PRANEŠIMAS dėl pasiūlymo dėl Tarybos reglamento, iš dalies keičiančio Reglamentą (EB) Nr. 1290/2005 dėl bendrosios žemės ūkio politikos finansavimo
17.9.2007 - (COM(2007)0122 – C6‑0116/2007 – 2007/0045(CNS)) - *
Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitetas
Pranešėjas: Jorgo Chatzimarkakis
EUROPOS PARLAMENTO TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PROJEKTAS
dėl pasiūlymo dėl Tarybos reglamento, iš dalies keičiančio Reglamentą (EB) Nr. 1290/2005 dėl bendrosios žemės ūkio politikos finansavimo
(COM(2007)0122 – C6‑0116/2007 – 2007/0045(CNS))
(Konsultavimosi procedūra)
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Tarybai (COM(2007)0122)[1],
– atsižvelgdamas į EB sutarties 37 straipsnį, pagal kurį Taryba kreipėsi į Parlamentą dėl konsultacijos (C6‑0116/2007),
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 51 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto pranešimą ir Biudžeto komiteto ir Biudžeto kontrolės komiteto nuomones (A6‑0321/2007),
1. pritaria Komisijos pasiūlymui su pakeitimais;
2. ragina Komisiją pagal EB sutarties 250 straipsnio 2 dalį atitinkamai pakeisti savo pasiūlymą;
3. ragina Tarybą pranešti Parlamentui, jei ji ketina nukrypti nuo teksto, kuriam pritarė Parlamentas;
4. ragina Tarybą dar kartą konsultuotis su Parlamentu, jei ji ketina iš esmės keisti Komisijos pasiūlymą;
5. paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.
| Komisijos siūlomas tekstas | Parlamento pakeitimai |
Pakeitimas 1 10 konstatuojamoji dalis | |
|
(10) Kadangi valstybės narės neprivalo pranešti Komisijai apie sprendimą, kaip jos panaudos ar planuoja panaudoti atšauktas lėšas ir kaip pakeis atitinkamos kaimo plėtros programos finansinį planą, Reglamento (EB) Nr. 1290/2005 33 straipsnio 4 dalies antrą pastraipą reikėtų išbraukti. |
Išbraukta. |
Pakeitimas 2 12 konstatuojamoji dalis | |
|
(12) Būtina patikslinti teisinį pagrindą, kuriuo remiantis priimamos išsamios Reglamento (EB) Nr. 1290/2005 taikymo taisyklės. Visų pirma Komisijai turėtų būti sudarytos galimybės priimti išsamias taikymo taisykles, susijusias su informacijos apie paramos pagal bendrąją žemės ūkio politiką gavėjus skelbimu, su intervencinėmis priemonėmis, kai bendros rinkos organizavime nėra nustatytos sumos už vienetą, ir su perkeltais asignavimais to reglamento 3 straipsnio 1 dalies c punkte paminėtoms išlaidoms finansuoti. |
(12) Būtina patikslinti teisinį pagrindą, kuriuo remiantis priimamos išsamios Reglamento (EB) Nr. 1290/2005 taikymo taisyklės, ir Komisijos teisės tarnybai atlikus ekspertizę būtina užtikrinti, kad taikant sankcijas nebūtų diskriminuojami paramos pagal BŽŪP gavėjai. Visų pirma Komisijai turėtų būti sudarytos galimybės priimti išsamias taikymo taisykles, susijusias su informacijos apie paramos pagal bendrąją žemės ūkio politiką gavėjus skelbimu, su intervencinėmis priemonėmis, kai bendros rinkos organizavime nėra nustatytos sumos už vienetą, ir su perkeltais asignavimais to reglamento 3 straipsnio 1 dalies c punkte paminėtoms išlaidoms finansuoti. |
Pakeitimas 3 14a konstatuojamoji dalis (nauja) | |
|
|
(14a) Viešai skelbiant šią informaciją didinamas skaidrumas, susijęs su Bendrijos fondų, veikiančių bendrosios žemės ūkio politikos srityje, naudojimu, ir gerinamas piliečių požiūris į paramą Europos daugiafunkciniam žemės ūkiui bei šių fondų finansinis valdymas. Atsižvelgiant į esminę siekiamų tikslų svarbą, tikslinga, remiantis proporcingumo principu ir reikalavimu dėl asmens duomenų apsaugos, numatyti nuostatą dėl bendro atitinkamos informacijos skelbimo, nes ja nesiekiama daugiau nei būtina demokratinėje visuomenėje ir kad būtų užkirstas kelias pažeidimams. Ūkininkai teikia kiekvienam visuomenės nariui paslaugas, už kurias ūkiai gauna kompensaciją. Šioms paslaugoms pirmiausia priskiriama beveik 500 milijonų europiečių aprūpinimas nebrangiais ir aukštos kokybės maisto produktais, ne maisto reikmėms skirtų produktų, atsinaujinančių energijos šaltinių tiekimas ir kultūrinio kraštovaizdžio priežiūra. Kad gautų šias kompensacijas, žemės ūkio įmonės turi laikytis tvirtai nustatytų nurodymų, kuriuos griežtai kontroliuoja atitinkamos institucijos. |
Pagrindimas | |
Kiekvienas pilietis turi naudos iš ūkininkų teikiamų paslaugų. Parama tvariam Europos žemės ūkiui yra teisinga kompensacija už ūkininkų visuomenei teikiamas paslaugas. | |
Pakeitimas 4 14B KONSTATUOJAMOJI DALIS (nauja) | |
|
|
(14b) Informacijos skelbimas glaudžiai susijęs su atitinkamų asmenų asmeninėmis neturtinėmis teisėmis. Taigi į Tarybos reglamentą būtina įtraukti svarbiausias duomenų apsaugos nuostatas ir skelbimo taisykles, o ne spręsti šių klausimų vien tik leidžiant įstatymų įgyvendinamuosius aktus. Visų pirma reikia užtikrinti, kad susiję asmenys būtų iš anksto informuojami apie tai, kad informacija skelbiama. Būtina nustatyti, kad asmenys, kurie naudojasi duomenimis arba susipažįsta su jais, užsiregistruotų arba pasirašytų. |
Pagrindimas | |
Skelbimas turi reikšmingą poveikį teisei į privatumą. | |
Pakeitimas 5 14C KONSTATUOJAMOJI DALIS (nauja) | |
|
|
(14c) Su skaidrumu susijusios taisyklės – svarbi biudžeto kontrolės priemonė. Taigi nustačius rimtų pažeidimų būtų tikslinga sumažinti iš Bendrijos biudžeto mokamų lėšų. Šiuo tikslu reikia nustatyti pereinamąjį laikotarpį. |
Pakeitimas 6
1 STRAIPSNIO 1A PUNKTAS (naujas)
6 straipsnio 2 dalies 1 pastraipa (Reglamentas EB Nr. 1290/2005)
|
|
(1a) 6 straipsnio 2 dalies 1 pastraipa pakeičiama taip:
„Valstybės narės mokėjimų agentūrų funkcijas atlikti akredituoja žinybas arba institucijas, kurios atitinka 1 dalyje nustatytas sąlygas. Valstybės narės informuoja Komisiją apie bet kokį akreditavimo atvejį ir pateikia mokėjimų agentūros atitikties 1 dalyje nustatytoms sąlygoms įvertinimą. Valstybės narės taip pat informuoja Komisiją apie žymesnius akredituotųjų mokėjimų agentūrų struktūros arba funkcionavimo pakeitimus, dėl kurių gali keistis mokėjimų agentūrų atitiktis minėtosioms sąlygoms.“ |
|
Pagrindimas
Valstybės narės turėtų būti įpareigotos informuoti Komisiją apie bet kokį akreditavimo atvejį ir pateikti mokėjimų agentūros atitikties 1 dalyje nustatytoms sąlygoms įvertinimą. Tai suteiks Komisijai galimybę kontroliuoti valstybių narių atliekamą mokėjimų agentūrų akreditavimą ir paskatins valstybes nares tobulinti jų akreditavimo procedūras.
Pakeitimas 7 1 straipsniO 1B punktas (naujas) | |
|
|
(1b) 6 straipsnio 4 dalis pakeičiama taip:
„4. Kai akredituota mokėjimo agentūra neatitinka arba nebeatitinka 1 dalyje nustatytų sąlygų, Komisija gali atšaukti akreditavimą, jei valstybė narė neatlieka būtinų pakeitimų per laiką, kurį nustato Komisija, atsižvelgdama į problemos rimtumą.“ |
Pagrindimas | |
Siekiant dar labiau padidinti Komisijos gebėjimą laikytis EB sutarties 274 straipsnio nuostatų, pavyzdys, kaip Komisija stebi mokėjimo agentūras valstybėse narėse, kurios prisijungė 2004 m. ir 2007 m., turėtų būti taikomas ir senosiose valstybėse narėse. Pagal EB sutarties 274 straipsnio nuostatas būtent Komisija atsako už ES biudžeto vykdymą. | |
Pakeitimas 8
1 STRAIPSNIO 1C PUNKTAS (naujas)
6 straipsnio 4a dalis (Reglamentas EB) Nr. 1290/2005)
|
|
(1c) Į 6 straipsnį įterpiama 4a dalis:
„4a. Komisija kontroliuoja valstybių narių atliekamą mokėjimų agentūrų akreditavimą. Kai akredituota mokėjimų agentūra neatitinka arba nebeatitinka 1 dalyje nustatytų sąlygų, Komisija nurodo akredituojančiai valstybei narei atšaukti akreditavimą, jei mokėjimų agentūra neatlieka būtinų pakeitimų per tam tikrą laiką, nustatomą Komisijos atsižvelgiant į problemos rimtumą.“ |
|
Pagrindimas
Komisija turėtų būti oficialiai įpareigota kontroliuoti (aktyviai ir pasyviai) valstybių narių atliekamą mokėjimų agentūrų akreditavimą. Bet kokio išaiškinto aplaidumo atveju Komisija turėtų būti įpareigota imtis veiksmų.
Pakeitimas 9
1 STRAIPSNIO 1D PUNKTAS (naujas)
7 straipsnis (Reglamentas (EB) Nr. 1290/2005)
|
|
(1d) 7 straipsnis pakeičiamas taip:
„Sertifikavimo įstaigos
Sertifikavimo įstaiga - tai valstybinis arba privatus juridinis subjektas, valstybės narės paskirtas patvirtinti akredituotos mokėjimų agentūros atsiskaitymų tikrumą, užbaigtumą ir tikslumą atsižvelgiant į valdymo ir kontrolės sistemas.
Kai sertifikavimo įstaiga negali arba daugiau nebegali atlikti savo užduočių, valstybė narė atšaukia paskyrimą, jei sertifikavimo įstaiga neatlieka būtinų pakeitimų per tam tikrą laiką, nustatomą atsižvelgiant į problemos rimtumą.
Valstybės narės informuoja Komisiją apie sertifikavimo įstaigų paskyrimą ir pateikia sertifikavimo įstaigos gebėjimo atlikti minėtąsias užduotis įvertinimą. Valstybės narės taip pat informuoja Komisiją apie žymesnius sertifikavimo įstaigų struktūros arba funkcionavimo pakeitimus, dėl kurių gali keistis sertifikavimo įstaigų gebėjimas atlikti savo užduotis.
Komisija kontroliuoja valstybių narių atliekamą sertifikavimo įstaigų paskyrimą ir šių įstaigų darbą. Kai sertifikavimo įstaiga negali arba daugiau nebegali atlikti savo užduočių, Komisija nurodo paskiriančiai valstybei narei atšaukti paskyrimą, jei sertifikavimo įstaiga neatlieka būtinų pakeitimų per tam tikrą laiką, nustatomą atsižvelgiant į problemos rimtumą.“
|
|
Pagrindimas
Valstybės narės turėtų būti įpareigotos informuoti Komisiją apie sertifikavimo įstaigų paskyrimą ir pateikti sertifikavimo įstaigos gebėjimo atlikti reikalaujamas užduotis įvertinimą. Tai suteiks Komisijai galimybę kontroliuoti valstybių narių atliekamą sertifikavimo įstaigų paskyrimą ir paskatins valstybes nares tobulinti jų paskyrimo procedūras. Komisija turėtų būti oficialiai įpareigota kontroliuoti (aktyviai ir pasyviai) valstybių narių atliekamą sertifikavimo įstaigų paskyrimą. Bet kokio išaiškinto aplaidumo atveju Komisija turėtų būti įpareigota imtis veiksmų.
Pakeitimas 10 1 straipsniO 1E punktas (naujas) | |
|
|
(1e) Į 9 straipsnį įterpiama 3a dalis:
„3a. Nepažeidžiant minėtųjų prievolių, kiekviena valstybė narė, prieš gaudama Bendrijos finansavimą N metais ir kasmet kartu su metine ataskaita, nurodyta Finansinio reglamento 53b straipsnio 3 dalyje, tinkamu nacionaliniu lygmeniu parengia pareiškimą, pagrįstą turimais auditais ir deklaracijomis, kuriame skelbiama, kad pagal Bendrijos teisę reikalaujamos finansinės kontrolės struktūros sukurtos ir veikia.“ |
Pagrindimas | |
2006 m. gegužės 16 d. Tarpinstitucinio susitarimo III dalies dėl patikimo ES lėšų finansinio valdymo 44 straipsnio įgyvendinimas. Siekiama užtikrinti veiksmingą ir integruotą Bendrijos fondų kontrolę. | |
Pakeitimas 11 1 STRAIPSNIO 3 DALIS | |
|
a) Komisija jau priėmė ne mažiau kaip du sprendimus Bendrijos lėšomis nefinansuoti atitinkamos valstybės narės išlaidų, susijusių su ta pačia priemone dėl tų pačių priežasčių;
|
a) atsižvelgdama į 31 straipsnį dėl tos pačios valstybės narės mokėjimo agentūros, Komisija jau priėmė ne mažiau kaip du sprendimus Bendrijos lėšomis nefinansuoti atitinkamos valstybės narės išlaidų, susijusių su ta pačia priemone dėl tų pačių priežasčių; Ši nuostata laikoma galiojančia, jeigu antrasis sprendimas nesusijęs su ta pačia mokėjimo agentūra, bet atsižvelgus į visas aplinkybes nustatoma, kad anksčiau patikrinta mokėjimo agentūra nepašalino nustatytų trūkumų. |
Pagrindimas | |
Šiuo pakeitimu siekiama užtikrinti, kad keletą mokėjimo agentūrų turinčioms valstybėms narėms nekiltų didesnis prevencinių sankcijų skyrimo pavojus negu valstybėms narėms, turinčioms tik vieną mokėjimo agentūrą. Vis dėlto gali pasitaikyti atvejų, kai akivaizdu, kad ta pati klaida daroma visų valstybės narės mokėjimo agentūrų. Tokiais atvejais du kartus tikrinti tą pačią mokėjimo agentūrą – tik nereikalingas formalumas. | |
Pranešėjas džiaugiasi, kad buvo pasiūlyta pagerinti Bendrijos biudžeto interesų apsaugą. | |
Pakeitimas 12 1 straipsnio 3 punktas 17a straipsnio 2 dalies a punktas (Reglamentas (EB) Nr. 1290/2005) | |
|
a) Komisija jau priėmė ne mažiau kaip du sprendimus Bendrijos lėšomis nefinansuoti atitinkamos valstybės narės išlaidų, susijusių su ta pačia priemone dėl tų pačių priežasčių; |
a) Komisija jau priėmė ne mažiau kaip du sprendimus pagal 31 straipsnį Bendrijos lėšomis nefinansuoti atitinkamos valstybės narės išlaidų, susijusių su ta pačia priemone dėl tų pačių priežasčių; ši priemonė pradedama taikyti 2008 m. spalio 16 d., t. y. šiam reglamentui įsigaliojus pagal 2 straipsnio nuostatas; |
Pagrindimas | |
Akivaizdu, jog būtina aiškiai pabrėžti, kad 17a straipsnis gali būti taikomas tik priemonėms, kurių buvo imtasi įsigaliojus šiam reglamentui, siekiant išvengti galiojimo atgaline data. | |
Pakeitimas 13 1 STRAIPSNIO 3 DALIS | |
|
Procentinis dydis, kuriuo mėnesinės išmokos gali būti sumažintos ar sustabdytos, yra nustatomas paskutiniajame Komisijos sprendime, kaip minima 2 dalies a punkte. |
Procentinis dydis, kuriuo mėnesinės išmokos gali būti sumažintos ar sustabdytos, yra nustatomas paskutiniajame Komisijos sprendime, kaip minima 2 dalies a punkte. Šis procentinis dydis sumažinamas, jeigu valstybė narė iki to laiko pašalina dalį pirmame Komisijos sprendime nurodytų trūkumų. Komisija gali nuspręsti kasmet didinti šį procentinį dydį, jei minėtieji trūkumai išlieka 4 metus ar ilgiau. |
Pagrindimas | |
Komisijos pasiūlyme neatsižvelgiama į tokį atvejį, kad valstybė narė galėtų pašalinti bent dalį pirmajame Komisijos sprendime nurodytų trūkumų. Tokiu atveju Komisijos sprendimas sumažinti išmokas galėtų būti neproporcingas trūkumo rimtumui. Pagal ES teisę toks elgesys iš esmės neleidžiamas. Jeigu sprendimas sumažinti išmokas įsigaliotų vėliau, t. y. nustatant procentinį dydį, pagal kurį būtų mažinama, taip pat reikėtų atsižvelgti į trūkumų rimtumą. Norėdama sustiprinti valstybėms narėms daromą spaudimą, kuriuo siekiama, kad jos pakeistų savo sistemą, Komisija turi turėti teisę tam tikru laiku padidinti procentinį dydį, pagal kurį būtų mažinama, jei minėtieji trūkumai išlieka. | |
Pakeitimas 14 1 straipsnio 3 punktas 17a straipsnio 3a dalis (nauja) (Reglamentas (EB) Nr. 1290/2005) | |
|
|
3a. Jeigu uždarydama sąskaitas valstybė narė gali įrodyti, kad pagal šį straipsnį priimtas sprendimas sumažinti ar sustabdyti mėnesines išmokas jau nėra pakankamai pagrįstas, tai sumažintas arba sustabdytas išmokas atitinkančios sumos, įskaitant įstatymo numatytas ir ūkinei veiklai įprastas išlaidas, gali būti tiesiogiai grąžinamos valstybei narei. |
Pakeitimas 15 1 straipsnio 5a punktas (naujas) 31 straipsnio 2 dalis (Reglamentas (EB) Nr. 1290/2005) | |
|
|
5a) 31 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip: |
|
|
„Komisija įvertina sumas, kurios nebus finansuojamos, atsižvelgdama į nustatytų taisyklių pažeidimo lygį. Komisija atsižvelgia į pažeidimo pobūdį, trukmę ir rimtumą bei Bendrijos patirtus finansinius nuostolius.“ |
Pagrindimas | |
Komisija, įvertindama sumas, kurios nebus finansuojamos, esant taisyklių pažeidimams, be pažeidimų pobūdžio ir rimtumo, taip pat turi atsižvelgti į jų trukmę. | |
Pakeitimas 16 1 straipsniO 6a punktas (naujas) | |
|
|
(6a) Į 31 straipsnį įterpiama ši dalis: „5a. Komisija parengia metinę ataskaitą, kurioje pateikiama sumų, kurių nefinansuoja Bendrija dėl to, kad valstybės narės pažeidė savo įsipareigojimus pagal Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 4045/89*, ir sumų, kurių nebuvo galima nefinansuoti dėl to, kad valstybės narės nebuvo įspėtos laiku, kaip numatyta 5 straipsnio c punkte, santrauka. Pirmojoje metinėje ataskaitoje taip pat pateikiama ankstesniosios finansinės perspektyvos jau praėjusių metų duomenų, nurodytų. ____________ * OL L 388, 1989 12 30, p. 18.“ |
Pagrindimas | |
Nuomonės referentas norėtų sužinoti, kiek Bendrijos lėšų buvo prarasta dėl problemos, kurią Komisija ketina išspręsti savo pasiūlymu pagal 1 straipsnio 6 dalį. Be to, būtų įdomu stebėti šios išimties taikymo veiksmingumą. | |
Pakeitimas 17 1 straipsniO 6B punktas (naujas) | |
|
|
(6b) 32 straipsnio 5 dalis pakeičiama taip:
„5. Jeigu išieškojimas neatliekamas per ketverius metus nuo pažeidimo nustatymo pirminiame administraciniame ar teisminiame nagrinėjime arba per aštuonerius metus, kai dėl išieškojimo pateiktas ieškinys nacionaliniuose teismuose, finansinius padarinius dėl neišieškotų sumų dengia atitinkama valstybė narė. Leidžiamas 5 metų pereinamasis laikotarpis.
Valstybė narė 3 dalies pirmojoje pastraipoje nurodytoje suvestinėje ataskaitoje atskirai nurodo sumas, kurios nebuvo išieškotos per šios dalies pirmojoje pastraipoje nustatytą terminą.
Kai atliekant išieškojimo procedūrą galutiniame administraciniame ar teisminiame nagrinėjime dokumentu nustatoma, kad pažeidimas nepadarytas, atitinkama valstybė narė kaip išlaidas EŽŪGF deklaruoja pagal pirmąją pastraipą prisiimtą finansinę naštą.
Tačiau, jei dėl nesusijusių su atitinkama valstybe nare priežasčių neišieškoma per šios dalies pirmojoje pastraipoje nurodytą laikotarpį, ir jeigu išieškotina suma viršija 1 milijoną EUR, Komisija valstybės narės prašymu gali šį terminą pratęsti ne ilgiau kaip 50 % pradinio termino.” |
(Toks pat tekstas, kaip Reglamente (EB) Nr. 1290/2005, tik išbraukta dalis 1 pastraipos ir visa 3 pastraipa) | |
Pagrindimas | |
Bendros taisyklės dėl lygaus finansinės naštos pasidalijimo neišieškojimo atveju, t. y. 50 proc. iš EB biudžeto ir 50 proc. iš atitinkamos valstybės narės biudžeto, taikymas duoda priešingus rezultatus. Tai reiškia, kad net neišieškojusi jokios sumos valstybė narė turi dengti tik 50 proc. visos sumos. Tarybos reglamente jau numatyta, kad jei atitinkama valstybė narė galutiniu administraciniu ar teismo sprendimu gali įrodyti, jog pažeidimas nepadarytas, ji gali pasilikti 100 proc. sumos. Todėl neatrodo tinkama taikyti bendrą lygaus naštos pasidalijimo taisyklę. | |
Pakeitimas 18 1 straipsnio 7 punktas 33 straipsnio 4 dalies antra pastraipa (Reglamentas (EB) Nr. 1290/2005) | |
|
7. 33 straipsnio 4 dalies antra pastraipa išbraukiama. |
Išbraukta. |
Pakeitimas 19 1 straipsniO 7a punktas (naujas) | |
|
|
(7a) 33 straipsnio 8 dalies 1 pastraipa pakeičiama taip:
„8. Jeigu neišieškoma iki kaimo plėtros programos pabaigos, finansinius padarinius dėl neišieškotų sumų dengia atitinkama valstybė narė, atsižvelgiant arba į ketverių metų terminą nuo pirminio administracinio arba teisminio pažeidimo nustatymo, arba į aštuonerių metų terminą, kai dėl išieškojimo pateiktas ieškinys nacionalinei jurisdikcijai priklausančiai įstaigai, arba į šios programos pabaigą, jei minėti terminai pasibaigia iki programos pasibaigimo termino.“ |
Pagrindimas | |
Bendros taisyklės dėl lygaus finansinės naštos pasidalijimo neišieškojimo atveju, t. y. 50 proc. iš EB biudžeto ir 50 proc. iš atitinkamos valstybės narės biudžeto, taikymas duoda priešingus rezultatus. Tai reiškia, kad net neišieškojusi jokios sumos valstybė narė turi dengti tik 50 proc. visos sumos. Tarybos reglamente jau numatyta, kad jei atitinkama valstybė narė galutiniu administraciniu ar teismo sprendimu gali įrodyti, jog pažeidimas nepadarytas, ji gali pasilikti 100 proc. sumos. Todėl neatrodo tinkama taikyti bendrą lygaus naštos pasidalijimo taisyklę. | |
Pakeitimas 20 1 STRAIPSNIO 9 DALIES B PUNKTAS (naujas) | |
|
b) išsamias taisykles, susijusias su valstybių narių prievole skelbti 44a straipsnyje nustatytą informaciją apie paramos gavėjus, į kurias įtrauktos nuostatos dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis. |
b) jeigu reikia, išsamias taisykles, susijusias su valstybių narių prievole skelbti 44a straipsnyje nustatytą informaciją apie paramos gavėjus, į kurias įtrauktos nuostatos dėl atsekamumo, duomenų naudojimo, kai jais naudojasi tretieji asmenys, asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir šių asmenų apsaugos nuo radikalių už gyvūnų teises kovojančių aktyvistų.
|
Pagrindimas | |
Pastaraisiais metais kai kuriose valstybėse narėse buvo užfiksuoti radikalių už gyvūnų teises kovojančių aktyvistų vandalizmo aktai ir grasinimo atvejai. Skelbdamos informacija, įstaigos turėtų į tai atsižvelgti ir užtikrinti tinkamą apsaugą. | |
Pakeitimas 21 1 straipsnio 9a punktas (naujas) 43 straipsnio 2 pastraipa (Reglamentas (EB) Nr. 1290/2005) | |
|
|
9a) 43 straipsnis papildomas šia pastraipa: |
|
|
„Per dvejus metus nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos Komisija praneša Europos Parlamentui ir Tarybai apie tai, kokia patirtis buvo sukaupta skelbiant duomenis apie paramos pagal žemės ūkio politiką gavėjus. Šioje ataskaitoje pateikiama apžvalga apie tai, kokiu tikslu ir kas naudojosi duomenimis, ir vertinimas apie šių duomenų skelbimo privalumus arba trūkumus, susijusius su atvirumu, skaidrumu ir visuomenės požiūriu į Bendrąją žemės ūkio politiką. Be to, Komisija paaiškina, ar būtų tikslinga skelbti informaciją Komisijos lygmeniu, arba kodėl taip nedaroma.“ |
Pakeitimas 22
1 STRAIPSNIO 9B PUNKTAS(naujas)
43a straipsnis (Reglamentas (EB) Nr. 1290/2005)
|
|
(9b) Įterpiamas toks 43a straipsnis:
„43 a straipsnis Įvertinimo ataskaitos 1. 2008–2009 m. Komisija parengia įvertinimo ataskaitą ir, galbūt, teisės aktų pasiūlymus*.
2. 2011 m. Komisija parengia įvertinimo ataskaitą ir, galbūt, teisės aktų pasiūlymus, ypač dėl objektyvaus žemės ūkio ir kaimo plėtrai skirtų lėšų paskirstymo remiantis objektyviais kriterijais, o ne istoriškai nusistovėjusiomis išlaidomis ir kompromisais Taryboje. __________ * Pagal Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžeto drausmės ir patikimo finansų valdymo deklaraciją Nr. 9 (OL C 139, 2006 6 14, p. 1). |
|
Pagrindimas
Paminėjus konkrečius objektyvių kriterijų pavyzdžius ateityje gali kilti diskusija dėl žemės politikos turinio, taip bus be reikalo apribota diskusija. Šiuo metu pakanka reikalauti, kad objektyvūs kriterijai būtų nustatyti vėliau diskusijų dėl BŽŪP metu.
Pakeitimas 23 1 straipsnio 10 punktas 44a straipsnis (Reglamentas (EB) Nr. 1290/2005) | |
|
44a straipsnis |
44a straipsnis |
|
Pagal Reglamento (EB) Nr. 1605/2002 53b straipsnio 2 dalies d punktą valstybės narės užtikrina, kad kiekvienais metais būtų ex post skelbiamas EŽŪGF ir EŽŪFKP fondų lėšų gavėjų sąrašas ir sumos, kurias gavo kiekvienas gavėjas iš kiekvieno šių fondų. |
1. Pagal Reglamento (EB) Nr. 1605/2002 53b straipsnio 2 dalies d punktą valstybės narės užtikrina, kad kiekvienais metais internete būtų ex post skelbiamas EŽŪGF ir EŽŪFKP fondų lėšų gavėjų sąrašas ir sumos, kurias gavo kiekvienas gavėjas iš kiekvieno šių fondų. Būtina numatyti, kad naudotojai, įeinantys į numatytą interneto tinklalapį, įsirašytų arba užsiregistruotų. Siekiant apibusio skaidrumo kiekvienam viešai skelbiamam ES išmokų gavėjui taip pat turės prieigą prie ataskaitos apie jo tinklalapio lankytojus. |
|
Skelbiant privaloma pateikti šią informaciją: |
2. Skelbiant privaloma pateikti šią informaciją: |
|
a) EŽŪGF atveju – sumą, padalytą į tiesiogines išmokas, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 2 straipsnio d punkte, ir kitas išlaidas; |
a) EŽŪGF atveju – sumą, padalytą į tiesiogines išmokas, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 2 straipsnio d punkte, ir kitas išlaidas; be to, intervenciniams tikslams skirtos išlaidos turi būti suskirstytos pagal priemonių sritis; |
|
b) EŽŪFKP atveju – bendrą viešojo finansavimo sumą, skirtą kiekvienam gavėjui. |
b) EŽŪFKP atveju – bendrą viešojo finansavimo sumą, skirtą kiekvienam gavėjui ir suskirstytą pagal Reglamento (EB) Nr. 1698/2005 IV antraštinės dalies I skyriaus kryptis; |
|
|
ba) gavėjų vardus (vardus ir pavardes) ir, atsižvelgiant į privalomas duomenų apsaugos nuostatas, savivaldybę, kurioje yra gavėjo gyvenamoji vieta arba įsisteigusi įmonė, bei kasmetinių išmokų sumą. |
|
|
bb) žemės ūkio įmonių, kurių teisinė forma yra individuali įmonė, atveju reikia skelbti vadovų vardus ir pavardes, o kitų teisinių formų įmonių, įskaitant juridinius asmenis, atveju taip pat reikia nurodyti investuotojų bei atsakingų asmenų, pvz., AB valdybos pirmininko arba UAB vadovo, vardus ir pavardes. Atsižvelgdamos į duomenų apsaugos nuostatas, valstybės narės gali dar labiau skirstyti informaciją. Jos gali skelbti informaciją apie išmokas iš EŽŪFKP ir atsižvelgdamos į tai, kam ketinama panaudoti lėšas. Valstybės narės neprivalo skelbti duomenų apie papildomas išmokas (vadinamuosius papildymus) tik iš nacionalinių lėšų, tačiau būtina skatinti skelbti šią informaciją. |
|
|
3. Informacija skelbiama kiekvienais metais tam tikrą dieną, o valstybė narė nustato skelbimo datą ir apie ją iš anksto raštu arba mokėjimo agentūros pranešimu, kuriame nurodomas išmokos dydis, praneša Komisijai ir gavėjams. |
|
|
4. Jeigu išlaidos padengiamos tiesiai iš EŽŪGF ir susijusios su pavieniais samdomais darbuotojais, informaciją galima skelbti tik gavus aiškų darbuotojo sutikimą arba taip, kad nebūtų galima daryti išvadų apie pavienio samdomo darbuotojo atlyginimą. |
|
|
5. Valstybės narės gali numatyti, kad visa informacija arba jos dalis pagal 44a straipsnį būtų skelbiama pavienių mokėjimo agentūrų lygmeniu; valstybės narės gali taip pat nustatyti, kad informacija apsiribotų tik išmokomis, susijusiomis su atitinkamos mokėjimo agentūros sritimi (skelbimas regioniniu lygmeniu). |
|
|
6. Komisija įrengia interneto tinklavietę, kuri sujungiama su valstybių narių interneto tinklavietėmis. Jeigu valstybės narės skelbia informaciją įvairių mokėjimo agentūrų lygmeniu, šios agentūros taip pat sujungiamos interneto ryšiu. Valstybės narės ir Komisija gali bendrai įvertinti ir paaiškinti paskelbtus duomenis. Asmens duomenis galima vertinti tik gavus susijusių asmenų sutikimą. |
|
|
7. Informacija skelbiama kartu pateikiant bendrą paaiškinimą apie tai, kokiu tikslu buvo sumokėtos išmokos, o bendrųjų išmokų ūkiui (BIŪ) atveju – paaiškinimą, kad daugeliu atvejų BIŪ yra tikrosios ūkio pajamos ir kad kai kuriais atvejais dėl gamybos sąnaudų tikrosios ūkio pajamos yra mažesnės nei BIŪ suma. |
Pagrindimas | |
Siekiant užtikrinti tikrą viešojo finansavimo skaidrumą, būtų teisinga neleisti investuotojams arba įmonių, kurių teisinė forma kitokia nei individuali įmonė, vadovams slėpti savo identitetą už įmonės pavadinimo, kadangi skelbiami individualių ūkių savininkų vardai ir pavardės. | |
Pakeitimas 24 1 STRAIPSNIO 10A DALIS (nauja) | |
|
|
10a. Įterpiamas šis 44b straipsnis: „44b straipsnis Papildomos informacijos apie paramos gavėjus skelbimo taisyklės 1) Jeigu po 2009 m. birželio 30 d. valstybėms narėms kasmet skelbiant informaciją dėl to, kad trūksta pagrindinių kontrolės sistemos elementų, pastebima rimtų trūkumų, dėl kurių kyla didelių abejonių, ar išlaidos tvarkomos skaidriai, per dvejus metus nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos išmokos atitinkamam fondui ir atitinkamai mokėjimo agentūrai kiekvienais metais, per kuriuos nebuvo pašalinta rimtų trūkumų, bendrai mažinamos 2 proc. Atitinkamai taikomos 17a straipsnio 3 dalies 1 pastraipos nuostatos. 2) Reglamento (EB) Nr. 1974/2006 VI priedo 2.1 punktas panaikinamas.
|
Pagrindimas | |
Kadangi su skaidrumu susijusios taisyklės – tai tinkamos biudžeto kontrolės taisyklės, reikia numatyti sankcijas tuo atveju, jeigu informacija neskelbiama. | |
Komisijos reglamento dėl EŽŪFKP paramos kaimo plėtrai taikymo taisyklės išbraukiamos siekiant išvengti teisės aktų prieštaros. | |
Pakeitimas 25 2 straipsnio 2 pastraipa | |
|
1 straipsnio 10 punktas taikomas EŽŪGF išlaidoms, patirtoms nuo 2007 m. spalio 16 d., ir EŽŪFKP išlaidoms, patirtoms nuo 2007 m. sausio 1 d. |
1 straipsnio 10 punktas taikomas EŽŪGF išlaidoms, patirtoms nuo 2008 m. spalio 16 d., ir EŽŪFKP išlaidoms, patirtoms nuo 2008 m. sausio 1 d.
|
|
|
Ši nuostata galioja išmokoms, kurios EŽŪGF atveju valstybių narių buvo išmokėtos po spalio 16 d., ir išmokoms, kurios EŽŪFKP atveju buvo išmokėtos po 2008 m. sausio 1 d. 1 straipsnio 3 ir 5 punktai įsigalioja 2008 m. spalio 16 d. |
Pagrindimas | |
Reikia būtinai nurodyti, kad 17a ir 27a straipsniai bus taikomi tik toms priemonėms, kurios bus įvestos įsigalėjus šiam reglamentui, ir kad įgyvendinimas atgaline data atmetamas. | |
- [1] Dar nepaskelbtas Oficialiajame leidinyje.
AIŠKINAMOJI DALIS
1. Pasiūlymo bendrosios aplinkybės ir turinys
A. Skaidrumas
Pateiktame pasiūlyme vadovaujamasi Europos Komisijos skaidrumo iniciatyva (COM(2006)0194 gal.).
Viena iš šios iniciatyvos dalių buvo pasiūlymas skelbti informaciją apie ES lėšų gavėjus. Buvo siekiama visų pirma šių trijų tikslų:
· padidinti ES politikos krypčių teisėtumą pateikiant duomenis apie išlaidas,
· skaidrios ES institucijų išlaidų atskaitomybės ir
· gerinti biudžeto kontrolę.
Iniciatyva apima visas ES sektorines išlaidas ir neapsiriboja tik žemės ūkiu. Atsižvelgdami į tai, Taryba ir Europos Parlamentas į Reglamentą (EB, Euratomas) 1995/2006 įtraukė taisyklę, pagal kurią valstybės narės, siekdamos apsaugoti Bendrijų finansinius interesus, kiekvienais metais paskyrus biudžeto lėšų tinkamai paskelbia apie šių lėšų gavėjus (žr. biudžetui taikomo finansinio reglamento 53b straipsnį ir 30 straipsnio 3 dalį).
Dėl apskaitos periodo ypatybių, susijusių su Europos žemės ūkio garantijų fondu, buvo laikoma, kad reikia suderinti atitinkamus sektorių reglamentus, t. y. žemės ūkio sektoriui taikomą Reglamentą (EB) Nr. 1290/2005 dėl bendrosios žemės ūkio politikos finansavimo.
Taigi siekiant skaidrumo, šiame pasiūlyme iš esmės numatoma:
Vadovaujamasi šiais principais:
· – EŽŪGF išlaidų atveju atskiriamos tiesioginės išmokos ir kitos lėšos,
· – EŽŪFKP išlaidų atveju pateikiama viena bendra viso viešojo finansavimo suma,
· – ex post metinis paskelbimas per biudžetinius metus,
· – į skelbimą įtraukiamos EŽŪFKP išlaidos, padarytos nuo 2007 m. sausio 1 d., ir EŽŪGF išlaidos, padarytos nuo 2007 m. spalio 16 d.,
· – valstybės narės informaciją skelbia nacionaliniu lygmeniu.
Išsami tvarka turėtų būti nustatyta įgyvendinimo taisyklėse, kurias priims Komisija.
Jau dabar Komisijos reglamento (EB) Nr. 1974/2006 dėl Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) paramos kaimo plėtrai taikymo taisyklių VI priede nurodyta, kad turi būti skelbiama pagal kaimo plėtros programas paramą gaunančių paramos gavėjų sąrašas, priemonių pavadinimai ir tokioms priemonėms skirtų viešųjų lėšų sumos.
B. Kiti klausimai
Antras svarbus Komisijos pasiūlymas – sugriežtinti sankcijas tuo atveju, jeigu nustatoma valstybių narių kontrolės sistemų trūkumų. Komisija siūlo sumažinti arba sustabdyti (būsimas) išmokas, jeigu įvykdomos šios sąlygos:
· – Komisija jau du kartus pritaikė finansines korekcijas tos pačios priemonės atžvilgiu ir dėl tos pačios priežasties,
· – trūksta vieno ar kelių aptariamos kontrolės sistemos pagrindinių elementų arba jie veikia nesklandžiai dėl nustatytų trūkumų rimtumo ar jų užsitęsusio pobūdžio,
· – Komisijos nuomone valstybė narė neįgyvendino Komisijos rekomendacijos ištaisyti padėtį ir artimiausiu metu negali ar negalės pašalinti tokių trūkumų.
Taip biudžeto kontrolė turėtų tapti veiksmingesnė ir turėtų būti išvengta tokių atvejų, kai atliekami mokėjimai iš Bendrijos biudžeto, nors žinoma, kad trūksta pagrindinių nustatytos kontrolės sistemos elementų arba jie veikia nesklandžiai.
II. Vertinimas
A. Bendras vertinimas
Pranešėjas pritaria seniai lauktam Komisijos pasiūlymui dėl su žemės ūkio išlaidomis susijusiu skaidrumu biudžeto vykdymu ir primena, kad Europos Parlamentas seniai reikalavo jį pateikti. Negalima pamiršti, kad su žemės ūkio išlaidų tvarkymu susiję trūkumai, kurie vis dar sudaro didžiausią Bendrijos išlaidų dalį, kelia abejonių ne tik dėl bendrosios žemės ūkio politikos teisėtumo, bet ir dėl visos Europos Sąjungos kaip darinio.
Pastarųjų metu diskusijos parodė, kad trūkstant aiškios ir skaidrios apžvalgos, kurioje būtų pateiktos žemės ūkio išlaidos ir konkreti išmokėtų išmokų suma, taip pat dėl to, kad netgi nustačius akivaizdžius ES teisės pažeidimus sankcijos buvo taikomos vangiai, susidarė palanki padėtis, kad spaudoje pasirodytų klaidingų arba stipriai iškreiptų straipsnių. Valstybių narių visuomenė susidarė labai iškreiptą nuomonę apie BŽŪP ir apie Sąjungą apskritai.
Vis dėlto iš Europos Audito Rūmų pranešimų matyti, kad žemės ūkio išlaidų valdymo kokybė ir jų kontrolė pastaraisiais metais nuolat gerėjo. Taigi pranešėjas džiaugiasi, kad žemės ūkio išlaidos aptariamos ne atskirai, bet yra įvairius sektorius apimančios skaidrumo iniciatyvos dalis. Ši iniciatyva gali padėti sureguliuoti visuomenės diskusijas. Vis dėlto pranešėjas tikisi, kad Komisija nedelsdama ims spręsti ir kitus su skaidrumo iniciatyva susijusius klausimus, pvz., asociacijų finansavimo, už kurį ji pati atsakinga, klausimą.
B. Išsamus vertinimas
Pranešėjas pritaria Komisijos požiūriui, kad duomenys būtų skelbiami valstybių narių lygmeniu, nes tuo atveju, jeigu Komisija skelbtų valstybių narių surinktus ir tvarkomus duomenis, labai padidėtų valdymo sąnaudos. Pranešėjas mano, kad užtektų paskelbti duomenis mokėjimo agentūrų lygmeniu, t.y. , kad duomenis skelbtų už duomenų rinkimą ir išmokas atsakinga mokėjimo agentūra.
Siekdamas daugiau skaidrumo, pranešėjas siūlo būtinai skelbti duomenis internete ir valstybių narių tinklavietes sujungti su Komisijos tinklaviete bei sujungti visas vienos valstybės narės tinklavietes. Dėl tos pačios priežasties jis siūlo duomenis apie išmokas iš EŽŪFKP sugrupuoti bent jau taip, kad būtų galima atpažinti, kuriai sričiai šios išmokos skiriamos, nes išmokos iš EŽŪFKP labai skiriasi atsižvelgiant į atitinkamą sritį. Pranešėjas siūlo skelbiant pateikti daugiau būtinų duomenų, kad būtų galima lengviau palyginti valstybes nares.
Pranešėjas mano, kad svarbiausi duomenų apsaugos klausimai turėtų būti aptarti Tarybos reglamente, o ne vėliau leidžiant įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, nes duomenų skelbimas glaudžiai susijęs su asmeninėmis teisėmis. Pagrindiniai klausimai neturėtų būti aiškinami taikant įgyvendinamąsias nuostatas. Be to, įtraukus šias nuostatas į Tarybos reglamentą, duomenys būtų skelbiami greičiau, nes valstybės narės neturėtų laukti, kol bus priimtos įgyvendinamosios nuostatos.
Būtina, kad susijusiems asmenims būtų iš anksto pranešta, jog bus skelbiami jų duomenys; tai reikėtų padaryti pradėjus rinkti duomenis, tačiau vėliausiai – prieš juos paskelbiant. Ši nuostata atitinka Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūno poziciją.
Kadangi skaidrumas būtinas siekiant gerinti biudžeto kontrolę, nepaskelbus informacijos arba nustačius didelių skelbimo trūkumų, reikėtų sumažinti išmokas.
Kai kuriais kitais pakeitimais siekiama tik aiškumo. Valstybės narės, atsižvelgdamos į nacionalinius prioritetus ir nacionalines taisykles, gali duomenis skirstyti dar smulkiau. Komisijos reglamente pateikiama nuostata dėl skaidrumo išbraukiama, nes kitaip tuo pačiu metu galiotų dvi skirtingos nuostatos tuo pačiu klausimu.
Būsimų išmokų sumažinimo klausimu pranešėjas tik paaiškino, kad pažeidimas turėtų būti siejamas su tos pačios mokėjimo agentūros sritimi ir kad išmokos turėtų būti mažinamos atsižvelgiant į nepašalinto trūkumo rimtumą.
Biudžeto kontrolės komiteto NUOMONĖ (11.9.2007)
pateiktas Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitetui
dėl pasiūlymo dėl Tarybos reglamento, iš dalies keičiančio Reglamentą (EB) Nr. 1290/2005 dėl bendrosios žemės ūkio politikos finansavimo
(COM(2007)0122 – C6‑0116/2007 – 2007/0045(CNS)
Nuomonės referentas: Jan Mulder
TRUMPAS PAGRINDIMAS
Bendras Komisijos pasiūlymo tikslas yra įvykdyti įsipareigojimus, susijusius su reikalavimu skelbti informaciją apie Bendrijos fondų lėšų gavėjus, įtrauktu į Finansinį reglamentą 2006 m. gruodžio 13 d. Tarybos reglamentu (EB, Euratomas) Nr. 1995/2006, kuriame numatyta, kad į atitinkamas specialiąsias sektorių taisykles reikia įtraukti tam tikras būtinas nuostatas. Dėl šios priežasties būtina iš dalies pakeisti Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1290/2005 dėl bendrosios žemės ūkio politikos finansavimo.
Be to, pasiūlyme nagrinėjami kiti neišspręsti klausimai, susiję su veiksmingu reglamento taikymu, pvz., mėnesinių ir tarpinių išmokų valstybėms narėms sumažinimas ir sustabdymas, vadinamosios 24 mėnesių taisyklės išimčių keitimas ir Komisijai suteikti įgyvendinimo įgaliojimai. Taip pat pateikiama keletas techninių pritaikymų.
Nors apskritai nuomonės referentas pritaria Komisijos pasiūlymui, jis siūlo keletą pakeitimų.
Pagrindiniai siūlomų pakeitimų bruožai
Pagal Finansinio reglamento 53b straipsnio 3 dalies nuostatas, valstybės narės įsipareigoja atitinkamu nacionaliniu lygmeniu parengti metinę atlikto audito ir deklaracijų suvestinę. Nuomonės referentas siūlo, kad, prieš gaudamos Bendrijos finansavimą "N" metais ir kasmet, valstybės narės kartu su šia metine suvestine pateiktų pareiškimą, pagrįstą turimais auditais ir deklaracijomis, kuriame būtų skelbiama, kad pagal Bendrijos teisę reikalaujamos finansinės kontrolės struktūros sukurtos ir veikia.
Be to, pranešėjas siūlo dar labiau padidinti Komisijos gebėjimą laikytis EB sutarties 274 straipsnio nuostatų. Todėl pavyzdys, kaip Komisija stebi mokėjimo agentūras valstybėse narėse, kurios prisijungė 2004 m. ir 2007 m., turėtų būti taikomas ir senosiose valstybėse narėse. Kadangi Komisija pagal EB sutarties 274 straipsnio nuostatas atsako už ES biudžeto vykdymą, jei akredituota mokėjimo agentūra neatitinka arba nebeatitinka sąlygų, Komisija turėtų galėti atšaukti akreditavimą, jei valstybė narė neatlieka būtinų pakeitimų per tam tikrą laiką, kurį nustato Komisija, atsižvelgdama į problemos svarbą.
Lėšų išieškojimo mechanizmo klausimu nuomonės referentas mano, kad bendros taisyklės, kad neišieškojus lėšų finansinė našta pasidalijama po lygiai, t. y. 50 proc. iš EB biudžeto ir 50 proc. iš atitinkamos valstybės narės biudžeto, taikymas duoda priešingų rezultatų. Tai reiškia, kad net neišieškojusi jokios sumos valstybė narė turi dengti tik 50 proc. visos sumos. Tarybos reglamente jau numatyta, kad jei atitinkama valstybė narė galutiniu administraciniu ar teismo sprendimu gali įrodyti, jog pažeidimas nepadarytas, ji gali pasilikti 100 proc. susigrąžintos sumos. Todėl neatrodo tinkama taikyti bendrą lygaus naštos pasidalijimo taisyklę.
Be to, siūloma Komisijai įvertinimo ataskaitą pateikti 2008–2009 m., atliekant vadinamąjį sveikatos patikrinimą (angl. Health check), ir 2011 m., prieš priimant kitą finansinę perspektyvą. Šis pasiūlymas taip pat atitinka Tarpinstitucinio susitarimo deklaracijos Nr. 9 nuostatas. Antrojoje įvertinimo ataskaitoje didžiausias dėmesys taip pat turi būti skiriamas tam, kad žemės ūkiui ir kaimo plėtrai skirtos lėšos būtų dalijamos objektyviau. Komisija turėtų įvertinti dabartinę sistemą ir numatyti galimus pakeitimus. Dalijimas pagal objektyvesnius kriterijus taip pat atitinka biudžeto universalumo ir subalansuotumo principus.
PAKEITIMAI
Biudžeto kontrolės komitetas ragina atsakingą Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitetą į savo pranešimą įtraukti šiuos pakeitimus:
|
Komisijos siūlomas tekstas |
|
Parlamento pakeitimai |
|
Pakeitimas 1
1 STRAIPSNIO 1A PUNKTAS (naujas)
6 straipsnio 2 dalies 1 pastraipa (Reglamentas EB) Nr. 1290/2005)
|
|
(1a) 6 straipsnio 2 dalies 1 pastraipa pakeičiama taip:
„Valstybė narė mokėjimų agentūrų funkcijas atlikti akredituoja žinybas arba institucijas, kurios atitinka 1 dalyje nustatytas sąlygas. Valstybės narės informuoja Komisiją apie bet kokį akreditavimo atvejį ir pateikia mokėjimų agentūros atitikties 1 dalyje nustatytoms sąlygoms įvertinimą. Valstybės narės taip pat informuoja Komisiją apie žymesnius akredituotųjų mokėjimų agentūrų struktūros arba funkcionavimo pakeitimus, dėl kurių gali keistis mokėjimų agentūrų atitiktis minėtosioms sąlygoms.“ |
|
Pagrindimas
Valstybės narės turėtų būti įpareigotos informuoti Komisiją apie bet kokį akreditavimo atvejį ir pateikti mokėjimų agentūros atitikties 1 dalyje nustatytoms sąlygoms įvertinimą. Tai suteiks Komisijai galimybę kontroliuoti valstybių narių atliekamą mokėjimų agentūrų akreditavimą ir paskatins valstybes nares tobulinti jų akreditavimo procedūras.
Pakeitimas 2 1 straipsniO 1B punktas (naujas) | |
|
|
(1b) 6 straipsnio 4 dalis pakeičiama taip:
„4. Kai akredituota mokėjimo agentūra neatitinka arba nebeatitinka 1 dalyje nustatytų sąlygų, Komisija gali atšaukti akreditavimą, jei valstybė narė neatlieka būtinų pakeitimų per laiką, kurį nustato Komisija, atsižvelgdama į problemos rimtumą.“ |
Pagrindimas | |
Siekiant dar labiau padidinti Komisijos gebėjimą laikytis EB sutarties 274 straipsnio nuostatų, pavyzdys, kaip Komisija stebi mokėjimo agentūras valstybėse narėse, kurios prisijungė 2004 m. ir 2007 m., turėtų būti taikomas ir senosiose valstybėse narėse. Pagal EB sutarties 274 straipsnio nuostatas būtent Komisija atsako už ES biudžeto vykdymą. | |
Pakeitimas 3
1 STRAIPSNIO 1C PUNKTAS (naujas)
6 straipsnio 4a dalis (Reglamentas EB) Nr. 1290/2005)
|
|
(1c) Į 6 straipsnį įterpiama ši dalis:
„4a. Komisija kontroliuoja valstybių narių atliekamą mokėjimų agentūrų akreditavimą. Kai akredituota mokėjimų agentūra neatitinka arba nebeatitinka 1 dalyje nustatytų sąlygų, Komisija nurodo akredituojančiai valstybei narei atšaukti akreditavimą, jei mokėjimų agentūra neatlieka būtinų pakeitimų per tam tikrą laiką, nustatomą atsižvelgiant į problemos rimtumą.“ |
|
Pagrindimas
Komisija turėtų būti oficialiai įpareigota kontroliuoti (aktyviai ir pasyviai) valstybių narių atliekamą mokėjimų agentūrų akreditavimą. Bet kokio išaiškinto aplaidumo atveju Komisija turėtų būti įpareigota imtis veiksmų.
Pakeitimas 4
1 STRAIPSNIO 1D PUNKTAS (naujas)
7 straipsnis (Reglamentas (EB) Nr. 1290/2005)
|
|
(1d) 7 straipsnis pakeičiamas taip:
„Sertifikavimo įstaigos
Sertifikavimo įstaiga - tai valstybinis arba privatus juridinis subjektas, valstybės narės paskirtas patvirtinti akredituotos mokėjimų agentūros atsiskaitymų tikrumą, užbaigtumą ir tikslumą atsižvelgiant į valdymo ir kontrolės sistemas.
Kai sertifikavimo įstaiga negali arba daugiau nebegali atlikti savo užduočių, valstybė narė atšaukia paskyrimą, jei sertifikavimo įstaiga neatlieka būtinų pakeitimų per tam tikrą laiką, nustatomą atsižvelgiant į problemos rimtumą.
Valstybės narės informuoja Komisiją apie sertifikavimo įstaigų paskyrimą ir pateikia sertifikavimo įstaigos gebėjimo atlikti minėtąsias užduotis įvertinimą. Valstybės narės taip pat informuoja Komisiją apie žymesnius sertifikavimo įstaigų struktūros arba funkcionavimo pakeitimus, dėl kurių gali keistis sertifikavimo įstaigų gebėjimas atlikti savo užduotis.
Komisija kontroliuoja valstybių narių atliekamą sertifikavimo įstaigų paskyrimą ir šių įstaigų darbą. Kai sertifikavimo įstaiga negali arba daugiau nebegali atlikti savo užduočių, Komisija nurodo paskiriančiai valstybei narei atšaukti paskyrimą, jei sertifikavimo įstaiga neatlieka būtinų pakeitimų per tam tikrą laiką, nustatomą atsižvelgiant į problemos rimtumą.“
|
|
Pagrindimas
Valstybės narės turėtų būti įpareigotos informuoti Komisiją apie sertifikavimo įstaigų paskyrimą ir pateikti sertifikavimo įstaigos gebėjimo atlikti reikalaujamas užduotis įvertinimą. Tai suteiks Komisijai galimybę kontroliuoti valstybių narių atliekamą sertifikavimo įstaigų paskyrimą ir paskatins valstybes nares tobulinti jų paskyrimo procedūras. Komisija turėtų būti oficialiai įpareigota kontroliuoti (aktyviai ir pasyviai) valstybių narių atliekamą sertifikavimo įstaigų paskyrimą. Bet kokio išaiškinto aplaidumo atveju Komisija turėtų būti įpareigota imtis veiksmų.
Pakeitimas 5 1 straipsniO 1E punktas (naujas) | |
|
|
(1e) Į 9 straipsnį įterpiama ši dalis:
„3a. Nepažeidžiant minėtųjų prievolių, kiekviena valstybė narė, prieš gaudama Bendrijos finansavimą N metais ir kasmet kartu su metine ataskaita, nurodyta Finansinio reglamento 53b straipsnio 3 dalyje, tinkamu nacionaliniu lygmeniu parengia pareiškimą, pagrįstą turimais auditais ir deklaracijomis, kuriame skelbiama, kad pagal Bendrijos teisę reikalaujamos finansinės kontrolės struktūros sukurtos ir veikia.“ |
Pagrindimas | |
2006 m. gegužės 16 d. Tarpinstitucinio susitarimo III dalies dėl patikimo ES lėšų finansinio valdymo 44 straipsnio įgyvendinimas. Siekiama užtikrinti veiksmingą ir integruotą Bendrijos fondų kontrolę. | |
Pakeitimas 6
1 STRAIPSNIO 3 PUNKTAS
17a straipsnio 3 dalies antra pastraipa (Reglamentas (EB) Nr. 1290/2005)
|
Procentinis dydis, kuriuo mėnesinės išmokos gali būti sumažintos ar sustabdytos, yra nustatomas paskutiniajame Komisijos sprendime, kaip minima 2 dalies a punkte. |
Procentinis dydis, kuriuo mėnesinės išmokos gali būti sumažintos ar sustabdytos, yra nustatomas paskutiniajame Komisijos sprendime, kaip minima 2 dalies a punkte. Komisija gali nuspręsti kasmet didinti šį procentinį dydį, jei minėtieji trūkumai išlieka 4 metus ar ilgiau. |
|
Pagrindimas
Jeigu esama nuolatinių trūkumų, Komisija tam tikru metu turėtų pasinaudoti galia ir skirti didesnio procentinio dydžio sumažinimus siekiant padidinti spaudimą valstybėms narėms ir priversti jas keisti jų sistemas.
Pakeitimas 7
1 STRAIPSNIO 5A PUNKTAS(naujas)
2 straipsnio 31 dalis (Reglamentas (EB) Nr. 1290/2005)
|
|
(5a) 31 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:
„2. Remdamasi užfiksuoto neatitikimo rimtumu Komisija apskaičiuoja sumas, kurios nebus įtrauktos. Ji atitinkamai atsižvelgia į pažeidimo pobūdį, trukmę ir sunkumą bei Bendrijai padarytą finansinę žalą.“ |
|
Pagrindimas
Neatitikimo atvejais apskaičiuojant sumas, kurios nebus įtrauktos, be pažeidimo pobūdžio ir sunkumo, turėtų būti atsižvelgta ir į jo trukmę.
Pakeitimas 8 1 straipsniO 6a punktas (naujas) | |
|
|
(6a) Į 31 straipsnį įterpiama ši dalis: „5a. Komisija parengia metinę ataskaitą, kurioje pateikiama sumų, kurių nefinansuoja Bendrija dėl to, kad valstybės narės pažeidė savo įsipareigojimus pagal Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 4045/89*, ir sumų, kurių nebuvo galima nefinansuoti dėl to, kad valstybės narės nebuvo įspėtos laiku, kaip numatyta 5 straipsnio c punkte, santrauka. Pirmojoje metinėje ataskaitoje taip pat pateikiama ankstesniosios finansinės perspektyvos jau praėjusių metų duomenų, nurodytų. ____________ * OL L 388, 1989 12 30, p. 18.“ |
Pagrindimas | |
Nuomonės referentas norėtų sužinoti, kiek Bendrijos lėšų buvo prarasta dėl problemos, kurią Komisija ketina išspręsti savo pasiūlymu pagal 1 straipsnio 6 dalį. Be to, būtų įdomu stebėti šios išimties taikymo veiksmingumą. | |
Pakeitimas 9 1 straipsniO 6B punktas (naujas) | |
|
|
(6b) 32 straipsnio 5 dalis pakeičiama taip:
„5. Jeigu išieškojimas neatliekamas per ketverius metus nuo pažeidimo nustatymo pirminiame administraciniame ar teisminiame nagrinėjime arba per aštuonerius metus, kai dėl išieškojimo pateiktas ieškinys nacionaliniuose teismuose, finansinius padarinius dėl neišieškotų sumų dengia atitinkama valstybė narė. Leidžiamas 5 metų pereinamasis laikotarpis.
Valstybė narė 3 dalies pirmojoje pastraipoje nurodytoje suvestinėje ataskaitoje atskirai nurodo sumas, kurios nebuvo išieškotos per šios dalies pirmojoje pastraipoje nustatytą terminą.
Kai atliekant išieškojimo procedūrą galutiniame administraciniame ar teisminiame nagrinėjime dokumentu nustatoma, kad pažeidimas nepadarytas, atitinkama valstybė narė kaip išlaidas EŽŪGF deklaruoja pagal pirmąją pastraipą prisiimtą finansinę naštą.
Tačiau, jei dėl nesusijusių su atitinkama valstybe nare priežasčių neišieškoma per šios dalies pirmojoje pastraipoje nurodytą laikotarpį, ir jeigu išieškotina suma viršija 1 milijoną EUR, Komisija valstybės narės prašymu gali šį terminą pratęsti ne ilgiau kaip 50 % pradinio termino.” |
(Toks pat tekstas, kaip Reglamente (EB) Nr. 1290/2005, tik išbraukta dalis 1 pastraipos ir visa 3 pastraipa) | |
Pagrindimas | |
Bendros taisyklės dėl lygaus finansinės naštos pasidalijimo neišieškojimo atveju, t. y. 50 proc. iš EB biudžeto ir 50 proc. iš atitinkamos valstybės narės biudžeto, taikymas duoda priešingus rezultatus. Tai reiškia, kad net neišieškojusi jokios sumos valstybė narė turi dengti tik 50 proc. visos sumos. Tarybos reglamente jau numatyta, kad jei atitinkama valstybė narė galutiniu administraciniu ar teismo sprendimu gali įrodyti, jog pažeidimas nepadarytas, ji gali pasilikti 100 proc. sumos. Todėl neatrodo tinkama taikyti bendrą lygaus naštos pasidalijimo taisyklę. | |
Pakeitimas 10 1 straipsniO 7a punktas (naujas) | |
|
|
(7a) 33 straipsnio 8 dalies 1 pastraipa pakeičiama taip:
„8. Jeigu neišieškoma iki kaimo plėtros programos pabaigos, finansinius padarinius dėl neišieškotų sumų dengia atitinkama valstybė narė, atsižvelgiant arba į ketverių metų terminą nuo pirminio administracinio arba teisminio pažeidimo nustatymo, arba į aštuonerių metų terminą, kai dėl išieškojimo pateiktas ieškinys nacionalinei jurisdikcijai priklausančiai įstaigai, arba į šios programos pabaigą, jei minėti terminai pasibaigia iki programos pasibaigimo termino.“ |
Pagrindimas | |
Bendros taisyklės dėl lygaus finansinės naštos pasidalijimo neišieškojimo atveju, t. y. 50 proc. iš EB biudžeto ir 50 proc. iš atitinkamos valstybės narės biudžeto, taikymas duoda priešingus rezultatus. Tai reiškia, kad net neišieškojusi jokios sumos valstybė narė turi dengti tik 50 proc. visos sumos. Tarybos reglamente jau numatyta, kad jei atitinkama valstybė narė galutiniu administraciniu ar teismo sprendimu gali įrodyti, jog pažeidimas nepadarytas, ji gali pasilikti 100 proc. sumos. Todėl neatrodo tinkama taikyti bendrą lygaus naštos pasidalijimo taisyklę. | |
Pakeitimas 11
1 STRAIPSNIO 9A PUNKTAS(naujas)
43a straipsnis (Reglamentas (EB) Nr. 1290/2005)
|
|
(9a) Įterpiamas toks 43a straipsnis:
„43 a straipsnis Įvertinimo ataskaitos 1. 2008–2009 m. Komisija parengia įvertinimo ataskaitą ir, galbūt, teisės aktų pasiūlymus*.
2. 2011 m. Komisija parengia įvertinimo ataskaitą ir, galbūt, teisės aktų pasiūlymus, ypač dėl objektyvaus žemės ūkio ir kaimo plėtrai skirtų lėšų paskirstymo remiantis objektyviais kriterijais, o ne istoriškai nusistovėjusiomis išlaidomis ir kompromisais Taryboje. __________ * Pagal Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžeto drausmės ir patikimo finansų valdymo deklaraciją Nr. 9 (OL C 139, 2006 6 14, p. 1). |
|
Pagrindimas
Paminėjus konkrečius objektyvių kriterijų pavyzdžius ateityje gali kilti diskusija dėl žemės politikos turinio, taip bus be reikalo apribota diskusija. Šiuo metu pakanka reikalauti, kad objektyvūs kriterijai būtų nustatyti vėliau diskusijų dėl BŽŪP metu.
PROCEDŪRA
|
Pavadinimas |
Bendrosios žemės ūkio politikos finansavimas |
|||||||
|
Nuorodos |
COM(2007)0122 - C6-0116/2007 - 2007/0045(CNS) |
|||||||
|
Atsakingas komitetas |
AGRI |
|||||||
|
Nuomonę pateikė Paskelbimo plenariniame posėdyje data |
CONT 26.4.2007 |
|
|
|
||||
|
Nuomonės referentas Paskyrimo data |
Jan Mulder 3.5.2007 |
|
|
|||||
|
Priėmimo data |
11.9.2007 |
|
|
|
||||
|
Galutinio balsavimo rezultatai |
+: –: 0: |
17 1 0 |
||||||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai |
Jean-Pierre Audy, Herbert Bösch, Mogens N.J. Camre, Paulo Casaca, Esther De Lange, Christofer Fjellner, Ingeborg Gräßle, Dan Jørgensen, Bogusław Liberadzki, Nils Lundgren, Jan Mulder, José Javier Pomés Ruiz, Bart Staes, Alexander Stubb, Kyösti Virrankoski |
|||||||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) |
Edit Herczog, Monica Maria Iacob-Ridzi, Pierre Pribetich, Petya Stavreva |
|||||||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (178 straipsnio 2 dalis) |
Katerina Batzeli, Ioannis Gklavakis |
|||||||
BIUDŽETO KOMITETO NUOMONĖ DĖL FINANSINIO SUDERINAMUMO
Neilui Parishui
Pirmininkui
Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitetas
BRIUSELIS
Tema: Nuomonė dėl Komisijos pasiūlymo dėl BŽŪP finansavimo, pateikiama laiško forma
(COM(2007)0122
Gerbiamasis kolega,
2007 m. birželio 5 d. Biudžeto komitetas, kuriam man suteikta garbė pirmininkauti, balsavo dėl toliau pateikiamų išvadų dėl Komisijos pasiūlymo COM(2007)0122 dėl Tarybos reglamento, iš dalies keičiančio Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1290/2005 dėl BŽŪP finansavimo, ir įpareigojo mane pranešti Jums šio balsavimo rezultatus.
Biudžeto komitetas pritaria Europos Komisijos požiūriui, kad atitinkamus duomenis paliekama paskelbti valstybių narių lygmeniu: pagal Finansinio reglamento 53b straipsnio 2 dalies d punktą[1] valstybės narės užtikrina, kad kiekvienais metais būtų ex post skelbiamas EŽŪGF ir EŽŪFKP fondų lėšų gavėjų sąrašas ir sumos, kurias gavo kiekvienas gavėjas iš kiekvieno šių fondų (pasiūlymo 44a straipsnis). Tačiau neaišku, kaip bus užtikrinta, kad 27 valstybių narių teikiamos informacijos lygis būtų vienodas. Nors pasiūlyme nurodoma, kad „skelbiant privaloma pateikti šią informaciją: EŽŪGF atveju – sumą, padalytą į tiesiogines išmokas, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 2 straipsnio d punkte, ir kitas išlaidas, EŽŪFKP atveju – bendrą viešojo finansavimo sumą, skirtą kiekvienam gavėjui“, kyla pavojus, kad šios nuostatos kiekvienoje valstybėje bus įgyvendinamos skirtingai kruopščiai.
Įsigaliojęs reglamentas taptų privalomas visas ir būtų tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse pagal EB sutarties 249 straipsnį. Visgi Bendrijos teisės aktai turi būti pakankamai aiškūs ir tikslūs, kad būtų tiesiogiai taikomi[2]. Panašu, kad 44a straipsnyje (naujame) pateikta nuostata neatitinka šio teisinio reikalavimo, kadangi ji nėra aiški ir pakankamai tiksli ir pagal ją paliekama veikimo laisvės (valstybės narės) valdžios institucijoms, kurios ją taikys. Pavyzdžiui, pagal siūlomą 44a straipsnio tekstą lieka neaišku, ar valstybė narė turi paskelbti ne tik pavardę, bet ir vardą, arba bendrovės (arba juridinio asmens, gaunančio paramą) pavadinimą. Biudžeto komiteto nuomone, neaišku, ar nuostata „skelbiant privaloma pateikti šią informaciją“ palieka per didelę veiksmų laisvę valstybės narės valdžios institucijoms skelbti ir, pvz., paramos gavėjo bendruomenę ir (arba) jo gyvenamąją vietą.
Taip pat nerimą kelią tai, kaip bus galima palyginti skelbiamus duomenis ir ar jie bus lengvai prieinami. Per derybas dėl ankstesnės Finansinio reglamento reformos Komisija nesutiko prisiimti teisinės atsakomybės už duomenų, gautų iš valstybių narių, turinį. Kita vertus, Europos Komisijos Žemės ūkio ir kaimo plėtros direktoratas galėtų visuomenei pateikti santrauką, kurioje nuorodų sąrašo forma nurodoma, kur galima rasti atitinkamus duomenis, kartu teisiniame pranešime nurodydamas, kad neprisiima atsakomybės už interneto svetaines, atsakomybė už kurias lieka atsakingoms valstybių narių valdžios institucijoms. Taip informacija taptų praktiškai prieinama ir kartu kiekvienai suinteresuotai šaliai būtų paaiškinta, kad duomenis renka valstybė narė, o ne Komisija.
Biudžeto komitetas taip pat mano, kad nepriimtina tai, jog išsamias taisykles, taikomas 44a straipsnyje nustatytai valstybių narių prievolei paskelbti informaciją apie paramos gavėjus, įskaitant aspektus, susijusius su asmenų apsauga apdorojant jų asmens duomenis, priimtų Komisija pagal 41 straipsnio 2 dalyje nurodytą komitologijos procedūrą. Akivaizdu, kad išspręsti klausimą, kokie duomenys turėtų būti skelbiami, yra siūlomo teisės akto esminis tikslas. Taigi negalima sutikti su tuo, kad šiuo etapu (priėmimas Taryboje konsultuojantis su Europos Parlamentu) Komisija siūlo gana neaiškią skaidrumo reikalavimų formuluotę ir vėlesniu etapu reglamentuos visas susijusias detales, kai pati priims įgyvendinimo taisykles (Komisijos reglamentas be EP kontrolės).
Pagarbiai,
Reimer Böge
PROCEDŪRA
|
Pavadinimas |
Bendrosios žemės ūkio politikos finansavimas |
|||||||
|
Nuorodos |
KOM(2007)0122 - C6-0116/2007 - 2007/0045(CNS) |
|||||||
|
Konsultacijos su EP data |
25.4.2007 |
|||||||
|
Atsakingas komitetas Paskelbimo plenariniame posėdyje data |
AGRI 26.4.2007 |
|||||||
|
Nuomonę teikiantis (-ys) komitetas (-ai) Paskelbimo plenariniame posėdyje data |
BUDG 26.4.2007 |
CONT 26.4.2007 |
|
|
||||
|
Pranešėjas(-ai) Paskyrimo data |
Jorgo Chatzimarkakis 12.4.2007 |
|
|
|||||
|
Svarstymas komitete |
4.6.2007 |
16.7.2007 |
12.9.2007 |
|
||||
|
Priėmimo data |
12.9.2007 |
|
|
|
||||
|
Galutinio balsavimo rezultatai |
+: –: 0: |
31 0 0 |
||||||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai |
Vincenzo Aita, Luis Manuel Capoulas Santos, Giuseppe Castiglione, Joseph Daul, Albert Deß, Michl Ebner, Duarte Freitas, Lutz Goepel, Bogdan Golik, Friedrich-Wilhelm Graefe zu Baringdorf, Lily Jacobs, Elisabeth Jeggle, Atilla Béla Ladislau Kelemen, Stéphane Le Foll, Véronique Mathieu, Rosa Miguélez Ramos, Neil Parish, Radu Podgorean, María Isabel Salinas García, Agnes Schierhuber, Willem Schuth, Czesław Adam Siekierski, Petya Stavreva, Donato Tommaso Veraldi, Janusz Wojciechowski |
|||||||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) |
Esther De Lange, Ilda Figueiredo, Roselyne Lefrançois, Astrid Lulling, Hans-Peter Mayer |
|||||||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (178 straipsnio 2 dalis) |
Manolis Mavrommatis |
|||||||