Procedūra : 2007/2065(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A6-0290/2007

Pateikti tekstai :

A6-0290/2007

Debatai :

PV 27/09/2007 - 4
CRE 27/09/2007 - 4

Balsavimas :

PV 27/09/2007 - 9.8
CRE 27/09/2007 - 9.8
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P6_TA(2007)0423

PRANEŠIMAS     
PDF 185kWORD 190k
20.7.2007
PE 388.386v02-00 A6-0290/2007

dėl moterų ir vyrų lygybės Europos Sąjungoje 2007 m.

(2007/2065(INI))

Moterų teisių ir lyčių lygybės komitetas

Pranešėja: Piia-Noora Kauppi

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS
 REGIONINĖS PLĖTROS KOMITETONUOMONĖ
 ŽEMĖS ŪKIO IR KAIMO PLĖTROS KOMITETONUOMONĖ
 KULTŪROS IR ŠVIETIMO KOMITETONUOMONĖ
 PROCEDŪRA

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

dėl moterų ir vyrų lygybės Europos Sąjungoje 2007 m.

(2007/2065(INI))

Europos Parlamentas,

–    atsižvelgdamas į EB sutarties 2 straipsnį, 3 straipsnio 2 dalį ir 141 straipsnį,

–    atsižvelgdamas į Komisijos ataskaitą Tarybai, Europos Parlamentui, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui dėl moterų ir vyrų lygybės – 2007 m. (Komisijos ataskaita dėl lygybės) (COM(2007)0049),

–    atsižvelgdamas į Bendrijos pagrindų strategiją dėl lyčių lygybės (2001–2005 m.) (COM(2000)0335) ir Komisijos 2000 m., 2001 m., 2002 m., 2004 m., 2005 m. ir 2006 m. metines ataskaitas (COM(2001)0179, COM(2002)0258, COM(2003)0098, COM(2004)0115, COM(2005)0044 ir COM(2006)0071),

–    atsižvelgdamas į 2006 m. kovo mėn. Europos Vadovų Tarybos priimtą Europos lyčių lygybės paktą,

–    atsižvelgdamas į 2005 m. vasario 4 d. už lyčių lygybės politiką atsakingų ES valstybių narių ministrų priimtą bendrą deklaraciją,

–    atsižvelgdamas į Moterų ir vyrų lygių galimybių 2006–2010 m. gaires,

–    atsižvelgdamas į Moterų ir vyrų lygių galimybių patariamąjį komitetą ir 2007 m. kovo 22 d. priimtą jo nuomonę dėl darbo užmokesčio skirtumo,

–    atsižvelgdamas į Europos socialinių partnerių 2005 m. kovo 22 d. priimtą veiksmų planą lyčių lygybės klausimais,

–    atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 23 straipsnį(1),

–    atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

–    atsižvelgdamas į Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto pranešimą ir į Regioninės plėtros komiteto, Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto ir Kultūros ir švietimo komiteto nuomones (A6‑0290/2007),

A.  kadangi Komisija ir valstybės narės pagal minėtąsias Moterų ir vyrų lygybės gaires bei Europos lyčių lygybės paktą atnaujino savo įsipareigojimus lyčių lygybės politikos klausimais,

B.   kadangi Europos demografinės problemos aiškiai susijusios su lyčių aspektu ir lyčių lygybės politika yra pagrindinė priemonė šioms problemoms spręsti,

C.  kadangi lyčių aspekto integravimas, jį įgyvendinant praktiškai, reiškia, kad vertinama, kaip politikos, administracinės ir visuomeninės priemonės veikia ir moterų, ir vyrų gyvenimą ir padėtį, kad prireikus būtų prisiimami įsipareigojimai iš naujo svarstyti klausimą dėl jų, siekiant skatinti lyčių lygybę,

D.  kadangi siekiant skatinti moterų patekimą į darbo rinką, grįžimą į ją ir buvimą joje būtina, kad moterys ir vyrai derintų profesinį, šeiminį ir asmeninį gyvenimą, kadangi už vaikus vienodai atsakingi abu tėvai,

E.   kadangi susiskaidymas švietimo srityje ir lyčių stereotipai renkantis studijų sritį ir merginų bei jaunų moterų diskriminacija švietimo srityje vis dar paplitę ir lyginamuoju požiūriu neigiamai veikia moterų padėtį tam tikruose darbo rinkos sektoriuose, ypač tuose, kurie susiję su aukštosiomis technologijomis, mokslu, moksliniais tyrimais ir inžinerija,

F.   kadangi 2006 m. kovo mėn. Europos Vadovų Taryba dar kartą pripažino, kad lyčių lygybės politika yra svarbi ekonomikos augimo skatinimo priemonė,

G.  kadangi lyčių aspekto integravimas yra vienas iš pagrindinių Lisabonos darbotvarkės reikalavimų ir kadangi jis vis dar nepakankamas ir dažnai neįtraukiamas į nacionalinius užimtumo ir socialinės integracijos veiksmų planus,

H.  kadangi Komisijos ataskaitoje lygybės klausimais pateikiami teigiami duomenys apie moterų užimtumą (šešis milijonus darbo vietų iš aštuonių milijonų darbo vietų, ES sukurtų nuo 2000 m., užėmė moterys), tačiau joje taip pat teigiama, kad skirtingų amžiaus grupių ir profesijų užimtumas labai skiriasi ir kad moterų įdarbinimo rodikliai padidėjo daugiausia tuose sektoriuose, kuriuose ir anksčiau moterys sudarė daugumą; kadangi liūdina tai, kad daugelyje naujų moterų darbo vietų dirbama ne visą dieną ir kartais jis nesaugus, pavojingas, mažai atlyginamas ir lėtai kyla alga,

I.    kadangi Komisijos pranešime dėl 2006 m. užimtumo Europoje nurodoma, kad 32,3 proc. ES dirbančių moterų dirba ne visą darbo dieną, o vyrų tokį darbą dirba tik 7,4 proc.,

J.    kadangi, palyginti su ankstesne ataskaita, moterų ir vyrų darbo užmokesčio skirtumas (ES šis skirtumas vidutiniškai yra 15 proc. ir tam tikrose ES šalyse siekia iki 30 proc.) nepakito, ir tai aiškiai rodo, kad nebuvo tikros pažangos įgyvendinant vienodo atlyginimo už vienodos vertės darbą principą, kuris buvo nustatytas prieš trisdešimt metų, t. y. 1975 m. vasario 10 d. Tarybos direktyva 75/117/EEB dėl valstybių narių įstatymų, skirtų vienodo vyrų ir moterų darbo užmokesčio principo taikymui, suderinimo(2); kadangi vyrų ir moterų gerovė ES pasiskirsčiusi taip pat nevienodai,

K.  kadangi 2003 m. „Eurobarometro“ tyrimas parodė, kad pagrindiniai veiksniai, neleidžiantys tėvams prisiimti daugiau atsakomybės namuose ir šeimoje, yra ne tik finansiniai, bet ir susiję su neigiamų padarinių karjerai baime,

L.   kadangi ilgą laiką darbo neturinčių moterų yra daugiau negu vyrų ir kad moterys, kurios turi vaikų iki 5 metų, daug dažniau neturi darbo negu moterys, kurios neturi vaikų,

M.  kadangi tinkama prieiga prie vaikų, senyvo amžiaus žmonių ir kitų išlaikomų asmenų priežiūros paslaugų yra labai svarbi siekiant, kad vyrai ir moterys galėtų dalyvauti darbo rinkoje visapusiškai ir vienodomis sąlygomis,

N.  kadangi valstybėse narėse, kuriose vykdoma moterų ir vyrų užimtumo derinimo politika, didesnis gimstamumas, daugiau moterų darbo rinkoje ir didesnis užimtumas,

O.  kadangi socialiniai partneriai svarbūs nustatant veiksmus, skirtus lyčių lygybei skatinti Europos, nacionaliniu, regioniniu lygmenimis, sektoriuose ir įmonėse ir kadangi darbdavių, profesinių sąjungų, darbuotojų ir valdžios institucijų partnerystė yra būtina sėkmingos derinimo politikos sąlyga,

P.   kadangi pažangioji patirtis rodo, kad veiksmus derinant mikroekonomikos lygmeniu rečiau keičiasi darbuotojai, rečiau neateinama į darbą, darbuotojai būna labiau įsipareigoję ir našiau dirba, taigi pritraukiama našiai dirbanti ir motyvuota darbo jėga,

Q.  kadangi 2006 m. liepos 11 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1083/2006, kuriuo nustatomos bendrosios Europos regioninės plėtros fondo, Europos socialinio fondo ir Sanglaudos fondo nuostatos, 16 straipsnio 1 dalyje nurodoma, jog valstybės narės ir Komisija užtikrina, kad įvairiais šių fondų paramos įgyvendinimo etapais būtų skatinama moterų ir vyrų lygybė ir atsižvelgiama į lyčių integracijos aspektą,

1.   džiaugiasi Komisijos pastangomis stiprinti veiksmus moterų ir vyrų lygybei skatinti;

2.   džiaugiasi, kad Komisijos ataskaitoje lygybės klausimu daugiausia dėmesio skiriama su užimtumu susijusiems klausimams, pvz., moterų ir vyrų darbo užmokesčio skirtumui, derinimui ir direktyvoms dėl vienodo požiūrio, nes moterų ekonominė nepriklausomybė yra vienas Moterų ir vyrų lygybės gairių prioritetų;

3.   pritaria, kad ES būtų laikomasi lyčių lygybės principo, įskaitant Komisijos moterų ir vyrų lygybės gaires ir Tarybos lyčių lygybės paktą, ir ragina jo laikytis praktiškai taikant apibrėžtas priemones ir skirstant finansinius išteklius;

4.   pabrėžia, kad reikia dėti daugiau pastangų ir imtis tolesnių priemonių, kad būtų atsisakyta pasenusių sprendimų priėmimo būdų ir elgsenos modelių, ypač administraciniame sektoriuje, kad lyčių aspektas būtų aktyviau integruojamas į įvairias politikos kryptis;

5.   atkreipia dėmesį į tai, kad lyčių aspekto integravimo politika ES lygmeniu vykdoma taip, lyg ji būtų iš dviejų dalių sudaryta strategija, kuria, viena vertus, siekiama užtikrinti, kad visose politikos kryptyse ir priimant visus sprendimus būtų atsižvelgiama į vyrų ir moterų lygybę, kita vertus, kad norint mažinti moterų diskriminavimą būtų imamasi tikslinių priemonių;

6.   ragina Komisiją greta lyčių integravimo aspekto pasiūlyti dar ir kitas apibrėžtas priemones, įskaitant kampanijas, kurių tikslas būtų informuoti piliečius, keitimąsi pažangiąja patirtimi, dialogą su piliečiais ir viešojo ir privačiojo sektorių iniciatyvas;

7.   teigiamai vertina socialinės sanglaudos politikos galimybes skatinti lyčių lygybę;

8.   atkakliai tvirtina, kad reikia nustatyti aiškų ir nuolatinį metinių ataskaitų lygybės klausimu ir Moterų bei vyrų lygybės gairėse apibrėžtų prioritetų ryšį siekiant įgyvendinti veiksmingą lyčių lygybės politikos planavimo, priežiūros ir vertinimo ciklą; ragina Komisiją dėti pastangas rengiant šį ciklą;

9.   primena savo 2006 m. vasario 2 d. rezoliucijoje dėl vyrų ir moterų lygybės Europos Sąjungoje(3) pateiktus raginimus Komisijai stebėti, kaip valstybės narės visose politikos srityse (ypač užimtumo srityje, taip pat srityse, susijusiose su galimybe gauti prekes bei paslaugas) įgyvendina su moterų ir vyrų lygybe susijusį Bendrijos teisyną; taigi ragina Komisiją šiuo tikslu atlikti tyrimą, kaip valstybės narės įgyvendina Bendrijos teisės aktus moterų ir vyrų lygybės klausimais, ir imtis atitinkamų veiksmų, jeigu Bendrijos teisės aktai neperkeliami ar pažeidžiami;

10. ragina valstybes nares remti Komisiją, stebinčią, kaip įgyvendinamos nacionalinės priemonės, siekiant įvertinti politikos (ypač tos, kuri susijusi su teisės aktuose numatytomis išmokomis ir pensijų bei socialinės apsaugos sistemomis) veiksmingumą ir lygybės principo taikymą;

11. ragina valstybes nares nustatyti apibrėžtas priemones kovai su moterų ir vyrų nelygybe, atsirandančia dėl užimtumo pertraukų, ypač dėl motinystės arba išlaikomų asmenų priežiūros atostogų, ir mažinti šių pertraukų neigiamą poveikį karjerai, atlyginimams ir pensijoms ir dėti pastangas tam, kad atlyginimai ir pensijos nepriklausytų nuo lyties; ragina Komisiją ieškoti tinkamų priemonių kovoti su lyčių segregacija darbo rinkoje ir palengvinti moterų įdarbinimą netradiciniuose sektoriuose;

12. ragina Komisiją plėtoti lyčių analizės metodus ir skatinti lyčių aspekto integravimą, siekiant nustatyti pensijų reformos įtakos ES gyvenančioms moterims tendencijas ir individualizuoti teisę į pensiją ir socialinę apsaugą bei mokesčių sistemą;

13. džiaugiasi Komisijos inicijuota konsultavimosi su socialiniais partneriais procedūra siekiant geresnių ir teisės aktuose numatytų ir juose neapibrėžtų profesinio, šeiminio ir asmeninio gyvenimo derinimo galimybių; ragina Komisiją nedelsiant inicijuoti antrą konsultacijų etapą;

14. ragina Komisiją rinkti ir skleisti informaciją apie pažangiausią patirtį, susijusią su darbo sąlygų politika, kuri skatina veiksmingai derinti darbą ir asmeninį gyvenimą, ir susijusią su priemonėmis, skatinančiomis vyrus labiau dalyvauti šeimos gyvenime; ragina valstybes nares ir socialinius partnerius imtis reikiamų priemonių, kurios leistų, viena vertus, užkirsti kelią ir, kita vertus, įsikišti sprendžiant su seksualiniu priekabiavimu ir moraline prievarta darbe susijusius klausimus; atkakliai tvirtina, kad reikia remti profesinės karjeros siekiančias moteris; ragina Komisiją ir valstybes nares imtis priemonių siekiant mažinti moterų ir vyrų darbo užmokesčio skirtumus ir skatinti vyrus eiti ir tėvystės, ir vaikų priežiūros atostogų;

15. pabrėžia, kad profesinio, asmeninio ir šeiminio gyvenimo derinimas yra svarbus aspektas ir vienas svarbiausių užimtumo didinimo ir visuomenės senėjimo stabdymo veiksnių; atkreipia dėmesį į tai, kad šios srities politika turi remtis laisvo asmeninio pasirinkimo principu ir būti pritaikyta įvairiems gyvenimo etapams;

16. apgailestauja, kad Komisija, rengdama Žaliąją knygą dėl darbo teisės modernizavimo, nesikonsultavo su socialiniais partneriais;

17. pabrėžia, kad globalizacija yra teigiama jėga, leidžianti viso pasaulio moterims panaudoti savo galimybes, nes pagerėjo moterų prieiga prie švietimo ir sveikatos apsaugos; tačiau pabrėžia, kad prekybos liberalizavimas lėmė kartu egzistuojančias, tačiau viena kitai priešingas tendencijas: viena vertus, keliose srityse veiksmingai skatinama įforminti darbo santykius, kita vertus, plečiama šešėlinė ekonomika, kurioje vyrauja naujos darbo ir moterų atlyginimo formos, tokios kaip darbas namuose, subrangos sutartys ir labai mažos įmonės;

18. pabrėžia, kad vienas iš padidėjusios globalizacijos padarinių yra skurdo feminizacija ir kad turi būti atliktas nuodugnus bendro globalizacijos poveikio moters galimybėms užsidirbti pragyvenimui tyrimas;

19. ragina Komisiją užtikrinti, kad rengiant visus būsimus prekybos, pvz., PPO, susitarimus būtų tikrinama, ar jie atitinka lyčių lygybės reikalavimus;

20. ragina Komisiją ypatingą dėmesį skirti kliūtims, kurios trukdo moterims įsidarbinti geriausiose darbo vietose, ir įvertinti šio reiškinio struktūrinį aspektą; todėl pritaria priemonėms, kurios padėtų moterims tokiomis pat kaip ir vyrų sąlygomis patekti į darbo rinką ir skatintų moterų verslumą, ir atkakliai tvirtina, kad svarbu panaikinti išankstinius nusistatymus ir diskriminaciją dėl lyties, susijusius su moterų konkurencingumu ir įdarbinimu, ypač į aukštas pareigas;

21. pabrėžia būtinybę atkreipti dėmesį į didelę demokratijos stoką, susijusią su nepakankamu moterų atstovavimu politinių sprendimų priėmimo procese, ir ragina valstybes nares ištirti aplinkybes, kuriomis užkertamas kelias moterims dalyvauti politikoje ir užimti visais viešojo administravimo lygmenimis aukštus vadovų postus ir imtis priemonių, kad esama padėtis pasikeistų;

22. ragina ypatingą dėmesį skirti etninėms mažumoms priklausančioms moterims ir imigrantėms, nes jos diskriminuojamos ir savose bendruomenėse, ir visoje visuomenėje, ir tai didina jų atskirtį; rekomenduoja priimti nacionalinius bendrus veiksmų planus veiksmingai kovai su daugialype diskriminacija, ypač tose srityse, kur tam tikros valstybės narės skirtingos institucijos rūpinasi atskirais diskriminacijos klausimais;

23. pabrėžia, kad svarbu užtikrinti, jog ES imigrantai būtų informuojami apie priimančių šalių visuomenėse galiojančias vertybes, įstatymus ir socialines normas, susijusias su lyčių lygybe, siekiant išvengti diskriminacijos, kuri kyla dėl kultūrinio sąmoningumo stokos;

24. ragina Komisiją ir valstybes nares stiprinti keitimąsi pažangiąja patirtimi kovos su diskriminavimu darbo rinkoje klausimais siekiant lyčių lygybės ir našumo sąveikos atsižvelgiant į šalių ypatybes;

25. ragina valstybes nares pagal ES socialinės integracijos strategiją suformuluoti apibrėžtus lyčių lygybės tikslus ir uždavinius kovai su skurdu ir socialine atskirtimi, įskaitant politikos veiksmų derinį, kuriuo siekiama remti netradicines arba tik vieną iš tėvų turinčias šeimas, apibrėžtus politikos veiksmus, kuriais siekiama remti moterų, kurioms gresia didelis skurdo arba socialinės atskirties pavojus, grupes, tokias kaip migrančių, pabėgėlių, etninių mažumų, vyresnio amžiaus arba neįgalių moterų;

26. ragina Komisiją bendradarbiauti su valstybėmis narėmis renkant susijusius duomenis ir imantis priemonių, kuriomis būtų galima užkirsti kelią prekybai žmonėmis seksualinio išnaudojimo arba prievartinio darbo tikslais;

27. ragina Komisiją netaikyti represijų, bet ieškoti priemonių ir būdų, kuriais būtų užkertamas kelias darbininkų migrantų išnaudojimui, įskaitant pagrindinių nelegalių migrantų žmogaus teisių pripažinimą ir gerbimą;

28. ragina valstybes nares sulyginti motinystės ir tėvystės atostogų išmokų sąnaudas siekiant užtikrinti, kad moterys nebebūtų brangesnė darbo jėga nei vyrai;

29. ragina valstybes nares kartu su abiem darbo rinkos šalims atstovaujančiais partneriais kovoti su nėščių moterų diskriminacija darbo rinkoje ir imtis visų reikiamų priemonių motinų aukšto lygio apsaugai užtikrinti; ragina Komisiją detaliau įvertinti šios srities Bendrijos teisės aktų atitiktį ir nuspręsti, ar jų nereikėtų svarstyti iš naujo;

30. reiškia susirūpinimą, kad, nepaisant pasiektos pažangos, moterims, ypač vyresnio amžiaus ir vienišoms motinoms, vis dar gresia atskirtis ir skurdas;

31. ragina valstybes nares ir socialinius partnerius siekti tikslo užtikrinti, kad visoms moterims, ieškančioms darbo visą darbo dieną, būtų siūlomas tokio pobūdžio darbas, o ne darbas ne visą darbo dieną, kuris yra nepatikimas ir nesaugus;

32. džiaugiasi Komisijos pastangomis siekti 2002 m. Barselonos Europos Vadovų Tarybos patvirtintų tikslų, šalinti kliūtis, trukdančias moterims ir vyrams dalyvauti darbo rinkoje vienodomis sąlygomis, ir panaudojant struktūrinių fondų priemones iki 2010 m. užtikrinti, kad 90 proc. vaikų nuo trejų metų iki privalomo mokyklinio amžiaus ir mažiausiai 33 proc. vaikų iki trejų metų amžiaus bus vietų vaikų priežiūros įstaigose; ragina Komisiją 2008 m. paskelbti numatytą komunikatą, kuriame būtų nustatyti tolesni veiksmai, kurių turėtų būti imtasi visais lygmenimis siekiant šių tikslų; mano, kad turėtų būti siekiama tikslo suteikti visiems vaikams teisę į aukštos kokybės priežiūrą, įskaitant mokymosi pradmenis;

33. mano, kad valstybės narės privalo garantuoti, kad visi, kurie prašo geriatrinės priežiūros arba ligonių ar neįgaliųjų slaugos, turėtų galimybę gauti aukštos kokybės priežiūros ir gydymo paslaugas;

34. pabrėžia, kad politikos priemonėmis reikia siekti kovoti su lyčių stereotipais jau žemesnėse mokyklų klasėse, juos pašalinant iš mokymo programų ir vadovėlių, rengiant sąmoningumą skatinančius mokymus mokytojams ir mokiniams bei skatinant berniukus ir mergaites rinktis netradicines mokymo programas;

35. ragina Komisiją plėtoti dialogą su žiniasklaida ir atsižvelgiant į žiniasklaidos socialinę atsakomybę skatinti ją skleisti lyčių lygybės principus ir vengti stereotipinio požiūrio į vyrus ir moteris;

36. pataria kurti visą Europą apimančias priemones, kuriomis būtų skatinamas sąmoningumo formavimasis, siekiant, kad visiškai nebūtų toleruojami moteris niekinantys įžeidimai ir žeminantis moterų vaizdavimas žiniasklaidoje bei komercinėse komunikacijos priemonėse;

37. pataria siekti, kad švietimo sistemoje būtų labiau atsižvelgiama į skirtingus mergaičių ir berniukų vystymosi poreikius ir kovojama su stereotipais;

38. mano, kad daugumos ES šalių darbo rinkose aukštesnis moterų išsilavinimo lygio vidurkis ir geresni mokslo rezultatai tinkamai neatsispėti;

39. pataria siekti, kad mokyklinio lavinimo metu būtų perteikiama žinios ir realūs kriterijai, suteikiantys galimybę siekti laisvės, asmeninės nepriklausomybės ir lygybės ir taip integruotis į visuomenę; taip pat įsitikinęs, kad turėtų būti stiprinami vadinamieji bendrieji gebėjimai, pavyzdžiui, verslumas ir mokslinis bei techninis pasirengimas, ypač moterų;

40. pabrėžia, kad reikia kvalifikacijos kėlimo priemonių motinystės (tėvystės) atostogų metu, kad darbuotojai atitiktų pasikeitusius profesinius reikalavimus;

41. pažymi, kad svarbu remtis tinkamais palyginamais statistikos duomenimis, ir šiomis aplinkybėmis apgailestauja, kad rengiant Europos statistikos duomenis neatsižvelgiama į kai kurių kategorijų asmenis, pvz., partnerius, dirbančius šeimos ūkiuose; ragina Eurostatą įtraukti šią asmenų kategoriją į statistiką;

42. pabrėžia, kad moterys, kaip padedantys šeimos nariai, žemės ūkio sektoriuje dažnai atlieka didelę dalį darbo; mano, kad į šį darbą turi būti atitinkamai atsižvelgiama vykdant kaimo plėtros politiką;

43. atkreipia dėmesį į didelį skaičių šeimos ūkiuose dirbančių partnerių (daugiausia moterų), kurių teisinis statusas yra nevisavertis daugelyje valstybių narių ir dėl kurio gali kilti tam tikrų finansinių ir teisinių problemų, susijusių su motinystės ir nedarbingumo atostogomis, pensijos kaupimu, socialiniu draudimu, taip pat ir skyrybomis;

44. pabrėžia, kad reikia gerinti žemės ūkio sektoriuje dirbančių moterų juridinį statusą, atsižvelgiant ir į socialinę apsaugą, t. y. užtikrinant galimybę tiesiogiai ja naudotis, ir į jų vaidmenį ūkiuose, ypač atkreipiant dėmesį į bendrosios jungtinės nuosavybės šeimos ūkiuose klausimą, taip pat į galimybę gauti kreditus ir į paveldėjimo teisės garantijas;

45. pabrėžia, kad būtina, jog Europos socialinis fondas remtų aiškias priemones, kuriomis būtų siekiama palengvinti moterų prieigą prie darbo rinkos ir dalyvavimą joje, taip pat ir skatinti lyčių aspekto integravimą; mano, kad regioninių fondų biudžetuose turėtų būti eilutė, skirta lyčių aspektui (biudžeto sudarymas, atsižvelgiant į lyčių aspektą), pagal kurią būtų finansuojamos priemonės, skirtos lyčių lygybei ir politikos poveikio moterų padėčiai tyrimams skatinti;

46. primena, kad į regioninės plėtros strategijas reikia įtraukti naujus metodus ir naujoviškas priemones, ir pabrėžia, kad reikia sudaryti galimybes, jog vyktų mokymai apie lyčių aspekto integravimo metodiką ir priemones, skirti veikėjams, priimantiems sprendimus regioniniu ir vietos lygmenimis; ragina Komisiją toliau kurti administraciniam sektoriui skirtas gaires, susijusias su lyčių aspekto integravimu į struktūrinių fondų nuostatas;

47. ragina Komisiją į būsimas metines ataskaitas moterų ir vyrų lygybės klausimu (-ais) įtraukti stojančiųjų į ES šalių ir šalių kandidačių statistiką;

48. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms.

(1)

OL C 364, 2000 12 18, p. 1.

(2)

OL L 45, 1975 2 19, p. 19.

(3)

OL C 288 E, 2006 11 25, p. 73.


REGIONINĖS PLĖTROS KOMITETONUOMONĖ (2.7.2007)

pateikta Moterų teisių ir lyčių lygybės komitetui

dėl moterų ir vyrų lygybės Europos Sąjungoje 2007 m.

(2007/2065(INI))

Nuomonės referentė: Zita Gurmai

PASIŪLYMAI

Regioninės plėtros komitetas ragina atsakingą Moterų teisių ir lyčių lygybės komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

A.  kadangi 2006 m. liepos 11 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1083/2006, kuriuo nustatomos bendrosios Europos regioninės plėtros fondo, Europos socialinio fondo ir Sanglaudos fondo nuostatos, 16 straipsnio 1 dalyje nurodoma, jog valstybės narės ir Komisija užtikrina, kad įvairiais fondų paramos įgyvendinimo etapais būtų skatinama moterų ir vyrų lygybė ir atsižvelgiama į lyčių integracijos aspektą,

B.   kadangi lyčių aspekto integravimas, jį įgyvendinant praktiškai, reiškia, kad vertinama, kaip įvairios politikos, administracinės ir visuomeninės priemonės veikia ir moterų, ir vyrų gyvenimą ir padėtį, ir kad prireikus būtų prisiimami įsipareigojimai iš naujo svarstyti klausimą dėl jų, siekiant skatinti lyčių lygybę,

1.   pabrėžia, kad reikia dėti daugiau pastangų ir imtis tolesnių priemonių, kad būtų atsisakyta pasenusių sprendimų priėmimo būdų ir elgsenos modelių, ypač administraciniame sektoriuje, kad lyčių aspektas būtų aktyviau integruojamas į įvairias politikos kryptis;

2.   atkreipia dėmesį į tai, kad lyčių aspekto integravimo politika Europos Sąjungos lygmeniu vykdoma taip lyg ji būtų iš dviejų dalių sudaryta strategija, kuria, viena vertus, siekiama užtikrinti, kad visose politikos kryptyse ir priimant visus sprendimus bus atsižvelgiama į vyrų ir moterų lygybę, kita vertus, kad norint mažinti moterų diskriminavimą bus imamasi tikslinių priemonių;

3.   pabrėžia, kad būtina, jog Europos socialinis fondas remtų aiškias priemones, kuriomis siekiama palengvinti moterų prieigą prie darbo rinkos ir dalyvavimą joje, taip pat siekiama skatinti lyčių aspekto integravimą; mano, kad visų regioninių fondų biudžetuose turėtų būti eilutė, skirta lyčių aspektui (biudžeto sudarymas atsižvelgiant į lyčių aspektą), pagal kurią būtų finansuojamos priemonės, skirtos lyčių lygybei ir tyrimams, susijusiems su politikos poveikiu moterų padėčiai, skatinti;

4.   primena, kad į regioninės plėtros strategijas reikia įtraukti naujus metodus ir naujoviškas priemones, ir pabrėžia, kad reikia sudaryti galimybes, jog vyktų mokymai apie lyčių aspekto integravimo metodiką ir priemones, skirti veikėjams, priimantiems sprendimus regioniniu ir vietos lygmenimis; ragina Komisiją toliau rengti administraciniam sektoriui skirtas gaires, susijusias su lyčių aspekto integravimu į struktūrinių fondų nuostatas;

5.  pabrėžia, kad ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas tam, kad būtų suteikta pagalba pažeidžiamoms grupėms, ypač moterims kaimo vietovėse, jei norima kuo labiau padidinti ilgalaikį struktūrinių fondų sverto poveikį;

6.  pabrėžia, kad reikia reguliariai rinkti išsamius regioninius, pagal lytis suskirstytus statistikos duomenis, kurių šiuo metu nėra ir kurie parodytų tikrąją moterų padėtį bei moterų gyvenimo įvairiuose regionuose skirtumus;

7.  ragina Komisiją be lyčių integravimo aspekto pasiūlyti dar ir kitas apibrėžtas priemones, įskaitant kampanijas, kurių tikslas būtų informuoti piliečius, keitimąsi pažangiąja patirtimi, dialogą su piliečiais ir viešojo ir privataus sektoriaus iniciatyvas.

PROCEDŪRA

Pavadinimas

Moterų ir vyrų lygybė Europos Sąjungoje 2007 m.

Procedūros numeris

2007/2065(INI)

Atsakingas komitetas

FEMM

Nuomonę pateikė
  Paskelbimo plenariniame posėdyje data

REGI
26.4.2007

Glaudesnis bendradarbiavimas – paskelbimo plenariniame posėdyje data

 

Nuomonės referentas
  Paskyrimo data

Zita Gurmai
20.3.2007

Pakeistas nuomonės referentas

 

Svarstymas komitete

7.6.2007

 

 

 

 

Priėmimo data

26.6.2007

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

37

3

1

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Alfonso Andria, Stavros Arnaoutakis, Elspeth Attwooll, Jean Marie Beaupuy, Jana Bobošíková, Bernadette Bourzai, Wolfgang Bulfon, Antonio De Blasio, Bairbre de Brún, Gerardo Galeote, Iratxe García Pérez, Eugenijus Gentvilas, Marian Harkin, Filiz Husmenova, Gisela Kallenbach, Tunne Kelam, Evgeni Kirilov, Miloš Koterec, Constanze Angela Krehl, Jamila Madeira, Mario Mantovani, Yiannakis Matsis, Miroslav Mikolášik, Lambert van Nistelrooij, Maria Petre, Markus Pieper, Elisabeth Schroedter, Grażyna Staniszewska, Catherine Stihler, Margie Sudre, Kyriacos Triantaphyllides, Oldřich Vlasák, Vladimír Železný

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

Jan Březina, Brigitte Douay, Den Dover, Ovidiu Victor Ganţ, Zita Pleštinská, Toomas Savi, László Surján, Nikolaos Vakalis

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs pavaduojantis narys (178 straipsnio 2 dalis)

 

Pastabos (pateikiamos tik viena kalba)

...


ŽEMĖS ŪKIO IR KAIMO PLĖTROS KOMITETONUOMONĖ (5.6.2007)

pateikta Moterų teisių ir lyčių lygybės komitetui

dėl moterų ir vyrų lygybės Europos Sąjungoje 2007 m.

(2007/2065(INI))

Nuomonės referentė: Ilda Figueiredo

PASIŪLYMAI

Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitetas ragina atsakingą Moterų teisių ir lyčių lygybės komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.   mano, kad būtina pripažinti svarbų moterų vaidmenį, kurį jos vaidina įvairių ES šalių žemės ūkyje ir pirminės gamybos, ir kaimo vietovių įmonių ekonominės veiklos įvairinimo srityse; atkreipia dėmesį į moterų skurdą ir atskirtį kai kuriose kaimo vietovėse ir primygtinai ragina imtis veiksmingų priemonių, pagal kurias būtų užtikrinamos lygios moterų galimybės; tai ir turėtų būti pagrindinis Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) priemonių ir kitų susijusių Bendrijos politikos sričių tikslas;

2.   mano, kad reikia iki galo išnaudoti visas kaimo plėtros ir sanglaudos politikos galimybes siekiant skatinti vyrų ir moterų lygybę, įskaitant ir iš struktūrinių fondų bendrai finansuojamas programas, ir užtikrinti, kad suteikiant paramą moterys iš kaimo vietovių dalyvautų lygiomis teisėmis;

3.   pabrėžia, kad moterys, kaip padedantys šeimos nariai, žemės ūkyje dažnai atlieka labai didelę darbo dalį; šis darbas turi būti atitinkamai įtraukiamas į užimtumo kaimo vietovėse statistiką ir į jį turi būti atsižvelgta vykdant kaimo plėtros politiką; valstybės narės turėtų siekti, kad šios moterys galėtų pasinaudoti senatvės draudimo sistemomis;

4.   pažymi, kad, nors struktūrinių fondų reglamentuose ir su kaimo plėtra susijusiose programose nurodoma, jog panaikinti nelygybę ir skatinti lygybę bei lygias galimybes yra pagrindiniai tikslai, tačiau praktiškai moterys ūkininkės beveik nedalyvauja nustatant ir įvertinant joms siūlomas galimybes; taigi ragina Komisiją užtikrinti, kad taikant susijusių projektų tvirtinimo procedūras būtų deramai atsižvelgiama į moterų ūkininkių vaidmens stiprinimą suteikiant galimybes kaimo moterų asociacijoms ir sąjungoms bei kitoms institucijoms, kurioms priklauso kaimo vietovėse gyvenančios moterys, aktyviai dalyvauti rengiant šias programas ir nustatant vertinimo reikalavimus, kurie taikomi skelbiant pavienius kvietimus dalyvauti konkurse;

5.   džiaugiasi Komisijos iniciatyva į 2005 m. rugsėjo 20 d. Reglamentą (EB) Nr. 1698/2005 dėl Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) paramos kaimo plėtrai įtraukti specialų straipsnį, susijusį su vienodu požiūriu į vyrus ir moteris bei diskriminacijos panaikinimu (8 straipsnis); vis dėlto mano, kad reikia imtis veiksmų siekiant užtikrinti, kad vienodo požiūrio politika ir jos taikymo tvarka būtų įtraukta į visus su žemės ūkiu susijusius aktus ir jos rezultatai būtų stebimi; primena, kad Europos Parlamentas savo 2003 m. liepos 3 d. Rezoliucijoje dėl ES kaimo vietovių moterų, atsižvelgdamas į BŽŪP laikotarpio vidurio įvertinimą, ragino Komisiją Žemės ūkio generaliniame direktorate įsteigti skyrių, kuris būtų atsakingas už tai, kad lyčių lygybės aspektas būtų įtrauktas į visus atitinkamus teisės aktus;

6.   pabrėžia, kad būtina gerinti žemės ūkyje dirbančių moterų juridinį statusą, atsižvelgiant ir į socialinę apsaugą, t. y. užtikrinant galimybę tiesiogiai ja naudotis, ir į jų vaidmenį žemės ūkio įmonėse, ypač atkreipiant dėmesį į bendrosios jungtinės nuosavybės šeimos įmonėse klausimą, taip pat į galimybę gauti kreditus ir į paveldėjimo teisės garantijas;

7.   atsižvelgdamas į tai, atkreipia dėmesį į savo 1997 m. sausio 8 d. rezoliuciją dėl kartu su savarankiškai dirbančiais darbuotojais dirbančių sutuoktinių padėties (A4-0005/97), kurioje reikalavo sugriežtinti 1986 m. gruodžio 11 d. Tarybos direktyvą 86/613/EEB dėl vienodo požiūrio į vyrus ir moteris, kurie verčiasi savarankiška darbo veikla, įskaitant žemės ūkyje, principo taikymo ir dėl savarankiškai dirbančių moterų apsaugos nėštumo ir motinystės metu ir taip pagerinti žemės ūkyje kartu dirbančių sutuoktinių padėtį; tai turėtų vykti nustačius kartu dirbančių sutuoktinių teisinį statusą, pagal kurį, be visa kita, numatyta, kad kartu dirbantys sutuoktiniai būtų privalomai registruojami siekiant, kad jų atliekamas darbas neliktų nepastebėtas, kad jie būtų įtraukti į socialinės apsaugos sistemą ir kad susirgę, tapę neįgalūs, įvykus nelaimingam atsitikimui, taip pat išėję į pensiją galėtų pasinaudoti teise gauti draudimo paslaugas;

8.   pažymi, kad moterys dažnai dirba žemės ūkio įmonėse kaip šeimos ūkiuose dirbančios partnerės ir dėl to gali kilti ypatingų finansinių ir teisinių problemų skiriantis, norint naudotis socialinės apsaugos paslaugomis, gauti atostogų susirgus arba motinystės atostogų bei turėti teisę gauti pensiją;

9.   mano, kad būtina gerinti kaimo vietovėse gyvenančių moterų gyvenimo kokybę užtikrinant joms galimybę lengviau gauti švietimo ir profesinio mokymo, visą gyvenimą trunkančio mokymosi ir naujos žiniasklaidos infrastruktūros paslaugas, veiksmingas ir tinkamas vietoje teikiamas sveikatos priežiūros paslaugas, taip pat infrastruktūros ir įstaigų, skirtų vaikams ir šeimai, pvz., vietos lopšelių, darželių, mokyklų, kultūros centrų ir turgų, paslaugas;

10. pažymi, kad svarbu, jog moterims būtų atstovaujama ūkininkų interesus ginančiose organizacijose, taip pat svarbu skatinti plėtoti moterų organizacijų tinklus ir moterų aktyvumą vietos grupėse, dalyvaujančiose įgyvendinant žemės ūkio programas ir įvairioje su kaimo plėtra susijusioje veikloje;

11. pažymi, kad siekiant, jog kaimo vietovių moterys turėtų daugiau lygių galimybių, reikia, kad būtų stiprinamas jų vaidmuo ir žemės ūkyje, ir kitose ekonomikos srityse; taip pat turėtų būti atsižvelgiama į daugiafunkcinį žemės ūkio pobūdį;

12. mano, kad reikia kaupti išsamesnę informaciją apie kaimo vietovių moteris skatinant atlikti tyrimus apie šių moterų padėtį ir apie vienodo požiūrio principo taikymo poveikį kaimo plėtrai, taip pat skatinant rengti konferencijas ir kongresus Europos mastu, kad kaimo vietovių moterys būtų mokomos ir informuojamos; šie renginiai turėtų būti specialiai skirti užimtumui ir savarankiškumui skatinti ir taip pat turėtų būti suteikiama galimybė keistis nuomonėmis dėl kriterijų, susijusių su tarptautinių organizacijų posėdžiais, kuriuose būtų keliamas kaimo moterų klausimas;

13. mano, kad būtina, jog moterims būtų atstovaujama žemės ūkio kooperatyvuose ir nacionaliniu, ir Bendrijos lygmenimis, ir kad šių kooperatyvų statutai būtų atitinkamai pakeisti; be to, yra įsitikinęs, kad taip būtų skatinama atsižvelgti į lyčių lygybės aspektą formuojant nuostatas ir politiką;

14. džiaugiasi ESF (EQUAL) projektais, kurie šiuo metu įgyvendinami kai kuriose valstybėse narėse ir pagal kuriuos bandoma atsižvelgti į šeimos ūkiuose dirbančių partnerių problemas, ir tikisi, kad bus pateikti šių projektų rezultatai;

15. pripažįsta, kad esama didelių žemės ūkio statistikos spragų, susijusių su duomenimis apie vyrus ir moteris, ir ragina Komisiją jas užpildyti ir užtikrinti, kad renkant duomenis nebūtų diskriminuojamųjų iškraipymų ir kad, moterys, dirbančios žemės ūkyje, nebebūtų įtraukiamos į skiltį „namų šeimininkės“;

16. pabrėžia, kad būtina labiau vertinti šeimai nepriklausančių darbuotojų moterų, ypač imigrančių, laukuose atliekamą darbą, nes jos patiria daugiausia sunkumų, kurių apskritai patiria moterys žemės ūkyje;

17. taip pat apgailestauja, kad oficiali statistika dažnai neatsispindi vadinamųjų kartu dirbančių partnerių veikla, ir ragina Komisiją bei Eurostatą atsižvelgti į šią svarbią grupę atliekant analizę;

PROCEDŪRA

Pavadinimas

Moterų ir vyrų lygybė Europos Sąjungoje 2007 m.

Procedūros numeris

2007/2065(INI)

Atsakingas komitetas

FEMM

Nuomonę pateikė
  Paskelbimo plenariniame posėdyje data

AGRI
26.4.2007

Glaudesnis bendradarbiavimas – paskelbimo plenariniame posėdyje data

 

Pranešėjas (-a)
  Paskyrimo data

Ilda Figueiredo
12.4.2007

Pakeistas pranešėjas (-a)

 

Svarstymas komitete

7.5.2007

5.6.2007

 

 

 

Priėmimo data

5.6.2007

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

30

2

0

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Vincenzo Aita, Thijs Berman, Luis Manuel Capoulas Santos, Giuseppe Castiglione, Joseph Daul, Albert Deß, Gintaras Didžiokas, Carmen Fraga Estévez, Ioannis Gklavakis, Lutz Goepel, Bogdan Golik, Esther Herranz García, Elisabeth Jeggle, Heinz Kindermann, Véronique Mathieu, Mairead McGuinness, Rosa Miguélez Ramos, Neil Parish, Radu Podgorean, María Isabel Salinas García, Agnes Schierhuber, Willem Schuth, Czesław Adam Siekierski, Marc Tarabella, Donato Tommaso Veraldi, Andrzej Tomasz Zapałowski

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

Ilda Figueiredo, José Manuel García-Margallo y Marfil, Béla Glattfelder, Milan Horáček, Markus Pieper, Kyösti Virrankoski

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (178 straipsnio 2 dalis)

 

Pastabos (pateikiamos tik viena kalba)

 


KULTŪROS IR ŠVIETIMO KOMITETONUOMONĖ (25.6.2007)

pateikta Moterų teisių ir lyčių lygybės komitetui

dėl moterų ir vyrų lygybės Europos Sąjungoje – 2007 m.

(2007/2065(INI))

Nuomonės referentė: Karin Resetarits

PASIŪLYMAI

Kultūros ir švietimo komitetas ragina atsakingą Moterų teisių ir lyčių lygybės komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.   pritaria lyčių lygybės principo laikymuisi ES, įskaitant Komisijos Moterų ir vyrų lygybės gaires ir Tarybos Lyčių lygybės paktą, ir ragina jį įgyvendinti taikant konkrečias priemones ir panaudojant finansinius išteklius;

2.  teigiamai vertina socialinės sanglaudos politikos galimybes skatinti lyčių lygybę;

3.  konstatuoja, kad vis dar mažai moterų dalyvauja sprendimų priėmimo procese;

4.  pabrėžia, kad labiausiai išaugo mažai apmokamą darbą ir pagal laikinas sutartis dirbančių moterų užimtumas ir kad moterų ir vyrų darbo užmokesčio skirtumas kai kuriose Europos šalyse vis dar siekia beveik 30 proc.; todėl pritaria priemonėms, skirtoms padėti moterims lygiomis sąlygomis patekti į darbo rinką ir skatinti moterų verslumą, ir reikalauja, kad būtų panaikinti išankstiniai nusistatymai ir diskriminacija dėl lyties, susiję su moterų konkurencingumu ir įsidarbinimu, ypač aukštos kvalifikacijos reikalaujančiose pareigose;

5.  pabrėžia, kad ilgą laiką neturinčių darbo moterų yra daugiau negu vyrų, kad moterys, kurios turi vaikų iki 5 metų, daug dažniau neturi darbo negu moterys, kurios neturi vaikų;

6.  pataria siekti, kad švietimo sistemoje būtų labiau atsižvelgiama į skirtingus mergaičių ir berniukų vystymosi poreikius ir kovojama su stereotipais;

7.   mano, kad daugumos ES šalių darbo rinkoje tinkamai neatsispindi aukštesnis moterų išsilavinimo lygio vidurkis ir geresni mokslo rezultatai;

8.   pataria siekti, kad mokyklinis lavinimas perteiktų žinias ir realius kriterijus, suteikiančius galimybę siekti laisvės, asmeninės nepriklausomybės ir lygybės, ir taip integruotis į visuomenę; turėtų būti stiprinami vadinamieji bendrieji gebėjimai, pavyzdžiui, verslumas ir mokslinis bei techninis pasirengimas, ypač moterų;

9.   ragina remti profesinės karjeros siekiančias moteris ir toliau rengti priemones, padedančias abiem lytims suderinti profesinį ir šeiminį gyvenimą, ir skatinti vyrus prisiimti šeiminius įsipareigojimus; ragina Komisiją ir valstybes nares imtis priemonių siekiant sumažinti moterų ir vyrų darbo užmokesčio skirtumą ir skatinti vyrus imti tėvystės ir vaikų priežiūros atostogas;

10. atkreipia dėmesį į tai, kad būtina įsteigti daugiau visai visuomenei prieinamų aukštos kokybės paslaugas teikiančių ir lanksčiai dirbančių įvairių (valstybinių ir privačių) vaikų priežiūros įstaigų, kad vyrai ir moterys po motinystės (tėvystės) atostogų lengviau galėtų grįžti į profesinį gyvenimą ir kad galėtų suderinti profesinį ir šeiminį gyvenimą;

11. pabrėžia kvalifikacijos kėlimo priemonių būtinybę motinystės (tėvystės) atostogų metu, kad darbuotojai galėtų susidoroti su pasikeitusiais profesiniais reikalavimais;

12. pataria kurti visoje Europoje galiojančias priemones, skatinančias sąmoningumo formavimą, siekiant, kad visiškai nebūtų toleruojami seksistiniai įžeidimai ir žeminantis moterų atvaizdavimas žiniasklaidoje bei komercinėse komunikacijos priemonėse;

13. pabrėžia, kad svarbu užtikrinti, jog ES imigrantai būtų informuoti apie priimančių šalių visuomenėse galiojančias vertybes, įstatymus ir socialines normas, susijusias su lyčių lygybe, siekiant išvengti diskriminacijos, kuri kyla dėl kultūrinio sąmoningumo stokos;

14. mano, kad žiniasklaida turėtų pabrėžti moters vaidmenį visuomenėje ir atkreipti dėmesį į situacijas, kurios gali būti lyčių lygybės užtikrinimo ir profesinio bei asmeninio gyvenimo suderinimo pavyzdžiais; ragina Komisiją žiniasklaidoje ugdyti moters vaidmens visuomenėje supratimą ir skatinti lygias galimybes, panaudojant, pavyzdžiui, „Media 2007“ programą.

PROCEDŪRA

Pavadinimas

Moterų ir vyrų lygybė Europos Sąjungoje – 2007 m.

 

Procedūros numeris

2007/2065(INI)

Atsakingas komitetas

FEMM

Nuomonę pateikė
  Paskelbimo plenariniame posėdyje data

CULT
26.4.2007

Glaudesnis bendradarbiavimas – paskelbimo plenariniame posėdyje data

 

Nuomonės referentas (-ė)
  Paskyrimo data

Karin Resetarits
10.4.2007

Pakeistas nuomonės referentas (-ė)

 

Svarstymas komitete

18.6.2007

 

 

 

 

Priėmimo data

25.6.2007

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

24

1

 

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Ivo Belet, Guy Bono, Marie-Hélène Descamps, Věra Flasarová, Milan Gaľa, Ovidiu Victor Ganţ, Luis Herrero-Tejedor, Ruth Hieronymi, Sándor Kónya-Hamar, Manolis Mavrommatis, Marianne Mikko, Viorica-Pompilia-Georgeta Moisuc, Doris Pack, Christa Prets, Karin Resetarits, Pál Schmitt, Nikolaos Sifunakis, Hannu Takkula, Salvatore Tatarella, Henri Weber, Thomas Wise, Tomáš Zatloukal

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

Emine Bozkurt, Erna Hennicot-Schoepges, Mary Honeyball

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (178 straipsnio 2 dalis)

 

Pastabos (pateikiamos tik viena kalba)

...


PROCEDŪRA

Pavadinimas

Moterų ir vyrų lygybė Europos Sąjungoje – 2007 m.

Procedūros numeris

2007/2065(INI)

Atsakingas komitetas
  Paskelbimo apie suteikiamus įgaliojimus plenariniame posėdyje data

FEMM
26.4.2007

Nuomonę teikiantis (-ys) komitetas (-ai)

  Paskelbimo plenariniame posėdyje data

EMPL
26.4.2007

REGI
26.4.2007

AGRI
26.4.2007

CULT
26.4.2007

LIBE
26.4.2007

Nuomonė(-s) nepareikšta(-os)

  Nutarimo data

EMPL
28.2.2007

LIBE
11.6.2007

 

 

 

Glaudesnis bendradarbiavimas
  Paskelbimo plenariniame posėdyje data

 

 

 

 

 

Pranešėjas(-ai)
  Paskyrimo data

Piia-Noora Kauppi
26.2.2007

 

Pakeistas (-i) pranešėjas(-ai)

 

 

Svarstymas komitete

16.7.2007

 

 

 

 

Priėmimo data

16.7.2007

Galutinio balsavimo rezultatai

+

-

0

29

1

0

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Edit Bauer, Hiltrud Breyer, Esther De Lange, Věra Flasarová, Nicole Fontaine, Claire Gibault, Lissy Gröner, Zita Gurmai, Esther Herranz García, Anneli Jäätteenmäki, Piia-Noora Kauppi, Urszula Krupa, Roselyne Lefrancois, Siiri Oviir, Marie Panayotopoulos-Cassiotou, Zita Pleštinská, Christa Prets, Karin Resetarits, Teresa Riera Madurell, Amalia Sartori, Eva-Britt Svensson, Britta Thomsen, Anna Záborská

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

Gabriela Creţu, Jill Evans, Lidia Joanna Geringer de Oedenberg, Anna Hedh, Marusya Ivanova Lyubcheva

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (178 straipsnio 2 dalis)

Ján Hudacký, Peter Šťastný

Pateikimo data

20.7.2007

Pastabos
(pateikiamos tik viena kalba)

 

Teisinė informacija - Privatumo politika