PRANEŠIMAS dėl ECB 2006 m. metinės ataskaitos
29.6.2007 - (2007/2142(INI))
Ekonomikos ir pinigų politikos komitetas
Pranešėjas: Gay Mitchell
PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS
dėl ECB 2006 m. metinės ataskaitos
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į Europos centrinio banko (ECB) 2006 metų ataskaitą,
– atsižvelgdamas į Europos bendrijos steigimo sutarties 113 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Europos centrinių bankų sistemos bei Europos centrinio banko statuto 15 straipsnį,[1] pateiktus Sutarties priede,
– atsižvelgdamas į savo 1998 m. balandžio 2 d. rezoliuciją dėl demokratinės atskaitomybės trečiuoju Ekonomikos ir pinigų sąjungos (EPS) etapu[2],
– atsižvelgdamas į savo 2006 m. kovo 14 d. rezoliuciją dėl Tarptautinio valiutos fondo strategijos peržiūros[3],
– atsižvelgdamas į savo 2006 m. liepos 6 d. rezoliuciją dėl slaptųjų Amerikos tarnybų vykdomo duomenų apie SWIFT sistemos banko pavedimus perėmimo[4] ir 2007 m. vasario 14 d. rezoliuciją dėl SWIFT, PNR susitarimo ir transatlantinio dialogo šiais klausimais[5],
– atsižvelgdamas į savo 2007 m. vasario 15 d. rezoliuciją dėl Europos ekonomikos padėties: parengiamoji 2007 m. bendrųjų ekonomikos politikos gairių ataskaita[6],
– atsižvelgdamas į savo 2007 m. balandžio 26 d. rezoliuciją dėl EPS viešųjų finansų 2006 m.[7],
– atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Eurų banknotams ir monetoms – penkeri metai“ (COM(2006)0862),
– atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „2007 m. metinis pranešimas apie euro zoną“ (COM(2006)0231),
– atsižvelgdamas į 2006 m. gruodžio mėn. ECB finansinio stabilumo peržiūrą ir į jo 2007 m. kovo mėn. pranešimą dėl finansinės integracijos Europoje,
– atsižvelgdamas į 2007 m. gegužės 7 d. Komisijos pavasario ekonomikos prognozę,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą (A6‑0266/2007),
A. kadangi euro zonos BVP 2006 m. išaugo 2,7 proc., nuo 1,4 proc. 2005 m., o tai geriausias rodiklis nuo pat 2000 m., tuo tarpu infliacijos rodiklis buvo lygus 2,2 proc. ir palyginti su 2005 m. išliko nepakitęs, o tai neteikia priežasčių nusiraminti,
B. kadangi vidaus paklausa, ypač investicijų srityje, buvo pagrindinė varomoji jėga, atsakinga už augimo euro zonoje sustiprėjimą,
C. kadangi, nepaisant energetikos išteklių kainų kilimo 2005 m., nebuvo nustatyta jokio vidinio infliacinio spaudimo, nes atlyginimai didėjo lėtokai ir nebuvo nustatyta jokio antraeilio poveikio,
D. kadangi nebuvo atsižvelgta į Europos Parlamento ankstesnėse rezoliucijose dėl ECB metinio pranešimo pateiktas rekomendacijas dėl balsavimo skaidrumo ir protokolų viešo skelbimo,
E. kadangi Europos Parlamentas nori padėti sustiprinti ECB vaidmenį ir tarptautines galias euro zonoje ir tarptautiniu lygiu,
F. kadangi daug kandidatų siekė vadovaujančių postų TVF, PPO ir EBPO, ko negalima pasakyti apie Pasaulio banką,
G. kadangi 2006 m. ECB ir toliau koregavo palūkanų normas, nuo 2005 m. gruodžio keldamas jas aštuonis kartus ir 200 bazinių punktų iki dabartinio 4 proc. dydžio,
H. kadangi manoma, kad 2007 m. augimas sulėtės iki maždaug 2,6 proc., kaip reakcija į skatinamosios pinigų politikos apribojimą, dėl ko infliacija sumažės iki 1,9 proc.,
I. kadangi JAV einamosios sąskaitos deficitas 2006 m. ir toliau kilo iki 6,5 % BVP, o Eurosistema ir toliau pabrėžia pavojus ir netikrumą, susijusius su globalinės einamosios sąskaitos disbalansu,
J. kadangi didelis globalinis disbalansas ir toliau kelia grėsmę valiutos kurso raidai ir pasauliniam ekonomikos augimui, todėl būtina atsižvelgti į šias grėsmes,
K. kadangi 2006 m. euro kursas JAV dolerio atžvilgiu pakilo 11,4 proc., Japonijos jenos atžvilgiu 12,4 proc. ir Kinijos ženminbi juanio atžvilgiu – 8 proc.,
Pinigų politikos ir ekonomikos vystymasis
1. atkreipia dėmesį, kad ekonomikos atsigavimas euro zonoje tapo savarankišku procesu, kurį labiausiai skatina vidaus paklausa; pastebi, kad 2006 m. buvo sukurta 2 mln. darbo vietų, o nedarbas nuo 8,4 proc. sumažėjo iki 7,6 proc.; tačiau pastebi, kad struktūrinės kliūtys, ypač viešųjų ir privačiųjų investicijų į tam tikrus svarbiausius sektorius, pvz. mokslinius tyrimus, švietimą ir mokymą, trūkumas, ir toliau prisideda prie šio nepriimtinai aukšto nedarbo lygio, o pagal tarptautinius standartus dalyvavimas darbo rinkoje vis dar yra per mažas;
2. pabrėžia, kad, atsižvelgiant į dabartinį lėtą atsigavimą, bet koks tolimesnis palūkanų normos didinimas turi būti daromas atsargiai, kad nebūtų pakenkta ekonomikos augimui; pabrėžia, kad, siekiant paskatinti ekonomikos atsigavimą, valstybės narės privalo įgyvendinti būtinas struktūrines reformas ir investicinius veiksmus;
3. mano, kad vis dar per anksti atskirti šio atsigavimo ciklinį ir struktūrinį matmenis; tačiau mano, kad kai kurios struktūrinės reformos, platesnio masto, nei laikomos paprastai, jau prisidėjo prie augimo; mano, kad toks atsigavimas turėtų būti laikomas paskata vykdyti nacionalinėms reformoms, kurios būtų pritaikytos kiekvienai šaliai, ypač mokslinių tyrimų, naujovių ir švietimo srityse, siekiant sustiprinti euro zonos augimo potencialą;
4. atkreipia dėmesį į žemą darbo našumo augimą ir mano, kad yra ypač svarbu atlyginimus didinti vadovaujantis vystymosi tendencijomis našumo srityje, siekiant išsaugoti valstybių narių konkurencingumą bei sudaryti sąlygas darbo vietų kūrimui infliacijos neveikiamoje aplinkoje;
5. pažymi, kad ECB atlyginimų didėjimą vertina kaip dalinę grėsmę kainų stabilumui; dėl to pakartoja, kad Komisijos metiniame pranešime dėl 2007 m. euro zonos (SEC(2007)0550) teigiama, kad, nepaisant smarkaus naftos kainos padidėjimo, atlyginimai euro zonoje augo nesmarkiai;
6. pabrėžia, kad EB sutartyje aiškiai atskiriami kainų stabilumo ir paramos bendroms ekonomikos politikos kryptims tikslai, todėl šių dviejų tikslų negalima paprasčiausiai vertinti kaip keičiančių vienas kitą;
7. mano, kad fiskalinė konsolidacija yra svarbus elementas ir yra būtina siekiant ilgalaikio augimo bei turi būti planuojamas labai atsargiai, siekiant padidinti viešųjų išlaidų kokybę; mano, kad aukso taisyklė, pagal kurią fiskalinis deficitas gali būti aiškinamas tik investicijomis, yra svarbus žingsnis žengiant šia kryptimi;
8. pastebi, kad kai kurios valstybės euro zonoje parodė daug geresnius augimo rezultatus, nei kitos, nes nuo euro zonos sukūrimo pradžios augimo srityje Airija, Liuksemburgas, Graikija, Suomija ir Ispanija pasiekė didesnį vidutinišką augimo tempą, nei visos euro zonos vidurkis; mano, kad iš tokių vystymosi tendencijų galima pasisemti daug naudingos patirties ir ECB būtų naudinga atlikti specialų tokių tendencijų priežasčių tyrimą;
9. pažymi, kad euro zonos valstybių narių ekonominiai ciklai yra labai skirtinguose etapuose; ragina ECB ištirti, ar toks labai skirtingas elgesys bendroje pinigų zonoje gali ateityje sukelti problemų stabilumui ir ekonominiam augimui;
10. išreiškia susirūpinimą dėl vykstančio euro vertės augimo daugelio kitų užsienio valiutų atžvilgiu; atsižvelgdamas į tai primena, kad pagal Sutarties 111 straipsnį atsakomybė už valiutos kurso politiką suteikta Tarybai, tačiau nenurodyta, kaip ši atsakomybė įgyvendinama; ragina Euro grupę, Tarybą ir ECB atidžiau vykdyti savo atitinkamas pareigas ir visapusiškai derinti savo veiksmus valiutos kurso politikos srityje; pastebi, kad toks didėjimas iki šiol nesukėlė žalos eksportui euro zonos lygmeniu, tačiau tarp valstybių narių poveikis yra skirtingas; pabrėžia pavojus, susijusius su plataus masto globalios sąskaitos disbalansu, kas galėtų sukelti tolesnius euro kurso padidėjimus; pastebi, kad šiuo metu yra plataus masto konsensusas tarp politikos formuotojų globalaus disbalanso problemos sprendimo būdų klausimais; pastebi, kad tarptautinės bendruomenės ir tarptautinių finansinių institucijų pastangos išspręsti šią svarbią problemą buvo visiškai nepakankamos; tikisi, kad šių priemonių įgyvendinimas (priemonių, kuriomis būtų mažinamas biudžeto deficitas ir skatinamos privačios santaupos JAV bei pasiektas didesnis valiutų kurso lankstumas daugelyje kylančios Azijos perteklinių valstybių, ypač Kinijoje), kurį stebės TVF, smarkiai prisidės prie laipsniško globalaus disbalanso sumažinimo;
11. pastebi, kad visoje euro zonoje, su keliomis išimtimis, ypač Vokietijoje, nekilnojamo turto kainos jau 10 metų patiria didelį augimą; tačiau pažymi, kad nors yra ženklų, jog šis augimas lėtėja, namų ūkiams teikiami būsto įsigijimo kreditai vis dar auga apie 10 proc. per metus; pastebi, kad neseniai JAV būsto kainos krito, o įkeitimo kreditų rinkos padėtis pablogėjo, ir visa tai gali turėti įtakos nekilnojamojo turto sričiai; mano, kad šie pokyčiai galėtų pasitarnauti ir įspėti apie galimus įvykius euro zonoje; ragina ECB atidžiai stebėti šias vystymosi tendencijas, kurios gali turėti poveikio faktinei ekonomikos raidai; prašo, kad ECB pateiktų sprendimo būdus, kartu nurodydamas ir atitinkamus jų privalumus, pvz. įtraukti nekilnojamą turtą į suderintą vartojimo kainų indeksą arba sukurti konkrečius rodiklius, arba pasiūlyti imtis konkrečių nacionalinio masto priemonių reaguojant į nacionalinių rinkų tarpusavio skirtumus;
12. yra susirūpinęs, kad vartojimo paskolų namų ūkiams palūkanų normos ypač skirtingos; visų pirma pažymi, kad palūkanų normos už lėšų banko sąskaitoje pereikvojimą euro zonoje svyruoja nuo mažiau nei 7 proc. iki 13,5 proc. ar daugiau; rekomenduoja ECB ištirti šio reiškinio priežastis;
Valdymas
13. atkreipia dėmesį į tai, kad ECB ir jo Vykdomoji valdyba yra nepriklausomi; pabrėžia, kad yra būtina laikytis Sutarties 112 straipsnio 2 dalies b punkte nustatyto konstitucinio principo; pakartoja savo paramą ECB nepriklausomumui ir paties svarbiausio tikslo – kainos stabilumo ir infliacijos reguliavimo – išlaikymui;
14. mano, kad visų Europos valiutos kurso mechanizmo dalyvių pasiektas brandumas turėtų palengvinti atsiradimą politikos krypčių derinio, kuris papildytų veiksmingą būtinų struktūrinių pakeitimų įgyvendinimą, nuo kurio priklauso euro zonos augimo galimybių didėjimas; ragina aktyviau plėtoti makroekonominį dialogą tarp Tarybos, Komisijos, ECB, Europos Parlamento ir Europos socialinių partnerių ir remia Euro grupės pastangas pradėti tokį dialogą;
Finansų stabilumas ir integracija
15. džiaugiasi naujo ECB metinio pranešimo dėl finansinės integracijos Europoje paskelbimu, nes šis pranešimas yra naudingas indėlis siekiant Europos finansinės integracijos;
16. visiškai remia ECB pastangas skatinti finansinę integraciją euro zonoje, ypač veikiant kaip varomoji jėga privataus sektoriaus iniciatyvoms remti, pvz., Bendra mokėjimo eurais erdvė (angl. SEPA) ir Trumpalaikių Europos vertybinių popierių (STEP) iniciatyva; pažymi tolesnės finansinės integracijos svarbą, siekiant padėti apsaugoti Europos Sąjungą nuo išorinių ekonominių sukrėtimų;
17. mano, kad ECB paslaugos galėtų paskatinti Europos finansinę integraciją ir šiuo požiūriu pastebi, kad TARGET sistema buvo ypač naudinga siekiant aukšto laipsnio pinigų rinkų ir atpirkimo sandorių rinkų integracijos; mano, kad TARGET2 projektas (angl. TARGET2-Securities) gali turėti potencialo skatinti integraciją, kliringo ir atsiskaitymų infrastruktūros, kuri šiuo metu negali pasiūlyti tinkamo laipsnio integracijos ir suderinamumo, efektyvumą ir saugumą; tačiau pabrėžia, kad tai ECB padarytų aktyviu rinkos veikėju, todėl bus būtina tinkama ECB kontrolė srityje, kuri nepatenka į jo pinigų politikos įpareigojimus; primena, kad vėluojama pateikti tinkamo valdymo schemą; todėl susidomėjęs stebi TARGET2 projektą ir toliau atidžiai stebės šio projekto vystymosi tendencijas; mano, kad čia būtina užtikrinti tinkamą vadovavimą;
18. gerai žino apie greitai atsirandančias alternatyvias investavimo priemones (rizikos draudimo fondus ir privatų akcinį kapitalą), pripažįsta, kad jos užtikrina likvidumą ir diversifikaciją rinkoje ir sudaro galimybę gerinti įmonių valdymo veiksmingumą, tačiau taip pat kartu su kai kuriais centriniais bankais ir priežiūros institucijomis išreiškia susirūpinimą, kad jie gali sukelti sisteminę riziką ir lemti aukštą kitų finansinių institucijų pažeidžiamumo lygį; teigiamai vertina naujausius Komisijos parengtus rizikos draudimo fondų ir privataus kapitalo tyrimus, tačiau apgailestauja, kad šie tyrimai iki šiol buvo sutelkti tik į tokių fondų augimo kliūčių tyrimą; ragina Komisiją stebėti galimas politikos spragas ir prašo platesnio ir kritiškesnio požiūrio į tai, kokiu mastu rizikos draudimo fondai kelia pavojų finansiniam stabilumui ir įsiskolinimų lygio rizikos valdymui bei diversifikacijai; ragina Komisiją įvertinti priežiūros kokybę lengvatinėse prekybos zonose ir paskatinti bendradarbiavimą su priežiūros institucijomis šiose zonose;
19. pastebi, kad nebankiniai paskolų teikėjai (privatus kapitalas) vaidina vis aktyvesnį vaidmenį skolintojo kapitalo sektoriuje Europos Sąjungoje ir dažnai yra pasirengę prisiimti didesnę riziką nei tradicinės bankinės institucijos; be to, pažymi, kad nebankiniai paskolų teikėjai daug prisidėjo prie didesnio užimtumo ir augimo šio sektoriaus bendrovėse; mano, kad tai galėtų sukelti problemų kito paskolų ciklo laikotarpiu ir dėl to pataus masto bendrovių paskolų restruktūrizavimo ciklas gali būti daug sudėtingesnis; prašo, kad ECB ir kitos susiję institucijos, atsižvelgdami į tai, įvertintų dabartinius skolų restruktūrizavimo procesus;
20. atkreipia dėmesį į stiprią ECB užimamą poziciją pasisakant prieš detalius planus silpnai ES teritorijoje veikiantiems bankams išpirkti valstybės lėšomis; mano, kad būtinas aktyvesnis darbas gerinant bendradarbiavimą ir planuojant nepalankių sąlygų testavimą, tačiau tiesa, kad moraliniai pavojai taip pat turėtų būti sumažinti iki minimumo ryžtingai įsipareigojant laikytis privataus sektoriaus sprendimų priėmimo pirmenybės teisės valdant krizes ir siekiant neskatinti bankų priimti neapgalvotų sprendimų;
21. pakartoja savo raginimą Tarybai ir ECB, atsižvelgiant į SWIFT turimų duomenų apie banko pervedimus perdavimą JAV valdžios institucijoms, kartu apmąstyti būdus, kaip būtu galima patobulinti SWIFT sistemos priežiūrą, taip pat savo raginimą ECB imtis veiksmų, susijusių su SWIFT sistema, atliekant savo, kaip prižiūrėtojo, naudotojo ir politikos formuotojo, vaidmenį;
Išorinis euro vaidmuo
22. pažymi, kad euro atžvilgiu buvo sėkmingai įgyvendinamas tapimo plėtros atsargomis ir pasauline valiuta etapas; pabrėžia, kad būtina imtis tolesnių veiksmų, jog būtų tęsiama teigiama euro grynųjų pinigų naudojimo plėtra (pvz., mokėjimas eurais už aeronautikos produktus ir prekes);
23. pakartoja savo reikalavimą imtis veiksmų, kurie leistų sujungti euro zonos atstovavimą tarptautinėse finansinėse institucijose, kad būtų apsaugoti šios zonos interesai naudojant ekonominį svorį atitinkančią jėgą;
24. ragina ECB atidžiai stebėti euro, kaip atsargų valiutos, naudojimo centriniuose bankuose raidą ir, atsižvelgiant į ECB metinį pranešimą dėl tarptautinio euro vaidmens, įvertinti ir ištirti šio proceso poveikius, ypač valiutų kursų požiūriu;
Demokratinė kontrolė
25. mano, kad narių skyrimo į ECB Vykdomąją valdybą procedūros požiūriu išankstinė demokratinė atskaitomybė ir skaidrumas pagerėtų, Tarybai įvertinus keletą galimų kandidatų ir dėl pritarimo Tarybos pasiūlytam kandidatui balsuojant Parlamente; pabrėžia savo pageidavimą prisijungti prie institucijų, kurios tiria šios procedūros tobulinimo galimybes prieš Vykdomosios valdybos atnaujinimą 2010 m.;
26. pabrėžia, kad ECB patikimumas taip pat priklauso ir nuo aukšto sprendimų priėmimo proceso skaidrumo laipsnio; todėl pakartoja savo raginimą, kad netrukus po ECB Valdančiosios tarybos posėdžių būtų viešai skelbiami tų posėdžių protokolai, kuriuose būtų aiškiai nurodyti priimtus sprendimus pagrindžiantys ir jiems prieštaraujantys argumentai bei nurodyta, ar šie sprendimai buvo priimti vienbalsiai, ar ne;
27. pabrėžia, kad atmetė 2003 m. patvirtintą Valdančiosios tarybos sprendimams taikomą rotacinę balsavimo teisės sistemą kaip per daug sudėtingą; mano, kad, atsižvelgiant į būsimą euro zonos plėtrą, turėtų būti įdiegta sąžininga ir veiksminga sistema;
28. ragina ECB savo komunikacijų strategijoje didesnę svarbą suteikti savo Pirmininko dalyvavimui Europos Parlamento ekonomikos ir pinigų politikos komiteto klausymuose;
Penkeri euro banknotų ir monetų metai
29. pažymi, kad apyvartoje esančių euro banknotų vertė ir toliau smarkiai didėja – 2006 m. ši vertė padidėjo 11,2 proc.; pažymi, kad stabilų vertės didėjimą lemia didelės, ypač 500 eurų, vertės banknotai, kurių skaičius apyvartoje padidėjo 13,2 proc.; pakartoja savo raginimą ECB, siekiant nustatyti esančias grėsmes, ištirti tokio spartaus didėjimo priežastis, išnagrinėti šiais banknotais atliekamų sandorių tipus ir pateikti kiekvienos valstybės tokių banknotų poreikio analizę;
0 0
0
30. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Euro grupės pirmininkui ir Europos centriniam bankui.
- [1] OL C 1992 2 29, p. 68.
- [2] OL C 138, 1998 5 4, p. 177.
- [3] OL C 291 E, 2006 11 30, p. 118.
- [4] Priimti tekstai, P6_TA(2006)0317.
- [5] Priimti tekstai, P6_TA(2007)0039.
- [6] Priimti tekstai, P6_TA(2007)0151.
- [7] Priimti tekstai, P6_TA(2007)0168
AIŠKINAMOJI DALIS
Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją dėl ECB metinės ataskaitos ir įvertino Centrinio banko darbą. Šiais metais norėčiau pabrėžti ECB vaidmenį finansinio stabilumo ir finansinės integracijos srityje ir panagrinėti nevienalytį Europos Sąjungos gyventojų euro suvokimą praėjus 5 metams nuo euro įvedimo.
1. Piniginių ir ekonominių pokyčių 2006 m. komentaras
Visų pirma keletas faktų ir pastebėjimų.
1.1 Faktai
Iš tiesų 2006 m. ekonominė padėtis euro zonoje buvo žymiai geresnė: euro zonos BVP 2006 m. išaugo 2,8 proc., nuo 1,5 proc. 2005 m.; tai geriausias rezultatas nuo 2000 m. Šį atsigavimą sukėlė vidaus paklausa, visų pirma investicijos. Vidaus paklausa buvo svarbiausias ryškų ekonominį euro zonos atsigavimą lėmęs veiksnys. 2006 m. sukurta 2 mln. darbo vietų, o nedarbo lygis nukrito nuo 8,4 proc. iki 7,5 proc.; visa tai prisidėjo prie vartotojų pasitikėjimo stiprinimo.
Infliacijos lygis siekė 2,2 proc. ir palyginti su 2005 m. nepakito. 2005 m. prasidėjęs energijos kainų augimas nesukėlė vidaus infliacijos spaudimo, nes darbo užmokestis augo tolygiai, o antraeilio poveikio nepastebėta. Vis dėlto yra pagrindo nerimauti.
Kalbant apie atsigavimą, ECB 2006 m. ir toliau koregavo palūkanų normas; nuo 2005 m. gruodžio mėn. jos buvo septynis kartus – iš viso 175 baziniais punktais iki dabartinio 3,75 proc. dydžio.
Manoma, kad ateityje augimas galėtų šiek tiek sulėtėti 2007 m.; tai visų pirma susiję su skatinamosios pinigų politikos panaikinimu.
1.2 Pastebėjimai
Norėčiau pateikti šiuos pastebėjimus apie atsigavimą.
Šiuo metu dar per anksti skirti asignavimo ciklinį ir struktūrinį matmenis. Tačiau galima teigti, kad kai kurios struktūrinės reformos jau turėjo įtakos plėtrai. Norint padidinti euro zonos augimo potencialą, reikėtų pasinaudoti šiuo atsigavimu ir skatinti toliau siekti nacionalinių reformų, visų pirma mokslinių tyrimų, naujovių ir švietimo srityse, atsižvelgiant į konkrečią šalį.
Norint išlaikyti valstybių narių konkurencingumą ir sudaryti sąlygas darbo vietoms kurti infliacijos neveikiamoje aplinkoje, būtina didinti atlyginimus vadovaujantis vystymosi tendencijomis.
Esminės reikšmės turi fiskalinė konsolidacija; tai dar labiau reikalinga palankiomis ekonomikos sąlygomis, norint pasiekti ilgalaikį augimą. Šią konsolidaciją būtina atsargiai planuoti, siekiant padidinti viešųjų išlaidų efektyvumo kokybę. Aukso taisyklė – reikšmingas žingsnis šia linkme.
Augimo srityje mažesnės valstybės nuo pat euro zonos įkūrimo pasirodė geriau nei didelės; visų pirma tai pasakytina apie Airiją, Suomiją ir Liuksemburgą, kurių vidutinis augimo tempas viršijo euro zonos vidurkį. Iš tokių vystymosi tendencijų galima pasimokyti, o ECB būtų naudinga atlikti specialų tyrimą apie tokių tendencijų priežastis.
Taip pat norėčiau pabrėžti riziką, susijusią su dideliu visuotiniu einamosios sąskaitos disbalansu (2006 m. einamosios sąskaitos deficitas JAV ir toliau kilo iki 6,5 proc. BVP), o tai gali sukelti papildomą euro valiutos kurso didėjimą. 2006 m. euro valiutos kursas padidėjo 11,4 proc. palyginti su JAV doleriu, 12,4 proc. – palyginti su jena ir 8 proc. – palyginti su Kinijos ženminbi juaniu. Ši tendencija neužtikrina euro zonos stabilumo; pažymiu, kad 2007 m. Europos Komisijos metinėje ataskaitoje dėl euro zonos teigiama, kad šiuo metu strategijos kūrėjai plačiai sutaria dėl visuotinio disbalanso įveikimo pasibaigus 2006 m. balandžio mėn. TVF pradėtoms daugiašalėms konsultacijoms.
Norėčiau atkreipti dėmesį į nekilnojamojo turto kainų pokyčius. Nekilnojamojo turto kainos smarkiai auga visoje euro zonoje jau apie 10 metų (su keletu išimčių, visų pirma Vokietijoje). Yra ženklų, kad šie pokyčiai lėtėja, tačiau namų ūkiams suteikiami būsto įsigijimo kreditai vis dar auga apie 10 proc. per metus. Neseniai JAV būsto kainos krito, o įkeitimo kreditų rinkos padėtis pablogėjo; visa tai gali turėti įtakos nekilnojamojo turto sričiai. Mano nuomone, šie pokyčiai galėtų pasitarnauti ir įspėti apie galimus įvykius euro zonoje. Todėl ECB turėtų atidžiai stebėti tendencijas, galinčias turėti pasekmių nekilnojamojo turto sričiai. Būtų naudinga, jei ECB pateiktų sprendimo būdus ir nurodytų jų privalumus, pvz.: įtraukti nekilnojamąjį turtą į suderintą vartotojimo kainų indeksą ar nustatyti konkrečius rodiklius arba pasiūlyti konkrečias priemones, kurių reikėtų imtis nacionaliniu lygiu dėl nacionalinių rinkų skirtumų.
Taip pat norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad vartojamųjų paskolų namų ūkių palūkanų normos yra ypač skirtingos. Konkrečiai palūkanų normos euro zonoje, pereikvojus banko sąskaitos lėšas, smarkiai skiriasi ir svyruoja nuo mažiau nei 7 proc. iki 13,5 proc. ar daugiau; šio reiškinio priežastis ECB turėtų toliau ištirti tyrime ir ataskaitoje.
2. Pereinant prie finansinio stabilumo ir integracijos
Džiaugiuosi, kad buvo parengta nauja ECB metinė ataskaita dėl finansinės integracijos Europoje.
Finansinė integracija ir stabilumas yra labai svarbūs klausimai, atsižvelgiant į dabartinius nepaprastai sparčiai vykstančius reikšmingus finansinio sektoriaus pokyčius; tai taikytina bendrovių finansinėms priemonėms, finansinėms inovacijoms, naujiems finansų dalyviams ir tarpvalstybiniams finansų dalyvių susijungimams.
Visų pirma derėtų visiškai palaikyti ECB siekį skatinti finansinę euro zonos integraciją; tai galėtų paskatinti privačiojo sektoriaus iniciatyvas, pvz., SEPA ir STEP.
Europos finansinę integraciją taip pat galima skatinti Centrinio banko paslaugomis. Šiuo požiūriu TARGET pasitarnavo siekiant aukštos pinigų ir atpirkimo sandorių rinkos integracijos. Projektu T2S skatinama kliringo ir atsiskaitymų infrastruktūros integracija, efektyvumas ir saugumas; dabar čia dar trūksta integracijos ir suderinimo. Todėl reikėtų remti projektą T2S su sąlyga, kad bus nustatyta tinkama valdymo sistema; turėtume ir toliau atidžiai stebėti šio projekto pokyčius.
Kalbant apie naujus finansinio sektoriaus dalyvius, būtina aptarti rizikos draudimo fondų klausimą. Apskritai sutariama, kad rizikos draudimo fondai teigiamai prisideda prie finansinio stabilumo, visų pirma dėl to, kad užtikrina skaidrumą ir skatina paskirstyti riziką. Tačiau taip pat sutariama, kad kartu vis plačiau naudojant kompleksines finansines priemones finansinė sistema gali tapti labiau pažeidžiama, atsitikus nenumatytiems sukrėtimams. Todėl manau, kad, atsižvelgiant į visuotinę finansinių rinkų dimensiją ir norint skatinti skaidrumą, reikėtų remti glaudų tarptautinį bendradarbiavimą; to galima pasiekti, jei finansų priežiūros institucijos ir centriniai bankai plačiau keistųsi informacija ir atskleistų daugiau informacijos. Taip pat reikėtų skatinti platesnę netiesioginę priežiūrą, kad priežiūros institucijos būtų užtikrintos, jog bankai atidžiai vertina ir stebi rizikos draudimo fondų atitikmenų pavojų.
Taip pat pastebima, kad nebankiniai paskolų teikėjai (privatus kapitalas) vis aktyviau dalyvauja skolintojo kapitalo ES sektoriuje. Nenorėčiau veltis į diskusiją už ir prieš, tačiau manau, kad tai gali sukelti sunkumų, atėjus kitam paskolų ciklo laikotarpiui, ir gali prisidėti prie gerokai sudėtingesnio stambių bendrovių paskolų restruktūrizavimo ciklo. Todėl reikėtų paprašyti ECB ir kitų dalyvaujančių asmenų naujomis aplinkybėmis įvertinti dabartinius skolos restruktūrizavimo procesus.
Taip pat atkreipiu dėmesį į stiprią ECB užimamą poziciją prieš detalius planus viešojo nesėkmingai veikiančio banko Europos Sąjungoje išpirkimo atvejais. Manau, kad tokia nuostata remtina. Reikia įdėti daugiau pastangų, norint pagerinti bendradarbiavimą ir nepalankių sąlygų testavimą, tačiau reikia sutikti su tuo, kad derėtų minimizuoti moralinius pavojus ir tvirtai įsipareigoti pirmenybę krizių valdymo srityje teikti privataus sektoriaus sprendimams, norint neskatinti bankų imtis neapgalvotų ir rizikingų sprendimų.
Šioje ataskaitoje taip pat norėčiau paminėti duomenų perdavimą JAV valdžios institucijoms SWIFT kanalais. Norėčiau pakartoti Europos Parlamento raginimą Tarybai ir ECB drauge apsvarstyti SWIFT priežiūros sistemos tobulinimo galimybes. Taip pat norėčiau pakartoti ECB raginimą imtis veiksmų, susijusių su SWIFT sistema, atliekant savo, kaip prižiūrėtojo, vartotojo ir politikos formuotojo, vaidmenį.
3. Demokratinė kontrolė
Demokratinės kontrolės klausimu norėčiau pakartoti svarbų momentą, iškeltą praėjusių metų rezoliucijoje dėl Vykdomosios valdybos narių skyrimo procedūros. Iš tiesų išankstinė demokratinė atskaitomybė ir skaidrumas pagerėtų, Tarybai įvertinus keletą galimų kandidatų ir dėl pritarimo Tarybos pasiūlytam kandidatui balsuojant Parlamente. Būtina ištirti šios procedūros tobulinimo galimybes prieš Vykdomosios valdybos atnaujinimą 2010 m.
4. Penkeri euro banknotų ir monetų metai
2006 m. pabaigoje apyvartoje buvo 11,3 mlrd. banknotų; jų vertė siekė 628,2 mlrd. eurų. Kartu paėmus dinaminį 50, 100 ir 500 eurų banknotų skaičiaus augimą atitinkamai 12,5 proc., 9,6 proc. ir 13,2 proc. kyla klausimų dėl tokio didelio nominalo banknotų poreikio ir naudojimo (įskaitant nusikalstamų veikų galimybę); tai reikalauja tolesnio ECB tyrimo.
Euro banknotai ir monetos buvo įvesti prieš penkerius metus. Euro barometro apklausos duomenimis, nuo euro įvedimo 2002 m. Europos Sąjungos gyventojų, manančių, kad euro įvedimas buvo naudingas jų šaliai, nuolat mažėjo – nuo 59 proc. iki 48 proc. Kai kuriose šalyse (Italijoje, Nyderlanduose ir Graikijoje) gyventojų dauguma yra neigiamos nuomonės šiuo klausimu.
Šią tendenciją lemia daugybė priežasčių; visų pirma tai, kad dauguma gyventojų mano, jog dėl euro pakilo kainos. Manau, kad pirmoji banknotų, kuriuose nebuvo vaizduojami tikri asmenys, kraštovaizdžiai ar paminklai, karta sudarė šaltą pinigų integracijos įvaizdį ir prisidėjo prie Europos Sąjungos gyventojų atsiribojimo nuo euro. Todėl ECB būtų naudinga pateikti idėjų Parlamentui dėl antrosios kartos banknotų, norint drauge apsvarstyti visuomenės nuomonės pasikeitimo priežastis.
PROCEDŪRA
Pavadinimas |
ECB 2006 m. metinė ataskaita |
|||||||
Procedūros numeris |
||||||||
Atsakingas komitetas |
ECON |
|||||||
Pranešėjas |
Gay Mitchell 13.3.2007 |
|
||||||
Pakeistas (-i) pranešėjas (-ai) |
Pervenche Berès |
|
||||||
Svarstymas komitete |
24.4.2007 |
8.5.2007 |
21.5.2007 |
26.6.2007 |
|
|||
Priėmimo data |
26.6.2007 |
|||||||
Galutinio balsavimo rezultatai |
+ - 0 |
41 0 0 |
||||||
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai |
Mariela Velichkova Baeva, Zsolt László Becsey, Pervenche Berès, Sharon Bowles, Ieke van den Burg, David Casa, Christian Ehler, Jill Evans, Elisa Ferreira, Jean-Paul Gauzès, Donata Gottardi, Benoît Hamon, Gunnar Hökmark, Sophia in 't Veld, Othmar Karas, Christoph Konrad, Guntars Krasts, Kurt Joachim Lauk, Andrea Losco, Astrid Lulling, Cristobal Montoro Romero, Joseph Muscat, Lapo Pistelli, John Purvis, Alexander Radwan, Bernhard Rapkay, Eoin Ryan, Heide Rühle, Antolín Sánchez Presedo, Olle Schmidt, Cristian Stănescu, Margarita Starkevičiūtė |
|||||||
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai |
Katerina Batzeli, Harald Ettl, Werner Langen, Maria Petre, Gianni Pittella, Gilles Savary, Kristian Vigenin, Corien Wortmann-Kool |
|||||||
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (178 straipsnio 2 dalis) |
Slavi Binev |
|||||||
Pateikimo data |
29.06.2007 |
|||||||
Pastabos |
|
|||||||