Procedūra : 2006/2040(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A6-0296/2007

Pateikti tekstai :

A6-0296/2007

Debatai :

PV 26/09/2007 - 16
CRE 26/09/2007 - 16

Balsavimas :

PV 27/09/2007 - 9.1
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P6_TA(2007)0416

PRANEŠIMAS     
PDF 153kWORD 88k
23.7.2007
PE 384.237v02-00 A6-0296/2007

dėl iniciatyvos „i2010: skaitmeninės bibliotekos“

(2006/2040(INI))

Kultūros ir švietimo komitetas

Pranešėja: Marie-Hélène Descamps

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS
 AIŠKINAMOJI DALIS

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

dėl iniciatyvos „i2010: skaitmeninės bibliotekos“

(2006/2040(INI))

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „i2010: skaitmeninės bibliotekos“ (COM(2005)0465),

–   atsižvelgdamas į Komisijos 2006 m. rugpjūčio 24 d. Rekomendaciją 2006/585/EB dėl kultūrinės medžiagos skaitmeninimo, išsaugojimo skaitmeniniu formatu ir internetinės prieigos prie jos(1),

–   atsižvelgdamas į Tarybos išvadas dėl kultūrinės medžiagos skaitmeninimo, skaitmeninio išsaugojimo ir internetinės prieigos prie jos(2),

–   atsižvelgdamas į 2001 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2001/29/EB dėl autorių teisių ir gretutinių teisių informacinėje visuomenėje tam tikrų aspektų suderinimo(3),

–   atsižvelgdamas į 2007 m. balandžio 18 d. aukšto lygio ekspertų grupės pranešimą dėl autorių teisių, skaitmeninio išsaugojimo, kūrinių, kurių autorių teises sunku nustatyti, ir nebeplatinamų kūrinių,

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Dėl mokslinės informacijos skaitmeniniame amžiuje: prieinamumas, sklaida ir išsaugojimas“ (COM(2007)0056),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Kultūros ir švietimo komiteto pranešimą (A6‑0296/2007),

A. kadangi kultūra – sutelkiantis, mainus ir tarpusavio supratimą skatinantis veiksnys, kuris padeda Europos Sąjungą priartinti prie jos piliečių ir stiprinti bei reikšti tikrąją europinę tapatybę,

B.  kadangi būtina užtikrinti kaip galima didesnę Europos kultūros paveldo turtų ir įvairovės sklaidą bei išsaugojimą,

C. kadangi valstybių narių ir kultūros įstaigų, ypač bibliotekų, tiek valstybės, tiek regiono ir vietos lygmeniu, vaidmuo šiuo klausimu lemiamas,

D. kadangi būtina atsižvelgti į greitą naujųjų technologijų plėtrą ir į su tuo susijusią kultūrinės veiklos raidą,

E.  kadangi daugybei piliečių, ypač jaunimui, internetas tapo viena iš pagrindinių prieigos prie žinių ir mokslo priemonių,

F.  kadangi itin svarbu užtikrinti, kad šioje skaitmeninėje aplinkoje visi turėtų prieigą prie Europos kultūros paveldo ir taip pat svarbu užtikrinti jo išsaugojimą ateitiems kartoms ir tokiu būdu kurti mūsų kolektyvinę atmintį,

G. kadangi didelio masto Europos kultūros paveldo skaitmeninimas ir skaitmeninis išsaugojimas yra pagrindinės priemonės siekiant šio tikslo,

H. kadangi prieiga prie Europos kultūros paveldo atspindi žemyno įvairovę, todėl prieiga prie šio paveldo turi būti daugiakalbė,

I.   kadangi būtina parengti nuoseklią skaitmeninimo ir skaitmeninių kūrinių išsaugojimo politiką siekiant išvengti negrąžinamo kultūrinio turinio praradimo, griežtai laikantis autorių teisių ir gretutinių teisių reikalavimų,

J.   kadangi Europos kultūros paveldo skaitmeninimas, be neabejotinos naudos kultūros sričiai, atneš naudos ir kitiems veiklos sektoriams, ypač švietimui, mokslui, moksliniams tyrimams, turizmui ir žiniasklaidai,

K. kadangi masiškai skaitmeninant kultūrinį turinį nesiekiama pakeisti tradicine forma pateikiamo kultūrinio turinio arba su juo konkuruoti, o greta su pastaruoju pateikti patikimą ir kokybišką skaitmeninį turinį,

L.  kadangi skaitmeninė technologija, be to, yra puiki pagalbos neįgaliesiems priemonė, padedanti pritaikyti turinį prie jų poreikių,

M. kadangi iki šiol suskaitmeninta tik labai maža Europos kultūros paveldo dalis ir kadangi valstybių narių pažangos tempai labai skiriasi,

N. kadangi siekiant įgyvendinti tokio masto projektą nepakanka masiniam skaitmeninimui skiriamų viešųjų išteklių,

O. kadangi skaitmeninimo inciatyvos yra pernelyg suskaidytos ir kadangi apie didžiąją dalį Bendrijos lygmeniu įgytos patirties vis dar nežinoma ir neužtikrinama paprasta, tiesioginė ir daugiakalbė prieiga prie Europos kultūros paveldą sudarančių kūrinių,

P.  kadangi būtina įdiegti priemonę plačiajai visuomenei, kuri užtikrintų visuotinę ir nedelsiamą prieigą prie Europos kultūros paveldo be jokios būtinybės keliauti ir kuri pagreitintų skaitmeninimą,

Q. kadangi šiuo atžvilgiu reikėtų remtis esamomis europinėmis iniciatyvomis, nuo kurių prasidės Europos skaitmeninės bibliotekos plėtotė, pvz., Europos biblioteka (angl. TEL), kuri jau dabar suteikia prieigą prie nacionalinių Europos bibliotekų kolekcijų ir galimybę vykdyti mokslinius tyrimus pasinaudojant dvidešimt trijų iš keturiasdešimt septynių nacionalinių bibliotekų skaitmeniniais ar bibliografiniais šaltiniais, projektu TEL-ME-MOR, kuriuo siekiama palengvinti dešimties naujųjų valstybių narių nacionalinių bibliotekų integraciją, projektu EDL, kuriuo siekiama įtraukti kitas devynias nacionalines bibliotekas atsižvelgiant į ES ir EFTA bendradarbiavimą, ir Europeana iniciatyva, kuri jungia nacionalines Prancūzijos, Vengrijos ir Portugalijos bibliotekas,

Europos skaitmeninė biblioteka – vieningos Europos, kurioje gerbiama įvairovė, veidas

1.  pataria palaipsniui įsteigti Europos skaitmeninę biblioteką, kaip išskirtinį, tiesioginį ir daugiakalbį prieigos prie Europos kultūros paveldo punktą;

2.  pabrėžia, kad nors ilguoju laikotarpiu siekiama parengti visas kultūrinės medžiagos kategorijas, pvz., garso ir vaizdo turinį, apimančią priemonę, pradedant kurti Europos skaitmeninę biblioteką reikėtų sutelkti dėmesį į tekstinės medžiagos, kuri nesaugoma pagal autorių teises, potencialą;

3.  todėl ragina visas Europos bibliotekas Europos skaitmeninei bibliotekai pateikti kūrinius, kurie jau saugomi skaitmenine forma ir kuriems netaikoma apsauga pagal autorių teises;

4.  ragina Europos universitetus ir kitas aukštojo mokslo įstaigas sudaryti galimybes rašyti daktaro disertacijas ir kitus mokslo darbus su Europos kultūros paveldu susijusiomis temomis ir iš šios srities dalykų, suteikiant sąlygas, kurios bus apibrėžtos, ir griežtai laikantis autorių teisių reikalavimų;

5.  ragina kitas Europos kultūros įstaigas, įskaitant regionų ir vietos įstaigas, dalyvauti šiame projekte siekiant, kad jis atspindėtų Europos kultūros turtingumą ir įvairovę; skatina muziejus skaitmeninti savo archyvus, kad juos būtų galima įtraukti į šį projektą;

6.  taip pat pabrėžia, kad kuriant Europos skaitmeninę biblioteką nesiekiama išskirtine tvarka platinti turinį, o tik koordinuoti prieigą prie skaitmeninių kūrinių;

7.  ragina esamų ir pritaikytų formatų pagrindu pasirinkti ir naudoti bendrus standartus, siekiant turinio tarpusavio sąveikos, kuri būtina norint, kad Europos skaitmeninė biblioteka gerai veiktų, laipsniškai pritaikant nusistovėjusias metaduomenų kalbas („Dublin Core“ ir t. t.);

8.  ragina valstybes nares toliau dirbti ir pagreitinti kultūrinio turinio skaitmeninimą siekiant užtikrinti pakankamą turinio kiekį;

9.  todėl ragina valstybes nares kartu su kultūros įstaigomis sukurti nacionalinio ar regionų lygmens skaitmeninimo planus siekiant parengti Europos skaitmeninimo veiklos žemėlapį ir taip sudaryti galimybę bendrai veiklai, visuomet siekiant išvengti valstybinių ir privačių institucijų pastangų ir išlaidų dubliavimosi joms skaitmeninat savo fondus, todėl būtina pagal institucijos tipą aprašyti jau atliktus darbus;

10. ragina valstybes nares glaudžiai bendradarbiauti su kultūros įstaigomis, keistis pažangiąja skaitmeninimo patirtimi ir užtikrinti prieigą prie kūrinių siekiant bei juos išsaugoti skaitmenine forma;

11. pabrėžia, kad Europos skaitmeninė biblioteka skatins skaitmeninimo tyrimus, tarpusavio sąveiką ir skaitmeninį išsaugojimą, ypač pasitelkdama Komisijos įsteigtus kompetencijos centrus, kadangi be stiprių mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros Europos skaitmeninė biblioteka negali tapti tikrove;

12. pabrėžia, kad būtina remti naujoves ir mokslinius tyrimus daugiakalbystės srityje;

13. primena, kad jeigu iš Bendrijos programoms skiriamų lėšų neįmanoma finansuoti skaitmeninimo, būtina rasti naujų finansavimo būdų, įskaitant partnerystę su privačiuoju sektoriumi, kuo labiau stengiantis išvengti skaitmeninimo skirtingais greičiais valstybėse narėse;

Europos skaitmeninės bibliotekos struktūra ir turinys: daugiakalbės bendrosios prieigos prie Europos kultūros paveldo link

14. ragina sukurti bendrą sąsają, kuri per integruotą paieškos sistemą, kuri suteiktų prieigą prie užtikrintos kokybės ir patikimo turinio ir taptų naudinga metainformacijos, o jeigu dokumentai bus skaitmeninami tekstiniu formatu – ir tiesioginės paieškos tekste priemone;

15. pabrėžia, kad labai svarbu sukurti daugiakalbę sąsają, kuri visomis Europos Sąjungos kalbomis užtikrintų tiesioginę prieigą prie ieškomo turinio ir užtikrintų galimybę atlikti ne tik tiesioginę paiešką pagal autorių arba pavadinimą, bet ir paiešką pagal temą arba raktinį žodį. Pastaruoju atveju paieškos rezultatu turi tapti duomenys visomis katalogo kalbomis, saugomi visose bibliotekose partnerėse;

16. be to, ragina įdiegti naujoviškas, šiuolaikines ir visiems lankytojams patogias priemones;

17. pabrėžia suinteresuotumą, kad Europos skaitmeninė biblioteka būtų kuriama ir organizuojama remiantis visais techniniais ištekliais ir pajėgumais, galinčiais palengvinti informacijos kūrimą, mokslinius tyrimus ir naudojimą, ir negali būti laikoma Europos kūrinių skaitmeniniu katalogu;

18. taip pat pabrėžia, kad nereikėtų Europos kultūros paveldo apriboti tik Europos Sąjungos kūriniais, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į kitų Europos šalių kultūrinį indėlį;

19. taip pat patikslina, kad nors Europos kultūros paveldą daugiausia sudaro kūriniai, susiję su visuomenine sritimi, nereikėtų apsiriboti vien tik šia kategorija;

20. todėl primena, kad reikėtų atskirti visuomeninės srities kūrinius nuo kūrinių, kurie saugomi pagal autorių teises, įskaitant kūrinius, kurių autorių teises sunku nustatyti, ir nebeplatinamus kūrinius, bei reikėtų kiekvienam iš jų, atsižvelgiant į kiekvieną veiklos sritį, pritaikyti skirtingą sistemą;

21. pritaria tam, kad buvo sukurta minėtoji aukšto lygio ekspertų grupė ir remia jos pasiūlymus, kuriais siekiama surašyti kūrinius, kurių autorių teises sunku nustatyti, ir nebeplatinamus kūrinius bei patobulinti autorių teisių turėtojų paieškos priemones;

22. pabrėžia, kad aukšto lygio ekspertų grupės pateikti pasiūlymai daugiausia skirti leidybos sektoriui ir kad reikia priimti sprendimą dėl galimybės pritaikyti juos kituose sektoriuose, susitarus su jų atstovais;

23. nurodo, kad pageidautina, jog antruoju etapu Europos skaitmeninė biblioteka, jeigu įmanoma, griežtai laikantis nacionalinių, Bendrijos ir tarptautinių teisės aktų dėl intelektinės nuosavybės, galėtų pasiūlyti ne tik darbų, kurie nesaugomi pagal autorių teises, bet ir saugomų darbų;

24. pabrėžia, kad bet koks su tuo susijęs sprendimas turėtų būti priimamas bendradarbiaujant su visais susijusiais veikėjais, ypač autoriais, leidėjais ir knygininkais;

25. siūlo užtikrinti, kad Europos skaitmeninės bibliotekos naudotojas galėtų rasti bet kokius skaitmeninius dokumentus atvaizdo ir teksto formatu ir laisvai jais naudotis – arba visu kūriniu, jeigu jis nesaugomas pagal autoriaus teises, arba trumpomis saugomo kūrinio ištraukomis, gavus teisių turėtojo sutikimą;

26. siūlo numatyti galimybę greitai peržiūrėti pagal autoriaus teises saugomą kūrinį specializuotuose tinklalapiuose, suteikiant teisių turėtojų reikalaujamas saugumo užtikrinimo garantijas;

27. pataruoju atveju siūlo, kad Europos skaitmeninė biblioteka veiktų tik kaip informacijos skleidėja;

28. nurodo, kad prieiga prie viso saugomo dokumento galėtų būti suteikiama specializuotuose tinklapiuose susitarus su teisių turėtojais ir tinkamai už tai užmokėjus;

Administravimas ir priežiūra

29. ragina įsteigti valdantįjį komitetą, kuriam svarbiausią vaidmenį atliktų kultūros institucijos, nustatysiančios Europos skaitmeninės bibliotekos prioritetus ir kryptis, užtikrindamos jo veiklos koordinavimą, valdymą ir priežiūrą;

30. skatina koordinuoti Komisijos sukurtas grupes, konkrečiai valstybių narių skaitmeninio ir skaitmeninio išsaugojimo ekspertų grupę, kad būtų pasiekta tikra Europos lygmens sąveika;

31. siūlo Europos lygmeniu įsteigti lygiavertę TEL organizaciją, kuri koordinuotų nacionalinių muziejų ir archyvų fondus, valdytų bet kokio pobūdžio skaitmeninius duomenis, susijusius su Europos kultūros paveldu, siekdama integruoti juos į Europos skaitmeninės bibliotekos mokslinių tyrimų sistemą;

32. taip pat pabrėžia, kad nuosekliai integravus Europos skaitmeninę biblioteką į švietimo sistemas ji padėtų pritraukti daugiau Europos jaunuolių ir priartinti juos prie jų kultūros paveldo, tuo pat metu mokant naudotis naujosiomis technologijomis ir kovojant su skaitmeniniu atotrūkiu;

33. mano, kad būtina suintensyvinti keitimąsi patirtimi ir pažangiąja praktika su kitomis Europos institucijomis, kaip antai Europos išsaugojimo ir prieigos komisija, trečiųjų šalių institucijomis, pvz., JAV Kongreso biblioteka, tarptautinėmis asociacijomis, pvz., Tarptautine bibliotekų ir bibliotekininkų asociacijų federacija, viešosiomis ir privačiosiomis organizacijomis, pvz., „Online Computer Library Center“ ir t. t., stengiantis naudoti jau išbandytą ir veiksmingą programinę įrangą bei sprendimus;

34. ragina visais lygmenimis vykdyti informavimo kampaniją ir sukurti Europos skaitmeninės bibliotekos logotipą ir taip ją propaguoti, skleisti informaciją apie ją bei gerinti prieigą prie jos;

35. šiuo požiūriu rekomenduoja, kad dalis išteklių, skirtų Europos skaitmeninei bibliotekai, būtų skirta kuo platesniam jos populiarinimui visuomenėje;

ο

ο   ο

36. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai bei valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.

(1)

OL L 236, 2006 8 31, p. 28.

(2)

OL C 297, 2006 12 7, p. 1.

(3)

OL L 167, 2001 6 22, p. 10.


AIŠKINAMOJI DALIS

Idėja įsteigti Europos skaitmeninę biblioteką gimė šešių Europos Sąjungos valstybių ir vyriausybių vadovams siekiant visiems užtikrinti prieigą prie Europos kultūros paveldo ir jį išsaugoti.

Šiai idėjai pritarė Komisija, kuri prie jos įgyvendinimo prisideda savo iniciatyva „i2010: skaitmeninės bibliotekos“. Pirmoji šios iniciatyvos dalis – 2005 m. rugsėjo 30 d. komunikatas, kuriame nagrinėjamos pagrindinės techninės, teisinės, organizacinės ir finansinės šio projekto problemos.

Siekiant išspręsti kai kurias iškeltas problemas internete surengta visuomenės apklausa dėl skaitmeninimo, skaitmeninės prieigos ir skaitmeninio išsaugojimo bei įkurta aukšto lygio ekspertų grupė.

Komisija savo 2006 m. rugpjūčio 24 d. rekomendacijoje paragino valstybes nares koordinuoti savo bendros veiklos Europos lygmeniu pastangas. Ji patarė įsteigti Europos skaitmeninę biblioteką, kaip bendros daugiakalbės prieigos prie Europos kultūros paveldo, punktą.

2006 m. lapkričio 13 d. Taryba vienbalsiai pritarė šioms rekomendacijoms.

Dabar Europos Parlamentas turi duoti aiškų ženklą dėl šio projekto įgyvendinimo.

Siekiant konceptualiai ir techniškai sutvarkyti visas kultūrinės medžiagos kategorijas būtina palaipsnė pažanga, pirmiausia sutelkiant dėmesį į pagal autorių teises nesaugomos tekstinės medžiagos potencialą.

PROCEDŪRA

Pavadinimas

i2010: skaitmeninės bibliotekos

Procedūros numeris

2006/2040(INI)

Atsakingas komitetas
  Paskelbimo apie suteikiamus įgaliojimus plenariniame posėdyje data

CULT
16.2.2006

Nuomonę teikiantis (-ys) komitetas (-ai)
  Paskelbimo plenariniame posėdyje data

 

 

 

 

 

Nuomonė nepareikšta
  Nutarimo data

 

 

 

 

 

Glaudesnis bendradarbiavimas
  Paskelbimo plenariniame posėdyje data

 

 

 

 

 

Pranešėjas (-ai)
  Paskyrimo data

Marie-Hélène Descamps
23.11.2005

 

Pakeistas (-i) pranešėjas (-ai)

 

 

Svarstymas komitete

20.3.2006

25.4.2006

22.3.2007

7.5.2007

25.6.2007

Priėmimo data

16.7.2007

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

20

1

0

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Guy Bono, Marie-Hélène Descamps, Věra Flasarová, Milan Gaľa, Ovidiu Victor Ganţ, Vasco Graça Moura, Luis Herrero-Tejedor, Ruth Hieronymi, Mikel Irujo Amezaga, Sándor Kónya-Hamar, Manolis Mavrommatis, Doris Pack, Zdzisław Zbigniew Podkański, Christa Prets, Pál Schmitt, Nikolaos Sifunakis, Henri Weber, Thomas Wise, Tomáš Zatloukal

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

Amalia Sartori, Tadeusz Zwiefka

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (178 straipsnio 2 dalis)

 

Pateikimo data

23.7.2007

Pastabos (teikiamos viena kalba)

...

Teisinė informacija - Privatumo politika