PRANEŠIMAS dėl finansinių paslaugų politikos (2005–2010). Baltoji knyga
25.6.2007 - (2006/2270(INI))
Ekonomikos ir pinigų politikos komitetas
Pranešėjas: Ieke van den Burg
PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS
dėl finansinių paslaugų politikos (2005–2010). Baltoji knyga
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į Komisijos Baltąją knygą „2005–2010 m. finansinių paslaugų politika“ (COM(2005)0629) (Komisijos Baltoji knyga),
– atsižvelgdamas į Komisijos priimto Finansinių paslaugų veiksmų plano (FPVP) (COM(1999)0232) įgyvendinimą, ypač į 2003 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos Direktyvą 2003/6/EB dėl prekybos vertybiniais popieriais, pasinaudojant viešai neatskleista informacija, ir manipuliavimo rinka (piktnaudžiavimo rinka)[1], į 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2004/39/EB dėl finansinių priemonių rinkų[2], į 2004 m. gruodžio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2004/109/EB dėl informacijos apie emitentus, kurių vertybiniais popieriais leista prekiauti reguliuojamojoje rinkoje, skaidrumo reikalavimo suderinimo[3], į kapitalo reikalavimų direktyvą (angl. CRD) (2006 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/48/EB dėl kredito įstaigų veiklos pradėjimo ir vykdymo (nauja redakcija)[4] ir 2006 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/49/EB dėl investicinių įmonių ir kredito įstaigų kapitalo pakankamumo (nauja redakcija)[5]), į pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl bendrovių, kurių registruotoji buveinė yra valstybėje narėje ir kurių akcijomis leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, akcininkų balsavimo teisių panaudojimo (COM(2005)0685),
– atsižvelgdamas į Komisijos darbo dokumentą „Bendra finansinių paslaugų rinka. 2006 m. pažangos ataskaita“,
– atsižvelgdamas į 2006 m. lapkričio 7 d. Europos kliringo ir atsiskaitymų elgesio kodeksą ir į euro sistemos veikėjų pasiūlymą sukurti vertybinių popierių atsiskaitymų sistemą centrinio banko pinigais (2 tikslas, vertybiniai popieriai) (Elgesio kodeksas),
– atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą dėl direktyvos, iš dalies keičiančios Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 92/49/EEB ir direktyvas 2002/83/EB, 2004/39/EB, 2005/68/EB bei 2006/48/EB dėl riziką ribojančio vertinimo tvarkos taisyklių ir vertinimo kriterijų, taikomų akcijų paketų įsigijimui ir didinimui finansų sektoriuje (COM(2006)0507),
– atsižvelgdamas į 2006 m. vasario mėn. Finansinių paslaugų komiteto vykdomosios finansinės priežiūros ataskaitą (Francqo ataskaita), paskelbtą 2006 m. vasario 23 d.,
– atsižvelgdamas į Tarpinstitucinės stebėsenos grupės (angl. IIMG) antrąjį preliminarų pranešimą, paskelbtą 2007 m. sausio 26 d., apie Lamfalussy proceso stebėseną,
– atsižvelgdamas į Europos vertybinių popierių rinkos reguliavimo institucijų komiteto (angl. CESR) pranešimą „ES vertybinių popierių rinkų priežiūros priemonės“( Himalaya pranešimas), paskelbtą 2004 m. spalio 25 d.,
– atsižvelgdamas į savo 2004 m. sausio 15 d. rezoliuciją dėl rizikos draudimo fondų ir išvestinių finansinių priemonių ateities[6], 2005 m. balandžio 28 d. rezoliuciją dėl dabartinės ES finansinių rinkų integracijos padėties[7] ir 2006 m. liepos 4 d. rezoliuciją dėl finansinių paslaugų sektoriaus konsolidavimo[8],
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą ir Teisės reikalų komiteto nuomonę (A6‑0248/2007),
1. sveikina Komisiją, prisidėjusią prie Finansinių paslaugų veiksmų plano (FPVP) siekiant sukurti Europos kapitalo rinką, kuri pirmautų pasaulyje pirmiausia turėdama kokybišką ir vientisą finansinį reglamentą; džiaugiasi Komisijos Baltojoje knygoje numatytais ekonominio pobūdžio prioritetais, t. y. stiprinti Europos finansų rinką, panaikinti kliūtis laisvam kapitalo judėjimui, gerinti finansinių paslaugų kontrolę;
2. ragina valstybes nares užtikrinti, kad FPVP būtų vykdomas laiku ir nuosekliai; ragina Komisiją stebėti jo įgyvendinimą ir su trečiojo lygmens komitetais nuolatos tobulinti šio plano nuoseklų taikymą;
3. susirūpinęs, kad per numatytą laiką perkelta nedaug Bendrijos teisės aktų į valstybių narių teisę, ir ragina stiprinti valstybių narių kontroliuojančių organų bendradarbiavimą;
4. džiaugiasi Komisijos įsipareigojimu vienodo terminų aiškinimo įvairiose valstybėse narėse klausimu; primygtinai ragina Komisiją rengiant naujus pasiūlymus dėl teisės aktų užtikrinti, kad jie derėtų su esamais terminais Europos ir pasauliniu lygmeniu;
5. džiaugtųsi išsamesniu FPVP priemonių ekonominio poveikio patikrinimu atsižvelgiant į Lisabonos strategiją ir į realiosios ekonomikos finansavimo poreikius; prašo Komisiją tokius tyrimus atlikti kartu su jos pateikiamomis metinėmis pažangos ataskaitomis ir įgyvendinimo stebėsena ir rekomenduoja atkreipti ypatingą dėmesį į FPVP priemonių įgyvendinimo poveikį, ypač atsižvelgiant į šalis, kurioms FPVP priemonių įgyvendinimas buvo naudingas, ir į pelno, kuri tos šalys gavo dėl finansų rinkų konsolidavimo, dydį.
Rinkos koncentracija
6. atkreipia dėmesį į didelę aukščiausio segmento finansinių paslaugų, kurias didelėms į biržų prekybos sąrašus įtrauktoms įmonėms teikia audito įmonės, kredito reitingų agentūros ir investicijų bankai, rinkos konsolidaciją; ragina Komisiją ir nacionalines konkurencijos institucijas nuosekliai taikyti Bendrijos konkurencijos taisykles tiems rinkos dalyviams, būti pasirengusiai bet kokiam finansinių paslaugų, teikiamų didelėms į biržų prekybos sąrašus įtrauktoms įmonėms, rinkos neteisėtos koncentracijos pavojui; pabrėžia, kad būtinos prieinamos skundų pateikimo ir žalos atlyginimo procedūros; prašo Komisiją deramai atsižvelgti į vartotojų nuomonę; pabrėžia poreikį panaikinti kliūtis naujiems rinkos dalyviams ir poreikį panaikinti teisės aktus, kurie palankesni įsitvirtinusioms įmonėms ir dabartinėms rinkos struktūroms, kuriose ribojama konkurencija;
7. džiaugiasi, kad neseniai buvo pritarta siūlomai direktyvai dėl Kapitalui keliamų reikalavimų direktyvos 19 straipsnio reformos, kuri bus įgyvendinta remiantis būsima direktyva dėl akcijų paketų įsigijimo ir didinimo finansų sektoriuje[9] ir ragina Komisiją tęsti veiksmus siekiant panaikinti kliūtis tarpvalstybiniams susiliejimams ir įsigijimams, kaip nurodyta Komisijos darbo dokumente dėl ES finansinio sektoriaus tarpvalstybinio konsolidavimo (SEC(2005)1398) ir 2006 m. liepos 4 d. Parlamento rezoliucijoje dėl tolesnio finansinių paslaugų sektoriaus konsolidavimo[10], ir ragina plačiau naudoti šiuolaikinius programinės įrangos sprendimus siekiant suteikti galutiniams investuotojams daugiau galimybių tiesiogiai patekti į rinką be tarpininkų.
8. pabrėžia, kad būtinas kredito reitingų agentūrų mokesčių skaidrumas ir būtina atskirti reitingo ir papildomas paslaugas, taip pat būtina išaiškinti vertinimo kriterijus ir verslo modelius; pabrėžia, kad kredito reitingų agentūros atlieka svarbų visuomeninį vaidmenį, pavyzdžiui, turint mintyje kapitalo reikalavimų direktyvą, ir todėl jos turėtų laikytis tokių pačių aukštų prieinamumo, kokybės ir patikimumo standartų, kurių reikalaujama iš reguliuojamų verslo subjektų, pvz., bankų; ragina Tarptautinę vertybinių popierių komisijų organizaciją (angl. IOSCO) ir Europos vertybinių popierių reguliavimo institucijų komitetą (angl. CESR) toliau atidžiai stebėti, ar kredito reitingų agentūros laikosi IOSCO elgesio kodekso; ragina Europos suinteresuotąsias šalis apsvarstyti galimybę paskatinti vieno naujo Europos lygmens subjekto reitingų agentūrų srityje atsiradimą;
9. įgyvendinus Direktyvą 2004/39/EB[11] dėl finansinių priemonių rinkų, tikisi didesnės konkurencijos tarp prekybos vietų ir finansų tarpininkų, taip pat didesnės stambių vertybinių popierių biržų konsolidacijos; įsitikinęs, jog būtina didesnė transatlantinė finansų rinkos taisyklių ir priežiūros patirties konvergencija nepažeidžiant principais pagrįsto požiūrio ir vengiant eksteritorialių taisyklių įvedimo; pabrėžia, kad geras valdymas yra būtinybė ir kad pakeitus savininką neturėtų sumažėti vartotojų įtaka;
10. ragina Komisiją išnagrinėti, kurios priemonės yra tinkamiausios siekiant skatinant akcininkų lojalumą, taip pat skatinant samdomus darbuotojus tapti akcininkais, siekiant suderinti įvairių suinteresuotų šalių interesus;
11. ragindamas siekti pažangos šalinant kitas kliūtis, kurios buvo nurodytos 2001 m. lapkričio mėn. Giovanninio grupės pranešime dėl Europos Sąjungos kliringo ir atsiskaitymų priemonių, griežtai pabrėžia, jog būtina gerinti poprekybinę infrastruktūrą kainų skaidrumo ir konkurencijos požiūriu siekiant viešo kliringo ir atsiskaitymų saugumo; teigiamai vertina pažangą, pasiektą įgyvendinant Elgesio kodeksą, kurio pagalba bus siekiama tų tikslų ir kuris taip pat bus svarbus direktyvos dėl finansinių priemonių rinkų 34 straipsniui, pagal kurį reikalaujama, kad vertybinių popierių biržos visiems savo naudotojams teiktų galimybę savo sandoriams nurodyti norimą atsiskaitymo sistemą sudarant tarpvalstybinius akcijų sandorius. šiuo požiūriu ketina kruopščiai tikrinti su Elgesio kodeksu susijusias tendencijas ir vertybinių popierių projektą TARGET 2, pabrėždamas valdymo ir priežiūros svarbą sprendžiant interesų konfliktų problemą; ragina Tarybą ir Komisiją neatidėliojant įgyvendinti iniciatyvas, būtinas norint visiškai pašalinti valstybinio sektoriaus kontroliuojamas kliūtis, susijusias su Giovanninio grupės pranešime minimomis teisinėmis ir fiskalinėmis kliūtimis, ir susijusias su tomis sritimis, kurių neapima Elgesio kodeksas.
12. atkreipia dėmesį į didėjančią balsavimo pagal įgaliojimą tarpininkų ir finansų tarpininkų įtaką valdant netiesioginėse sistemose sukauptą vartotojų materialų turtą; prašo Komisiją įvertinti galimus dominavimo rinkoje, piktnaudžiavimo rinka ir minėtųjų tarpininkų interesų konfliktų pavojus ir kruopščiai stebėti būsimos direktyvos dėl bendrovių akcininkų balsavimo teisių panaudojimo poveikį;
13. reiškia susirūpinimą tuo, kad naujosiose valstybėse narėse yra daug finansinių paslaugų įmonių, kurios priklauso arba iš dalies priklauso užsienio savininkams, nes dėl to šių šalių priežiūros institucijoms sunkiau vykdyti veiksmingą priežiūrą ir kontrolę, o be to, naujųjų valstybių narių ekonominiai interesai ir poreikiai dažnai nevaidina paties svarbiausio vaidmens užsienyje įsikūrusių koncernų strategijoje;
14. prašo Komisiją įvertinti didelių susijungimų ir įsigijimų sandorių ir privataus akcinio kapitalo sandėrių rinkos aukščiausio lygmens funkcionavimo ir su tuo susijusios platinimo ir skolinimo veiklos faktus; labai džiaugiasi padidėjusiu priežiūros institucijų budrumu, susijusiu su akivaizdžiais manipuliavimo rinka, prekyba vertybiniais popieriais, pasinaudojant viešai neatskleista informacija ar užbėgant klientui už akių, atvejais; ragina Komisiją bendradarbiauti su JAV priežiūros institucijomis siekiant patikrinti, ar būtinos apsaugos priemonės, pvz., vidiniai elgesio kodeksai ir informacijos barjerai (vadinamosios kinų sienos) yra tinkami siekiant atsakingo įmonių valdymo lygio ir rinkos skaidrumo bei valdant interesų konfliktus;
15. pabrėžia, kad, naudojant skaidrią finansavimo struktūrą, svarbu užtikrinti finansų analitikų ir finansų rinkų duomenų teikėjų nepriklausomumą; ragina Komisiją spręsti Direktyvoje 2004/72/EB[12] (angl. MAD) ir direktyvoje dėl finansinių priemonių rinkų (angl. MiFID) neišspręstus klausimus, susijusius su tuo, kaip atskirti „finansinę informaciją“ nuo „kitos informacijos“;
Alternatyvios investavimo priemonės
16. gerai žino apie greitai atsirandančias alternatyvias investavimo priemones (rizikos draudimo fondus ir privatų akcinį kapitalą); pripažįsta, kad jie užtikrina likvidumą ir diversifikaciją rinkoje ir sudaro galimybę gerinti įmonių valdymo veiksmingumą, tačiau taip pat kartu su kai kuriais centriniais bankais ir priežiūros institucijomis išreiškia susirūpinimą, kad jie gali sukelti sisteminę riziką ir lemti aukštą kitų finansinių institucijų pažeidžiamumo lygį;
17. ragina ES Komisiją pradėti svarstymus apie rizikos draudimo fondus, kad būtų pasirengta tarptautinėms ir europinėms diskusijoms;
18. teigiamai vertina Komisijos parengtas naujausias rizikos draudimo fondų ir privataus kapitalo tyrimus, tačiau apgailestauja, kad šie tyrimai iki šiol buvo sutelkti tik į tokių fondų augimo kliūčių tyrimą, ragina Komisiją stebėti galimas politikos spragas; pabrėžia, kad reikia, jog tokių fondų reguliavimo institucijos, įskaitant IOSCO ir kompetentingas institucijas tose rinkose, kur tokie fondai yra įprasti, vykdytų pagal sektorius specializuotą veiklą ir ši veikla taptų ES ir JAV dialogo dalimi; prašo platesnio ir kritiškesnio požiūrio į piktnaudžiavimo rinka grėsmes; ragina Komisiją peržiūrėti skirtumus tarp valstybių narių taikomos tvarkos, pagal kurią mažmeniniai klientai turi prieigą prie alternatyvių investicijų, ir ypač nustatyti tinkamą kvalifikaciją, kurią privalo turėti tokių produktų platintojai, dirbantys su mažmeniniais klientais;
19. ragina Komisiją įvertinti priežiūros kokybę lengvatinėse prekybos zonose ir paskatinti bendradarbiavimą su priežiūros institucijomis šiose zonose; ketina bendromis pastangomis su JAV Kongreso Atstovų Rūmų Finansinių paslaugų komitetu ištirti, inter alia, kokiomis mokestinėmis priemonėmis galima kovoti su nepageidaujamu kapitalo nutekėjimu į vadinamuosius mokesčių rojus;
20. teigiamai vertina atnaujintą 2007 m. gegužės 19 d. Finansinio stabilumo forumo pranešimą dėl rizikos draudimo fondų veiklos; ypač teigiamai vertina pranešime pateiktas rekomendacijas, kaip spręsti galimų sisteminės rizikos ir veiklos rizikos, susijusių su rizikos draudimo fondų veikla, problemą; ragina stiprinti finansines įstaigas prižiūrinčių institucijų bendradarbiavimą ir informacijos mainus įgyvendinant šias rekomendacijas ir skleidžiant pažangiąją patirtį, siekiant stiprinti gebėjimą lanksčiai reaguoti į sisteminius sukrėtimus; taip pat ragina kreditorius, investuotojus ir valdžios institucijas išlikti budrius ir atitinkamai įvertinti galimą dėl rizikos draudimo fondų atsirandančią sandorio šalies riziką;
Finansavimo prieinamumas mažmeniniame sektoriuje
21. pažymi, kad vienos valstybės ribas peržengianti ES mažmeninių finansinių rinkų integracija mažesnė negu didmeninių; pažymi, kad vartotojai iki šiol dažniau renkasi fiziškai įsisteigusias, nei virtualias institucijas, ir atkreipia dėmesį į vidaus rinkai skirtų finansinių institucijų dominavimą; tačiau įspėja, kad nacionalinės vartotojų apsaugos tradicijos ir teisinės sistemos nebūtų tobulinamos tiesiog naudojant tą patį suderintą modelį; mano, kad nacionalinės vartotojų apsaugos tradicijos negali būti interpretuojamos taip, kad vidaus rinkoje naujiems konkurentams būtų sudaromos kliūtys; pabrėžia gerai veikiančios vidaus finansinių paslaugų rinkos poreikį; pažymi tarpininkų svarbą siekiant skatinti konkurenciją valstybių narių vidaus rinkose; pabrėžia atvirų ir pliuralistinių struktūrų Europos bankininkystės rinkoje privalumus tenkinant skirtingus ir kintančius vartotojų poreikius;
22. pirmenybę teikia tikslingiems sprendimams, kurie nukreipti į konkrečias kliūtis, turinčias poveikį mobiliems tarptautiniams vartotojams; ragina finansų sektorių vystyti bandomuosius visos Europos finansinius produktus, pavyzdžiui, pensijas, hipotekas, draudimo produktus ar vartojimo kreditus, ir ragina Komisiją parengti tinkamą ir pagrįstą sutarčių teisės, apmokestinimo, vartojimo kreditų ir vartotojų apsaugos reguliavimo ir priežiūros sistemą, kad tokie produktai būtų mobilūs ir abipusiškai pripažįstami Europos Sąjungoje siekiant skatinti palankias sąlygas tarpvalstybiniam darbuotojų mobilumui integruotoje bendrojoje rinkoje;
23. pažymi, kad bendroje Europos finansinių produktų rinkoje tą pačią riziką turi atitikti tos pačios garantijos ir, atsižvelgiant į tai, reikia nustatyti kapitalo reikalavimus; pažymi, kad siekiant skaidrumo ir vartotojų apsaugos, valstybėms narėms negalima leisti varžytis dėl žemų priežiūros ir saugumo standartų;
24. pritaria prie Komisijos žaliosios knygos dėl ES investicinių fondų sistemos pagerinimo (SEC(2005)0947) pridedamo informacinio dokumento 1.2.3. punkte išreikštam susirūpinimui dėl garantuotų fondų plėtros nenustačius tinkamų nuosavų lėšų reikalavimų tam tikrose valstybėse narėse, nes jose vartotojų apsauga nepakankama; taigi siekiant veiksmingos vartotojų apsaugos, ragina Komisiją pašalinti reguliavimo spragą - nustatyti tinkamus, garantiniams fondams taikomus kapitalo pakankamumo reikalavimus laikantis principo, kad priežiūros reikalavimai turi būti vienodi ir kokybiniu požiūriu, turint minty rizikos valdymo standartus, ir kiekybiškai, kalbant apie kapitalo reikalavimus (tą pačią riziką turi atitikti toks pat kapitalo kiekis);
25. deramai susipažino su sektoriniu mažmeninės bankininkystės ir mokėjimo kortelių sistemų tyrimu, kuriame nurodoma keletas tobulintinų sričių; teigiamai vertina būsimą mokėjimo paslaugų direktyvą, iš kurios tikimasi geresnių sąlygų konkurencijai šiose srityse; tačiau perspėja, kad atvėrus esamas netobulas sistemas, neturėtų susiklostyti tokia padėtis, kad aukšto lygio rinkos konsolidacija sudarytų naujų nesklandumų ir kainų kliūčių pakenkdama bendrajai Europos ekonomikos finansavimo sistemos struktūrai, vietos paslaugų kokybei ir MVĮ galimybėms gauti jų poreikius atitinkantį finansavimą; atsižvelgė į poreikį padaryti prieinamus kreditų registrus ir mokėjimo sistemas ir prašo išsamiai paaiškinti tolesnius konkrečius veiksmus šiuo atžvilgiu;
26. prašo Komisiją, be kita ko, atsižvelgiant ir į dabartinę SWIFT padėtį, apsvarstyti Europos Sąjungos galimybę sukurti savą banko kortelių sistemą;
27. pabrėžia, kad du Bendros Europos mokėjimų erdvės (angl. SEPA) sistemos elementai, t. y. kredito pavedimai ir tiesioginis nurašymas nuo sąskaitos, įsigalios 2010 m.; atkreipia dėmesį į tai, kad trečiasis ramstis, t. y. kortelių sistema, pradės veikti nuo 2008 m.; atkreipia dėmesį į tai, kad tikimasi, jog pagal būsimą mokėjimo paslaugų direktyvą į šią verslo liniją pateks nauji paslaugų teikėjai, pvz., mažmenininkai, pinigų pervedimų vykdytojai ir mobiliųjų mokėjimų operatoriai; pažymi, kad dėl to žymiai sumažėtų tarpvalstybinių mažmeninės prekybos atsiskaitymų įkainiai;
28. yra susirūpinęs, kad vartotojų pasirinkimas dažnai ribojamas šalies viduje veikiančių finansų grupių mažmeniniais produktais; pabrėžia, kad svarbu išskirstyti sutelktas įvairias vartotojams teikiamas paslaugas ir ragina informuoti klientus apie vertės kūrimo grandinės sąnaudas siekiant užtikrinti didesnį skaidrumą ir vienodas sąlygas konkurencijai;
29. tokiomis sąlygomis primygtinai prašo Komisiją atgaivinti iniciatyvą, vadovaujantis 2006 m. gegužės 16 d. Parlamento rezoliucija dėl teisės aktų leidėjams pateiktų pasiūlymų dėl teisės aktų atrankos rezultatų, savišalpos draudimo įmonėms suteikti europinį statusą[13];
30. pripažįsta gyventojų senėjimo keliamas problemas; pabrėžia antrojo ramsčio kolektyvinių profesinių pensijų svarbą šalia pirmojo ramsčio tikru solidarumu paremtų pensinio draudimo schemų ir pritaria Direktyvai 2003/41/EB[14] dėl įstaigų, atsakingų už profesinių pensijų skyrimą, veiklos ir priežiūros, kaip specifiniai pensinių fondų reguliavimo sistemai; ragina Komisiją pagal geresnio reglamentavimo programą, siekiant skatinti suderintą priežiūrą visoje Europos Sąjungoje ir išvengti nevienodo rinkos dalyvių traktavimo ir konkurencijos iškraipymo, ištirti galimybę papildyti šią direktyvą pagal programos „Mokumas II“ metodiką suderinta pensijų fondų mokumo programa, kuria būtų siekiama užtikrinti pažangesnį rizikos valdymą ir užkirsti kelią pasirinktiniam reguliavimo priemonių taikymui nustatant ir kokybiniu požiūriu, turint minty rizikos valdymo standartus, ir kiekybiškai, kalbant apie kapitalo reikalavimus, vienodus priežiūros reikalavimus (tą pačią riziką turi atitikti toks pat kapitalo kiekis) ir atsižvelgiant į profesinio pensinio draudimo ypatumus; pakartoja, kad tokia teisinė sistema turi būti papildyta apmokestinimo suderinimu, ypač atkreipiant dėmesį į mokesčių bazę;
31. pažymi, kad per daug ES piliečių neturi galimybės naudotis pagrindinėmis finansinėmis paslaugomis; daro išvadą, kad gerai veikiančios pagrindinės finansinės paslaugos turėtų būti prieinamos ir įperkamos kiekvienam Europos Sąjungos piliečiui; prašo Komisiją atlikti paslaugų, pavyzdžiui, banko sąskaitų, bankomatų, mokėjimo kortelių ir nebrangių paskolų, prieinamumo tyrimą; ir skatinti finansinių institucijų išplėtotų pažangiausių darbo metodų ir patirties teikiant tokias pagrindines paslaugas naudojimą;
32. pritaria mažmeninės bankininkystės tyrimo išvadoms, kad dalijimasis kredito duomenimis paprastai turi teigiamą ekonominį poveikį, t. y. didina konkurenciją ir padeda naujiems rinkos dalyviams, nes sumažinama banko ir kliento turimos informacijos asimetrija, kuri yra tarsi skolininko drausminimo priemonė, kyla mažiau diskriminacinės atrankos problemų ir skatinamas kliento mobilumas; mano, kad galimybės susipažinti tiek su teigiamais, tiek su neigiamais kredito duomenimis suteikimas gali būti labai svarbus vartotojui ir padėti jam gauti kreditą bei kovoti su finansine atskirtimi.
33. atkreipia dėmesį į tai, kad gausėja specifinių finansinių paslaugų imigrantų grupėms teikėjų, kurie daro perlaidas ir plėtoja būtent islamo bankininkystę; perspėja, kad šiems naujai atsiradusių nišų veikėjams turėtų būti keliami dideli reikalavimai , stengiantis, kad būtų galima užkirsti kelią jiems išeiti į „pilkąją zoną“, kurios visiškai neįmanoma prižiūrėti; ragina Europos Sąjungą, ypač plėtojant santykius su imigravusių darbuotojų kilmės šalimis, bendradarbiauti su atitinkamomis vietos ekonomikos ir finansų institucijomis;
34. džiaugiasi, kad vis daugiau dėmesio skiriama mikrokreditų teikimui, pvz., Europos Komisijos Regioninės politikos generalinio direktorato veikloje ir Europos investicijų banko JEREMIE programoje, nes jis prisideda prie savarankiško užimtumo ir naujų įmonių steigimo; prašo, kad Bazelio taisyklės būtų pritaikytos mikrokreditų portfeliams ir būtų nustatyta riba dažnai pernelyg dideliems smulkių paskolų kaštams; ragina Komisiją, bendradarbiaujant su įvairiais kompetentingais generaliniais direktoratais, pasinaudojus geriausia praktika Europos Sąjungoje ir už jos ribų, parengti mikrokreditų finansavimo veiksmų planą;
Finansinis raštingumas ir vartotojų įnašas į politikos formavimą
35. įsitikinęs, kad integruotos Europos finansų rinkos sukūrimas apima daugiau nei vien tik didesnę vartotojų pasirinkimo laisvę; pabrėžia, kad finansinis raštingumas turėtų būti skatinamas labiau nei iki šiol ir kad būtina užtikrinti prieigą prie tikros informacijos ir nešališkai konsultuoti investicijų klausimais; mano, kad šios srities paslaugų teikėjų reglamentavimo pagrindą turėtų sudaryti tokie principai, pagal kuriuos būtų užtikrinamas geriausias paslaugų teikimas ir tinkamumo tyrimai teikiant investicijų paslaugas;
36. aktyviai remia Komisijos iniciatyvas atnaujinti finansinius pajėgumus ir ragina Komisiją ir valstybes nares didinti savo specialiųjų programų ir interneto puslapių kūrimo pastangas – į šį procesą turėtų būti įtrauktos ir susijusios įmonės, taip pat ragina tai padaryti sudedamąja pagrindinio mokyklinio švietimo dalimi;
37. pritaria Finansinių paslaugų vartotojų grupės įsteigimui ir pastangoms į ekspertų grupes ir konsultacijas įtraukti vartotojų atstovus; nepaisant to, pažymi, kad vartotojų ir galutinių naudotojų, tokių kaip antai MVĮ, balsas mažiau girdimas nei finansų sektoriaus; rekomenduoja sukurti europinę biudžeto eilutę, kad būtų galima finansuoti finansų rinkos tyrimą vartotojų ir MVĮ organizacijose siekiant pateikti medžiagos FPVP konsultacijoms;
38. ragina įmones prisidėti prie vartotojų apsaugos kuriant suprantamus, lengvai naudojamus produktus ir teikti aiškią bei vartotojams tinkamą informaciją;
Geresnis reguliavimas
39. yra visiškai įsipareigojęs siekti geresnio reguliavimo, pagrįsto kruopštaus, nepriklausomo ir profesionalaus poveikio vertinimo rezultatais, ir pabrėžia, kad toks vertinimas neturėtų būti atliekamas ir juo grindžiami politiniai sprendimai neturėtų būti priimami remiantis tik finansiniais aspektais, o turėtų būti deramai atsižvelgta į ekonominius, socialinius, visuomeninius, aplinkos apsaugos, kultūrinius ir kitus visuomenei svarbius aspektus;
40. atkreipia dėmesį į tai, kad vienas iš geresnio reguliavimo prioritetų yra susijęs su teisiniu aspektu, t. y. „įgyvendinti ir užtikrinti esamos teisės aktų sistemos vykdymą bei nuolatinį vertinimą, visose būsimose iniciatyvose griežtai laikytis geresnio reglamentavimo principų“;
41. mano, kad konsultavimuisi su suinteresuotosiomis šalimis (finansinių paslaugų klausimu – ypač su Tarpinstitucine stebėsenos grupe (angl. IIMG)) turi ir toliau tekti pagrindinis vaidmuo, ir pabrėžia, kad šios konsultacijos turi būti rengiamos prieš prasidedant sprendimų priėmimo procesui, kad būtų tikrai atsižvelgiama į nuomones; ragina Komisiją ir toliau skelbti atsakymus į savo konsultacijas, kad būtų užtikrintas skaidrus procesas;
42. pažymi, kad remiantis susitarimu dėl geresnės teisėkūros dėl bet kokio naujo Komisijos pasiūlymo turi būti atliekamas poveikio tyrimas svarbiais klausimais; apgailestauja, kad iki šiol šis įsipareigojimas nebuvo pakankamai vykdomas, ir pabrėžia, kad vis dėl to poveikio tyrimai neturėtų trukdyti leisti teisės aktus; dar kartą primena Parlamento įsipareigojimą vykdyti geresnę teisėkūrą ir atlikti poveikio tyrimus, kai jis iš esmės keičia pasiūlymą dėl teisės akto;
43. atkreipia dėmesį į tai, kad tinkamos priemonės, t. y. direktyvos ar reglamento, pasirinkimas nėra neutralus; prašo pradėti diskusiją remiantis Tarpinstitucinės stebėsenos grupės atliktais darbais;
44. pritaria naujajam komitologijos susitarimui ir yra įsipareigojęs taikyti jame numatytas priemones finansinių paslaugų srityje; rekomenduoja panašiai pakeisti išankstines Lamfalussy priemones; primygtinai reikalauja, kad Parlamentui būtų leista siųsti stebėtojus į 2 lygmens (L2) komitetus; pažymi, kad būtina sukurti tvirtus tarpinstitucinius darbo metodus remiantis praktine patirtimi, o ne rašytinėmis taisyklėmis ar oficialiais susitarimais, ir šiuo atžvilgiu direktyvos dėl finansinių priemonių rinkų (MiFID) 2 lygmens įgyvendinimo priemonių parengimas būtų tinkamas pavyzdys;
45. pritaria idėjai, kai galima, taikyti pagreitintas teisėkūros procedūras, kurių nauda pasitvirtino praktiškai, tačiau įspėja, kad siekiant susitarti per pirmąjį svarstymą neturėtų nukentėti sprendimų priėmimo kokybė ar būti pažeistas demokratinis procesas; siūlo įvertinti šiuos procesus ir parengti procedūrų taisykles, kurios užtikrintų kolegialumą, skaidrumą ir demokratinę kontrolę;
46. mano, kad dėl informavimo reikalavimų įvairovės ir (arba) esamų nuostatų dubliavimo atsiranda nereikalingų išlaidų, susidaro per didelė administracinė našta ir tai taip pat gali padaryti neigiamą poveikį teisiniam tikrumui – taigi ir rinkos integralumui; pabrėžia, kad galima teigti, jog papildomos naudos galima gauti racionalizuojant, supaprastinant ir, prireikus, panaikinant neveiksmingas esamas nuostatas;
47. mano, kad Finansinių paslaugų veiksmų planas (FPVP) padėjo užpildyti daug reguliavimo spragų finansinių paslaugų srityje; vis dėlto yra įsitikinęs, kad tolesnis derinimas su konkurencijos taisyklių taikymu galėtų turėti didėjantį poveikį visos reguliavimo sistemos veikimui ir efektyvumui; pažymi, kad vadovaujantis konkurencijos politika naujais teisės aktais turėtų būti užtikrinama sąžininga ir konkurencinga aplinka;
Sisteminė rizika
48. yra susipažinęs su keletu naujų priemonių, kurios gali būti labai naudingos, bet taip pat gali kelti rūpesčių, tarp jų su naujoviškomis rizikos mažinimo būdais, smarkiai augančiomis kredito išvestinėmis rinkomis, padidėjusia didelių visos Europos finansinių grupių sistemine svarba ir didėjančiu nebankinių finansinių institucijų, pvz., rizikos draudimo fondų, ir privataus kapitalo vaidmeniu;
49. pabrėžia, kad šie rinkos pokyčiai taip pat daro įtaką sisteminės rizikos pobūdžiui, šaltiniui ir jos perkėlimui, todėl ir esamų ex-ante rizikos mažinimo priemonių efektyvumui; todėl ragina remiantis įrodymais nustatyti ir įvertinti sisteminės rizikos šaltinius bei finansines krizes sukeliančias varomąsias jėgas atsižvelgiant į tai, kad išdėstyta;
50. susirūpinęs, kad dabartinė valstybių narių ir sektorių lygmeniu sukurta priežiūros sistema gali atsilikti nuo finansinės rinkos dinamiškos raidos, ir mano, kad ji privalo būti tinkamai aprūpinta lėšomis ir koordinuojama, kad būtų adekvačiai ir greitai reaguojama didelių sisteminių krizių, kurios paliestų daugiau nei vieną valstybę narę, atvejais;
51. teigiamai vertina Ekonomikos ir finansų reikalų tarybos sprendimą surengti krizių valdymo pratybas siekiant patikrinti veiklos rizikos prižiūrėtojų, finansų ministrų ir centrinių bankų reakcijos tinkamumą ir drąsina tolesniems veiksmams paskirtą jungtinę darbo grupę drąsiai daryti išvadas, net jei jos būtų politiškai opios;
52. sveikina Europos Komisiją neseniai parengus ataskaitą, kurioje įvertinama Direktyva 2002/47/EB¹ dėl susitarimų dėl finansinio įkaito, atkreipia dėmesį į Komisijos pastabas apie užskaitų suėjus terminui svarbą mažinant kredito riziką, didinant efektyvumą finansų rinkose ir gerinant reguliavimo kapitalo paskirstymą ir ragina Komisiją parengti pasiūlymą, kuriuo būtų siekiama didesnio teisyno suderinamumo su tam tikromis Bendrijos priemonėmis, pvz., finansinio įkaito direktyva, kurioje numatoma užskaita ir novacija, galbūt parengiant vieną priemonę, kurioje būtų išdėstyti bendri pagrindiniai principai, susiję su kiekvienos valstybės narės teisine užskaitos pasibaigus terminui sistema;
Reguliavimo ir priežiūros sistema
53. teigiamai vertina darbą, kurį atliko Europos reguliavimo institucijų komitetai (Europos vertybinių popierių reguliavimo institucijų komitetas, (angl. CESR), Europos bankų priežiūros komitetas (angl. CEBS) ir Europos draudimo ir profesinių pensijų priežiūros komitetas(angl. CEIOPS)) vykdydami rinkos konsultacijas, patardami Tarybai ir Komisijos 2 lygio komitetams ir visų pirma darydami pažangą reguliavimo ir priežiūros praktikos konvergencijos srityje, tačiau apsiribodami savo įgaliojimais ir nebandydami patys imtis įstatymų leidėjų vaidmens; yra įsitikinęs, kad reikia skatinti šias pastangas ir kad minėtieji komitetai turi būti įtraukiami į pradėtos užduoties vykdymą ir jiems turi būti skiriama užtektinai išteklių;
54. ragina 3 lygio (L3) komitetus gerinti tarp sektorių suderintą veiklos rizikos reguliavimą ir grupių priežiūros taisykles, skirtas tuos pačius ar panašius produktus parduodančioms didelėms finansinėms grupėms, ir, pasikonsultavus su suinteresuotomis šalimis ir laikantis tinkamos procedūros, patarti įstatymų leidėjams, ar reikia peržiūrėti taisykles; ragina juos taip pat užtikrinti, kad visos finansinės institucijos būtų funkciniu požiūriu vienodai prižiūrimos visose valstybėse narėse;
55. ragina 2 lygio ir 3 lygio komitetus apriboti nacionalinę veiksmų laisvę ir perteklinį reglamentavimą (angl. gold-plating) pagal 1 lygio teisės aktus, tačiau atsižvelgti į nacionalinius ypatumus ir ypač į atskirų rinkų struktūrinius požymius; siūlo Tarpinstitucinės stebėsenos grupės (angl. IIMG) darbo sąlygomis apsvarstyti, ar būtų naudinga, jei 3 lygio komitetai galėtų dirbti vis labiau remdamiesi sprendimų priėmimu tam tikra kvalifikuotos balsų daugumos forma tai atvejais, kai sprendimų priėmimo principai dar nėra apibrėžti; siūlo, kad 3 lygio komitetams Parlamentas ir Taryba suteiktų metinius įgaliojimus parengti konkrečius bendradarbiavimo ir priemonių įgyvendinimo planus, galbūt pasinaudojant ES biudžeto ištekliais; rekomenduoja, kad Lamfalussy proceso 2 ir 3 lygių komitetų galios ir įgaliojimai būtų tiksliau apibrėžti siekiant atsižvelgti į didesnio priežiūros praktikos suvienodinimo pažangos poreikį ir suteikti jiems galimybę priimti savo veiklos srityje savo nariams privalomus sprendimus ir kad prie konsultacijų su pramonės atstovais proceso labiau prisidėtų mažos ir vidutinės įmonės ir investuotojai.
56. pabrėžia, kad svarbu turėti integruotą bendradarbiaujančių nacionalinių ir sektorinių priežiūros institucijų Europos sistemą, kuri būtų pajėgi užtikrinti veiksmingą didelių finansinių veikėjų ir vietinių institucijų, kurie laikosi įsišaknijusių nacionalinių tradicijų, priežiūrą; pabrėžia, kad visos priežiūros institucijos, atlikdamos savo konkrečią vietinės veiklos priežiūrą, turi tinkamai atsižvelgti į šias tradicijas; džiaugiasi, kad 3 lygio komitetai CEBS, CESR ir CEIOPS aktyviau bendradarbiauja ir kad skelbia bendras metines darbo programas;
57. pažymi, kad dabartinę bendradarbiavimo sistemą gali reikėti sustiprinti remiantis esama priežiūros institucijų bendradarbiavimo sistema tam, kad ji galėtų atlikti veiksmingą sisteminę ir pagrindinių rinkos veikėjų veiklos rizikos priežiūrą ir ragina geriau koordinuoti veiksmus, ypač susijusius su kelioms jurisdikcijoms priklausančių ir kelis sektorius apimančių subjektų bei finansinių konglomeratų priežiūra; pasisako už valstybių narių ir centrinių bankų susitarimus ir elgesio kodeksus dėl finansinės paramos tokiai riziką ribojančios priežiūros sistemai, atsižvelgiant į skolų perėmimo ir likvidumo suteikimo bei galutinio skolintojo įsipareigojimus tais atvejais, kai dalyvauja daugiau valstybių narių ir priežiūros institucijų; pažymi, kad norint įvertinti, ar dabartinė sistema gali atlikti tikrą sisteminę ir pagrindinių rinkos veikėjų veiklos rizikos priežiūrą, būtina leisti nusistovėti palyginti naujiems 2 ir 3 lygmens susitarimams;
58. supranta valstybių narių norą palaukti, kol naujieji susitarimai bus įgyvendinti ir išbandyti, prieš imantis tolesnių veiksmų siekti konvergencijos; pažymi, kad jei nebus pažangos šia kryptimi, gali sustiprėti spaudimas steigti centralizuotą priežiūros instituciją; taigi pabrėžia, kad esant tokioms aplinkybėms, glaudesnis priežiūros derinimas bei buveinės valstybės ir priimančiosios valstybės priežiūros institucijų bendradarbiavimas esamose struktūrose tampa dar svarbesnis;
59. teigiamai vertina nacionalinių priežiūros institucijų bendradarbiavimą siekiant geriau išnaudoti priežiūros galimybes, toliau plėtoti priežiūros praktiką ir mažinti priežiūros naštą rinkai; teigiamai vertina priežiūros institucijų kolegijas, kurios dirba su keleto šalių jurisdikcijų konglomeratais, ir veiklos tinklų kūrimo projektą, kurį neseniai pradėjo CEBS; ragina šias priežiūros institucijų kolegijas ugdyti vienodą europinę priežiūros kultūrą ir išsamiai išnagrinėti šio savanoriško bendradarbiavimo ribas ištikus tikrai krizei; tačiau pažymi, kad šios kolegijos neturi nacionalinių įgaliojimų perduoti kompetenciją, priimti daugumos sprendimų ar tiesiog skirti pakankamai išteklių ir žinių kolegijų darbui; atkreipia dėmesį į būtinybę apibrėžti bendradarbiavimo sistemą ir nacionalinio lygmens įgaliojimus ir tikisi, kad priežiūros institucijų kolegijos ir su veikla susijusio bendradarbiavimo kūrimo projektas per trumpą laiką padės rasti praktinius problemų, susijusių su tarpvalstybinių grupių priežiūra, sprendimo būdus (susitarimo memorandumai);
60. pabrėžia, kad kilmės ir priimančiosios valstybių priežiūros institucijų bendradarbiavimas – pats svarbiausias elementas kuriant bendrą finansų rinką; ypač pažymi, kad dar reikėtų daug nuveikti susijungimo ir įsigijimo priežiūros proceso srityje, siekiant palengvinti našiai veikiančių ir dėl savo masto didesnius ekonominius privalumus teikiančių finansinių konglomeratų kūrimą; verta pažymėti, kad reikia deramai atsižvelgti į šalies, kurioje įsikuria įsigytas finansinis subjektas, bankininkystės rinkos padėtį;
61. mano, kad pageidautinas tikslesnis Tarybos, Komisijos ir 3 lygio komitetų vaidmenų paskirstymas; taip pat mano, kad siekiant patikimos priežiūros (konkrečiai tais atvejais, kai yra aiškus ryšys su konkurencijos klausimais) reikalinga didesnė nepriklausomybė ir neutralumas, kurie negali būti gerai derinami su perdėm politine veikla; pabrėžia, kad reikėtų skatinti valstybes nares vienodinti nacionalinių priežiūros institucijų įgaliojimus, ypač sankcijų skyrimo srityje; mano, kad didesnis stebėtojų suartinimas turėtų palengvinti ir bendrovių, kurios šiandien priklauso nuo daugelio reguliavimo institucijų, darbą; pabrėžia, kad daugiausiai problemų praktinio bendradarbiavimo požiūriu kelia 3 lygio komitetai; siūlo tuo tikslu sukurti mokymo programas finansų rinkų priežiūros institucijoms ir ragina Komisiją patikrinti, ar galima apibrėžti visai ES bendrus nacionalinių priežiūros pareigūnų mokymo standartus, kad būtų skatinama vienoda europinė priežiūros kultūra;
62. pritaria Ekonomikos ir finansų reikalų tarybos sprendimui įkurti Finansinių paslaugų komiteto pogrupį ilgalaikės priežiūros klausimams nagrinėti, kuris 2007 m. spalio mėnesį turės pateikti ataskaitą; tikisi, kad ši grupė pateiks teisingą dabartinės padėties įvertinimą; kartu su galutine Tarpinstitucinės stebėsenos grupės ataskaita, kuri bus parengta 2007 m. rudenį, Europos Parlamento pranešimu ir Europos Komisijos vėlesne ataskaita tai gali paskatinti įvertinti likusius uždavinius siekiant finansinio reguliavimo ir priežiūros sistemos integracijos ir veiksmingumo ir pateikti rekomendacijų dėl tolesnių veiksmų;
63. yra įsitikinęs, kad stebėtojų veiklos suartinimas gali padėti susiformuoti Europos finansų mažmenos rinkai;
64. ragina Tarpinstitucinę stebėsenos grupę plačiau pažvelgti į Europos priežiūros sistemos uždavinius ir galimybes ir prisidėti prie tolesnių diskusijų dėl ateities rengiant galutines išvadas;
Pasaulinė įtaka
65. mano, kad Europos Sąjungos atsvara JAV vadovavimui galėtų sustiprinti Europos Sąjungos ir valstybių narių įtaką pasauliniu mastu turint minty JAV Vertybinių popierių ir biržos komisijos autoritetą; yra įsitikinęs, kad turėtų būti paaiškintas savireguliavimo institucijų, pvz., Tarptautinės apskaitos standartų tarybos, finansavimo modelis ir atskaitomybės sistema; tikisi, kad vėl pavyks Tarptautinį valiutų fondą padaryti tikra pinigų valdymo institucija ir veikėja, kuri pajėgs užkirsti kelią krizėms, užtikrinti finansinį stabilumą ir įveikti pasaulinį disbalansą;
66. mano, kad reikia plėtoti ir stiprinti transatlantinę partnerystę aktyviau derinant reguliavimą; pabrėžia, kad svarbu, jog JAV valdžios institucijos įgyvendintų Baselio II susitarimą, taip pat abišališkai pripažintų ES ir JAV apskaitos standartus, ir ragina plėtoti demokratiškai kontroliuojamą Europos Sąjungos ir Jungtinių Valstijų bendradarbiavimą stebint reguliavimo institucijų, dirbančių su alternatyviomis investavimo priemonėmis, pvz., rizikos draudimo fondais, pagal sektorius specializuotą veiklą, taip pat bendradarbiaujant su Tarptautinės vertybinių popierių komisija (angl. IOSCO) ir kompetentingomis institucijomis, atsakingomis už tas rinkas, kuriose yra daug tokių fondų, ir vedant ES ir JAV dialogą; remia ES pirmininkaujančios Vokietijos iniciatyvą dėl transatlantinės ekonominės partnerystės, kuria siekiama skatinti koordinuoti transatlantinį reguliavimą ir vengti nereikalingo finansinių rinkų dalyviams taikomų taisyklių dubliavimosi ir galbūt netgi prieštaravimo;
67. mano, kad kai kurių naujų globalinių iššūkių ir pavojų akivaizdoje tikslinga pagrindiniuose finansiniuose centruose turėti panašias reguliavimo priemones šiems iššūkiams atremti; žino, kad Bendrijos reguliavimo nuostatos turi įtakos santykiams su trečiosiomis šalimis; ragina Komisiją palaikyti aktyvų Europos Sąjungos dialogą ir techninį bendradarbiavimą su besivystančiomis šalimis, kad būtų užtikrintas finansinėms paslaugoms taikomų pasaulinių teisinių ir reguliavimo sistemų veiksmingumas ir kokybė;
68. pabrėžia Europos Sąjungos vadovaujamą vaidmenį šiuo metu dirbant prie programos „Mokumas II“ ir tikisi, kad tai turės įtakos pasaulinei reguliavimo sistemai ir Tarptautinės draudimo priežiūros institucijų asociacijos standartų nustatymo veiklai;
69. mano, kad Europos Sąjunga turėtų konstruktyviai ir atvirai vertinti ekonominį Pietų Azijos, ypač Indijos, Kinijos ir Korėjos, pakilimą ir Bendrijos arba nacionaliniu lygmenimis nesiimti galimų protekcinių priemonių; remia iniciatyvas nustatyti bendrus pasaulinius finansinių paslaugų teikimo standartus, pvz., kasmetinį ES ir Kinijos apskritojo stalo susitikimą finansinių paslaugų ir jų reguliavimo klausimais;
o o
o
70. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Europos centriniam bankui, Europos vertybinių popierių rinkos priežiūros institucijų komitetui, Europos bankų priežiūros komitetui ir Europos draudimo ir profesinių pensijų priežiūros komitetui.
- [1] OL L 96, 2003 4 12, p. 16.
- [2] OL L 145, 2004 4 30, p. 1.
- [3] OL L 390, 2004 12 31, p. 38.
- [4] OL L 177, 2006 6 30, p. 1.
- [5] OL L 177, 2006 6 20, p. 201.
- [6] OL C 92 E, 2004 4 16, p. 204.
- [7] OL C 45 E, 2006 2 23, p. 140.
- [8] P6_TA(2006)0294.
- [9] 2006/0166 (COD).
- [10] Priimti tekstai, P6_TA(2006)0294.
- [11] OL L 145, 2004 4 30, p. 1.
- [12] OL L 162, 2004 4 30, p. 70.
- [13] OL C 297 E, 2006 12 07, p. 140.
- [14] OL L 235, 2003 9 23, p. 10.
AIŠKINAMOJI DALIS
Finansinių paslaugų veiksmų planas padėjo kurti integruotą, gerai veikiančią Europos kapitalo rinką. Ji pirmauja pasaulyje ypač dėl gero ir patikimo reglamentavimo. Iškilo klausimas, kam naudingiausia ši sėkmė? Ar galutiniai vartotojai gauna tiek pat naudos kaip ir dideli tarptautiniai ūkio subjektai, kurie sustiprino savo tarptautines pozicijas susijungdami, o dėl to jie galėjo užimti dominuojančią padėtį finansinių rinkų viršūnėje.
Konsolidavimasis rinkos viršūnėje yra tvirtas, susijęs su 30–40 pagrindinių tarpvalstybinių finansinių ūkio subjektų ir su didele koncentracija keletoje valstybių narių. Vyko spartus jungimosi ir įsigijimo procesas; naujųjų valstybių narių rinkose dominavo užsienio ūkio subjektai. Ribos tarp sektorių vis labiau nyko taikant direktyvas, pvz., Finansinių priemonių rinkų direktyvą (MiFID), kuri paskatino pasiūlyti naujų iniciatyvų, pvz., „Project Turquoise“ alternatyvių prekybos platformų srityje, ir kapitalo reikalavimų direktyvas (CRD), įgyvendinant projektą „Mokumas II“, o tai sudarė sąlygas bankininkystės ir draudimo veiklos konvergencijai, taikant pažangias rizikos valdymo sistemas.
Didelė konsolidacija gali sukelti konkurencijos teisės ir rinkos problemų. Ar gali didelė į sąrašus įtraukta bendrovė (į vienos didesnių vertybinių popierių biržų, prisidedančios prie konsolidacijos, sąrašą) išlikti be vienos ar daugiau iš trijų reitingus nustatančių agentūrų įvertinimo, be svarbiausių investicinių bankų paslaugų, susijusių su pagrindiniu įsigijimu arba susijungimu, arba be vienos iš keturių didžiausių audito bendrovių paslaugų, rengiant finansų ataskaitas?
Kas vyksta už ir tarp Londono Sičio vadinamųjų kinų sienų bei kituose finansų centruose? Ar esti pakankama konkurencija pačioje rinkos viršūnėje? Tai – pirmasis šiame pranešime keliamas klausimas, skatinantis siūlyti nuodugnesnius ekonominio poveikio tyrimus ir Konkurencijos GD sektoriaus tyrimus dėl galimo bendradarbiavimo su JAV ir kitų šalių institucijomis.
Kitas svarbus reiškinys yra spartus alternatyvios investicinės veiklos, dažnai vykdomos egzotiškose šalyse už ES ribų, augimas. Ar privačios akcinės bendrovės ir rizikos draudimo fondai užtikrina realiai ekonomikai reikalingas investicijas į naujoves, tvarų vystymąsi, geresnes darbo vietas ir socialinę sanglaudą? Priešingai, gal jos smarkiai padidino bendrovių skolų naštą, nuvertina jų vertybinius popierius ir komplikuoja bei didina tarpusavio priklausomybę nuo rizikos, susijusios su sudėtingais finansiniais produktais, pvz., kreditų rizikos išvestinėmis finansinėmis priemonėmis. Ar rizikos mažinimo būdai, kurie padeda sumažinti riziką paskiriems investuotojams, galėtų būti taikomi plačiau ir padėti sumažinti riziką visuotiniu lygmeniu, ar jie tik skatina vadovautis minios instinktu?
Komisijos narys Ch. McCreevy, atrodo, tik remia idėją dėl šių alternatyvių investuotojų, kaip likvidumo garantų ir aktyvių suinteresuotųjų šalių. Labiausiai jam rūpi, kad būtų sumažintos kliūtys privačiam verslui, todėl jis nė girdėti nenori apie tolesnes reguliavimo priemones. Riziką ribojančios priežiūros institucijos, centriniai bankai ir ECB, kaip ir tokios pat JAV institucijos, vis labiau suvokia esamas finansų stabilumo ir sistemines rizikas. Buvo pradėti keli tyrimai dėl manipuliavimo rinka ir prekybos vertybiniais popieriais, pasinaudojant viešai neatskleista informacija. Dėl didėjančios įsiskolinimo ir skolos santykio įtakos bendrovėms, augančios rizikos paskolas duodantiems bankams ir vis sudėtingesnių finansinių priemonių, t. y. dalykų, susijusių su rizikos (pvz., kreditų rizikos išvestinės finansinės priemonės) įvairove ir paplitimu, buvo pareikšti įspėjimai ir pradėti tyrimai. Kita didesnės įvairovės ir likvidumo pusė yra didesnė investicijų ir rizikos priklausomybė. Tai, jei būtų nevykdomi pagrindiniai įsipareigojimai, galėtų sukelti nenumatytą domino efektą visoje pasaulinėje finansų rinkoje. Be reguliuojamų sistemos dalių pavienių tikrinimų bei kontrolės ir geresnio nereguliuojamų dalių registravimo bei stebėsenos, reikalingas bendras sisteminių ir veiklos rizikų makroriziką ribojantis vertinimas, bendradarbiaujant visoms priežiūros institucijoms ir politiniams veikėjams.
Trečioji pranešimo tema susijusi su daug mažesniu mažmeninių finansinių paslaugų rinkų integravimosi laipsniu. Vyraujančių tradicinių vietinių mažmeninių finansinių paslaugų rinkų pertvarka negali būti susieta su paprasčiausiu nacionalinių finansų rinkų atvėrimu ir vertimu pripažinti užsienio produktus bei pardavimo būdus, remiantis kilmės šalies kontrolės ir vartotojų apsaugos reikalavimais. Vartotojų apsaugos ir verslo tradicijos giliai įsišaknijusios įvairiose teisinėse ir socialinėse-ekonominėse sistemose, todėl jų negalima paprasčiausiai suderinti pagal vieną būdą visiems. Daugiausia dėmesio turėtų būti skirta konkretiems tarpvalstybiniams mobilių naudotojų poreikiams, kad būtų skatinama konkurencija ir didinamos pasirinkimo galimybės, o ne siekiui skatinti prekybą iš užsienio, skirtą vietos vartotojams. Pranešėjas verčiau pageidautų, kad finansų sektorius įgyvendintų projektus, susijusius su visai ES skirtų produktų, pvz., pensijų, paskolų arba konkrečių draudimo paketų, kūrimu. Turėtų būti parengta tinkama kontrolės, sutarčių teisės ir vartotojų apsaugos sistema, kad minėtus produktus būtų galima siūlyti visoje Europoje ir juos bendrai pripažintų susijusios reguliavimo institucijos.
Tradiciniai kreditų teikėjai tik visai neseniai pripažino ir be entuziazmo sutiko faktą dėl individualiai dirbusių ir anksčiau neturėjusių teisės vykdyti veiklą šiame sektoriuje, tačiau teisėtą verslą siekiančių pradėti asmenų poreikio gauti mikrokreditus. Pranešėjas siūlo, kad, remdamasi geriausia praktika, susijusia su teisine ir reguliavimo aplinka Europoje ir už jos ribų, Komisija turėtų parengti mikrofinansavimo veiksmų planą.
Šiame skirsnyje taip pat aprašytas kitų demografinės pusiausvyros sutrikimų tvarus finansavimas, taikant pensijų fondų sistemas. Be pirmajame ramstyje numatytos einamųjų įplaukų sistemos taikymo pensininkams, antrajame ramstyje apibrėžtas profesinių pensijų sistemos taikymas. Svarbiausias uždavinys yra padaryti taip, kad šios sistemos būtų prieinamos visiems, o ne keletui laimingųjų. Visų pirma turėtų būti toliau plėtojamos solidariu įsipareigojimu pagrįstos 2-ojo ramsčio DB sistemos. Dėl to jos neturėtų būti neutralizuojamos ir žlugdomos tam tikromis taisyklėmis bei nuostatomis, tampančiomis prielaida kurti prastesnės kokybės (DC) sistemas, pagal kurias visa su investicijomis susijusi rizika gula ant atskiro dalyvio pečių. Siekiant užtikrinti veiksmingą riziką ribojančią kontrolę, Direktyva dėl profesines pensijas skiriančių įstaigų (IORP) turi būti išskirta iš „Mokumas II“ paketo.
Kitas svarbus uždavinys – padaryti prieinamas pagrindines paslaugas. Banko sąskaita, galimybė naudotis bankomatais, mokėjimas kortelėmis arba kitais saugiais mokėjimo būdais, galimybė nebrangiai atlikti pinigų perlaidas, taupyti pinigus ir skolintis jų yra svarbiausi poreikiai; tai turėtų būti prieinama kiekvienam piliečiui. Deja, tai užtikrinta dar ne visur. Mažos pajamos, įregistravimas skolininkų duomenų bazėje, „netinkama“ gyvenamoji vieta ar net „netinkama“ pavardė užkerta kelią didelei daliai Europos piliečių tapti bankų klientais ir neleidžia pasinaudoti pagrindinėmis finansinėmis paslaugomis. Komisija raginama pradėti tyrimą Europos mastu, kad būtų įvertinta, kiek prieinamos pagrindinės finansinės paslaugos, ir ištirta, ar reikia nustatyti uždavinį dėl finansų institucijoms skirtų įpareigojimų teikti visuotines paslaugas ir kaip jį įvykdyti.
Ketvirtas rekomendacijų paketas skirtas finansinio raštingumo kėlimo ir vartotojų prisidėjimo prie sprendimų priėmimo didinimo klausimams. Kadangi finansinėje aplinkoje daugėja naujų sudėtingų produktų ir taikomi kruopščiai parengti pardavimo bei rinkodaros būdai, nepakanka vien tvirtinti, kad platesnis pasirinkimas naudingas vartotojams. Valstybės pareiga yra užtikrinti ne tik taisyklių ir apsaugos priemonių skaidrumą, bet ir skatinti didinti finansinį raštingumą ir plėsti žinias. 2005 m. EBPO rekomendavo sutelkti pastangas finansiniam švietimui ir pajėgumui didinti. Paskutinių tyrimų rezultatai rodo, kad jaunosios kartos padėtis šioje srityje dar prastesnė nei jos tėvų. Akivaizdu, kad reikia ne tik didinti finansinį pajėgumą bei finansinį raštingumą pasitelkiant specialias programas bei interneto svetaines, bet ir įtraukti šio pobūdžio priemones į pagrindinę mokyklų švietimo programą. Vis dėlto tai neturėtų pakeisti riziką ribojančios apsaugos ir kontrolės.
Palyginti su milžinišku finansinių paslaugų teikėjų indėliu rengiant pasiūlymus dėl teisės aktų ir politikos krypčių Europos lygmeniu, vartotojų ir klientų, pvz., MVĮ, balsas visai negirdimas. 2004 m. Komisija įsteigė paslaugų vartotojų forumą FIN-USE. 14 nepriklausomų jo ekspertų dalyvauja Rinkos GD darbe rengiant įvairius finansų rinkoms skirtus dokumentus. Jo veiklos tinkamumas ir veiksmingumas bus įvertinti šį pavasarį. Be mokslininkų forumo, 2006 m. vasarą buvo sudaryta finansinių paslaugų vartotojų grupė. Ji, kaip SANCO GD padalinys dialogui su vartotojais, siekia stiprinti bendradarbiavimą su vartotojų organizacijomis. Iš EP patirties žinoma, kad rengiant įvairius Finansinių paslaugų veiksmų plano (FPVP) dokumentus visiškai nejuntama vartotojų ir naudotojų dalyvavimo. Pranešėjas rekomenduoja Komisijai apsvarstyti priemones, skirtas palengvinti ir finansuoti darbą ekspertų, aiškiai susijusių arba net priskirtų Europos finansų rinkos produktų ir paslaugų vartotojų bei naudotojų organizacijoms ir sugebančių pateikti tikslią naujausią informaciją apie teisėkūros procesus FPVP srityje.
Kalbėdamas apie institucijų darbą, pranešėjas dar kartą pritaria EP Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pozicijai, kad daugiausia dėmesio turėtų būti skirta teisės aktams tobulinti, atsižvelgiant į išsamų poveikio įvertinimą ir nuosekliai nustatant reikalavimus. Pasirašytas komitologijos susitarimas. Be to, pakartotas reikalavimas į 2 lygio komitetus paskirti EP stebėtojus.
Daug dėmesio skirta reguliavimo ir priežiūros sistemai. Pranešėjas įspėja, kad dabartinė suskaidyta kontrolės sistema neatitinka finansų rinkų plėtros tempų ir jos neaprėpia, pvz., sudėtiniai nauji produktai ir jų sąveika bei poveikis visuotiniu lygmeniu. Nors remiantis dabartine sistema būtų galima užtikrinti tinkamą verslo kontrolę, atsižvelgiant į nacionalines kontrolės tradicijas ir praktiką, pranešėjas siūlytų sukurti kontrolės sistemą, paremtą dabartinėmis vietos kontrolės ir sprendimų vykdymo priežiūros struktūrų bei tradicijų sistema, kuri taip pat apimtų tinkamai aprūpintą vykdomoji Europos priežiūros instituciją, turinčią įgaliojimus vykdyti didelių tarpvalstybinių ir tarpsektorinių finansų konglomeratų riziką ribojančią ir sisteminę kontrolę.
Pranešėjas pritaria jungtinės ECB tarybos darbo grupės, kuri rengia išvadas dėl 2006 m. balandžio mėn. įvykusios krizės, veiklai. Be to, jis pritaria FSC padalinio, kuris spręs ilgalaikius klausimus, susijusius su kontrolės sistemos struktūra, įkūrimui. Pakartotinai pateikiamas EP pasiūlymas įkurti aukšto lygio patarėjų grupę, kurios darbe dalyvautų ekspertai, taip pat pasiūlymas įkurti tarpinstitucinę stebėsenos grupę (IIMG), kuri galėtų pateikti keletą papildomų pasiūlymų dėl Lamfalussy proceso ateities. Rudenį bus pateiktos kelios ataskaitos, kuriose bus įvertinta atitinkamų įvykių raida ir padėtas pamatas tolesnėms priemonėms, susijusioms su reguliavimo ir kontrolės sistemų kūrimu. Be to, siekiant FPVP veiksmingumo ir pažangos, turėtų būti įkurta patikima profesionali gerai aprūpinta Europos kontrolės institucija. Ji turėtų būti gerai pritaikyta kontroliuoti stambius Europos ūkio subjektus, taip pat daryti įtaką už Europos ribų įsisteigusiems, tačiau Europos rinkoje dirbantiems ūkio subjektams, t. y. priversti juos laikytis pasaulio mastu priimtų taisyklių.
Teisės reikalų komiteto NUOMONĖ (11.4.2007)
pateikta Ekonomikos ir pinigų politikos komitetui
dėl finansinių paslaugų (2005–2010 m.). Baltoji knyga
(2006/2270(INI))
Nuomonės referentas: Jean-Paul Gauzès
PASIŪLYMAI
Teisės reikalų komitetas ragina atsakingą Ekonomikos ir pinigų politikos komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:
1. džiaugiasi Komisijos Baltojoje knygoje numatytais ekonominio pobūdžio prioritetais, t. y. stiprinti Europos finansų rinką, panaikinti kliūtis laisvam kapitalo judėjimui, gerinti finansinių paslaugų kontrolę;
2. konstatuoja, kad vienas iš prioritetų yra susijęs su teisiniu aspektu, t. y. „įgyvendinti ir užtikrinti esamos teisės aktų sistemos vykdymą bei nuolatinį vertinimą, visose būsimose iniciatyvose griežtai laikytis geresnio reglamentavimo principų“;
3. mano, kad konsultavimuisi su suinteresuotosiomis šalimis (finansinių paslaugų klausimu – su vadinamąja tarpinstitucine tikrinimo grupe) turi ir toliau tekti pagrindinis vaidmuo, ir pabrėžia, kad šios konsultacijos turi būti rengiamos prieš prasidedant sprendimų priėmimo procesui, kad būtų veiksmingai atsižvelgiama į nuomones; ragina Komisiją ir toliau skelbti atsakymus į savo konsultacijas, kad būtų užtikrintas skaidrus procesas;
4. pažymi, kad remiantis susitarimu dėl geresnės teisėkūros dėl bet kokio naujo Komisijos pasiūlymo turi būti atliekamas poveikio tyrimas svarbiais klausimais; apgailestauja, kad iki šiol šis įsipareigojimas nebuvo pakankamai vykdomas, ir pabrėžia, kad visgi poveikio tyrimai neturėtų paralyžiuoti teisės aktų leidybos; dar kartą primena Parlamento įsipareigojimą vykdyti geresnę teisėkūrą ir atlikti poveikio tyrimus, kai jis iš esmės keičia pasiūlymą dėl teisės akto;
5. primena, kad tinkamos priemonės, t. y. direktyvos ar reglamento, pasirinkimas nėra neutralus; prašo pradėti apmąstymus remiantis tarpinstitucinės tikrinimo grupės atliktais darbais;
6. džiaugiasi Komisijos įsipareigojimu vienodo terminų aiškinimo įvairiose valstybėse narėse klausimu; primygtinai ragina Komisiją rengiant naujus pasiūlymus dėl teisės aktų užtikrinti, kad jie derėtų su esamais terminais Europos ir pasauliniu lygmeniu;
7. susirūpinęs, kad per numatytą laiką perkelta nedaug Bendrijos teisės aktų į valstybių narių teisę, ir ragina stiprinti valstybių narių kontroliuojančių organų bendradarbiavimą;
8. mano, kad tais atvejais, kai iš ex-post įvertinimo matyti, kad kai kurie teisės aktai nedavė gerų rezultatų, jie turėtų būti keičiami arba naikinami pagal teisėkūros procedūrą.
PROCEDŪRA
Pavadinimas |
Finansinės paslaugos (2005–2010 m.). Baltoji knyga |
||||||
Procedūros numeris |
|||||||
Atsakingas komitetas |
ECON |
||||||
Nuomonę teikiantis (-ys) komitetas(-ai) |
JURI 29.11.2006 |
||||||
Glaudesnis bendradarbiavimas – paskelbimo plenariniame posėdyje data |
|
||||||
Nuomonės referentas: |
Jean-Paul Gauzès 24.10.2006 |
||||||
Pakeistas nuomonės referentas: |
|
||||||
Svarstymas komitete |
29.1.2007 |
11.4.2007 |
|
|
|
||
Priėmimo data |
11.4.2007 |
||||||
Galutinio balsavimo rezultatai |
+: –: 0: |
17 0 0 |
|||||
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai |
Marek Aleksander Czarnecki, Bert Doorn, Cristian Dumitrescu, Monica Frassoni, Giuseppe Gargani, Klaus-Heiner Lehne, Hans-Peter Mayer, Hartmut Nassauer, Aloyzas Sakalas, Francesco Enrico Speroni, Gary Titley, Jaroslav Zvěřina, Tadeusz Zwiefka |
||||||
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) |
Sharon Bowles, Jean-Paul Gauzès, Marie Panayotopoulos-Cassiotou, Jacques Toubon |
||||||
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (178 straipsnio 2 dalis) |
|
||||||
Pastabos (pateikiamos tik viena kalba) |
|
||||||
PROCEDŪRA
Pavadinimas |
2005–2010 m. finansinių paslaugų politika. Baltoji knyga |
|||||||||||
Procedūros numeris |
||||||||||||
Atsakingas komitetas |
ECON |
|||||||||||
Nuomonę teikiantis (-ys) komitetas (-ai) |
JURI |
|
|
|
|
|||||||
Nuomonė nepareikšta |
|
|
|
|
|
|||||||
Glaudesnis bendradarbiavimas |
|
|
|
|
|
|||||||
Pranešėjas (-ai) |
Ieke van den Burg |
|
||||||||||
Pakeistas (-i) pranešėjas (-ai) |
|
|
||||||||||
Svarstymas komitete |
30.1.2007 |
27.3.2007 |
8.5.2007 |
|
|
|||||||
Priėmimo data |
18.6.2007 |
|||||||||||
Galutinio balsavimo rezultatai |
+ - 0 |
31 2 4 |
||||||||||
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai |
Mariela Velichkova Baeva, Pervenche Berès, Sharon Bowles, Ieke van den Burg, David Casa, Jan Christian Ehler, José Manuel García-Margallo y Marfil, Jean-Paul Gauzès, Gunnar Hökmark, Karsten Friedrich Hoppenstedt, Sophia in 't Veld, Othmar Karas, Piia-Noora Kauppi, Wolf Klinz, Christoph Konrad, Kurt Joachim Lauk, Andrea Losco, Astrid Lulling, Cristobal Montoro Romero, Joseph Muscat, Lapo Pistelli, Joop Post, John Purvis, Alexander Radwan, Bernhard Rapkay, Heide Rühle, Eoin Ryan, Antolín Sánchez Presedo, Margarita Starkevičiūtė, Ivo Strejček, Sahra Wagenknecht |
|||||||||||
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai |
Katerina Batzeli, Werner Langen, Vladimír Maňka, Donato Tommaso Veraldi, Kristian Vigenin |
|||||||||||
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (178 straipsnio 2 dalis) |
Wolfgang Bulfon |
|||||||||||
Pateikimo data |
25.6.2007 |
|||||||||||
Pastabos |
|
|||||||||||