Procedūra : 2006/0276(CNS)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A6-0270/2007

Pateikti tekstai :

A6-0270/2007

Debatai :

PV 09/07/2007 - 21
CRE 09/07/2007 - 21

Balsavimas :

PV 10/07/2007 - 8.37
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P6_TA(2007)0325

PRANEŠIMAS     *
PDF 333kWORD 564k
2.7.2007
PE 384.638v02-00 A6-0270/2007

dėl pasiūlymo dėl Tarybos direktyvos dėl Europos ypatingos svarbos infrastruktūros objektų nustatymo ir priskyrimo jiems bei būtinybės gerinti jų apsaugą vertinimo

(COM(2006)0787 – C6‑0053/2007 – 2006/0276(CNS))

Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetas

Pranešėja: Jeanine Hennis-Plasschaert

EUROPOS PARLAMENTO TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PROJEKTAS
 AIŠKINAMOJI DALIS
 Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto NUOMONĖ
 Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto NUOMONĖ
 Transporto ir turizmo komiteto NUOMONĖ
 PROCEDŪRA

EUROPOS PARLAMENTO TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PROJEKTAS

dėl pasiūlymo dėl Tarybos direktyvos dėl Europos ypatingos svarbos infrastruktūros objektų nustatymo ir priskyrimo jiems bei būtinybės gerinti jų apsaugą vertinimo

(COM(2006)0787 – C6‑0053/2007 – 2006/0276(CNS))

(Konsultavimosi procedūra)

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Tarybai (COM(2006)0787),

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 308 straipsnį, pagal kurį Taryba kreipėsi į Parlamentą dėl konsultacijos (C6‑0053/2007),

–   atsižvelgdamas į 2005 m. gruodžio 1 - 2 d. Tarybos posėdžio išvadas dėl Europos ypatingos svarbos infrastruktūros objektų programos principų,

–   atsižvelgdamas į savo 2005 m. birželio 7 d. rekomendaciją Europos Vadovų Tarybai ir Tarybai dėl ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsaugos kovojant su terorizmu(1),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 51 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pranešimą ir Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto, Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto ir Transporto ir turizmo komiteto nuomones (A6-0270/2007),

1.  pritaria Komisijos pasiūlymui su pakeitimais;

2.  ragina Komisiją pagal EB sutarties 250 straipsnio 2 dalį atitinkamai pakeisti savo pasiūlymą;

3.  ragina Tarybą pranešti Parlamentui, jei ji ketina nukrypti nuo teksto, kuriam pritarė Parlamentas;

4.  ragina pradėti derinimo procedūrą pagal 1975 m. kovo 4 d. Bendrą deklaraciją, jei Taryba ketina nukrypti nuo teksto, kuriam pritarė Parlamentas;

5.  ragina Tarybą dar kartą konsultuotis su Parlamentu, jei ji ketina iš esmės keisti Komisijos pasiūlymą;

6.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.

Komisijos siūlomas tekstas  Parlamento pakeitimai

Pakeitimas 1

Pavadinimas

Tarybos direktyva dėl Europos ypatingos svarbos infrastruktūros objektų nustatymo ir priskyrimo jiems bei būtinybės gerinti jų apsaugą vertinimo

Taybos direktyva dėl prioritetinių sektorių, turinčių Europos ypatingos svarbos infrastruktūros objektų, nustatymo ir priskyrimo jiems bei būtinybės gerinti jų apsaugą vertinimo

Pagrindimas

Valstybės narės neturėtų pranešti Komisijai apie konkrečius savo ypatingos svarbos infrastruktūros objektus. Tai prieštarautų nacionalionio saugumo interesams. Išsamus Europos ypatingos svarbos infrastruktūros objektų sąrašas neturėtų būti sudarytas tokia suvestine forma.

Pakeitimas 2

2 konstatuojamoji dalis

2) 2005 m. lapkričio 17 d. Komisija priėmė Žaliąją knygą apie Europos programą dėl ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsaugos, kurioje yra numatytos programos ir Ypatingos svarbos infrastruktūros objektų įspėjimo informacinio tinklo (CIWIN) sukūrimo politikos alternatyvos. Atsiliepimai apie žaliąją knygą aiškiai rodo būtinybę sukurti Bendrijos sistemą ypatingos svarbos infrastruktūrai apsaugoti. Buvo pripažinta būtinybė padidinti ypatingos svarbos infrastruktūros apsaugos pajėgumą Europoje ir padėti sumažinti ypatingos svarbos infrastruktūros objektų pažeidžiamumą . Pabrėžta subsidiarumo principo ir suinteresuotųjų šalių dialogo svarba.

2) 2005 m. lapkričio 17 d. Komisija priėmė Žaliąją knygą apie Europos programą dėl ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsaugos, kurioje yra numatytos programos ir Ypatingos svarbos infrastruktūros objektų įspėjimo informacinio tinklo (CIWIN) sukūrimo politikos alternatyvos. Atsiliepimais apie žaliąją knygą buvo akcentuota galima pridėtinė Bendrijos sistemos ypatingos svarbos infrastruktūrai apsaugoti, vertė. Buvo pripažinta būtinybė padidinti ypatingos svarbos infrastruktūros apsaugos pajėgumą Europoje ir padėti sumažinti ypatingos svarbos infrastruktūros objektų pažeidžiamumą. Pabrėžta esminių subsidiarumo, proporcingumo bei papildomumo principų ir suinteresuotųjų šalių dialogo svarba.

Pagrindimas

Labiau dera su tikrove.

Pakeitimas 3

3 konstatuojamoji dalis

(3) 2005 m. gruodžio mėn. Teisingumo ir vidaus reikalų taryba paragino Komisiją pateikti pasiūlymą dėl Europos programos dėl ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsaugos (EPCIP) ir nusprendė, kad ji turėtų būti grindžiama visoms pavojaus rūšims taikoma strategija, kurios prioritetas – pasipriešinimas terorizmo keliamoms grėsmėms. Pagal šią strategiją taikant ypatingos svarbos infrastruktūros apsaugos procedūras turėtų būti atsižvelgiama į žmogaus, technologijų sukeltą grėsmę ir gaivalines nelaimes, tačiau pirmenybė būtų teikiama terorizmo keliamai grėsmei. Jei nustatoma, kad ypatingos svarbos infrastruktūros sektoriaus apsaugos priemonių lygis yra tinkamas konkrečiai didelio masto grėsmei, suinteresuotosios šalys dėmesį turėtų sutelkti į kitas grėsmes, kurių atžvilgiu jos vis dar yra pažeidžiamos.

(3) 2005 m. gruodžio mėn. Teisingumo ir vidaus reikalų taryba paragino Komisiją pateikti pasiūlymą dėl Europos programos dėl ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsaugos (EPCIP) ir nusprendė, kad ji turėtų būti grindžiama visoms pavojaus rūšims taikoma strategija, kurios prioritetas – pasipriešinimas terorizmo keliamoms grėsmėms. Pagal šią strategiją taikant ypatingos svarbos infrastruktūros apsaugos procedūras turėtų būti atsižvelgiama į žmogaus, technologijų sukeltą grėsmę ir gaivalines nelaimes, taip pat reikia registruoti struktūros nulemtą grėsmę. Visgi pirmenybė turėtų būti teikiama terorizmo keliamai grėsmei.

Pakeitimas 4

4 konstatuojamoji dalis

(4) Šiuo metu pagrindinė atsakomybė už ypatingos svarbos infrastruktūros apsaugą tenka valstybėms narėms ir ypatingos svarbos infrastruktūros objektų savininkams ir (arba) operatoriams. Taip turėtų ir likti.

(4) Pagrindinė ir galutinė atsakomybė už ypatingos svarbos infrastruktūros apsaugą tenka valstybėms narėms ir ypatingos svarbos infrastruktūros objektų savininkams ir (arba) operatoriams. Atsižvelgiant į tai, kad nacionalinės tarnybos geriausiai žino, kas vyksta jų šalyse, Europos ypatingos svarbos infrastruktūros (angl. ECI) atveju reikėtų vadovautis principu „iš apačios į viršų“.

Pagrindimas

Turi būti aišku, kad pagrindinė ir galutinė atsakomybė tenka valstybėms narėms. Bendrija neturėtų dubliuoti valstybių narių atliekamo darbo.

Pakeitimas 5

4a konstatuojamoji dalis (nauja)

 

(4a) Ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsauga turi nepaprastai didelę reikšmę ES vidaus saugumui ir piliečių gerovei. Sunaikinus tam tikrus infrastruktūros objektus arba sutrikdžius jų veiklą būtų sunaikinta žmonių gyvybė, aplinka ir materialus turtas bei ilgam pakirstas visuomenės pasitikėjimas valstybės apsauga ir globa.

Pagrindimas

Reikia atkreipti dėmesį į tam tikrų infrastruktūros objektų sunaikinimo ir jų veiklos sutrikdymo poveikį. Juk tik nurodžius galimą poveikį arba tai, kokio poveikio siekiama išvengti, galima pateisinti pasiūlymo dėl direktyvos nuostatas.

Pakeitimas 6

5 konstatuojamoji dalis

Bendrijoje yra konkrečių ypatingos svarbos infrastruktūros objektų, kurių veiklą sutrikdžius arba kuriuos sunaikinus būtų pakenkta dviem ar daugiau valstybių narių arba kitai valstybei narei nei ta, kurioje tas ypatingos svarbos infrastruktūros objektas yra. Tai gali būti tarpvalstybinis įvairius sektorius apimantis poveikis, atsiradęs dėl susijusios infrastruktūros objektų tarpusavio priklausomybės. Tokius Europos ypatingos svarbos infrastruktūros objektus reikėtų nustatyti ir jiems priskirti taikant bendrą tvarką. Būtinybė gerinti tokių ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsaugą turėtų būti įvertinama taikant bendrą sistemą. Dvišalės valstybių narių bendradarbiavimo ypatingos svarbos infrastruktūros apsaugos srityje sistemos yra tinkamai sukurtos ir veiksmingos priemonės tarpvalstybinių ypatingos svarbos infrastruktūros objektų problemoms spręsti. EPCIP turėtų būti grindžiama tokiu bendradarbiavimu.

Bendrijoje yra konkrečių ypatingos svarbos infrastruktūros objektų, kurių veiklą sutrikdžius arba kuriuos sunaikinus būtų pakenkta trims ar daugiau valstybių narių arba mažiausiai dviem valstybėms narėms nei tos, kuriose tas ypatingos svarbos infrastruktūros objektas yra. Tai gali būti tarpvalstybinis įvairius sektorius apimantis poveikis, atsiradęs dėl susijusios infrastruktūros objektų tarpusavio priklausomybės. Tokius Europos ypatingos svarbos infrastruktūros objektus reikėtų nustatyti jiems taikant bendrą tvarką. Vadovaujantis bendrais kriterijais turi būti sudarytas prioritetinių sektorių, turinčių ypatingos svarbos infrastruktūros objektų, sąrašas. Tokie ypatingos svarbos infrastruktūros objektai turėtų būti saugomi taikant bendrą veiklos sistemą, pagal kurią valstybės narės, naudodamos tam tikras priemones, savo teritorijoje galėtų sumažinti ypatingos svarbos infrastruktūros objektams galintį kilti pavojų. Dvišalės valstybių narių bendradarbiavimo ypatingos svarbos infrastruktūros apsaugos srityje sistemos yra tinkamai sukurtos ir veiksmingos priemonės tarpvalstybinių ypatingos svarbos infrastruktūros objektų problemoms spręsti. EPCIP turėtų būti grindžiama tokiu bendradarbiavimu.

Pakeitimas 7

5a konstatuojamoji dalis (nauja)

(5a) Tam tikruose sektoriuose jau taikoma daugelis priemonių, kurios reglamentuoja Europos ypatingos svarbos infrastruktūros objektų nustatymą, priskyrimą jiems ir jų apsaugą. Būsimasis šių sektorių reglamentavimas Bendrijos lygmeniu neturėtų dubliuotis, jei nesukuriama papildomo saugumo.

Pakeitimas 8

6 konstatuojamoji dalis

(6) Kadangi ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsaugos srityje skirtingi sektoriai turi konkrečią patirtį, kompetenciją ir reikalavimus, Bendrijos ypatingos svarbos infrastruktūros apsaugos strategija turėtų būti kuriama ir įgyvendinama atsižvelgiant į sektoriaus ypatumus ir esamas sektoriaus priemones ES, nacionaliniu arba regioniniu lygmenimis, įskaitant, jeigu taikytina, tarpvalstybinius abipusės pagalbos susitarimus tarp jau esančių ypatingos svarbos infrastruktūros objektų savininkų ir (arba) operatorių. Atsižvelgiant į tai, kad privačiojo sektoriaus dalyvavimas prižiūrint ir valdant riziką, planuojant verslo tęstinumą ir veiklos atkūrimą po nelaimės yra reikšmingas, Bendrijos strategija reikės paskatinti visišką privačiojo sektoriaus dalyvavimą. Norint palengvinti ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsaugos strategijos konkrečiuose sektoriuose įgyvendinimą, reikia nustatyti bendrą ypatingos svarbos infrastruktūros sektorių sąrašą.

(6) Kadangi ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsaugos srityje skirtingi sektoriai turi konkrečią patirtį, kompetenciją ir reikalavimus, Bendrijos ypatingos svarbos infrastruktūros apsaugos strategija turėtų būti kuriama ir įgyvendinama atsižvelgiant į sektoriaus ypatumus ir esamas sektoriaus priemones ES, nacionaliniu arba regioniniu lygmenimis, įskaitant, jeigu taikytina, tarpvalstybinius abipusės pagalbos susitarimus tarp jau esančių ypatingos svarbos infrastruktūros objektų savininkų ir (arba) operatorių. Atsižvelgiant į tai, kad privačiojo sektoriaus dalyvavimas prižiūrint ir valdant riziką, planuojant verslo tęstinumą ir veiklos atkūrimą po nelaimės yra reikšmingas, Bendrijos strategija reikėtų užtikrinti visišką privačiojo sektoriaus dalyvavimą. Norint palengvinti ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsaugos strategijos konkrečiuose sektoriuose įgyvendinimą, reikia nustatyti bendrą Europos ypatingos svarbos infrastruktūros sektorių sąrašą.

Pagrindimas

Kadangi dauguma ypatingos svarbos infrastruktūros objektų yra privati nuosavybė arba juos valdo privataus sektoriaus atstovai, ES, vykdydama veiklą, turėtų visapusiškai įtraukti privatų sektorių ir remtis sektoriuje taikomomis apsaugos priemonėmis, atsižvelgiant į sektoriaus ypatumus.

Pakeitimas 9

6a konstatuojamoji dalis (nauja)

(6a) Ypatingos svarbos infrastruktūros objektai turi būti taip įrengti, kad būtų kuo mažiau ryšių su trečiosiomis šalimis ir lokalizacijos jose. Ypatingos svarbos infrastruktūros elementų lokalizacija už Europos Sąjungos ribų didina teroristų išpuolių riziką, turinčią pasklidimo poveikį visai infrastruktūrai, sukuria teroristams prieigą prie už Europos Sąjungos ribų saugomų duomenų, taip pat kelia Bendrijos teisės aktų neatitikimo riziką, todėl visa infrastruktūra tampa labiau pažeidžiama.

Pagrindimas

Nesenas SWIFT įvykis, parodė kad ypatingos svarbos duomenys turi būti apsaugoti nuo nelegalaus užsienio institucijų ir privačių veikėjų naudojimo.

Pakeitimas 10

7 konstatuojamoji dalis

(7) Kiekvienas Europos ypatingos svarbos infrastruktūros objekto savininkas ir (arba) operatorius parengia operatoriaus saugumo planą, nustatantį ypatingos svarbos turtą ir nurodantį atitinkamus su saugumu susijusius sprendimus jam apsaugoti. Sudarant operatoriaus saugumo planą reikėtų atsižvelgti į pažeidžiamumo, grėsmės ir rizikos vertinimus bei kitą susijusią valstybės narės valdžios institucijų pateiktą informaciją.

(7) Kiekvienas Europos ypatingos svarbos infrastruktūros objekto savininkas ir (arba) operatorius parengia operatoriaus saugumo planą, nustatantį ypatingos svarbos turtą ir nurodantį atitinkamus su saugumu susijusius sprendimus jam apsaugoti. Sudarant operatoriaus saugumo planą reikėtų atsižvelgti į pažeidžiamumo, grėsmės ir rizikos vertinimus bei kitą susijusią valstybės narės valdžios institucijų pateiktą informaciją. Šie operatoriaus saugumo planai turėtų būti perduoti valstybių narių ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsaugos ryšių institucijoms. Esamų sektoriuje taikomų apsaugos priemonių laikymasis galėtų tenkinti reikalavimą sudaryti ir atnaujinti operatoriaus saugumo planą.

Pakeitimas 11

8 konstatuojamoji dalis

(8) Siekiant palengvinti bendradarbiavimą ir ryšių palaikymą su atitinkamomis nacionalinėmis ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsaugos institucijomis, kiekvienas Europos ypatingos svarbos infrastruktūros objekto savininkas ir (arba) operatorius turėtų paskirti saugumo ryšių palaikymo pareigūną.

(8) Siekiant palengvinti bendradarbiavimą ir ryšių palaikymą su atitinkamomis nacionalinėmis ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsaugos institucijomis, kiekvienas Europos ypatingos svarbos infrastruktūros objekto savininkas ir (arba) operatorius turėtų paskirti saugumo ryšių palaikymo pareigūną. Esamų sektoriuje taikomų apsaugos priemonių laikymasis galėtų tenkinti reikalavimą paskirti saugumo ryšių palaikymo pareigūną.

Pagrindimas

Bendrijos veikla turėtų remtis sektoriuje taikomomis apsaugos priemonėmis, atsižvelgiant į sektoriaus ypatumus. Visais būdais reikėtų vengti veiklos tarpusavio prieštaravimo ar dubliavimosi.

Pakeitimas 12

10 konstatuojamoji dalis

(10) Siekiant palengvinti Europos ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsaugos gerinimą, reikėtų sukurti bendras metodikas infrastruktūros objektų turto pažeidžiamumui, jam kylančiai grėsmei ir rizikai nustatyti bei klasifikuoti.

(10) Siekiant palengvinti Europos ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsaugos gerinimą, reikėtų sukurti ir taikyti bendras metodikas infrastruktūros objektų turto kylančiai grėsmei ir rizikai ir struktūriniam pažeidžiamumui nustatyti bei klasifikuoti.

Pagrindimas

Būtinas konkretumas.

Pakeitimas 13

11 konstatuojamoji dalis

(11) Tik bendra sistema gali būti reikiamu Europos ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsaugos priemonių nuoseklaus įgyvendinimo pagrindu ir aiškiai apibrėžti visų susijusių suinteresuotųjų šalių atitinkamas pareigas. Europos ypatingos svarbos infrastruktūros objektų savininkams ir (arba) operatoriams turėtų būti leidžiama pasinaudoti su ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsauga susijusia gerąja patirtimi ir metodikomis.

(11) Apibrėžiant visų susijusių suinteresuotųjų šalių atitinkamas pareigas, bendra sistema gali būti reikiamu Europos ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsaugos priemonių nuoseklaus įgyvendinimo pagrindu. Valstybėms narėms ir Europos ypatingos svarbos infrastruktūros objektų savininkams ir (arba) operatoriams turėtų būti leidžiama pasinaudoti su ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsauga susijusia gerąja patirtimi ir metodikomis

Pagrindimas

Pirminė konstatuojamosios dalies formuluotė yra per griežta.

Pakeitimas 14

12 konstatuojamoji dalis

(12) Veiksmingai ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsaugai būtinas ryšių palaikymas, koordinavimas ir bendradarbiavimas nacionaliniu ir Bendrijos lygmenimis. Tai geriausiai pasiekiama kiekvienoje valstybėje narėje paskyrus ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsaugos institucijas ryšiams, kurios turėtų koordinuoti ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsaugos klausimus valstybės viduje ir kartu su kitomis valstybėmis narėmis bei Komisija.

(12) Veiksmingai Europos ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsaugai būtinas ryšių palaikymas, koordinavimas ir bendradarbiavimas nacionaliniu ir Bendrijos lygmenimis. Tai geriausiai pasiekiama kiekvienoje valstybėje narėje paskyrus Europos ypatingos svarbos infrastruktūros objektų (angl. ECIP) apsaugos institucijas ryšiams, kurios turėtų koordinuoti ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsaugos klausimus valstybės viduje ir kartu su kitomis valstybėmis narėmis bei Komisija.

Pakeitimas 15

13 konstatuojamoji dalis

(13) Norint plėtoti ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsaugos veiklą tose srityse, kuriose būtinas atitinkamas konfidencialumas, reikia užtikrinti sklandų ir saugų keitimąsi informacija remiantis šioje direktyvoje nustatyta sistema. Tam tikra informacija apie ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsaugą yra tokio pobūdžio, kad ją atskleidus būtų pakenkta viešojo intereso apsaugai visuomenės saugumo atžvilgiu. Reikėtų įslaptinti konkrečius faktus, susijusius su ypatingos svarbos infrastruktūros turtu, kurie gali būti panaudoti planuojant ar vykdant nepageidaujamą poveikį ypatingos svarbos infrastruktūros įrenginiams sukeliančius veiksmus, o jais naudotis tiek Bendrijos, tiek valstybės narės lygmeniu leisti tik tiems, kuriems tai būtina.

 

(13) Norint plėtoti Europos ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsaugos veiklą tose srityse, kuriose būtinas atitinkamas konfidencialumas, reikia užtikrinti sklandų ir saugų keitimąsi informacija remiantis šioje direktyvoje nustatyta sistema. Tam tikra informacija apie Europos ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsaugą yra tokio pobūdžio, kad ją atskleidus būtų pakenkta viešojo intereso apsaugai visuomenės saugumo atžvilgiu. Reikėtų įslaptinti konkrečius faktus, susijusius su ypatingos svarbos infrastruktūros turtu, kurie gali būti panaudoti planuojant ar vykdant nepageidaujamą poveikį ypatingos svarbos infrastruktūros įrenginiams sukeliančius veiksmus, o jais naudotis tiek Bendrijos, tiek valstybės narės lygmeniu leisti tik tiems, kuriems tai būtina.

 

Pakeitimas 16

14 konstatuojamoji dalis

(14) Keitimasis informacija apie ypatingos svarbos infrastruktūrą turėtų vykti pasitikėjimą ir saugumą užtikrinančioje aplinkoje. Keitimuisi informacija būtini tokie pasitikėjimu grįsti santykiai, kad įmonės ir organizacijos žinotų, jog jų įslaptinti duomenys bus pakankamai apsaugoti. Siekiant paskatinti keitimąsi informacija, pramonės sektoriui turėtų būti aišku, kad su ypatingos svarbos infrastruktūra susijusios informacijos pateikimo nauda bus didesnė nei jai ir visuomenei plačiąja prasme tenkančios išlaidos. Dėl šios priežasties reikėtų skatinti keitimąsi informacija apie ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsaugą

14) Keitimasis informacija apie Europos ypatingos svarbos infrastruktūrą turėtų vykti pasitikėjimą ir saugumą užtikrinančioje aplinkoje. Keitimuisi informacija būtini tokie pasitikėjimu grįsti santykiai, kad įmonės ir organizacijos žinotų, jog jų įslaptinti duomenys bus pakankamai apsaugoti.

Pagrindimas

Netinkama.

Pakeitimas 17

15 konstatuojamoji dalis

Šia direktyva papildomos esamos sektoriaus priemonės Bendrijos lygmeniu ir valstybėse narėse. Ten, kur Bendrijos mechanizmai jau taikomi, jie turėtų ir toliau būti taikomi, ir prisidės prie bendro šios direktyvos įgyvendinimo.

Šia direktyva papildomos esamos sektoriaus priemonės Bendrijos lygmeniu ir valstybėse narėse. Ten, kur Bendrijos mechanizmai ir teisės aktai jau priimti, jie turėtų ir toliau būti įgyvendinami ir taikomi, kad būtų prisidėta prie viešojo saugumo gerinimo. Tai darant reikia vengti priimti su direktyva sutampančių ir jai prieštaraujančių nuostatų bei nustatyti papildomų išlaidų nesuteikiant papildomos naudos saugomo srityje.

Pagrindimas

Svarbu ne tik įgyvendinti šią direktyvą. Tikslas visų pirma turėtų būti prisidėti prie visuomenės saugumo didinimo. Papildymu apie siekį vengti dubliavimosi ir prieštaraujančių nuostatų siekiama užtikrinti, kad nuostatos turėtų norimą poveikį. Taigi reikia nuoseklios ir veiksmingos sistemos, kurios dalys nepanaikintų viena kitos. Siekiama išvengti nereikalingos saugumo nesuteikiančios biurokratinės naštos.

Pakeitimas 18

17 konstatuojamoji dalis

(17) Kadangi šios direktyvos tikslų, būtent sukurti Europos ypatingos svarbos infrastruktūros objektų nustatymo ir priskyrimo jiems tvarką bei bendrą būtinybės gerinti tokių infrastruktūros objektų apsaugą vertinimo strategiją, valstybės narės negali veiksmingai įgyvendinti ir todėl dėl veiksmų masto juos galima geriau įgyvendinti Bendrijos lygmeniu, Bendrija gali priimti priemones remdamasi Sutarties 5 straipsnyje nustatytu subsidiarumo principu. Remiantis tame straipsnyje nustatytu proporcingumo principu, ši direktyva neapima daugiau nei būtina šiems tikslams pasiekti.

(17) Kadangi šios direktyvos tikslų, būtent sukurti prioritetinių sektorių, turinčių Europos ypatingos svarbos infrastruktūros objektų nustatymo ir priskyrimo jiems tvarką bei bendrą būtinybės gerinti tokių infrastruktūros objektų apsaugą vertinimo strategiją, valstybės narės negali visada veiksmingai įgyvendinti ir todėl dėl veiksmų masto juos galima geriau įgyvendinti Bendrijos lygmeniu, Bendrija gali priimti priemones remdamasi Sutarties 5 straipsnyje nustatytu subsidiarumo principu. Remiantis tame straipsnyje nustatytu proporcingumo principu, ši direktyva neapima daugiau nei būtina šiems tikslams pasiekti. Taikant proporcingumo principą visų pirma reikėtų atsižvelgti į reikalavimų priimtinumą finansiniu požiūriu savininkams arba operatoriams ir valstybėms narėms.

Pakeitimas 19

1 straipsnis

Šia direktyva nustatoma Europos ypatingos svarbos infrastruktūros objektų nustatymo ir priskyrimo jiems tvarka bei bendra būtinybės gerinti tokių infrastruktūros objektų apsaugą vertinimo strategija.

Šia direktyva nustatoma prioritetinių sektorių, turinčių Europos ypatingos svarbos infrastruktūros objektų, nustatymo ir priskyrimo jiems tvarka bei bendra būtinybės gerinti tokių infrastruktūros objektų apsaugą vertinimo strategija.

Pagrindimas

Valstybės narės neturėtų pranešti Komisijai apie konkrečius savo ypatingos svarbos infrastruktūros objektus. Tai prieštarautų nacionalionio saugumo interesams. Išsamus Europos ypatingos svarbos infrastruktūros objektų sąrašas neturėtų būti sudarytas tokia suvestine forma.

Pakeitimas 20

2 straipsnio b punktas

b) Europos ypatingos svarbos infrastruktūros objektai – tai ypatingos svarbos infrastruktūros objektai, kurių veiklą sutrikdžius arba kuriuos sunaikinus būtų rimtai pakenkta dviem ar daugiau valstybių narių arba vienai valstybei narei, jei ypatingos svarbos infrastruktūros objektas yra kitoje valstybėje narėje. Tai apima poveikį dėl įvairių sektorių priklausomybės nuo kitų rūšių infrastruktūros objektų.

Europos ypatingos svarbos infrastruktūros objektai – tai ypatingos svarbos infrastruktūros objektai, kurių veiklą sutrikdžius arba kuriuos sunaikinus būtų rimtai pakenkta trims ar daugiau valstybių narių arba mažiausiai dviem valstybėms narėms, jei ypatingos svarbos infrastruktūros objektas yra kitoje valstybėje narėje. Tai apima poveikį dėl įvairių sektorių priklausomybės nuo kitų rūšių infrastruktūros objektų.

Pagrindimas

Europos masto požiūris pateisinamas jeigu būtų pakenkta mažiausiai trims valstybėms narėms arba dviem valstybėms narėms nei tos, kuriose tas ypatingos svarbos infrastruktūros objektas yra.

Pakeitimas 21

2 straipsnio d punktas

d) Pažeidžiamumas – tai ypatingos svarbos infrastruktūros objekto konstrukcijos, įgyvendinimo ar veiklos elemento ypatybė, dėl kurios jis tampa jautrus jo veiklą trikdančiam ar naikinančiam grėsmės poveikiui, ir apima priklausomybę nuo kitų rūšių infrastruktūros objektų.

d) Struktūrinis pažeidžiamumas – tai ypatingos svarbos infrastruktūros objekto konstrukcijos, įgyvendinimo ar veiklos elemento ypatybė, dėl kurios jis tampa jautrus jo veiklą trikdančiam ar naikinančiam grėsmės poveikiui, ir apima priklausomybę nuo kitų rūšių infrastruktūros objektų.

(Šis pakeitimas taikomas visam teisėkūros tekstui, ir jį priėmus reikės techniškai sutvarkyti visą tekstą.)

Pagrindimas

Būtina sukonkretinti.

Pakeitimas 22

3 straipsnio 1 dalis

1. Bendri ir sektoriams skirti kriterijai Europos ypatingos svarbos infrastruktūros objektams nustatyti priimami 11 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Juos iš dalies pakeisti galima 11 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.

1. Bendri ir sektoriams skirti kriterijai Europos ypatingos svarbos infrastruktūros objektams nustatyti grindžiami esamais apsaugos kriterijais ir priimami bei keičiami EB sutarties 308 staipsnyje ir Euratomo sutarties 203 straipsnyje nustatyta tvarka.

Visiems ypatingos svarbos infrastruktūros sektoriams horizontaliai taikomi bendri kriterijai nustatomi atsižvelgiant į konkrečiam infrastruktūros objektui daromo jo veiklą trikdančio ar jį naikinančio poveikio rimtumą. Jie vėliausiai priimami [praėjus vieneriems metams nuo šios direktyvos įsigaliojimo].

Visiems Europos ypatingos svarbos infrastruktūros sektoriams horizontaliai taikomi bendri kriterijai nustatomi atsižvelgiant į konkrečiam infrastruktūros objektui daromo jo veiklą trikdančio ar jį naikinančio poveikio rimtumą. Jie vėliausiai priimami [praėjus vieniems metams nuo šios direktyvos įsigaliojimo].

Sektoriams skirti kriterijai nustatomi prioritetiniams sektoriams atsižvelgiant į atskirų ypatingos svarbos infrastruktūros sektorių ypatumus ir dalyvaujant, jei tinkama, atitinkamoms suinteresuotosioms šalims. Jie priimami kiekvienam prioritetiniam sektoriui vėliausiai praėjus vieneriems metams nuo priskyrimo prie prioritetinio sektoriaus.

 

Sektoriams skirti kriterijai nustatomi prioritetiniams sektoriams ir grindžiami esamomis sektoriuje taikomomis apsaugos priemonėmis atsižvelgiant į atskirų ypatingos svarbos infrastruktūros sektorių ypatumus ir dalyvaujant visoms atitinkamoms suinteresuotosioms šalims, nes sektoriuose sukaupta konkreti patirtis, kompetencija ir nustatyti reikalavimai, susiję su jų ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsauga. Jie priimami kiekvienam prioritetiniam sektoriui vėliausiai praėjus vieneriems metams nuo priskyrimo prie prioritetinio sektoriaus.

 

Jei Bendrijos masto priemonės jau yra taikomos, jos turi būti taikomos ir toliau. Visomis priemonėmis reikėtų vengti skirtingų teisės aktų ar nuostatų tarpusavio prieštaravimo ar dubliavimosi.

Pakeitimas 23

3 straipsnio 2 dalis

1. Prioritetinius sektorius, kurie išskiriami kuriant kriterijus, nustatytus šio straipsnio 1 dalyje, kiekvienais metais nustato Komisija iš I priede pateikto sąrašo.

Išbraukta.

I priedą galima iš dalies pakeisti taikant 11 straipsnio 3 dalyje nustatytą tvarką, jei tai neišplečia šios direktyvos taikymo srities.

 

Pagrindimas

Komisijos pasiūlyme nenumatoma galimybės, kad valstybės narės galėtų daryti įtaką nustatant prioritetinius sektorius. Vis dėlto, kadangi pagrindinė atsakomybė už ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsaugą tenka valstybėms narėms, jos turėtų atrinkti prioritetinius sektorius. Jos gali geriau spręsti, kokie sektoriai svarbūs šaliai.

Pakeitimas 24

3 straipsnio 3 dalis

3. Kiekviena valstybė narė nustato jos teritorijoje esančius ypatingos svarbos infrastruktūros objektus ir jai poveikį daryti galinčius už jos teritorijos ribų esančius ypatingos svarbos infrastruktūros objektus, kurie atitinka pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis priimtus kriterijus.

3. Kiekviena valstybė narė nustato jos teritorijoje esančius potencialius Europos ypatingos svarbos infrastruktūros objektus ir jai poveikį daryti galinčius už jos teritorijos ribų esančius potencialius Europos ypatingos svarbos infrastruktūros objektus, kurie atitinka pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis priimtus kriterijus, vėliausiai per vienerius metus nuo atitinkamų kriterijų priėmimo, o paskui tai daro nuolatos.

Vėliausiai per vienerius metus nuo atitinkamų kriterijų priėmimo kiekviena valstybė narė praneša Komisijai apie tokiu būdu nustatytus ypatingos svarbos infrastruktūros objektus, o paskui tai daro nuolatos.

 

Pakeitimas 25

4 straipsnio pavadinimas

Objektų priskyrimas Europos ypatingos svarbos infrastruktūros objektams

Prioritetinių sektorių nustatymas ir priskyrimas jiems

Pagrindimas

Valstybės narės neturėtų pranešti Komisijai apie Europos ypatingos svarbos infrastruktūros objektus. Tai prieštarautų nacionalionio saugumo interesams. Kadangi pagrindinė atsakomybė už ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsaugą tenka valstybėms narėms, jos pačios turėtų nustatyti prioritetinius sektorius ir turėtų būti tik įpareigotos pranešti Komisijai apie šiuos sektorius.

Pakeitimas 26

4 straipsnio -1 dalis (nauja)

 

-1. Kiekviena valstybė narė nustato savo teritorijoje esančius prioritetinius sektorius ir jiems poveikį daryti galinčius už jos teritorijos ribų esančius prioritetinius sektorius; nustatant šiuos sektorius turėtų būti taikomi pagal 3 straipsnio 1 ir 2 dalis priimti kriterijai.

 

Vėliausiai per vienerius metus nuo atitinkamų kriterijų priėmimo dienos kiekviena valstybė narė praneša Komisijai apie tokiu būdu nustatytus prioritetinius sektorius, o paskui tai daro nuolatos.

Pagrindimas

Komisijos pasiūlyme nenumatoma galimybės, kad valstybės narės galėtų daryti įtaką nustatant prioritetinius sektorius. Vis dėlto, kadangi pagrindinė atsakomybė už ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsaugą tenka valstybėms narėms, jos turėtų atrinkti prioritetinius sektorius. Jos gali geriau spręsti, kokie sektoriai svarbūs šaliai.

Pakeitimas 27

4 straipsnio 1 dalis

1. Komisija, remdamasi pagal 3 straipsnio 3 dalį pateiktais pranešimais ir visa kita turima informacija, pasiūlo ypatingos svarbos infrastruktūros objektų, kuriuos reikėtų priskirti Europos ypatingos svarbos infrastruktūros objektams, sąrašą.

1. Komisija, remdamasi pagal –1 dalį pateiktais pranešimais ir visa kita turima informacija, pasiūlo prioritetinių sektorių, trinčių ypatingos svarbos infrastruktūros objektų, sąrašą.

Pakeitimas 28

4 straipsnio 1a dalis (nauja)

1a. Europos ypatingos svarbos infrastruktūros objektai turi būti taip įrengti, kad būtų kuo mažiau ryšių su trečiosiomis šalimis ir lokalizacijos jose.

Pagrindimas

Nesenas SWIFT įvykis, parodė kad ypatingos svarbos duomenys turi būti apsaugoti nuo nelegalaus užsienio institucijų ir privačių veikėjų naudojimo.

Pakeitimas 29

4 straipsnio 2 dalis

2. Europos ypatingos svarbos infrastruktūros objektams priskirtų ypatingos svarbos infrastruktūros objektų sąrašas patvirtinamas 11 straipsnio 3 dalyje nurodyta tvarka.

2. Prioritetinių sektorių, trinčių ypatingos svarbos infrastruktūros objektų, sąrašą tvirtina ir iš dalies keičia Taryba.

Šis sąrašas gali būti iš dalies keičiamas taikant 11 straipsnio 3 dalyje nurodytą tvarką

 

Pakeitimas 30

4 straipsnio 2a dalis (nauja)

 

2a. Europos ypatingos svarbos infrastruktūros objektų institucijų tiesiogiai arba per tarpininką atliekamas asmens duomenų tvarkymas, būtinas jų veiklai, vykdomas pagal 1995m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (95/46/EB) dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo(2) ir taikomus duomenų apsaugos principus. Duomenų tvarkymas atliekamas ES teritorijoje ir saugumo sumetimais neleidžiamas joks duomenų kopijavimas trečiosiose šalyse.

Pagrindimas

Nesenas SWIFT įvykis, parodė kad ypatingos svarbos duomenys turi būti apsaugoti nuo nelegalaus užsienio institucijų ir privačių veikėjų naudojimo.

Pakeitimas 31

5 straipsnio 1 ir 2 dalys

1. Kiekviena valstybė narė reikalauja, kad kiekvieno jos teritorijoje esančio Europos ypatingos svarbos infrastruktūros objekto savininkas ir (arba) operatorius sudarytų bei atnaujintų operatoriaus saugumo planą ir bent kartą per dvejus metus jį peržiūrėtų.

1. Kiekviena valstybė narė reikalauja, kad kiekvieno jos teritorijoje esančio Europos ypatingos svarbos infrastruktūros objekto savininkas ir (arba) operatorius sudarytų bei atnaujintų operatoriaus saugumo planą ir bent kartą per dvejus metus jį peržiūrėtų.

 

Komisija ir Taryba patvirtina esamų apsaugos priemonių, taikomų konkretiems I priede išvardytiems sektoriams, sąrašą. Išvardytų apsaugos priemonių laikymasis tenkina reikalavimą sudaryti ir atnaujinti operatoriaus saugumo planą.

2. Operatoriaus saugumo plane nurodomas Europos ypatingos svarbos infrastruktūros turtas ir nustatomi atitinkami su saugumu susiję sprendimai jo apsaugai užtikrinti remiantis II priedu. Konkrečiam sektoriui skirti reikalavimai dėl operatoriaus saugumo plano atsižvelgiant į esamas Bendrijos priemones gali būti priimti taikant 11 straipsnio 3 dalyje nurodytą tvarką.

Komisija, veikdama pagal 11 straipsnio 2 dalyje nurodytą tvarką, gali nuspręsti, kad priemonių, taikomų konkretiems I priede išvardytiems sektoriams, laikymasis tenkina reikalavimą sudaryti ir atnaujinti operatoriaus saugumo planą.

2. Operatoriaus saugumo plane nurodomas Europos ypatingos svarbos infrastruktūros turtas ir nustatomi atitinkami su saugumu susiję sprendimai jo apsaugai užtikrinti remiantis II priedu. Konkrečiam sektoriui skirti reikalavimai dėl operatoriaus saugumo plano atsižvelgiant į esamas Bendrijos priemones gali būti priimti Tarybos.

Pakeitimas 32

5 straipsnio 3 dalis

3. Europos ypatingos svarbos infrastruktūros objekto savininkas ir (arba) operatorius per vienerius metus nuo ypatingos svarbos infrastruktūros objektų priskyrimo Europos ypatingos svarbos infrastruktūros objektams atitinkamai valstybės narės valdžios institucijai pateikia operatoriaus saugumo planą.

3. Europos ypatingos svarbos infrastruktūros objekto savininkas ir (arba) operatorius per vienerius metus nuo ypatingos svarbos infrastruktūros objektų priskyrimo Europos ypatingos svarbos infrastruktūros objektams, atitinkamai ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsaugos ryšių institucijai pateikia operatoriaus saugumo planą.

 

Kai konkrečiam sektoriui skirti reikalavimai dėl operatoriaus saugumo plano yra priimami remiantis šio straipsnio 2 dalimi, operatoriaus saugumo planas atitinkamai valstybės narės institucijai pateikiamas tik per vienerius metus nuo konkrečių sektoriui skirtų reikalavimų priėmimo.

Kai konkrečiam sektoriui skirti reikalavimai dėl operatoriaus saugumo plano yra priimami remiantis šio straipsnio 2 dalimi, operatoriaus saugumo planas atitinkamai ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsaugos ryšių institucijai pateikiamas tik per vienerius metus nuo konkrečių sektoriui skirtų reikalavimų priėmimo.

Pagrindimas

„Vieno langelio“ principas.

Pakeitimas 33

5 straipsnio 5 dalis

5. 2005 m. spalio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2005/65/EB dėl uostų apsaugos stiprinimo nustatytų reikalavimų laikymasis tenkina reikalavimą sudaryti operatoriaus saugumo planą.

Išbraukta.

Pagrindimas

Paminint vieną reikalavimų rinkinį, neįtraukiami kiti. Žr. siūlomą 1 dalies papildymą.

Pakeitimas 34

6 straipsnio 1 dalis

1. Kiekviena valstybė narė savo teritorijoje esančių Europos ypatingos svarbos infrastruktūros objektų savininkams ir (arba) operatoriams nurodo paskirti saugumo ryšių palaikymo pareigūną kaip asmenį ryšiams saugumo klausimais tarp infrastruktūros objekto savininko ir (arba) operatoriaus ir atitinkamų valstybės narės ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsaugos valdžios institucijų palaikyti. Saugumo ryšių palaikymo pareigūnas paskiriamas per vienerius metus nuo ypatingos svarbos infrastruktūros objektų priskyrimo Europos ypatingos svarbos infrastruktūros objektams.

1. Kiekviena valstybė narė savo teritorijoje esančių Europos ypatingos svarbos infrastruktūros objektų savininkams ir (arba) operatoriams nurodo paskirti saugumo ryšių palaikymo pareigūną kaip asmenį ryšiams saugumo klausimais tarp infrastruktūros objekto savininko ir (arba) operatoriaus ir valstybės narės ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsaugos ryšių institucijos palaikyti. Saugumo ryšių palaikymo pareigūnas paskiriamas per vienerius metus nuo ypatingos svarbos infrastruktūros objektų priskyrimo Europos ypatingos svarbos infrastruktūros objektams.

 

Komisija ir Taryba patvirtina esamų apsaugos priemonių, taikomų konkretiems I priede išvardytiems sektoriams, sąrašą. Esamų sektoriuje taikomų apsaugos priemonių laikymasis galėtų tenkinti reikalavimą paskirti saugumo ryšių palaikymo pareigūną.

Pagrindimas

Visais būdais reikėtų vengti esamų priemonių tarpusavio prieštaravimo ar dubliavimosi.

Pakeitimas 35

6 straipsnio 2 dalis

2. Kiekviena valstybė narė perduoda atitinkamą informaciją apie nustatytą riziką ir grėsmę atitinkamam Europos ypatingos svarbos infrastruktūros objekto saugumo ryšių palaikymo pareigūnui.

2.Kiekviena valstybė narė perduoda atitinkamą informaciją apie nustatytą riziką ir grėsmę atitinkamam Europos ypatingos svarbos infrastruktūros objekto saugumo ryšių palaikymo pareigūnui per nacionalinę ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsaugos ryšių instituciją.

Pagrindimas

„Vieno langelio“ principas. Administracinės kliūtys turi būti kaip įmanoma mažesnės.

Pakeitimas 36

7 straipsnio 2 dalis

2. Kiekviena valstybė narė per 18 mėnesių nuo 4 straipsnio 2 dalyje numatyto sąrašo priėmimo pateikia Komisijai ataskaitą, apibendrintai nurodydama kiekvienam I priede minimam sektoriui būdingą pažeidžiamumo, rizikos ir grėsmės pobūdį, o vėliau tai daro kartą per dvejus metus.

2. Kiekviena valstybė narė per 12 mėnesių nuo 4 straipsnio 2 dalyje numatyto sąrašo priėmimo pateikia Komisijai ataskaitą, apibendrintai nurodydama Europos ypatingos svarbos infrastruktūros objektams būdingą struktūrinio pažeidžiamumo, rizikos ir grėsmės pobūdį, o vėliau tai daro kartą per dvejus metus.

Bendra šių ataskaitų forma nustatoma taikant 11 straipsnio 3 dalyje nurodytą tvarką.

Bendrą šių ataskaitų formą nustato valstybės narės ir Komisija.

Pakeitimas 37

7 straipsnio 3 dalis

3. Komisija, atsižvelgdama į sektorius, įvertina, ar Europos ypatingos svarbos infrastruktūros objektams reikia ypatingų apsaugos priemonių.

3. Komisija ir valstybės narės, atsižvelgdamos į sektorius, įvertina, ar Europos ypatingos svarbos infrastruktūros objektams reikia ypatingų apsaugos priemonių. Tai atliekant atsižvelgiama į esamą pažangią patirtį ir metodikas.

Pagrindimas

Valstybės narės turėtų dalyvauti įvertinant ypatingos svarbos sektorius.

Pakeitimas 38

7 straipsnio 4 dalis

4. Bendros metodikos Europos ypatingos svarbos infrastruktūros objektams kylančio pažeidžiamumo, grėsmės ir rizikos vertinimui atlikti gali būti kuriamos atsižvelgiant į sektorius pagal 11 straipsnio 3 dalyje nurodytą tvarką.

4. Jeigu manoma, kad tai reikalinga, bendros metodikos Europos ypatingos svarbos infrastruktūros objektams kylančio struktūrinio pažeidžiamumo, grėsmės ir rizikos vertinimui atlikti gali būti kuriamos atsižvelgiant į sektorius. Tokiose bendrose metodikose atsižvelgiama į jau esančias metodikas.

Pagrindimas

Visais būdais reikėtų vengti esamų priemonių tarpusavio prieštaravimo ar dubliavimosi.

Pakeitimas 39

8 straipsnis

Komisija padeda Europos ypatingos svarbos infrastruktūros objektams priskirtų objektų savininkams ir (arba) operatoriams, leisdama pasinaudoti su ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsauga susijusia turima gerąja patirtimi ir metodikomis.

Komisija ir valstybės narės padeda Europos ypatingos svarbos infrastruktūros objektams priskirtų objektų savininkams ir (arba) operatoriams, leisdama pasinaudoti su ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsauga susijusia turima gerąja patirtimi ir metodikomis.

Pakeitimas 40

10 straipsnio 2 dalis

2. Kiekvienam remiantis šia direktyva valstybės narės vardu su slapta informacija dirbančiam asmeniui ta valstybė narė suteikia atitinkamo apsaugos lygio leidimą.

2. Kiekvienam remiantis šia direktyva valstybės narės vardu su slapta informacija dirbančiam asmeniui ta valstybė narė suteikia optimalaus apsaugos lygio leidimą.

Pakeitimas 41

10 straipsnio 3 dalis

3. Valstybės narės arba Komisija užtikrina, kad valstybėms narėms arba Komisijai pateikta informacija apie ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsaugą nėra naudojama kitais nei ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsaugos tikslais.

3. Valstybės narės ir Komisija užtikrina, kad joms pateikta informacija apie Europos ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsaugą nėra naudojama kitais nei Europos ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsaugos tikslais, ir kad būtinai atsižvelgiama į proporcingumo principo materialinį aspektą, būtinas saugoti pagrindines teises ir institucijas.

Pakeitimas 42

11 straipsnis

1. Komisijai padeda komitetas, kurį sudaro kiekvienos ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsaugos institucijos ryšiams atstovas.

Išbraukta.

2. Jei daroma nuoroda į šią straipsnio dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 3 ir 7 straipsniai atsižvelgiant į jo 8 straipsnio nuostatas.

 

3. Jei daroma nuoroda į šią straipsnio dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 5 ir 7 straipsniai atsižvelgiant į jo 8 straipsnio nuostatas.

Sprendimo 1999/468/EB 5 straipsnio 6 dalyje nustatytas laikotarpis – vienas mėnuo.

 

4. Komitetas priima savo darbo tvarkos taisykles.

 

Pagrindimas

Priimant įgyvendinimo priemones ar keičiantis pažangiąja patirtimi reikėtų naudotis struktūromis, kurios jau veikia nelaimių prevencijos sektoriuje (seminarai ir kt.). Naujo komiteto steigti nėra būtina.

Pakeitimas 43

12 straipsnio 1 dalies 1 pastraipa

1. Valstybės narės priima įstatymus ir kitus teisės aktus, kurie, įsigalioję ne vėliau kaip iki 2007 m. gruodžio 31 d., įgyvendina šią direktyvą. Jos nedelsdamos pateikia Komisijai tų nuostatų tekstą bei tų nuostatų ir šios direktyvos atitikmenų lentelę.

1. Valstybės narės priima įstatymus ir kitus teisės aktus, kurie, įsigalioję ne vėliau kaip iki 2008 m. gruodžio 31 d., įgyvendina šią direktyvą. Jos nedelsdamos pateikia Komisijai tų nuostatų tekstą bei tų nuostatų ir šios direktyvos atitikmenų lentelę.

Pagrindimas

Reikia pratęsti įgyvendinimo terminą, nes nerealu, kad teisės aktai bus įgyvendinti iki 2007 m.

Pakeitimas 44

I priedo pavadinimas

Ypatingos svarbos infrastruktūros sektorių sąrašas

Galimų ypatingos svarbos infrastruktūros sektorių sąrašas

Pagrindimas

Paaiškinimas.

Pakeitimas 45

I priedo III sektoriaus 9 dalis

Radijo ryšys ir navigacija

Radijo ryšys, navigacija ir radijo dažnio atpažinimo (angl. RFID) diapazonai

Pakeitimas 46

I priedo VII sektoriaus 19 dalis

Mokėjimų ir vertybinių popierių atsiskaitymų infrastruktūra ir sistemos

Mokėjimų ir vertybinių popierių atsiskaitymų infrastruktūra ir sistemos bei jų paslaugų teikėjai

Pakeitimas 47

I priedo VII sektoriaus 19a dalis (nauja)

 

19a. Bankai ir draudimas

(1)

OL C 124E, 2006 5 25, p. 250.

(2)

OL L 281, 1995 11 23, p. 31


AIŠKINAMOJI DALIS

PAGRINDINIAI FAKTAI:

2004 m. birželio mėn. Europos Vadovų Taryba paprašė Komisijos parengti bendrą ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsaugos strategiją.

2004 m. spalio 20 d. Komisija priėmė Komunikatą dėl ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsaugos kovojant su terorizmu, kuriame pateikė pasiūlymų, kaip būtų galima sustiprinti Europoje vykdomą teroristinių išpuolių prieš ypatingos svarbos infrastruktūros objektus prevenciją, parengtį jiems ir reakciją į šiuos išpuolius.

Taryba 2004 m. gruodžio mėn. priimtose išvadose „Dėl teroristinių išpuolių prevencijos, parengties ir reagavimo“ ir „ES solidarumo programos dėl terorizmo grėsmės ir išpuolių padarinių“ pritarė Komisijos ketinimui pasiūlyti Europos programą dėl ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsaugos (angl. EPCIP) ir sutiko, kad Komisija sukurtų Ypatingos svarbos infrastruktūros objektų įspėjimo informacinį tinklą (angl. CIWIN).

2005 m. lapkričio mėn. Komisija priėmė Žaliąją knygą apie Europos programą dėl ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsaugos (angl. EPCIP), kurioje yra numatytos politikos alternatyvos, kaip Komisija galėtų sukurti EPCIP ir CIWIN.

2005 m. gruodžio mėn. Teisingumo ir vidaus reikalų taryba paragino Komisiją iki 2006 m. birželio mėn. pateikti pasiūlymą dėl Europos programos dėl ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsaugos.

Šiame direktyvos pasiūlyme nurodomos Komisijos siūlomos Europos ypatingos svarbos infrastruktūros objektų nustatymo ir priskyrimo jiems priemonės bei pateikiamas būtinybės gerinti jų apsaugą vertinimas.

Pasiūlymo teisinis pagrindas – Europos bendrijos steigimo sutarties 308 straipsnis. Informacija buvo gauta iš visų susijusių suinteresuotųjų šalių.

Kadangi šiuo metu ES nėra jokios horizontaliosios ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsaugos sistemos, Komisijos siūlymu siekiama sukurti horizontaliąją Europos ypatingos svarbos infrastruktūros objektų nustatymo ir priskyrimo jiems bei būtinybės gerinti jų apsaugą vertinimo sistemą.

Komisijos siūlymu, Europos ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsaugos stiprinimo priemonių nuoseklaus ir vienodo įgyvendinimo būtinu pagrindu gali būti tik bendra sistema ir aiškiai nustatytos atitinkamų su Europos ypatingos svarbos infrastruktūros objektais susijusių suinteresuotųjų šalių pareigos. Nors ir lanksčios, tačiau neprivalomos ir savanoriškai taikomos priemonės neužtikrins reikiamo tvirto pagrindo bei pakankamo aiškumo dėl to, kas kokių veiksmų imasi, ir nepadės nustatyti su Europos ypatingos svarbos infrastruktūros objektais susijusių suinteresuotųjų šalių teisių ir pareigų.

PRANEŠĖJOS POZICIJA:

Pranešėja pritaria sumanymui sukurti bendrą sistemą. Vienos valstybės narės infrastruktūros objekto veiklos sutrikdymas ar jo sunaikinimas gali padaryti neigiamą poveikį kelioms kitoms valstybėms narėms ir apskritai Europos ekonomikai. Naujosios technologijos (pvz., internetas) ir rinkos liberalizavimas (pvz., elektros ir dujų tiekimo sektoriuje) reiškia, jog didelė infrastruktūros dalis yra didesnio tinklo dalis. Tokiu atveju apsaugos priemonės tėra veiksmingos tiek, kiek nepažeidžiama jų silpniausia grandis.

Atsižvelgiant į ypatingos svarbos objektų ir jų teikiamų paslaugų pažeidžiamumą, reikia veikti. Veiksmingai pažeidžiamų ypatingos saugos objektų apsaugai būtinas ryšių palaikymas, koordinavimas ir bendradarbiavimas nacionaliniu ir ES lygmenimis įtraukiant visas susijusias suinteresuotąsias šalis.

Be to, praeities patirtis rodo, kad įvykus terorizmo išpuoliui ES šalių vadovai reikalauja per keturiasdešimt aštuonias valandas pateikti pasiūlymus dėl ypatingos svarbos infrastruktūros objektų saugumo – taip pablogėja galimų pasiūlymų kokybė. Dar blogiau, jie siūlo neproporcingas ir neskaidrias priemones, pvz., riboti skysčių įsinešimą į lėktuvų saloną.

Horizontaliųjų nuostatų, kuriose būtų atsižvelgta į procesų kompleksiškumą ir tarptautinės reikšmės ypatingos svarbos infrastruktūros objektų sąsajas, sukūrimas ES lygmeniu yra pagrįstas rūpestis.

Reikėtų pripažinti, kad ES turėtų remti valstybių narių darbą, o ne jį dubliuoti. Reikėtų vadovautis priešingu požiūriu – šalių tarnybos geriausiai žino, kad vyksta jų šalyse.

Pranešėja mano, kad Bendrijos strategija pasiteisintų tik tuo atveju, jei būtų pakenkta bent trims valstybėms narėms arba bent dviem valstybės narėms, kuriose nėra ypatingos svarbos objektų.

Jos nuomone, svarbu atleisti nuo atsakomybės už ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsaugą valstybių narių ir ypatingos svarbos infrastruktūros objektų savininkus ir operatorius. Kadangi privatusis sektorius turi skirtingos ypatingos svarbos infrastruktūros objektų saugojimo patirties ir kompetencijos bei kelia skirtingus reikalavimus, svarbu į šį darbą įtraukti ir privatųjį sektorių.

Be to, pranešėja norėtų pabrėžti, kad visomis išgalėmis reikėtų stengtis išvengti teisės aktų ir nuostatų dubliavimo ar prieštaravimo. Todėl būsimos metodikos, jei bus nuspręsta, kad tokių reikia, turėtų būti kuriamos atsižvelgiant į esamas metodikas. Bendri ir sektoriams skirti kriterijai turėtų būti nustatomi remiantis esamomis sektorių apsaugos priemonėmis, atsižvelgiant į tam tikrų ypatingos svarbos sektorių savybes. Kur Bendrijos mechanizmai jau yra taikomi, reikėtų tęsti jų naudojimą. Esamos vienos ar kelių apsaugos priemonių laikymasis galėtų tenkinti reikalavimą sudaryti ir atnaujinti operatoriaus saugumo planą ir / ar reikalavimą paskirti saugumo ryšių palaikymo pareigūną.

Galiausiai pranešėja mano, kad administracinė našta turėtų būti sumažinta iki minimumo ir, be kitų principų, turėtų būti laikomasi „vienos stotelės“ principo.


Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto NUOMONĖ (6.6.2007)

pateikta Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetui

dėl pasiūlymo dėl Tarybos direktyvos dėl Europos ypatingos svarbos infrastruktūros objektų nustatymo ir priskyrimo jiems bei būtinybės gerinti jų apsaugą vertinimo

(COM(2006)0787 – C6‑0053/2007 – 2006/0276(CNS)

Nuomonės referentas: Harald Ettl

TRUMPAS PAGRINDIMAS

Remiantis 2005 m. lapkričio 5 d. priimta Hagos programa, kuri apima veiksmingą tarpvalstybinių krizių valdymą, geresnę apsaugą nuo katastrofų ir Sąjungos ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsaugą (angl. CIP), ir remiantis Komisijos įdirbiu pagal 2005 m. lapkričio 17 d. Žaliosios knygos gaires, pateiktas Komisijos pasiūlymas dėl būsimų tobulesnių Europos krizių valdymo priemonių.

Ypatingos svarbos infrastruktūros objektai yra tie fiziniai ir informacinės technologijos įrenginiai, tinklai, paslaugos ir turtas, kurių veikimo nutraukimas arba sunaikinimas turėtų didelį poveikį piliečių sveikatai, saugai, saugumui ar ekonominei gerovei arba veiksmingam valstybių narių vyriausybių funkcionavimui. Ypatingos svarbos infrastruktūros objektai aprėpia daugelį ekonomikos sektorių, įskaitant bankininkystę ir finansus, transportą ir paskirstymą, energetiką, komunalines įmones, sveikatos, maisto tiekimo ir ryšių, taip pat pagrindines vyriausybines paslaugas.

Ypatingos svarbos infrastruktūra ES bei vidaus saugumas sudaro europinės visuomenės sistemos pagrindą. Ypatingos svarbos struktūros sugriovimas psichologiniu požiūriu reikštų visišką visuomenės pasitikėjimo ES praradimą. Šiuo metu ES valstybės narės nacionaliniu lygmeniu turi skirtingą krizių valdymo parengtį. Būtent dėl šios priežasties pateiktuoju Komisijos pasiūlymu siekiama pagal bendro pobūdžio procedūrą surinkti duomenis apie ypatingos svarbos europines infrastruktūras ir įrodyti, kad jos tokios ir yra.

Siekiant aktyviai valdyti krizes būtina prižiūrėti visas reikalingas informacinių technologinių ir telekomunikacijų ryšio sistemas. Šiems sektoriams būdinga keletą sektorių apimanti infrastruktūra ir tokiu būdu vienas ypatingos svarbos infrastruktūros objektas daro ir kitos infrastruktūros objektą ypatingą, kaip, pavyzdžiui, pinigų, finansų ir draudimo sritys. Tikslingo išpuolio prieš ECB duomenų tinklą, didelį banką ar Frankfurto biržą atveju turi būti imtasi techniniu ir instituciniu požiūriu greito atsako.

Didelių koncernų atveju neišvengiamas tarptautinis bendradarbiavimas. 2000 m. atlikti Europos tyrimai parodė, kad daugiau kaip pusė su šia tema susijusių įmonių neatlieka saugumo audito. Tai, kad galima pasinaudoti tinklų serveriais, palengvina radikalią priešišką veiklą ir sudaro didelę dalį teroristų naudojamos informacinės technikos.

Tarptautinio masto infrastruktūros, turinčios ribotas galimybės išvengti pavojaus, yra ypač pažeidžiamos bet kokių katastrofų atveju. 2006 m. lapkričio 4 d. nutrūkus elektros energijos tiekimui Europos skirstomaisiais tinklais ši silpnoji vieta tapo ypač akivaizdi. Taip pat tarptautiniu ir tarpvalstybiniu mastu gali iškilti vandens tiekimo, naudojant gruntinį, šaltinių ar tekantį vandenį, problema nepaisant nacionalinės vandens tiekimo tinklo įrangos.

Taip pat ir sienas kertantis geležinkelių transportas bei oro uostai, turintys skrydžių saugos įrangą, privalo krizių atveju turėti galimybę pasinaudoti europine atsako priemonių logistika.

Draudimo ir perdraudimo įmonės dėl savo veiklos ypatumų jau ilgus metus sprendžia rizikos valdymo klausimus. Direktyvose, pavyzdžiui, direktyvose numatytame priemonių pakete „Mokumas I“, buvo atsižvelgta į draudimo įmonių rizikos valdymo klausimus duomenų apsaugos bei materialinės žalos atlyginimo srityje, o projektu „Mokumas II“ siekiama šiuos klausimus suderinti su padidėjusia esamos padėties rizika. Draudimo įmonėms, nepaisant privalomo proporcingumo pricipo, būtina apmąstyti papildomą, galbūt net valstybinę, atsakomybės riziką.

Nuomonės referentas džiaugiasi Komisijos ketinimu imtis koordinuoti ypatingos svarbos infrastruktūros priemones Europos lygiu ir tam pritaria. Tiesa, reikia atkreipti dėmesį į tai, kad būtina vengti esamų sektorinių priemonių dvigubo reglamentavimo, pvz., rekomendacijose dėl vertybinių popierių atsiskaitymo sistemų, dėl vertybinių popierių kliringo ir atsiskaitymo standartų ES ir dėl vertybinių popierių atsiskaitymo sistemų ES naudojimo standartų atliekant Europos centrinių bankų sistemos (ECBS) kredito operacijas.

Derinant privalomas ir neprivalomas priemones reikia parengti realistinį sąnaudų ir naudos santykio variantą, kad būtų sukurta papildoma Europos pridėtinė vertė.

PAKEITIMAI

Ekonomikos ir pinigų politikos komitetas ragina atsakingą Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetą į savo pranešimą įtraukti šiuos pakeitimus:its report:

Komisijos siūlomas tekstas

 

Parlamento pakeitimai

Pakeitimą pateikė Christian Ehler

Pakeitimas 1

3 konstatuojamoji dalis

(3) 2005 m. gruodžio mėn. Teisingumo ir vidaus reikalų taryba paragino Komisiją pateikti pasiūlymą dėl Europos programos dėl ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsaugos (EPCIP) ir nusprendė, kad ji turėtų būti grindžiama visoms pavojaus rūšims taikoma strategija, kurios prioritetas – pasipriešinimas terorizmo keliamoms grėsmėms. Pagal šią strategiją taikant ypatingos svarbos infrastruktūros apsaugos procedūras turėtų būti atsižvelgiama į žmogaus, technologijų sukeltą grėsmę ir gaivalines nelaimes, tačiau pirmenybė būtų teikiama terorizmo keliamai grėsmei. Jei nustatoma, kad ypatingos svarbos infrastruktūros sektoriaus apsaugos priemonių lygis yra tinkamas konkrečiai didelio masto grėsmei, suinteresuotosios šalys dėmesį turėtų sutelkti į kitas grėsmes, kurių atžvilgiu jos vis dar yra pažeidžiamos.

(3) 2005 m. gruodžio mėn. Teisingumo ir vidaus reikalų taryba paragino Komisiją pateikti pasiūlymą dėl Europos programos dėl ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsaugos (EPCIP) ir nusprendė, kad ji turėtų būti grindžiama visoms pavojaus rūšims taikoma strategija, kurios prioritetas – pasipriešinimas terorizmo keliamoms grėsmėms. Pagal šią strategiją taikant ypatingos svarbos infrastruktūros apsaugos procedūras turėtų būti atsižvelgiama į žmogaus, technologijų sukeltą grėsmę ir gaivalines nelaimes. Taip at reikia įtraukti ir struktūros keliamas grėsmes. Tačiau pirmenybė būtų teikiama terorizmo keliamai grėsmei. Jei nustatoma, kad ypatingos svarbos infrastruktūros sektoriaus apsaugos priemonių lygis yra tinkamas konkrečiai didelio masto grėsmei, suinteresuotosios šalys dėmesį turėtų sutelkti į kitas grėsmes, kurių atžvilgiu jos vis dar yra pažeidžiamos.

Pagrindimas

Būtinas papildymas.

Pakeitimas 2

4 konstatuojamoji dalis

(4) Šiuo metu pagrindinė atsakomybė už ypatingos svarbos infrastruktūros apsaugą tenka valstybėms narėms ir ypatingos svarbos infrastruktūros objektų savininkams ir (arba) operatoriams. Taip turėtų ir likti.

(4) Pagrindinė atsakomybė už ypatingos svarbos infrastruktūros apsaugą tenka valstybėms narėms ir ypatingos svarbos infrastruktūros objektų savininkams ir (arba) operatoriams. Taip privalo ir ateityje likti.

Pagrindimas

Paaiškinama nacionalinė atsakomybė.

Pakeitimas 3

5 konstatuojamoji dalis

(5) Bendrijoje yra konkrečių ypatingos svarbos infrastruktūros objektų, kurių veiklą sutrikdžius arba kuriuos sunaikinus būtų pakenkta dviem ar daugiau valstybių narių arba kitai valstybei narei nei ta, kurioje tas ypatingos svarbos infrastruktūros objektas yra. Tai gali būti tarpvalstybinis įvairius sektorius apimantis poveikis, atsiradęs dėl susijusios infrastruktūros objektų tarpusavio priklausomybės. Tokius Europos ypatingos svarbos infrastruktūros objektus reikėtų nustatyti ir jiems priskirti taikant bendrą tvarką. Būtinybė gerinti tokių ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsaugą turėtų būti įvertinama taikant bendrą sistemą. Dvišalės valstybių narių bendradarbiavimo ypatingos svarbos infrastruktūros apsaugos srityje sistemos yra tinkamai sukurtos ir veiksmingos priemonės tarpvalstybinių ypatingos svarbos infrastruktūros objektų problemoms spręsti. EPCIP turėtų būti grindžiama tokiu bendradarbiavimu.

(5) Bendrijoje yra konkrečių ypatingos svarbos infrastruktūros objektų, kurių veiklą sutrikdžius arba kuriuos sunaikinus būtų pakenkta trim ar daugiau valstybių narių arba dviem kitom valstybėms narėms nei ta, kurioje tas ypatingos svarbos infrastruktūros objektas yra. Tai gali būti tarpvalstybinis įvairius sektorius apimantis poveikis, atsiradęs dėl susijusios infrastruktūros objektų tarpusavio priklausomybės. Tokius Europos ypatingos svarbos infrastruktūros objektus reikėtų nustatyti ir jiems priskirti taikant bendrą tvarką. Būtinybė gerinti tokių ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsaugą turėtų būti įvertinama taikant bendrą sistemą. Dvišalės valstybių narių bendradarbiavimo ypatingos svarbos infrastruktūros apsaugos srityje sistemos yra tinkamai sukurtos ir veiksmingos priemonės tarpvalstybinių ypatingos svarbos infrastruktūros objektų problemoms spręsti. EPCIP turėtų būti grindžiama tokiu bendradarbiavimu.

Pagrindimas

Subsidiarumo principas.

Pakeitimas 4

5a konstatuojamoji dalis (nauja)

(5a) Tam tikruose sektoriuose jau taikoma daugelis priemonių, kurios reglamentuoja Europos ypatingos svarbos infrastruktūros objektų nustatymą, priskyrimą jiems ir jų apsaugą. Būsimasis šių sektorių reglamentavimas Bendrijos lygmeniu neturėtų dubliuotis, jei nesukuriama papildomo saugumo.

Pakeitimas 5

6a konstatuojamoji dalis (nauja)

(6a) Ypatingos svarbos infrastruktūros objektai turi būti taip įrengti, kad būtų kuo mažiau ryšių su trečiosiomis šalimis ir lokalizacijos jose. Ypatingos svarbos infrastruktūros elementų lokalizacija už Europos Sąjungos ribų didina teroristų išpuolių riziką, turinčią pasklidimo poveikį visai infrastruktūrai, sukuria teroristams prieigą prie už Europos Sąjungos ribų saugomų duomenų, taip pat kelia Bendrijos teisės aktų neatitikimo riziką, todėl visa infrastruktūra tampa labiau pažeidžiama.

Pagrindimas

Nesenas SWIFT įvykis, parodė kad ypatingos svarbos duomenys turi būti apsaugoti nuo nelegalaus užsienio institucijų ir privačių veikėjų naudojimo.

Pakeitimas 6

10 konstatuojamoji dalis

(10) Siekiant palengvinti Europos ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsaugos gerinimą, reikėtų sukurti bendras metodikas infrastruktūros objektų turto pažeidžiamumui, jam kylančiai grėsmei ir rizikai nustatyti bei klasifikuoti.

(10) Siekiant palengvinti Europos ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsaugos gerinimą, reikėtų sukurti bendras metodikas infrastruktūros objektų turto kylančiai grėsmei ir rizikai ir struktūriniam pažeidžiamumui nustatyti bei klasifikuoti.

Pagrindimas

Būtinas konkretumas.

Pakeitimas 7

14 konstatuojamoji dalis

(14) Keitimasis informacija apie ypatingos svarbos infrastruktūrą turėtų vykti pasitikėjimą ir saugumą užtikrinančioje aplinkoje. Keitimuisi informacija būtini tokie pasitikėjimu grįsti santykiai, kad įmonės ir organizacijos žinotų, jog jų įslaptinti duomenys bus pakankamai apsaugoti. Siekiant paskatinti keitimąsi informacija, pramonės sektoriui turėtų būti aišku, kad su ypatingos svarbos infrastruktūra susijusios informacijos pateikimo nauda bus didesnė nei jai ir visuomenei plačiąja prasme tenkančios išlaidos. Dėl šios priežasties reikėtų skatinti keitimąsi informacija apie ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsaugą.

(14) Keitimasis informacija apie ypatingos svarbos infrastruktūrą turėtų vykti pasitikėjimą ir saugumą užtikrinančioje aplinkoje. Keitimuisi informacija būtini tokie pasitikėjimu grįsti santykiai, kad įmonės ir organizacijos žinotų, jog jų įslaptinti duomenys bus pakankamai apsaugoti.

Pagrindimas

Atsižvelgiama į subsidiarumo principą.

Pakeitimas 8

15 konstatuojamoji dalis

(15) Šia direktyva papildomos esamos sektoriaus priemonės Bendrijos lygmeniu ir valstybėse narėse. Ten, kur Bendrijos mechanizmai jau taikomi, jie turėtų ir toliau būti taikomi, ir prisidės prie bendro šios direktyvos įgyvendinimo.

(15) Šia direktyva papildomos esamos sektoriaus priemonės Bendrijos lygmeniu ir valstybėse narėse. Ten, kur Bendrijos mechanizmai jau taikomi, jie turėtų ir toliau būti taikomi, ir prisidės prie bendro šios direktyvos įgyvendinimo, kad pasikartojantys reikalavimai, neturintys didesnio saugumo, nesukeltų papildomų sąnaudų.

Pagrindimas

Siekiama išvengti nereikalingos saugumo nesuteikiančios biurokratinės naštos.

Pakeitimas 9

15a konstatuojamoji dalis (nauja)

(15a) Direktyvoje neatsižvelgiama į ypatingos svarbos infrastruktūros objektų, pvz., finansų verslo ar energetikos srities, didelę išorės dimensijos, kuri jiems būdinga, svarbą.

Pagrindimas

Paaiškinama, kad ir už Europos Sąjungos ribų esantys ypatingos svarbos infrastruktūros objektai gali turėti didžiulės įtakos, ypač finansų verslo ir energetikos srityje, ir būtina imtis veiksmų saugumui didinti.

Pakeitimas 10

1 straipsnis

Šia direktyva nustatoma Europos ypatingos svarbos infrastruktūros objektų nustatymo ir priskyrimo jiems tvarka bei bendra būtinybės gerinti tokių infrastruktūros objektų apsaugą vertinimo strategija.

Šia direktyva nustatoma Europos ypatingos svarbos infrastruktūros objektų nustatymo ir priskyrimo jiems tvarka bei bendra būtinybės gerinti tokių infrastruktūros objektų apsaugą nuo visokio pobūdžio pavojų vertinimo strategija.

Pagrindimas

Šia strategija turėtų būti siekiama apsaugos nuo visokio pobūdžio pavojų, įskaitant ir tuos, kurie nesusiję nei su terorizmu, nei su gaivalinėmis nelaimėmis, tačiau gali ilgam pažeisti ypatingos svarbos infrastruktūros veikimą ir vientisumą. Į tai, be kita ko, įeina žmogiškasis faktorius, nepakankamai kvalifikuotas personalas, verslo infrastruktūrų perkėlimas, epidemijos (maras), didėjanti priklausomybė nuo informacinių technologijų, visą pasaulį apimančios informacinių technologijų sistemos, politiniai neramumai ir t. t.

Pakeitimas 11

2 straipsnio b punktas

b) Europos ypatingos svarbos infrastruktūros objektai – tai ypatingos svarbos infrastruktūros objektai, kurių veiklą sutrikdžius arba kuriuos sunaikinus būtų rimtai pakenkta dviem ar daugiau valstybių narių arba vienai valstybei narei, jei ypatingos svarbos infrastruktūros objektas yra kitoje valstybėje narėje. Tai apima poveikį dėl įvairių sektorių priklausomybės nuo kitų rūšių infrastruktūros objektų.

b) Europos ypatingos svarbos infrastruktūros objektai – tai ypatingos svarbos infrastruktūros objektai, kurių veiklą sutrikdžius arba kuriuos sunaikinus būtų rimtai pakenkta trim ar daugiau valstybių narių arba dviem valstybėms narėms, jei ypatingos svarbos infrastruktūros objektas yra kitoje valstybėje narėje. Tai apima poveikį dėl įvairių sektorių priklausomybės nuo kitų rūšių infrastruktūros objektų.

Pakeitimas 12

2 straipsnio c punkto 1 papunktis

•          poveikį visuomenei (poveikį patyrusių gyventojų skaičius);

•          poveikį gyventojams;

Pagrindimas

Būtinas konkretumas.

Pakeitimas 13

2 straipsnio c punkto 2 papunktis

•          ekonominį poveikį (ekonominio nuostolio ir (arba) produktų ar paslaugų pablogėjimo svarba);

•          poveikį vidaus rinkai (ekonominio nuostolio ir (arba) produktų ar paslaugų pablogėjimo svarba);

Pagrindimas

Būtinas konkretumas.

Pakeitimas 14

2 straipsnio d punktas

d) Pažeidžiamumas – tai ypatingos svarbos infrastruktūros objekto konstrukcijos, įgyvendinimo ar veiklos elemento ypatybė, dėl kurios jis tampa jautrus jo veiklą trikdančiam ar naikinančiam grėsmės poveikiui, ir apima priklausomybę nuo kitų rūšių infrastruktūros objektų.

d) Struktūrinis pažeidžiamumas – tai ypatingos svarbos infrastruktūros objekto konstrukcijos, įgyvendinimo ar veiklos elemento ypatybė, dėl kurios jis tampa jautrus jo veiklą trikdančiam ar naikinančiam grėsmės poveikiui, ir apima priklausomybę nuo kitų rūšių infrastruktūros objektų.

Pagrindimas

Būtinas konkretumas.

Pakeitimas 15

3 straipsnio 1 dalies 1 pastraipa

1. Bendri ir sektoriams skirti kriterijai Europos ypatingos svarbos infrastruktūros objektams nustatyti priimami 11 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Juos iš dalies pakeisti galima 11 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.

1. Bendri ir sektoriams skirti kriterijai Europos ypatingos svarbos infrastruktūros objektams nustatyti remiasi galiojančiais apsaugos kriterijais ir priimami 11 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Juos iš dalies pakeisti galima 11 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.

Pakeitimas 16

3 straipsnio 1 dalies 2 pastraipa

Visiems ypatingos svarbos infrastruktūros sektoriams horizontaliai taikomi bendri kriterijai nustatomi atsižvelgiant į konkrečiam infrastruktūros objektui daromo jo veiklą trikdančio ar jį naikinančio poveikio rimtumą. Jie vėliausiai priimami [praėjus vieneriems metams nuo šios direktyvos įsigaliojimo].

Visiems Europos ypatingos svarbos infrastruktūros sektoriams horizontaliai taikomi bendri kriterijai nustatomi atsižvelgiant į konkrečiam infrastruktūros objektui daromo jo veiklą trikdančio ar jį naikinančio poveikio rimtumą. Jie vėliausiai priimami [praėjus šešiems mėnesiams nuo šios direktyvos įsigaliojimo].

Pagrindimas

Sutrumpinamas procesas.

Pakeitimas 17

3 straipsnio 1 dalies 3 pastraipa

Sektoriams skirti kriterijai nustatomi prioritetiniams sektoriams atsižvelgiant į atskirų ypatingos svarbos infrastruktūros sektorių ypatumus ir dalyvaujant, jei tinkama, atitinkamoms suinteresuotosioms šalims. Jie priimami kiekvienam prioritetiniam sektoriui vėliausiai praėjus vieneriems metams nuo priskyrimo prie prioritetinio sektoriaus.

Sektoriams skirti kriterijai nustatomi prioritetiniams sektoriams ir remiasi konkretiems sektoriams galiojančiomis apsaugos priemonėmis atsižvelgiant į atskirų ypatingos svarbos infrastruktūros sektorių ypatumus ir dalyvaujant atitinkamoms suinteresuotosioms šalims, nes sektoriuose sukaupta konkreti patirtis, kompetencija ir nustatyti reikalavimai, susiję su jų ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsauga. Jie priimami kiekvienam prioritetiniam sektoriui vėliausiai praėjus vieneriems metams nuo priskyrimo prie prioritetinio sektoriaus.

Pakeitimas 18

3 straipsnio 1 dalies 3a pastraipa (nauja)

Ten, kur Bendrijos mechanizmai jau taikomi, jie turėtų ir toliau būti taikomi. Visomis priemonėmis vengiama jų dubliavimo ir prieštaravimų tarp skirtingų veikėjų ar nuostatų.

Pakeitimas 19

3 straipsnio 3 dalies 1 pastraipa

3. Kiekviena valstybė narė nustato jos teritorijoje esančius ypatingos svarbos infrastruktūros objektus ir jai poveikį daryti galinčius už jos teritorijos ribų esančius ypatingos svarbos infrastruktūros objektus, kurie atitinka pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis priimtus kriterijus.

3. Kiekviena valstybė narė nustato jos teritorijoje esančius ypatingos svarbos infrastruktūros objektus ir jos teritorijai poveikį daryti galinčius už jos teritorijos ribų esančius ypatingos svarbos infrastruktūros objektus, kurie atitinka pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis priimtus kriterijus.

Pagrindimas

Būtinas konkretumas.

Pakeitimas 20

4 straipsnio 1a dalis (nauja)

1a. Europos ypatingos svarbos infrastruktūros objektai turi būti taip įrengti, kad būtų kuo mažiau ryšių su trečiosiomis šalimis ir lokalizacijos jose.

Pagrindimas

Nesenas SWIFT įvykis, parodė kad ypatingos svarbos duomenys turi būti apsaugoti nuo nelegalaus užsienio institucijų ir privačių veikėjų naudojimo.

Pakeitimas 21

4 straipsnio 2a dalis (nauja)

 

2a. Europos ypatingos svarbos infrastruktūros objektų institucijų tiesiogiai arba per tarpininką atliekamas asmens duomenų tvarkymas, būtinas jų veiklai, vykdomas pagal Direktyvos 95/46/EB nuostatas ir taikomus duomenų apsaugos principus. Duomenų tvarkymas atliekamas Europos Sąjungos teritorijoje ir saugumo sumetimais neleidžiamas joks duomenų kopijavimas trečiosiose šalyse.

Pagrindimas

Nesenas SWIFT įvykis, parodė kad ypatingos svarbos duomenys turi būti apsaugoti nuo nelegalaus užsienio institucijų ir privačių veikėjų naudojimo.

Pakeitimas 22

5 straipsnio 2 dalies 1 pastraipa

2. Operatoriaus saugumo plane nurodomas Europos ypatingos svarbos infrastruktūros turtas ir nustatomi atitinkami su saugumu susiję sprendimai jo apsaugai užtikrinti remiantis II priedu. Konkrečiam sektoriui skirti reikalavimai dėl operatoriaus saugumo plano atsižvelgiant į esamas Bendrijos priemones gali būti priimti taikant 11 straipsnio 3 dalyje nurodytą tvarką.

2. Operatoriaus saugumo plane nurodomas Europos ypatingos svarbos infrastruktūros turtas ir nustatomi atitinkami su saugumu susiję sprendimai jo apsaugai užtikrinti remiantis II priedu. Konkrečiam sektoriui skirti reikalavimai dėl operatoriaus saugumo plano atsižvelgiant į esamas Bendrijos priemones gali būti patvirtinti taikant 11 straipsnio 3 dalyje nurodytą tvarką.

Pagrindimas

Draudimo įmonės ir bankai priklauso toms verslo šakoms, kurios nuolat dideles sumas investuoja į saugumo priemones, pvz., į prieigos kontrolės ar informacinių sistemų apsaugą. Valstybinės priemonės neturėtų dubliuoti jau esamų sektorinių priemonių. Taigi, būsimasis reglamentavimas turėtų visiškai užtikrinti jau esamų saugumo planų vykdymą.

Pakeitimas 23

7 straipsnio 2 dalies 1 pastraipa

2. Kiekviena valstybė narė per 18 mėnesių nuo 4 straipsnio 2 dalyje numatyto sąrašo priėmimo pateikia Komisijai ataskaitą, apibendrintai nurodydama kiekvienam I priede minimam sektoriui būdingą pažeidžiamumo, rizikos ir grėsmės pobūdį, o vėliau tai daro kartą per dvejus metus.

2. Kiekviena valstybė narė per 12 mėnesių nuo 4 straipsnio 2 dalyje numatyto sąrašo priėmimo pateikia Komisijai ataskaitą, apibendrintai nurodydama kiekvienam I priede minimam sektoriui būdingą pažeidžiamumo, rizikos ir grėsmės pobūdį, o vėliau tai daro kartą per dvejus metus.

Pagrindimas

Sutrumpinamas procesas.

Pakeitimas 24

7 straipsnio 4 dalis

4. Bendros metodikos Europos ypatingos svarbos infrastruktūros objektams kylančio pažeidžiamumo, grėsmės ir rizikos vertinimui atlikti gali būti kuriamos atsižvelgiant į sektorius pagal 11 straipsnio 3 dalyje nurodytą tvarką.

4. Bendros metodikos Europos ypatingos svarbos infrastruktūros objektams kylančio pažeidžiamumo, grėsmės ir rizikos vertinimui atlikti gali būti kuriamos atsižvelgiant į sektorius pagal 11 straipsnio 3 dalyje nurodytą tvarką. Bendroje metodikoje atsižvelgiama į galiojančią metodiką.

Pakeitimas 25

8 straipsnis

Komisija padeda Europos ypatingos svarbos infrastruktūros objektams priskirtų objektų savininkams ir (arba) operatoriams, leisdama pasinaudoti su ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsauga susijusia turima gerąja patirtimi ir metodikomis.

Komisija valstybių narių paraginta turi padėti Europos ypatingos svarbos infrastruktūros objektams priskirtų objektų savininkams ir (arba) operatoriams, leisdama pasinaudoti su ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsauga susijusia turima gerąja patirtimi ir metodikomis.

Pagrindimas

Užtikrinama, kad įtraukiamos valstybės narės.

Pakeitimas 26

10 straipsnio 2 dalis

2. Kiekvienam remiantis šia direktyva valstybės narės vardu su slapta informacija dirbančiam asmeniui ta valstybė narė suteikia atitinkamo apsaugos lygio leidimą.

2. Kiekvienam remiantis šia direktyva valstybės narės vardu su slapta informacija dirbančiam asmeniui ta valstybė narė suteikia geriausio įmanomo apsaugos lygio leidimą.

Pakeitimas 27

10 straipsnio 3 dalis

3. Valstybės narės užtikrina, kad valstybėms narėms arba Komisijai pateikta informacija apie ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsaugą nėra naudojama kitais nei ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsaugos tikslais.

3. Valstybės narės užtikrina, kad valstybėms narėms arba Komisijai pateikta informacija apie ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsaugą nėra naudojama kitais nei ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsaugos tikslais ir kad būtinai atsižvelgiama į proporcingumo principo materialinį aspektą, būtinas saugoti pagrindines teises ir institucijas.

Pagrindimas

Prie kitų būtinų saugoti pagrindinių teisių ir institucijų priklauso, pavyzdžiui, duomenų apsauga arba telekomunikacijų paslaptis.

Pakeitimas 28

11 straipsnio 1 dalis

1. Komisijai padeda komitetas, kurį sudaro kiekvienos ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsaugos institucijos ryšiams atstovas.

1. Komisijai padeda komitetas, kurį sudaro kiekvienos valstybės narės atsakingas atstovas.

Pagrindimas

Atsižvelgiama į subsidiarumo principą.

Pakeitimas 29

I priedo III sektoriaus 9 dalis

Radijo ryšys ir navigacija

Radijo ryšys, navigacija ir radijo dažnio atpažinimo (angl. RFID) diapazonai

Pakeitimas 30

I priedo VII sektoriaus 19 dalis

Mokėjimų ir vertybinių popierių atsiskaitymų infrastruktūra ir sistemos

Mokėjimų ir vertybinių popierių atsiskaitymų infrastruktūra ir sistemos bei jų paslaugų teikėjai

Pakeitimas 31

I priedo VII sektoriaus 19a dalis (nauja)

 

19a. Bankai ir draudimas

PROCEDŪRA

Pavadinimas

Europos ypatingos svarbos infrastruktūros objektų nustatymas, priskyrimas jiems ir jų apsauga

Nuorodos

COM(2006)0787 - C6-0053/2007 - 2006/0276(CNS)

Atsakingas komitetas

LIBE

Nuomonę pateikė

       Paskelbimo plenariniame posėdyje data

ECON

1.2.2007

 

 

 

Nuomonės referentas

       Paskyrimo data

Harald Ettl

24.1.2007

 

 

Svarstymas komitete

10.4.2007

8.5.2007

 

 

Priėmimo data

5.6.2007

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

37

0

3

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Gabriele Albertini, Zsolt László Becsey, Pervenche Berès, Sharon Bowles, Udo Bullmann, David Casa, Manuel António dos Santos, Christian Ehler, Jonathan Evans, José Manuel García-Margallo y Marfil, Jean-Paul Gauzès, Robert Goebbels, Donata Gottardi, Dariusz Maciej Grabowski, Karsten Friedrich Hoppenstedt, Sophia in ‘t Veld, Piia-Noora Kauppi, Guntars Krasts, Andrea Losco, Astrid Lulling, Cristobal Montoro Romero, Joseph Muscat, Joop Post, John Purvis, Alexander Radwan, Dariusz Rosati, Heide Rühle, Eoin Ryan, Antolín Sánchez Presedo, Cristian Stănescu, Margarita Starkevičiūtė, Ivo Strejček, Ieke van den Burg, Sahra Wagenknecht

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

Harald Ettl, Ján Hudacký, Werner Langen, Maria Petre, Andreas Schwab

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (178 straipsnio 2 dalis)

Anne Ferreira


Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto NUOMONĖ (12.6.2007)

pateikta Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetui

dėl pasiūlymo dėl Tarybos direktyvos dėl Europos ypatingos svarbos infrastruktūros objektų nustatymo ir priskyrimo jiems bei būtinybės gerinti jų apsaugą vertinimo

(COM(2006)0787 – C6‑0053/2007 – 2006/0276(CNS)

Nuomonės referentas: Norbert Glante

TRUMPAS PAGRINDIMAS

Ypatingos svarbos infrastruktūros objektai yra tie fiziniai ir informacinių technologijų įrenginiai, tinklai, paslaugos ir turtas, kurių veikimo nutraukimas arba sunaikinimas turėtų didelį poveikį piliečių sveikatai, saugai, saugumui ar ekonominei gerovei arba veiksmingam valstybių narių vyriausybių funkcionavimui.

Ypatingos svarbos infrastruktūros ES mastu tampa vis labiau susijusios ir viena nuo kitos priklausomos, todėl trukdymų ir sunaikinimo atveju jos labiau pažeidžiamos,

Sutartyje dėl Konstitucijos Europai nustatyta: „Sąjunga ir valstybės narės veikia bendrai ir solidariai, jei kuri nors valstybė narė patirtų teroro aktą, gaivalinę nelaimę ar žmogaus sukeltą katastrofą“.

Europos piliečiai visuomet turi būti apsaugoti ne tik nuo pavojų, susijusių su teroristų išpuoliais, bet ir nuo stichinių nelaimių ar avarijų. Tokie įvykiai dažnai daro poveikį visos Europos mastu, todėl valstybėms narėms būtina padėti viena kitai ir sukurti Bendrijos lygmeniu veikiančią reagavimo į krizes sistemą.

Veiksmingoje strategijoje turėtų būti kreipiamas dėmesys tiek į prevenciją, tiek ir į išpuolių ir nelaimių padarinių likvidavimo priemones.

Europos ypatingos svarbos infrastruktūros objektų išankstinė įspėjimo sistema bus tik tuomet veiksminga, jei bus skatinamas keitimasis informacija apie bendras grėsmes ir bendrą pažeidžiamumą, be to, bus pateikiamos atitinkamos priemonės ir strategija pavojui mažinti ir veiksmingai apsaugoti ypatingos svarbos infrastruktūrą;

Kompetencija

Kadangi daugelis svarbių infrastruktūros dalių nepriklauso valstybei, todėl viešieji ir privatūs ūkio subjektai turi būti apjungti bendromis saugumo ir kontrolės priemonėmis. ES infrastruktūrų apsauga priklauso išskirtinai valstybių narių kompetencijai. Nepaisant to, ES šioje srityje turi perimti koordinatoriaus vaidmenį, kadangi atskirų valstybių priemonių veiksmingumas daugeliu atvejų priklauso nuo tarptautinio bendradarbiavimo.

Bendradarbiavimas ir koordinavimas

Svarbu paminėti, kad ypatingos svarbos infrastruktūros apsauga reikalauja darnios, linkusios bendradarbiauti ypatingos svarbos infrastruktūros savininkų bei operatorių ir valstybių narių institucijų partnerystės.

Europos lygmeniu turėtų būti sukurta pavojaus analizės sistema, kuri užtikrintų tarpusavio veiklą. Ypatingai svarbu, kad normos, taisyklės ir jų vykdymas praktikoje būtų visur vienodas. Tačiau tai nereiškia, kad būtina identiška sistema visur. Svarbiau yra didesnis sistemų suderinamumas ir veikimas. Tais atvejais, kai nėra nustatyta sektoriui būdingų standartų arba dar nėra tarptautinių normų, turėtų Europos standartizacijos komitetas (CEN) ir kitos atsakingos standartizacijos organizacijos pasiūlyti visoms įvairioms suinteresuotoms pramonės šakoms ir sektoriams vienodus prie atitinkamo sektoriaus pritaikytus saugumo standartus. Siekiant nustatyti šiuo atžvilgiu tinkamas vienodas sąlygas, tokie standartai taip pat turėtų būti siūlomi tarptautiniu lygmeniu per ISO.

Svarbi informacija nepriklausomai nuo jos šaltinio turi būti tvarkoma kruopščiai, atsakingai ir, jei būtina, konfidencialiai, net ir tuomet, kai reikia užtikrinti Parlamento vykdomą kontrolę.

IT

Ryšių tinklai ir informacinės sistemos tapo svarbiu ekonominio ir visuomeninio gyvenimo veiksniu. Turint tai mintyje saugumas ir visų pirmą šių tinklų ir sistemų veikimas tampa vis labiau svarbesnis.

Įrodyta, kad atakuojamos informacinės sistemos, ypač tai susiję su organizuotu nusikalstamumu, ir didėja nerimas dėl galimų teroristinių išpuolių prieš šias sistemas, kurios sudaro ypatingos valstybių narių infrastruktūros dalį. Dėl šios priežasties tampa pažeidžiamas tikslas sukurti saugią informacinę visuomenę ir laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę. Todėl būtina imtis atsakomųjų veiksmų ES lygmeniu. Šiuolaikinėms informacinėms sistemoms būdinga tai, kad jos kerta šalių ribų ir sienas, ir tai sąlygoja, kad išpuoliai prieš tokias sistemas dažnai tampa tarptautinio masto, todėl būtina nedelsiant imtis papildomų priemonių, kad būtų suderintos su tuo susijusias baudžiamosios teisės nuostatos.

Moksliniai tyrimai

Atsižvelgdama į vis didėjančią saugumo tyrimų svarbą, Komisija pasiūlė nuo 2007 m. žymiai padidinti metinį 15 mln. eurų biudžetą iki 250 mln. eurų kasmet.

Rengiantis naujam finansiniam periodui nuo 2007 m. buvo sudaryta Europos saugumo tyrimų patariamoji valdyba, kuri susideda iš saugumo srities privačių ir viešųjų interesų grupių atstovų ir kuri pataria Komisijai dėl saugumo mokslinių tyrimų pagal 7-osios Bendrijos mokslinių tyrimų pamatinę programą.

PAKEITIMAI

Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetas ragina atsakingą Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetą į savo pranešimą įtraukti šiuos pakeitimus:

Komisijos siūlomas tekstas(1)  Parlamento pakeitimai

Pakeitimas 1

2 konstatuojamoji dalis

(2) 2005 m. lapkričio 17 d. Komisija priėmė Žaliąją knygą apie Europos programą dėl ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsaugos, kurioje yra numatytos programos ir Ypatingos svarbos infrastruktūros objektų įspėjimo informacinio tinklo (CIWIN) sukūrimo politikos alternatyvos. Atsiliepimai apie žaliąją knygą aiškiai rodo būtinybę sukurti Bendrijos sistemą ypatingos svarbos infrastruktūrai apsaugoti. Buvo pripažinta būtinybė padidinti ypatingos svarbos infrastruktūros apsaugos pajėgumą Europoje ir padėti sumažinti ypatingos svarbos infrastruktūros objektų pažeidžiamumą Pabrėžta subsidiarumo principo ir suinteresuotųjų šalių dialogo svarba..

(2) 2005 m. lapkričio 17 d. Komisija priėmė Žaliąją knygą apie Europos programą dėl ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsaugos, kurioje yra numatytos programos ir Ypatingos svarbos infrastruktūros objektų įspėjimo informacinio tinklo (CIWIN) sukūrimo politikos alternatyvos. Atsiliepimai apie žaliąją knygą aiškiai parodė potencialią pridėtinę Bendrijos sistemos ypatingos svarbos infrastruktūrai apsaugoti vertę. Buvo pripažinta būtinybė padidinti ypatingos svarbos infrastruktūros apsaugos pajėgumą Europoje ir padėti sumažinti ypatingos svarbos infrastruktūros objektų pažeidžiamumą Pabrėžta esminių subsidiarumo, proporcingumo ir papildomumo principų bei suinteresuotųjų šalių dialogo svarba.

Pakeitimas 2

3 konstatuojamoji dalis

(3) 2005 m. gruodžio mėn. Teisingumo ir vidaus reikalų taryba paragino Komisiją pateikti pasiūlymą dėl Europos programos dėl ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsaugos (EPCIP) ir nusprendė, kad ji turėtų būti grindžiama visoms pavojaus rūšims taikoma strategija, kurios prioritetas – pasipriešinimas terorizmo keliamoms grėsmėms. Pagal šią strategiją taikant ypatingos svarbos infrastruktūros apsaugos procedūras turėtų būti atsižvelgiama į žmogaus, technologijų sukeltą grėsmę ir gaivalines nelaimes, tačiau pirmenybė būtų teikiama terorizmo keliamai grėsmei. Jei nustatoma, kad ypatingos svarbos infrastruktūros sektoriaus apsaugos priemonių lygis yra tinkamas konkrečiai didelio masto grėsmei, suinteresuotosios šalys dėmesį turėtų sutelkti į kitas grėsmes, kurių atžvilgiu jos vis dar yra pažeidžiamos.

(3) 2005 m. gruodžio mėn. Teisingumo ir vidaus reikalų taryba paragino Komisiją pateikti pasiūlymą dėl Europos programos dėl ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsaugos (EPCIP) ir nusprendė, kad ji turėtų būti grindžiama visoms pavojaus rūšims taikoma strategija, kurios prioritetas – pasipriešinimas terorizmo keliamoms grėsmėms. Pagal šią strategiją taikant ypatingos svarbos infrastruktūros apsaugos procedūras turėtų būti atsižvelgiama į žmogaus, technologijų sukeltą grėsmę ir gaivalines nelaimes.

Pakeitimas 3

4 konstatuojamoji dalis

(4) Šiuo metu pagrindinė atsakomybė už ypatingos svarbos infrastruktūros apsaugą tenka valstybėms narėms ir ypatingos svarbos infrastruktūros objektų savininkams ir (arba) operatoriams. Taip turėtų ir likti.

(4) Šiuo metu pagrindinė atsakomybė už ypatingos svarbos infrastruktūros apsaugą tenka valstybėms narėms ir ypatingos svarbos infrastruktūros objektų savininkams ir (arba) operatoriams. Nepaisant to, ES šioje srityje turi perimti koordinatoriaus vaidmenį, kadangi pavienių valstybių priemonių veiksmingumas daugeliu atvejų priklauso nuo tarptautinio bendradarbiavimo.

Pakeitimas 4

5 konstatuojamoji dalis

(5) Bendrijoje yra konkrečių ypatingos svarbos infrastruktūros objektų, kurių veiklą sutrikdžius arba kuriuos sunaikinus būtų pakenkta dviem ar daugiau valstybių narių arba kitai valstybei narei nei ta, kurioje tas ypatingos svarbos infrastruktūros objektas yra. Tai gali būti tarpvalstybinis įvairius sektorius apimantis poveikis, atsiradęs dėl susijusios infrastruktūros objektų tarpusavio priklausomybės. Tokius Europos ypatingos svarbos infrastruktūros objektus reikėtų nustatyti ir jiems priskirti taikant bendrą tvarką. Būtinybė gerinti tokių ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsaugą turėtų būti įvertinama taikant bendrą sistemą. Dvišalės valstybių narių bendradarbiavimo ypatingos svarbos infrastruktūros apsaugos srityje sistemos yra tinkamai sukurtos ir veiksmingos priemonės tarpvalstybinių ypatingos svarbos infrastruktūros objektų problemoms spręsti. EPCIP turėtų būti grindžiama tokiu bendradarbiavimu.

(5) Bendrijoje yra konkrečių ypatingos svarbos infrastruktūros objektų, kurių veiklą sutrikdžius arba kuriuos sunaikinus būtų pakenkta trims ar daugiau valstybių narių arba mažiausiai dviem valstybėms narėms nei ta, kurioje tas ypatingos svarbos infrastruktūros objektas yra. Tai gali būti tarpvalstybinis įvairius sektorius apimantis poveikis, atsiradęs dėl susijusios infrastruktūros objektų tarpusavio priklausomybės. Tokius Europos ypatingos svarbos infrastruktūros objektus reikėtų nustatyti ir jiems priskirti taikant bendrą tvarką. Būtinybė gerinti tokių Europos ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsaugą turėtų būti įvertinama taikant bendrą sistemą. Dvišalės valstybių narių bendradarbiavimo ypatingos svarbos infrastruktūros apsaugos srityje sistemos yra tinkamai sukurtos ir veiksmingos priemonės tarpvalstybinių ypatingos svarbos infrastruktūros objektų problemoms spręsti. EPCIP turėtų būti grindžiama tokiu bendradarbiavimu.

Pagrindimas

Europos strategija pateisinama, jeigu būtų pakenkta mažiausiai trims valstybėms narėms arba dviem valstybėms narėms nei ta, kurioje tas ypatingos svarbos infrastruktūros objektas yra.

Pakeitimas 5

6 konstatuojamoji dalis

(6) Kadangi ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsaugos srityje skirtingi sektoriai turi konkrečią patirtį, kompetenciją ir reikalavimus, Bendrijos ypatingos svarbos infrastruktūros apsaugos strategija turėtų būti kuriama ir įgyvendinama atsižvelgiant į sektoriaus ypatumus ir esamas sektoriaus priemones ES, nacionaliniu arba regioniniu lygmenimis, įskaitant, jeigu taikytina, tarpvalstybinius abipusės pagalbos susitarimus tarp jau esančių ypatingos svarbos infrastruktūros objektų savininkų ir (arba) operatorių. Atsižvelgiant į tai, kad privačiojo sektoriaus dalyvavimas prižiūrint ir valdant riziką, planuojant verslo tęstinumą ir veiklos atkūrimą po nelaimės yra reikšmingas, Bendrijos strategija reikės paskatinti visišką privačiojo sektoriaus dalyvavimą. Norint palengvinti ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsaugos strategijos konkrečiuose sektoriuose įgyvendinimą, reikia nustatyti bendrą ypatingos svarbos infrastruktūros sektorių sąrašą.

(6) Kadangi ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsaugos srityje skirtingi sektoriai turi konkrečią patirtį, kompetenciją ir reikalavimus, Bendrijos ypatingos svarbos infrastruktūros apsaugos strategija turėtų būti kuriama ir įgyvendinama atsižvelgiant į sektoriaus ypatumus ir esamas sektoriaus priemones ES, nacionaliniu arba regioniniu lygmenimis, įskaitant, jeigu taikytina, tarpvalstybinius abipusės pagalbos susitarimus tarp jau esančių ypatingos svarbos infrastruktūros objektų savininkų ir (arba) operatorių. Atsižvelgiant į tai, kad privačiojo sektoriaus dalyvavimas prižiūrint ir valdant riziką, planuojant verslo tęstinumą ir veiklos atkūrimą po nelaimės yra reikšmingas, Bendrijos strategija turėtų užtikrinti visišką privačiojo sektoriaus dalyvavimą. Norint palengvinti ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsaugos strategijos konkrečiuose sektoriuose įgyvendinimą, reikia nustatyti specifinius ypatingos svarbos infrastruktūros objektų nustatymo ir priskyrimo jiems kriterijus ir parengti bendrą Europos ypatingos svarbos infrastruktūros sektorių sąrašą.

Pakeitimas 6

7 konstatuojamoji dalis

(7) Kiekvienas Europos ypatingos svarbos infrastruktūros objekto savininkas ir (arba) operatorius parengia operatoriaus saugumo planą, nustatantį ypatingos svarbos turtą ir nurodantį atitinkamus su saugumu susijusius sprendimus jam apsaugoti. Sudarant operatoriaus saugumo planą reikėtų atsižvelgti į pažeidžiamumo, grėsmės ir rizikos vertinimus bei kitą susijusią valstybės narės valdžios institucijų pateiktą informaciją.

(7) Kiekvienas Europos ypatingos svarbos infrastruktūros objekto savininkas ir (arba) operatorius parengia operatoriaus saugumo planą, nustatantį ypatingos svarbos turtą ir nurodantį atitinkamus su saugumu susijusius sprendimus jam apsaugoti. Sudarant operatoriaus saugumo planą reikėtų atsižvelgti į pažeidžiamumo, grėsmės ir rizikos vertinimus bei kitą susijusią valstybės narės valdžios institucijų pateiktą informaciją. Turėtų būti laikoma, kad esamų sektoriuje taikomų apsaugos priemonių laikymasis atitinka reikalavimą sudaryti ir atnaujinti operatoriaus saugumo planą.

Pagrindimas

Bendrijos veikla turėtų remtis sektoriuje taikomomis apsaugos priemonėmis, atsižvelgiant į sektoriaus ypatumus. Visais būdais reikėtų vengti veiklos tarpusavio prieštaravimo ar dubliavimosi.

Pakeitimas 7

8 konstatuojamoji dalis

(8) Siekiant palengvinti bendradarbiavimą ir ryšių palaikymą su atitinkamomis nacionalinėmis ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsaugos institucijomis, kiekvienas Europos ypatingos svarbos infrastruktūros objekto savininkas ir (arba) operatorius turėtų paskirti saugumo ryšių palaikymo pareigūną.

(8) Siekiant palengvinti bendradarbiavimą ir ryšių palaikymą su atitinkamomis nacionalinėmis ir Bendrijos ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsaugos institucijomis, kiekvienas Europos ypatingos svarbos infrastruktūros objekto savininkas ir (arba) operatorius turėtų paskirti saugumo ryšių palaikymo pareigūną. Turėtų būti laikoma, kad esamų sektoriuje taikomų apsaugos priemonių laikymasis atitinka reikalavimą paskirti saugumo ryšių palaikymo pareigūną.

Pakeitimas 8

10 konstatuojamoji dalis

(10) Siekiant palengvinti Europos ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsaugos gerinimą, reikėtų sukurti bendras metodikas infrastruktūros objektų turto pažeidžiamumui, jam kylančiai grėsmei ir rizikai nustatyti bei klasifikuoti.

(10) Siekiant palengvinti Europos ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsaugos gerinimą, reikėtų sukurti ir taikyti bendras metodikas infrastruktūros objektų turto pažeidžiamumui, jam kylančiai grėsmei ir rizikai bei jų struktūriniam pažeidžiamumui nustatyti bei klasifikuoti.

Pakeitimas 9

11 konstatuojamoji dalis

(11) Tik bendra sistema gali būti reikiamu Europos ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsaugos priemonių nuoseklaus įgyvendinimo pagrindu ir aiškiai apibrėžti visų susijusių suinteresuotųjų šalių atitinkamas pareigas. Europos ypatingos svarbos infrastruktūros objektų savininkams ir (arba) operatoriams turėtų būti leidžiama pasinaudoti su ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsauga susijusia gerąja patirtimi ir metodikomis.

(11) Apibrėžiant visų susijusių suinteresuotųjų šalių atitinkamas pareigas bendra sistema gali būti reikiamu Europos ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsaugos priemonių nuoseklaus įgyvendinimo pagrindu ir aiškiai apibrėžti visų susijusių suinteresuotųjų šalių atitinkamas pareigas. Europos ypatingos svarbos infrastruktūros objektų savininkams ir (arba) operatoriams turėtų būti leidžiama pasinaudoti su ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsauga susijusia informacija ir keistis patikrinta patirtimi, praktika ir metodikomis.

Pakeitimas 10

12 konstatuojamoji dalis

(12) Veiksmingai ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsaugai būtinas ryšių palaikymas, koordinavimas ir bendradarbiavimas nacionaliniu ir Bendrijos lygmenimis. Tai geriausiai pasiekiama kiekvienoje valstybėje narėje paskyrus ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsaugos institucijas ryšiams, kurios turėtų koordinuoti ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsaugos klausimus valstybės viduje ir kartu su kitomis valstybėmis narėmis bei Komisija.

(12) Veiksmingai Europos ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsaugai būtinas ryšių palaikymas, koordinavimas ir bendradarbiavimas nacionaliniu ir Bendrijos lygmenimis. Tai geriausiai pasiekiama paskyrus nacionaliniu ir Bendrijos lygmenimis Europos ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsaugos institucijas ryšiams, kurios turėtų koordinuoti Europos ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsaugos klausimus valstybės viduje ir kartu su kitomis valstybėmis narėmis bei ES.

Pakeitimas 11

13 konstatuojamoji dalis

(13) Norint plėtoti ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsaugos veiklą tose srityse, kuriose būtinas atitinkamas konfidencialumas, reikia užtikrinti sklandų ir saugų keitimąsi informacija remiantis šioje direktyvoje nustatyta sistema. Tam tikra informacija apie ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsaugą yra tokio pobūdžio, kad ją atskleidus būtų pakenkta viešojo intereso apsaugai visuomenės saugumo atžvilgiu. Reikėtų įslaptinti konkrečius faktus, susijusius su ypatingos svarbos infrastruktūros turtu, kurie gali būti panaudoti planuojant ar vykdant nepageidaujamą poveikį ypatingos svarbos infrastruktūros įrenginiams sukeliančius veiksmus, o jais naudotis tiek Bendrijos, tiek valstybės narės lygmeniu leisti tik tiems, kuriems tai būtina.

(13) Norint plėtoti Europos ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsaugos veiklą tose srityse, kuriose būtinas atitinkamas konfidencialumas, reikia užtikrinti sklandų ir saugų keitimąsi informacija remiantis šioje direktyvoje nustatyta sistema. Tam tikra informacija apie Europos ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsaugą yra tokio pobūdžio, kad ją atskleidus būtų pakenkta viešojo intereso apsaugai visuomenės saugumo atžvilgiu. Reikėtų įslaptinti konkrečius faktus, susijusius su ypatingos svarbos infrastruktūros turtu, kurie gali būti panaudoti planuojant ar vykdant nepageidaujamą poveikį ypatingos svarbos infrastruktūros įrenginiams sukeliančius veiksmus, o jais naudotis tiek Bendrijos, tiek valstybės narės lygmeniu leisti tik tiems, kuriems tai būtina.

Pakeitimas 12

14 konstatuojamoji dalis

(14) Keitimasis informacija apie ypatingos svarbos infrastruktūrą turėtų vykti pasitikėjimą ir saugumą užtikrinančioje aplinkoje. Keitimuisi informacija būtini tokie pasitikėjimu grįsti santykiai, kad įmonės ir organizacijos žinotų, jog jų įslaptinti duomenys bus pakankamai apsaugoti. Siekiant paskatinti keitimąsi informacija, pramonės sektoriui turėtų būti aišku, kad su ypatingos svarbos infrastruktūra susijusios informacijos pateikimo nauda bus didesnė nei jai ir visuomenei plačiąja prasme tenkančios išlaidos. Dėl šios priežasties reikėtų skatinti keitimąsi informacija apie ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsaugą.

(14) Keitimasis informacija apie ypatingos svarbos infrastruktūrą turėtų vykti pasitikėjimą ir saugumą užtikrinančioje aplinkoje. Keitimuisi informacija būtini tokie pasitikėjimu grįsti santykiai, kad įmonės ir organizacijos žinotų, jog jų įslaptinti duomenys bus pakankamai apsaugoti.

Pagrindimas

Atsižvelgiama į subsidiarumo principą.

Pakeitimas 13

15 konstatuojamoji dalis

(15) Šia direktyva papildomos esamos sektoriaus priemonės Bendrijos lygmeniu ir valstybėse narėse. Ten, kur Bendrijos mechanizmai jau taikomi, jie turėtų ir toliau būti taikomi, ir prisidės prie bendro šios direktyvos įgyvendinimo.

(15) Šia direktyva papildomos esamos sektoriaus priemonės Bendrijos lygmeniu ir valstybėse narėse. Ten, kur Bendrijos mechanizmai jau taikomi, jie turėtų ir toliau būti taikomi, ir prisidės prie bendro šios direktyvos įgyvendinimo, kad daugkartiniai reikalavimai, nesuteikiantys didesnio saugumo, nesukeltų papildomų sąnaudų. Numatant būsimas sektoriaus priemones reikėtų atsižvelgti į šią direktyvą, siekiant išvengti galimo dubliavimosi ar prieštaravimų.

Pagrindimas

Administracinės kliūtys turėtų būti kaip įmanoma mažesnės.

Pakeitimas 14

15a konstatuojamoji dalis (nauja)

 

(15a) Direktyvoje neatsižvelgiama į ypatingos svarbos infrastruktūros objektų, pvz., finansų verslo ar energetikos srities, didelę „išorės dimensijos“ svarbą.

Pagrindimas

Paaiškinama, kad ir už Europos Sąjungos ribų esantys ypatingos svarbos infrastruktūros objektai gali turėti didžiulės įtakos, ypač finansų verslo ir energetikos srityje, ir būtina imtis veiksmų saugumui didinti.

Pakeitimas 15

17 konstatuojamoji dalis

(17) Kadangi šios direktyvos tikslų, būtent sukurti Europos ypatingos svarbos infrastruktūros objektų nustatymo ir priskyrimo jiems tvarką bei bendrą būtinybės gerinti tokių infrastruktūros objektų apsaugą vertinimo strategiją, valstybės narės negali veiksmingai įgyvendinti ir todėl dėl veiksmų masto juos galima geriau įgyvendinti Bendrijos lygmeniu, Bendrija gali priimti priemones remdamasi Sutarties 5 straipsnyje nustatytu subsidiarumo principu. Remiantis tame straipsnyje nustatytu proporcingumo principu, ši direktyva neapima daugiau nei būtina šiems tikslams pasiekti.

(17) Kadangi šios direktyvos tikslų, būtent sukurti Europos ypatingos svarbos infrastruktūros objektų nustatymo ir priskyrimo jiems tvarką bei bendrą būtinybės gerinti tokių infrastruktūros objektų apsaugą vertinimo strategiją, valstybės narės negali visada veiksmingai įgyvendinti ir todėl dėl veiksmų masto juos galima geriau įgyvendinti Bendrijos lygmeniu, Bendrija gali priimti priemones remdamasi Sutarties 5 straipsnyje nustatytu subsidiarumo principu. Remiantis tame straipsnyje nustatytu proporcingumo principu, ši direktyva neapima daugiau nei būtina šiems tikslams pasiekti.

Pagrindimas

Pirminė dalies formuluotė yra per griežta.

Pakeitimas 16

2 straipsnio b punktas

b) Europos ypatingos svarbos infrastruktūros objektai – tai ypatingos svarbos infrastruktūros objektai, kurių veiklą sutrikdžius arba kuriuos sunaikinus būtų rimtai pakenkta dviem ar daugiau valstybių narių arba vienai valstybei narei, jei ypatingos svarbos infrastruktūros objektas yra kitoje valstybėje narėje. Tai apima poveikį dėl įvairių sektorių priklausomybės nuo kitų rūšių infrastruktūros objektų.

Europos ypatingos svarbos infrastruktūros objektai – tai ypatingos svarbos infrastruktūros objektai, kurių veiklą sutrikdžius arba kuriuos sunaikinus būtų rimtai pakenkta trims ar daugiau valstybių narių arba mažiausiai dviem valstybėms narėms, jei ypatingos svarbos infrastruktūros objektas yra kitoje valstybėje narėje. Tai apima poveikį dėl įvairių sektorių priklausomybės nuo kitų rūšių infrastruktūros objektų.

Pagrindimas

Europos masto požiūris pateisinamas jeigu būtų pakenkta mažiausiai trims valstybėms narėms arba dviem valstybėms narėms nei ta, kurioje tas ypatingos svarbos infrastruktūros objektas yra.

Pakeitimas 17

2 straipsnio c punkto 1 ir 2 papunkčiai

(a) poveikį visuomenei (poveikį patyrusių gyventojų skaičius),

(a) poveikį gyventojams,

(b) ekonominį poveikį (ekonominio nuostolio ir (arba) produktų ar paslaugų pablogėjimo svarba),

(b) poveikį vidaus rinkai (ekonominio nuostolio ir (arba) produktų ar paslaugų pablogėjimo svarba),

Pagrindimas

Būtina sukonkretinti.

Pakeitimas 18

2 straipsnio d punktas

d) Pažeidžiamumas – tai ypatingos svarbos infrastruktūros objekto konstrukcijos, įgyvendinimo ar veiklos elemento ypatybė, dėl kurios jis tampa jautrus jo veiklą trikdančiam ar naikinančiam grėsmės poveikiui, ir apima priklausomybę nuo kitų rūšių infrastruktūros objektų.

d) Struktūrinis pažeidžiamumas – tai ypatingos svarbos infrastruktūros objekto konstrukcijos, įgyvendinimo ar veiklos elemento ypatybė, dėl kurios jis tampa jautrus jo veiklą trikdančiam ar naikinančiam grėsmės poveikiui, ir apima priklausomybę nuo kitų rūšių infrastruktūros objektų.

(Šis pakeitimas taikomas visam tekstui. Priėmus jį reikės padaryti atitinkamus pakeitimus visame tekste.)

Pagrindimas

Būtina sukonkretinti.

Pakeitimas 19

3 straipsnio 1 ir 2 dalys

1. Bendri ir sektoriams skirti kriterijai Europos ypatingos svarbos infrastruktūros objektams nustatyti priimami 11 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Juos iš dalies pakeisti galima 11 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.

1. Bendri ir sektoriams skirti kriterijai Europos ypatingos svarbos infrastruktūros objektams nustatyti grindžiami esamais apsaugos kriterijais ir 11 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Juos iš dalies pakeisti galima 11 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Europos Parlamentas nedelsiant ir išsamiai informuojamas, kai Komisija teikia Tarybai priemones arba pasiūlymus dėl siūlomų imtis priemonių.

Visiems ypatingos svarbos infrastruktūros sektoriams horizontaliai taikomi bendri kriterijai nustatomi atsižvelgiant į konkrečiam infrastruktūros objektui daromo jo veiklą trikdančio ar jį naikinančio poveikio rimtumą. Jie vėliausiai priimami [praėjus vieneriems metams nuo šios direktyvos įsigaliojimo].

Visiems Europos ypatingos svarbos infrastruktūros sektoriams horizontaliai taikomi bendri kriterijai nustatomi atsižvelgiant į konkrečiam infrastruktūros objektui daromo jo veiklą trikdančio ar jį naikinančio poveikio rimtumą. Jie vėliausiai priimami [praėjus šešeriems mėnesiams nuo šios direktyvos įsigaliojimo].

Sektoriams skirti kriterijai nustatomi prioritetiniams sektoriams atsižvelgiant į atskirų ypatingos svarbos infrastruktūros sektorių ypatumus ir dalyvaujant, jei tinkama, atitinkamoms suinteresuotosioms šalims. Jie priimami kiekvienam prioritetiniam sektoriui vėliausiai praėjus vieneriems metams nuo priskyrimo prie prioritetinio sektoriaus.

Sektoriams skirti kriterijai nustatomi prioritetiniams sektoriams ir grindžiami esamomis sektoriuje taikomomis apsaugos priemonėmis atsižvelgiant į atskirų ypatingos svarbos infrastruktūros sektorių ypatumus ir dalyvaujant visoms atitinkamoms suinteresuotosioms šalims, kadangi kiekviename sektoriuje sukaupta konkreti patirtis ir keliami skirtingi ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsaugos reikalavimai. Jie priimami kiekvienam prioritetiniam sektoriui vėliausiai praėjus vieneriems metams nuo priskyrimo prie prioritetinio sektoriaus.

 

Jei Bendrijos masto priemonės jau yra taikomos, jos turi būti taikomos ir toliau. Numatant būsimas sektoriaus priemones atsižvelgiama į šią direktyvą, siekiant išvengti galimo dubliavimosi ar prieštaravimų.

2. Prioritetinius sektorius, kurie išskiriami kuriant kriterijus, nustatytus šio straipsnio 1 dalyje, kiekvienais metais nustato Komisija iš I priede pateikto sąrašo.

2. Prioritetiniai sektoriai, kurie išskiriami kuriant kriterijus, nustatytus šio straipsnio 1 dalyje, kiekvienais metais nustatomi laikantis 11 straipsnio 3 dalyje nurodytos tvarkos iš I priede pateikto sąrašo.

I priedą galima iš dalies pakeisti taikant 11 straipsnio 3 dalyje nustatytą tvarką, jei tai neišplečia šios direktyvos taikymo srities.

 

 

Pakeitimas 20

4 straipsnio 1 dalis

1. Komisija, remdamasi pagal 3 straipsnio 3 dalį pateiktais pranešimais ir visa kita turima informacija, pasiūlo ypatingos svarbos infrastruktūros objektų, kuriuos reikėtų priskirti Europos ypatingos svarbos infrastruktūros objektams, sąrašą.

1. Komisija, remdamasi pagal 3 straipsnio 3 dalį pateiktais pranešimais ir visa kita turima informacija, pasiūlo ypatingos svarbos infrastruktūros objektų, kuriuos reikėtų priskirti Europos ypatingos svarbos infrastruktūros objektams, sąrašą. Komisija nedelsdama ir išsamiai informuoja Europos Parlamentą apie šį sąrašą.

Pakeitimas 21

7 straipsnio 2 dalies 1 pastraipa

Kiekviena valstybė narė per 18 mėnesių nuo 4 straipsnio 2 dalyje numatyto sąrašo priėmimo pateikia Komisijai ataskaitą, apibendrintai nurodydama kiekvienam I priede minimam sektoriui būdingą pažeidžiamumo, rizikos ir grėsmės pobūdį, o vėliau tai daro kartą per dvejus metus.

Kiekviena valstybė narė per 12 mėnesių nuo 4 straipsnio 2 dalyje numatyto sąrašo priėmimo pateikia Komisijai ataskaitą, apibendrintai nurodydama kiekvienam I priede minimam sektoriui būdingą pažeidžiamumo, rizikos ir grėsmės pobūdį, o vėliau tai daro kartą per dvejus metus.

Pagrindimas

Sutrumpinamas procesas.

Pakeitimas 22

7 straipsnio 4 dalis

4. Bendros metodikos Europos ypatingos svarbos infrastruktūros objektams kylančio pažeidžiamumo, grėsmės ir rizikos vertinimui atlikti gali būti kuriamos atsižvelgiant į sektorius pagal 11 straipsnio 3 dalyje nurodytą tvarką.

4. Bendros metodikos Europos ypatingos svarbos infrastruktūros objektams kylančio pažeidžiamumo, grėsmės ir rizikos vertinimui atlikti gali būti kuriamos dalyvaujant suinteresuotoms šalims ir atsižvelgiant į sektorius pagal 11 straipsnio 3 dalyje nurodytą tvarką.

Pakeitimas 23

8 straipsnis

Komisija padeda Europos ypatingos svarbos infrastruktūros objektams priskirtų objektų savininkams ir (arba) operatoriams, leisdama pasinaudoti su ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsauga susijusia turima gerąja patirtimi ir metodikomis.

Komisija, koordinuodama savo veiksmus su valstybėmis narėmis, padeda Europos ypatingos svarbos infrastruktūros objektams priskirtų objektų savininkams ir (arba) operatoriams, leisdama pasinaudoti su ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsauga susijusia informacija ir keistis patikrinta patirtimi, praktika ir metodikomis.

Pakeitimas 24

10 straipsnio 2 dalis

2. Kiekvienam remiantis šia direktyva valstybės narės vardu su slapta informacija dirbančiam asmeniui ta valstybė narė suteikia atitinkamo apsaugos lygio leidimą.

2. Kiekvienam remiantis šia direktyva valstybės narės vardu su slapta informacija dirbančiam asmeniui ta valstybė narė suteikia optimalaus apsaugos lygio leidimą.

Pakeitimas 25

10 straipsnio 3 dalis

3. Valstybės narės užtikrina, kad valstybėms narėms arba Komisijai pateikta informacija apie ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsaugą nėra naudojama kitais nei ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsaugos tikslais.

3. Valstybės narės užtikrina, kad valstybėms narėms arba Komisijai pateikta informacija apie Europos ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsaugą nėra naudojama kitais nei Europos ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsaugos tikslais.

Pakeitimas 26

11straipsnio 1 dalis

1. Komisijai padeda komitetas, kurį sudaro kiekvienos ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsaugos institucijos ryšiams atstovas.

1. Komisijai padeda komitetas, kurį sudaro kiekvienos valstybės narės atstovas.

Pagrindimas

Atsižvelgiama į subsidiarumo principą.

Pakeitimas 27

12 straipsnio 1 dalies 1 pastraipa

Valstybės narės priima įstatymus ir kitus teisės aktus, kurie, įsigalioję ne vėliau kaip iki 2007 m. gruodžio 31 d., įgyvendina šią direktyvą. Jos nedelsdamos pateikia Komisijai tų nuostatų tekstą bei tų nuostatų ir šios direktyvos atitikmenų lentelę.

Valstybės narės priima įstatymus ir kitus teisės aktus, kurie, įsigalioję ne vėliau kaip iki 2008 m. liepos 1 d., įgyvendina šią direktyvą. Jos nedelsdamos pateikia Komisijai tų nuostatų tekstą bei tų nuostatų ir šios direktyvos atitikmenų lentelę.

Pagrindimas

Realesnis terminas.

PROCEDŪRA

Pavadinimas

Europos ypatingos svarbos infrastruktūros objektų nustatymas, priskyrimas jiems ir jų apsauga

Nuorodos

COM(2006)0787 - C6-0053/2007 - 2006/0276(CNS)

Atsakingas komitetas

LIBE

Nuomonę pateikė

       Paskelbimo plenariniame posėdyje data

ITRE

1.2.2007

 

 

 

Nuomonės referentas

       Paskyrimo data

Norbert Glante

27.2.2007

 

 

Svarstymas komitete

11.4.2007

2.5.2007

5.6.2007

7.6.2007

Priėmimo data

7.6.2007

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

34

0

0

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Philippe Busquin, Jorgo Chatzimarkakis, Giles Chichester, Silvia Ciornei, Den Dover, Nicole Fontaine, Adam Gierek, Norbert Glante, András Gyürk, Fiona Hall, Rebecca Harms, Erna Hennicot-Schoepges, Romana Jordan Cizelj, Werner Langen, Romano Maria La Russa, Reino Paasilinna, Atanas Paparizov, Francisca Pleguezuelos Aguilar, Vladimír Remek, Teresa Riera Madurell, Paul Rübig, Andres Tarand, Britta Thomsen, Claude Turmes, Nikolaos Vakalis

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

Alexander Alvaro, Pilar Ayuso, Christian Ehler, Robert Goebbels, Edit Herczog, Erika Mann, John Purvis, Esko Seppänen, Silvia-Adriana Ţicău

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (178 straipsnio 2 dalis)

Albert Deß

(1)

Dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje.


Transporto ir turizmo komiteto NUOMONĖ (7.6.2007)

pateikta Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetui

dėl Europos ypatingos svarbos infrastruktūros objektų nustatymo ir priskyrimo jiems bei būtinybės gerinti jų apsaugą vertinimo

(COM(2006)0787 – C6‑0053/2007 – 2006/0276(CNS)

Nuomonės referentė: Renate Sommer

TRUMPAS PAGRINDIMAS

Komisijos pasiūlymas

2004 m. birželio mėn., praėjus nedaug laiko po teroristų išpuolių traukiniuose Madride, Europos Taryba pavedė Komisijai parengti išsamią ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsaugos nuo teroro aktų strategiją. Šio pavedimo rezultatas buvo 2005 m. lapkričio mėn. Komisijos žalioji knyga apie Europos programą dėl ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsaugos (angl. EPCIP), kurioje buvo nurodyta galima strategija, kaip įgyvendinti EPCIP ir sukurti Ypatingos svarbos infrastruktūros objektų įspėjimo informacinį tinklą (angl. CIWIN). 2005 m. gruodžio mėn. Teisingumo ir vidaus reikalų ministrų taryba pavedė Komisijai vėliausiai iki 2006 m. birželio mėn. pateikti pasiūlymą dėl Europos programos dėl ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsaugos. 2006 m. gruodžio mėn. Komisijos komunikate dėl EPCIP numatyta keletas pamatinių programos dalių. Viena iš programos dalių yra šis direktyvos projektas, kuriame pateikiama Europos ypatingos svarbos infrastruktūros objektų, kurių apsaugą reikia gerinti, nustatymo ir priskyrimo jiems procedūra.

Šia direktyva siekiama papildyti esamas nacionalines ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsaugos programas ir vadovautis esamomis sektorinėmis ypatingos svarbos infrastruktūros apsaugos priemonėmis. Komisija siūlo Europos ypatingos svarbos infrastruktūros objektams priskirti objektus, kurių veiklą sutrikdžius arba kuriuos sunaikinus būtų pakenkta dviem ar daugiau valstybių narių arba vienai valstybei narei, jei ypatingos svarbos infrastruktūros objektas yra kitoje valstybėje narėje. Kiekviena valstybė narė turi nustatyti savo teritorijoje esančius ypatingos svarbos infrastruktūros objektus ir jai poveikį daryti galinčius už jos teritorijos ribų esančius ypatingos svarbos infrastruktūros objektus ir pranešti apie juos Komisijai. Šiuo pagrindu Komisija, taikydama komitologijos procedūrą, centralizuotai sudaro konkretų Europos ypatingos svarbos infrastruktūros objektų sąrašą.

Greta šio pasiūlymo dėl direktyvos dėl Europos ypatingos svarbos infrastruktūros objektų nustatymo ir priskyrimo jiems lieka galioti esami sektoriniai teisės aktai. Transporto sektoriuje, pvz., jau yra teisės aktų, susijusių su saugumu, pvz., laivų ir uostų, oro uostų, civilinės aviacijos ir pavojingų medžiagu transporto saugumu.

Pranešėjos siūlomi pakeitimai

Pranešėja mano, kad Komisija, pateikdama šį direktyvo projektą, peržengė savo kompetencijos ribas, nes, priskiria sau užduotis remdamasi klaidingais kriterijais ir siekia tikslo, kuris pažeidžia subsidiarumo principą. Ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsaugos iniciatyva turėtų padėti užtikrinti vidaus saugumą. Mintyje turima ne iniciatyva, kuria siekiama išlaikyti vidaus rinkos stabilumą. Prieštaraudama savo tikrajai užduočiai veikti papildant valstybių narių priemones, Komisija, regis, nori pakeisti esamas valstybių narių priemones. Taikant siūlomą įpareigojimų pranešti sistemą būtų kuriama daugiau ir kontraproduktyvių biurokratinių struktūrų. Be to, šiuo pasiūlymu užduotis neišsprendžiama, o pavedama komitologijos komitetui. Kyla klausimas, ar tokios direktyvos apskritai reikia.

Pranešėja mano, kad ypatingos svarbos infrastruktūros objektus nustatyti ir jų sąrašą sudaryti gali tik valstybės narės. Ji prieštarauja tam, kad valstybės narės privalėtų pranešti Komisijai apie konkrečius ypatingos svarbos infrastruktūros objektus. Tai prieštarautų nacionaliniams saugumo interesams, nes Europos ypatingos svarbos infrastruktūros objektų sąrašas būtų įdomus teroristų informacijos šaltinis. Tik necentralizuotas ypatingos svarbos infrastruktūros objektų valdymas valstybėse narėse būtų tinkamas būdas sumažinti galimą grėsmę.

Europos ypatingos svarbos infrastruktūros objektams turėtų būti priskirti tik tie objektai, kurių veiklą sutrikdžius arba kuriuos sunaikinus būtų pakenkta trims ar daugiau valstybių narių arba dviems kitoms valstybėms narėms, jei ypatingos svarbos infrastruktūros objektai yra kitose valstybėse narėse. Be to, Komisijos lygmeniu centralizuotai turėtų būti bendrai apibrėžti ir įtraukti į sąrašą tik Europos prioritetiniai sektoriai, kuriems galėtų kilti grėsmė, ir nustatyti pagrindiniai kriterijai, pagal kuriuos būtų atsižvelgiama į infrastruktūros tiekimo ir gyventojų saugumui svarbą.

Taigi sprendžiant, ar infrastruktūros objektas ypatingos svarbos, ar ne, reikia atsižvelgti į žmogiškąjį faktorių. Reikia paaiškinti, kad šios priemonės skirtos piliečiams ir kad siūlomos taisyklės skirtos jų gerovei skatinti. Juk pasiūlymu dėl direktyvos siekiama padidinti viešąjį saugumą ir kartu padėti siekti geresnės piliečių gyvenimo kokybės.

Galimų ypatingos svarbos infrastruktūros sektorių sąrašas pateikiamas I priede. Siekiant aiškumo, pranešėja siūlo papildyti galimų ypatingos svarbos infrastruktūros sektorių, susijusių su transporto sektoriumi, aprašą. Taigi siekiant aiškumo aprašas turėtų apimti tunelius, tiltus, stotis, šliuzus, uostus ir oro uostus.

*************

Transporto ir turizmo komitetas ragina atsakingą Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetą pasiūlyti atmesti Komisijos pasiūlymą.

PROCEDŪRA

Pavadinimas

Europos ypatingos svarbos infrastruktūros objektų nustatymas, priskyrimas jiems ir jų apsauga

Nuorodos

COM(2006)0787 - C6-0053/2007 - 2006/0276(CNS)

Atsakingas komitetas

LIBE

Nuomonę pateikė

       Paskelbimo plenariniame posėdyje data

TRAN

1.2.2007

 

 

 

Nuomonės referentas

       Paskyrimo data

Renate Sommer

31.1.2007

 

 

Svarstymas komitete

8.5.2007

4.6.2007

 

 

Priėmimo data

5.6.2007

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

23

16

1

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Robert Atkins, Inés Ayala Sender, Etelka Barsi-Pataky, Paolo Costa, Michael Cramer, Luis de Grandes Pascual, Arūnas Degutis, Christine De Veyrac, Petr Duchoň, Saïd El Khadraoui, Robert Evans, Emanuel Jardim Fernandes, Georg Jarzembowski, Timothy Kirkhope, Dieter-Lebrecht Koch, Jaromír Kohlíček, Sepp Kusstatscher, Bogusław Liberadzki, Eva Lichtenberger, Marian-Jean Marinescu, Robert Navarro, Seán Ó Neachtain, Josu Ortuondo Larrea, Willi Piecyk, Luís Queiró, Reinhard Rack, Luca Romagnoli, Gilles Savary, Brian Simpson, Renate Sommer, Dirk Sterckx, Ulrich Stockmann, Georgios Toussas, Yannick Vaugrenard, Roberts Zīle

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

Markus Ferber, Pedro Guerreiro, Elisabeth Jeggle, Anne E. Jensen, Corien Wortmann-Kool


PROCEDŪRA

Pavadinimas

Europos ypatingos svarbos infrastruktūros objektų nustatymas, priskyrimas jiems ir jų apsauga

Nuorodos

COM(2006)0787 - C6-0053/2007 - 2006/0276(CNS)

Konsultacijos su EP data

22.1.2007

Atsakingas komitetas

       Paskelbimo plenariniame posėdyje data

LIBE

1.2.2007

Nuomonę teikiantis (-ys) komitetas (-ai)

       Paskelbimo plenariniame posėdyje data

ECON

1.2.2007

ENVI

1.2.2007

ITRE

1.2.2007

IMCO

1.2.2007

 

TRAN

1.2.2007

 

 

 

Nuomonė nepareikšta

       Nutarimo data

ENVI

27.2.2007

IMCO

1.3.2007

 

 

Pranešėjas(-ai)

       Paskyrimo data

Jeanine Hennis-Plasschaert

25.1.2007

 

 

Svarstymas komitete

8.5.2007

 

 

 

Priėmimo data

27.6.2007

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

46

3

1

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Alexander Alvaro, Alfredo Antoniozzi, Kathalijne Maria Buitenweg, Giuseppe Castiglione, Giusto Catania, Carlos Coelho, Fausto Correia, Elly de Groen-Kouwenhoven, Esther De Lange, Panayiotis Demetriou, Bárbara Dührkop Dührkop, Kinga Gál, Patrick Gaubert, Roland Gewalt, Lilli Gruber, Adeline Hazan, Jeanine Hennis-Plasschaert, Lívia Járóka, Ewa Klamt, Roger Knapman, Magda Kósáné Kovács, Wolfgang Kreissl-Dörfler, Barbara Kudrycka, Stavros Lambrinidis, Henrik Lax, Edith Mastenbroek, Dan Mihalache, Claude Moraes, Javier Moreno Sánchez, Athanasios Pafilis, Luciana Sbarbati, Inger Segelström, Károly Ferenc Szabó, Vladimir Andreev Urutchev, Ioannis Varvitsiotis, Manfred Weber, Tatjana Ždanoka

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

Adamos Adamou, Edit Bauer, Simon Busuttil, Gérard Deprez, Koenraad Dillen, Iratxe García Pérez, Ignasi Guardans Cambó, Sylvia-Yvonne Kaufmann, Metin Kazak, Jörg Leichtfried, Marianne Mikko, Herbert Reul, Rainer Wieland

Teisinė informacija - Privatumo politika