PRANEŠIMAS dėl jaunų moterų studijų ir šeiminio gyvenimo suderinimo teisinio reguliavimo pagrindų Europos Sąjungoje
7.6.2007 - (2006/2276(INI))
Moterų teisių ir lyčių lygybės komitetas
Pranešėja: Marie Panayotopoulos-Cassiotou
PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS
dėl jaunų moterų studijų ir šeiminio gyvenimo suderinimo teisinio reguliavimo pagrindų Europos Sąjungoje
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į EB steigimo sutarties 2 straipsnį, 3 straipsnio 2 dalį ir 141 straipsnį,
– atsižvelgdamas į 2000 m. paskelbtą Europos Sąjungos Pagrindinių teisių chartiją[1], ypač į jos 9 ir 14 straipsnius dėl teisės kurti šeimą ir teisės į mokslą,
– atsižvelgdamas į 1993 m. birželio 21 ir 22 d. Kopenhagoje, 2000 m. kovo 23 ir 24 d. Lisabonoje, 2001 m. kovo 23 ir 24 d. Stokholme, 2002 m. kovo 15 ir 16 d. Barselonoje, 2003 m. kovo 20 ir 21 d. Briuselyje, 2004 m. kovo 26 d. Briuselyje, 2005 m. kovo 22 ir 23 d. Briuselyje ir 2006 m. kovo 23 ir 24 d. Briuselyje vykusių Europos Vadovų Tarybos susitikimų išvadas, susijusias su Lisabonos strategija dėl darbo vietų kūrimo ir ekonomikos augimo,
– atsižvelgdamas į 1999 m. birželio 19 d. Europos švietimo ministrų bendrą deklaraciją, patvirtintą jų susitikimo Bolonijoje metu,
– atsižvelgdamas į 2005 m. kovo 22 ir 23 d. Briuselyje Europos Vadovų Tarybos priimtą Europos jaunimo paktą,
– atsižvelgdamas į 2007 m. kovo 14 d. Tarybos ir Komisijos bendrą deklaraciją dėl vaikų priežiūros paslaugų,
– atsižvelgdamas į 2005 m. gegužės 30 d. Komisijos komunikatą dėl su jaunimu susijusių Europos politikos krypčių „Europos jaunimo reikalų sprendimas – Europos jaunimo pakto įgyvendinimas ir aktyvaus pilietiškumo skatinimas“ (COM(2005)0206), kuriame numatoma būtinybė užtikrinti jaunimui kokybišką švietimą ir mokymą ir geresnį profesinės veiklos suderinimą su šeiminiu gyvenimu,
– atsižvelgdamas į 2003 m. sausio 10 d. Komisijos komunikatą „Veiksmingos investicijos į švietimą ir mokymą: užduotis Europai“ (COM(2002)0779),
– atsižvelgdamas į 2003 m. vasario 5 d. Komisijos komunikatą „Universitetų vaidmuo žinių Europoje“ (COM(2003)0058),
– atsižvelgdamas į 2005 m. balandžio 20 d. Komisijos komunikatą „Europos intelektinių gebėjimų sutelkimas: sudaryti universitetams sąlygas visapusiškai prisidėti prie Lisabonos strategijos įgyvendinimo“ (COM(2005)0152),
– atsižvelgdamas į 2005 m. birželio 1 d. Komisijos komunikatą „Nediskriminavimas ir lygios galimybės visiems – pagrindų strategija“ (COM(2005)0224),
– atsižvelgdamas į 2006 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. 1672/2006/EB dėl Bendrijos užimtumo ir socialinio solidarumo programos PROGRESS[2],
– atsižvelgdamas į 2006 m. kovo 1 d. Komisijos komunikatą „Moterų ir vyrų lygybės gairės (2006–2010)“ (COM(2006)0092),
– atsižvelgdamas į 2005 m. kovo 16 d. Komisijos komunikatą „Žalioji knyga: demografiniai pokyčiai skatina naują kartų vienybę“ (COM(2005)0094),
– atsižvelgdamas į 2006 m. spalio 12 d. Komisijos komunikatą „Europos demografijos ateitis: iššūkį paversti galimybe“ (COM(2006)0571),
– atsižvelgdamas į 2006 m. spalio 12 d. Komisijos komunikatą „Pirmojo konsultacijų su Europos socialiniais partneriais dėl profesinio, asmeninio ir šeiminio gyvenimo derinimo etapas“ (SEC(2006)1245),
– atsižvelgdamas į 1992 m. kovo 31 d. Tarybos rekomendaciją 92/241/EEB dėl vaikų priežiūros paslaugų[3], pagal kurią galimybė naudotis tokiomis paslaugomis turėtų būti suteikta tėvams, kurie studijuoja ar mokosi, siekdami patekti į darbo rinką,
– atsižvelgdamas į savo 2004 m. kovo 9 d. rezoliuciją dėl profesinio, šeiminio ir asmeninio gyvenimo derinimo[4], 2005 m. kovo 9 d. rezoliuciją dėl Lisabonos strategijos vidurio laikotarpio įvertinimo[5], 2006 m. sausio 16 d. rezoliuciją dėl Lisabonos strategijos ateities atsižvelgiant į lyčių perspektyvą[6], 2007 m. vasario 1 d. rezoliuciją dėl moterų ir merginų diskriminacijos švietimo srityje[7],
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto (A6‑0209/2007) pranešimą,
A. kadangi šeimos politika ir švietimo politika patenka į nacionalinės kompetencijos sritį ir valstybė atsakinga už šias sritis,
B. kadangi švietimas yra visų žmonių pagrindinė teisė ir būtina sąlyga asmens raidai ir jo dalyvavimui ekonominiame ir socialiniame gyvenime,
C. kadangi švietimo sistema turi apimti ir kliūčių, trukdančių veiksmingai užtikrinti moterų ir vyrų lygybę, pašalinimą bei visiškos lyčių lygybės skatinimą,
D. kadangi galimybė naudotis kokybiška švietimo, mokymosi visą gyvenimą ir mokymo sistema yra esminis dalykas jauniems vyrams ir jaunoms moterims, kad jie galėtų suteikti Europai naujų gebėjimų, kurių taip trūksta, skatintų darbo vietų kūrimą ir ekonomikos augimą bei suvienytų kartas ir atnaujintų gyventojų populiaciją,
E. kadangi geresnis visų lygių šeiminio gyvenimo ir studijų derinimas sudarytų sąlygas labiau išnaudoti jaunimo, ypač jaunų moterų, potencialą ir prisidėti prie žinių visuomenės kūrimo, ekonomikos konkurencingumo skatinimo, socialinės sanglaudos ir Europos visuomenės atnaujinimo, t. y. prie vieno iš atnaujintos Lisabonos strategijos tikslų įgyvendinimo,
F. kadangi Europos ateitis priklauso nuo jos sugebėjimo kurti jauniems vyrams ir jaunoms moterims atvirą visuomenę, todėl joje motinystė arba tėvystė, nesavarankiškų senyvo amžiaus žmonių arba žmonių su negalia priežiūra neturėtų versti atsisakyti studijų arba profesinės veiklos, sudaryti kliūčių toliau jas tęsti arba siekti karjeros,
G. kadangi aukštasis mokslas ir profesinis mokymas yra viena iš pagrindinių sąlygų, sudarančių galimybę realiai dalyvauti darbo rinkoje, bei viena iš priemonių, skirtų užkirsti kelią skurdui, su kuriuo ypač susiduria moterys, bei suvienodinti vyrų ir moterų darbo užmokestį,
H. kadangi pailgėjusi studijų trukmė[8], paskatų tapti savarankiškais nebuvimas ir sunkesnis įsitraukimas į profesinę veiklą gali paskatinti jaunimą atidėti vėlesniam laikui sprendimą sukurti šeimą,
I. kadangi dėl mokymosi visą gyvenimą suteikiamos galimybės ir ilgesnės studijų trukmės padidėja studijuojančių ir besimokančių vyrų ir moterų amžiaus vidurkis[9],
J. kadangi padidėjusi gyvenimo trukmė turi įtakos kartų ir šeimos santykiams, nes vis didėja nesavarankiškų žmonių skaičius,
K. kadangi minėtame Komisijos komunikate dėl profesinio, asmeninio ir šeiminio gyvenimo derinimo pripažįstama, kad derinimo politika taip pat turi būti skirta ir jaunoms moterims ir jauniems vyrams, kurie dar tęsia aukštojo mokslo studijas,
L. kadangi dėl finansinių problemų ir įvairaus pobūdžio diskriminacijos sunkiau pradėti studijas ir studijuoti ir kadangi šie sunkumai ypač slegia jaunus žmones, kurie studijuodami arba mokydamiesi turi šeiminių, ir galbūt profesinių įsipareigojimų[10],
M. kadangi net jei valstybės narės ir negali turėti įtakos individualiam apsisprendimui prisiimti šeiminius įsipareigojimus, vis dėlto, atsižvelgdamos į demografinius iššūkius, su kuriais susiduria Europos Sąjunga, jos turėtų sukurti socialinę ir ekonominę jauniems tėvams ir jauniems žmonėms, atsakingiems už nesavarankiškų suaugusiųjų arba žmonių su negalia priežiūrą, palankią aplinką,
N. kadangi remiantis statistikos duomenimis įrodyta, kad europiečiai nesusilaukia tiek vaikų, kiek jie norėtų susilaukti[11],
O. kadangi moterys, kurioms dažniausiai tenka prižiūrėti nesavarankiškus asmenis[12] , yra labiau nei vyrai linkusios nebetęsti studijų, jas nutraukti arba nebegrįžti studijuoti, todėl susidaro neišvengiama diskriminacija de facto, joms siekiant pradėti studijas ir jas tęsti ir mokytis visą gyvenimą, taip pat atsiranda vyrų ir moterų nelygybė profesiniame gyvenime,
P. kadangi daugelyje šalių darbas studijų metu tampa faktoriumi, dėl kurio socialinė parama nebėra skiriama arba sumažinamas skiriamos pašalpos dydis, ir kadangi studento statusas, ypač jei jis dar turi išlaikyti kitus asmenis, gerokai apsunkina banko paskolos ar kredito gavimą,
Q. kadangi turint šeiminių įsipareigojimų atsiranda specialių poreikių kai kuriose srityse, pavyzdžiui, apsirūpinti būstu, gauti vaikų priežiūros paslaugas, nesavarankiškų asmenų slaugos paslaugas ir lankstų paskaitų lankymo grafiką,
R. kadangi skirtingose šalyse ir aukštojo ar profesinio mokymo įstaigose skirtingai elgiamasi su studentais, turinčiais šeiminių įsipareigojimų, o tai gali būti kliūtis studentų judumui ir jų išsilavinimo ar profesinių ketinimų įgyvendinimui, ir kadangi švietimo sistemose nevienodas požiūris į studentų poreikius, taip pat jiems taikomi skirtingi kriterijai studento pašalpai gauti,
S. kadangi nacionaliniu ir Europos lygmeniu yra labai nedaug statistikos ir rodiklių, kurie leistų apibrėžti jaunų žmonių, turinčių šeiminių įsipareigojimų, gyvenimo sąlygas studijų arba mokymosi metu,
1. pabrėžia, kad mergaičių ir moterų švietimas ir mokslas yra žmogaus teisė bei esminis dalykas, suteikiantis galimybę naudotis visomis kitomis socialinėmis, ekonominėmis, kultūrinėmis ir politinėmis teisėmis;
2. primena, kad pateikti pasiūlymai skirti jauniems žmonėms, kurie studijuodami ar mokydamiesi turi ir ketina turėti šeiminių įsipareigojimų, susijusių su motinyste ar tėvyste, arba su priklausomų suaugusių asmenų ar asmenų su negalia priežiūra;
3. primena, kad pagal Žaliojoje knygoje apie demografinius pokyčius pateiktas išvadas Europos demografinį deficitą, be kitų faktorių, lemia tai, kad šiuo metu vėliau pasiekiami įvairūs gyvenimo tarpsniai (studijos, darbas, šeima);
4. džiaugiasi, kad Komisija minėtame komunikate dėl profesinio, asmeninio ir šeiminio gyvenimo derinimo pripažįsta, kad derinimo politika taip pat turi būti skirta ir jaunoms moterims ir jauniems vyrams, kurie dar tęsia aukštojo mokslo studijas, tačiau apgailestauja, kad šiuo atžvilgiu nėra priimta jokių konkrečių pasiūlymų;
5. skatina Komisiją ir valstybes nares vykdyti politiką, palankią studijų ir šeiminio gyvenimo derinimui, kuri skatintų jaunus žmones prisiimti subalansuotus šeiminius įsipareigojimus, vengiant bet kokio pobūdžio diskriminacijos šių įsipareigojimų pagrindu, ir kuri leistų labiau pabrėžti vaidmenį, kuris jiems tenka skatinant Europos ekonomikos augimą ir konkurencingumą; atkreipia dėmesį į tai, kad švietimo ir mokslinių tyrimų sektoriuose diplomus gauna daugiau moterų nei vyrų (59 proc.), tačiau jų gretos, kylant karjeros laiptais, laipsniškai mažėja: moterys sudaro 43 proc. daktaro laipsnį ir tik 15 proc. profesoriaus mokslo vardą turinčių asmenų;
6. skatina valstybes nares labiau įsigilinti į jaunų žmonių padėtį, kurie studijuodami ar besimokydami turi šeiminių įsipareigojimų, ir suteikti jiems būtinas, poreikius atitinkančias priemones;
7. turint galvoje tai, kad dažniausiai atsakomybė už priklausomų asmenų priežiūrą tenka moterims ir dėl to joms sunku tęsti studijas, ragina valstybes nares sukurti asmenų savarankiškumo skatinimo bei priklausomų asmenų slaugos socialines paslaugas;
8. skatina valstybes nares užtikrinti studentų draudimą, ypač socialinį ir medicininį, kuris galėtų apimti ir nuo studento (-ės) priklausomus asmenis;
9. ragina valstybes nares ir kreditavimo institucijas supaprastinti ir palengvinti paskolų lengvatinėmis sąlygomis teikimą jauniems žmonėms, kurie derina šeiminius įsipareigojimus su studijomis ar mokymusi;
10. ragina valstybes nares sumažinti arba panaikinti mokesčius jauniems žmonėms, vyrams ir moterims, kurie studijuodami bei vykdydami savo profesinę veiklą prisiima šeiminius įsipareigojimus arba įsipareigojimus nuo jų priklausomiems asmenims;
11. skatina valstybes nares, bendradarbiaujant su vietos valdžios institucijomis ir aukštojo ar profesinio mokymo įstaigomis, priimti būtinas priemones, kad vaikų turintys studentai galėtų gauti jų poreikius atitinkančius būstus ir pakankamas vaiko priežiūros paslaugas, taikant tas pačias priimtinumo sąlygas, kurios taikomos dirbantiems tėvams; ragina valstybes nares visapusiškai pasinaudoti Bendrijos fondų teikiamomis galimybėmis, ypač Europos socialinio fondo galimybėmis šioje srityje;
12. džiaugiasi 2002 m. kovo 15-16 d. Barselonos Vadovų Tarybos išvadomis, kuriose valstybės narės primygtinai raginamos iki 2010 metų įkurti vaikų priežiūros struktūras bent 90 proc. vaikų nuo 3 m. iki privalomojo mokyklinio amžiaus ir bent 33 proc. vaikų iki 3 m.; apgailestauja, kad valstybės narės kol kas šio raginimo nesilaiko taip, kaip reikėtų;
13. skatina aukštojo ar profesinio mokymo įstaigas pradėti teikti savo infrastruktūrose vaikų priežiūros paslaugas ir ragina valstybes nares paremti tokias iniciatyvas; taip pat pabrėžia vyresniųjų šeimos narių (senelių) svarbą ir jų vaidmenį auklėjant vaikus bei teikiant pagalbą studijuojantiems ir dirbantiems jauniems tėvams;
14. skatina valstybes nares užtikrinti, kad visi vaikų turintys studentai už priimtiną kainą galėtų naudotis geros kokybės savivaldybės arba valstybinių vaikų lopšelių paslaugomis;
15. skatina valstybes nares užtikrinti, kad visi vyresnių vaikų turintys studentai už priimtiną kainą galėtų naudotis geros kokybės pailgintos dienos grupių paslaugomis;
16. skatina valstybes nares palengvinti jaunų žmonių, ypač jaunų moterų, atsakomybę, daugiausia susijusią su priklausomais asmenimis, kad jos galėtų tęsti studijas;
17. ragina valstybes nares kartu su aukštojo ar profesinio mokymo įstaigomis pasiūlyti lankstesnį paskaitų grafiką, pavyzdžiui, padidinti nuotolinio mokymo pasiūlą ir galimybę studijuoti ne visą dieną, bei sudaryti galimybę didesniam būriui suaugusiųjų tęsti mokslus pagal visą gyvenimą trunkančio mokymosi programas;
18. skatina valstybes nares ir aukštojo ar profesinio mokymo įstaigas labiau išnaudoti lanksčias mokymo priemones, kurias siūlo naujos technologijos, ir sudaryti galimybes, kad jomis galėtų pasinaudoti visi jauni studijuojantys ar besimokantys žmonės, o ypač tie, kurie turi šeiminių įsipareigojimų arba įsipareigojimų asmenims su negalia;
19. skatina valstybes nares ir aukštojo bei profesinio mokymo įstaigas užtikrinti vienodą požiūrį ir nediskriminavimą priimant studijuoti, tęsiant studijas ir į jas sugrįžtant nėščioms studentėms ir mažų vaikų turinčioms motinoms bei atsižvelgti į jų poreikius;
20. skatina aukštojo ir profesinio mokymo įstaigas imtis tinkamų priemonių, kad dėstytojai ar profesinio rengimo specialistai atkreiptų dėmesį į ypatingus studentų, prižiūrinčių kitus asmenis, poreikius ir prireikus jiems patartų ir suteiktų konsultacijų, kaip jie galėtų lengviau pradėti, tęsti studijas ar mokslą ir sugrįžti į aukštojo ar profesinio mokymo sistemą;
21. ragina aukštojo ir profesinio mokymo įstaigas atkreipti dėmesį į jaunų žmonių, turinčių šeiminių įsipareigojimų, finansinę padėtį, apskaičiuojant mokesčius už mokslą, ir skatina jas suteikti šiems žmonėms atitinkamą paramą;
22. ragina valstybes nares įvesti nacionalinę „sertifikavimo“ sistemą, leisiančią nustatyti aukštojo arba profesinio mokymo įstaigas, suteikiančias galimybių suderinti studijas su šeiminiu gyvenimu, taip siekiant palengvinti ir paskatinti asmenis, turinčius šeiminių įsipareigojimų, tęsti ar iš naujo pradėti studijas;
23. skatina darbdavius, vadovaujantis socialine įmonių atsakomybe ir siekiant pagerinti jaunų diplomuotų žmonių užimtumą, skirti studijų stipendijas, kurias galėtų gauti ir studentai (-ės), turintys (-čios) šeiminių įsipareigojimų;
24. ragina valstybes nares ir socialinius partnerius skatinti ir lengvinti visą gyvenimą trunkantį mokymąsi, be kita ko, numatant galimybę gauti tėvystės arba motinystės atostogas, arba nemokamas atostogas, skirtas priklausomų asmenų ir asmenų su negalia globai ir priežiūrai, taip pat dar lankstesnes darbo sąlygas, ypač panaudojant naujas technologijas; taip pat, siekiant visiškai įgyvendinti tikros vyrų ir moterų lygybės tikslą, ragina valstybes nares, skaičiuojant bendrą moterų darbo stažą ir senatvės pensijai gauti reikiamą darbo stažą, įskaičiuoti motinystės ir tėvystės atostogas studijų metu;
25. ragina valstybes nares ir aukštojo bei profesinio mokymo įstaigas šešis mėnesius po studijų baigimo tęsti socialinės paramos asmenims, prisiimantiems šeiminių įsipareigojimų, teikimą, siekiant palengvinti jų profesinę integraciją į darbo rinką;
26. ragina valstybes nares panaikinti apribojimus dirbti papildomą darbą studijuojantiems ar besimokantiems, taip pat išėjusiems tėvystės (motinystės) atostogų asmenims, kuomet sumos neviršija valstybių narių nustatytų ribų, neatimant teisės gauti šeimos pašalpas, nes taip, atlikdami jiems pavestą darbą namuose, šie asmenys galėtų palaikyti ryšį su darbdaviu ir tai palengvintų jų sugrįžimą į darbo rinką pasibaigus tėvystės (motinystės) atostogoms;
27. primena, kad dažniausiai jaunoms moterims tenkanti atsakomybė už priklausomus asmenis yra diskriminacijos tarp vyrų ir moterų pagrindas švietimo ir profesiniame lygmenyje; pabrėžia, kad vyrų atsakomybės stiprinimas namų ruošos bei vaikų ir kitų priklausomų asmenų priežiūros srityje yra pagrindinis elementas, galintis padėti jaunoms moterims geriau suderinti motinos vaidmenį ir studijas; todėl ragina valstybes nares pripažinti šeiminio gyvenimo svarbą, skatinti tėvų vaidmenį šeimose, taip pat geresnį šeiminio gyvenimo įsipareigojimų pasidalijimą, įskaitant mokymosi laikotarpį ir pasibaigus studijoms, siekiant sudaryti lygias galimybes vyrams ir moterims;
28. skatina valstybes nares nustatyti tokios struktūros motinystės (tėvystės) draudimą, kad vyrai būtų skatinami dalyvauti prižiūrint vaikus;
29. rekomenduoja valstybėms narėms, Tarybai ir Komisijai, įgyvendinant atviro koordinavimo metodą ir švietimo ir socialinių reikalų ministrų susitikimų metu, dalytis pažangiąja patirtimi, sukaupta remiant šeiminių įsipareigojimų turinčius studentus, taip pat atsižvelgti į kai kuriose Europos šalyse šioje srityje taikomas naujas priemones;
30. rekomenduoja valstybėms narėms imtis priemonių, palengvinančių socialinės paramos teikimą arba išplėtimą vaikus auginantiems studentams iš kitų valstybių narių;
31. rekomenduoja Komisijai ir valstybėms narėms, rengiant ir įgyvendinant Bendrijos ir nacionalines švietimo programas, atsižvelgti į ypatingą šeiminių įsipareigojimų turinčių studentų padėtį ir atkreipia dėmesį tai, kaip svarbu numatyti šiose programose bendrai įgyvendinamus veiksmus, kurie padėtų derinti studijas ir šeiminį gyvenimą; ragina užtikrinti, kad švietimo sistemos būtų lanksčios ir garantuotų, jog po motinystės atostogų motina galėtų tęsti studijas ir būtų grąžinta į tą patį studijų lygį, kuriame ji buvo iki atostogų;
32. ragina valstybes nares, remiantis nacionaline padėtimi, įvertinti, ar švietimo sistemų reforma, skatinanti didesnį lankstumą ir geresnį studijų laiko valdymą, sudarytų sąlygas ankstesniam jaunų žmonių įsitraukimui į profesinį gyvenimą, taip pat ketinimų turėti vaikų įgyvendinimui;
33. skatina EUROSTATĄ ir valstybes nares suvienodinti naudojamus rodiklius, siekiant surinkti duomenis, leidžiančius nacionaliniu ir Europos lygmeniu nustatyti studentų ir studenčių, turinčių šeiminių įsipareigojimų, skaičių bei jų gyvenimo sąlygas ir tai, kokia apimtimi šeiminiai įsipareigojimai lemia studijų nutraukimą, ypač kalbant apie jaunas moteris;
34. primena, kad jaunų moterų motyvacija suderinti studijas ir motinystę taip pat gali būti susilpninta dėl to, kad jos bijo ateityje patirti diskriminaciją profesinėje veikloje; todėl skatina valstybes nares kovoti su darbdavių vykdoma motinų diskriminacija tiek priimant jas į darbą, tiek ir suteikiant joms aukštesnes pareigas;
35. ragina mokslo įstaigas ir universitetus imtis tinkamų priemonių, kad vyrams ir moterims, turintiems šeiminių įsipareigojimų, būtų garantuotos lygios teisės siekti mokslininko ir (arba) mokslo darbuotojo karjeros, skatinti juos pasirinkti tokią karjerą ir jos siekti bei išlaikyti juos mokslo aplinkoje;
36. ragina valstybes nares ir toliau dėti pastangas vystant ir plėtojant profesinį mokymą, skirtą marginalinių ir mažumų grupių asmenims, turintiems šeiminių įsipareigojimų, kad jie išvengtų ilgalaikio nedarbo ir kad jiems būtų užtikrintas dalyvavimas darbo rinkoje lygiomis teisėmis;
37. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybėms narėms.
- [1] OL C 364, 2000 12 18, p. 1.
- [2] OL L 315, 2006 11 15, p. 1.
- [3] OL L 123, 1992 5 8, p. 16.
- [4] OL C 102 E, 2004 4 28, p 492.
- [5] OL C 320, 2005 12 15, p. 164.
- [6] OL C 287 E, 2006 11 24, p 323.
- [7] Tą dieną priimti tekstai, P6_TA(2007)0021.
- [8] Francesco C.Billari, Dimiter Philipov. 2005 m. Europos demografinis tyrimas: švietimo ir perėjimo prie motinystės Vakarų Europoje lyginamoji analizė.
- [9] 2005 m. EUROSTUDENT ataskaita „Studentų gyvenimo socialinės ir ekonominės sąlygos Europoje“. Jungtinėje Karalystėje studentų amžiaus vidurkis yra 28 metai, Austrijoje – 25,3 metų, Suomijoje – 24,6 metų, Nyderlanduose – 24,2 metų ir Airijoje – 24,1 metų.
- [10] 2005 m. EUROSTUDENT ataskaita „Studentų gyvenimo socialinės ir ekonominės sąlygos Europoje“. Nyderlanduose 91 proc. visų studentų dirba, Airijoje – 69 proc., Austrijoje – 67 proc., Vokietijoje – 66 proc., Suomijoje – 65 proc.
- [11] 2005 m. Komisijos komunikatas. Žalioji knyga: „Demografiniai pokyčiai skatina naują kartų vienybę“ (COM(2005)0094).
- [12] 2005 m. EUROSTUDENT ataskaita „Studentų gyvenimo socialinės ir ekonominės sąlygos Europoje“. Latvijoje 13,8 proc. studenčių ir 5,3 proc. studentų turi vieną vaiką, Airijoje - 12,1 proc. studenčių ir 10,4 proc. studentų, Austrijoje - 11,5 proc. studenčių ir 10,1 proc. studentų.
AIŠKINAMOJI DALIS
Pagal 2000 m. Lisabonoje Europos Vadovų Tarybos nustatytus tikslus Europa iki 2010 m. turi tapti konkurencingiausia ir dinamiškiausia žinių ekonomika pasaulyje, užtikrinančia darnų ekonomikos augimą, daugiau ir geresnių darbo vietų bei didesnę socialinę sanglaudą.
Pasiūlyta strategija buvo siekiama, kad iki 2010 m. Sąjungoje būtų sukurtos sąlygos visiškam užimtumui pasiekti ir socialinei sanglaudai sustiprinti. Tarybos nuomone pagrindinis šių priemonių tikslas – ES gyventojų darbo lygį iki 2010 m. pakelti iki 70 proc., o moterų – virš 60 proc.[1].
Valstybių ir vyriausybių vadovai Stokholme[2] ir Barselonoje[3] vykusių Europos Vadovų Tarybos susitikimų metu pripažino, kad Europos ekonomikos ir visuomenės ateitis priklausys nuo jos piliečių, ypač nuo jaunosios kartos ir jos išsilavinimo. Taigi visi jauni žmonės turi turėti galimybę naudotis kokybiška švietimo ir mokymo sistema, pritaikyta naujiems rinkos pokyčiams, taip pat turėti galimybę nuolat atnaujinti savo žinias, kad galėtų įsitraukti į darbo rinką ir joje visapusiškai tobulėti.
Išsilavinimo lygis yra pagrindinė visuomenės augimo ir inovacinius jos pajėgumus lemianti sąlyga. Iš tikrųjų Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) atlikti tyrimai rodo, kad studijų trukmės vidurkį pratęsus dar vienais papildomais metais iš karto maždaug 5 proc. padidėja ekonomikos augimo lygis, o ilgalaikėje perspektyvoje – 2,5 proc.[4].
Studijos ir mokymas duoda ekonominę ir socialinę naudą, taip pat padeda plėtoti asmeninę ir pilietinę kompetenciją ir įgyti profesinių įgūdžių. Investavimas į žmogiškuosius išteklius yra pagrindinė priemonė sprendžiant socialinės įtraukties problemą. EBPO tyrimas rodo, kad kai kuriose šalyse, kuriose studijų trukmės vidurkis yra didesnis, yra mažiau nelygybės tarp žmonių[5].
Išsilavinimo lygis turi neabejotiną įtaką užimtumui, kadangi nedarbo lygis yra tuo mažesnis, kuo didesnis išsilavinimas[6], be to tai sumažina atitinkamas socialines išlaidas. Akivaizdu, kad užimtumo lygis priklauso nuo išsilavinimo lygio: jei paimtume visą žmonių, kurių amžius nuo 25 iki 64 metų, grupę, tai aukštojo išsilavinimo diplomą turinčių žmonių užimtumas 2001 m. buvo 84 proc., arba beveik 15 procentinių dalių didesnis už vidurkį, palyginti su bet kokio išsilavinimo žmonėmis, ir beveik 30 procentinių dalių didesnis už žmonių, turinčių žemesnį vidurinio išsilavinimo lygį[7].
Remiantis tuo, kas išdėstyta pirmiau, ypatingai svarbu investuoti į žmogiškuosius išteklius, t. y. jaunus žmones, kad jie galėtų visapusiškai prisidėti prie Europos visuomenės ekonominio ir socialinio tęstinumo, taip pat būtina išnaudoti šio jaunimo potencialą siekiant mūsų visuomenės demografinio atnaujinimo.
Kaip nurodė Europos Komisija Žaliojoje knygoje apie demografinius pokyčius[8] ir Taryba savo Europos jaunimo pakte[9], dabar atėjo laikas kurti visuomenes, palankiai nusiteikusias vaikams ir jaunimui, skatinant profesinį pasirengimą ir darbo užimtumo kokybę
kuriant jų socialinei integracijai ir šeiminių ketinimų įgyvendinimui palankią aplinką.
Visi statistikos duomenys rodo, kad europiečiai nesusilaukia tiek vaikų, kiek jie norėtų. Šeiminių ketinimų įgyvendinimui įtakos turi socialiniai ir ekonominiai faktoriai, dėl kurių nukeliami į vėlesnį laikotarpį tam tikri gyvenimo etapai: ilgesnė studijų trukmė, vėlesnė emancipacija, profesinio prisitaikymo laikotarpis ir sunkesnis įsitraukimas į profesinę veiklą; šie faktoriai lemia, kad jauni žmonės nukelia šeimos sukūrimą vėlesniam laikui.
Remiantis įvairiais neseniai apie gimstamumą Europoje atliktais tyrimais[10], įrodyta, kad vėlesnis gimdymas neatstoja neįvykusių gimdymų jaunesniame amžiuje. Taip pat įrodyta, kad sprendimas sukurti šeimą vyresniame amžiuje sudaro papildomų išlaidų sveikatos priežiūros sistemai, nes kyla didesnis sveikatos pavojus motinai ir vaikui. Be to, reikia atsižvelgti ir į biologinius, t. y. su moters amžiumi, susijusius faktorius, dėl kurių moteris nebegali susilaukti norimo skaičiaus vaikų .
Net jei valstybės ir negali daryti įtakos asmeniniam kiekvieno pasirinkimui turėti ar neturėti vaikų, tai bent turėtų sudaryti visas įmanomas sąlygas europiečiams susilaukti tiek vaikų, kiek jie pageidauja.
Vienas iš būdų šiam tikslui pasiekti būtų palankios socialinės, ekonominės ir švietimo aplinkos sukūrimas, tai sudarytų sąlygas jauniems europiečiams įgyvendinti savo šeiminius ketinimus jaunesniame amžiuje ir nesukliudytų mokytis ar siekti profesinės karjeros.
Neseniai pateiktame Komunikate dėl profesinio, asmeninio ir šeiminio gyvenimo derinimo[11] Europos Komisija pripažįsta, kad toks derinimas pagrįstas, nes Komunikato dalyje apie darbo organizavimą ji nurodo, kad įgyvendinant viešąją derinimo politiką taip pat turi būti atsižvelgiama į jaunus žmones, kurie dar tęsia aukštojo mokslo studijas.
Siekiant geriau išnaudoti jaunimo potencialą, būtina atkreipti dėmesį į tai, kad skatinant studijų ir šeiminio gyvenimo derinimą, pailgėjusi studijų trukmė ir atsiradusios mokymosi visą gyvenimą galimybės turi įtakos studentų amžiaus vidurkio padidėjimui. Pagal 2005 m. EUROSTUDENT ataskaitos duomenis[12], studentų amžiaus vidurkis Jungtinėje Karalystėje yra 28 metai, Austrijoje – 25,3 m., Suomijoje – 24,6 m., Nyderlanduose – 24,2 m. ir Airijoje – 24,1 m.
Taigi daugelyje šalių studentai turi šeiminių įsipareigojimų studijuodami arba nusprendžia įgyvendinti savo šeiminius ketinimus susilaukdami vaikų iki studijų pabaigos. Švedijoje 41 proc. moterų susilaukia pirmojo vaiko iki studijų pabaigos, Suomijoje – 31 proc. ir Norvegijoje – 30 proc.
Daugelyje Europos šalių studentai tėvai sudaro nemažą studentų dalį, pavyzdžiui, Airijoje 11,3 proc. studentų turi vaikų, Austrijoje – 10,8 proc., Latvijoje – 10,7 proc., Suomijoje – 8 proc.
Deja, daugumoje Europos šalių, išskyrus kelias šiaurės Europos šalis, kurios turi pakankamai socialinių ir ekonominių priemonių padėti studentams tėvams, studentams, turintiems šeiminių įsipareigojimų, tenka susidurti su pakankamai dideliais sunkumais aukštosiose mokyklose ir kasdieniame gyvenime. Iš tiesų jų poreikiai yra kitokie, jiems reikalingas kitoks būstas, priežiūros paslaugos, lankstus paskaitų lankymo grafikas ir kt. Vis dėlto švietimo ir socialinės sistemos iš esmės nelabai arba tik šiek tiek atsižvelgia į tuos poreikius, tai, beje, net įrodo tas faktas, kad nėra jokių statistikos duomenų apie tokių studentų gyvenimą.
Nepakankamas dėmesys ypatingai tokių studentų, turinčių šeiminių įsipareigojimų, padėčiai sudaro pagrindą diskriminuoti žmones, siekiančius patekti į bet kurį švietimo lygmenį ir mokytis visą gyvenimą. Iš tiesų, didžiulis požiūrio skirtumas įvairiose valstybėse narėse yra papildoma kliūtis švietimo siekiams, taip pat ir profesiniams siekiams, įskaitant ir judumą, įgyvendinti.
Labiausiai pažeidžiamos yra jaunos moterys, nes joms dažniausiai tenka didžioji šeiminių įsipareigojimų naštos dalis, ypač studijų metais. Remiantis tais pačiais EUROSTUDENT ataskaitos duomenimis, Latvijoje 13,8 proc. studenčių ir 5,3 proc. studentų turi vieną vaiką , Airijoje 12,1 proc. studenčių ir 10,4 proc. studentų, Austrijoje 11,5 proc. studenčių ir 10,1 proc. studentų.
Kadangi nėra atitinkamos paramos, moterys yra labiau nei vyrai linkusios nebetęsti studijų, jas nutraukti arba niekada nebegrįžti studijuoti, todėl neišvengiamai atsiranda vyrų ir moterų nelygybė profesiniame gyvenime ir prarandamas moterų potencialas.
Pranešėjos pozicija
Pranešėja džiaugiasi, kad Komisija neseniai pateiktame komunikate dėl profesinio, asmeninio ir šeiminio gyvenimo derinimo pripažįsta, kad derinimo politika taip pat turi būti skirta ir jaunoms moterims ir jauniems vyrams, kurie dar tęsia aukštojo mokslo studijas, ir apgailestauja, kad šiuo atžvilgiu nėra priimta jokių konkrečių pasiūlymų.
Atsižvelgiant į demografinius pokyčius ir valstybių narių įsipareigojimus kurti tokias visuomenes, kurios labiau priimtų vaikus ir jaunimą, pranešėja mano, kad reikia pabrėžti būtinybę patvirtinti viešąją politiką, kurią įgyvendinant didesnė parama būtų skiriama jauniems žmonėms, siekiant, kad jie galėtų vienu metu įgyvendinti savo ketinimus studijuoti ir kurti šeimą ir kad jiems netektų atsisakyti vieno ketinimo dėl kito.
Siekdama šio tikslo pranešėja siūlo, kad švietimo sistemos ir socialinės sistemos lygmenimis būtų labiau atsižvelgiama į jaunų žmonių, turinčių šeiminių įsipareigojimų ir studijuojančių ar besimokančių, lūkesčius ir poreikius.
Viena iš pranešėjos siūlomų priemonių būtų rekomendacija valstybėms narėms skirti šiems jauniems žmonėms specialią jų poreikius atitinkančią socialinę paramą, kuri būtų sutiekiama arba jos dydis nepriklausytų arba nebūtų sumažintas dėl to, kad jauni žmonės dirba ir studijuoja vienu metu.
Be to, turėdama omeny materialinius sunkumus, su kuriais susiduria šie studentai, pranešėja siūlo, kad aukštojo ar profesinio mokymo įstaigos atsižvelgtų į finansinius jų sunkumus apskaičiuodamos mokymosi išlaidas ir kad kreditavimo institucijos palengvintų paskolų ar kreditų gavimą.
Pranešėja taip pat ragina valstybes nares kartu su vietos valdžios institucijomis ir aukštojo ar profesinio mokymo įstaigomis padidinti nebrangaus būsto, pritaikyto vaikus išlaikančių studentų (gyvenančių kartu ar atskirai) poreikiams, pasiūlą ir suteikti jiems pakankamas vaiko priežiūros paslaugas už prieinamą kainą.
Be to, siekdama palengvinti šeiminio gyvenimo ir studijų derinimą, pranešėja ragina valstybes nares ir aukštojo ar profesinio mokymo įstaigas siūlyti lankstesnį studijų grafiko organizavimą, pavyzdžiui, organizuoti paskaitas ne visą dieną, labiau išnaudoti lanksčias mokymo priemones, kurias siūlo naujos technologijos, ir sudaryti galimybes, kad jomis galėtų pasinaudoti visi studentai, o ypač tie, kurie turi šeiminių įsipareigojimų.
Taip pat pranešėja skatina aukštojo ar profesinio mokymo įstaigas imtis tinkamų priemonių, kad dėstytojai ar profesinio rengimo specialistai atkreiptų dėmesį į ypatingus šių studentų poreikius ir prireikus jiems patartų ir suteiktų konsultacijų, kaip jie galėtų lengviau įstoti, tęsti studijas ar mokslą ir integruotis į aukštojo ar profesinio mokymo sistemą.
Nors šeimos politika ir švietimo politika patenka į nacionalinę kompetenciją, pranešėja rekomenduoja įgyvendinant atviro koordinavimo metodą, dalytis gerąja patirtimi, sukaupta remiant šeiminių įsipareigojimų turinčius studentus, taip pat atsižvelgti į kai kuriose Europos šalyse šioje srityje taikomas naujas priemones.
- [1] 2000 m. Lisabonos Europos Vadovų Taryba.
- [2] 2001 m. Stokholme vykęs Europos Vadovų Tarybos susitikimas.
- [3] 2001 m. Barselonoje vykęs Europos Vadovų Tarybos susitikimas.
- [4] Remiantis Fuente ir Ciccone „Žmogiškasis kapitalas žiniomis paremtoje ekonomikoje“, Europos Komisijos Užimtumo ir socialinių reikalų GD 2002 m. gegužės mėn. galutinis pranešimas.
- [5] Tarptautinė moksleivių žinių stebėsenos programa, 2002 m. EBPO.
- [6] 2001 m. aukštojo išsilavinimo diplomą turinčių žmonių nedarbas sudarė 3,9 proc. arba buvo tris kartus mažesnis nei žmonių, turinčių mažesnį išsilavinimo lygį.
- [7] Ten pat.
- [8] 2005 m. Komisijos komunikatas „Žalioji knyga: demografiniai pokyčiai skatina naują kartų vienybę“ (COM(2005)0094).
- [9] 2005 m. kovo 30 d. Komisijos komunikatas dėl su jaunimu susijusių Europos politikos krypčių „Europos jaunimo reikalų sprendimas – Europos jaunimo pakto įgyvendinimas ir aktyvaus pilietiškumo skatinimas (COM(2005) 0206).
- [10] D. Lutz, V. Skirbekk „Kaip „tempo“ politikos priemonės būtų panaudotos nagrinėjant mokyklų reformų poveikį vaisingumo trukmei Europoje“; F. C. Billari, D. Philipov „Švietimo ir perėjimo prie motinystės Vakarų Europoje lyginamoji analizė“.
- [11] 2006 m. spalio 12 d. Komisijos komunikatas „Pirmojo konsultacijų su Europos socialiniais partneriais dėl profesinio, asmeninio ir šeiminio gyvenimo derinimo etapas“ (SEC(2006)1245).
- [12] 2005 m. EUROSTUDENT ataskaita „Studentų gyvenimo socialinės ir ekonominės sąlygos Europoje“.
PROCEDŪRA
|
Pavadinimas |
Jaunų moterų studijų ir šeiminio gyvenimo suderinimo teisinio reguliavimo pagrindai Europos Sąjungoje |
|||||||||||
|
Procedūros numeris |
||||||||||||
|
Atsakingas komitetas |
FEMM |
|||||||||||
|
Nuomonę teikiantis (-ys) komitetas (-ai) |
|
|
|
|
|
|||||||
|
Nuomonė (-s) nepareikšta (-os) |
|
|
|
|
|
|||||||
|
Glaudesnis bendradarbiavimas |
|
|
|
|
|
|||||||
|
Pranešėjas (-ai) |
Marie Panayotopoulos-Cassiotou |
|
||||||||||
|
Pakeistas(-i) pranešėjas(-ai) |
20.12.2006 |
|
||||||||||
|
Svarstymas komitete |
12.4.2007 |
5.6.2007 |
|
|
|
|||||||
|
Priėmimo data |
5.6.2007 |
|||||||||||
|
Galutinio balsavimo rezultatai |
+ - 0 |
14 0 1 |
||||||||||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai |
Katerina Batzeli, Věra Flasarová, Lissy Gröner, Zita Gurmai, Lívia Járóka, Astrid Lulling, Marie Panayotopoulos-Cassiotou, Christa Prets, Karin Resetarits, Teresa Riera Madurell, Eva-Britt Svensson, Anna Záborská |
|||||||||||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) |
Lidia Joanna Geringer de Oedenberg, Mary Honeyball, Maria Petre |
|||||||||||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (178 straipsnio 2 dalis) |
|
|||||||||||
|
Pateikimo data |
7.6.2007 |
|||||||||||
|
Pastabos |
|
|||||||||||