PRANEŠIMAS dėl moterų žudymo Centrinėje Amerikoje ir Meksikoje ir Europos Sąjungos vaidmens kovojant su šiuo reiškiniu

20.9.2007 - (2007/2025(INI))

Moterų teisių ir lyčių lygybės komitetas
Pranešėjas: Raül Romeva i Rueda

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

dėl moterų žudymo Centrinėje Amerikoje ir Meksikoje ir Europos Sąjungos vaidmens kovojant su šiuo reiškiniu

(2007/2025(INI))

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į 1948 m. Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją,

–   atsižvelgdamas į 1966 m. tarptautinius žmogaus teisių paktus,

–   atsižvelgdamas į 1979 m. JT konvenciją dėl visų formų moterų diskriminacijos panaikinimo ir 1999 m. jos neprivalomąjį protokolą,

–   atsižvelgdamas į 1994 m. Amerikos konvenciją dėl smurto prieš moteris prevencijos, baudimo ir panaikinimo (Beleno konvenciją),

–   atsižvelgdamas į 1984 m. JT konvenciją prieš kankinimus, kitokį žiaurų, nežmonišką arba žeminantį elgesį ir baudimą bei į 2002 m. neprivalomąjį jos protokolą,

–   atsižvelgdamas į 2005 m. gegužės 12 d. pranešime dėl daugelio moterų ir mergaičių dingimo ir nužudymo Meksikoje, kurį parengė Europos Tarybos Moterų ir vyrų lygių galimybių komitetas, išdėstytas rekomendacijas, taip pat į rekomendacijas, pateiktas Europos Tarybos ministrų komiteto atsakyme, kuris buvo patvirtintas tų pačių metų sprendimu Nr. 939/2.4,

–   atsižvelgdamas į rekomendacijas, pateiktas pranešime „Moterų žmogaus teisių integracija ir lyčių perspektyva: smurtas prieš moteris“, susijusiame su Yakin Ertürk, Jungtinių Tautų specialiosios pranešėjos smurto prieš moteris, jos priežasčių ir padarinių klausimais, 2006 m. sausio mėn. Meksikoje įvykdyta misija,

–   atsižvelgdamas į rekomendacijas, pateiktas pranešime „Moterų žmogaus teisių integracija ir lyčių perspektyva: smurtas prieš moteris“, susijusiame su Yakin Ertürk, Jungtinių Tautų specialiosios pranešėjos smurto prieš moteris, jos priežasčių ir padarinių klausimais, 2005 m. vasario mėn. Gvatemaloje įvykdyta misija,

–   atsižvelgdamas į rekomendacijas, pateiktas pranešime „Moterų žmogaus teisių padėtis Siudad Chuarese (Meksika): teisė nepatirti smurto ir diskriminacijos“, 2003 m. kovo mėn. parengtame Amerikos žmogaus teisių komiteto,

–   atsižvelgdamas į viešąjį klausymą dėl moterų žudymo, kurį 2006 m. balandžio mėn. Europos Parlamente organizavo Moterų teisių ir lyčių lygybės komitetas ir Žmogaus teisių pakomitetis,

–   atsižvelgdamas į trečiąją Meksikos federalinės komisijos, atsakingos už smurto prieš moteris Siudad Chuarese prevenciją ir panaikinimą, veiklos ataskaitą,

–   atsižvelgdamas į Europos bendrijos bei jos valstybių narių ir Meksikos Jungtinių Valstijų ekonominės partnerystės, politinio koordinavimo ir bendradarbiavimo susitarimą[1], Europos bendrijos bei jos valstybių narių ir 2003 m. Kosta Rikos, Salvadoro, Gvatemalos, Hondūro, Nikaragvos ir Panamos Respublikos politinio dialogo ir bendradarbiavimo susitarimą[2] (šiuo metu ratifikuojamas) ir į Europos ekonominės bendrijos ir Kosta Rikos, Salvadoro, Hondūro, Nikaragvos ir Panamos Respublikos pamatinį bendradarbiavimo susitarimą[3],

–   atsižvelgdamas į Europos Sąjungos regioninės strategijos Centrinės Amerikos šalims ir Meksikai dokumentus, susijusius su 2001–2006 m. ir 2007–2013 m. laikotarpiais,

–   atsižvelgdamas į trečiąjį Tūkstantmečio vystymosi tikslą skatinti lyčių lygybę ir daugiau teisių suteikti moterims,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto pranešimą (A6‑0338/2007),

A. kadangi terminas „moterų žudymas“ pagrįstas smurto prieš moteris teisine apibrėžtimi, nurodyta Beleno konvencijos 1 straipsnyje („šioje konvencijoje smurtu prieš moterį laikomas bet koks moters padėtimi pagrįstas aktas ar elgesys, lemiantis moters mirtį, darantis jai žalą ar sukeliantis fizinę, seksualinę arba psichinę kančią tiek jos viešajame, tiek privačiajame gyvenime“), ir baudimas už ją ir jos panaikinimas yra bet kokios teisinės valstybės pareiga ir turi tapti vienu iš jos prioritetų,

B.  kadangi šios Europos Parlamento rezoliucijos tikslas – paraginti veiksmingai pagerinti nepatenkinamą padėtį šalyse ir todėl šioje rezoliucijoje pateikti pareiškimai ir pasiūlymai jokiu būdu nėra kaltinimai visiškai suverenių valstybių, pripažintų lygiavertėmis partnerėmis tarptautinėje politikoje, vyriausybėms,

C. kadangi smurtas prieš moteris įgyja ne vien regioninį, bet ir pasaulinį mastą ir pastebimas Europos valstybėse ir kadangi šis pranešimas atitinka bendrąją strategiją, pagal kurią Europos Sąjunga ir šalys partnerės siekia bendrai įgyvendinti veiksmus ir pastangas siekdamos panaikinti ir užkirsti kelią moterų smurtinei mirčiai, kad ir kur ji ištiktų, ir vykdyti prevenciją; kadangi taip pat būtina skatinti dialogą, bendradarbiavimą ir dvišalį Lotynų Amerikos ir Europos šalių pažangiosios patirties šioje srityje mainus,

D. kadangi moterų nužudymai Siudad Chuarese ir Gvatemaloje išsiskyrė neregėtu brutalumu ir daugelis aukų patyrė seksualinę prievartą, o tai yra žiaurus, nežmoniškas ir žeminantis elgesys; kadangi Siudad Chuarese demografinio augimo bei migracijos srautų veiksniai reiškėsi kartu su organizuotu nusikalstamumu ir kadangi didelė dalis šių žmogžudysčių įvyko zonose, kuriose įsteigtos subrangos gamyklos (maquiladoras), kuriose nėra moterims apsaugoti būtinų saugos priemonių,

E.  kadangi didelė dalis žmogžudysčių buvo įvykdyta zonose, kuriose įsikūrusios subrangos gamyklos (maquiladoras ), ir kadangi Jungtinių Tautų specialiosios pranešėjos Yakin Ertürk ataskaitoje „Smurtas prieš moteris, jo priežastys ir padariniai“ nurodoma, kad būtina aprūpinti šias zonas reikiama infrastuktūra, kad darbuotojai galėtų saugiau jose judėti,

F.  kadangi nuo 1999 m. Meksika turi stebėtojos statusą Europos Taryboje ir pasinaudodama savo statusu dalyvauja Ministrų komiteto ir ambasadorių susitikimuose; kadangi Meksika taip pat ratifikavo Europos Tarybos Palermo protokolą dėl kovos su prekyba žmonėmis,

G. kadangi moterų žudymo negalima paaiškinti vien „visuotinio smurto atmosfera“, reikia atsižvelgti ir į moterų diskriminavimą ir joms, ypač vietinėms moterims, nepalankią socialinę ekonominę aplinką bei į aukštą skurdo, moterų ekonominės priklausomybės ir organizuoto nusikalstamumo lygį bei į tai, kad neišsklaidytos nelegalios grupuotės ir pogrindinės saugos organizacijos[4],

H. kadangi Europos Tarybos Parlamentinė Asamblėja priėmė rezoliuciją Nr. 1454 (2005) dėl daugelio moterų ir mergaičių dingimo ir nužudymo Meksikoje, kurioje rašoma, kad Meksikos valdžios institucijos šiuo metu visais lygmenimis deda daug pastangų siekdamas atkurti šių miestų socialinį tinklą ir kovoti su smurtu prieš moteris, taip pat kad būtų tiriami moterų nužudymo ir dingimo atvejai ir kad šių nusikaltimų vykdytojai ir pareigūnai, kurie nuo pat pradžių atsainiai vykdė ikiteisminį tyrimą ir trukdė teisėsaugos pareigūnams atlikti savo darbą, būtų patraukti baudžiamojon atsakomybėn,

I.   atsižvelgdamas į nebaudžiamumą šioje srityje, t. y. už šiuos aktus atsakingų asmenų neatsakingumą – faktinį arba teisinį – baudžiamosios, administracinės, civilinės teisės arba drausmės nuostatų aspektais, biudžeto lėšų trūkumą arba sunkumus, kurių aukos arba jų šeimos dažnai patiria siekdamos teisingumo,

J.   kadangi Meksika ratifikavo Tarptautinį baudžiamąjį teismą įsteigiantį Romos statutą,

K. kadangi teisinė valstybė turi skatinti politiką, kuri garantuotų visoms moterims, o ypač gyvenančioms nepalankiausiomis sąlygomis, adekvačią apsaugą nuo diskriminacijos, smurto ir galų gale moterų žudymo, ir visų pirma reikia atkreipti valstybės tarnautojų dėmesį į šios problemos svarbą,

L.  kadangi Meksika taip pat buvo išrinkta pirmininkauti Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybai,

M. kadangi vykdant kovą su moterų žudymu ir su nebaudžiamumu turi būti numatyta stiprinti prevencijos priemones, teisės aktuose panaikinti bet kokį diskriminavimą, palengvinti skundų pateikimo procedūras ir numatyti geresnes skundą pateikusių moterų apsaugos priemones, taip pat sustiprinti teismų sistemą ir patobulinti teismines procedūras (ypač susijusias su kova su organizuotu nusikalstamumu) nuo ikiteisminio tyrimo pradžios iki pat sprendimų vykdymo,

N. kadangi vienais atvejais institucijų pertvarka, o kitais – jų stiprinimas ypač svarbūs norint veiksmingai kovoti su prievartos naudojimu prieš moteris; kadangi norint pertvarkyti ir stiprinti institucijas būtina numatyti žmogiškųjų ir finansinių išteklių,

O. kadangi 1995 m. Pekine surengtos 4-osios pasaulio moterų konferencijos veiksmų programos 9 punkte pateiktas vienas iš pagrindinių principų, kuris buvo pabrėžiamas visose praėjusio dešimtmečio konferencijose, ir šiame punkte skelbiama: „už šios veiksmų programos įgyvendinimą (įvairioms valstybėms leidžiant teisės aktus, rengiant strategijas ir programas, formuojant politiką ir numatant vystymosi prioritetus) atskirai atsako kiekviena valstybė, kuri veikia gerbdama visas žmogaus teises ir pagrindines laisves, o tai, kad bus atsižvelgiama į įvairias religines ir etines vertybes, kultūros paveldą ir kiekvieno žmogaus ar žmonių bendrijų filosofinius įsitikinimus ir jie bus gerbiami, turėtų padėti moterims visapusiškai naudotis pagrindinėmis savo teisėmis, kad įsiviešpatautų lygybė ir taika bei vyktų vystymasis“,

P.  kadangi nepriimtina, kad kai kurie valstybės tarnautojai, siekdami išgauti moterų žudymu įtariamų kaltinamųjų prisipažinimus, naudoja kankinimus,

Q. kadangi Meksika ir visos Centrinės Amerikos šalys pasirašė ir ratifikavo Jungtinių Tautų visuotinę žmogaus teisių deklaraciją,

R.  kadangi moterų žudymo aukomis tapo dvi Olandijos pilietės: Hester van Nierop (nužudyta 1998 m.) ir Brenda Susana Margaret Searle (nužudyta 2001 m.)[5],

S.  kadangi apie moterų žudymo problemą ir šių nusikaltimų prieš moteris kaltininkų nebaudžiamumą Meksikoje jau kalbama daugiau kaip 15 metų,

T.  kadangi smurtas yra pasikartojantis reiškinys šalyse, kuriose dėl socialinių visuomenės stereotipų moterys pirmosios nukenčia nuo šio įvairių formų smurto,

U. džiaugdamasis Meksikoje priimtomis teisės normomis, ypač susijusiomis su bendruoju įstatymu dėl moterų teisės gyventi be smurto, priimtu 2007 m. vasario mėn., ir tuo, kad federacijos ir vietos lygmenimis buvo įkurtos specialios institucijos, pvz., 2006 m. įsteigtas specialiojo prokuroro, atsakingo už nusikaltimus, susijusius su smurto aktais prieš moteris, postas, taip pat sudaryta Chuareso komisija ir įkurtas Nacionalinis moterų institutas,

V. pripažindamas pastangas, kurių Centrinės Amerikos valstybės ėmėsi teisėkūros srityje, tačiau nerimaudamas dėl problemų ir vėlavimo, susijusių su teisės aktų taikymu,

W. kadangi Tarpparlamentinis dialogo ir bendradarbiavimo aljansas, kuriam priklauso Ispanijos, Meksikos ir Gvatemalos parlamentų nariai, skatina imtis teisėkūros priemonių, kuriomis būtų siekiama panaikinti smurtą prieš moteris,

X. kadangi demokratijos ir teisinės valstybės vystymasis ir stiprinimas bei pagarba žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms turi tapti Europos Sąjungos išorinės veiklos sudedamąja dalimi,

Y. kadangi Europos bendrijos ir Meksikos ekonominės partnerystės, politinio koordinavimo ir bendradarbiavimo susitarimo sąlyga, susijusi su žmogaus teisėmis ir demokratija, yra teisės požiūriu privalomojo pobūdžio ir pagrįsta dvišališkumo principu,

Z.  kadangi Europos Sąjunga ir jos partneriai, pasirašydami su trečiąja šalimi susitarimą, kuriame yra sąlyga, susijusi su žmogaus teisėmis ir demokratija, prisiima atsakomybę prižiūrėti, kad pasirašydama susitarimą[6] trečioji šalis gerbs tarptautines žmogaus teisių normas, ir kadangi ši sąlyga taikoma abiem šalims,

1.  prašo, kad būtų visapusiškai laikomasi rekomendacijų, išdėstytų įvairiuose pranešimuose ir tarptautinėse priemonėse, susijusiose su žmogaus teisių apsauga, ypač pirmiau minėtose, skirtose būtent pagrindinėms moterų žmogaus teisėms; atsižvelgdamas į tai, pripažįsta Meksikos padarytą pažangą moterų ir vyrų lygybės klausimais ir džiaugiasi, kad buvo priimtas federalinis įstatymas dėl diskriminavimo prevencijos ir panaikinimo, ir ragina Meksiką toliau tęsti savo darbą šia linkme;

2.  primygtinai reikalauja, kad Meksikos ir Centrinės Amerikos šalių vyriausybės imtųsi visų būtinų priemonių, kad pasiektų Jungtinių Tautų nusibrėžtus Tūkstantmečio vystymosi tikslus;

3.  ragina nacionalines vyriausybes, plėtojant dvišalius santykius su Lotynų Amerikos šalimis, ir Europos Sąjungos institucijas, plėtojant strateginę partnerystę, remti smurto prieš moteris srityje prevencijos ir apsaugos politiką plėtojant bendradarbiavimo programas ir [Mann] panaudojant finansinius ir techninius išteklius, pvz., parengti arba sustiprinti visuomenės informavimo ir mokymo programas, susijusias su tokio pobūdžio problemomis, padidinti institucijų, atsakingų už žmogžudysčių tyrimą, biudžetą, sukurti veiksmingą liudytojų, aukų bei jų šeimų apsaugos sistemą, stiprinti teismų, saugos korpusų ir generalinių prokurorų galias, siekiant pagerinti sąlygas persekioti ir nubausti atsakingus asmenis bei kovoti su narkotikų prekyba ir organizuotu nusikalstamumu; taip pat prašo skatinti geresnį institucijų koordinavimą šiose srityse visais vyriausybių lygmenimis;

4.  ragina Europos institucijas skatinti Europos Sąjungos, valstybių narių ir Centrinės Amerikos valstybių bei Meksikos bendradarbiavimą ir dialogą remiant visais lygmenimis įgyvendinamas iniciatyvas, pagal kurias siekiama panaikinti smurtą prieš moteris, ir raginant įgyvendinti tinkamas aukų ir jų šeimų apsaugos priemones;

5.  ragina Europos Sąjungą skatinti institucijų bendradarbiavimą su Meksika ir Centrinės Amerikos valstybėmis, remiant mainų ir bendradarbiavimo programas kovos su smurtu prieš moteris srityje, ir stiprinti valstybių narių viešųjų institucijų ir jų partnerių bendradarbiavimą siekiant įgyvendinti pagalbos ir patirties mainų projektus šioje srityje;

6.  pripažįsta, kad Gvatemalos kongrese dalyvavusios politinės partijos parodė aiškų norą kovoti su nebaudžiamumu ir sudarė Tarptautinę kovos su nebaudžiamumu Gvatemaloje komisiją; primygtinai ragina vyriausybę, kuri bus išrinkta šioje šalyje, toliau dėti pastangas šioje srityje ir sudaryti institucines sąlygas, būtinas šios tarptautinės komisijos užduotims vykdyti, ir kreipiasi į tarptautinę bendruomenę, kad ši stebėtų, kaip vyksta ši bendrakova sunebaudžiamumu;

7.  skatina Centrinės Amerikos valstybes imtis visų būtinų priemonių siekiant veiksmingai kovoti su smurtu prieš moteris; prašo, kad šiomis priemonėmis būtų užtikrinama pagarba visoms pagrindinėms žmogaus teisėms, apibrėžtoms Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje ir Amerikos žmogaus teisių ir prievolių deklaracijoje, pvz., kad būtų užtikrinama nemokama teisinė konsultacija nukentėjusioms moterims ir jų šeimoms; ragina Meksikos federalinę vyriausybę tęsti aktyvią šios srities veiklą, pradėtą ankstesnių vyriausybių;

8.  ragina valstybes iš visų nacionalinių įstatymų pašalinti visus moterų diskriminacijos elementus; pripažįsta šioje srityje padarytą Meksikos pažangą priėmus federalinį įstatymą dėl diskriminavimo prevencijos ir panaikinimo ir bendrąjį įstatymą dėl vyrų ir moterų lygybės ir kviečia šių šalių valdžios institucijas remti teisėkūros iniciatyvas, kuriomis siekiama buitinį smurtą ir seksualinį priekabiavimą darbo vietoje ir visose visuomeninio gyvenimo srityse kvalifikuoti kaip sunkius nusikaltimus bei parengti politikos gaires ir teisės normas, kurias įgyvendinant būtų galima kovoti su nebaudžiamumu ir skatinti lyčių lygybę, remiantis pilietinės visuomenės atstovų, kurie stengiasi padėti moterų žudymo aukoms, pateiktomis išvadomis ir rekomendacijomis;

9.  primygtinai ragina Centrinės Amerikos valstybių ir Meksikos vyriausybes gerbti nevyriausybinių organizacijų ir pilietinės visuomenės organizacijų, teikiančių paramą moterų žudymo aukoms, veiklą ir sudaryti geresnes šios veiklos sąlygas, gerbti aukų šeimas ir žmogaus teisių gynėjus kuriant veiksmingą liudytojų apsaugos sistemą ir skatinant kurti žalos atlyginimo aukų šeimoms mechanizmus, kuriuos naudojant joms būtų suteikiamos ne tik finansinės išmokos, bet ir psichologinė parama, taip pat užtikrinama teisė kreiptis į teismus, ir užmegzti su jais dialogą bei pripažinti jų vaidmens visuomenėje reikšmę;

10. skatina valstybes nacionaliniuose įstatymuose visais vyriausybės lygmenimis įtvirtinti moterų darbuotojų teises ir vykdyti įmonių kontrolę, kad jos, prisiimdamos įmonių socialinę atsakomybę (ĮSA), gerbtų savo darbuotojų neliečiamybę, saugumą, fizinę ir dvasinę gerovę ir teises;

11. primygtinai ragina Belizo, Hondūro ir Nikaragvos vyriausybes ratifikuoti JT konvencijos dėl visų formų moterų diskriminacijos panaikinimo neprivalomąjį protokolą;

12. ragina Komisiją derantis dėl būsimų strateginių susitarimų numatyti abipusį įsipareigojimą taikyti žmogaus teisių ir demokratijos sąlygos įgyvendinimo priemones, kurių teisinėje formuluotėje turėtų būti būtinai nurodomi tarptautiniuose paktuose ir Europos Sąjungos valstybių narių, Meksikos ir Centrinės Amerikos valstybių susitarimuose nustatyti įsipareigojimai, ypatingą dėmesį skiriant konvencijoje dėl visų formų moterų diskriminacijos panaikinimo ir jos neprivalomajame protokole bei Amerikos žmogaus teisių deklaracijoje numatytai pagarbai moterų teisėms bei vyrų ir moterų lygybei;

13. prašo, kad Europos Sąjunga, bendradarbiaudama su Meksika ir Centrinės Amerikos valstybėmis, pirmenybę teiktų regiono teismų ir pataisos įstaigų sistemos pertvarkymui ir stiprinimui, skatinant keitimąsi pažangiąja patirtimi, rengiant visuomenės informavimo kampanijas ir kuriant aukų, liudytojų ir šeimos narių apsaugos priemones, ypač jei gaunamas pranešimas apie įtarimą dėl moterų žudymo; mano, kad į šį bendradarbiavimą turėtų būti įtraukti ir kiti veikėjai, pavyzdžiui, Tarptautinis darbo biuras, ir visų pirma ESBO biuras ryšiams Meksikoje, siekiant aukščiausiu lygiu parengti programas ir priemones, kurios leistų užtikrinti moterų saugumą, padorias darbo sąlygas bei vienodą moterų ir vyrų darbo užmokestį;

14. ragina Komisiją, kad ji pateiktų pasiūlymą dėl įvairių Europos iniciatyvų, skirtų kovai su moterų žudymu ir nebaudžiamumu už jį, vykdomų bendradarbiaujant su vietos įstaigomis ir organizacijomis, koordinavimo metodikos, dėl kurios inter alia bus diskutuojama bendrojoje Europos ir Lotynų Amerikos parlamentinėje asamblėjoje (EUROLAT) ir aukščiausio lygio susitikime (EURLAT) Limoje 2008 m. liepos mėnesį; taip pat ragina, kad šios iniciatyvos būtų nuolat pristatomos ir apie jas būtų diskutuojama už moterų teises ir lyčių lygybę atsakingame komitete, taip pat delegacijoje ryšiams su Centrinės Amerikos šalimis bei ES ir Meksikos jungtiniame parlamentiniame komitete;

15. prašo Komisijos delegaciją Meksikoje siekiant pratęsti pastarųjų metų veiklą kuo greičiau parengti naują žmogaus teisių programą, kuri būtų vykdoma trimis kryptimis: a) Meksikos įstatymų suderinimas su tarptautiniais įsipareigojimais žmogaus teisių srityje, visų pirma įgyvendinant Stambulo protokolą (JT konvencijos prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą neprivalomas protokolas); b) smurto prieš moteris panaikinimas; c) teismų sistemos reforma;

16. prašo Komisijos dvišaliam bendradarbiavimui skirtame biudžete numatyti atskirą eilutę programoms, susijusioms su žmogaus teisėmis Meksikoje ir Centrinėje Amerikoje, siekiant, kad nebūtų mažinamos ir taip menkos šioms programoms skiriamos lėšos;

17. primygtinai prašo Europos Sąjungą prižiūrėti, kad į dialogą su Meksikos federaline vyriausybe, Centrinės Amerikos valstybių vyriausybėmis bei pilietine visuomene būtų įtraukiamas smurto prieš moteris, ypač moterų žudymo, ir aukų šeimų bei paramos organizacijų galimybės siekti teisingumo klausimas;/ klausimas dėl smurto prieš moteris, ypač moterų žudymo, ir dėl aukų šeimų bei paramos organizacijų galimybių siekti teisingumo

18. palankiai vertina pastangas spręsti lyčių lygybės problemą ir primygtinai prašo atitinkamas Bendrijos institucijas paremti nuolatinio dialogo sukūrimą ir keitimąsi teigiama patirtimi šioje srityje ir dalyvauti šiame dialoge; tačiau prašo Komisiją daugiau dėmesio skirti moterų žudymui, smurtui prieš moteris ir moterų diskriminacijai rengiant strateginius dokumentus atskiroms šalims 2007–2013 m. laikotarpiui ir pasiūlyti veiksmų planą;

19.  ragina valstybes nares remti pastangas sprendžiant moterų ir vyrų nediskriminavimo klausimą ir prisidėti prie struktūrinio dialogo kūrimo siekiant keistis pažangiąją patirtimi šioje srityje;

20. prašo, kad, kai įmanoma, vertinant poveikį tvariai plėtrai ir vedant derybas dėl asociacijos susitarimo su Centrinės Amerikos šalimis, būtų atliekamas ir poveikio vyrų ir moterų lygybei vertinimas, į kurio rezultatus būtų atsižvelgiama vykdant derybas;

21. ragina Komisiją suteikti informaciją apie pažangą, pasiektą derantis dėl asociacijos sutarties tarp Centrinės Amerikos ir Europos bendrijos, ir padaryti tai dar deryboms nepasibaigus arba bet kokiu atveju prieš Europos Sąjungos ir Lotynų Amerikos bei Karibų jūros baseino šalių aukščiausio lygio susitikimą, vyksiantį Limoje 2008 m. gegužės mėnesį;

22. skatina Europos Sąjungos atstovybes ir valstybių narių ambasadas visų formų smurto prieš moteris, ypač moterų žudymo ir nebaudžiamumo visuotiniu lygmeniu klausimais surengti apskritojo stalo pasitarimą, kuriame dalyvautų įvairūs tinklai ir parlamentinės iniciatyvos, mokslinių tyrimų centrai, žmogaus teisių gynimo, lyčių lygybės ir aukų šeimų asociacijos;

23. ragina ES ir Meksikos jungtinį parlamentinį komitetą ir Europos Parlamento delegaciją ryšiams su Centrinės Amerikos šalimis savo atitinkamų parlamentinių misijų šiame regione programose ir Meksikos bei Centrinės Amerikos parlamentinių delegacijų vizitų Europoje metu nuolat įtraukti klausimą „Smurtas prieš lytį, moterų žudymas ir nebaudžiamumas Meksikoje, Centrinėje Amerikoje ir Europoje“ siekiant užtikrinti nuolatinę žmogaus teisių padėties stebėseną, kaip numatyta dokumentuose, kuriuos 2006 m. patvirtino Europos Parlamento delegacijų pirmininkų sueiga;

24. siūlo, kad prieš ES ir Lotynų Amerikos bei Karibų jūros baseino šalių aukščiausiojo lygio susitikimą, vyksiantį Limoje 2008 m., už moterų teises ir lyčių lygybę atsakingas komitetas ir jo žmogaus teisių pakomitetis bei kompetentingos delegacijos surengtų bendrąjį klausymą, kuriame būtų apibendrinti taikytomis priemonėmis pasiekti rezultatai kovojant su smurtu prieš moteris ir Europos Sąjungoje, ir Lotynų Amerikoje, įskaitant šioje srityje veikiančių įsteigtų institucijų patirtį;

25. prašo į šį apibendrinimą įtraukti visus atvejus, kai aukomis tapo Europos Sąjungos valstybės narės pilietės;

26. dėl visų minėtųjų priežasčių primygtinai ragina Tarybą ir ateityje Europos Sąjungai pirmininkausiančias šalis nustatyti moterų teisių gaires, kurios iš esmės padėtų sustiprinti Europos Sąjungos politikos žmogaus teisių srityje turinį ir nuoseklumą;

27. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai, valstybėms narėms, Europos Tarybai ir Meksikos bei Centrinės Amerikos šalių vyriausybėms.

• [1]  Oficialusis leidinys L 276, 2000.10.28, p. 44.
• [2]  Oficialusis leidinys C 103 E, 2004.04.29, p. 542.
• [3]  Oficialusis leidinys L 63, 1999.03.12, p. 39.
• [4]  Jungtinių Tautų vartojami terminai (žr. 2006 m. lapkričio mėn. sudarytą Jungtinių Tautų Organizacijos ir Gvatemalos susitarimą dėl Tarptautinės nebaudžiamumo Gvatemaloje tyrimo komisijos sudarymo).
• [5]  Brendos Searle žmogžudystės kaltininkų teismo procesas truko penkerius metus ir baigėsi 2007 m.
• [6]  Žr. 2006 m. vasario 14 d. Europos Parlamento rezoliucijos dėl žmogaus teisių ir demokratijos išlygos Europos Sąjungos susitarimuose ištraukas (W, X ir Y dalys).

AIŠKINAMOJI DALIS

2006 m. balandžio mėn. Europos Parlamente įvyko viešasis klausymas dėl moterų žudymo Meksikoje ir Centrinėje Amerikoje (isp. Ni una muerta más, liet.Daugiau nė vienos žuvusios), kurį organizavo Moterų teisių ir lyčių lygybės komitetas ir Žmogaus teisių pakomitetis.

Šiame klausyme dalyvavo EP deputatai, Meksikos ir Gvatemalos vyriausybių atstovai, Jungtinių Tautų specialioji pranešėja Yakin Ertük, Europos Tarybos pranešėja Ruth-Gaby Vermot-Mangold ir organizuotos pilietinės visuomenės ekspertai.

Šis tekstas – klausymo metu ir po jo atliktų darbų, kurie padėjo sukurti duomenų bazę, naudingą skubiai keičiantis informacija ir jungiant pastangas, rezultatas.

Šis pranešimas atitinka Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto bendrąją strategiją, kurios tikslas – pasauliniu mastu su šaknimis išrauti smurtą prieš moteris. Meksika ir Centrinės Amerikos šalys – ne vienintelės, kuriose vis dar yra moterų žudymo reiškinys. Šio pranešimo tikslas – sukonkretinti veiksmus ir bendras pastangas siekiant išnaikinti smurtinę moterų mirtį ir vykdyti prevenciją.

Terminas „moterų žudymas“ pagrįstas teisine smurto prieš moterį apibrėžtimi, pateikta Beleno konvencijos 1 straipsnyje: smurtu prieš moterį laikomas bet koks moters padėtimi pagrįstas aktas ar elgesys, lemiantis moters mirtį, darantis jai žalą ar sukeliantis fizinę, seksualinę arba psichinę kančią tiek jos viešajame, tiek privačiajame gyvenime.

Moterų žudymo reiškinio apibrėžtis pirmą kartą suformuluota Meksikoje. Juo vadinami visi nusikaltimai žmogiškumui, įskaitant mergaičių ir moterų žmogžudystes, neteisėtus veiksmų laisvės suvaržymus ir dingimus dėl institucijų silpnumo. Tai teisinės valstybės lūžis, skatinantis nebaudžiamumą. Moterų žudymas yra valstybės nusikaltimas.[1] Moterų žudymo reiškinį reikia priskirti socialinei aplinkai, veikiamai patriarchalinės mąstysenos, dėl kurios moterims tenka didžioji dalis buities ir vaikų priežiūros darbų, ir tai joms trukdo tapti socialine požiūriu savarankiškomis. Prie jo prisideda nesaugumas, nelygybė, skurdas ir subrangos įmonių (maquiladoras ) veikla grindžiamas ekonomikos modernizavimas.

Pastaraisiais metais smurtinių mirties atvejų skaičius Centrinėje Amerikoje ir Meksikoje smarkiai išaugo. Augantis visuomenės susidomėjimas ir didesnis aukų giminių bei draugų organizuotumas padėjo nusikaltimus išaiškinti ir padaryti šį reiškinį vis labiau matomą, nors kovoje nepasiekta patenkinamos pažangos.

Oficialiais Meksikos duomenimis, 1999–2006 m. šalyje buvo nužudyta 6 000 mergaičių ir moterų, o vien per 2004 m. žmogžudysčių aukomis tapo 1 205 jaunos mergaitės[2]. Gvatemaloje nuo 2001 m. iki 2004 m. rugpjūčio mėn. nužudytos 1 188 moterys. Salvadore tokių žmogžudysčių skaičius 2001 m. siekė 2 374, o 2004 m. – 2 933 atvejai. Hondūre 2002–2005 m. gyvybės neteko 442 moterys, merginos ir mergaitės. Nikaragvoje 2003–2005 m. nužudytos ir žmogžudysčių aukomis tapo 203 moterys[3].

Minėtos valstybės pagaliau sukūrė teisėkūros priemonių problemai spręsti, tačiau joms nepavyko pakankamai paliesti moterų žudymo priežasčių. Dėl to prevencijos priemonių nedaug, tyrimai ir toliau nepakankami, o dauguma asmenų, padariusių nusikaltimus, neteisiama.

Dviejų europiečių moterų žmogžudystės – Hesteros van Nierop[4] 1998 m. Siudad Chuarese ir Brendos Susanos Margaret Searle 2001 m. Čičen Icoje, Jutakane, – iškalbingi pavyzdžiai. Tai, kad Hesteros van Nierop nužudymas vis dar neišaiškintas, o Brendos Searle žudikų baudžiamasis persekiojimas vyksta lėtai, rodo, kad teismų aparate esama didelių trūkumų.[5]

Bendrosios aplinkybės, kuriomis vyksta moterų žudymas, yra tokios:[6]

–  socialinė nelygybė: Meksika ir Centrinė Amerika[7] pasižymi gilia visuomenės ekonomine nelygybe ir moters priklausomybe nuo vyro;

–  patriarchalinė mąstysena: Meksikos ir Centrinės Amerikos valstybių socialinė struktūra pagrįsta patriarchaline mąstysena, kuriai ypač būdingas smurtavimas prieš moteris. Patriarchatas ne tik smurtą prieš moteris padaro įprastu dalyku, bet ir sukelia didelę darbo rinkos segmentaciją ir stabdo moterų indėlio į politiką pripažinimą;

–  10-ajame dešimtmetyje prasidėjęs ekonomikos modernizavimas, kai vis daugiau steigiama subrangos gamyklų (maquiladoras), o daugelio jų kapitalas yra europinės kilmės: didelę dalį (kartais daugumą) šių įmonių darbuotojų sudaro labai jaunos moterys. Pateikiama daug skundų dėl apgailėtinų darbo sąlygų, t. y. nesudaroma nuolatinio darbo sutarčių, žeminančios darbo sąlygos, nereguliariai ir nesaugiai vežama į darbo vietąbei silpnos valstybinės infrastruktūros. Darbininkių darbo teisių, o drauge ir jų žmogaus teisių nepaisymas stiprina moters kaip žemesnės ir net niekintinos būtybės įvaizdį;[8]

–  silpna teisinė valstybė: akivaizdu, kad valstybės nesugeba užtikrinti nei teisės sistemos efektyvumo, nei teisingumo prieinamumo, nei saugumo, nei galimybės savo piliečiams naudotis visomis žmogaus teisėmis;

–  nebaudžiamumas: nebaudžiamumas – korupcijos ir teismų valdžios neveiksmingumo vaisius; jis skatina bendrininkavimą su kaltininkais ir jų apsaugą (tiesioginę bei netiesioginę). Jis prisideda prie nusikalstamumo skatinimo ir kuria kolektyvinio nesaugumo atmosferą. Kaip pažymėjo Jungtinių Tautų Generalinis Sekretorius, 2007 m. kovo 8 d. (Tarptautinę moters dieną) pradėdamas kampaniją, kuria siekiama panaikinti smurtą prieš moteris, nusikaltimai prieš moteris paprastai lieka nenubausti dažniau negu kiti nusikaltimai;

–  socialinė prievarta: konstatuojama, kad piktadarių gaujų veikla Meksikoje vis aktyvesnė ir esama nelegalių grupuočių ir pogrindinių saugos organizacijų[9], atsiradusių per Centrinės Amerikos ginkluotus konfliktus;

–  neefektyviai dirbančios institucijos: Centrinės Amerikos šalys vis dar jaučia ginkluotų konfliktų regione padarinius. Jų teismų ir baudžiamosios teisės sistemos per trapios, kad užkirstų kelią žmogaus teisių pažeidimams;

–  valdžios institucijos niekina aukas : gaunama daug skundų dėl policijos ir teisės pareigūnų elgesio, kadangi jie niekina žmones dėl aprangos, profesinės veiklos ar asmeninių santykių. Jų tikslas – diskredituoti aukas, bylas vertinti kaip pavienius atvejus ir nukreipti dėmesį nuo to, kas išties svarbu, – moterų ir merginų saugumo, teisės į gyvenimą ir orumo. Centrinėje Amerikoje ryški tendencija sumenkinti problemos mastą, moterų žmogžudystes priskirti jaunų nusikaltėlių gaujoms (....k. maras) arba susieti su prostitucija;

–  smurtinis žmogžudysčių pobūdis: žudymams būdinga neapykanta apskritai ir mizoginija. Ribojama moterų veiksmų laisvė, jos lytiškai išnaudojamos, kankinamos, žudomos, luošinamos ir paliekamos dykumose, šalikelėse, turguose ar dykvietėse;

–  kovos su moterų žudymu institucijoms skiriama nepakankamai finansinių išteklių: valstybių įsteigtos institucijos visų pirma susiduria su finansinių ir žmogiškųjų išteklių trūkumu[10];

–  nacionalinės teisės normų ir tarptautinių priemonių ratifikavimo nepakankamumas: Meksikoje ir Centrinėje Amerikoje esama įstatymų ir nacionalinių planų, kuriais siekiama vykdyti smurto prieš moteris prevenciją ir jį išnaikinti, įskaitant kovą su moterų žudymu, tačiau dauguma šių priemonių nėra veiksmingai taikoma dėl įvairių priežasčių, kaip antai žmogiškųjų ir finansinių išteklių trūkumas.[11] Pvz., Nikaragva neratifikavo JT konvencijos dėl visų formų moterų diskriminacijos panaikinimo neprivalomojo protokolo[12], kuriame nustatyta pranešimo apie žmogaus teisių pažeidimus procedūra ir kuris leidžia Moterų diskriminacijos panaikinimo komitetui pradėti moterų žmogaus teisių sunkių pažeidimų tyrimą.

Pranešėjo nuomone, santykiai, Europos Sąjungą siejantys su Meksika ir Centrine Amerika, bei visų suinteresuotų šalių įsipareigojimas gerbti visas žmogaus teises įpareigoja Europos Sąjungą imtis veiksmų ir siūlyti visišką paramą, kad dėl moterų nužudymo kalti asmenys neliktų nenubausti, pasitelkiant visas turimas priemones – nuo prevencijos programų iki pagalbos atkuriant ir stiprinant institucijas.

Šalis siejantys susitarimai yra pakankamas pagrindas veikti. Europos Sąjungos iniciatyva teisinės valstybės, kurioje teismų sistema būtų pertvarkyta taip, kad būtų apsaugota nuo korupcijos ir sudarytų galimybę visiems piliečiams siekti teisingumo, kūrimas (arba atkūrimas) turi tapti bendradarbiavimo ir politinio dialogo prioritetu.

Šio tikslo turi būti siekiama ir Europos Sąjungai palaikant ryšius trečiajame ramstyje, t. y. vykdant prekybą, ypač kai į ją įsitraukusios Europos kapitalo įmonės. Su tuo susijusi įmonių socialinė atsakomybė verčia atsižvelgti į aspektus, susijusius su vyrų ir moterų lygybe: padorų ir teisingai nustatomą moterų darbuotojų atlyginimą, jų apsaugą nuo lytinės diskriminacijos darbo vietoje, taip pat saugumo vežimo metu klausimus.

Pranešėjas konkrečiai siūlo Europos Sąjungai:

–  Europos Sąjungos atstovybėse įdarbinti vyrų ir moterų lygybės klausimų specialistus;

–  nustatyti konkrečias pareigybes, pvz., vyrų ir moterų lygybės ir moterų žudymo klausimais koordinatoriaus postą; rengti pranešimus apie šioje srityje daromą pažangą ir kylančius sunkumus ir juos perduoti Europos Komisijai, Tarybai ir Parlamentui;

–  moterų žudymo ir nebaudžiamumo klausimą padaryti privalomu įvairaus lygmens ir formų politinio dialogo, pvz., mišraus komiteto arba jungtinio komiteto, darbotvarkių punktu;

–  nuolat rengti apskritojo stalo diskusijas, skirtas moterų žudymo problemoms, o Meksikos atveju, bendradarbiaujant ESBO lygmeniu, konkrečiai ESBO nacionaliniame informacijos punkte, kuris atsakingas už tarptautinėms įmonėms nustatytų gairių laikymosi stebėseną;

–  vėliausiai laikotarpio vidurio peržiūros metu kovos su moterų žudymu ir nebaudžiamumu temą įtraukti į 2007–2013 m. šalių strateginius dokumentus;

–  derybose dėl asociacijos susitarimo su Centrine Amerika šiam klausimui skirti išskirtinį dėmesį;

–  šį klausimą įrašyti ir į partnerystės susitarimo su Meksika „bendrą darbotvarkę“ (angl. k. inbuilt agenda), konkrečiai – į dvišalį susitarimą dėl investicijų.

Europos Parlamento vaidmuo sprendžiant moterų žudymo ir nebaudžiamumo Meksikoje ir Centrinėje Amerikoje klausimą – visų pirma stebėti Komisijos ir valstybių narių pastangas išspręsti šią problemą šiame regione. Todėl svarbu, kad iki Europos Sąjungos ir Lotynų Amerikos aukščiausiojo lygio susitikimo, vyksiančio Limoje 2008 m. gegužės mėn., padedant minėtosioms institucijoms bei asmenims, Europos Parlamentas posėdyje apsvarstytų moterų žudymo temą, kad galėtų apibendrinti rezultatus ir jais remdamasis pritaikyti ateities strategiją.

• [1]  Žudikiškas smurtas prieš moteris Meksikos Respublikoje. Sąjungos Kongreso deputatų rūmai. 59 kadencija. Specialioji moterų nužudymų tyrimo ir persekiojimo Meksikos Respublikoje komisija. 2006 m., Meksikas.
• [2]  Bendras skaičius, apimantis žiaurius mirties dėl įvairių priežasčių atvejus: eismo nelaimes, gaisrus, smurtą šeimoje, moterų žudymą. Žr. Deputatų rūmų 59 kadencijos specialiosios komisijos pateiktą moterų nužudymo ataskaitą ir komisijos, atsakingos už smurto prieš moteris Siudad Chuareso prevenciją ir panaikinimą, ataskaitą.
• [3]  Nacionalinės policijos duomenys, žr. „CLADEM 2007“ pranešimą.
• [4]  Nusikaltėliai vis dar nenubausti.
• [5]  Brendos Searle žudikai nuteisti tik 2007 m.
• [6]  Nepamirškime labai specifinių vietos ypatybių: Siudad Chuareso miestas yra pasienyje su JAV, tai narkotikų tranzito punktas, išsivystęs greitai ir neturintis tinkamų tarnybų.
• [7]  Pvz., Hondūre, trečiojoje pagal skurdo lygį Lotynų Amerikos šalyje, skursta 80% gyventojų, o Nikaragvoje žemiau skurdo ribos gyvena 50% gyventojų.
• [8]  Moterų žudymas maquiladoras sektoriuje, Francesca Gargallo, Tarptautinė žmogaus teisių federacija (FIDH).
• [9]  Jungtinių Tautų vartojami terminai. Žr. 2006 m. lapkričio mėn. sudarytą Jungtinių Tautų Organizacijos ir Gvatemalos susitarimą dėl Tarptautinės kovos su nebaudžiamumu Gvatemaloje komisijos sudarymo (isp. Comisión Internacional Contra la Impunidad en Guatemala, CICIG).
• [10]  Taip nutiko Gvatemalos Smurto prieš moteris šeimoje prevencijos ir panaikinimo nacionalinio plano (isp. Plan Nacional de Prevención y Erradicación de la Violencia Intrafamiliar contre la Mujeres, PLANOVI) atveju.
• [11]  Žr. nacionalinių parlamentų pateiktus priedus.
• [12]  JT konvencija dėl visų formų moterų diskriminacijos panaikinimo.

PROCEDŪRA

Pavadinimas	Moterų žudymas Centrinėje Amerikoje ir Meksikoje ir Europos Sąjungos vaidmuo kovojant su šiuo reiškiniu
Procedūros numeris	2007/2025(INI)
Atsakingas komitetas   Paskelbimo plenariniame posėdyje data	FEMM 15.2.2007
Pranešėjas (-a)   Paskyrimo data	Raül Romeva i Rueda 10.9.2007
Svarstymas komitete	25.6.2007	11.9.2007
Priėmimo data	11.9.2007
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	31 0 1
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Edit Bauer, Emine Bozkurt, Hiltrud Breyer, Edite Estrela, Ilda Figueiredo, Věra Flasarová, Lissy Gröner, Zita Gurmai, Esther Herranz García, Lívia Járóka, Urszula Krupa, Esther De Lange, Marie Panayotopoulos-Cassiotou, Zita Pleštinská, Karin Resetarits, Teresa Riera Madurell, Raül Romeva i Rueda, Amalia Sartori, Eva-Britt Svensson, Konrad Szymański, Britta Thomsen, Anne Van Lancker, Anna Záborská
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)	Gabriela Creţu, Anna Hedh, Christa Klaß, Marusya Ivanova Lyubcheva, Maria Petre, Zuzana Roithová
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (178 straipsnio 2 dalis)	Luis de Grandes Pascual, José Javier Pomés Ruiz, José Ignacio Salafranca Sánchez-Neyra
Pateikimo data	20.9.2007