PRANEŠIMAS dėl Darbo teisės modernizavimo įgyvendinant 21 – ojo amžiaus uždavinius
25.6.2007 - (2007/2023(INI))
Užimtumo ir socialinių reikalų komitetas
Pranešėjas: Jacek Protasiewicz
PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS
dėl Darbo teisės modernizavimo įgyvendinant 21 – ojo amžiaus uždavinius
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į TDO konvenciją C87 dėl asociacijų laisvės ir teisės jungtis į organizacijas gynimo (1948 m.), TDO konvenciją C98 dėl teisės jungtis į organizacijas ir vesti kolektyvines derybas principų taikymo (1949 m.) ir TDO rekomendaciją R198 (2006) dėl darbo santykių,
– atsižvelgdamas į 2000 m. lapkričio 27 d. Tarybos direktyvą 2000/78/EB, nustatančią vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje bendruosius pagrindus[1],
– atsižvelgdamas į 2006 m. rugsėjo 6 d. Europos Parlamento rezoliucijoje dėl Europos socialinio modelio ateities[2] pakartotinai nurodytas Europos Sąjungos bendrąsias vertybes – lygybę, solidarumą, nediskriminavimą ir perskirstymą,
– atsižvelgdamas į EB sutarties 136–145 straipsnius,
– atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 15, 20 ir 27–38 straipsnius[3], ypač į teises į apsaugą neteisėto atleidimo atveju ir sąžiningas bei teisingas darbo sąlygas,
– atsižvelgdamas į Europos socialinę chartiją,
– atsižvelgdamas į 2004 m. gegužės mėn. aukšto lygio grupės ataskaitą apie socialinės politikos ateitį Europos Sąjungoje po vykusios plėtros,
– atsižvelgdamas į Komisijos parengtą Bendrijos Lisabonos programą ir jos įgyvendinimą 2006 metais (SEC(2006)1379),
– atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą apie socialinę darbotvarkę 2006-2010 m. (COM(2005)0033),
– atsižvelgdamas į nacionalines Lisabonos reformų programas, kurias pristatė valstybės narės,
– atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą pavadinimu „Globalioji Europa: konkuravimas pasaulyje“ (COM(2006)0567),
– atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą dėl integruoto ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo gairių (2005-2008 m.) (COM(2005)0141),
– atsižvelgdamas į 2000 m. kovo mėn., 2001 m. kovo mėn., 2005 m. kovo ir spalio mėn. bei 2006 m. kovo mėn. Europos Vadovų Tarybos išvadas,
– atsižvelgdamas į 1999 m. birželio 28 d. Direktyvą 1999/70/EB dėl Europos profesinių sąjungų konfederacijos (ETUC), Europos pramonės ir darbdavių konfederacijų sąjungos (UNICE) ir Europos įmonių, kuriose dalyvauja valstybė, centro (CEEP) bendrojo susitarimo dėl darbo pagal terminuotas darbo sutartis[4],
– atsižvelgdamas į savo 2006 m. kovo 23 d. rezoliuciją dėl demografinių iššūkių ir kartų solidarumo,[5]
– atsižvelgdamas į 1996 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 96/71/EB dėl darbuotojų komandiravimo paslaugų teikimo sistemoje[6],
– atsižvelgdamas į savo 2006 m. spalio 26 d. rezoliuciją dėl Direktyvos 96/71/EB dėl darbuotojų komandiravimo taikymo[7],
– atsižvelgdamas į 1975 m. Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) konvenciją dėl migruojančių darbuotojų (papildomas nuostatas),
– atsižvelgdamas į 2006 m. TDO rekomendaciją dėl darbo santykių,
– atsižvelgdamas į 1997 m. TDO konvenciją dėl privačių darbo agentūrų ,
– atsižvelgdamas į TDO padoraus darbo darbotvarkę,
– atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Skatinti padorų darbą visiems. Europos Sąjungos indėlis įgyvendinant padoraus darbo pasaulyje darbotvarkę“ (COM(2006)0249),
– atsižvelgdamas į 1975 m. vasario 10 d. Tarybos direktyvą 75/117/EEB dėl valstybių narių įstatymų, skirtų vienodo vyrų ir moterų darbo užmokesčio principo taikymui, suderinimo[8],
– atsižvelgdamas į 1976 m. vasario 9 d. Tarybos direktyvą 76/207/EEB dėl vienodo požiūrio į vyrus ir moteris principo taikymo įsidarbinimo, profesinio mokymo, pareigų paaukštinimo ir darbo sąlygų atžvilgiu[9],
– atsižvelgdamas į 1992 m. spalio 19 d. Tarybos direktyvą 92/85/EEB dėl priemonių, skirtų skatinti, kad būtų užtikrinta geresnė nėščių ir neseniai pagimdžiusių arba maitinančių krūtimi darbuotojų sauga ir sveikata, nustatymo (dešimtąją atskirąją direktyvą, kaip numatyta Direktyvos 89/391/EEB 16 straipsnio 1 dalyje)[10],
– atsižvelgdamas į 1994 m. birželio 22 d. Tarybos direktyvą 94/33/EB dėl dirbančio jaunimo apsaugos[11],
– atsižvelgdamas į 1994 m. rugsėjo 22 d. Tarybos direktyvą 94/45/EB dėl Europos darbų tarybos steigimo arba Bendrijos mastu veikiančių įmonių ir Bendrijos mastu veikiančių įmonių grupių darbuotojų informavimo bei konsultavimosi su jais tvarkos nustatymo[12],
– atsižvelgdamas į 2002 m. rugsėjo 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2002/73/EB, iš dalies keičiančią Tarybos direktyvą 76/207/EEB, dėl vienodo požiūrio į vyrus ir moteris principo taikymo įsidarbinimo, profesinio mokymo, pareigų paaukštinimo ir darbo sąlygų atžvilgiu[13],
– atsižvelgdamas į 1997 m. gruodžio 15 d. Tarybos direktyvos 97/81/EB dėl Bendrojo susitarimo dėl darbo ne visą darbo dieną, kurį sudarė Europos pramonės ir darbdavių konfederacijų sąjunga (UNICE), Europos įmonių, kuriose dalyvauja valstybė, centras (CEEP) ir Europos profesinių sąjungų konfederacija (ETUC) ir jo priedą pavadinimu „Bendrasis susitarimas dėl darbo ne visą darbo dieną“[14],
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto (A6‑0247/2007) pranešimą ir į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto, Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto bei Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto nuomones,
A. kadangi, vykstant globalizacijai ir demografiniams pokyčiams, sparčiai tobulėjant technologijoms ir augant paslaugų sektoriui, reikiamų Europos darbo teisės aspektų tobulinimas yra vienas iš veiksnių, užtikrinančių, kad įmonės ir darbininkai sėkmingai prisitaikys prie pokyčių ir bus įtvirtintos vertybės, kuriomis paremtas Europos socialinio modelis,
B. kadangi ekonominis augimas yra viena iš esminių ilgalaikio darbo vietų augimo sąlygų ir kadangi apgalvotai nustatyta socialinė politika neturi būti vertinama kaip kliūtis ir gali būti tikrai teigiamu veiksniu, prisidedančiu prie Lisabonos darbotvarkę įgyvendinančio Europos Sąjungos ekonomikos augimo,
C. kadangi Europos Sąjunga yra ne tik laisvos prekybos erdvė, bet ir bendrų vertybių bendruomenė ir dėl šio priežasties darbo teisė turėtų šias vertybės atspindėti ir kadangi pagrindiniai darbo teisės principai, kurie per pastaruosius du šimtmečius buvo išvystyti Europoje, tebegalioja, kadangi darbo teisė, kuri kyla iš teisės aktų arba kolektyvinių susitarimų, arba jų derinių, darbuotojams ir darbdaviams suteikia teisinės padėties aiškumą ir apsaugą, ir kadangi pagal darbo teisę nustatoma darbuotojų ir darbdavių galios pusiausvyra, ir kadangi bet kokie darbo teisės pakeitimai bus sėkmingesni, jei darbuotojai jausis saugiau, ir kadangi toks saugumas taip pat priklauso nuo to, ar galima lengvai gauti naują darbą,
D. kadangi šiuo metu Europos darbo rinkoje vis plačiau naudojamos naujų, netipinių ir lanksčių, formų darbo sutartys (pavyzdžiui, darbo ne visą darbo dieną sutartys, terminuotos sutartys, laikinos sutartys tarpininkaujant įdarbinimo agentūroms, periodiškai sudaromos sutartys su laisvai samdomais darbuotojais, su konkrečiais projektais susijusios sutartys), kurių dalis yra iš esmės nesaugios;
E. kadangi šių formų sutartiniai santykiai, jeigu juos lydi reikiamos darbuotojų saugumo garantijos, gali suteikti įmonėms naujomis tarptautinėmis aplinkybėmis būtinas galimybes prisitaikyti ir kartu tenkinti konkrečius darbuotojų poreikius kitaip derinti asmeninį ir šeimos gyvenimą ir profesinį rengimą,
F. kadangi nuo 2000 m. maždaug 60 proc. visų naujai sukurtų darbo vietų Europos Sąjungoje buvo būdingas darbas ne visą darbo dieną ir kadangi 68 proc. ne visą darbo dieną dirbančių darbuotojų yra patenkinti savo darbo laiku, tačiau kadangi šis pasitenkinimas glaudžiai susijęs su darbo teisės ir socialinės apsaugos sistemos apsauga, teikiama ne visą darbo dieną dirbantiems darbuotojams,
G. kadangi darbas ne visą darbo dieną yra labiausiai būdingas moterų užimtumui, nes tai dažnai kompromisinė strategija, kurią moterys renkasi dėl prieinamų vaikų ir išlaikomų asmenų priežiūros įstaigų stygiaus,
H. kadangi dabartiniuose lyčių lygybę skatinančiuose EB teisės aktuose užsibrėžti tikslai kol kas nepasiekti, o Europos darbuotojai ir toliau susirūpinę dėl vyrams ir moterims mokamo darbo užmokesčio atotrūkio, nepakankamų galimybių derinti darbą ir šeimos gyvenimą bei viešosios vaikų priežiūros paslaugų trūkumo,
I. kadangi laikinų darbo sutarčių skaičius labiau išaugo valstybėse narėse, kuriose atitinkamose taisyklėse buvo nustatyti laikinąsias darbo sutartis skatinantys pakeitimai, ir kadangi netipinės darbo sutartys gali būti naudingos, jei patenkina darbuotojų poreikius ir yra savanoriškos; tačiau kadangi šiuo metu daug netipinių darbo sutarčių nėra laisvai pasirinktos ir daugelio darbuotojų pagrindinės darbo ir socialinės teisės nėra ginamos ir taip pažeidžiamas vienodų sąlygų principas,
J. kadangi tik 60 proc. darbuotojų, kurie 1997 m. dirbo pagal netipinius darbo susitarimus, 2003 m. buvo pasirašę tipines sutartis, o tai rodo, kad 40 proc. pagal netipines sutartis dirbančių darbuotojų praėjus 6 metams vis dar nesinaudoja visomis darbuotojo teisėmis; kadangi tai ypač svarbu jauniems žmonėms, kurie vis dažniau pradeda dirbti pagal netipines darbo sutartis, kur kas nesaugesnėmis nei vidutiniškai darbo ir socialinėmis sąlygomis, ir kurie vis labiau rizikuoja likti ties darbo rinkos riba,
K. kadangi pastaruoju metu padaugėjus netipinių sutarčių ėmė skirtis darbo sąlygos, susijusios su kenksmingumu sveikatai ir saugumu, ir tai gali lemti, kad bus prastesnės darbo sąlygos ir daugiau nelaimingų atsitikimų,
L. kadangi nelygybė didina tiesiogines ir netiesiogines ekonomines sąnaudas, o vienodos sąlygos, priešingai – suteikia konkurencinį pranašumą, vienodų sąlygų sukūrimas yra svarbus strateginis ekonominio ir socialinio vystymosi veiksnys; be to, kadangi Europos Sąjunga negali išsiversti be moterų, kurios sudaro pusę visų gyventojų, veiklumo ir produktyvumo,
M. kadangi moterims dabar tenka trigubas našta, t. y. joms tenka aktyviau dalyvauti darbo rinkoje, gimdyti daugiau vaikų ir vis daugiau rūpintis šeima, kadangi kaip tik iš moterų dažniausiai tikimasi kompromisų, kuriais siekiama profesinį gyvenimą priderinti prie šeimos poreikių, ir dažniausiai būtent moterys patiria didelę įtampą ir nerimą dėl to, kad reikia derinti darbo ir rūpinimosi šeima vaidmenis,
N. kadangi tiesa, kad šimtai tūkstančių moterų tenka sutikti dirbti neįprastomis darbo sąlygomis, kadangi jos dirba namų darbininkėmis kitose šeimose arba turi globoti senyvus šeimos narius,
O. kadangi pagal netipines sutartis dirbantys darbuotojai dažnai rizikuoja daugiau negu jų kolegos, dirbantys pagal kitų formų darbo susitarimus, nes trūksta mokymo, nežinoma apie galimus pavojus, teises,
P. kadangi visiems darbuotojams, nepriklausomai nuo jų sutarčių nuostatų, turėtų būti prieinamas deramas darbo saugumas ir apsauga,
Q. kadangi kai kuriose valstybėse narėse kolektyvinės derybos padidina lankstumą darbo rinkoje ir yra svarbi darbo teisės dalis bei esminis reglamentavimo įrankis; kadangi neturėtų būti kišamasi į sąlygas, susijusias su kolektyviniais darbo santykiais, ir kadangi valstybėse narėse nusistovėjusios kolektyvinių darbo santykių tradicijos ir narystės profesinėse sąjungose mastai nevienodi; kadangi valstybės narės visuose lygmenyse turėtų skatinti socialinį dialogą tarp socialinių partnerių, nes tai gali labai padėti įvykdyti reikalingus pertvarkymus darbo teisės srityje,
R. kadangi veiksmai Europos Sąjungos lygmenyje privalo būti vykdomi nepažeidžiant valstybių narių kompetencijos darbo teisės srityje ir laikantis subsidiarumo ir proporcingumo principų, Europos Parlamentas taip pat tikisi, kad, prireikus Bendrijos teisyno pagrindu paremti visoje Sąjungoje taikytiną būtiniausių socialinių reikalavimų sistemą, Komisija pateiks atitinkamus teisėkūros pasiūlymus,
S. kadangi siekdama įveikti dabartinius ekonomikos iššūkius Europos Sąjunga turi kuo daugiau nuveikti siekdama užtikrinti valstybių narių darbo rinkų pastovumą, reaguoti į tam tikruose sektoriuose vykdomus didelio masto atleidimus ir suteikti savo piliečiams palankesnes sveikatai ir saugesnes darbo sąlygas negu anksčiau, nes tai būtina norint, kad gyvenimo sąlygos atitiktų žmogaus orumą ir pagrindines Europos vertybes,
1. džiaugiasi dėl naujo požiūrio į darbo teisę, kuriuo siekiama reglamentuoti visų darbuotojų, nesvarbu, pagal kokią sutartį jie dirba, padėtį;
2. pritaria diskusijoms dėl būtinybės tobulinti darbo teisę siekiant susidoroti su XXI amžiaus iššūkiais, ypač būtinybei sumažinti nesaugumą, kuris retkarčiais siejamas su netipinėmis užimtumo formomis, ir padidinti pažeidžiamų darbuotojų apsaugą, siekiant sukurti daugiau ir geresnių darbo vietų ir padidinti socialinę sanglaudą, kad būtų pasiekti Lisabonos strategijos tikslai; mano, kad darbo teisės tobulinimas turi atitikti Pagrindinių teisių chartijos principus, ypač išdėstytus IV antraštinėje dalyje, ir laikytis Europos socialinio modelio vertybių bei pripažintų socialinių teisių ir jas apsaugoti;
3. su dideliu susirūpinimu pažymi, kad nors Komisijos Žaliojoje knygoje pripažįstama, kad dabartinės darbo rinkos sąlygos sukuria lyčių nelygybę, pvz., dėl moterų ir vyrų darbo užmokesčio skirtumo ir segregacijos konkrečiose profesijose ir sektoriuose, tačiau Žaliojoje knygoje visiškai neatsižvelgiama į pareigas ir atsakomybę, kurios nustatomos Komisijos komunikate „Moterų ir vyrų lygybės gairės“(COM(2006)0092);
4. taip pat su dideliu susirūpinimu pažymi, kad nors Komisijos Žaliojoje knygoje pripažįstama, kad moterų profesinis ir asmeninis gyvenimas yra nesubalansuotas, joje nekreipiama dėmesio į būtinybę greitai imtis veiksmų, kad profesinis bei asmeninis gyvenimas būtų suderintas su demografiniais iššūkiais, kaip nurodyta Europos lyčių lygybės pakte ir Komisijos komunikate dėl Europos demografinės ateities (COM(2006)0571);
5. mano, kad darbo teisės reformos prioritetai yra šie: a) suteikti apsaugą ir darbuotojams, dirbantiems pagal netipines darbo sutartis, b) aiškiau reglamentuoti padėtį, susijusią su priklausomu darbu ir neaiškiomis tarpinėmis padėtimis tarp savarankiškai dirbančių asmenų bei darbuotojų, kuriems būdingi priklausomi darbo santykiai, c) imtis veiksmų nedeklaruoto darbo atžvilgiu ir d) palengvinti pereinamąjį laikotarpį tarp įvairių užimtumo ir nedarbo būsenų;
6. pabrėžia, kad Europos ekonomikai reikia, kad dirbtų daugiau žmonių, nes tik taip ji galės konkuruoti pasaulio mastu ir įgyvendinti socialinio saugumo įsipareigojimus,
7. vis dėlto apgailestauja, kad, priešingai negu numatyta EB sutarties 138 straipsnyje, nebuvo konsultuojamasi su socialiniais partneriais, nors akivaizdu, kad Žalioji knyga turi didelę reikšmę socialinės politikos srityje;
8. mano, kad jei norima, kad darbo teisė susidorotų su XXI amžiaus iššūkiais, joje didžiausias dėmesys turėtų būti skirtas užimtumo garantijoms visos darbuotojo karjeros metu, o ne konkrečių darbo vietų apsaugai, kad, naudojant aktyvią darbo rinkos politiką, kuri nukreipta į žmogiškojo kapitalo vystymą ir verslui palankios aplinkos sukūrimą bei darbo vietų kokybės didinimą, būtų lengviau patekti į darbo rinką ir joje likti, pereiti iš nedarbo būklės į užimtumo būklę bei keisti vieną darbo vietą kita;
9. mano, kad darbo santykiai, kurie apibūdina piliečių užimtumą ir profesinę veiklą, paskutinio dešimtmečio metu labai pakito; atkreipia dėmesį, kad pagrindinė darbo santykių forma yra neterminuota darbo visą darbo dieną sutartis, ir ja turi būti visada remiamasi siekiant aiškiai ir nuosekliai taikyti nediskriminavimo principą; todėl mano, kad Europos darbo teisė turėtų patvirtinti, kad neterminuotos darbo sutartys, kurias taikant suteikiama pakankama socialinė ir sveikatos apsauga ir užtikrinama pagrindinių teisių apsauga, yra pagrindinė užimtumo forma;
10. pripažįsta, kad reikia, jog darbo laikas būtų nustatomas taip lanksčiai, kad atitiktų darbdavių ir darbuotojų poreikius, suteiktų žmonėms galimybių geriau suderinti darbą ir šeimos gyvenimą, bei apsaugotų konkurencingumą ir pagerintų užimtumo padėtį Europoje, nepakenkiant darbuotojų sveikatai;
11. tvirtai nepritaria Komisijos Žaliojoje knygoje pateiktai analizės koncepcijai, pagal kurią teigiama, kad standartinė neterminuota darbo sutartis yra pasenusi, didina darbo rinkos susiskaidymą bei „savų“ ir „pašaliečių“ atotrūkis, ir todėl turi būti laikoma kliūtimi užimtumo augimui ir geresnei ekonomikos dinamikai;
12. pabrėžia, kad darbo teisės aktai tik tuomet bus veiksmingi, sąžiningi ir tvirti, jeigu juos įgyvendins visos valstybės narės, jie bus vienodai taikomi visiems subjektams, reguliariai ir veiksmingai kontroliuojami; prašo Komisija, vykdydama „geresnės teisės aktų leidybos“ iniciatyvą, stiprintų savo, kaip Sutarties sergėtojos, vaidmenį įgyvendinant socialinės ir darbo teisės aktus; kritikuoja Komisiją už tai, kad ji trukdo valstybėms narėms įgyvendinti teisę kontroliuoti, kaip darbuotojų komandiravimo atveju taikoma Bendrijos teisė;
13. pažymi, kad iš naujausių EBPO ir kitų tyrimų matyti, kad nėra pagrindo teigti, jog mažinant apsaugą nuo atleidimo ir silpninant standartines darbo sutartis padidės užimtumas; pažymi, kad iš Skandinavijos šalių pavyzdžio aiškiai matyti, kad aukšto lygio apsaugos nuo atleidimo ir darbo standartai visiškai suderinami su dideliu užimtumo augimu;
14. pažymi, kad tam tikrų formų netipinės sutartys, nelygu, kaip jos įsitvirtinusios darbo ir socialinės apsaugos teisėje, ir teikiamos visą gyvenimą trunkančio mokymosi ir mokymo galimybės gali padėti didinti ES ekonominį konkurencingumą ir reaguoti į įvairius darbuotojų poreikius, atsižvelgiant į tai, kuriame gyvenimo etape jie yra ir kokios yra jų darbo galimybės; tačiau pripažįsta, kad netipinės darbo formos turi būti derinamos su parama darbuotojams, kurie pereina iš vienos darbo vietos į kitą arba keičia vieną užimtumo statusą kitu; taip pat atkreipia dėmesį, kad, norint, kad šie pokyčiai būtų greiti ir tvarūs, būtina daugiausia dėmesio skirti aktyviam įsikišimui, kuris leistų į darbo rinką grįžtantiems darbuotojams gauti tam tikras papildomas pajamas tuo laikotarpiu, kuris itin reikalingas tam, kad jie mokydamiesi ir keisdami kvalifikaciją padidintų savo įdarbinimo galimybes;
15. pabrėžia, kad Žaliojoje knygoje daugiau dėmesio turėtų būti skiriama pačiai darbo teisei;
16. apgailestauja, kad Komisija daugiausia dėmesio skiria individualiai darbo teisei, ir ragina Komisiją daugiausia dėmesio skirti kolektyvinei darbo teisei ir ją skatinti kaip priemonę darbuotojų ir darbdavių lankstumui ir saugumui didinti;
17. tvirtai įsitikinęs, kad su bet kokios, netipinės ar kitos, formos užimtumu turi būti siejamos su tam tikromis nuo konkretaus darbo statuso nepriklausančiomis pagrindinėmis teisėmis, tarp kurių turi būti: vienodos sąlygos, darbuotojų sveikatos ir saugumo apsauga ir nuostatos dėl darbo ir poilsio laiko, jungimosi į organizacijas ir atstovavimo laisvių, teisių į kolektyvines derybas, kolektyvinius veiksmus ir mokymo galimybių; taip pat pabrėžia, kad šios nuostatos turi būti deramai vykdomos valstybių narių lygmenyje, atsižvelgiant į įvairias tradicijas ir socialines bei ekonomines kiekvienos šalies aplinkybes; pabrėžia, kad Europos teisės aktai neprieštarauja nacionaliniams teisės aktams, o turi būti laikomi juos papildančiais;
18. pažymi, kad daugelyje valstybių narių ir EB sutartyje pagrindinė darbo teisės dalis yra teisė imtis kolektyvinių veiksmų ir kad Komisija proceso Teisingumo Teisme metu teigė, jog konkreti kai kurių Šiaurės šalių kolektyvinių veiksmų forma atitinka EB sutartį; prašo Komisiją laikytis kolektyvinių sutarčių kaip konkrečios Teisingumo Teismo pripažintos darbo teisės rūšies;
19. prašo, kad visiems darbuotojams būtų teikiama vienodo lygio apsauga ir kad tam tikroms grupėms pagal nutylėjimą nebūtų daroma pačios plačiausios apsaugos taikymo išimtis, kaip šiuo metu dažnai nutinka jūrininkams, laivų darbuotojams, atviroje jūroje ir kelių transporto srityje dirbantiems darbuotojams; prašo taikyti veiksmingus teisės aktus visiems asmenims, nepaisant vietos, kurioje jie dirba;
20. mano, kad per didelė administracinė našta net ir ekonomikos augimo laikotarpiu gali atgrasinti darbdavius nuo naujų darbuotojų įdarbinimo, o tai pablogins darbo galimybes ir sutrukdys darbuotojams patekti į darbo rinką; pabrėžia, kad darbo vietų kūrimas yra prioritetinis Europos tikslas, numatytas 2000 m. Lisabonoje Tarybos priimtuose sprendimuose;
21. atkreipia dėmesį, kad auga šešėlinė ekonomika ir ypač neregistruotų darbuotojų išnaudojimas, ir mano, kad geriausias būdas su tuo kovoti – daugiau dėmesio skirti priemonėms, kuriomis būtų kovojama su išnaudojimu, pvz., plačiau ir geriau įgyvendinant darbo teisės ir darbo taisyklių nuostatas, ir palengvinti legalų įdarbinimą bei sutelkti dėmesį į darbuotojų pagrindinės žmogaus teises; ragina valstybes nares priimti teisės aktus, kurie užkirstų kelią nusikaltėlių gaujų vykdomam pažeidžiamų darbuotojų išnaudojimui, ir pasirašyti bei ratifikuoti JT konvenciją dėl visų migruojančių darbininkų ir jų šeimų teisių apsaugos bei pasirašyti ir ratifikuoti Europos Tarybos konvenciją dėl veiksmų prieš prekyba žmonėmis;
22. teigiamai vertina plačią darbo rinkose paplitusių darbo tradicijų, sutarčių formų ir verslo modelių įvairovę;
23. ragina sukurti lankstaus ir saugaus pobūdžio sutartis, kurios atitiktų šiuolaikišką darbo organizavimą;
24. pabrėžia, kad mažos ir vidutinės įmonės (MVĮ) yra pripažįstamos svarbiu užimtumo Europoje kūrimo ir didinimo bei socialinio ir regionų vystymosi veiksniu; todėl mano, kad būtina didinti MVĮ vaidmenį tobulinant darbo teisę;
25. mano, kad siekiant veiksmingiau taikyti Europos teisę reikia stiprinti kolektyvinių darbo santykių sistemą ir deramai reaguoti į tai, kad darbuotojams neatstovaujama tam tikruose sektoriuose, kuriuose ekonominę veiklą vykdo MVĮ, įdarbinančios mažiau negu 10 žmonių (šis atstovavimo nebuvimas ypač ryškus naujosiose valstybėse narėse);
26. pritaria Tarybos tikslui sutelkti visus tinkamus nacionalinius ir Bendrijos išteklius, siekiant ugdyti įgudusius, kvalifikuotus ir prisitaikančius darbuotojus ir kurti darbo rinką, reaguojančią į iššūkius, kylančius dėl bendro globalizacijos ir Europos visuomenės senėjimo poveikio;
27. pažymi, kad dėl darbo rinkos susiskaidymo, kai darbo saugumas mažas, o darbas nestabilesnis, daugelio netipinių sutarčių atveju stinga galimybių siekti išsilavinimo ir mokytis, gauti profesines pensijas ir profesiniu požiūriu vystytis ir apskritai nepakankamai investuojama į žmogiškuosius išteklius; pabrėžia, kad tai didina ekonominį nesaugumą ir apskritai sukuria priešinimąsi pokyčiams ir globalizacijai;
28. pažymi, kad daugelyje valstybių narių dėl nepakankamas socialinės apsaugos neįmanoma gauti antrosios pakopos pensijos, todėl padidėja spaudimas pirmosios pakopos senatvės pensijų sistemai;
29. mano, kad asmeninė motyvacija, darbdavių parama, infrastruktūros buvimas ir prieinamumas kartu yra svarbiausi veiksniai, lemiantys dalyvavimą visą gyvenimą trunkančio mokymosi procese, ir ragina kurti švietimo sektorių ir mokyklas, kurios atitinka darbo rinkos reikalavimus ir darbuotojų bei darbdavių asmeninius lūkesčius; pabrėžia, kad profesinė karjera ir mokyklų mokymo programos turi būti deramai susietos;
30. atkreipia dėmesį į neatidėliotiną būtinybę gerinti ES gyventojų švietimo lygį ir ragina Komisiją, valstybes nares ir socialinius partnerius investuoti į visą gyvenimą trunkantį mokymąsi ir žmogiškojo kapitalo vystymą kaip veiksmingiausias kovos su ilgalaikiu nedarbu priemones, todėl visai visuomenei svarbu, kad būtų vystomi įgūdžių ir įgyjama kvalifikacija, kaip 2006 m. visą gyvenimą trunkančio kompetencijos ugdymo ir kvalifikacijos kėlimo veiksmų programoje drauge pabrėžė Europos socialiniai partneriai;
31. mano, kad vykdant darbo teisės reformas turėtų būti sudarytos geresnės sąlygos įmonėms investuoti į savo darbuotojų įgūdžius, darbuotojai turi būti skatinami atnaujinti turimus įgūdžius ir turi būti garantuota, kad šiems tikslams pasiekti bus pasitelktos socialinės apsaugos sistemos;
32. pabrėžia, kad darbo teisės srityje būtinas tam tikras nuoseklumas, kurį galimą pasiekti direktyvomis ir kolektyvinėmis sutartimis bei naudojant atvirojo koordinavimo metodą, ragina Komisiją atsižvelgti į didelius nacionalinių darbo rinkų ir valstybių narių kompetencijos šioje srityje skirtumus, bet primena apie tikslą sukurti konkurencingą, novatorišką ir visiems atvirą Europą bei daugiau ir geresnių darbo vietų;
33. atkreipia dėmesį, kad galiojantys Europos teisės aktai prastai įgyvendinami ir vykdomi, ir ragina Komisiją imtis derinti nacionalinius darbo teisės aktus ir socialinės apsaugos inspekcijų veiklą; pabrėžia, kad valstybės narės turi suderinti savo sveikatos ir saugos teisės aktus su Europos teisės aktais;
34. mano, kad, norint veiksmingai įgyvendinti atitinkamus teisės aktus, juose turi būti pakankamai apsaugotos skirtingose valstybėse gyvenančių ir dirbančių darbuotojų teisės ir kad tikslas pagal Bendrijos teisę patvirtinti vieną darbuotojo ir savarankiškai dirbančio asmens apibrėžimą yra itin sudėtingas, nes įvairiose valstybėse narėse yra skirtinga socialinė ir ekonominė padėtis bei tradicijos; tačiau, siekiant užtikrinti Bendrijos teisės įgyvendinimo nuoseklumą ir didesnį veiksmingumą, būtina tam tikro masto praktikos suartėjimą skatinanti iniciatyva; siekiant šio suartėjimo turėtų būti nepažeidžiama valstybių narių teisė nuspręsti, ar konkrečiu atveju esama darbo santykių;
35. ragina Komisiją užtikrinti, kad minėtas apibrėžimas būtų nustatytas laikantis Teisingumo Teismo nurodytų gairių; ragina Komisiją skubiai pradėti derybas su valstybėmis narėmis siekiant sukurti skaidrius ir nuoseklius kriterijus „darbuotojų“ ir „savarankiškai dirbančių asmenų“ statusui pagal darbo teisę nustatyti; iš naujo patvirtina Parlamento poziciją, kad bet koks darbuotojo apibrėžimas turi remtis tikrąja padėtimi darbo vietoje ir darbo metu;
36. ragina valstybes nares skatinti valstybes nares nedelsiant įgyvendinti 2006 m. TDO rekomendaciją dėl darbo santykių taikymo srities;
37. prašo valstybių narių atkreipti dėmesį į Tarptautinės darbo organizacijos rekomendaciją, kad darbo teisė neturėtų trukdyti tikriems komerciniams santykiams;
38. ragina naudoti atvirą koordinavimo metodą užimtumo ir socialinės politikos srityse, nes tai naudinga priemonė, kuri suteikia galimybę keistis pažangiausia patirtimi, siekiant lanksčiai ir skaidriai reaguoti į visiems bendrus iššūkius, ir atsižvelgti į konkrečių valstybių narių darbo rinkose svarbių veiksnių įvairovę ;
39. rekomenduoja valstybėms narėms, Tarybai bei Komisijai taikant atvirąjį koordinavimo metodą keistis pažangiausia patirtimi, kaip galima lanksčiai organizuoti darbo laiką, ir atsižvelgti į novatoriškus darbo laiko nustatymo būdus, padedančius geriau suderinti darbą ir šeimos gyvenimą;
40. ragina Komisiją toliau rinkti ir nagrinėti informaciją apie nacionalines darbo rinkas, siekiant užtikrinti, kad pažangios užimtumo politikos praktikos, būdingos atskiroms valstybėms narėms, mainai remtųsi patikimais duomenimis, ypač vienarūšiais ir palyginamais statistiniais duomenimis;
41. ragina valstybes nares įvertinti ir pritaikyti socialinės apsaugos sistemas bei papildyti aktyvią darbo rinkos politiką, ypač mokymą ir mokymąsi visą gyvenimą, požiūriu, kuris atspindi naujas, su užimtumu susijusias, aplinkybes, skatinančias profesijų kaitą ir sugrįžimą į darbo rinką, siekiant išvengti bereikalingos priklausomybės nuo pašalpų ir darbo šešėlinėje ekonomikoje;
42. tvirtai smerkia piktnaudžiavimus, kai nuolatinis darbas be jokios ekonominės būtinybės pakeičiamas naujų formų darbu – taip dažnai nutinka pirmiausia Europos žiniasklaidos įmonėse, siekiančiose plačiosios visuomenės, darbuotojų ir konkurentų sąskaita pasiekti daug didesnio negu įprasta trumpalaikio pelno; pabrėžia, kad tokiais veiksmais pažeidžiamas Europos socialinis modelis, nes jais ilgam laikui griaunamas darbdavių ir darbuotojų sutarimas, sąžiningumas ir pasitikėjimas; ragina valstybes nares ir abi šio verslo šalis imtis atitinkamų veiksmų ir sustabdyti neatsakingą piktnaudžiavimą;
43. primena, kad lankstus saugumas (angl. flexicurity) yra apibrėžiamas kaip lankstumo ir saugumo darbo rinkoje derinys, padedantis padidinti našumą ir darbo vietų kokybę užtikrinant saugumą ir tuo pačiu metu suteikiantis įmonėms lankstumo galimybes, kurios leidžia reaguoti į kintančius rinkos poreikius ir kurti darbo vietas; mano, kad lankstumo ir saugumo reikalavimai vienas kitam neprieštarauja ir vienas kitą sutvirtina;
44. pabrėžia, kad lanksčiam saugumui pasiekti būtina veiksminga ir šiuolaikiška darbo teisė, kuri atspindi kintančias užimtumo sąlygas; atkreipia dėmesį, kad kolektyvinės derybos ir stiprūs socialiniai partneriai yra svarbi lankstaus saugumo požiūrio dalis; tačiau mano, kad yra įvairūs lankstaus saugumo modeliai; atkreipia dėmesį, kad bendras požiūris turi būto paremtas įmonių ir darbuotojų prisitaikymo galimybių derinimu su pakankamai didele socialine apsauga, socialinio draudimo išmokomis ir nedarbo pašalpomis, aktyvia darbo rinkos politika bei mokymo ir mokymosi visą gyvenimą galimybėmis; mano, kad plati socialinė parama ir visuotinė galimybė naudotis socialinėmis, pvz., vaikų ir kitų išlaikomų asmenų priežiūros, paslaugomis padeda siekti šių tikslų;
45. mano, kad Komisijos Žaliojoje knygoje vartojamas lankstumo ir užimtumo garantijų apibrėžimas yra per siauras; tačiau atkreipia dėmesį, kad Komisija paskelbs komunikatą dėl lankstaus saugumo;
46. mano, kad pagyvenusiems darbuotojams turėtų būti suteikta galimybė savanoriškai ir lanksčiomis sąlygomis likti darbo rinkoje, gauti deramą mokymą ir sveikatos apsaugą darbe; pabrėžia, kad reikia skubiai imtis konstruktyvių veiksmų, skatinančių pagyvenusio amžiaus darbuotojus sugrįžti į darbo rinką, ir suteikti lankstesnių galimybių rinktis pensijų planus;
47. ragina Komisiją ir valstybes nares pripažinti, kad darbo teisė turi milžinišką poveikį įmonių elgsenai ir kad jų pasitikėjimas pastoviomis, aiškiomis ir pagrįstomis nuostatomis yra svarbus priimant sprendimus kurti daugiau ir geresnių darbo vietų; todėl ragina valstybes nares įgyvendinti ir tinkamai vykdyti visus galiojančius darbo rinkai poveikį darančius ES teisės aktus;
48. ragina valstybes nares ir Komisiją nacionaliniame ir Europos lygmenyje stiprinti ir vyrų, ir moterų teises išeiti motinystės ar tėvystės atostogų ir nuostatas dėl vaikų priežiūros;
49. teigiamai vertina pateiktą strategiją, skirtą kovai su nedeklaruotu darbą ir šešėlinę ekonomiką, kuri, nors įvairiose valstybėse narėse paplitusi skirtingu mastu, kenkia ekonomikai, atima iš darbuotojų saugumą, kenkia vartotojams, mažina pajamas iš mokesčių ir lemia nesąžiningą įmonių konkurenciją; pritaria Komisijos požiūriui, kad reikia kovoti su nedeklaruotu darbu tvirtai koordinuojant teisės aktus vykdančių vyriausybės agentūrų, darbo inspekcijų ir (arba) profesinių sąjungų, socialinę apsaugą administruojančių įstaigų ir mokesčių inspekcijų veiksmus, ir siekdamas kovoti su mokestinių pajamų mažėjimu ragina valstybes nares taikyti novatoriškus metodus, grindžiamus rodikliais ir gairėmis, kurie būdingi konkretiems verslo sektoriams;
50. ragina Komisiją pradėti į darbdavius ir darbuotojus orientuotą informacinę kampaniją, skirtą atkreipti dėmesį į taikytinas minimalias ES taisykles bei teisės aktus ir į tai, kokios galimos nelegalaus darbo neigiamos pasekmės nacionalinėms socialinės apsaugos sistemoms, valstybėms finansams, sąžiningai konkurencijai, ekonominiams rezultatams ir patiems darbuotojams;
51. ragina ypatingą dėmesį skirti jauniems darbuotojams, dažniausiai dirbantiems laikiną darbą, ir užtikrinti, kad dėl nepakankamos jų patirties darbe nekiltų su darbu susijusių nelaimingų atsitikimų; ragina valstybes nares šioje srityje keistis pažangiausia patirtimi, o laikino darbo agentūras – didinti darbdavių ir pačių jaunų darbuotojų sąmoningumą;
52. pabrėžia socialinių partnerių vaidmens svarbą mokant ir informuojant darbuotojus ir darbdavius apie jų teises ir pareigas užimtumo santykiuose bei apie šioje srityje galiojančių teisės aktų vykdymą ir todėl ragina Komisiją skatinti teikti techninę pagalbą socialiniams partneriams ir skatinti juos dalintis žiniomis ir patirtimi, siekiant gerinti darbo sąlygas;
53. pabrėžia vertingą vaidmenį, kurį atlieka socialiniai partneriai, jau pasiekę tam tikros pažangos reformuojant darbo rinką – susitarę dėl motinystės ar tėvystės atostogų, darbo ne visą darbo dieną, terminuotų darbo sutarčių, nuotolinio darbo ir visą gyvenimą trunkančio mokymosi;
54. mano, kad valstybės narės dialoge su socialiniais partneriais dėl darbo teisės modernizavimo ir jos pritaikymo XXI amžiaus iššūkiams turi parodyti atvirumo dvasią, atsižvelgti į socialinių partnerių argumentus ir reaguoti į jų problemas;
55. pabrėžia, kad kolektyvinės derybos nacionaliniame, sektorių ir įmonių lygmenyse gali turėti teigiamą poveikį darbo santykiams ir darbo organizavimui, įmonių našumo didėjimui ir darbo sąlygų gerėjimui, tokiu būdu skatindamos užimtumo augimą, ir atkreipia dėmesį į galimybę pakeisti esamą tvarką taip, kad kolektyvinių derybų vaidmuo sustiprėtų ir atsirastų galimybė tokiose derybose priimti darbuotojams ir darbdaviams naudingus sprendimus artimame įmonės lygmenyje;
56. ragina Komisiją ir valstybes nares vykdant teisėkūros tobulinimo programą nuolat bendradarbiauti su socialiniais partneriais ir, tinkamais atvejais, su kitomis tam tinkamomis pilietinę visuomenę atstovaujančiomis organizacijomis dėl bet kurių darbo ir socialinės apsaugos teisės aktų, siekiant supaprastinti mažoms ir vidutinėms įmonėms, o ypač naujoms įmonėms, taikomas administracines procedūras palengvinant jų finansinę padėtį tam, kad padidinti jų konkurencingumą, leidžiantį kurti naujas darbo vietas;
57. ragina Komisiją nustatyti bendrą ir solidarią pagrindinių arba motininių įmonių atsakomybę, kad būtų galima išvengti piktnaudžiavimo, susijusio su subranga ir darbuotojų perkėlimu ir visoms įmonėms sukurti skaidrią ir konkurencingą rinką, pagrįstą vienodu darbo standartų ir sąlygų laikymusi; ypač ragina Komisiją ir valstybes nares Europos lygmenyje aiškiai nustatyti, kas atsako už darbo teisės laikymąsi ir su įvairiomis subrangos grandimis susijusių atlyginimų, socialinės draudimo įmokų ir mokesčių mokėjimą;
58. reiškia gilų įsitikinimą, kad nesaugių, menkai apmokamų darbo vietų kūrimas nėra tinkamas atsakas į vis daugiau sektorių apimančią darbo vietų perkėlimo tendenciją; mano, kad priešingai – investicijos į mokslinius tyrimus ir plėtrą, mokymą ir mokymąsi visą gyvenimą galės paskatinti augti tuos sektorius, kuriems dabar trūksta konkurencingumo;
59. ragina Komisiją sudaryti sąlygas ginčų sprendimo sistemai sukurti, kad socialinių partnerių Europos lygmenyje sudaryti susitarimai virstų veiksminga ir lanksčia priemone, skatinančia veiksmingesnį reglamentavimą Europos lygmenyje;
60. ragina valstybes nares panaikinti dalyvavimo jų darbo rinkose apribojimus ir pagerinti darbuotojų mobilumą ES, šiuo būdu siekiant greičiau įgyvendinti bendrosios rinkos ir Lisabonos strategijos tikslus;
61. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių ir šalių kandidačių parlamentams.
- [1] OL L 303, 2000 12 2, p. 16.
- [2] OL C 305 E, 2006 12 14, p. 141.
- [3] OL C 364, 2000 12 18, p. 1.
- [4] OL L 175, 1999 7 10, p. 43.
- [5] OJ C 292 E, 2006 12 1, p. 131.
- [6] OL L 18, 1997 1 21, p. 1.
- [7] Priimti tekstai, P6_TA(2006)0463.
- [8] OL L 45, 1975 2 19, p. 19
- [9] OL L 039, 1976 2 14, p. 40.
- [10] OL L 348, 1992 11 28, p. 1
- [11] OL L 216, 1994 8 20, p. 12.
- [12] OL L 254, 1994 9 30, p. 64.
- [13] OL L 269, 2002 10 5, p. 15.
- [14] OL L 14, 1998 1 20, p. 9.
AIŠKINAMOJI DALIS
Komisijos Žaliosios knygos dėl darbo rinkos modernizavimo siekiant susidoroti su XXI amžiaus iššūkiais tikslas yra ES inicijuoti viešas diskusijas apie tai, kaip modernizuoti darbo teisę, siekiant susidoroti su pagrindiniais iššūkiais, kuriuos daugiausia sukelia globalizacija ir senėjanti Europos visuomenė. Darbo teisės nukreipimas minėta linkme būtų ypač svarbus dviejų pagrindinių Lisabonos strategijos tikslų įgyvendinimui, t. y. siekiams iki 2010 m. ES sukurti konkurencingiausią pasaulio ekonomiką ir pasiekti aukštą užimtumo lygį.
Kadangi užimtumo didinimas yra galimas tik augant ekonomikai, darbo teisės modernizavimas turi atsižvelgti į darbuotojų ir darbdavių lūkesčius. Iš tiesų, Europos Sąjungoje jie taip labai nesiskiria, nes konflikto kultūrą, kuri sudarė darbo teisės idėjinį pagrindą ir kuri iš pat pradžių buvo skirta apsaugoti silpnesnę darbo santykių šalį, palaipsniui keičia bendradarbiavimo kultūra. Šiuo metu darbdavių ir darbuotojų bendras tikslas yra sugebėti prisitaikyti prie kintančių aplinkybių, kurias sukelia greitas technologijų vystymasis, padidėjusi konkurencija, kurią sukėlė globalizacija ir kintanti vartotojų paklausa, bei labai greitas paslaugų sektoriaus vystymasis. 2005 m. spalio mėn. Hampton Court rūmuose vykusiame aukščiausio lygio susitikime Europos Vadovų Taryba, atsižvelgusi į minėtus veiksnius, patvirtino Komisijos komunikatą dėl Europos vertybių globalizacijos paliestame pasaulyje. Komunikate valstybės narės buvo raginamos taikyti aktyvią darbo rinkos politiką ir skatinti lankstumą ir gebėjimą prisitaikyti, skirtą „apsaugoti žmonės, o ne darbo vietas“. Komunikate taip pat buvo atkreipiamas dėmesys į būtinybę tobulinti ES ir nacionalinio lygmens reglamentavimo aplinką, siekiant „verslą ir piliečius išvaduoti nuo bereikalingų išlaidų ir biurokratijos“.
Žaliojoje knygoje taip pat remiama nuomonė, kad būtina sukurti lankstesnę darbo teisės sistemą. Tai nereiškia, kad bus radikaliai nukrypstama nuo privalomų darbo apsaugos standartų, tačiau gal būt būtina padaryti pakeitimų šių standartų kokybėje, be kita ko, keičiant sąvoką „darbo vietos garantijos“ į sąvoką „užimtumo garantijos“, o sąvoką „saugumas darbo vietoje“ – į sąvoką „darbo vietos saugumas“. Darbo teisė, kuri daugiausia yra skirta ginti darbuotojus, dirbančius pagal standartinį darbo santykių modelį, pagrįstą nuolatine darbo sutartimi, nekliudys darbuotojams, kurie dirba pagal netipines sutartis, lanksčiai sureaguoti į rinkos poreikius. Per griežtas darbo rinkos reguliavimas daro neigiamą poveikį ekonomikos augimui ir užimtumo didinimui, be to, sulaiko darbdavius nuo legalaus darbo pasiūlymų ir skatina darbuotojus ir darbdavius ieškoti išeičių juodojoje rinkoje.
Dėl darbo teisės nelankstumo, vystosi alternatyvios darbo formos, kurios pagal statistikos duomenis padidina asmenų, kurie dar nedalyvavo darbo rinkoje, yra pensinio amžiaus arba ketina sugrįžti į darbą po pertraukos, užimtumo galimybes. Tai taip pat suteikia galimybes jauniems studentams ir tėvams, auginantiems vaikus, lengviau suderinti darbą ir šeimos gyvenimą. Kadangi minėtos darbo formos vis labiau populiarėja ir turi teigiamą poveikį galimybėms patekti į darbo rinką ir joje likti, darbo teisė turėtų joms nekliudyti, bet taip pat ginti tokius darbuotojus nuo diskriminacijos ir užtikrinti tam tikras minimalias teises, kurias apsprendžia kiekvienos valstybės narės tradicijos ir socialinės bei ekonominės aplinkybės. Tačiau nėra jokios būtinybės panaikinti skirtumus tarp tradicinių ir alternatyvių užimtumo formų. Bandymas nustatyti bendrus būtiniausius užimtumo reikalavimus, taikomus visoms užimtumo formoms, būtų labai sunkus uždavinys, bet taip pat galėtų sukurti didesnes kliūtis daugeliui socialinių grupių, įskaitant labiausiai atskirties pažeidžiamas grupes, patekti į legalią darbo rinką.
Naujų vienodų standartų ir sąvokų kūrimą Sąjungos lygmenyje reikėtų vertinti labai atsargiai. Skirtumai, būdinti valstybėms narėms, yra tokie dideli, kad nustačius minėtas vienodas priemones, gali sumažėti ekonomikos veiksmingumas ir tai neigiamai paveiktų užimtumo lygį. Europos Sąjungoje yra daugybė taisyklių, reglamentuojančių darbo rinką, todėl nereiktų dar didinti jų skaičių. Tačiau būtina atlikti įprastą galiojančių teisės aktų peržiūrą, siekiant įvertinti jų poveikį įmonių, ypač mažų ir vidutinių, veiklai ir užimtumo lygiui Europos Sąjungoje.
Be to, valstybėms narėms taip pat būtų pravartų imtis drąsesnės politikos, siekiančios užbaigti bendrosios rinkos sukūrimą, ypač atsižvelgiant į laisvą darbuotojų ir paslaugų judėjimą. Bendrijos institucijų pastangomis turėtų būti pašalintos viršnacionaliniame lygmenyje atsirandančios kliūtys ir sunkumai, nes tai yra vienas iš pagrindinių kliuvinių Europos piliečių mobilumo didėjimui, kuris yra būtinas ekonomikos augimui ir užimtumui. Atvirojo koordinavimo metodas galėtų tapti pagrindu daug aktyvesniems teigiamos patirties mainams tarp valstybių narių aktyvios darbo rinkos politikos srityje.
Komisija savo pranešime „Užimtumas Europoje 2006 m.“ aptaria lankstumą ir saugumą ES darbo rinkoje ir aiškiai nurodo, kad ilgalaikėje perspektyvoje kvalifikuotas mokymas, kuris suteikiamas neturintiems darbo žmonėms, turi daug didesnę įtaką jų sugebėjimui įsitvirtinti darbo rinkoje. Todėl daugiau dėmesio reikia kreipti darbuotojų ir bedarbių mokymo prieinamumui ir jo kokybei. Visgi asmeninė motyvacija yra bet kurio mokymosi sėkmės garantas, todėl tinkami kursai, pavyzdžiui, verslininkystės studijos ir asmeninės karjeros valdymas, turėtų būti įtraukti į mokyklų programas.
Lisabonos tikslai, susiję su profesine veikla, buvo įgyvendinti keturiose ES valstybėse, kurios žymiai skiriasi nuo kitų ES valstybių profesinių sąjungų narių skaičiumi ir veiklos lygiu. Tačiau visada būtina vystyti socialinį dialogą dėl klausimų, kurie ypač svarbūs ekonomikos plėtrai, taigi ir darbo vietų augimui. Be dialogo Europos ir nacionaliniame lygmenyse turi būti pabrėžta, kad svarbus dialogas kiekvienos pramonės šakos lygmenyje, nes tai padeda geriau reaguoti į pakitusias rinkos sąlygas. Efektyvus socialinis dialogas padeda įveikti įtampą ir kurti pasitikėjimą tarp darbuotojų ir darbdavių. Socialiniai partneriai galėtų turėti teigiamos įtakos skatindami tuos, kurie nedalyvauja darbo rinkoje, pasinaudoti alternatyvių užimtumo formų teikiamomis galimybėmis, kai nėra įmanoma naudoti įprastas sutartis. Tokios alternatyvos yra geriau nei nedarbas. Komisija ir valstybių narių vyriausybės turi remti socialinių partnerių stiprėjimą ir su darbo teise susijusiose srityse skatinti bendradarbiavimą ir teigiamos patirties mainus, remti darbuotojams ir darbdaviams skirtą mokymą ir informacines kampanijas, kurių metu būtų informuojama apie darbuotojų teises ir neigiamas pasekmes, jei nesilaikoma darbo teisės normų.
VIDAUS RINKOS IR VARTOTOJŲ APSAUGOS KOMITETONUOMONĖ (6.6.2007)
pateikta Užimtumo ir socialinių reikalų komitetui
dėl Darbo teisės modernizavimo įgyvendinant 21-ojo amžiaus uždavinius
(2007/2023(INI))
Nuomonės referentė: Mia de Vits
PASIŪLYMAI
Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetas ragina atsakingą Užimtumo ir socialinių reikalų komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:
1. patvirtina, kad darbo teisė yra visų pirma valstybių narių ir socialinių partnerių kompetencijos sritis ir labai skiriasi skirtingose valstybėse narėse; vis dėlto pabrėžia, kad, nors Europos Sąjungos kompetencija šioje srityje ribota, ji turėtų savo priemones nukreipti į Lisabonos strategijos tikslų įgyvendinimą, siekdama užtikrinti didesnį darbo vietų skaičių ir geresnės kokybės darbo vietas;
2. pabrėžia, kad darbo teisę sudaro socialinės apsaugos teisės aktai, kurių tikslas – darbuotojų apsauga;
3. mano, kad socialinis dialogas turi būti tinkamas ES ir valstybių narių lygmens pagrindas (pagal EB sutarties 137 straipsnį), suteikiantis galimybę sukurti užimtumo santykių reguliavimo struktūrą; todėl mano, kad socialinio dialogo klausimu, kaip šio diskusijų proceso dalimi, turi būti oficialiai konsultuojamasi; mano, kad socialinių partnerių bendras stiprinimas ir platesnis tarptautinis bendradarbiavimas labai prisidės prie lygybės principo įgyvendinimo;
4. mano, kad užimtumo garantija turi iš tikrųjų būti tikslas tam, kad praradus darbą būtų galima greitai iš naujo įsidarbinti; dėl to pabrėžia ypatingą mokymosi visą gyvenimą svarbą;
5. mano, kad pernelyg ginamosios darbo teisės nuostatos gali atbaidyti įmones samdyti darbuotojus; sutinka su Komisija, kad lanksčios darbo teisės sąlygos didina užimtumo rinkų prisitaikymą ir skatina užimtumą; be to, mano, kad negalima leisti užkrauti papildomos biurokratinės naštos įmonėms ir kad administracinės išlaidos turėtų būti mažinamos, ypač kai tai susiję su mažomis įmonėmis; pritaria 2007 m. kovo 9 d. Europos Tarybos ataskaitai tuo požiūriu, kad turėtų būti numatomas tikslas iki 2012 m. 25 proc. sumažinti administracinę naštą;
6. atkreipia dėmesį į Darbuotojų komandiravimo direktyvą, reglamentą dėl socialinės apsaugos sistemų ir kitus ES lygmens reglamentus, užtikrinančius visapusę darbuotojų teisių apsaugą; mano, kad ES lygmeniu netikslinga išskirti sąvokų „dirbantys“ ir „savarankiškai dirbantys“; pritaria Europos darbo rinkos sukūrimui ir laisvam paslaugų teikėjų judėjimui Europos Sąjungoje; konfliktai tarp šalių darbo teisės ir vidaus rinkos taisyklių turėtų būti sprendžiama teikiant viršenybę nacionalinės teisės taisyklėms;
7. mano, kad Darbuotojų komandiravimo direktyva, kurioje numatytos privalomos minimalios darbo apsaugos taisyklės, labai reikalinga siekiant užtikrinti vienodų sąlygų taikymą įvairiems darbuotojams, laikinai dirbantiems kitoje valstybėje; tačiau mano, kad reikalingos efektyvios kontrolės priemonės kovoti su piktnaudžiavimu; tačiau pažymi, kad Europos Teisingumo Teismo praktika pripažįsta, kad priimančiajai valstybei narei turėtų būti suteikta tik teisė reikalauti dokumentų, remiantis proporcingumo principu; todėl dar labiau ragina Komisiją įsipareigoti aktyviau dirbti su valstybėmis narėmis siekiant pagerinti tarpvalstybinį darbo inspekcijų bendradarbiavimą;
8. remiasi Teisingumo Teismo sprendimu Wolff & Müller byloje, kuriuo pripažįstamas grandininės atsakomybės tarp siuntėjo įmonės ir subrangovo įmonės principas; ragina Komisiją paskatinti ir palengvinti glaudesnį bendradarbiavimą bei pažangiosios patirties mainus tarp valstybių narių institucijų; ragina, kad pagrindinėms įmonėms nebūtų užkraunama papildomos biurokratinės arba finansinės naštos;
PROCEDŪRA
|
Pavadinimas |
Darbo teisės modernizavimas įgyvendinant 21-ojo amžiaus uždavinius |
||||||
|
Procedūros numeris |
|||||||
|
Atsakingas komitetas |
EMPL |
||||||
|
Nuomonę pateikė |
IMCO |
||||||
|
Autorius (-ė) |
Mia De Vits |
||||||
|
Svarstymas komitete |
12.4.2007 |
8.5.2007 |
4.6.2007 |
|
|
||
|
Priėmimo data |
5.6.2007 |
||||||
|
Galutinio balsavimo rezultatai |
+: –: 0: |
18 16 1 |
|||||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai |
Daniela Buruiană-Aprodu, Charlotte Cederschiöld, Gabriela Creţu, Mia De Vits, Rosa Díez González, Janelly Fourtou, Evelyne Gebhardt, Małgorzata Handzlik, Malcolm Harbour, Edit Herczog, Pierre Jonckheer, Alexander Lambsdorff, Kurt Lechner, Lasse Lehtinen, Toine Manders, Arlene McCarthy, Béatrice Patrie, Zita Pleštinská, Guido Podestà, Giovanni Rivera, Zuzana Roithová, Luisa Fernanda Rudi Ubeda, Heide Rühle, Christel Schaldemose, Andreas Schwab, Alexander Stubb, Eva-Britt Svensson, Marianne Thyssen, Horia-Victor Toma, Jacques Toubon, Barbara Weiler |
||||||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) |
Wolfgang Bulfon, André Brie, Manuel Medina Ortega, Anja Weisgerber |
||||||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (178 straipsnio 2 dalis) |
Cristobal Montoro Romero, Paul Rübig |
||||||
|
Pastabos (pateikiamos tik viena kalba) |
... |
||||||
EKONOMIKOS IR PINIGŲ POLITIKOS KOMITETONUOMONĖ (5.6.2007)
pateikta Užimtumo ir socialinių reikalų komitetui
dėl darbo teisės modernizavimo įgyvendinant 21-ojo amžiaus uždavinius
(2007/2023(INI))
Nuomonės referentė: Donata Gottardi
PASIŪLYMAI
Ekonomikos ir pinigų politikos komitetas ragina atsakingą Užimtumo ir socialinių reikalų komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:
1. pabrėžia būtinybę, dalyvaujant visoms suinteresuotoms šalims ir kolektyvinių sutarčių pagrindu, kaip reikalaujama nacionaliniu lygmeniu, išnagrinėti socialines, ekonomines ir teisėkūros naujoves, kuriomis būtų gerbiamas ir skatinamas Bendrijos acquis, ir mano, kad reikia pakeisti darbo organizavimo stilių bei skatinti darbo kultūrą, kuri būtų pagrįsta pasitikėjimu, orumu, atsakomybe, saugumu ir lankstumu;
2. pabrėžia užimtumo suteikimo didesniam asmenų skaičiui socialinę ir ekonominę svarbą; pabrėžia, kad dabartinis aukštas nedarbo lygis Europoje kenkia gerovei, ateities klestėjimui ir Europos konkurencijai, o svarbiausia – yra socialinės atskirties ir padalijimo į dirbančiuosius ir nedirbančiuosius priežastis, ir nedirbančių asmenų atžvilgiu tai, be abejonės, sukuria izoliacijos, priklausomumo ir mažesnės savigarbos aplinką;
3. pabrėžia, kad, norint konkuruoti pasauliniu lygiu ir patenkinti socialinio saugumo lūkesčius, Europos ekonomikos labui būtina įdarbinti daugiau asmenų;
4. pabrėžia, kad aukštas nedarbo lygis Europoje yra nesėkmė, dėl kurios būtina imtis veiksmų, siekiant didesniam asmenų skaičiui palengvinti galimybes patekti į darbo rinką, didinant judumą darbo rinkoje ir palengvinant atskirų asmenų darbo pakeitimo galimybes neprarandant saugumo;
5. ragina imtis reformų, dėl kurių didesnė svarba būtų suteikta pasilikimui darbo rinkoje ir būtų sumažinta skurdo spąstų ir atskirties rizika;
6. nustato tikslą sukurti daugiau ir geresnių darbo vietų siekiant pasinaudoti augimu ir konkurencingumu, kad pagerėtų gyvenimo ir darbo sąlygos, bei tęsti vystymąsi tinkamai atsižvelgiant į socialinę sanglaudą ir tvarumą būsimų kartų labui, dėl globalizacijos kylančius pokyčius, demografines problemas, naujas technologijas ir paslaugų ekonomiką; pabrėžia, kad veiksminga darbo rinka yra prielaida siekiant šių tikslų; ragina sukurti lankstesnę aplinką, kuri būtų išankstinė sąlyga, siekiant augimo ir konkurencingumo;
7. pabrėžia, kad svarbu užtikrinti nuoseklumą tarp direktyvomis ir kolektyviniais susitarimais pasiektos ES derinimo pažangos darbo teisės srityje ir atvirų derinimo metodų, ypatingą dėmesį skiriant naujoms valstybėms narėms, ir ragina Komisiją atsižvelgti į išliekančius nacionalinių darbo rinkų skirtumus, kad būtų sustiprintas konkurencingos, naujoviškos ir imlios Europos kūrimo projektas;
8. teigiamai vertina požiūrį į nelegalų darbą ir šešėlinę ekonomiką, kuri, nors skirtingose valstybėse narėse skiriasi, daro žalą gamybos sistemai, vartotojams, dėl jos mažėja pajamos iš mokesčių ir atsiranda nesąžininga įmonių konkurencija; mano, kad Europos Sąjunga turi imtis svarbaus vaidmens kovojant su prekyba darbuotojais ir darbo teisės srityje užtikrinti ES piliečių nediskriminavimą visose valstybėse narėse; ragina griežtinti patikrinimus, kuriais siekiama nustatyti nelegalų darbą;
9. pritaria Komisijos strategijai kovoti su nelegaliu darbu stiprinant bendradarbiavimą tarp įstatymų vykdymo vyriausybės agentūrų, darbo inspekcijų, socialinės apsaugos administracijų ir mokesčių institucijų bei ragina valstybes nares, kovojant su nelegaliu darbu ir fiskaliniu mažėjimu, taikyti naujoviškus specialiai tam tikram verslo sektoriui skirtais rodikliais ir standartais paremtus metodus;
10. mano, kad reikia pasiekti sąžiningą lankstumo ir saugumo pusiausvyrą atsižvelgiant į įmonių ir darbuotojų reikalavimus ir padėtį, ir pažymi, kad įmonės ir darbuotojai turi vieni kitiems užtikrinti lankstumą ir saugumą; dar kartą patvirtina poreikį, kai tik įmanoma, siekti lankstumo užimtumo rūšių ir darbo valandų atžvilgiu taip sudarant darbuotojams prieigos ir įsitvirtinimo darbo rinkoje sąlygas; nurodo poreikį apsvarstyti vaidmenų perskirstymo ir profesinių, šeimos bei asmeninių įsipareigojimų suderinimo klausimą; mano, kad reikia atsižvelgti į visų rūšių užimtumą, įskaitant priežiūros ir savanorišką darbą;
11. pabrėžia, kad aktyvi darbo rinkos politika gali būti veiksmingesnis būdas apsaugoti darbuotojus nuo darbo rinkos rizikos, ir kad siekiant lankstumo bei saugumo pusiausvyros būtini kiekio ir trukmės požiūriu tinkami ištekliai, skirti teikti nedarbo pašalpas, bei būtini tuo pat metu veikiantys intervencijų tinklas ir darbo jėgos mokymo ir perkvalifikavimo pajėgumai; ragina valstybes nares, sujungiant aktyvią darbo politiką ir mokymąsi visą gyvenimą bei skatinant bendrą darbdavių ir darbuotojų atsakomybę skirstant ir perskirstant išteklius ir išlaidas, patvirtinti konkrečias priemones bei imtis veiksmų, kurie palengvintų profesijos keitimą;
12. atkreipia dėmesį, kad reikia sukurti priemones, kurios padėtų suderinti saugiklius, o ne tik juos išplėsti ar sumažinti, ir išreiškia susirūpinimą dėl pavojaus, kuris gali kilti perkeliant naštą valstybės biudžetui, ir dėl galimo poveikio Stabilumo ir augimo paktui;
13. pabrėžia, kad darbuotojų apsaugos taisyklėmis ir aktyvia darbo rinkos politika turi būti siekiama pagerinti asmenų, esančių nepalankesnėje padėtyje ir turinčių įsitvirtinimo darbo rinkoje problemų, įsidarbinimo galimybes, kaip antai jaunimas, moterys ir vyresnio amžiaus darbuotojai;
14. vis dėlto pažymi, kad smulkesni darbdaviai dažnai nurodo, kad užimtumo reguliavimo nelankstumas sulaiko nuo plėtros ir naujų darbuotojų įdarbinimo ir kad dėl įdarbinimo nutraukimo, esant pateisinamoms priežastims, išlaidų ir sudėtingumo kartais būsimiems potencialiems darbdaviams suteikiamos netikslios rekomendacijos arba tenka išlaikyti netinkamus darbuotojus ir kad šie veiksniai gali turėti ekonominės įtakos konkurencijai, o tai labai svarbu visuomenei visumai;
15. pažymi poreikį tęsti aktyvią užimtumo politiką, pagrįstą mokymusi visą gyvenimą, o ne darbuotojų mokymusi tik atėjus krizei, ir yra įsitikinęs, kad darbo jėgos tinkamumas ir pritaikomumas sukuria saugumo ir įmonėms, ir darbuotojams ir yra gyvybiškai svarbūs siekiant žiniomis pagrįstos ekonomikos konkurencingumo; pažymi, kad įgūdžių tobulinimu ir kvalifikacijų įgijimu yra suinteresuotos ir įmonės, ir darbuotojai; pažymi, kad socialiniai partneriai tai įvardijo 2006 m. „Veiksmų plane“.
PROCEDŪRA
|
Pavadinimas |
Darbo teisės modernizavimas įgyvendinant 21–ojo amžiaus uždavinius |
||||||
|
Procedūros numeris |
|||||||
|
Atsakingas komitetas |
EMPL |
||||||
|
Nuomonę pateikė |
ECON |
||||||
|
Glaudesnis bendradarbiavimas – pranešimo plenarinėje sesijoje data |
|
||||||
|
Nuomonės referentas (-ė) |
Gottardi Donata |
||||||
|
Pakeistas nuomonės referentas (-ė) |
|
||||||
|
Svarstymas komitete |
8.5.2007 |
4.6.2007 |
|
|
|
||
|
Priėmimo data |
5.6.2007 |
||||||
|
Galutinio balsavimo rezultatai |
+: –: 0: |
37 0 3 |
|||||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai |
Gabriele Albertini, Zsolt László Becsey, David Casa, Christian Ehler, Jonathan Evans, José Manuel García-Margallo y Marfil, Jean-Paul Gauzès, Karsten Friedrich Hoppenstedt, Piia-Noora Kauppi, Astrid Lulling, Cristobal Montoro Romero, Joop Post, John Purvis, Alexander Radwan, Ivo Strejček, Pervenche Berès, Udo Bullmann, Ieke van den Burg, Donata Gottardi, Joseph Muscat, Dariusz Rosati, Antolín Sánchez Presedo, Manuel António dos Santos, Sharon Bowles, Sophia in 't Veld, Andrea Losco, Margarita Starkevičiūtė, Dariusz Maciej Grabowski, Guntars Krasts, Eoin Ryan, Heide Rühle, Sahra Wagenknecht, Cristian Stănescu. |
||||||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) |
Ján Hudacký, Werner Langen, Maria Petre, Andreas Schwab, Katerina Batzeli, Harald Ettl, Gianni Pittella. |
||||||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (178 straipsnio 2 dalis) |
|
||||||
|
Pastabos (pateikiamos tik viena kalba) |
|
||||||
MOTERŲ TEISIŲ IR LYČIŲ LYGYBĖS KOMITETONUOMONĖ (8.5.2007)
pateikta Užimtumo ir socialinių reikalų komitetui
dėl darbo teisės modernizavimo įgyvendinant 21–ojo amžiaus uždavinius
(2007/2023(INI))
Nuomonės referentė: Kartika Tamara Liotard
PASIŪLYMAI
Moterų teisių ir lyčių lygybės komitetas ragina atsakingą Užimtumo ir socialinių reikalų komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:
A. kadangi tyrimai parodė, kad naujos ekonomikos sąlygomis socialinė ir ypač lyčių nelygybė egzistuoja ir turės tendenciją didėti, daugiausia tuose sektoriuose, kur profesinės sąjungos silpnos ir nėra kolektyvinių susitarimų,
B. kadangi moterų pagrindinės darbo ar socialinės apsaugos teisės gali būti ženkliai ribojamos ir dėl to joms tampa neaiškios ateities įsidarbinimo galimybės, o tai gali paveikti esminius jų asmeninio gyvenimo pasirinkimus, pvz., šeimos planavimą,
C. kadangi moterys yra nepalankioje padėtyje darbo rinkoje ir neproporcingas jų skaičius dirba nevisą darbo dieną, taip pat pagal naujus, dažnai laikinus darbo susitarimus, pvz., terminuotą darbo sutartį ir darbo sutartį tam tikram darbui, jos susiduria su kliūtimis siekdamos pasinaudoti visomis socialinėmis teisėmis ir garantijomis, taip pat teise į vienodą atlyginimą ir vienodas galimybes siekti karjeros,
D. kadangi egzistuoja diskriminacija, kurios aukos yra moterys, patekti į darbo rinką ir tai sukelia didesnę skurdo riziką, ypač tais atvejais, kai išlieka darbo užmokesčio skirtumų, nepaisant to, kad moterų išsilavinimas toks pat ar net aukštesnis nei vyrų,
E. kadangi nepalanki moterų padėtis darbo rinkoje reiškiasi tuo, kad jos gauna 15 procentų mažesnį atlyginimą neigu vyrai, nepaisant to, kad vienodo vyrų ir moterų darbo užmokesčio principas buvo įtvirtintas Europos Sąjungos teisės aktuose nuo pat jos įkūrimo,
F. kadangi nelygybė skatina tiesiogines ir netiesiogines ekonomines sąnaudas, o vienodas elgesys, priešingai – suteikia konkurencinį pranašumą, ir kadangi ši nuostata yra svarbi ekonominio ir socialinio vystymosi strategijos dalis, be kitų dalykų ir dėl to, kad Europos Sąjunga negali sau leisti išsiversti be moterų, kurios sudaro pusę visų gyventojų, energijos ir gamybinių gebėjimų,
G. kadangi moterims dabar tenka trigubas vargas, t. y. padidinti savo įsitraukimą į darbo rinką, gimdyti daugiau vaikų ir daugiau rūpintis šeima, kai tuo tarpu moteris dažniausiai yra tas asmuo, kuris daro kompromisus siekdamas patenkinti šeimos poreikius ir kuris patiria didelę įtampą ir nerimą dėl to, kad reikia derinti darbo ir rūpinimosi šeima vaidmenis,
H. kadangi moterys dažnai palieka darbo rinką ilgesniam laikui dėl to, kad rūpinasi vaikais ar šeima, ir jų galimybės vėl įsitraukti į darbo rinką yra mažesnės,
I. kadangi tiesa, kad šimtai tūkstančių moterų sutinka dirbti nepalankiomis darbo sąlygomis, nes neturi pasirinkimo, kadangi yra namų šeimininkės ne savo namuose arba turi globoti senyvus šeimos narius,
1. pabrėžia, kad labai svarbu priimti priemones stiprinti socialines teises ir lengvatas nevisą darbo dieną bei pagal lanksčius ar netipinius susitarimus dirbantiems darbuotojams bei priemones užtikrinti, kad nedeklaruojamas darbas būtų pakeičiamas į normalų, siekiant užtikrinti lyčių lygybę ir atsižvelgiant į tai, kad dauguma tokių darbuotojų yra moterys, ragina valstybes nares gerbti teisę dirbti, ypač atsižvelgiant į naujus socialinius reiškinius ir darbo santykių naujoves,
2. ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti teisę į socialinę apsaugą ir minimalias pajamas, kad būtų suteiktas saugus būvis, kuris neturėtų priklausyti nuo darbo rezultatų ir darbo sutarties rūšies ir turėtų būti užtikrinamas kiekvienam asmeniui kaip pagrindinė jo teisė;
3. pabrėžia, kad įstatymu turi būti nustatyta, kad keletą kartų atnaujinamos terminuotos darbo sutartys turi tapti nuolatinės; ragina veiksmingiau kontroliuoti terminuotų darbo sutarčių sudarymą;
4. pabrėžia, kad Europos užimtumo padėtis neatitinka Europos Sąjungos pagrindinių tikslų, t. y. pagerinti gyventojų gyvenimo ir darbo sąlygas, taip pat Lisabonos darbotvarkės, kuria siekiama daugiau ir geresnių darbo vietų, visiško užimtumo ir socialinės įtraukties ir iki 2010 m. moterų užimtumo padinimo iki 60 proc.; ragina Komisiją skubiai imtis šių klausimų;
5. ragina Komisiją veiksmingai integruoti lyčių lygybės aspektą į savo konsultacijų procesą, pabrėžia, kad Komisijos žaliojoje knygoje dėl darbo teisės modernizavimo įgyvendinant 21–ojo amžiaus uždavinius (COM(2006)0708) pasiūlytuose pakeitimuose neatsižvelgiama į lyčių diferenciacijos pasekmes,
6. ragina valstybes nares ir darbdavius suteikti naujų galimybių leidžiant dirbti lanksčiu grafiku ir skatinti darbą ne visą darbo dieną bei savarankišką darbą, tuo pat metu užtikrinant socialinę apsaugą ir teisę į pensiją, kad būtų padidintas moterų, jaunų bei vyresnių žmonių dalyvavimas darbo rinkoje;
7. pabrėžia, kad konkurencijos spaudimas prisidėjo prie ekonominės nelygybės ir lankstaus darbo poreikio padidėjimo ir tai sukėlė neigiamų padarinių moterims, t. y. lėmė mažesnį darbo užmokestį ir profesinį bei sektorių atskyrimą bei paveikė moterų ekonominės nepriklausomybės perspektyvas ir socialinę apsaugą;
8. pabrėžia, kad darbo įstatymais visų pirma turi būti pašalintas skirtingų lyčių darbo užmokesčio skirtumas; mano, kad tam tikrų sričių skirtingų lyčių darbo užmokesčio skirtumai atspindi nepagarbą darbui, kurį atlieka moterys;
9. pabrėžia būtinybę sukurti teisingą tiek moterų, tiek vyrų darbo vertinimo sistemą, kad būtų įgyvendintas vienodo atlyginimo už lygiavertį darbą principas, kurio daugeliu atvejų nesilaikoma;
10. pažymi, kad riziką užimti silpnesnę padėtį darbo rinkoje taip pat labai veikia lyčių ir kartų aspektas, nes moterys, vyresnio amžiaus ir taip pat jaunesnio amžiaus darbuotojai, dirbantys pagal nestandartines sutartis, turi mažiau galimybių pagerinti savo padėtį darbo rinkoje;
11. pabrėžia, kad didesnis teisės derinti asmeninį, profesinį ir šeimos gyvenimą (tiek karjeros, tiek socialinių paslaugų ir teisės į pensiją atžvilgiu) pripažinimas, nėščių ir maitinančių moterų apsaugos stiprinimas, geresnis šeimos ir namų pareigų pasidalijimas tarp vyrų ir moterų, lanksčios ir adekvačios vaikų bei išlaikomų tėvų priežiūros paslaugos ir tėvystės atostogų, nepriklausančių nuo motinos atostogų, įvedimas yra pagrindinės sąlygos, kad būtų užtikrintos lygios vyrų ir moterų teisės bei galimybės darbo srityje;
12. ragina Komisiją, siekiant Žaliosios knygos proceso metu suderinti lankstumą ir saugumą, atsižvelgti tiek į darbuotojų, tiek į įmonių interesus;
13. ragina valstybes nares ir socialinius partnerius suteikti galimybę imti tėvystės atostogas ir sudaryti galimybę dirbti lankstesnėmis darbo sąlygomis, ypač naudojantis naujosiomis technologijomis, kad būtų galima geriau suderinti profesinį, šeimos ir asmeninį gyvenimą;
14. rekomenduoja valstybėms narėms, Tarybai bei Komisijai taikant atvirąjį koordinavimo metodą keistis gerosios praktikos pavyzdžiais, kaip galima lanksčiai organizuoti darbo laiką, ir atsižvelgti į novatoriškus darbo laiko išdėstymo būdus, padedančius geriau suderinti darbą ir šeimos gyvenimą;
15. pažymi, kad šiuolaikinė darbo teisė turi užtikrinti, kad būtų visiškai įgyvendinami Bendrijos ir nacionalinės teisės aktai, draudžiantys diskriminavimą darbo rinkoje; taip pat pažymi, kad darbo teisė turi skatinti veiksmingas priemones, kurios užtikrintų lygias galimybes visiems darbo jėgos srityje, t. y. draudimą diskriminuoti atrenkant darbuotojus, galimybės būti paaukštintam ir tobulintis suteikimą, ir tinkamos apsaugos nuo atleidimo iš darbo, kai asmenys gina savo teises, užtikrinimą;
16. ragina valstybes nares toliau priimti tokias priemones, kurios skatintų lygybę bendrovėse, kad nebūtų situacijų, kai nustatomos nevienodos darbo sąlygos, patiriamas seksualinis priekabiavimas, kai vartojami moteris diskriminuojantys žodžiai skelbiant laisvas darbo vietas ir nustatant darbo laiką, ir užtikrinti vyrų ir moterų pusiausvyrą administracijos tarybose;
17. ragina valstybes nares užtikrinti, kad moterys ir vyrai visą gyvenimą naudotųsi galimybe, net jei jie sumažintų ar pertrauktų savo profesinę veiklą ir atsidėtų vaikų auklėjimui, priklausyti socialinės apsaugos sistemai, siekiant užtikrinti jų teisę į pensiją, kai baigiasi jų aktyvusis gyvenimas; pabrėžia būtinybę užtikrinti būtiną darbuotojų mokymą visą gyvenimą, kad jie galėtų sėkmingai prisitaikyti prie įvairių įdarbinimo situacijų;
18. ragina Komisiją imtis (neturinčių dokumentų) migrantų, ypač migrančių, darbo išnaudojimo problemos, dėmesį sutelkiant prie priemonių ir mechanizmų, kuriais galėtų būti užkirstas kelias migrantų darbuotojų išnaudojimui ir kovojama su juo, įskaitant pagrindinių žmogaus ir darbo teisių neteisėtiems migrantams pripažinimą bei užtikrinimą, vietoj to, kad būtų imamasi represinių priemonių bei deportavimo;
19. su dideliu susirūpinimu pažymi, kad nors Žaliojoje knygoje pripažįstama, kad dabartinės darbo rinkos sąlygos sukuria lyčių nelygybę, pvz., dėl lyčių darbo užmokesčio skirtumo, ar dėl užimtumo bei sektorių išskyrimo, tačiau joje visiškai neatsižvelgiama į pareigas ir atsakomybę, kurios nustatomos Moterų ir vyrų lygybės gairėse;
20. taip pat su dideliu susirūpinimu pažymi, kad nors Komisijos žaliojoje knygoje pripažįstama, kad moterų profesinis ir asmeninis gyvenimas yra nesubalansuotas, joje ignoruojamas poreikis greitai imtis veiksmų, kad profesinis bei asmeninis gyvenimas būtų suderintas su demografiniais iššūkiais, kaip nurodyta Europos lyčių lygybės pakte ir Komisijos komunikate dėl Europos demografinės ateities;
21. pažymi, kad moterų ir vyrų nelygybė bei moterų bendras darbo krūvis dar labiau padidės, jei moterų užimtumas bus skatinamas neatsižvelgiant į moterų atliekamą priežiūros ir namų darbą;
22. pabrėžia būtinybę Bendrijoje veiksmingai užtikrinti darbuotojų, veikiančių daugiašalėje terpėje, darbo teises, nepaisant to, kokioje valstybėje narėje jie dirba, atsižvelgiant į tai, kad dauguma tokių darbuotojų – moterys;
23. pažymi, kad terminas „lankstumas ir užimtumas“ (angl.„flexicurity“) yra klaidinantis: juo teigiama, kad bus užtikrintas didesnis lankstumas ir saugumas darbuotojams, tačiau tikrieji to padariniai – didesnis lankstumas darbdaviui ir daugiau netikrumo darbuotojui, kol dabartinės darbo rinkos sąlygos neužtikrina socialinių teisių visiems ir nesuteikia darbuotojams priemonių spręsti dėl darbo valandų grafiko ir jo pritaikymo pagal poreikius;
24. pabrėžia poreikį patikslinti termino „darbuotojas“ bei bendrųjų darbuotojų teisių, kuriomis jie naudojasi nepriklausomai nuo jų įdarbinimo statuso, reikšmę Bendrijoje.
25. ragina valstybes nares išlaikyti paramą vystant viešosios valdžios atstovų, darbdavių bei profesinių sąjungų trišalį dialogą, siekiant atsižvelgti į socialinės tikrovės ypatumus ir naujus poreikius, atsirandančius darbo santykių srityje, ir pasiekti kiekvienos šalies interesų ir atsakomybės pusiausvyrą;
26. pabrėžia, kad ekonomikos augimo sąskaita negalima kenkti socialinėms darbuotojų teisėms, ypač kai tai susiję su moterimis ir pažeidžiamomis grupėmis, pvz., mažumomis;
27. reikalauja, kad Komisija, derindama su valstybėmis narėmis, atliktų periodinį bendrovių veiksmų poveikio vertinimą, kad būtų galima imtis priemonių, būtinų tam, kad būtų pataisyti tie aspektai, kur nepasiekiama pakankamos pažangos vyrų ir moterų lygybės srityje.
PROCEDŪRA
|
Pavadinimas |
Darbo teisės modernizavimo įgyvendinant 21–ojo amžiaus uždavinius |
||||||
|
Procedūros numeris |
|||||||
|
Atsakingas komitetas |
EMPL |
||||||
|
Nuomonę pateikė |
FEMM |
||||||
|
Glaudesnis bendradarbiavimas – pranešimo plenarinėje sesijoje data |
|
||||||
|
Nuomonės referentas (-ė) |
Kartika Tamara Liotard |
||||||
|
Pakeistas nuomonės referentas (-ė) |
|
||||||
|
Svarstymas komitete |
11.4.2007 |
2.5.2007 |
|
|
|
||
|
Priėmimo data |
2.5.2007 |
||||||
|
Galutinio balsavimo rezultatai |
+: –: 0: |
12 1 6 |
|||||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai |
Katerina Batzeli, Edit Bauer, Ilda Figueiredo, Věra Flasarová, Anneli Jäätteenmäki, Lívia Járóka, Urszula Krupa, Pia Elda Locatelli, Astrid Lulling, Siiri Oviir, Marie Panayotopoulos-Cassiotou, Christa Prets, Amalia Sartori, Eva-Britt Svensson, Anna Záborská |
||||||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) |
Anna Hedh, Kartika Tamara Liotard, Marusya Ivanova Lyubcheva, Heide Rühle |
||||||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (178 straipsnio 2 dalis) |
Daciana Octavia Sârbu |
||||||
|
Pastabos (pateikiamos tik viena kalba) |
... |
||||||
PROCEDŪRA
|
Pavadinimas |
Darbo teisės modernizavimas įgyvendinant 21–ojo amžiaus uždavinius |
|||||||||||
|
Procedūros numeris |
||||||||||||
|
Atsakingas komitetas |
EMPL |
|||||||||||
|
Nuomonę teikiantis(-ys) komitetas(-ai) |
IMCO |
ECON |
FEMM 15.2.2007 |
|
|
|||||||
|
Nuomonė (-ės) nepareikšta (-os) |
ITRE |
|
|
|
|
|||||||
|
Glaudesnis bendradarbiavimas |
NO |
|
|
|
|
|||||||
|
Pranešėjas (-ai) |
Jacek Protasiewicz |
|
||||||||||
|
Pakeistas (-i) pranešėjas (-ai) |
José Albino Silva Peneda |
|
||||||||||
|
Svarstymas komitete |
8.5.2007 |
15.5.2007 |
|
|
|
|||||||
|
Priėmimo data |
18.6.2007 |
|||||||||||
|
Galutinio balsavimo rezultatai |
+ - 0 |
40 1 5 |
||||||||||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai |
Jan Andersson, Alexandru Athanasiu, Edit Bauer, Emine Bozkurt, Iles Braghetto, Philip Bushill-Matthews, Milan Cabrnoch, Alejandro Cercas, Ole Christensen, Luigi Cocilovo, Jean Louis Cottigny, Proinsias De Rossa, Harlem Désir, Harald Ettl, Richard Falbr, Ilda Figueiredo, Stephen Hughes, Karin Jöns, Ona Juknevičienė, Jean Lambert, Raymond Langendries, Bernard Lehideux, Elizabeth Lynne, Thomas Mann, Jiří Maštálka, Ana Mato Adrover, Maria Matsouka, Mary Lou McDonald, Elisabeth Morin, Csaba Őry, Jacek Protasiewicz, Bilyana Ilieva Raeva, Elisabeth Schroedter, José Albino Silva Peneda, Kathy Sinnott, Gabriele Stauner |
|||||||||||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) |
Françoise Castex, Marian Harkin, Anna Ibrisagic, Claude Moraes, Roberto Musacchio, Ria Oomen-Ruijten, Anja Weisgerber, Glenis Willmott |
|||||||||||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (178 straipsnio 2 dalis) |
Alfonso Andria, Tatjana Ždanoka |
|||||||||||
|
Pateikimo data |
|
|||||||||||
|
Pastabos |
|
|||||||||||