Procedūra : 2007/2094(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A6-0278/2007

Pateikti tekstai :

A6-0278/2007

Debatai :

PV 27/09/2007 - 3
CRE 27/09/2007 - 3

Balsavimas :

PV 27/09/2007 - 9.7
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P6_TA(2007)0422

PRANEŠIMAS     
6.7.2007
PE 388.716v02-00 A6-0278/2007

dėl 2000 m. birželio 29 d. Direktyvos 2000/43/EB, įgyvendinančios vienodo požiūrio principą asmenims nepriklausomai nuo jų rasės arba etninės priklausomybės, taikymo

(2007/2094 (INI))

Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetas

Pranešėja: Kathalijne Maria Buitenweg

ERRATA/ADDENDA
PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS
 AIŠKINAMOJI DALIS
 MAŽUMOS NUOMONĖ
 Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto NUOMONĖ
 Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto NUOMONĖ
 PROCEDŪRA

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

dėl 2000 m. birželio 29 d. Direktyvos 2000/43/EB, įgyvendinančios vienodo požiūrio principą asmenims nepriklausomai nuo jų rasės arba etninės priklausomybės, taikymo

(2007/2094 (INI))

Europos Parlamentas,

–    atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pranešimą ir Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto bei Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto nuomones (A6-0278/2007),

Rasinės lygybės direktyvos įgyvendinimas

A.  kadangi ES yra politinis projektas, grindžiamas tokiomis bendromis vertybėmis, kaip žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsauga, numatytomis ES sutarties 6 straipsnyje ir Pagrindinių teisių chartijoje, ir savo politikos priemonėmis bei teisės aktais, taip pat ir EB sutarties 13 straipsnio pagrindu skatina lygiateisiškumą ir nediskriminaciją;

B.   kadangi svarbu, kad politines kovos su diskriminacija deklaracijas atitiktų progresyvi politikos priemonių ir įstatymų, ypač antidiskriminacinių direktyvų ir projektų, kuriais skatinamas lygiateisiškumas, pvz., Europos lygių galimybių metai, raida ir visiškas bei teisingas jų įgyvendinimas;

C.  kadangi Europos rasizmo ir ksenofobijos kontrolės centro 2006 m. metiniame pranešime tvirtinama, kad diskriminacija valstybėse narėse išlieka rimta problema;

D.  kadangi pagal naujausius Eurobarometro apklausos duomenis matyti(1), kad 64 proc. apklaustų 25 valstybėse narėse gyventojų mano, jog diskriminacija dėl etninės priklausomybės yra vis dar labai paplitusi;

E.   kadangi 2000 m. birželio 29 d. Tarybos direktyvos 2000/43/EB, įgyvendinančios vienodo požiūrio principą asmenims neatsižvelgiant į jų rasę arba etninę priklausomybę(2), priėmimas gali būti laikomas labai svarbiu žingsniu didinant diskriminacijos dėl rasinės ar etninės priklausomybės aukų apsaugos lygį ir suteikiant joms geresnes žalos atlyginimo galimybes;

Įrodinėjimo pareiga

F.   kadangi pagrindinis šios direktyvos aspektas yra nuostata dėl įrodinėjimo pareigos, nes ji prisideda prie efektyvios apsaugos, numatomos šioje direktyvoje, suteikimo;

G.  kadangi su įrodinėjimo pareiga susijusi teismo praktika rodo, kad vis dar esama didelių skirtumų tarp valstybių narių dėl to, kas laikoma prima facie įrodymu iš ieškovų pusės; kadangi valstybės narės turėtų būti skatinamos šiuo klausimu keistis nuomonėmis, kad nustatytų, ar įmanoma suderinti tarpusavyje teisines procedūras,

H.  kadangi veiksmingas lygybės principo įgyvendinimas būtų palengvintas, jeigu taisyklės dėl įrodinėjimo pareigos civilinėse ir administracinėse bylose būtų išplėstos taip, kad apimtų teismines kovos su persekiojimu nuostatas;

Už lygybės principo taikymą atsakingos institucijos

I.    kadangi beveik visose valstybėse narėse yra už lygybės principo taikymą atsakingų institucijų arba valstybės narės pavedė funkcijas, kurias turėtų atlikti tokios institucijos, esamoms institucijoms;

J.    kadangi visos valstybės narės turėtų būti skatinamos plėsti už lygybės principo taikymą atsakingų institucijų kompetenciją, kad šios galėtų spręsti su kitų rūšių diskriminacija, ne tik rasės arba etninės priklausomybės pagrindu, susijusius klausimus;

K.  kadangi už lygybės principo taikymą atsakingos institucijoms reikėtų turėti pakankamai su personalu ir finansais susijusių išteklių;

L.   kadangi už lygybės principo taikymą atsakingoms institucijoms reikėtų turėti galimybę veikti nepriklausomai nuo vyriausybės, be to, jos turėtų būti laikomos savarankiškomis, t. y. nesudaryti vyriausybės dalies;

M.  kadangi nepaisant to, kad veikia specializuotos kovos su diskriminacija ir lygių galimybių institucijos, daugelyje valstybių narių registruojamų skundų skaičius lieka nedidelis,

N.  kadangi institucijos, atsakingos už lygybės principo taikymą, stokoja finansinių ir žmogiškųjų išteklių, todėl teismams perduoda tik nedidelį skaičių skundų; kadangi dažnai būtent NVO veikloje prieš diskriminaciją nuo pradžios iki galo teikia pagalbą diskriminacijos aukoms;

O.  kadangi gyvybiškai svarbu supažindinti valstybės tarnautojus su šioje direktyvoje numatomais tikslais, nes jie atsakingi už direktyvos įgyvendinimą;

Taikymo sritis

P.   kadangi ne visada įmanoma atskirti diskriminaciją dėl rasinės ar etninės priklausomybės ir diskriminaciją dėl religijos, nuomonės ar tautybės;

Q.  kadangi ne visuomet lengva nustatyti, kokių veiksnių – lyties, etninės priklausomybės, rasės, socialinių sąlygų, seksualinės orientacijos ar kitokių – pagrindu diskriminuojama,

Informacijos platinimas ir informuotumo didinimas

R.   kadangi naujausiais Eurobarometro apklausos duomenimis patvirtinama, kad žinių apie antidiskriminacinius teisės aktus lygis Europos Sąjungoje yra gana žemas ir kad vidutiniškai tik trečdalis ES piliečių tvirtina žinantys savo teises galimais diskriminacijos arba priekabiavimo atvejais;

S.   kadangi kai kurios valstybės narės vis dėlto ėmėsi plataus masto informacijos sklaidos ir informuotumo didinimo iniciatyvų (tinklaviečių kūrimas, kampanijos, televizijos laidos, reklamos dienraščiuose);

T.   kadangi kai kurios valstybės narės ėmėsi svarbių iniciatyvų, t. y. į savo nacionalinės teisės aktus įtraukė prievolę darbdaviams informuoti savo darbuotojus apie su diskriminacija susijusius teisės aktus;

U.  kadangi kai kurios specializuotos valstybių narių institucijos įsteigė visą parą veikiančias telefono linijas, skirtas informacijai ir paramai nuo diskriminacijos nukentėjusiems asmenims teikti;

V.  kadangi gana nemažas skaičius valstybių narių vykdė ribotą informacijos sklaidos bei informuotumo didinimo veiklą, o kai kuriose šalyse nebuvo vykdyta jokių informuotumo didinimo kampanijų;

W. kadangi, ypač atsižvelgiant į paskelbtus Europos lygių galimybių metus, ir ES institucijos, ir valstybės narės turėtų dėti daug pastangų, kad piliečiai būti informuojami apie jų teises, ir kadangi valstybės narės turėtų užtikrinti, kad 2007 m. pradėtos priemonės būtų tęsiamos 2008 m. – Europos kultūrų dialogo metais;

Duomenų rinkimas

X.  kadangi duomenų rinkimas itin svarbus kovojant su diskriminacija, o statistikos duomenys pagal etninę priklausomybę gali būti būtini siekiant įrodyti netiesioginę diskriminaciją, vykdant informavimo politiką ir rengiant pozityviosios veiklos strategijas, ir vis dėlto tuo pat metu iškyla keletas etinio ir teisinio pobūdžio klausimų;

Y.  kadangi toks duomenų rinkimas, kurį vykdant atskleidžiama asmens tapatybė, neturėtų pažeisti asmens duomenų privatumo arba tapti etninio arba rasinio skirstymo pagrindu;

Teisėtas žalos atlyginimas

Z.   kadangi dėl alternatyvių ginčų sprendimo procedūrų neturėtų būti atimama galimybė kreiptis į teismą;

Za. kadangi daugelis nukentėjusių dėl diskriminacijos asmenų dėl įvairių priežasčių, tarp jų dėl išlaidų ir atsakomųjų veiksmų baimės, neteikia skundų teismams;

Zb. kadangi kovos su diskriminacija tikslų galima pasiekti tik derinant teisines priemones su veiksmais ES ir valstybių narių lygmeniu;

Zc. kadangi Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūra privalo rinkti, analizuoti atitinkamą patikimą ir palyginamą informaciją ir duomenis, susijusius su pagrindinėmis teisėmis;

1.   primena Direktyvos 2000/43/EB svarbą;

2.   primena, kad Direktyvoje 2000/43/EB nustatomos minimalios normos, todėl ji turėtų būti visuotinės antidiskriminacinės politikos pagrindas;

3.   teigiamai vertina Komisijos komunikatą dėl 2000 m. birželio 29 d. Direktyvos 2000/43/EB, įgyvendinančios vienodo požiūrio principą asmenims nepriklausomai nuo jų rasės arba etninės priklausomybės (COM(2006)0643), kuriame nustatomas kovos su diskriminacija dėl rasės ar etninės kilmės pagrindas siekiant užtikrinti, kad valstybėse narėse, visiškai laikantis subsidiarumo principo ir gerbiant įvairias susiformavusias tradicijas ir taikomą praktiką, būtų įtvirtinta lygybė prieš įstatymą, lygios galimybės ir vienodas požiūris; vertindamas direktyvos įgyvendinimo apžvalgą, pateiktą Komisijos komunikate, pažymi, kad būtų naudinga detaliai aprašyti būdą, kuriuo Direktyvos 2000/43/EB nuostatos įtrauktos į valstybių narių teisę, kaip nurodoma pačioje direktyvoje; be to, pažymi, kad Komisija įsipareigojo ne tik surinkti išsamią informaciją, bet ir pateikti ją Europos Parlamentui ir Tarybai, ir kad Europos Parlamentas savo 2006 m. birželio 14 d. rezoliucijoje dėl nediskriminavimo ir lygių galimybių visiems, kaip pagrindų strategijos(3), prašė Komisijos nedelsiant ištirti kokybę ir turinį įstatymų, kuriais įgyvendinamos antidiskriminacinės direktyvos;

4.   ragina valstybes nares kiek galima anksčiau į nacionalinę teisę perkelti visus antidiskriminacinius įstatymus ir naudotis visomis turimomis priemonėmis, tarp jų įgyvendinti veiksmus, siekiant iš tiesų užtikrinti lygiateisiškumą;

5.   pabrėžia, kad direktyva apima ne tik galimybę įsidarbinti, verstis privačia praktika ar profesija, bet taip pat taikoma tokioms sritims, kaip švietimas, socialinė apsauga, tarp jų socialinė rūpyba ir sveikatos apsauga, socialinės privilegijos ir prieiga prie prekių bei paslaugų ir galimybė jas teikti, siekiant užtikrinti raidą demokratiškos ir tolerantiškos visuomenės, kurioje galėtų dalyvauti visi, neatsižvelgiant į rasę ar etninę priklausomybę;

6.   su džiaugsmu pažymi, kad dauguma valstybių narių ėmėsi veiksmų siekdamos įgyvendinti šią direktyvą, tačiau yra nusivylęs, kad tik kelios iš jų tinkamai perkėlė visas direktyvos nuostatas į nacionalinę teisę;

7.   atkreipia dėmesį į tai, kad itin daug direktyvos nuostatų, pvz., dėl tiesioginės arba netiesioginės diskriminacijos, priekabiavimo ir įrodinėjimo pareigos, daugelyje šalių nebuvo tinkamai perkelta į nacionalinę teisę;

8.   ypač ragina atidžiai stebėti, kaip taikoma taisyklė dėl dalinio įrodinėjimo pareigos, kuri labai veiksminga kilus su darbu susijusiems ginčams, panaikinimo;

9.   išreiškia susirūpinimą, kad valstybės narės iš direktyvos taikymo srities pašalino daugiau sričių, nei pageidautina ar pateisinama;

10. primena, kad direktyva buvo priimta 2000 m. birželio mėn. ir kad valstybės narės buvo įpareigotos įgyvendinti ją iki 2003 m. birželio mėn., suteikiant joms užtenkamai laiko būtinoms įgyvendinimo priemonėms priimti; ragina Komisiją vadovautis aktyvesniu požiūriu, pvz., skelbti aiškinamuosius komunikatus ir vykdymo gaires, siekiant užtikrinti tinkamą ir visišką įgyvendinimą valstybėse narėse; prašo Komisiją toliau budriai stebėti tinkamą direktyvos įgyvendinimą, kiek galima anksčiau, bet kokiu atveju iki 2007 m. pabaigos, paskelbti vertinimo tyrimo rezultatus ir prireikus nedelsiant pradėti procesinius veiksmus dėl pastebėtų pažeidimų;

11. kartoja, kad dėl nacionalinių nuostatų pažeidimų, numatytų Direktyvoje 2000/43/EB, taikomos nuobaudos turėtų būti veiksmingos, proporcingos ir įtikinamos.

12. ragina kurti nacionalinius integruotus veiksmų planus siekiant veiksmingai kovoti su visų rūšių diskriminacija;

13. ragina valstybes nares į įgyvendinamus arba rengiamus nacionalinius kovos su rasizmu ir diskriminacija veiksmų planus įtraukti dalis, kurios apima duomenų rinkimą, tikrinimą ir stebėseną tokiose svarbiausiose politikos srityse kaip lygiateisiškumas ir nediskriminacija, socialinė įtrauktis, Bendrijos sanglauda, integracija, lytis, švietimas ir užimtumas;

14. prašo Komisijos pateikti Parlamentui ir Tarybai specialųjį veiksmų planą, kuriame būtų numatoma valstybių narių įgyvendinimo priemonių poveikio aprašymo ir stebėsenos priemonės ir metodai; pabrėžia, kad svarbu, vadovaujantis duomenų apsaugą reglamentuojančiais teisės aktais, sukurti duomenų apie diskriminaciją, ypač susijusią su darbo santykiais, didžiausią dėmesį skiriant nelegaliam, nedeklaruojamam, menkai apmokamam ir neapdraustam darbui, rinkimo sistemą, kaip naudingą priemonę, siekiant nustatyti, stebėti ir persvarstyti kovos su diskriminacija politiką ir taikomą praktiką, tuo pat metu atsižvelgiant į nacionalinius integracijos modelius; ragina Komisiją nustatyti bendrus šių duomenų standartus siekiant, kad pateiktą informaciją būtų galima veiksmingai palyginti; ragina atkreipti dėmesį į tai, kad svarbu ištirti ne tik įgyvendinimą reglamentuojančių teisės aktų turinį, bet ir šių aktų veiksmingumą;

15. ragina Komisiją reikalauti, kad valstybės narės metiniuose pranešimuose apie Direktyvos 2000/43/EB įgyvendinimą analizuotų antidiskriminacinių įstatymų veiksmingumą kovojant su nuolatinės mažumų ir moterų atskirties apraiškomis, ypač švietimo srityje ir galimybės patekti į darbo rinką, naudotis sveikatos apsauga, prekėmis ir paslaugomis požiūriu, ir toliau į pranešimus įtraukti lyčių lygybės aspektą, kaip įvairios diskriminacijos, kurią patiria daugelis, mažinimo priemonę;

16. primena Komisijai, kad Europos Parlamentas norėtų gauti dokumentą, kuriame būtų nurodytos valstybių narių teisės aktuose numatytos išimtys, dėl kurių būtų galima viešai diskutuoti;

17. primena, kad valstybės narės turėtų atlikti nepriklausomus nacionaliniu mastu nustatytų terminų poveikio ir apsaugos nuo persekiojimo efektyvumo tyrimus;

18. yra susirūpinęs dėl mažo valstybių narių piliečių informuotumo apie antidiskriminacinius teisės aktus lygio ir ragina valstybes nares dėti daugiau pastangų informuotumui didinti;

19. ragina Komisiją palengvinti valstybių narių keitimąsi pažangiausia patirtimi, sukaupta veiksmų, kuriais siekiama kovoti su diskriminacija darbo rinkoje, įskaitant mokymo kursus ir anonimiškumą pateikiant prašymus priimti į darbą, srityje;

20. mano, kad romų bendruomenei, taip pat kitomis pripažintoms etninėms bendruomenėms, reikia ypatingos socialinės apsaugos, ypač po plėtros, nes jų išnaudojimo, diskriminacijos ir atskirties problemos dar paaštrėjo;

21. pabrėžia, kad įstatymai veiksmingi tik tuomet, kai piliečiai informuoti apie savo teises ir turi galimybę kreiptis į teismus, nes direktyvoje numatoma apsaugos sistema priklauso nuo iniciatyvą rodančių piliečių;

22. primena, kad šios direktyvos 10 straipsniu valstybės narės įpareigojamos visomis įmanomomis priemonėmis skleisti informaciją visuomenei apie svarbias direktyvos nuostatas;

23. ragina valstybes nares nustatyti pagrindinius standartus, kurių reikia laikytis taikant atviro koordinavimo metodą, siekiant etninių mažumų vaikams, ypač mergaitėms, užtikrinti kokybiško švietimo galimybę ir vienodas sąlygas, ir ragina valstybes nares priimti įstatymus, pagal kuriuos būtų privaloma panaikinti atskirtį mokyklose, ir parengti išsamius planus, pagal kuriuos būtų atsisakyta atskiro, prastesnės kokybės etninių mažumų vaikų švietimo sistemos;

24. primena valstybėms narėms jų pareigą teikti atitinkamą informaciją piliečiams, skatinti ir remti informavimo kampanijas apie galiojančius nacionalinius įstatymus ir institucijas, kurios dalyvauja kovoje su diskriminacija;

25. ragina valstybes nares užtikrinti, kad visiems etninėms mažumoms priklausantiems asmenims, ypač moterims, būtų sudarytos sąlygos naudotis pagrindinėmis prevencinėmis sveikatos ir skubios sveikatos pagalbos paslaugomis, taip pat ragina suformuoti ir įgyvendinti politikos priemones, kurios užtikrintų, kad sveikatos apsaugos paslaugos būtų prieinamos net labiausiai atskirtoms bendruomenėms, ir organizuoti mokymo ir švietimo kursus sveikatos apsaugos darbuotojams, siekiant pakeisti išankstinę nepalankią jų nuomonę;

26. ragina vyriausybes užtikrinti vienodą požiūrį ir galimybes vykdant užimtumo ir socialinės įtraukties politiką siekiant sumažinti itin didelį etninių mažumų moterų nedarbo lygį ir ypač siekiant pašalinti dideles kliūtis, kurias kelia tiesioginė diskriminacija priimant jas į darbą;

27. tvirtai įsitikinęs, kad gyvybiškai svarbu supažindinti tarnautojus su šios direktyvos tikslais ir nuostatomis, atsižvelgiant į tai, kad jie atsakingi už šios direktyvos įgyvendinimą visuomenėje, ir norint pašalinti bet kokią rasizmo grėsmę pačiose vyriausybės institucijose; ragina valstybes nares investuoti į tokius mokymus ir skatina jas bei Komisiją numatyti Europos nacionalinių vyriausybių institucijų tarpusavio mainų programas;

28. ragina valstybes nares rinkti, kaupti ir kasmet skelbti išsamius, tikslius, patikimus pagal lytį surūšiuotus statistikos duomenis darbo rinkos, būsto, švietimo ir mokymo, sveikatos ir socialinės apsaugos, visuomenės galimybių naudotis prekėmis ir paslaugomis, baudžiamosios teisinės sistemos ir civilinio ir politinio dalyvavimo srityse ir nustatyti aiškius kiekybinius užimtumo ir socialinės įtraukties tikslus ir rodiklius, pagal kuriuos būtų galima vertinti migrantų ir (arba) mažumų padėties pažangą;

29. rekomenduoja, kad valstybės narės tinkamai finansuotų už lygybės principo taikymą atsakingas savo institucijas ir suteiktų joms tinkamus įgaliojimus, reikalingus tam, kad jos galėtų veiksmingai vykdyti savo svarbią funkciją, ir kad tose srityse, kuriose lygių galimybių institucijoms suteikti dideli įgaliojimai, jos jais tinkamai pasinaudotų;

30. rekomenduoja, kad valstybės narės tinkamai aprūpintų ištekliais ir suteiktų įgaliojimus nevyriausybinėms organizacijoms, kurios informuoja piliečius ir teikia teisinę pagalbą diskriminacijos klausimais;

31. nurodo, kad piliečių informavimo ir teisinės pagalbos srityse nevyriausybinėms organizacijoms tenka neproporcingai didelė našta, nors valstybių narių valdžios institucijos nesuteikia joms atitinkamo statuso ir finansavimo;

32. rekomenduoja Komisijai atidžiai stebėti nepriklausomą už lygybės principą atsakingų institucijų veiklą; šiuo tikslu ji gali vadovautis Nacionalinių žmogaus teisių institucijų principais (vadinamieji Paryžiaus principai), patvirtintais 1993 m. gruodžio 20 d. JT Generalinės Asamblėjos rezoliucijoje Nr. 48/134, kurie apima tinkamo tokių institucijų finansavimo principus(4);

33. primena Komisijai apie Parlamento poziciją, pagal kurią valstybės narės privalo užtikrinti, kad nepriklausomos institucijos turėtų pakankamai finansinių išteklių, kurie reikalingi norint, kad jos gebėtų bent užtikrinti ieškinių nagrinėjimą be mokesčio tais atvejais, kai ieškovai neturi galimybių prisidėti finansiškai, ir ragina Komisiją su valstybėmis narėmis aptarti būdus šiam tikslui pasiekti;

34. rekomenduoja valstybėms narėms naudotis kitų valstybių narių pažangiąja patirtimi, pvz., už lygybės principo taikymą atsakingoms institucijoms suteikiama galimybė inicijuoti teisinius veiksmus nukentėjusiųjų vardu arba dalyvauti teismo procese kaip amicus curiae;

35. rekomenduoja, kad skunduose pateikiami duomenys ir atitinkamų teismų, specializuotų institucijų, kitų institucijų ar specialios jurisdikcijos teismų vykdytų procedūrų rezultatai būtų suklasifikuoti diskriminacijos pagrindu, nes tada būtų lengviau vertinti teisės aktų įgyvendinimo veiksmingumą, ypač šalyse, kuriose specializuotos institucijos ir (arba) specialios jurisdikcijos teismai svarsto visų rūšių diskriminacijos atvejus;

36. rekomenduoja, kad valstybės narės, siekdamos užtikrinti veiksmingą lygių teisių priežiūros institucijų veiklą, įskaitant atitinkamos pagalbos nukentėjusiems dėl diskriminacijos asmenims teikimą, aprūpintų lygių teisių priežiūros institucijas žmogiškaisiais ir finansiniais ištekliais; mano, kad šioms institucijoms turėtų būti suteikti būtini įgaliojimai tirti bylas;

37. ragina valstybes nares plėsti dialogą su NVO, kurios kovoja su visomis diskriminacijos formomis, ir glaudžiai įtraukti jas į strategijas, kuriomis siekiama skatinti vienodo požiūrio principą;

38. pabrėžia, kad nukentėjusiems dėl diskriminacijos asmenims reikėtų padėti teismo proceso metu, ir primena, kad statutinės arba nestatutinės organizacijos tokiais atvejais galėtų suteikti realią paramą nukentėjusiesiems;

39. ragina valstybes nares rinkti ir teikti teisingus, patikimus ir palyginamus duomenis ir informaciją Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūrai;

40. rekomenduoja valstybėms narėms užtikrinti, kad tokios statutinės ir nestatutinės organizacijos būtų tinkamai finansuojamos;

41. prašo Komisijos atidžiai ištirti įvairius teisinius klausimus ir kriterijus, susijusius su duomenų rinkimu, ir pateikti pasiūlymų, kaip patobulinti diskriminacijos atvejų registravimą; turėtų būti sudarytos sąlygos gauti ir palyginti 27 valstybių narių duomenis. Šiuo metu ne iš visų valstybių narių gaunami duomenys, o palyginamieji duomenys būtini, nes jie yra itin svarbus politikos formavimo pagrindas;

42. prašo Komisijos atidžiai ištirti įvairius teisinius klausimus bei kriterijus, susijusius su duomenų rinkimu, ir pateikti pasiūlymų, kaip patobulinti diskriminacijos atvejų registravimą, taip pat užtikrinti, kad toks duomenų rinkimas, kurio metu atskleidžiama individų tapatybė, nepažeistų asmens privatumo arba nebūtų naudojamas kaip skirstymo pagal etninę arba rasinę priklausomybę pagrindas;

43. pabrėžia, kad reikia labai apdairiai tvarkyti duomenis, susijusius su rasine ir etnine priklausomybe, ir primena, kad duomenų apsaugos direktyvos nuostatos taikomos duomenims, kurie numatyti šios direktyvos taikymo srityje; pabrėžia, kad duomenims apie rasę ir etninę priklausomybę turėtų būti teikiamos papildomos garantijos, nes šie duomenys gali būti perduoti ir naudojami kitais tikslais teisingumo ir vidaus reikalų srityse, pvz., skirstymui etniniu pagrindu; dar kartą prašo priimti duomenų apsaugos pagrindų sprendimą, taip pat užtikrinti, kad bet kokie duomenų tarp pirmojo ir trečiojo ramsčio veiklos sričių tarpusavio mainai būtų griežtai kontroliuojami pagal duomenų apsaugos taisykles;

44. rekomenduoja, kad valstybės narės apsvarstytų galimybę rinkti statistikos duomenis apie etnines ir skirtingų rasių grupes įvairiose visuomenės gyvenimo srityse, įskaitant visuomeninį ir privatųjį sektorius, taikant atitinkamas asmens duomenų apsaugos priemones siekiant išvengti skirstymo etniniu pagrindu, ir atsižvelgiant į šiuos duomenis numatyti politikos priemones, skirtas užtikrinti vienodas užimtumo, vertimosi privačia praktika, profesijos pasirinkimo, išsilavinimo, socialinės apsaugos ir socialinio saugumo, socialinių išmokų ir naudojimosi prekėmis ir jų pasiūlos galimybes;

45. ragina Komisiją ištirti, kurios valstybės narės taiko teigiamas veiksmų nuostatas, kokie yra kriterijai, kuriuos būtina atlikti, kaip vyriausybės arba nevyriausybinės institucijos taiko šias nuostatas, ar jos buvo veiksmingos;

46. ragina valstybes nares viešai skelbti turimus išsamius statistikos duomenis apie rasistinius nusikaltimus ir atlikti nusikalstamumo ir (arba) rasistinių nusikaltimų aukų kiekybinius ir palyginamuosius tyrimus;

47. ragina Komisiją išnagrinėti ir pateikti duomenis apie įvairių rūšių diskriminaciją;

48. prašo Komisijos stebėti vadinamaisiais autentiškais ir tam tikram darbui nustatytais reikalavimais kruopščiai pridengtą diskriminaciją, taip pat diskriminaciją, pagrįstą diskriminacijos, kuri atsiranda tuomet, kai įgyvendinant direktyvą dėl užimtumo, taikoma ši išimtis dėl religinio pagrindo, ir jos pasekmių rasinės ir etninės priklausomybės požiūriu sąveika, ypatingą dėmesį skiriant diskriminacijai švietimo srityje;

49. pakartoja, kad politiniu, socialiniu ir teisiniu požiūriais pageidautina nesivadovauti hierarchijos principais teikiant apsaugą nuo įvairių diskriminacijos rūšių, ir džiaugiasi, kad Komisija ketina pateikti pasiūlymą direktyvos taikymo sritį išplėsti taip, kad ji apimtų visų rūšių diskriminaciją, kaip nurodyta Komisijos metinėje įstatymų leidybos programoje 2008 m.; taip pat tikisi, kad Komisija, siekdama kiek galima greičiau, bet kuriuo atveju iki 2008 m. pabaigos, pateikti minėtąjį pasiūlymą, jau šiais metais pradės parengiamąjį darbą;

50. palankiai vertina Komisijos domėjimąsi daugiariopos diskriminacijos klausimu, įskaitant šiuo klausimu pradėtus tyrimus; ragina Komisiją patvirtinti plačią daugiariopos diskriminacijos sampratą, pagal kurią atsižvelgiama į galimybę, kad asmenys gali būti diskriminuojami dėl kelių priežasčių vienu metu;

51. ragina valstybes nares daugiau svarbos teikti diskriminacijos įrodymams; rekomenduoja vadovautis įrodymų gairėmis, kurias parengė Tarptautinė darbo organizacija, kaip siūlo Europos rasizmo ir ksenofobijos stebėjimo centras, ir mokyti žmones rinkti įrodymus, susijusius su svarbiausiais užimtumo ir darbo, švietimo, būsto ir apgyvendinimo, sveikatos priežiūros, galimybės naudotis prekėmis ir paslaugomis ir rasistinio smurto klausimais;

52. ragina Komisiją įtraukti Pagrindinių teisių agentūrą į Bendrijos antidiskriminacinę teisinę sistemą taip, kad tai atitiktų įstaigos kompetenciją, siekiant suteikti jai galimybę atlikti svarbų vaidmenį teikiant tikslią ir atnaujintą informaciją, būtiną rengiant tolesnius įstatymus;

53. ragina ES institucijas ir toliau laikyti etninių mažumų, ypač moterų ir nepilnamečių vaikų padėtį šalyse kandidatėse, kriterijumi, pagal kurį vertinamas pasirengimas narystei Europos Sąjungoje;

*

*        *

54. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, taip pat valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.

(1)

http://ec.europa.eu/public_opinion/archives/ebs/ebs_263_sum_en.pdf

(2)

OL L 180, 2000 7 19, p. 22.

(3)

Priimti dokumentai, P6_TA (2006)0261.

(4)

http://www.ohchr.org/english/law/parisprinciples.htm


AIŠKINAMOJI DALIS

Įvadas

Pagal 1997 m. Amsterdamo sutartį į EB steigimo sutartį buvo įtrauktas 13 straipsnis dėl nediskriminavimo. Šiuo straipsniu paremta Užimtumo lygybės direktyva(1) ir Rasinės lygybės direktyva(2). Rasinės lygybės direktyvą valstybės narės turėjo įgyvendinti iki 2003 m. liepos 19 d.

Komisijos ataskaitoje(3) pateikiama direktyvos dėl vienodo požiūrio principo į asmenis, neatsižvelgiant į jų rasę arba etninę kilmę, įgyvendinimo analizė. Tikėtina, kad vėliau šiais metais Europos Komisija pateiks informaciją apie galimas pažeidimų nagrinėjimo procedūras.

Pranešėja laikosi nuomonės, kad rasinės lygybės direktyva (2000/43/EB) yra svarbus teisės aktas. Šia direktyva žengtas didelis žingsnis siekiant apsaugoti žmones nuo diskriminacijos ir suteikiant jiems žalos atlyginimo galimybę. Taip pat pabrėžtina, kad ši direktyva taikoma visiems asmenims, nepaisant pilietybės arba gyventojo statuso.

Dar daug reikia nuveikti, kad direktyva būtų teisingai įgyvendinta. Pranešėja ragina Komisiją ne tik stebėti teisingą teisinį direktyvų perkėlimą į nacionalinę teisę, bet ir atsižvelgti į esamas kliūtis. Daug žmonių nežino savo teisių arba jiems sunku pareikšti ieškinį. Didesnį pirmumą reikėtų skirti informacijai apie diskriminaciją draudžiančius teisės aktus ir galimybę naudotis žalos atlyginimo teise.

Nepaisant pažangos perkeliant diskriminaciją draudžiančias direktyvas į nacionalinę teisę, rasizmo nesumažėjo. Priešingai, Europos Sąjungoje užregistruotų rasinių išpuolių labai padaugėjo. Taip pat akivaizdu, kad išaugo diskriminuojamojo elgesio su imigrantais ir musulmonais tolerancija. Rasizmas prieštarauja Europos Sąjungos principams. Jis kenkia socialinei sanglaudai ir stabdo žmonių emancipaciją. Svarbu, kad Europos Parlamentas paskatintų sutelkti daugiau politinės valios rasizmo klausimui spręsti.

Nagrinėdama direktyvos įgyvendinimą pranešėja apžvelgė jos taikymo sritį, teisinį žalos atlyginimą, įrodinėjimo pareigą, už lygybės užtikrinimą atsakingas institucijas, informacijos sklaidą ir informuotumą.

1. Taikymo sritis

Rasinės lygybės direktyva jos priėmimo metu buvo revoliucinė, kadangi jos taikymo sritis neapsiribojo apsauga nuo diskriminacijos užimtumo srityje. 3 straipsnyje į materialinę taikymo sritį be kitų klausimų įtraukta socialinė apsauga, švietimas ir galimybė naudotis prekėmis ir paslaugomis, įskaitant aprūpinimą būstu.

Plati Direktyvos 2000/43/EB taikymo sritis nebuvo perimta Užimtumo direktyvoje (2000/78/EB), pagal kurią draudžiama diskriminacija dėl religijos ar įsitikinimų, negalios, amžiaus ar seksualinės orientacijos, tačiau tik užimtumo ir profesinėje srityje. Pranešėja džiaugiasi, kad kai kuriose valstybėse narėse buvo priimta plati rasinės lygybės direktyvos, susijusios su visų formų diskriminacija, taikymo sritis, taigi buvo išplėsta užimtumo direktyvos taikymo sritis.

Pranešėja mano, kad užimtumo direktyva turėtų būti iš dalies pakeista siekiant, kad jos taikymo sritis atitiktų rasinės lygybės direktyvos sritį. Tai padaryti būtina siekiant, kad nesusidarytų diskriminacijos formų hierarchija ir kad būtų išvengta daugiariopos diskriminacijos problemų.

Kadangi rasizmas susijęs su diskriminacija dėl tautybės ir (arba) religijos ar įsitikinimų, gali reikėti pakoreguoti direktyvos taikymo sritį siekiant sudaryti geresnę galimybę veiksmingai pasinaudoti žalos atlyginimo teise.

Nors, regis, daugelyje šalių paisoma rasinės lygybės direktyvos dalykinės taikymo srities, svarbu panaikinti keletą svarbių spragų. Pavyzdžiui, penkios valstybės narės vis dar turi tinkamai perkelti direktyvą į sritis, nesusijusias su užimtumu.(4)

Be to, kai kuriose valstybėse narėse direktyva perkelta tik į privatųjį sektorių. Dviejose šalyse karinė tarnyba nepatenka į teisės aktų, į kuriuos perkeliama direktyva, taikymo sritį.(5) Daugelyje valstybių narių direktyva viešajame sektoriuje taikoma nepakankamai, o štai viena valstybė narė direktyvą taiko tik privačiajame sektoriuje.(6) Kadangi visos viešosios ir privačiosios įstaigos patenka į dalykinę direktyvos taikymo sritį, būtina išsiaiškinti, kodėl kai kuriuose sektoriuose ji netaikoma.

Be to, pranešėja nori, kad Komisija paaiškintų, ar į direktyvos taikymo sritį patenka valstybių narių policijos institucijų veikla, pavyzdžiui, etninis profiliavimas.

2. Teisinis žalos atlyginimas

Visose valstybėse narėse derinamas nagrinėjimas teismuose ir neteisminiai veiksmai. Tai svarbu, kadangi civilinėse bylose įrodinėjimo pareiga tenka ne tik nukentėjusiajam ir kadangi jis (ji) gali pateikti skundą nepriklausomai nuo valstybės prokuroro.

Apskritai teismų praktika diskriminacijos srityje yra nedidelė. Kai kas gali padaryti išvadą, kad rasizmas nėra didelė problema, tačiau tyrimai rodo ką kita. Realiau būtų teigti, kad teisingumui vykdyti vis dar yra nemaža kliūčių. Ilgos ir sudėtingos procedūros gali atgrasyti nukentėjusiuosius.(7)

Ir priešingai, laikas skundui pateikti kartais pernelyg trumpas. Pavyzdžiui, Vengrijoje nukentėjusieji turi iškelti bylą per 30 dienų, Olandijoje ir Airijoje – per 2 mėnesius.

Kai kuriose valstybės narėse realia kliūtimi iškelti bylą gali tapti finansinių išteklių stoka.(8)

Asociacijos gali labai padėti nukentėjusiesiems. Vis dėlto daugelyje valstybių narių nėra numatytos specialios taisyklės dėl asociacijų dalyvavimo su diskriminacija susijusiuoje teismo procesuose.(9) Tik keliose šalyse asociacijoms suteikta galimybė diskriminacijos aukų vardu dalyvauti teismo procese. Pavyzdžiui, Ispanijoje ir Latvijoje juridiniai asmenys, teisiškai įgalioti ginti teisėtas kolektyvines teises ir interesus, skundą pateikusio asmens sutikimu jo (jos) vardu gali dalyvauti bet kuriame teismo procese siekiant įgyvendinti vienodo požiūrio į asmenis, nepaisant jų rasės ar etninės kilmės, principą.

Diskriminaciją draudžiančių teisės aktų pažeidimų atvejais būtina taikyti veiksmingas, proporcingas ir atgrasančios sankcijas. Tačiau šiuo metu tik keliose šalyse taikomos tinkamos sankcijos.

3. Įrodinėjimo pareiga

Gerai žinoma, kad įrodyti diskriminaciją sunku. Ypač užimtumo sektoriuje darbdavys užima daug tvirtesnes pozicijas nei darbuotojas, kadangi su tariamai diskriminuojamu sprendimu susijusią informaciją dažniausiai turi darbdavys, o liudytojai dažnai nenoriai duoda parodymus prieš darbdavį. Dėl šios priežasties 8 straipsnyje numatytas vadinamasis dviejų etapų tyrimas. Pirmuoju etapu asmenys, manantys, kad jie buvo diskriminuojami, nurodo aplinkybes, leidžiančias daryti prielaidą dėl tiesioginės ar netiesioginės diskriminacijos. Tuomet įrodinėjimo pareiga tenka atsakovui, kuris turi įrodyti, kad vienodo požiūrio principas nebuvo pažeistas. Šis metodas netaikomas baudžiamųjų bylų atvejais.

Kai kurios valstybės narės (tinkamai) neperkėlė nuostatos dėl įrodinėjimo pareigos(10). Be to, daugelyje valstybių narių nuostatos dėl įrodinėjimo pareigos po direktyvos perkėlimo į nacionalinę teisę vis dar nepatikrintos, kadangi trūkta teismų praktikos šioje srityje.

Iš pirmųjų teismų praktikos pavyzdžių galima spręsti, kad net prima facie atvejo įrodymas išlieka ieškovui sunkiai įveikiama kliūtimi. Duomenis gauti sunku, o situacijų tyrimams dažnai taikomos griežtos sąlygos.

Duomenų opiais klausimais, kurių galėtų prireikti siekiant nustatyti netiesioginę diskriminaciją arba įvertinti diskriminacijos mastą visuomenėje, rinkimas vis dar kelia susirūpinimą ir baimę daugelyje valstybių narių.

4. Už lygybės užtikrinimą atsakingos institucijos

Šiuo metu beveik visose valstybėse narėse(11) esama už lygybės užtikrinimą atsakingų institucijų arba valstybės narės yra perdavusios vykdyti tokių institucijų funkcijas esamoms institucijoms, pavyzdžiui, nacionaliniams žmogaus teisių institutams. Daugelio institucijų kompetencija apima ne tik diskriminaciją dėl rasinės ar etninės priklausomybės, bet ir diskriminaciją kitu pagrindu. Tokios institucijos teikia įvairaus pobūdžio pagalbą diskriminacijos aukoms, pavyzdžiui, imasi teisinių veiksmų(12) arba teikia neįpareigojančias nuomones dėl joms pateiktų skundų(13). Dalis specializuotų institucijų gali atlikti skundo dėl diskriminacijos tyrimą ir priversti visus susijusius asmenis atsižvelgti j jų išvadas.(14)

Reikia išsiaiškinti, ar visos institucijos gebės vykdyti savo funkcijas nepriklausomai – kaip reikalaujama pagal direktyvą.(15) Pavyzdžiui, Italijoje ir Ispanijoje už lygybės užtikrinimą atsakingos institucijos yra įsikūrusios ministerijose.

Kai kurių šalių institucijoms nepakanka finansinių išteklių savo funkcijoms vykdyti.

5. Informacijos sklaida ir informuotumo didinimas

Vargu, ar galima pasinaudoti teisėmis, jei žmonės jų nežino. Todėl direktyvos 10 straipsnis įpareigoja valstybes nares visomis tinkamomis priemonėmis skleisti visuomenei informaciją apie svarbias direktyvos nuostatas.

Komisija ir nepriklausomų teisės ekspertų tinklo atstovai pastebėjo, kad daugelis valstybių narių šios pareigos nevykdo. Paskutinių Eurobarometro tyrimų duomenys patvirtina, kad informuotumas apie esamus nediskriminavimo teisės aktus yra nedidelis. Tik 35 proc. respondentų mano, kad jų šalyje priimtas teisės aktas, draudžiantis diskriminaciją dėl etninės priklausomybės. Ir tik trečdalis ES piliečių tvirtina žiną, ką daryti tapus diskriminacijos arba priekabiavimo aukomis. Itin mažas informuotumas dešimtyje naujųjų ES valstybių narių.

Vis dėlto direktyva paskatinti visuomenės debatai dėl nediskriminavimo ir pradėta daug svarbių iniciatyvų. Kelios valstybės narės, įskaitant Maltą, Lenkiją ir Portugaliją, nacionaliniuose teisės aktuose įpareigojo darbdavius informuoti savo darbuotojus apie su diskriminacija susijusius teisės aktus. Suomija nuveikė ypač daug – ji Brailio raštu parengė informacinį lapelį dėl nediskriminavimo teisės akto, jį atspausdino ir pateikė internete suomių, švedų, anglų, samių, rusų, arabų ir ispanų kalbomis.

Vis dėlto būtina, kad Europos lygių galimybių metais ES institucijos ir valstybės narės užtikrintų, kad Europoje kiekvienas žmogus žinotų savo teises.

(1)

2000 m. lapkričio 27 d. direktyva 2000/78, nustatanti vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje bendruosius pagrindus.

(2)

2000 m. birželio 29 d. direktyva 2000/43/EB, įgyvendinanti vienodo požiūrio principą asmenims nepriklausomai nuo jų rasės arba etninės priklausomybės.

(3)

2006 m. gruodžio 15 d. COM(2006) 643 galutinis/2.

(4)

Malta, Latvija, Estija, Lenkija, Čekijos Respublika.

(5)

Latvija, Malta.

(6)

Vengrija.

(7)

Taip yra Portugalijoje, o Slovėnijoje susirūpinimą kelia tai, kad kartais teismo procesai gali trukti penkerius metus ir daugiau.

(8)

T. y., Čekijos Respublikoje, Lietuvoje ir Slovakijoje.

(9)

T. y., Danijoje, Suomijoje, Lietuvoje, Švedijoje arba JK.

(10)

Austrija, Italija, Latvija, Lenkija, Estija, Lietuva, Liuksemburgas, Vokietija. Žr. Nepriklausomų ekspertų tinklą, p. 73.

(11)

Išimtis sudaro Čekijos Respublika, Liuksemburgas, Malta ir Vokietija.

(12)

T. y. Suomijos, Belgijos, Vengrijos, Airijos, Britanijos ir Švedijos institucijos.

(13)

Taip yra Austrijoje, Nyderlanduose, Danijoje, Kipre, Vengrijoje, Latvijoje, Lietuvoje, Graikijoje, ir Slovėnijoje.

(14)

T. y. Austrijoje, Kipre, Prancūzijoje, Vengrijoje, Airijoje, Lietuvoje ir Švedijoje.

(15)

Žr. ataskaitą „Diskriminaciją draudžiančių teisės aktų plėtra – 25 ES valstybių narių palyginimas“, Europos nepriklausomų ekspertų tinklas nediskriminavimo srityje, 2006 m. lapkričio mėn.


MAŽUMOS NUOMONĖ

Rašytinė deklaracija pagal Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį

dėl mažumos nuomonės dėl K. M. BUITENWEG pranešimo, kurį priėmė Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetas (LIBE)

pateikė Koenraad DILLEN

Konstitucinis Direktyvos 2000/43/EB pagrindas ginčytinas; nesilaikoma subsidiarumo principo.

Nedidelis teismų nuosprendžių skaičius nereiškia, kad stokojama duomenų, bet, ko gero, reiškia, kad diskriminacijos problema Europoje gerokai perdedama. Turint mintyje tai, kad ES per metus išleidžia 9 mln. eurų Europos rasizmo ir ksenofobijos kontrolės centro ir 1 mln. eurų Europos kovos prieš rasizmą tinklo (ENAR) išlaidoms padengti, reikėtų atmesti prašymus skirti daugiau pinigų.

Reikia pasmerkti įrodinėjimo pareigos panaikinimą, kadangi valstybėse, kuriose demokratija remiasi teisinės valstybės principu, bet koks asmuo laikomas nekaltu, kol neįrodoma jo kaltė.

Dėl šios direktyvos randasi painiava tarp teisės aktų, susijusių su diskriminacija, ir teisės aktų, susijusių su kritinės nuomonės reiškimu. Būtina atkurti išraiškos laisvę. Reikėtų nepritarti neseniai padarytiems pavojingiems oficialiems Europos rasizmo ir ksenofobijos kontrolės centro pareiškimams, kuriuose teigiama, kad vadinamoji islamofobija – tai nauja diskriminacijos forma ir kad ginčo dėl danų karikatūrų problemą reikia spręsti pagal šventvagystės įstatymą.

Padėtis, kai įvairioms asociacijoms leidžiama pačioms iškelti bylas – tai nepriimtina teisingumo sistemos privatizavimo forma.

Nedera pritarti tam, kad būtų nustatyta daugiau draudžiamų diskriminacijos pagrindų, nes tuomet visoje Europoje, kaip kad Belgijoje, karingai nusiteikusioms homoseksualų grupėms būtų suteikta galimybė teikti skundus prieš garbingą postą užimančius katalikų bažnyčios asmenis.


Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto NUOMONĖ (11.5.2007)

pateikta Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetui

dėl 2000 m. birželio 29 d. Direktyvos2000/43/EB, įgyvendinančios vienodo požiūrio principą asmenims nepriklausomai nuo jų rasės arba etninės priklausomybės, taikymo

(2007/2094(INI))

Nuomonės referentė: Patrizia Toia

PASIŪLYMAI

Užimtumo ir socialinių reikalų komitetas ragina atsakingą Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

A. kadangi pagal pastaruosius Eurobarometro tyrimus 51 proc. europiečių mano, jog jų šalyse kovojant su diskriminacija dedama nepakankamai pastangų;

B.  kadangi Eurobarometro tyrimais nustatyta visuomenės susirūpinimą keliančių faktų, susijusių su tuo, kad nėra strategijų informacijai skleisti, ir dėl to visuomenei trūksta žinių apie antidiskriminacinius Europos ir nacionalinius įstatymus;

1.  teigiamai vertina Komisijos komunikatą dėl 2000 m. birželio 29 d. Direktyvos 2000/43/CE, įgyvendinančios vienodo požiūrio principą asmenims nepriklausomai nuo jų rasės arba etninės priklausomybės, kuriame nustatomas kovos su diskriminacija dėl rasės ar etninės kilmės pagrindas siekiant užtikrinti, kad valstybėse narėse, visiškai laikantis subsidiarumo principo ir gerbiant įvairias susiformavusias tradicijas ir taikomą praktiką, būtų įtvirtinta lygybė prieš įstatymą, lygios galimybės ir vienodas požiūris; vertindamas direktyvos įgyvendinimo apžvalgą, pateiktą Komisijos komunikate, pažymi, kad būtų naudinga detaliai aprašyti būdą, kuriuo Direktyvos 2000/43/EB nuostatos įtrauktos į valstybių narių teisę, kaip nurodoma pačioje direktyvoje; be to, pažymi, kad Komisija įsipareigojo ne tik surinkti išsamią informaciją, bet ir pateikti ją Europos Parlamentui ir Tarybai, ir kad Europos Parlamentas savo 2006 m. birželio 14 d. rezoliucijoje dėl nediskriminavimo ir lygių galimybių visiems, kaip pagrindų strategijos(1), prašė Komisijos nedelsiant ištirti kokybę ir turinį įstatymų, pagal kuriuos įgyvendinamos antidiskriminacinės direktyvos;

2.  pripažįsta, kad diskriminacija dėl rasės ar tautybės ir darbininkų migrantų išnaudojimas, įskaitant visų pirma nelegalų ir nedeklaruojamą darbą, trukdo pasiekti aukštą užimtumo ir socialinės apsaugos lygį, ekonominę ir socialinę sanglaudą, ekonominį augimą ir efektyvumą bei užtikrinti solidarumą;

3.  pripažįsta, kad 2005–2010 m. socialinės politikos darbotvarkė, kuri papildo ir sujungia Lisabonos strategiją, stiprina Bendrijos ekonominės plėtros matmenį ir skatina lygias galimybes visiems, padėdama sukurti visuomenę, kurioje socialinės integracijos galimybės yra didesnės;

4.  pabrėžia, kad vienodai svarbia turėtų būti laikoma visų rūšių diskriminacija, įskaitant diskriminaciją dėl tautybės;

5.  teikdamas ypatingą reikšmę užimtumui, ragina atkreipti dėmesį į kai kurias ypatingas įdarbinimo sritis, pvz., įdarbinimą bet kurioje valstybėje narėje, suteikiant aprūpinimą ir pagalbą šeimoms, darbą namuose, kuris gana mažai reglamentuotas ir apsaugotas, ir darbą sveikatos apsaugos sektoriuje, kur taip pat kyla problemų, susijusių su nacionaliniais įstatymais dėl galimybės dirbti viešajame sektoriuje;

6.  ragina valstybes nares ir socialinius partnerius pateikti Komisijai visą būtiną informaciją apie naudotus būdus ir priemones bei pasiektus rezultatus kovojant su diskriminacija dėl rasės ar etninės kilmės;

7.  ragina Komisiją imtis reikiamų veiksmų siekiant užtikrinti, kad direktyva būtų visiškai ir tinkamai įgyvendinama; remia Komisiją ir ragina ją pagal EB sutarties 226 straipsnį pradėti pažeidimo procedūrą prieš tas valstybes nares, kurių nacionalinės įgyvendinimo priemonės neatitinka Direktyvos 2000/43/EB nuostatų, ypač susijusių su institucijų, skatinančių vienodą požiūrį, kaip numatyta minėtosios direktyvos 13 straipsnyje, kompetencija ir reikalavimu, kad šios institucijos būtų nepriklausomos, ir ragina išsamiai informuoti Europos gyventojus apie esamą padėtį;

8.  prašo Komisijos pateikti Parlamentui ir Tarybai konkretų veiksmų planą, kuriame būtų pateikiamas valstybėse narėse taikomų įgyvendinimo priemonių poveikio aprašymas ir nurodytos kontrolės priemonės bei būdai; pabrėžia, kad svarbu, vadovaujantis duomenų apsaugą reglamentuojančiais teisės aktais, sukurti duomenų apie diskriminaciją, ypač susijusią su darbo santykiais, didžiausią dėmesį skiriant nelegaliam, nedeklaruojamam, menkai apmokamam ir neapdraustam darbui, rinkimo sistemą, kaip naudingą priemonę, siekiant apibrėžti, stebėti ir persvarstyti kovos su diskriminacija politiką ir šioje srityje taikomą praktiką, tuo pat metu atsižvelgiant į nacionalinius integracijos modelius; ragina Komisiją nustatyti bendrus šių duomenų standartus, kad pateiktą informaciją būtų galima veiksmingai palyginti; ragina atkreipti dėmesį į tai, kad svarbu ištirti ne tik įgyvendinimą reglamentuojančių teisės aktų turinį, bet ir šių aktų veiksmingumą;

9.  pripažįsta, kad visuotinės svarbos paslaugos (VSP) gali atlikti svarbų vaidmenį kovojant su diskriminacija ir atskirtimi dėl rasės ar etninės kilmės; taigi ragina valstybes nares užtikrinti, kad visuotinės svarbos paslaugų teikėjai, laikydamiesi duomenų apsaugos įstatymų ir piliečių laisvių, vykdytų etninę stebėseną, siekdami užtikrinti vienodą požiūrį ir įtrauktį, ir taip atkreiptų dėmesį į svarbų visuotinės svarbos paslaugų teikėjų vaidmenį šioje srityje; pabrėžia, kad visuotinės svarbos paslaugų teikėjai gali būti institucijų, taikančių pažangiausią vienodo elgesio su rasinėmis ir etninėmis mažumomis, kaip darbdaviai ir kaip paslaugų teikėjai, patirtį, pavyzdžiu;

10. ypač ragina griežtai stebėti, kaip taikoma taisyklė dėl įrodinėjimo pareigos dalinio, kuri labai veiksminga kilus su darbu susijusiems ginčams, panaikinimo;

11. ragina Komisiją išnagrinėti nacionalines nuostatas, kuriomis peržengiamos Bendrijos reikalavimų ribos, ir įvertinti pasiūlytų nacionalinių priemonių privalumus ir trūkumus, taip pat bendradarbiauti siūlant galimus sprendimus, kuriais siekiama pagerinti nukentėjusių dėl diskriminacijos asmenų padėtį;

12. pabrėžia, kad diskriminacinio elgesio draudimu neturėtų būti trukdoma tęsti arba pradėti taikyti priemones, kuriomis siekiama neleisti atsidurti nepalankioje padėtyje tam tikros rasės ar etninės kilmės asmenims, kai pagrindinis minėtųjų priemonių tikslas – patenkinti tam tikrus minėtųjų asmenų poreikius; ragina Komisiją toliau svarstyti teigiamų veiksmų klausimą siekiant geriau apibrėžti savo poziciją šiuo aspektu;

13. pritaria Europos socialinio fondo remiamoms iniciatyvoms (pvz., iniciatyvai EQUAL) ir programai PROGRESS 2007 –2013 m. laikotarpiu, kuriomis siekiama, be kita ko, gerinti socialinę neįgalių asmenų integraciją ir tęsti kovą su diskriminacija; ragina valstybes nares ir Bendrijos institucijas kiek galima labiau remti strateginius tikslus, kuriuos nustatant būtų nuosekliai atsižvelgiama į įvairaus amžiaus piliečiams rūpimas problemas, ir ragina skirti tinkamų išteklių siekiant padidinti solidarumą Europos Sąjungoje ir už jos ribų, ypač persvarstant Bendrijos išlaidų 2008–2009 m. struktūrą;

14. palankiai vertina Komisijos susidomėjimą daugiariopos diskriminacijos klausimu, įskaitant šia tema pradėtus tyrimus; ragina Komisiją patvirtinti plačią daugiariopos diskriminacijos sampratą, pagal kurią atsižvelgiama į galimybę, kad asmenys vienu metu gali būti diskriminuojami dėl kelių priežasčių;

15. ragina darbdavius aktyviau dalyvauti skatinant, remiant ir stiprinant nediskriminavimo darbo vietoje procesą; pabrėžia aiškaus darbdavių dalyvavimo ir teigiamų įvairovės politikos darbo vietoje poveikio svarbą; teigiamai vertina rezultatus, pasiektus per Europos socialinių partnerių derybas dėl pagrindų susitarimo dėl priekabiavimo ir smurto darbo vietoje ir dėl esamų šios srities įstatymų sustiprinimo, kaip Europos orumo darbe skatinimo pavyzdį; ragina Komisiją prižiūrėti, kad šio susitarimo būtų laikomasi ir kad jis būtų taikomas; ragina darbdavius laikantis įmonių socialinės atsakomybės principo puoselėti lygybę ir kovoti su rasine ir etnine diskriminacija ir atskirtimi darbininkų švietimo ir mokymo srityje;

16. pabrėžia įvairių valdžios lygmenų – vietos, nacionalinių ir Europos – bendradarbiavimo kovojant su diskriminacija svarbą;

17. džiaugiasi, kad didėja įvairovės supratimas ir kad įvairovės valdymas vis labiau taikomas kaip pažangi verslo patirtis; pabrėžia, kad verslas turi naudos iš įvairovės valdymo; pripažįsta, kad įvairovė gali būti iššūkis valdymo ir įdarbinimo srityje; ragina MVĮ asociacijas padėti savo nariams šioje srityje siekiant, kad MVĮ galėtų gauti naudos iš pridėtinės vertės, kurią sukuria įvairi darbo jėga;

18. primena Parlamento 2007 m. kovo 13 d. rezoliuciją dėl įmonių socialinės atsakomybės, kaip naujosios partnerystės(2), kurioje pabrėžiama, kad kova su diskriminacija – šios atsakomybės dalis; dar kartą pakartoja Parlamento prašymą, kad Komisija skatintų pažangiosios patirties, sukauptos įgyvendinant savanoriškas įmonių socialinės atsakomybės iniciatyvas, sklaidą, kartu ragindamas Komisiją įtraukti vienodą požiūrį ir įvairovės skatinimą į kriterijų, kurių įmonės turės laikytis, sąrašą;

19. ragina Komisiją palengvinti valstybių narių keitimąsi pažangiausia patirtimi, sukaupta veiksmų, kuriais siekiama kovoti su diskriminacija darbo rinkoje, įskaitant mokymo kursus ir anonimiškumą pateikiant prašymus priimti į darbą, srityje;

20. atkreipia dėmesį į susirūpinimą, kurį jaučia Europos profsąjungos dėl to, kad dialoge diskriminacijos klausimais valstybės narės pirmenybę teikia NVO, o ne socialiniams partneriams; primygtinai tvirtina, kad socialiniai partneriai atlieka esminį vaidmenį skatinant vienodą elgesį įmonėse, taikant įmonių socialinės atsakomybės principą ir teikiant pagalbą dėl diskriminacijos nukentėjusiems darbuotojams;

21. teigiamai vertina 2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. 771/2006/EB, paskelbiantį Europos lygių galimybių metus (2007 m.) – teisingos visuomenės linkme(3); vis dėlto atkreipia dėmesį į tai, kad būtina susieti 2007 m. su 2008 m., Europos kultūrų dialogo metais; džiaugiasi iniciatyvomis, kurių buvo imtasi Europos lygių galimybių metais, ir pastangomis, kurios buvo įdėtos siekiant išaukštinti įvairovę ir tuo pat metu kovoti su diskriminacija; atkreipia dėmesį į teisių, kurios numatytos pagal dabartinius įstatymus, svarbą; ragina valstybes nares imtis veiksmų Lygių galimybių metais ir plėsti gyventojų juridinį teisių suvokimą; pažymi, kad žmonės pagaliau vis labiau suvokia, kad integruotos visuomenės, t. y. visuomenės, kuriose yra su įvairove susijusių problemų ir galimybių, užima geriausią padėtį konkurencinėje kovoje;

22. mano, kad būtina sąsaja ir papildomumas su kitomis Komisijos priemonėmis, ypač susijusiomis su politika, kuria siekiama kovoti su diskriminacija ir socialine atskirtimi bei siekti pažangos pagrindinių teisių, švietimo, mokymo, tarpkultūrinio dialogo ir kitų klausimų, susijusių su jaunimu, tautybe, migracija, prieglobsčiu ir lyčių lygybe, srityse, ir ragina Komisiją geriau koordinuoti minėtąsias programas;

23. atsižvelgdamas į Europos darbo strategiją ragina valstybes nares nacionaliniuose veiksmų planuose nustatyti griežtesnes priemones ir būdus, kuriais būtų siekiama palengvinti visų mažumų, ypač rasinių ir etninių mažumų, integravimą į darbo rinką; siekdamas nuoseklesnio požiūrio šios integracijos klausimu dar kartą prašo Komisijos, kad ji, rengdama valstybėms narėms būsimas užimtumo skatinimo politikos gaires, atsižvelgtų į svarbiausias rekomendacijas dėl šiuo klausimu taikytinos politikos, kurias iki 2007 m. pabaigos pateiks konsultacinė aukšto lygio ekspertų darbo grupė etninių mažumų socialinės integracijos ir jų visapusiško dalyvavimo darbo rinkoje klausimais, įsteigta vadovaujantis 2006 m. sausio 20 d. Komisijos sprendimu 2006/33/EB(4);

24. mano kad dalyvavimas, neatsižvelgiant į rasę ar etninę kilmę, turi būti išplėstas į tokias sritis, kaip švietimas ir profesinis mokymas, įskaitant teisę mokytis ir palaikyti kvalifikaciją kilmės šalies kalba;

25. mano, kad romų bendruomenei kartu su kitomis pripažintomis etninėmis bendruomenėmis reikalinga ypatinga apsauga, ypač po plėtros, nes išnaudojimo, diskriminacijos ir atskirties problemos paaštrėjo;

26. pripažįsta sunkumus, su kuriais susiduria neseniai į Europos Sąjungą atvykę migrantai, ypač moterys, kurios patiria dvigubą diskriminacija, t. y. dėl savo etninės kilmės ir dėl lyties; ragina valstybes nares nustatyti sklandaus migrantų integravimo išteklius ir socialines paslaugas, kartu informuojant migrantus apie jų teises ir pareigas, kurias lemia principai ir teisė, taikomi valstybėse narėse;

27. pažymi, kad būtina priimti integruotą požiūrį į draudimą diskriminuoti dėl rasės ar etninės kilmės, pagal kurį būtų atsižvelgiama į glaudų ryšį tarp tautinių mažumų pripažinimo valstybėse narėse bei jų teisių gynimo ir kovos su ksenofobija priemonių; integruoto požiūrio reikia taip pat ir susijusiu imigracijos klausimu, ypač turint mintyje veiksmų dėl legalios imigracijos planą, kovą su nelegalia imigracija, Europos migracijos tinklo ateitį ir taisykles, taikomas šeimų susijungimui ir įvažiavimui į valstybes nares; dėl šios koordinacijos atsirastų galimybė pagerinti informuotumą ir padidinti teisės suvokimą, taip pat taptų aiškesnis ir paprastesnis teisinis pagrindas, taigi būtų išvengta pasikartojančių taisyklių platinimo, nes tai turi ypač žalingą poveikį užimtumui;

28. prašo nevyriausybinių organizacijų imtis veiksmų ir ginti prekybos žmonėmis aukų teises bei atlikti svarbesnį vaidmenį siekiant, kad būtų lengviau suteikiami leidimai gyventi šalyje; prašo valstybių narių parengti nuostatas, kurios būtinos siekiant padidinti vyriausybės institucijų, remiančių išnaudojimo aukas, skaičių ir išplėsti sveikatos priežiūros ir psichologinės paramos tinklus, kai jie reikalingi ar ten, kur jie reikalingi; taip pat ragina valstybes nares įsteigti darbo inspekcijas siekiant panaikinti bet kokį išnaudojimą ir priverstinį darbą;

29. ragina valstybes nares užtikrinti, kad visi darbuotojai, įskaitant tuos, kurių teisinė padėtis dar nesutvarkyta, galėtų kreiptis į darbo teismus ir valdžios institucijas, atsakingas už vienodo požiūrio užtikrinimą siekiant apginti jų teises, susijusias su bet kokiu jų atliekamu darbu, įskaitant ir darbą, atliktą laikotarpiu, kai jie dar neturėjo leidimo gyventi; ragina valstybes nares, jei reikia, pradėti taikyti teisinius reikalavimus siekiant užtikrinti, kad darbuotojai migrantai, kurių teisinė padėtis dar nesutvarkyta, taip pat galėtų kreiptis į atitinkamas teisines valdžios institucijas, ir užtikrinti, kad visiems darbuotojams būtų teikiama tinkama pagalba vykstant teisinei procedūrai, prieš ją ir jai pasibaigus;

30. ragina Komisiją apsvarstyti, ar reikėtų patikrinti, kaip taikomas vienodo požiūrio principas socialinės apsaugos srityje, ypač turint mintyje darbuotojus, kurie gyvena arba dirba valstybėje narėje tik ribotą laiką;

31. ragina Komisiją nedelsiant imtis veiksmų propaguoti Europos įstatymus, kuriais draudžiama visų rūšių diskriminacija, įskaitant diskriminaciją dėl religinių ar kitų įsitikinimų, negalios, amžiaus ar lytinės orientacijos, siekiant užtikrinti, kad būtų tinkamai atsižvelgiama į naujosios Jungtinių Tautų konvencijos dėl neįgalių asmenų teisių nuostatas;

32. ragina Komisiją ir valstybes nares pripažinti, kad yra daugiariopa diskriminacija, ir užtikrinti, kad į tai būtų atsižvelgiama numatant politikos kryptis ir programas.

PROCEDŪRA

Pavadinimas

Nuomonė dėl 2000 m. birželio 29 d. Direktyvos2000/43/EB, įgyvendinančios vienodo požiūrio principą asmenims nepriklausomai nuo jų rasės arba etninės priklausomybės, taikymo

Procedūros numeris

2007/2094(INI)

Atsakingas komitetas

LIBE

Nuomonę pateikė
  Paskelbimo plenariniame posėdyje data

EMPL
26.4.2007

Glaudesnis bendradarbiavimas – pranešimo plenariniame posėdyje data

ne

Nuomonės referentė
  Paskyrimo data

Patrizia Toia
22.11.2006

Pakeistas nuomonės referentas (-ė)

---

Svarstymas komitete

21.3.2007

7.5.2007

 

 

 

Priėmimo data

8.5.2007

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

33

0

2

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Jan Andersson, Alexandru Athanasiu, Edit Bauer, Iles Braghetto, Philip Bushill-Matthews, Ole Christensen, Derek Roland Clark, Luigi Cocilovo, Harlem Désir, Harald Ettl, Richard Falbr, Ilda Figueiredo, Roger Helmer, Stephen Hughes, Karin Jöns, Ona Juknevičienė, Jan Jerzy Kułakowski, Jean Lambert, Elizabeth Lynne, Thomas Mann, Csaba Őry, Siiri Oviir, Marie Panayotopoulos-Cassiotou, Pier Antonio Panzeri, Elisabeth Schroedter, José Albino Silva Peneda, Jean Spautz, Gabriele Stauner

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

Françoise Castex, Donata Gottardi, Richard Howitt, Jamila Madeira, Mario Mantovani, Agnes Schierhuber, Patrizia Toia

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (178 straipsnio 2 dalis)

---

Pastabos (pateikiamos tik viena kalba)

---

(1)

Priimti dokumentai, P6_TA (2006)0261.

(2)

Priimti dokumentai, P6_TA(2007)0062.

(3)

OL L 146, 2006 5 31, p. 1.

(4)

OL L 21, 2006 1 25, p. 20.


Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto NUOMONĖ (26.6.2007)

pateikta Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetui

dėl 2000 m. birželio 29 d. Direktyvos 2000/43/EB, įgyvendinančios vienodo požiūrio principą asmenims nepriklausomai nuo jų rasės arba etninės priklausomybės, taikymo

(2007/2094(INI))

Nuomonės referentė: Lívia Járóka

PASIŪLYMAI

Moterų teisių ir lyčių lygybės komitetas ragina atsakingą Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

A. kadangi nepaisant to, kad yra specializuotos už kovą su diskriminacija ir lygybės palaikymą atsakingos institucijos, daugelyje valstybių narių užregistruotų skundų skaičius išlieka nedidelis,

B.  kadangi ne visada lengva nustatyti, ar diskriminuojama lyties, ar etniniu, rasiniu, socialinės padėties, seksualinės orientacijos ar kitų veiksnių pagrindu,

C. labai susirūpinęs pažymi, kad diskriminuojamojo elgesio apraiškų kartais pasitaiko ir aukščiausiu politiniu lygmeniu,

1.  ragina valstybes nares tinkamai perkelti į nacionalinę teisę 2000 m. birželio 29 d. Direktyvą 2000/43/EB, įgyvendinančią vienodo požiūrio principą asmenims nepriklausomai nuo jų rasės arba etninės priklausomybės, siekiant kovoti su moterų patiriama daugeriopa diskriminacija; pabrėžia, kad Direktyvoje 2000/43/EB palikta nemažai spragų, susijusių su mažumų teisine apsauga; be to, pabrėžia, kad šio teisės akto įgyvendinimas ir perkėlimas nedaug tepakeitė etninėms mažumoms priklausančių moterų, ypač romų tautybės moterų, kurios toliau kenčia ir dėl išankstinių nusistatymų, susijusių su lytimi, ir dėl priešiško nusistatymo romų atžvilgiu, padėtį;

2.  rekomenduoja Komisijai imtis teisinių veiksmų prieš valstybes nares ir kaip paskutinę išeitį taikyti įtikinamo dydžio baudas toms valstybėms narėms, kurios iki šiol į savo nacionalinius teisės aktus neįtraukė antidiskriminacinių direktyvų ir (arba) jų dar visapusiškai neįgyvendino. Taip pat rekomenduoja stebėti, kaip įgyvendinami Europos Bendrijų Teisingumo Teismo sprendimai, priimti nesugebėjimo vykdyti įsipareigojimus atvejais;

3.  ragina Komisiją pareikalauti, kad valstybės narės savo metiniuose pranešimuose apie Direktyvos 2000/43/EB įgyvendinimą išanalizuotų kovai su diskriminacija skirtų teisės aktų veiksmingumą kovojant su nuolatinės mažumų ir moterų segregacijos tendencijomis, ypač švietimo sektoriuje ir tais atvejais, kai jie susiję su patekimu į darbo rinką, galimybe naudotis sveikatos apsaugos paslaugomis, taip pat prekėmis ir kitomis paslaugomis, ir į tuos pranešimus įtrauktų lyčių lygybės aspektą siekiant sumažinti daugelio asmenų patiriamą daugeriopą diskriminaciją;

4.  ragina Europos lyčių lygybės institutą diskriminacijos dėl lyties problemas, išdėstytas Direktyvoje 2000/43/EB, nuolat tirti kartu su diskriminacijos dėl kitų priežasčių problemomis siekiant užtikrinti ne vien teisinį koordinavimą, bet ir Bendrijos institucijų susitarimų dėl daugeriopos diskriminacijos problemų sprendimo sudarymą;

5.  ragina sukurti nacionalinius integruotus veiksmų planus siekiant veiksmingai pašalinti visų rūšių diskriminaciją;

6.  skatina valstybes nares dalytis pažangiąja patirtimi, sukaupta kuriant lyčių aspekto integravimo į visų sričių politiką priemones, skirtas nacionalinėms ir vietos valdžios institucijoms, teisminėms ir kitoms administracinėms institucijoms, kurios, siekdamos įgyvendinti Direktyvą 2000/43/EB, rengia pajėgumų stiprinimo ir mokymo programas;

7.  ragina valstybes nares nacionalinėms už vienodą požiūrio skatinimą atsakingoms institucijoms suteikti reikiamą finansavimą ir žmogiškųjų išteklių, kad jos galėtų vykdyti pareigas, numatytas Direktyvoje 2000/43/EB, taip pat teikti atitinkamą pagalbą nukentėjusiems dėl diskriminavimo;

8.  ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti iniciatyvas, skirtas informuoti apie moterų teises ir antidiskriminacinius įstatymus, ypač susijusius su patekimu į darbo rinką ir galimybe gauti sveikatos apsaugos paslaugas; pabrėžia žiniasklaidos vaidmenį įtvirtinant žalingus stereotipus, tačiau taip pat ir jos potencialą padėti su jais kovoti;

9.  ragina valstybes nares užtikrinti, kad atitinkamos draugijos sugebėtų padėti nuo diskriminavimo nukentėjusioms mažesnes pajamas turinčioms moterims pateikti ieškinius teismui;

10. ragina valstybes nares toliau taikyti arba patvirtinti ypatingas priemones, skirtas apsaugoti nuo žalos, susijusios su lytimi, rase arba etnine kilme, arba ją atlyginti;

11. ragina Komisiją parengti standartinę formą su rasine diskriminacija susijusiems duomenims atskirai pagal lytį rinkti, kai diskriminacija susijusi su tokiais aspektais, kaip užimtumas, švietimas, aprūpinimas būstu ir rasinė prievarta, ir pabrėžia, kad rengiant nacionalines pajėgumų stiprinimo programas vis dar būtina kreipti dėmesį į duomenų pagal lytį rinkimą ir stebėjimą;

12. primena valstybėms narėms apie jų įsipareigojimus skleisti svarbią informaciją piliečiams ir skatinti bei remti visuomenės informavimo apie galiojančius nacionalinius teisės aktus ir kovos su diskriminacija institucijas kampanijas;

13. ragina valstybes nares rinkti, kaupti ir kasmet skelbti visapusišką, tikslią, patikimą ir atskirai pagal lytį suklasifikuotą statistiką susijusią su darbo rinka, aprūpinimu būstu, švietimu ir mokymu, sveikatos ir socialinėmis garantijomis, visuomenės galimybe naudotis prekėmis ir paslaugomis, baudžiamosios teisės sistema ir pilietiniu bei politiniu dalyvavimu, ir taip pat, numatant užimtumo ir socialinės įtraukties gaires, nustatyti aiškius kiekybinius tikslus ir rodiklius, pagal kuriuos būtų galima išmatuoti pažangą, padarytą gerinant migrantų ir (arba) tautinių mažumų padėtį;

14. ragina valstybes nares taikant atviro koordinavimo metodą patvirtinti minimalius standartus, kad moterims ir vaikams būtų užtikrinta galimybė siekti kokybiško išsilavinimo ir būtų sudarytos vienodos sąlygos, ir priimti teisės aktus, kuriais remiantis būtų privaloma baigti segregaciją mokyklose ir parengti detalius planus, kaip padaryti galą tokiam reiškiniui kaip atskiras, žemesnės kokybės švietimas etninių mažumų berniukams ir mergaitėms.

PROCEDŪRA

Pavadinimas

2000 m. birželio 29 d. Direktyvos 2000/43/EB, įgyvendinančios vienodo požiūrio principą asmenims nepriklausomai nuo jų rasės arba etninės priklausomybės, taikymas

Procedūros numeris

2007/2094(INI)

Atsakingas komitetas

LIBE

Nuomonę pateikė
  Paskelbimo plenariniame posėdyje data

FEMM
26.4.2007

Glaudesnis bendradarbiavimas – pranešimo plenarinėje sesijoje data

 

Autorius (-ė)
  Paskyrimo data

Lívia Járóka
22.3.2007

Pakeistas nuomonės referentas

 

Svarstymas komitete

5.6.2007

25.6.2007

 

 

 

Priėmimo data

25.6.2007

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

19

0

1

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Edit Bauer, Emine Bozkurt, Esther De Lange, Edite Estrela, Věra Flasarová, Esther Herranz García, Urszula Krupa, Pia Elda Locatelli, Marie Panayotopoulos-Cassiotou, Zita Pleštinská, Christa Prets, Raül Romeva i Rueda, Eva-Britt Svensson, Anna Záborská

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys)narys (-iai)

Gabriela Creţu, Anna Hedh, Mary Honeyball, Elisabeth Jeggle, Maria Petre, Corien Wortmann-Kool

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (178 straipsnio 2 dalis)

 

Pastabos (pateikiamos tik viena kalba)

...


PROCEDŪRA

Pavadinimas

2000 m. birželio 29 d. Direktyvos 2000/43/EB, įgyvendinančios vienodo požiūrio principą asmenims nepriklausomai nuo jų rasės arba etninės priklausomybės, taikymas

Procedūros numeris

2007/2094(INI)

Atsakingas komitetas
  Paskelbimo plenariniame posėdyje data

LIBE
26.4.2007

Nuomonę teikiantis (-ys) komitetas (-ai)
  Paskelbimo plenariniame posėdyje data

EMPL
26.4.2007

FEMM

26.4.2007

 

 

 

Nuomonė (-s) nepareikšta (-os)

  Sprendimo priėmimo data

 

 

 

 

 

Glaudesnis bendradarbiavimas
  Paskelbimo plenariniame posėdyje data

 

 

 

 

 

Pranešėjas (-ai)
  Paskyrimo data

Kathalijne Maria Buitenweg
19.12.2006

 

Pakeistas(-i) pranešėjas(-ai)

 

Svarstymas komitete

20.3.2007

5.6.2007

27.6.2007

 

 

Priėmimo data

27.6.2007

Galutinio balsavimo rezultatai

+

-

0

48

2

1

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Alexander Alvaro, Alfredo Antoniozzi, Kathalijne Maria Buitenweg, Giuseppe Castiglione, Giusto Catania, Carlos Coelho, Fausto Correia, Esther de Lange, Panayiotis Demetriou, Bárbara Dührkop Dührkop, Kinga Gál, Patrick Gaubert, Roland Gewalt, Elly de Groen-Kouwenhoven, Lilli Gruber, Adeline Hazan, Jeanine Hennis-Plasschaert, Lívia Járóka, Ewa Klamt, Roger Knapman, Magda Kósáné Kovács, Wolfgang Kreissl-Dörfler, Barbara Kudrycka, Stavros Lambrinidis, Henrik Lax, Dan Mihalache, Viktória Mohácsi, Claude Moraes, Javier Moreno Sánchez, Athanasios Pafilis, Luciana Sbarbati, Inger Segelström, Károly Ferenc Szabó, Vladimir Andreev Urutchev, Ioannis Varvitsiotis, Manfred Weber, Tatjana Ždanoka

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys)narys (-iai)

Adamos Adamou, Edit Bauer, Simon Busuttil, Gérard Deprez, Koenraad Dillen, Maria da Assunção Esteves, Iratxe García Pérez, Ignasi Guardans Cambó, Sylvia-Yvonne Kaufmann, Tchetin Kazak, Jörg Leichtfried, Marianne Mikko, Herbert Reul, Rainer Wieland

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (178 straipsnio 2 dalis)

Pateikimo data

6.7.2007

Pastabos
(pateikiamos tik viena kalba)

 

Teisinė informacija - Privatumo politika