PRANEŠIMAS dėl vartotojų pasitikėjimo skaitmenine aplinka

16.5.2007 - (2006/2048(INI))

Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetas
Pranešėja: Zuzana Roithová

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

dėl vartotojų pasitikėjimo skaitmenine aplinka

(2006/2048(INI))

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Komisijos Žaliąją knygą dėl Vartotojų acquis persvarstymo (COM(2006)0744) ir EB vartotojų teisės rinkinį – palyginamąją analizę[1],

–   atsižvelgdamas į viešąjį klausymą (ir į specialistų tyrimų rezultatus, pateiktus šio klausymo metu) dėl vartotojų pasitikėjimo skaitmenine aplinka, kuris vyko 2007 m. sausio 24 d. Europos Parlamente,

–   atsižvelgdamas į EB sutartį, ypač į jos 95 ir 153 straipsnius,

–   atsižvelgdamas į savo 2006 m. kovo 23 d. rezoliuciją „Europos sutarčių teisė ir acquis peržiūra: tolesni veiksmai“[2] ir 2006 m. rugsėjo 7 d. rezoliuciją dėl Europos sutarčių teisės[3],

–   atsižvelgdamas į šiuo metu Bendrijoje galiojančius vartotojų apsaugos, elektroninės prekybos ir informacinės visuomenės raidos įstatymus,

–   atsižvelgdamas į pirmininkaujančios Vokietijos chartiją dėl vartotojų nepriklausomybės skaitmeninėje aplinkoje,

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Dėl kovos su nepageidaujamu e. paštu, šnipinėjimo programomis ir žalinga programine įranga“ (COM(2006)0688),

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą dėl ES elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų reguliavimo sistemos persvarstymo (COM(2006)0334),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto pranešimą ir į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto nuomonę (A6‑0191/2007),

A. kadangi skaitmeninės technologijos tampa kasdienio gyvenimo dalimi, informacijos ir ryšių technologijų (IRT) pramonė atlieka svarbų vaidmenį teikiant informavimo ir ryšių paslaugas, kuriant platformas, įtaisus, programinę įrangą, pramogas ir kultūros vertybes; nyksta riba tarp prekių ir paslaugų; susilieja įvairių formų IRT; didėja pirkimo būdų įvairovė, ir vartotojai vis aktyviau kuria produktų turinį ar suteikia jiems papildomos vertės; be to, kadangi šios naujos sudėtingos sąrangos sąlygomis vis sunkiau nustatyti, kas teikia tam tikrą dalį paslaugos, ir suvokti konkrečios technologijos bei naujų verslo modelių poveikį,

B.  kadangi Europos vartotojai ir įmonės menkai pasitiki skaitmenine aplinka ir kai kuriais elektroninės prekybos klausimais Europa atsilieka nuo Jungtinių Amerikos Valstijų ir Azijos šalių,

C. kadangi nepaisant skaitmeninio ryšio galimybių tarptautinė elektroninė prekyba prekėmis, paslaugomis ir turiniu pritraukia tik 6 proc. vartotojų, nors šis rodiklis ir didėja,

D. kadangi nepaisant alternatyvių ginčų sprendimų galimybių minėtosiomis sistemomis nuolat naudojasi tik 3 proc. mažmenininkų, o 41 proc. mažmenininkų apie galimybę naudotis šiomis priemonėmis nežino,

E.  kadangi ES skaitmeninės rinkos vystymasis skatintų ES konkurencingumą pasaulinėje prekyboje,

F.  kadangi būtina nuodugniai ištirti tinklo neutralumą, atidžiai jį stebėti Europos lygmeniu, įvertinti ir visiškai išnaudoti jo galimybes ir taip suteikti vartotojams daugiau galimybių rinktis, o naujoms įmonėms užtikrinti lygias galimybes dalyvauti vidaus rinkoje,

G. kadangi dalies ES elektroninės rinkos susiskaidymas kelia pavojų teisėms, kurios nustatytos acquis communautaire,

H. kadangi skaitmeninė atskirtis yra socialinio ir geografinio pobūdžio, todėl skaitmeninėmis naujovėmis dažniausiai negali naudotis neturtingų ir kaimo vietovių gyventojai,

I.   kadangi, nors valstybių narių viduje ar už ES ribų sandoriai atliekami sklandžiai, Europos vartotojams ir įmonėms stinga teisinio konkretumo tarptautinės elektroninės prekybos pačioje ES klausimais,

J.   kadangi kiekvienas elektroninis sandoris atliekamas atsižvelgiant į daugybę teisinių nuostatų, kuriose keliami skirtingi reikalavimai, ir todėl verslininkai arba vartotojai negali vadovautis aiškiomis ir paprastomis taisyklėmis,

K. kadangi informacinės visuomenės ateitis labai priklauso nuo siekio užtikrinti patikimą asmens duomenų apsaugą ir itin saugią elektroninę aplinką,

1.  ragina Komisiją remti elektroninės prekybos plėtrai palankius teisės aktus, kurie padėtų skatinti šiuo metu menką vartotojų pasitikėjimą, sukurti patrauklesnę verslo aplinką, tobulinti teisės aktų kokybę, stiprinti vartotojų teises ir mažų įmonių padėtį rinkose ir stabdyti skaitmeninės aplinkos vidaus rinkos skaidymąsi; atsižvelgdamas į tai, palankiai vertina Komisijos komunikatą „2007–2013 m. ES vartotojų politikos strategija. Vartotojų teisių stiprinimas, gerovės didinimas ir veiksminga jų apsauga“ COM(2007)0099);

2.  ragina Komisiją ne tik siekti tobulinti vartotojų teisės aktų kokybę, bet ir skirti dėmesio atitinkamoms tarptautinės elektroninės prekybos taisyklėms, t. y. kurti standartus, kuriuos savanoriškai taikytų tarptautinės elektroninės prekybos Europos pasitikėjimo ženklo turėtojai;

3.  ragina Komisiją parengti vartotojų pasitikėjimo visa skaitmenine aplinka skatinimo strategiją, kuri būtų grindžiama patirtimi, įgyta įgyvendinant vadinamąją pasitikėjimo elektronine aplinka (angl. „e-Confidence“) iniciatyvą[4];

4.  yra įsitikinęs, kad būtina laiku praktiškai įgyvendinti elektroninės integracijos (angl. „e-inclusion“) iniciatyvą, todėl kreipiasi į Komisiją su prašymu paraginti šią visos Europos iniciatyvą pasirašiusias valstybes nares imtis atitinkamų veiksmų;

5.  yra įsitikinęs, kad „vartotojo“ sąvoka turėtų būti platesnė ir labiau pritaikyta informacinės visuomenės reikmėms;

6.  yra įsitikinęs, kad privalo būti priimtos konkrečios nuostatos, ginančios mažas įmones, siekiančias tvirtesnės padėties informacinės visuomenės rinkose;

7.  pabrėžia, kad esama veiksnių, skatinančių dar didesnį vartotojų nepasitikėjimą skaitmenine aplinka, todėl mano, kad būtina vykdyti aktyvią politiką ir remti konkrečias priemones, kurios, užtikrindamos skaitmeninėje aplinkoje vykdomų operacijų saugumą ir patikimumą, padėtų skatinti vartotojų pasitikėjimą;

8.  ragina Komisiją pagal Reglamento (EB) Nr. 2006/2004 dėl bendradarbiavimo vartotojų apsaugos srityje[5] 18 straipsnį sudaryti bendradarbiavimo vartotojų apsaugos srityje susitarimus su trečiosiomis šalimis (ypač su Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) narėmis) – tai palengvintų vartotojų teisių skaitmeninėje aplinkoje taikymą;

9.  palankiai vertina Komisijos iniciatyvą persvarstyti ir atnaujinti Vartotojų acquis, ypač tai, kad ypatingas dėmesys skiriamas elektroninei prekybai;

Vartotojų pasitikėjimo skaitmenine aplinka skatinimas

10. mano, kad naujoji pasitikėjimo elektronine aplinka strategija padės skatinti vartotojų pasitikėjimą, ypač išnaudojant šių sričių pažangą:

–   projektų, kurių tikslas – skatinti vartotojų pasitikėjimą skaitmenine aplinka, dotacijų programų rengimo ir naudojimosi esamomis finansinėmis programomis, įskaitant švietimo ir informavimo kampanijas bei interneto paslaugų praktinio patikrinimo projektus (pvz., pirkimo imitavimo metodą „mistery shopping“),

–   elektroninio mokymosi modulio, tiesiogiai susijusio su skaitmeninės aplinkos vartotojų apsauga ir vartotojų teisėmis, kuriame būtų atsižvelgta ir į ypatingus jaunųjų skaitmeninės aplinkos vartotojų interesus, sukūrimo pagal suaugusiųjų vartotojų švietimo interneto priemonės „Dolceta“ projektą,

–   švietimo ir informavimo projektų, kurių tikslas – kuo išsamiau informuoti mažas ir vidutines įmones apie jų įsipareigojimus tiekiant prekes, teikiant paslaugas ar kuriant turinį tarptautinėje skaitmeninėje aplinkoje, rėmimo,

–   tradicinių vartotojų apsaugos priemonių stiprinimo, siekiant užtikrinti veiksmingą šių priemonių naudojimą skaitmeninėje aplinkoje, ypač nustatant platesnius Europos vartotojų centrų tikslus,

–   kliūčių, su kuriomis susiduria tarptautinėje skaitmeninėje aplinkoje dirbantys verslininkai, šalinimo, pvz., standartizuojant ES taisykles, pagal kurias išduodamos tarptautinės elektroninės sąskaitos faktūros (angl. „e-invoicing“),

–   visos Europos ekspertų forumo, kuriame būtų keičiamasi geriausia valstybių narių patirtimi ir parengta ilgalaikė įstatymų leidybos ir kitų sričių vartotojų pasitikėjimo skaitmenine aplinka strategija, įsteigimo,

–   visų įstatymų leidybos pasiūlymų, susijusių su vidaus rinka, poveikio tyrimų vykdymo, kad būtų įvertintas šių pasiūlymų poveikis vartotojams skaitmeninėje aplinkoje,

–   Europos savireguliavimo kodeksų, rengiamų vadovaujantis geriausia patirtimi ir svarbiausiais veiksmingo savireguliavimo ypatumais, koordinavimo ir rėmimo (įskaitant realios šių kodeksų įtakos gerinant vartotojų padėtį skaitmeninės aplinkos rinkoje įvertinimą),

–   tam tikro konkretaus elektroninių paslaugų tipo išorės audito, kuris turėtų būti atliekamas iškilus didesnei būtinybei užtikrinti visišką minėtųjų paslaugų patikimumą, apsaugoti asmens duomenis ir informaciją (pvz., interneto bankininkystės atveju) ir pan., įdiegimo,

–   būtino saugiausių atsiskaitymo technologijų naudojimo rėmimo,

–   Europos ankstyvojo perspėjimo sistemos ir duomenų bazės kovai su sukčiavimu skaitmeninėje aplinkoje sukūrimo; galimybė pranešti apie nesąžiningą veiklą šia duomenų baze besinaudojantiems vartotojams turėtų būti suteikiama užpildžius paprastą interneto formą,

–   raginimo Europoje pradėti informavimo kampaniją prieš internetu parduodamas vaistų klastotes, pabrėžiant rimtą pavojų, kuris dėl tokios veiklos kyla visuomenės sveikatai;

11. pabrėžia, kad svarbu, jog visos valstybės narės laiku ir veiksmingai į savo teisę perkeltų Nesąžiningos komercinės praktikos direktyvą, kadangi atliekant tarptautinius sandorius ši vartotojų apsaugos priemonė yra svarbiausia;

12. taip pat mano, kad atnaujinta pasitikėjimo elektronine praktika iniciatyva ne tik turėtų būti susijusi su vartotojų apsauga, bet ir reikšti bendrą požiūrį į klausimą dėl visos skaitmeninės aplinkos, įskaitant ne rinkos veiksnių, pvz., privatumo apsaugos, informacinių technologijų prieinamumo visai visuomenei (elektroninės integracijos), saugaus interneto ir pan., analizę;

13. tvirtina, kad Europos gyventojų teisė naudotis skaitmenine aplinka yra pirmaeilės svarbos, ir primena, kad, siekiant skatinti elektroninę integraciją, pvz., stiprinant ir prireikus nustatant didesnius įsipareigojimus, susijusius su universaliosiomis paslaugomis, labai svarbu diegti atitinkamas finansines ir teisines priemones bei pakankamai investuoti į skaitmeninių ryšių infrastruktūros plėtrą;

14. mano, kad dėl ateities veiksmų būtina konsultuotis su suinteresuotosiomis šalimis (pramonininkų ir vartotojų organizacijų atstovais);

Elektroninės prekybos kultūra

15. ragina Komisiją pradėti rengti Europos standartus, kurie būtų taikomi savanoriškai ir skatintų tarptautinę elektroninę prekybą, t. y. tokius Europos standartus, kuriuos taikant būtų šalinamos kliūtys, atsirandančios dėl kalbų ir skirtingose valstybėse narėse galiojančių įstatymų įvairovės; pastarasis veiksnys yra rimta problema, trukdanti vartotojams bei mažoms ir vidutinėms įmonėms iki galo išnaudoti vidaus rinkos skaitmeninėje aplinkoje galimybes;

16. ragina Komisiją remti neprivalomų standartizuotų elektroninės prekybos sutarčių ir savanoriškai taikomų standartizuotų bendrųjų elektroninės prekybos sąlygų ir reikalavimų rengimą bei užtikrinti sąžiningą požiūrį į vartotojus ir įmones, kurie paprastai nėra nei teisės, nei techninių klausimų žinovai; vis dėlto, remiantis pagrindiniu civilinės teisės principu, garantuojančiu sutarčių sudarymo laisvę, šalims turėtų būti palikta galimybė netrukdomai sudaryti sutartis;

17. ragina Komisiją patvirtinti reikalavimą, pagal kurį įmonės, savanoriškai vykdančios standartizuotas sutartis ir standartizuotas bendrąsias prekybos sąlygas, turėtų informuoti apie tas sutarties nuostatas, kurios skiriasi nuo minėtųjų;

18. ragina Komisiją siūlyti keisti elektroninių ryšių taisykles ir teikti skaidresnę informaciją galutiniams vartotojams bei tobulinti šios informacijos paskelbimo būdus;

Tarptautinės elektroninės prekybos Europos pasitikėjimo ženklas

19. ragina Komisiją pateikti pasiūlymą dėl Europos pasitikėjimo ženklo sąlygų ir logotipo, kad būtų galima labiau konkretizuoti tarptautinės elektroninės prekybos sritį ir taip parengti savanoriškai taikomų pasitikėjimo ženklų bendrąją teisės sistemą, kaip buvo raginama Elektroninės prekybos direktyvoje; rekomenduoja, kad minėtoji sistema:

–  būtų nebrangi,

–  nekonkuruotų su jau naudojamais pasitikėjimo ir kokybės ženklais,

–  veiktų taip, kad išlaidų atsirastų tik kilus ginčui,

–  veiktų savireguliavimo principu (ženklas formaliai nebūtų priskiriamas, tačiau prekybininkai galėtų juo naudotis, jei viešai parodytų, kad per nustatytą laiką pateikė visą privalomą informaciją, naudojo rekomenduojamas sutartis, nedelsdami sprendė pretenzijų klausimus, naudojo alternatyvias ginčų sprendimo priemones ar laikėsi kitų Europos standartų),

–  veiktų taip, kad tik už netinkamą jos naudojimą būtų skiriamos baudos;

20. vis dėlto atkreipia dėmesį, kad diegiant veiksmingas pasitikėjimo ženklų sistemas, susiduriama su šiomis problemomis:

–  suinteresuotųjų šalių nenoru investuoti į šių sistemų rinkodarą ir propagavimą,

–  dėl netinkamos priežiūros atsiranda galimybių ženklus naudoti nesąžiningai;

21. mano, kad veiksmingiausios vartotojų pasitikėjimo skatinimo priemonės yra šios:

–  sektoriams pritaikytos sistemos, kurias tvirtai remtų ir griežtai prižiūrėtų visos pramonės atstovų, t. y. mažų ir didelių įmonių, remiama prekybos institucija,

–  sektoriams pritaikyti paslaugų teikėjų elgesio kodeksai, kaip raginama 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2006/123/EB dėl paslaugų vidaus rinkoje[6] (Paslaugų direktyvoje),

–  tinklavietėse skelbiamos nepriklausomos vartotojų rekomendacijos, padedančios naujiesiems vartotojams lengviau pasirinkti;

kreipiasi į Komisiją su prašymu skatinti keitimąsi pažangiausia šių programų srities patirtimi;

22. atkreipia dėmesį į tai, kad Bendrojoje komercinės veiklos direktyvoje numatomi nesąžiningo pasitikėjimo ar kitų ženklų ir suklastotų vartotojų rekomendacijų naudojimo atvejai; prašo valstybes nares užtikrinti, kad jose veikiantys vartotojų apsaugos centrai būtų pasirengę panašiems piktnaudžiavimo atvejams;

23. ragina Komisiją įvertinti jau sukauptą naudojamų ir sėkmingų pasitikėjimo ženklų, ypač tų, kurie naudojami daugiau nei vienoje valstybėje (pvz., „Euro-Label“), srities patirtį ir pasinaudoti ja kuriant tarptautinės elektroninės prekybos Europos Sąjungos pasitikėjimo ženklą (turėtų būti įsitikinta, ar pasitikėjimo ženklų sklaidos naujosiose valstybėse narėse nestabdo išteklių, skirtų finansuoti minėtųjų ženklų diegimą, stoka);

24. tvirtai tiki, kad, naudodamos pasitikėjimo ženklus, būtent mažos ir vidutinės įmonės įgyja puikią galimybę didinti vartotojų pasitikėjimą skaitmenine aplinka;

Europos vartotojų teisių informacinėje visuomenėje chartija

25. ragina Komisiją parengti pasiūlymą dėl Europos vartotojų teisių chartijos, kurioje būtų išaiškintos informacinės visuomenės subjektų, taip pat ir vartotojų, teisės ir pareigos: vartotojų teisės, susijusios su skaitmeniniu turiniu (t. y. paaiškintos vartotojų teisės ir pareigos, susijusios su intelektinės nuosavybės naudojimu), vartotojų teisės, užtikrinančios pagrindinius tarpusavio sąveikos standartus, ir ypač pažeidžiamų vartotojų teisės (t. y. teisė į patogesnę prieigą prie neįgaliesiesiems skirtų interneto puslapių);

26. ragina Komisiją nustatyti pagrindines informacinės visuomenės vartotojų teises ir laisves (šiuo požiūriu kai kurios vartotojų teisės ir laisvės jau turėtų būti nustatytos pagal planuojamą komunikatą dėl interneto turinio bendrojoje rinkoje);

27. laikosi nuomonės, kad naudojantis interneto aplinka ir skaitmeninėmis technologijomis vartotojams galima pasiūlyti daugybę naujų prekių ir paslaugų ir kad intelektinė nuosavybė gali atitikti vartotojų lūkesčius; tačiau taip pat mano, kad vis svarbesnis tampa vartotojų domėjimasis intelektinės nuosavybės teisėmis, nors vartotojų teisės naudotis skaitmenine produkcija ir toliau išlieka iki galo neapibrėžtos, tad dabartinės intelektinės nuosavybės, skaitmeninių teisių valdymo ir technologijų apsaugos priemonių naudojimo tendencijos turėtų adekvačiai atspindėti vartotojų teises;

28. ragina Komisiją išplatinti šią chartiją ir paskatinti valstybes nares bei susijusias organizacijas toliau ją platinti visiems interneto vartotojams, kad jie galėtų susipažinti su savo teisėmis ir domėtis jų gynimo būdais;

Vidaus rinkos skaitmeninėje aplinkoje skaidymasis

29. ragina Komisiją siūlyti priemones, galinčias padėti sustabdyti vidaus rinkos skaitmeninėje aplinkoje skaidymąsi (t. y. užkirsti kelią atvejams, kai atsisakoma suteikti prieigą prie tarptautiniu mastu siūlomų prekių, paslaugų ir turinio) tautybės, gyvenamosios vietos pagrindu arba atsižvelgiant į tai, kad mokėjimo kortelė išduota konkrečioje valstybėje narėje; didžiausios įtakos šis skaidymasis turėtų naujųjų ir mažųjų valstybių narių vartotojams; Parlamentas turėtų būti reguliariai informuojamas apie šios srities pažangą;

30. yra tvirtai įsitikinęs, kad nepriimtina tai, jog kai kurie verslininkai, internetu tiekiantys prekes ar teikiantys paslaugas arba turinį keleto valstybių narių vartotojams, galėtų nesuteikti prieigos prie savo tinklaviečių kitų valstybių narių vartotojams ir verstų juos naudotis tinklavietėmis, sukurtomis valstybėse narėse, kuriose šie vartotojai gyvena arba kurių pilietybę jie turi;

31. ragina Komisiją pagal Paslaugų direktyvos 20 straipsnį pasiūlyti nuostatą dėl prieigos prie prekių, pristatomų iš užsienio;

32. ragina Komisiją įdėmiai stebėti, ar veiksmingas Paslaugų direktyvos 20 straipsnis, ypač kriterijų objektyvumo požiūriu;

33. džiaugiasi tuo, kad Komisija vykdo sąlygų, kuriomis licencijų išdavimo pagal teritorijas praktika arba išskirtinės teritorinės sutartys prieštarauja vidaus rinkos principams, tyrimus, skatina juos ir ragina Komisiją išsamiai supažindinti Parlamentą su šių tyrimų išvadomis;

34. pabrėžia, jog labai svarbu užtikrinti tai, kad skaitmeninėje aplinkoje dirbantys Europos verslininkai turėtų pakankamai priežasčių siūlyti prekes, paslaugas ir turinį visą ES vidaus rinką aprėpiančių šalių vartotojams;

35. pabrėžia, kad tarpusavio sąveika yra lemiamas ekonomikos veiksnys, ir ypatingą dėmesį atkreipia į pramoninius, prieinamus, techniškai ir teisiškai susijusius standartus, kad ekonomika galėtų augti, prieiga prie įtaisų, paslaugų ir turinio būtų užtikrinta nediskriminuojant vartotojų, skatinamas greitas technologijų panaudojimas ir siekiama stabdyti rinkos skaidymąsi; pabrėžia, kad tikroji įtaisų, paslaugų ir turinio tarpusavio sąveika turėtų būti skatinama bent jau vartotojų (galutinių vartotojų) lygmeniu;

Skaitmeninės aplinkos vartotojų teisinės apsaugos stiprinimas

36. yra įsitikinęs, kad daugiau vartotojų pasitikėjimo skaitmenine aplinka būtų galima pasiekti parengus aiškesnį Vartotojų acquis communautaire, kuris leistų taikyti horizontalias teisines priemones ir derinti konkrečius vartotojų sutarčių teisės aspektus; turėtų būti atsižvelgiama ir į kitas direktyvas, pvz., Nuotolinio finansinių paslaugų pardavimo ir Elektroninės prekybos direktyvas;

37. pritaria Komisijos Žaliojoje knygoje dėl Vartotojų acquis persvarstymo (COM(2006)0744) pateiktam pasiūlymui įtraukti skaitmeninių bylų klausimą į 1999 m. gegužės 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 1999/44/EB dėl vartojimo prekių pardavimo ir susijusių garantijų tam tikrų aspektų[7] taikymo sritį;

38. yra įsitikinęs, kad turėtų būti stiprinamas nesąžiningų sutarčių sąlygų nustatymo tvarkos režimo taikymas sudarant susitarimus dėl galutinių vartotojų licencijų, papildant jį techninių sutarčių sąlygomis;

39. ragina Komisiją siūlyti išsamesnes nuotolinių sutarčių reguliavimo taisykles, į jas įtraukiant interneto akcionuose tarp vartotojų ir profesionalių prekybininkų sudaromas ir individualiai internetu užsakomas turizmo paslaugų (oro linijų bilietų rezervavimo, apgyvendinimo viešbučiuose, automobilių nuomos, laisvalaikio pramogų organizavimo ir kt.) sutartis;

40. ragina Komisiją supaprastinti ir standartizuoti prekybininkų pirkėjams teikiamos privalomosios informacijos apie elektroninę prekybą reikalavimus ir išskirti tai, kas teikiant tokią privalomą informaciją yra svarbiausia;

41. ragina Komisiją užtikrinti kuo skaidresnę tiekimo skaitmeninėje aplinkoje grandinę, kad vartotojas visuomet būtų tikras dėl tiekėjo tapatybės ir žinotų, ar tai tarpininkas, ar galutinis tiekėjas;

42. yra tvirtai įsitikinęs, jog neleistina tai, kad tinkamai neįspėti vartotojai iš prekybininko tinklavietės siunčiami į kitas tinklavietes, kadangi taip nuo vartotojo nuslepiama tikroji prekių tiekėjo, paslaugų ir turinio teikėjo tapatybė;

43. ragina Komisiją stiprinti tuos vartotojų apsaugos atvejus, kai vartotojui tenka prisiimti visą su sutartimi susijusią riziką, pvz., išankstinio apmokėjimo atvejais, ypač sudarant elektronines sutartis;

44. ragina Komisiją sparčiau svarstyti veiksmus dėl kolektyvinio žalos atlyginimo priemonių vykstant tarptautiniams įmonių ir vartotojų (angl. B2C) ginčams skaitmeninėje aplinkoje;

45. primena teigiamą vidaus rinkos problemų sprendimo tinklo (angl. SOLVIT) ir Europos vartotojų centrų tinklo veiklos patirtį; ragina sukurti Europos e. vartotojų informacinę sistemą, pagal kurią visiems Europos e. vartotojams būtų teikiamos išsamios konsultacijos ir informacija apie vartotojų ir įmonių teises ir įsipareigojimus skaitmeninėje aplinkoje, taip pat bendrosios ir prireikus individualios praktinės konsultacijos apie alternatyvias ginčų sprendimų galimybes;

46. ragina Komisiją pasirūpinti reguliavimo ir techninėmis priemonėmis, galinčiomis veiksmingai apsaugoti nuo kėsinimosi į vartotojų saugumą ir privatumą skaitmeninėje aplinkoje;

47. ragina Komisiją atidžiai stebėti elektroninės prekybos vartotojų apsaugos tendencijas naudojantis mobiliaisiais telefonais, inter alia, ypatingą dėmesį skiriant jaunųjų vartotojų apsaugai;

48. ragina valstybes nares bendradarbiauti siekiant užtikrinti aukšto lygio vartotojų apsaugą visos ES vidaus rinkos skaitmeninėje aplinkoje;

49. ragina Komisiją reguliariai (geriausia kartą per metus) informuoti Parlamentą apie vartotojų apsaugos skaitmeninėje aplinkoje pažangą (įskaitant praktinius veiksmus, kurių imtasi siekint vykdyti šią rezoliuciją);

o

o o

50. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.

• [1]  http://ec.europa.eu/consumers/cons_int/safe_shop/acquis/comp_analysis_en.pdf
• [2]  OL C 292 E, 2006 12 1, p. 109.
• [3]  Priimti tekstai, P6_TA(2006)0352.
• [4]  Žr. Komisijos personalo darbo dokumentą „Vartotojų pasitikėjimas elektronine prekyba: „e-Confidence“ iniciatyvos pamokos“ (SEC(2004)1390).
• [5]  OL L 364, 2004 12 9, p. 1.
• [6]  OL L 376, 2006 12 27, p. 36.
• [7]  OL L 171, 1999 7 7, p. 12.

AIŠKINAMOJI DALIS

Pranešime dėl vartotojų pasitikėjimo skaitmenine aplinka nagrinėjamas labai platus klausimas – ar patikimas informacinių ir ryšių technologijų naudojimas elektroninės prekybos, informacinių paslaugų, skaitmeninių ryšių ir laisvalaikio tikslais. Kitaip tariant, pranešime aptariama problema susijusi su daugumos XXI amžiaus Europos vartotojų ir verslininkų kasdiene veikla. Naujosios technologijos vartotojams ir ūkio subjektams suteikia puikias galimybes išnaudoti absoliučiai visus vidaus rinkos pranašumus. Tačiau kartais informacinės visuomenės vartotojui kyla ir tam tikrų kliūčių, dėl kurių naudotis interneto aplinka gali būti sudėtingiau nei tą patį veiksmą (pvz., prekybos sandorį) atlikti įprastoje aplinkoje. Europos Sąjunga privalo aktyviai ir nuolat stengtis šalinti šias kliūtis ir siekti, kad vartotojams ir ūkio subjektams būtų užtikrinama lygiavertė teisinė apsauga (ypatingą dėmesį reikėtų atkreipti į mažų ir vidutinių įmonių savitumą). Atsižvelgiant į tai, kad ketinama persvarstyti vartotojų apsaugos, elektroninės prekybos, sutarčių teisės ir intelektinės nuosavybės acquis, šiame pranešime laiku pateikiamas Parlamento kreipimasis į Komisiją ir valstybes nares. Be to, vadovaudamasis 2007 m. sausio 24 d. įvykusio viešojo klausymo dėl vartotojų pasitikėjimo skaitmenine aplinka rezultatais, Parlamentas laikosi nuomonės, kad šiuo metu Europa turi priimti esminį sprendimą, kuris turėtų lemti tai, ar ES vidaus rinka pasaulinėje ir skaitmeninėje aplinkoje, kurioje bus faktiškai atsisakyta sienų, įgis daugiau pranašumo, negu kiti pasauliniai konkurentai, ar skaitmeninės aplinkos vidaus rinka ir uždaros nacionalinės rinkos (šiuo metu 27) greičiau jau trukdys ES iki galo suformuoti informacinę visuomenę ir įvykdyti Lisabonos strategijos uždavinį.

Šio panešimo dėl vartotojų pasitikėjimo skaitmenine aplinka būtinumą įrodo ir įvairūs statistikos duomenys.

Eurobarometro apklausos duomenimis, 33 proc. vartotojų patvirtino, kad įmonės atsisako parduoti ar tiekti prekes arba teikti paslaugas, jei vartotojas registruotas kitoje valstybėje. Nors 48 proc. ES mažmenininkų būtų pasirengę dalyvauti tarptautinėje prekyboje, tik 29 proc. įmonių tikrai palaiko prekybinius ryšius bent su viena iš kitų ES valstybių; be to, nors 18 proc. Europos mažmenininkų tvirtina, kad jie būtų pasirengę dalyvauti tarptautinėje prekyboje su 10 ar daugiau valstybių narių, šiuo metu tai daro tik 5 proc. įmonių. Apklausos duomenys rodo, kad 57 proc. ES mažmenininkų prekiauja internetu. Didžiausiomis tarptautinės prekybos kliūtimis pripažintos šios: nepasitikėjimas sandoriais (61 proc. respondentų), nevienodos apskaitos taisyklės (58 proc.), sudėtinga skundų nagrinėjimo ir ginčų sprendimo tvarka (57 proc.), nevienodi nacionalinių vartotojų apsaugos įstatymai (55 proc.), prasta garantinė priežiūra (55 proc.), pernelyg didelės pristatymo į kitą valstybę išlaidos (51 proc.) ir vertimo išlaidos (43 proc.). Pusės mažmenininkų nuomone, jei visoje ES galiotų vienodi prekybos sandorių įstatymai, jų tarptautiniai pardavimai išaugtų. Būtina atkreipti dėmesį į tai, kad 62 proc. ES mažmenininkų nežino, iš kur gauti informacijos apie kitoje valstybėje narėje galiojančius vartotojų apsaugos įstatymus.

Per Eurobarometro apklausą nustatyta, kad prekių iš kitoje valstybėje narėje įsisteigusio tiekėjo internetu yra įsigiję 6 proc. vartotojų. Viena iš priežasčių yra tai, kad, pirkdami internetu iš užsienyje veikiančios įmonės, net 45 proc. vartotojų ja pasitikėtų mažiau (vienoje valstybėje narėje šis rodiklis siekė 73 proc.). Apskritai 56 proc. vartotojų laikėsi nuomonės, kad perkant kitose valstybėse narėse veikiančių įmonių siūlomas prekes ir paslaugas, šios linkusios labiau ignoruoti vartotojų apsaugos įstatymus. 71 proc. vartotojų laikėsi nuomonės, kad, kai perkama iš kitos valstybės narės įmonių, sunkiau spręsti skundų, pinigų grąžinimo, nuolaidų, garantijų ir pan. klausimus. 65 proc. vartotojų manė, kad nuotolinės prekybos būdu iš kitos valstybės narės tiekėjo įsigytą prekę sudėtingiau grąžinti pasibaigus laikotarpiui, per kurį privaloma apsispręsti dėl jos grąžinimo. Tyrimai parodė, kad dar viena vartotojų nenoro dalyvauti tarptautinės prekybos sandoriuose priežastis yra vartotojų abejonės dėl to, ar perkant iš užsienio tiekėjo juos gins tie patys įstatymai, kurie galioja ir jų gimtojoje šalyje.

Taigi galima teigti, kad Europos vartotojų ir įmonių pasitikėjimas skaitmenine aplinka mažas, o tam tikrais elektroninės prekybos aspektais Europa atsilieka nuo Jungtinių Amerikos Valstijų ir Azijos šalių. Tiesa, tai pasakytina ir apie kitokio pobūdžio nuotolinę prekybą (pvz., prekybą naudojantis mobiliaisiais telefonais). ES elektroninės rinkos susiskaidymas tam tikrose prekių tiekimo, paslaugų ir turinio teikimo srityse griauna vartotojų pasitikėjimą, kelia pavojų bendriesiems vidaus rinkos tikslams ir netgi acquis communautaire nustatytoms teisėms ir laisvėms. Atsižvelgiant į tai, kad Europos vartotojai nepasitiki skaitmenine aplinka, ir žinant daugybę tarptautinę elektroninę prekybą ribojančių veiksnių, tenka apgailestauti, kad šiuo metu ES neturi savo strategijos, kuri padėtų rasti išeitį iš tokios padėties. Deja, neretai Europos vartotojai ir ūkio subjektai negali būti visiškai tikri dėl tarptautinės elektroninės prekybos ES viduje saugumo, net jei lyginsime tuos pačius sandorius, atliekamus su ES neregistruotais ūkio subjektais. Net ir įvertinus ES teisėkūros indėlį į visuotinę elektroninės prekybos reguliavimo plėtrą, privalu pripažinti tai, kad šiuo metu galiojančiuose Europos įstatymuose nepakankamai atsižvelgiama į naujausias skaitmeninės aplinkos tendencijas, o kai kurių sričių įstatymai atneša daugiau žalos nei naudos. Pvz., vienas konkretus elektroninis sandoris paprastai atliekamas vadovaujantis keliomis teisės nuostatomis, nustatančiomis skirtingus reikalavimus, taigi vadovautis aiškiomis ir paprastomis taisyklėmis negali nei ūkio subjektai, nei vartotojai.

Pranešėja mano, kad svarbus žingsnis stiprinant vartotojų pasitikėjimą skaitmenine aplinka yra strategijos, į kurią būtų įtrauktos toliau išvardytos sąlygos, priėmimas:

  – tarptautinei elektroninei prekybai patrauklios verslo aplinkos sukūrimas,

  – Europos standartų, skatinančių elektroninės prekybos kultūros plėtrą, parengimas,

  – skaitmeninės aplinkos vartotojų ir verslininkų teisių ir įsipareigojimų išaiškinimas,         – skaitmeninės aplinkos vidaus rinkos skaidymosi sustabdymas,

  – realios vartotojų teisinės apsaugos stiprinimas ir tobulinimas.

Taigi pranešėja mano, kad būtų tinkama tęsti jau pradėtus veiksmus, ir todėl Komisija, vadovaudamasi išdėstytais principais, turėtų iš naujo imtis ir atnaujinti pasitikėjimo elektronine aplinka (angl. „e-Confidence“) iniciatyvą, pasiūlytą Komisijos personalo darbo dokumente.

Vadovaudamasis minėtomis savo rezoliucijomis, Europos Parlamentas tvirtina, kad dabartinis „vartotojo“ apibrėžimas yra per siauras, ypač žinant didėjančias informacinės visuomenės reikmes, dėl kurių mažų (vieno asmens) įmonių padėtis tarptautinėje prekyboje nebesiskiria nuo vartotojų padėties, tačiau tai joms neužtikrina net panašaus lygio apsaugos (garantinių laikotarpių, teisės pasitraukti ir t. t.).

Skaitmeninė aplinka peržengia šalių ir žemynų sienas, todėl be galo svarbu tobulinti Europos vartotojų apsaugos lygį jiems elektroniniu būdu įsigyjant prekių trečiosiose šalyse. Pranešėja yra įsitikinusi, kad būtina priimti sprendimą dėl vartotojų apsaugos bendradarbiavimo susitarimų sudarymo su ES nepriklausančiomis valstybėmis (ypač EBPO narėmis ir ES geografiškai artimomis šalimis).

Šis raginimas numatyti naują ir gerokai didesnę pasitikėjimo elektronine aplinka iniciatyvą, siekiant didinti vartotojų pasitikėjimą skaitmenine aplinka, suteikia galimybę naudotis daugybe priemonių (ypač nesusijusių su teisėkūra, pvz., finansuojant tikslines švietimo ir informavimo kampanijas, kuriose dalyvautų vartotojų organizacijos), taip pat nuosekliau koordinuoti Komisijos ir valstybių narių savarankiškai vykdomą veiklą (pvz., nustatant platesnius Europos vartotojų centrų įgaliojimus, kad šie centrai dirbtų veiksmingiau, ir steigiant Europos ekspertų forumus, kuriuose būtų keičiamasi geriausia valstybių narių patirtimi). Vis dėlto ypač turėtų būti pabrėžiama būtinybė užtikrinti, kad būsimųjų šios dinamiškos srities priemonių klausimais bus konsultuojamasi su suinteresuotosiomis šalimis (pramonininkų, vartotojų organizacijomis ir pan.) ir kad tokios priemonės bus remiamos vadovaujantis dar ir privalomosios teisinės galios neturinčiomis priemonėmis (pvz., savireguliavimo kodeksais, Komisijos pasiūlymu dėl standartų, siekiant plėtoti ES elektroninės prekybos kultūrą). Kadangi tyrimai ir statistika rodo, jog šiuo metu didžiausią pavojų (didesnį nei nepageidaujamas e. paštas) kelia sukčiavimas internetu (pvz., duomenų vagystės, angl. „phishing“), būtina diegti Europos ankstyvojo perspėjimo sistemą (įskaitant duomenų bazę), kuri padėtų kovoti su sukčiavimu skaitmeninėje aplinkoje. Didesnį vartotojų pasitikėjimą skaitmenine aplinka būtų galima pelnyti greitai ir tinkamai sprendžiant reikalavimų, skundų ir ginčų problemas, o tai geriausiai įmanoma naudojant internetu veikiančias alternatyvių ginčų sprendimų sistemas. Komisija taip pat turėtų užtikrinti, kad naujoji pasitikėjimo elektronine aplinka iniciatyva nebūtų ribojama vien tik vartotojų apsauga, bet ir reikštų bendrą požiūrį į visą skaitmeninės aplinkos problemą (įskaitant ne rinkos veiksnių analizę). Kadangi nei vartotojai, nei įmonės paprastai nėra teisės ir techninių klausimų žinovai, Komisija turėtų remti standartizuotų elektroninės prekybos sutarčių rengimą ir veikti sąžiningai abiejų šalių atžvilgiu.

Kadangi konkretus tarptautinės elektroninės prekybos pasitikėjimo ženklas dar nesukurtas, pranešėja siūlo diegti Europos pasitikėjimo ženklo taikymo sistemą (be abejo, reikės atsižvelgti į įvairias sąlygas, įskaitant tai, kad kilus ginčui atsirastų išlaidų, nors Europos pasitikėjimo ženklą gauti ir juo naudotis būtų galima nemokamai). Kad tarptautinė elektroninės prekybos sistema pradėtų veikti, be kitų priemonių, diegiant Europos pasitikėjimo ženklą bus siekiama surinkti būtiną vartotojų, kuriuos tenkina teikiamos paslaugos, skaičių.

Pasak pranešėjos, dar vienas labai svarbus vartotojų pasitikėjimo skaitmenine aplinka skatinimo būdas atsirastų parengus Europos informacinės visuomenės vartotojų teisių chartiją, kurioje būtų išaiškintos ne tik dabartinės informacinės visuomenės subjektų, taip pat ir vartotojų, teisės ir pareigos, bet ir būtų pradėtos taikyti naujosios Europos teisės ir pareigos (pvz., vartotojų teisės, susijusios su skaitmeniniu turiniu, t. y. paaiškintos vartotojų teisės ir pareigos, susijusios su intelektinės nuosavybės naudojimu, vartotojų teisės, užtikrinančios pagrindinius tarpusavio sąveikos standartus, ir ypač pažeidžiamų vartotojų teisės, t. y. teisė į patogesnę prieigą prie neįgaliesiesiems skirtų interneto puslapių).

Pranešėja įspėja, kad vidaus rinka skaitmeninėje aplinkoje vis labiau skaidosi (t. y. atsisakoma suteikti prieigą prie tarptautiniu mastu siūlomų prekių, paslaugų ir turinio): tai vyksta tautybės, gyvenamosios vietos arba mokėjimo kortelių išdavimo konkrečioje vastybėje narėje pagrindu ir turi didžiulės įtakos vartotojams, ypač naujosiose ir mažose valstybėse narėse. Pranešėjos nuomone, tokiam elgesiui privaloma ryžtingai priešintis.

Skatinti vartotojų pasitikėjimą padėtų aiškesnis ir skaidresnis skaitmeninės aplinkos vartotojų acquis communautaire, ypač įtraukus horizontalias teisines priemones ir patobulinus vartotojų sutarčių teisę. Pranešėjos nuomone, šiuo metu būtina ištaisyti bent jau šių sričių Vartotojų acquis trūkumus: į susitarimus dėl galutinių vartotojų licencijų ir techninių sutarčių reikalavimus turėtų būti įtrauktos nesąžiningų sutarties sąlygų taikymo nuostatos; interneto aukcionuose tarp vartotojų ir profesionalių prekybininkų sudarytoms sutartims ir individualiai internetu užsakytų turizmo paslaugų (oro linijų bilietų rezervavimo, apgyvendinimo viešbučiuose, automobilių nuomos, laisvalaikio pramogų organizavimo ir kt.) sutartims turėtų būti taikomos nuotolinės prekybos taisyklės; informacija, kurią pardavėjas privalo suteikti pirkėjui atliekant elektroninį sandorį, turėtų būti paprastesnė ir standartizuota; prekybininkai turėtų užtikrinti kuo skaidresnę tiekimo skaitmeninėje aplinkoje grandinę, kad vartotojui visuomet būtų prieinama informacija apie tiekėjo tapatybę (įskaitant tai, ar jis yra tarpininkas, ar galutinis tiekėjas); turėtų būti parengta veiksminga vartotojų apsaugos priemonė, taikoma tada, kai vartotojas prisiima visą su sutartimi susijusią riziką (įskaitant finansinę riziką, pvz., išankstinio apmokėjimo atvejais), ypač dalyvaujant tarptautinėje elektroninėje prekyboje.

Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto NUOMONĖ  (20.3.2007)

pateikta Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetui

dėl vartotojų pasitikėjimo skaitmenine aplinka
(2006/2048(INI))

Nuomonės referentas: David Hammerstein Mintz

PASIŪLYMAI

Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetas ragina atsakingą Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1. mano, kad skaitmeninės technologijos yra kasdienio gyvenimo dalis: informacijos ir ryšių technologijų (IRT) pramonė atlieka svarbų vaidmenį teikiant informavimo ir ryšių paslaugas, kuriant platformas, įtaisus, programinę įrangą, pramogas ir kultūros vertybes; nyksta riba tarp prekių ir paslaugų; susilieja įvairių formų IRT; didėja pirkimo būdų įvairovė, ir vartotojai vis aktyviau kuria produktų turinį ar suteikia jiems papildomos vertės; be to, kadangi šios naujos sudėtingos sąrangos sąlygomis vis sunkiau nustatyti, kas teikia tam tikrą dalį paslaugos, ir suvokti konkrečios technologijos bei naujų verslo modelių poveikį;

2. pabrėžia, kad vartotojai – tai ne tik fiziniai asmenys, bet ir MVĮ; pažymi, kad veiksniai, dėl kurių atsiranda nepasitikėjimas, gali būti techninės problemos, susijusios su prekyba interneto erdvėje, neaiški prekių kilmė ir neteisėtas kai kurių veikėjų elgesys; mano, kad, atsižvelgiant į tai, reikia skatinti pasitikėjimą ir tikrumą, įtikinti vartotojus, kad operacijas galima atlikti saugiai, skaidriai ir sąžiningai;

3. laikosi požiūrio, kad didėja vartotojų susidomėjimas intelektinės nuosavybės teisėmis, nors jų teisės naudotis skaitmenine produkcija išlieka neaiškios, o esant dabartinėms intelektinės nuosavybės, skaitmeninio teisių valdymo ir technologijų apsaugos priemonių naudojimo tendencijoms į vartotojų teises atsižvelgiama nepakankamai;

4. palankiai vertina pasitikėjimą elektronine prekyba ir jos patikimumą skatinančias iniciatyvas ir atkreipia dėmesį į esamą sėkmingą kokybės ženklinimą (pvz., elektroninės prekybos pasitikėjimo ženklas, angl. „Euro-Label“); tačiau atkreipia dėmesį ir į tai, kad naujosioms valstybėms narėms dažnai trūksta finansinių priemonių šioms sistemoms diegti; kokybės ženklinimas yra svarbi priemonė ypač mažoms įmonėms, siekiančioms įgyti vartotojų pasitikėjimą ir kompensuoti konkurencinius trūkumus, palyginti su dideliais interneto tinklais ir parduotuvėmis;

5. pažymi, kad tarpusavio sąveika yra pagrindinis ekonominis veiksnys, taigi siekiant jį užtikrinti ir užkirsti kelią rinkos skaidymuisi reikia taikyti standartus; taip pat pažymi, kad atvirojo kodo programinė įranga yra pagrindinis tarpusavio sąveikos ir saugumo skatinimo veiksnys, nes tada, kai kodai nepatentuoti, algoritmai nekoduoti, galima patikrinti jų patikimumą, o techninių gabumų turintys asmenys gali prisidėti prie programinės įrangos ir technologijos kūrimo;

6. pabrėžia, kad kūrybinio skaitmeninio turinio rinkos plėtros etapas dar ankstyvas ir svarbų vaidmenį galėtų atlikti savireguliavimo kodeksai.

PROCEDŪRA

Pavadinimas	Vartotojų pasitikėjimas skaitmenine aplinka
Procedūros numeris	2006/2048(INI)
Atsakingas komitetas	IMCO
Nuomonę pateikė   Paskelbimo plenariniame posėdyje data	ITRE 16.3.2006
Glaudesnis bendradarbiavimas – pranešimo plenarinėje sesijoje data
Autorius (-ė)   Paskyrimo data	Davidas Hammersteinas Mintzas 25.4.2006
Pakeistas nuomonės referentas
Svarstymas komitete	25.9.2006		30.1.2007
Priėmimo data	20.3.2007
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	22 19 0
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Renato Brunetta, Philippe Busquin, Jerzy Buzek, Giles Chichester, Den Dover, Nicole Fontaine, Adam Gierek, Norbert Glante, András Gyürk, David Hammerstein Mintz, Rebecca Harms, Erna Hennicot-Schoepges, Mary Honeyball, Ján Hudacký, Romana Jordan Cizelj, Werner Langen, Eugenijus Maldeikis, Eluned Morgan, Angelika Niebler, Reino Paasilinna, Atanas Paparizov, Francisca Pleguezuelos Aguilar, Herbert Reul, Paul Rübig, Andres Tarand, Britta Thomsen, Radu Ţîrle, Patrizia Toia, Catherine Trautmann, Claude Turmes, Nikolaos Vakalis, Alejo Vidal-Quadras, Dominique Vlasto
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)	Alexander Alvaro, Pilar Ayuso, Danutė Budreikaitė, Zdzisław Kazimierz Chmielewski, Edit Herczog, Esko Seppänen, Dirk Sterckx, Hannes Swoboda
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (178 straipsnio 2 dalis)
Pastabos (pateikiamos tik viena kalba)	...

PROCEDŪRA

Pavadinimas

Vartotojų pasitikėjimas skaitmenine aplinka

Procedūros numeris

2006/2048(INI)

Atsakingas komitetas   Paskelbimo plenariniame posėdyje data

IMCO 16.3.2006

Nuomonę teikiantis (-ys) komitetas (-ai)   Paskelbimo plenariniame posėdyje data

ITRE 16.3.2006

Pranešėjas (-ai)   Paskyrimo data

Zuzana Roithová 21.2.2006

Svarstymas komitete

19.4.2006

11.7.2006

10.10.2006

24.1.2007

21.3.2007

7.5.2007

Priėmimo data

8.5.2007

Galutinio balsavimo rezultatai

+ - 0

41 0 0

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Charlotte Cederschiöld, Corina Creţu, Mia De Vits, Rosa Díez González, Janelly Fourtou, Evelyne Gebhardt, Malcolm Harbour, Pierre Jonckheer, Lasse Lehtinen, Toine Manders, Arlene McCarthy, Bill Newton Dunn, Zita Pleštinská, Guido Podestà, Zuzana Roithová, Luisa Fernanda Rudi Ubeda, Heide Rühle, Leopold Józef Rutowicz, Christel Schaldemose, Alexander Stubb, Eva-Britt Svensson, Marianne Thyssen, Jacques Toubon, Bernadette Vergnaud, Barbara Weiler

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

Wolfgang Bulfon, Jean-Claude Fruteau, Joel Hasse Ferreira, Konstantinos Hatzidakis, Filip Kaczmarek, Othmar Karas, Manuel Medina Ortega, Pier Antonio Panzeri, Olle Schmidt, Søren Bo Søndergaard, Marc Tarabella, Anja Weisgerber

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (178 straipsnio 2 dalis)

Philip Bushill-Matthews, Sophia in 't Veld, Horia-Victor Toma, Anne Van Lancker

Pateikimo data

16.5.2007

Pastabos (pateikiamos tik viena kalba)