavimo.

Labai svarbu, kad institucijos ir valstybės narės dėtų visas pastangas siekdamos visiškai išnaudoti iš Sanglaudos fondo transportui skiriamas lėšas ir remtų su transportu susijusias investicijas į aplinką, kurios daromos iš aplinkai skiriamų Sanglaudos fondų lėšų;

Taip pat svarbu, kad naujųjų valstybių narių valstybės įmonės nagrinėtų finansinius įnašus, kurie nėra laikomi valstybės pagalba.

6. Ateityje įgyvendinant transporto politiką reikės užtikrinti, kad kiekvienos transporto rūšies pajėgumai būtų naudojami geriausiai siekiant įgyvendinti netaršios ir veiksmingos transporto sistemos tikslą.

Pranešėja norėtų pabrėžti, kad vykdant modalinį perėjimą pagal Marco Polo programą ir kitus ankstesnius teisės aktus buvo pasiekta teigiamų rezultatų. Vis dėlto modalinis perėjimas nėra vienintelis sprendimo būdas, todėl iš jo nereikėtų tikėtis daugiau, negu galima pasiekti. Pranešėja pritaria lankstesniems ir konkurencingesniems sprendimo būdams, kai transporto sistemoje pasinaudojama geriausiomis kiekvienos transporto rūšies savybėmis, o šių transporto rūšių naudojimas kartu duoda naudos visai sistemai.

7. Pranešėja pabrėžia pažangių transporto sistemų svarbą ir tam pritaria. Siekiant, kad transportas būtų saugesnis ir padėtų labiau tausoti aplinką, reikia padidinti technologijos potencialą. Svarbu, kad neskatinant pernelyg didelių vilčių ITS būtų įtraukta į Europos transporto politiką.

Šiuo požiūriu svarbiausias klausimas – kaip sukurti ir pritaikyti rinką prie šių naujoviškų sprendimo būdų. Siekdama išspręsti šį klausimą, Bendrija turi glaudžiai bendradarbiauti su pramonės įmonėmis. Pranešėja teigiamai vertina Žaliąją knygą dėl Galileo programos taikymo, tačiau reikia didesnės pažangos siekiant, kad ITS taptų kasdienio transporto sistemos valdymo, ypač logistikos ir saugumo valdymo (SESAR, ERTMS, RIS ir t. t.) dalimi.

8-9. Pranešėja pritaria tam, kad Europai būtina į transporto politiką įtraukti logistinį mastymą. Nors logistika pirmiausia yra su verslu susijusi veikla, Bendrija turi sukurti tinkamas pagrindines sąlygas.

Globalus transporto sektoriaus aspektas turi būti labiau įtrauktas į Bendrijos transporto politiką ir reikia plėsti ryšius su trečiosiomis šalimis ir organizacijomis. Galileo dabar įgavo pasaulinį mastą, o aviacijos ir jūrų transporto srityse gausu sėkmingos veiklos atvejų, kurie neatsiejami nuo globalių aplinkybių (TJO ir TDO susitarimai, išmetamų teršalų taisyklės, ES ir JAV aviacijos susitarimai).

10. Teigiamai vertinama ateinančių metų darbo knyga, kurioje nurodomi būsimi veiksmai. Reikėtų laikytis šių terminų, tačiau pabrėžtini kai kurie pranešime minimi klausimai. Be subsidiarumo principo taikymo didėja būtinybė pateikti pažangios patirties miesto transporto srityje pavyzdžių. Pritariame šiam reikalavimui. Pranešėja norėtų atkreipti dėmesį į tai, kad į laikotarpio vidurio peržiūrą neįtrauktos kai kurios transporto rūšys, pvz., autobusai, motociklai ir dviračiai, ir tai turėtų būti ištaisyta.


PRAMONĖS, MOKSLINIŲ TYRIMŲ IR ENERGETIKOS KOMITETO NUOMONĖ (28.2.2007)

pateikta Transporto ir turizmo komitetui

„Išlaikyti judėjimą Europoje. Tvarusis judumas mūsų kontinente“

(2006/2227(INI))

Nuomonės referentas: Satu Hassi

PASIŪLYMAI

Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetas ragina atsakingą Transporto ir turizmo komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  pritaria Komisijos komunikatui Europos Parlamentui ir Tarybai „Išlaikyti judėjimą Europoje. Tvarusis judumas mūsų kontinente“, kuriame apžvelgiama 2001 m. baltoji knyga dėl transporto politikos ir siekiama padaryti transporto politiką tvaresnę ekonomikos, aplinkos apsaugos ir socialiniu požiūriais;

2.  pabrėžia, kad Europos transporto politika svarbi atnaujintos Lisabonos strategijos ir persvarstytos darnaus vystymosi strategijos dalis, ir džiaugiasi Transporto Ministrų Tarybos neseniai pateiktu pasiūlymu, kurį pateikti paragino pirmininkaujanti Vokietija, sustiprinti transporto politikos vaidmenį priimant būsimo Europos Tarybos pavasario susitikimo išvadas;

3.  pakartoja, kad būtina labai sumažinti vienai transporto priemonei ir visam transporto sektoriui tenkantį CO2 išmetimą;

4.  pataria vadinamąjį vengimo metodą, taikytą krovinių gabenimo sektoriuje, toliau taikyti keleivių transportui;

5.  ragina Komisiją aiškiai apibrėžti įvairiarūšio vežimo sąvoką ir dėti daugiau pastangų siekiant pereiti prie saugesnio, ekonomiškesnio ir aplinką tausojančio transporto rūšių, pvz., geležinkelių ir vandens transporto;

6.  ragina Komisiją pateikti pasiūlymų dėl veiksmingų kabotažo įstatymų, susijusių su transporto rinkos atvėrimu siekiant padidinti transporto efektyvumą, kuris savo ruožtu sumažintų teršalų išmetimą ir transporto spūstis;

7.  ragina Komisiją pirmenybę teikti mažesniam TEN-T projektų, kurių tikslas – ilgalaikis tvarumas, ES plėtra ir tarpvalstybinė sąveika, skaičiui;

8.  ragina Komisiją įgyvendinant Septintąją pagrindų programą teikti pirmenybę projektams ir programoms, susijusiems su pažangiomis transporto ir logistikos sistemomis, įskaitant eismo saugumą, miesto transportą ir alternatyvų kurą, kartu raginant valstybes nares ir kitas suinteresuotas šalis skirti šioms sritims didžiausią dėmesį;

9.  pabrėžia, kad investicijos į infrastruktūrą ir tinkamas ES valstybių narių transporto išteklių naudojimas turėtų būti pripažinti ES transporto politikos prioritetais;

10.  pabrėžia, kad svarbu palaipsniui internalizuoti visas su transporto tarifais susijusias išorės išlaidas, pradėti taikyti vadinamąjį „teršėjas moka“ principą ir skatinti sąžiningą konkurenciją, ypač kelių ir oro transporto srityse; kartu ragina Komisiją iki 2007 m. pabaigos sukurti metodą, pagal kurį būtų internalizuotos išorės išlaidos, o vėliau siūlyti naują direktyvą dėl sunkiasvorių krovinių transporto priemonių apmokestinimo už naudojimąsi tam tikra infrastruktūra (angl. Eurovignette 3), kurioje būtų nustatyti mažiausi rinkliavos dydžiai visam ES kelių tinklui;

11.  ragina Komisiją ir valstybes nares kruopščiai apsvarstyti tolesnius veiksmus, kurių bus imamasi taikant kelių eismo mokesčius, pagrįstus CO2 išmetimu; pabrėžia, kad pajamos iš kelių mokesčio turėtų būti vėl investuojamos į naujausią infrastruktūrą ir kad būtina kruopščiai įvertinti visas ekonomines pasekmes, susijusias su išorės išlaidų įtraukimu į transporto kainas;

12.  ragina Komisiją, Transporto tarybai 2006 m. gruodžio 11 d. pasirašius Alpių konvencijos transporto protokolą, toliau imtis priemonių ir užtikrinti tvarų transportą kalnuotose ir tankiai gyvenamose srityse;

13.  pažymi, kad transporto sektoriaus išmetamo CO2 kiekis didėja daug greičiau nei bet kurio kito sektoriaus ir tai didina bendrą kitų sektorių jau sumažinto išmetamo CO2 kiekį; turėdamas tai mintyje, mano, kad būtina nustatyti privalomą išmetamo CO2 apribojimą naujoms transporto priemonėms ir griežtus tikslus, susijusius su viso automobilių transporto išmetamu CO2, galbūt parengiant atskirą prekybos individualiomis išmetamo CO2 teršalų kvotomis sistemą (angl. CO2 Personal Emissions Trading Scheme), taikytiną kelių transportui;

14.  atkreipia dėmesį į tai, kad biokuras gali atlikti svarbų vaidmenį mažinant transporto sektoriaus išmetamo CO2 kiekį; ragina Komisiją parengti biokuro kokybės ir suderinamumo standartus ES mastu;

15.  ragina pradėti taikyti vadinamąsias transporto etiketes, kuriose būtų nurodoma visų transporto priemonių CO2 išmetimas vienam kilometrui;

16.  pabrėžia, kad taikant Europos modulinę sistemą ne tik sumažėja išmetamų teršalų, bet ir pagerėja logistikos operacijų efektyvumas, nes sumažėja eismo spūsčių, ir padidėja eismo saugumas, nes keliuose sumažėja transporto priemonių skaičius;

17.  ragina valstybes nares skatinti rinktis tausiojo nedidelių atstumų transporto ir miesto transporto alternatyvas, pavyzdžiui, įveikti nedidelius atstumus pėsčiomis, dviračiu, viešojo transporto priemonėmis arba kolektyviai naudojantis automobiliais, taip pat imtis priemonių, kad būtų skiriamas mokestis už CO2 išmetimą;

18.  ragina Komisiją toliau dėti pastangas ir mažinti aviacijos poveikį klimatui, taip pat pradėti taikyti žibalo mokestį bei PVM ES lėktuvų bilietams; pakartoja, kad taikant bet kokią išmetamųjų teršalų sistemą, susijusią su aviacija, turi būti visiškai atsižvelgiama į aviacijos poveikį klimatui ir organizuojant aukcionus būtų užkertamas kelias galimam netikėtai dideliam pelnui;

19.  ragina Komisiją įtraukti energijos taupymą (valdant greitį) ir klimato apsaugą (intensyviai bendradarbiaujant su meteorologijos tarnybomis) į oro eismo valdymą ir ypač į naujos kartos oro eismo valdymo (angl. SESAR) projektą;

20.  ragina Komisiją ir valstybes nares imtis papildomų priemonių ir pagerinti teisės sistemą siekiant skatinti geresnes krovinių ir keleivių vežimo geležinkeliais, taip pat jūrų ir vidaus vandens kelių transportu, paslaugas.


PROCEDŪRA

Pavadinimas

Išlaikyti judėjimą Europoje. Tvarusis judumas mūsų kontinente

Procedūros numeris

2006/2227(INI)

Atsakingas komitetas

TRAN

Nuomonę pateikė:
  Paskelbimo plenariniame posėdyje data

ITRE
28.9.2006

Glaudesnis bendradarbiavimas Paskelbimo plenariniame posėdyje data

 

Nuomonės referentas (-ė)
  Paskyrimo data

Satu Hassi
4.10.2006

Pakeistas nuomonės referentas

 

Svarstymas komitete

22.1.2007

27.2.2007

 

 

 

Priėmimo data

27.2.2007

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

21

1

14

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Jan Březina, Pilar del Castillo Vera, Jorgo Chatzimarkakis, Den Dover, Lena Ek, Adam Gierek, Norbert Glante, András Gyürk, Fiona Hall, David Hammerstein Mintz, Erna Hennicot-Schoepges, Ján Hudacký, Werner Langen, Eugenijus Maldeikis, Eluned Morgan, Reino Paasilinna, Atanas Paparizov, Vladimír Remek, Herbert Reul, Teresa Riera Madurell, Paul Rübig, Andres Tarand, Britta Thomsen, Patrizia Toia, Claude Turmes, Nikolaos Vakalis, Alejo Vidal-Quadras

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

Alexander Alvaro, Etelka Barsi-Pataky, Danutė Budreikaitė, Philip Dimitrov Dimitrov, Robert Goebbels, Satu Hassi, Gunnar Hökmark, Lambert van Nistelrooij, Esko Seppänen

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (178 straipsnio 2 dalis)

 

Pastabos (pateikiamos tik viena kalba)

 


PROCEDŪRA

Pavadinimas

Išlaikyti judėjimą Europoje. Tvarusis judumas mūsų kontinente

Procedūros numeris

2006/2227(INI)

Atsakingas komitetas
  Paskelbimo per plenarinį posėdį data

TRAN
28.9.2006

Nuomonę teikiantis (-ys) komitetas (-ai)
  Paskelbimo plenariniame posėdyje data

ITRE
28.9.2007

ENVI
28.9.2007.

EMPL
28.9.2007

ECON
28.9.2007

BUDG
28.9.2007

Nuomonė (-s) nepareikšta (-os)

  Sprendimo priėmimo data

ENVI
3.10.2006

EMPL
10.7.2006

ECON
24.10.2006

BUDG
26.2.2007

 

Glaudesnis bendradarbiavimas
  Paskelbimo plenariniame posėdyje data

 

 

 

 

 

Pranešėjas (-ai)
  Paskyrimo data

Etelka Barsi Pataky

5.9.2006

 

Pakeistas (-i) pranešėjas (-ai)

 

 

Svarstymas komitete

22.11.2006

24.1.2007

27.3.2007

 

 

Priėmimo data

8.5.2007

Galutinio balsavimo rezultatai

+

-

0

31

4

0

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Inés Ayala Sender, Etelka Barsi-Pataky, Jean-Louis Bourlanges, Michael Cramer, Arūnas Degutis, Christine De Veyrac, Saïd El Khadraoui, Robert Evans, Emanuel Jardim Fernandes, Mathieu Grosch, Stanisław Jałowiecki, Georg Jarzembowski, Dieter-Lebrecht Koch, Bogusław Liberadzki, Eva Lichtenberger, Erik Meijer, Willi Piecyk, Reinhard Rack, Luca Romagnoli, Gilles Savary, Brian Simpson, Renate Sommer, Dirk Sterckx, Ulrich Stockmann, Silvia-Adriana Ţicău, Georgios Toussas, Yannick Vaugrenard

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

Zsolt László Becsey, Salvatore Tatarella, Ari Vatanen, Corien Wortmann-Kool

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (178 straipsnio 2 dalis)

Den Dover, Árpád Duka-Zólyomi, Béla Glattfelder, Robert Goebbels

Pateikimo data

15.5.2007

Pastabos
(pateikiamos tik viena kalba)

 

Teisinė informacija - Privatumo politika