Procedūra : 2007/2103(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A6-0220/2007

Pateikti tekstai :

A6-0220/2007

Debatai :

PV 19/06/2007 - 13
CRE 19/06/2007 - 13

Balsavimas :

PV 20/06/2007 - 5.9
CRE 20/06/2007 - 5.9
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P6_TA(2007)0274

PRANEŠIMAS     
PDF 217kWORD 201k
11.6.2007
PE 388.523v02-00 A6-0220/2007

„Tūkstantmečio vystymosi tikslai. Pusiaukelė“

(2007/2103(INI))

Vystymosi komitetas

Pranešėja: Glenys Kinnock

ERRATA/ADDENDA
PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS
 AIŠKINAMOJI DALIS

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

„Tūkstantmečio vystymosi tikslai. Pusiaukelė“

(2007/2103(INI))

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į 2000 m. rugsėjo 8 d. Tūkstantmečio deklaraciją, kurioje išdėstyti Tūkstantmečio vystymosi tikslai – tarptautinės bendruomenės bendrai nustatyti kriterijai, taikomi naikinant skurdą,

–   atsižvelgdamas į pagal Jungtinių Tautų vystymo programą (JTVP) parengtas Žmonijos raidos ataskaitas,

–   atsižvelgdamas į savo 2005 m. balandžio 12 d. rezoliuciją dėl Europos Sąjungos vaidmens siekiant Tūkstantmečio vystymosi tikslų (TVT)(1),

–   atsižvelgdamas į 2003 m. vasario 25 d. Romos deklaraciją dėl suderinimo, parengtą pasibaigus aukšto lygio forumui suderinimo tema, ir į 2005 m. kovo 2 d. Paryžiaus deklaraciją dėl pagalbos veiksmingumo, parengtą pasibaigus aukšto lygio forumui pagalbos įgyvendinimo, suderinimo ir rezultatų klausimais (toliau – Paryžiaus deklaracija),

–   atsižvelgdamas į Tarybos, Taryboje posėdžiavusių valstybių narių vyriausybių atstovų, Europos Parlamento ir Komisijos bendrą pareiškimą dėl Europos Sąjungos vystymosi politikos „Europos konsensusas“ (toliau – Europos konsensusas dėl vystymosi), pasirašytą 2005 m. gruodžio 20 d.(2)

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „ES strategija Afrikai: Europos ir Afrikos paktas Afrikos vystymuisi spartinti“ (COM(2005)0489),

–   atsižvelgdamas į savo 2005 m. lapkričio 17 d. rezoliuciją dėl Afrikos vystymosi strategijos(3),

–   atsižvelgdamas į 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1905/2006, nustatantį vystomojo bendradarbiavimo finansinę priemonę (toliau vystomojo bendradarbiavimo priemonė (VBP))(4),

–   atsižvelgdamas į metinius JT Generalinio Sekretoriaus pranešimus apie Jungtinių Tautų Tūkstantmečio deklaracijos įgyvendinimą, kurių paskutinis padarytas 2006 m. liepos mėn.,

–   atsižvelgdamas į profesoriaus Jeffrio Sachso vadovaujamos JT Tūkstantmečio projekto darbo grupės pranešimą „Investavimas į vystymąsi: praktinis Tūkstantmečio vystymosi tikslų įgyvendinimo planas“,

–   atsižvelgdamas į JT prekybos ir plėtros konferencijos (UNCTAD) ataskaitą „Mažiausiai išsivysčiusios šalys 2002 m. Kaip įveikti skurdą“,

–   atsižvelgdamas į metinį UNICEF pranešimą apie pasaulio vaikų padėtį ir 1989 m. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvenciją,

–   atsižvelgdamas į Europos Komisijos pranešimą apie Tūkstantmečio vystymosi tikslus 2000–2004 m. (SEC(2004)1379),

–   atsižvelgdamas į Pasaulio banko metinį stebėsenos pranešimą, kuris buvo paskelbtas 2007 m. balandžio mėn.,

–   atsižvelgdamas į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) 2006 m. vystomojo bendradarbiavimo ataskaitą, kurios paskutinis variantas buvo paskelbtas 2007 m. kovo mėn.(5),

–   atsižvelgdamas į tarptautinių konferencijų, ypač į Tarptautinės vystymosi finansavimo konferencijos (Monterėjus, 2002 m.), pasaulio aukščiausiojo lygio vadovų susitikimo (Niujorkas, 2005 m.), pasaulio aukščiausiojo lygio vadovų susitikimo tvarios plėtros klausimais (Johanesburgas, 2002 m.), trečiosios Jungtinių Tautų konferencijos, skirtos mažiausiai išsivysčiusioms šalims (MIŠ) (Briuselis, 2001 m.), ketvirtosios Pasaulio prekybos organizacijos ministrų konferencijos (Doha, 2001 m.), tarptautinės konferencijos gyventojų ir vystymosi klausimais (angl. ICPD) (Kairas, 1994 m.), JT Generalinės Asamblėjos 1999 m. neeilinės sesijos, skirtos įvertinti pažangai siekiant ICPD tikslų (praėjus penkeriems metams po Kairo konferencijos) ir Pasaulio švietimo forumo (Dakaras, 2000 m.), baigiamąsias deklaracijas ir išvadas,

–   atsižvelgdamas į galutinėse minėtųjų konferencijų deklaracijose ir išvadose ES valstybių narių išreikštas abejones,

–   atsižvelgdamas į įsipareigojimus, kuriuos ES prisiėmė 2002 m. kovo mėn. Barselonos aukščiausiojo lygio vadovų susitikime, vykusiame prieš Monterėjaus konferenciją,

–   atsižvelgdamas į 2005 m. Gleneagles vykusio Didžiojo aštuoneto (G8) vadovų susitikime prisiimtus įsipareigojimus, susijusius su pagalbos apimtimi, į pietus nuo Sacharos esančiai Afrikos daliai teikiama pagalba ir pagalbos kokybe,

   atsižvelgdamas į Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos antrosios darbo grupės ketvirtąją vertinimo ataskaitą „Klimato kaita 2007 m.: poveikis, prisitaikymas ir pažeidžiamumas“ (toliau – Ketvirtoji klimato kaitos vertinimo ataskaita),

   atsižvelgdamas į Nicko Sterno apžvalgos, susijusios su klimato kaitos ekonomika, galutinį pranešimą,

–   atsižvelgdamas į JTVP, JT Tūkstantmečio projekto ir Pasaulio banko 2006 m. pranešime apie energetiką ir Tūkstantmečio vystymosi tikslus (TVT) pateiktas išvadas,

–   atsižvelgdamas į Europos bendrijos steigimo sutarties 177–181 straipsnius,

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „ES pagalba: daugiau, geriau ir greičiau“ (COM(2006)0087),

–   atsižvelgdamas Komisijos komunikatą Tarybai ir Europos Parlamentui „ES pagalbos poveikio didinimas: šalies strategijos dokumentų rengimo bendroji sistema ir bendroji daugiametė programa“ (COM(2006)0088),

–   atsižvelgdamas Komisijos komunikatą „Pažangos, siekiant Tūkstantmečio vystymosi tikslų, paspartinimas – plėtros finansavimas ir pagalbos veiksmingumas“ (COM(2005)0133),

–   atsižvelgdamas į Bendrųjų reikalų ir išorės santykių tarybos 2006 m. balandžio 10 ir 11 d. susitikimo išvadas dėl vystymosi finansavimo ir pagalbos veiksmingumo,

–   atsižvelgdamas Komisijos komunikatą „ES darbo pasidalijimo vystymosi politikos srityje elgesio kodeksas“ (COM(2007)0072),

–   atsižvelgdamas į savo 2006 m. balandžio 6 d. rezoliuciją dėl pagalbos veiksmingumo ir korupcijos besivystančiose šalyse(6),

–   atsižvelgdamas į savo 2007 m. vasario 15 d. rezoliuciją dėl finansinės pagalbos besivystančioms šalims(7),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Vystymosi komiteto pranešimą (A6–0220/2007),

A. pažymi, kad 2007 m. – tai laikotarpio iki TVT susitikimo, įvyksiančio 2015 m., vidurį žymintys metai, taigi šiais metais suteikiama unikali galimybė įvertinti, ką dar reikia įvykdyti,

B.  kadangi į pietus nuo Sacharos esančioje Afrikos dalyje daug šalių vargu ar įvykdys Tūkstantmečio vystymosi tikslus, taip pat daugelyje vidutines pajamas turinčių šalių yra regionų ir etninių grupių, sudarytų iš milijonų žmonių, kurių pažanga nepatenkinama,

C. kadangi ES Taryba Didžiojo aštuoneto (G8) vadovų susitikimo 2005 m. liepos mėn. Gleneagles vietovėje darbotvarkę parengė po to, kai 2005 m. gegužės mėn. sutarė, kad iki 2015 m. 0,7 proc. bendrųjų nacionalinių pajamų (BNP) turėtų būti paaukojama kaip oficialioji vystymosi pagalba (OVP) ir kad šis pagalbos padidėjimas yra svarbiausia išankstinė sąlyga norint įgyvendinti Tūkstantmečio vystymosi tikslus,

D. kadangi EBPO Vystymosi pagalbos komitetas (PPK) skolų nurašymą leidžia priskirti prie pagalbą teikiančiųjų šalių oficialios pagalbos vystymuisi įnašų, net jei iš tiesų pagalbą teikiančios šalys neperveda jokių naujų išteklių pagalbą gaunančioms šalims,

E.  kadangi skolų sumažinimas yra vienas iš Tūkstantmečio vystymosi 8-tojo tikslo uždavinių, kuriuo konkrečiai siekiama spręsti besivystančių šalių skolų problemas nacionalinėmis ir tarptautinėmis priemonėmis, kad ilgainiui besivystančios šalys galėtų grąžinti skolas,

F.  pritaria tam, kad 24 šalims šiuo metu skola jau panaikinta, įskaitant ir 18 Afrikos šalių, tačiau daug skolų dar turėtų būti panaikinta,

G. kadangi norint įgyvendinti Tūkstantmečio vystymosi tikslus, susijusius su pagrindiniu išsilavinimu, kasmet reikia 6,9 mlrd. eurų oficialios pagalbos vystymuisi ir kadangi dabartinė pasaulinė oficialioji pagalba vystymuisi, skirta pagrindiniam išsilavinimui, siekia maždaug 1,6 mlrd. eurų, iš kurių ES įnašas sudaro 0,8 mlrd.,

H. kadangi pagal sąmatą finansavimas, reikalingas norint įgyvendinti Tūkstantmečio vystymosi tikslus sveikatos apsaugos srityje, yra 21 mlrd. eurų per metus, o dabartinis finansavimas tenkina tik 36 proc. šio poreikio, ir kadangi net ir padidinus iki 2010 m. ES oficialiąją pagalbą vystymuisi turimos lėšos sudarys tik 41 proc. nuo reikiamų 21 mlrd. eurų, taigi vis dar trūks 11,9 mlrd. eurų per metus,

I.   kadangi, nors pastaraisiais metais pasiekta nemaža pažanga įgyvendinant visuotinio pradinio lavinimo programą, šiuo metu vis dar 77 mln. pradinės mokyklos amžiaus vaikų nelanko mokyklos, o tikslas iki 2005 m. panaikinti lyčių skirtumus pradinėse mokyklose nebuvo įgyvendintas,

J.   kadangi trys TVT sveikatos apsaugos srityje – dėl kūdikių mirtingumo, motinų mirtingumo, kovos su ŽIV/AIDS, tuberkulioze ir maliarija – priklauso tiems tikslams, kuriuos įgyvendinti iki 2015 m. mažiausiai tikėtina,

K. kadangi 2006 m. JT pranešime dėl Tūkstantmečio tikslų nurodoma, kad, nepaisant pažangos kai kuriose šalyse, ŽIV/AIDS susirgimų skaičius ir toliau didėja: nuo 36,2 mln. infekuotų žmonių 2003 m. iki 38,6 mln. 2005 m. (pusę iš jų sudaro moterys), ir kadangi mirusiųjų nuo AIDS skaičius 2005 m. taip pat išaugo, nepaisant sudarytų geresnių galimybių pasinaudoti antiretrovirusiniu gydymu,

L.  apgailestaudamas, kad šiuo metu daugiau kaip 90 proc. tyrimams sveikatos srityje skiriamo finansavimo panaudojama ligoms, kuriomis serga tik dešimt procentų pasaulio gyventojų, tirti ir kadangi gali būti, kad patentų sistemų naudojimas skatina mokslinius tyrimus ir technologijų plėtrą išsivysčiusiose šalyse, tačiau to nrgalima pasakyti kalbant apie ligas, kuriomis serga neturtingieji ir kurioms neskiriama dėmesio,

M. kadangi, kai kuriais skaičiavimais, besivystančiose šalyse trūksta dviejų milijonų mokytojų ir daugiau kaip keturių milijonų sveikatos priežiūros darbuotojų ir dažniausiai šios šalys neturi minėtųjų specialistų mokymo ir įdarbinimo strategijų,

N. sunerimęs dėl to, kad pažanga sprendžiant blogos mitybos problemas yra tokia lėta ir kad 27 proc. vaikų blogai maitinasi ir 53 proc. vaikų iki penkerių metų amžiaus mirtingumas susijęs su bloga mityba,

O. kadangi pagal JT vystymosi programą (JTVP) ne mažiau kaip 19 valstybių baigė TVT poreikių įvertinimą, o dar 55 valstybės šiuo metu tokį įvertinimą rengia, tačiau kol kas nė viena mažas pajamas gaunanti Afrikos šalis neįgyvendina šių strategijų,

P.  apgailestauja, kad pagrindinis Paryžiaus deklaracijos įgyvendinimo stebėsenos tyrimas, atliktas 2006 m., parodė nepatenkinamus rezultatus, susijusius su įsipareigojimų dėl suderinimo, suvienodinimo ir nuosavybės įgyvendinimu,

Q. pripažindamas, kad Europos bendrija, Jungtinė Karalystė, Nyderlandai, Švedija, Airija, Danija ir Vokietija didina pagalbos, skiriamos iš bendrojo biudžeto paramos, dalį,

R.  kadangi pagalbos vystymuisi kokybė ne mažiau svarbi kaip šios pagalbos apimtis, turint mintyje valstybių galimybes ją panaudoti,

S.  kadangi norint įgyvendinti TVT būtini esminiai veiksmai kovojant su struktūrinėmis skurdo priežastimis, įskaitant nesąžiningas pasaulinės prekybos taisykles, pripažįsta, kad reikalingos sąžiningos ir teisingos, taisyklėmis grindžiamos prekybos sistemos prekybai skatinti ir pasaulinės prekybos pusiausvyrai atkurti, ypač kai tai susiję su Afrikos šalimis,

T.  kadangi Parlamentas savo 2006 m. liepos 6 d. rezoliucijoje dėl sąžiningos prekybos ir plėtros(8) pripažįsta sąžiningos prekybos vaidmenį gerinant besivystančių šalių smulkiųjų ūkininkų ir gamintojų pragyvenimo galimybes, pateikiant tvarų gamybos modelį, kuris užtikrintų gamintojui pelną,

U. kadangi didesnė parama privačiajam sektoriui, visų pirma mažoms ir vidutinėms įmonėms, – pagrindinis varomasis naujų rinkų plėtros ir kūrimo bei darbo vietų kūrimo veiksnys,

V. kadangi TVT įgyvendinimas – prioritetinė Europos Sąjungos sritis ir kadangi Jungtinės Tautos yra pripažinusios, kad vietos valdžios institucijos atlieka lemiamą vaidmenį įgyvendinant šiuos tikslus,

W. kadangi apskaičiuota, kad du milijardai žmonių pasaulyje neturi prieigos prie modernių energijos perdavimo sistemų, ir kadangi jokiai šaliai nepavyko itin sumažinti skurdo gerokai nepadidinus energijos vartojimo;

X. kadangi Nicko Sterno klimato kaitos ekonomikos apžvalga ir ketvirtoji klimato kaitos vertinimo ataskaita neabejotinai parodė, kad klimato kaitos poveikis yra didžiausias besivystančiose šalyse ir kad daugumai labiausiai pasaulyje pažeidžiamų bendruomenių klimato kaita jau tapo tikrove,

Y. kadangi, preliminariais Pasaulio banko skaičiavimais, kasmet reikės 10–40 mlrd. JAV dolerių neturtingiausioms šalims apsaugoti nuo klimato veiksnių; ir kadangi įnašai į prisitaikymo fondus, vadovaujantis Klimato kaitos konvencija, sudaro ne daugiau kaip 150–300 mln. JAV dolerių per metus,

Z.  kadangi nuo konfliktų nukentėjusiose pažeidžiamose šalyse gyvena 9 proc. visų besivystančių šalių gyventojų, tačiau 2005 m. 27 proc. ypač vargingai gyvenančių žmonių, beveik trečdalis visų mirusių vaikų ir 29 proc. 12 metų amžiaus vaikų, nebaigusių pradinės mokyklos, gyveno pažeidžiamose šalyse,

AA.     tvirtina, kad geras valdymas ir geresni instituciniai gebėjimai yra gyvybiškai svarbūs užtikrinant piliečiams pagrindines socialines paslaugas, infrastruktūrą ir saugumą,

BB.     pripažindamas, kad TVT įgyvendinimas būtų ne tik milžiniškas žingsnis mažinant visuotinį skurdą ir kančias, tačiau taip pat parodytų tarptautinės sistemos gebėjimą nubrėžti ir įgyvendinti visuotinės partnerystės praktinius tikslus,

PROPORCINGAS PARAMOS DIDINIMAS

1.  pabrėžia, kad svarbiausias vystomojo bendradarbiavimo tikslas yra ir privalo būti kova su skurdu; nepaisydamas to, pabrėžia, kad ši kova neturi apsiriboti materialiniu augimu, todėl tokio bendradarbiavimo pagrindinis uždavinys visada turi būti demokratijos kūrimas ir pagrindinių žmogaus teisių, teisinės valstybės ir teisingumo, nešališkumo, skaidrumo ir atskaitomybės principų skatinimas;

2.  primena įsipareigojimą, kurį Didžiojo aštuoneto (G8) šalys prisiėmė 2005 m. Gleneagles, iki 2010 m. padvigubinti paramą į pietus nuo Sacharos esantiems Afrikos regionams ir išreiškia nusivylimą, kad pagal EBPO ir oficialiąją vystymosi pagalbą, išskyrus skolą, parama į pietus nuo Sacharos esantiems Afrikos regionams buvo nekito 2006 m.;

3.  pabrėžia, kad siekiant įvykdyti savo finansinius įsipareigojimus Afrikai, kiekvienas G8 paramos teikėjas turės suteikti papildomai 15 mlrd. Afrikai iki 2010 m., palyginti su 2004 m. lygiu, bet minėtosios šalys šiuo metu nukrypusios nuo plano;

4.  džiaugiasi veiksmais, kurių ėmėsi ES šalys, nurašydamos besivystančių šalių skolas; vis dėlto išreiškia susirūpinimą, kad šis skolų nurašymas dirbtinai padidino ES paramos rodiklius beveik 30 proc. 2006 m., o tai reiškė, kad pernai valstybės narės išleido 0,31 proc. BNP faktinei pagalbai ir nepasiekė bendro tarpinio 0,33 proc. tikslo;

5.  ragina ES ir Didžiojo aštuoneto valstybes, atsižvelgiant į Monterėjaus konsensusą, priimtą 2002 m., ir į 2006 m. balandžio mėn. Tarybos išvadas, atskirti skolų panaikinimo ir jų nurašymo duomenis nuo paramos statistikos;

6.  apgailestauja, kad TVT ir oficialiosios vystymosi pagalbos iš 15 ES valstybių narių įgyvendinimo laikotarpio viduryje mažėja, skaičiuojant pagal jos sudaromą BNP dalį, nuo 0,44 proc. oficialiosios vystymosi pagalbos nuo bendro nacionalinio produkto 2005 m. iki 0,43 proc. oficialiosios vystymosi pagalbos nuo bendro nacionalinio produkto 2006 m.;

7.  pritaria, kad Komisijos teikiama pagalba būtų padidinta 5,7 proc. ir 2006 m. pasiektų 7,5 milijardų eurų sumą, ir tai atspindėtų mokėjimų srityje didesnius pajėgumus, susijusius su pastaruoju metu priimtais aukštesnio lygio įsipareigojimais;

8.  giria tas valstybes nares, kurios pasiekė arba viršijo 0,7 proc. oficialiosios vystymosi pagalbos nuo bendro nacionalinio produkto tikslą, ir tas, kurios didina savo faktinės pagalbos lygį, bet apgailestauja, kad kai kurios iš 15 valstybių narių ES valstybių narių didele dalimi nepasiekė vidurio tikslo, sudarančio 0,33 proc., 2006 m.;

9.  pažymi, kad didelė G8 šalis Italija nepasiekė 0,33 proc. tikslo labai didele dalimi, ir šios šalies pagalba 2006 m. sudarė tik 0,2 proc. nacionalinių pajamų, o jos teikiamos tikrosios pagalbos lygis nukrito 30 proc.;

10. pažymi, kad Portugalija, kuri savo pirmininkavimo metu turi surengti ES ir Afrikos vadovų susitikimą, pasiekė tik 0,21 proc. oficialiosios vystymosi pagalbos nuo BNP 2006 m.;

11. atkreipia dėmesį į tai, kad blogiausiai pagalbą didina Austrija (57 proc.), Prancūzija (52 proc.), Italija (44 proc.), Vokietija (53 proc.) ir Jungtinė Karalystė (28 proc.), ir papildomai pabrėžia, kad Vokietija, kuri pirmininkauja ES ir G8, nepasieks 0,33 proc. oficialiosios pagalbos nuo BNP tikslo ir nepadidindino savo pagalbos;

12. ragina visas nuo plano nukrypusias valstybes nares laikytis pažadų, duotų Barselonoje, Gleneagles ir Monterėjuje, ir nedelsiant įsipareigoti 2007 m. padidinti realiai teikiamą paramą ir ragina Komisiją padėti šioms valstybėms narėms atsakingai parengti paramos didinimo finansinių ir organizacinių aspektų planus, kad galima būtų užtikrinti Europos Sąjungos tarpinio tikslo 2010 m. pasiekti, kad parama sudarytų 0,56 proc. BNP, įgyvendinimą;

13. nepritaria tam, kad atliekant biudžeto peržiūrą, kuri bus pradėta 2008 m., turėtų būti atsižvelgiama į svarbėjantį ES vaidmenį pasaulyje ir leidžiama didinti išlaidas vystymuisi; atsižvelgdama į šį vaidmenį Europos Sąjunga galėtų nuspręsti įgyvendinti TVT finansavimą naujais būdais, pvz., panaudoti Europos investicijų banko (EIB) lėšas;

14. ragina Komisiją parengti finansavimo susidarius labai tikėtinai lėšų trūkumo padėčiai, t. y. jei ne visos 27 valstybės narės iki 2010 m. ratifikuotų Europos vystymosi fondą ir todėl reikėtų nedelsiant užtikrinti finansavimą pereinamuoju laikotarpiu (2008–2010 m.), planą;

15. ragina Komisiją toliau tyrinėti naujoviškus finansavimo šaltinius, kurie būtų naudojami kaip alternatyvi priemonė vystymosi programų finansavimui užtikrinti, tačiau pabrėžia, kad šiomis priemonėmis galima tik papildyti įsipareigojimo iki 0,7 proc. BNP skirti OVP vykdymą;

16. ragina ES valstybes nares reguliariai vertinti pažangą, padarytą siekiant oficialiosios vystymosi pagalbos tikslų, ir pritaria Komisijos pasiūlymui įpareigoti ES valstybes nares parengtų nacionalinius kalendorinius planus, kurie leistų užtikrinti, kad šios šalys iki 2010 / 2015 m. pasiektų suderintus šalies oficialiosios vystymosi pagalbos (OVP) tikslus ir pagerintų jų pagalbos srautų ilgalaikio prognozavimo galimybes;

17. ragina ES ir G8 valstybes pripažinti didėjančią naujų pagalbos teikėjų , ypač Kinijos, svarbą ir pradėti dialogą su šiais pagalbos teikėjais dėl išorinės pagalbos priemonių ir standartų, įskaitant tarptautiniu lygiu suderintų pagalbos įgyvendinimo normų ir standartų taikymo svarbą;

18. ragina G8 valstybes atsieti teikiamą pagalbą nuo nacionalinių ekonominių interesų ir pažymi, kad G8 valstybių grupė šiuo metu 29 proc. teikiamos pagalbos susieja su besivystančiomis šalimis, kai bendras pagalbą teikiančių šalių vidurkis yra 24 proc.;

SKOLŲ NURAŠYMAS

19. pabrėžia, kad galbūt net 60 valstybių reikės panaikinti visas skolas norint, jog jos turėtų kokią nors galimybę įgyvendinti TVT, ir kad yra daugiau šalių, kurias dar reikės atleisti nuo skolų, įskaitant daugybę šalių, turinčių vadinamųjų bjaurių skolų, kaip antai Pietų Afrikos ankstesnio apartheido režimo pasirašytos skolos;

20. džiaugiasi Pasaulio banko išvada, kad šalys, atleidžiamos nuo skolų vykdant labai įsiskolinusių neturtingų šalių iniciatyvą (angl. HIPC), 1999–2005 m. daugiau kaip dvigubai padidino savo išlaidas skurdo mažinimo planams;

21. ragina valstybes vykdyti savo įsipareigojimus skaidriai panaudoti lėšas, kurios išlaisvinamos atleidus nuo skolos ir šią skolą panaikinus, ir už tai atsiskaityti ir nesutinka, kad atleidimo nuo skolos galima būtų neduoti tik tada, jei yra plataus masto sutarimas šalies parlamente ir tarp pilietinės visuomenės organizacijų, kad šalyje nevykdomi skaidrumo ir atskaitomybės reikalavimai;

22. pabrėžia, kad ilgalaikių skolų grąžinimas priklausys nuo atsakingos skolinimo politikos, tinkamo finansavimo užtikrinimo, patikimos ekonominės politikos vykdymo, geresnio skolų valdymo ir tinkamos valstybinės ir parlamentinės skolų mažėjimo atskaitomybės užtikrinimo, taip pat nuo eksporto našumo ir ypač nuo eksporto įvairinimo;

23. ragina valstybes nares, atleidimą nuo skolos siejančias su žalingomis struktūrinėmis sąlygomis, pvz., privatizacija, sektorių restruktūrizavimu, prekybos ir finansų liberalizavimu ir saitais su Tarptautinio valiutos fondo (TVF) makroekonominiais tikslais, nutraukti tokią praktiką;

24. ragina visus paramos teikėjus ir kreditorius užtikrinti, kad visa informacija, susijusi su paskolomis ir skolų nurašymu, būtų lengvai prieinama ir ja galėtų naudotis valstybės partnerės, ir primygtinai pareikalauti tokio pat skaidrumo iš komercinių kreditorių;

25. ragina valstybes nares imtis veiksmų, kuriais būtų siekiama paveikti korupciją „palaikančią šalį“, tiriant, patraukiant baudžiamojon atsakomybėn ir įtraukiant į juoduosius sąrašus papirkėjus, ir apsaugoti neturtingas šalis nuo vadinamųjų grobuoniškų fondų;

26. ragina Pasaulio banką palankesnėmis sąlygomis teikti finansavimą šalims, siekiančioms įgyvendinti TVT;

ŽMOGIŠKOJO POTENCIALO IR SOCIALINIO VYSTYMOSI FINANSAVIMAS

27. ragina ES padidinti savo oficialiosios vystymosi pagalbos įsipareigojimus švietimui ir padengti 5,3 milijardų eurų finansinį trūkumą, taip pat žinant, kad programai „Švietimas visiems“ ir Pagreitintai iniciatyvai (angl. FTI) trūksta išorinių lėšų, reikėtų pagirti Komisiją už tai, kad pradėjo stengtis padidinti pagalbos teikėjų įsipareigojimus, tačiau apgailestauja, kad, nors įsipareigojimai, priimti 2007 m. gegužės 2 d. Briuselyje surengtoje paramos teikėjų konferencijoje, turėtų sudaryti galimybes dar milijonui vaikų lankyti mokyklą, 76 milijonai vaikų vis tiek paliekami be išsilavinimo;

28. ragina ES padidinti savo dalį skiriant pasaulinę oficialiąją vystymosi pagalbą sveikatos apsaugai, palyginti su dabartiniais 6,6 proc., siekiant padėti padengti finansinį trūkumą, sudarantį 11,9 milijardo eurų per metus iš 21 milijardo eurų per metus, reikalingų patenkinti pasaulio sveikatos apsaugos išlaidų poreikiams, ir ragina toliau tęsti bei didinti numatomą paramą Pasaulio fondui, skirtam kovai su AIDS, tuberkulioze ir maliarija;

29. ragina Afrikos sąjungą (AS) tęsti savo paramą 2001 m. Abudžos deklaracijai, kurioje patvirtinama, kad šalys turėtų skirti mažiausiai 15 proc. savo nacionalinio biudžeto sveikatos priežiūrai, ir apgailestauja, kad tik dvi Afrikos valstybės įvykdė šį pažadą;

30. pabrėžia, kad besivystančių šalių vyriausybės pastarąjį dešimtmetį pasiekė tikrą pažangą didindamos investicijas į sveikatos apsaugą ir švietimą, tačiau kai kuriais atvejais pažadai nebuvo įgyvendinti, todėl ragina šias vyriausybes sudaryti grafiką, pagal kurį būtų pasiektas tikslas investuoti ne mažiau kaip 20 proc. vyriausybės biudžeto į švietimą ir 15 proc. vyriausybės biudžeto į sveikatos apsaugą;

31. ragina Audito Rūmus 2008 m. atlikti vystomojo bendradarbiavimo priemonės (VBP) įgyvendinimo auditą, kad iki 2009 m. 20 proc. Europos bendrijos OVP būtų skiriama pagrindinei sveikatos priežiūrai ir pagrindiniam bei viduriniam lavinimui;

ŽMOGIŠKOJO POTENCIALO IR SOCIALINIO VYSTYMOSI PRIORITETAI

32. pabrėžia, kad pirmiausia turi būti užtikrinama, kad vadinamieji sunkiai pasiekiami vaikai, t. y. nuo konfliktų nukentėjusių ir pažeidžiamų šalių vaikai, neįgalūs vaikai, vaikai iš atokių regionų, labai skurstančių šeimų arba socialiai atskirti dėl savo tautybės, galėtų įgyvendinti savo teisę į pagrindinį lavinimą;

33. ragina ES imtis neatidėliotinų švietimo priemonių nuo konfliktų nukentėjusiose, pažeidžiamose šalyse, kurios šiuo metu gauna mažiau kaip penktadalį visuotinės švietimui teikiamos paramos, nors tose šalyse gyvena daugiau kaip pusė viso pasaulio vaikų, neturinčių galimybės mokytis, ir ypač ragina Komisijos Humanitarinės pagalbos departamentą (angl. ECHO) tiksliai vadovautis aiškiomis gairėmis dėl švietimui skirtos Komisijos Humanitarinės pagalbos departamento paramos vykdant neatidėliotinas atsakomąsias priemones;

34. ragina Europos Sąjungą padėti šalims kurti nacionalinius gebėjimus, kad būtų galima stebėti mokymosi rezultatus ir būtų užtikrinama, jog, sudarius platesnes galimybes mokytis, būtų garantuojama ir šio mokymo kokybė;

35. apgailestauja dėl to, kad iš esmės nė vienai Afrikos šaliai nepavyks įgyvendinti TVT motinų ir vaikų sveikatos priežiūros srityje;

36. pažymi, kad kova su vaikų mirtingumu atsilieka, palyginti su kitų TVT įgyvendinimu, nepaisant to, kad yra paprastų, pigių intervencinių priemonių, kuriomis būtų galima užkirsti kelią milijonams mirties atvejų kasmet, ir pabrėžia, kad gydymas taikant oralinę rehidraciją, insekticidais apdoroti lovų tinklai nuo uodų, maitinimas krūtimi ir įprastiniai antibiotikai kvėpavimo takų ligoms gydyti galėtų 63 proc. sumažinti vaikų mirtingumą;

37. mano, kad sveikatos priežiūros infrastruktūrai reikia stabilios ir ilgalaikės finansinės paramos iš nacionalinių biudžetų ir tarptautinės pagalbos, kad galima būtų įgyvendinti su sveikatos priežiūra susijusius TVT, kaip antai kūdikių mirtingumo mažinimas plečiant imunizavimą, motinų mirtingumo mažinimas sudarant didesnes galimybes naudotis patyrusių specialistų paslaugomis, prieigos prie naujų diagnostikos ir terapijos metodų ir šių diagnostikos ir terapijos metodų mokslo tiriamųjų darbų rėmimas, saugaus geriamojo vandens tiekimas bei sanitarijos užtikrinimas ir daug didesnis siekimas tikslo, kad iki 2010 m. ŽIV/AIDS, maliarijos, tuberkuliozės ir kitų ligų prevencija, gydymas, šiomis ligomis sergančiųjų priežiūra ir parama minėtiesiems ligoniams būtų visuotinai prieinami;

38. ragina tarptautinę paramos teikėjų bendruomenę padėti besivystančioms šalims rengti visapusiškas sveikatos priežiūros veiksmų programas, kurias įgyvendinant būtų galima spręsti tokius klausimus kaip poreikis užtikrinti tvarų sveikatos priežiūros infrastruktūros ir atlyginimų finansavimą, padidinti investicijas į mokymą ir vengti per didelio protų nutekėjimo dėl patyrusių sveikatos priežiūros darbuotojų migracijos;

39. džiaugiasi Johanesburgo deklaracija, parengta Afrikos Sąjungos (AS) sveikatos ministrų sueigos 3-ajame eiliniame posėdyje, vykusiame 2007 m. balandžio 9–13 d., dėl sveikatos priežiūros sistemų stiprinimo nešališkumo ir plėtros, kaip svarbia iniciatyva siekiant įgyvendinti TVT; ragina Europos Sąjungą remti AS valstybes nares, įgyvendinančias šia deklaracija pagrįstas programas;

40. ragina ES ir toliau pirmauti remiant lytinės ir reprodukcinės sveikatos teises ir išlaikant skiriamų lėšų lygį Tarptautinės konferencijos gyventojų ir vystymosi klausimais (angl. ICPD) veiksmų programai įgyvendinti ir apgailestauja, kad, nors į pietus nuo Sacharos esančioje Afrikos dalyje motinų mirtingumas yra didžiausias, šioje Afrikos dalyje kontraceptinių priemonių naudojimo lygis yra mažiausias pasaulyje (19 proc.), o 30 proc. visų motinų mirties atvejų šiame žemyne priežastis – nesaugūs abortai;

41. pažymi, kad JT planuoja į Tūkstantmečio vystymosi tikslų (TVT) 5-ąjį tikslą įtraukti naują uždavinį dėl visuotinės teisės į lytinės reprodukcinės sveikatos priežiūrą, todėl atkreipia dėmesį į 2007–2010 m. Maputo veiksmų planą, susijusį su žemyno lytinės ir reprodukcinės sveikatos ir teisių politikos gairių veiksmingumu, kuris buvo priimtas 2006 m. rugsėjo 18–22 d. surengtame Afrikos Sąjungos sveikatos ministrų sueigos neeiliniame posėdyje (Maputo veiksmų planas);

42. pabrėžia, kad nedelsiant reikia spręsti visų rūšių smurto dėl lyties problemą, nes smurtas turi įtakos mergaičių galimybei naudotis švietimu ir sveikatos priežiūra, smurtas taip yra vienas iš pagrindinių ŽIV pandemijos skatinimo veiksnių, taigi ir svarbiausia kliūtis siekiant didesnės lyčių lygybės besivystančiose šalyse;

43. ragina Komisiją priimti didesnius kovos su ŽIV/AIDS besivystančiose šalyse įsipareigojimus ir užtikrinti, kad labiausiai nukentėjusioms šalims būtų sudarytos geresnės galimybės prieinamo naudotis kainomis pasinaudoti prevenciniais ištekliais ir politikos priemonėmis, antiretrovirusiniu gydymu ir sveikatos priežiūros paslaugomis (infrastruktūra, personalas ir vaistai), galinčiais patenkinti augantį poreikį;

44. pažymi, kad visi TVT labai priklauso nuo to, ar bus pažabota AIDS epidemija, ir prašo Komisijos suteikti didžiausią prioritetą kovai su šia pasauline pandemija, teikiant paramą itin intensyviems ir visapusiškiems atsakomiesiems veiksmams; pažymi, kad šie atsakomieji veiksmai turėtų užtikrinti visuotinę galimybę naudotis esamomis prevencijos ir gydymo priemonėmis bei atitinkamomis investicijomis į plataus spektro prevencinių technologijų, įskaitant mikrobicidus ir vakcinas, vystymą bei visuotinę galimybę jomis naudotis;

45. ragina Europos Sąjungą didinti finansavimą, siekiant užtikrinti pagrindinių mokslo ir biomedicinos rezultatų pažangą naujų ir prieinamos kainos, apleistoms ligoms skirtų vaistų, vakcinų ir diagnostikos srityje; ragina remti mokslinių tyrimų ir plėtros darbų vystymo etapą; taip pat ragina užtikrinti, kad atstumti gyventojai naudotų naujus produktus;

46. ragina Europos Sąjungą visiškai įgyvendinti 2001 m. lapkričio 9–14 d. PPO ministrų konferencijos Dohos deklaracijos dėl TRIPS susitarimo ir visuomenės sveikatos nuostatas ir užtikrinti, kad vaistus prieinamomis kainomis galėtų įsigyti tos besivystančios šalys, kurios įgyvendina šios deklaracijos nuostatas atitinkančias priemones, be to, ragina Europos Sąjungą teikti techninę pagalbą besivystančioms šalims siekiant įgyvendinti profesionalias viešosios sveikatos priežiūros patentų teisės priemones;

47. pabrėžia, kad reikia visapusiškai persvarstyti tas jau įdiegtas sistemas, kuriomis naudojantis negalima spręsti prieigos prie vaistų problemos; šiuo atžvilgiu taip pat reikėtų pateikti rekomendacijas PPO dėl jos taisyklių, reglamentuojančių vaistų eksportą pagal privalomą licenciją ir žinomų kaip Rugpjūčio 30 d. sprendimas, pakeitimo;

48. pažymi, kad pagal kai kuriuos skaičiavimus reikalinga įdarbinti du milijonus mokytojų ir daugiau kaip 4 milijonus sveikatos priežiūros darbuotojų, kad sveikatos priežiūra ir lavinimas visiems taptų tikrove, ir būtina kasmet investuoti 10 mlrd. eurų į kvalifikuotų mokytojų ir sveikatos darbuotojų mokymą ir atlyginimus;

49. ragina neturtingų šalių vyriausybes bendradarbiaujant su atitinkamomis profsąjungomis nustatyti solidžius esamų sveikatos priežiūros darbuotojų ir mokytojų atlyginimus;

50. ragina neturtingų šalių vyriausybes užtikrinti parlamentinį ir piliečių atstovavimą ir viešųjų paslaugų stebėsenos priežiūrą ir sudaryti sąlygas pilietinei visuomenei ir vietos valdžios institucijoms dalyvauti rengiant vietinius ir nacionalinius planus ir biudžetiniuose procesuose, įskaitant paramos teikėjų pasirašytus susitarimus ir sutartis;

51. pabrėžia, kad kai kuriose šalyse daugėja žmonių, kurie blogai maitinasi, ir kad apskaičiuota, jog 2015 m. visoje Afrikoje vaikų, kurie blogai maitinasi, skaičius bus 3,7 mln. didesnis nei šiandien, ir ragina Europos Sąjungą dar kartą apsvarstyti ir įvertinti, ar jos netiesioginės investicijos padeda veiksmingai spręsti blogos mitybos problemas;

52. ragina Europos Sąjungos paramos teikėjus nedelsiant pradėti teikti informaciją, naudojant tarptautiniu lygiu suderintus rodiklius, apie mitybą, kad būtų atsiskaitoma, kokia pažanga padaryta maisto saugos, saugumo tinklų ir socialinės apsaugos, valdymo, vandens, sanitarijos ir sveikatos priežiūros srityse;

PAGALBOS KOKYBĖ IR Į SKURDĄ SUTELKTAS VYSTOMASIS BENDRADARBIAVIMAS

53. primygtinai reikalauja, kad Komisija ir valstybės narės remtųsi Paramos teikėjų koordinavimo kodeksu, siekdamos užtikrinti, kad sveikatos ir švietimo išlaidos ir programos būtų geriau koordinuojamos ir kad bus skirtas dėmesys arba bus padidintas dėmesys pagalbos negaunančioms šalims, įskaitant krizės ištiktas ir pažeidžiamas šalis;

54. ragina valstybes nares visiškai įgyvendinti priimtą Paryžiaus deklaraciją dėl paramos veiksmingumo gerinimo ir pabrėžia, kad Europos Sąjunga turi dėti daugiau pastangų tarpusavio atskaitomybės, valstybių partnerių nuosavybės ir techninės pagalbos reformos srityse, nes Vystymosi pagalbos komiteto (VPK) valstybes nares prastai įvertinto šiose trijose srityse EBPO, atlikęs naują pagrindinį tyrimą dėl Paryžiaus deklaracijos įgyvendinimo;

55. ragina Europos Sąjungą remti partnerius, kad šie formuotų vidinius savo šalies pajėgumus ir organizuotų darnų plėtros valdymo procesą, nes tai pagrindinė sąlyga siekiant užtikrinti, kad šalys būtų savo plėtros proceso teisėtos šeimininkės ir jam vadovautų;

56. mano, kad mikrofinansavimas – viena iš pagrindinių kovos su skurdu priemonių, kadangi patiems skurstantiems žmonėms suteikiama galimybių aktyviai dalyvauti šioje kovoje;

57. mano, kad įgyvendinant Bendrijos plėtros politiką reikia skirti dar didesnį dėmesį su lytim susijusiems prioritetams ir vaikų teisėms, nes tai pagrindinės teisės ir valdymo kriterijų, taikomų pagal Kotonu sutartį(9), bei kitų kriterijų dalis;

58. džiaugiasi neseniai pradėta EB partneryste lyčių klausimais siekiant taikos ir vystymosi, kurios tikslas – užtikrinti, kad įgyvendinant ir persvarstant Paryžiaus deklaraciją nebūtų paliktas nuošalyje lyčių klausimas;

59. mano, kad Skurdo mažinimo strategijos dokumentai (SMSD) ir Šalies strategijos dokumentai (ŠSD) yra svarbios TVT siekimo priemonės, tačiau jas reikėtų rengti, įgyvendinti, stebėti ir įvertinti pasikonsultavus su AKR valstybių ir valstybių narių parlamentais, Parlamentu, pilietine visuomene ir vietos valdžios institucijomis, taip pat jose didžiausias dėmesys turėtų būti skiriamas TVT siekimui;

60. reiškia susirūpinimą dėl nepakankamo EB programavimo lankstumo, kai programavimo ciklo pradžioje apibrėžiami riboti prioritetai, o po to nebeleidžiama paremti naujų klausimų sprendimo, net jei to tiesiogiai pageidauja valstybių partnerių vyriausybės;

61. pabrėžia, kad vystomojo bendradarbiavimo ilgalaikis tikslas turėtų būti sukurti sąlygas tvariam ekonominiam, socialiniam ir aplinkos apsaugos vystymui; šiuo atžvilgiu pabrėžia poreikį skatinti viešojo ir privačiojo sektorių augimo iniciatyvos partnerystę, įskaitant mažų ir vidutinių įmonių paramos priemones, didinti produktyvumą ir užimtumą;

62. pabrėžia didelį potencialą, kuris atsiranda dėl tiesioginių užsienio investicijų į plėtrą, tvarų ekonomikos augimą, praktinės patirties perdavimą, verslumą bei technologijas ir darbo vietų kūrimą; šiuo požiūriu pabrėžia skaidrios, prognozuojamos ir palankios investicijų aplinkos svarbą ir biurokratizmą verslo atžvilgiu, pagarbos nuosavybės teisėms, konkurencijos skatinimo ir siekimo užtikrinti patikimą makroekonominę politiką svarbą;

63. ragina paramos teikėjus ir jos gavėjus remti geresnį dalinimąsi duomenimis siekiant įgyvendinti TVT ir kontroliuoti jų įgyvendinimą;

64. ragina Komisiją užtikrinti, kad naudojant lėšas infrastruktūrai pagrindinis dėmesys visuose projektuose ir toliau būtų sutelkiamas į skurdo mažinimą;

65. pripažįsta, kad naudojant dabartinius Europos Sąjungos fondus ir priemones, kaip antai infrastruktūros priemonė, vandens infrastruktūros priemonė ir energetikos priemonė, sprendžiami svarbūs klausimai, tačiau kyla abejonių dėl to, ar visos šios priemonės tiek individualiai, tiek visos kartu prisideda prie reikšmingos į TVT orientuotos paramos;

66. ragina ES sustiprinti partnerystę su besivystančiomis šalimis skatinant abipusę atskaitomybę ir abipusius įsipareigojimus, nustatant oficialiosios vystymosi pagalbos didinimo nuspėjamas gaires ir galutinius terminus, kad pagalbą gaunančios šalys galėtų lengviau planuoti viešųjų investicijų augimą;

67. pabrėžia, kad būtina naudoti visas priemones, jog būtų įgyvendinti TVT, ir kad tam reikalinga kiek įmanoma platesnė suinteresuotųjų subjektų partnerystė, ypač su besivystančių šalių nacionaliniais parlamentais, pilietine visuomene, vietos valdžios institucijomis ir privačiaisiais partneriais;

68. tiki, kad, rengiant Jungtinę Afrikos ir ES strategiją, bus pasiektas susitarimas dėl TVT įgyvendinimo iki 2015 m. ypatingos svarbos;

BENDROJO BIUDŽETO PARAMA

69. primygtinai reikalauja, kad ES ir vyriausybės partnerės užtikrintų, jog biudžeto paramai visuomet būtų suteikiama konkrečiam sektoriui skiriamos biudžeto paramos forma, kai pinigai skiriami konkrečiam sektoriui, kuriame ir turi būti panaudojamos tos lėšos, nustatomi su skurdu susiję tikslai, kuriais tiesiogiai būtų matuojami politinių priemonių įgyvendinimo rezultatai, o ne būtų matuojamos biudžeto pajamos ir išlaidos, būtų taikomos priemonės ir stebėsenos būdai, kuriais siekiama užtikrinti, kad atitinkama bendrojo biudžeto paramos dalis būtų skirta remti pagrindiniams poreikiams, ypač sveikatos apsaugai ir švietimui, ir pabrėžia, kad tai turėtų būti vykdoma kartu remiant pajėgumų didinimą, taip pat pabrėžia, kad 0,5 proc. biudžeto paramos turėtų būti skiriama išimtinai pilietinės visuomenės sergėtojams;

70. ragina Europos Sąjungą remti darnų bendrojo biudžeto paramos valdymą įvairiose vykdomosios ir įstatymų leidžiamosios valdžios grandyse ir teikti paramą parlamentinės pilietinės visuomenės ir vietos valdžios institucijų vykdomai biudžeto paramos priežiūrai, siekiant užtikrinti tvirtą ir aiškų biudžeto paramos ir TVT įgyvendinimo ryšį;

71. ragina nacionalinius parlamentus ir pilietinę visuomenę dalyvauti vykdant veiksmingą biudžeto stebėseną, naudojant viešųjų išlaidų tyrimų stebėsenos (angl. PETS) sistemą, kurioje išsamiai lyginamos pajamos ir išlaidos remiantis EBPO Vystymosi pagalbos komiteto (VPK) kriterijais;

72. ragina Europos Sąjungą padidinti paramos, teikiamos tiesiogiai per biudžetą, dalį toms šalims, kurios įrodė, kad sugeba užtikrinti gerą valdymą, pagarbą žmogaus teisėms ir demokratijos principų įgyvendinimą;

73. pabrėžia, kad biudžeto parama savo įprastine forma iš esmės yra dar vienas trumpalaikis paramos teikėjų ir vyriausybių susitarimas, retai viršijantis trejų metų laikotarpį, ir ragina paramos teikėjus pailginti savo priimamų įsipareigojimų trukmę, galbūt atsižvelgiant į EB pasiūlytas rekomendacijas dėl TVT sutarčių, įskaitant įsipareigojimus šešeriems metams ir aiškų supratimą bei aiškumą dėl to, kada ir kaip reikėtų sustabdyti tokią paramą;

74. ragina šalis sutelkti dėmesį į rezultatus, susijusius su bendrojo biudžeto paramos teikimu, moterų lygybės ir lyčių tarpusavio santykių požiūriu, kadangi bendras finansavimo padidinimas nebūtinai turi panaikinti nevienodas atstumtų žmonių grupių, įskaitant moteris ir neįgaliuosius, galimybes ir nevienodą jų statusą;

VALDYMAS

75. primena, kad Kotonu susitarime nustatyti ES ir AKR valstybių dialogo valdymo klausimais pagrindai, ir ragina Europos Sąjungą stiprinti šiuos pagrindus, o ne rengti naujas iniciatyvas, strategijas ir politikos priemones;

76. apgailestauja, kad dėl EB valdymo priemonės, pateikiamos kaip biudžeto paramos skatinimo priemonės, TVT rodiklių skaičių sumažinamas tik iki vieno iš dvidešimt trijų, o lieka kiti rodikliai, pvz., prekybos liberalizavimas, kova su terorizmu ir migracija, kurie nesusiję su TVT įgyvendinimu, ir mano, kad rengiant valdymo priemonę dėmesys turėtų būti sutelkiamas į valstybių partnerių įsipareigojimus įgyvendinti TVT;

77. ragina Europos bendriją pasinaudoti proga, kuri suteikiama taikant 2008 m. valdymo aprašymo peržiūros principą, ir išklausyti Europos ir Afrikos parlamentų ir pilietinės visuomenės organizacijų bei valstybių narių ir Afrikos šalių vyriausybių apžvalgas ir atitinkamai priderinti savo valdymo principą;

TAIKA IR SAUGUMAS

78. primena, kad taika ir saugumas yra gyvybiškai svarbūs įgyvendinant TVT, todėl ragina ES užtikrinti, kad jos vystymosi politika turėtų teigiamą poveikį taikos kūrimui;

79. primena įsipareigojimą į visas ES politikos sritis ir priemones įtraukti reagavimo į konfliktus klausimą, kaip buvo rekomenduojama 2001 m. Geteborgo smurtinių konfliktų prevencijos programoje, ir ragina ES įgyvendinti naujausias patvirtintas konfliktų prevencijos priemones, pvz., ES šaulių ginklų ir lengvosios ginkluotės strategiją, ES saugumo sektoriaus reformos politikos gaires ir Jungtinę ES nusiginklavimo, demobilizacijos ir reintergracijos koncepciją (angl. DDR);

80. džiaugiasi tuo, kad Ginklų prekybos sutartį šiuo metu remia 80 proc. pasaulio vyriausybių, ir ragina ES imtis veiksmų, siekiant užtikrinti, kad būtų sudaryta tarptautinė, teisiškai įpareigojanti sutartis;

PREKYBA

81. ragina ES priimti nuoseklią politiką, kuri apimtų prekybą, žuvininkystę, vystomąjį bendradarbiavimą ir bendrąją žemės ūkio politiką, siekiant išvengti tiesioginio ar netiesioginio neigiamo poveikio besivystančių šalių ekonomikai;

82. pabrėžia, kad laisva prekyba gali būti vienas veiksmingiausių ekonomikos augimo variklių, tačiau, norint sumažinti skurdą, prekybos politiką reikia papildyti perskirstymo ir nacionaline socialine politika;

83. pabrėžia Dohos vystymosi derybų raundo pažadą ir tai, kad reikia nustatyti sąžiningomis ir teisingomis tarptautinėmis taisyklėmis pagrįstas prekybos sistemas, kurias įdiegus būtų ištaisyti pasaulinės prekybos netolygumai, ypač prekybos, susijusios su Afrika, ragina ES dėti visas įmanomas pastangas, siekiant išeiti iš aklavietės PPO derybose;

84. pažymi, kad, pasak aklavietėje atsidūrusio Dohos derybų raundo pirmininko, norėdama padėti pasiekti palankų susitarimą dėl plėtros, ES privalo sumažinti savo prekybą iškraipančias žemės ūkio eksporto subsidijas maždaug 70 proc. ir kad būtina susitarti dėl subsidijų ir tarifų sumažinimo, norint, kad derybos būtų baigtos iki 2007 m. pabaigos;

85. mano, kad sąžininga prekyba – tai svarbus įrankis kuriant tvarią prekybą, iš kurios gamintojai besivystančiame pasaulyje gauna sąžiningas pajamas; ragina Komisiją reaguoti į Parlamento rezoliuciją dėl sąžiningos prekybos ir plėtros ir rekomenduoti paremti sąžiningą prekybą, kaip nurodyta šios rezoliucijos 1 ir 2 punktuose;

86. ragina Komisiją užtikrinti, kad jos prekybos susitarimai padėtų įgyvendinti TVT, o ne trukdytų juos įgyvendinti; visų pirma ji turėtų užtikrinti, kad ekonominės partnerystės susitarimai (EPS) būtų AKR šalių plėtros ir skurdo išnaikinimo priemonės;

87. mano, kad su intelektine nuosavybe susijusios nuostatos neturėtų būti įtraukiamos į derybas dėl ekonominės partnerystės susitarimų (EPS) ir laisvos prekybos susitarimų (LPS), ypač vadinamosios „TRIPS-plius“ nuostatos, kurios išeina už TRIPS susitarimų ribų, pvz., duomenų išskirtinumas ir privalomų licencijų pagrindo apribojimai;

88. mano, kad visos AKR šalys privalo turėti visišką teisę pasirinkti, ar išplėsti derybas, neapsiribojant vien prekėmis; ragina Komisiją užtikrinti, kad intelektinės nuosavybės teisės ir Singapūro klausimai (konkurencijos politika, viešieji pirkimai ir investicijos) būtų išbraukti iš derybų darbotvarkės, jei AKR šalys nenori dėl šių klausimų derėtis;

89. atsižvelgia į tyrimą, kurį neseniai atliko JT Prekybos ir plėtros konferencija (angl. UNCTAD) su kitomis organizacijomis, kuris rodo, kad plataus masto prekybos liberalizavimas mažiausiai išsivysčiusiose šalyse (MIŠ) turėjo menką poveikį nuolatinio ir akivaizdaus skurdo mažinimo tikslams įgyvendinti ir turėjo įtakos besivystančių šalių, ypač Afrikos šalių, smukimui prekybos požiūriu, ir ragina ES pradėti nenutrūkstamą kampaniją siekiant iš tiesų padidinti mažiausiai išsivysčiusių šalių eksporto pajėgumus skatinant techninę pagalbą, kad būtų tęsiamos fiziosanitarijos standartų, nuosavybės teisės, verslo įgūdžių ir vertės pridėjimo programos;

90. ragina Komisiją kuo labiau pakoreguoti savo bendradarbiavimo ir prekybos politiką, siekiant padėti besivystančių šalių vyriausybėms remti ir plėtoti viešąsias paslaugas, visų pirma tas, kurios visiems gyventojams užtikrina prieigą prie geriamojo vandens, sveikatos priežiūros paslaugų, švietimo ir transporto;

91. reikalauja, kad būtų visapusiškai atsižvelgiama į tai, kad AKR šalys yra dažnai labai priklausomos nuo būtiniausių prekių, kurios itin neapsaugotos nuo kainų svyravimų ir tarifų kilimo, ir pabrėžia įvairinimo, perdirbamosios pramonės ir MVĮ vystymo tose šalyse svarbą;

92. pabrėžia pajėgumų prekybos srityje kūrimo svarbą ir poreikį gauti iš ES papildomų išteklių, kad galima būtų padidinti AKR šalių gebėjimą nustatyti poreikius ir rengti strategijas, vesti derybas ir remti regioninę integraciją, įvairinti gamybą ir pasirengti gamybos liberalizavimui didinant gamybos, tiekimo ir prekybos pajėgumus ir kompensuojant koregavimo išlaidas, taip pat didinti savo gebėjimą pritraukti investicijas;

93. ragina Komisiją padidinti savo paramą prekybos srityje, siekiant remti pajėgumų kūrimą, kuris turi didelę reikšmę, jei pačioms skurdžiausioms šalims tektų kovoti su konkurencija, išaugusia dėl rinkos liberalizavimo;

94. primygtinai reikalauja, kad lėšos prekybai remti būtų skiriamos ne iš 10-ojo EPF, o papildomai, pagal AKR šalių poreikius, kad EPS koregavimas būtų finansuojamas atskirai, ne iš 10-ojo EPF, t. y. kad jis būtų finansuojamas papildomai;

KLIMATO KAITA

95. ragina Europos Sąjungą ir toliau atlikti pagrindinį vaidmenį skatinant švaresnį ir veiksmingesnį požiūrį į tvarią plėtrą, mažinant anglies dioksido išskyrimą;

96. atkreipia dėmesį į tai, kad neturtingos besivystančių šalių bendruomenės mažiausiai prisideda prie klimato kaitos, bet labiausiai kenčia nuo šios kaitos padarinių, ir ragina ES skirti daug lėšų, kad besivystančios šalys galėtų prisitaikyti prie jūros lygio kilimo ir ypatingų gamtos reiškinių, pvz., sausrų, didelių audrų, potvynių ir kt. stiprėjimo ir dažnesnio pasikartojimo bei po to kylančių sveikatos priežiūros, maisto gamybos ir vandens tiekimo sunkumų, kurie gali kelti pavojų vystymuisi ir gali būti didelio masto migracijos ir pavojaus saugumui priežastis;

97. ragina Europos Sąjungą skirti daugiau lėšų, siekiant sudaryti galimybes neturtingoms šalims prisitaikyti prie klimato kaitos, ir pabrėžia, kad šie pinigai negali būti paprasčiausiai skiriami iš esamų pagalbos biudžetų ir kad tai turi būti papildomos ir kompensacinės išmokos, be to, mano, kad žymi dalis pajamų, gaunamų parduodant asignavimus aukcione pagal Europos prekybos sistemą ir apmokestinant anglies dioksidą, turėtų būti panaudojama švariai plėtrai finansuoti besivystančiose šalyse;

98. pabrėžia, kad prisitaikymo klausimas neturi būti sprendžiamas vien kaip humanitarinis klausimas arba vien kaip prioritetinis klausimas atsižvelgiant į klimato kaitos konvenciją; pabrėžia, kad rizikos mažinimo ir apsisaugojimo nuo klimato veiksnių priemones būtina integruoti į pagrindinę plėtros darbotvarkę, įskaitant Skurdo mažinimo strategijos dokumentus (SMSD) ir Šalių strategijos dokumentus (ŠSD);

99. ragina Europos Sąjungą įvesti neatidėliotinas priemones, kurios sudarytų sąlygas neturtingoms šalims gaminti patentuotą švarios plėtros technologiją, siekiant padėti joms spręsti energijos stokos problemą ir padėti išvengti problemos dėl greitai augančio teršalų išmetimo besivystančiose neturtingose šalyse;

100. pabrėžia, kad nors Tūkstantmečio deklaracijoje konkrečių energetikos klausimų nesprendžiama, šiuolaikinių paslaugų energetikos srityje teikimas neturtingiems žmonėms yra būtina sąlyga TVT įgyvendinti; pažymi, kad daugelyje besivystančių šalių sąlygos atsinaujinančios energijos technologijoms yra puikios, o tai sudaro galimybes veiksmingai spręsti problemas dėl sparčiai kylančių naftos kainų ir tenkinti energijos poreikius, kartu išvengiant tolesnio žalingo poveikio klimatui; apgailestauja, kad ES skyrė nepakankamai lėšų energijos stokos problemoms spręsti; šiuo tikslu pabrėžia poreikį didinti pagalbos srautus ir stiprinti paramą privačioms investicijoms į atsinaujinančios energijos technologijas;

DARBOTVARKĖ ĮGYVENDINUS TVT

101. pabrėžia, kad jei TVT bus pasiekti, skurstančių žmonių dalis sumažės per pusę per dešimtmetį, ir tai būtų didžiulis pasiekimas, jei šimtai milijonų neturtingiausių ir labiausiai pažeidžiamų žmonių vis dėlto neliktų nuolatiniame skurde;

102. ragina Europos Sąjungą nustatyti susitarimo dėl Skurdo išnaikinimo strategijos po 2015 m. datą;

103. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai, valstybių narių ir stojančiųjų valstybių vyriausybėms ir parlamentams, Tarpparlamentinei sąjungai, Jungtinėms Tautoms ir EBPO Vystymosi pagalbos komitetui.

(1)

OL C 33 E, 2006 02 09, p. 311.

(2)

OL C 46, 2006 2 24, p. 1.

(3)

Tą dieną patvirtinti dokumentai, P6_TA(2005)0445.

(4)

OL L 378, 2006 12 27, p. 41.

(5)

Paskelbta 2007 m. kovo mėn., ISBN Nr. 9789264031050.

(6)

Tą dieną patvirtinti dokumentai, P6_TA(2006)0141.

(7)

Tą dieną patvirtinti dokumentai, P6_TA(2007)0043.

(8)

Priimti tekstai, P6_TA(2006)0320.

(9)

2000 m. birželio 23 d. Kotonu pasirašytas Afrikos, Karibų jūros bei Ramiojo vandenyno grupės valstybių (AKR) ir Europos bendrijos bei jos valstybių narių partnerystės susitarimas (OL L 317, 2000 12 15, p. 3), iš dalies pakeistas 2005 m. birželio 25 d. Liuksemburge pasirašytu susitarimu (OL L 209, 2005 8 11, p. 27).


AIŠKINAMOJI DALIS

ĮVADAS

Tūkstantmečio vystymosi tikslai (TVT) yra terminuoti pasaulinės partnerystės uždaviniai, kuriu mastas išmatuojamas. Tačiau nors daug kur pasaulyje jau pasiekta didžiulės pažangos įgyvendinant TVT, Afrikos dalis į pietus nuo Sacharos vis dar labai atsilieka ir yra skurdžiausias pasaulio regionas.

PAGALBA

2005 m. 15 ES valstybių įsipareigojo 2015 m. kaip oficialią vystymosi pagalbą (OVP) skirti 0,7 proc., o 2010 m. – 0,56 proc. bendrųjų nacionalinių pajamų (BNP). Bent pusė planuojamo padidėjimo nuo 26,5 iki 50 mlrd. eurų bus skirta Afrikai. Europos Komisija (EK), įvertinus ES strategiją Afrikai, jau konstatavo, kad šie uždaviniai bus įvykdyti.

Vis dėlto reikėtų pažymėti, kad 2005 m. OVP buvo ypač didelė, nes buvo leista negrąžinti didelės dalies skolos Paryžiaus klubui. Dvišalė pagalba Afrikos daliai į pietus nuo Sacharos išaugo ir jos realioji vertė padidėjo 23 proc., tačiau, atėmus Nigerijai leistą negrąžinti skolą, regionui skirta dvišalė pagalba išaugo tik 2 proc. Faktiškai pagal EBPO taikomas skaičiavimo taisykles pagalbos teikėjams leidžiama pridėti nominalią nurašytos skolos vertę, tačiau iš tikrųjų skolos nurašymas nėra naujų išteklių skyrimas vystymuisi. Pagal Monterėjaus konsensusą, norint aiškiai įvertinti, kiek pagalbos buvo faktiškai skirta Afrikai, leistos negrąžinti skolos turi būti išskaičiuojamos iš visų sumų.

Akivaizdu, kad TVT nebus įgyvendinti, jei skurdžiausios besivystančios šalys, be jų pačių skiriamų vidaus išteklių, negaus papildomai ir geresnės pagalbos. JT, AS, G8 ir ES turi būti raginamos taisyti padėtį, kai skaičiai rodo, jog, norint iki 2010 m. pasiekti tikslą, kad Afrikai būtų skiriama 18,7 mlrd. eurų realių išteklių, pagalbos teikėjai turėtų planuoti apie 3,7 mlrd. eurų per metus didesnį biudžetą.

Be to, turėtų būti ryžtingiau vykdoma Paryžiaus deklaracija dėl pagalbos veiksmingumo; tai užtikrintų esminį, ilgalaikį ir prognozuojamą finansavimą.

Reikėtų suvokti ir kitą veiksnį – nuolat daugėja pagalbos teikėjų, kurie nepriklauso Vystymosi pagalbos komitetui (VPK), įskaitant Rusiją, Kiniją ir VPK nepriklausančias ES valstybes nares. Reikėtų atsižvelgti į jų dalyvavimą, ypač į kai kurių jų įtaką valdymui, ekonominei politikai ir skaidrumui.

DAUGIAU IŠTEKLIŲ VYSTYMUISI

2008 m. pradėjus iš esmės dar kartą svarstyti EK išlaidas reikės tinkamai įvertinti vystymosi išlaidas.

Reikėtų ieškoti galimybių panaudoti naujoviškus finansavimo metodus kaip alternatyvius finansavimo šaltinius, papildančius OVP. Už Tarptautinės imunizacijos finansavimo institucijos obligacijas, pasitelkus Pasaulinę vakcinų ir imunizacijos sąjungą, surinkta 0,75 mlrd. eurų imunizacijai. Iš Prancūzijos orlaivio bilietų mokesčio tikimasi gauti po 187 mln. eurų per metus. Priemonių aviacijos mokesčiui įvesti jau ėmėsi aštuonios Afrikos ir keturios išsivysčiusios šalys.

Kadangi ir ES, ir 10-ojo EVF biudžetai jau patvirtinti iki 2013 m. ir juose numatytas tik nedidelis padidėjimas, finansavimas greičiausiai turės būti didinamas pasitelkus valstybių narių dvišalės pagalbos priemones, o tai reikš proporcingą ES pagalbos sumažėjimą, palyginti su atskiroms ES valstybėms narėms teikiama pagalba. Valstybės narės turėtų parengti strategijas, kurios leistų, kad joms daugiau lėšų skirtų Komisiją. Buvo siūloma įsteigti specialų TVT fondą. Pagrindinė jo veikla būtų skurdo mažinimas visose skurdžiose šalyse, jis būtų tvarkomas skaidriai ir atskaitingai.

ATLEIDIMAS NUO SKOLŲ

Gleneagles duotas pažadas atleisti itin įsiskolinusias neturtingas šalis (angl. HIPC) nuo 100 proc. skolos įvykdytas. Siera Leonė buvo septyniolikta šalis, 2006 m. pabaigoje pasiekusi pažado atleisti itin įsiskolinusias neturtingas šalis įvykdymo tikslą. Aštuonios šalys šiuo metu pradėjusios sprendimo priėmimo etapą, dar aštuonios šalys – pasirengimo priimti sprendimą etapą. Dėl atleidimo nuo skolų galima buvo perskirstyti lėšas – 20 mln. eurų buvo skirta Afrikai socialinėms išlaidoms, pvz., mokesčių už mokslą panaikinimui daugelyje šalių.

PREKYBA

AS kreipėsi į tarptautinę bendruomenę su prašymu įkurti sąžiningas ir teisingas prekybos sistemas, supaprastinti patekimą į jų rinkas. Kadangi ES veda derybas dėl Dohos raundo kaip vienintelės prekybos grupės, akivaizdu, kad tai sritis, kurioje Europa turi didžiausią galią pradėti pokyčius.

Tarptautiniu lygmeniu ir EPA derybų lygmeniu reikia spręsti patekimo į rinką sąlygų, techninių kliūčių prekybai ir ribojamųjų taisyklių dėl kilmės bei didelių gebėjimų suvaržymų klausimus.

KLIMATO KAITA

JT tarpvyriausybinė klimato kaitos komisija pabrėžė, kad, nors skurdžiausios pasaulio šalys mažiausiai prisidėjo prie klimato kaitos problemos, šios šalys nuo jos kenčia labiausiai.

ES jau įsipareigojo iki 2020 m. šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą sumažinti 20 proc. ir 30 proc., jei bus panaši parama iš kitų industrinių šalių. Pagalbos teikėjai padidino finansavimą ir 2000–2005 m. aplinkos programoms, tačiau jis turi būti ir toliau didinamas, kad neturtingos, pažeidžiamos šalys galėtų pasirengti jūros lygio kilimui, nepritekliams, didėjančiam sausringumui ir ekstremalesnėms oro sąlygoms. ES kartu su besivystančiomis šalimis turėtų kurti ir padarinių švelninimo priemones, remdamos švarių, energiją taupančių ir našių technologijų perdavimą ir vertindamos investicijų poveikį aplinkai.

PRIEIGA PRIE ŠVIETIMO

Pasaulio banko nuomone, pažanga, padaryta siekiant TVT dėl visuotinio švietimo, teikia vilčių, tačiau, jei norime šį tikslą įgyvendinti iki 2010 m., reikia pasiekti, kad mokyklą pradėtų lankyti dar 50 mln. Afrikos vaikų. Pirmo TVT dėl lyčių lygybės – lyčių nelygybės švietimo srityje panaikinimas – terminas (2006 m.) jau praleistas.

Ir UNESCO, ir Pasaulio bankas savo Pagreitintoje iniciatyvoje pabrėžia, kad strategijos turi užtikrinti, jog vadinamieji sunkiai pasiekiami vaikai galėtų įgyvendinti savo teisę į pagrindinį mokymą; čia kalbama apie neįgalius vaikus arba vaikus iš atokių regionų, labai skurstančių šeimų ar etninių mažumų.

Turi būti pagerinta švietimo kokybė, o UNESCO įspėja, kad, norint užtikrinti kokybišką visuotinį pradinį lavinimą, pradinių klasių mokytojų Afrikos dalyje į pietus nuo Sacharos iki 2015 m. turi padaugėti nuo 2,4 iki 4 mln. Tarptautinės bendruomenės parama reikalinga ir tam, kad šalys galėtų didinti savo gebėjimus stebėti ir vertinti mokymosi rezultatus.

Tarptautiniai partneriai turi dėti pastangas ir pašalinti dabartinį visuotinį finansavimo trūkumą, kuris sudaro apie 5,3 mlrd. eurų per metus. Turėtume pasveikinti EK, kad ji 2007 m. gegužės mėn. subūrė ES pagalbos teikėjus siekdama, kad būtų įvykdyti įsipareigojimai dėl pagrindinio lavinimo.

PRIEIGA PRIE PAGRINDINĖS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS IR KOVA SU LIGOMIS

Specifinių ligų gydymo mastas didėja, tačiau sveikatos sistemos dar tokios silpnos, kad pažanga kovojant su vaikų ligomis ir mažinant vaikų, kūdikių ir motinų mirtingumą beviltiškai lėta. Milijonai vaikų miršta, nors yra paprastų ir nebrangių profilaktinės sveikatos priežiūros paslaugų. Per gimdymą arba dėl su nėštumu susijusių priežasčių miršta ir milijonai moterų. Afrikos motinų mirtingumo rodiklis šokiruoja – miršta 1 iš 6 motinų.

Šias problemas aštrina Afrikos sveikatos priežiūros specialistų migracija. „Oxfam“ organizacija apskaičiavo, kad 12 Afrikos šalių, esančių į pietus nuo Sacharos, tik 10 proc. gyventojų gauna sveikatos priežiūros specialistų paslaugas.

Bendra išlaidų sveikatos priežiūrai suma per 1990–2002 m. laikotarpį išaugo nuo 4,1 iki 5,6 proc. BVP, tačiau kai kuriose šalyse valstybės finansavimas nekito arba netgi sumažėjo. Vis dar yra didžiulis finansavimo trūkumas, kad būtų galima pasiekti TVT dėl sveikatos; apytiksliais Pasaulio banko skaičiavimais, jis sudaro apie 18,7–37,5 mlrd. eurų per metus. Pasauliniam fondui vėlgi reikia didelio prognozuojamo ilgalaikio finansavimo perspektyvos.

Šiuo metu daugiau kaip 90 proc. mokslinių tyrimų sveikatos srityje išteklių naudojama ligoms, kuriomis serga tik 10 proc. viso pasaulio gyventojų, gydyti. Išsivysčiusiose šalyse mokslinius tyrimus ir technologijų plėtrą skatino patentų sistema, tačiau kalbant apie ligas, kuriomis dažniausiai serga neturtingieji, padėtis kitokia.

2000–2001 m. Abudžoje Afrikos šalių vyriausybės įsipareigojo sveikatos priežiūrai skirti bent 15 proc. viso savo biudžeto. Nuo to laiko tik kelios Afrikos šalys valstybės mastu sprendė sveikatos sistemos problemas, ir tik dvi – Botsvana ir Gambija – įvykdė Abudžos įsipareigojimus.

TVT SIEKIMAS ATSIŽVELGIANT Į TEISES

2006 m. Pasaulio vystymosi ataskaitoje lygybės ir vystymosi klausimu lyčių nelygybė įvardijama kaip „archetipiniai nelygybės spąstai“. Ši nelygybė – tai prastesnė moterų ir mergaičių padėtis kalbant apie daugelį TVT. Įsigalėjusi moterų diskriminacija ir toliau yra didžiulė kliūtis pažangai, kuri leistų įgyvendinti TVT.

Afrikos Sąjunga pasirašė Afrikos moterų teisių chartiją. ES įsipareigojo skatinti lyčių lygybę visuose veiksmuose, įskaitant vystomąjį bendradarbiavimą. ES taip pat pasirašė Pekino deklaraciją, o visos valstybės narės yra Konvencijos dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims (angl. CEDAW) šalys.

Gelbėti moterų gyvybes – tai užtikrinti, kad jos turėtų visuotinę teisę į lytinės reprodukcinės sveikatos priežiūrą ir šeimos planavimą, priežiūrą iki gimdymo ir po jo. ES turi vykdyti Kaire vykusioje Tarptautinėje konferencijoje gyventojų ir vystymosi klausimais prisiimtus įsipareigojimus ir toliau rodyti kelią užtikrinant lytinės reprodukcinės sveikatos teises, išlaikydama visų lytinės bei reprodukcinės sveikatos ir teisių paslaugų finansavimo lygį.

Ir lyčių teisės, ir vaikų, ir neįgaliųjų teisės yra visose srityse aktualus klausimas, todėl į jas turi būti atsižvelgiama visose politikos srityse ir rengiant programose.

TAIKA IR SAUGUMAS

Daugelis šalių, dažniausiai tos, kuriose vyksta krizė arba yra pokonfliktinė padėtis, nedaro pažangos siekdamos TVT. Labai svarbu gerinti saugumo ir stabilizavimo priemonių, humanitarinės politikos ir operacijų derinimą su ilgalaikio vystymosi priemonėmis, taip pat svarbu pradėti taikyti konfliktų prevencijos priemones.

ES turi remti taikos palaikymą, tačiau taip pat turi skubiai imtis priemonių dėl mažo kalibro ginklų, taip pat paremti Tarptautinę ginklų prekybos sutartį.

VALDYMAS

2007 m. sausio mėn. vykusiame aukščiausiojo lygio susitikime AS priėmė Demokratijos, rinkimų ir valdymo chartiją ir pradėjo taikyti Afrikos tarpusavio vertinimo priemones. Dar daug reikia nuveikti, tačiau, pvz., Gana ir Ruanda jau ėmėsi veiksmų, atsižvelgdamos į vertinimo rezultatus. Reikia remti moterų pilietinį ir parlamentinį, taip pat ir politinį aktyvumą. Korupcijos ir papirkinėjimo problema neišspręsta, bet reikia pažymėti, kad Gavybos pramonės skaidrumo iniciatyva yra didelis žingsnis pirmyn.

ES rems daugelį pagal ES ir Afrikos strategiją numatytų valdymo programų, o pagal Kotonu partnerystės susitarimą valdymas yra bendra atsakomybė.

BIUDŽETO PARAMA

Nors pastaraisiais metais AKR šalims skirta pagalba iš biudžeto sudarė beveik ketvirtadalį visos EK skirtos pagalbos, Komisija ketina šią dalį padidinti iki daugiau kaip 50 proc. iš 10-ojo EVF. Todėl svarbu, kad būtų pradėtos taikyti priemonės ir stebėsenos sistemos, padėsiančios užtikrinti, jog į bendrą biudžetą surenkamos lėšos būtų tiesiogiai skirtos TVT įgyvendinimui remti.

Besivystančioms šalims reikia paramos, kad jos galėtų padidinti savo pačių gebėjimus vykdyti nuoseklaus vystymosi valdymo procesą. Didžiausia problema, ypač Afrikoje, yra gebėjimas panaudoti lėšas; svarbu pripažinti, kad gebėjimai įgyvendinti TVT turi būti plėtojami centralizuotai.

Pagalbos teikėjai taip pat turėtų finansuoti parlamentinių gebėjimų tikrinti savo vyriausybių biudžetus ir politiką stiprinimą. Reikia stiprinti ir Jungtinės parlamentinės asamblėjos vykdomą priežiūrą, nes jos darbas apima teisiškai įpareigojančius ir sutartinius Europos Parlamento ir AKR valstybių parlamentų narių santykius.

NACIONALINĖS TVT ĮGYVENDINIMO STRATEGIJOS

Pagal Jungtinių Tautų vystymo programą (angl. UNDP) mažiausiai 19 šalių atliko TVT poreikių vertinimą, dar 55 šiuo metu jį atlieka. Tačiau kol kas nė viena mažas pajamas gaunanti Afrikos šalis iš tarptautinės bendruomenės dar negavo žadėtos paramos šioms strategijoms įgyvendinti.

ES, JT ir finansų institucijos per visuotinio dalyvavimo procesus turi padėti vyriausybėms suderinti savo esamas vystymosi strategijas, pvz., skurdo mažinimo strategijas, su TVT ir turi vykdyti įsipareigojimus didinti finansavimą įgyvendinant nacionalines vystymosi strategijas.

EK VYSTOMOJO BENDRADARBIAVIMO ORIENTAVIMAS Į SKURDĄ

Europos konsensuse dėl vystymosi, Kotonu susitarimo 19 straipsnyje ir Vystomojo bendradarbiavimo priemonėje (VBP) skurdo mažinimas ir išnaikinimas nurodomas kaip svarbiausias EK bendradarbiavimo su besivystančiomis šalimis uždavinys. Europos Parlamentui neramu dėl to, kad 2005 m. EK pagalba transporto ir kitiems infrastruktūros projektams sudarė apie 817 mln. eurų, kai išlaidos švietimui ir sveikatos priežiūrai atitinkamai sudarė tik 185 mln. ir 239 mln. eurų, nors apskaičiuoti, kiek biudžeto paramos faktiškai buvo skirta šiems sektoriams, sunku. Svarbu, kad EK parama transporto sektoriui būtų aiškiai ir tiesiogiai susijusi su skurdo mažinimu.

Rūpestį kelia ir tai, kad, nors žmogaus teisės ir demokratija yra tarp kriterijų, kurių reikia laikytis norint gauti EK paramą, yra požymių, kad programos rengiamos atsižvelgiant ir į Europos ekonominius, ir geopolitinius interesus. Nacionalinės ir regioninės vystymo programos turi būti rengiamos demokratiškai pagal pačių gyventojų pageidavimus, o ne paisant pagalbos teikėjų strateginių interesų, ir tų gyventojų valdžia turėtų būti jiems atskaitinga per demokratines institucijas.

Europos Parlamentas nori, kad EVF būtų lankstesnis ir labiau pritaikomas pagal poreikius, ypač atsižvelgiant į tai, kad ir patys TVT nėra nekintantys.

PAGALBOS TEIKĖJŲ KOORDINAVIMAS

ES darbo pasidalijimo vystymosi politikos srityje elgesio kodeksas pasirodė laiku ir gali pagerinti Komisijos ir valstybių narių veiksmų koordinavimą. Tačiau neaišku, ar savanoriškas kodeksas gali būti sėkmingas.

DARBOTVARKĖ ĮGYVENDINUS TVT

Net ir įgyvendinus TVT, liks milijonai labai skurdžių žmonių, kurių pagalba taip ir nepasieks. Pasaulinei skurdo išnaikinimo strategijai įgyvendinti reikia laiko, todėl 2010 m. ES jau turėtų būti parengusi šios problemos sprendimo strategiją.

IŠVADA

Stebėjome, kaip pirmą kartą buvo panaikintos visos šalių skolos, tačiau, kalbant apie pagalbą, reikia kitokios strategijos, nes jei vien tik sumažinsime skolas, Europos pagalba nepadidės tiek, kiek reikia Gleneagles įsipareigojimams įvykdyti. Pažanga prekybos srityje kelia nusivylimą, ypač todėl, kad prekybos taisyklių pakeitimas skurstantiesiems turėtų daugiau naudos nei penkeriopas pagalbos padidinimas.

2005 m. tūkstančiai mūsų piliečių žygiavo su „Make Poverty History“ (Skurdas telieka praeitis) plakatais, o „Oxfam“ organizacija pareiškė, kad jau dabar matome tikrą kai kurių skurdžiausių pasaulio tautų gyvenimo pagerėjimą. Laikas pripažinti, kad socialinė ir politinė padėtis pasikeitė ir vis geriau suvokiama, jog turėtume reikalauti ne labdaros, o teisingumo. PROCEDŪRA

Pavadinimas

„Tūkstantmečio vystymosi tikslai. Pusiaukelė“

Procedūros numeris

2007/2103(INI)

Atsakingas komitetas
  Paskelbimo plenariniame posėdyje data

DEVE
6.6.2007

Nuomonę teikiantis (-ys) komitetas (-ai)
  Paskelbimo plenariniame posėdyje data

FEMM

6.6.2007

INTA

6.6.2007

 

 

 

Nuomonė (-s) nepareikšta (-os)

  Sprendimo priėmimo data

FEMM
8.5.2007

INTA
7.5.2007

 

 

 

Glaudesnis bendradarbiavimas
  Paskelbimo plenariniame posėdyje data

 

 

 

 

 

Pranešėjas (-ai)
  Paskyrimo data

Glenys Kinnock
28.2.2007

 

Pakeistas(-i) pranešėjas(-ai)

 

 

Svarstymas komitete

11.4.2007

2.5.2007

4.6.2007

5.6.2007

 

Priėmimo data

5.6.2007

Galutinio balsavimo rezultatai

+

-

0

18

10

0

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Margrete Auken, Margrietus van den Berg, Josep Borrell Fontelles, Danutė Budreikaitė, Corina Creţu, Nirj Deva, Alexandra Dobolyi, Fernando Fernández Martín, Filip Kaczmarek, Glenys Kinnock, Maria Martens, Luisa Morgantini, José Javier Pomés Ruiz, Miguel Portas, Horst Posdorf, José Ribeiro e Castro, Toomas Savi, Frithjof Schmidt, Jürgen Schröder, Feleknas Uca, Johan Van Hecke, Luis Yañez-Barnuevo García, Anna Záborská

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

Miguel Angel Martínez Martínez, Manolis Mavrommatis, Pasqualina Napoletano, Anne Van Lancker, Ralf Walter

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (178 straipsnio 2 dalis)

 

Pateikimo data

11.6.2007

Pastabos
(pateikiamos tik viena kalba)

 

Teisinė informacija - Privatumo politika