PRANEŠIMAS dėl atsinaujinančios energijos Europoje plano

20.7.2007 - (2007/2090(INI))

Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetas
Pranešėjas: Britta Thomsen

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

dėl atsinaujinančios energijos Europoje plano

(2007/2090(INI))

Europos Parlamentas,

–    atsižvelgdamas į 2007 m. sausio 10 d. Komisijos komunikatą pavadinimu „Europos energetikos politika“ (COM(2007)0001),

–    atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą pavadinimu „Atsinaujinančių energijos išteklių planas“ (COM(2006)0848),

–    atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą pavadinimu „Pažangos ataskaita atsinaujinančių išteklių elektros energijos srityje“ (COM(2006)0849),

–    atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą pavadinimu „Biokuro pažangos ataskaita“ (COM(2006)0845),

–    atsižvelgdamas į 2007 m. kovo 8 ir 9 d. Europos Vadovų Tarybai pirmininkaujančios valstybės išvadas dėl Europos Vadovų Tarybos patvirtinto „Europos Tarybos veiksmų planą (2007–2009 m.) Energetikos politika Europai“ (7224/07),

–    atsižvelgdamas į Komisijos tarnybų darbinį dokumentą pavadinimu „Atsinaujinančių energijos išteklių planą“ (SEC(2006)1720/2), papildantį atsinaujinančių energijos išteklių planą,

–    atsižvelgdamas į poveikio įvertinimą (SEC(2006)1719/2), papildantį atsinaujinančių energijos išteklių planą,

–    atsižvelgdamas į Komisijos tarnybų darbinį dokumentą pavadinimu „Biokuro pažangos ataskaita“ (SEC(2006)1721/2), lydimąjį Komisijos komunikato COM(2006)0845 dokumentą,

–    atsižvelgdamas į savo 2006 m. gruodžio 14 d. rezoliuciją dėl Europos Sąjungos tausios, konkurencingos ir saugios energetikos strategijos (Žalioji knyga)[1],

–    atsižvelgdamas į savo 2006 m. gruodžio 14 d. rezoliuciją dėl biomasės ir biokuro strategijos[2],

–    atsižvelgdamas į savo 2006 m. birželio 1 d. rezoliuciją dėl energijos vartojimo efektyvumo, arba kaip mažesnėmis sąnaudomis sutaupyti daugiau energijos (Žalioji knyga)[3],

–    atsižvelgdamas į savo 2006 m. kovo 23 d. rezoliuciją dėl Europos Sąjungos energijos tiekimo saugumo[4],

–    atsižvelgdamas į savo 2006 m. vasario 14 d. rezoliuciją dėl šildymo ir vėsinimo, vykdomo iš atsinaujinančių energijos šaltinių[5],

–    atsižvelgdamas į savo 2005 m. rugsėjo 29 d. rezoliuciją dėl atsinaujinančios energijos dalies Europos Sąjungos ir konkrečių veiksmų pasiūlymų[6],

–    atsižvelgdamas į savo 2005 m. balandžio 13 d. antrojo svarstymo metu priimtą poziciją, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2005/32/EB, nustatančią ekologinio projektavimo reikalavimų energiją vartojantiems gaminiams nustatymo sistemą, taikomas priemones,

–    atsižvelgdamas į savo 2003 m. gruodžio 18 d. antrojo svarstymo metu priimtą poziciją, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą dėl termofikacijos skatinimo, remiantis naudingosios šilumos paklausa energijos vidaus rinkoje,

–    atsižvelgdamas į savo 2003 m. kovo 12 d. antrojo svarstymo metu priimtą poziciją, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą dėl skatinimo naudoti biokurą ir kitą atsinaujinantį kurą transporte[7],

–    atsižvelgdamas į savo 2001 m. liepos 4 d. antrojo svarstymo metu priimtą poziciją, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą dėl elektros, pagamintos iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių, skatinimo elektros energijos vidaus rinkoje[8],

–    atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

–    atsižvelgdamas į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto ataskaitą ir Tarptautinės prekybos komiteto, Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto, Regioninės plėtros komiteto ir Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto nuomones (A6-0287/2007),

A.  kadangi 2007 m. kovo mėn. pavasarį susirinkusi Europos Taryba patvirtino bendrą privalomą ES tikslą iki 2020 metų 20 proc. visos ES sunaudojamos energijos gaminti iš atsinaujinančių energijos šaltinių,

B.       kadangi tai yra pagrindinis žingsnis vystant tvarią Europos energetikos politiką, užtikrinančią energijos tiekimą ir prieinamą, konkurencingą energiją iš atsinaujinančių šaltinių,

C.  kadangi savo 2006 m. gruodžio 14 d. rezoliucijoje Europos Parlamentas ragino siekti ambicingesnių privalomų tikslų atskiriems sektoriams, kad iki 2020 m. būtų pasieka 25 proc. atsinaujinančių energijos šaltinių dalis gaminant pirminę energiją, taip pat parengti planą, skirtą iki 2040 m. pasiekti 50 proc. atsinaujinančių energijos šaltinių dalies tikslą,

D.  kadangi atsinaujinantys šaltiniai, įskaitant hidroenergiją, istoriškai atliko reikšmingą vaidmenį tiekiant energiją Europoje,

E.   kadangi, siekiant apriboti vidutinės pasaulio temperatūros kilimą iki 2 Celsijaus laipsnių, šiuo metu branduolinės energijos technologija yra pereinamoji, padedanti išvengti teršalų technologija, kuri gali užtikrinti sklandų perėjimą prie energijos iš atsinaujinančių energijos šaltinių gavybos, kai išmetamas mažas CO₂ kiekis; ir kadangi didžioji dalis iš branduolinės energijos gaunamų ekonominių pajamų turėtų būti panaudota atsinaujinančios energijos skatinimo, energijos naudojimo efektyvumo didinimo priemonėms ir energetikos moksliniams tyrimams finansuoti,

F.   kadangi direktyvos, skirtos skatinti atsinaujinančius energijos šaltinius elektros gamybos srityje, sąlygojo arba paskatino tausųjį vystymąsi valstybėse narėse,

G.  kadangi galiojančios direktyvos, skirtos atsinaujinančius energijos šaltiniams skatinti, buvo priimtos taikant bendro sprendimo procedūrą, be to, dažnai buvo paremtos ES sutarties 175 straipsnio 1 dalimi,

H.  kadangi ES pramonės šakos pagal investicijas į mokslinius tyrimus atsinaujinančios energijos sektoriuje yra pasaulio lyderės ir tuo ženkliai prisideda prie darbo vietų kūrimo ir ES konkurencingumo didinimo, t.y. prie Lisabonos strategijoje numatytų tikslų įgyvendinimo,

I.    kadangi nėra teisinių nuostatų dėl šildymui ir vėsinimui naudojamos energijos iš atsinaujinančių šaltinių,

J.   kadangi atsinaujinantys energijos šaltiniai yra pagrindinė naudojamos tvarios energijos dalis ir prisideda prie:

a) priklausomybės nuo importo mažinimo ir kuro rūšių įvairinimo,

b) mažesnio CO₂ ir kitų teršalų išmetimo,

c) naujų pažangių technologijų kūrimo,

d) užimtumo didinimo ir naujų regioninės plėtros galimybių,

K.  kadangi atsinaujinančios energijos rinkos vystymasis vienoje valstybėje narėje nepaprastai skiriasi nuo jos vystymosi kitoje šalyje dažniausiai ne dėl skirtingo potencialo, bet veikiau dėl skirtingų ir tam tikrais atvejais neadekvačių politinės ir teisinės sistemų sąlygų, taip pat dažnai ir dėl per didelių administracinių kliūčių įgyvendinant projektus,

L.   kadangi Europos Sąjungos valstybių narių geologinės, hidrologinės ir klimato sąlygos labai skirtingos ir kadangi dėl to labai skiriasi valstybių narių galimybės plėtoti atsinaujinančios energijos rūšis,

M.  kadangi siekis iki 2020 m. energijos vartojimo efektyvumą padidinti 20 proc. yra būtina sąlyga norint sėkmingai pasiekti 20 proc. atsinaujinančios energijos tikslą,

N.  kadangi atsinaujinančios energijos rinkos skatinimas ir dėl to padidėjęs užimtumas, dedamos pastangos vykdyti mokslinius tyrimus ir diegti naujoves valstybėse narėse ir ES padės pasiekti peržiūrėtus Lisabonos tikslus,

O.  kadangi reikia intensyviau naudotis ES mokslo ir technologijų programomis siekiant skatinti atsinaujinančios energijos technologijų vystymąsi, kaip nurodyta Septintojoje bendrojoje programoje, ir kadangi tuo pat metu turėtų būti išsaugoti ir skatinami Europos įmonių dabartiniai technologijų pranašumai ir eksporto potencialas,

P.   kadangi transporto degalai yra esminis ir didėjantis išmetamo CO2 kiekio šaltinis bei pagrindinė oro taršos miestuose priežastis,

Q.  kadangi tvariai spręsti energijos iššūkius galima padidinus atsinaujinančios energijos naudojimą, pagerinus energijos naudojimo efektyvumą, ją taupant ir diegiant technologines klimatui nekenkiančio vietinių energijos išteklių naudojimo naujoves,

R.   kadangi šildymo ir vėsinimo sektorius suteikia unikalią galimybę naudoti ne tik atsinaujinančią energiją, bet ir atliekamą šilumą, gaunamą iš elektros gamybos, pramonės ir atliekų deginimo, ir kartu sumažinti iškastinio kuro naudojimą bei apriboti išmetamo CO₂ kiekį,

S.   kadangi Sąjungos piliečiams būtina užtikrinti saugų ir aukštos kokybės energijos tiekimą bei saugoti aplinką atsižvelgiant į viešųjų paslaugų ir universaliųjų paslaugų standartus,

T.   kadangi galiojantis Bendrijos teisinis pagrindas, skirtas energijos sektoriui, ypač atsinaujinančiai energijai, yra nepakankamas, kad būtų išlaikytas ilgalaikis investuotojų pasitikėjimas,

U.  kadangi labai ilgos leidimų atsinaujinančios energijos gamybos projektams, perdavimo linijoms ir paskirstymo tinklams išdavimo procedūros yra pagrindinė kliūtis sparčiai atsinaujinančios energijos šaltinių plėtrai,

V.  kadangi aiškių aplinkos ir socialinės apsaugos priemonių, ypač biokuro atveju, nebuvimas galėtų turėti rimtų neigiamų padarinių, tokių kaip tropinių miškų naikinimas žymiai nesumažinus išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio,

W. kadangi pastangos, dedamos siekiant įveikti klimato kaitą, neturėtų prieštarauti pastangoms, skirtoms apsaugoti biologinę įvairovę ir ekologines sistemas,

1.   ragina Komisiją ne vėliau kaip iki 2007 m. pabaigos pateikti pasiūlymą dėl atsinaujinančių energijos išteklių teisinės sistemos, kuris būtų priimtas taikant bendro sprendimo procedūrą ir paremtas EB sutarties 175 straipsnio 1 dalimi; pabrėžia, kad šioje teisinėje sistemoje turėtų būti išsaugoti galiojantys atsinaujinančios elektros energijos ir biokuro sektoriui taikomi teisės aktai, tačiau juos reikia stiprinti ir tobulinti bei papildyti ambicingais teisės aktais dėl atsinaujinančių išteklių energijos dalies šildymo bei vėsinimo sektoriuje didinimo; ragina Komisiją vadovaujantis teisės aktų baze pasiūlyti sektorinių sprendimų, kurie padėtų nustatyti aiškius, įpareigojančius elektros energijos, transporto, šildymo ir vėsinimo sektorių tikslus;

2.   ragina Komisiją savo būsimame pasiūlyme dėl prekybos išmetamųjų teršalų leidimais sistemos peržiūros užtikrinti geresnį energijos šaltinių išorinių išlaidų įtraukimą į įmonių gamybos sąnaudas parduodant išmetamųjų teršalų leidimus varžytynėse siekiant sukurti vienodas atsinaujinančios energijos rūšių konkurencijos sąlygas;

3.   mano, kad mūsų planetoje yra daug atsinaujinančios energijos šaltinių ir kad iššūkis yra išgauti iš jų energiją; rekomenduoja pajamas, gautas iš prekybos išmetamųjų teršalų leidimais ir iš kitų mokslinių tyrimų fondų, panaudoti atsinaujinančių energijos šaltinių tyrimams, įskaitant perspektyvius ir didelių įdėjimų reikalaujančius šaltinius, pvz., iš osmoso išgautą energiją, potvynių ir atoslūgių energiją, bangų energiją, koncentruotą Saulės energiją, aukštumų rajonų vėjo energiją, vėjo malūnų energiją ir dumblių kuro technologiją;

Atsinaujinančios energijos skatinimas

4.   pabrėžia, kad svarbu kurti ir įgyvendinti atsinaujinančios energijos veiksmų planus (AEVP) Bendrijos ir nacionaliniu lygiu, ir pabrėžia, kad jie turi padėti parengti tikrą bendrą Europos energijos politiką;

5.   ragina, kad sektorių tikslai būtų įtraukti į AEVP siekiant skatinti investicijas į juos, naujoves ir mokslinius tyrimus visuose sektoriuose; pažymi, kad atsižvelgiant į technologijų plėtrą arba sąnaudų efektyvumo klausimą reikia derinti realius sektoriaus tikslus ir tai gali būti atlikta reguliariai peržiūrint AEVP, kartu atsižvelgiant į poreikį užtikrinti investicijų sistemos stabilumą;

6.   ragina, kad AEVP būtų priimti atlikus išsamų strateginį poveikio aplinkai įvertinimą ir kad ypatingas dėmesys būtų atkreiptas į poreikį suderinti atsinaujinančios energijos gamybą su kitais aplinkosaugos klausimais (tvarų miškų valdymą, bioįvairovę, dirvožemio blogėjimo prevenciją, šiltnamio efektą sukeliančias dujas ir kt.);

7.   ragina Komisiją ir valstybes nares kuo greičiau susitarti dėl 20 proc. atsinaujinančios energijos tikslo, kuris būtų paremtas sąnaudų efektyvumu ir sektoriaus potencialo analize kiekvienoje šalyje, kad būtų užtikrintas kiekvienos valstybės narės aktyvus dalyvavimas; įsitikinęs, kad, nepaisant kai kurių valstybių narių atsilikimo, susijusio su dabartinės ES atsinaujinančios energijos politikos įgyvendinimu, visos valstybės narės turėtų vykdyti atsinaujinančios energijos dalies didinimo įsipareigojimus, atsižvelgdamos į savo galimybes ir jau padarytą indėlį;

8.   apgailestauja, kad regioninės ir vietos institucijos ES ir toliau rodo vis dar per mažai susidomėjimo galimybe pajungti ir naudoti atsinaujinančius energijos šaltinius;

9.   mano, kad kiekviena valstybė narė turi turėti galimybę laisvai pasirinkti tinkamiausius atsinaujinančios energijos šaltinius, atsižvelgdama į galimybę plėtoti tam tikras atsinaujinančios energijos rūšis, kurios būtų susijusios su geologiniais, hidrologiniais ir klimato skirtumais, nulemtais valstybių narių geografinių sąlygų; reikalauja, kad tikslas pasiekti 20 proc. atsinaujinančios energijos reikštų energijos iš atsinaujinančių energijos šaltinių, o ne iš mažai anglies dvideginio išskiriančių energijos šaltinių gavimą apskritai;

10. ragina Komisiją ir valstybes nares prisidėti kuriant atsinaujinančiai energijai palankią rinkos aplinką, kuri aktyviai skatintų šios rūšies energijos decentralizuotą gamybą ir naudojimą;

11. ragina Komisiją ir valstybes nares įtraukti energijos efektyvumo scenarijus į visus AEVP, pripažįstant, kad energijos naudojimo efektyvumas nėra atsinaujinanti energija;

12. primena, kad tik atsinaujinanti energija ir energijos naudojimo efektyvumas gali apsaugoti vartotojus ir pramonę nuo dvejopų padarinių dėl išaugusio energijos importo ir augančių kuro sąnaudų; reikalauja, kad plėtojant bendrą Europos energijos politika nebūtų kuriama jokių naujų socialinių barjerų ir kad siekiant atsinaujinančios energijos tikslų būtų užtikrintos skaidrios ir konkurencingos energijos kainos;

13. ragina Komisiją užtikrinti, kad į Bendrijos teisės aktus dėl atsinaujinančios energijos ir NVP būtų įtraukti atitinkami kriterijai ir nuostatos, skirtos prieštaravimams, susijusiems su skirtingais biomasės naudojimo būdais, išvengti;

14. ragina Komisiją užtikrinti, kad būtų skirta būtinų priemonių ir lėšų, reikalingų AEVP vertinti ir stebėti įgyvendinimo efektyvumą, tinkamai atsižvelgiant į subsidiarumo principą; rekomenduoja, kad dėl būsimų atsinaujinančios energijos teisės aktų Komisijai būtų suteikta teisė ir priemonės, skirtos, iš dalies arba visa apimtimi, bet kuriam AEVP atmesti arba pritarti; įsitikinęs, kad Komisija turi užtikrinti, kad individualūs tikslai teisinės bazės požiūriu atitiktų sutartus ir ES lygmeniu įpareigojančius tikslus;

15. ragina į AEVP įtraukti pagrindinius veiksmus, todėl siekiant išvengti vilkinimo valstybėse narėse ragina Komisiją į savo pasiūlymą įtraukti aiškų termino vidurio tikslą, susijusį su energijos, gaunamos iš atsinaujinančių energijos šaltinių, procentine dalimi, ir numatyti AEVP peržiūras kas trejus metus nuo šio pasiūlymo įsigaliojimo dienos, kad Komisija iki 2020 m. galėtų imtis veiksmų, jei valstybė narė nevykdo savo įsipareigojamų; pabrėžia, kad valstybėms narėms, nesilaikančioms įsipareigojimų, būtų taikomos griežtos sankcijos;

16. apgailestauja, kad ES tikslas pasiekti, jog iki 2010 m. 12 proc. jos suvartojamos energijos sudarytų atsinaujinančių išteklių energija, greičiausiai nebus pasiektas;

17. pažymi, kad dėl dabartinių Komisijos naudojamų statistikos metodų nepakankamai įvertinama vėjo ir saulės energija, palyginti su kitais elektros gamybos šaltiniais, ir ragina Komisiją savo skaičiavimus grįsti galutinio energijos sunaudojimo rodikliu ir parengti statistikos metodus, kuriuos naudojant nebūtų iškraipoma konkurencija tarp įvairių energijos gamybos technologijų;

Vidaus rinka ir tinklo infrastruktūra

18. apgailestauja, kad 2007 m. kovo 8 ir 9 d. posėdžiavusi Europos Vadovų Taryba nepakankamai atkakliai ragino baigti kurti energijos vidaus rinką, mano, jog būtinai reikia, kad atsinaujinantys energijos ištekliai būtų kuo greičiau įtraukti į energijos vidaus rinką; mano, kad kiekvienoje valstybėje narėje būtina užtikrinti vienodas sąlygas siekiant sukurti tikrą energijos vidaus rinką;

19. mano, kad skaidrus, sąžiningas ir lygiavertis prisijungimas prie tinklų yra esminės sėkmingos integracijos ir elektros energijos gavybos iš atsinaujinančių energijos šaltinių plėtros sąlyga ir kad prisijungimas prie tinklų ir planavimo procedūros turi būti ir toliau paprastinamos ir derinamos atsižvelgiant į atsinaujinančios energijos technologijų raidą ir energijos gavybos netolygumus, kad nebūtų destabilizuoti nacionaliniai tinklai;

20. ragina kiekvieną valstybę narę dėti daugiau pastangų, kad būtų pašalintos administracinės kliūtys ir supaprastintos leidimų išdavimo procedūros, įskaitant galimybę įdiegti „vieno langelio“ principą, siekiant palengvinti leidimų atsinaujinančios energijos gavybai išdavimą; ragina Komisiją nustatyti mažiausius reikalavimus, skirtus pašalinti administracines kliūtis, įskaitant paprastesnes procedūras,

21. ragina investuoti į papildomą, lanksčią ir pažangią tinklo infrastruktūrą ir tinklo valdymą, siekiant pagerinti sistemos veikimą, padidinti tiekimo saugumą, sumažinti vartotojų sąnaudas ir pagerinti prieigą prie atsinaujinančios energijos šaltinių ir energijos gavybą iš jų; atkreipia dėmesį, kad būtina spartinti leidimų išdavimo procedūrą ir supaprastinti teisines procedūras;

22. ragina dėti daugiau pastangų siekiant, kad Europoje būtų koordinuojamos planavimo procedūros ir vietovės, susijusios su atsinaujinančia energija ir sklandžia tinklų tarpusavio sąveika;

23. įsitikinęs, kad atsinaujinančios energijos skatinimas turi būti lydimas nacionalinių perdavimo sistemų operatorių aktyvesnio bendradarbiavimo tinklų ir tarpvalstybinės prekybos planavimo klausimais, siekiant spręsti gerai integruotų kintančių energijos šaltinių problemą;

24. pabrėžia milžinišką pakrančių vėjo jėgainių plėtros potencialą ir tai, kad jos galėtų tapti reikšminga Europos nepriklausomybės nuo energijos importo ir aplinkos apsaugos prielaida, ir atkreipia dėmesį į tai, jog reikia dėti didžiules pastangas šiam potencialui plėtoti; dėl to ragina Komisiją parengti pakrančių vėjo jėgainių raidos planą, kuriame būtų pateikta pakrančių vėjo jėgainių technologijų koncepcija ir skatinamas tvirtų jungiamųjų tinklų kūrimas;

25. ragina Komisiją ir valstybes nares prisidėti prie palankios rinkos aplinkos kūrimo, įskaitant ydingų subsidijų ir iniciatyvaus viešųjų pirkimų taikymo ES panaikinimą, kad būtų sumažintos energijos vartojimo požiūriu veiksmingų ir atsinaujinančių išteklių energijos technologijų kainos;

26. įsitikinęs, kad veiksmingos ir ekonomiškos suderintos paramos schemos, besiremiančios valstybių narių patirtimi, turi tapti ilgalaikiais tikslais Europoje, siekiant užtikrinti, kad būtų našiausiai naudojamos atsinaujinančios energijos gavybos technologijos; įsitikinęs, kad nacionalinės paramos schemos vis dar reikalingos tam, kad investuotojai neprarastų pasitikėjimo, nes daugelis valstybių narių tik šiuo metu pradeda daug investuoti į atsinaujinančią energiją ir kadangi vidaus elektros energijos rinka dar nesukurta; atkreipia dėmesį, kad dabartinių politikos krypčių tikslas remti atsinaujinančios energijos šaltinių sritį reiškia užtikrinti jų ilgalaikę įvairovę ir įtraukimą į energijos vidaus rinką;

27. primena, kad reikėtų kuo plačiau skatinti įvairių atsinaujinančių išteklių energijos derinius, kurių naudojimas padėtų tinkamiau panaudoti vietinių energijos išteklių potencialą, užtikrintų, jog ilgalaikės naudos turinčios technologijos nebūtų neapgalvotai išstumtos iš rinkos, ir tuo skatintų naujovių diegimą Europoje, didintų jos konkurencingumą ir energijos tiekimo saugumą;

28. apgailestauja dėl kai kurių tyrimų rezultatų, pagal kuriuos ES energetikos politika atsinaujinančios energijos srityje ir kovojant su klimato kaita tik menkai atspindima struktūrinių ir Sanglaudos fondų išlaidų planuose; ragina Komisiją parengti gaires, kurios užtikrintų sistemingą paramą atsinaujinančios energijos technologijoms ir energijos naudojimo efektyvumui kiekvienoje valstybėje narėje; taip pat ragina valstybes nares ir regioninės valdžios organus kuo visapusiškiau pasinaudoti ES finansinėmis priemonėmis, susijusiomis su atsinaujinančios energijos srities projektų rengimu ir plėtra;

29. gerai vertina tas valstybes nares, kurios iš dalies pakeitė, įdiegė arba įdiegia paramos schemas, arba nustatė energijos iš jūros gavybos tikslus; pripažįsta, kad svarbus vaidmuo mažinant atitinkamų technologijų savikainą tenka šalims, kurios numatė tvirtą investicijų programą, susijusią su energijos iš jūros gavybos projektais, ir ragina Komisiją ir susijusias valstybes nares sekti jų pavyzdžiu;

30. pažymi, jog didžiausią impulsą Saulės energijos koncentravimo technologijų plėtrai Europoje suteikė tinkamai parinktos rinkos paramos schemos ir Europos mokslo tyrimų fondai; tikisi, jog pietinės valstybės narės ypač skatins technologijų plėtrą ir sumažins Saulės energijos koncentravimo technologijos savikainą;

31. ragina Komisiją pakartotinai apsvarstyti visus galiojančius Bendrijos teisės aktus, kurie kliudo ES energetikos politikos prioritetų įgyvendinimui, įskaitant būsimų plataus pobūdžio potvynių ir atoslūgių energijos naudojimo projektų kūrimą;

32. ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad atsinaujinančiai energijai teikiamas didelis prioritetas dedant ilgalaikes pastangas, skirtas ES mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros programoms maksimaliai išnaudoti; ragina valstybes nares susitarti dėl strategijos, kaip didinti energijos mokslinių tyrimų biudžetą; siūlo, kad šio tikslo reikėtų siekti peržiūrint 2007–2013 m. biudžetą;

33. palankiai vertina Europos investicijų banko atsinaujinančios energijos sričiai lengvatinių paskolų forma teikiamą paramą ir ragina Komisiją ir valstybes nares remti šios rūšies finansavimą, skirtą viešajam ir privačiajam sektoriui, jei skirtos lėšos skatina atsinaujinančios energijos srities plėtrą;

34. ragina regionines ir vietos valdžios institucijas, nevyriausybines organizacijas pasinaudoti finansavimu pagal Septintąją bendrąją programą, iš struktūrinių fondų ir pagal Konkurencingumo ir inovacijų bendrosios programos dalį – programą „Pažangi energija Europai“, nes tai skatintų mokslinius tyrimus, skatintų diegti atsinaujinančios energijos technologijas, naudoti biologinį kurą ir kurti naujus energijos transportavimo ir laikymo būdus siekiant sumažinti energijos nuostolius; taip pat remia „Eurenew“ iniciatyvą, kuria siekiama į Sutartį įtraukti nuostatas dėl atsinaujinančių energijos šaltinių;

35. pažymi, kad reikia daugiau mokslinių tyrimų ir taikomosios veiklos iš atsinaujinančių šaltinių pagamintos energijos saugojimo srityje, vadovaujantis vandenilio technologijos pavyzdžiu; pabrėžia, kad šiuo tikslu turi būti supaprastintos administracinės nuostatos ir patvirtinimo procedūros bei įveiktos esamos kliūtys;

Šildymas ir vėsinimas

36. ragina Komisiją užtikrinti, kad kiekviename pasiūlyme dėl pagrindų direktyvos dėl atsinaujinančių išteklių būtų numatytos plataus masto priemonės, skirtos skatinti atsinaujinančios energijos išteklių naudojimą šildyti ir vėsinti, kad iki 2020 m. ES būtų padvigubinta atsinaujinančios energijos išteklių, naudojamų šildyti ir vėsinti, šiuo metu siekiančių 10 proc., dalis; ragina Komisiją pasiūlyti naujoviškų sprendimų, kurie padėtų plačiai rinkoje diegti ir vystyti aktualias technologijas, t. y. skatinti sisteminius atsinaujinančios energijos sprendimų tyrimus arba tiekimo šilumos perdavimo tinklais tyrimus, susijusius su naujomis antžeminių pastatų statybomis arba remontu, skatinti mažinti administracinių kliūčių ir rengti informuotumo didinimo kampanijas,

37. primena, kad centralizuotos šildymo ir vėsinimo sistemos galėtų tapti puikia infrastruktūra, visiškai išnaudojančia atsinaujinančios energijos pranašumus ir primena, jog reikėtų skatinti atsinaujinančios energijos šaltinių integravimą į veikiančias centralizuotas šildymo sistemas, nes galima tinkamai suderinti biomasės ir kitų atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimą su kombinuotos šilumos ir elektros energijos gamybos ir perteklinės šilumos naudojimo sritimis;

38. ragina Komisiją spartinti pažangiosios patirties sklaidą visose valstybėse narėse, bent jau kapitalinio pastatų remonto ir naujų pastatų statybos atvejais pradėti taikyti privalomą minimalios šildymo energijos iš atsinaujinančių šaltinių procentinės dalies nuostatą, nes ši nuostata pradedama taikyti vis daugiau regionų ir savivaldybių;

39. primena, kad 40 proc. bendro ES pagaminamo energijos kiekio skirta pastatams, ir tai yra milžiniškas potencialas sumažinti šios energijos sunaudojimą, taip sudarant sąlygas visą šiam sektoriui reikalingą energiją tiekti iš atsinaujinančių energijos šaltinių; pažymi, kad siekiant statyti naujus pastatus, atitinkančius energijos tausos ir bionikos reikalavimus, statyboms turėtų būti naudojamos Saulės energijos, namų šiltinimo ir atsinaujinančių energijos šaltinių technologijos, kurios sudarytų galimybę statyti mažo energijos naudojimo, pasyvaus energijos naudojimo ir netgi teigiamo energijos naudojimo (per metus sunaudoja mažiau energijos nei pagamina) namus; ragina Komisiją iki 2007 m. pabaigos parengti veiklos programą dėl pasyvaus energijos naudojimo ir teigiamo energijos naudojimo namų ir pastatų plataus masto statybų ES;

40. pažymi, kad turimi statistiniai duomenys apie energijos sunaudojimą šildyti ir vėsinti nėra visai patikimi, palyginami ir skaidrūs ir ragina Komisiją ir valstybes nares parengti priemones, skirtas statistinių duomenų apie šiuos sektorius rinkimui tobulinti;

41. mano, kad šiuo metu naudojami šildymo katilai sudaro plačias galimybes palaipsniui pereiti prie atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimo; ragina Komisiją, prieš pateikiant pasiūlymą, įvertinti įvairias sąlygas, pvz., galimybes naudoti biokuro derinius arba Saulės šiluminę energiją;

Transportas ir biokuras

42. ragina formuoti įvairiašalę, aplinką tausojančią, socialiniu ir ekonominiu požiūriu tvarią transporto politiką, atitinkančią ES aplinkos, klimato ir konkurencijos politikos bei socialinius ir regioninius tikslus, kurių siekiant konkretus vaidmuo tektų tvariai gaminamam biokurui, pastangoms keisti gyvenseną, mažinti eismo intensyvumą ir struktūrinėms priemonėms, susijusioms su miestų ir regionų planavimu; ragina valstybes nares numatyti ambicingus atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimo visuomeninio transporto sektoriuje tikslus; ragina pradėti vėl taikyti transporto sektoriaus plėtros atsiejimo nuo ekonomikos plėtros principą ir prisiimti aiškesnius su transporto sektoriumi susijusius įsipareigojimus švaresnių transporto rūšių, paklausos valdymo ir laipsniško kuro naudojimo efektyvumo standartų didinimo klausimais;

43. palankiai vertina Komisijos pasiūlymą dėl biokuro ir kito atsinaujinančio kuro naudojimo transporto priemonėse nustatant įpareigojantį 10 proc. tikslą, su sąlyga, kad šis kuras bus gaminamas tvariai; mano, kad svarbu skatinti antrosios ir trečiosios kartos biodegalų prekybą, ir ragina spartinti šios srities technologijų pažangą; pabrėžia, kad tvarus biokuro naudojimas sumažintų transporto sektoriaus priklausomybę nuo naftos produktų ir į aplinką išskiriamo CO₂ kiekį; tačiau mano, kad reikėtų rasti teisingą maisto ir energijos gamybos pusiausvyrą;

44. yra įsitikinęs, kad ateityje bus ypač svarbus vandenilinių ir elektrinių automobilių naudojimas ir kad hibridiniai automobiliai yra žingsnis link elektros energija varomų transporto priemonių įsigalėjimo; ragina Komisiją įtraukti klausimą dėl automobilių su papildoma elektrine pavara (hibridiniai automobiliai) į ES strateginį energijos technologijų planą; ragina valstybes nares įvesti mokestines lengvatas, skatinančias mažai CO₂ išmetančių automobilių pirkimą;

45. ragina Komisiją parengti priemones, skirtas kito alternatyvaus kuro gamybai skatinti, kad būtu sudaryta galimybė įgyvendinti 2001 m. parengto alternatyvaus kuro veiklos plano tikslą transporto sektoriaus keliamai taršai sumažinti ; be to, ragina ją įvertinti galimybę skatinti sintetinio kuro gamybą, siekiant padidinti kuro rūšių įvairovę, pagerinti oro kokybę ir sumažinti taršą CO₂;

46. pabrėžia, kad ekonomiškiau kurą naudojančių automobilių gamyba ir toliau išlieka geriausias automobilių išmetamo CO₂ kiekio mažinimo būdas, ir pažymi, kad kreipdamasi į automobilių pramonę Bendrija mažiau dėmesio turėtų skirti biokuro paklausai ir labiau pabrėžti ekonomiškiau kurą naudojančių transporto priemonių paklausą; tačiau džiaugiasi pasiūlymu dėl kuro kokybės direktyvos persvarstymo, kurio tikslas – mažinti transporto priemonių poveikį klimato kaitai pagal „nuo šaltinio iki kuro bako“ (angl. well-to-wheel) palyginimo metodą, siekiant pagerinti oro kokybę, skatinti bioetanolio ir benzino mišinių naudojimą ir leisti naudoti aukštesnio lygio mišinius, jei būtų numatyta griežta priežiūra siekiant užtikrinti, kad šis kuras bus gaminamas tvariai;

47. ragina Komisiją parengti išsamią privalomą sertifikavimo sistemą, kuri būtų taikoma ir ES gaminamam, ir į ES importuojamam biokurui, mano, jog būtina parengti sertifikavimo kriterijus, kurie užtikrintų, kad viso biokuro gamybos ciklo metu susidarys mažiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų nei iškastinio kuro, kurį jis keičia, o jo gamyba neturės tiesioginės arba netiesioginės neigiamos įtakos biologinei įvairovei ir vandens ištekliams, nesumažins anglies išteklių dėl žemės naudojimo paskirties keitimo, be to, nesukels socialinių problemų, pvz., susijusių su maisto kainų augimu ir žmonių perkėlimu;

48. ragina Komisiją siekti bendradarbiauti su PPO ir panašiomis tarptautinėmis organizacijomis, kad būtų sudarytos sąlygos tarptautiniu mastu priimtiniems tvarumo kriterijams ir sertifikavimo sistemai parengti, ir taip pat tam, kad pasaulio mastu būtų skatinamos tvarios biokuro gamybos priemonės ir sudarytos vienodos sąlygos visiems rinkos dalyviams;

49. ragina Tarybą ir Komisiją užtikrinti, kad dvišaliuose ES ir trečiųjų šalių sutarimuose būtų atsižvelgiama į prekybos ir atsinaujinančios energijos investicijų klausimus ir į juos būtų įtraukiamos nuostatos dėl tarptautiniu mastu pripažinto socialinio suderinamumo, ir būtų skatinama išduoti sertifikatus ir užkertamas kelias aplinkosaugos dempingui; atkreipia dėmesį į tai, kad atsinaujinančios energijos šaltinių srityje Europos Sąjunga yra įsipareigojusi padėti besivystančioms šalims kurti klimatą tausojančias technologijas ir sudaryti sąlygas lengvai patekti į Europos rinkas; ragina Komisiją tobulinti naujoviškas priemones, skirtas atsinaujinančios energijos technologijoms ir techninių žinių perdavimui, ypač besivystančiose šalyse, finansuoti;

50. pripažįsta, jog mokestinės lengvatos – svarbi priemonė vartotojams skatinanti vietoj iškastinio kuro pasirinkti biokurą ir ragina valstybes nares taip pat apsvarstyti, ar diegti mokestines lengvatas, dėl kurių biokuro naudojimas taptų ekonomiškai naudingas; yra įsitikinęs, kad tuo atveju, kai biokuras neatitinka tvarumo kriterijų, jam skirtos subsidijos turėtų būti nutrauktos, atleidimas nuo mokesčių panaikintas, o nuopelnai siekiant užsibrėžtų biokuro tikslų – neįskaičiuoti;

51. ragina Komisiją užtikrinti, kad iškastinis kuras atitiktų biokuro gamybai keliamus reikalavimus, susijusius su sertifikavimo sistema, šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimu ir viso ciklo analize; be to, neturėtų būti užmirštas įrenginių, skirtų hidrokarbonatams ekstrahuoti ir transportuoti, poveikis aplinkai, neteisėtas nuotekų išleidimas į jūrą ir atsitiktiniai jūrų taršos atvejai;

52. mano, kad turėtų būti atidžiai stebimas biokuro gamybos poveikis pasaulio mastu, o jo rezultatai naudojami periodiškai Bendrijos politikai ir tikslams svarstyti;

53. ragina Komisiją ir valstybes nares skirti daugiau pastangų biomasę verčiant dujomis, kadangi biomasė galėtų būti medžiagų šaltiniu gaminant sintetinį skystą kurą, skirtą naudoti transporto priemonėse;

54. apgailestauja dėl to, kad klimato kaita anksti ir skaudžiai paveiks neturtingiausias besivystančias šalis, net jei jos yra mažiausiai susijusios su šios problemos priežastimis; apgailestauja, kad daugiau nei ketvirtadaliui pasaulio gyventojų šiuolaikiškos energetikos paslaugos yra neprieinamos;

55. ragina valstybes nares nustatyti, kokios yra atsinaujinančių energijos šaltinių galimybės įvairiuose regionuose, kad kiekviena šalis šias galimybes kuo geriau išnaudotų, ir taip skatinti regionus naudoti atsinaujinančius energijos šaltinius;

56. prašo valstybes nares, regionus ir vietos valdžios institucijas užtikrinti, kad plačioji visuomenė ir socialiniai bei ekonominiai veikėjai gautų aiškią informaciją apie fotovoltinės energijos generavimo technologinius aspektus bei techninę ir praktinę informaciją apie biologinį kurą, biomasę, vėjo, vandens ir geoterminę energiją bei energijos naudojimo efektyvumą ir informaciją apie teikiamas finansines paskatas;

57. pažymi, kad tvarkant miškų biomasę, naudojamą kaip kurą arba žaliavą, turėtų būti laikomasi tarptautiniu lygmeniu pripažintų aukščiausių tvarumo standartų; pabrėžia, kad turėtų būti pripažintas miškų sektoriaus indėlis ir įsipareigojimai ir parengta politika, galinti prisidėti prie geresnių ekonomikos, aplinkos ir socialinės veiklos rezultatų;

58. ragina valstybes nares ieškoti pažangiosios patirties atvejų, kai atviru koordinavimo metodu skatinama gaminti ir naudoti biomasę ir biokurą, ir šiuos atvejus lyginti tarpusavyje;

59. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.

• [1]  Priimti dokumentai, P6_TA(2006)0603.
• [2]  Priimti dokumentai, P6_TA(2006)0604.
• [3]  Priimti tekstai, P6_TA(2006)0243.
• [4]  Priimti tekstai, P6_TA(2006)0110.
• [5]  Priimti tekstai, P6_TA(2006)0058.
• [6]  OL C 227 E, 2006 9 21, p. 599.
• [7]  OL C 61 E, 2004 3 10, p. 260.
• [8]  OL C 65 E, 2002 3 14, p. 113.

AIŠKINAMOJI DALIS

Atsinaujinančių energijos išteklių planas

ES yra prie posūkio taško. Tradiciniai energijos ištekliai beveik baigiasi, tuo tarpu mes vis labiau priklausome nuo importo ir klimato kaitos, kuris, kaip prognozuoja tyrinėtojai, turės baisius padarinius tiek industrializuotų, tiek besivystančių šalių gyventojams.

Pagrindinė šio pranešimo mintis yra tinkamos sistemos šiam naujam Europos sumanymui sukūrimo svarba. Todėl atsinaujinančios energijos ištekliai negali būti suprantami atskirai nuo kitų planinių rodiklių, susijusių su vidaus rinkos elektros sektoriuje įgyvendinimu, 20 proc. energijos našumo pajėgumo pasiekimu ir CO₂ išmetimo kvotų sistemos persvarstymu. Visi šie planiniai rodikliai yra tarpusavyje susiję, todėl svarbiausia užtikrinti, kad sukursime tinkamą teisinę sistemą ir priversime valstybes nares įgyvendinti jau patvirtintus teisės aktus bei sprendimus. Privalome užtikrinti ilgalaikę perspektyvą, kuri skatintų investuotojus dalyvauti šiame milžiniškame sumanyme. Tai išankstinės sąlygos, kurios turi būti vykdomos, kad galėtume pasiekti mūsų politinius tikslus dėl išteklių nepertraukiamo tiekimo, CO₂ išmetimo sumažinimo ir naujų darbo vietų Europos Sąjungoje sukūrimo. Tačiau kartu privalome plėtoti energetikos politiką, grindžiamą solidarumu su besivystančiomis šalimis, kur 1,6 milijardo žmonių neturi prieigos prie energijos. Energetikos sektorius ilgiau nebegali būti laikomas tik energijos tiekėju, bet privalo kartu spręsti problemas, įskaitant aplinkos apsaugą, klimatą ir nepertraukiamą išteklių tiekimą.

Nacionaliniai veiksmų planai

Pranešėja remia Komisijos pasiūlymą, kad nacionaliniuose veiksmų planuose turi būti nustatyta, kokio didumo atsinaujinančios energijos šaltinių dalį turi atskirai pasiekti valstybė narė. Tačiau šiame siūlyme yra spragų, kurias svarbu žinoti formuluojant ir įgyvendinant atskirus planus.

1) Bendroji Europos energetikos politika

Pirmiausia svarbu pabrėžti, kad, vystant bendrąją Europos energetikos politiką, nacionaliniai planiniai rodikliai neturi nustelbti pagrindinio siekio. Visų pirma svarbu sukurti ir išplėsti bendrąją Europos atsinaujinančių energijos išteklių teisinę sistemą ir pasiekti Europos klimato bei energetikos planinius rodiklius. Vadinasi, į Komisijos pasiūlymą dėl atsinaujinančių energijos išteklių teisinės sistemos turi būti įtrauktas direktyvos dėl elektros gamybos iš atsinaujinančios energijos šaltinių persvarstymas, direktyvos dėl biokuro persvarstymas ir pasiūlymas dėl atsinaujinančios energijos šaltinių šildymo ir aušinimo sektoriuje teisinės sistemos. Kartu turi būti verčiama įgyvendinti esamas direktyvas dėl faktinio vidaus rinkaus elektros sektoriuje įgyvendinimo (t.p. žr. apačioje).

2) Teisingas naštos pasidalijimas

Antra, didžiausias iššūkis yra laiduoti, kad, norint iki 2020 m. pasiekti ambicingus 20 proc. atsinaujinančių energijos išteklių ir 20 proc. energijos našumo planinius rodiklius, prisideda visos valstybės narės. Iki šiol prie atsinaujinančių energijos išteklių plėtros Europos Sąjungoje yra prisidėjusios tik kelios itin veiklios valstybės narės. Todėl pranešėja mano, jog svarbu, kad koordinuojant, užtikrinant kokybę ir stebint įvairių šalių pastangas Komisijai būtų suteiktas pagrindinis vaidmuo. Be to, turi būti reikalaujama, kad valstybės narės reguliariai teiktų ataskaitas, idant Komisija nuolat galėtų įsikišti, jei atskiros valstybės narės nuolat nevykdytų savo įsipareigojimų.

Komisija turi sugebėti patikrinti nacionalinių veiksmų planų pagrįstumą ir turėti teisę juos atmesti, kai atsinaujinančių energijos šaltinių plėtra ryšium su nacionaliniais planiniais rodikliais nepakankamai pagrįsta dokumentais ir kai neaiškiai dokumentais patvirtinama, kokie operatoriai, kaip manoma, vykdys šią plėtotę ir iš kur turi ateiti būtinų investicijų lėšos.

Pranešėja siūlo naštą dalytis atsižvelgiant į objektyvias atsinaujinančių energijos išteklių galimybes įvairiose šalyse. Jei šalis yra Atlanto vandenyno pakrantėje, tuomet yra didelė galimybė naudoti vėjo energiją; šalys, esančios Pietų Europoje, turi didelę galimybę naudoti saulės energiją; jei šalis yra turtinga vandens jėgos, yra didelė galimybė subalansuoti besikaitaliojančią energiją, o kur nebuvo optimizuotas biomasės naudojimas, yra didelė galimybė naudoti biomasę. Todėl neturėtų būti įrodinėjama, kad tik dėl to, jog šalis turi daug atsinaujinančių energijos išteklių, ji gali pigiau išsiversti, jei vis dar gausu atsinaujinančios energijos išteklių galimybių. Todėl svarbu užtikrinti, kad technologijos taikomos atsižvelgiant į vietos aplinkybes.

Pranešėja susirūpinusi tam tikrų valstybių narių požiūriu, kad ypatingas dėmesys turi būti atkreiptas į šalis, kuriose maža anglies energijos sistema. Atsinaujinančios energijos išteklių naudojimo planiniai rodikliai turi skatinti atsinaujinančios energijos išteklius, o ne mažus anglies energijos šaltinius plačiąja prasme. Atsinaujinančios energijos išteklių privalumai Europai yra ne tik CO₂ išmetimo mažinimas, bet ir tai, kad šią energiją gali gaminti pati ES ir kartu sumažinti importo priklausomybę nuo energijos ir padėti sukurti naujas darbo vietas bei paskatinti augimą Europoje.

Dėl tam tikros priežasties reikia būti budriems dėl atitinkamuose įsipareigojimuose galimo 20 proc. rodiklio sumažinimo didžiausioms valstybėms narėms padarinių. Jei taip bus nuspręsta, pvz., rodiklius sumažinus penkioms didžiosioms šalims, nes jos sunaudoja ne mažiau nei 60 proc. energijos, tai reikš, kad, norint pasiekti 20 proc. bendrą planinį rodiklį Europos Sąjungoje, iš likusių šalių bus reikalaujama gana neproporcingai didelės atsinaujinančių energijos išteklių procentinės dalies.

3) Indėlio iš atsinaujinančių energijos šaltinių technologijų skaičiavimo metodologija

Egzistuoja tam tikra problema, susijusi su statistikos metodologija dėl indėlio iš įvairių atsinaujinančios energijos išteklių technologijų skaičiavimo. Eurostato taikomas metodas indėliui iš įvairių atsinaujinančių energijos išteklių apskaičiuoti reiškia, kad, kaip nurodo Komisija atsinaujinančių energijos išteklių kontekste, elektrai, gaunamai iš vėjo ir saulės energijos, sudaromi sunkumai elektros, gaunamos iš biomasės, atžvilgiu. Taip yra todėl, kad indėlis iš biomasės skaičiuojamas remiantis biomasės energijos kiekiu prieš tai, kol deginama jėgainėje transformuojama į elektrą. Į transformacijos procesą įeina reikšmingas beveik 60 proc. nuostolis, kuris neišskaičiuojamas, kai skaičiuojamas biomasės indėlis. Vėjo ir saulės energija apskaičiuojami remiantis pagamintos elektros energijos kiekiu. Tai, kad transformacijos nuostoliai neįtraukiami, suteikia biomasei neteisingą pranašumą prieš vėjo ir saulės energiją. Ši nepalanki padėtis yra didelė problema toms šalims, kurių elektros gamyboje ypač didelę dalį užima vėjo ar saulės energija. Šis problemiškas klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į Komisijos teikiamą pasiūlymą dėl direktyvos dėl atsinaujinančių energijos išteklių.

Paskutiniame punkte dėl nacionalinių veiksmų planų išreiškiamas pranešėjos susirūpinimas, ar Komisija ir, ypač DG Tren, turi pakankamai personalo, kad imtųsi šio milžiniško įgyvendinimo ir stebėsenos uždavinio. Parlamentas turi pateikti kiek galima ryžtingesnį prašymą dėl reikalingo personalo telkimo siekiant užtikrinti, kad svarbūs planiniai rodikliai ir planai nebūtų paliekami vaakume, kur niekas neįgyvendinama.

Vidaus rinka

Norint pasiekti 20 proc. atsinaujinančios energijos išteklių planinį rodiklį, būtina sukurti geresnes sąlygas prieigai prie elektros iš atsinaujinančių energijos išteklių perdavimo sistemos.

Tam reikia tinkamai veikiančios vidaus energijos rinkos su atvira, nediskriminuojančia ir veiksminga atsinaujinančios energijos šaltinių prieiga prie sistemos, kuri turi būti pakankamai išplėtota, kad galėtų susidoroti su dideliais elektros iš atsinaujinančių energijos šaltinių kiekiais. Pranešėja mano, kad atsakingo perdavimo sistemos operatoriaus (PSO) nuosavybės atskyrimas nuo komercinės veiklos bus geriausias laidas, kad atsinaujinančios energijos šaltinių gamintojai nebus diskriminuojami priėjimo prie sistemos atžvilgiu.

Paramos sistemos

Nors pranešėja mano, kad galutinis tikslas yra paramos sistemų suderinimas Europos lygiu, ji nemano, kad šiuo metu rinka pasirengusi žengti šį žingsnį. Viena vertus, svarbu, kad pirma užtikrintume elektros vidaus rinkos įgyvendinimą ir teisingas bei vienodas galimybes elektrai iš visų energijos šaltinių gaminti, kita vertus, svarbu, kad pasiektume sistemą, kuri laiduoja technologijų įvairovę, kad technologijos, kurios vis dar yra tik eksperimentiniame etape, bet kurios turi ilgalaikį potencialą, nebūtų pirma laiko išstumiamos iš rinkos.

Atsinaujinančių energijos šaltinių vidaus rinkos sukūrimas pareikalaus atsižvelgti ir į įvairią atsinaujinančių energijos šaltinių kokybę, ypač atsižvelgiant į skirtumus tarp degiosios ir pagamintos energijos (žr. pirmiau minėtą metodologijos klausimą). Priešingu atveju, šalių su milžinišku biomasės potencialu arba su saulės ar vėjo energijos potencialu pranašumai rinkoje labai skirsis.

Transporto sektorius ir atsinaujinančios energijos ištekliai

Pranešėja sutinka su Komisijos vertinimu, kad šiuo metu biokuras teikia didelę galimybę atsinaujinančios energijos išteklius taikyti transporto sektoriuje. Tačiau kartu pranešėja mano, kad pabrėžtina visapusiško požiūrio į transporto sektorių svarba, kad dėl didėjančio dėmesio biokurui nesumažėtų spaudimas sektoriui dėl našesnių automobilių gamybos ir dėl politinių tikslų, susijusių su viešojo transporto plėtra ir perėjimo nuo kelių prie geležinkelio ir vandens transporto.

Nustatytina sistema, kuri, pvz., per sertifikavimą, skatintų perspektyviausias biokuro technologijas. Sistema turi apimti ir CO₂ auditą, ir energijos auditą, taip pat kitus poveikius aplinkai, pvz., sumažėjusią bioįvairovę. Ji privalo užtikrinti, kad, siekiant skatinti technologijas, kurios turi geriausius CO₂ ir energijos auditus, naudojamos veiksmingos iniciatyvos. Kartu svarbu, kad sertifikavimo sistemos plėtotė netaptų technine kliūtimi prekybai su trečiosiomis šalimis. Pranešėja nemano, kad skatinant biokurą ketinama sukurti naują žemės ūkio paramos sistemą Europos Sąjungoje, pvz., konkurentus iš trečiųjų šalių laikant už ES rinkų ribų. Nederėtų iš pagarbos siauriems sektorių interesams iš naujo vesti protekcionistinės politikos. Turėtume atidžiai stebėti maisto kainų dinamiką ir laiduoti, kad paskatos, siekiant užtikrinti, kad biokuro gamyba nesukeltų maisto kainų augimo, kuris neigiamai atsilieptų besivystančių šalių gyventojams, yra tinkamos.

Socialinis aspektas

Pranešėja mano, jog svarbu, kad įtrauktas energetikos politikos socialinis aspektas visuomet derėtų su aplinkos apsaugos aspektu, saugumo politikos sumetimais ir ekonominėmis perspektyvomis. Energija turi būti prieinama visiems, kad atsinaujinančių energijos išteklių naudojimas nesukeltų kainų augimo, dėl kurio atskiras vartotojas nebegalės įpirkti šildymo ar elektros. Nereikėtų manyti, kad šį klausimą gali išspręsti rinka, taigi privalome būti pasirengę teikti pagalbą ypač pažeidžiamoms visuomenės kategorijoms, kurias ypač veikia energijos kainų kilimas.

Kartu pranešėja nori pabrėžti, kad pats atsinaujinančių energijos išteklių Europos Sąjungoje akcentavimas suteiks galimybę darbo vietoms kurti ir paskatins atokių bei vargingų regionų augimą. Ši plėtra gali padėti susigrąžinti kai kurias prarastas darbo vietas, kai masinė pramoninė gamyba bus perkelta iš Europos.

Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto NUOMONĖ (7.6.2007)

pateikta Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetui

dėl atsinaujinančių energijos išteklių Europoje plano
(2007/2090(INI))

Nuomonės referentas: Vittorio Prodi

PASIŪLYMAI

Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetas ragina atsakingą Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.   pabrėžia, kad mūsų visuomenės ir ekonomikos pažeidžiamumas didėja dėl tokių veiksnių kaip klimato kaita, priklausomybė nuo kietojo kuro ir didėjančių energijos išlaidų;

2.   apgailestauja, kad regioninės ir vietos institucijos ES ir toliau rodo vis dar per mažai susidomėjimo galimybe pajungti ir naudoti atsinaujinančius energijos šaltinius;

3.   vėl pabrėžia, kad atsinaujinančios energijos sektorius yra pajėgus sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išlakas ir taršą jomis, pasinaudoti vietos energijos šaltiniais siekiant Lisabonos tikslų, užtikrinti ir pagerinti tiekimo patikimumą įvairesniais energijos šaltiniais ir pasiekti Europos augimo, užimtumo ir tvarumo tikslus;

4.   džiaugiasi, kad Komisija pripažino, jog iškastinio kuro kaina neleidžia teisingai įvertinti jo išorės išlaidų, įskaitant poveikį klimato kaitai; pabrėžia būtinybę pertvarkyti esamą ekonomikos modelį ir į jį įtraukti neigiamus išorės veiksnius, sudarant vienodas sąlygas skirtingiems energijos šaltiniams ir taip padidinat atsinaujinančių energijos išteklių konkurencingumą; toliau ragina Komisiją pateikti siūlymus dėl teisės aktų, skirtų panaikinti subsidijas iškastiniam kurui, tampančias ydingomis skatinamosiomis priemonėmis;

5.   apgailestauja, kad ES tikslas pasiekti, jog iki 2010 m. 12 proc. jos suvartojamos energijos sudarytų atsinaujinančių išteklių energija, greičiausiai nebus pasiektas; taigi pabrėžia, kad, įvardijus tikslus atsinaujinančiųjų energijos išteklių plane, turėtų būti pateikti išsamūs įgyvendinimo planai, apibrėžiant nacionalinius tikslus ir įvairiems energetikos sektoriams privalomus tikslus, taip pat sankcijų taikymą, jei nevykdomi tikslai;

6.   džiaugiasi 2007 m. kovo mėn. įvykusios Europos Vadovų Tarybos sprendimu nustatyti tikslą, kad iki 2020 m. 25 proc. jos suvartojamos energijos sudarytų atsinaujinančių išteklių energija; siekiant šio tikslo ragina sukurti plataus užmojo energijos efektyvumo strategiją; pakartoja savo poziciją, kad ES turėtų siekti, jog iki 2020 m. 25 proc. jos suvartojamos energijos sudarytų atsinaujinančių išteklių energija; toliau reikalauja, kad teisės akto pasiūlymas dėl ES tikslo būtų pateiktas remiantis EB steigimo sutarties 175 straipsnio 1 dalimi, siekiant užtikrinti Tarybos ir Europos Parlamento dalyvavimą; kartu mano, kad ypač naudinga numatyti tarpinius tikslus;

7.   ragina Komisiją užtikrinti, kad 20 proc. atsinaujinančios energijos dalies tikslas priėmus teisės aktus valstybėms narėms taptų privalomas, būtų nuosekliai įgyvendinamas ir kad valstybėms narėms, nesilaikančioms įsipareigojimų, būtų taikomos griežtos sankcijos; pabrėžia, kad reikia nacionalinių veiksmų planų, kuriuose kiekviena valstybė narė užsibrėžtų privalomus tikslus kiekvienam sektoriui remdamasi konkrečiomis savo meteorologinėmis, geografinėmis ir geologinėmis galimybėmis ir ankstesniais rezultatais; ragina Komisiją atlikti ir pradinį, ir tarpinį šių nacionalinių veiksmų planų įvertinimą;

8.   sunerimęs, kad nėra teisiškai privalomų tikslų dėl atsinaujinančios energijos apskritai ir būtent šildymo bei vėsinimo sektoriuje, taip pat kad teisės aktai dėl atsinaujinančių šaltinių panaudojimo transporto sektoriuje ES lygmeniu yra gan silpni;

9.   primena savo raginimą priimti direktyvą, kuria būtų skatinama naudoti atsinaujinančią energiją šildymo ir vėsinimo sektoriuje, kadangi šioje srityje per trumpą laiką ir gana mažomis sąnaudomis galima pasinaudoti didelėmis galimybėmis;

10. apgailestauja, kad Taryba ir Komisija šiuo metu nerengia tokios direktyvos ir kaip alternatyvą ragina bendruose atsinaujinančią energiją reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatyti privalomą minimalų tikslą šildymo ir vėsinimo sektoriui;

11. pabrėžia, kad siekiant įgyvendinti ES 2°C klimato tikslą ir pereinant prie didesnio atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo, taip pat turi būti labai pagerintas energijos vartojimo veiksmingumas, strategijos, skirtos padaryti iškastinį kurą švaresnį, taip pat pakeistas gyvenimo būdas ir vartojimo bei gamybos modeliai, siekiant, kad, kur tik įmanoma, energija būtų vartojama protingiau ir taupiau; ragina panaikinti viešąsias subsidijas aplinkos apsaugos požiūriu netvariems energijos gamybos būdams ir skubiai pradėti taikyti aplinkos ir energijos mokesčius ES mastu; ypač ragina valstybes nares keistis geriausia patirtimi dėl energijos taupymo ir, kiek tik įmanoma, naudoti struktūrinius fondus energijos taupymo priemonėms naujosiose valstybėse narėse, kuriose potencialas didžiausias;

12. pabrėžia, kad pirmiausia reikia sukurti mažas, decentralizuotas tiekimo struktūras, pasiekti tikslą iš esmės padidinti švarios iš vietos šaltinių tiekiamos energijos dalį, ir pažymi bendros šilumos ir elektros energijos gamybos bei geoterminės energijos teikiamas galimybes šioje srityje;

13. pažymi biomasės teikiamas galimybes, ypač elektros energijos, šildymo ir vėsinimo sektoriuose, suteikiant ekonomikai naujo gyvybingumo pirmiausia kaimo vietovėse ir tvarios biomasės gamybos išlaikymo svarbą laikantis geros žemės ūkio praktikos ir nekenkiant valstybių vidaus maisto gamybai, kad šiandienos ūkininkai taptų rytojaus energijos gamintojais;

14. pripažįsta būtinybę plėtoti ekonomiškai efektyvius didesnio biomasės naudojimo gaminant energiją būdus;

15. pabrėžia, kad atsinaujinančios energijos strategijos tikslams įgyvendinti reikalinga atsinaujinančios energijos gamybos plėtra turėtų būti rūpestingai įgyvendinama atsižvelgiant į platesnius aplinkos veiksnius (tvarų miškų valdymą, bioįvairovę, dirvožemio blogėjimo prevenciją ir kt.), ne tik į išskiriamas šiltnamio efektą sukeliančias dujas;

16. pabrėžia, kad biodegalai neturėtų būti naudojami motorinėse transporto priemonėse, jeigu atsiranda rizika, kad jų naudojimu bus siekiama padidinti pasaulines maisto kainas arba tolesnį šiltnamio efektą sukeliančių dujų išskyrimą į atmosferą naikinant atogrąžų miškus ar durpynus;

17. primena, kad biodegalų srityje reikėtų rasti sąžiningą maisto ir energijos gamybos pusiausvyrą; reikalauja, kad prieš nustatant privalomus tikslus, būtų atlikta privaloma vadinamoji kuro išgavimo ir panaudojimo analizė ir nustatyti aplinkos ir socialiniai tvarumo kriterijai;

18. pripažįsta, kad vietinių energetinių augalų pasiūla yra ribota; taigi pabrėžia būtinybę privalomai išduoti ekologinius ir socialinius šių biodegalų sertifikatus bei užtikrinti, kad jų poveikis klimato kaitai ir energijos vartojimo veiksmingumas viso jų gyvavimo ciklo veiksmingumas būtų aiškus;

19. pabrėžia, kad biodegalus per visą gamybos ciklą reikia gaminti ekonominiu ir aplinkosaugos požiūriu tvariai; ragina Komisiją imtis priemonių sukurti visa apimančią biokuro ženklinimo aplinkosaugos pagrindu sistemą; mano, kad svarbu skatinti trečiosios kartos biodegalų technologijas;

20. ragina Komisiją nustatyti naujus kriterijus aliejaus, naudojamo biodegalų gamybai, importui ir paraginti nustatyti pasaulinius biodegalų gamybos ir naudojimo tvarumo standartus siekiant užtikrinti sąžiningą maisto ir energijos gamybos pusiausvyrą, taip pat bioįvairovės ir didelio anglies sekvestravimo teritorijų apsaugą;

21. pažymi, kad tvarkant miškų biomasę, naudojamą kaip kurą arba žaliavą, turėtų būti laikomasi tarptautiniu lygmeniu pripažintų aukščiausių tvarumo standartų; pabrėžia, kad turėtų būti pripažintas miškų sektoriaus indėlis ir įsipareigojimai ir parengta politika, galinti prisidėti prie geresnių ekonomikos, aplinkos ir socialinės veiklos rezultatų;

22. ragina valstybes nares ieškoti pažangiosios patirties atvejų, kai atviru koordinavimo metodu skatinama gaminti ir naudoti biomasę ir biokurą, ir šiuos atvejus lyginti tarpusavyje;

23. nurodo būtinybę daug investuoti į tyrimus ir taikomąją veiklą siekiant padidinti ES naujovių pajėgumus atsinaujinančios energijos srityje, atsižvelgiant į esamas technologijų platformas;

24. taigi ragina siekiant labiau skatinti naudoti atsinaujinančią energiją reikia įveikti esamas rinkos kliūtis; taigi ragina Komisiją ir valstybes nares prisidėti prie palankios rinkos aplinkos kūrimo, įskaitant ydingų subsidijų ir iniciatyvaus viešųjų pirkimų taikymo ES panaikinimą, kad būtų sumažintos energijos vartojimo požiūriu veiksmingų ir atsinaujinančių išteklių energetikos technologijų kainos, ir kartu užtikrinti sąžiningą ir prioritetinę galimybę atsinaujinančią energiją tiekti į elektros tinklus; atsižvelgdamas į tai pabrėžia būtinybė aktyviai skatinti decentralizuotą atsinaujinančių energijos išteklių gamybą ir naudojimą atsižvelgiant į aplinkos, sveikatos ir tvarumo aspektus;

25. pažymi, kad elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos šalinių skatinimo sistemos Europos Sąjungoje labai skiriasi, o tai neveiksminga ir iškreipia konkurenciją; dar kartą ragina ilgalaikėje perspektyvoje sukurti suderintą visos Europos paskatų sistemą, atitinkančią šiuos kriterijus:

a)   padedančią pasiekti dabartinius tikslus ir platesnio užmojo ateities tikslus;

b)   atitinkančią elektros energijos vidaus rinkos principus;

c)   esančią sisteminio požiūrio į atsinaujinančių formų energijos plėtrą dalimi, atsižvelgiant į konkrečias kiekvienos formos energijos savybes ir įvairias technologijas bei geografinius skirtumus;

(d)  veiksmingai skatinančią naudoti atsinaujinančią energiją ir kartu paprastą bei kuo efektyvesnę, ypač sąnaudų požiūriu;

(e)  padedančią įskaičiuoti visų energijos šaltinių išorines sąnaudas į vidines sąnaudas;

f)    numatančią pakankamus pereinamuosius laikotarpius nacionalinėms paskatų sistemoms, kad nebūtų prarastas investuotojų pasitikėjimas;

mano, kad remiantis šiais kriterijais suderintos Bendrijos nuostatos dėl elektros energijos pateikimo į bendrą tinklą sistemų ilgu laikotarpiu gali būti tikslingos, bet taip pat reikia atsižvelgti į kvotų ir pasiūlymų teikimo sistemas, jeigu galima sutvarkyti dabartines kai kuriose valstybėse narėse paaiškėjusias šių modelių silpnąsias vietas;

26. pažymi, kad reikia daugiau mokslinių tyrimų ir taikomosios veiklos iš atsinaujinančių šaltinių pagamintos energijos saugojimo srityje, vadovaujantis vandenilio technologijos pavyzdžiu; pabrėžia, kad šiuo tikslu turi būti supaprastintos administracinės nuostatos ir patvirtinimo procedūros bei įveiktos esamos kliūtys;

27. pažymi, kad tam tikri atsinaujinančių energijos išteklių gamybos būdai prieštarauja vystymosi ir aplinkos tikslams; ypač pabrėžia, kad biodegalų gamyba neturi kelti grėsmės maisto saugumui arba skatinti atogrąžų miškų naikinimo; taip pat pabrėžia, kad dėl pagamintų ir panaudotų biodegalų turėtų labai sumažėti CO₂, kad būtų laikomasi ES biodegalų tikslo kriterijų;

28. pažymi, kad degiosios atliekos paprastai sudaro 60 proc. atsinaujinančių energijos išteklių; taigi ragina dujinti tokias atliekas ir deginant dujas išgauti aplinkos požiūriu tvarią energiją;

29. pažymi, kad atsinaujinančios energijos pranašumus galima dar labiau padidinti, jeigu ji bus naudojama kartu gaminti šilumą ir elektros energiją;

30. prašo valstybių narių ir Komisijos stiprinti bendradarbiavimą su regioninės ir vietos valdžios institucijomis siekiant dar labiau skatinti naudoti atsinaujinančius energijos šaltinius ir veiksmingiau panaudoti šiems tikslams skirtus išteklius, bet pripažįsta, kad šis bendradarbiavimas turi būti grindžiamas kuo didesniu subsidiarumu, ir mano, kad imantis veiksmų reikia turėti omenyje atitinkamas geografines, klimato ir ekonomines sąlygas;

31. mano, kad pernelyg anksti derinti atsinaujinančių energijos šaltinių paramos schemas ES lygmeniu; vis dėlto ragina į energijos kainas sistemiškai įtraukti išorės išlaidas, kad atsinaujinantys energijos ištekliai įgytų ekonominį pranašumą;

32. ragina Komisiją ir valstybes nares skirti daugiau pastangų biomasę verčiant dujomis, kadangi biomasė galėtų būti medžiagų šaltiniu gaminant sintetinį skystą kurą, skirtą naudoti transporto priemonėse.

33. susirūpinęs, kad ES užsibrėžti tikslai iki 2010 m. suvartoti daugiau atsinaujinančios energijos gali būti pasiekti ne visose valstybėse narėse, ir mano, kad į Atsinaujinančių išteklių energijos planą turėtų būti įtraukta pasiektų tikslų metinio įvertinimo sistema;

34. ragina branduolinės energijos operatorius išplėsti savo veiklos sritį ir į ją įtraukti atsinaujinančių formų energiją;

35. pažymi, kad geoterminė ir bangų energija sudaro nemažą potencialą įvairinti Europos energijos tiekimą ir turėtų būti intensyviai plėtojama;

36. pabrėžia, kad galimybės plėtoti atsinaujinančių išteklių energetikos technologijas yra labai palankios daugelyje besivystančių šalių; ragina ES padėti paremti atsinaujinančių išteklių energetikos technologijų plėtrą besivystančiose šalyse ir sudaryti sąlygas lengvai patekti į Europos rinkas, pvz., panaikinant importo mokesčius.

PROCEDŪRA

Pavadinimas	Europos atsinaujinančios energijos planas
Procedūros numeris	2007/2090(INI)
Atsakingas komitetas	ITRE
Nuomonę pateikė   Paskelbimo per plenarinį posėdį data	ENVI 26.4.2007
Glaudesnis bendradarbiavimas - paskelbimo plenariniame posėdyje data
Nuomonės referentas (-ė)   Paskyrimo data	Vittorio Prodi 27.3.2007
Pakeistas nuomonės referentas (-ė)
Svarstymas komitete	7.5.2007
Priėmimo data	5.6.2007
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	56 0 0
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Adamos Adamou, Georgs Andrejevs, Margrete Auken, Liam Aylward, Irena Belohorská, Johannes Blokland, John Bowis, Hiltrud Breyer, Martin Callanan, Dorette Corbey, Chris Davies, Avril Doyle, Mojca Drčar Murko, Edite Estrela, Jill Evans, Anne Ferreira, Karl-Heinz Florenz, Matthias Groote, Caroline Jackson, Dan Jørgensen, Christa Klaß, Eija-Riitta Korhola, Holger Krahmer, Urszula Krupa, Peter Liese, Jules Maaten, Linda McAvan, Alexandru-Ioan Morţun, Riitta Myller, Péter Olajos, Miroslav Ouzký, Antonyia Parvanova, Vittorio Prodi, Frédérique Ries, Guido Sacconi, Daciana Octavia Sârbu, Karin Scheele, Carl Schlyter, Richard Seeber, María Sornosa Martínez, Antonios Trakatellis, Evangelia Tzampazi, Thomas Ulmer, Anja Weisgerber, Glenis Willmott
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)	Iles Braghetto, Kathalijne Maria Buitenweg, Milan Gaľa, Genowefa Grabowska, Erna Hennicot-Schoepges, Karsten Friedrich Hoppenstedt, Miroslav Mikolášik, Claude Turmes
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (178 straipsnio 2 dalis)	Agustín Díaz de Mera García Consuegra, Christopher Heaton-Harris, Syed Kamall
Pastabos (pateikiamos tik viena kalba)	...

Regioninės plėtros komiteto NUOMONĖ (14.6.2007)

pateikta Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetui

dėl Europos atsinaujinančios energijos plano
(2007/2090(INI))

Nuomonės referentė: Marian Harkin

PASIŪLYMAI

Regioninės plėtros komitetas ragina atsakingą Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.   pritaria kovo 9 d. Europos Vadovų Tarybos susitikimo išvadoms, ypač jos sprendimui, kad iki tol, kol bus priimtas bendras visapusis susitarimas laikotarpiu po 2012 m., ES savarankiškai tvirtai įsipareigoja iki 2020 m. lyginant su 1990 m. mažiausiai 20 proc. sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą ir iškelia itin aukštus kiekybiškai išreikštus tikslus, susijusius su efektyviu energijos naudojimu, atsinaujinančia energija bei biokuru;

2.   džiaugiasi dėl to, kad „Naujoji energetikos politika Europai“ visiškai atitinka valstybių narių pasirinkimą naudoti mišrią energiją ir šios energijos pirmenybę prieš pirminės energijos šaltinius, tuo pat metu ši politika grindžiama valstybių narių solidarumo dvasia ir užtikrina integruotą požiūrį į klimato kaitą bei iškelia uždavinius stiprinti aplinkos tvarumą; pabrėžia, kad energetikos politika, pagal kurią naudojama atsinaujinančių šaltinių energija, leidžia vykdyti decentralizuotą energetikos politiką regioniniu lygmeniu taikant reikalavimus ir galimybes; ragina kompetentingas valdžios institucijas pasirūpinti priemonėmis, skirtomis šiems tikslams pasiekti; ragina valstybes nares naudoti visas galimas atsinaujinančios energijos technologijas;

3.   tačiau apgailestauja, kad Komisija nelabai susieja atsinaujinančių energijos šaltinių vystymą ir pasekmes darbo rinkos struktūrai, mokykliniam ir profesiniam mokymui bei pramoninių santykių raidai;

4.   ragina valstybes nares nustatyti, kokios yra atsinaujinančių energijos šaltinių galimybės įvairiuose regionuose, kad kiekviena šalis šias galimybes kuo geriau išnaudotų, ir taip skatinti regionus naudoti atsinaujinančius energijos šaltinius;

5.   atsižvelgdamas į metinę Energetikos veiksmų plano peržiūrą, primygtinai prašo prieš metinį nagrinėjimą Europos Vadovų Taryboje kasmet informuoti Europos Parlamentą apie ES energetikos ir klimato kaitos politikos įgyvendinimo pažangą ir pasiektus rezultatus; taip pat prašo valstybes nares rengiant su klimato kaita susijusias strategijas ir energetikos strategijas atsižvelgti į regionų ypatumus ir ypatingą dėmesį skirti atsinaujinančių energijos šaltinių dalies didinimui ir energetikos efektyvumui;

6.   prašo Komisijos įvesti reikalavimą, kad iš biomasės gaminant atsinaujinančią energiją termofikacija būtų privaloma, jeigu tai techniškai įmanoma, ir prašo išnagrinėti projektų, susijusių su šildymo katilais, kuriems naudojama mediena, poveikį miškininkystės ir miško pramonės vietiniam tvariam vystymuisi, atsižvelgiant į tai, kad šios pramonės vaidmuo prisidedant prie regionų raidos ir skatinant kaimo ūkio šakų plėtotę yra labai svarbus;

7.   ragina Komisiją nedelsiant pateikti pasiūlymą dėl direktyvos dėl atsinaujinančių energijos šaltinių, taip pat dėl skatinimo, technologijų perdavimo ir pažangiosios šio potencialo naudojimo patirties skleidimo priemonių; ragina ES nustatyti tikslą, kad iki 2020 m. 25 proc. visos energijos būtų atsinaujinančių šaltinių energija bei nustatyti privalomus elektros, transporto, šildymo ir aušinimo sektorių tikslus ir išaiškinti, kokia yra regioninių bei vietos valdžios institucijų atsakomybė, teisės ir vaidmuo įgyvendinant šią politiką pagal subsidiarumo principą;

8.   ragina Komisiją nedelsiant pateikti pasiūlymą dėl direktyvos dėl atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimo šildymui ir aušinimui, taip pat dėl skatinimo, technologijų perdavimo ir pažangiosios šio potencialo, iki šiol Europoje labai mažai naudojamo, eksploatavimo patirties Europoje skleidimo priemonių;

9.   ragina Komisiją sutelkti visas vietines atsinaujinančių energijos šaltinių vystymu suinteresuotas šalis – vietos ir regionines valdžios institucijas, ūkininkus ir miškininkus, verslininkus ir žemėtvarkininkus, universitetus, tyrinėtojus ir privačius asmenis, – kad jos paskatintų užmegzti valstybinio ir privataus sektorių partnerystę ir pagerintų iš atsinaujinančių energijos šaltinių pagamintos energijos tiekimo ir realizavimo tinklus;

10. prašo Tarybą ir Europos Komisiją, kad jos ypatingą dėmesį skirtų ne tik teisės aktų raidai ir technologijų tobulinimui, bet ir sėkmės sąlygoms, t. y. aktyviam vietos ir regioninių valdžios institucijų ir visų suinteresuotų visuomenės šalių dalyvavimui;

11. ragina valstybes nares, kurios to dar nepadarė, imtis sparčiai įgyvendinti Direktyvą Nr. 2002/91/EB dėl pastatų energinio naudingumo ir pasitelkus vietos ir regionines valdžios institucijas paspartinti Energijos efektyvumo veiksmų planų, numatytų Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2006/32/EB dėl energijos galutinio vartojimo efektyvumo ir energetinių paslaugų, rengimą;

12. taip pat ragina regionines ir vietos valdžios institucijas įsipareigoti sėkmingai pasiekti tikslus savo teritorijose, atsižvelgti į šiuos tikslus vykdant žemėtvarkos ir žemės naudojimo politiką, ypač valdant pakriką miestų plėtimąsi ir transportą bei nuolat pabrėžti, kad naujuose statiniuose, pastatuose ir atnaujinant esančių pastatų energijos sistemas turi būti naudojamas neanglinis kuras bei supaprastinti ir paspartinti administracines procedūras, taikomas plėtojant atsinaujinančius energijos šaltinius;

13. ragina valstybes nares, regionines ir vietos valdžios institucijas Europos piliečiams rodyti pavyzdį ir pačioms naudoti atsinaujinančių energijos šaltinių technologijas savo pastatuose, skatinti biokuro naudojimą transporto priemonėse ir taupyti energiją naudojant energetiškai efektyvius įrengimus;

14. ragina, kad būtų visiškai atsižvelgta į subsidiarumo principą, o regionines ir vietos valdžios institucijas ragina įgyvendinti vietines energijos programas, į kurias įeitų energijos taupymas, energijos efektyvumas ir būdai, kaip padidinti atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimą;

15. ragina valstybes nares, regionines ir vietos valdžios institucijas rengti kampanijas ir taikyti ekonomines paskatas siekiant pakeisti gyventojų požiūrį į energijos taupymą ir jos naudojimo įpročius ir skatinti naudoti atsinaujinančius energijos šaltinius;

16. prašo valstybes nares, regionus ir vietos valdžios institucijas užtikrinti, kad plačioji visuomenė ir socialiniai bei ekonominiai veikėjai gautų aiškią informaciją apie fotovoltinės energijos generavimo technologinius aspektus bei techninę ir praktinę informaciją apie biologinį kurą, biomasę, vėjo, vandens ir geoterminę energiją bei energijos naudojimo efektyvumą ir informaciją apie teikiamas finansines paskatas;

17. prašo valstybes nares užtikrinti, kad valdžios institucijos numatytų finansines paskatas, skatintų mokymą, naujovių diegimą bei tyrimus ir taikomąją veiklą atsinaujinančių energijos šaltinių srityje ir padidintų įmonių galimybes diegti naujoves;

18. ragina suteikti galimybes pasinaudoti teritorinei sanglaudai skirtu finansavimu siekiant stiprinti regioninių, vietos valdžios institucijų ir nevyriausybinių organizacijų bendradarbiavimą pasienyje ir tarpregioninį bendradarbiavimą, taip skatinant pažangiąją patirtį ir integruotą požiūrį į Energetikos politiką;

19. ragina valstybes nares ir Komisiją skatinti regioninių alternatyvių ir atsinaujinančių energijos šaltinių, orientuotų į vartotojus ir galutinius paslaugų gavėjus, tinklų plėtojimą vykdant teritorinį bendradarbiavimą;

20. prašo Komisiją pateikti atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimo skatinimu ir energijos taupymu pagrįstus regioninio ir vietinio vystymosi pavyzdžius bei Europos regionams ir vietos valdžios institucijoms padėti keistis pažangiąja patirtimi ir informacija;

21. mano, kad Europos Sąjungoje būtina sukurti perėjimo nuo naftos produktais paremtos transporto sistemos prie alternatyviu ir atsinaujinančiu kuru, pvz., vandeniliniu ar biokuru, paremtos sistemos strategiją, kurioje taip pat būtų numatyta Europos greitkelių sistema, kurioje būtų tiekiamas atsinaujinančių ir alternatyvių šaltinių kuras; taip pat mano, kad reikia dėti visas reikalingas pastangas siekiant užtikrinti, kad atokūs ir atsilikę regionai būtų įtraukti į šį Europos tinklą;

22. ragina regionines ir vietos valdžios institucijas, nevyriausybines organizacijas pasinaudoti finansavimu pagal Bendrąją septintąją programą, iš struktūrinių fondų ir pagal Konkurencingumo ir inovacijų bendrosios programos dalį – programą „Pažangi energetika Europai“, nes tai skatintų mokslinius tyrimus, skatintų diegti atsinaujinančios energijos technologijas, naudoti biologinį kurą ir kurti naujus energijos transportavimo ir laikymo būdus siekiant sumažinti energijos nuostolius; taip pat remia „Eurenew“ iniciatyvą, kuria siekiama į Sutartį įtraukti nuostatas dėl atsinaujinančių energijos šaltinių;

23. pabrėžia, kad augalinio kuro gamybai dažnai sunaudojama daug energijos ir išskiriama daugiau anglies dvideginio, o tropinių miškų kirtimas siekiant palengvinti biokuro gamybai skirtų augalų auginimą dažnai nustelbia teigiamą augalinio kuro poveikį mūsų klimatui; todėl primygtinai ragina ES skirti daugiau dėmesio energijos efektyvumo didinimo ir iškastinio kuro naudojimo mažinimo priemonėms;

24. ragina valstybes nares, iki šiol labai daug investavusias į senus energijos šaltinius, užtikrinti būtinas valstybės ir privačias investicijas į atsinaujinančius energijos šaltinius – jų tyrimus ir įrengimus;

25. mano, kad į uždavinius, iškilusius dėl klimato kaitos, reikia žvelgti kaip į trigubą galimybę: investuoti į naujas technologijas siekiant stiprinti aplinkos tvarumą ir verslo konkurencingumą užsibrėžiant horizontalų tikslą energiją naudoti efektyviai ir skatinant naudoti atsinaujinančius energijos šaltinius, bei kaip į galimybę užbaigti dujų ir elektros energijos rinkos sukūrimą, kurio rezultatas būtų atsinaujinančių energijos šaltinių pirmumas patenkant į energetinę sistemą ir labiau tarpusavyje susijęs ir užtikrintas tiekimas, taip pat skatinti priemones, kuriomis regionuose siekiama kurti darbo vietas, kurioms negresia perkėlimas (pastatų izoliacija, atsinaujinantys šaltiniai ir t. t.);

26. pabrėžia, kad užtikrinti tiekimą galima stiprinant bendradarbiavimą regionų lygmeniu valstybėse narėse ir tarp jų, naudojant įvairesnius energijos šaltinius ir taip siekiant išvengti pernelyg didelio priklausymo nuo tam tikros rūšies energijos tiekimo, bei keičiant tiekėjus.

PROCEDŪRA

Pavadinimas	Europos atsinaujinančios energijos planas
Procedūros numeris	2007/2090(INI)
Atsakingas komitetas	ITRE
Nuomonę pateikė   Paskelbimo per plenarinį posėdį data	REGI 26.4.2007
Glaudesnis bendradarbiavimas - paskelbimo plenariniame posėdyje data
Nuomonės referentas (-ė)   Paskyrimo data	Marian Harkin 12.4.2007
Pakeistas nuomonės referentas (-ė)
Svarstymas komitete	2.5.2007
Priėmimo data	7.6.2007
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	45 0 0
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Stavros Arnaoutakis, Elspeth Attwooll, Jean Marie Beaupuy, Bernadette Bourzai, Wolfgang Bulfon, Antonio De Blasio, Vasile Dîncu, Gerardo Galeote, Iratxe García Pérez, Eugenijus Gentvilas, Ambroise Guellec, Zita Gurmai, Gábor Harangozó, Filiz Husmenova, Mieczysław Edmund Janowski, Gisela Kallenbach, Tunne Kelam, Evgeni Kirilov, Miloš Koterec, Constanze Angela Krehl, Jamila Madeira, Sérgio Marques, Yiannakis Matsis, Miroslav Mikolášik, James Nicholson, Lambert van Nistelrooij, Jan Olbrycht, Maria Petre, Wojciech Roszkowski, Elisabeth Schroedter, Dimitar Stoyanov, Kyriacos Triantaphyllides, Vladimír Železný
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)	Jan Březina, Den Dover, Mojca Drčar Murko, Lidia Joanna Geringer de Oedenberg, Ljudmila Novak, Francisca Pleguezuelos Aguilar, Zita Pleštinská, Samuli Pohjamo, Christa Prets, Toomas Savi, Gheorghe Vergil Şerbu, László Surján
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (178 straipsnio 2 dalis)
Pastabos (pateikiamos tik viena kalba)

Tarptautinės prekybos komiteto NUOMONĖ (5.6.2007)

pateikta Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetui

dėl Europos atsinaujinančios energijos plano
(2007/2090(INI))

Nuomonės referentas: Sajjad Karim

PASIŪLYMAI

Tarptautinės prekybos komitetas ragina atsakingą Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.   pabrėžia, kad iki 2030 m. atsinaujinanti energija galėtų sudaryti 35 proc. pasaulinio energijos poreikio; ragina Tarybą ir Komisiją patvirtinti išsamią energijos veiksmingumo politiką ir taip skatinti kuo didesnį jos naudojimą visuose sektoriuose ir visame pasaulyje;

2.   ragina Komisiją per Dohos derybų raundą siekti pasirašyti susitarimą dėl nulinio muitų tarifo aplinkai nežalingoms prekėms ir paslaugoms, t. y. atsinaujinančios energijos technologijoms, kadangi jų išgaunama energija yra priimtinesnė už energiją, gaunamą naudojant iškastinį kurą; ragina Komisiją siekti sutarimo su PPO dėl tokių prekių ir paslaugų apibrėžimo, tačiau rekomenduoja, kad jo atspirties taškas būtų išskirtinė šių prekių ir paslaugų sąsaja su klimato kaita; pabrėžia, kad panaikinus tarifus sumažėtų išlaidų, susijusių su elektros energijos technologijomis, taigi šios technologijos taptų prieinamesnės elektros įmonėms, kurios galėtų jas naudoti kaip vieną iš galimų elektros generavimo būdų, be to, tai leistų suvienodinti kai kurių subsidijuojamų ir įprastomis rinkos sąlygomis importuojamų prekių judėjimo sąlygas; taip pat ragina Komisiją išsamiai išnagrinėti PPO reikalavimus atitinkančias priemones ir klimatui nežalingas prekybos politikos kryptis, kurios padėtų spręsti klausimą dėl trečiųjų šalių, neįsipareigojusių pagal Kioto protokolą;

3.   apgailestauja dėl to, kad iki šiol visame pasaulyje įprastiniams energijos šaltiniams skiriama maždaug 250–300 mlrd. JAV dolerių subsidijų per metus, ir todėl stipriai iškraipomos rinkos; pabrėžia būtinybę laipsniškai nutraukti aplinkai žalingų energijos technologijų subsidijavimą; tai turi būti atliekama vienu metu rengiant aplinkos požiūriu priimtinų technologijų kūrimo iniciatyvas ir skiriant lėšų atsinaujinantiems energijos šaltiniams;

4.   ragina Tarybą ir Komisiją užtikrinti, kad į ES dvišalius susitarimus, ypač naujos kartos laisvosios prekybos susitarimus su besikuriančiomis rinkomis, būtų įtraukti prekybos ir investicijų į atsinaujinančios energijos produktus ir paslaugas klausimai ir kovos su aplinkos dempingu nuostatos; siūlo steigti šalių tvarios plėtros forumus, kuriuose dalyvautų pilietinė visuomenė, ir taip būtų skatinama keitimasis bendra pažangiąja patirtimi, technologijų perdavimas ir bendradarbiavimas mokslinių tyrimų ir plėtros srityje; remia Komisijos pateiktą pasiūlymą dėl Afrikos ir Europos energetinės partnerystės; taip pat remia kartu su Kinija ir Indija steigiamas bendrąsias įmones, daugiausia tokias, kurios versis prekyba ir imsis atsinaujinančios vėjo bei saulės energijos technologijų perdavimo; ragina Komisiją užtikrinti, kad energija, ypač atsinaujinančios energijos ir veiksmingumo bei energijos saugumo klausimas, taptų neatskiriama visų ES išorės santykių dalimi, ypač dalyvaujant Europos kaimynystės politikoje;

5.   ragina Komisiją siekti, kad, vadovaujantis PPO susitarimais, būtų atsižvelgta į poveikio tvarumui įvertinimo metodą ir atliktas ilgalaikis įvertinimas bei nustatyta, ar dvišaliuose ir daugiašaliuose susitarimuose tikrai tinkamai atsižvelgiama į aplinkos prekių klasifikavimą atsinaujinančios energijos šaltinių srityje;

6. pabrėžia, kad pasaulinė atsinaujinančios energijos rinka sparčiai auga: 2006 m. jos apyvarta siekė 38 mlrd. JAV dolerių, t. y. 26 proc. daugiau nei ankstesniais metais; pabrėžia, kad Europoje, vienoje iš pažangiausių pasaulyje žiniomis pagrįstų ekonominių erdvių, turėtų būti nesunkiai įtvirtintas sąlyginis atsinaujinančios energijos technologijų ir paslaugų eksporto pranašumas; džiaugiasi sprendimu dėl siekio visoje ES naudoti atsinaujinančią energiją; tačiau ragina iškelti visos ES mastu privalomus ambicingus elektros, šildymo, aušinimo ir biokuro sektorių tikslus;

7. ragina Tarybą ir Komisiją užtikrinti, kad rengiant ES ir trečiųjų šalių susitarimus būtų atsižvelgiama ir į ekologijos bei socialinio suderinamumo aspektus;

8. pabrėžia tai, kad, žinant problemų, susijusių su klimato kaita ir saugiu tiekimu, mastą, svarbu riboti didėjantį energijos vartojimą; ragina Komisiją įvesti griežtus veiksmingumo standartus, kurie būtų taikomi visiems energiją naudojantiems produktams;

9. atkreipia dėmesį į tai, kad atsinaujinančios energijos šaltinių srityje Europos Sąjunga yra įsipareigojusi padėti besivystančioms šalims kurti klimatui nežalingas technologijas; ragina Komisiją numatyti iniciatyvas, kurios būtų grindžiamos tinkamomis finansinės paramos ir praktinės patirties perdavimo priemonėmis;

10.    pabrėžia, kad ateinantieji 10–15 metų bus palankūs investuoti į Europos Sąjungos skatinamą pasaulinį perėjimą prie atsinaujinančios energijos šaltinių ir ekologiškų technologijų; ragina Komisiją skatinti viešojo ir privačiojo sektorių bendradarbiavimą atsinaujinančios energijos technologijų mokslinių tyrimų ir plėtros bei vandenilio integravimo į atsinaujinančios energijos šaltinius srityse, siekiant skatinti energijos saugumą ir sumažinti priklausomybę nuo importuojamos energijos šaltinių; pabrėžia poreikį sukurti stabilią atsinaujinančios energijos projektų investicijų aplinką ir skatinti sąžiningą konkurenciją elektros energijos rinkoje, ypač besivystančiose šalyse, kur tokios technologijos būtų labiausiai naudingos; ragina Komisiją bendradarbiauti su trečiosiomis šalimis ir vystyti naujoviškas priemones, skirtas nedideliems projektams, ypač besivystančiose šalyse, finansuoti;

11.    apgailestauja dėl to, kad klimato kaita anksti ir skaudžiai paveiks neturtingiausias besivystančias šalis, net jei jos yra mažiausiai susijusios su šios problemos priežastimis; apgailestauja, kad daugiau nei ketvirtadaliui pasaulio gyventojų šiuolaikiškos energetikos paslaugos yra neprieinamos; pabrėžia, kad, nesukūrus prieinamų energetikos paslaugų, nebus pasiektas Tūkstantmečio vystymosi tikslas iki 2015 m. perpus sumažinti procentą asmenų, kurių pajamos nesiekia 1 JAV dolerio per dieną; pabrėžia, kad, norint besivystančias pasaulio šalis pakreipti tvarumo linkme, išsivysčiusios valstybės dabar labiau nei bet kada privalo laikytis savo įsipareigojimo iki 2010 m. padvigubinti šioms šalims teikiamą pagalbą; siūlo, kad valstybės donorės ir daugiašalės plėtros institucijos, teikdamos savo pagalbą besivystančioms valstybėms, skatintų atsinaujinančios energijos technologijų taikymą ir jį remtų;

12. pabrėžia poreikį toliau skatinti pirmos ir antros kartos biokuro, t. y. alternatyvaus energijos šaltinio, gamybą ir naudojimą; pabrėžia, kad Europos ūkininkų, pajutusių BŽŪP ir bendro cukraus sektoriaus rinkos organizavimo reformos poveikį, ateičiai bus itin svarbus žemės ūkio pasėlių, naudojamų pirmos kartos biokurui gaminti, vystymas; pabrėžia, kad gamyba neturėtų neigiamai veikti maisto produktų ar skatinti miškų naikinimo; primygtinai reikalauja parengti priemones, kurios laiduotų tvarumą per visą gamybos ciklą; ragina Komisiją taikyti PPO reikalavimus atitinkančią visų biokuro rūšių tvarumo sertifikavimo schemą;

13. ragina Komisiją užtikrinti sąžiningą tarptautinę prekybą biodyzelinu pagal PPO reikalavimus ir imtis veiksmų prieš Europos rinkos iškraipymus, atsirandančius dėl didžiulių subsidijų, skiriamų biodyzelino eksportui iš trečiųjų šalių;

14. pabrėžia, kad miškų naikinimas, ypač kalbant apie palmių aliejų ir sojų pupeles, gali baigtis paskutinių atogrąžų miškų Borneo saloje ir Amazonės regione suniokojimu; pabrėžia, kad valstybės turi vykdyti griežtesnę ir tvarią miškotvarkos politiką, ir ragina Komisiją teikti atitinkamą finansinę ir techninę pagalbą; pabrėžia, kad teikdama paramą tarptautinė bendruomenė turėtų atsižvelgti į alternatyvaus žemės naudojimo galimybių išlaidas, apsaugos administravimo ir stiprinimo išlaidas ir pereinamojo politikos laikotarpio iššūkių valdymą, kai keičiasi nusistovėję interesai; pabrėžia, kad, siekiant išvengti nedarbo kaimo vietovėse ir migracijos iš kaimo į miestą, būtina vykdyti papildomas programas, kurios padėtų rasti naujų pajamų šaltinių;

15. pabrėžia būtinybę mažinti problemas, susijusias su atsinaujinančios energijos produktų sudėtinių dalių šalinimu, kai baigiasi jų naudojimo laikas; pažymi, kad tai ypač susiję su rūgštinių švino saulės baterijų šalinimu, kadangi švinas yra toksiškas elementas, ilgai išliekantis aplinkoje; ragina Komisiją užtikrinti, kad būtų diegiamos tokių dalių saugaus surinkimo ir perdirbimo sistemos.

PROCEDŪRA

Pavadinimas	dėl Europos atsinaujinančios energijos plano
Procedūros numeris	2007/2090(INI)
Atsakingas komitetas	ITRE
Nuomonę pateikė   Paskelbimo per plenarinį posėdį data	INTA 26.4.2007
Glaudesnis bendradarbiavimas - paskelbimo plenariniame posėdyje data
Nuomonės referentas (-ė)   Paskyrimo data	Sajjad Karim 27.2.2007
Pakeistas nuomonės referentas (-ė)
Svarstymas komitete	11.4.2007		8.5.8007
Priėmimo data	4.6.2007
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	12 1 0
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Carlos Carnero González, Daniel Caspary, Françoise Castex, Christofer Fjellner, Béla Glattfelder, Eduard Raul Hellvig, Jacky Henin, Sajjad Karim, Erika Mann, Vural Öger, Georgios Papastamkos, Tokia Saïfi, Corien Wortmann-Kool
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (178 straipsnio 2 dalis)
Pastabos (pateikiamos tik viena kalba)

Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto NUOMONĖ (5.6.2007)

pateikta Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetui

dėl atsinaujinančių energijos išteklių Europoje plano
(2007/2090(INI))

Nuomonės referentas: Willem Schuth

PASIŪLYMAI

Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitetas ragina atsakingą Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.   pritaria, kad būtų remiami atsinaujinantys šaltiniai kaip visos ES klimato kaitos strategijos dalis; ragina siekti, kad energijos gamyba iš biomasės nevyktų taip, kad būtų pakenkta maisto ir ne maisto produktų gamybos pajėgumams; pabrėžia rinkos mechanizmų, kuriuos taikant užtikrinama, kad biomasės energijos šaltiniai taptų konkurencingi, svarbą;

2.   mano, kad tvari biomasės gamyba, didesnis energijos vartojimo efektyvumas, visapusiškas energijos taupymo potencialo ir kitų atsinaujinančių energijos šaltinių panaudojimas galėtų padėti užtikrinti tiekimo saugumą bei sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir padėti pasiekti klimato kaitos tikslus;

3.   pabrėžia, kad biokuro gamyba ir importas tuo pat metu turi atitikti dvi sąlygas: jie neturi padidinti ES priklausomybės nuo energijos ir turi būti tvarūs aplinkos apsaugos požiūriu;

4.   mano, kad paskirstyta energijos gamyba iš atsinaujinančių šaltinių sudaro galimybes naudotis alternatyviais šildymo, elektros gamybos ir transporto būdais ir gali padėti padidinti pajamas kaimo vietovėse bei turėti teigiamą įtaką žemės naudojimui ir užimtumui žemės ūkio srityje;

5.   ragina Komisiją ir valstybes nares informuoti Europos gyventojus apie atsinaujinančios energijos teikiamas galimybes ir apie ūkininkų indėlį naudojantis šiomis galimybėmis;

6.   ragina Komisiją ir valstybes nares bendrą privalomą 20 proc. tikslą greitai paversti konkrečiais privalomais nacionaliniais tikslais;

7.   ragina valstybes nares įgyvendinti priemones, kuriomis būtų užtikrinamas žymus elektrai bei šildymui ir vėsinimui naudojamos energijos iš atsinaujinančių šaltinių padidėjimas ir žymus biologinio kuro naudojimo padidėjimas valstybėse narėse;

8.   pritaria atsinaujinančių energijos šaltinių, pvz., ES energijos saugumo didinimo priemonių, plėtrai, skatinimui ir naudojimui;

9.   ragina Komisiją suteikti valstybėms narėms lankstumo renkantis konkrečias paramos atsinaujinantiems šaltiniams priemones remiantis pažangiąja patirtimi; pabrėžia regioninių, decentralizuotų koncepcijų, kurios labai svarbios ekonominiam kaimo vietovių vystymuisi, pranašumą;

10. ragina valstybes nares geriau pasinaudoti atsinaujinančiais energijos šaltiniais (biomase, saulės energija ir geotermine energija) vėsinimo ir šildymo srityse;

11. ragina Komisiją į būsimus teisėkūros pasiūlymus įtraukti šildymo ir vėsinimo naudojant atsinaujinančius energijos šaltinius klausimą;

12. ragina Komisiją skatinti taikyti nedidelės aprėpties masto priemones, skirtas pirminių šalutinių produktų perdirbimui ūkyje ar šalia jo, kad būtų skatinamos naujovės ir tvarumas žemės ūkyje;

13. primygtinai ragina Komisiją, 2008 m. vykdant būklės patikrą ir peržiūrint nekultivuojamus žemės plotus, atsižvelgti į tai, kad svarbu imtis veiksmingų paramos priemonių dėl energetinių augalų siekiant tvarios biokuro gamybos Bendrijoje;

14. primena poreikį pradėti taikyti ES priemonę, pvz., sertifikavimo sistemą, kuri užtikrintų biokuro gamybos tvarumą, skatintų tvarumą ir būtų taikoma ir šalyje gaminamam biokurui, ir importuotam biokurui; siūlo, kad bet kokia tokia priemonė neturėtų sudaryti didesnės administracinės naštos ūkininkams;

15. ragina valstybes nares remti pirmosios kartos biokuro tyrimus ir plėtrą, tuo pat metu investuojant į antrosios kartos biokurą;

16. ragina Komisiją PPO derybų metu pirmenybę teikti tvarumo kriterijaus pripažinimui „ne prekybine problema“, siekiant propaguoti tvarumo tikslus pasaulyje ir sudaryti vienodas veiklos sąlygas gamintojams, taip pat ragina Komisiją priimti tikslines priemones, padėsiančias kovoti su Europos rinkos iškraipymu dėl pernelyg subsidijuojamo biodyzelino ir biokuro iš trečiųjų šalių;

PROCEDŪRA

Pavadinimas	Atsinaujinančiųjų energijos išteklių Europoje planas
Procedūros numeris	2007/2090(INI)
Atsakingas komitetas	ITRE
Nuomonę pateikė   Paskelbimo plenariniame posėdyje data	AGRI 26.4.2007
Glaudesnis bendradarbiavimas – paskelbimo plenariniame posėdyje data
Pranešėjas (-a)   Paskyrimo data	Willem Schuth 27.2.2007
Pakeistas pranešėjas (-a)
Svarstymas komitete	7.5.2007		5.6.2007
Priėmimo data	5.6.2007
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	29 1 0
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Vincenzo Aita, Peter Baco, Niels Busk, Luis Manuel Capoulas Santos, Giuseppe Castiglione, Albert Deß, Ioannis Gklavakis, Lutz Goepel, Bogdan Golik, Friedrich-Wilhelm Graefe zu Baringdorf, Esther Herranz García, Atilla Béla Ladislau Kelemen, Heinz Kindermann, Véronique Mathieu, Mairead McGuinness, Rosa Miguélez Ramos, Neil Parish, Radu Podgorean, Agnes Schierhuber, Willem Schuth, Czesław Adam Siekierski, Csaba Sándor Tabajdi, Marc Tarabella, Donato Tommaso Veraldi, Andrzej Tomasz Zapałowski
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)	Béla Glattfelder, Milan Horáček, Jan Mulder, Markus Pieper, Zdzisław Zbigniew Podkański
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (178 straipsnio 2 dalis)
Pastabos (pateikiamos tik viena kalba)

PROCEDŪRA

Pavadinimas

Atsinaujinančiųjų energijos išteklių Europoje planas

Procedūros numeris

2007/2090(INI)

Atsakingas komitetas   Paskelbimo plenariniame posėdyje data

ITRE 26.4.2007

Nuomonę teikiantis (-ys) komitetas (-ai)   Paskelbimo plenariniame posėdyje data

AFET 26.4.2007   IMCO 26.4.2007

DEVE 26.4.2007   TRAN 26.4.2007

INTA 26.4.2007   REGI 26.4.2007

ECON 26.4.2007   AGRI 26.4.2007

ENVI 26.4.2007

Nuomonė (-s) nepareikšta (-os)   Sprendimo priėmimo data

AFET 8.5.2007

DEVE

ECON 13.3.2007

IMCO 7.5.2007

TRAN 28.2.2007

Glaudesnis bendradarbiavimas   Paskelbimo plenariniame posėdyje data

Pranešėjas (-ai)   Paskyrimo data

Britta Thomsen

Pakeistas(-i) pranešėjas(-ai)

Svarstymas komitete

11.4.2007

5.6.2007

25.6.2007

Priėmimo data

9.7.2007

Galutinio balsavimo rezultatai

+ - 0

36 1 0

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

John Attard-Montalto, Pilar del Castillo Vera, Jorgo Chatzimarkakis, Giles Chichester, David Hammerstein, Den Dover, Nicole Fontaine, Norbert Glante, Umberto Guidoni, Fiona Hall, Rebecca Harms, Erna Hennicot-Schoepges, Mary Honeyball, Ján Hudacký, Romano Maria La Russa, Anne Laperrouze, Angelika Niebler, Reino Paasilinna, Atanas Paparizov, Aldo Patriciello, Herbert Reul, Miloslav Ransdorf, Vladimír Remek, Mechtild Rothe, Paul Rübig, Andres Tarand, Britta Thomsen, Catherine Trautmann, Claude Turmes.

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

Pilar Ayuso, Avril Doyle, Göran Färm, Neena Gill, Edit Herczog, Lambert van Nistelrooij, Hannes Swoboda

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (178 straipsnio 2 dalis)

Maria Badia i Cutchet

Pateikimo data

20.7.2007

Pastabos (pateikiamos tik viena kalba)