PRANEŠIMAS dėl Europos Parlamento sudėties

3.10.2007 - (2007/2169(INI))

Konstitucinių reikalų komitetas
Pranešėjai: Alain Lamassoure, Adrian Severin

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

dėl Europos Parlamento sudėties

(2007/2169(INI))

Europos Parlamentas,

–    atsižvelgdamas į savo 2007 m. liepos 11 d. rezoliuciją dėl tarpvyriausybinės konferencijos (TVK) sušaukimo: Europos Parlamento nuomonė (ES sutarties 48 straipsnis)[1],

–   atsižvelgdamas į 2004 m. spalio 29 d. Sutarties dėl Konstitucijos Europai I-20 straipsnio 2 dalį ir į šios Sutarties 34 protokolą[2],

–    atsižvelgdamas į Briuselio Europos Vadovų Tarybai pirmininkaujančios valstybės 2007 m. birželio 21–22 d. išvadas[3],

–   atsižvelgdamas į reformų sutarties projekto (reformų sutartis), iš dalies keičiančio Europos Sąjungos sutartį ir Europos bendrijos steigimo sutartį, pirmo straipsnio 15 dalį[4],

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Konstitucinių reikalų komiteto pranešimą (A6‑0351/2007),

A. kadangi 2007 m. birželio 21–22 d. Europos Vadovų Taryba paragino Europos Parlamentą iki 2007 m. spalio mėn. parengti iniciatyvos projektą dėl sprendimo dėl Europos Parlamento būsimosios sudėties, kaip numatyta 34 protokole, priimtame 2004 m. tarpvyriausybinėje konferencijoje,

B.   kadangi 2009–2014 m. kadencijos vietų paskirstymas nustatytas 2005 m. balandžio 25 d. akto dėl Bulgarijos Respublikos ir Rumunijos stojimo į Europos Sąjungą sąlygų ir dėl sutarčių, kuriomis yra grindžiama Europos Sąjunga, pritaikomųjų pataisų 9 straipsnio 2 dalyje,

C.  kadangi reformų sutarties projekte siūloma iš dalies pakeisti Europos Sąjungos sutartį (naujas [9A] straipsnis), numatant naują Europos Parlamento sudėties nustatymo procedūrą, pagal kurią būtų numatyta bendra 750 vietų riba, taip pat maksimalus 96 ir minimalus 6 valstybei narei skiriamų vietų skaičius bei mažėjančio proporcingumo principas,

D.  kadangi mažėjančio proporcingumo principas sutartyje nėra numatytas ir reikėtų jį aiškiau ir objektyviau apibrėžti, siekiant juo kaip gaire remtis visuomet, kai vietos Europos Parlamente bus skirstomos iš naujo,

E.   kadangi šitaip apibrėžtas ir pirminėje teisėje įteisintas mažėjančio proporcingumo principas būtų kriterijus siekiant įvertinti, ar kompetentingų institucijų sprendimas dėl Europos Parlamento sudėties nustatymo buvo priimtas laikantis galiojančių taisyklių,

F.   kadangi už bet kokį šio principo pažeidimą Teisingumo Teismas netgi galėtų bausti,

G.  kadangi dabartinėmis aplinkybėmis svarbu užtikrinti, kad nė vienai valstybei narei priklausančių vietų skaičius nesumažėtų dar labiau negu po paskutiniojo plėtros etapo,

H.  kadangi dabartinio etapo metu nereikėtų atsižvelgti į būsimą plėtrą, apie kurią negalima spręsti iš anksto ir į kurios padarinius bus galima deramai atsižvelgti rengiant su ja susijusius stojimo aktus, laikinai peržengiant 750 vietų ribą, kaip buvo padaryta paskutiniojo plėtros etapo metu,

I.   kadangi reikalinga aiški, nuosekli ir skaidri sistema, kurią ateityje keičiantis valstybių narių gyventojų skaičiui būtų galima taikyti vėl iš esmės nesiderant,

J.    kadangi teisingas, nuoseklus ir ilgalaikis vietų paskirstymas Europos Parlamente bus reikalingas siekiant padidinti atstovavimo gyventojams demokratinį teisėtumą ir sudarys sąlygas Europos Parlamentui atlikti savo vaidmenį ir dalyvauti Europos visuomenės nuomonės formavimo ir teisėkūros procese,

K.  kadangi, atsižvelgiant į dabartinį vietų skaičių Europos Parlamente, atrodo tinkama ir pateisinama, kad vietų skaičius, kuris turi būti numatytas 2009 m. renkant Europos Parlamentą, bus taikomas pereinant nuo dabartinės sistemos į stabilesnę, mažėjančiu proporcingumu paremtą sistemą,

1.   pritaria Europos Vadovų Tarybos ketinimui nedelsiant pasiekti politinį susitarimą, kuriuo vadovaujantis būtų galima Europos Parlemento sudėtį pakoreguoti taip, kad ji atitiktų naujosios sutarties formą ir esmę ir įteisinti šį susitarimą nedelsiant po naujosios sutarties įsigaliojimo, likus pakankamai laiko iki 2009 m. Europos Parlamento rinkimų;

2.   mano, kad demografiniu požiūriu tikroviškesnis ir Europos pilietybę geriau atspindintis naujosios Europos Parlamento sudėties apibrėžimas padidins Europos Parlamento demokratinį teisėtumą tuo metu, kai jis turės vykdyti padidėjusius įgaliojimus, kurie jam bus patikėti pagal naująją sutartį;

3.  pažymi, kad Bulgarijos ir Rumunijos stojimo akte numatyta Europos Parlamento sudėtis bet kuriuo atveju turės būti keičiama, kai tik įsigalios reformų sutartis;

4.   pažymi, kad Europos Sąjungos sutarties [9A] straipsnyje, įtrauktame į reformų sutarties projektą, pateikiamos gairės, kuriose nustatyta bendra 750 vietų riba, maksimalus 96 vietų skaičius daugiausia gyventojų turinčioms valstybėms narėms ir minimalus 6 vietų skaičius mažiausiai gyventojų turinčioms valstybėms narėms bei nustatytas Europos piliečių atstovavimo principas, pagrįstas mažėjančiu proporcingumu, tačiau tiksliau šis terminas neapibrėžtas;

5.  pažymi, kad minėto [9A] straipsnio nuostatos sudaro sąlygas sujungti veiksmingumo principą, Parlamento narių skaičiaus ribą nustatant taip, kad įstatymų leidybos institucija vis dar galėtų atlikti savo vaidmenį, pliuralizmo principą, siekiant, kad būtų atstovaujama pagrindinėms kiekvienos valstybės narės politinėms kryptims, ypač daugumai ir opozicijai, ir solidarumo principą, kuriuo vadovaudamosi daugiau gyventojų turinčios valstybės sutiktų, kad joms būtų atstovaujama ne taip gerai kaip mažiau gyventojų turinčioms valstybėms;

6.   mano, kad mažėjančio proporcingumo principas reiškia, jog santykis tarp kiekvienos valstybės narės gyventojų skaičiaus ir tos valstybės vietų skaičiaus Parlamente turėtų kisti atsižvelgiant į atitinkamų valstybių gyventojų skaičių taip, kad kiekvienas daugiau gyventojų turinčios valstybės narės Parlamento narys atstovautų daugiau piliečių, negu mažiau gyventojų turinčios valstybės narės Parlamento narys, ir atvirkščiai, bet kad nė viena mažiau gyventojų turinti valstybė narė neturėtų daugiau vietų Parlamente negu daugiau gyventojų turinti valstybė narė;

7.  pabrėžia, kad dėl to, jog valstybės narės nėra pakankamai suderinusios pilietybės sąvokos, iškilus klausimui dėl kiekvienos valstybės narės gyventojų skaičiaus tenka remtis Europos Bendrijų statistikos tarnybos (Eurostat) pateiktais duomenimis, kuriais remiasi Europos Sąjungos Taryba, kai ji, kvalifikuota dauguma priimdama sprendimą, turi patikrinti bendrą Europos Sąjungos gyventojų skaičių;

8.  mano, kad šiuo Europos integracijos proceso metu nė vienai valstybei narei nederėtų siūlyti jokio Bulgarijos ir Rumunijos stojimo sutartyje valstybėms narėms numatyto vietų skaičiaus sumažinimo, išskyrus daugiausia gyventojų turinčiai valstybei narei – Vokietijai, skiriamų vietų skaičiaus sumažinimą nuo 99 iki 96, nustatytą reformų sutarties mandate;

9.  taip pat mano, kad dabartinėmis sąlygomis nederėtų mažinti Europos Parlamento vietų skaičiaus ir sykiu atstovavimo Europos piliečiams, siekiant atsižvelgti į būsimuosius plėtros etapus, kurių datos dar negalima numatyti;

10. todėl siūlo, kad vietos būsimajame Europos Parlamente būtų skirstomos remiantis tuo, kad bendras Parlamento narių skaičius yra 750, ir mano, kad būsimųjų plėtros etapų metu ši riba galės būti laikinai, kol pasibaigs kadencija, peržengiama, kaip buvo padaryta įstojus Bulgarijai ir Rumunijai, vėliau, rengiantis kitiems po plėtros etapo vyksiantiems rinkimams į Europos Parlamentą, iš esmės persvarstant vietų paskirstymą Europos Parlamente;

11. primena, kad ateityje Teisingumo Teismas galėtų bausti, jei būtų nesilaikoma taip apibrėžto mažėjančio proporcingumo principo, po to, kai teisės aktas, kuriame apibrėžiama Europos Parlamento sudėtis, taptų antrinės teisės aktu, kurio nuostatos turėtų derėti su sutartyje nustatytomis ribomis ir principais;

12. prašo tarpvyriausybinės konferencijos į deklaraciją (ji turėtų būti pridėta prie šios tarpvyriausybinės konferencijos baigiamojo akto) dėl Europos Sąjungos sutarties [9A] straipsnio 2 dalies, įtrauktos į reformų sutarties projektą, įtraukti prie šio pranešimo pridėtą Europos Vadovų Tarybos sprendimo dėl Europos Parlamento sudėties projektą, jei jis bus formaliai patvirtintas pagal minėto teisės akto [9A] straipsnio 2 dalyje numatytą tvarką tuoj pat po reformų sutarties įsigaliojimo; taip pat įsipareigoja, vos tik įsigaliojus reformų sutarčiai, veikti nedelsdamas; ragina Europos Vadovų Tarybą, vos tik įsigaliojus reformų sutarčiai ir pagal jos nuostatas, įgyvendinti minėtą deklaraciją siekiant sudaryti sąlygas valstybėms narėms patvirtinti būtinas nacionalines nuostatas dėl Europos Parlamento 2009–2014 m. kadencijos rinkimų organizavimo;

13. primygtinai ragina, kad minėto Europos Vadovų Tarybos sprendimo projekto 3 straipsnyje numatytu persvarstymu būtų pasinaudota siekiant ištirti kokios yra techninės ir politinės galimybės pakeisti skaičiavimo pagrindą ir, užuot rėmusis gyventojų skaičiumi, kurį kasmet nustato Europos Bendrijų statistikos tarnyba (Eurostat), remtis Europos piliečių skaičiumi.

14. atkreipia dėmesį į politinį priklausomybę tarp naujojo pasiūlymo dėl vietų paskirstymo pagal mažėjančio proporcingumo principą ir bendro Europos Sąjungos institucijų reformų proceso, visų pirma „dvigubos daugumos“ principo apibrėžiant daugumą Taryboje (Europos Sąjungos sutarties [9C] straipsnio 4 dalis, įtrauktas į reformų sutarties projektą), ir Komisijos sudėties (minėtos sutarties [9D] straipsnio 5 dalis) ir pabrėžia, kaip svarbu, kad šis reformų procesas būtų darnus, tuo pat metu pripažįstant savitą kiekvienos institucijos teisinį pobūdį; sutinka, kad nors balsų daugumos sistemos Taryboje ir Komisijos sudėties reformos turi įsigalioti tik nuo 2014 m., naujoji vietų paskirstymo Europos Parlamente tvarka turėtų įsigalioti nuo 2009 m.; vis dėlto pasilieka teisę patvirtinti Europos Vadovų Tarybos sprendimą pagal ES sutarties [9A] straipsnį dėl naujo vietų paskirstymo Europos Parlamente tik atsižvelgiant į reformų sutartyje numatytą ES institucijų reformų pobūdį;

15. suprasdamas, kad tokiu būdu siūlant Europos Parlamento sudėtį objektyviai taikomos reformų sutarties projekto nuostatos, tačiau dėl to ateityje teks atlikti pakeitimus siekiant spręsti tolimesnėje ateityje, ypač būsimųjų plėtros etapų metu, iškilsiančias naujas problemas; mano, kad vykdant šią būsimąją reformą būtinai reikėtų pašalinti visus galimus dėl istorinių priežasčių atsiradusius netolygumus;

16. siūlo Europos Vadovų Tarybai likus pakankamai laiko iki kiekvienų naujų Europos Parlamento rinkimų kartu su Europos Parlamentu apsvarstyti gyventojų skaičių siekiant parengti pagrindą skaičiavimui;  

17. siūlo atsižvelgiant į tai apsvarstyti galimybę dalį Europos Parlamento narių išrinkti pagal tarptautinius sąrašus; mano, kad tai padėtų rinkimų debatams suteikti tikrą Europos dimensiją, ypač siekiant užtikrinti pagrindinį vaidmenį Europos politinėms partijoms;

18. dar kartą tvirtina, kad šis pasiūlymas yra glaudžiai susijęs su reformų sutarties įsigaliojimu; mano, kad jei šios sutarties ratifikavimas nebūtų baigtas iki 2009 m. Europos Parlamento rinkimų, turėtų būti ir toliau taikoma galiojančiose sutartyse numatyta vietų paskirstymo tvarka;

19. paveda savo Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją ir minėtąjį Konstitucinių reikalų komiteto pranešimą tarpvyriausybinei konferencijai, Europos Vadovų Tarybai, Europos Tarybai ir Komisijai bei šalių kandidačių į ES vyriausybėms ir parlamentams.

• [1] Tą dieną priimti tekstai, P6_TA(2007)0328.
• [2]  OL C 310 , 2004 12 16.
• [3]  11177/1/07 REV 1.
• [4]  TVK 1/07, 2007 m. liepos 23 d.

PRIEDAS

Europos Vadovų Tarybos sprendimo, kuriame nustatoma Europos Parlamento sudėtis, projektas

EUROPOS VADOVŲ TARYBA,

atsižvelgdama į Europos Sąjungos sutarties 2 dalies [9A] straipsnį,

atsižvelgdama į Europos Parlamento iniciatyvą,

atsižvelgdama į Europos Parlamento pritarimą,

kadangi:

1) pageidautina nedelsiant priimti Europos Sąjungos sutarties antros pastraipos 2 dalies [9A] straipsnyje numatytą sprendimą siekiant sudaryti sąlygas valstybėms narėms patvirtinti būtinas nacionalines nuostatas dėl Europos Parlamento 2009–2014 m. kadencijos rinkimų organizavimo;

2) šiame sprendime privaloma laikytis minėtojo straipsnio pirmos pastraipos 2 dalyje apibrėžtų kriterijų, t. y. bendras Europos Sąjungos piliečių atstovų skaičius neturėtų viršyti septynių šimtų penkiasdešimties Parlamento narių, atstovavimas turėtų būti užtikrinamas laikantis mažėjančio proporcingumo, nustatant minimalią šešių narių ribą valstybei narei ir nė vienai valstybei narei neskiriant daugiau kaip devyniasdešimt šešių vietų;

3) dabartiniu laikotarpiu nereikėtų atsižvelgti į būsimosios plėtros padarinius, į kuriuos bus galima atsižvelgti rengiant su šia plėtra susijusius stojimo aktus, laikinai peržengiant septynių šimtų penkiasdešimties vietų ribą, kaip buvo padaryta Bulgarijos ir Rumunijos stojimo į Europos Sąjungą metu;

NUSPRENDŽIA:

Pirmas straipsnis

Mažėjančio proporcingumo principas, nustatytas Europos Sąjungos sutarties [9A] straipsnyje, taikomas taip:

– minimalus ir maksimalus sutartyje nustatytas vietų skaičius turi būti iki galo išnaudotas siekiant užtikrinti, kad vietų Europos Parlamente skaičius kuo geriau atspindėtų valstybių narių gyventojų skaičių;

– kuo daugiau šalyje gyventojų, tuo daugiau vietų Parlamente jai priklauso;

– kuo daugiau šalyje gyventojų, tuo didesniam jų skaičiui atstovauja kiekvienas tos šalies Europos Parlamento narys.

2 straipsnis

Nustatomas toks pagal 1 straipsnį kiekvienoje valstybėje narėje išrinktų atstovų į Europos Parlamentą skaičius, kuris įsigalioja nuo 2009–2014 m. kadencijos pradžios:

Belgija	22
Bulgarija	18
Čekijos Respublika	22
Danija	13
Vokietija	96
Estija	6
Graikija	22
Ispanija	54
Prancūzija	74
Airija	12
Italija	72
Kipras	6
Latvija	9
Lietuva	12
Liuksemburgas	6
Vengrija	22
Malta	6
Nyderlandai	26
Austrija	19
Lenkija	51
Portugalija	22
Rumunija	33
Slovėnija	8
Slovakija	13
Suomija	13
Švedija	20
Jungtinė Karalystė	73

3 straipsnis

Šis sprendimas bus persvarstomas likus pakankamai laiko iki Europos Parlamento 2014–2019 m. kadencijos pradžios siekiant sukurti sistemą, pagal kurią būtų sudarytos sąlygos ateityje prieš kiekvienus naujus Europos Parlamento rinkimus objektyviai, pagal 1 straipsnyje apibrėžtą mažėjančio proporcingumo principą, perskirstyti valstybių narių vietas, atsižvelgiant į tinkamai nustatytą galimą valstybių narių skaičiaus padidėjimą ir į jų gyventojų demografines tendencijas.

4 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną.

Briuselis

Europos Vadovų Taryba

Pirmininkas

AIŠKINAMOJI DALIS

I. Istorinės aplinkybės

Nuo 1979 m. Europos Parlamento narius (toliau – EPN) renka valstybių narių (toliau – VN) piliečiai visuotiniu, tiesioginiu ir slaptu balsavimu pagal Briuselio Europos Vadovų Tarybos nutarimą (1976 m. liepos 12–13 d.), kuriame buvo nustatytos kiekvienos valstybės narės atstovavimo kvotos: visoms didžiosioms valstybėms (Prancūzijai, Vokietijos Federacinei Respublikai, Italijai ir Jungtinei Karalystei) buvo skirta po 81 vietą, o kiekvienai mažesnei valstybei buvo skirtas jos gyventojų skaičiui proporcingas atstovų skaičius, kuris proporciniu požiūriu didesnis nei jų gyventojų dalis, palyginti su visos Europos ekonominės bendrijos gyventojais (Nyderlandams teko 25 atstovai, Belgijai – 24, Danijai – 16, Airijai – 15, Liuksemburgui – 6).

Po to, kai 1981 m. į Europos Sąjungą įstojo Graikija, o 1986 m. – Portugalija ir Ispanija, EPN skaičius padidėjo, nes pagal tuos pačius kriterijus šioms valstybėms buvo suteiktos naujos vietos (Graikijai ir Portugalijai skirta po 24 vietas, o Ispanijai – 60).

Naująją Europos Parlamento sudėtį nustatė Edinburgo Europos Vadovų Taryba (1992 m. gruodžio 11–12 d.) remdamasi Parlamento pasiūlymu[1], kuriame atsižvelgiama į Vokietijos susijungimą (Vokietijos Federacinei Respublikai skirta 18 papildomų vietų, bet ir Prancūzijai, Italijai, Nyderlandams ir Jungtinei Karalystei skirta po 6 papildomas vietas, Ispanijai – 4, o Belgijai, Graikijai ir Portugalijai – po vieną) ir būsimą kai kurių Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybių narių įstojimą į Europos Sąjungą. Europos Parlamento pasiūlyme taip pat numatoma taikyti mažėjančio proporcingumo principą. Ta pati formulė buvo taikoma nustatant atstovų skaičių Austrijai, Suomijai ir Švedijai (joms skirtos atitinkamai 21, 16 ir 22 vietos), tačiau ši formulė nebuvo taikyta labai griežtai, nes skiriant vietas buvo padaryta keletas nežymių pakeitimų.

Europos Parlamento siūlymu, vietos valstybėms narėms buvo paskirstytos pagal tokią formulę: po 6 vietas skiriama kiekvienai valstybei, nepriklausomai nuo jos gyventojų skaičiaus, papildoma vieta skiriama už kiekvienus 500 000 gyventojų valstybėms narėms, turinčioms nuo 1 iki 25 mln. gyventojų, papildoma vieta skiriama už kiekvieną milijoną gyventojų valstybėms narėms, turinčioms nuo 25 iki 60 mln. gyventojų, ir papildoma vieta – už kiekvienus du milijonus gyventojų valstybėms, turinčioms daugiau nei 60 mln. gyventojų. Tačiau ši formulė nebuvo taikoma griežtai.

Amsterdamo sutartyje šią formulę numatoma taikyti instituciniu lygmeniu, taip pat į ją įtraukti veiksmingumo principą ir bendrą EPN skaičių sumažinti iki 700. Per derybas dėl Nicos sutarties nuspręsta šį skaičių pakoreguoti taip, kad po ES plėtros jis siektų 732. Taip pat šių derybų metu buvo nuspręsta taikyti proporcingąją pataisą, siekiant išlaikyti stabilų visų narių skaičių. Todėl, siekdamos užtikrinti proporcingą ir veiksmingą sudėtį po ES plėtros į Rytus, daugelis valstybių narių atsisakė po kelias vietas (Ispanija atsisakė 10 vietų, Prancūzija, Italija ir Jungtinė Karalystė – po 9, Nyderlandai – 4, Austrija ir Švedija – po 3, Danija, Suomija ir Airija – po 2, o Belgija, Graikija ir Portugalija – po vieną).

II. Dabartinė padėtis

1.   Europos Sąjungos institucinėje struktūroje svarbiausius politinius sprendimus priima Europos Parlamentas ir Taryba. Taryba yra institucija, atstovaujanti valstybėms narėms. Europos Parlamentas yra institucija, atstovaujanti piliečiams. Tai tapo ypač akivaizdu nuo 1979 m., nes nuo tų metų Parlamentą tiesiogiai renka valstybių narių piliečiai.

2.   Tačiau, nors būtų galima tikėtis, kad Parlamento kaip „piliečių rūmų“ sudėtis būtų proporcinga atskirų valstybių narių gyventojų skaičiui, to nėra ir nebuvo jau nuo pat pradžių. Todėl, kitaip nei būtų galima tikėtis iš piliečių atstovaujamosios institucijos, atskiri EP nariai atstovauja nevienodam skaičiui gyventojų. Taigi, atskirų valstybių narių piliečių balsams tenka labai nevienodas politinis svoris.

3.   Iš dalies šią demokratiniu atžvilgiu gana keistą padėtį būtų galima pateisinti labai sudėtinga Europos Sąjungos politinės sistemos struktūra:

─    kadangi valstybių narių gyventojų skaičius labai skiriasi (pvz.׃ Vokietijos gyventojų skaičius beveik 205 kartus didesnis už Maltos, Nyderlanduose 21 kartą daugiau gyventojų negu Kipre, Ispanijos gyventojų daugiau nei 4 kartus už Portugalijos), kadangi būtina užtikrinti, kad kiekvienoje valstybėje narėje būtų atstovaujama svarbiausioms politinėms kryptims, bent daugumai ir opozicijai, kadangi siekiant užtikrinti institucijos veiksmingumą reikėtų nustatyti priimtiną EPN skaičiaus ribą, todėl taikant proporcingumo principą reikėtų šiek tiek lankstumo;

─    be to, negalima pamiršti, kad Europos Sąjungai būdinga savita politinė struktūra. Nors Taryba yra institucija, kuri atstovauja valstybėms narėms, valstybių narių politinis svoris sprendimų priėmimo procedūroje skiriasi, nebent jei Tarybos sprendimai priimami vienbalsiai (o tai atsitinka vis rečiau). Iš tikro, jei prašymą pateikia kvalifikuotoji dauguma, balsai paprastai skaičiuojami taikant tokią sistemą, kad būtų atsižvelgta į valstybių narių gyventojų skaičiaus skirtumus. Apie tai šiek tiek užsimenama reformų sutarties projekte (taip pat konstitucinėje sutartyje), kurioje pripažįstama, kad gyventojų skaičiaus kriterijus yra vienas iš „dvigubos daugumos“ kriterijų, kuriuos taikant apskaičiuojama „kvalifikuotoji dauguma“. Neabejotina, kad pakeitus sistemą taip, jog valstybėms narėms tektų vienodesnis politinis svoris, būtų galima labiau atsižvelgti į gyventojų skaičių skiriant vietas Parlamente. Tačiau atrodo, kad artimiausiu laiku tokie pakeitimai nenumatomi.

4.   Naujajai kvalifikuotosios daugumos (dvigubos daugumos) sistemai kaip tik ir buvo būdinga labiau atsižvelgti į gyventojų skaičiaus kriterijų, todėl 2004 m. tarpvyriausybinėje konferencijoje buvo numatyta laiku persvarstyti EP sudėtį taikant naująją procedūrą ir pagal joje numatytus apribojimus bei principus iki tol, kol 2009 m. įsigalios naujoji Tarybos balsavimo sistema[2].

Kaip žinia, konstitucinė sutartis neįsigaliojo. Sutarčių persvarstymo projekte, dėl kuriuo diskutuojama pastaruoju metu, numatoma, kad naujoji Tarybos balsų sistema įsigalios tik nuo 2014 m. Todėl galima teigti, kad naujoji EP sudėtis įsigalios taip pat tik tuomet. Tačiau Europos Taryba š. m. birželio mėn. primygtinai ragino Parlamentą pateikti pasiūlymą dėl vietų perskirstymo iki ateinančio spalio mėn. tikriausiai todėl, kad kai kurios valstybės, kurioms šis klausimas labai svarbus, daro spaudimą ir reikalauja pradėti taikyti susitarimą dėl perskirstymo dar prieš pritariant visoms naujojoje sutartyje numatytoms reformoms.

Bet kuriuo atveju, mūsų įsitikinimu, Parlamentas iš tiesų turėtų atsižvelgti į Tarybos raginimą, ypač todėl, kad 2009 m. išrinktas naujasis Parlamentas galėtų naudotis sutarčių persvarstymo projekte numatytais naujaisiais įgaliojimais. Mes manome, kad Europos Tarybos raginimas reiškia, jog mūsų pasiūlymu bus pagrįstas politinis susitarimas, kuris pagal naująją procedūrą taps formaliu sprendimu, kai bus ratifikuota ir įsigalios reformų sutartis.

III. Teisinės aplinkybės

5.   Vietų paskirstymas Europos Parlamente yra labai opus klausimas, nes kiekviena valstybė turi savų interesų. Kiekvieną kartą teikiant pasiūlymus dėl vietų paskirstymo persvarstymo reikėtų atsižvelgti į šiuo metu galiojančių sutarčių teisiškai privalomas nuostatas ir sutarčių persvarstymo projekte numatytus pakeitimus, nereikėtų per daug nutolti nuo dabartinės sistemos, kad ji nebūtų visiškai suardyta, ir reikėtų tvirtai laikytis principų, kad būtų galima išvengti įprasto derėjimosi dėl išimtinai nacionalinių interesų.

6.   EP sudėties teisinis pagrindas yra labai sudėtingas.

6.1. Iki šiol Parlamento sudėtis ir jo vietų paskirstymas tiesiogiai nustatytas sutartyje.

Pastaruoju metu Parlamentą sudaro 785 nariai ir jų skaičius valstybėms narėms paskirstytas pagal ES steigimo sutarties 190 straipsnį (pakeistą Nicos sutartimi) bei Protokolo dėl Bulgarijos Respublikos ir Rumunijos priėmimo į Europos Sąjungą sąlygų ir tvarkos (protokolas pridėtas prie 2005 m. balandžio 25 d. Bulgarijos ir Rumunijos stojimo į Europos Sąjungą sutarties) 21 straipsnį[3] .

6.2. Tačiau 2009 m. rinkimų metu Parlamento sudėtis skirsis nuo pastarosios, nes taip numatoma pagal jau galiojančias taisykles, kurias nustatė ir ratifikavo visos valstybės narės (Protokolo dėl Bulgarijos Respublikos ir Rumunijos stojimo į Europos Sąjungą sąlygų ir tvarkos 9 straipsnio 2 dalis ir sutarčių, kuriomis grindžiama Europos Sąjunga, pritaikomosios pataisos (pridėtos prie pirmiau minėtos 2005 m. balandžio 25 d. sutarties))[4]. Pagal šias taisykles Europos Parlamentą sudarys iš viso 736 nariai, kurie bus paskirstyti taip, kad kiekvienai iš 27 valstybių, pradedant nuo Latvijos (gyventojų skaičiaus didėjimo tvarka), išskyrus Vokietiją, bus skirta keliomis vietomis mažiau negu dabar (daugiausia, t.y. 6 vietų, neteks Prancūzija, JK ir Italija, o mažiausiai – po vieną – jų neteks visos valstybės narės nuo Švedijos iki Latvijos imtinai). Tik Vokietijos, Slovėnijos, Estijos, Kipro, Liuksemburgo ir Maltos vietų skaičius nepakis.[5]

Toks teisinis pagrindas bet kuriuo atveju bus pradėtas taikyti 2009 m. rinkimams, jei tinkamu laiku neįsigalios reformų sutartis, dėl kurios šiuo metu derimasi.

6.3. Taip pat reikėtų panagrinėti sutarčių persvarstymo projektą, kuriame nustatoma nauja EP vietų paskirstymo procedūra ir pateikiama keletas konkrečių taisyklių (tokios pačios kaip ir numatytos konstitucinėje sutartyje), į kurias būtina atsižvelgti kiekvieną kartą iš naujo perskirstant vietas.[6]

─ Pagal šią procedūrą visas vietų skaičius ir jų skaičius valstybėms narėms nustatomas ne, kaip įprasta, pagal sutartyse įteisintą tvarką, bet jį vieningu nutarimu nustato Europos Vadovų Taryba Europos Parlamento iniciatyva ir gavusi jo pritarimą (Sutarties dėl Konstitucijos Europai I-20 straipsnio 2 dalies antra pastraipa). Taigi, vietų paskirstymo klausimas nuo šiol sprendžiamas pagal antrinės teisės nuostatas, atsižvelgiant į sutartyse nustatytus apribojimus, o ne kaip anksčiau, pagal pirminę teisę. Taip pat vadinasi, kad už sutartyse nustatytų principų nesilaikymą baudžia Teisingumo Teismas.

─ Turinio atžvilgiu reikėtų laikytis šių ribų ir principų (I-20 straipsnio 2 dalis pirma pastraipa):

─ Parlamento vietų skaičius neviršija 750;

─ nė vienai valstybei narei neskiriama daugiau kaip 96 vietos (dėl to truputį sumažėja didžiųjų valstybių politinis svoris, nes pastaruoju metu daugiausia vietų, t.y. 99 vietos, tenka Vokietijai);

─ minimalus valstybei narei skiriamas narių skaičius – 6 (šiuo metu Maltai tenka 5 vietos).

─ laikantis šių apribojimų reikėtų laikytis „mažėjančio proporcingumo“ principo.

7.   Tačiau sutarties projekte neapibrėžta, kas yra „mažėjančio proporcingumo“ principas, kuris šioje srityje tradiciškai visada minimas kaip gairė skirstant vietas Parlamente, nors tai pirmas kartas, kai šis principas minimas sutartyje.

IV. Tolesni veiksmai

8.   Sutarčių persvarstymo projekte patvirtinamos konstitucinėje sutartyje nustatytos ribos ir atkreipiamas dėmesys į „mažėjančio proporcingumo“ principą. Todėl Parlamento pareiga apibrėžti šio „mažėjančio proporcingumo“ principo turinį:

─    teoriškai valstybėms narėms skiriamų vietų skaičius Parlamente turėtų būti griežtai proporcingas jų gyventojų skaičiui. Tačiau, nors taip skirti vietas ir įmanoma taikant „mažėjančio proporcingumo“ principą, Konstitucinių reikalų komiteto nuomone, tai nėra geriausias būdas skirstyti vietas šiame Europos Sąjungos politinės integracijos etape;

─    viena galimybė būtų pakeisti formulę, kuria pagrįstas 1992 m. sprendimas, t.y., reikėtų taikyti „mažėjančio proporcingumo“ principą, bet pradėti nuo mažiausio narių skaičiaus ir skirti mažiau vietų gyventojų skaičiaus atžvilgiu ir (arba) keisti gyventojų skaičiaus grupes. Tačiau svarbu pažymėti, kad taikant mažėjančio proporcingumo principą labiau nei anksčiau sumažėtų daugiausiai gyventojų turinčių valstybių atstovų skaičius Parlamente, nes pakeista formulė būtų palankesnė kitoms valstybėms, ypač turinčioms vidutinį gyventojų skaičių;

─    kita galimybė būtų sumažinti pagal iki šiol taikytą formulę valstybėms narėms skirtą vietų skaičių linijiniu būdu. Tuomet ir Europos plėtros procesas turėtų tokį pat sąlyginį poveikį narių skaičiaus paskirstymui. Sumažinimo koeficientą reikėtų apskaičiuoti kiekvieną kartą į ES įstojus naujai valstybei kaip 750 narių ribos ir teorinio viso narių skaičiaus santykio funkciją, kurią būtų galima gauti taikant dabartinę formulę ir ES valstybėms narėms, ir narystės siekiančioms šalims. Tačiau, Konstitucinių reikalų komiteto nuomone, šiuo metu nebereikėtų mažinti nė vienos valstybės EPN skaičiaus (žr. toliau, 16 ir 18 punktus).

9.   Siekdami apibrėžti „mažėjančio proporcingumo“ taisyklių taikymo sritį, mes pritartume šiems principams:

a)   veiksmingumo principui – EP negalėtų veikti, jei jame būtų per daug narių (todėl prasminga narių skaičių apriboti iki 750);

b)   nacionalinio atstovavimo ir rinkėjų motyvacijos principui – kiekvienai valstybei narei reikėtų skirti minimalų vietų skaičių, kad ji į EP galėtų siųsti atitinkamą pagrindinėms nacionalinėms politikos kryptims atstovaujančių parlamentarų skaičių – taip valstybių piliečiai būtų motyvuojami balsuoti ir kartu dalyvauti ES demokratijos procese;

c)   Europos solidarumo principui – pagal šį principą daugiau gyventojų turinčios valstybės sutinka, kad joms būtų skiriama mažiau vietų nei joms jų tektų griežtai taikant tiesioginio proporcingumo principą – taip mažiau gyventojų turinčioms valstybėms būtų galima geriau atstovauti nei taikant tiesioginio proporcingumo taisyklę;

d)   sąlyginio proporcingumo principui – kuo didesnė valstybė, tuo jos gyventojų skaičiaus ir vietų skaičiaus santykis turėtų būti didesnis, ir priešingai — kuo valstybė mažesnė, tuo šis santykis turėtų būtų mažesnis;

e)   sąžiningo paskirstymo principui – nė viena valstybė negali turėti daugiau vietų, negu jų turi už ją didesnė valstybė, arba mažiau vietų, nei jų turi už ją mažesnė valstybė;

f)    motyvuoto lankstumo arba lankstaus tiesioginio proporcingumo (mažėjančio proporcingumo) principui – laikantis kitų principų skaidrios procedūros metu būtų galima susitarti nežymiai pakeisti vietų skaičių siekiant kiek galima išlyginti dėl nevienodo gyventojų skaičiaus susidariusius skirtumus tarp valstybių narių. Reikėtų siekti kuo tiesesnės linijos.

10. Kokių veiksmų imtis, atsižvelgiant į šias aplinkybes? Geriausia būtų susitarti dėl nediskutuojamos matematinės „mažėjančio proporcingumo“ formulės, kurią taikant būtų galima ne tik dabar lengviau perskirstyti vietas, bet ir ateityje spręsti klausimus, susijusius su plėtra arba demografiniais pokyčiais.

11. Tačiau panagrinėjus šiuo klausimu diskusijų metu pateiktus pasiūlymus matyti, kad bet kokia matematinė „mažėjančio proporcingumo“ formulė pagrįsta kokiomis nors svarbiausiomis politinėmis prielaidomis ir galiausiai iš to naudos turėtų atitinkamos valstybių narių grupės. Pavyzdžiui, vadinamasis „parabolinis metodas“ iš tiesų labai įdomus, tačiau nuo to, ar linija bus labiau įgaubta ar išgaubta, priklausys, ar daugiau naudos turėtų didesnės, ar mažesnės valstybės. Vadinasi, nėra abstraktaus, nešališko visiems atvejams tinkančio matematinio būdo šiam išimtinai politiniam klausimui spręsti.

12. Tačiau akivaizdu, kad „mažėjančio proporcingumo“ principą reikėtų taikyti bent iš dalies, kad būtų galima išvengti visiškai šio principo neatitinkančių rezultatų.

13. Pats lengviausias būdas nešališkai taikyti šį principą būtų išlaikyti atitinkamos valstybės narės gyventojų ir jai skiriamų vietų Parlamente santykį. Griežtai taikant tiesioginio proporcingumo principą šis santykis būtų vienodas (ar labai panašus) visose valstybėse narėse. Taigi, kiekvienas atskiros valstybės EPN atstovautų daugiau ar mažiau vienodam skaičiui gyventojų (pvz., jei iki 2009 m. 27 valstybių narių gyventojų skaičius smarkiai nepakistų ir išliktų apie 492 mln. gyventojų, ir jei Parlamentą sudarytų 750 EPN, tuomet kiekvienai Europos Parlamento vietai tektų apie 657 000 gyventojų). Taigi, būtų galima gana nesunkiai apskaičiuoti kiekvienai valstybei skiriamų narių skaičių.

14. Tačiau reformų sutartyje numatoma taikyti ne tiesioginio proporcingumo, bet „mažėjančio proporcingumo“ koncepciją. Todėl jau dabar aišku, kad priklausomai nuo atskirų valstybių gyventojų skaičiaus santykis labai svyruos׃ kuo daugiau gyventojų valstybėje narėje, tuo didesniam gyventojų skaičiui atstovaus kiekvienas EPN, ir kuo valstybėje narėje gyventojų mažiau, tuo kiekvienas tos valstybės EPN atstovaus mažesniam gyventojų skaičiui.

15. Akivaizdu, kad mažiau gyventojų turinčios valstybės narės gyventojų ir EPN skaičiaus santykis bus didesnis už daugiau gyventojų turinčios valstybės gyventojų ir vietų santykį (ar net jam lygus), ir tai visiškai prieštarauja „mažėjančio proporcingumo“ principui.

16. Iš tikro, panagrinėjus, kaip bus paskirstytos vietos 2009–2014 m. kadencijai ir atsižvelgus į pakeitimus, kurie bus neišvengiamai taikomi pagal reformų sutarties projektą, dėl kurio dabar derimasi (Vokietijai bus skirta 3 vietomis mažiau, taigi, jos vietų skaičius sumažės nuo 99 iki 96, o Maltai bus skirta papildoma viena vieta, taigi, jos vietų skaičius išaugs nuo 5 iki 6) paaiškėja, kad taikant šią taisyklę bus keletas išimčių.[7]

17. Tokį patį rezultatą gautume ir taikydami kitą būdą, pagal kurį aiškiai būtų matyti sąlyginė kiekvienos valstybės narės vieta jos gyventojų skaičiaus ir jos atstovų Europos Parlamente atžvilgiu: imant procentinių kiekvienai valstybei narei skiriamų vietų (palyginus su visu Parlamento vietų skaičiumi) ir tos valstybės procentinio gyventojų (palyginus su visu Sąjungos gyventojų skaičiumi) skaičių santykį. Laikantis „mažėjančio proporcingumo“ principo šis mažiau gyventojų turinčių valstybių skaičiaus santykis būtų didesnis daugiau gyventojų turinčių valstybių skaičiaus santykį. Todėl galima daryti išvadą, kad taikant šį būdą, lygiai taip pat, kaip ir imant gyventojų ir vietų skaičiaus santykį, atsirastų keletas išimčių[8] ir būtų pažeistas „mažėjančio proporcingumo“ principas.

18. Bet kuriuo atveju, prieš teikiant pasiūlymą reikėtų nuspręsti, ar jau numatomi kiti plėtros etapai, ar ne.

Jei artimiausiu metu naujų plėtros etapų nenumatoma, mūsų nuomone, reikėtų ieškoti išeities iš susidariusios padėties, o į ES įstojus naujai narei, imtis įprastų veiksmų, t.y., laikinai peržengti vietų skaičiaus ribą ir ateityje šį klausimą spręsti derybose dėl stojimo pagal sutartyse numatytus principus ir taikant nustatytą procedūrą.

19. Be to, mes sutiktume, kad reikėtų laikytis principo, kad 2009 m. nereikėtų mažinti nė vienos valstybės narės vietų skaičiaus Parlamente, išskyrus tą sumažinimą, kuris numatytas Protokole dėl Bulgarijos Respublikos ir Rumunijos stojimo į Europos Sąjungą sąlygų ir tvarkos.

20. Taikant šiuos kriterijus lieka 16 „laisvų vietų“, kurias reikėtų perskirstyti iš naujo: 750-736 = 14 (skirtumas tarp sutarčių persvarstymo projekte ir Rumunijos ir Bulgarijos stojimo sutartimi pataisytoje Nicos sutartyje pateiktų skaičių), ir dar 2 vietos, nes taikant reformų sutarties projektą Vokietija neteks 3, o Maltai bus skirta viena papildoma vieta, taigi׃ 14+3-1= 16. Šias vietas būtų galima panaudoti nustatytiems logikai ir „mažėjančio proporcingumo“ koncepcijai prieštaraujantiems atvejams spręsti. Tik padarius šias nuolaidas, būtų galima taikyti kitus sąžiningumo ar politinius kriterijus. Konstitucinių reikalų komitetas mano, kad jo pasiūlymas aiškiai pagrįstas pateiktais samprotavimais ir yra tinkamas, sąžiningas ir pusiausvyrą užtikrinantis šios labai sudėtingos problemos sprendimas.

21. Šiuos kriterijus ateityje dar būtų galima patikslinti siekiant dar geresnio su šiuo principu derančio sprendimo. Tuomet galėtume bandyti nustatyti tikslesnes gaires, kurių būtų galima laikytis kituose plėtros etapuose ir taip išvengti įprastų nacionaliniais interesais pagrįstų politinių sandėrių arba žymiai sumažinti jų skaičių.

      Be to, pirmą kartą persvarstant pasiūlytąją sistemą, reikėtų ištirti kokios yra techninės ir politinės galimybės pakeisti skaičiavimo pagrindą ir, užuot rėmusis gyventojų skaičiumi, kurį kasmet nustato Europos Bendrijų statistikos tarnyba (Eurostat), remtis Europos piliečių skaičiumi.

Taikant šią dviejų pakopų sistemą, bus galima laiku išspręsti skubų klausimą dėl 2009 m. rinkimų, taip pat bus galima atsižvelgti ir į tais metais įsigaliosiančią Tarybos dvigubos daugumos balsavimo sistemą dėl ruošiantis 2014 m. rinkimams numatytos taikyti persvarstymo sąlygos. Nors, siekiant užtikrinti demokratinį teisiškumą, labai norėtųsi perskirstyti vietas Parlamente iš naujo, tiesą sakant, tai būtų galima padaryti tik platesniu mastu persvarstant pusiausvyrą tarp visų ES institucijų.

1 PRIEDAS

VN	Gyventojų skaičius (1) (mln.)	Gyventojų skaičius (proc.) EU-27	Vietos iki 2009 m.	„Nicos“ pakeit. (2) 2009-2014 m.	„Nicos“ pakeit.׃ Gyventojų ir EPN  skaičių santykis	„Naujasis“ pasiūlymas (3) 2009-2014 m. laikotarpiui	„Naujasis“ Gyventojų ir EPN skaičių santykis	Pasiūlymo (4) rezultatai
DE	82,438	16,73	99	99	832.707	96	858.729	-3
FR	62,886	12,76	78	72	873.417	74	849.811	+2
UK	60,422	12,26	78	72	839.194	73	827.699	+1
IT	58,752	11,92	78	72	816.000	72	816.000
ES	43,758	8,88	54	50	875.160	54	810.333	+4
PL	38,157	7,74	54	50	763.140	51	748.176	+1
RO	21,61	4,38	35	33	654.848	33	654.848
NL	16,334	3,31	27	25	653.360	26	628.231	+1
EL	11,125	2,26	24	22	505.682	22	505.682
PT	10,57	2,14	24	22	480.455	22	480.455
BE	10,511	2,13	24	22	477.773	22	477.773
CZ	10,251	2,08	24	22	465.955	22	465.955
HU	10,077	2,04	24	22	458.045	22	458.045
SE	9,048	1,84	19	18	502.667	20	452.400	+2
AT	8,266	1,68	18	17	486.235	19	435.053	+2
BG	7,719	1,57	18	17	454.059	18	428.833	+1
DK	5,428	1,10	14	13	417.538	13	417.538
SK	5,389	1,09	14	13	414.538	13	414.538
FI	5,256	1,07	14	13	404.308	13	404.308
IE	4,209	0,85	13	12	350.750	12	350.750
LT	3,403	0,69	13	12	283.583	12	283.583
LV	2,295	0,47	9	8	286.875	9	255.000	+1
SL	2,003	0,41	7	7	286.142	8	250.375	+1
EE	1,344	0,27	6	6	224.000	6	224.000
CY	0,766	0,16	6	6	127.667	6	127.667
LU	0,46	0,09	6	6	76.667	6	76.667
MT	0,404	0,08	5	5	80.800	6	67.333	+1
	492,881	100,00	785	736	669.675	750	657.175

1)  2006 m. lapkričio 7 d. Komisijos dokumente 15124/06 oficialiai paskelbtas gyventojų skaičius pagal Eurostat duomenis.

2)  „Nicos pakeit.“: Vietų paskirstymas pagal Sutarties dėl Konstitucijos Europai 189 straipsnį, pakeistą Protokolo dėl Bulgarijos Respublikos ir Rumunijos stojimo į Europos Sąjungą sąlygų ir tvarkos 9 straipsniu.

3)  „Naujasis“: Naujasis pasiūlymas pagal Europos Sąjungos sutarties naują 9A straipsnio dalį ( I-20). (4) Naujasis Vokietijai ir Maltai skiriamų vietų skaičius gaunamas savaime taikant reformų sutarties projekto nuostatas.

2 PRIEDAS

3 PRIEDAS [9]

Member State / État membre	Popula-tion (millions)	% of / de la population UE-27	«Nice» rev. 2009-2014	% MEPs	Ratio % MPE- % popu-lation	Proposal / Proposition rappor-teurs 2009-2014	% MEPs	Ratio % MPE-% population Proposal / Proposition rapporteurs
DE	82,438	16,73%	99	13,45%	0,77	96	12,80%	0,76
FR	62,886	12,76%	72	9,87%	0,76	74	9,87%	0,77
UK	60,422	12,26%	72	9,78%	0,79	73	9,37%	0,79
IT	58,752	11,92%	72	9;78%	0,82	72	9,60%	0,8
ES	43,758	8,88%	50	6,79%	0,76	54	7,20%	0,81
PL	38,157	7,74%	50	6,79%	0,87	51	6,80%	0,88
RO	21,61	4,38%	33	4,48%	1,02	33	4,40%	1
NL	16,334	3,31%	25	3,40%	1,02	26	3,47%	1,05
EL	11,125	2,26%	22	2,99%	1,31	22	2,93£	1,3
PT	10,57	2,14%	22	2,99%	1,39	22	2,93%	1,37
BE	10,511	2,13%	22	2,99%	1,39	22	2,93%	1,38
CZ	10,251	2,08%	22	2,99%	1,43	22	2,93%	1,41
HU	10,077	2,04%	22	2,99%	1,46	22	2,93%	1,44
SE	9,048	1,84%	18	2,45%	1,32	20	2,67%	1,45
AT	8,266	1,68%	17	2,31%	1,36	19	2,53%	1,51
BG	7,719	1,57%	17	2,31%	1,46	18	2,40%	1,53
DK	5,428	1,10%	13	1,77%	1,6	13	1,73%	1,57
SK	5,389	1,09%	13	1,77%	1,61	13	1,73%	1,59
FI	5,256	1,07%	13	1,63%	1,64	13	1,63%	1,62
IE	4,209	0,85%	12	1,63%	1,91	12	1,60%	1,88
LT	3,403	0,69%	12	1,09%	2,36	12	1,60%	2,32
LV	2,295	0,47%	8	0,95%	2,29	9	1,20%	2,55
SI	2,003	0,41%	7	0,82%	2,31	8	1,07%	2,61
EE	1,344	0,27%	6	0,82%	3	6	0,80%	2,96
CY	0,766	0,16%	6	0,82%	5,06	6	0,80%	5
LU	0,46	0,09%	6	0,82%	9	6	0,80%	8,9
MT	0,404	0,08%	5	0,68%	10,12	6	0,80%	10
EU/ UE-27	492,881	100,00%	736	100%		750	100%

• [1]  1992 m. birželio 10 d. Rezoliucija dėl vienodos rinkimų tvarkos: Europos Parlamento narių skaičiaus paskirstymo sistema, OL C 176, 1992.7.13, p. 72 (K. De Gucht pranešimas).
• [2]  34 protokolas dėl pereinamojo laikotarpio nuostatų, susijusių su Sąjungos institucijomis ir organais. 1 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad: „Likus pakankamai laiko iki Europos Parlamento rinkimų 2009 m., remdamasi Konstitucijos I-20 straipsnio 2 dalies antrąja pastraipa, Europos Vadovų Taryba priima Europos Parlamento sudėtį nustatantį europinį sprendimą.“ 2 straipsnio 1 dalyje nurodoma׃ „Konstitucijos I-25 straipsnio 1, 2 ir 3 dalių nuostatos dėl kvalifikuotos balsų daugumos nustatymo Europos Vadovų Taryboje ir Taryboje įsigalioja 2009 m. lapkričio 1 d., po 2009 m. Europos Parlamento rinkimų, įvykusių remiantis Konstitucijos I-20 straipsnio 2 dalimi.“
• [3]  OL L 157, 2005 06 21, p. 35.
• [4]  OL L 157, 2005 06 21, p. 206.
• [5]  Žr. I priedo lentelę (9 p.), skiltį „Nicos“ pakeit. (2) 2009-2014 m.
• [6]  I-20 straipsnio 2 dalis
  2. Europos Parlamentą sudaro Sąjungos piliečių atstovai. Jų skaičius neviršija septynių šimtų penkiasdešimties. Piliečiams mažėjančia tvarka atstovaujama proporcingai mažinant narių skaičių iki minimalios šešių narių iš kiekvienos valstybės ribos. Nė vienai valstybei narei neskiriama daugiau kaip devyniasdešimt šešios vietos.
  Europos Vadovų Taryba Europos Parlamento iniciatyva ir gavusi jo pritarimą vieningai priima europinį sprendimą, nustatantį Europos Parlamento sudėtį pagal pirmoje pastraipoje nurodytus principus.
• [7]  Žr. I ir II priedus, 9 ir 10 p.
• [8]  Žr III priedą, 11 p.
• [9]  2006 m. lapkričio 7 d. Komisijos dokumente 15124/06 oficialiai paskelbtas gyventojų skaičius pagal Eurostat duomenis.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data	2.10.2007
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	17 5 3
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Jim Allister, Enrique Barón Crespo, Jens-Peter Bonde, Richard Corbett, Andrew Duff, Maria da Assunção Esteves, Ingo Friedrich, Bronisław Geremek, Genowefa Grabowska, Anneli Jäätteenmäki, Sylvia-Yvonne Kaufmann, Jo Leinen, Íñigo Méndez de Vigo, Rihards Pīks, Adrian Severin, József Szájer, Riccardo Ventre, Johannes Voggenhuber, Bernard Wojciechowski
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs(-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)	Elmar Brok, Carlos Carnero González, Klaus Hänsch, Alain Lamassoure, Stavros Lambrinidis, Gérard Onesta, Bernard Poignant, György Schöpflin, Kathy Sinnott, Alexander Stubb
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (178 straipsnio 2 dalis)	Othmar Karas, Eoin Ryan, Rainer Wieland