PRANEŠIMAS dėl Europos Audito Rūmų specialiosios ataskaitos Nr. 9/2006 dėl Komisijos, Parlamento ir Tarybos vertimo raštu išlaidų

8.6.2007 - (2007/2077(INI))

Biudžeto kontrolės komitetas
Pranešėjas: Alexander Stubb

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

dėl Audito Rūmų specialiosios ataskaitos Nr. 9/2006 dėl Komisijos, Parlamento ir Tarybos vertimo raštu išlaidų

(2007/2077(INI))

Europos Parlamentas,

–    atsižvelgdamas į Europos Audito Rūmų (EAR) specialiąją ataskaitą Nr. 9/2006 dėl Komisijos, Parlamento ir Tarybos vertimo raštu išlaidų ir su institucijų atsakymais[1],

–    atsižvelgdamas į EB sutarties 248 straipsnio 4 dalies pirmą pastraipą, 276 straipsnio 3 dalį ir 280 straipsnio 5 dalį,

–    atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

–    atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A6–0215/2007),

Pagarba daugiakalbystei

1.   mano, kad daugiakalbystė yra viena svarbiausių ES ypatybių, išryškinanti kultūrinę ir kalbinę įvairovę ir užtikrinanti ES piliečių lygiateisiškumą; ji garantuoja piliečių teisę bendrauti su ES institucijomis bet kuria oficialiąja ES kalba, sudarant sąlygas naudotis demokratinės kontrolės teise; nurodo, kad tuo pačiu metu kalbų paslaugos prisideda prie to, kad ES institucijos liktų atviros ir skaidrios Europos piliečiams;

2.   mano, kad kontroliuojamos visiškos daugiakalbystės idėja, išdėstyta Daugiakalbystės kodekse[2], yra vienintelė priemonė iki biudžete priimtinų mastų apriboti išlaidas, kartu išsaugant valstybių narių ir piliečių lygiateisiškumą;

3.   apgailestauja, kad vis daugiau dokumentų ar pranešimų, ypač kompromisinių pakeitimų, kai dėl jų balsuojama komitete, arba, pavyzdžiui, ataskaitų priedų, pateikiami tik viena kalba;

Vertimų raštu išlaidos

4.   pabrėžia, kad visų ES institucijų bendros kalbinių paslaugų išlaidos – sudėjus išlaidas vertimams raštu ir žodžiu – sudaro tik 1 proc. viso ES biudžeto;

5.   pažymi, kad 2005 m. Komisijos vertimų raštu apimtis buvo 1 324 000 puslapių (1 450 vertėjų), Parlamento – 1 080 000 puslapių (50 vertėjų) ir Tarybos – 475 000 puslapių (660 vertėjų);

6.   yra nustebintas to, kad institucijos iki šiol nėra paskaičiavusios nei bendrų vertimų raštu išlaidų [3], nei puslapio įkainių; be to, pažymi, kad, Europos Audito Rūmų (EAR) vertinimu, 2003 m. bendros vertimo raštu išlaidos buvo 414,2 mln. eurų (2005 m. – 511 mln. eurų): 214,8 mln. eurų Komisijoje (2005 m. – 257 mln. eurų), 99 mln. eurų Parlamente (2005 m. – 128 mln. eurų) bei 100,4 mln. eurų Taryboje (2005 m. – 126 mln. eurų); tais pačiais metais vidutinės išlaidos vienam puslapiui buvo 166,37 euro (2005 m. – 196,3 euro): 150,2 euro Komisijoje (2005 m. – 194 eurai), 149,7 euro Parlamente (2005 m. –119 eurų) bei 251,8 euro Taryboje (2005 m. 276 eurai);

7.   džiaugiasi, kad šiomis sąlygomis jo administracija, nepaisant ES plėtros, sugebėjo sumažinti puslapio vertimo išlaidas;

8.   reiškia susirūpinimą dėl EAR išvados, kad Tarybos vertimų tarnybos našumas yra mažas;

9.   ragina institucijas imtis tinkamų priemonių toliau tobulinti ES vertimų tarnybų našumą;

10. pastebi, kad laisvai samdomų vertėjų darbo įkainiai Parlamente buvo vidutiniškai 12 proc. didesni nei Komisijoje; atkreipia dėmesį į paaiškinimą, pateiktą jo administracijos, kuriame nurodoma, kad laisvai samdomi Parlamento vertėjai verčia į daugiau kalbų, kad jiems yra nustatomi trumpesni terminai ir keliami labai aukšti kokybės reikalavimai;

11. džiaugiasi tuo, kad, įstojus į Europos Sąjungą dešimčiai naujų valstybių narių, Komisija ir Taryba sugebėjo apriboti vertimų raštu apimties augimą, tokiu būdu sustabdydama tolesnį išlaidų didėjimą; pažymi, kad Parlamentas pradėjo naudoti „kontroliuojamos visiškos daugiakalbystės“ idėją, sudarydamas sąlygas išlaikyti tą patį paslaugų lygį, kontroliuojant išlaidas;

12. ragina tris institucijas nustatyti aiškius ir palyginamus išlaidų rodiklius siekiant įvertinti bendras vertimų išlaidas ir puslapio įkainį; pabrėžia, kad į nustatytas sumas reikėtų atsižvelgti ne tik sudarant biudžetą, bet ir informuojant vartotojus apie išlaidas;

13. iš esmės pritaria[4], kad Parlamento plenarinių posėdžių stenogramos turėtų būti skelbiamos kaip daugiakalbis dokumentas, kuriame kalbėtojų pasisakymai būtų pateikiami tik originalia pranešimo kalba, tuo atveju, jeigu filmuoti debatai kartu su tiesioginiu vertimu žodžiu į visas oficialiąsias kalbas bus nemokamai pateikiamos plačiajai visuomenei naudojant atitinkamas technines priemones, jei to reikalaujama, ir laikantis nuostatos, kad įpareigoja tik originalo tekstas, o sinchroninis vertimas teisiškai nėra tolygus oficialiam vertimui žodžiu; mano, kad EP nariai turi turėti teisę nedelsiant prieiti prie debatų ištraukų, išverstų į EP narių kalbą, ir jas parsisiųsdinti; taip pat mano, kad turi būti numatyta nuostata kaupti skaitmeninį archyvą, kuriame galima vykdyti paiešką; prašo EP generalinio sekretoriaus parengti oficialų pasiūlymą principiniam sprendimui įgyvendinti, į kurį būtų įtrauktos nuostatos dėl piktnaudžiavimo ir, jei numatyta, nurodyti galimi Darbo tvarkos taisyklių (pvz., 173 straipsnio) ir kitų vidaus taisyklių pakeitimai, būtini praktiškai įgyvendinti naująjį požiūrį;

Vertimų raštu kokybė

14. džiaugiasi, kad vertimų į penkiolikos valstybių Europos Sąjungos kalbas kokybė ir jų atlikimas laiku, kaip parodė užsakovų pasitenkinimo paslaugomis tyrimas, kurį atliko EAR, apskritai yra patenkinami, nors ir toliau yra kai kurių problemų dėl techninės ir teisinės terminologijos;

15. tačiau yra susirūpinęs dėl 2004 m. kai kuriose institucijose pastebėtos gerokai prastesnės vertimų į dešimties naujųjų ES valstybių kalbas kokybės, kurią daugiausia lėmė kvalifikuotų vertėjų trūkumas; atkreipia dėmesį, kad Komisija ėmėsi spręsti šį klausimą ir visos institucijos, padedant valstybėms narėms, pasiekė pažangos priimdamos į darbą kvalifikuotus vertėjus;

16. ragina Komisiją parengti kritinį Europos personalo atrankos tarnybos (angl. EPSO) nesėkmės įdarbinti reikalingus darbuotojus iš dešimties naujųjų ES valstybių įvertinimą;

17. apskritai mano, kad institucijos turėtų imtis būtinų priemonių siekdamos užtikrinti aukštą vertimų kokybę; todėl ragina Tarybą, Parlamento administraciją ir Komisiją iki 2006 m. biudžeto įvykdymo tvirtinimo pateikti ataskaitas dėl priemonių, kurių imtasi siekiant kontroliuoti ir tobulinti vertimų raštu kokybę;

18. ragina institucijas nustatyti vartotojų pasitenkinimo paslaugomis rodiklius; taip pat ragina nuolat atsitiktinės atrankos būdu tikrinti kokybę ir atlikti užsakovų pasitenkinimo paslaugomis apklausas;

Vertimų raštu paklausos valdymo procedūros

19. pažymi, kad EAR kritikavo vertimų užsakymo procedūrų neapibrėžtumą ir neaiškias taisykles dėl to, kokius dokumentus būtina versti ir kokių dokumentų versti nebūtina;

20. dėl šios priežasties džiaugiasi Komisijos pasirengimu įvertinti vertimų užsakymų tvirtinimo procedūrą ir vertimų užsakymų atranką 2006 m.; taip pat palankiai vertina tai, kad 2003 m. Taryba sudarė pagrindinių dokumentų sąrašą, apribodama kitų tekstų vertimą;

21. rekomenduoja, kad būtų dažniau naudojami mažesnės apimties dokumentai ir rašytinės santraukos;

22. skatina Parlamento komitetus ir delegacijas, esant galimybei, rengti dokumentus tik komitetų ir delegacijų narių ar juos pavaduojančių narių kalbomis; mano, kad variantai kitomis kalbomis galėtų būti rengiami gavus atitinkamą prašymą;

23. pabrėžia komitetų, delegacijų ir politinių frakcijų vaidmens svarbą rengiant mėnesio vertimų prognozes[5]; pabrėžia, kad paslaugų vartotojai savo ruožtu turėtų būti informuojami apie jų užsakomų vertimų raštu kainą;

Vertimų proceso veiksmingumas

24. ragina institucijas nustatyti kiekybinius ir kokybinius našumo rodiklius siekiant valdymo tikslais palengvinti vertimo procesų kontrolę;

25. apgailestauja, kad EP vertimo tarnyboje kol kas nėra sistemingai naudojamasi vertimo priemonėmis; todėl ragina EP administraciją imtis būtinų veiksmų siekiant užtikrinti, kad būtų sistemingai naudojamos šios priemonės, ypač vertimo atminties sistemos (pvz., EURAMIS), nes jas galima daug kartų pasitelkti užtikrinant aukštesnę vertimų kokybę,

26. ragina Parlamentą, Tarybą ir Komisiją efektyviai ir veiksmingai naudotis vidaus ir išorės ištekliais, pvz., duomenų bazėmis, pagalbinėmis kompiuterinėmis vertimo raštu priemonėmis, darbu namie ir užsakomosiomis paslaugomis;

27. pritaria geresniam įvairių institucijų vertimo tarnybų tarpinstituciniam bendradarbiavimui, ypač kuriant bendrą terminų duomenų bazę, bendras vertimo atmintis ir bendrai panaudojant išteklius dalijantis darbo krūvį;

0

0   0

28. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir Europos Audito Rūmams.

• [1]  OL C 284, 2006 11 21, p. 1.
• [2]  2006 m. rugsėjo 4 d. EP biuro patvirtintas Daugiakalbystės kodeksas.
• [3]  Audito Rūmų teigimu, šias sumas sudaro išlaidos vertėjams, sekretoriams, vadybininkams, aptarnaujančiam personalui, planavimui, pastatams, informacijos technologijoms ir žmogiškųjų išteklių vadybai (t.y. mokymams).
• [4]  PE 368.524/BUR/Corr, 2006 m. sausio 16 d. EP biuro posėdžio protokolas.
• [5]  Daugiakalbystės kodekso 12 straipsnio 2 dalis.

AIŠKINAMOJI DALIS

2006 m. rugsėjo 13 d. Europos Audito Rūmai (EAR) pateikė Biudžeto kontrolės komitetui specialiąją ataskaitą Nr. 9/2006 dėl Komisijos, Parlamento ir Tarybos vertimo raštu išlaidų.

Europos institucijose yra dvidešimt viena oficialioji ir darbo kalba. Kiekviena ES institucija turi savo vertimų raštu tarnybą. Komisija, Parlamentas ir Taryba – institucijos, dėl savo veiklos pobūdžio turinčios suteikti daugiausia vertimo raštu paslaugų (apytiksliai 70 proc.).

Institucijose dažniausiai vartojamų kalbų skaičius praktiniais tikslais yra mažinamas, tačiau iš valstybių narių gaunami ir joms siunčiami dokumentai yra parengiami jų oficialiomis kalbomis. Taigi gaunamų ir siunčiamų dokumentų vertimas yra būtinas, kad institucijos tinkamai veiktų ir galima būtų palaikyti ryšius su valstybėmis narėmis ir jų piliečiais.

Pagarba daugiakalbystei

Daugiakalbystė[1] yra viena pagrindinių Europos Sąjungos ypatybių, išryškinanti kultūrinę ir kalbinę įvairovę ir užtikrinanti ES piliečių lygiateisiškumą. Ji garantuoja piliečių teisę bendrauti su ES institucijomis bet kokia oficialiąja ES kalba, sudarant sąlygas jiems naudotis demokratinės kontrolės teise. Tuo pačiu metu kalbų paslaugos prisideda prie to, kad ES institucijos liktų atviros ir skaidrios Europos piliečiams.

Parlamente oficialių kalbų vartojimą reglamentuoja Daugiakalbystės kodeksas, atnaujintas 2004 m.; EP Darbo tvarkos taisyklėse nurodoma, kad EP nariai gali kalbėti pasirinkta oficialiąja kalba ir tai, kad yra verčiama žodžiu į kitas kalbas.

Visų ES institucijų bendros kalbinių paslaugų išlaidos – sudėjus išlaidas vertimams raštu ir žodžiu – sudaro apie 1 proc. viso ES biudžeto.

Daugiakalbystė yra ES kultūrinės įvairovės išraiška, tačiau didėjantis oficialiųjų kalbų skaičius reikalauja praktinių sprendimų atliekant parengiamąjį darbą institucijose.

Audito tikslas

Auditu buvo norėta įvertinti, koks yra Komisijos, Parlamento ir Tarybos vertimams raštu skirtų išteklių ir išlaidų valdymo efektyvumas ir veiksmingumas. Audito Rūmai išnagrinėjo šiuos tris klausimus:

· Ar patenkinama vertimo raštu paklausa ir ar taikomos tinkamos procedūros siekiant išvengti nebūtinų vertimų raštu?

· Ar vertimai pateikiami laiku ir ar jų kokybė atitinka jų tikslą?

· Ar institucijos sugebėjo tinkamai kontroliuoti vertimų raštu išlaidas?

Auditas iš esmės apėmė 2003 ir 2004 metus, tačiau taip pat buvo atsižvelgta į 2005 m. pokyčius, susijusius su ES plėtra.

Vertimo paklausos valdymas

Būtina nustatyti aiškias gaires apibrėžiant kriterijus, pagal kuriuos atliekami vertimo užsakymai. Tačiau, kaip teigia Audito Rūmai, nė viena iš institucijų nenustatė nuoseklių ir aiškių procedūrų, apibrėžiančių, kas gali užsakyti vertimą raštu, kokių rūšių dokumentai turėtų būti verčiami (kada ir į kokias kalbas), nenustatė kriterijų, kurie būtų naudojami tvirtinant neprivalomų vertimų užsakymus, ir vertimo raštu politikos įgyvendinimo kontrolės procedūrų.

Vertimų į penkiolikos valsybių Europos Sąjungos kalbas užsakymai institucijose apskritai buvo gerai atliekami, tačiau padėtis, susijusi su dešimties naujų ES valstybių (angl. EU-10) kalbomis, buvo kitokia dėl nepakankamo vertėjų iš naujųjų valstybių narių skaičiaus.

Nė viena iš šių institucijų neįvykdė savo planų priimti į naujųjų kalbų skyrius pakankamai vertėjų ir aptarnaujančių darbuotojų.

Pastaraisiais metais institucijoms pavyko apriboti vertimų apimties didėjimą taikant šias priemones:

· nustatant pagrindinių dokumentų sąrašą,

· ribojant didžiausią tekstų apimtį,

· pateikiant įvairiomis kalbomis ne viso dokumento vertimą, o jo santrauką,

· daugiausia dėmesio skiriant galutinių dokumentų variantų vertimams,

· skatinant vartotojus riboti savo poreikius.

Kokybės kontrolė

Apskritai vertimų kokybė į penkiolikos valstybių Europos Sąjungos kalbas vertinama gerai. Tačiau Audito Rūmai pastebėjo vertimų į dešimties naujųjų Europos Sąjungos valstybių kalbas kokybės trūkumų.

Maždaug 90 proc. vertimų buvo baigti laikantis sutartų terminų.

Komisijos Vertimų generaliniame direktorate (VGD) visi vertimai skirstomi į penkias „vertimų kokybės tipų“ (angl. TQT) kategorijas pagal skirtingą teksto tikrinimo ir (arba) kokybės įvertinimo lygmenį, priklausomai nuo dokumento rūšies. Be to, kai kurie Komisijos generaliniai direktoratai, pvz., Konkurencijos generalinis direktoratas, sistemingai peržiūri gautus vertimus.

Parlamente ir Taryboje vertimai nepriskiriami kokybės kategorijoms ir dėl to jų kokybės kontrolės procedūros yra mažiau apibrėžtos. Todėl vertimų tikrinimo praktika labai skiriasi, nors teisės aktus prieš juos skelbiant visuomet patikrina teisininkai lingvistai.

Be to, Parlamentas kas du mėnesius atlieka atsitiktines patikras, tikrindamas vertimų rašybą ir gramatiką.

Nė viena iš institucijų vertimo raštu tarnybų nėra įdiegusi konkrečių priemonių, skirtų įvertinti paslaugų vartotojų pasitenkinimą, ir nėra nustačiusi procedūrų skundams dėl kokybės nagrinėti.

Vertimų raštu išlaidos ir efektyvumas

Praeityje institucijos niekada nėra skaičiavusios nei vertimų raštu išlaidų, nei puslapio įkainių.

Audito Rūmai apskaičiavo, kad 2003 m. bendros vertimo raštu išlaidos[2] buvo 414,2 mln. eurų: Komisijoje – 214,8 mln. eurų, Parlamente – 99 mln. eurų ir Taryboje – 100,4 mln. eurų.

Vidutinis įkainis už puslapį buvo 166,37 euro: Komisijoje – 150,2 euro, Parlamente – 149,7 euro ir Taryboje – 251,8 euro.

Išorės vertimai kainavo maždaug 30 proc. pigiau negu institucijų vertėjų vertimai

Apskritai institucijos neturi pakankamų rodiklių ir valdymo informacijos vertimų procesui kontroliuoti.

Atsižvelgiant į (politinį) darbo pobūdį, sunku tiksliai prognozuoti paklausą Parlamente ir Taryboje.

Atrodo tapo įprasta, kad vertėjai patys sprendžia, ar naudotis IT priemonėmis (pagalbinėmis kompiuterinėmis vertimo raštu priemonėmis), informacijos paieškos priemonėmis ir balso atpažinimo programomis.

Našumas, apibrėžiamas kaip paties institucijų vertėjo išverstų standartinių puslapių skaičius (visos darbo dienos ekvivalentas, angl. FTE), įvairiuose kalbų skyriuose ir institucijose labai skiriasi.

ES vertimo tarnybų našumas yra daug mažesnis negu privataus sektoriaus.[3]

Komisijos Vertimų generalinio direktorato našumas (maždaug 5 puslapiai per dieną) buvo šiek tiek mažesnis negu Parlamento vertimų tarnybos našumas. Mažesnį našumą iš dalies galima paaiškinti tuo, kad Komisija teisėkūros procese atlieka iniciatorės vaidmenį. Tarybos našumas buvo sistemingai mažesnis negu Komisijos ir Parlamento, atsižvelgiant į didelę teisės aktų, kuriems reikia ypatingo atidumo, dalį ir didelį paklausos svyravimą.

Institucijose nėra naudojami tolygūs našumo rodikliai, kuriais remiantis būtų galima vienodai atlikti vertimo proceso kontrolę institucijose.

• [1]  Daugiakalbystės principas išdėstytas ES sutarties 21, 290 ir 314 straipsniuose.
• [2]  Audito Rūmų teigimu, bendras išlaidas sudaro išlaidos vertėjams, sekretoriams, vadybininkams, aptarnaujančiam personalui, planavimui, pastatams, informacijos technologijoms ir žmogiškųjų išteklių vadybai (t. y. mokymams).
• [3]  Taip pat žr. 2000 m. rugpjūčio 4 d. Briuselyje bendrovės „PriceWaterhouseCoopers“, Ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto bei Regionų komiteto parengtos Europos Sąjungos institucijų vertimo skyrių našumo lyginamosios analizės („Analyse comparative de la productivité des départements de traduction des institutions européennes“) 24 psl.: „Reikia pažymėti, kad privačioje įstaigoje dirbančio vertėjo darbo našumas yra maždaug nuo 8 iki 10 puslapių per dieną, neskaitant darbo pasitelkiant vertimo atmintį (vieną puslapį sudaro 350 žodžių)“. (350 žodžių, arba 2100 spaudos ženklų, arba 1,4 standartinio puslapio).

PROCEDŪRA

Pavadinimas

Audito Rūmų specialioji ataskaita Nr. 9/2006 dėl Komisijos, Parlamento ir Tarybos vertimo raštu išlaidų

Procedūros numeris

2007/2077(INI)

Atsakingas komitetas   Paskelbimo plenariniame posėdyje data

CONT 26.4.2007

Nuomonę teikiantis (-ys) komitetas (-ai)   Paskelbimo plenariniame posėdyje data

Nuomonė nepareikšta   Nutarimo data

Glaudesnis bendradarbiavimas   Paskelbimo plenariniame posėdyje data

Pranešėjas (-ai)   Paskyrimo data

Alexander Stubb 20.6.2006

Pakeistas (-i) pranešėjas (-ai)

Svarstymas komitete

2.5.2007

Priėmimo data

5.6.2007

Galutinio balsavimo rezultatai

+ - 0

18 0 0

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Jean-Pierre Audy, Herbert Bösch, Paulo Casaca, Antonio De Blasio, Szabolcs Fazakas, Christofer Fjellner, Ingeborg Gräßle, Rodi Kratsa-Tsagaropoulou, Jan Mulder, Francesco Musotto, José Javier Pomés Ruiz, Alexander Stubb

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

Daniel Caspary, Edit Herczog, Bill Newton Dunn, Paul Rübig, Margarita Starkevičiūtė

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (178 straipsnio 2 dalis)

Monica Maria Iacob Ridzi

Pateikimo data

8.6.2007